LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS

Laura Liupaitė

ARKLIŲ DANTŲ PAKITIMŲ KLINIKINIS ĮVERTINIMAS

IR GYDYMAS

CLINICAL EVALUATION AND TREATMENT OF EQUINE

DENTAL ABNORMALITIES

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Lekt. Kęstutis Maslauskas

KAUNAS, 2014

2

DARBAS ATLIKTAS NEUŢKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Arklių dantų pakitimų klinikinis įvertinimas ir

gydymas“.

1. Yra atliktas mano paties/pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ

ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE

(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas,

pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas)

3

Tutinys

SUMMARY ...................................................................................................................................................... 5

ĮVADAS ............................................................................................................................................................ 6

I.LITERATŪROS APŢVALGA ....................................................................................................................... 8

1.Arklio dantų anatomija ............................................................................................................................... 8

1.1.Kandţiai ............................................................................................................................................... 9

1.2.Iltiniai dantys ....................................................................................................................................... 9

1.3.Krūminiai dantys ............................................................................................................................... 10

1.4. Vilkdančiai ....................................................................................................................................... 10

2. Arklio danties struktūra .......................................................................................................................... 11

2.1. Dantų devėjimasis............................................................................................................................ 12

3. Arklio amţiaus nustatymas pagal dantų struktūrą ............................................................................... 13

4. Triskaitė arklių dantų ţymėjimo forma ................................................................................................. 16

5. Arklio dantų pakitimai ............................................................................................................................. 17

5.1 Aštrūs emalio kraštai ......................................................................................................................... 17

5.2. Laiptinis sąkandis ............................................................................................................................. 17

5.3 Banguotas sąkandis........................................................................................................................... 17

6. Įgimti dantų nenormalumai ..................................................................................................................... 19

6.1. Polidontija ......................................................................................................................................... 19

6.2 Oligodontija ...................................................................................................................................... 19

6.3. Dantų displazija ................................................................................................................................ 20

6.4 Nenormalus dantų išsiverţimas ........................................................................................................ 20

7. Arklio dantų sąkandţio anomalijos ......................................................................................................... 21

7.1. Brachignatija ..................................................................................................................................... 21

7.2.Prognatija ........................................................................................................................................... 21

7.3. Kreiva nosis ...................................................................................................................................... 22

8. Arklio dantų ligos .................................................................................................................................... 24

4

8.1.Periodontitas ...................................................................................................................................... 24

8.2. Skausmingi vilkdančiai ..................................................................................................................... 25

8.3.Dantų ėduonis .................................................................................................................................... 26

II. TYRIMO METODIKA .............................................................................................................................. 27

1.Tyrimo ojektas ir vieta .............................................................................................................................. 27

2.Klinikinis arklių dantų tyrimas ................................................................................................................. 27

3. Duomenų uţrašymas į arklių dantų klinikinio tyrimo ir prieţiūros formą .............................................. 28

4. Arklių dantų lyginimo procedūra ............................................................................................................ 29

5. Arklių dantų šalinimas ............................................................................................................................. 31

III. REZULTATAI .......................................................................................................................................... 34

IV.REZULTATŲ APTARIMAS .................................................................................................................. 42

V. IŠVADOS ................................................................................................................................................... 44

VI. LITERATŪRA .......................................................................................................................................... 45

5

CLINICAL EVALUATION AND TREATMENT OF EQUINE DENTAL

ABNORMALITIES

SUMMARY

Clinical evaluation and treatment of equine dental abnormalities performed in Large

animal clinic at the department of Non-communicable diseases LUHS Veterinary Academy in 2011

- 2013. In total there were registered 1010 horse patients during the 2011 – 2013 years, including

149 patients associated with dental abnormalities.

Horses with dental problems were 10.57% in 2011, 15.97% in 2012, 15.95% in 2013 from

all horse patient at LUHS Veterinary Academy Large animal clinic .

The most common dental lesions in 2011 - 2013 were the sharp enamel edges. These patients

were – 24 in 2011, 54 in 2012 and 71 in 2013 patients. According to the literature, the horse's teeth

continue to grow throughout its life. The growing horse teeth worn during mastication process,

which is about 2-3 mm annually. Another factor influencing the formation of sharp enamel edges -

the specific structure of the head of a horse that is difference in the lower and upper jaw size. The

upper jaw is wider than the lower, for that reason, the upper jaw teeth sharp enamel edges are

formed from the side of the cheek, while mandibular teeth sharp enamel edges formed by the

tongue side.

Most common dental procedures performed in 2011 - 2013 has been a dental floating. This

procedure is used in many dental abnormalities such as tooth overgrowth, sharp enamel edges

resulting from, tooth hooks and so on. This procedure is also used as a prophylactic measure.

The average age of patients who have undergone dental procedures is about 7 years. Patients

who underwent wolf teeth removal procedure in 2011 - 2013 were 4.6 years of age.

The statistic of 2011 - 2013 years shows that every year the amount of horses patient with

dental problems brought into the clinic is increasing every years , and it shows a greater interest of

the horse owners.

Keywords: teeth, abnormalities, horses.

6

ĮVADAS

Lietuvoje nėra daug veterinrijos gydytojų, kurie domisi arklių dantų patologijomis. Tačiau

sprendţiant iš uţsienio mokslinių straipsnių gausos, kad ši tema yra labai svarbi arklių

sveikatingumo klausimu. Arklių dantų pakitimai gali būti siejami su daugeliu daţnai pasitaikančių

arklių ligų, tokių kaip diegliai, išliesėjimas, nepilnai sukramtyto pašaro metimas iš burnos ėdimo

metu, padidintas seilėtekis ar nemalonus kvapas iš burnos.

Esant arklių dantų sąkandţio ar trinties anomalijoms, taip pat pačių dantų pakitimams,

arkliai gali išliesėti, jie nevisiškai sukramto pašarą. Dantų patologijos arkliams gali sukelti dieglius,

dėl jų padidėja seilėtekis, iš burnos ima sklisti nemalonus kvapas. Jei ţirgams skauda dantis, jie gali

pradėti stipriai reaguoti į vedeliojimą, priešintis duodamai komandai, taip pat dėl dantų pakitimų

arkliai gali pradėti šlubuoti, nors tai jokio tiesioginio ryšio su dantimis neturi.

Daţnai arklių dantų ligos gali būti ir nepastebėtos, todėl labai svarbu tinkamai atlikti

klinikinį tyrimą ir apţiūrą, nes nuo dantų būklės labai priklauso arklių savijauta ir darbingumas.

Arkliai turi specifinės sandaros dantis, kurie pasiţymi tuo, kad išdygę nenustoja augti per visą arklio

amţių. Didesnė arklio danties dalis yra kaulo alveolėje kaip rezervinė, ir tik nedidėlė danties dalis

yra matoma burnos ertmėje kaip karūnėlė. Jauno arklio krūminio danties aukštis nuo šaknies iki

karūnėlės gali siekti apie 9 centimetrus. (Maslauskas, 2011)

Nuolat augantys arklio dantys vienas į kitą besitrindami kramtant pašarą, tiek pat ir

susidėvi, o tai sudaro apie 2 - 3 mm kasmet. Taip dėvisi tiek apatinio, tiek viršutinio ţandikaulio

dantys. Pagal dantų dėvėjmosi specifinius pokyčius kandinių dantų sąkandiniame paviršiuje galima

nustatyti arklio amţių. Dėl specifinės arklio galvos anatomijos, t.y. kad viršutinis ţandikaulis yra

platesnis uţ apatinįjį, ne visas kaplių ir krūminių dantų sąkandinis paviršius susidėvi vienodai.

(Maslauskas, 2011)

Tad viršutiniame ţandikaulyje ties išoriniu ir krūminių dantų sąkandţio paviršiaus kraštu

formuojasi aštrūs emalio kraštai, kurie viršūne remiasi į šale esančią ţandų gleivinę. Tose vietose,

kuriose aštrūs emalio kraštai kramtant nuolat ţaloja gleivinę, formuojasi erozinės, negijančios

ţaizdos. (Maslauskas, 2011)

Taip pat šie paţeidimai keičia arklio kramtymo mechanizmą, jis kramto pašarą taip, kad

išvengtų aštrių emalio kraštų poveikio į ţandų gleivinėje esančias opas, nes tai kelia skausmą ir

diskomfortą kramtant.

Darbo tikslas: Išsiaiškinti, galimus arklių burnos pakitimus, suţinoti apie tokių pakitimų

atpaţinimo ir gydymo metodikas.

7

Darbo uţdaviniai:

1. Išmokti atlikti klinikinį burnos tyrimą.

2. Skirti įvairius burnos gleivinės susirgimus, susipaţinti su dantų ligomis.

3. Įsisavinti gydymo metodikas.

4. Palyginti daţniausius burnos susirgimus.

Raktaţodţiai: dantys, pakitimai, anomalijos, arkliai.

8

I.LITERATŪROS APŢVALGA

1.Arklio dantų anatomija

Arklio išvystita puiki dantų sistema, kurios pagalba arklys geba pašarą smulkiai sumalti.

Esant įvairiems dantų pakitimams arkliams pasireiškia virškinimo problemos, todėl arklio

savininkas turėtų daţniau atkreipti dėmesį į jo dantų būklę, gyvuliui ėdant pašarą ar vedeliojant, kai

yra uţdėtas apynasris. Arklio dantys yra svarbus aspektas nustatant arklio amţių.

Arklys per savo amţių, kap ir daugelis gyvūnų rūšių turi laikinuosius, kitaip vadinamus

pieniniu dantis, kuriuos po kurio laiko pakeičia nuolatiniai. Pieniniai dantys yra maţesni ir baltesni,

negu nuolatiniai dantys. Maţdaug nuo dviejų su puse metų pieninius dantis ima keisti nuolatiniai ir

iki penkių metų amţiaus arklys turi visus nuolatinius dantis, kurie yra didesni, gelsvos spalvos.

(Pilliner ir, Davies, 2004)

Arkliai turi trijų tipų dantis (1 pav.):

Kandţiai (lot. dentes incisive);

Iltiniai dantys (lot. dentes canini);

Kintamieji krūminiai dantys (lot. dentes premolares);

Krūminiai dantys (lot. dentes molares). (Pilliner ir, Davies, 2004)

1 Pav. Arklio dantų anatomija. (Pilliner ir, Davies, 2004)

9

Arklio dantų sistema yra visiškai kitokia negu kitų gyvūnų. Yra keletas aspektų, dėl

kurių arklių dantys skiriasi nuo kitų gyvūnų rūšių. Visų pirma, tai iš arklių protėvių paveldėta

dantų struktūra, tai yra aukštos karūnos ir labai gilios šaknys. Kitas aspektas yra nuolat augantys

dantys. Kramtant pašarą arklio dantys dyla, tai galima vertinti kaip kompensacinį reiškinį, kuris

saugo dantis nuo peraugimo. Trečias aspektas tas, kad arklių dantys sudaryti ne tik iš dentino ir

emalio, bet ir iš medţiagos, vadinamos cementu, kuris dengia dantis ir saugo nuo gedimų. Ši

medţiaga dantims duoda gelsvą spalvą (Pilliner ir, Davies, 2004).

Taip pat yra ir skirtumų tarp dabartinio arklio dantų sistemos ir arklių protėvių dantų

sistemos. Dabartinis arklys turi maţiau dantų negu jo protėviai. Arklių protėviai turėjo 44 dantis,

kurie buvo sudaryti iš trijų porų viršutinio ir apatinio ţandikaulių kandţių, viena pora iltinių dantų,

keturių porų kintamųjų krūminių ir trijų porų krūminių dantų. (Pilliner ir, Davies, 2004)

Arklių protėvių dantų formulė:

Dabartiniams jauniems arkliams gali išaugti rudimentiniai dantys, vadinami

vilkdančiais. Patinai turi iš viso keturiasdešimt dantų, kurių formulė atrodo taip:

Kumelės paprastai neturi iltinių dantų, todėl jų dantų formulę sudaro trisdiašimt šeši

dantys:

1.1.Kandţiai

Kandţiai – jie išsidėstę burnos ertmės priekyje. Jų paskirtis yra sugriebti pašarą. Kandţiai

skirstomi į centrinius (pora dantų esanti pačiame centre viršutiniame ir apatiniame ţandikauliuose),

į lateralinius (dantys, esantys šalia centinių kandţių) ir į kampinius (esančius uţ lateralinių dantų).

Jie sudaryti iš dentino su plonu išoriniu sluoksniu emalio ir tame tarpe cemento. Pirmąjį mėnesį

pradeda dykti pieniniai centriniai kandţiai, o nuo dviejų su puse metų pieninius kandţius ima keisti

nuoaltiniai dantys. (Pilliner ir, Davies, 2004)

1.2.Iltiniai dantys

10

Iltiniai dantys išsidėstę bedančio krašto srityje tarp priekinių ir krūminių dantų arkados. Jie

prasiverţia maţdaug keturių – penkių metų amţiaus. Dabartiniam arkliui šie dantys jokios funkcijos

neatlieka. Arklių protėviai iltinius dantis naudodavo kaip ginklus kovose. Paprasatai iltinius dantis

turi tik patinai, jie nėra tokie dideli kaip pas protėvius. Patelės iltinių dantų neturi, o jei ir

prasiverţia, jie buna ţymiai maţesni negu pas patinus. Iltiniai dantys linkę apaugti akmenimis, todel

apleidus, galis sukelti tokius susirgimus kaip gingivitas. (Pilliner ir, Davies, 2004)

1.3.Krūminiai dantys

Arklys burnoje turi keturias krūminių dantų arkadas. Kiekvienoje arkadoje turi po 6

krūminius dantis. Kiekviena viršutiniojo ir apatiniojo ţandikaulio arkada turi po 12 krūminių dantų,

iš kurių pirmieji trys kiekvienos arkados pusėje yra kintamieji. Sekantys trys dantys tai tikrieji

krūminiai dantys. Jie iškart būna nuolatiniai, nes dėl trumpo kumeliuko ţandikaulio nėra vietos

vystitis pieniniams krūminiams dantims. Pirmasis nuolatinis krūminis dantis pradeda dygti sulaukus

9 mėnesių amţiaus ir iki keturių su puse metų būna sudygę visi nuolatiniai krūminiai dantys

įskaitant ir kintamuosiuos. Krūminiu dantų funkcija yra sumalti pašarą. (Pilliner ir, Davies, 2004)

1.4. Vilkdančiai

Vilkdančiai yra ţinomi kaip pirmieji kintamieji dantys. Tai yra nykstanti danties dalis, kurį

turėjo arklių protėviai, o dabar likęs tik to danties rudimentas. Vilkdančiai išsidėstę prieš antrąjį

kintamąjį dantį viršutiniame ar apatiniame ţandikauliuose. Tačiau apatiniame ţandikaulyje

vilkdančių pasitaiko labai retai. Daţniausiai pasitaiko vienas arba du vilkdančiai viršutiniame

ţandikaulyje, labai retais atvejais būna išdygę visi keturi vilkdančiai. Šie dantys neatlieka jokios

funkcijos, todėl daţnais atvejais, prašant šeimininkų, šie dantys yra pašalinami dar jauname

amţiuje. (Pilliner ir, Davies, 2004)

11

2. Arklio danties struktūra

Kiekvienas dantis sudarytas iš trijų sudedmųjų dalių – dentino, emalio ir cemento.

(Pilliner ir, Davies, 2004)

Dentinas – didţioji danties dalis yra sudaryta iš dentino. Jis sudarytas iš 70% mineralinių

medţiagų ir iš 30% organinių junginių. Tai yra pralaidi medţiaga, patekus įvairiems

mikroorganizmams iššaukiamas skausmas, vyksta puvimo procesai.

Emalis yra labai kietas, bet trapus. Jis yra kiečiausia ir tankiausia meţiaga organizme.

Emalis dengia visą dantį, tai yra ir danties karūnėlę ir danties šaknį. Jį sudaro apie 96 - 98%

mineralinės medţiagos. Emalis yra ,,įpakuotas“ į cementą, kuris jį apsaugo nuo trupėjimo

bei skilimo.

Cementas – paskutinis sluoksnis, iš kurio sudarytas dantis, jis dengia karūnėlę ir dantieties

šaknį. Jis yra minkštesnis nei emalis ar dentinas. Apsaugo dantis nuo gedimo, suţalojimų ir

yra gelsvos spalvos. (2 pav.) (Pilliner ir, Davies, 2004)

Naujai išaugusio danties emalis yra įdubęs ir ta vieta vadinama piltuvėliu. Ši įduba matoma

kaip juodas paviršiaus plotas arklių dantų kramtomajame paviršiuje. (Pilliner ir, Davies, 2004)

2 pav. Arklių dantų struktūra (www.flmnh.ufl.edu prieiga per internetą 2013 09 03)

12

2.1. Dantų devėjimasis

Naujo nuolatinio danties yra didelė karūna, kurios didţioji dalis yra ţemiau dantenų.

Penkių metų amţiaus arklio paskutinieji trys ar keturi krūminiai dantys viršutiniame ţandikaulyje

beveik pasiekia viršutinio ţandikaulio sinusus. Su metais dantys nusitrina, bet šaknies vystimasis

pakelia karūną, taip vyksta kompensacija danties trynimuisi. Esant vyresniems arkliams, maţdaug

12 metų amţiaus, dantų šaknys yra ţymiai maţesnės, jos nesiekia skruostikaulio. Arkliams senstant

karūnėlė, kuri yra įsiterpusi ţandikaulyje maţėja, šaknis tampa taip pat nedidelė ir esant labai

seniems arkliams, dantys iškrenta. (Pilliner ir, Davies, 2004)

Aštrūs danties paviršiai tampa nelygūs. Ant dantų kramtomojo paviršiaus apie piltuvėlį

formuojasi penki ţiedai iš cemento, emalio ir dentino. Šios susiformavusios ant danties paviršiaus

keteros duoda efektyvų malimo mechanizmą.

Kadangi danties paviršius nusitrina, piltuvėlis tampa seklesnis, kas lieka yra emalio apsupta

centro ţymė. Pradţioje ţymė yra ilgos, ovalios formos, kuri palaipsniui tampa maţesniu apvaliu

emalio taškeliu. (Pilliner ir, Davies, 2004)

13

3. Arklio amţiaus nustatymas pagal dantų struktūrą

Arkliams senstant pastebimi dantų išvaizdos pakitimai, kurie gali būti naudingi nustatant

arklio amţių. Ypač priekiniai arklių dantys duoda daug informacijos apie amţių. Stebimi tokie

faktoriai kaip priekinių dantų forma, dantų kampas ir pan.

Arklių amţius skirstomas į tris laikotarpius:

Pieninių dantų pakeitimas nuolatiniais. Tai vyksta maţdaug iki penkių metų amţiaus.

Pieniniai dantys pradeda kristi maţdaug nuo dviejų su puse metų amţiaus. Trejų metų būna

pakeisti centriniai kandţiai, ketverių metų amţiaus nuolatiniais dantimis pakeisti lateraliniai

kandţiai, o penkių metų amţiaus visi arklio kandţiai yra nuolatiniai.

Laikotarpis tarp 5 – 12 metų. Šiuo laikotarpiu dantų kramtomasis paviršius būna

pasidėvėjęs.

Laikotarpis 12 metų ir daugiau. (Pilliner ir, Davies, 2004)

1 lentelė. Arklių dantų išsivystimas pagal amţių. ( Pilliner ir, Davies, 2004)

Kanddžiai

Dantų prasikalimo amžius Centriniai lateraliniai kampiniai kintamieji krūminiai

0 - 1 mėnesiai *

1 - 3 mėnesiai * *

9 mėnesiai * * * ** •

18 mėnesiai * * * *** ••

2,5 metų • * * ••* ••

3,5 metų • • * ••• ••

4,5 metų • • • ••• •••

* pieniniai dantys • nuolatiniai dantys

Kumeliukų amţius gali būti įvertintas stebint dantų išsivystimą. Pirmieji priekiniai pieniniai

dantys išdyksta kumeliukui esant keturių savaičių amţiaus, lateraliniai prasiverţia tarp pirmojo ir

trečiojo mėnesių, o kampiniai prasiverţia tarp aštuntojo ir devintojo mėnesių. Sulaukęs dvylikos

mėnesių, kumeliukas turi pilną priekinių dantų rinkinį. Sulaukus šio amţiaus, dėvisi centriniai ir

lateraliniai kandţiai, kampiniai dar nesiliečia vienas su kitu. (Pilliner ir, Davies, 2004)

Dvejų metų amţiaus arklys turi visus pieninius kandţius, kurie dėvisi (3 pav.). Maţdaug

dviejų su puse metų amţiaus centriniai pieniniai kandţiai keičiami į nuolatinius, kurie sulaukus trijų

14

metų dėvisi. Šie nuolatiniai dantys yra didesni ir geltonesni palyginti su maţesniais ir baltesniais

pieniniais dantimis. (Pilliner ir, Davies, 2004)

Maţdaug trijų su puse metų amţiaus ima keistis šoniniai nuolatiniai kandţiai ir artėjant prie

keturių metų amţiaus dėvisi ir centriniai ir šoniniai kandţiai. (Pilliner ir, Davies, 2004)

Apytiksliai keturių su puse metų amţiaus keičiasi kampiniai kandţiai ir sulaukus penkių

metų amţiaus arklys turi pilną priekinių nuolatinių dantų komplektaciją. Tarp keturių ir penkių

metų amţiaus, kai kuriems arkliams išauga rudimentiniai dantys kitaip vadinami vilkdančiais.

Jauni kumeliukai neturi jokių pieninių krūminių dantų, kadangi ţandikaulis nėra labai

didelis. Sulaukus trijų mėnesių kumeliukui iš abiejų ţandikaulių pusių išdyksta trys poros laikinųjų

kintamųjų krūminių dantų. (Pilliner ir, Davies, 2004)

Pirmasis nuolatinis krūminis dantis pasirodo devynių mėnesių amţiaus. Dviejų su puse metų

amţiaus išdyksta pirmasis nuolatinis kintamasis krūminis dantis, likusieji du pakeičiami į

nuolatinius iki trijų su puse metų amţiaus. Paskutinis krūminis dantis prasikala arkliui esant apie

keturių su puse metų amţiaus. Dykstant krūminiams dantims gali būti sunku jauną arklį ţaboti,

kadangi burna skausminga ir arklys būna neramus. (Pilliner ir, Davies, 2004)

Kai arklys turi visus nuolatinius dantis, jo amţius vertinamas pagal dantų paviršiaus

nusitrinimo laipsnį. Vertinant amţių, reikėtų atsiminti, kad pirma pakitimai atsiranda priekiniuose

centriniuose kandţiuose, po metų lateraliniuose ir dar po metų kampiniuose kandţiuose.

Šešių metų amţiaus arklio visi kandţiai vienodai nusidėvėję, su lygiu kramtomuoju

paviršiumi, matomas tamsus piltuvėlis. (Pilliner ir, Davies, 2004)

Septinių metų amţiaus arklio centrinių kandţių piltuvėlis susidėvėjęs, pasilikusi tik ţymė,

kuri nėra tamsi. Ţymė sudaryta iš emalio apsupto cemento kontūru.

Aštuonių metų amţiaus dėvisi lateralinių kandţių piltuvėlis, o centriniai kandţiai turi tamsią liniją

prie danties priekio, vadinamą dantų ţvaigţde. (Pilliner ir, Davies, 2004)

Sulaukus devynių metų amţiaus piltuvėlis dėvisi kampinių kandţių. Ant lateralinių kandţių

matoma ţvaigţdė, o centriniai kandţiai suapvalėję. Ant viršutinių kampo kandţių tarp devinių ir

dešimties gyvenimo metų atsiranda tamsus griovelis. Jis prasideda nuo dantenų ir eina karūna

ţemyn. Jauname amţiuje šis griovelis būna giliau šaknyje, tačiau dančiui augant tam tikrame

amţiuje jis pasirodo karūnoje. (Pilliner ir, Davies, 2004)

Dešimties metų amţiaus arklys turi ţvaigţdutes ir ţymes visuose priekiniuose dantyse, kuo

toliau ţymės bus vis maţiau matomos, o ţvaigţdės vis labiau, lateraliniai kandţiai vis labiau darysis

trikampiai, griovelis vis augs ţemyn danties. (Pilliner ir, Davies, 2004)

Sulaukus dvylikos metų amţiaus ant visų kandţių matomos ţvaigţdės, dantys labiau primena

trikampę formą. Penkiolikos metų kampinių kandţių griovelis nusitęsias maţdaug apie pusę

15

danties. Sulaukus dvidešimties metų amţiaus griovelis nusitęsias per visą danties karūnėlę ir aiškiai

matomas priekinių dantų nuoţulnumas. (Pilliner ir, Davies, 2004)

3 Pav. Arklio amţiaus nustatymas pagal dantis. (Pilliner ir, Davies, 2004)

16

4. Triskaitė arklių dantų ţymėjimo forma

1991 metais daktaras Michael Floyd įvedė triskaitę dantų ţymėjimo formą, kuri yra

naudojama iki šiol. (Klugh, 2010) Pagal šią formą, pirmasis dantų ţymėjimo skaičius yra dantų

arkados skaičius, o sekantis skaičius nurodo danties skaičių. Pavyzdţiui, danties ţyma 208. 2

skaičius reiškia arkadą, kurioje yra dantis, o 08 tai danties skaičius einantis iš eilės nuo arkados

pradţios. ( Klugh, 2010) Dantų arkados numeruojamos taip:

Viršutinio ţandikaulio dantys, esantys dešinėje pusėje ţymimi skaičiumi – 1;

Viršutinio ţandikaulio dantys, esantys kairėje pusėje ţymimi skaičiumi – 2;

Apatinio ţandikaulio dantys, esantys kairėje pusėje ţymimi skaičiumi – 3;

Apatinio ţandikaulio dantys, esantys dešnėje pusėje ţymimi skaičiumi - 4. ( Klugh, 2010)

Kiekvienoje arkadoje dantys numeruojami nuo 1 iki 11. Pradţia nuo priekinio centrinio

kandţio, kuris ir ţymimas 1 , baigiasi paskutiniuoju krūminiu dantimi, kuris ţymimas 11. Antrasis

kintamasis dantis visada ţymimas 6, nepriklausomai ar arklys turi vilkdančius ir iltinius dantis, ar

ne, o pirmasis krūmins dantis visada ţymimas skaičiumi – 9. Iltiniai dantys ţymimi skaičiumi 4

(4 pav.).

Pieniniai dantys skaičiuojami kitaip negu nuolatiniai. Arkada, kuri ţymima skaičiumi 1,

esant pieniniams dantims ţymima 5, arkada – 2 ţymima 6, arkada – 3 ţymima 7, arkada - 4

ţymima skaičiumi 8. Pagal šią sistemą viršutinio ţandikaulio kairės pusės, antrojo kintamojo

danties ţymėjimas būtų 206 - esant nuolatiniam dančiui, ir 606, jei tai būtų pieninis dantis.

( Klugh, 2010)

4 pav. Triskaitė arklių dantų ţymėjimo forma (www.wikipedia.org prieiga per internetą 2013 09

10)

17

5. Arklio dantų pakitimai

5.1 Aštrūs emalio kraštai

Aštrūs emalio kraštai (5 pav.) formuojasi apatinio ir viršutinio ţandikaulių dantyse dėl

neatisyklingo dantų sąkandţio. Aštrūs emalio kraštai formuojasi palei išorinį viršutinio ţandikaulio

dantų kraštą ir palei vidinį apatinio ţandikaulio dantų kraštą. Šie pakitimai gali pradėti vystitis jau

jauname amţiuje. Dėl nuolatinio dantų augimo emalio kraštai tampa vis aštresni, dėl to kinta

kramtymo judesiai. Jei toks dantų pakitimas paliekamas, ilgai negydomas, jis sukelia arkliui daug

nepatogumų, įskaitant apsunkūsį pašaro kramtymą, taip nebaigiamas kramtymo ciklas, taip pat

ţalojama ţandų ir lieţuvio gleivinė, dėl ko arklys prastai susmulkina pašarą, kas sukelia virškinimo

problemas. Esant ţaizdoms burnoje, dėl skausmo arklys gali visai atsisakyti pašaro. (Baker, 2005)

5 pav. Aštrūs emalio kraštai (www.equinedentalservices.org prieiga per internetą 2013 08 12)

5.2. Laiptinis sąkandis

Laiptinis sąkandis - tai toks sąkandis, kai dėl danties praradimo pradeda judėti priešais jį

esantis dantis ir formuojasi sąkandţio pakitimas. Susiformavęs aukštas dantis gali paţeisti gomurio

gleivinę, jame susidaro ţaizdelės, opelės. Laiptinis sąkandis daţniausiai vystosi ant antro kintamojo

18

krūminio danties ar ant trečiojo krūminio danties. Dėl tokių danties karūnos nelygumų, prastėja

pašaro malimo efektyvumas ir tai gali privesti prie pirmalaiko danties trynimosi. (Baker, 2005).

5.3 Banguotas sąkandis

Banguoti dantų sąkandţio paviršiai – tai išgaubtos krūminių dantų karūnėlės, tokių dantų

sakandis panašus į bangas. (5 pav.) Tokius sąkandţio paviršius gali įtakoti dantų akmenys, danties

netekimas, taip pat ir arklio galvos forma ir dydis. (Baker, 2005).

19

6. Įgimti dantų nenormalumai

6.1. Polidontija

Papildomi dantys, tai dantys, kurie išaugę ,,papildomai“, kurių normaliai dantų sistemoje

būti netūrėtų. Tai gana retas dantų sistemos defektas. Daţniausiai išauga ketvirtasis krūminis dantis.

Tokie dantys dar vadinami – neetatiniais dantimis. Tokie dantys skirstomi į dvi kategorijas:

Papildomi dantys, kurie savo išvaizda, karūnos dydţiu primena normalius dantų sistemos

dantis. Ir esant tokiems dantims arkadoje, juos yra sunku atskirti nuo „tikrųjų“ dantų. (6

pav.)

Papildomi dantys, kurie yra nenormaliai susiformavę, skiriasi savo išvaizda ir yra ţymiai

meţesni, negu normalūs dantys. (Dixon, 2005)

6 pav. Papildomas dantis, kandţių kairejame šone. (Easley, 2006)

Papildomi dantys gali augti normalia kryptimi arba ne, t.y. skersai, įstriţai ar kokia nors kita

nenormalia kryptimi. Šie dantys gali išaugti vienoje ar abiejuose ţandikaulio pusėse.

Esant pirmojo tipo papildomiems dantims juos yra sunku atskirti. Norint tai įvertinti reikalinga

rengenografija. Jos pagalba matoma neetatinių dantų brandesnė šaknis, trumpesnė karūna negu

gretimų nuolatinių dantų. (Dixon, 2005)

6.2 Oligodontija

20

Oligodontija – tai įgimtas danties uţuomazgos nebuvimas. Šią patologiją gali būti sunku

atskirti, kai dantis neišdyksta dėl dantų pumpuro ar ţandikaulio suţalojimų jauname amţiuje. Norint

diagnozuoti šią patologiją turi būti atliekama rengenografija. Danties nebuvimas priveda prie

nenormalaus kramtymo, dėl to dantys nevienodai nusidėvi, formuojasi aštrūs emalio kraštai, o tai

veda prie kitų burnos ertmės suţalojimų. (Dixon, 2005)

6.3. Dantų displazija

Dantų displazija (t.y. nenormalus dantų vystimasis) gali būti prieţastis esant nenormaliai

dantų formai. Toks pakitimas gali privesti prie paradontozės. Emalis yra kaip sutvirtinamoji

medţiaga dentino ir cemento. Šie audiniai seka nenormalią emalio struktūrą ir todėl visi trys

sukietėję audiniai tampa displaziniais. Dantų displazija gali apimti visą dantų struktūrą arba tik tai

vieną kurią nors dantų struktūros dalį. (Dixon, 2005)

6.4 Nenormalus dantų išsiverţimas

Nenormalus dantų prasiverţimas yra daţnai pastebimas po traumos į besivystančius dantis ar

į besupančius kaulus. Taip pat gali būti įgimtos ar idiopatinės kilmės nenormalus dantų

išsiverţimas. Dėl šių prieţasčių dantys gali būti susukti ar kitaip pakeitę savo formą ar išsiverţimo

kampą. (Dixon, 2005)

21

7. Arklio dantų sąkandţio anomalijos

7.1. Brachignatija

Brachignatija arba kitaip vadinama ,,papūgos snapas” (7 pav.), tai arklio sąkandţio

anomalija, kai apatinis ţandikaulis yra ţymiai trumpesnis negu viršutinis ţandikaulis, dėl to

viršutinio ir apatinio ţandikaulio dantys visiškai nesusiliečia. Sąkandis primena papūgos snapą.

( Easley, 2005)

Jei brachignatijos laipsnis gana aukštas, viršutinio ţandikaulio priekiniai dantys tampa labai

ilgi, nes nesusiliečia su apatinio ţandikaulio dantimis ir tolygiai nesidėvi. Tas pats nutinka su

apatinio ţandikaulio dantimis, todėl esant šiai patologijai yra būtinas veterinaro įsikišimas, kad

patrumpinti peraugusius priekinius dantis. Tai daroma maţdaug kas 3 - 4 mėnesius ir

patrumpinama apie 1 – 2 milimetrus. (Easley, 2005)

Esant šiai patologijai, krūminių dantų sąkandţio pakitimai daţniausiai būna minimalūs.

( Easley, 2005)

7 pav. Brachignatija (papūgos snapas). (www.merckmanuals.com prieiga per internetą 2013 08 12)

7.2.Prognatija

Prognatija, arba kitaip ,,beţdţionės burna“ (8 pav.) – tai arklio sąkandţi anomalija, kai

apatinio ţandikaulio dantys yra labiau atsikišę į priekį, negu viršutinio ţandikaulio dantys. Tokia

22

sąkandţio anomalija yra daug retesnė negu brachignatija. Ši patologija yra daţniausiai paplitusi

darp maţų arklių veislių. Tai daţniausiai įgimta anomalija, tačiau gali vystitis ir traumos pasekoje,

jauname amţiuje. (Easley, 2005)

8 pav. Prognatija ,,beţdţionės burna“. (www.kt-equinedentistry.co.uk preiga per internetą 2013 08 12)

7.3. Kreiva nosis

,,Kreiva nosis“ (Campylorrhinus lateralis) – tai įgimta arklio sąkandţio anomalija. Tai yra

viršutinio ţandikaulio ir kandinio kaulo displazija į vieną pusę. Deformuojasi šnervės bei nosies

pertvara. Ši patologja gana reta, pasitaiko įvairių veislių arkliams. Tokia liga genetiškai paveldima,

todėl arklių su tokiu defektu veisimui naudoti nepatartina. (9 pav) (Baker, 2005)

,,Kreiva nosis“ gali būti lengvo arba sunkaus laipsnio, lydima nenormaliu nosinių ir kietojo

gomurio kaulų arkados sudėjimu.

Esant sunkaus laipsnio pakitimui, kumeliukai turi respiracinį sindromą, kurio metu net

ramybės būsenoje girdimas šiurkštus, triukšmingas kvėpavimas. (Schumacher, ir kt., 2008)

Esant silpno laipsnio pakitimams kumeliukams su kreiva nosimi nereikia jokio neatideliotino

gydymo, kad išgyventų. Sunkaus laipsnio pakitimų atveju gali prireikti tracheoktomijos. Sunkūs

atvejai geriausiai būtų valdomi ortodontiniu ir chirurginiu būdu, kad sumaţinti respiracinį defektą,

palengvintų pašaro malimą ir dantų uţtvarą. Tačiau esant tokiems atvejams arkliai daţniausiai

eutanizuojami. (J. Schumacher, ir kt., 2008)

23

9 Pav. Sunkaus laipsnio ,,Kreiva nosis“ (Campylorrhinus lateralis). (Easley, 2008)

24

8. Arklio dantų ligos

8.1.Periodontitas

Dauguma arklių gali sirgti periodontitu. Daţniausiai paţeidţiami priekinių dantų tarpdančiai

ir abiejų ţandikaulių kaudalinė dalis. Periodontito daţnumas pasireiškia priklausomai nuo amţiaus.

Apie 40% periodontito atvejų pasireiškia tarp arklių, kurių amţius 3 – 5 metai, sergamumas

periodontitu maţėja arkliams, kurių amţius siekia 5 – 10 metų. Didţiausias sergamumas

periodontitu yra kai arkys sulaukia 15 ir daugiau metų amţiaus ir tai sudaro apie 60%. (Carmalt,

2004)

Periodontitas pasireiškia dantenų hiperemija, pabrinkimu, išopėjimu, išgilėjusiomis dantenų

kišenėmis, o esant sunkaus laipsnio periodontitui pasireiškia dantų klibėjimas ir iškrtimas. (Carmalt,

2004)

Viena iš prieţasčių, galinti sukelti periodontitą yra diastema (t.y. susidarę tarpai tarp

krūminių dantų) , jos įtakoje tarpdančiuose kaupiasi pašaro likučiai, kurie genda, erzina dantenas ir

sukelia jų uţdegimą. Arkliams bakterinis dantenų uţdegimas yra skausmingas.

Arklių periodontitas suskirstytas į keturias kategorijas priklausomai nuo paţeidimo laipsnio:

I laipsnis - Vietinis dantenų uţdegimas su hiperemija ir pabrinkimu;

II laipsnis - Erozinis dantenų uţdegimas ir peridontalinės kišenės;

III laipsnis - Periodontitas su dantenų praradimu;

IV laipsnis - Alveolinis kaulo irimas, atsilaisvinę kaulo raiščiai, dantų klibėjimas, iškritimas.

(Carmalt, 2004)

Esant pirmojo laipsnio periodontitui arklys skausmo ţenklų neparodo, dėl to gali būti sunku

pastebėti šią ligą. Tokiu atveju atkreipiamas dėmesys į padidėjusį seilėjimasį ir jautrumą šaltam

vandeniui ar lėtą arklio ėdimą.

Atsiradus periodontitui, visiškas dantenų atsistatymas nėra įmanomas. Todėl yra svarbu

pašalinti prieţastis sukėlusias periodontitą, kad išvengti sunkaus dantenų paţeidimo. Naudojami

sisteminiai antibiotikai ir vietiniai vaistai turintys antimikrobinių medţiagų.

Siekiant kiek įmanoma atsatatyti dantenų ir dantų būklę, šalinami klibantys dantys, nes jie

nebeatlieka jokios funkcijos, tik sukelia arkliui nepatogumą. (Carmalt, 2004)

Nors periodontitas paveikia daugiau krūminius dantis, tačiau priekiniai dantys gali būti taip

pat paveikti, nors jie retai tampa taip paţeisti, kad juos reiktų šalinti. Priekinių dantų diastema nėra

25

sietina su klinikiniais simptomais, tačiau tai įtakoja didesnę riziką ligai sukelti. Todėl yra patartinas

kasdienis arklių priekinių dantų valymas, norint sumaţinti ligos riziką. (Carmalt, 2004)

Esant pirmojo ar antrojo laipsnio paţeidimams atliekamas švelnus dantenų ,,kišenių“

šlifavimas. Šlifavimas paskatina dantenų kraujavimą. Kišenės praplaunamos švariu šiltu vandeniu

atskiestu su chlorheksidinu. Didesnės kišenės turėtų būti apipjaustomos, atliekama odontoplastija,

kad sumaţinti pašaro likučių kaupimasi jose.

Tokiais būdais siekiama pristabdyti periodontito vystimąsi ir išvengti dantų netekimo.

( Carmalt, 2004)

8.2. Skausmingi vilkdančiai

Arkliai gali neturėti nei vieno vilkdančio, arba turėti net visus keturis, nors tokie atvejai

pasitaiko labai retai. Dauguma turi vieną arba du vilkdančius ir daţniausiai jie būna viršutiniame

ţandikaulyje, apatiniame pasitaiko ţymiai rečiau. Tiek viršutinio ţandikaulio, tiek apatinio

ţandikaulio vilkdančiai nepriklausomai ar jie išdygę ar pasislėpę dantenų gleivinėje gali sukelti

kramtymo problemų, todėl yra labai svarbu nustatyti ar jų esama ar ne. (Scrutchfied, 2006)

Vilkdančiai gali sukelti vietines ţaizdas ir taip trukdyti arkliui kramtyti pašarą. Kai dantis

neprasiverţia, o lieka dantenų gleivinėje, gali sukelti skausmą. Toje vietoje apčiuopos būdu galima

jausti nedidelį iškilimą. (Scrutchfied, 2006)

Tokiu atveju šie dantys šalinami. Ši procedūra atliekama daţniausiai jauniems, 1 – 6 metų

amţiaus arkliams, sušvirkštus raminamųjų vaistų. Vilkdančių šalinimui naudojami:

Elevatoriai su sukamiaisiais antgaliais, kurių dydis svyruoja nuo 6,5 – 12,5 mm diametro;

Dantų šaknų elevatoriai;

Odontologinės replės, kurios būna įvairių dydţių. (Easley, 2004)

Vilkdančių šalinimo procedūra atliekama pradedant nuo dantų gleivinės atitraukimo nuo

danties, tam naudojamas cilindrinis ekstraktorius, kuris yra uţmaunamas ant danties karūnėlės ir

stumiamas gilyn, darant sukamuosius judesius. Tai palengvina elevatoriaus pritvirtinimą prie

danties. Jis įvedamas giliai į alveolę, tuomet nuspaudţiamas, kad apsuptų dantį ir tada dantis

ištraukiamas. (Easley, 2004)

Jei traukiant dantį jis lūţta, danties fragmentai pašalinami maţa kiurete arba maţomis

odontologinėmis replėmis. (Easley, 2004)

26

Nors ir retai, tačiau gali pasitaikyti komplikacijų, kai vilkdančių šalinimo metu paliekami

nulūţę dideli danties fragmentai, kurie neleidţia ţaizdai sugyti, arklys jaučia skausmą, gali

pasireikšti antrinė infekcija, atsirasti abcesas ir pan. (Easley, 2004)

Kita problema, kai arklys nepakankamai seduojamas, jis blaškosi, sunkiai leidţiasi atlikti

reikalingas procedūras, purto galva, mala lieţuviu ir dėl to yra galimybė suţeisti arkliui gomurį,

dantenas ar lieţuvį aštriais odontologiniais įrankiais. (Easley, 2004)

8.3.Dantų ėduonis

Dantų ėduonis – tai danties kietųjų audinių progresuojantis irimas, sukeltas burnoje esamų

rūgščių. Rūgštys atsiranda, kai ant dantų paviršiaus susidariusiose apnašose esanti burnos

mikroflora skaidydama angliavandenius išskiria rūgštis, ir todėl vyksta emalio, dentino ir cemento

demineralizacija, t.y. kalcio jonų išplovimas iš danties kietųjų audinių.

Dantų ėduonis daţniausiai paveikia paskutinius krūminius dantis, nes dėl arklio galvos

anatomijos yra sunku apţiūrėti visus krūminius dantis ir dėl šios prieţasties liga gali būti laiku

nepastebėta. (Dacre, 2004)

Dantų ėduonis gali privesti prie nenormalaus danties dilimo, diastemos ar periodontito.

Todėl yra svarbu laiku pastebėti šią patologiją. (Mitchell, 2004)

Norint sumaţinti ėduonies riziką, rekomenduojama keisti pašaro racionus, pavyzdţiui

naudoti šėrimo dietą su lengvai virškinamais angliavandeniais arba pašarais, kurių pH yra ţemas.

(Dacre, 2004)

10 pav. Periferinis cemento ėduonis tarp 309 – 311 dantų. Taip pat diasema tarp 310 – 311 dantų su

peridontaline kišene. (Dacre, 2004)

27

II. TYRIMO METODIKA

1.Tyrimo ojektas ir vieta

Tyrimo objektas - arkliai, turintys dantų anomalijas. Tyrimas atliktas 2011 – 2013 metais

LSMU Veterinarijos akademijos stambių gyvulių klinikoje.

2.Klinikinis arklių dantų tyrimas

Burnos ertmės įvertinimas prasideda nuo išorinio arklio galvos apţiūrėjimo. Vertinama

veido asimetrija, palpuojami pakitimai ar atsiradusios deformacijos. Įvertinama ar arklys jaučia

diskomfortą kramtant pašarą ar gerdamas šaltą vandenį.

Toliau seka burnos ertmės apţiūrėjimas iš vidaus. Tikrinant priekinius dantis t.y. kandţius

ir iltinius dantis ţiodintuvas nėra būtinas, daţnai pakanka asistento pagalbos palaikant arklio galvą.

Šiuos dantis nesunku apţiūrėti, taikomas apčiuopos metodas, kuris duoda nemaţai informacijos

apie dantų ir minkštųjų audinių būklę. Aptinkami pakitimai tokie, kaip dantų lūţiai, aštrūs emalio

kraštai, abcesai, banguotas, laiptuotas sąkandis ir pan.

Norint apţiūrėti krūminius dantis ţiodintuvas yra privalomas, nes krūminiai dantys yra gana

giliai arklio burnoje ir atliekant dantų klinikinį tyrimą veterinarijos gydytojas gali būti stipriai

suţeistas.

Atlikti arklių burnos tyrimui taip pat reikalingas šviesos šaltinis. Daţniausiai naudojami

šviesos šaltiniai, kurie dedasi ant galvos, su tokiu šviestuvu yra patogiau dirbti, rankos

neapkraunamos, viena ranka laikoma uţ apynasrio, kita galima apčiupinėti dantis.

LSMU veterinarijos akademijos stambių gyvulių klinikoje daţniausiai buvo naudojamas

Haussman tipo ţiodintuvas (11 pav.) . Tai vienas patogiausių ir daţniausiai naudojamų ţiodintuvų

Jis yra saugus naudoti, pagamintas iš nerūdijančio plieno, juo lengva praţiodyti arklio burną iki

reikiamo dydţio.

Prieš arkliui uţdedant ţiodintuvą jis seduojamas. Sedacija uţtikrina saugų darbą veterinarui

ir padedančiam personalui, bei sumaţina arklio susiţalojimo riziką, bei maţina patiriamą stresą.

(Maslauskas ir kt., 2012) Svarbu atitinkamai parinkti dozę, nes jei dozė bus panaudota per didelė,

nuraminimas bus gilesnis, o tai burnos patikrą padaro sudėtingesnę, kadangi paciento galva būna

nuleista per ţemai. Arklio sedacijai daţniausiai naudojamas preparatas ,,Cepesedan“. Jis leidţiamas

į jungo veną, dozė priklauso nuo gyvūno masės: 0,1 – 0,2 ml leidţiami 100 kg. Prieš sedaciją

28

tikrinama paciento širdies veikla, įsitikinus, kad širdies darbas atitinka normos ribas, gyvūnas

seduojamas.

11 pav. Haussman tipo ţiodintuvas. (www.medray.ie prieiga per internetą 2013 09 11)

Po sedacijos uţdedamas ţiodintuvas ir arklys praţiodomas iki reikiamo dydţio. Burnos

ertmė plaunama šiltu vandeniu. Vanduo purškiamas specialiu švirkštu. Taip pašalinami uţsilikę

pašaro likučiai, kad būtų galima lengviau apţiūrėti dantis ir pastebėti pakitimus.

Kai gyvūnas, seduotas, uţdėtas ţiodintuvas atliekamas klinikinis dantų tyrimas.

Veterinarijos gydytojas apţiūri, palpuoja visus arklio dantis, tiek kandţius, tiek iltinius jei jie yra,

tiek ir krūminius dantis, taip pat minkštuosius audinius, t.y. lieţuvį, ţandų gleivinę ir pan.

Daţniausiai pasitaikę pakitimai – tai aštrūs emalio kraštai ir skausmingi vilkdančiai.

3. Duomenų uţrašymas į arklių dantų klinikinio tyrimo ir prieţiūros formą

Surinkti duomenys apie dantis ir minkštuosius audinius surašomi į arklių dantų klinikinio

tyrimo ir prieţiūros formą.

Šios formos pradţioje rašoma informacija apie gyvūno savininką, t.y. jo vardas, pavardė,

gyvenamoji vieta, telefonas. Tuomet pildomi duomenys apie pacientą – arklio veislė, vardas,

amţius, lytis, spalva. Atlikus klinikinį tyrimą formoje fiksuojama informacija apie:

29

Minkštųjų audinių būklę: ar paţeidimų yra ar nėra, jeigu yra, paţymima kurioje vietoje,

pvz.: lieţuvis, gomurys, ţandų gleivinė.

Vilkdančius: jie yra ar jų nėra. Jeigu nėra, tai ţymima ar buvo pašalinti, ar neišdygę.

Insizyvinių dantų būklę: suţymima ar dantys normoje, ar yra perkanda, ar laiptuoti, ar yra

priekanda, ar yra dantų lūţių.

Iltinių dantų būklė: ţymima ar išdygę ar ne, jei išdygę ar normoje, ar trumpinti ar yra

akmenų.

Krūminiai dantų būklė: ţymima ar yra sveiki, ar yra šlifuoti, ar yra kablių, ar banguoti, ar

laiptuoti.

Tuomet triskaitėje ţymėjimo formoje paţymimi dantys, kuriuose buvo aptikti pakitimai.

Toliau pildomi duomenys apie :

Plaukų dangą (vertinimas: puiku, l. Gerai, gerai, blogai).

Kūno sudėjimas (vertinamas balais nuo 1 iki 9).

Apatinio ţandikaulio šoninė eiga ( yra + , nėra -).

Palpacija (vertinama arba reguoja +, arba ne -).

Amţiaus nustatymas pagal dantų nusidėvėjimą ir lyginama su dokumentuose uţregistruotu

amţiumi.

Išmatos (vertinama normalios, arba nelabai).

Baigus pildyti šią formos dalį, parašomas trumpas komentaras apie viršutinio ir apatinio

ţandikaulio dantų būklę ir kokios procedūros atliktos.

4. Arklių dantų lyginimo procedūra

Arklių dantų lyginimo procedūra – tai tokia procedūra, kai specialiu rankiniu ar elektriniu

brūţtu šalinami susidarę aštrūs emalio kraštai, dantų peraugimai ar susiformavę dantų kabliai ar kiti

panašūs dantų pakitimai.

LSMU veterinarijos akademijoje, stambių gyvulių klinikoje naudojami rankiniai brūţtai.

Atliekant dantų lyginimo procedūrą naudojamos šios priemonės:

ţiodiklis, kurio pagalba bus galima saugiai išţiodinti arklį ir atlikti dantų brūţinimą;

tvirtinamą ant galvos šviesos šaltinį, kuris būtinas, nes gilioje ir tamsioje arklio burnos

ertmėje bus sunku įţiūrėti dantų pakitimus ir atlikti dantų lyginimą;

arklių dantų lyginimo brūţtų komplektas, kurį sudaro septyni brūţtai: 1) kandinių ir iltinių

dantų brūţtas (24,5 cm); 2) viršutinio ţandikaulio premoliarų su lenkta darbine galvute (35,5

30

cm) brūţtas; 3) apatinio ţandikaulio kaplių su tiesia darbine galvute (36,0 cm) brūţtas; 4) tiesus

viršutinio ir apatinio ţandikaulių kaplių ir krūminių dantų (53,0 cm) brūţtas; 5) lenkta darbine

galvute viršutinio ţandikaulio krūminių dantų (55,0 cm) brūţtas; 6) lenkta darbine galvute

apatinio ir viršutinio ţandikaulių paskutinių krūminių dantų (61,0 cm) brūţtas; 7) išlenkta

darbine galvute sąkandinio paviršiaus premoliarų ir krūminių dantų (52,0 cm) brūţtas;

350- 400 ml tūrio švirkštą, kuriuo būtų galima praplauti arklio burnos ertmę

aseptizuojančiu 0.02 % chlorheksidino tirpalu po atliktų dantų lyginimo procedūrų;

naudoti intraveninę arba peroralinę sedaciją detomidino hidrochlorido preparatais, LSMU

veterinarijos akademijos stambių gyvulių klinikoje naudojamas preparatas ,,Cepasedan“ (0.2-

0,4 ml/ 100 kg);

turėti matavimo juostą, kuria galima tiksliai nustatyti arklio svorį pamatavus arklio krūtinės

apimtį, taip galima tiksliai apskaičiuoti reikalingą raminamųjų dozę.(Maslauskas ir kt., 2012)

Paprastai dantų lyginimo procedūra yra atliekama iš karto po dantų klinikinio tyrimo, tai yra

nustačius arklio dantų būklę. Naudojant trumpą brūţtą galima apdoroti kandinius ir iltinius dantis,

viršutinius pirmuosius premoliarus rekomenduojama brūţinti su lenkta galvute, 35,5 cm ilgio brūţtu

(12 pav.), o atitinkamus apatinio ţandikaulio premoliarus su tiesia galvute, 36,0 cm ilgio brūţtu,

toliau naudojama tiesia galvute, 53,0 cm ilgio brūţtas apatiniams ir viršutiniams premoliarams, bei

krūminiams dantims, o galiniams viršutiniams krūminiams dantims lenkta darbine galvute, 55,0 cm

ilgio brūţtas , bei paskutiniesiems viršutiniams ir apatiniams lenkta darbine galvute ilgesne, 61,0 cm

rankena brūţtas. Abiejų ţandikaulių kaplių ir krūminių dantų sąkandinio paviršiaus peraugusioms

skersinėms rievėms lyginti naudojamas išlenkta darbine galvute, 52,0 cm ilgio brūţtas, kuris

pravers ir lyginant banguotą, bei iš dalies laiptinį sąkandį, kai reikia nubrūţinti didesnę peraugusio

danties dalį. (Maslauskas ir kt., 2012).

Lyginant dantis, brūţto darbinė galvutė dedama ant išorinio viršutinio ţandikaulio ir vidinio

apatinio ţandikaulio kaplių ir krūminių dantų krašto 10 - 15° kampu, susiformavusio aštraus krašto

pašalinimui. Krūminių dantų lyginimą uţbaigiame panaudodami išlenkta darbine galvute, 52,0 cm

ilgio brūţtą, kuriuo palyginsime sąkandinius paviršius. Po brūţinimo burnos ertmėje susikaupusias

dantų emalio abrazyvines daleles rekomenduojama išskalauti aseptizuojančiu 0.02 %

chlorheksidino tirpalu. (Maslauskas ir kt., 2012).

Dantų lyginimo procedūrą rekomenduojama 5 – 10 metų amţiaus arkliams atlikti į metus

kartą, jauniems 2 – 5 metų ir vyresniems kaip 10 metų arkliams, rekomenduojama šią procedūrą

atlikti du kartus per metus. Nes jaunų arklių pieninius dantis keičia nuolatiniai dantys, ir dėl dantų

nevienodumo iškritus pieniniams dantims gali atsirasti aštrių emalio kraštų, taip pat būtina laiku

31

pašalinti pieninius dantis. Vyresnių kaip 10 metų arklių dantys dėvisi ţymiai greičiau nei jaunesnių,

dėl to būtina daţnesnė jų prieţiūra.

12 Pav. Arklių dantų lyginomo procedūra naudojant brūţta lenkta galvute. (Maslauskas ir kt., 2012)

5. Arklių dantų šalinimas

Dantys šalinami kai yra uţsilaikiusių pieninių dantų, ar išaugę vilkdančiai. Vilkdančiai

išauga apie 40 proc. arklių ir daţniausiai viršutiniame ţandikaulyje (105; 205), ţymiai rečiau

apatiniame ţandikaulyje. Pieninių dantų šalinimo procedūra atliekama 2,5- 4,5 metų amţiaus

arkliams, nes tuo metu pieniniai kandiniai ir premoliariniai dantys keičiami į pastoviuosius.

(Maslauskas, 2012) Kandiniai dantys arkliams pasišalina gana lengvai, tačiau jei patys neiškrenta,

juos būtina pašalinti.

Šalinant vilkdančius arklys seduojamas detomidino hidrochloridu, dedamas ţiodintuvas,

naudojamas šviesos šaltinis. Vilkdančio išjudinimui iš alveolės ir periodontinių raiščių nutraukimui

naudojamas elevatorius (13 pav.). (Maslauskas, 2012)

32

13 Pav. Vilkdančio išjudinimas elevatoriumi, prieš danties ištraukimą. (Maslauskas, 2012)

LSMU veterinarijos akademijos stambių gyvulių klinikoje dantų šalinimo procedūrai atlikti

naudojamas Burges tipo vilkdančių šalinimo komplektas (14 pav.), kurio pagalba ir atidalinamas

vilkdantis iš alveolės ir pašalinamas. Naudojant elevatorius, tik gerai išjudintas vilkdantis yra

galutinai ištraukiamas naudojant dantų reples (17cm). (Maslauskas, 2012)

14 Pav. Burgess tipo vilkdančių šalinimo rinkinys. (www.precisioncanada.ca prieiga per internetą

2013 11 21)

Klinikinio dantų tyrimo metu panaudojant ţiodintuvą, šviesos šaltinį, bei seduojant arklį

reikia atidţiai apţiūrėti premoliarus 2,5- 4 metų amţiaus arkliams. Pastebėjus jog jie juda ir yra jau

33

iškritusi bent viena pieninių premoliarų pora reikia likusius pieninius dantis pašalinti. Tai atlikti

reikia specialiomis replėmis (15 pav.) ir traukiant kreipti į lieţuvio pusę, nes nulūţus tos pusės

pieninių dantų šaknų likučiams juos bus lengviau pašalinti nei iš ţandų pusės dantenų. (Maslauskas,

2012)

Sudėtingiau yra atlikti pastoviųjų kandinių, iltinių, premoliarų ir krūminių dantų šalinimą.

Šie dantys yra nuo 5-7 cm (kandiniai, iltiniai) iki 9- 10 cm (kapliai, krūminiai) aukščio. Vien tik jų

išjudinimas iš alveolės šalinant juos per burnos ertmę stovinčiam arkliui uţtrunka 4- 6 val. Šių

dantų šalinimui reikia naudoti gilią, inhaliacinę narkozę, o šalinimo technika gali būti atliekama tik

operacinės sąlygomis specializuotose klinikose. (Maslauskas, 2012)

15 pav. Pieninių dantų šalinimas specialiomis replėmis. (Maslauskas, 2012)

34

III. REZULTATAI

1.Nustatyti arklių dantų pakitimai ir taikomos gydymo, bei diagnostikos procedūros

LSMU Veterinarijos akademijos Neuţkrečiamųjų ligų katedros stambių gyvulių klinikoje

2011 – 2013 metais iš viso buvo gydyta 1010 arklių (2 lentelė). Iš jų 2011 metais buvo gydyti - 227

arkliai, 2012 metais - 338 arkliai ir 2013 metais - 445 arkliai. Su dantų ligomis susijusių arklių

skaičius 2011 – 2013 metais - 149. 2011 metais dantų ligų gydymo procedūros buvo atlikots 24

arkliams, 2012 metais – 54 arklias ir 2013 metais – 71 arkliui. Pacientų susijusių su dantų ligomis

skaičius, lyginant bendrą gydytų arklių skaičių LSMU Veterinarijos akademijos Neuţkrečiamųjų

ligų katedros stambių gyvulių klinikoje 2011 – 2013 metais yra 14,75 % (16 pav.). 2011 metais

arklių su dantų problemomis buvo 10,57 %, 2012 metais – 15,97%, o 2013 metais, - 15,95%.

2. lentelė. LSMU Veterinarijos akademijos stambių gyvulių klinikoje su dantų ligomis

susijusių gyvulių skaičius, bei procentinė išraiška su bendrai gydytų arklių skaičiumi 2011 –

2013 metais.

Pacientai Pacientų skaičius

2011 m.

Pacientų skaičius

2012 m.

Pacientų skaičius

2013 m. Iš viso

Bendras

klinikoje gydytų

arklių skaičius

227 338 445 1010

Su dantų

ligomis

susijusių gydytų

arklių skaičius

24 54 71 149

Pacientų

susijusių su

dantų ligomis

skaičius,

lyginant bendrą

gydytų arklių

skaičių, proc.

10,57 15,97 15,95 14,75

35

16 pav. Pacientai susiję su dantų ligomis 2011 – 2013 metais.

3 lentelė. Arklių, kuriems buvo atliktos dantų gydymo procedūros 2011 – 2013 metais,

suskirstymas pagal veisles.

Veislė

Pacientų

skaičius

2011 metais

Pacientų skaičius

2012 metais

Pacientų skaičius

2013 metais Iš viso

Anglų grynakraujai 0 2 1 3

Amerikos ristūnai 0 0 7 7

Arabai 1 4 0 5

Belgijos šiltakraujai 0 1 0 1

Budionas 0 0 1 1

Fryzai 0 3 0 3

Holšteinai 2 2 2 6

Honoveriai 2 3 7 12

KVPN 2 1 1 4

Lietuvos jojamieji 6 8 15 29

Lietuvos sunkieji 0 1 1 2

Mišrūnai 0 2 13 15

Oldenburgai 0 0 1 1

Poniai 3 0 1 4

Prancūzų ristūnai 0 0 1 1

Rusų ristūnai 2 0 1 3

Trakėnai 4 16 16 36

Ţemaitukai 2 11 3 16

LSMU Veterinarijos akademjos Neuţkrečiamųjų ligų katedros stambių gyvulių klinikoje

2011 – 2013 metais buvo atliekamos dantų gydymo procedūros 19 skirtingų arklių veislių (3

36

lentelė). Daţniausiai pasitaikiusios veislės: Trakėnai 36, Lietuvos jojamieji 29, Ţemaitukai 16,

Mišrūnai 15 ir Honoveriai 12. Maţiausiai pasitaikiusių veislių: Budionų 1, Belgijos šiltakraujų 1,

Oldenburgų 1 ir Prancūzų ristūnų.

4 Lentelė. Arklių susijusių su dantų ligomis skaičius vertinant pagal lytį. (2011 – 2013 metai)

Lytis

Pacientų

skaičius 2011

metais

Pacientų skaičius

2012 metais

Pacientų skaičius

2013 metais Iš viso

Patelė 8 18 20 46

Patinas 16 36 51 103

2011 metais patelių su dantų ligomis buvo 8, patinų 16. 2012 metais dantų gydymo

procedūros buvo atliktos 18 patelių ir 36 patinams. 2013 metais metais dantų gydymo procedūros

buvo atliktos 20 patelių ir 51 patinui.

17 Pav. Arklių susijusių su dantų ligomis pasiskirstymas pagal lytį (2011 – 2013 m.), proc.

Daugiausia 2011 metais buvo patinų susijusių su dantų ligomis, jie sudarė 66,7%, tuo tarpu

patelių buvo 33,3% (17 pav.). 2012 metais situacija buvo tokia pati kaip ir 2011 metais, dantų

37

ligomis sergantys patinai sudarė 66,7 % , o patelės 33,3%. 2013 metais dantų pakitimų turėjo

71,84% patinai, ir 28,16% patelių.

5 lentelė. LSMU Veterinarijos akademijos stambių gyvulių klinikoje pacientų su dantų

pakitimais amţius (2011 – 2013).

Amţius

Pacientų

skaičius 2011

metais

Pacientų skaičius

2012 metais

Pacientų skaičius

2013 metais Iš viso

1 m. 1 0 0 1

2 m. 0 0 7 7

3 m. 0 3 2 5

4 m. 2 5 5 12

5 m. 7 13 11 31

6 m. 5 6 11 22

7 m 2 2 6 10

8 m. 1 11 6 18

9 m. 2 3 6 11

10 m. 1 4 2 7

11 m. 0 4 2 6

12 m. 1 1 1 3

13 m. 0 1 1 2

14 m. 1 0 1 2

15 m. 0 0 3 3

16 m. 0 1 1 2

17 m. 0 0 1 1

18 m. 0 0 0 0

19 m. 0 0 1 1

20 m. 1 0 0 1

21 m. 0 0 1 1

22 m. 0 0 2 2

23 m. 0 0 0 0

24 m. 0 0 0 0

25 m. 0 0 0 0

26 m. 0 0 1 1

LSMU Veterinarijos akademijos Neuţkrečiamųjų ligų katedros stambių gyvulių klinikoje

2011 – 2013 metais su dantų patologijomis tirtų pacientų amţiaus intervalas nuo 1 iki 26 metų (5

lentelė). Daugiausiai buvo 5, 6, 8 metų amţiaus pacientų. 5 metų kategoriją sudarė 31 arklys, 6

metų - 22, ir 8 metų pacientų buvo 18. Maţiausiai buvo pacientų, kurių amţius 1, 17, 19, 20, 21, 26

metų. Jų per 2011 – 2013 metus buvo po vieną.

38

6 lentelė. Amţiaus vidurkis atsiţvelgiant į lytį (2011 – 2013 m.)

Lytis Pacientų

skaičius 2011 m.

Pacientų skaičius

2012 m.

Pacientų skaičius

2013 m.

Patelių amţiaus

vidurkis 6 6,83 7,95

Patinų amţiaus

vidurkis 7,62 7,33 7,78

LSMU Veterinarijos akademijos Neuţkrečiamųjų ligų katedros stambių gyvulių klinikoje

patelių amţiaus vidurkis 2011 metais buvo 6, o tuo tarpu patinų – 7,62 metai (6 lentelė). 2012

metais amţiaus vidurkis išliko panašus kaip ir 2011 metais, patelių vidurkis – 6,83 metai, patinų –

7,33. 2013 metais patelių vidurkis – 7,95, o patinų – 7,78 metai.

18 pav. Daţniausiai pasitaikę dantų pakitimai arkliams 2011 metais.

LSMU Veterinarijos akademijos Neuţkrečiamųjų ligų stambių gyvulių klinikoje 2011 metais

daţniausia patologija buvo – aštrūs emalio kraštai. Šis dantų pakitimas buvo diagnozuotas 24 arkliams (18

pav.). 2011 metais visiškai nebuvo pacientų, kuriems būtų diagnozuota perkanda, diastema ir dantų luţiai. Po

vieną pacientą buvo su uţsilaikiusiais pieniniais dantimis, peraugusiais kandiniais dantimis, banguotu ir

39

laiptuotu sąkandţiais, bei peraugusiais iltiniais dantimis. Po du pacientus buvo su akmenimis ant iltinių

dantų, su priekinių dantų uţkarbiais ir rostraliniais kabliais moleruose. Keturiems pacientams buvo šalinami

vilkdančiai.

2012 metais daţniausias dantų pakitimas buvo toks pat kaip ir 2011 metais, t.y. aštrūs emalio kraštai,

tokių pacientų buvo 54 (19 pav.). Visai nebuvo pacientų, kuriems būtų diagnozuota diastema ir dantų lūţiai.

Šie rodikliai sutampa su 2011 metų duomenimis. 11 pacientų buvo diagnozuota rostraliniai kabliai

moliaruose, 10 pacientų buvo nustatyti iltinių dantų akmenys ir 8 pacientams peraugę iltiniai dantys.

Vilkdančių šalinimas buvo atliktas 5 pacientams, tiek pat pacientų buvo diagnozuoti priekinių dantų

uţkarbiai. Banguotas sąkandis pastebėtas 4 pacientams, o laiptuotas 3 pacientams. Po du pacientus buvo su

uţsilaikiusiais priekiniais dantimis ir su perkanda.

19 Pav. Daţniausiai pasitaikę dantų pakitimai arkliams 2012 m.

LSMU Veterinarijos akademijos Neuţkrečiamųjų ligų katedros stambių gyvulių klinikoje

2013 metais daugiausia uţfiksuota paciantų, kuriems nustatyti aštrūs emalio kraštai. Tokių pacientų

yra 71 (20 pav.). Maţiausiai pacientų buvo kuriems būtų nustatytas dantų lūţis. Toks pakitimas

aptiktas vienam arkliui. Diagnozuoti dantų akmenys 13 pacientų. Po 8 pacientus buvo kuriems

reikėjo šalinti vilkdančius ir uţsilaikiusius pieninius dantis. 7 pacientams pastebėti dantų akmenys.

4 pacientams diagnozuota priekinių dantų uţkarbiai ir diastema. Rostraliniai kabliai nustatyti 3

arkliams. Perkandą, laiptuotus ir laiptuotus sąkandţius turėjo po 2 pacientus.

40

20 Pav. Daţniausiai pasitaikę dantų pakitimai arkliams 2013 metais.

LSMU Veterinarijos akademijos Neuţkrečiamųjų ligų katedros stambių gyvulių klinikoje

2011 – 2013 metais buvo atliktos šios proccedūros: dantų lyginimas, pieninių dantų šalinimas,

vilkdančių šalinimas. Daţniausiai atliekma procedūra buvo dantų lyginimas, per 2011 – 2013 metus

buvo atliktos 149 dantų lyginimo procedūros, pieniniai dantys pašalinti 11 arklių, bei vilkdančiai

išrauti 17 arklių (7 lentelė). 2011 metais dantų lyginimo procedūrų buvo atlikta 24 arkliams,

pieninių dantų šalinimas – 1 arkliui, o tuo tarpu vilkdančių šalinimas – 4 pacientams. 2012 metais

dantų lyginimas buvo atliktas 54 arkliams, pieninių dantų šalinimas – 2 arkliams, o vilkdančių

šalinimas 5 arkliams. 2013 metais visų procedūrų buvo atlikta daugiausiai, lyginant su 2011 – 2012

metais. Dantų lyginimas atliktas 71 pacientui, pieninių dantų šalinimas, bei vilkdančių šalinimas – 8

pacientams.

7 lentelė. Atliktos dantų procedūros arkliams 2011 – 2013 metais.

Atliktos

procedūros

Paciantų

skaičius 2011 m.

Paciantų skaičius

2012 m.

Paciantų skaičius

2013 m. Iš viso

Dantų lyginimo

procedūra 24 54 71 149

Pieninių dantų

šalinimas 1 2 8 11

Vilkdančių

šalinimas 4 5 8 17

41

LSMU Veterinarijos akademijos Neuţkrečiamųjų ligų katedros stambių gyvulių klinikoje

2011 ir 2012 metais pacientų amţiaus vidurkis, kuriems buvo atlikta vilkdančių šalinimo procedūra

yra 5 metai, o tuo tarpu 2013 metais pacientų amţiaus vidurkis - 4 metai (8 lenetė).

8 lentelė. Pacientų amţiaus vidurkis, kuriems buvo atliktas vilkdančių šalinimas 2011 – 2013

metais.

Procedūra

Pacientų amţiaus

vidurkis 2011

metais

Pacientų amţiaus

vidurkis 2012

metais

Pacientų amţiaus

vidurkis 2013

metais

Vilkdančių

šalinimas 5 5 4

42

IV.REZULTATŲ APTARIMAS

2011 metais LSMU Veterinarijos akademijos stambių gyvulių klinikoje pacientų su dantų

ligomis buvo 10,57 %. 2012 metais tokių pacientų buvo 15,97 %, 2013 metų duomenys neţenkliai

skiriasi nuo 2012 metų duomenų, pacientų su dantų ligomis buvo 15,95 %. 2011 ir 2012 metais

pacientų skaičius skiriasi 5,4 %, o 2011 ir 2013 metų – 5,38 %. Atsiţvelgiant į gautus duomenis,

galima daryti prielaidą, kad gyvūnų augintojai ima vis daugiau domėtis jų gyvūnų dantų būkle, bei

prieţiūra.

Daţniausiai pasitaikę dantų pakitimai 2011 – 2013 metais buvo aštrūs emalio kraštai. 2011

metais tokių pacientų buvo - 24, 2012 metais - 54, 2013 metais – 71 pacientas. Kaip teigiama

literatūroje arklio dantys auga visą jo gyvenimą. Nuolat augantys arklio dantys, vienas į kitą

besitrindami kramtant, tiek pat ir susidėvi, o tai sudaro apie 2 - 3 mm kasmet. (Maslauskas, 2011)

Dar vienas veiksnys įtakojantis aštrių emalio kraštų susidarymą – specifinė arklio galvos struktūra

t.y. nevienodas apatinio ir viršutinio ţandikaulio dydis. Viršutinis ţandikaulis yra platesnis uţ

apatinį, dėl šios prieţasties viršutinio ţandikaulio dantų aštrūs emalio kraštai formuojasi iš ţandų

pusės, o tuo tarpu apatinio ţandikaulio dantų aštrūs emalio kraštai formuojasi iš lieţuvio pusės.

(Maslauskas, 2011)

2011 – 2013 metais daţniausiai buvo atliekama dantų lyginimo procedūra. Ši procedūra

naudojama esant daugeliui dantų pakitimų tokių kaip dantų peraugimas, aštrūs emalio kraštai,

rostraliniai kabliai ir pan. Taip pat literatūra teigia, kad dantų lyginimo procedūra gali būti

naudojama kaip profilaktinė priemonė, norint išvengti įvairių dantų pakitimų, nes susidarius

aštriems emalio kraštams ţalojama ţandų, lieţuvio gleivinė, susidaro skausmigos erozijos, opos, dėl

ko arkliai ima nenoriai ėsti, meta pašarą iš burnos, ima liesėti, o tai turi įtakos pasireikšti diegliams.

Norint išlaikyti arklio dantis nepakitusius šią procedūrą reiktų atlikti bent kartą į metus.

(Maslauskas ir kt., 2012)

Vilkdančiai yra pirmieji premoliarai, kurie išdyksta 40 % arklių ir pasiţymi tuo, kad yra labai

nedideli palyginti su kitais kapliais, tai moliarų tipo dantys, tačiau dėl maţo dydţio kramtymo

procese nedalyvauja ir galima sakyti yra nebūtini ţirgui. (Maslauskas, 2011) Vilkdančių šalinimo

procedūra buvo atlikta pacientams, kurių amţiaus vidurkis 4 - 5 metai. Šie duomenys sutapo su

W.L. Scrutchfied duomenimis, kuris teigia, kad vilkdančiai šalinami jauname amţiuje t.y. 1 – 6

metų amţiaus arkliams. 2011 ir 2012 metais arklių, kuriems buvo šalinti vilkdančiai amţiaus

vidurkis 5 metai, o 2013 metais amţiaus vidurkis 4 metai.

43

Jauniems arkliams gali uţsilaikyti besikeičiantys pieniniai dantys. Pieninius kandinius dantis

ţirgai pameta gana lengvai, tačiau jei ilgą laiką toks dantis neiškrenta, reikėtų jį pašalinti, nes

uţimdamas nuolatinio danties vietą neleidţia pastarajam išdygti tinkamoje vietoje, ir dėl to pakinta

nuolatinių dantų sąkandis. (Mueller, 1991; Lower, Mueller, 1998). 2011 – 2013 metais LSMU

Veterinarijos akademijos Stambių gyvulių klinikoje buvo pašalinti 11 uţsilaikiusių pieninių dantų.

Arkliam, kuriems buvo atlikta dantų šalinimo procedūra buvo 3 – 4,5 metų. Šie duomenys sutampa

su Lower ir Mueller duomenimis, kur teigiama, kad pieniniai dantys daţniausiai uţsilaiko 2,5 – 4,5

metų arkliams.

44

V. IŠVADOS

1. Arklių su dantų ligomis paplitimas LSMU Veterinarijos akademjos Neuţkrečiamųjų ligų

katedros Stambių gyvulių klinikoje 2011 metais – 10,57 %, 2012 metais – 15,97 %, o 2013

metais – 15,95 %.

2. LSMU Veterinarijos akademijos Stmbių gyvulių klinikoje buvo nustatyti paţeidimai tokie kaip

aštrūs emalio kraštai, išaugę skausmingi vilkdančiai, peraugę kandiniai bei iltiniai dantys,

iltinių dantų apaugimas akmenimis, laiptuotas, banguotas sąkandţiai, pieninių dantų

uţsilaikymas.

3. Daţniausias dantų pakitimas nustatytas arkliams 2011 – 2013 metais yra aštrūs emalio kraštai.

2011 metais su šiuo pakitimu buvo 24 atvejai, 2012 metais – 54 atvejai, o 2013 metais 71

atvejis.

4. 2011 – 2013 metais atliktos dantų procedūros: dantų lyginimo procedūra, pieninių dantų

šalinimas, vilkdančių šalinimas.

5. Daţniausiai atlikta dantų lyginimo procedūra. Ji atlikta visiems be išimties per 2011 – 2013

metus arkliams, kuriems buvo diagnozuoti dantų pakitimai. Jų buvo 149. Pieninių dantų

šalinimas buvo atliktas 11 pacientų, tuo tarpu vilkdančių šalinimas 17 pacientų.

6. LSMU Veterinarijos akademjos Neuţkrečiamųjų ligų katedros stambių gyvulių klinikoje 2011

– 2013 metais buvo atliekamos dantų gydymo procedūros 19 skirtingų arklių veislių.

Daugiausia arklių su dantų pakitimais 2011 – 2013 metais buvo Trakėnų veisles, jų buvo 36. Po

vieną arklių veislę buvo Belgijos šiltakraujų, Budionų, Oldenburgų ir Prancuzų ristūnų.

7. 2011 – 2013 metais su dantų pakitimais buvo daugiau patinų (103) nei patelių (46). 2011 ir

2012 metais patelių ir patinų procentas buvo toks pats, t.y. 33,3 % patelių ir 66,7 % patinų, o

2013 metais patelių buvo 28,16 % ir 71,84 % patinų.

8. Patelių amţiaus vidurkis 2011 m. – 6 metai, 2012 m. – 6,8 metai, 2013 m. – 7,95 metai. Patinų

amţiaus vidurkis 2011 m. – 7,6 metai, 2012 m. – 7,33 metai, 2013 m. – 7,7 metai.

9. Arklių, kuriems nustatyti dantų paţeidimai amţius nuo 1 iki 26 metų, daugiausia pacientų buvo

5 ( 31) – 6 (22) metų.

45

VI. LITERATŪRA

1. Baker GJ. Abnormalities of development and eruption. In: Baker GJ and Easley J, ed. Equine

dentistry, 2nd ed., London: Elsevier Saunders. 2005. P. 69-77.

2. Baratt RM. How to recognize and clinically manage class 1 malocclusions in the horse. In

Proceedings, Am Assoc Equine Pract. 2010. P. 458-480.

3. Brown SL, Arkins S, Shaw DJ, Dixon PM. Occlusal angles of cheek teeth in normal horses and

horses with dental disease. Vet Record. 2008. P. 807-810.

4. Carmalt, J.L., Rucker, B.A. and Rach, D.J. Treatment of periodontitis associated with diastema

formation in the horse - an alternative approach. Proc. Am. Ass. equine Practnrs. 2004. P. 37-

40.

5. Carmalt, J.L. and Wilson, D.G. Treatment of a valve diastema in two horses. Equine vet. Educ.

2004. P. 188-192.

6. Dacre IT. Equine dental pathology. In: Baker GJ and Easley J, ed., Equine dentistry, 2nd ed,

London: Elsevier Saunders. 2005. P. 91-109.

7. Dacre, I.T. A Pathological, Histological and Ultrastructural Study of Diseased Equine Teeth.

Royal (Dick) School for Veterinary Studies. 2004.

8. Dacre IT, Kempson S, Dixon PM. Pathological Studies of Cheek Teeth Apical Infections in the

Horse: Part 1 Normal endodontic anatomy and dentinal structure of cheek teeth The Vet J.

2008. P. 311-320.

9. Dacre IT, Kempson S, Dixon, PM. Pathological studies of cheek teeth apical infections in

horses Part 1. Vet J. 2008.P. 341-349.

10. Dixon, P.M. Barakzai, S., Collins, N. and Yates, J. Treatment of equine cheek teeth by

mechanical widening of diastemata in 60 horses (2000-2006). Equine vet. J. 2008. P. 22-28.

11. Dixon PM, et al. Equine dental disease, part I: a long term study of 400 cases: disorders of

incisor, canine and first premolar teeth. Equine Vet J. 1999. P. 369-377.

12. Dixon PM, et al. Equine Dental Disease Part 2: A long-term study of 400 cases: Dixon PM,

Easley KJ, Ekmann A. Supernumerary teeth in the horse. Clinical techniques in equine

practice. 2005. P. 155-161.

13. Dixon PM and du Toit N. Dental Anatomy in: Equine Dentistry (3rd Edition) Editors Easley,

KJ, Dixon, PM and Schumacher JS Elsevier Saunders. 2010. P.51-76.

14. Dixon PM. The gross histological and ultrastructural anatomy of equine teeth and their

relationship to disease. In Proceedings, Am Assoc Equine Pract. 2002. P. 421-437.

46

15. Easley J. Basic equine othrodontics. In: Baker G, Easley J, ed. Equine dentistry 2nd ed.

Edinburgh: Elsevier. 2005. P. 249-266.

16. Easley J. Oral and dental disease in equine sports medicine and surgery. Edinburgh: Elsevier

Ltd. 2004.

17. Easley J, Tremaine, WH. Dental and Oral Examination in: Easley J, Dixon P, Schumacher J,

ed. Equine Dentistry. 3rd ed. Oxford: Elsevier. 2011. P. 185-198.

18. Galloway SS. How to evaluate dental cavities in horses. In Proceedings, Am Assoc Equine

Pract. 2010. P. 450-457.

19. Galloway SS. How to document a dental examination and procedure using a dental chart. In

Proceedings, Am Assoc Equine Pract. 2010. P. 429-440.

20. Gere I, Dixon PM. Post mortem survey of peripheral dental caries in 510 Swedish horses.

Equine Vet J. 2010. P. 310-316.

21. Gieche JM. How to assess the equine periodontium. In Proceedings, Am Assoc Equine Pract.

2010. P. 441-449.

22. Gieche JM. How to assess equine oral health. In Proceedings Am Assoc Equine Pract. 2007. P.

498-503.

23. Klugh DO. Principles of Equine Dentistry, London: Manson Publishing, 2010; P 27-28.

24. Ramzan PHL, Dixon PM, Kempson SA, et al. Dental dysplasia and oligodontia in a

thoroughbred colt. Equine Vet J. 2001. P. 99-104.

25. Knottenbelt DC, Kelly DF. Oral and dental tumors. In: Baker G, Easley J ed. Equine dentistry

2nd ed. Edinburgh: Elseiver. 2005. P. 127-148.

26. Maslauskas Kęstutis. Arklių dantų pakitimai: klinikinis įvertinimas ir gydymas. Vetinfo.

Kaunas. 2011. P. 22 – 23.

27. Maslauskas Kęstutis; Noreika Algis; Kučinskas Audrius. Arklių dantų prieţiūra. Vetinfo.

Kaunas : Mano ūkis. (Praktika). ISSN 1648-0643. 2012, Nr. 2(82). P. 36-39.

28. Maslauskas Kęstutis. Arklių dantų šalinimas. Vetinfo. Kaunas : Mano ūkis. (Praktika). ISSN

1648-0643. 2012, Nr. 6(86). P. 13-16.

29. Mitchell SR, Kempson SA, Dixon PM. Structure of peripheral cementum of normal equine

cheek teeth. J of Vet Dent. 2003. P. 199-208.

30. Mueller P.O.E. Equine dental disorders: cause, diagnosis and treatment. Compendium on

Continuing Education for the Practicing Veterinarian. 1991. 13, P. 1451-1460.

31. Lowder, M.Q. & Mueller, P. O. Dental embryology, anatomy, development, and aging. Vet.

Clin. North Am. Equine Pract. 1998. 14 (2) P. 227

32. Pilliner S. And Davies Z. Equine science. Sc. Edition. Blackwell, 2004. P. 171 – 178.

47

33. Ramzan PHL. Oral endoscopy as an aid to diagnosis of equine cheek tooth infections in the

absence of gross oral pathological changes: 17 cases. Equine Vet J. 2009. P. 101-106.

34. Schumacher J, Brink P, Easley J, Pollock PJ. Surgical correction of wry nose in four horses.

Vet Surg. 2008. P. 142-148.

35. Scrutchfield W. L. Corrective procedure for cheek teeth. In: NAVC Proceedings, NY internet

publisher : international veterianry information service, Ithace NY, 2006.

36. Quinn GC, Tremaine WH, Lane JG. Supernumerary cheek teeth (N=24): clinical features,

diagnosis and outcome in 15 horses. Equine Vet J. 2005. P. 505-509.

37. Van den Enden MSD, Dixon PM. Prevalence of occlusal pulpar exposure in 110 equine cheek

teeth with apical infections and idiopathic fractures. Vet J. 2008.