Upload
others
View
55
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis gazeTi #5. maisi. 2013.
C M Y K
dedofa-
li sruli-
ad saqarT-
velosi, So-
Ta rusTave-
lisa da sxva
p o e t e b i s
STagonebis
uSreti wya-
ro, deda
yvela ga-
Wirvebuli-
sa da upova-
risa, Sem-
wyale da mlocveli yvelasaTvis – Ta-
mari. 14-maiss saqarTvelos marTlma-
didebluri eklesia Tamar mefis xse-
nebas aRniSnavs.
saocaria, rom saqarTvelos umw-
vervales samxedro Zlierebis dros
istoriam naz da saTuT arsebas, qals
arguna mefoba. zogni Tamaris warma-
tebas gamWriax mTavarsardlebs mia-
weren, zognic memkvidreobiT miRe-
bul awyobil qveyanas; iyo erTic da
meorec, magram Zlieri da ayvavebuli
qveyana, ZiriTadad, misi pirovnebis
damsaxureba da im madlis Sedegi iyo,
uflis TvalSi rom hpova sakuTari
RvTismoSiSebiT, gonierebiT, wrfeli
locviT. mas pativs scemdnen araqar-
Tvelebic. Tamars, bevr sxva maRal
TvisebasTan erTad, axasiaTebda me-
zobelTmoyvareoba da yvelasadmi
lmobiereba, „mowyaleba Tana-lmobe-
li“ da, rac mTavaria, ymadnafic qvey-
nebis udidesi mfarveloba, sikeTe da
samarTlianoba, gonierebis zeoba,
moqalaqeTa Tanasworuflebianoba,
erovnebisa da religiuri kuTvnile-
bis miuxedavad. es damaxasiaTebeli
iyo Tamaris politikisTvis da is
efuZneboda qristianuli sarwmunoe-
bis mier qadagebul kacTmoyvarebas.
mis am sikeTes gasaocari siyvaruliT
upasuxes araqarTvelma xalxebma. isi-
ni saukuneebis manZilze aqebdnen mas,
uZRvnidnen leqsebs, simRerebs, le-
gendebs. Tamari zrunavda adamianebis
sayovelTao keTildReobisTvis. mis
dros faqtobrivad moispo sikvdi-
liT dasja. esec winwadgmuli nabiji
iyo im drois qveynebTan SedarebiT;
miT umetes, rom sikvdiliT dasja
dRevandel civilizebul samyaroSi
axlaxan aikrZala. aRsaniSnavia, rom
Tamari saxelmwifo Semosavlis mea-
gilocavT
Tamarobas!
(gagrZeleba me-2 gverdze)
programirebaSi akademikos ilia vekuasadmi
miZRvnili VII saerTaSoriso olimpiada gaixsna akademikos ilia vekuasadmi miZRvnili VII saerTaSori-
so olimpiada gaixsna programirebaSi. pirvelobaSi saqar-
Tvelos, ukrainis, somxeTis, azerbaijanisa da TurqeTis
umaRlesi saganmanaTleblo dawesebulebebis studentebi
monawileoben. saukeTeso programistebis gamosavlenad
turebi ramdenime dRis ganmavlobaSi erTdroulad gai-
marTeba baTumis, novosibirskis, moskovisa da sankt-pe-
terburgis saxelmwifo universitetebSi. olimpiadaze
akademikos ilia vekuas Tasis mflobelis garda gamovlin-
deba saukeTeso gundebi niko musxeliSvilis, iveri fran-
giSvilisa da evgeni pankratievis saxelobis prizis misa-
Rebad.
saerTaSoriso olimpiada baTumis SoTa rusTavelis
saxelmwifo universitetis, moskovis saxelmwifo univer-
sitetis, novosibirskis saxelmwifo universitetis, soxumis saxelmwifo universitetis, saqarTvelos teqnikuri uni-
versitetisa da programirebis mxardaWeris asociaciis organizebiT tardeba.
`Tamaroba 800~ Tamar mefis xsenebis dRes mieZRvna “ baTumis SoTa
rusTavelis saxelmwifo universitetSi gamarTuli Se-
moqmedebiTi saRamo „Tamaroba 800“. ganaTlebisa da mecni-
erebaTa fakultetis istoriisa da TurqeTismcodneobis
specialobis meore kursis studentebma Teatraluri war-
modgeniT kidev erTxel gaixsenes Tamar dedoflis cxov-
reba, moRvaweoba da saqarTvelos istoriis umniSvnelo-
vanesi periodi. uwmindesisa da unetaresis, sruliad sa-
qarTvelos kaTolikos-patriarqis ilia II-is locva-kur-
TxeviT 2013 weli Tamar mefis wlad gamocxadda.
seminari evrokavSiris
urTierTobebsa da
evroatlantikur struqturebSi
integraciis sakiTxebze
sainformacio centris natosa da evrokavSiris Sesaxeb
xelmZRvanelma elene gocaZem da moadgilem giorgi kepula-
Zem baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis
studentebisaTvis seminari Caatares. saqarTvelos, natosa
da evrokavSiris urTierTobebi da evroatlantikur struq-
turebSi integraciis sakiTxebi ganixiles. aseve isaubres sa-
momavlo gegmebsa da samezoblo politikiT gaTvaliswinebul valdebulebebze. Sexvedra kiTxva-pasuxis reJimSi wa-
rimarTa da centris warmomadgenlebma axalgazrdebis aqtualur SekiTxvebs upasuxes.
`studentTa staJireba da dasaqmeba - socialuri gamowveva~ saqarTvelos axalgazrduli parlamentis iuridiuli komitetis organizebiT baTumis SoTa rusTavelis saxelm-
wifo universitetSi diskusia gaimarTa Temaze: „studentTa staJireba da dasaqmeba - socialuri gamowveva“. socia-
lur, biznesisa da samarTalmcodneobis fa-
kultetis studentebi aWaris dasaqmebis
saagentos, aWaris sportisa da axalgazr-
dul saqmeTa departamentisa da arasamTav-
robo organizaciebis warmomadgenlebTan
erTad aqtualur sakiTxze ramdenime saa-
Tis ganmavlobaSi msjelobdnen. diskusiaze
warmodgenili daskvnebi da mosazrebebi sa-
qarTvelos axalgazrduli parlamentis
iuridiuli komitetis kanon-proeqtSi aisa-
xeba, romelic gansaxilvelad saqarTvelos
parlaments gadaecema.
22mmaaiissii
Teds Raribebs aZlevda. „glaxakT
naaTali“ axali ambavi ar iyo kul-
turul aRmosavleTSi, magram mas
axdevinebdnen yvelas, aq ki am saq-
mes Tavad saxelmwifo iRebda saku-
Tar Tavze da sakuTari Semosavli-
dan ixdida. wm. Tamar mefis dros
aSenda ikorTis, samTavros, ber-
Tubnis, beTaniisa da sxva mravali
taZrebi. ara erTi eklesia aigo
oseTsa da CerqezeTSic. didebuli
varZia, romelic msoflios saoc-
rebad moinaTla, Tamaris saxelTa-
naa dakavSirebuli. rogor SeZlo
Tamarma aseTi Zlieri saxelmwifos
Seqmna?! mas xom arc aRmosavleTis-
ken miupyria Tvalebi, arc dasav-
leTisken gauSveria xeli, arc
CrdiloeTSi uZebnia mfarveli da
arc samxreTSi! mas, miwieri Semwis
uarmyofels, zeapyrobili hqonda
mzera RvTisken da erTaderTs mas
sasoebda. „dedofalo netaro, ga-
nuRe kari mowyalebisa ersa Sensa
iveriisasa“, - araerTxel warmouT-
qvamT Tvalcremliani mefis bage-
ebs. RvTis sityvis Tanaxmad, vinc
iTxovs, is Rebulobs kidec. lomis
Zu lekvi WeSmaritad swori Seiqmna
xvadis.
Tamaris pirovnebis, misi sibrZ-
nis, umanko, yovladmowyale ganu-
risxebeli gulisa da moRvaweobis
Sefasebisas, misi ezosmoZRvari
aseT rames ambobs: „rameTu viTar
Tmani Tavis TiToeulad veravin
aRracxnis, egreTve veravin aRwer-
nes saqmeni Tamarisni-o“. amitom
iqca Tamari qarTveli kacis mara-
diul gulisTqmad, siyvarulis
wyarod, zneobriv sinaTled, erov-
nul sidiaded, mSobliuri xalxis
ukvdavebad da momavlis imedad.
ooTTaarr ggooggoolliiSSvviillii
arTvinis Woroxis universitetis
delegaciis vizitiarTvinis Woroxis universi-
tetis reqtori mehmed dumani
proreqtorTan da sagareo ur-
TierTobaTa departamentis
xelmZRvanelTan erTad baTumis
SoTa rusTavelis saxelmwifo
universitets ewvia. universi-
tetis reqtorTan, profesor
alioSa bakuriZesTan da fakul-
tetebis dekanebTan gamarTul
Sexvedraze xeli moewera xel-
Sekrulebas, romelic iTvalis-
winebs partniori umaRlesi saganmanaTleblo dawesebulebebis „Mevlana“-s gacv-
liT programaSi monawileobas. saerTaSoriso gacvliT programas TurqeTis
umaRlesi ganaTlebis aRmasrulebeli sabWo afinansebs da miznad isaxavs stu-
dentebisa da akademiuri personalis gacvlas TurqeTisa da ucxoeTis sxva umaR-
les saswavlo-saganmanaTleblo dawesebulebebSi.
baTumis SoTa rusTavelis
saxelmwifo universiteti
studenturi dReebi
`aWara 2013~-is gamarjvebulia
baTumis SoTa rusTave-
lis saxelmwifo univer-
siteti studenturi dRe-
ebi „aWara 2013“-is gamar-
jvebulia. kompetentur-
ma Jiurim 6 maisis parkSi
gamarTul daskvniT kon-
certze xuT nominacias
Soris pirveloba bsu-s
studentebs miakuTvna.
axalgazrdebma sportul
RonisZiebebs Soris war-
matebas miaRwies fexburTsa da quCis kalaTburTSi. Tanamedrove cekve-
bis jgufma `M style 13~-ma cekva „afrikulis“ SesrulebiT saukeTeso
originaluri nomris nominaciaSi gaimarjva da ganaTlebisa da mecniere-
baTa fakultetis studentma TamTa mamulaZem „mis-universitetis“ ti-
tuli moipova. studenturi dReebi „aWara 2013“-Si baTumis SoTa rusTa-
velis saxelmwifo universitetis, baTumis xelovnebis saswavlo univer-
sitetis, baTumis saxelmwifo sazRvao akademiisa da baTumis navigaciis
saswavlo universitetis 150-mde studenti monawileobda.
(dasawyisi pirvel gverdze)
gilocavT Tamarobas!
universitetSi evropis dRis kvireuli
gaimarTa deviziT - `gza evropisaken~evropis dRis kvireulis far-
glebSi baTumis SoTa rusTave-
lis saxelmwifo universitetis
studenturi TvimmarTvelobis,
studentTa momsaxurebisa da
mxardaWeris samsaxuris, studen-
tTa samecniero centris organi-
zebiTa da baTumis sakrebulos
mxardaWeriT deviziT - `gza ev-
ropisaken~ velomaraToni da sa-
mecniero konferencia gaimarTa.
velomaraTonis monawile 40-mde studentma starti umaRlesi saganmanaTleblo
dawesebulebis ezodan aiRo da 6 maisis parkis gavliT simbolurad evropis moed-
nisaken gaemarTa. saerTaSoriso urTierTobebisa da evropismcodneobis specia-
lobis studentebma moxsenebebi warmoadgines iseT sakiTxebze, rogoricaa: evro-
kavSiri globaluri faqtori, saqarTvelo-evrokavSiris urTierTobebi istori-
ul WrilSi. evrokomisiam 2013 weli moqalaqeTa evropul wlad gamoacxada.
pirveloba minifexburTSibaTumis SoTa rusTavelis
saxelmwifo universitetSi pir-
veloba Catarda minifexburTSi.
Sejibri studenturi TviTmmar-
Tvelobis organizebiT gaimar-
Ta da masSi umaRlesi saganma-
naTleblo dawesebulebis 32
gundi monawileobda. finalSi
erTmaneTs ganaTlebisa da mec-
nierebaTa fakultetis gundi
„manCesteri“ da socialur mec-
nierebaTa, biznesisa da samar-
Talmcodneobis fakultetis gundi „skudra sociali“ daupirispirda, Sexvedra an-
gariSiT 3:2 dasrulda. kompetenturma Jiurim Cempionatis monawile studentebs
Soris saukeTeso fexburTelad mamuka devaZe daasaxela (gundi „babulikebi“), sau-
keTeso bombardirad - irakli miqelaZe (gundi „leikersi“), xolo saukeTeso mekared
- sulxan dumbaZe (gundi „skuadra sociali“). gamarjvebuli gundis „manCesteris“
wevrebi sigelebiT, TasiTa da medlebiT dajildovdnen da saukeTeso moTamaSeeb-
Tan, msajTan da organizatorebTan erTad eqskursiaze rabaTSi gaemgzavrebian.
`ruseT-saqarTvelos urTierTobebis
istoria da Tanamedroveoba~studentTa sainicia-
tivo jgufis organize-
biT, studenturi TviTm-
marTvelobisa da studen-
tTa samecniero centris
mxardaWeriT baTumis So-
Ta rusTavelis saxelmwi-
fo universitetSi konfe-
rencia gaimarTa Temaze:
„ruseT-saqarTvelos ur-
TierTobebis istoria da Tanamedroveoba“. sesiaze moxsenebebi iyo warmod-
genili iseT sakiTxebze, rogoricaa: ruseT-saqarTvelos geopolitikuri
interesebi CrdiloeT kavkasiaSi da saerTaSoriso urTierTobebi XVIII-XIX
saukuneebis mijnaze. konferenciis farglebSi diskusia gaimarTa, romelSic
studentebTan da profesor-maswavleblebTan erTad, umaRlesi sabWos wev-
ri akaki ZnelaZe, saqarTvelos yofili elCi saberZneTSi irakli TavarTqi-
laZe da sazogadoebis warmomadgenlebi monawileobdnen.
erazmus mundusis “WEBB” programis konkursis
Sedegad baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo uni-
versitetis eqvsma studentma da profesor-maswav-
lebelma moipova granti. universiteti konkursan-
tebs gamarjvebas ulocavs da warmatebebs usur-
vebs.
1. feraZe naTia, bakalavriati, franguli filo-
logiis specialoba, mimRebi universiteti -
(University of Poitiers) puaties univeriteti, safran-
geTi;
2. mWedliZe mariam - bakalavriati, franguli fi-
lologiis specialoba, mimRebi universiteti -
(University of Poitiers) puaties univeriteti, safran-
geTi;
3. naTia msxalaZe - magistratura, franguli fi-
lologiis specialoba, mimRebi universiteti -
(University of Poitiers) puaties univeriteti, safran-
geTi;
4. Tamar maWutaZe - doqtorantura, franguli
filologiis specialoba, mimRebi universiteti -
(University of Poitiers) puaties univeriteti, safran-
geTi;
5. anzor beriZe - sadoqtoros Semdgomi kvle-
vebi, maTematika, mimRebi universiteti - (War-
saw University) varSavis universiteti, polone-
Ti;
6. natalia surgulaZe - akademiuri personali,
franguli filologia, mimRebi universiteti -
(University of Poitiers) puaties univeriteti, safran-
geTi.
erazmus mundusis `WEBB~ programis grantis mflobelebi
33mmaaiissii
1945 wlis 9 maisi – es dRe istoriam Semogvinaxa ro-
gorc faSizmze gamarjvebis dRe. swored 1945 wlis 9 ma-
iss, vermaxtis kapitulaciam daasrula meore msoflio
omi da sabWoTa kavSirs gamarjveba moutana. germaniam omi
waago.
mas Semdeg 67 weli gavida da am xnis ganmavlobaSi ar
amowurula msjeloba meore msoflio omis Sesaxeb. msje-
loba imaze, Tu ra moxda sabolood da vin aris mtyu-
an–marTali. adideben stalins, ixseneben hitlersac.
omi damTavrda da iyo msxverpli. imdenad didi msxver-
pli, rom am ambavma msoflio SeZra. omma Seiwira 60 milio-
namde adamiani, romelTa did nawils mSvidobiani mosaxle-
oba Seadgenda. uamravi adamiani saSineli tanjva–wamebiT
gardaicvala. es yvelaferi udaod SemaZrwunebeli iyo.
danaSaulis dausjelad datoveba, albaT dameTanxmebiT,
rom cudi precedentia.
omis gamarjvebuli mxaris warmomadgenlebi- stalini,
ruzvelti da CerCili aqtiur molaparakebebs awarmoebd-
nen imis Sesaxeb, Tu rogor daesajaT damnaSaveebi. CerCi-
li, acnobierebda ra omis ganmavlobaSi Cadenil sakuTari
qveynis sisastikes, amtkicebda rom sasamarTlo ar unda
gamarTuliyo. ruzveltsa da stalins ki sapirispiro mo-
sazreba hqondaT. Tvlidnen, rom samarTliani sasamarT-
lo aucilebeli iyo. es iqneboda samxedro, omis danaSau-
lis gamosaZieblad, romelic umniSvnelovanes istoriul
precedents Seqmnida. Sedga danaSaulis mtkicebulebaTa
dosie da 1945 wlis 8 agvistos, londonSi xeli moewera
niurbergis wesdebas.
germaniis politikuri Zalaufleba daeca “The allied
control council” – is mier. ACC–Si Sedioda amerika, safran-
geTi, inglisi da sabWoTa kavSiri. TiToeulma maTganma sa-
samarTloze TiTo mosamarTle waradgina. sasamarTlom
damnaSaveebs 4 punqtieni braldeba warudgina. esenia:
1. danaSauli mSvidobis winaaRmdeg;
2. agresiuli omis warmoeba;
3. omis danaSauli;
4. danaSauli kacobriobis winaaRmdeg.
braldebulebi gaasamarTles ganaCenis gasaCivrebis
gareSe. gamarjvebulebma ganaCeni gamoutanes damarcxe-
bulebs yvela zemoTxsenebuli punqtis mixedviT.
cneba „danaSauli kacobriobis winaaRmdeg“ niurbergis
procesamde ar arsebobda sasamarTlo praqtikaSi. igi Se-
imuSaves mas Semdeg rac danaSauli ukve Cadenili iyo da
daarRvies kanonis ukuZalis principi (ex post facto).
xalxi zeimobs 9 maiss. is xalxi, vinc sakuTari sisxlis
fasac daicva qveyana. daicva faSistebisagan ara iZule-
biT, aramed sakuTari moralis karnaxiTa da samSoblos
udidesi siyvaruliT, mSvidobiani momavlis uzrunvelsa-
yofad
ooTTaarr ggooggoolliiSSvviillii --profesori
9 maisi _ vinc ibrZola
sisxlis fasad
saqarTvelos damoukidebloba rTul istori-
ul periodSi gamocxadda, rasac Tan axlda samxed-
ro–diplomatiuri brZolebi qveynis istoriuli
sazRvrebis SenarCunebisaTvis. amierkavkasiis sei-
mi, Semdeg ki demokratiuli respublikis mTavroba
cdilobda mezobel saxelmwifoebTan megobruli
urTierTobebis damyarebas da saerTaSoriso sa-
marTlis principebis gaTvaliswinebiT teritori-
uli problemebis mogvarebas, magram imdroindel
saSinao da sagareo pirobebSi amis miRweva SeuZle-
beli iyo. qarTuli saxelmwifoebriobis qomagebi
arsebuli realobis gaTvaliswinebiT iswrafodnen
ramenairad SeenarCunebinaT ruseTisa da osmale-
Tis imperiebs Soris pirvel msoflio omamde arse-
buli sasazRvro reJimi, rasac kategoriulad ewi-
naaRmdegeboda osmaleTis imperia, iSveliebda ra
calkeul saerTaSoriso samarTlebriv aspeqtebs.
maT Soris umTavresi brestis samSvidobo xelSek-
ruleba iyo, romelic gaformda Cveni samSoblosT-
vis Zalze mZime da arasasiamovno pirobebSi. modiT
Tvali gavadevnoT Cveni samSoblos lamazi da gmi-
ruli istoriis imJamindeli movlenebis ganviTare-
bis dinamikas...
rogorc cnobilia, 1917 wlis Tebervlis revo-
luciam bolo mouRo romanovebis 300 wlian bato-
nobas ruseTSi. Camoyalibda droebiTi mTavroba.
amierkavkasiaSi ki Seiqmna situacias morgebuli sa-
xelmwifo struqtura - sagangebo komiteti.
oqtombris gadatrialebas mohyva droebiTi
mTavrobis damxoba, ris Semdegac amierkavkasiis sa-
gangebo komitetmac dakarga funqcia. amierkavkasi-
is maSindeli politikuri moRvaweebi ar iyvnen aR-
frTovanebulni bolSevikuri xelisuflebiT, ami-
tomac met-naklebad damoukidebel moqmedebas am-
jobinebdnen. adgilobrivi gavleniani politikuri
partiebis monawileobiT 1917 wlis noemberSi Seiq-
mna amierkavkasiis adgilobrivi mmarTvelobiTi
organo amierkavkasiis komisariatis saxiT.
Tavis mxriv, antantis qveynebma daiwyes mzadeba
amierkavkasiaSi bolSevikebisagan damoukidebeli
mTavrobis Sesaqmnelad. amave politikur scenaze
aqtiurobda aseve germaniis mokavSire osmaleTis
imperiac. mas am regionis mimarT Tavisi interesebi
hqonda, ris realizebasac brest–litovskSi cdi-
lobda. aseT pirobebSi aSkara iyo, rom saqarTvelo
idga Tavisi teritoriebis mniSvnelovani nawilis
dakargvis safrTxis winaSe.
1918 wlis 1 (14) ianvars TurqeTis armiis mTa-
varsardlis movaleobis Semsrulebeli enver–faSa
general–leitenant i. odiSeliZisadmi miweril we-
rilSi dainteresda amierkavkasiis de faqto damo-
ukidebel mTavrobasTan mSvidobiani urTierTobe-
bis aRdgeniT da gamoTqva mzadyofna gamoegzavna
delegacia TbilisSi (marTalia, telegramaSi oTx-
jer sagangebod xazgasmulia kavkasiis damoukide-
beli mTvarobis statusi, amierkavkasiis komisaria-
tis saxiT, Tumca osmaleTis mxare mas ar Tvlida ka-
nonierad da ar cnobda „de–iured“, rac kargad ga-
moCnda trapizonis samSvidobo konferenciaze). pa-
suxad amierkavkasiis komisariatma acnoba Turqul
mxares, rom dainteresebulni iyvnen omis uswrafe-
si damTavrebiT da mSvidobis damyarebiT... maTi gan-
martebiT, rogorc ruseTis respublikis nawils,
samSvidobo molaparakebis dawyeba SeeZloT mxo-
lod axlad Sekrebili damfuZnebeli krebis dastu-
riT.
samarTlianad SeniSnavs prof. m. svaniZe, rom
Tuki amierkavkasiis mTavroba ar cnobda bolSevi-
kebs, maT ufro meti damoukidebloba unda gamoev-
linaT.
ruseTis axali xelisufleba dainteresebuli
iyo saomari moqmedebebis SewyvetiT, Tumca germa-
nias Tavisi samSvidobo pirobebi hqonda. male
frontze arsebulma viTarebam bolSevikebi iZule-
buli gaxada TurqeTisaTvis daeTmoT imperiis
vrceli teritoriebi. Turquli mxaris aqtiuro-
biT germanelebma ultimatumis teqstis saboloo
varianti Secvales da masSi anatoliis provinciebs
miumates yarsis, ardaganisa da baTumis olqebic.
1918 wlis 3 marts brest-litovskSi bolSeviku-
ri ruseTis, germaniis, avstria-ungreTis, Turqe-
Tisa da bulgareTis warmomadgenlebma xeli moawe-
res 13 punqtian SeTanxmebas, romlis me–4 punqtis
miexedviT ruseTs saswrafod unda daecala zemo-
aRniSnuli teritoriebi samxedro Zalisagan, ar
unda Careuliyo ardaganis, yarsisa da baTumis ok-
rugebis saxelmwifoebriv-samarTlebrivi da saer-
TaSoriso–samarTlebrivi urTierTobebis mowes-
rigebaSi da mieca aqauri mosaxleobisaTvis ufleba
SeeqmnaT axali wyoba mezobel saxelmwifoebTan,
gansakuTrebiT TurqeTTan SeTanxmebiT. es ki niS-
navda imas, rom amieridan ruseTi aq mimdinare pro-
cesebs miRma rCeboda, TurqeTs ki ufleba eZleoda
regionSi misTvis misaRebi xelisuflebis formire-
baSi mieRo monawileoba.
imave dRes gaformda ruseT–TurqeTis damate-
biTi SeTanxmeba, romlis mixedviTac maT Soris
sazRvrebi im saxiT unda aRdgeniliyo, rogorc ar-
sebobda jer kidev 1877–1878 wlebis omamde. SeTan-
xmebis me–2 punqtiT ganisazRvra ratifikaciidan
sami Tvis ganmavlobaSi ori Sereuli komisiis Seqm-
na, romlebsac unda uzrunveleyoT saxelmwifo
sazRvrebis dadgena, maT Soris yarsi–ardagani–ba-
Tumis monakveTze.
ruseTis sagareo saqmeTa saxalxo komisris mo-
adgilis, giorgi CiCerinis SefasebiT, xelSekrule-
baSi ar Canda naTlad, rom yarsi, ardagani da baTu-
mi ruseTs Camoscilda... am SemTxvevaSi, aneqsias
hqonda ufro Sefaruli saxe. misi ganmartebiT, ru-
seTi Sublze pistoletis mibjeniT aiZules xeli
moewera am xelSekrulebaze...!
am droisaTvis amierkavkasiis xelisufleba
TurqebTan mosalaparakeblad emzadeboda. 1918
wlis 16 Tebervals amierkavkasiis seimma daamtkica
TurqeTTan sazavo molaparakebis delegaciis Se-
madgenloba akaki Cxenkelis meTaurobiT. SemuSavda
samoqmedo gegmac, romlis mixedviTac delegacias
1914 wlamde arsebuli sazRvrebis SenarCunebisaT-
vis unda ezruna. 23 Tebervals delegacia trapi-
zonSi imyofeboda. 14 marts Sedga molaparakebis
pirveli raundi. Turqebma moiTxoves ganmarteba
amierkavkasiis respublikis politikur da admi-
nistraciul mowyobasTan dakavSirebiT, imis da-
sadgenad, saxelmwifos warmoSobis es forma pasu-
xobda Tu ara saerTaSoriso normebs.
molaparakebis meore sxdomaze a. Cxenkelma gan-
marta, rom amierkavkasiis respublikas hyavs demok-
ratiulad arCeuli seimi, rogorc xelisuflebis
umaRlesi organo. raki brestis konferencia Ca-
tarda maTi uSualo monawileobis gareSe, amitomac
amierkavkasiasTan dakavSirebuli xelSekrulebis
samSvidobo pirobebi, saerTaSoriso samarTlis
normebiT, TavisTavad kargavda mniSvnelobas. ami-
erkavkasia Tavis problemebs uSualod mezobel sa-
saqarTvelos damoukideblobis
gamocxadeba
(gagrZeleba me-10 gverdze)
44mmaaiissii
iiaa xxoozzrreevvaanniiZZee baTu-
mis mexuTe sajaro skolis
kursdamTavrebulia. igi
arCevans baTumis SoTa
rusTavelis saxelmwifo
universitetze akeTebs. sa-
momavlod mas filologo-
ba surs:
„ganaTleba - es aris pro-
cesi, romlis meSveobiTac
sazogadoeba Taobidan Tao-
bas gadascems kulturul
memkvidreobas, dagrovil
codnas da unar-Cvevebs. rac
ufro kulturuli da ganaT-
lebulia eri, miT ufro gzas
ikvlevs msoflio socialur
da ekonomikur sivrceSi. pi-
radad CemTvis, viyo ganaT-
lebuli, bevrs niSnavs, mag-
ram winaswarve maqvs gacno-
bierebuli, rom manamde
grZeli, saintereso da sak-
maod damRleli gza maqvs ga-
savleli, rogorc daviT gu-
ramiSvili ambobs: „swavlis
Ziri mware aris, kenweroSi
gatkbildebis“. swavlis
sawyisi etapi bevrisTvis
marTlac rTulia, magram sa-
bolood is cxovrebis gzas
gvikafavs, momavals imedia-
nad SevcqeriT da darwmune-
buli varT, rom yvelaferi
gamogviva. moswavleebi sa-
Sualo ganaTlebis miRebis
Semdeg iswrafvian umaRlesi
ganaTlebis misaRebad. es pe-
riodi SeiZleba miviCnioT
gardamtex wertilad, rad-
gan am dros vacnobierebT
romel umaRles saswavle-
belSi unda gavagrZeloT
swavla, romeli maTgani gai-
Rebs maqsimums studentisT-
vis, romel specialobaSi
vxedavT sakuTari Tavis rea-
lizacias da a.S. arsebobs
SemTxvevebic, roca mozar-
debi fakultetsa da univer-
sitets sxvisi survilis Se-
sabamisad weren, Semdeg
iricxebian da arasasurvel
garemoSi swavloben. me es
marTebulad ar mimaCnia. Ce-
mi azriT, arCevans abituri-
enti unda akeTebdes, ga-
dawyvetilebas me unda vi-
Rebde da ara sxva, radgan
Cemze ukeT aravin icis, sad
minda viswavlo da romel
profesias daveuflo. Cveni-
ve momavali sasworze ar un-
da davdoT.
piradad me, upirateso-
bas baTumis SoTa rusTave-
lis saxelmwifo universi-
tets vaniWeb. minda ganaT-
lebisa da mecnie-
rebaTa fakulte-
tis qarTuli fi-
lologiis specia-
lobis studenti
gavxde. rac Seexeba
imas, Tu ratom va-
niWeb am universi-
tets upirateso-
bas, getyviT, rom
aqaurobaze bevri
msmenia. vici, rom
qarTuli filolo-
giis specialoba
kvalificirebuli
kadrebisgan aris
dakompleqtebuli.
gamogitydebiT da,
arc Cemive qalaqi-
dan sxvagan wasvlis
survili maqvs. ma-
Sin, roca aq gvelo-
deba 78-wliani istoriis
mqone umaRlesi saswavlebe-
li. vfiqrob, es is adgilia,
sadac miviReb codnis maqsi-
mums, sadac meqneba saSuale-
ba gamovamJRavno Cemi SesaZ-
leblobebi da Seviqmna kargi
momavali. ra Tqma unda, spe-
cialobac Cemive surviliT
avirCie. momwons Cemi samo-
mavlo profesia da minda di-
di siyvaruliT vakeTo es
saqme. Tu adamians profesii-
sadmi siyvaruli ar gaaCnia,
maSin Sroma misTvis mtanj-
veli iqneba.
aqedan gamomdinare, ime-
debs vamyareb im oTx weli-
wadze, romelic RmerTis
wyalobiT baTumis SoTa
rusTavelis saxelmwifo
universitetSi unda gavata-
ro. CemTvis es periodi iqne-
ba drois is monakveTi, roca
unda Camovyalibde zrdas-
rul pirovnebad, dro maqsi-
malurad gamoviyeno, rom
sasurvel Sedegs mivaRwio.
rogorc didi ilia ambobs:
„Zvirfaso oTxo weliwado!
netavi imas, visac Sengan ga-
debuli bewvis xidi fexTaq-
veS ar Caswydomia, netavi
imas, vinc Sen rigianad mo-
gixmara.“
baTumis SoTa rusTavelis sa-
xelmwifo universiteti erTiani
erovnuli gamocdebisTvis emzade-
ba. aq Ria karis dReebi Catarda da
abiturientTa mozidvis mizniT
universitetma rogorc gasvliTi,
aseve adgilobrivi RonisZiebebi
ganaxorciela.
2013 wlidan baTumis sagamocdo
centrs axali xelmZRvaneli hyavs.
am Tanamdebobaze baTumis SoTa
rusTavelis saxelmwifo universi-
tetis asocirebuli profesori, ma-
nuCar loria dainiSna. misive
TqmiT, universitetis mier abitu-
rientTa mozidvis mizniT Catare-
buli RonisZiebebi axali nakadis
TvalsazrisiT umniSvnelovanesia.
„mTavari erTiani erovnuli gamoc-
debia, romlis dawyebamdec sul
mcire dro gvrCeba“.
mmaannuuCCaarr lloorriiaa: baTumis SoTa rus-
Tavelis saxelmwifo universitetis aso-
cirebuli profesori socio-kulturuli
anTropologiis mimarTulebiT, baTumis
sazRvao akademiis reqtoris moadgile,
2005 wlidan 2007 wlamde gamocdebis erov-
nuli centris kuratori, 2007 wlidan 2012
wlamde baTumis erovnuli centris admi-
nistraciis TanaSemwe, 2013 wlidan baTu-
mis sagamocdo centris xelmZRvaneli.
_ batono manuCar, rogor emzadeba
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo
universiteti erTiani erovnuli gamoc-
debisTvis?
_ sagamocdo centris mTavari mizania,
erTiani erovnuli gamocdebi Catardes ga-
mocdebis erovnuli centris mier SemuSa-
vebuli wesebis dacviT. rac Seexeba baTu-
mis sagamocdo centrs, wels gaxlavT up-
recendento SemTxveva _ Tu SarSan iyo 76
seqtori, wels, savaraudod, 109 seqtori
iqneba, radgan abiturientTa nakadi sakma-
od didia.
_ erTiani erovnuli gamocdebisTvis
damkvirveblebs ra kriteriumebiT arCe-
ven?
_ jer gadamowmdebian is adamianebi,
romlebic gasul wlebSic iyvnen dasaqme-
bulni. Semdeg vakanturi adgilebi ga-
mocxaddeba, sagamocdo centridan Camov-
len specialistebi da gadaamzadeben maT.
aseve im unar Cvevebs Seaswavlian, romle-
bic gamoadgebaT uSualod sagamocdo
procesis msvlelobisas.
_ aris Tu ara studentTa dasaqmeba
SesaZlebeli?
_ SeZlebisamebr, gvinda vakantur ad-
gilebze davasaqmoT is studentebi, rom-
lebic Seesabamebian moTxovnebs. Cven namd-
vilad davasaqmebT ramdenime students!
_ gasagebia, rom abiturientTa ricx-
vi Zalian maRalia. SegiZliaT, gviTxraT
erTgvari statistika Cveni universite-
tis moTxovnis TvalsazrisiT?
_ statistika namdvilad ar gvaqvs da
winaswar verafers vityvi, magram iqidan
gamomdinare, rom universiteti dRiTidRe
aRmavali gziT midis da miRwevebi marT-
lac bevri gvaqvs, vfiqrob, abituriente-
bis nakleboba ar iqneba Cveni universite-
tis misamarTiT. baTumis sagamocdo cent-
ri gamocdebs yvela im abiturientisTvis
atarebs, romelic abarebs saqarTvelos
nebismier akreditebul universitetSi.
aqve aRvniSnav, rom sagamocdo centri
marto abiturientebs ar emsaxureba. aseve
moiazrebian is pirebic, romlebsac surT
grantis amaRleba, samagistro programeb-
ze Cabarebis msurvelebi da aseve is peda-
gogebi, romelTac surT saserTifikato
gamocdebSi miiRon monawileoba.
ssaalloommee mmJJaavvaannaaZZee,
istoriis specialobis
mesame kursis studenti
ganaTleba upirveles
yovlisa!
universiteti gamocdebisTvis emzadeba
55mmaaiissii
mimdinare wels Cveni universitetis profe-
sors, qalbaton Tina SioSvils dabadebidan 65 we-
li Seusrulda. vinc icnobs am brwyinvale leq-
tors, mkvlevars, Semoqmedsa da rac mTavaria,
saTno pirovnebas, warmoud-
genelia mis mimarT pativis-
cemiTa da mowiwebiT ar iyos
ganwyobili. sxvebTan erTad,
misdami gansakuTrebul siy-
varuls studentebi amJRav-
neben. didi interesiT isme-
nen mis leqciebsa da ecnobi-
an pativcemuli profesoris
samecniero naSromebs. amje-
rad arCevani maT Tina SioS-
vilis bolo monografiaze –
„ieso qriste qarTul fol-
klorSi“ SeaCeres da qalba-
ton Tina SioSvilis saiubi-
leo TariRs miuZRvnes am me-
tad mniSvnelovani wignis
ganxilva.
„ieso qriste qarTul
folklorSi“ profesor Ti-
na SioSvilis or aTeulamde
monografiaTa Soris
erT–erTia, romelic eZRv-
neba qarTul folklurul
SemoqmedebaSi momuSave saukeneTa ganmavlobaSi
TavCenili macxovris verbaluri xatis Seswavlas.
masSi gaanalizebulia ieso qristes Sobis, sofli-
uri moRvaweobis, jvarcmisa da aRdgomis ciklis
sasuliero–religiuri zepirsityvierebis nimu-
Sebi, qarTul xalxur gamocanebsa da SelocvebSi
daunjebuli mowiweba da usazRvro siyvaruli
adamianTa codvebis mtvirTveli macxovrisadmi;
saqarTvelos TiTqmis yvela kuTxis folkluru-
li masalis gaTvaliswinebiT, Seswavlilia qarT-
vel mTqmelTa sulier quraSi gamotarebuli Sexe-
dulebani macxovris samsjavroze, ieso qristeze,
rogorc demiurgsa da piruTvnel msajulze.
simboluri iyo, rom studentebma, wignis sa-
Tauridan gamomdinare, RonisZiebis Catareba
brwyinvale religiuri dResaswaulis – aRdgomis
axlo dReebSi dagegmes.
saRamo Sedga 14 maiss
ormocdameTxuTmete audi-
toriaSi. RonisZiebis pirve-
li nawili daeTmo qalbato-
ni Tina SioSvilisadmi mi-
salmebebsa da milocvebs.
iubilars dabadebis dRe mi-
uloces: reqtoris moadgi-
lem saswavlo akademiur
dargSi, batonma irakli ba-
ramiZem, ganaTlebisa da mec-
nierebaTa fakultetis de-
kanma, profesorma marina qo-
riZem, profesorebma: mamia
faRavam, ramaz xalvaSma, So-
rena maxaWaZem, marina gior-
gaZem, asocirebulma profe-
sorebma: guram baxtaZem, li-
le Tandilavam, naTia far-
tenaZem. meore nawili ki qar-
Tuli literaturis samec-
niero wris studentTa kon-
ferencias daeTmo, momxse-
neblebma warmoadgines iubi-
laris monografiis, – „ieso qriste qarTul fol-
klorSi“, siRrmiseuli analizi. RonisZiebis bo-
los qalbatonma Tina SioSvilma mokled Seajama
Tavisi samecniero–pedagogiuri saqmianoba da
madloba gadauxada studentebsa da damswre sa-
zogadoebas.
kolegebisa da Cveni studentebis saxeliT ki-
dev erTxel vulocavT qalbaton Tinas iubiles.
vusurvebT xangrZliv sicocxlesa da nayofier
moRvaweobas samecniero da pedagogiur sarbiel-
ze.
gguurraamm bbaaxxttaaZZee
qalbaton Tinas!
wels qalbatoni Tina iubilaria, xvavrieli
Semodgoma udgas. axla igi im asakSia, rom SeiZle-
ba mis naRvaw-najafze Tvalis gadavleba da Sefa-
seba. Sesafasebeli ki marTlac bevri aqvs: or aTe-
ulamde wigni (monografiebi, Targmanebi, foklo-
ruli krebulebi...), aTeulobiT samecniero ga-
mokvleva da moxseneba saerTaSoriso Tu adgi-
lobriv samecniero konferenciebsa da simpoziu-
mebze, monawileoba samecniero eqspediciebSi...
TiToeuli calke msjelobis sagania samomavlod,
rasac, bunebrivia, am mcire milocvaSi verc mova-
xerxebT da arc vapirebT. qvemoT mkiTxvels Sev-
TavazebT iubilaris Cveneuli portretis zogad
xazebs.
qalbatoni Tina erTdroulad ramdenime aspa-
rezze iRvwis, maTgan, vfiqrobT, ori ZiriTadia _
samecniero da pedagogiuri, orive asparezze mniS-
vnelovani warmatebiT, Tumca es ori qmnis erT
mTlians, profesoris portrets. igi Cveni univer-
sitetis sruli profesoria, filologiis mecnie-
rebaTa doqtori, ramdenime aTeuli welia qarTul
folklorsa da literaturaTmcodneobis sxva
disciplinebs aswavlis momaval filologebs da,
rac mTavaria, ayvarebs maT xalxur sityvierebas,
saunjes, qarTveli kacis mexsierebas saukuneebi
rom gamoutarebia da dRemde moutania... aCvevs mo-
maval filologebs folkloruli masalebis Seg-
rovebasa da dafasebas, uRvivebs xalxuri sityvie-
rebis siyvaruls...
qalbatoni Tina mkvlevaria, warmatebuli
mkvlevari. erTi mxvriv igi ikvlevs qarTuli xal-
xuri sityvierebis Janrebsa Tu motivebs, meores
mxriv, velze gasuli Tavad agrovebs folklorul
nimuSebs da samecniero mimoqcevaSi Semoaqvs axali
masalebi: axalgazrdobis wlebSi profesor qsenia
sixaruliZis xelmZRvanelobiT mowyobil Tsu-s
folkloristikis kaTedris eqspediciebSi Rebu-
lobda monawileobas (aq daostatda igi rogorc
folkloruli nimuSebis Semgrovebeli da mkvleva-
ri), Semdeg _ baTumis niko berZeniSvilis saxelo-
bis samecniero-kvleviTi institutis folklo-
rul-dialeqtologiur eqspediciebSi, bolo wleb-
Si ki _ rsu-s samxreT-dasavleT saqarTvelos sa-
mecniero kvleviTi centris (Semdeg qarTvelolo-
giis institutis) kompleqsuri eqspediciis wevria
da monawile yvela samecniero eqspediciisa, rac
misi saxeliT Catarda aWarisa Tu istoriuli samx-
reT saqarTvelos regionebSi da muhajirTa STamo-
mavlebiT dasaxlebul TurqeTis provinciebSi: ru-
dunebiT agrovebs jer kidev daviwyebas gadarCe-
nil folklorul nimuSebs (araferi emeteba dasa-
kargavad), meores mxriv, minavlebul qarTul sity-
vas aRvivebs TurqeTel qarTvelebSi; qalbatoni
Tinas damsaxurebacaa, rom momavalSi saqarTvelos
aRar daekargeba asimilaciis gzaze damdgari isto-
riuli qarTuli kuTxeebis foklori, metyveleba
da eTnografia.
Cveni iubilaris samecniero moRvaweobis erT
momentsac mivaqcevT mkiTxvelis yuradRebas. igi
erT-erTi ZiriTadi monawilea ,,qarTvelologiis
institutSi’’ ganxorcielebuli sagranto proeq-
tisa ,,SavSeTi’’ da mimdinare proeqtebisa _ ,,klar-
jeTi’’ da ,,muhajirebi’’. misi wyalobiT mravalfe-
rovan qarTul folkloristikas Seemateba samx-
reT saqarTvelos folkloric. es, vfiqrobT, didi
saqmea.
qalbatoni Tinas portrets kidev erTi Strixi
sWirdeba, mxedvelobaSi gvaqvs misi pirovnuli Tvi-
sebebi: igi aris Tbili, moyvaruli bebia, deda da me-
uRle, patroni Tbili da stumarTmoyvare qarTu-
li ojaxisa, kargi megobari da kolega universi-
tetSi, pativcemuli qalbatoni qalaqSi... es didi
simdidre adamianebTan misi gulwrfeli damokide-
bulebis nayofia, Tavisi cxovrebis wesiT mopove-
buli.
yovel samuSao dRes modis qalbatoni Tina uni-
versitetSi, Tavisi dardiTa da safiqraliT, yovel
dRe moaqvs CvenTvis Cveni wili Rimili da siTbo,
yovel dRe Sromobs Cvens gverdiT. kabinetSi mo-
sulT Tvali gviZebnis, vikiTxavT... es Cveni yo-
vedRiurobaa. gviyvars da gveimedeba qalbatoni
Tina, _ profesori, mkvlevari, kolega da megoba-
ri...
mmaammiiaa ffaaRRaavvaa
filologiis mecnierebaTa doqtori, pro-
fesori Tina SioSvili _ saqarTvelos mwe-
ralTa kavSiris wevri, nayofieri mecnieri, Se-
saniSnavi pedagogi da poeti, 65 wlisaa.
qalbatoni Tina daibada 1948 wlis 15 maiss
kaxeTis ulamazes sofel veliscixeSi. 1970
wels daamTavra iv. javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universitetis filo-
logiis fakulteti. imave wels samuSaod dai-
toves folkloristikis kaTedraze, rogorc
warCinebuli studenti da perspeqtiuli
mkvlevari. 1980 wels daicva sakandidato di-
sertacia Temaze: „Tedo saxokias folkloris-
tuli moRvaweoba“ (mecnier-xelmZRvaneli –
prof. qsenia sixaruliZe), romelic gadaamuSa-
va da wignad gamosca 1987 wels. qalbatoni Ti-
na baTumis pedagogiur institutSi 1981 wli-
dan muSaobs, xolo 1985 wlidan - n. berZeniSvi-
lis saxelobis samecniero–kvleviT
institutSi ufros mecnier-TanamS-
romlad. 2003 wels daicva sadoqtoro
disertacia Temaze: „qarTuli folk-
loris zneobrivi problematika“ da
mravalwliani kvlevis Sedegebi or
tomad gamoaqveyna wignSi „qarTuli
folkloris zneobrivi samyaro“ (2002,
2004). iubilari mkvelvari 150–ze meti
samecniero naSromis, maT Soris ram-
denime monografiis („ilia WavWavaZe
da qarTuli xalxuri simRera“ (2007),
„stumarmaspinZ¬loba qarTul folk-
lorSi“ (2009), „ieso qriste qarTul
folklorSi“ (2012) da sxva) avtoria.
qalbatoni Tina savele muSaobas
studentobis droidan eweva. man Sead-
gina da calke wignebad gamosca qarTu-
li xalxuri Selocvebis (1994), gamoca-
nebisa (1996) da wyevlebis (2006) krebu-
lebi, romlebic didi popularobiT sargeb-
lobs rogorc profesional folkloristTa,
ise mkiTxvelTa farTo wreSi. misi xelmZRvane-
lobiT da aqtiuri monawileobiT ganxorciel-
da araerTi kvleviTi proeqti, rogoricaa:
„patriotizmis ideebi qarTul folklorSi”;
„humanizmis ideebi qarTul folklorSi”; „qar-
Tuli sabavSvo folkloris zneobrivi samya-
ro“; „SavSeTi – istoriul–filologiuri ga-
mokvleva“; „aWaris muslimuri Temi Tanamedro-
veobis konteqstSi“; „muhajirebi (TurqeTis
respublikaSi mcxovreb muhajirTa STamomav-
lobis metyvelebis, folkloris, metyvelebisa
da yofis Semswavleli samecniero programa)“;
„klarjeTi“ da sxva.
T. SioSvils didi wvlili miuZRvis momava-
li folkloristebis aRzrdaSi. misi doqto-
rantebi arian: g. maxaraSvili, l. kukulaZe da
a. kaSia.
qarTuli folklori qalbatoni TinasTvis
erovnuli genis, sulis, identobis gamomxat-
velia da dRes, globalizaciis Semotevis epo-
qaSi, igi erT–erTi mZlavri iaraRia erovnuli
TviTmyofadobis SesanarCuneblad – ase aswav-
lis igi studentebs, ase unergavs maT qarTu-
li tradiciuli zneobrivi Rirebulebebisad-
mi pativiscemas.
aqtiuri samecniero-pedagogiuri moRva-
weobis paralelurad, Tina SioSvili nayofier
mTargmnelobiT saqmianobasac eweva. man Targ-
mna da gamosca agata kristis deteqtiuri
moTxrobebi (1984) da romani „premier-minist-
ris motaceba“ (1997); mixeil romis „oTxi Sex-
vedra nikita xruSCovTan“ (1991) - Targmani
Sesrulebulia S. zoiZesTan erTad; iakob eke-
ris „bibliuri istoria yrmaTaTvis“ (1992) -
Targmani Sesrulebulia n. abaSiZesTan erTad;
lion foixtvangeris „moskovi - 1937“ (1995) -
(Targmani Sesrulebulia a. CxartiSvilTan er-
Tad); hasan helimiSisa (2005) da vladimer vi-
sockis leqsebi (2006).
maRal profesionalizmTan da utyuar al-
RosTan erTad qalbaton Tinas axasiaTebs
principuloba, pirovnuli xibli da gulisxmi-
ereba, rac yovelTvis sasiamovnos xdis masTan
urTierTobas da muSaobas.
qalbatoni Tina didebuli ojaxis patro-
nia. misi meuRle baTumis sakrebulos wevri
aleko CxartiSvilia - farTo erudiciis mqone
kolorituli pirovneba. qaliSvili eka fizi-
ka-maTematikis mecnierebaTa kandidati da
qarTvel inteleqtualTa klubis - „ra? sad?
rodis?“ aqtiuri wevria. qalbatoni Tinas ud-
rood gardacvlili vaJiSvili - soso Cvens qa-
laqSi kompiuteruli teqnologiebis erT-er-
Ti pirveli damnergavi iyo. warCinebuli mos-
wavleebi arian qalbatoni Tinas SviliSvilebi
- qeTi da nata CxartiSvilebi.
vulocavT qalbaton Tinas iubiles, vu-
survebT janmrTelobas, mzegrZelobas da war-
matebebs samecniero-pedagogiur da Semoqme-
debiT moRvaweobaSi.
rraammaazz xxaallvvaaSSii
SSoorreennaa mmaaxxaaWWaaZZee
Turme 65 weli sulac ar yofila bevri, - Za-
launeburad ase mefiqreba, roca vuyureb qal-
baton Tina SioSvils - mudam mofusfuses, saqmi-
ans, nacnobebis Tu ucnobebis sikeTisaTvis
moRvawes, sxvaTaTvis mzrunvels.
arc cotaa: asawonic mravladaa da gansasje-
lic. am xnis ganmavlobaSi cxovrebam sixarulic
bevri anaxa qalbaton Tinas da, samwuxarod,
udidesi tkivilic, asawon-gansasjels rac See-
xeba, universitetSi vberdebi lamis da mixaria,
Tamamad rom SemiZlia Tqma - Tina SioSvilis Se-
saxeb avis da augis mTqmels, sanTliT rom eZebo,
ver ipovi. am 65 wlis monagaria es - marTali
cxovrebis monagari.
mravalricxovan samecniero naSromTagan
ramdenimes vasaxeleb mxolod: ,,ieso qriste
qarTul folklorSi“, ,,wminda giorgi qarTul
xalxur sasuliero poeziaSi“ , ,,qarTuli folk-
loris zneobrivi samyaro‘’, ,,qristianobisa da
sasuliero folkloris roli qarTveli eris
zneobriv srulqmnaSi“, ,,RvTismSobeli qarTul
folklorSi“, ,,dedis saxe qarTul xalxur
eposSi“, ,,legenda dedis gulze...’’
es Tina SioSvilis samecniero saqmianobis
erTi mxarea. CamoTvliT ki naSromebi imitom Ca-
movTvale, rom darwmunebuli var, adamianis xa-
siaTi, buneba, sulierebac ki mis interesebze
dakvirvebiTac SeiZleba Seicno. es saTaurebi
Tina SioSvilis vinaobaze miuTiTebs uTuod.
rogor ar vaxseno eqspediciebi SavSeTsa
Tu klarjeTSi, taosa Tu sperSi, uniasa Tu
gurgenTefeSi (muhajirebTan). xSirad minaxavs,
rogori siyvaruliT efereba oSkisa Tu ber-
Tas, sinkoTisa Tu forTas naSal kedlebs, ro-
gori tkiviliani SeupovrobiT adis xolme us-
tamisis Tu xanTuSeTis, saTlelisa Tu Caqvel-
Tas cixis Znelad saval bilikebze - maSinac ki,
roca Takara sicxea da siaruli Zalian, Zalian
uWirs.
me vicnob Tina SioSvils rogorc maswavle-
bels, rogorc kolegasa da megobars, rogorc
mecniers, rogorc mweralsa da mTargmnels, -
Cemi upirvelesi sazomi mainc universitetia da,
vfiqrob, rom qalbatoni Tina imaT Sorisaa, vinc
qmnis Cveni umaRlesi saswavleblis sasikeTo sa-
xes...
65 weli arc bevria da arc cota-meTqi,
vTqvi da minda gulwrfelad mivuloco iubile
qalbaton Tinas, vusurvo bevri sixaruli da
warmateba Sin Tu gareT, cxovrebasa Tu moRva-
weobaSi.
mmaallxxaazz CCooxxaarraaZZee
ieso qriste qarTul folklorSi
marTali cxovrebis monagari
Tina SioSvili - 65
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo uni-
versitetSi bevri kargi leqtoria. zogjer imde-
nad kargic, rom students survili uCndeba mTe-
li saswavlo kursi aseTma gamorCeulma leqtor-
ma aswavlos da sagani ar Seecvalos. maT Soris,
aris qalbatoni Tina SioSvili, romelic gvaswav-
lida zepirsityvierebas, folklors. is aris
mSvenieri qalbatoni, Tavisi saqmis namdvili pro-
fesionali. mas SeuZlia erTdroulad SeiTavsos
Zlieri profesoris, kargi mandilosnis, kargi
dedis saxeli. xmamaRla SegviZlia vTqvaT, rom ar
arsebobs studenti, visac qalbatoni Tina ar uy-
vardes da ar afasebdes. profesori Tina SioSvi-
li imdenad dadebiTia, rom „veravin masSi ver po-
vebs avsa, mis saSfoTvelos da saqenjnavsa.“
Cven, profesor Tina SioSvili erTi wlis
ganmavlobaSi gvaswavlida da gulwrfelad vaRi-
arebT, rom masSi uaryofiTi ver davinaxeT, is
yvelasadmi pozitiurad iyo ganwyobili, rac nam-
dvili profesoris erT-erTi TvalsaCino da me-
tad dasafasebeli Tvisebaa. misma profesiona-
lizmma da pirovnebam imdenad didi gavlena iqo-
nia Cvenze, rom studentebis umravlesoba lamis
profesor Tinas samoR-
vaweo gzas daadga, rad-
gan icoda, rom kidev
ramdenime wlis gatare-
ba mouwevda mis gver-
diT da TviTonac gax-
deboda kargi profeso-
ri, ra Tqma unda, qalba-
toni Tinas wyalobiT.
masTan erTad gatare-
buli wlebi ki namdvi-
lad tkbili da sargeb-
lis momtani iqneboda
misTvis.
qalbaton Tinas
hqonda SemuSavebuli meTodebi, raTa arcerTi
studenti ar yofiliyo usaqmod da vinc gamorCe-
ulad swavlobda, maTTvis kidev ufro meti sti-
muli mieca. Cven ar SegviZlia daviviwyoT misi di-
di saCuqari, romelic CvenTvis saamyo da sasixa-
rulo iyo. roca meore kurss vamTavrebdiT da
gamocdebi mogvadga kars, qalbatonma Tinam ga-
nacxada aseTi ram: „vinc friads miiRebs, mas sa-
Cuqrad gadavscem Cems wigns“. siamovnebiT gavix-
senebT amasTan dakavSirebul kuriozs. friadi
bevrma daimsaxura, qalbatoni Tina ki veRar auvi-
da wignebis motanas da erTxel gviTxra: „erTi-
ori studenti gamomyeviT saxlSi, raTa TqvenT-
vis gadmosacemi wignebis wamoRebaSi damexma-
roT.”
qalbaton Tinas wigni „ieso qriste qarTul
folklorSi“ dagvrCa saxsovrad, magram misdami
siyvaruli CvenSi imdenad didi iyo, rom gvindo-
da mcirediT mainc gamogvexata pativiscema da
siTbo, amitomac gadavwyviteT misi wignis pre-
zentaciis gakeTeba, romelic 2013 wlis 14 maiss
gaimarTa da daemTxva mis iubiles. 14 momxsenebe-
li warsdga Cveni kursidan. daaxloebiT saaTna-
xevars gagrZelda procesi. vfiqrobT, iq myofi
sazogadoeba kmayofili darCa da rac mTavaria,
qalbatoni Tinac, rac Canda misi saxis gamomety-
velebidan da iqve warmoTqmul amaRelvebel
frazebSi, romelSic Caqsovili iyo didi siTbo,
siyvaruli da emocia.
amrigad, qalbatoni Tina yovelmxriv gamor-
Ceuli pirovnebaa. man SeZlo yoveli studentis
siyvarulis mopoveba, miuxedavad maTi akademiu-
ri warmatebisa. qarTuli filologiis me-3 kur-
sis studentebi qalbaton Tinas vusurvebT did-
xans sicocxles, janmrTelobasa da Semoqmede-
biT warmatebebs. ufali iyos Tqveni mfarveli!
qqaarrTTuullii eenniissaa ddaa lliitteerraattuurriiss ssppeecciiaalloobbiiss
mmeessaammee kkuurrssiiss ssttuuddeenntteebbii
`veravin masSi ver povebs avsa, mis saSfoTvelos da saqenjnavsa~
66mmaaiissii
qarTuli filosofiuri azrov-
nebis didi warmomadgeneli, filo-
sofiis mecnierebaTa doqtori,
profesori, saqarTvelos mecnie-
rebaTa akademiis akademikosi, sa-
qarTvelos mecnierebis damsaxure-
buli moRvawe kote baqraZe daibada
TbilisSi 1898 wels. deda adre gar-
daecvala. mravalSviliani ojaxis
meurveoba mamam, im droisaTvis
cnobilma inteligentma da sazoga-
do moRvawem spiridon baqraZem
ikisra.
cxra wlis kote Tbilisis qar-
Tuli gimnaziis moswavle xdeba. igi
swavlisadmi uCveulo interess av-
lenda da aqtiurad monawileobda
sazogadoebriv cxovrebaSic. 1914
wels gminaziis moswavleebis mier
xelnawer almanax `mzeSi~ gamoqvey-
nda kote baqraZis werili indur
filosofiaze. am werilSi ori ram
gamoCnda: ymawvilis saocari niWie-
reba da filosofiiT gataceba.
1918 wels daarsebul Tbilisis
saxelmwifo universitetSi kote
baqraZe sibrZnismetyvelebis fa-
kultetis studenti xdeba. aq maSin
filosofiis swavlebas xelmZRva-
nelobda cnobili qarTveli filo-
sofosi Salva nucubiZe. misi leq-
ciebi da seminarebi waruSlel STa-
beWdilebas tovebda studentebSi.
filosofiis seminarebSi aqtiuri
monawiloebiT, azrovnebis siRrmi-
Ta da sizustiT yvelaze metad
studenti kote baqraZe gamoirCeo-
da. amis gamo Salva nucubiZe mas
gansakuTrebul yuradRebas aqcev-
da. 1922 wels daamTavra kote baq-
raZem sibrZnismetyelebis fakul-
teti da imavdroulad, yvelaze
mniSvnelovani movlena mis cxovre-
baSi iyo is, rom Salva nucubiZis
rekomendaciiT universitetSi da-
toves saprofesorod mosamzadeb-
lad. amave wels JurnalSi `Cveni
mecniereba~ gamoqveynda kote baq-
raZis pirveli mecnieruli Sroma
`aleTologiuri realizmi~, ro-
melSic gadmoecmuli iyo Salva nu-
cubiZis folosofiuri sistemis
Sinaarsi.
1922 wels Tbilisis universi-
tetma kote baqraZe miavlina germa-
niaSi, filosofiuri codnis gaRr-
mavebis mizniT. igi iq monawileob-
da h. rikertisa da ebinhauzis semi-
narebSi. gansakuTrebiT mniSvnelo-
vani yofila misTvis e. huserlis, r.
kroneris, i. konis, g. melisis, T. be-
keris leqciebi da seminarebi.
1925 wels kote baqraZe brunde-
ba gasabWoebul saqarTveloSi. er-
Ti wlis Sedeg is Tbilisis univer-
sitetis asistenti xdeba, Semdeg
abarebs sadoqtoro gamocdebs.
1928 wels igi universitetis do-
centad airCies, 1930 wels _ pro-
fesorad.
1929 wels gamoqveynda kote baq-
raZis monografia `dialeqtikis
problema germanul idealizmSi~,
1936 wels gamovida misi wigni `sis-
tema da meTodi hegelis filoso-
fiaSi~. am naSromebSi gamovlinda
pirvelad kote baqraZis Rrma fi-
losofiuri azrovneba da rTuli
sakiTxebis gaSuqebis naTeli sti-
li.
rogorc cnobilia, 1935 wlis
seqtemberSi gaixsna baTumis samas-
wavleblo instituti. institutSi
axladdaarsebul socialur-poli-
tikur mecnierebaTa kaTderas sa-
TaveSi Caudga profesori kote baq-
raZe. aq is 1938 wlamde muSaobda,
Tumca baTumTan kavSiri mas araso-
des gauwyvetia, sistematiurad Ca-
modioda CvenTan, saWiro konsul-
taciebs uwevda filosofiis ka-
Tedris leqtor-maswavleblebs da
exmareboda maT kvalifikaciis
amaRlebaSi. Cemi magaliTic minda
gavixseno: gasuli saukunis 50-iani
wlebis Sua xanebSi, me rom Tbili-
sis saxelmwifo universitetis fi-
losofiis specialobaze vswav-
lobdi, vgrZnobdi batoni kotes
mxriv ganuwyvetel yuradRebas, xo-
lo 60-iani wlebis bolos, baTumSi
morigi stumrobis dros swored
man sTxova filosofiis kaTedris
gamges baton mixeil stamboliS-
vils Cemi kaTedraze samuSaod mow-
veva, rac dadebiTad gadawyda 1969
wlis seqtemberSi. vfiqrob, amis
aRniSvna baTumTan dakavSirebiT
saWiro iyo CvenTan mimarTebaSi ba-
ton kotes didi zrunvisa da amagis
dafasebisa da ardaviwyebisaTvis.
gasuli saukunis 40-iani wlebis
Sua xanebidan batoni kote baqraZe
iwyebs intensiur muSaobas logikis
dargSi. 1946 wels gamovida misi
`logikis~ saxelmZRvanelo peda-
gogiuri saswavleblebisaTvis; mi-
si `logikis~ saxelmZRvanelo saSu-
alo skolebisaTvis gamoqveynda
1947, 1949, 1951, 1952, 1954 da 1955
wlebSi. 1951 wels rusul enaze ga-
movida misi logikis saxelmZRvane-
lo umaRlesi saswavleblebisaT-
vis, romelsac rezonansi hqonda
maSindeli kavSiris masStabiT. lo-
gikis saxelmZRvanelo qarTuli um-
Rlesi saswavleblebisaTvis gamoi-
ca 1954 da 1955 wlebSi.
amasTanave mis mravalmxriv
moRvaweobaSi batoni kote mainc,
ZiriTadad, warmogivdgeba rogorc
filosofiis istoriis mkvlevari.
gasuli saukunis 20-ian da 30-ian
wlebSi germanuli klasikuri fi-
losofiisadmi miZRvnili zemoaR-
niSnuli fundamenturi naSromebis
gamoqveynebisa da garkveuli dro-
is SualediT logikis saxelmZRva-
neloebis Seqmnaze yuradRebis ga-
datanis Semdeg batoni kotes in-
tensiuri kvlevis sagani xdeba XX
saukunis dasavleTis burJuaziu-
li filosofiis sakiTxebi, rasac
araerTi naSromi miuZRvna. maT So-
ris aRsaniSnavia 1955 wels gamqvey-
nebuli wigni: `Tanamedrove ameri-
kul-inglisuri filosofia impe-
rializmis samsaxurSi.~ 1960 wels,
TbilisSi, rusul enaze gamovida
misi wigni «Î÷åðêè ïî èñòîðèè
íîâåéøåé è ñîâðåìåííîé áóðæóàçíîé
ôèëîñîôèè», 1962 wels gamoica misi
`egzistencializmi~, 1965 wels _
`pragmatizmi.~
amis Semdeg profesori kote
baqraZe kvlav ubrundeba axali
drois filosofiis safuZvlian ga-
mokvlevas da 1969 wels aqveynebs
uaRresad saintereso naSroms: `a-
xali filosofiis istoria~, nawili
I. Cafiqrebuli hqonda am wignis me-
2 nawilis dawerac, sadac gaSuqebu-
li iqneboda germanuli klasikuri
filosofia da momdevno periodi
XX saukunemde. magram, samwuxarod,
veRar moaswro, 1970 wels akademi-
kosi kote baqraZe gardaicvala.
ras izam, ulmobelia sikvdili. aqve
minda aRvniSno, rom XX saukunis
qarTuli filosofiis didi kori-
feebis Salva nucubiZis, kote baq-
raZisa da savle wereTlis am qvey-
nidan wasvlis Semdeg filosofiu-
ri cxovreba maRalnayofierad ga-
agrZeles maTma saxelovanma mowa-
feebma, romlebmac TavianTi Semoq-
medebiTi SromiT axal simaRleze
aiyvanes qarTuli filosofiuri
azrovneba.
akademikos kote baqraZis es
auditoria misi saxelis ukvdave-
basTan erTad im didi Rvawlis da-
fasebacaa, rac mas miuZRvis Cveni
umaRlesi saswavleblis winaSe, ga-
suli saukunis 30-iani wlebidan
1970 wlamde, Tavisi saxelovani
moRvaweobis periodSi. me axlac
maxsovs, roca 1969 wlis Semodgo-
maze, baTumSi misi morigi sturmo-
bis dros batonebis mixeil stambo-
liSvilsa da kote bolqvaZesTan
erTad am korpusis axladgaremon-
tebul auditoriebs vaTvaliereb-
diT, batonma kotem am auditoria-
zec miuTiTa da Tqva, rom 1936-38
wlebSi xSirad uxdeboda aq leqci-
ebis wakiTxva. amieridan, universi-
tetis pirveli kurpusis #32 audi-
toria akademikos kote baqraZis sa-
xels atarebs.
dasasruls gvinda madloba ga-
davuxadoT universitetis req-
tors, baton alioSa bakuriZes,
universitetis akademiur sabWos,
Cveni umaRlesi saswavleblis 75
wlisTavTan dakavSirebiT rom da-
akmayofiles filosofiis depar-
tamentis Txovna: erT-erT audito-
rias mikuTvneboda akademikos ko-
te baqraZis saxeli. dRevandeli
RonisZieba swored amis ganxorcie-
lebaa.
rroommaann zzoossiiZZee,,filosofiis doqtori
interviu amerikidan movli-
nebul inglisuri enis (ELF) pro-
fesorTan, doqtor kkaarrllaa mmoorr--tteennsseennTTaann
amerikis SeerTebuli State-
bidan movlinebuli (ELF) profe-
sori, karla mortenseni 2012-2013
saswavlo wlebSi baTumis SoTa
rusTavelis saxelmwifo univer-
sitetis evropeistikis departa-
mentis da turizmis fakultetis
studentebs leqciebis kurss
ukiTxavda. ambobs, rom saqarTve-
lo umSvenieresi qveyanaa, aq bev-
ri ram moewona, xolo baTumSi
cxovreba misTvis Zalian didi si-
amovneba iyo. misive TqmiT, qarT-
veli studentebi inglisuri enis
swavlis TvalsazrisiT, mondeme-
bulni arian.
-qalbatono karla, ras gvety-
viT Tqvens Sesaxeb?
- me amerikis SeerTebuli Sta-
tebidan, oregonis Statidan, ker-
Zod, qalaq portlendidan var. vas-
wavli portlendis saxelmwifo
universitetSi intensiuri ingli-
suri enis programas. Cemi studen-
tebi msoflios sxvadasxva qveyni-
dan arian. daojaxebuli ar var.
myavs ori kata, erTi - saqarTve-
loSi da erTic - oregonSi.
- rogoria Tqveni STabeWdi-
lebebi saqarTvelosa da baTum-
ze?
- saqarTvelo umSvenieresi qve-
yanaa, ulamazesi eniTa da uZvelesi
kulturiT. mouTmenlad veli sas-
wavlo wlis dasrulebas, rom Tavi-
suflad SevZlo saqarTvelos sxva
kuTxeebSi mogzauroba. rac Seexe-
ba baTums, es qalaqi nazavia Zveli-
sa da axlis, warsulisa da awmyosi,
aRmosavlurisa da dasavlurisa.
didi siamovneba miviRe am qalaqSi
cxovrebiT, baTumis ulamazes qu-
CebSi da parkebSi seirnobiT. yve-
laze metad ki baTumis bulvari da
baTumis parkSi ganTavsebuli zoo-
parki momewona.
-ras saqmianobdiT baTumis sa-
xelmwifo universitetis evro-
peistikis departamentSi?
- baTumis saxelmwifo universi-
tetSi vaswavlidi or
departamentSi – evro-
peistikis da turizmis
departamentebSi. vas-
wavlidi sxvadasxva sa-
gans: inglisuri enis
gramatikas, biznes ing-
lisurs, amerikismcod-
neobas, akademiur we-
ras, inglisur enas tu-
rizmis fakultetis
studentebisaTvis. ase-
ve vaswavlidi inglisu-
ri filologiis mimar-
Tulebis magistran-
tebs. sistematurad
veswrebodi da monito-
rings vuwevdi evrope-
istikis departamentis in-
glisuri filologiis mi-
marTulebis profesor-
maswavleblebs. amavdrou-
lad vuZRvebodi yovelk-
vireul debatebis klubs.
aseve movawyve konferen-
cia inglisuri enis swav-
lebis meTodebze, romel-
Sic sxvadasxva qveynis 100-
ze metma inglisuri enis
maswavlebelma miiRo mona-
wileoba.
- ra STabeWdileba da-
grCaT qarTvel studen-
tebze?
-Zalian miyvars Cemi studente-
bi. isini mondomebulebi arian is-
wavlon inglisuri ena. mixaria da
miadvildeba maTTan muSaoba. isini
sakmaod kargad floben ingli-
surs, magram cotaTi moridebule-
bi arian. vusurveb, rom metad Se-
movidnen kontaqtSi da meti isaub-
ron.
-raime saintereso istorias
xom ver gaixsenebdiT, rac saqar-
TveloSi Tqvens yofnas ukavSir-
deba?
- gasuli wlis Semodgomaze qe-
daSi viyavi xalxur dResaswaulze.
erTi patara biWi momiaxlovda da
momesalma. mec mivesalme, erTma-
neTs gavecaniT. man Rvino dalia
CemTan erTad, madRegrZela (gau-
marjos!) da survili gamoTqva, mu-
dam Cems megobrad darCeniliyo. me
mas Cemi eleqtronuli misamarTi
miveci da vuTxari – daicaviT
Tqveni tradiciebi, iswavleT ing-
lisuri ena da mudam megobrad
davrCeT-meTqi (internetis meSve-
obiT)!
- ra mogewonaT da ra ar moge-
wonaT saqarTveloSi yofnis
dros?
-ubralod, Cemi survilia rom
universitetis auditoriebSi meti
kompiuteri da swavlisaTvis auci-
lebeli sxva saWiro aRWurviloba
iyos. universitetis biblioTeka
pataraa. roca yvela studenti er-
Tad laparakobs, auditoriebSi
xmauria.
rac ar momewona sa-
qarTveloSi, es cudi mZ-
Rolebia (xSirad arRve-
ven wesrigs).
mowonebiT ki bevri
ram momewona, upirve-
les yovlisa, qarTveli
xalxi da qarTveli stu-
dentebi, baTumis unive-
rsitetis araCveuleb-
rivi adgilmdebareoba –
xediT Sav zRvaze. saer-
Tod, yvelaferi mom-
wons saqarTveloSi da
baTumSi!
kote baqraZis cxovreba da moRvaweoba
saqarTvelo umSvenieresi qveyanaa
77mmaaiissii
w e r i l i m e o r e
pirvel werilSi (gaz. “baTumis
universiteti”, 4, aprili, 2013)
Cven ganvixi¬leT gia dvalis xelm-
ZRvanelobiT SemuSavebuli kon-
cefciis proeqtis is nawili, rome-
lic exeboda ZiriTadad umaRlesi
ganaTlebis reformis sakiTxebs.
winamdebare werilSi SevexebiT
igive proeqts sauniversiteto da
arasauniversiteto mecnierebis
reformis Sesaxeb.
sauniversiteto mecniereba.
proeqti kidev erTxel ganmartavs,
rom wamyvani universitetebi, amave
dros, wamyvani samecniero-kvlevi-
Ti centrebia. universitetis pro-
fesorebi aqtiurad arian CarTu-
li samecniero muSaobaSi da uz-
runvelyofilni arian kvlevisaT-
vis aucilebeli resursebiT (la-
boratoriuli farTi, xelsawyo-
danadgarebi, samecniero da teqni-
kuri personali). profesorebis
nawili SeiZleba kvlevas awarmoeb-
des universitetis farglebs ga-
reTac.
kvlevebisaTvis saWiro resursebia:
1. pirdapir universitetidan
miRebuli erTjeradi an regula-
ruli xasiaTis dafinanseba. erT-
jeradi dafinansebis magaliTia
e.w. sastarto granti, romelic eZ-
leva universitetSi axlad miRe-
bul profesors misi laboratori-
is an kvleviTi jgufis sawyisi
mowyobisaTvis. grantis odenoba
ganisazRvreba profesorsa da uni-
versitets Soris molaparakebis
Sedegad.
2 dafinansebis meore wyaroa
profesoris mier mopovebuli gare
granti.
3. ama Tu im dargis efeqturad
ganviTarebis mizniT, universi-
tetma SeiZleba Seqmnas kvlevis
dargobrivi instituti an centri.
centrSi gaerTianebuli mkvleva-
rebi damatebiT dafinansebas iRe-
ben universitetidan. isini qmnian
erTgvarad gamorCeul inteleq-
tualur masas mecnierebis maRal
doneze gasaviTareblad. am mizniT,
universitetma SeiZleba kerZo do-
norebi moizidos. gansakuTrebiT
msxvili donoris arsebobis SemTx-
vevaSi SeiZleba centrs donoris
saxeli daerqvas. amgvarad, univer-
sitetTan arsebuli samecniero
centri finansebis mozidvis wya-
rodac gvevlineba.
arasauniversiteto mecniere-
ba. arasauniversiteto mecniereba
moicavs mecnierebis im nawils, ro-
melic bazirebulia universitete-
bis gareT arsebul akademiur da-
wesebulebebSi. oRond masSi ar
igulisxmeba iseTi samecniero
kvlevebi, romlebic, marTalia,
tardeba universitetis gareT,
magram ar miekuTvneba sazogadoe-
bisaTvis xelmisawvdom sferos (ma-
galiTad, kvlevebi, romlebsac
awarmoeben kerZo kompaniebi, sa-
xelmwifo gasaidumloebuli la-
boratoriebi da a.S.).
koncefciis proeqtSi ganxilu-
lia mxolod sazogadoebisaTvis
xelmisawvdomi kvlevebi, romelTa
Sedegebi qveyndeba periodikaSi da
romlebiTac SeiZleba isargeblos
msoflios nebismierma mkvlevarma.
aseTi samecniero dawesebulebe-
bi SeiZleba daiyos or kategoriad.
pirveli kategoriis samecnie-
ro-kvleviTi instituti aris sru-
li avtonomiis mqone mravaldar-
gobrivi instituti, romelic ar
moiazreba ufro didi erTeulis
nawilad.
meore kategoriis institutebi
ufro fokusirebulia romelime
konkretul dargze. magaliTad,
maqs plankis saxelobis instituti
germaniaSi.
universitetebisagan gansxva-
vebiT, es institutebi ar arian
CarTulni bakalavriatis saswav-
lo procesSi, magram aqtiurad mo-
nawileoben doqtorantebis momza-
debaSi, samecniero kvlevebSi maT
CarTvaSi.
am kvleviTi institutebis war-
mateba, universitetebis msgavsad,
efuZneba akademiur Tavisufle-
bas. es institutebi msoflioSi ga-
moCenili mecnierebis garSemo aSe-
nebuli struqturebia, sa-
dac mecnierebs aqvT sruli
ufleba airCion kvlevis sa-
gani da personalic.
mokled, am institute-
bis mTavari struqturuli
principi harnakis princip-
ia, romlis ZiriTadi azri
isaa, rom samecniero insti-
tuti mecnieris pirovneba-
ze centrirebuli kvleviTi
organizaciaa. aqac mecnie-
ris akademiuri Tavisufle-
ba daculia tenuaris siste-
miT, romelic Tavisi Sina-
arsiT sauniversiteto te-
nuaris msgavsia.
institutis mTavari
TviTmmarTveli organo
aris tenuirebuli mecnierebis
kreba. institutSic arsebobs ga-
reSe mrCevelTa sabWo, romelic
dakompleqtebulia msoflio do-
nis wamyvani specialistebiT. sab-
Wos wevrebs irCevs institutis
umaRlesi administracia droebiT,
magaliTad, 3 wlis vadiT. es sabWo
periodulad axdens institutis
muSaobis monitorings, avlens xar-
vezebs,wers saTanado daskvnas.
magram arc sabWos da arc adminis-
tracias, akademiuri Tavisufle-
bis koncefciidan gamomdinare, ar
SeuZlia pidapir aukrZalos te-
nuirebul mecniers kvlevis gagr-
Zeleba, Tumca SeuZlia kvlevebis
mizanSewoniloba gaxados deta-
luri gansjis sagnad, rasac pers-
peqtivaSi SeiZleba mohyves moce-
muli proeqtis dafinansebis
SezRudva an Sewyveta.
rogorc vxedavT, sauniversite-
to sistemis msgavsad, sainstituto
sistema Sedgeba 3 mmarTveli rgo-
lisagan: tenuirebul mkvlevar-
profesorTa kreba, institutis
umaRlesi administracia (prezi-
denti) da gareSe mrCevelTa sabWo.
proeqtSi aRniSnulia, rom sa-
instituto mecnierebis didi upi-
ratesoba aris biujetidan garan-
tirebuli kvleviTi dafinanseba.
es gamoricxavs grantis miRebaze
zedmet fiqrsa da zrunvas da
mkvlevarebs saSualeba eZlevaT
kvlevis strategia dagegmon ufro
xangrZlivi vadiT, vidre amas mok-
levadiani sagranto sistema iZle-
va. amdagvari sainstituto samec-
niero-kvleviTi sistema warmate-
biT Tanaarsebobs sauniversiteto
kvlevebis sistemis gverdiT da av-
sebs mas. Sesabamisad, koncefciis
avtorebi miiCneven, rom aseTi ori
sistemis Tanaarseboba aucileb-
lad unda Caidos qveynis mecnieru-
li mowyobis strategiaSi, rasac ar
SeiZleba ar daveTanxmoT. magram
mainc gviCndeba ritorikuli kiTx-
va: gana mecnierebaTa akademiis
sakmaod Zlieri institutebis Sem-
TxvevaSi gamoricxuli iyo an gamo-
ricxulia aseTi Tanaarseboba?
aRniSnul kiTxvaze pasuxs iZ-
leva samecniero sistemis mowyobi-
sa da ganviTarebis harnakis prin-
cipi, romlis arsia akademiuri Ta-
visufleba. koncefciis proeqtis
avtorTa azriT, sabWoTa kavSirSi
xdeboda samecniero sistemis har-
nakis principze mowyobis imitacia
mecnierebaTa akademiis institu-
tebis saxiT. igive viTareba iyo
respublikebSic. gasagebi mizeze-
bis gamo, sabWoTa kavSirSi SeuZle-
beli iyo akademiuri Tavisufle-
bis danergva. samarTlianoba mo-
iTxovs aRiniSnos, rom es sruli
WeSmaritebaa. amis SeuZleblobas
Seewira swored im periodis bevri
cnobili mecnieri, bevris sicocx-
le kidev safrTxis qveS aRmoCnda.
koncefciis proeqtis mixed-
viT, saqarTveloSi unda Seiqmnas
WeSmaritad harnakis principze da-
fuZnebuli sainstituto mecnie-
ruli sazogadoeba. amisaTvis,
konkursis da saerTaSoriso eqs-
pertTa daxmarebiT, unda gamov-
lindes is calkeuli institutebi,
romelTa bazaze SeiZleba moxdes
ganaxlebuli institutebis Seqmna.
aseT sicocxlisunarian insti-
tutebSi unda moxdes mecnierTaT-
vis tenuaris statusis miniWeba
konkursis gziT, gareSe, miukerZoe-
beli komitetis mier. agreTve yu-
radReba unda mieqces axali kadre-
bis garedan mozidvasac. amis Semdeg
unda Seiqmnas marTvis zemoaRniSnu-
li sami rgoli (tenuirebul mecni-
erTa sabWo, umaRlesi administra-
cia da gareSe mrCevelTa sabWo).
yovelive aRniSnulis miuxeda-
vad, mainc ibadeba kiTxva: ratomaa
mxolod uaryofiT konteqstSi
moxseniebuli mecnierebaTa akade-
mia? cnobilia, rom gasageb xarve-
zebTan erTad, mecnierebaTa akade-
miasTan dakavSirebulia umniSvne-
lovanesi miRwevebi samamulo (da
ara mxolod samamulo) mecniereba-
Si. ra uSlis xels universitets
gareT arsebuli, ukve harnakis
principis mixedviT mowyobili,
akademiuri Tavisuflebis mqone
samecniero institutebis gaerTi-
anebas Sesabamisad ganaxlebul
mecnierebaTa akademiis sistemaSi?
akademiisa, romlis avtoriteti-
saTvis nikoloz musxeliSvilis da
ilia vekuas saxelebic ikmarebda
da romlis pirobebSic akademiuri
xarisxisa da samecniero muSaobi-
sadmi meti stimuli, interesi da
pasuxismgebloba iqneboda.
ra Tqma unda, Cven ar vyofT sau-
niversiteto ganaTlebasa da mecni-
erebas, magram ,,arasauniversiteto
mecnierebad” saxeldebuli da uni-
versitets gareT arsebuli samec-
niero institutebis gaerTianeba
erTian sistemaSi organizaciuli
TvalsazrisiTac ufro gamarTle-
buli Cans, vinaidan qveynis masSta-
biT ori didi saqmis - saskolo da
sauniversiteto ganaTlebis sfe-
rosa da arasauniversiteto mecnie-
rebis sferos erTad movla Zneli
da naklebad efeqturi gveCveneba.
koncefciis proeqtSi sauba-
ria, agreTve, axali samecniero in-
stitutis sacdeli vadiT (vTqvaT,
5 wliT) Seqmnis SesaZleblobaze da
adamianur faqtorTan (mecnier-
TanamSromlebTan) dakavSirebul
problemazec.
mecnieri SeiZleba warmatebu-
li ar iyos, magram man daamtkica
erTguleba mecnierebisadmi da Ta-
visi wvlili Seitana mecnieruli
atmosferos Seqmna-SenarCunebaSi.
mecnieruli kolegialobidan ga-
momdinare, aseT mkvlevrebs unda
SeunarCundeT xelfasi da mieceT
SesaZlebloba mecnieruli moRva-
weobis gasagrZeleblad. SeiZleba
isini gamogvadgnen skolis maswav-
leblebis rigebis Sesavsebad. sa-
mecniero xarisxis mqone skolis
maswavleblebs unda SeeqmnaT Zli-
eri materialuri daintereseba.
rogorc vxedavT, kadrebisadmi
midgomis TvalsazrisiT, koncef-
ciis proeqti mecnierebis refor-
mis SemTxvevaSic humanurobiT ga-
moirCeva.
nnooddaarr bbaarraammiiZZee,
fsiqologiis mecnierebaTa
doqtori,
baTumis SoTa rusTavelis
saxelmwifo universitetis
sruli profesori
umaRlesi ganaTlebisa da mecnierebis
reformis koncefciis proeqti sauniversiteto
da arasauniversiteto mecnierebis Sesaxeb
turizmis fakultetis mesame
kursis studentebma „kimpin jgu-
fi” Seqmnes. misi erT-erTi xelm-
Rvaneli turizmis fakultetis
mesame kursis studenti robi ba-
qaniZea: „turizmis fakultetis
studentebma TviTmmarTvelobas-
Tan erTad SevqmeniT „kimpin“
jgufi, romlis erT-erTi xelm-
ZRvanelic me var. 12 maiss mivdi-
varT didaWaraSi, es RonisZieba
Cven davukavSureT turizmis fa-
kultetis tradiciul RonisZie-
bas da gadavwyviteT waviyvanoT
Cveni studentebi da is aseve
ucxoeli studentebi,romlebic
CvenTan swavloben. vgegmavT 200
studentis wayvanas, 100 studen-
ti iqneba turizmis fakulteti-
dan, 60 studenti iqneba baTumSi
arsebuli sxvadasxva universite-
tidan, (sazRvao akademia, xelov-
nebis universiteti da biznes
centri) da danarCeni 40 adamiani
wamova TviTmmarTvelobidan.
mxardamWeri aris sportisa axal-
gazrdobis saqmeTa saministro, es
aris erTdRiani, istoriul-re-
ligiuri Sinaarsis RonisZieba,
vgegmavT filmis gadaRebas, yve-
laferi es _ RonisZiebac da
filmis gadaRebac ganxorciel-
deba studentebis monawileobiT.
Cveni jgufi aseve gegmavs sxva ara
erT RonisZiebas, romelic eta-
pobrivad daigegmeba da Sesrul-
deba“.
1122 mmaaiissii......
12 maiss, andria pirvelwode-
bulis xsenebis dRes, baTumis So-
Ta rusTavelis saxelmwifo uni-
versitetis studentebi xulos
raionis sofel didaWaraSi gaemg-
zavrnen. „yvelaferi gegmis mi-
xedviT ganxorcielda, gamogviy-
ves aTi samarSruto
taqsi, romelsac hqon-
da numeracia. pirvelad
avediT xulos centrSi,
sadac andria pirvel-
wodebulis saxelobis
eklesiaSi moviloceT,
Semdeg wavediT didaWa-
raSi, sadac andria pir-
velwodebuli, svimon
kananelTan erTad pir-
velad SemobrZanda sa-
qarTveloSi. marTlac
saamayoa, rom studen-
tebma vnaxeT es adgile-
bi, iqve movawyveT pik-
niki da erTamaneTs Cve-
ni STabeWdilebebi ga-
vuziareT. Cveni marS-
rutis bolo gaCereba
iyo maxunceTis CanCqe-
ri. xelmZRvanelebma 200 stu-
dents sruli mobilizacia gavu-
keTeT da yvelaferi winaswar gan-
sazRvruli wesebis Sesabamisad
ganxorcileda. iyo kuriozebic...
gawvimda... marTlac saxaliso iyo,
„talaxiT gaviTxupneT“ da gada-
viReT samaxsovro fotoebi. esec
studenturi cxovrebis sainte-
reso nawilia“, _ saubrobs 12 mai-
sis STabeWdilebebis Sesaxeb robi
baqaniZe.
„kimpin jgufi“ araerT Ronis-
Ziebas gegmas, romelic etapobri-
vad ganxorcieldeba“, _ erTxmad
amboben jgufis xelmZRvanelebi:
robi baqaniZe, beso bolqvaZe da
mindia kurcxaliZe.
ssaalloommee mmJJaavvaannaaZZee,
istoriis specialobis
mesame kursis studenti
turizmis fakultetis tradiciuli RonisZieba
88mmaaiissii
medicinis mecnierebaTa doqtori,
profesori ramaz surmaniZe 80 wlis gaxda.
es asaki TavisTavad sapatioa, magram roca
baton ramazis mier dRemde Rirseulad mo-
tanil rva aTeul wels gadavxedavT, davr-
wmundebiT mis mier ganvlili yoveli weli
isea datvirTuli movlenebiT, sazogado-
ebrivi moRvaweobiT, SemoqmedebiTi monaga-
riT, rom ramdenime wels udris.
es saintereso, mravalferovani cxov-
rebis gza ki daiwyo maRalmTiani aWaris erT
umSvenieres sofel WalaSi, 1933 wlis 10 ma-
iss. swored aq daibada momavali sazogado
moRvawe, mwerali da medikosi, batoni ramaz
surmaniZe.
didebuli winaprebi hyavda: babua – ra-
miz-beg surmaniZe (1861– 1898) – aWaris pir-
veli mejlisis wevri (1880)gaxldaT. mama –
dursun surmaniZe – (1898–1988) – saqarTve-
los damoukideblobisaTvis mebrZol gene-
ral leo kereseliZis legionis erT–erTi
wevri iyo. dedam – yudreT WaRaliZem
(1907–1972) – xuTi Svili – sami qaliSvili
da ori vaJi gazarda umamod, swored aseTi
dedis Sesaxeb brZana vaJam: ,,lamazad Svilis
gamzrdeli deda micvnia RmerTada!“
sakmaod rTuli bavSvoba hqonda baton
ramazs: mama 30-iani wlebis respresiebis
msxverpli iyo. mas 10-wliani patimrobis
Semdeg samudamo gadasaxleba hqonda misji-
li. amas emateboda meore msoflio omis
dros soflis duxWiri yofa. batoni rama-
zis bavSvobidan mxolod erTi faqtis gax-
senebac sakmarisia, rom davrwmundeT: ra pi-
robebSi uxdeboda mas cxovreba. 11 wlis bi-
Wi soflis fostalionad muSaobda. xSirad
fexSiSvelsac, naxevrad mSiersa da Cauc-
mels dauvlia sofeli, raionidan fostis
cdaSi daRamebia kidec da tye–tye martos
uvlia. axla ixsenebs: TiTqos viRacis Tu
raRacis SeSinebis mizniT am gzas sim-
Rer–simReriT gadioda xolme, etyoba,
amiT patara biWi Tavis Tavs amxnevebda.
batonma ramazma 1947 wels warCinebiT
daamTavra soflis rvawliani skola. is gan-
sakuTrebiT emadliereba erT gamorCeul
pedagogTa ojaxs, skolis gamges – domenti
xaindravas, mis meuRles – vera qemokliZesa
da colisda – paSa qemokliZes. es ukanaskne-
li qarTul enasa da literaturas aswavli-
da da man Seayvara mSobliuri mwerloba.
sxvaTa Soris, batoni ramazis momaval Se-
moqmedebiT gegmebSi pirvel punqtad CaniS-
nulia memuaruli xasiaTis wignis ,,Cemi mas-
wavleblebi“ Seqmna.
niWierma axalgazrdam swavla jer ba-
Tumis samedicino saswavlebelSi (194-
1950), Semdeg ki Tbilisis saxelmwifo sa-
medicino institutSi ganagrZo (1950-1956).
meore kursidan daiwyo muSaoba ferSlad
Tbilisis pirvel (aramiancis) saavadmyo-
foSi mimReb ganyofilebaSi. xuTi wlis
ganmavlobaSi umZimesi, 24–saaTiani reJi-
miT Sromam nayofi gamoiRo, batonma ra-
mazma uzarmazari praqtikuli gamocdile-
ba miiRo da institutis damTavrebisas uk-
ve Camoyalibebuli, profesionali eqimi
iyo. institutSi aswavlidnen saxelovani
profesorebi: vladimer asaTiani, valeri-
an andRulaZe, besarion RoRoberiZe, irak-
li faRava, mixeil CaCava, petre buaCiZe da
sxvebi.
ramaz surmaniZe studentobidanve aq-
tiur sazogadoebriv saqmianobas eweoda,
iyo fakultetis axalgazrduli organiza-
ciis mdivani. batoni ramazi mravalmxrivi
niWiT Semkuli pirovnebaa. mas uyvars xe-
lovneba, musika, cekva. is iyo institutis
simRerisa da cekvis TviTmoqmedi ansamblis
wevri. ufro meti, igi SesaniSnavi sportsme-
ni – institutis mZleosanTa nakrebisa da
fexburTis gundis wevri iyo. studentobis
bolo wels daemTxva 1956 wlis sisxliani
marti. mitingis Semdeg, im avbediT saRamos,
saavadmyofoSi morigeobisas uamrav daW-
rils gauwia daxmareba.
damoukidebeli saeqimo saqmianoba so-
fel baraTaulSi daiwyo da eqvsi Tvis gan-
mavlobaSi SeZlo is, rasac sxvebi wlebis
manZilze ver axerxeben: moipova udidesi av-
toriteti ara marto baraTaulis, aramed
mTeli Suaxevis raionis mosaxleobaSi.
axalgazrda eqimis gamorCeuli profesiu-
li da organizatoruli niWi SeumCneveli
ar darCenila da 23 wlis ramaz surmaniZe
gadaiyvanes Suaxevis raionis janmrTelo-
bis dacvis ganyofilebis gamged (1957–1963),
aqedan daiwyo ramaz surmaniZis, rogorc
janmrTelobis dacvis organizatoris,
rTuli da sapatio moRvaweoba.
ramaz surmaniZe warmatebiT aTavsebda
erTmaneTs samecniero, SemoqmedebiT da sa-
organizacio saqmianobas. mogexsenebaT, es
arc ise ioli saqmea. baton ramazis sasaxe-
lod unda iTqvas, rom man am sruliad gans-
xvavebuli sferoebis harmoniuli SeTavse-
bac SeZlo da yvelgan moaxerxa sakuTari
kvalis datoveba. batoni ramazi muSaobda
sxvadasxva xelmZRvanel Tanamdebobaze:
iyo baTumis jandacvis ganyofilebis gamge
(1963-1975), aWaris kurortebis marTvis sab-
Wos Tavmjdomare (1975-1977). aWaris avto-
nomiuri respublikis jandacvis ministri
(1977-1985).
ra Tqma unda, iyo winaaRmdegobebic, ga-
ugebrobebic, rasac 1985 wels mohyva ramaz
surmaniZis Tanamdebobidan gadayeneba, par-
tiis rigebidan garicxva anu xelisuflebis
risxva da umuSevrobis xuTwliani periodi;
magram sanTel–sakmevelma Tavisi gza ar da-
karga da 1990 wels batoni ramaz surmaniZe
xalxis rCeuli gaxda: Suaxevis raionis mo-
saxleobam is damoukidebeli saqarTvelos
respublikis pirveli mowvevis uzenaesi
sabWos deputatad airCia. is erT-erTi iyo
maT Soris, vinc xeli moawera saqarTvelos
damoukideblobis aqts. batoni ramazi aq-
tiuri deputati iyo, weliwadze cota meti
xnis ganmavlobaSi 14-jer gamovida sxdo-
mebze da principulad daayena Cveni kuTxis-
Tvis saWirboroto sakiTxebi: avtonomiu-
ri respublikis statusis, aWaris bunebis
dacvis, maJoritari deputatebis ufle-
ba–movaleobebisa Tu sxvaTa Sesaxeb. ramaz
surmaniZe araerTgzis iyo arCeuli aWaris
avtonomiuri respublikis umaRlesi sab-
Wos deputatad: 1977-1985 da 2008-–2012
wlebSi.
batonma ramazma 1990 wels daafuZna
xalxuri medicinis aWaris regionuli aso-
ciacia,,medea“.1991 wels ki daaarsa baTumis
samedicino–ekologiuri instituti, rom-
lis reqtori brZandeboda wlebis ganmav-
lobaSi. 1994–2004 wlebSi ramaz surmaniZe
iyo ucxoeTSi mcxovreb TanamemamuleebTan
kulturuli urTierTobis saqarTvelos
sazogadoebis aWaris organizaciis Tavmj-
domare. batoni ramazi gaxlavT aWaris Co-
xosan raindTa organizaciis damfuZnebeli
da sapatio Tavmjdomare (2006). am dasis mi-
zans is ase xedavs: erovnuli zne–Cveulebe-
bis, adaT–wesebis, tradiciuli Cacmulo-
bis, qarTuli rainduli Cvevebis gamovlena,
SenarCuneba, istoriul–eTnografiuli da
kulturuli Zeglebis Seswavla–popula-
rizeba.
ramaz surmaniZem samecniero muSaoba
jer kidev studentobisas daiwyo. misi
kvlevis sfero moicavs mozardTa fizikur
ganviTarebasa da janmrTelobis mdgomare-
obas. sakvlev obieqtebad aRebuli iyo zemo
aWaris skolebis kontingenti. man amave Te-
maze 1968 wels profesor aleqsandre yanCe-
lis xelmZRvanelobiT daicva medicinis
mecnierebaTa kandidatis xarisxi. Semdgom-
Si sakvlevi mimarTuleba, prioritetebi Se-
icvala. ramaz surmaniZe dainteresda mec-
nierebis istoriiT da Temaze ,,qarTuli ka-
rabadini – aWaraSi aRmoCenili varianti“ –
1999 wels daicva medicinis mecnierebaTa
doqtoris xarisxi. batoni ramazi arCeulia
ramdenime dargobrivi, kerZod, medicinis
mecnierebaTa, samedicino ekologiisa da
fazisis akademiebis namdvil wevrad.
ramaz surmaniZes dRemde gamoqveyne-
buli aqvs 2022 publikacia, maT Soris: 57 –
monografia, rva – Targmani. samecniero
naSromTa raodenoba 300–s aRwevs, maT So-
ris, 40 monografiaa, is, aseve, avtoria 15
romanisa da moTxrobaTa krebulisa. 1983
wlidan ramaz surmaniZe aris saqarTvelos
JurnalistTa kavSiris, xolo 1987 wlidan –
mweralTa kavSiris wevric. is gaxlavT sa-
qarTvelosa da aWaris damsaxurebuli eqi-
mi. miRebuli aqvs abuserisZe tbelisa da
zaqaria WiWinaZis saxelobis premiebi, da-
jildoebulia Rirsebis ordeniT. aris ba-
Tumisa da Suaxevis sapatio moqalaqe. SeiZ-
leba bevrma ar icis, rom ramaz surmaniZe
Cvens universitetTan dakavSirebulia, ro-
gorc leqtori:1969-1979 wlebSi is xelmZR-
vanelobda medicinis debis mosamzadebel
kursebs; aswavlida saskolo higienas asa-
kobrivi fiziologiiT. 2003–2008 wlebSi ki
batoni ramazi momaval medikosebs medici-
nis istorias ukiTxavda.
aqve unda aRvniSnoT, rom ramaz surma-
niZis sazogadoebrivi saqmianoba, misi oma-
xiani, maRalniWieri, mamuliSviluri, prin-
cipuli gamosvla aravis tovebda gulg-
rils. SeiZleba iTqvas, rom ar yofila sa-
qarTvelos, gansakuTrebiT misi gamorCeu-
li margalitis – aWaris – cxovrebaSi met-
naklebad mniSvnelovani movlena, rom ba-
toni ramazi ar gamoxmaureboda mas da Tavi-
si avtoritetuli sityva ar eTqva. erTsac
davamatebdiT: batoni ramazi yvelgan da
yovelTvis – iyo is janmrTelobis dacvis
ganyofilebis gamge, ministri, deputati,
mokled, Tanamdebobaze Tu mis gareSe, rCe-
boda ramaz surmaniZed – keTilSobil, Tav-
mdabal, inteligent pirovnebad, mudam
mzadmyofad Tanadgomisa da megobrobisaT-
vis. baton ramazs kargi ojaxi aqvs. hyavs Se-
saniSnavi meuRle- nazi xabaZe, romelTan
erTadac sami vaJi gauzarda samSoblos: zu-
rabi, fridoni da zaza. is gaxlavT babua xu-
Ti SviliSvilisa.
samwuxarod,batonma ramazma umZimesi
adamianuri tragedia gadaitana, Tumca am
tkivilsac Rirseulad atarebs da cdi-
lobs garSemomyofT ar moaxvios is.
oci wlis win, dabadebis 60 wlisTavTan
dakavSirebiT, erT–erT interviuSi batoni
ramazi brZanebda: ,,moxucebulobis sulac
ar meSinia. me mimaCnia, rom Cems gmirebTan
erTad mravali aTasi weli vicocxle da ki-
dev mravals vicocxleb Cems axal wigneb-
Tan, axali adamianebis aRmoCenasTan er-
Tad.“
batono ramaz, gisurvebT kidev mrava-
li wignis Seqmnasa da Tqvens axal gmirebTan
erTad didxans sicocxles, rameTu, erT
mwerals Tu davesesxebi, Tqveni ,,elegantu-
ri sisadave ise uxdeba da amSvenebs baTums,
rogorc zRvis sanapiros aswlovani magno-
liebis lamazi xaverdovneba.“
neba miboZeT, SoTa rusTavelis saxel-
mwifo universitetis akademiuri sabWosa
da profesor–maswavlebelTa saxeliT ki-
dev erTxel mogilocoT saxelovani iubi-
le, gisurvoT mzegrZeloba, energia da Se-
moqmedebiTi warmatebebi, radgan Tqvennai-
ri keTilSobili, inteleqtuali mamuliS-
vilebi, daxvewili inteligentebi Zalian
sWirdeba saqarTvelos. imedi gvaqvs, rom
Tqveni brZnuli, woniani sityva kidev did-
xans ar moakldeba Cvens samSoblos.
aalliiooSSaa bbaakkuurriiZZeersu-s reqtori, sruli profesori
batonma reqtorma aRniSna, rom ra-
maz surmaniZe Cvens universitetTan sis-
xlxorcieladaa dakavSirebuli. is wle-
bis ganmavlobaSi aswavlida studentebs.
rogorc ar unda gagikvirdeT, batoni ra-
mazi Cemi leqtoric brZandeboda. filo-
logebs didad ar migviwevda guli eqTno-
bisaken da medikos leqtorebsac, cota
ar iyos, ugulisyurod vusmendiT, magram
ai, auditoriaSi SemobrZanda saocrad
elegenturi, daxvewili, ganumeorebeli
pirovnuli xiblis mqone ramaz surmaniZe
da studentebic gatrunulebi mivaCer-
diT, magram es jer mxolod garegnuli
efeqti iyo, Turme marTla gasaocari ram
win gvelodeboda: daiwyo leqcia da…ba-
re or filologs SeSurdeboda batoni
ramazis erudiciis, farTo literatu-
ruli ganaTlebisa da mWevrmetyvelebis.
arasodes damaviwydeba: avadmyofis gan-
kurnebaSi pacientis fsiqologiuri gan-
wyobis, rwmenis mniSvnelobaze saubrisas
batonma ramazma o. henris ubrwyinvalesi
novela ,,ukanaskneli foToli“ moiSve-
lia da genialuri novelistis Semoqmede-
ba moxdenilad gamoiyena samedicino fsi-
qologiis problemebis gansaxilvelad.
Semdeg ufro axlos gavicaniT bato-
ni ramazi da davrwmundiT: doCanaSvili-
sac ar iyos, isaa kaci, romelsac litera-
tura uyvars, da ara marto uyvars, cxov-
robs am literaturiT. da ai, amdeni wlis
Semdeg giyurebT, batono ramaz, da sul-
xan–sabas sityvebiT minda mogmarToT:
Tqven, batono ramaz, iseTi graciiT, ise
moxdenilad atarebT Tqvens asaks, rom
yvela isurvebda am xnisa yofiliyo. miT
umetes, rom Tqven, marTlac, xvavrieli
Semodgoma gidgaT: moTxrobebis krebu-
lebi, romanebi, umdidresi publicistika
da mravalferovani istoriul–litera-
turuli narkvevebi – ai, arasruli Camo-
naTvali Tqveni monagarisa. yvelaferi es
ki Tqvens salocavs – samSoblos – mi-
uZRveniT. pirveli moTxroba – ,,gulis
saxsovari“ –batonma ramazma 1967 wels
gamoaqveyna, amas mohyva moTxrobebis
cikli:
,,papaCemis xanjali“
,,ormocdaerTi“
,,sxvebs unaTebde“
,,boroti kaci“
,,saxeze Rimi SerCa“
,,Sin da gareT“
,,cicinaTela“
,,Tavisuflebis gza“
,,Suqi naTlisa“
,,gogola“
ase iqca ramaz surmaniZe aWaraSi ga-
darCenili qarTuli sityvis erT–erT
erTgul da gulanTebul qurumad.
baton ramaz surmaniZis moTxrobeb-
Si daxatulia saqarTvelosa da misi mra-
valWirnaxuli kuTxis – aWaris bunebis
ganumeorebloba, momxiblavi peizaJe-
bi,ixateba qarTvelTa erTi ulamazes,
kolorituli tomis istoriis TiTqmis
yvela mniSvnelovani movlena: saukuneTa
manZilze TviTmyofadobis SenarCunebi-
saTvis daucxromeli brZola, ocdaaTia-
ni wlebis tragedia, meore msoflio omis
cremli da sisxli, dakargvis tkivili da
gamarjvebis sixaruli, orad gaxleCili
qarTuli miwisa da sazRvris gaRma–ga-
moRma darCenili ojaxebis ubedureba.
moTxrobebSi daxatuli gmirebis
cxovreba winaaRmdegobebiTa da drama-
tizmiTaa aRsavse. sikeTesTan, Semwyna-
reblobasa da gulisxmierebasTan erTad
Cven mowme vxdebiT adamianTa veragobis,
cinizmis, kacTmoZuleobisa da gamcem-
lobisa, magram mkiTxveli grZnobs, rom
sabolood cudkacoba aravis SerCeba,
,,bedi mdevari“ adre Tu gvian yvelas wa-
moeweva da Tu boroti kaci amqveyniur
samarTals gaeqceva, RmerTi mainc mos-
Txovs pasuxs.
batoni ramazi sami romanis avtori-
caa:
1985 – ,,emrula“
2005 –,,murRulis qva“
2010 –,,lazeTis legenda“
romanSi ,,emrula“daxatulia samx-
reT saqarTvelos erovnul–ganmaTavi-
suflebeli moZraobis erT–erTi cnobi-
li gmiris emrula malaymaZis faTerake-
biT aRsavse cxovreba. masSi cocxldeba
aWara–SavSeTSi osmalTa batonobis
bolo wlebi, am mxareTa gaTavisuf-
leba da rusTagan maTi koloniza-
ciis pirveli periodi. es wigni ram-
denime aTeuli avtoris naSromsa da
zepir gadmocemas emyareba. masSi
gamoyenebulia emrulas TviTmxil-
velTa mogonebebi, Tqmulebebi, do-
kumenturi pirvelwyaroebi. roma-
nis samoqmedo areali TiTqmis
mTel samuslimano saqarTvelos
moicavs, misi gmirebi sxvadasxva
mrwamsis, orientaciis, ocnebebisa
da ideebis matarebelni arian. sain-
teresoa, rom mweralma araerTgzis
imogzaura SavSeT–imerxevSi, moi-
naxula is soflebi, sadac icxovra
emrula imerxevelma. swored aseTi
didi Sromis Sedegia is, rom isto-
riuli masalis gaazrebiT, gmirTa
saxeebiTa da mxatvruli ostatobiT ,,em-
rula“ Cvens tkivilian warsulze Seqm-
nil nawarmoebebs Soris erT-erTi gamor-
Ceulia. masSi cocxldeba dro:
,,ros sxalTaSi sxalTixatebs usap-
navdnen yelSi kanafs,
javarqedze james dgamdnen, vardi-
qedze eklis karavs,
me var, Semxedvare, namsxvanidan ga-
vel gana,
kldes tyeebi balaniviT aburZglo-
da ubidana,
,,Rele–Rurdan deveZebdi, kankaleb-
da xelSi dana,
gamCenelo, sxva ra meqna – aWareli
viyav gana!“
gamorCeuli, saamayo aWareli – Cve-
ni kuTxis udidesi mecnieri, mwerali
tbel abuserisZe– enciklopediuri ga-
naTlebis mqone, azrovnebis Tavisufle-
bis iSviaTi magaliTi–basili – ixateba
,,lazeTis legendaSi“.
rac Seexeba romans ,,murRulis qva“ –
is 30–iani wlebis sabWoTa represiebis
msxverplTa cxovrebas xatavs. Cvens
Tvalwin cocxldeba epoqa, roca ,,saqar-
Tveloze kaenis sulma gadisriala“. gan-
sakuTrebuli wvlili qarTul mwerlo-
baSi ramaz surmaniZem mweralTa biogra-
fiebis detalebisa da literaturis is-
toriis kvleva–ZiebiT Seitana. aqac av-
tori ar Ralatobs erTxel arCeul gzas
da cdilobs qarTuli mwerlobis isto-
ria axali, jer kidev ucnobi masalebiT
gaamdidros. ase Semovida samecniero mi-
moqcevaSi:
didi ilias epistolaruli memkvid-
reobis ramdenime ucnobi nimuSi.
akakis baTumuri misamarTebi.
aleqsandre yazbegis SfoTiani mwer-
luri cxovrebis baTumis periodi.
vaJa–fSavelas, egnate ninoSvilis,
mxatvar–moqandakeebis, kompozitore-
bis, msaxiobebis SemoqmedebiTi biogra-
fiebi.
ramaz surmaniZem, aseve, dawvrile-
biT gamoikvlia da daadgina mravali epi-
zodi anton Cexovis, maqsim gorkis, ser-
gei eseninis, mixeil bulgakovis, petre
Caikovskis, mixeil vasnecovis da sxvaTa
biografiebidan, romlebic ucnobi iyo
ara marto qarTveli, aramed rusi mkiTx-
velebisa da specialistebisTvisac ki. ba-
tonma ramazma, marTlac, udidesi siyva-
ruliT marcval–marcval Sekriba yvela-
feri, rac exeba aWaris SedarebiT axlo
ramaz surmaniZe - 80
`mamulSi gamosaCeni kaci~
`lamazi fiqris mwerali~
(gagrZeleba me-9 gverdze)
Tu Soreul istorias, dedasaqarTve-
losTan misi dabrunebis peripetiebs,
yvela im gamoCenili adamianis cxovrebis
detalebs, romlebic raRaciT dakavSi-
rebulni arian aWarasTan, baTumTan... man
Seadgina, komentarebi, SeniSvnebi da saZi-
eblebi daurTo sergei mesxis wigns ,,we-
rilebi aWaraze“.
mniSvnelovania misi,,dauviwyari sa-
xeebi“. mweralma arqivebSi miakvlia nak-
lebad cnobil an sulac ucnob masalebs.
man 600–mde pirovnebis gvari, vinaoba da-
adgina.ramaz surmaniZis Tavdadeba, mon-
domeba rom ara, bevri maTganis saxeli da
saqme, Rvawli dResac daviwyebis mtvriT
iqneboda dafaruli. sakmariasia, gavix-
senoT abdul miqelaZis ,,werilebi aWari-
dan“ an ivane jaianis ,,werilebi SavSeTi-
dan“. ramaz surmaniZem didi Sroma gaswia
am korespondenciebis gamosavlenad, Se-
saswavlad da mecnieruli aparaturiT
aRsaWurvad. isini moicaven osmalTa uR-
lisgan gaTavisuflebuli samxreT–da-
savleT saqarTvelos ori soflis – qedi-
sa da borCxis – yofa–cxovrebas me–19 sa-
ukunis 80–iani wlebidan.
kvlevis unari, Rrma analitikuri az-
rovneba, intuicia gamoarCevs ramaz sur-
maniZes. rad Rirs Tundac selim ximSiaS-
vilis daRupvis realuri garemoebebis
migneba! faqtebis Sejerebis, gaanalize-
bis meSveobiT batonma ramazma cxadyo,
rom selimis daRupva ara moRalatis qme-
debis Sedegi, aramed misi Segnebuli nabi-
ji iyo, raTa soflis mosaxleobis awio-
keba aecilebina Tavidan. es iyo patrioti
mamuliSvilis Tavdadebis magaliTi. ase-
ve istoriuli masalebis safuZvliani
kvlevis Sedegad moacila batonma ramaz-
ma sazareli ,,Svilismkvlelis“ damRa Se-
rif–beg ximSiaSvils, daadgina ra, rom
murTazi ori didi veSapis – ruseTisa da
TurqeTis intrigaTa msxverpli gaxda.
batoni ramazi mTargmnelobiT saqmi-
anobasac eweva, man Targmna:
1969 – ivane kiCakovis – ,,Tovlis ka-
ci“;
1984 – anton Cexovis – ,,mwvane kon-
cxi“ ;
2011 – nikoloz dakiSeviCis – ,,baTu-
mi“;
2012 – Tevdore uspenskis – ,,Zveli
cixe Woroxis SesarTavTan“;
1995 – giorgi yazbegis ,,sami Tve
TurqeTis saqarTveloSi“.
es ukanaskneli imiTacaa mniSvnelo-
vani, rom osmalTa batonobis xanis samx-
reT–dasavleT saqarTvelos, kerZod,
aWara–tao–klarjeTis istoriis Sesaxeb
qarTul enaze pirvelwyaroebi mcirea.
ramaz surmaniZes aqvs saintereso is-
toriul–genealogiuri narkvevebi:
,,ximSiaSvilebi“
,,andronikaSvilebi“
,,ServaSiZeebi“
,,meliqiSvilebi“
,,asaTianebi“
,,beJaniZeebi“
,,surmaniZeebi“
,,pertiebi“
,,mJavanaZeebi“
,,Carkvianebi“
,,miqelaZeebi“
mxolod erT naSroms gavixseneb am
grZeli CamonaTvalidan: ,,meliqiSvi-
lebs“, romelSic ramaz surmaniZem daad-
gina didi qarTveli mecnierisa da Tbi-
lisis saxelmwifo universitetis
erT–erTi damaarseblis – petre meli-
qiSvilis – aWaruli Zirebi.
faqtobrivad, batonma ramazma Seqmna
enciklopediuri xasiaTis Sromebi aWa-
ris, da ara marto misi, Soreuli Tu axlo
warsulidan. mis wignebSi mocemulia
1000–mde adamianis biografiis dRemde
ucnobi masalebi, legendaruli medeadan
da avicenadan Tanamedrove saxalxo
mkurnalebamde, daviT aRmaSeneblidan
emrula malaymaZemde, abuserisZe tbeli-
dan saxalxo mTqmel rejeb mJavanaZemde,
puSkinidan eseninamde, ximSiaSvilebidan
meliqiSvilebamde...markoz aWarelidan,
Tevdore mRvdlidan – memed abaSiZemde.
rogorc vxedavT, tyuilad ar uwoda
fridon xalvaSma ramaz surmaniZes ,,war-
sulis mkurnali“.
uaRresad mravalferovani da aqtua-
luria ramaz surmaniZis publicistikis
problematika. mxolod ramdenimes dava-
saxelebT:
demografiuli problemebi:
,,oci dedis 230 Svili“;
,,saWiroa meti yuradReba“;
,,gulmowyaleba WeSmariti da moCve-
nebiTi“;
moZvelebuli tradiciebi:
,,Tavi damikariT, qalbatono“;
,,mezobeli“;
,,dro“;
ekologiis problemebi:
,,mkurnali aWaris wiaRidan“;
,,davicvaT tye – Cveni janmrTelobis
wyaro“;
,,bunebrivi resursebi da Cveni eko-
nomika“.
batoni ramazi qarTveli mwerlebis,
mecnierebis didi megobaria. isini mas
uZRvnian siyvaruliT gamTbar striqo-
nebs, ai, iseTs, rogoric aw ukve maradi-
ul saqarTveloSi myof koloritul ba-
Tumel mweral nugzar jafariZes ekuTv-
nis:
,,SenTan sofelSi, Sens WalaSi, viyav
Tamada,
colikauri tkarcalebda dastur-
lamaSi,
Wibons, fexmZimes, im saRamos toli
ar hyavda,
maisis marwyvebs amwifebda qari ka-
laSi.
Sen, Cemo ramaz, profesiiT xar pro-
fesori,
mowadinebiT mojanye da xasi Wvane-
li,
SenTvis Woroxic, rionic da TeTri
ioric,
saqarTveloa, salocavi Zvirfas
mTa–veliT.“
maS, kidev didxans iloceT da iRva-
weT Tqveni Zvirfasi saqarTvelosTvis,
batono ramaz! imzegrZeleT, mravalJami-
er!
sruli profesori
SSoorreennaa mmaaxxaaWWaaZZee
99mmaaiissii
mravalmxrivi interesebiT moRvaweo-
ba RvTis niWia. bevrs xiblavs am niWis ga-
movlineba, magram maT Soris mwerali, mec-
nieri, prof. sazogado moRvawe ramaz
surmaniZe mecnieri gamorCeulia mraval
dargSi maqsimaluri nayofierebebiT.
ramaz surmaniZe daibada 1933 wels Su-
axevis raionis sof. WalaSi. dawyebiTi da
arasruli rvawliani saSualo ganaTleba
miiRo Walas 8 wlian skolaSi da swavla ga-
nagrZo baTumis samedicino saswavlebel-
Si, romlis damTavrebis Semdeg umaRlesi
samedicino ganaTleba miiRo Tbilisis sa-
xelmwifo samedicino institutSi. samedi-
cino institutis sruli kursis damTavre-
bis Semdeg batoni ramaz surmaniZe sxva-
dasxva dros muSaobda Suaxevis raionis
mTavar eqimad. baTumis saxalxo deputate-
bis saqalaqo sabWos aRmaskomis jandacvis
ganyofilebis gamged, aWaris kurortebis
marTvis sabWos Tavmjdomared. rva wlis
manZilze ekava aWaris avtonomiuri res-
publikis jandacvis ministris posti.
ramaz surmaniZe arCeuli iyo damou-
kidebeli, demokratiuli saqarTvelos
uzenaesi sabWos pirveli mowvevis deputa-
tad da xeli moawera saqarTvelos damou-
kideblobis aRdgenis qartias.
ramaz surmaniZis samwerlo Semoqme-
deba daiwyo XX saukunis 60–iani wlebidan.
misi pirveli moTxroba gamoqveynda 1967
wels. es iyo „gulis saxsovari“, romelic
imave wels sakavSiro premiiT aRiniSna.
SemdgomSi amas mohyva moTxrobebis cikli
„papaCemis xanjali“, „ormocdaerTi, „mami-
da“, „sxvebs unaTebde“, „saxeze Rimili
darCa“. 1983 wels mweralma gamoaqveyna
dResac popularuli „murRulis qva“.
ramaz surmaniZis biografiis nawilia
avadmosagonari politikuri represebi,
romelic XX saukunis 30–ian wlebSi xor-
cieldeboda. daapatimres misi mama da ga-
daasaxles. 50–ian wlebSi isev daapatimres
da mTavari mizezi iyo is, rom is adrec na-
samarTlevi iyo. savsebiT bunebrivia, rom
ramaz surmaniZis pirvel SemoqmedebiT ni-
muSebSi mTavari Tema iqneboda 30–iani
wlebis politikuri represiebi. magram es
ar aris mTavari. mTavaria mwerlis pozi-
cia. mis moTxrobebsa da romanebSi, rom-
lebic represiebis Temazea Seqmnili, yo-
velTvis avi sjabnis keTils. xolo es usa-
marTlo brZola sabolood klasikur
tragediamde ar midis da mkiTxvels ar to-
vebs sabolood borotze keTilis gamarj-
vebis imedi.
ramaz surmaniZis samwerlo moRvaweo-
bas kidev aqvs erTi saintereso mxare. is
politikur represiebze, ukanonobaze pi-
rovnebis samoqalaqo uflebebis fexqveS
gaTelvis Temaze Seqmnil nawarmoebebSi
mtkiced dgas evropuli mwerlobis tra-
diciebze da principul Sefasebas aZlevs
misTvis da mkiTxvelisaTvis Semzarav faq-
tebs. misi moTxrobis erT–erTi personaJi
sakuTari bedukuRmarTi mdgomareobis mi-
uxedavad mainc poulobs sulier Zalebs
da yuradRebas amaxvilebs problemaze –
ra aris samSoblo. misi SexedulebiT esaa
sivrce, sadac batonobs kanonis uzenaeso-
ba da daculia pirovnebis Tavisufleba.
magram imave sivrceSi, Tu ar aris marTl-
msajuleba da fexqveS iTeleba kanonis
uzenaesoba–is bunagia da ara mamuli.
aseve maRal materiebze–pirovnebis
Tavisuflebaze, kanonier marTlmsajule-
baze evropulad azrovnebs mwerali ro-
manSi „emrula“. mwerali mSobeli mamis siy-
varulze maRla ayenebs mama–moqalaqis
Rirsebebs. Wabuki emrula mamis razms ax-
lavs sofelSi gadasaxadebis akrefisaT-
vis da SeniSnavs, rom mama cudad, Seubra-
leblad eqceva Tanasoflelebs, Zalmom-
reobas. ymawvilze SemaZrwuneblad imoqme-
da glexkac xaxutas ojaxSi qibar–aRas
saqcielma: „qibar–aRam xaxutas misalme-
bac ar acala“.
raRas dgaxar, Senze aTi yuruSi rom
aris gadasaxdeli, ar ici?
– me – daibna xaxuta, wuxelis saxlze
damecnen, baRnebis sarCeni rac mqonda, wa-
marTves... saRianis gadasaxadi muxtars mi-
veci da axla raRas mTxov, qibar–aRav?
– ar vici Seni muxtari da mudiri... am
xalxs,–Jandarmebze miuTiTa,–rCena ar un-
da? eseni rom ara, yaCaRebi tyavs gagaZro-
ben, Se ubeduro! – da welSi moxril xaxu-
tas beqiraRam maTraxi gadauWira, Zirs
dasca, – axlave gamoitane fuli, Tvara...“
am ambis Semyure xaxutas coli saxlidan
gamovida, miwaze davardnil qmars Sexeda
da Zu vefxviviT gaeqana momxdurisaken...
„tyavic gagvZra da nacradac viqeciT, ya-
CaRebi iyvnen, magram Senze uaresi, uRmer-
To da mZarcveli am duniaze aravin dadis!
ase icavT Tqven xalxs?“
am mZime da sastikma suraTma damTr-
gunvelad imoqmeda emrulaze. igi aivso
protestis suliskveTebiT da gamoeyo ma-
mis razms. Sin dabrunebuli emrula aseT
dialogs marTavs dedasTan: „mamaCems
mets ar wavyvebi, neni. visTanac mive-
diT, yvela gvwyevlis da gvaginebs. wu-
xelis xaxuta maxaWaZis saxls firale-
bi dascemian, rac xelSi moyvaT, yve-
laferi wauRiaT. qalisaTvis beWdeb-
Tan erTad kinaRam TiTic waugleji-
aT. daxmarebis magivrad mamam xaxutas
maTraxi gadakra... esaa xalxis dacva?“
emrulas protesti usamarTlobis ga-
mo mimarTuli aRmoCnda sakuTari ma-
mis winaaRmdeg. ai, es aris kanonis rea-
luri SegrZneba, rasac kanonis uzena-
esobis dacvis evropuli tradicia
ewodeba. kidev erTi sagulisxmo moti-
viTaa ramaz surmaniZis „emrula“ sain-
tereso da sayuradRebo.
mwerali Tvlis, rom usamarTlo-
bis dagmoba da brZola samarT-
lianobis damkvidrebisaTvis bunebrivad
momdinareobs mSromeli xalxis wiaRidan.
emrulas deda Svilis monaTxrobis safuZ-
velze protestiT ganewyoba meuRle qiba-
risadmi da Svils mimarTavs:: „rad unda ma-
maSens aseTi fuli, gana Cvens Tavs ver vir-
CenT? ... Sen aRar wayve qibars“. magram amiT
ar mTavrdeba qibaris gansja. emrulas ga-
dawyvetileba mamas ar gahyves soflebSi
gadasaxadebis akrefisaTvis gadaizarda
ufro farTo masStabis saprotesto ga-
dawyvetilebaSi – daicvas soflis mosax-
leoba firalebis Tavdasxmebisagan „aRar
wavyvebi, magram me CemiT gavxdebi yisarda-
ri. erTi firalic ver gaivlis Cveni sawya-
li glexis ezo–karSi. biWia vinmem awyeni-
nos Cems mezobels. bzikiviT Sevakvdebi.
qarTvelTa sulieri erTobis did Te-
mas eZRvneba ramaz surmaniZis axali roma-
ni „lazeTis legenda“, romelSic didi ad-
gili uWiravs lazeTis da aWaris qristia-
nuli warsulis Temas. mwerali Rrmad
gvarwmunebs imaSi rom, qristianul sarw-
munoebas, romelic mama–papas sakuTari
sicocxlis fasad daucavs, Tanamedrovis
angarebiani xeli ver Seexeba. mwerlis am
koncefcias mTlianad amarTlebs Cveni si-
namdvile. ramaz surmaniZe fridon xalvaS-
Tan erTad erT–erTi pirveli moRvawea,
vinc im donemde aamaRla sakuTar TavSi
ukvdaveba winaparTa sarwmunoebisa, rom
sruliad saqarTvelos kaTalikos–patri-
arqis, uwmindesisa da unetaresis ilia II
kurTxeviT daubrundnen qristes naTels.
axali aWaridan ilia meoris pirveli naT-
lulebi fridon xalvaSi da ramaz surmani-
Ze brZandebian.
qarTul istoriografiaSi kargad
aris cnobili akad. niko berZeniSvilis mo-
sazreba: saqarTvelos istoria ver CaiTv-
leba bolomde Seswavlilad, Tu kargad ar
iqneba Seswavlili saqarTvelos qalaqe-
bis, gvarebis, quCebis istoria. prof. ra-
maz surmaniZe am koncefciis realurad
gamtarebelia. is nayofierad ikvlevs aWa-
raSi gavrcelebuli gvarebis istorias.
sakmarisia davasaxeloT monografia „me-
liqiSvilebi“. ramaz surmaniZis am safuZv-
liani gamokvleviT dasturdeba, rom Tbi-
lisis ivane javaxiSvilis universitetis
pirvel reqtoris prof. petre meliqiSvi-
lis sagvareulo momdinareobs zemoaWa-
ris sofel Janivridan.
mdidar istoriul masalebze dafuZ-
nebuli monografia „Tavadaznauroba da
maTi ojaxebi baTumis olqSi“, romelSic
warmodgenilia aWarisa, lazeTis da liva-
nas warCinebul gvarTa da maTi ojaxebis
istoria.
ramaz surmaniZe uSualod moeswro XX
saukunis 30–40–iani wlebis avadmosago-
nar politikur represiebs. misma ojaxma
gadaitana misi susxi. amitom farTod aisa-
xa es Tematika mweral ramaz surmaniZis Se-
moqmedebaSi („murRulis qva“ ..) mwerali am
Temaze muSaobisas mraval saintereso mo-
tivsac wamoswevs win. erT–erTia represi-
rebulis pirovnuli Rirsebebis gamovli-
neba. represiebis msxverpli iyo saqarTve-
los saxliSvili memed–beg abaSiZe.
moTxrobaSi „krialosani“ mwerali
tipiuri detalebis SerCeviT asaxavs sak-
nis oTx kedelSi gamoketili personaJis
sulieri gmirobis epizodebs.
vin aris gmiri?–ikiTxavT, albaT, Se-
iZleba Tu ara sakanSi gamoketilma kacma
Caidinos gmiroba? mwerali ramaz surmani-
Ze Tvlis, rom SeiZleba sikvdilmisjili
kacis sulieri simtkice da wonasworobis,
sakuTari, piradi Rirsebis SegrZnebis bo-
lomde SenarCuneba da momavalze fiqriT
cxovreba sicocxlis darCenil wuTebSic
swored namdvili gmirobaa, ai, aseT gmirs
xatavs mwerali ramaz surmaniZe. did cixe-
ebSi sxvadasxva saknebia patimrebs erTma-
neTs Soris dakavSirebisaTvis originalu-
ri „telefonebi“ aqvT. kedlebze kakuniT
cal–calke saknebidan erTmaneTs Soris
dialogs marTaven patimrebi.
–romeli xar, miTxari,–gaumeora
durmiSxanma.
–memedi var, abaSiZe. iyo pasuxi.
–madloba RmerTs, memed–beg, aq aRar
megone.
–jerjerobiT aqa var. magram...
aTiode wuTis Semdeg kvlav gaisma ka-
kuni.
durmiSxani iatakze gaiSota da yuri
„telefons“ miado.
–Seamowmes, viTom raRac mkiTxes, mag-
ram albaT, male gamiyvanen.
–SeiZleba araferic ar moxdes, me-
med–beg da isev gadagvasaxlon.
–ara, Cemo durmiSxan, ukve vgrZnob da
kargad vici, ra moxdeba. SeiZleba Tbilis-
Si Camiyvanon, magram iqedan, albaT ukan
aRar momabruneben...
durmiSxanma yuri moaSora kedels, ra
uTxras... riT anugeSos... am aTasgvari da-
patimreba da tanjva–gamovlil kacs ro-
gor SeunarCunebia Cveuli simtkice,
iseTive guladi da mamacia“–fiqrob-
da patimari.
ramaz surmaniZem didi amagi das-
do baTumis istoriis Seswavlas. man
Targmna, winasityvaoba, SeniSvnebi da
saZieblebi daurTo da gamosca n.m.
dakiSeviCis da jiford palgrevis
naSromebi „baTumi“, da `aWara, laze-
Ti~.
baTumis istoriis Seswavlas em-
saxureba ramaz surmaniZis saukeTe-
so monografiebi baTumis qalaqisTa-
vis luka asaTianis da baTumis qala-
qisTavis ivane andronikaSvilis moR-
vaweobis Sesaxeb.
TvalsaCinoa ramaz surmaniZis
damsaxureba baTumis istoriis Ses-
wavlaSi. am dargSi gamoiyofa sami mi-
marTuleba: baTumis Sesaxeb bibliografi-
ul iSviaTobad qceuli istoriuli naSro-
mebis moZieba, Targmna da gamocema SeniSv-
nebiTa da istoriuli mimoxilvebiT (n.m.
dakiSeviCi „baTumi“, al. frenkeli „Curuq-
susa da baTumis Sesaxeb narkvevebi (gamoi-
ca aziz axvledianTan erTad). 2) cikli
„baTumis qalaqis Tavi“ cikliT baTumis
pirveli qalaqis Tavi „luka asaTiani“ ba-
Tumis qalaqisTavi ivane andronikaSvili.
3) publicistika. ramaz surmaniZem xangrZ-
livi da dauRalavi SromiT moiZia qarTu-
li presis furclebze gamoqveynebuli
publicisturi werilebi da calke krebu-
lebad gamosca sergei mesxis „werilebi“,
abdul miqelaZis „werilebi“, ivane jaianis
„werilebi“.
prof. ramaz surmaniZem didi amagi
dasdo general–leitenantis giorgi yaz-
begis damsaxurebis Seswavlas da misi adgi-
lis gansazRvras qarTveli xalxis isto-
riul cxovrebaSi. ramaz surmaniZis Targ-
maniT gaecno qarTveli mkiTxveli giorgi
yazbegis eTnografiul naSroms „sami Tve
TurqeTis saqarTveloSi“ (1959 w.). 2008
wels gamovida ramaz surmaniZis erT–erTi
saukeTeso naSromi „giorgi yazbegis mog-
zaurobisas tbeTSi mopovebuli dokumen-
tebi“. ramaz surmaniZis kalams ekuTvnis
giorgi yazbegis Sesaxeb biografiul–is-
toriuli gamokvleva „general–leitenan-
ti TergdaleulTa Taobidan“ (2006 w.).
mwerlisa da profesoris Semoqmede-
biTi da samecniero–kvleviTi muSaobis na-
yofieri Sedegebis Sefasebis dros sagan-
gebod unda aRiniSnos, rom aWaraSi ucxo
Zalisa da religiis batonobis xangrZlivi
periodis manZilze ver Camoyalibda ara-
qarTuli kultura. xolo roca realuri
Tavisufleba moipova xalxma, masiuri xa-
siaTi mieca nataZralebis aRdgenisa da
axali taZrebis aSenebas. marto xulos sami
mociqulis taZari rad Rirs, romelic ax-
laxan ekurTxa samlocvelod da aRdgomis
brwyinvale dResaswaulze mlocvelebs
ver itevda (Ramis TeviT).
ramaz surmaniZis prozauli nawarmo-
ebi gansakuTrebul yuradRebas iqcevs
aWaraSi gadarCenili qarTuli sityvis
(fridon xalvaSi) simdidriT. mwerlis in-
dividualuri niWic xom, pirvel rigSi,
sityvasTan WidilSi vlindeba. calkeul
sityvas Zalas da sicocxles winadadebaSi
Tavisi adgilis sworad SerCeva aniWebs.
mweralma ramaz surmaniZem daamkvidra
mwerlobaSi „gulqarTveli kaci“ („emru-
la“). masve ekuTvnis aseve saukeTeso sin-
tagma „winai kaci“. organizatoruli niWi-
Ta da brZnuli rCeva–darigebebis niWiT
gamorCeul kacze ityvian „meTauri“, „xel-
mZRvaneli“ ramaz surmaniZis romanebSia
gamoxatuli, personaJebi aseT adamianebs
moixseneben rogorc „winai kaci“.
am sofelSi winai kaci vin gyavT?“
ramaz surmaniZis prozis damaxasiaTe-
beli Rirsebaa agreTve xalxuri sibrZni-
dan SerCeuli aforistuli gamoTqmebi:
„sicocxle da patiosneba me cal–calke ar
vici“; „Zunwi kacis jamSi lukma ar dasvel-
deba“.
mwerali xSirad mimarTavs aWaraSi
gavrcelebul idiomebsa da xatovan ga-
moTqmebs, romlebic sxva enaze ar iTargm-
neba: „wknels ras migrixav“ (pasuxs ratom
migvianeb)?
calke Seswavlis sagania zneobrivi
aRzrdis xalxuri tradiciebi aWaraSi.
tradiciebis farTo ganfeniloba ikiTxe-
ba mweral ramaz surmaniZis SemoqmedebaSi.
Tavazianobis saukeTeso nimuSad gvesaxeba
aseTi dialogi romanidan „emrula“.
„ – saidan brZandebiT?–SeekiTxa mas-
pinZeli.
brZaneba Tqveni, izmiridan var“.
ramaz surmaniZis samwerlo, samecnie-
ro da sazogadoebrivi moRvaweobis daxa-
siaTeba erT sagazeTo werilSi SeuZlebe-
lia. misi saxiT Cvens Soris dadis futka-
riviT dauRalavi mSromeli, mravalmxrivi
interesebiT moRvawe pirovneba, romelic
Cvens Soris imiTac gamoirCeva, rom kargad
icis asakis dafaseba. 80 wlis ramaz surma-
niZes Sromis nayofierebisa da qcevis gaT-
valiswinebiT namdvilad ver CaTvliT 80
wlis moxucad. magram faqts versad gaeq-
ceviT. amitom xSirad uwyoben saiubileo
Sexvedrebs da miiCneven imis saukeTeso ni-
muSad, rogor SeiZleba 80 wlis asakSic Se-
inarCunos adamianma inteleqtis Zala da
mxneoba.
ramaz surmaniZis inteleqtualobis
siZliere da saqmianobaSi mxneoba, rogorc
giorgi merCule ityoda, „gansacvifrebel
ars friad“.
ggiioorrggii ((iiuurrii)) bbiibbiilleeiiSSvviillii
`lamazi fiqris mwerali~(dasawyisi me-8 gverdze)
mmrraavvaallmmxxrriivvii iinntteerreesseebbiiss SSeemmooqqmmeeddii
1100mmaaiissii
xelmwifoebTan moagvarebs, rac unda
gaxdes Cveni Sexvedris laitmotivio
– ganacxada a. Cxenkelma.
a. Cxenkelis es gancxadeba ar iyo
politikurad myarad argumentire-
buli, raki amierkavkasias jer kidev
ar hqonda gamocxadebuli damouki-
debloba da brestis konferencia-
zec bolSevikebi erTiani ruseTis
saxeliT gamodiodnen. brestis Se-
Tanxmebis pirobebis gadasinjvisaT-
vis mxolod bolSevikebisadmi anti-
paTia ar kmaroda, ris gamoc delega-
cia seriozul problemebs SeeCexa
sakuTari poziciis dacvisas. Tur-
qulma mxarem delegatebs naTlad ga-
agebina, rom Tuki isini ar cnobdnen
bolSevikebs, maSin maT monawileoba
unda mieRoT brest–litovskis samS-
vidobo konferenciaSi, rogorc es
gaakeTa ukrainis radam, romelic
aseve ar scnobda ruseTis bolSevi-
kur xelisuflebas.
adre daSvebuli Secdomebi da-
mokles maxviliviT aRimarTa amier-
kavkasiis delegaciis winaSe, rac
Turqebs saSualebas aZlevda konfe-
rencia maTTvis sasurveli gziT wa-
remarTaT. gamovlinda maTi namdvi-
li ganzraxvac: Turquli delegaci-
is xelmZRvanelis rauf beis gancxa-
debiT, isini trapizonSi Camovidnen
ara brestis xelSekrulebis gadasa-
sinjad, aramed molaparakebebze eko-
nomikuri urTierTobebis safuZvle-
bis mosamzadeblad da calkeuli de-
talebis gasarkvevad, rac ar iyo asa-
xuli brest-litovskis xelSekrule-
baSi.
trapizonis molaparakebebi CixSi
Sevida. TurqeTis mxare urTierTo-
bebis safuZvlad brestis SeTanxme-
bas miiCnevda da Tvlida, rom baTu-
mis, yarsisa da ardaganis sakiTxi gan-
xilvas saerTod ar eqvemdebareboda,
raki osmaleTs hqonda mopovebuli
am teritoriebis mierTebis ufleba.
aSkara gaxda, rom amierkavkasia
Tavisi teritoriuli mTlianobis sa-
kiTxs ver gadaWrida dadebiTad, ami-
tomac SemuSavda gegma calkeuli te-
ritoriebis daTmobisa, kerZod yar-
sis olqis yagizmanis raionis da ar-
daganis olqis olTisis raionisa. 23
marts amierkavkasiis delegaciam aR-
niSnuli varianti SesTavaza Turqul
mxares, romelmac memorandumi ga-
sacnobad stambolSi gadaagzavna,
riTac dasrulda oficialuri Sex-
vedrebi.
Turquli istoriografiis mi-
xedviT, trapizonis konferenciaze
osmaleTis delegaciis mTavari miza-
ni amierkavkasiasTan mSvidobisa da
stabilurobis SenarCuneba iyo, Tum-
ca maTi uflebebi SezRuduli iyo; am
da sxva mizezebis gamoc molaparake-
bebi uSedegod dasrulda da delega-
cia iZulebuli Seiqmna stambols
dabrunebuliyo.
male molaparakebaTa axali raun-
di 11 maiss gagrZelda baTumSi, ro-
melic im droisaTvis ukve okupire-
buli iyo osmalTa mier. unda aRiniS-
nos, rom trapizonisa da baTumis
konferenciebi mimdinareobda Tur-
qeTis samxedro eqspansiis fonze,
rac kidev ufro amZimebda arsebul
mdgomareobas. amierkavkasiis dele-
gacia cdilobda calkeuli daTmobe-
biT osmalTa agresiis SeCerebas. ami-
erkavkasiis delegacia iTxovda mo-
laparakebebis safuZvlad brestis
zavi yofiliyo (is zavi, romelsac
Tavis droze boikoti gamoucxades),
Tumca Turqul mxares sakiTxis ase-
Ti dayeneba ar awyobda.
baTumis konferenciaze Turqul-
ma mxarem warmoadgina xelSekrule-
bis proeqti, romelsac hqonda aneq-
sionisturi xasiaTi. proeqtiT sa-
qarTvelo kargavda yvela im teri-
torias, romelic daibruna mTeli
me–19 saukunis manZilze ruseT–os-
maleTis omebis Sedegad. es iyo teri-
toria ardaganisa da baTumis olqe-
bis, aseve axalcixe da axalqalaqi,
rac arRvevda saqarTvelos politi-
kur da ekonomikur sivrces. Turqu-
li mxare proeqts saboloo varian-
tad miiCnevda.
25 maiss amierkavkasiis delegaci-
am miiRo ultimatumi, romlis mixed-
viT maT 72 saaTis ganmavlobaSi unda
SeesrulebinaT yvela moTxovna, ro-
melTa Soris mTavari iyo sazRvrebis
Secvla TurqeTis sasargeblod.
qarTuli politikuri elitisaT-
vis erTmniSvnelovnad daisva sa-
kiTxi -gamoecxadebinaT saqarTve-
los damoukidebloba saxelmwifoeb-
riv da teritoriul sakiTxebSi ger-
manelTa mxardaWeris imediT da Ta-
vidan aecilebinaT saqarTvelos Zir-
Zveli istoriuli teritoriebis
mniSvnelovani nawilis dakargvis
safrTxe.
samwuxarod, im periodSi sa-
qarTvelos ar SeeZlo osmaleTis ar-
miis Semotevis SeCereba mxolod sa-
kuTari samxedro ZaliT. gasaziare-
belia profesor vaxtang gurulis
azri, rom saxelmwifoebrivi damou-
kideblobis aRdgena unda momxdari-
yo osmaleTis mier saqarTvelos wi-
naaRmdeg dawyebul saomar moq-
medebamde. marTalia, osmaleTs SeeZ-
lo saqarTvelos saxelmwifoebrivi
damoukideblobis aRdgenis Semde-
gac ganexorcielebina samxedro eqs-
pansia, magram am SemTxvevaSi igi da-
ipyrobda teritoriebs nawilobriv
an kidev sruladac, oRond ukve da-
moukidebel qveyanas. am SemTxvevaSi
saqarTvelos rCeboda realuri Sansi
gaegrZelebina brZola saerTaSori-
so asparezze dakargulis dabrune-
bisaTvis....
1918 wlis 26 maiss saqarTvelos
damoukideblobis gamocxadebas mxa-
ri dauWira imJamad warmodgenilma
yvela politikurma Zalam. cnobili
qarTveli istorikosi zurab avaliS-
vili ase afasebda am did movlenas:
„am gansakuTrebul wuTSi rogor ar
gvesmina istoriuli stiqiebis gugu-
ni, rogor ar yuradgveRo imaTi xma,
vinc didi xania aRar aris... ai, damo-
ukideblobam karze moakakuna da ro-
gor ar SevegeboT aRtacebiT! Tu es
wuTi gavuSviT, ra pasuxi gavceT
imaT, vinc Cvens Semdeg mova!..“
erovnuli sabWos mier miRebuli
saqarTvelos damoukideblobis aq-
tis pirvelive punqtSi Caiwera is,
rac yvela qarTveli mamuliSvilis
didi xnis ocneba iyo:
„amieridan saqarTvelos xalxi
suverenul uflebaTa matarebelia
da saqarTvelo sruluflebiani da-
moukidebeli saxelmwifoa“.
26 maisi didmniSvnelovani mov-
lenaa Cveni qveynis istoriaSi, ramac
kidev erTxel daadastura, rom Tuki
arsebobs erovnuli muxti, suliskve-
Teba da mtkice gadawyvetileba, Se-
saZlebelia nebismieri Zaladobis,
ucxo saxelmwifoTa mxridan mraval-
wliani agresiisa da okupaciis daZ-
leva da saxelmwifoebrivi erTiano-
bis, erovnuli TviTmyofadobis Se-
narCuneba-ganmtkiceba!
nnuuggzzaarr zzoossiiZZee,
istoriis mecnierebaTa
kandidati
iirraakkllii bbaarraammiiZZee,
istoriis mecnierebaTa
kandidati
saqarTvelo uZvelesi kul-
turisa da civilizaciis mqone
qveyanaa, romelsac oriaTasw-
lovani damwerloba da litera-
tura, sulieri da materialuri
kulturis mravalsaukunovani
Zegli gaaCnia. kulturuli gan-
viTarebis bazisi qveynis poli-
tikuri da ekonomikuri siZlie-
re gaxldaT.
ilia werda: ”saqarTvelo
dRedaRam iaraRiT xelSi idga,
mteri yovel mxridan mowolili
iyo. Cveni xalxi TiTqmis ori
aTasi weli ebrZoda, omobda,
sisxlsa Rvrida ... vsTqvaT,
mklavma da gulma SesZlo es go-
liaToba, sakvirveli es aris – ra
qonebam gauZlo amisTana yofa-
sa? ra hkvebavda xalxs, ra qone-
biT uZRveboda amodena omebsa
da sisxlis Rvras? es erTi muWa
xalxi TiTqmis qudzed kacad un-
da mdgariyo iaraRiT xelSi, rom
mtrisagan mtvrad ar aRgviliyo
– da sazrdoebas vin aZlevda da
ra aZlevda?... amis pasuxi Cvens
ekonomikur agebulebasa da wyo-
baSi unda moinaxebodes. ueWve-
lia, Cveni uwindeli ekonomiku-
ri wyoba iseTi yofila, rom
xalxs iqidan hqonia is qonebiTi
Zal-Rone, romliTac igi gas-
ZRolia amodena vai-vaglaxTa da
omebsa amodena xnis ganmavloba-
Si, ai, sagani, Rirs SesaniSnavi da
metad saintereso gamosakvle-
vad. es sagani rom Tvalwin hqon-
des Cvens exlandel meistories,
am saganzed rom ueWveli pasuxi
mogvces vinmem, bevrs naTels
mohfenda awymosac da momaval-
sac, gzas gaunaTebda...”. am
vrcel amonaridSi srulyofi-
lad aisaxa ekonomikis roli
qveynis kulturuli cxovrebis
formirebasa da ganviTarebaSi.
es sityvebi da azrebi ise
arasodes esadageboda da esaWi-
roeboda saqarTvelos, mis
xalxs, rogorc dRes ... umZimesi
finansuri, ekonomikuri, socia-
luri da politikuri
krizisis periodSi.
dRes saqarTvelo Ta-
visi mravalsaukunovani
istoriis erT-erT urTu-
les etapze imyofeba, mi-
marTulebis ZiebaSia. sa-
qarTvelos aRmSeneblo-
bis procesi rTulad da
winaaRmdegobrivad vi-
Tardeba, maSin, rodesac
is Tavisi bunebrivi re-
sursebiT, xelsayreli
geopolitikuri da geos-
trategiuli mdebareo-
biT da sxva uamravi SesaZ-
leblobiT erT-erTi mo-
winave unda iyos msofli-
oSi. XXI saukunes, saqarTvelo
rogorc politikurad damouki-
debeli saxelmwifo, adamianis
Tavisuflebis konstituciuri
aRiarebiT, ekonomikis libera-
lizaciis sakmaod maRali do-
niT, meurneobriobis yvela sfe-
roSi sabazro urTierTobebze
gadasvliT Sexvda. amasTanave
TvalSisacemia sazogadoebis
socialuri diferenciaciis
gaRrmaveba, kriminaluri da ara-
legaluri ekonomika, korufcia,
konkurentuli bazrebis arsebo-
ba, yovelwliuri biujetis de-
ficiti, aramyari ekonomikuri
zrda, masStaburi sagareo vali
da mosaxleobis siRatake.
yovelive es ki imis maCvenebe-
lia, rom saqarTveloSi progre-
suli gardaqmnebis socialuri
sazRauri Zalian maRali aRmoCn-
da: damoukideblobis mopoveba,
sabazro urTierTobebze gadas-
vla sawarmoo-teqnologiuri
potencialis didi nawilisa da
mosaxleobis masobrivi gaRata-
kebis, uRaribesi qveynebis
jgufSi gadaadgilebis sanacv-
lod moxda. marTalia, bolo xa-
nebSi pozitiuri Zvrebi Se-
imCneva, magram ,,taZramde”
jer kidev Zalze grZeli
gzaa gasasvleli...
ra unda gakeTdes imi-
saTvis, rom qveyana amovi-
des arsebuli mdgomareo-
bidan?.. riT unda da-
viwyoT?...
mdgomareobidan gamos-
vlis ara erTi gza da saSu-
aleba arsebobs, magram
mTavari gza xsnisa mainc
ekonomikaa, misi Seqmna da
gamarTuli funqcionire-
baa, rac warmoadgens yvela mate-
rialuri, sulieri da sxva gada-
uwyveteli problemebis gadawy-
vetis erT-erT mTavar saSuale-
bas, eris materialuri da sulie-
ri aRorZinebis mTavar qva-
kuTxeds. Ddidi ilia saqarTve-
los damoukideblobis mopove-
basa da misi civilizebuli gziT
ganviTarebis mTavar rols swo-
red ekonomikas akuTvnebda, is
werda: ,,dRes TviToeuli Cven-
Tagani grZnobs, rom aqamomde mi-
viwyebul ekonomikur mxares Cve-
ni cxovrebisas pirveli adgili
unda daeTmos sxva sazrunavTa
Soris, rom ekonomikuri cxovre-
bis moedanze unda veZioT Rone
Cveni gaZlierebisa, tanSi gamar-
Tvisa da aq unda gavisarjoT da
viamagoT.” Dda rom amisaTvis
mTavaria qveyanas saTanado
,,ekonomikuri klimati” gaaCn-
des.
,,ekonomikuri klimati”,
upirveles yovlisa, saxelmwi-
fom, xelisuflebam unda uzrun-
velyos efeqtiani politikiT.
Tu is saswrafod ar ganaxorcie-
lebs safinanso-ekonomikuri
krizisidan gamosvlisa da
mZlavri erovnuli ekonomikis
Seqmnis gonivrul svlebs, maSin
mas damoukideblobis ,,balava-
ri” daerRveva da Tavisi geost-
rategiuli adgilisa da mniSvne-
lobis miuxedavad, ,,bananis” res-
publikas daemsgavseba. ukeTes
SemTxvevaSi ki iqneba msoflios
didi saxelmwifoebis saTamaSo
,,paiki” mxolod.
qveynis verc erT seriozul
politikur Tu ekonomikur
problemas ver gadavWriT ise,
Tu ver movaxerxeT mTeli eris
konsolidacia, misi teritoriu-
li mTlianobis aRdgena, mTeli
eris erT muStad Sekvra da misi
didi miznebis misaRwevad war-
marTva.
qveyanaSi ekonomikis ganvi-
Tarebis tempebis gasazrdelad
saWiroa (da, albaT, sxva gza arc
arsebobs) maqsimalurad avamoq-
medoT erovnuli meurneobis
mTeli potenciali, rameTu
mZlavri da maRalefeqturi eko-
nomikis Seqmna moiTxovs kolo-
saluri finansuri resursebis
mobilizaciasa da xarjvas, ris-
Tvisac aucilebelia saTanado
sabiujeto sistemis amoqmedeba.
civilizebul qveynebSi fi-
nansuri saxsrebis mobilizacia
da xarjva mimdinareobs princi-
piT: mobilizebuli iqnas imdeni
finansuri resursi, ramdenic sa-
Wiroa, daixarjos imdeni, ramde-
nic aucilebelia. kacobriobam
Tavisi ganviTarebis mravalsau-
kunovani istoriis ganmavlobaSi
Seqmna finansuri resursebis mo-
bilizaciisa da xarjvis qmedi-
Tunariani sistema, romelic
dReisaTvis cnobilia safinan-
so-sabiujeto federalizmis sa-
xelwodebiT. igi gulisxmobs fi-
nansuri saxsrebis mobilizacia-
sa da xarjvis ufleba-
movaleobebis ganawi-
lebas xelisuflebis
centralur da adgi-
lobriv doneebs Soris.
safinanso-sabiujeto
federalizmi moqme-
debs rogorc federa-
lur, ise unitarul
qveynebSi.
saqarTvelos sa-
xelmwifoebrivi fede-
ralizmis, maT Soris
safinanso-sabiujeto
federalizmis mraval-
saukunovani tradicie-
bi gaaCnia. ,,qarTlis
cxovrebis” cnobiT, er-
Tiani saqarTvelos pirvelma me-
fem farnavazma (qr. Sobamde IV-III
ss.) qveynis ukeT marTvisaTvis
qveyana dayo 8 samTavrod, gauna-
wila maT saxelmwifoebrivi mar-
Tvis uflebebi da movaleobebi
da SemoiRo finansuri resurse-
bis mobilizaciisa da xarjvis
centraluri da adgilobrivi
doneebi, dRevandeli termino-
logiiT - sabiujeto federa-
lizmi. aseve iyo XI-XIII saukunee-
bis epoqaSi, rodesac ,,xixaTa
erisTavebi”, erisTavT-erisTa-
(dasawyisi me-3 gverdze)
saqarTvelos
damoukideblobis gamocxadebasafinanso-sabiujeto federalizmi -
krizisidan gamosvlis umoklesi gza?!
(gagrZeleba me-11 gverdze)
saqarTvelo ekonomikuri
ganviTarebis gzajvaredinze
1111mmaaiissii
baTumis SoTa rusTavelis sa-
xelmwifo universitetis studen-
tur TviTmmarTvelobas axladar-
Ceuli Tavmjdomare hyavs. zurab
mesxiZe ganaTlebisa da mecniere-
baTa fakultetis kompiutingis
specialobis studentia. igi gazeT
„baTumis universitets“ samomav-
lo gegmebis Sesaxeb esaubreba.
- zura, ra SegiZliaT gviTxraT
Tqveni saqmianobis Sesaxeb, ra gaa-
keTeT 19 aprilidan dRemde da ro-
goria uaxlesi gegmebi?
- universitetis studenturi
TviTmmarTveloba rogorc ki axali
samuSao ZaliT dakompleqtda, ma-
Sinve daviwyeT muSaoba sxvadasxva
mimarTulebiT. Camoyalibda saga-
reo saqmeTa departamenti, rome-
lic aqtiurad TanamSromlobs or-
ganizaciebTan, memorandumi gava-
formeT sastumro „inturistTan”,
aseve vgegmavT kontraqtis gafor-
mebas „SeratonTan” da „redison-
Tan”. aRniSnul sastumroebSi Tuki
vakansia gamocxaddeba, isini Cven
gvacnobeben. Cven Suamavali rgoli
viqnebiT zemoT xsenebul dawesebu-
lebebTan.
aseve, ukve daviwyeT monitorin-
gis Catareba, Tu ra problemebi
aqvT studentebs, ra miznebi aqvT,
ra undaT rom gaakeTon da saerTod
apireben Tu ara CarTvas studen-
tur cxovrebaSi. Cven ganvaxorcie-
leT ramdenime proeqti, saintereso
RonisZiebebi, wignis saerTaSoriso
dResTan dakavSirebiT SevagroveT
wignebi, romelTa nawilic gaiyida
da Semosuli Tanxa universitetis
socialurad daucvel studentTa
fondSi Cairicxa. is wignebi, romle-
bic ver gaiyida, patimrebs gavug-
zavneT. aseve TviTmarTvelobasTan
arsebobs „kimpin jgufi“, romelic
gegmavs sxvadasxva gacvliT Ronis-
Ziebas da pirveli didi RonisZieba
Sedga didaWarobas, 12 maiss, and-
ria pirvelwodebulis dResTan da-
kavSirebiT. daaxloebiT 200-mde
studenti waviyvaneT eqskursiaze.
es aris turizmis fakultetTan
dafuZnebuli jgufi da ZiriTadad
masSi monawileobas swored am fa-
kultetis studentebi miiReben.
Cven axalgazrdul saqmeTa depar-
tamentTan proeqtis xelmZRvanels
Suamavloba gavuwieT.
_ ra urTierToba gaqvT dRes
TviTmmarTvelobis im wevrebTan,
romlebTanac sul ramdenime Tvis
win metoqeoba gakavSirebdaT?
_ dRes daZabuloba TiTqmis
aRar aris. erTmaneTTan vTanamS-
romlobT da yvelafers vakeTebT
imisaTvis, rom studenturi cxov-
reba gavaumjeboseT da TiToeulma
studentma igrZnos, rom misi azri
gadamwyvetia.
_ ra SegiZliaT gviTxraT biu-
jetis Sesaxeb, apirebT mis „gasa-
jaroebas”? mogexsenebaT, TiToe-
uli studentis swavlis qiris 1%
studenturi TviTmmarTvelobis
biujetSi iricxeba. iqneba maTTvis
cnobili, raSi ixarjeba maTi jibi-
dan Semosuli Tqveni dafinanseba?
_ Cemi TxovniT administracia-
Si gamoyofilia pirovneba, vinc aR-
ricxavs finansur xarjebs. gagim-
xelT saidumlos da getyviT, rom
erTi Tvis Tavze warvadgen deta-
lurad ramdeni, sad da raSi daixar-
ja, aseve, Tu ramdeni daixarjeba am
semestrSi. TviTmarTvelobas konk-
retulad misTvis gamyofili biu-
jeti ar aqvs. debulebaSi weria,
rom SeuZlia 1%-is gamoyeneba, rac
60-dan 100 000 laria, magram, SeiZ-
leba ver aiTviso es Tanxa, an zedme-
tic dagWirdes. ubralod, Cven
varT rgoli ara marto Sida sauni-
versiteto saqmianobaSi, aramed
sxva organizaciebTan da sainicia-
tivo jgufebTan TanamSromlobis
drosac.
mas Semdeg, rac universitetis
studentur TviTmmarTvelobas axa-
li Tavmjdomare hyavs, erT Tveze
meti dro gavida.
TviTmarTvelobis arCevnebTan
dakavSirebiT da saerTod TviTmar-
Tvelobis muSaobis Sesaxeb aseve sa-
interesoa universitetis reqto-
ris, profesor alioSa bakuriZis
mosazreba. SekiTxvaze _ Tu rogor
Seafasebda TviTmarTvelobis ar-
Cevnebs da mimdinare procebs, aR-
niSna:
„is lafsusebi rac TviTmmarTe-
lobis wina saarCevno kompanias da
zogadad arCevnebs axlda, iyo ubra-
lod gamoucdelobis brali, radga-
nac yvelaferi studentebma dageg-
mes da gaakeTes, da bunebrivia, ar-
Cevnebs yovelTvis axlavs aseTi
uTanxmoebebi.
ase Tu ise, arCevnebi Catarda da
studentebma TavianTi arCevani zu-
ra mesxiZeze SeaCeres, Tu rogor
ganviTardeba movlenebi amas dro
gviCvenebs“.
sainteresoa studentebis az-
ric, radgan TviTmmrTveloba maT
samsaxurSi unda iyos, igi studen-
tebs unda ekuTvnodes. isini jerje-
robiT axldarCeuli Tavmjdomaris
winsvlaze verafers amboben, rad-
gan miaCniT, rom jer Sefasebis gake-
Teba adrea.
studentma levan tarielaZem ki
daakonkreta: „vfiqrob, SesaZlebe-
li iqneboda, am drois ganmavlobaSi
zuras bevri ram gaekeTebina, magram
aqtiuri adamiania da yvelaferi ga-
keTdeba imisaTvis, rom Cvenma uni-
versitetma kvlav wamyvani adgili
daiWiros. aqve aRvniSnav, amisTvis
saWiroa TanamSromloba da urTier-
TSeTanxmebuli muSaoba“.
ssaalloommee mmJJaavvaannaaZZee,
istoriis specialobis mesame
kursis studenti
studenturi TviTmmarTveloba
axali samoqmedo programiT
adamiani midis am qveynidan
da rCeba misi Sinasaxe, piradi
saqme da STamomavloba. gasuli
saukunis Cveni pedagogiuri ins-
titutis 70-80–iani wlebis Tao-
bis erT-erTi ubralo, Tavmda-
bali, Semoqmedi adamianis kaxa-
ber wveravas cxovrebis kalend-
ris gadafurcvlisas wamiT Sev-
CerdiT maSindeli reqtoris
dursun balaZis 1979 wlis 25
seqtembris brZanebaze, romel-
Sic TanamSromelTa erTi nawi-
lis sruliad sakavSiro aRwera-
Si warmatebiT monawileobisaT-
vis ucxadeben madlobas. maT So-
ris Cveni kolegebis didi nawi-
li dRes cocxali aRaraa, magram
CvenSi darCa maTi keTili saxee-
bi, adamianTa Soris megobruli,
Tbili damokidebulebis dau-
viwyari dReebi. galaqtions uT-
qvams: ,,mesaflave Sen ambob rom
qveyanaze vinc ki kvdeba, imwuT-
save yvela Cvengans aviwydeba?! –
es SeuZlebelia imitomac, rom
Cven kargi cxovrebidan movdi-
varT. dRes ki yvelafers sxva
elferi mieca. isev aRorZinda
erT dros miviwyebuli laTinu-
ri gamoTqma, rom adamiani adami-
anisTvis mgelia. kaxaber wvera-
vam mTeli misi Segnebuli cxov-
reba universitetSi gaatara. da-
badebula baTumSi 1950 wlis 8
seqtembers. 1957-1965 wlebSi
swavlobda baTumis ##1 saSualo
zogadsaganmanaTleblo skola-
Si. 1975 wels daamTavra baTumis
SoTa rusTavelis saxelobis pe-
dagogiuri instituti da mieni-
Wa qarTuli enisa da literatu-
ris maswavleblis kvalifika-
cia. bavSvobidan gamoirCeoda
musikaluri niWiT da institut-
Si swavlis paralelurad 1970-
1974 wlebSi baTumis ##2 musi-
kalur skolaSi daeufla musi-
kalur ganaTlebas. musikalur
skoladamTavrebuls mieca mu-
Saobis ufleba koncertmaiste-
rad, musikauri jgufebis xelm-
ZRvanlad, artistad, xalxuri
musikaluri sakravebis orkest-
ris xelmZRvanelad.
kaxaber wverava Semoqmede-
biTi niWiT dajildovebuli
adamiani iyo, SesaniSnavad uk-
ravda sxvadasxva musikalur in-
strumentze da maT Soris, gan-
sakuTrebiT fortepianoze. mi-
si musikaluri talanti gamor-
Ceulad gamovlinda pedinsti-
tutis sazogadoebriv profesi-
aTa fakultetze moRvaweobis
xanaSi.
mas umoRvawia profesor ali
msxalaZesa da saxelganTqmul
ansambl `ornanosTan“, profe-
sor oTar giorgaZesTan, qore-
ografebTan qemal CiCuasa da
Temur beJaniZesTan, qoreogra-
fiul ansambl ,,tbeTTan“ da a.S.
mas axalgazrda Semoqmedi ada-
mianis niWis gamovlenis da da-
fasebis didi unari gaaCnda. ka-
xaber wveravam didi Sroma gas-
wia studentur klubSi samxatv-
ro xelmZRvanelis Tanamdeboba-
ze yofnisas. misi uSualo xelm-
ZRvanelobiT universitetSi
araerTi studenturi dReebi ga-
imarTa. kaxaber wveravam Sesa-
niSnavi qarTuli ojaxi Seqmna.
misi meuRle qalbatoni nalima
gogia medicinis muSakia. daviTi
Cveni universitetis kursdam-
Tavrebulia, xolo levani ki
farmacevti. kaxaberma axlaxan
izeima axalmosaxleoba, magram
ar dascalda misi SromiT Seqm-
nil ojaxSi mxiaruleba, RmerT-
ma acxonos misi suli da RmerTo
umravle mas STamomavloba.
mmeerraabb mmeeggrreelliiSSvviillii
vebi _ abuserisZeebi eweod-
nen saqmianobas regionis eko-
nomikuri ganviTarebisaTvis.
mSeneblobebis (samonastro,
xidebis, gzebis da a.S.) warmo-
ebisaTvis axdendnen sagadasa-
xado resursebis mobilizaci-
as, saidanac kargad Cans, rom
aRniSnul kuTxes jer kidev
XII-XIII saukuneebSi gaaCnda
mniSvnelovani finansuri da-
moukidebloba Tavis terito-
riaze finansuri resursebis
mobilizaciasa, gankargvasa
da gamoyenebaSi.
miuxedavad Znelbedobisa,
saqarTvelom bolo dromde
SeinarCuna qveynis sabiujeto
federalizmis konturebi, ra-
sac safuZvlad edo da udevs
qveynis geografiul-ekonomi-
kur-eTnikuri maxasiaTeble-
bi.
finansistebisaTvis afo-
rizmad qceuli gamoTqma ,,Tu
warmatebebi ar iqna miRweuli
safinanso politikaSi, sxva
yvela reforma ganwirulia
kraxisaTvis” _ arc erT qve-
yanas ise ar miesadageba, ro-
gorc dRevandel saqarTve-
los, masSi mimdinare refor-
mebs, maT finansur adekva-
tebs. radgan warmatebebi ar
miRweula qveynis ganaTlebis,
janmrTelobis dacvis, sasa-
marTlos, prokuraturis,
samxedro, sagadasaxado, saba-
Jo da sxva uwyebebSi mimdina-
re reformebSi.
saqarTvelos finansuri
da, Sesabamisad, ekonomikuri
profilis sxva krizisidan ga-
mosvlis mravali gza arse-
bobs, maT Soris mTavari _ sa-
biujeto federalizmis gzaa,
romlis pirveli konturebi
gamokveTilia, kerZod saqar-
Tvelo dayofilia 12 adminis-
traciul-teritoriul erTe-
ulad (mxared).
Tanamedrove saqarTve-
los finansuri siZlieris veq-
tori sabiujeto federaliz-
mze gadis. rogori operatiu-
lobiTa da kompetenturobi-
Tac moxdeba masze gadasvla,
iseTive iqneba saqarTvelos
momavali, misi ekonomika,
kultura, socialuri da po-
litikuri yofa.
gamokvlevebma cxadyo,
rom saqarTvelos gaaCnia yve-
la umniSvnelovanesi resur-
si, raTa droulad moaxdinos
aucilebeli gardaqmnebi, bo-
lomde miiyvanos dawyebuli
reforma, daZlios arsebuli
mZime socialur-ekonomikuri
mdgomareoba da CamorCeni-
loba. usafuZvloa mtkiceba
imisa, TiTqosda ar gvaqvs war-
moebis ganviTarebisaTvis Se-
sabamisi resursebi, maSin, ro-
desac ganviTarebis mTavari
resursi xalxia, inteleqti.
Cveni xalxis SegnebaSi
,,dasavleTi” da ,,evropa” im-
TaviTve dawinaurebulis,
mowinavis, ganviTarebulis
cnebaTa gamomxatveli iyo.
amis sapirispirod ,,aRmosav-
leTi” _ qarTvelebis winsv-
lis damxSobisa da Semafer-
xeblis gamomxatveli. asea
dResac, msoflio urTierTo-
baTa sistemaSi mniSvnelovani
roli eniWeba RerZs – ,,Crdi-
loeTi-dasavleTi”. am siste-
maSi saqarTvelos geostrate-
giuli mimarTulebas gaaCnia
ori SesaZlo varianti:
p i r v e l i - daafiqsi-
ros da miiRos naxevrad peri-
feriuli qveynis statusi,
daamkvidros zustad is
msoflmeurneobrivi da po-
litikuri urTierTobebis
niSa, sadac Cven qveyanas ar
eqneba imaze meti potencia-
lis pretenzia, vidre mas ga-
aCnia; aqedan gamomdinare, man
unda miiRos is Sedegi da mie-
ces is upiratesoba, romelic
gaaCnia saSuamavlo mdgoma-
reobas centrsa da periferi-
as Soris. es aris realuri
tendencia da mas gaaCnia rea-
luri safrTxec.
m e o r e- Cveni qveynis ga-
daqceva erT-erT ekonomiku-
rad ayvavebul qveynad, iseTi
geopolitikuri da geostra-
tegiuli mdebareobis gamo,
romlisTvisac damaxasiaTebe-
li iqneba Tanamedrove maRal-
teqnologiuri ekonomika,
adamianTa maRali cxovrebis
donis pirobebi, saerTaSori-
so standartebTan miaxloe-
buli socialur-politikur
urTierTobaTa ganviTarebu-
li sistema da demokratiuli
institutebi.
,,dasavleTi” Tu ,,Crdi-
loeTi”? romlisgan unda mi-
viRoT saqmiani winadadebebi
da rekomendaciebi. – ai, is,
rac yvela qarTvelis winaSe
dgas da romelic moelis
droul, kvalificiur pasuxs,
gadawyvetas, xorcSesxmas.
1996 wlis ivnisSi saqarT-
veloSi oficialur vizitad
myofma germaniis imdroin-
delma prezidentma roman
hercogma Tavis erT-erT ga-
mosvlaSi ganacxada: ,,qarTve-
lebs iseTi didi istoriuli
memkvidreoba gaqvT, rom sxvi-
si Wkuis saswavli araferi
gWirT _ TqvenTan rom saxel-
mwifo samarTlis kanonebs ad-
gendnen, evropaSi maSin amaze
warmodgenac ar hqondaT...”.
amasve exmianeba ilias
sityvebi ,,warsuli-mkvidri
saZirkvelia awmyosi, rogorc
awmyo momavalisa.”
diax, saqarTvelos socia-
lur-ekonomikuri da politi-
kuri viTarebis ZlierebaSi
lomis wili samxreT-dasav-
leT saqarTvelos ekuTvno-
da; is iyo karibWe Zlierebisa,
radgan masze gadioda imdro-
indel civilizebul samya-
rosTan damakavSirebeli yve-
la gza.
yvelasaTvis cnobilia,
rom saqarTveloze gaivlis
didi abreSumis, navTobis, bu-
nebrivi airis gza, riTac er-
Txel kidev dasturdeba Cveni
winaprebis mier gamoTqmul
mosazrebaTa marTebuloba,
rom gzebi iyo, aris da iqneba
aucilebeli faqtori qveynis
ekonomikuri ganviTarebisaT-
vis.
imisaTvis, rom saqarTve-
lo gamovides umwvavesi safi-
nanso-ekonomikuri da socia-
lur-politikuri krizisi-
dan, Seiqmnas mZlavri erovnu-
li ekonomika da mosaxleobis
materialur-kulturuli
mdgomareoba umokles vadeb-
Si gaumjobesdes, saWiroa ro-
gorc msoflios socialur-
ekonomikuri tendenciebisa
da procesebis gaTvaliswine-
ba, aseve, qveynis specifikis,
misi tradiciebisa da menta-
litetis ucilobeli gaTva-
liswineba. da, swored es aris
gza erTiani, Zlieri da ayvave-
buli saqarTvelos mSeneblo-
bisaken.
ggiioorrggii aabbuusseelliiZZee,,ekonomikis doqtori,
profesori
(dasawyisi me-10 gverdze)
mosagonari
kkaaxxaabbeerr wwvveerraavvaa
1122mmaaiissii
ggaazzeeTTii ddaaiibbeeWWddaa
ggaammoommcceemmlloobbaa
`̀ssaammSSoobbllooSSii~~
22 1188 0077 7766;; 55 9999 9955 3311 9900
mmiiss..:: qq.. TTbbiilliissii,,
rroobbaaqqiiZZiiss 77
C M Y K
bgeriT talRebs an ubralod
bgeras uwodeben talRebs, romel-
sac adamianis yuri aRiqvams. tal-
Rebi airebSi - Cvens sasicocxlo ga-
remoSi iwvevs gansakuTrebul inte-
ress. fizikis nawils, romelic bge-
riT movlenebs Seiswavlis, akustika
ewodeba.
airSi bgerebis gavrcelebisas
atomebi da molekulebi irxevian
talRebis gavrcelebis mimarTule-
biT. bgeriT talRebs airSi xSirad
simkvrivis talRebs an wnevis tal-
Rebs uwodeben. bgeris fizikuri
cneba ar Semoifargleba adamianis
smenadobis Sesabamisi sixSiris bge-
riT. adamiani SeigrZnobs 16 hc-dan
20000 hc-mde sixSiris bgerebs. 16
hc-ze dabal bgerebs infrabgera
ewodeba, 20000 hc-ze maRals ki - ul-
trabgera. Tu gitaras xels Camovk-
ravT, igi rxevas daiwyebs, mis garSe-
mo myofi haeri bevrjer SeikumSeba
da gaiSleba. am talRebs bgeriTi
talRebi hqvia. isini uxilavia, mag-
ram rodesac yurs miaRweven, dafis
apkis rxevas iwveven da bgerac
gvesmis. bgeriTi talRa myar sxe-
ulSic gadis, siTxeSic da airSic.
igi mxolod vakuumSi (cariel sivr-
ceSi) ar vrceldeba.
bgeriTi talRa haerSi 330 m/wm
siCqariT vrceldeba, Tumca tempe-
raturis cvlilebasTan erTad es
sididec icvleba. bgera daaxloe-
biT milionjer nela vrceldeba,
vidre sinaTle, amitomaa, rom jer
gaelvebas vxedavT da mxolod amis
Semdeg gvesmis quxili.
zebgeriTi TviTmfrinavi bgera-
ze swrafad frens da talRebs war-
moqmnis, rogorc swrafad mcuravi
navis win warmoiqmneba talRebi. ro-
desac dartymiTi talRa Cagvivlis,
„bgeriTi dartymac“ gvesmis.
ssmmeenniiss kkuurriioozzeebbii
rodesac Cven xmel orcxobelas
vxravT, gvesmis gamayruebeli xmau-
ri, amavdroulad ki Cvens gverdiT
imave orcxobelas SedarebiT uxma-
urod Seeqcevian. rogor axerxeben
isini am xramaxrumis Tavidan aci-
lebas? xmauri mxolod Cven gvesmis.
Tavis qalas Zvlebi, rogorc yove-
li myari da drekadi sxeuli, bge-
ras Zalian kargad atarebs, is ki
mkvriv areSi xandaxan Zalian Zli-
erdeba. ai kidev cda imave dargi-
dan: rgoliT daiWireT kbilebiT
jibis saaTi, yurebSi TiTebi mWid-
rod dairWeT. saaTis wikwikis nacv-
lad Tqven gaigonebT mZime darty-
mas.
amboben, rodesac beThoveni
dayruvda, is ase ismenda roials:
Tavisi xeljoxis erT wvers roials
miabjenda, meores kbilebTan mii-
tanda. aseve yru-munjebs, romleb-
sac SenarCunebuli aqvT SigniTa
yuri, SeuZliaT musikis dakvraze
icekvon. bgerebi aRwevs maTi smenis
nervebs iatakisa da fexis Zvlebis
saSualebiT.
amerikel iumorists, erT-
erT Tavis moTxrobaSi aRweri-
li aqvs sasacilo ambavi erTi
koleqcioneris faTerakiani
Tavgadasavlis Sesaxeb, romel-
mac ganizraxa koleqciis Sedge-
na... Tu iciT ris? - gamoZaxi-
lis.
is yidulobda miwis yvela im
nakveTs, sadac mravalgzisi an
raime SesaniSnavi gamoZaxili
warmoiqmneboda. gamoZaxili nam-
dvilad arsebobs dedamiwaze,
umTavresad mTagorian adgi-
lebSi da zog maTgans didi xni-
dan aqvs saqveynod saxeli gan-
Tqmuli. arc Tu ise advilia im ad-
gilis moZebna, sadac gamoZaxili
mkafiod gaismis. kargad ismis gamo-
Zaxili tyiT garemocul mindvreb-
Si. sakmarisia aseT mindorze wamo-
iyviro, rom tyis kedelma gamosces
mkafio xma.
gamoZaxili aris romelime dabr-
kolebisagan areklili bgeriTi
talRebis ukan dabruneba. iseve ro-
gorc sinaTlis arekvlis dros, bge-
riTi sxivis dacemis kuTxe udris
misi arekvlis kuTxes. rac ufro
mkveTria da nawyvet-nawyveti bgera,
miT ufro mkafioa gamoZaxili. misi
gamowveva ufro marjvea taSis ce-
miT. qalisa da bavSvis xmaTa toni
iZleva SesamCnevad mkafio gamoZa-
xils.
bbggeerriiTTii ssaarrkkeeeebbii
maRali Robe, Senoba, mTa - yvela
zRude, romelic areklavs bgeras,
aris igive sarke bgerisTvis. yoveli
CamoTvlili dabrkoleba areklavs
bgeras ise, rogorc brtyeli sarke
sinaTles.
bgeriTi sarke SeiZleba iyos ara
marto brtyeli, aramed mrudic.
Cazneqili sarke moqmedebs rogorc
refleqtori: „bgeris sxivebs“ Tavs
uyris Tavis fokusSi.
ori maTlafis saSualebiT
SegviZlia CavataroT cda:
erTi maTlafa magidaze dav-
doT da mis fskerTan, ramde-
nime santimetris daSorebiT
xeliT daviWiroT jibis saa-
Ti. meore TefSi mivitanoT
yurTan. Tu TefSebisa da saa-
Tis mdebareoba monaxulia
wesierad (amas aRweven cdebis
Semdeg), maSin gavigonebT saaTis
wikwiks, TiTqos es yurTan mitanili
TefSidan gamodiodes. iluzia Zli-
erdeba, Tu Tvalebs davxuWavT. am
SemTxvevaSi SeuZlebelia smeniT
imis gamorkveva, Tu romel xelSi
gviWiravs saaTi.
Sua saukuneTa cixe-darbazebis
mSeneblebi bgeriT kuriozebs
qmnidnen da qandakebebs dgamdnen an
bgeriTi sarkis fokusSi, an kedel-
Si ostaturad damaluli salapara-
ko milis boloSi. aseT darbazSi Se-
suls ise moeCveneba, TiTqos marma-
rilos qandakebebi CurCuleben, Ri-
Rineben da a.S
bbggeerraa TTeeaattrriiss ddaarrbbaazzSSii
vinc Teatrebsa da sakoncerto
darbazebSi dadis, kargad icis, rom
darbazs SeiZleba hqondes cudi da
kargi akustika. zogierT darbazSi
msaxiobebis xma da musikaluri ins-
trumentebis JRera didi manZili-
danac mkafiod moismis, zogSi xmebi
axlodanac gaurkvevelia. am movle-
nis mizezi kargad aris gadmocemu-
li amerikeli fizikosis, vudis wig-
nSi: „bgeriTi talRebi da maTi ga-
moyeneba“. magaliTad, Tu bgera sam
wams grZeldeba da oratori wamSi
sityvis sam marcvals warmoTqvams,
maSin bgeriTi talRebis saTanado
cxra xmovani marcvali oTaxSi yve-
la erTad datrialdeba da Seqmnis
iseT gaurkvevlobasa da xmaurs,
rom msmeneli srulebiT ver SeZ-
lebs oratoris naTqvamis gagebas.
Tu bgeris damWeroba Zalian di-
dia, garemoebac auaresebs smenado-
bas. gadaWarbebuli damWeroba bge-
ris odnav dayruebas iwvevs. Teatr-
Si aris iseTi ramec, rac fizikis
TvalsazrisiT sainteresoa: mokar-
naxis jixura.
migiqceviaT Tu ara yuradReba,
rom yvela TeatrSi am jixurebis
forma erTnairia? es imitom, rom
mokarnaxis jixura Taviseburi fi-
zikuri xelsawyoa. jixuras TaRi
warmoadgens Cazneqil bgeriTi sar-
kes, romelsac orgvari daniSnuleba
aqvs: daiWiros mokarnaxis bagedan
msmenlisaken wasuli bgeriTi tal-
Rebi da garda amisa, areklos es
talRebi scenis mimarTulebiT.
mmwweerreebbiiss bbzzuuiill--zzuuzzuunnii
ratom gamoscemen mwerebi bzu-
il-zuzunis xmebs? maT umetes Sem-
TxvevaSi arc aqvT saamisod raime
gansakuTrebuli organoebi. bzuili
mweris frenis dros gvesmis. gamow-
veulia imiT, rom rodesac mwerebi
frinaven, frTebs Zalian swrafad
amoZraveben. mweris frTa aris rxe-
vadi firfita. viciT, rom yoveli
firfita, Tu is sakmao sixSiriT (
wamSi 16-jer ufro xSirad) irxeva,
warmoSobs garkveuli simaRlis
tons.
„drois lupis“ saSualebiT mo-
xerxda imis gamorkveva, rom yoveli
mweris frTebis aqnevaTa ricxvi
wamSi matulobs mxolod sicivis
zemoqmedebiT. magaliTad, oTaxis
buzi, romelic wamSi frTebis 352
aqnevas akeTebs. futkari, romelic
gamoscems tons A-s, wamSi 440-jer
iqnevs frTebs da sul raRac 330-
jer, roca is TafliTaa datvirTu-
li. koRo wamSi 500-600 rxevas ake-
Tebs. Sesadareblad aRvniSnoT, rom
TviTmfrinavis propeleri wamSi sa-
Sualod 25 bruns asrulebs.
rrooggoorr iizzoommeebbaa xxmmaauurrii??
Tu raime mizezis gamo mogveCve-
neba, rom odnavi xmauri, romelic
Cven Semogvesmis, warmoiSoba ara
Cven axlos, aramed ufro Sors, ma-
Sin bgera mogveCveneba gacilebiT
ufro xmamaRali.
saintereso SemTxveva, romelic
Tavis „fsiqologiaSi“ amerikelma
mecnierma, viliams jeimsma aRwera:
„erTxel, gvian RamiT, vijeqi da
kiTxulobdi. uceb saxlis zeda na-
wilSi saSineli xmauri gaisma. igi
erTi wuTiT Sewyda da mere isev ga-
naxlda. sastumro oTaxSi gavedi
xmauris gasagonad, magram iq aRar
gameorebula. rogorc ki davbrundi
oTaxSi, aRmovaCine, rom xmaurs
qmnida Tavisi xvrinviT patara ZaR-
li, romelsac iatakze eZina... amas-
Tanave sayuradReboa, rom rogorc
ki mivxvdi xmauris namdvili mizezs,
me ukve veRar SevZeli winandeli
iluziis ganaxleba.“
ra saWiroa sxvadasxva cvalebadi
sixSiris gaurkveveli narevis, xmau-
ris Seswavla? misi yovelmxrivi ga-
mokvleva daiwyes am bolo xanebSi,
roca gamoirkva, rom Zlieri xmebi
azianebs adamianis janmrTelobas.
xmamaRlobis erTeulad miCneulia 1
beli (telefonis gamomgoneblis, be-
lis sapativcemulod), romelic ud-
ris 10 decibels, praqtikaSi ixmare-
ba rogorc ufro wvrili sazomi.
neli CurCuli Cveni yuridan or na-
bijze, an niavis dros foTlebis
Sriali ganisazRvreba 10 decibe-
liT, xmamaRali laparaki - 65
decibeliT.
Tu Tqven iciT, rom Cumi
avtomobili iZleva xmaurs 5
beliT, foTlebis Sriali 1
beliT, maSin avtomobili iZ-
leva xmovanebas, romlis fi-
zikuri Zala (energia) meti
iqneba foTlebis Srialis
energiaze 104-iT, e.i. 10.000-
jer. 80 da meti belis xmauri jan-
mrTelobaze mavne gavlenas axdens.
irRveva gulis ritmi, imatebs sisx-
lis wneva da a.S.
iilloonnaa dduummbbaaZZee,, fizikis specialobis pirveli
kursis studenti
bgera bunebaSi