TeisesProblemos 2007 2 56teise.org/wp-content/uploads/2016/10/2007-2-jovaisas.pdfStraipsnis parengtas pagal Teisës institute atlikto tyrimo rezultatus (pagal 2005 m. Lietuvos Res-publikos

PR

OB

LE

MO

S

2007/2 (56)

ISSN 1392-1592

TE

ISËS P

RO

BL

EM

OS 2007 N

r. 2 (56)M

okslinis praktinis þurnalasLeidþiam

as nuo 1993 m., 4 kartus per m

etusLeidëjas T

eisës institutas

LE

GA

L IS

SU

ES

Scientific-practical journalPublished since 1993, 4 tim

es a yearPublisher Law

InstituteG

edimino pr. 39 / A

nkðtoji g. 1, LT-01109 V

ilnius, Lithuania

Redakcijos adresas: G

edimino pr. 39 / A

nkðtoji g. 1, LT-01109 V

ilnius. Tel./faks. 249 75 91,

tinklalapis: http://ww

w.teise.org/next.php?nr=58, el. paðtas teises_problem

[email protected]

Atsakom

oji sekretorë Laima V

alungevièiûtë. Tel. 8~5 210 1663, el. paðtas laim

[email protected]

Rankraðèiai negràþinam

i.

Leidinio stilius Þygim

anto Augustino

SL 492. Tiraþas 450 egz.

Parengë spaudai leidykla „Justitia“, ww

w.justitia.lt

Spausdino UA

B „Logotipas“, w

ww

.logotipas.lt

© T

eisës institutas, 2007

RED

AK

TO

RIØ

KO

LEGIJA

Dr.G

intautas SAK

ALA

USK

AS (vyriausiasis redaktorius)

Teisës institutas

Vilniaus universiteto T

eisës fakultetas

Prof. dr. Vytautas A

ND

RIULIS

Mykolo R

omerio universiteto T

eisës fakultetas

Doc. dr. Egidijus BIELIÛ

NA

SV

ilniaus universiteto Teisës fakultetas

Lietuvos Aukðèiausiasis T

eismas

Dr. A

lgimantas È

EPAS

Teisës institutas


eisës fakultetas

Antanas D

APÐYS

Teisës institutas

Prof. dr. jur. Frieder DÜ

NK

ELG

reifsvaldo universitetoT

eisës ir ekonomikos fakultetas

Dr. K

auko AROM

AAN

usikalstamum

o prevencijosir kontrolës Europos institutasprie Jungtiniø T

autø (HEU

NI)

Prof. habil. dr. Valentinas M

IKELËN

ASV


Doc. habil. dr. V

ytautas NEK

ROÐIU

SV


Doc. dr. V

ytautas PAK

ALN

IÐKIS

Mykolo R

omerio universiteto T

eisës fakultetas

Prof. habil. dr. Vytautas PIESLIA

KA

SM

ykolo Rom

erio universiteto Teisës fakultetas

Lietuvos Aukðèiausiasis T

eismas

Doc. dr. Jonas PRA

PIESTIS


eisës fakultetasLietuvos A

ukðèiausiasis Teism

as

Prof. dr. Alvydas PU

MPU

TIS

Mykolo R

omerio universitetas

Doc. dr. Stasys ST

AÈ

IOK

AS

Lietuvos Respublikos K

onstitucinis Teism

as

Dr.Rem

igijus ÐIMA

ÐIUS

Teisës institutas

Mykolo R

omerio universitetas

Doc. dr. Egidijus V

AREIK

ISV

ytauto Didþiojo universitetas

Vilniaus universiteto

Tarptautiniø santykiø ir politikos m

okslø institutasM

ykolo Rom

erio universitetas

EDIT

OR

IAL B

OA

RD

Dr.G

intautas SAK

ALA

USK

AS (Editor in C

hief)Law

InstituteV

ilnius University, Faculty of Law

Prof. Dr. V

ytautas AN

DRIU

LISM

ykolas Rom

eris University, Faculty of Law

Doc. D

r. Egidijus BIELIÛN

AS

Vilnius U

niversity, Faculty of LawSuprem

e Court of Lithuania

Dr. A

lgimantas È

EPAS

Law Institute

Vilnius U

niversity, Faculty of Law

Antanas D

APÐYS

Law Institute

Prof. Dr. jur. Frieder D

ÜN

KEL

University of G

reifswald,

Faculty of Law and Econom

ics

Dr. K

auko AROM

AAT

he European Institute for Crim

e Preventionand C

ontrol, affiliatedw

ith the United N

ations (HEU

NI)

Prof. Habil. D

r. Valentinas M

IKELËN

AS

Vilnius U

niversity, Faculty of Law

Doc. H

abil. Dr. V

ytautas NEK

ROÐIU

SV


Doc. D

r. Vytautas PA

KA

LNIÐK

ISM

ykolas Rom


Prof. Habil. D

r. Vytautas PIESLIA

KA

SM

ykolas Rom


Supreme C

ourt of Lithuania

Doc. D

r. Jonas PRAPIEST

ISV


Supreme C

ourt of Lithuania

Prof. Dr. A

lvydas PUM

PUT

ISM

ykolas Rom

eris University

Doc. D

r. Stasys STA

ÈIO

KA

SC

onstitutional Court of the R

epublic of Lithuania

Dr. Rem

igijus ÐIMA

ÐIUS

Law Institute

Mykolas R

omeris U

niversity

Doc. D

r. Egidijus VAREIK

ISV

ytautas Magnus U

niversityV

ilnius University, Institute of International

Relations and Political Science

Mykolas R

omeris U

niversity

4

RE

DA

KT

OR

IAU

S Þ

OD

IS

Gerbiam

os „Teisës problem

ø“ þurnalo skaitytojos, gerbiami skaitytojai,

lygiai prieð deðimt m

etø tuometiniam

„Teisës problem

ø“ redaktoriuiD

r. Karoliui Jovaiðui atneðiau savo pirm

àjá straipsná. Iðsaugojau visus tris pa-stabom

is ir pasiûlymais iðm

argintus pirmuosius to straipsnio variantus. A

trodë,tiek daug naujo galiu pasakyti, paaiðkinti, pasiûlyti, parodyti, sudom

inti. Da-

bar tas tekstas man paèiam

kelià ðypsenà, nors „gerø minèiø ten yra, kitaip ið viso

nebûèiau priëmæs ir kelis kartus taisæs“, anuom

et sakë vyr. redaktorius. Ar pa-

kanka deðimt m

etø, kad ið prasto, naivaus, bet atkaklaus jauno raðinëtojo patstaptum

vyr. redaktoriumi? N

emanau. B

et taip nutiko ir tai man paèiam

yravienas ið tø daugelio keistø greitai bëganèio ir besikeièianèio gyvenim

o para-doksø, kuriuose atsitiktinum

ai, o gal (ir) nematom

a ranka kreipia viskà ateitieslinkm

e. Teisës instituto direktoriui dr. A

lgimantui È

epui pasiûlius perimti ðias

pareigas sutikau, nors tai reiðkia dar vienà papildomà uþduotá, atsakom

ybæ,rûpestá, „sutrum

pëjusá“ laikà, bet tuo paèiu ir naujà ádomià patirtá, galim

ybæm

okytis, atverti naujø idëjø kûrimo ir jø ágyvendinim

o bandymø laukà.

Nuoðirdi padëka buvusiam

„Teisës problem

ø“ vyr. redaktoriui ðiame pri-

sistatyme nëra bûtinas form

alumas ar tik m

andagumo iðraiðka. D

r. Rem

igijuiÐim

aðiui prieð ketverius metus perëm

us ðias pareigas ið Dr. K

arolio Jovaiðo,pasikeitë ir þurnalo form

a, ir jo turinys. Nors pagrindiniai þurnalo idëjos, pra-

smës, tikslo ir turinio pam

atai jau buvo suformuoti, buvæs ádirbis ðauniai pa-

naudotas naujoms idëjom

s ágyvendinti. 1 Uþ nuoðirdø darbà ir aiðkiai m

atomus

ketveriø metø darbo rezultatus visos þurnalo redakcinës kolegijos, taip pat T

ei-sës instituto T

arybos vardu galime ir turim

e dr. Rem

igijui Ðimaðiui padëkoti

bei apgailestauti, jog kiti svarbûs darbai privertë já atsisakyti ðiø pareigø. Linki-m

e jam kuo geriausios kloties, sëkm

ës visuose darbuose ir belieka dþiaugtis, jogjis sutiko toliau bûti þurnalo redkolegijos nariu.

1 Þr. „T

eisës problemos“, 2003, N

r. 2, kur þurnalo áþangoje abu buvæ redaktoriai vaizdþiai irdalykiðkai ávertino þurnalo 10 m

etø istorijà ir apþvelgë ateities vizijas.

ÁÞA

NG

A

Jokiø esminiø þurnalo turinio ar form

os pakeitimø redakcijoje neplanuo-

jame. Þ

urnalo koncepcija iðliks tokia pati. 2 Jame visuom

et rasite analitinius,ávairiø teisës srièiø problem

atikai skirtus straipsnius. Ir toliau kokybë, gilumas,

aktualumas, praktiniø problem

ø dimensija bus pagrindiniais kertiniais ðios þur-

nalo misijos kelrodþiais. Sieksim

e, kad ir toliau straipsniø autoriais bûtø tie, kasnori ir gali raðyti, bet ne tie, kam

reikia dël formaliø laipsniø ar vardø. T

ikimës,

jog ir ateityje didþiàjà þurnalo dalá sudarys Institute atliktø tyrimø pagrindu

parengti moksliniai straipsniai, taip pat stengsim

ës bendradarbiauti su visais,kurie pastebi teisës problem

as, siekia jas konstruktyviai analizuoti, nori jas spræstibei lipdyti atitinkam

a etine laikysena ir socialinio teisingumo principais parem

-tus teisës m

okslo Lietuvoje mozaikos akm

enukus.

Gintautas Sakalauskas

vyr. redaktorius2007-06-06

2 Þr. ten pat.

5

RED

AK

TO

RIA

SU Þ

OD

IS

6

ÁÞANGA

Redaktoriaus þodis.........................................................................................4

STRAIPSN

IAI

G. SA

KA

LAU

SKA

S, L. ÛSELË

Smurto prieð vaikus draudim

o socialiniai ir teisiniai aspektai(T

he Prohibition of Coporal Punishm

ent of Children:

Social and Legal Aspects).................................................................................7

K. JO

VA

IÐAS

Atpildo teisingum

as: problemos ir paradoksai

(Retributive Justice: Problems and Paradoxes)................................................55

M. LA

NK

AU

SKA

SB

alansavimas tarp tarp teisës á privatum

à ir saviraiðkos laisvësEuropos þm

ogaus teisiø teismo jurisprudencijoje

(Balancing the Right to Privacy from the Freedom

of ExpressionA

ccording to the Jurisprudence of European Court of H

uman Rights)

...........103

Reikalavim

ai skelbiamiem

s mokslo straipsniam

s.......................................132

Kaip ásigyti þurnalà....................................................................................133

TURIN

YSTURIN

YS

TEISËS PR

OB

LEMO

S 2007/1 (56)

Dr. G

intautas SAKALAU

SKAS

Teisës instituto tarybos pirm

ininkas,K

riminologiniø tyrim

ø skyriaus vyresnysism

okslo darbuotojasG

edimino pr. 39 / A

nkðtoji g. 1,LT

-01109 Vilnius

Tel.: (+370 5) 210 16 65,

el. p.: [email protected]


eisës fakultetoB

audþiamosios teisës katedros lektorius

Saulëtekio al. 9, I rûmai, LT

-2054 Vilnius

Tel. (+370 5) 236 61 67,


SM

UR

TO

PR

IEÐ V

AIK

US D

RA

UD

IMO

SO

CIA

LIN

IAI

IR T

EIS

INIA

I ASP

EK

TA

I

Straipsnyje analizuojama fiziniø bausm

iø taikymo vaikam

s socialinë ir teisinëproblem

atika. Atsiþvelgiant á tarptautines rekom

endacijas, uþsienio ðaliø patirtá,taip pat socialinës, kultûrinës, pedagoginës ir teisinës raidos tendencijas Lietuvoje,darom

a iðvada, jog ástatyminis draudim

as vaikams taikyti fizines bausm

es yra neið-vengiam

a bûtinybë, formuosianti naujà visuom

enës poþiûrá. 1

„Uþgautas, áþeistas, iðsigandæs, nelaim

ingas, nemylim

as, baisus, susirûpinæs,nuliûdæs, piktas, vieniðas, apleistas, iðgàsdintas, suerzintas, ábaugintas, sergantis,priblokðtas, prislëgtas, pilnas apm

audo, skausmo, blogas, patyræs fiziná sm

urtà,nekenèiam

as, netikæs, susigëdæs, nemëgstam

as, susipainiojæs, sutrikæs, ðlykðtus, pa-m

irðtas, paþemintas, nusivylæs, m

enkas, pasigailëtinas, nenorimas, sukrëstas, ir-

zlus, sielvartingas.“T

ai Ðkotijos vaikø nuomonæ iðreiðkiantys bûdvardþiai, kuriais jie apibûdino

savo savijautà po bausmës. 2

1 Straipsnis parengtas pagal Teisës institute atlikto tyrim

o rezultatus (pagal 2005 m. Lietuvos R

es-publikos V

yriausybës patvirtintà Vaiko gerovës valstybës politikos strategijà (priem

oniø plano 1.8. p.,2006 m

.), Lietuvos Respublikos socialinës apsaugos ir darbo m

inisterijos uþsakymu pagal 2006 m

.balandþio 24 d. sudarytà autorinæ sutartá N

r. D4-490).

2 Cituota ið „Suaugæs þm

ogus neturi muðti vaiko“. V

ilnius: Vaiko teisiø inform

acijos centras, 2003,p. 8.

Laura ÛSELË

Teisës instituto

Krim

inologiniø tyrimø skyriaus

Vaikø ir jaunim

o teisëssektoriaus vadovëG

edimino pr. 39 / A

nkðtoji g. 1,LT

-01109 Vilnius

Tel.: (+370 5) 210 16 72,


7


o socialiniai ir teisiniai aspektai

ISSN 1392-1592. T

EISË

S PR

OB

LE

MO

S. 2007. Nr. 2 (56)

8

Straipsniai

ÁVA

DA

SV

iena ið svarbiausiø bendro gyvenimo visuom

enëje sàlygø yra minim

alussm

urto ir prievartos mastas, jo plitim

ui sudaromos socialinës, ekonom

inës, tei-sinës ir kitokios uþkardos. Ávairûs þenklai rodo, 3 kad Lietuvos visuom

enëje smurto

ir prievartos yra ganëtinai daug, kur kas daugiau nei galëtø bûti, nei yra tradici-nëse V

akarø kultûros visuomenëse.

Vienas ið sm

urto bei prievartos aspektø yra fiziniø bausmiø vaikam

s taiky-m

o klausimas. Paþym

ëtina, jog jis pastaruosius du deðimtm

eèius svarstomas ne

vien Lietuvoje, bet ir daugelyje kitø, visø pirma Europos, valstybiø. A

trodytø,jog tam

tikriems konkretiem

s sprendimam

s ðiuo klausimu atëjo laikas ir Lietu-

voje. Pastaruosius deðimt m

etø vykusios diskusijos, konferencijos, seminarai,

paraðyti straipsniai bei publikuoti leidiniai, galiausiai ir paèios visuomenës nuo-

monë, taip pat 2006 m

etø pradþioje aiðkiai ir nedviprasmiðkai iðsakytas Jungti-

niø Tautø vaiko teisiø kom

iteto raginimas Lietuvai liudija bûtinybæ ástatym

i-niu lygm

eniu átvirtinti fiziná vaikø baudimà draudþianèias norm

as ir tokiu bûdusuform

uoti Lietuvos valstybës poþiûrá á ðià problemà bei pristatyti já visiem

sðalies gyventojam

s.Ðis straipsnis yra lyg savotiðka problem

os sprendimo poreikio, galim

ybiø irbûdø „inventorizacija“. Pam

ëginome atskleisti paèià problem

à, aptarti jos teisi-ná reglam

entavimà Lietuvoje ir uþsienyje, iðanalizavom

e ðá klausimà gvildenu-

sius ðaltinius Lietuvoje, apþvelgëme tam

tikras tendencijas Europos ðalyse, nu-m

atëme tam

tikrus laukiamus pokyèius bei jiem

s pasiekti taikytinas priemones.

Akivaizdu, jog fiziniø bausm

iø draudimui galim

a pasirinkti ávairius teisi-nius bûdus bei form

as (tai liudija ir uþsienio ðaliø patirtis), be to, apie paèiàproblem

à ir bûtinybæ jà spræsti galima iðgirsti daug ir ávairiø nuom

oniø. Todël

tikimës, kad m

ûsø atliktas tyrimas bus naudingas tiek inform

aciniu poþiûriu,tiek kaip pagrindas diskusijai bei konkretiem

s sprendimam

s.

3 Pavyzdþiui, ganëtinai agresyvus visuomenës poþiûris á socialiniam

e paribyje esanèius asmenis (nu-

teistuosius, narkomanus, pabëgëlius, hom

oseksualus ir pan.), pirmenybës teikim

as grieþtoms baus-

mëm

s, didelis þuvusiøjø keliuose asmenø skaièius, vienas didþiausiø pasaulyje saviþudybiø ir uþre-

gistruotø nuþudymø skaièius bei kt. K

ai kurie tyrimai rodo, kad sm

urtas tarp jaunimo Lietuvoje

paplitæs labiau nei tarp jø bendraamþiø daugum

oje kitø Europos ðaliø (þr. Pasaulio sveikatos organiza-cijos atlikto tyrim

o pristatymà Lietuvos m

oksleiviai iðsiskiria polinkiu á smurtà // B

NS. 2006 01 24).

Apie patyèias tarp m

okiniø Lietuvoje ir jø prevencijà þr. Povilaitis R., Valiukevièiûtë J. Patyèiø preven-

cija mokyklose. V

ilnius, 2006.

9



SMU

RT

INIO

AU

KLËJIM

O PR

OB

LEMA

IR PA

SEKM

ËSK

aip rodo ávairûs tyrimai, daugelis vaikø ankstyvajam

e amþiuje patiria arti-

miausiø þm

oniø smurtà. M

oderniose Vakarø ðalyse vidutiniðkai 60–80 %

vai-kø nuo pat kûdikystës turi kæsti fizines bausm

es. 4 Daþniausiai m

inimos artim

øþm

oniø smurtinio elgesio sàlygos yra ðios: nereflektuota tëvø patirtis, perim

tiáproèiai, konfliktai tarp tëvø ir darbo vietose, socialinio sluoksnio, aplinkos irvisuom

eninës sàlygos, nelankstus auklëjimo stilius, situaciniai ir asm

eniniai veiks-niai. 5 K

itaip tariant, smurtinis „auklëjim

as“ yra plaèiai paplitæs daugelyje ðaliø,ne vien Lietuvoje, já lem

ia daugelis prieþasèiø, daþniausiai tiesiogiai susijusiø nesu vaikø elgesiu, bet su tëvø poþiûriais ir situacijom

is, kuriose jie atsiduria.V

aikø elgesio tyrinëtojai pastebi, jog smurtinis vaikø auklëjim

as, nepaisantstebinanèio jø plitim

o, ne tik nesprendþia esminiø ilgalaikiø vaikø auklëjim

okeblum

ø, bet gali padaryti didþiulës þalos. Visam

e pasaulyje þymus konsultan-

tas vaikø ir ðeimos klausim

ais Jan-Uw

e Rogge teigia, jog bûtinø ribø vaikams

nustatymas neturi nieko bendra su baudim

u ar grasinimais, juo labiau nesieti-

nas su fizinëmis bausm

ëmis, sm

ûgiais ar visuotinai þinomais, liûdnai pagarsëju-

siais „plekðtelëjimais“ ar „ausies uþsukim

ais“. 6 Fizinis baudimas nëra pedagogi-

nës priemonës, net jei jis ir duoda trum

palaikiø rezultatø. Smûgiai paþem

ina,jie þaloja auklëtojo ir vaiko orum

à. Smûgiai, taikom

i nustatant vaikams ribas,

yra pralaimëjim

ø pripaþinimai. Jie þym

i ir gamina „suþalotus þm

ones“. 7

4 Martin L. R. G

ewalt in der Schule und Erziehung. B

ad Heilbrunn, 1999, p. 13. Ið karto verta

paminëti, jog ðie skaièiai neturi bûti klaidingai interpretuojam

i, esà jie rodo, jog vaikai nuo seniau-siø laikø buvo baudþiam

i fizinëmis bausm

ëmis ir „pasaulis nesugriuvo.“ Ðioje vietoje galim

a darkartà pacituoti daugelyje praneðim

ø bei leidiniø, skirtø smurto prieð vaikus prevencijai, aptinkam

àA

lice Miller frazæ: „M

es dar neþinome, koks galëtø bûti pasaulis, jei vaikai augtø nepatirdam

i prievartos,sm

urto, paþeminim

o, jeigu suaugusieji juos gerbtø ir elgtøsi su jais kaip su svarbiais þmonëm

is“ (þr., pvz.,V

aikas tarp prievartos ir iðnaudojimo. V

ilnius: Socialinës apsaugos ir darbo ministerija, 2000). A

liceM

iller yra pedagogë, psichologë ir dailininkë, gimusi 1923 m

. Lenkijoje ir nuo 1946 m. gyvenanti

Ðveicarijoje, 1953 m. apgynë disertacijà C

iuriche. Ji þinoma savo kritiniu poþiûriu á vaikø ir tëvø

santykius, taip pat grieþta „juodosios pedagogikos“ kritika, kai vaiko valià mëginam

a palauþti mani-

puliacijomis, valdþia ir prievarta (pagal W

ikipedia, þr. http://de.wikipedia.org/w

iki/Alice_M

iller, pri-sijungta 2007 02 26).5 M

artin L. R.. Gew

alt in der Schule und Erziehung. Bad H

eilbrunn, 1999, p. 14.6 Rogge J.-U

. Kinder brauchen G

renzen. Eltern setzen Grenzen. H

amburg, 2000, p. 195. Lietuviø

kalba þr. Rogge J.-U. V

aikams reikia ribø. V

ilnius, 2004. Ir Rogge J.-U. T

ëvai nustato ribas. Vilnius,

2005. Apie autoriø þr. http://w

ww

.jan-uwe-rogge.de/

7 Ten pat.

10

Straipsniai

Vytautas Blaþys (2001 m

.) apibendrina atsakymus á tëvø klausim

us, ar mu-

ðimas yra tinkam

a auklëjimo priem

onë. Ji nëra tinkama, nes:

• muðim

as neiðmoko vaiko tinkam

o ir pageidaujamo elgesio, o bet kokios

nuobaudos tikslas turëtø bûti iðmokyti vaikà suprasti, kaip reikia elgtis;

• fizinës bausmës gali iðm

okyti tik agresijos, nes pats muðim

as yra agresija;• fizinëm

is bausmëm

is baudþiami vaikai nepasitiki savo jëgom

is, jiems sun-

kiau susirasti draugø, kyla daugiau keblumø m

okykloje;• tëvai, kurie m

uða vaikà „nestipriai“, „kaip ir visi“, „neskaudþiai“ (labaiápykæ, ásiaudrinæ), gali ir sunkiau suþaloti vaikà. 8

Autorius taip pat teigia, jog „kiekviena fizinë bausm

ë turi emocinës prievar-

tos komponentø, nes, kai vaikà m

uða tëvai ar globëjai, jis jauèiasi paþemintas,

tampa piktas, pam

irðta, kà blogo yra padaræs, bet prisimena, kad já skriaudë. Bû-

tent emocinë prievarta, kaip kitø prievartos form

ø sudëtinë dalis, yra svarbiausiaspatogenezinis 9 faktorius, neigiam

ai veikiantis vaiko raidà – mëlynë greitai gali

pranykti, o menkum

o pojûtis greitai neiðnyksta. 10“Svarbu paþym

ëti, jog smurtinio auklëjim

o þala gali bûti ið karto nepastebi-m

a. Ji yra ilgalaikë ir jos pasekmës gali bûti juntam

os netgi vaikams jau tapus

suaugusiais, santykiuose su savo tëvais ir pan. 11

Kaip rodo ávairûs tyrim

ai, 12 smurtà bei prievartà patyræ vaikai, statistiðkai

gerokai daþniau patys vëliau ima sm

urtauti. Taip skatinam

a iðplëstinë smurto

8 Blaþys V. Prievarta prieð vaikus // N

epilnameèiø krim

inalinë justicija. Kvalifikacijos këlim

o kursøpaskaitø m

edþiaga. Vilnius, 2001, p. 68.

9 Patogenezë [gr. pathos - liga + genezë] ligos raida. Tarptautiniø þodþiø þodynas. V

ilnius, 1985.10 Blaþys V

. Prievarta prieð vaikus // Nepilnam

eèiø kriminalinë justicija. K

valifikacijos këlimo kursø

paskaitø medþiaga. V

ilnius, 2001, p. 67–68.11 Psichologai daþnai pastebi, kad blogi tëvø ir vaikø santykiai paauglystëje daþnai lem

ia silpnus tëvøir suaugusiø vaikø ryðius. Þ

inoma ir atvejø, kai suaugusieji kerðija senukam

s uþ suteiktus jiems

emocinius ir fizinius áþeidim

us. Þr. Leliûgienë I. Þ

mogus ir socialinë aplinka. K

aunas, 1997, p. 140.12 T

arp jø – ir Teisës instituto atliktas tyrim

as Mokiniø patiriam

o ir naudojamo sm

urto tyrimas:

mokiniø apklausa 2002 (T

arptautinis projektas „Mare B

alticum“). T

aip pat þr. Pfeiffer Ch., W

et-zels P., Enzm

ann D. Innerfam

iliäre Gew

alt gegen Kinder und Jugendliche und ihre A

uswirkungen.

Hannover, 1999; D

ünkel F., Geng B. Jugendgew

alt und Krim

inalprävention. Empirische B

efundezu G

ewalterfahrungen von Jugendlichen in G

reifswald und U

sedom/V

orpomm

ern und ihre Aus-

wirkungen für die kom

munale K

riminalprävention. Forum

Verlag G

odesberg. Mönchengladbach,

2003; Wilm

ers N., Enzm

ann D., Schaefer D

., Herbers K

., Greve W

., Wetzels P. Jugendliche in D

eut-schland zur Jahrtausendw

ende: Gefährlich oder gefährdet? Ergebnisse w

iederholter, repräsentativerD

unkelfelduntersuchungen zu Gew

alt und Krim

inalität im Leben junger M

enschen 1998–2000.1. A

ufl. Nom

os Verlagsgesellschaft. B

aden-Baden, 2002. V

iename interviu ðià problem

à taikliaiapibûdina Param

os vaikams centro direktorë, psichologë A

uðra Kurienë: „<...> T

okie vaikai, jei nëra

11



bei prievartos „reprodukcija“. Auklëjim

o stilius turi reikðmingà poveiká indivi-

dualiø socialiniø kompetencijø raidai, tokiø kaip em

patija, gebëjimas spræsti kon-

fliktus, savæs vertinimas ir ypaè savikontrolë, taigi turi átakos ir nusikalstam

amelgesiui. Jaunuoliai, kurie vaikystëje patyrë sm

urtà arba kuriems trûko em

ocinioryðio su tëvais ar jø prieþiûros, daþniau elgiasi nusikalstam

ai. Tai itin pastebim

asunkiø turtiniø ir sm

urtiniø nusikaltimø atvejais, m

aþiau reikðminga jaunim

uitipiðkiem

s smulkiem

s nusikaltimam

s, kurie turbût susijæ su bendrais jaunimo

brendimo fenom

enais bei epizodiniais socialiniais ir ekonominiais veiksniais. 13

2002–2003 metais T

eisës institutas dalyvavo tarptautiniame jaunim

o nu-sikalstam

o elgesio tyrimø projekte, kurio vienas ið tikslø buvo nustatyti jauni-

mo nusikalstam

o elgesio aplinkybes ir sàlygas. 14 Tyrim

o rezultatai parodë, kadsm

urtà ðeimoje patyræs jaunim

as smurtauja gerokai daþniau. V

okietijos (Greif-

svaldo), Suomijos (H

elsinkio) ir Lietuvos (Vilniaus) m

okiniø apklausos duo-m

enys pavaizduoti grafike (1 pav.). 15 Jame m

atyti, kad þiauresnë tëvø smurto

patirtis didina paties jaunimo sm

urtiná elgesá: pvz., Vilniuje nusikalstam

ai smur-

tavo 29,6 % jaunuoliø, kuriuos tëvai þalojo, – daugiau nei du kartus daugiau

nei tø, prieð kuriuos tëvai niekada nenaudojo smurto (13,6 %

).2000 m

etais, atlikus lyginamàjá ákalintø nepilnam

eèiø ir kontrolinës gru-pës tyrim

à, kuris buvo Nepilnam

eèiø justicijos programos dalis, padaryta iðva-

da, jog ákalinti nepilnameèiai daþniau buvo baudþiam

i, ypaè fizinëmis bausm

ë-m

is. 27 % apklaustø nuteistøjø pam

inëjo stiprias fizines bausmes, kuriø þym

ëslieka ant kûno, o ið kontrolinës grupës m

oksleiviø tokiø fiziniø bausmiø uþfik-

suota nebuvo. Darom

a iðvada, jog tai svarbûs skirtumai, „rodantys tendencijà,

anksti pastebëti, ateina á mokyklà ir ten jau daþniausiai baigiant pirm

à-antrà klasæ mes girdim

e apiejuos, kaip apie tuos, su kuriais niekas negali susitvarkyti – jie yra labai agresyvûs arba tam

pa atstumti,

atpirkimo oþiai, nepritam

pantys, nes tiesiog neturi normaliø augim

o su kitais ágûdþiø, neþino, kaip elgtis– ar visus papirkinëti, ar gudrauti, ar kovoti ir gintis. Jie þino tik dvi pozicijas – arba tu, arba tave<...>.“ K

urienë A. Smurtas prieð vaikus – sm

urtas prieð visà visuomenæ // B

ernardinai.lt, 2006 05 29.13 Pagal W

ilmers N

., Enzmann D

., Schaefer D., H

erbers K., G

reve W., W

etzels P. Jugendliche in Deut-

schland zur Jahrtausendwende: G

efährlich oder gefährdet? Ergebnisse wiederholter, repräsentativer

Dunkelfeldforschungen zu G

ewalt und K

riminalität im

Leben junger Menschen 1998–2000. 1.

Auflage. B

aden-Baden, 2002, p. 341.

14 Mokiniø patiriam

o ir naudojamo sm

urto tyrimas: m

okiniø apklausa 2002 (tarptautinis projektas„M

are Balticum

“). Baigiam

oji ataskaita. Teisës institutas, 2003.

15 1 pav. Pagal Dünkel F., H

agemann O

., Kesterm

ann C., M

orgenstern Ch. K

riminalität, Strafrechts-

und Strafvollzugsentwicklung im

Ostseeraum

: kriminologische und strafrechtliche A

spekte des Sank-tionenrechts und der Sanktionspraxis vor dem

Hintergrund gesellschaftlicher W

andlungsprozesse.Forschungsprojekt „M

are Balticum

“. Zw

ischenbericht. Greifsw

ald, 2003, p. 21.

12

Straipsniai

jog vaikas, prieð kurá buvo panaudota jëga, vëliau pats jà naudos. Vaikai, kurie

ðeimoje susilaukia fiziniø bausm

iø, t. y. mato, kad suaugusieji prieð juos pakelia

rankà, iðmoksta, jog toks elgesys yra galim

as, kad tai, kà tau reikia gauti, galima

pasiekti bûtent tokiu bûdu – panaudojant jëgà prieð silpnesná“. 16

SMU

RT

INIO

AU

KLËJIM

O PA

PLITIM

AS LIET

UV

OJE

Organizacijos „G

elbëkit vaikus“ 2003 metais atlikto tyrim

o duomenim

is, 17

tik 30 % apklaustøjø (14–18 m

. vaikø) vaikystëje niekada nepatyrë tëvø ar glo-bëjø prievartos. Ið patirtø bausm

iø daþniau pasitaiko muðim

as kokiu nors daiktu(10,2 %

), pliaukðtelëjimas per veidà (6,5 %

), purtymas (4,8 %

). Daþniausiai

vaikai tokiø bausmiø susilaukia uþ neklausym

à ir uþduoèiø nevykdymà (20,9 %

),alkoholio, narkotikø vartojim

à ar rûkymà (19,1 %

), blogà mokym

àsi (16 %),

melavim

à (14,1 %). V

aikø nuomone, tëvai juos daþniau m

uðdavo, kai bûdavoiðgëræ (8,7 %

atsakiusiøjø, kad juos tëvai muðdavo), pikti ar pavargæ dël visai kitø

dalykø negu vaiko nusiþengimas (8,1 %

), kai nesutarë tarpusavyje (7,4 %), daþ-

niausiai be rimtos prieþasties (5,6 %

). Beveik pusë vaikø yra ásitikinæ, kad jø tëvai

16 Nepilnam

eèiai, padaræ sunkius nusikaltimus: psichologiniai ir socialiniai ypatum

ai. Vilnius, 2000,

p. 23. Apie sm

urtinio auklëjimo þalà plaèiau þr. N

ewell P., H

amm

arberg T. T

eisë nebûti muðam

am //

Vaikø teisës. N

uostatø ágyvendinimas. V


acijos centras, 2002, p. 101–111.17 „M

ano nuomone…

“. „Gelbëkit vaikus.“ 2003, V

ilnius, p. 4–7.

Jaunimo prisipaþintas sm

urtinis nusikalstamas elgesys ir tëvø

smurto patirtis G

reifsvalde, Helsinkyje ir V

ilniuje (2002 m.)

Tëvai nenaudojo sm

urto Taikë lengvas ir / arba sunkias fizines bausm

es Retai ir / arba daþnai þalojo

40%

35%

30%

25%

20%

15%

10%

5%

0%

Greifsvalde

(n=247, 34,2% ið 724)

Helsinkyje

(n=326, 29,1% ið 1.121)

Vilniuje

(n=352, 34,8% ið 982)

17,7%

22,9%23,8%

6,1%

14,3%

33,2%

13,6%

20,9%

29,6%

13



buvo neteisûs muðdam

i ir tø paèiø rezultatø bûtø galëjæ pasiekti kitomis priem

o-nëm

is, tik 6 % sutinka, kad tai pati veiksm

ingiausia priemonë, o 29 %

pateisina„rykðtës“ naudojim

à tam tikrais atvejais. 22,3 %

apklaustø vaikø teigë dar neþi-nantys, ar nem

uðiantys savo vaikø, 1,6 % m

anë, kad muð.

PRO

BLEM

OS SPR

END

IMO

POR

EIKIS IR

PAST

AN

GO

SJÀ

SPRÆST

I LIETU

VO

JESm

urto prieð vaikus problema, áskaitant m

uðimà auklëjant, Lietuvoje jau

maþdaug 10 m

etø keliama ir analizuojam

a mokslinëse bei praktinëse konfe-

rencijose, vaiko teisiø apsaugà gvildenanèioje literatûroje. Vienas pirm

øjø lei-diniø, skirtø sm

urto prieð vaikus analizei, itin akcentuojant „pedagoginá“ vaikøm

uðimà, buvo 1999 m

. Lietuvos vaikø teisiø gynimo organizacijos „G

elbëkitvaikus“ ðiai tem

ai skirtoje konferencijoje skaitytø praneðimø pagrindu iðleista

nedidelë knygelë „Ar teisus stipresnis?“

18 Joje buvo paskelbta, kad 1998 m.

vykusios apklausos duomenim

is, 49,6 % apklaustø suaugusiøjø pasisakë m

u-ðantys savo vaikus. 19 Pagal pateiktus duom

enis, ðis procentas buvo maþesnis nei

kai kuriose kitose valstybëse (JAV

, Korëjoje, V

okietijoje, Anglijoje, A

irijoje, Aust-

ralijoje, Indijoje ir kitur), taèiau teisingai ir taikliai konstatuota, kad uþ ðiø skaièiø„slypi suaugusio þm

ogaus agresyvi galvosena ir elgesys vaikystëje; nesugebëjimas rasti

sau vietos tarp bendraamþiø ir m

enkas savæs vertinimas; ið kartos á kartà perduoda-

mas ásitikinim

as, kad sprendþiant tarpusavio santykius galima naudoti sm

urtà“. 20 Iðapklaustø jaunuoliø tik penktadalis nurodë, kad jie vaikystëje nebuvo ávairiaisbûdais tëvø m

uðami. 21 A

nuomet ir Lietuvoje buvo pastebëta viena svarbi ten-

dencija, kurià James G

illigan vadina „smurto reprodukcija“, – tëvai, kurie patys

yra patyræ smurtà, griebiasi jo daþniau, o nem

aþa dalis smurtà patirianèiø vaikø

já pateisina kaip tinkamà bausm

æ ar konflikto sprendimo priem

onæ (su visomis

18 „Ar teisus stipresnis?“. Sm

urto prieð vaikus apþvalga Lietuvoje. Vilnius, 1999. Paþym

ëtina, jogorganizacija „G

elbëkit vaikus“ nuo 1996 m. vykdë tæstinæ program

à „Prieð vaikø patiriamà sm

ur-tà“. Program

os ágyvendinimas pristatytas ir þiniasklaidoje (þr., pvz., Lietuvos rytas, 1999, N

r. 79).Ðiam

e pristatyme buvo iðreikðtas apgailestavim

as, kad „nuo seniausiø laikø Lietuvoje viena ið priemo-

niø vaikø auklëjimo sistem

oje buvo ir lieka fizinës bausmës uþ tikrus ar tariam

us nusiþengimus. K

aibuvo árodyta, kad sm

urtas gimdo sm

urtà, kad fizinës bausmës nepadeda auklëti vaikø, paþangiausiose

Europos ðalyse buvo priimti ástatym

ai, visiðkai uþdraudæ (net ir tëvams) taikyti vaikam

s fizines bausmes.“

19 Ten pat, p. 5.

20 Ten pat, p. 5, 28–29. Paþym

ëtina, jog norint korektiðkai palyginti ávairiø ðaliø duomenis, apklau-

sas reikëtø atlikti pagal vieningà metodikà, taip pat atsiþvelgti á kultûrinius, ekonom

inius, politiniusir socialinius ðaliø skirtum

us.21 T

en pat, p. 14.

14

Straipsniai

ið to iðplaukianèiomis pasekm

ëmis). 22 D

ar vienas svarbus ðio tyrimo akcentas –

58,3 % apklaustøjø (suaugusiøjø) teigë, jog fizinës bausm

ës nepadeda taptigeresniu þm

ogumi, 57 %

nelaikë jø bûtina auklëjimo priem

one, 48,6 % pri-

tarë siekiui uþdrausti fizines bausmes, 22 %

ðiuo klausimu neturëjo tvirtos nuo-

monës. 23 T

u metu buvo parengtas ir ástatym

ø pakeitimø paketas, kurio pagrin-

dinis tikslas buvo maþinti sm

urtà prieð vaikus, taikant kriminalines bausm

esarba adm

inistracinio poveikio priemones, taèiau dël teisinës technikos trûku-

mø ir silpnos politinës valios jis taip ir nebuvo priim

tas. 24

Platesniu smurto paplitim

o visuomenëje kontekstu prievarta prieð vaikus anali-

zuota ir anksèiau. 1997 metais V

alstybinës jaunimo reikalø tarybos uþsakym

uV

ilniaus universiteto sociologijos laboratorija atliko Lietuvos jaunimo sociologiná

tyrimà „Lietuvos jaunim

o portretas 1997“, kuriame buvo klausim

ø ir apie taiko-m

as fizines bausmes. 25 T

ik 26 % apklaustø jaunø þm

oniø nebuvo patyræ fiziniøbausm

iø ið savo tëvø. Fizinëmis bausm

ëmis daþniau buvo baudþiam

i berniukaibei m

iestuose gyvenantys jaunuoliai. Palyginus su 1994 metø Lietuvos jaunim

otyrim

o duomenim

is, 1997 metais fiziniø bausm

iø taikymas sum

aþëjo (1994 m.

33 %, o 1997 m

. 27 % apklaustøjø teigë, kad jiem

s kartais buvo taikomos fizi-

nës bausmës, atitinkam

ai 53% ir 38 %

teigë, kad tokiø atvejø „yra pasitaikæ“).V

ilniaus universiteto moterø studijø centro 1997 m

. leidinyje analizuojama

smurto prieð m

oteris ir vaikus problematika Lietuvoje. A

pibendrinant pristatomo

tyrimo rezultatus teigiam

a, kad beveik pusë apklaustø vaikø gàsdinti, jog bus nubaustifizinëm

is bausmëm

is, patyrë ávairø suaugusiøjø ðeimos nariø fiziná sm

urtà. 26 Daþ-

22 Ten pat, p. 9, 18, 22. T

aip pat þr. Gilligan J. Sm

urto prevencija. Vilnius, 2002, p. 20; D

apðys A.,Sakalauskas G

. Smurtà patyrusiø vaikø reabilitacijos teisiniai aspektai. V

ilnius, 2005, p. 8.23 „A

r teisus stipresnis?“. Smurto prieð vaikus apþvalga Lietuvoje. V

ilnius, 1999, p. 52–53. Þr. taip pat

Trakinskienë L. M

uðti ar nemuðti vaikà // Socialinis ugdym

as (II), Vilnius, 1999, p. 52–59.

24 Ten pat, p. 40–46.

25 Lietuvos jaunimo portretas 1997. Sociologinis tyrim

as // VJR

T/V

U sociologijos laboratorija, V

il-nius, 1997, p. 49–50.26 Sm

urtas prieð moteris ir vaikus Lietuvoje. V

ilnius, 1997, p. 43. Þr. taip pat Baibokaitë A., Þiliukaitë R.

Vaikø apsauga nuo juos þalojanèio tëvø elgesio // Lietuvos ðeim

a, Vilnius, 1994–1995, p. 157–159.

UN

ICEF 1995 m

etø leidinyje „Ðeimos ir vaikai Lietuvoje“ vaikø m

uðimo problem

a dar neakcentuota,analizuojam

a tik seksualinë prievarta prieð vaikus, kitos socialinës bei ekonominës ðeim

ø ir vaikø pro-blem

os, anuomet vyravusios Lietuvoje. Þ

r. Ðeimos ir vaikai Lietuvoje. V

ilnius, 1995, p. 69–71.1995 m

etais parengtame Ðeim

os politikos koncepcijos projekte teigiama, jog „rim

tø moksliniø tyrim

øapie vaikus, patirianèius prievartà ðeim

oje ir uþ jos ribø, Lietuvoje nëra atlikta. Visuom

enë neturi tradicijøidentifikuoti vaikø teisiø paþeidim

us“. Þr. Ðeim

os politikos koncepcija (projektas), Vilnius, 1995, p. 45.

1996 metais konferencijos praneðim

ø pagrindu iðleistas leidinys „Vaikø fizinë ir seksualinë prievarta“.

Jame analizuoti ir tëvø vaikam

s taikomi prievartos klausim

ai, taèiau bendru moksliniu kontekstu, neti-

riant situacijos Lietuvoje. Þr. U

lba P. Fizinës prievartos átaka vaikø elgesiui ir intelekto raidai // Vaikø

fizinë ir seksualinë prievarta, Vilnius, 1996, p. 21–25.

15



niausiai naudojamas fizinis sm

urtas prieð vaikus – muðim

as kokiu nors daiktu (dir-þu ir pan.). 27 T

aip pat buvo konstatuota, kad „ðeimose, visuom

enëje fiziniø bausmiø

taikymas kaip „auklëjim

o“ priemonë nelaikom

a smurtu“

28, o tëvø elgesá su vaikais nevisada lem

ia socialinë padëtis visuomenëje, iðsim

okslinimas ar profesinis statusas. 29

Faktiðkai nuo tada prievartos prieð vaikus tema tapo neatsiejam

a vaiko tei-siø apsaugos analizës Lietuvoje dalis. Jà im

ta nagrinëti vis platesniais ir giles-niais aspektais. Pavyzdþiui, 1998 m

. vykusioje konferencijoje buvo analizuoja-m

i ir literatûriniai prievartos prieð vaikà aspektai. 30 Profesorius Vincas A

urylataikliai pastebëjo, kad „m

ûsø santykiai su vaiku yra ðiandienos, vakar dienos, ogalbût m

ûsø gyvenimo istorijos, þengim

o á civilizacijà ir kultûrà rezultatas“ ir kadnetgi lietuviø liaudies pasakos pasiþym

i þiaurumu.

Aptariam

as temas gvildeno ir þiniasklaida. 1999 m

. vasario 11 d. nume-

ryje savaitraðtis „Veidas“ iðspausdino straipsná „T

ëvai terorizuoja vaikus“. 31 Ja-m

e pristatoma jau m

inëta organizacijos „Gelbëkit vaikus“ uþsakyta ir 1998 m

e-tais atlikta apklausa, keliam

a pati problema, jos sprendim

o poreikis, uþsienioðaliø patirtis, rem

iamas nem

uðimo ástatym

o priëmim

as ir konstatuojamas vals-

tybës abejingumas ðiam

klausimui. Skelbta ir daugelis kitø publikacijø þiniask-

laidoje, ypaè pastaraisiais metais. 32

27 Ten pat.

28 Ten pat, p. 49.

29 Ten pat, p. 45.

30 Auryla V. Þ

iaurumas lietuviø literatûroje ir vaikas. K

onferencijos „Atrask vaiko teises“, vykusios

1998 m. gruodþio 10–12 d. V

ilniuje, medþiaga. V

ilnius, 1999, p. 22–26. Ádomu tai, kad tø paèiø

metø geguþës m

ënesá vykusioje konferencijoje, skirtoje vaiko teisiø apsaugai, fiziniø bausmiø taiky-

mo vaikam

s Lietuvoje klausimas nebuvo akcentuotas, já savo praneðim

e këlë tik vienas Ðvedijosatstovø D

ick Öguivist. Þ

r. Vaiko teisiø apsaugos garantijos B

altijos ðaliø teisinëse sistemose: situaci-

ja, problemos ir sprendim

o perspektyvos. Phare demokratijos plëtros projektas „T

arptautiniai stan-dartai ir jø taikym

as, ginant vaiko teises Baltijos valstybëse“. 2-osios konferencijos praneðim

ai. Vil-

nius, 1998, p. 106.31 Januðonienë D

. Tëvai terorizuoja vaikus // V

eidas, 1999 02 11, p. 42–43.32 Þ

r. Pakalnienë R. Prievarta gimdo prievartà // Lietuvos þinios, 1999, N

r. 73, p. 19; Verbienë I.

Skriaudikais esame m

es gimæ? // Lietuvos þinios, 2001, N

r. 46. Jazukevièiûtë D., Sam

uolytë V. M

y-lim

i ir nemylim

i // Veidas, 2001 08 02; Alksninis G

., Gudavièiûtë D

. Lietuva – jaunø muðeikø ir

skriaudikø ðalis // Lietuvos rytas, 2001, Nr. 181; Babkauskienë I. A

r ið tiesø Lietuvos vaikai agresy-viausi? // R

espublika, 2001 08 13; Kam

arauskienë D., Ðiuparys G

. Tëvø ánirðio aukos – bejëgiai

vaikai // Lietuvos rytas, 2002, Nr. 213; Beresnevièius G

. Vaikm

uðiai kaip popkultûros stabas //A

tgimim

as/Delfi, 2002 10 03; D

abkevièiûtë L. Smurto prieð vaikus tem

atika dienraðtyje „Lietuvosrytas“ (2002 m

.) // Sociologija. Mintis ir veiksm

as, 2003, Nr. 2, p. 95–102; Jazukevièiûtë D

. Tautai

„vaþiuoja stogas“ // Veidas, 2005 05 05; A

pklausa: nemaþai Lietuvos vaikø patiria em

ociná ir fizinásm

urtà // BN

S/Delfi, 2005 06 15; Lahayne H

. Ar fizinë bausm

ë yra smurtas? // 2006 02 06,

16

Straipsniai

2000 m. sausio 11 d. Lietuvos R

espublikos Vyriausybë patvirtino N

acio-nalinæ program

à prieð vaikø komerciná seksualiná iðnaudojim

à ir seksualinæ prie-vartà. 33 Ði program

a buvo skirta specifinei smurto prieð vaikus problem

atikai irnors ta tem

a glaudþiai susijusi su fizinëmis bausm

ëmis, jø taikym

o (ar uþdrau-dim

o) klausimas ðioje program

oje ir jos ágyvendinimo m

etu skelbtuose leidi-niuose faktiðkai nekeliam

as. 34

2001 m. pradþioje Jungtiniø T

autø vaiko teisiø komitetas pateikë savo

iðvadas dël Lietuvos áþanginës ataskaitos apie Jungtiniø Tautø vaiko teisiø kon-

vencijos nuostatø ágyvendinimà. Jose K

omitetas iðreiðkë susirûpinim

à tuo, kadLietuvoje ðeim

ose ir institucijose yra plaèiai taikomos fizinës bausm

ës vaikams,

o pati visuomenë tai toleruoja, nëra apie tai pakankam

os informacijos. K

omite-

tas paragino „imtis tinkam

ø teisiniø priemoniø, kad bûtø visiðkai uþdraustas bet

koks fiziniø bausmiø vaikø atþvilgiu taikym

as ðeimose“, im

tis visø reikiamø prie-

moniø, kurios „didintø visuom

enës supratimà apie fiziniø bausm

iø daromà þalà

vaiko sveikatai, skatintø visuomenës netolerantiðkum

à ðiam reiðkiniui, o taip pat

leistø suprasti, kad vaikams gali bûti taikom

os kitos, jø orumo neþem

inanèios irK

onvencijos principus atitinkanèios auklëjimo priem

onës ðeimoje, m

okykloje, kitoseinstitucijose.“

35 Paþymëtina, jog Lietuvos R

espublikos Vyriausybës pateiktoje

ataskaitoje ði problema net nebuvo m

inima. 36 Á jà dëm

esá atkreipë nevyriausybi-

Lietuvos krikðèioniø studentø bendrijos internetinis puslapis ww

w.lksb.lt; Saukienë I. M

ûsø vaikai –Europos m

uðeikos // L. T./D

elfi. 2006 03 30; Kurienë A. Sm

urtas prieð vaikus – smurtas prieð visà

visuomenæ // B

ernardinai.lt, 2006 05 29; Gradaitë S. B

erþinë koðë vaikams nesveika // D

ELFI,2006 06 19; Jackevièius M

. Kas apsaugos nuo sm

urto ðeimoje? // D

ELFI, 2006 06 20; Tëvø baus-

mës bijojæs paauglys þalojo save // D

ELFI, 2006 10 24; Kem

erienë S. Spirk ir bus atidaryta? // Atgim

i-m

as, 2006, Nr. 47, p. 3; U

rbonaitë I. Mokytojai sm

urtauja ar tik ginasi nuo mokiniø? // D

ELFI,2007 01 16; W

estcott K. K

odël Olandijoje gyvena laim

ingiausi vaikai Europoje? // Bernardinai.lt,

2007 02 20; Lietuvoje vis daþniau smurtaujam

a prieð vaikus, teigia prokuratûra // Bernardinai.lt,

2007 02 23; Povilaitis R. Patyèios mûsø visuom

enëje yra tapusios norma // Bernardinai.lt, 2007 02 27.

33 Lietuvos Respublikos V

yriausybës nutarimas D

ël nacionalinës programos prieð vaikø kom

ercináseksualiná iðnaudojim

à ir seksualinæ prievartà (2000, Nr. 29) // Þ

in., 2000, Nr. 5-144.

34 Þr. V

aikas tarp prievartos ir iðnaudojimo. V

ilnius: Socialinës apsaugos ir darbo ministerija, 2000,

p. 58.35 Jungtiniø T

autø vaiko teisiø komiteto iðvados dël Lietuvos áþanginës ataskaitos. C

RC

/C/15/A

dd.146. 2001 01 26 25–26 punktai. Þ

r. taip pat Sakalauskas G. V

aikø ir jaunimo teisiø apsauga Lietu-

voje // Praneðimas apie þm

ogaus socialinæ raidà. JTV

P/SPG. V

ilnius, 2001, p. 94.36 Þ

r. Jungtiniø Tautø vaiko teisiø konvencijos nuostatø ágyvendinim

o Lietuvoje ataskaita. 2000 m.

(þr. ww

w.socm

in.lt). Fiziniø bausmiø taikym

o vaikams problem

a taip pat nebuvo paminëta ir kituo-

se svarbiuose tuo metu atliktuose tyrim

uose þmogaus teisiø ir socialinës raidos klausim

ais. Þr. Pra-

neðimas apie þm

ogaus teisiø padëtá Lietuvoje // Þm

ogaus teisiø veiksmø planas (H

UR

IST), V

il-nius, 2002. T

aip pat þr. SAD

M rengtus socialinius praneðim

us 1998, 1999, 2000 ir 2001 metais

17



nës organizacijos, dirbanèios vaiko teisiø apsaugos srityje. Jø parengtame ko-

mentare buvo teigiam

a, kad Lietuvoje „smurto prieð vaikus problem

a tampa ak-

tuali, o valstybë nebepajëgia jos iðspræsti“. 37

2004 metais pateiktoje ataskaitoje Jungtiniø T

autø vaiko teisiø komitetui

apie Vaiko teisiø konvencijos ágyvendinim

à Lietuvoje smurto prieð vaikus te-

mai skiriam

a kur kas daugiau dëmesio. V

isgi plaèiau gvildenamas tik nusikals-

tamas sm

urtas prieð vaikus, o fiziniø bausmiø taikym

o ir toleravimo problem

a-tika Lietuvoje neaptariam

a. 38 T

ik viename ið punktø (p. 294) pateikiam

iLietuvos nacionalinio U

NIC

EF komiteto 2001 m

etais surengto vaikø ir jau-nim

o nuomonës tyrim

o „Jaunimo balsai“ duom

enys apie smurtà plaèiausia pras-

me. A

pibendrinant teigiama, kad „sm

urtinis elgesys (psichologinis arba fizinis smur-

tas) bûdingas 65 procentams Lietuvos ðeim

ø39 (V

akarø Europoje – 55 procentams

ðeimø). 14 procentø Lietuvos vaikø teigia, kad agresyviai jø ðeim

ose elgiamasi daþ-

nai. <…> D

uomenys rodo, kad Lietuvos vaikai, palyginti su V

akarø Europos,labiau toleruoja fiziná ir psichologiná sm

urtà ðeimose ir m

ano, kad tokiomis prie-

monëm

is galima iðspræsti kylanèias problem

as. 29 procentai Lietuvos vaikø mano,

kad problemas galim

a iðspræsti pasikalbëjimu (V

akarø Europoje – 51 procentas),46 procentai Lietuvos vaikø m

ano, kad kartais galima iðspræsti problem

as riksmu

(Vakarø Europoje – 11 procentø).“

40 Ðio tyrimo m

etu taip pat nustatyta, kadabsoliuti daugum

a vaikø yra prieð fizinæ agresijà kaip problemos sprendim

obûdà (72 %

Lietuvoje ir 86 % V

akarø Europoje). Paèiame tyrim

e daromas

apibendrinimas, kad „Lietuvos vaikai, palyginti su V

akarø Europa, labiau tole-ruoja fiziná ir psichologiná sm

urtà ðeimose ir m

ano, kad tokiomis priem

onëmis ga-

(þr. ww

w.socm

in.lt). 2002 metø socialiniam

e praneðime ði problem

a jau minim

a, taèiau nekeliamas

fiziniø bausmiø draudim

o klausimas. Þ

r. Socialinis praneðimas 2002 // SA

DM

, Vilnius, 2003,

p. 52. Ði problema tiesiogiai nem

inima vëlesniuose 2003 ir 2004 m

etø praneðimuose. 2005–

2006 m. praneðim

e trumpai aptarta sm

urto prieð vaikus statistika (p. 89–90), o fiziniø bausmiø

vaikams taikym

o problematika taip pat neanalizuojam

a. Þr. Socialinis praneðim

as 2005–2006 //SA

DM

, Vilnius, 2006.

37 Lietuvos Respublikos nevyriausybiniø organizacijø kom

entaras Lietuvos Respublikos ataskaitai

„Jungtiniø Tautø vaiko teisiø konvencijos nuostatø ágyvendinim

as Lietuvos Respublikoje (1999)“.

Vilnius, 2000, p. 11.

38 Jungtiniø Tautø vaiko teisiø konvencijos ágyvendinim

o ataskaita. Patvirtinta Lietuvos Respubli-

kos Vyriausybës nutarim

u Nr. 142 // Þ

in., 2004, Nr. 24-739, P. 22 (p. 175), 36–39.

39 Atkreiptinas dëm

esys á tai, kad „Gelbëkit vaikus“ organizacijos 1998 m

. atliktoje (aukðèiau mini-

moje) apklausoje tokiø ðeim

ø buvo 49,6 %.

40 Ten pat, p. 39 (p. 294). Þ

r. taip pat „Jaunimo balsai“. V

aikø ir jaunimo nuom

onës tyrimas.

UN

ICEF. Lietuva. 2001, p. 14–15, 32.

18

Straipsniai

lima iðspræsti kylanèias problem

as. Tai, m

atyt, pirmiausia yra daþniau jø paèiø

patiriamo sm

urto padarinys (tiek ðeimose, tiek kitais atvejais).“

41

2003 m. lapkrièio 23–26 d. Europos þm

ogaus teisiø komisaras A

lvaro Gil-

Robles, lankydamasis Lietuvoje, pabrëþë aptariam

o klausimo aktualum

à Lietu-vai ir atkreipë dëm

esá, kad Lietuvoje dar nëra teisës akto, numatanèio konkre-

èius veiksmus kovai prieð sm

urtà (ypaè pabrëþë smurtà ðeim

oje). 42

2003 metais V

aiko teisiø informacijos centro iðleistam

e leidinyje „Suau-gæs þm

ogus neturi muðti vaiko“, parengtam

e organizacijos „Gelbëkit vaikus“

vykdyto projekto pagrindu, teigiama, jog Lietuvoje sm

urto prieð vaikus pro-blem

a yra viena aktualiausiø (taip pat, kaip ir daugelyje kitø ðaliø). 43 Ðiam

eleidinyje vaiko teises ginanèiø organizacijø koalicijos vardu aiðkiai ir nedvip-rasm

iðkai raginama parengti vaikø m

uðimà auklëjim

o tikslais draudþianèiasástatym

ø pataisas. Ðis leidinys, kiek þinoma ðio straipsnio autoriam

s, Lietuvo-je buvo pirm

asis, kuriame nacionalinës ir tarptautinës praktikos analizës pa-

grindu pamëginta vaizdþiai ir aiðkiai atsakyti á klausim

à, ar reikia ástatyminiø

draudimø m

uðti vaikus.2005 m

etø pabaigoje Lietuvos Respublikos Seim

o uþsakymu T

eisës insti-tute parengtoje þm

ogaus teisiø padëties analizës ataskaitoje aptariant smurto

prieð vaikus klausimus teigiam

a, jog „visuomenës ir valstybës neigiam

à poþiûrá ábet koká vaikø fiziná baudim

à iðreikðtø „nemuðim

o“ (angl. k. anti-spanking) ásta-tym

o priëmim

as“. 44 Taip bûtø aiðkiai iðreikðta valstybës pozicija dël besàlygiðko

fiziniø bausmiø taikym

o vaikams uþdraudim

o.T

oks ástatymo parengim

as numatytas 2005 m

etø pradþioje Lietuvos Res-

publikos Vyriausybës patvirtintoje V

aiko gerovës valstybës politikos strategijo-je (priem

oniø plano 1.8. p., 2006 m.). 45 T

aip pat paþymëtina, jog tø paèiø

41 Ten pat, p. 15.

42 Þm

ogaus teisiø komisaro Alvaro G

il-Robleso ataskaita apie jo vizità á Lietuvà 2003 m. lapkrièio

23–26 d. (þr. ww

w.urm

.lt). Taip pat þr. Lietuvos R

espublikos vaiko teisiø apsaugos kontrolieriausveiklos ataskaita 2003 m

., p. 18. (þr. http://vaikams.lrs.lt/inform

aciniai/ataskaita2003.doc ).43 Suaugæs þm

ogus neturi muðti vaiko. V


acijos centras, 2003, p. 3.44 K

ietytë L. Vaikø teisës // Þ

mogaus teisës Lietuvoje. V

ilnius, 2005, p. 205–206. Þr. taip pat

teorinës praktinës konferencijos „Pagalba vaikui, nukentëjusiam nuo sm

urto“, vykusios 2005 05 12–13 V

ilniuje, praneðimø m

edþiagà.45 Lietuvos R

espublikos Vyriausybës nutarim

as Dël vaiko gerovës valstybës politikos strategijos ir jos

ágyvendinimo priem

oniø 2005–2012 m. plano patvirtinim

o (2005 02 17, Nr. 184) // Þ

in., 2005,N

r. 25-802.

19



metø viduryje Lietuvos R

espublikos Vyriausybë patvirtino N

acionalinæ smurto

prieð vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2005–2007 m

etø programà, 46 ta-

èiau fiziniø bausmiø taikym

o klausimas joje neakcentuojam

as.

TA

RPT

AU

TIN

ËS REK

OM

END

AC

IJOS

Jungtiniø Tautø vaiko teisiø konvencija ir kiti dokum

entaiJungtiniø T

autø (toliau – JT) vaiko teisiø konvencija (1989 m

.) átvirtinavalstybës atsakom

ybæ uþ vaiko apsaugà nuo ávairiausio pobûdþio fizinio ar psi-chologinio sm

urto, áþeidimø ar piktnaudþiavim

o, prieþiûros nebuvimo ar nerû-

pestingo elgesio, grubaus elgesio ar iðnaudojimo, áskaitant seksualiná piktnau-

dþiavimà (19 str.). Svarbu atkreipti dëm

esá, jog pagal Konvencijà valstybë, esant

minëtiem

s pavojams, turi vaikà apginti nuo tëvø, teisëtø globëjø ar kuriø nors

kitø já globojanèiø asmenø.

Vaiko teisiø kom

itetas, atsakingas uþ ðios Konvencijos ágyvendinim

o prie-þiûrà, aiðkindam

as ðià Konvencijos nuostatà pabrëþë, jog daugelis K

onvencijosstraipsniø turi bûti taikom

i atsiþvelgiant á 19 straipsná. Prie tokiø Konvencijos

straipsniø Kom

itetas priskiria:• 5 straipsnyje num

atytà tëvø, globëjø ar kitø, pagal ástatymà uþ vaikà at-

sakanèiø asmenø atsakom

ybæ, teises ir pareigas vaikà pakreipti ir jam vadovau-

ti, naudojantis ðia Konvencija pripaþintom

is teisëmis;

• 28 straipsnio 2 dalyje numatyta valstybës pareiga uþtikrinti, jog draus-

më m

okyklose bûtø palaikoma m

etodais, atspindinèiais pagarbà vaiko orumui

atitinkamai pagal ðios K

onvencijos reikalavimus;

• 40 straipsná, pagal kurá valstybës dalyvës pripaþásta kiekvieno vaiko, áta-riam

o paþeidus baudþiamuosius ástatym

us, kaltinamo arba pripaþástam

o kaltudël jø paþeidim

o, teisæ, kad su juo bûtø elgiamasi stengiantis ugdyti jo orum

à irreikðm

ingumà, pagarba þm

ogaus teisëms ir pagrindinëm

s laisvëms;

• kai kuriuos kitus straipsnius.K

ituose JT dokum

entuose, susijusiuose su vaikais, plëtojamos ir detalizuo-

jamos V

aiko teisiø konvencijoje átvirtintos nuostatos: 47

46 Lietuvos Respublikos V

yriausybës nutarimas N

acionalinës smurto prieð vaikus prevencijos ir pagalbos

vaikams 2005–2007 m

etø programos patvirtinim

o (2005 05 04, Nr. 491) // Þ

in., 2005, Nr. 58-2021.

47 Ðie dokumentai pateikti leidinyje Aidukas M

. Jungtiniø Tautø dokum

entø rinkinys. Nusikalstam

umo

prevencija ir baudþiamoji justicija. Standartai ir norm

os. Vilnius: T

eisinës informacijos centras, 2004.

Taip pat þr. D

rakðas R. Svarbesni nepilnameèiø baudþiam

osios atsakomybës klausim

ai. Vilnius, 2005.

20

Straipsniai

1) JT nepilnam

eèiø nusikalstamum

o prevencijos gairëse (Rijado gairëse)

akcentuojama, jog be savo akadem

inës ir profesinio mokym

o veiklos, ðvietimo

sistemos turëtø atkreipti iðskirtiná dëm

esá á pozityvios emocinës jaunø asm

enøparam

os stiprinimà ir blogo psichologinio elgesio su jais vengim

à, taip pat gru-biø drausm

iniø priemoniø, ypaè fizinës bausm

ës, vengimà (25 p.).

2) JT nepilnam

eèiø, ið kuriø atimta laisvë, apsaugos taisyklëse (H

avanostaisyklëse) átvirtinta, jog grieþtai draustinos visos drausm

inës priemonës, suke-

lianèios þiaurø, neþmoniðkà ar þem

inamà elgesá, áskaitant fizines bausm

es, uþ-darym

à á tamsias vienutes, uþdarym

à arba kalinimà vienutëje ar bet kokias kitas

bausmes, galinèias kelti pavojø fizinei ar psichinei nepilnam

eèio sveikatai (67 p.).3) JT

standartinëse minim

alios teisingumo vykdym

o nepilnameèiam

s tai-syklëse (Pekino taisyklëse) prim

enama, jog nepilnam

eèiams netaikom

os fizinësbausm

ës (17.3 p).

Jungtiniø Tautø vaiko teisiø kom

iteto rekomendacijos

Vaiko teisiø kom

itetas pabrëþia, jog Konvencija ragina valstybes perþiûrëti

savo ástatymus ir uþtikrinti, kad jokio lygio prievarta vaikø atþvilgiu nebûtø

toleruojama. Ypaè iðskiriam

a ðeima, m

okyklos, bausmiø atlikim

o sistema. B

ûti-nos tiek ástatym

ø leidybos, tiek ðvietimo priem

onës poþiûriui ir praktikai pa-keisti. K

omitetas atkreipë dëm

esá, jog nuostatos, draudþianèios fizines bausmes

ðeimose ir m

okyklose, turi daugiau auklëjamàjá (ðvietëjiðkà), o ne baudþiam

àjápoveiká, ir kad tokio pobûdþio reform

os turëtø ne padidinti, o sumaþinti tëvø,

persekiojamø uþ prievartà prieð vaikus, skaièiø, bûtent dël pasikeitusio poþiûrio.

Daugum

oje valstybiø ástatymai gina vaikus nuo sunkiø fiziniø suþalojim

ø, daþ-nai vadinam

ø þiauriu elgesiu su vaikais. Taèiau labai daug ðaliø savo baudþia-

muosiuose ar civiliniuose (ðeim

os) ástatymuose átvirtina tëvø, globëjø, m

okyto-jø teises naudoti fizines bausm

es, su sàlyga, jei jos yra „protingos“ ar „saikingos“.K

omitetas grieþtai kritikuoja tokius teisës aktus. Skiriam

oji riba tarp leistinosprievartos ir neleistinos yra dirbtinë. Labai lengva nepastebim

ai pereiti ið vienolygm

ens á kità. Kita vertus, tai ir principo klausim

as – kodël, neleidþiant taikytijokios prievartos prieð suaugusiuosius, vaikam

s esama tam

tikrø iðlygø. 48

Valstybës, ratifikuodam

os JT vaiko teisiø konvencijà, ásipareigoja im

tis vi-sø reikiam

ø teisiniø, administraciniø, socialiniø ir ðvietim

o priemoniø, kad bû-

48 Implem

entation Handbook for the C

onvention on the Rights of the C

hild. UN

ICEF. 1998,

p. 240–247.

21



tø ágyvendinamas 19 straipsnis. T

arp tokiø apsaugos priemoniø reikiam

ais at-vejais gali bûti ir veiksm

ingos socialinës programos, leidþianèios suteikti para-

mà vaikui ir já globojantiem

s asmenim

s, taip pat iðaiðkinti, praneðti, perduotinagrinëti, tirti, gydyti ir im

tis kitø priemoniø m

inëtais þiauraus elgesio su vaikuatvejais, o prireikus iðkelti baudþiam

àjà bylà.V

aiko teisiø komitetas valstybiø nariø pateikiam

ø ataskaitø apie Konvenci-

jos ágyvendinimà gairëse dël 19 straipsnio iðskiria valstybëm

s klausimus, susi-

jusius ir su valstybëse taikomom

is priemonëm

is fizinëms bausm

ëms uþdrausti:

– Ar ástatym

ai (baudþiamieji ir/ar ðeim

os) apima visø rûðiø fizinës ir proti-

nës prievartos draudimà, áskaitant fizines bausm

es, þeminim

à, suþalojimus, sm

ur-tà, neprieþiûrà ir iðnaudojim

à, inter alia ðeimose, globos ástaigose, vieðose ir

privaèiose (ðvietimo ar bausm

iø vykdymo) ástaigose?

– Kokios auklëjam

osios ir ðvieèiamosios bei kitos priem

onës buvo patvir-tintos ir kokiø im

tasi siekiant skatinti pozityvias ir be prievartos auklëjimo,

drausminim

o ir globos formas?

49

Vaiko teisiø kom

itetas laikosi nuomonës, jog fiziniø bausm

iø taikymas na-

muose ar ávairiose institucijose teisiniu ir socialiniu poþiûriu nesuderinam

as suJT

vaiko teisiø konvencijos nuostatomis. Jis rekom

enduoja „uþdrausti visas fizi-nes bausm

es, taip pat ir ðeimoje, bei siûlo organizuoti kam

panijas, kurios padëtøvisuom

enei geriau suvokti neigiamà fiziniø bausm

iø poveiká ir skatintø plëtoti po-zityvià neprievartinæ vaikø auginim

o ir ðvietimo veiklà.“

50 Kom

itetas pabrëþia,jog yra nesuvokiam

a, kodël visuomenës, draudþianèios ir baudþianèios uþ fiziná

smurtà tarp suaugusiøjø, ið dalies toleruoja suaugusiøjø sm

urtà prieð vaikus irvienareikðm

iðkai akcentuoja, kad „smurtas prieð vaikus bet kuriuo atveju yra ne-

priimtinas 51“. N

et ir lengvos fizinës bausmës gali eskaluoti pavojingesná sm

urtà.„Ðeim

ose, kuriose normalu m

uðti vaikus, jie baudþiami vis grieþèiau. V

ienintelisðansas iðvengti sunkiø piktnaudþiavim

o atvejø yra dëmesingai reaguoti á lengvas

smurto prieð vaikus form

as ir jas uþdrausti 52“. Svarbu propaguoti teiginá, kadm

uðimas (sm

urtas) yra þmogaus teisiø paþeidim

as.T

oliau Kom

itetas pabrëþia, kad „smurtiniai vaikø auklëjim

o metodai m

okoklaidingo konfliktø sprendim

o modelio. M

uðimas yra geriausia sm

urtinio elgesio

49 Plaèiau þr. Jungtiniø Tautø vaiko teisiø konvencijos ágyvendinim

o vadovas. Patikros lapai. UN

I-C

EF, p. 50–52.

50 Suaugæs þmogus neturi m

uðti vaiko. Vilnius, V

aiko teisiø informacijos centras, 2003, p. 11.

51 Child M

altreatment D

eaths in Rich Nations. U

NIC

EF, 2003, p. 31.52 T

en pat.

22

Straipsniai

mokykla. Ádom

u yra tai, kad pagrindinë prieþastis, dël kurios tëvai muða savo vai-

kus, yra faktas, jog ðie patys kà nors primuðë. V

aikui siunèiamos þinios paradoksas

yra akivaizdus: „Kitø m

uðti negalima. K

ad tai suþinoèiau, gavau antausá 53“.Paþym

ëtina, jog 2002 m. geguþës 10 d. JT

Generalinës asam

blëjos spe-cialiojoje sesijoje vaikø klausim

ais buvo priimtas veiksm

ø planas, kuriame ak-

centuota, kad „namø sm

urtas ir seksualinis smurtas prieð m

oteris ir vaikus yraproblem

a daugelyje pasaulio ðaliø“. 54 Ágyvendinant vaikø teisæ bûti apsaugotiems

nuo prievartos, neprieþiûros, iðnaudojimo ir sm

urto formø, buvo nutarta para-

ginti visas ðalis priimti ir vykdyti ástatym

us, „skatinanèius strategijø ir programø,

ginanèiø vaikus nuo visø smurto, neprieþiûros, prievartos ir iðnaudojim

o formø

namuose, m

okykloje ar kitose institucijose, darbo vietoje arba bendruomenëje, ágy-

vendinimà“, taip pat „didinti þinojim

à apie vaikø negynimo nuo sm

urto, prievar-tos ir iðnaudojim

o neteisëtumà ir liûdnas pasekm

es“. 55

Atsakydam

as á Lietuvos antrosios ataskaitos apie JT vaiko teisiø konven-

cijos ágyvendinimà, K

omitetas „sveikindam

as priemones, kuriom

is siekiama

nacionalinius teisës aktus suderinti su Konvencijos reikalavim

ais, ypaè Vaiko

gerovës valstybës politikos strategijà ir jos ágyvendinimo priem

oniø planà 2005–2012 m

., pastebi, jog tam tikrose srityse, inter alia, vaikø – aukø apsauga nuo

prievartos, fiziniø bausmiø, taip pat jø fizinës bei psichologinës reabilitacijos ir

reintegracijos uþtikrinimas, nacionaliniai ástatym

ai dar nëra galutinai suderin-ti su K

onvencija.K

omitetas kvieèia valstybæ naræ im

tis visø bûtinø priemoniø, kad bûtø vi-

sais atþvilgiais uþtikrintas nacionaliniø ástatymø atitikim

as Konvencijos reika-

lavimam

s.Sveikindam

a dialogo metu valstybës narës prisiim

tà ásipareigojimà uþdrausti

fizines bausmes ðeim

oje, Kom

itetas ir toliau iðreiðkia susirûpinimà dël daþnai pasi-

kartojanèio fiziniø bausmiø naudojim

o (ypaè ðeimoje), kurá lem

ia bendras toleruo-jam

as poþiûris á tokià praktikà.

53 Todesfälle bei K

indern durch Misshandlungen und V

ernachlässigung in den Industrieländern. Zu-

samm

enfassung der internationalen Vergleichstudie „C

hild Maltreatm

ent Deaths in R

ich Nations“.

UN

ICEF-Innocenti R

eport Card N

r. 5, Florenz, August 2003, p. 9. Plaèiau þr. Jungtiniø T

autøvaiko teisiø konvencijos ágyvendinim

o vadovas. UN

ICEF, 2002, p. 179–191; taip pat N

ewell P.,

Ham

marberg T

. Teisë nebûti m

uðamam

// Vaikø teisës. N


ilnius: Vaiko

teisiø informacijos centras, 2002, p. 101–111.

54 Jungtiniø Tautø G

eneralinës asamblëjos specialiosios sesijos vaikø klausim

ais veiksmø planas.

2002, p. 22–23.55 T

en pat, p. 23–24.

23



Kom

itetas valstybei narei rekomenduoja:

a) tiesiogiai uþdrausti fizines bausmes ðeim

oje ir ágyvendinti esanèiusdraudim

us (iðskirta straipsnio autoriø);b) atlikti iðsam

ø ir visapusiðkà tyrimà fiziniø bausm

iø prieþastims, pobûdþiui,

paplitimui ávertinti, taip pat nuodugniai ávertinti iki ðiol valstybës naudotø prie-

moniø poveiká siekiant sum

aþinti ir panaikinti fizines bausmes;

c) plëtoti priemones, kurios gerintø þalingo fiziniø bausm

iø þalos supratimà

ir tokiu bûdu keisti bendrà visuomenës poþiûrá á fiziniø bausm

iø taikymo prak-

tikà, skatinant pozityvias, be prievartos, visø dalyvavimu pagrástas vaikø auklëji-

mo priem

ones“. 56

2006 m. sausá JT

vaiko teisiø komitete Lietuvos R

espublikos Vyriausybës

atstovai, gindami valstybës pozicijà dël JT

vaiko teisiø konvencijos ágyvendini-m

o ataskaitos, pabrëþë valstybës ketinimus átvirtinti specialø ir aiðkø draudim

àástatym

e. 57 Taèiau kol kas jokiø konkreèiø þingsniø nëra num

atyta netgi naujaiSocialinës apsaugos ir darbo m

inisterijos Vaikø ir jaunim

o skyriaus kartu sukitom

is suinteresuotomis institucijom

is bei organizacijomis parengtam

e JT vaiko

teisiø komiteto iðvadø ágyvendinim

o plane. 58

Europos Tarybos rekom

endacijosEuropos T

arybos Ministrø K

omitetas 1985 m

. kovo 26 d. priëmë reko-

mendacijà R

(85)4 Dël sm

urto ðeimoje ir pasiûlë valstybëm

s narëms „perþiûrë-

ti savo teisës aktus, suteikianèius galià bausti vaikus, ir apriboti fiziniø bausmiø

taikymà ar jas visiðkai uþdrausti, nors tokio draudim

o paþeidimas nebûtinai turi

bûti susijæs su kriminaline bausm

e“ (12 p.). 59 1990 metais Europos T

arybos Mi-

56 27 January 2006, CR

C/C

/LTU

/CO

/2 Unedited V

ersion, Concluding observations on second

report, paras 8, 9, 37 and 38 (a, b and c)). Global Initiative to End A

ll Corporal Punishm

ent ofC

hildren http://ww

w.endcorporalpunishm

ent.org/pages/frame.htm

l57 Þ

r. Global Initiative to End A

ll Corporal Punishm

ent of Children http://w

ww

.endcorporalpunis-hm


l58 D

ël Jungtiniø Tautø vaiko teisiø kom

iteto iðvadø ágyvendinant JT vaiko teisiø konvencijà Lietu-

voje. Paskelbta 2007 02 13, p. 19; þr. http://ww

w.socm

in.lt/index.php?-566603514 (paskutiná kartàprisijungta 2007 02 27).59 R

ecomm

endation No. R

85(4) of the Com

mitee of M

inisters to Mem

ber States on violence in thefam

ily (adopted by the Com

mitee of M

inisters on 26 March 1985, at the 382nd m

eeting of theM

inisters Deputies). Þ

r. taip pat Prokopèik M. Þ

mogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos kon-

vencija ir jos átaka vaiko teises reglamentuojanèiai Lietuvos ástatym

ø sistemai // V

aiko teisës ir pilie-tinë visuom

enë. Vilnius, 2000, p. 21; „A

r teisus stipresnis?“. Smurto prieð vaikus apþvalga Lietuvo-

je. Vilnius, 1999, p. 35–36.

24

Straipsniai

nistrø Kom

itetas priëmë rekom

endacijà R (90)2 D

ël socialiniø priemoniø, su-

sijusiø su smurtu ðeim

oje. 60 Joje smerkiam

i tokie ugdymo bûdai, kai taikom

osfizinës bausm

ës ar kitoks þeminantis elgesys, akcentuojam

a ugdymo be prievar-

tos bûtinybë (V skirsnio 2 dalis).

Europos Sàjungos politikaEuropos Sàjungos (toliau – ES) politikoje ir dokum

entuose neskiriama daug

dëmesio vaiko teisiø apsaugai. T

ai nëra ES teisës reguliavimo dalykas ir papras-

tai ðià sritá paliekama ðalim

s narëms reglam

entuoti nacionaliniais ástatymais.

Sutarties dël Konstitucijos Europai II-84 straipsnyje tik uþsim

enama, jog vai-

kai turi teisæ á bûtinà apsaugà ir globà jø gerovei uþtikrinti. Jie gali laisvai reikðtisavo nuom

onæ. Taèiau konkretesniø nuostatø prievartos prieð vaikus klausi-

mais, ES K

onstitucijoje nëra.

Europos þmogaus teisiø teism

o praktikaEuropos þm

ogaus teisiø teismas (toliau – T

eismas) bei Europos þm

ogausteisiø kom

isija (toliau – Kom

isija) savo praktikoje ne kartà nagrinëjo bylas,susijusias su fiziniø bausm

iø taikymu ávairiose gyvenim

o sferose, tarp jø irnam

uose, mokykloje bei bausm

iø vykdymo sistem

oje. Atkreiptinas dëm

esys,jog ðios institucijos nagrinëja skundus dël Europos þm

ogaus teisiø ir pagrindi-niø laisviø apsaugos konvencijos

61 (toliau – Konvencija) paþeidim

ø. Minëtais

klausimais paprastai yra tiriam

a, ar nebuvo paþeistas Konvencijos 3 straips-

nis, pagal kurá niekas negali bûti kankinamas, baudþiam

as su niekuo neturibûti þiauriai, neþm

oniðkai ar þeminant orum

à elgiamasi. K

onvencijoje numa-

tytos teisës ir laisvës turi bûti uþtikrinamos visiem

s vienodai – tiek vaikams,

tiek suaugusiesiems. T

aèiau ðios Konvencijos reikalavim

ai bei nustatyti stan-dartai nebûtinai sutam

pa su kitø tarptautiniø dokumentø num

atytais. Pavyz-dþiui, JT

vaiko teisiø konvencija tam tikrais klausim

ais gali numatyti dides-

nius ir detalesnius reikalavimus valstybëm

s, ratifikavusioms pastaràjà

Konvencijà.

60 R

ecomm

endation No. R

(90) 2 of the Com

mitee of M

inisters on Social Measures concerning

Violence w

ithin the Family.

61 Europos þm

ogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencija // Þin., 1995, N

r. 40-987.

25



A. prieð Didþiàjà Britanijà – viena ið þinom

iausiø Teism

o bylø dël fizinësprievartos naudojim

o prieð vaikus namuose. 62 Pareiðkëjas A

., gimæs 1984 m

.,1990 m

. kartu su broliu pateko á vietiná vaikø apsaugos registrà dël „þinomos

fizinës prievartos, naudotos prieð juos“. Jø motinos sugyventinis tàkart buvo

policijos áspëtas. Vëliau kaltininkas vedë berniukø m

amà ir tapo jø patëviu.

1993 m. A

. klasës auklëtoja informavo atitinkam

as socialines tarnybas, jog yraþenklø, kad berniukas buvo m

uðtas rykðte. Smurto þym

es patvirtino ir gydyto-jas. B

erniuko patëviui buvo iðkelta baudþiamoji byla, kurioje jis kaltinam

as kû-no suþalojim

u. Kaltininkas neigë, kad kartkartëm

is posûná iðplakdavo rykðte,taèiau, anot jo, tai buvo bûtina ir protinga, nes A

. buvo sunkus vaikas, neklausy-davæs tëvø, nesilaikydavæs drausm

ës mokykloje. D

idþiosios Britanijos teism

aspatëvá pripaþino nekaltu.

Tuo m

etu galiojæ Didþiosios B

ritanijos ástatymai num

atë baudþiamàjà atsa-

komybæ uþ tyèiná bei neatsargø kûno suþalojim

à. Atsakom

ybë buvo numatyta ir

pagal Vaikø ir jaunuoliø ástatym

à (1933 m.) uþ vaikø suþalojim

à ar blogà elgesásu jais, jei tai galëjo sukelti bereikalingas jø kanèias arba sutrikdyti sveikatos.

Svarbu pabrëþti, jog pagal baudþiamojo proceso ástatym

us kaltinanèiajaipusei (prokurorui) tenka árodinëjim

o naðta, siekiant átikinti prisiekusiuosius,jog suþalojim

as konkreèiu atveju nelaikytinas leistina vaiko bausme. T

ëvai irasm

enys in loco parentis yra ginami ástatym

o, jei jø vaikui pritaikyta bausmë

buvo saikinga ir protinga atitinkamom

is sàlygomis. M

okytojo pritaikyta vaikuifizinë bausm

ë gali bûti neþmoniðka ar þem

inanti. Vertinant, ar ji tokia nebuvo,

kreipiamas dëm

esys á bylos aplinkybes, bausmës skyrim

o prieþastis, pobûdá,paskyrim

o greitá (laikà) ir pan. (Ðvietimo ástatym

as, 1993 m.).

Pareiðkëjas A. praðë, kad T

eismas ne tik iðnagrinëtø, ar buvo paþeistas K

on-vencijos 3 straipsnis, o ir patvirtintø, jog nacionaliniai ástatym

ai neturi tiesio-giai ar su tam

tikromis iðlygom

is toleruoti bet kokio lygio tyèinës prievartosprieð vaikus. D

idþiosios Britanijos V

yriausybës atstovai reikalavo, kad Teism

asapsiribotø konkretaus atvejo iðnagrinëjim

u ir neformuluotø bendrø teiginiø

apie vaikams taikom

as fizines bausmes.

62 A

. prieð Didþiàjà B

ritanijà byla. Europos þm

ogaus teisiø teismo sprendim

as. 1998 m.

rug

sëjo 2

3 d

. h

ttp://cm

iskp

.echr.coe.in

t////tkp

19

7/view

hb

km

.asp?action

=open

&table=

11

32

74

6F

F1

FE

2A

46

8A

CC

BC

D1

76

3D

4D

81

49

&key=

81

3&

sessionId

=6996438&skin=hudoc-en&

attachment=true Þ

r. taip pat Suaugæs þmogus neturi m

uðti vaiko.gV


acijos centras, 2003, p. 13.

26

Straipsniai

Bylà nagrinëjusi K

omisija ir T

eismas pripaþino, jog ðiuo atveju buvo paþeis-

tas Konvencijos 3 straipsnis. T

eismas pabrëþë, jog 3 straipsná paþeidþiantys

atvejai turi apimti tam

tikro, bent minim

alaus lygio þiaurumà, sunkum

à. Ar ðis

minim

alus lygis pasiektas, yra vertinimo dalykas, atsiþvelgiant á bylos aplinky-

bes, blogo elgesio pobûdá, kontekstà, trukmæ, fizines ir protines pasekm

es, tamtikrais atvejais am

þiø, lytá, sveikatos bûklæ ir pan. Nagrinëjam

u atveju buvonustatyta, jog berniukas buvo m

uðamas tam

tikra jëga ir ne vienà kartà. Teism

om

anymu, toks elgesys yra pakankam

as minim

aliam þiaurum

o lygiui pasiekti,taigi turëtø bûti uþdraustas pagal K

onvencijos 3 straipsná.T

eismas pripaþino, jog pagal K

onvencijos 1 straipsná valstybës narës ásipa-reigoja kiekvienam

jos jurisdikcijoje esanèiam asm

eniui uþtikrinti Konvencijo-

je numatytas teises ir laisves. V

adinasi, ágyvendindamos K

onvencijos 3 straips-ná, valstybës privalo im

tis priemoniø, kad jos jurisdikcijoje esantys asm

enysnepatirtø kankinim

o, neþmoniðko ar þem

inanèio elgesio ar bausmiø, áskaitant

ir minëtà privaèiø asm

enø elgesá. Vaikai ir kiti paþeidþiam

i asmenys turi bûti

itin ginami valstybës nuo tokiø sunkiø asm

enybës vientisumo paþeidim

ø.T

eismas pabrëþë, jog D

idþiosios Britanijos ástatym

ø numatytas „protingas

baudimas“, kurá tëvai gali taikyti vaikam

s, nesuteikia ir neuþtikrina tinkamos

apsaugos pareiðkëjui nuo elgesio ir bausmiø, prieðtaraujanèiø K

onvencijos3 straipsniui. V

yriausybë su tuo sutiko ir pripaþino, jog minëtos ástatym

o nuo-statos turi bûti pakeistos. N

agrinëjamu atveju T

eismas konstatavo, kad toks

apsaugos neuþtikrinimas paþeidþia K

onvencijos 3 straipsná. Vyriausybë ásipa-

reigojo imtis ástatym

o pakeitimø.

Daug diskusijø sukëlë C

ostello-Roberts prieð Didþiàjà Britanijà byla. 63 C

os-tello-Roberts 1985 m

. buvo septyneriø metø berniukas, kurá m

ama iðsiuntë m

o-kytis á m

okyklà, garsëjusià grieþtomis drausm

ës taisyklëmis. T

aèiau mam

a neþi-nojo, jog drausm

ei uþtikrinti mokykloje vaikam

s taikomos fizinës bausm

ës.Spalio m

ënesá naujam m

okiniui surinkus atitinkamà skaièiø áspëjim

ø uþ draus-m

æ, pedagogai nusprendë jam pritaikyti vienà ið bausm

iø drausmei uþtikrinti –

trys smûgiai per uþpakalá (per kelnes) su batu gum

iniu padu. Bausm

ë buvoávykdyta aðtuntà dienà po paskutinio ávykio, uþ kurá buvo gautas áspëjim

as.

63 Costello-Roberts prieð D

idþiàjà Britanijà byla. Europos þmogaus teisiø teism

o sprendimas. 1993 m

.vasario 23 d. http://cm

iskp.echr.coe.int/tkp197/portal.asp?sessionId=6996438&skin=hudoc-en&

ac-tion=request

27



1986 m. buvo panaikintas ástatym

as, leidþiantis Didþiosios B

ritanijos mo-

kytojams, dirbantiem

s valstybës ar vietos valdþios finansuojamose m

okyklose,taikyti vaikam

s fizines bausmes. T

aèiau toks mokytojø pateisinim

as liko galiotiprivaèiose m

okyklose, ten jie ir toliau galëjo „auklëti” vaikus, kuriø drausmei

uþtikrinti naudoti „protingà baudimà“.

Teism

as ðioje byloje nusprendë, jog Konvencijos 3 straipsnis nebuvo pa-

þeistas, taèiau sprendimas priim

tas 5 teisëjams balsavus uþ tokià pozicijà, o 4 tei-

sëjams balsavus prieð. T

eisëjai, balsavæ prieð tokià pozicijà, savo atskiroje nuomo-

nëje iðdëstë, jog, jø nuomone, bet kuri fizinë bausm

ë mokykloje yra pakankam

a,kad bûtø pripaþinta K

onvencijos 3 straipsnio paþeidimu. Fizinë bausm

ë yra ty-èinis asm

ens orumo ir fizinio vientisum

o suþalojimas. Þ

mogaus m

uðimas netgi

uþ blogà elgesá ðiais laikais jau yra nepriimtina bausm

ë ir laikytina þeminanèiu

elgesiu. Net neanalizuojant visø konkreèios situacijos detaliø, galim

a teigti, jogfizinë bausm

ë savo esme yra pakankam

as smûgis asm

enybei ir jos paþeminim

as,todël laikytinas K

onvencijos paþeidimu. T

eisëjai pabrëþë, jog bûtina keisti nusi-stovëjusá poþiûrá á vaikam

s taikomas fizines bausm

es ir diegti nuostatà, jog fizi-nës bausm

ës vaikø atþvilgiu savo paèia esme yra neþm

oniðkos ir þeminanèios.

Ði mintis vëliau, ypaè priëm

us JT vaiko teisiø konvencijà, vis daþniau buvo

minim

a Teism

o pozicijoje bei atsispindëdavo jo sprendimuose (pavyzdþiui, jau

aptarta A. prieð D

idþiàjà Britanijà byla).

TEISIN

IS REG

LAM

ENT

AV

IMA

S LIETU

VO

JEFiziniø bausm

iø mokyklose draudim

asLietuvos R

espublikos teisës aktuose nëra tiesioginës nuostatos, jog fizinësbausm

ës mokykloje draudþiam

os, tai nutyli ir galiojantis Lietuvos Respublikos

ðvietimo ástatym

as. 64

Vaiko teisiø apsaugos pagrindø ástatym

o65 49 straipsnio 2 dalyje num

aty-tas nebaigtinis galim

ø taikyti poveikio priemoniø sàraðas vaikui, paþeidusiam

mokym

o, auklëjimo (globos) ástaigos vidaus tvarkos taisykles ar m

okinio elge-sio norm

as. Jam gali bûti taikom

os drausminës auklëjam

ojo poveikio priemo-

64 Lietuvos Respublikos ðvietim

o ástatymo pakeitim

o ástatymas // Þ

in., 2003, Nr. 63-2853 (su

vëlesniais pakeitimais).

65 Lietuvos Respublikos vaiko teisiø apsaugos pagrindø ástatym

as // Þin., 1996, N

r. 33-807 (suvëlesniais pakeitim

ais).

28

Straipsniai

nës: pastaba, papeikimas, grieþtas papeikim

as, atitinkamas elgesio ávertinim

as,kitos ástatym

ø nustatytos poveikio priemonës.

Adm

inistraciniø teisës paþeidimø kodekso

66 181(3) straipsnyje numatyta

atsakomybë m

okymo, auklëjim

o, sveikatos prieþiûros ir kitø institucijø bei ástai-gø, kuriø þinioje (priþiûrim

as) yra vaikas, vadovams, auklëtojam

s ar kitiems jiem

sprilygstantiem

s asmenim

s uþ savo pareigø nevykdymà arba netinkam

à vykdymà,

fiziná ar psichiná vaiko þalojimà ar kitoká vaiko teisiø paþeidim

à. Padaræ ðá paþei-dim

à minëti asm

enys baudþiami nuo vieno ðim

to iki penkiø ðimtø litø bauda.

Fiziniø bausmiø draudim

as bausmiø vykdym

o sistemoje

Lietuvoje fizinës bausmës uþ nusikalstam

as veikas yra laikomos neteisëto-

mis (LR

Konstitucijos 21 str.). N

epilnameèiam

s jos nëra leidþiamos pagal LR

baudþiamàjá kodeksà

67 (90 str.) bei LR vaiko teisiø apsaugos pagrindø ástaty-

mo 49 straipsnio 3 dalá.

LR bausm

iø vykdymo kodekse

68 pabrëþiama, jog vykdant bausm

æ, nesie-kiam

a þmogaus kankinti, þiauriai su juo elgtis arba þem

inti jo orumà (7 str.).

Fizinës bausmës nenum

atytos ir tarp nuobaudø, skiriamø uþ drausm

ës paþeidi-m

us ástaigoje, taèiau tiesioginio draudimo nëra (142 str.).

Fiziniø bausmiø globos (rûpybos) teisiniuose santykiuose draudim

asFizinës bausm

ës globos (rûpybos) teisiniuose santykiuose yra neteisëtos (LRvaiko teisiø apsaugos pagrindø ástatym

o 49 str. 2 dalis, LR adm

inistraciniøteisës paþeidim

ø kodekso 181(3) str.).

Fiziniø bausmiø nam

uose (ðeimoje) draudim

asÐiuo m

etu Lietuvoje fizinës bausmës nam

uose (ðeimoje) vis dar nëra aiðkiai

ir nedviprasmiðkai uþdraustos.

LR K

onstitucijos 21 straipsnis átvirtina þmogaus asm

ens nelieèiamum

à beiþm

ogaus orumo apsaugà. B

e to, nustatomas draudim

as þmogø kankinti, þaloti,

þeminti jo orum

à, þiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. LR

66 Lietuvos Respublikos adm

inistraciniø teisës paþeidimø kodeksas // Þ

in., 1985, Nr. 1-1 (su vëles-

niais pakeitimais).

67 Lietuvos Respublikos baudþiam

asis kodeksas // Þin., 2000, N

r. 89-2741 (su vëlesniais pakeiti-m

ais).68 Lietuvos R

espublikos bausmiø vykdym

o kodeksas // Þin., 2002, N

r. 73-3084 (su vëlesniais pa-keitim

ais).

29



Konstitucijoje nedarom

as skirtumas tarp vaikø ir suaugusiøjø, tiek vieniem

s,tiek kitiem

s minëtos teisës ir konstitucinë apsauga suteikiam

a vienodai.Pagal LR

vaiko teisiø apsaugos pagrindø ástatymo 10 straipsnio 2 dalá drau-

dþiama vaikà kankinti, þaloti, þem

inti jo garbæ ir orumà, þiauriai su juo elgtis.

To paties ástatym

o 49 straipsnio 1 dalyje yra numatyta tëvø, kitø teisëtø vaiko

atstovø teisë vaikà, vengiantá atlikti savo pareigas, padariusá drausmës paþeidi-

mus, drausm

inti savo nuoþiûra, iðskyrus fiziná ar psichiná kankinimà, kitoká

þiaurø elgesá, vaiko garbës ir orumo þem

inimà. T

aip pat átvirtinta, jog tëvams ir

kitiems teisëtiem

s vaiko atstovams, kurie paþeidþia vaiko teises, vengia arba ne-

vykdo pareigos já auklëti, mokyti, priþiûrëti, iðlaikyti, þiauriai su juo elgiasi ar

kitaip piktnaudþiauja savo teisëmis bei pareigom

is, taikoma ástatym

ø nustatytacivilinë, adm

inistracinë arba baudþiamoji atsakom

ybë (56 str.). Esant iðvardy-tiem

s atvejams, pats vaikas ir kiti asm

enys turi teisæ kreiptis pagalbos á vaikoteisiø apsaugos, teisësaugos ar kità institucijà. K

ilus realiai grësmei vaiko sveika-

tai ar gyvybei, valstybinë vaiko teisiø apsaugos institucija arba ði institucija kar-tu su policija nedelsdam

a paima vaikà ið tëvø arba kitø teisëtø vaiko atstovø.

Taikant atskirus teisës aktus, nustatanèius atsakom

ybæ uþ prievartà prieðvaikus, tëvø fizinës bausm

ës paprastai nepatenka á ástatymuose apibrëþtas sàvo-

kas (pvz., fizinis ar psichinis kankinimas) ar veikø sudëtis. Pagrindinë prieþastis

– tokios fizinës bausmës kaip sudavim

as dirþu ar ranka, ausies uþsukimas, m

en-kas sudavim

as ir pan. auklëjant vaikus yra laikomas m

aþareikðmiu ir patenkan-

èiu á auklëjimo, uþ kurá atsakingi tëvai ar globëjai, ir savo teisës realizavim

osàvokà. B

audþiamosios, adm

inistracinës ir civilinës teisës Lietuvoje poþiûriu taiprivatus reikalas, todël tiek teisësaugos, tiek vaikø apsaugos institucijos á skun-dus dël panaðaus pobûdþio ávykiø nelinkusios kiðtis, kol nëra aiðkiø, apèiuopia-m

ø pasekmiø (fiziniai suþalojim

ai, psichinës sveikatos sutrikdymai ir pan.).

Baudþiam

oji atsakomybë

Vaikai Lietuvoje ginam

i nuo prievartos ir jau minëto LR

baudþiamojo ko-

dekso nuostatomis. Jam

e numatyta baudþiam

oji atsakomybë uþ sunkius ir ne-

sunkius sveikatos sutrikdymus, padarytus tiek tyèia, tiek dël neatsargum

o (135–139 str.). T

yèiniø sveikatos sutrikdymø atvejais kvalifikuojanèiu poþym

iu yralaikom

a veika, padaryta maþam

eèiui (vaikui iki 14 m.); uþ tai num

atyta grieþ-tesnë kaltininko atsakom

ybë. Baudþiam

ajame kodekse num

atyta atsakomybë

ir uþ fizinio skausmo sukëlim

à ar nedidelá sveikatos sutrikdymà (140 str.). T

aiapim

a atvejus, kai muðim

as, smurtavim

as sukëlë nukentëjusiajam fiziná skaus-

30

Straipsniai

mà, taèiau, skirtingai nuo ankstesniø nusikaltim

o sudëèiø, nepaliko ant kûnopëdsakø, kuriuos galëtø uþfiksuoti m

edikai, nors sveikata dël to galëjo bûti trum-

pam ir sutrikusi. 69 K

aip ir jau minëtø veikø atveju, padarius ðá nusikaltim

à vai-kui iki 14 m

., kaltininkas baudþiamas grieþèiau.

LR baudþiam

ojo kodekso 163 straipsnyje numatyta baudþiam

oji atsako-m

ybë uþ piktnaudþiavimà tëvø, globëjo ar rûpintojo arba kitø teisëtø vaiko

atstovø teisëmis ar pareigom

is. Ðis nusikaltimas gali bûti inkrim

inuojamas as-

menim

s, kurie sistemingai, pakartotinai taikë fizinæ, seksualinæ ar psichologinæ

prievartà prieð savo vaikus.

Civilinë atsakom

ybëPagal LR

civiliná kodeksà70 tëvai turi teisæ ir pareigà auklëti savo vaikus,

taigi yra atsakingi uþ savo vaikø auklëjimà ir vystym

àsi, privalo rûpintis savovaikø sveikata, jø dvasiniu ir m

oraliniu ugdymu. T

ëvai, atlikdami ðias pareigas,

turi pirmum

o teisæ prieð kitus asmenis (3.165 str.). T

ëvø ir vaikø santykiai yraapibrëþiam

i tëvø valdþios terminu. Jos turinys – tëvø teisë ir pareiga dorai auk-

lëti ir priþiûrëti savo vaikus, rûpintis jø sveikata, iðlaikyti juos, atsiþvelgiant á jøfizinæ ir protinæ bûklæ sudaryti palankias sàlygas jiem

s visapusiðkai ir harmo-

ningai vystytis, kad vaikas bûtø parengtas savarankiðkam gyvenim

ui visuome-

nëje. Vaikai iki pilnam

etystës ar emancipacijos yra tëvø priþiûrim

i (3.155 str.).B

ûtent tëvø valdþia daþnai yra aiðkinama jø teisë drausm

inti savo vaikus fizinë-m

is bausmëm

is. Tëvai yra labiausiai atsakingi uþ vaikø auklëjim

à, todël ágyven-dindam

i ðià pareigà jauèiasi turá teisæ koreguoti, jø manym

u, netinkamà vaikø

elgesá savo nuoþiûra. Kai tëvai (arba vienas ið jø) vengia ágyvendinti savo valdþià

vaikams, t. y. atlikti savo pareigas juos auklëti, piktnaudþiauja savo valdþia,

þiauriai elgiasi su vaikais, daro jiems þalingà átakà savo am

oraliu elgesiu arba jaisnesirûpina, teism

as gali priimti sprendim

à dël laikino ar neterminuoto tëvø

(tëvo ar motinos) valdþios apribojim

o (3.180 str.).Jei tëvai ar globëjai (rûpintojai) vaikø teises paþeidinëja, priem

oniø vaikøteisëm

s uþtikrinti gali imtis valstybinë vaiko teisiø apsaugos institucija ar pro-

kuroras (3.163 str.). Pagal LR civilinio kodekso 3.164 straipsná, vaikas, m

a-

69 Baudþiam

oji teisë. Specialioji dalis. Vilnius, 2001, p. 189–197.

70 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinim

o, ásigaliojimo ir ágyvendinim

o ástatymas. C

i-vilinis kodeksas // Þ

in., 2000, Nr. 74-2262.

31



nantis, kad tëvai paþeidinëja jo teises, turi teisæ savarankiðkai kreiptis gynybosá valstybinæ vaiko teisiø apsaugos institucijà, o nuo keturiolikos m

etø – ir áteism

à.

Adm

inistracinë atsakomybë

Lietuvos Respublikos adm

inistraciniø teisës paþeidimø kodekse num

atytaatsakom

ybë uþ tëvø valdþios nepanaudojimà arba panaudojim

à prieðingai vai-ko interesam

s (181 str.), taip pat analogiðka atsakomybë vaiko globëjam

s arrûpintojam

s – uþ jiems nustatytø pareigø nevykdym

à arba vykdymà prieðingai

vaiko interesams (181(1) str.). Ðio kodekso 181(3) straipsnyje num

atyta atsa-kom

ybë visiems asm

enims uþ vaiko teisiø paþeidim

us. Rem

iantis ðiuo straips-niu, baudþiam

i visi, kurie neteisëtai trukdë vaikui naudotis teisëmis ir laisvëm

isar kitaip paþeidë jo teises. T

eoriðkai ði norma turëtø apim

ti visus vaiko teisiøpaþeidim

o atvejus, kuriø neuþdraudþia ir uþ kuriuos nenumato atsakom

ybëskiti nacionaliniai teisës aktai.

UÞ

SIENIO

ÐALIØ

PRA

KT

IKA

IR PA

TIR

TIS

Valstybës, kuriose fizinës bausm

ës visiðkai uþdraustos, pasirinko labai ávai-rias strategijas ir þengë skirtingais keliais ðiam

rezultatui pasiekti. 71 Daugum

a jøið pradþiø uþdraudë fizines bausm

es vieðoje sferoje (ðvietimo, bausm

iø atlikimo

ástaigose ir pan.). Uþdraudþiant fizines bausm

es naudoti namuose, pirm

iausiadaugelyje valstybiø buvo atsisakyta tëvam

s leisto „tinkamo/protingo baudim

o“teisinës apsaugos. V

ëliau numatytos kur kas aiðkesnës draudþiam

osios nuosta-tos civiliniuose ástatym

uose.2007 m

. pradþioje 19 valstybiø (visos – Europoje) visiðkai uþdraudë fizi-nes bausm

es, áskaitant ir jø naudojimà ðeim

ose (þr. pateikiamà lentelæ). 72

100 valstybiø uþdraudë fizines bausmes m

okyklose, o 96 valstybës – fizi-niø bausm

iø taikymà bausm

iø vykdymo sistem

oje jauniems teisës paþeidëjam

s.

71 Child M

altreatment D

eaths in Rich Nations. U

NIC

EF, 2003, p. 1; taip pat þr. New

ell P., Ham

-m

arberg T. T

eisë nebûti muðam

am // V

aikø teisës. Nuostatø ágyvendinim

as. Vilnius: V

aiko teisiøinform

acijos centras, 2002, p. 101–111.72 Pagal G

lobal Initiative to End All C

orporal Punishment of C

hildren http://ww

w.endcorporalpu-

nishment.org/pages/fram

e.html

32

Straipsniai

73 Uþsienio valstybiø patirties apþvalga parengta pagal: G

lobal Initiative to End All C

orporal Punis-hm

ent of Children. http://w

ww

.endcorporalpunishment.org/pages/fram

e.html, paskutiná kartà prisi-

jungta 2007 02 21; Com

munity Law

Centre, C

hildren‘s Righs Project http://w

ww

.comm

unitylaw-

centre.org.za/children/2005art19/vol1_no3_overview.php, paskutiná kartà prisijungta 2007 02 21.

Fiziniø bausmiø draudim

as Europos valstybëse

* Valstybës, kuriose fizines bausm

es ðeimoje aukðèiausiosios instancijos

teismas pripaþino neteisëtom

is, taèiau tai dar neátvirtino ástatyme.

Ðvedija73

Ðvedija buvo ir yra pirmoji pasaulio valstybë, visiðkai uþdraudusi fizines

bausmes taikyti vaikam

s. 1979 m. T

ëvystës ir globos kodeksas buvo papildytastokia nuostata: „V

aikai turi teisæ á globà, apsaugà ir gerà auklëjimà. Su vaikais

Ástatyminio fiziniø

bausmiø draudim

oðeim

ose átvirtinimo

metai

Eil. Nr

Ðalis

1.2.3.4.5.6.7.8.9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

Ðvedija

Suomija

Norvegija

Austrija

Kipras

Portugalija*

Italija*

Danija

Latvija

Kroatija

Belgija

Bulgarija

Izraelis

Vokietija

Islandija

Rum

unija

Ukraina

Vengrija

Graikija

1979

1983

1987

1989

1994

1994

1996

1997

1998

1999

2000

2000

2000

2000

2003

2004

2004

2005

2006

33



turi bûti elgiamasi gerbiant jø asm

enybæ ir individualybæ, jiems negali bûti taiko-

mos fizinës bausm

ës ar kitas þeminantis elgesys.“

Pasiûlymà priim

ti toká ástatymà bei jo projektà Ðvedijos parlam

entui patei-kë tarpdisciplininë V

aiko teisiø komisija, kuriai vadovavo Ðvedijoje garsus tei-

sëjas. Jis pabrëþë, jog pirminis naujo ástatym

o tikslas – aiðkiai patvirtinti, kadvaikø m

uðti neleidþiama. A

ntra – sukurti pagrindà visuomenei inform

uoti irðviesti, pabrëþiant, kokie svarbûs yra tinkam

as vaikø auklëjimas ir globa. Ilga-

laikis tokio ástatymo tikslas – sum

aþinti fizinës prievartos prieð vaikus atvejøskaièiø. K

artu buvo pasiûlyta ir nuolatinë bendra tëvø ðvietimo program

a.Ðis ástatym

as yra Ðvedijos ðeimos (civilinës) teisës sudëtinë dalis. B

et jo tiks-las yra nedviprasm

iðkai pabrëþti, jog Baudþiam

ajame kodekse num

atytas kûnosuþalojim

as apima fizines bausm

es, nors smulkûs paþeidim

ai nëra baudþiami,

kaip ir uþ menkus suaugusiøjø kûno suþalojim

us nëra persekiojama.

Suomija

Suomijoje fiziniø bausm

iø uþdraudimas buvo visapusiðkos vaikø ástatym

oreform

os dalis. 1983 m. V

aiko globos ir teisës dalyvauti ástatymo áþanginëje

dalyje dëstomi vaiko prieþiûros principai: „V

aikas turi bûti auklëjamas nestoko-

jant supratimo, saugum

o ir meilës. Jis neturi bûti slopinam

as, fiziðkai baudþiamas

ar kitaip þeminam

as. Didëjant jo savarankiðkum

ui, atsakomybei ir brandai, jis

turi bûti dràsinamas, palaikom

as.“Ði ðeim

os teisës reforma iðsklaidë abejones ir aiðkiai pripaþino, jog baudþiam

iejiástatym

ai lygiai taip pat taikomi tëvø ar globëjø fizinës prievartos prieð vaikus atvejais.

Ðio teisës akto pirmàja dalim

i buvo siekiama:

1) átvirtinti pozityvias vaikø auklëjimo gaires;

2) aiðkiai apibrëþti, jog visi vaiko nelieèiamum

o ir vientisumo (tiek fizinio,

tiek dvasinio) paþeidimai, kurie bûtø laikom

i nusikaltimu, jei bûtø padaryti

treèiøjø asmenø, yra lygiai taip pat baustini, kai jie padaryti tëvø, siekianèiø

sudrausminti vaikà. Pagal B

audþiamàjá kodeksà net lengvas vaiko iki 15 m

etøkûno suþalojim

as, padarytas namuose vieno ið tëvø, yra laikom

as nusikaltimu;

3) tiesiogiai uþdrausti bet koká þeminantá elgesá su vaiku, net jei tas elgesys

nëra laikomas nusikaltim

u ir net jeigu jokiø kitø teisiniø gynybos priemoniø

tiesiogiai nëra numatyta.

Norvegija

1987 m. sausá ásigaliojo T

ëvø ir vaikø ástatymo pakeitim

ai ir átvirtinta nuo-stata: „Prieð vaikus neturi bûti naudojam

a fizinë prievarta ar elgiamasi taip, jog

34

Straipsniai

kiltø pavojus jo ar jos fizinei ar protinei sveikatai“. Ðie pakeitimai buvo padaryti

po oficialaus komiteto, priþiûrinèio vaikø prievartos ir neprieþiûros klausim

us,rekom

endacijos. Norvegijoje visuom

enës apklausa 1983 m. parodë, jog

68 proc. gyventojø buvo prieð fiziniø bausmiø uþdraudim

à.Iki 1972 m

. Norvegijos baudþiam

ajame kodekse galiojo uþ suþalojim

usbaudþiam

osios nuostatos, priimtos dar 1891 m

. ir átvirtinanèios, jog tëvaiir kiti asm

enys in loco parentis turi teisæ naudoti saikingas fizines bausmes,

kaip vaikø auklëjimo priem

onæ. 1972 m. po daugybës prieðtaravim

ø ði nuo-stata buvo panaikinta. T

ai sukëlë daug ginèø visuomenëje dël tëvø teisës

bausti.N

orvegijos parlamente svarstant T

ëvø ir vaikø ástatymo pakeitim

us, teisin-gum

o ministras teigë, jog nors tëvø fizinës bausm

ës jau yra uþdraustos Baudþia-

muoju kodeksu, nauja reform

a nëra perteklinë. Didelë dalis gyventojø nesu-

prato arba neþinojo tokio draudimo, todël aiðkus fiziniø bausm

iø draudimo

átvirtinimas turëjo pasitarnauti ir kaip visuom

enës informavim

o priemonë. Iki

tol buvo nepakankamai aiðkios tëvø teisës, o 1972 m

. pakeitimai sukëlë dar

daugiau neaiðkumø. 1987 m

. iðsklaidë abejones: taikant baudþiamuosius ásta-

tymus vaikas turi tokià pat apsaugà nuo fiziniø bausm

iø kaip ir bet kuris kitasasm

uo. Vaikø apsaugos nuo „realaus“ skausm

o ir „bereikalingo“ þeminim

o nuo-statos buvo ávertintos kaip nepakankam

os.

Austrija

1989 m. kovo 15 d. A

ustrijos parlamentas nusprendë patvirtinti ðeim

osástatym

ø ir Jaunimo gerovës ástatym

o pakeitimus, kuriuose tiesiogiai átvirtina-

ma, jog vaikø auklëjim

as „naudojant prievartà ar sukeliant fizines ar protineskanèias yra neteisëtas“. Pataisos buvo priim

tos vienbalsiai, be prieðtaravimø. A

ust-rijos aplinkos, jaunim

o ir ðeimos reikalø m

inistras teigë, jog tokios reformos

pagrindinis motyvas buvo þinojim

as apie neiðmatuojam

à þalà, kurià patiria vai-kai, kuriø tëvai nenori ar negeba atsisakyti fiziniø bausm

iø, kaip savo vaikøauklëjim

o priemonës. B

uvo teigiama, jog nors ðalyje dar pasitaiko fiziniø baus-

miø atvejø, taèiau tinkam

a ástatyminë bazë yra labai svarbi didinti visuom

enësþinojim

ui ir sàmoningum

ui, taip pat diskutuoti fiziniø bausmiø bei „auklëjim

okultûros“ klausim

ais. Ástatymo tikslas – keisti poþiûrá ir m

aþinti fiziniø baus-m

iø taikymà. Ástatym

as nepadidino bylø tëvams uþ vaikø m

uðimà skaièiaus,

taip pat nepadaugëjo ir vaikø, paimtø valstybës globon.

35



Kipras

1994 m. birþelá K

ipro Atstovø rûm

ai vienbalsiai priëmë naujà Sm

urto ðei-m

oje prevencijos ir aukø apsaugos ástatymà, kuris uþdraudë „vieno ðeim

os narioprievartos naudojim

à prieð kità ðeimos nará“ (147(1) Ástatym

as). Ðiame ástatym

eprievarta reiðkia bet koká neteisëtà veiksm

à ar elgesá, kuris fiziðkai, seksualiai arpsichologiðkai suþaloja bet kurá kità ðeim

os nará. Jei toks veiksmas atliekam

asvaikui esant, laikom

a, kad prievarta naudojama ir prieð patá vaikà, nes jis patiria

psichologinæ traumà. T

okia veika uþtraukia atsakomybæ.

Danija

1997 m. geguþæ D

anijos parlamentas priëm

ë Tëvø globos ir prieþiûros

ástatymo pataisà: „V

aikas turi teisæ á globà ir apsaugà. Su juo ar ja elgiamasi pa-

garbiai jo ar jos asmenybei ir jam

ar jai negali bûti taikomos fizinës bausm

ës arkitas þem

inantis elgesys.“1984 m

. darytos visuomenës apklausos rodë, jog tik 25 %

gyventojø prita-rë form

aliam tëvø teisës „m

uðti savo vaikus“ panaikinimui, 68 %

buvo prieð tokáuþdraudim

à. 1986 m. sausio 1 d. ásigaliojo ankstesnis draudim

as, pagal kurá „të-vø globa apim

a tëvø pareigà saugoti vaikà nuo fizinës ar psichologinës þalos bei kito-kio þalingo elgesio“. T

aèiau buvo abejojama ir ávairiai aiðkinam

a, ar ði nuostatauþdraudþia visas fizines bausm

es, ar visgi palieka galimybæ tëvam

s naudotis jøtradicine „teise bausti“ savo vaikus bei taikyti bent „ðvelnias“ fizines bausm

es.1997 m

. siûlant naujas pataisas jau buvo pastebëta, kad danø nuomonë

apie fiziniø bausmiø uþdraudim

à pasikeitë: nauji visuomenës nuom

onës tyri-m

ai rodë, jog 57 % apklaustøjø buvo uþ visø fiziniø bausm

iø uþdraudimà.

Danijos ástatym

o pataisø iniciatoriai pabrëþë, jog aiðkios ástatymø nuosta-

tos yra árankis darbuotojams, daþnai susiduriantiem

s su ðeimom

is, kuriose nau-dojam

a prievarta (socialiniams darbuotojam

s, medikam

s, policininkams ir pan.).

Ðie specialistai, pakeitus ástatymà, gali aiðkinti ðeim

oms, jog m

uðti vaikus yranegerai, taip pat teikti konsultacijas apie vaikø auklëjim

à bei prievartos þalà.Pataisø tikslas nebuvo nubausti kuo daugiau tëvø.

Latvija1998 m

. birþelio 19 d. Latvijos parlamentas priëm

ë naujà Vaiko teisiø

apsaugos ástatymà. Jo nuostatom

is uþdrausta visiems, áskaitant ir ðeim

à, þiauriaielgtis, kankinti vaikus ir taikyti jiem

s fizines bausmes. Pasiûlym

ai pakeisti Bau-

36

Straipsniai

dþiamàjá kodeksà, kad jam

e numatyti kûno suþalojim

ai apimtø ir m

inëtas fizi-nes bausm

es, dar tebediskutuojami.K

roatija1998 m

. birþelá Kroatijos parlam

entas priëmë Ðeim

os ástatymo pakeiti-

mus. Jam

e atsirado nuostatos, labai panaðios á Ðvedijos ástatymo nuostatas,

uþdraudþianèios fizines bausmes ir orum

o þeminim

à. Ástatymas ásigaliojo nuo

1999 m. sausio 1 d.

Belgija

2000 m. á B

elgijos konstitucijà buvo átraukta nauja nuostata, uþtikrinantiabsoliuèià vaikø teisæ á m

oraliná, fiziná, psichologiná ir seksualiná vientisumà.

Ðio Konstitucijos papildym

o teisinës pasekmës dar nëra aiðkios. Po ðio papildy-

mo buvo priim

ta Belgijos nacionalinës kom

isijos prieð vaikø seksualiná iðnau-dojim

à rekomendacija, kurioje iðdëstyti param

os bûdai tëvams, kad vaikam

sauklëti atsisakytø prievartos.

2000 m. lapkritá B

elgijos parlamentas priëm

ë baudþiamøjø ástatym

øpataisas, susijusias su vaikø apsauga. Jom

is buvo padidintos bausmës uþ vai-

ko suþalojimà, jei tai padarë tëvai ar kiti asm

enys, nuo kuriø vaikas buvopriklausom

as.

Bulgarija

Ðioje ðalyje fizinës bausmës yra neteisëtos pagal V

aiko apsaugos ástatymà

(2000 m.). Jo 11.2 straipsnyje átvirtinta: „K

iekvienas vaikas turi teisæ bûti ap-saugotas nuo auklëjim

o metodø, kurie þem

ina jo ar jos orumà, nuo fizinës, psicho-

loginës ir kitø rûðiø prievartos ir nuo bet kokios átakos, kuri yra prieðinga jo ar josinteresam

s“. Ði nuostata aiðkinama kaip uþdraudþianti visas fizines bausm

es, áskai-tant ir tëvø taikom

as vaikams.

Baudþiam

asis kodeksas draudþia prievartà, kuri sukelia „sunkø“, „vidutiná“ar „lengvà“ kûno suþalojim

à (128–130 str.), ypaè jei auka yra nepilnametis

(131 str.). Taèiau baudþiam

ojo proceso ypatumai „lengvo“ kûno suþalojim

oatvejais, átvirtinti B

audþiamojo proceso kodekse (46 ir 57 str.), lem

ia tai, jogkol kas nëra suform

uota bylø dël fiziniø bausmiø praktika.

37



Vokietija

2000 m. liepos m

ën. Bundestagas papildë V

okietijos civiliná kodeksà nau-ja nuostata: „V

aikai turi teisæ bûti auklëjami be prievartos. Fizinës bausm

ës, psi-chologiniai suþalojim

ai ir kitas þeminantis elgesys yra draudþiam

i“. 74

Trys svarbûs ðias nuostatas paaiðkinantys pastebëjim

ai:1) visø pirm

a nuostata yra suformuluota kaip pozityvi deklaracija, patvirti-

nanti vaikø teises, o vëliau numatyta ðio atviro teiginio natûrali pasekm

ë –„pliaukðtelëjim

ø“ draudimas;

2) þodis „prievarta“ traktuojama plaèiau nei m

uðimo veiksm

as. Ji, pavyz-dþiui, apim

a toká smurtà kaip stiprus pastûm

imas ar patraukim

as, ausies suki-m

as, plaukø tampym

as, vaiko suriðimas ir pan.;

3) ástatymo nuostata neapsiriboja fiziniø bausm

iø draudimu, bet nustato ir

psichologinës ar emocinës þalos bei kitokio þem

inanèio elgesio draudimà.

Tuo paèiu m

etu buvo pakeistas ir Vokietijos vaikø globos ástatym

as, pagalkurá valdþios institucijos skatinam

os ieðkoti bûdø teikti ðeimom

s konsultavimo

paslaugas konfliktø sprendimo be prievartos klausim

ais.Svarstant ástatym

à parlamente buvo iðreikðta labai nedaug prieðtaravim

ø,nors vieðosios nuom

onës apklausos tuo metu rodë, kad daugum

a gyventojøtokiam

draudimui prieðtaravo. V

ienintelis pareikðtas nuogàstavimas buvo dël

tëvø baudþiamojo persekiojim

o, taèiau jis prarado prasmæ pataisà átraukus á

Civiliná, o ne B

audþiamàjá kodeksà.

1997 m. V

okietijos ástatymai buvo pakeisti siekiant uþdrausti „þem

inan-èius drausm

ës palaikymo m

etodus, áskaitant fizinæ ir psichologinæ prievartà“,taèiau tai tiesiogiai neuþdraudë visø fiziniø bausm

iø. 1998 m. naujos vyriausy-

bës ðeimos reikalø m

inistras paskelbë, jog ásipareigoja visiðkai uþdrausti fizinesbausm

es, ir galiausiai 2000 m. tai buvo ágyvendinta.

Vokietijos parlam

entas fiziniø bausmiø uþdraudim

u siekë:• suteikti vaikam

s tokià pat apsaugà nuo muðim

o kaip ir suaugusiesiems;

74 Þr. A

pie fiziniø bausmiø auklëjant vaikus draudim

o ástatymo ágyvendinim

à Vokietijoje þr. Bus-

smann K

. D. Erste A

uswirkungen des G

esetzes zur Ächtung der G

ewalt in der Erziehung. IK

K-

Nachrichten. D

eutsches Jugendinstitut e. V. 2003, N

r. 1-2, p. 1–4. Vokietijoje taip pat pastebi-

mas fiziniø bausm

iø vaikams taikym

o priimtinum

o maþëjim

as. Taip pat þr. V

aikø teisës. Nuostatø

ágyvendinimas. V


acijos centras, 2002, p. 101–111.

38

Straipsniai

• pakeisti visuomenës poþiûrá pabrëþiant, jog visos prievartos form

os prieðvaikus visuom

enëje yra nepriimtinos, ir tokiu bûdu pralauþti „prievartos ratà“;

• sumaþinti prievartos prieð vaikus atvejø skaièiø, leidþiant specialistam

s sudidesniu pasitikëjim

u nustatyti ðeimas, kuriose vaikai rizikuoja patirti prievar-

tà, ir suteikti joms pagalbà prieð ávykstant sunkesniem

s suþalojimø atvejam

s.V

eiksniai, átikinæ Vokietijos vyriausybæ, jog ðios pataisos yra bûtinos:

– Vaikø K

omisija (susidedanti ið visom

s partijoms priklausanèiø parlam

entonariø) pateikë iðvadà, jog tokios pataisos yra reikalingos;

– patikimos V

okietijos mokslo ástaigos nustatë aiðkius ryðius tarp vaikystë-

je patiriamø fiziniø bausm

iø ir didesnës tikimybës naudoti prievartà bei polinká

á antisocialø elgesá uþaugus. Tuo m

etu Vokietijoje buvo itin susirûpinta didë-

janèiu jaunimo nusikalstam

umu;

– nemaþai Europos valstybiø tuo m

etu jau buvo uþdraudusios bet kokiasfizines bausm

es. Tai rodë vis didëjantá Europos valstybiø sutarim

à, jog bet ko-kia prievarta prieð vaikus yra nepriim

tina. Vokietija rëm

ësi Ðvedijos, Norvegi-

jos, Danijos, A

ustrijos geros praktikos pavyzdþiais;– V

okietija yra ratifikavusi JT vaiko teisiø konvencijà. Jos 19 straipsnis átvirti-

na vaiko teisæ bûti apsaugotam nuo visø form

ø fizinës ir psichologinës prievartos;– V

okietijos Konstitucija vaikam

s ir suaugusiesiems taikom

a vienodai. Kon-

stitucijos straipsniuose átvirtinta kiekvieno asmens, kaip individo, apsauga bei

teisë nepatirti visø formø fizinës prievartos. T

odël situacija, kai vaikams galëjo

bûti taikomos fizinës bausm

ës, o suaugusiesiems tokiais atvejais taikom

a teisinëapsauga, buvo nepagrásta.

Islandija2003 m

. kovo mën. Islandijos vyriausybë parengë naujà V

aikø ástatymà,

kuris átvirtino visiðkà fiziniø bausmiø vaikam

s uþdraudimà, jø naudojim

o na-m

uose neteisëtumà. Ástatym

o 28 straipsnyje átvirtinta: „Tëvai privalo saugoti

savo vaikus nuo bet kokios fizinës ar protinës prievartos ar kito þeminanèio elgesio“.

Vyriausybë ir V

aikø ombudsm

enas ðià nuostatà aiðkina kaip tiesioginá draudi-m

à tëvams naudoti fizines bausm

es. Ðià nuostatà papildë 2002 m. V

aiko ap-saugos ástatym

o normos, kurios átvirtino tëvø pareigà „elgtis su savo vaikais

rûpestingai ir dëmesingai“ bei „visuom

et uþtikrinti vaikø gerovæ“. Naujas ásta-

tymas ásigaliojo 2003 m

. lapkrièio 1 d.N

ors tëvai neturi jokiø teisiniø argumentø, pateisinanèiø fizines bausm

estaèiau ástatym

e numatyta teisë naudoti fizinius suvarþym

us, kaip iðimtinæ priem

o-

39



næ, kai asmuo kelia pavojø sau ar kitiem

s. Fiziniø bausmiø taikym

as gali patektiá V

aiko apsaugos ástatymo (2002 m

.) reguliavimo sritá, kuriam

e numatytas laisvës

atëmim

as asmenim

s, „turintiems savo globoje vaikà ir besielgiantiem

s su juo fizið-kai ar protiðkai blogai, naudojantiem

s prieð já ar jà seksualinæ ar kitokià prievartà,fiziðkai ar protiðkai já ar jà apleidþiantiem

s ir dël to kylant pavojui vaiko gyvybei arsveikatai“ (98 str.), taip pat tiem

s asmenim

s, kurie taiko bausmes vaikam

s, gra-sina ar kelia jiem

s pavojø, galintá padaryti vaikui fizinës ar protinës þalos (99 str.),taip pat laisvës atëm

imas arba bauda asm

enims, kurie agresyviai, naudodam

iprievartà, nepadoriai elgiasi su vaiku arba suþeidþia ar áþeidþia já ar jà (99 str.).

Ukraina

2004 m. U

krainoje ásigaliojo naujas Ðeimos kodeksas, uþdraudþiantis visas kû-

no bausmes. N

aujo Kodekso 150 straipsnis detalizuoja tëvø pareigas vaikø atþvilgiu

ir uþdraudþia fizines bausmes, taip pat bet kokias kitas þem

inanèias bausmes ar elgesá.

2001 m. Sm

urto ðeimoje prevencijos ástatym

as átvirtino, jog bet kokia prie-varta ðeim

oje prieð vaikà yra neteisëta.

Rum

unija

Naujas V

aiko teisiø apsaugos ir paramos ástatym

as Rum

unijoje uþdraudëfizines bausm

es. Ástatymà 2004 m

. birþelá priëmë abeji R

umunijos parlam

entorûm

ai, jis ásigaliojo 2005 m. sausio 1 d.

28 straipsnyje átvirtinta:„1. V

aikas turi teisæ, kad jo asmenybë ir individualybë bûtø gerbiam

a; jisnegali bûti baudþiam

as fizinëmis bausm

ëmis ar patirti kitoká þem

inantá elgesá.2. V

aikui gali bûti taikomos tik jo orum

à atitinkanèios auklëjimo priem

onës irjokiais atvejais nëra leidþiam

os fizinës bausmës arba bausm

ës, susijusios su vaikofizine ar protine raida ar galinèios paveikti jo em

ocinæ bûsenà.“90 straipsnio nuostata detalizuoja: „D

raudþiama naudoti bet kokias fizines bausm

esarba atim

ti ið vaiko jos ar jo teises, jei tai gali sukelti pavojø jo gyvybei, fizinei, protinei,dvasinei, m

oralinei ar socialinei raidai, kûno vientisumui, fizinei ar protinei sveikatai,

tiek ðeimoje, tiek institucijoje, kuri uþtikrina vaiko apsaugà, globà ir ugdym

à.“

Vengrija

Fizinës bausmës nam

uose buvo uþdraustos 2004 m. gruodá V

engrijosparlam

entui priëmus V

aikø apsaugos ir globos ágyvendinimo ástatym

o(1997 m

.) pakeitimus. Jie ásigaliojo 2005 m

. sausio 1 d.

40

Straipsniai

Ðio ástatymo 6 straipsnio 5 dalyje átvirtinta: „V

aikas turi teisæ á orumo ap-

saugà, bûti apsaugotas nuo prievartos – fizinio, seksualinio, psichologinio smurto,

nesëkmingos globos ir bet kokios inform

acijos jam padarytos þalos. V

aikas negalibûti kankinam

as, patirti fiziniø bausmiø ar bet kokio þiaurum

o, neþmoniðkø ar

þeminanèiø bausm

iø ar elgesio“.

Graikija

2006 m. spalio 19 d. G

raikijos parlamentas priëm

ë Kovos prieð sm

urtàðeim

oje ástatymà, pagal kurá fiziniø bausm

iø taikymas vaikam

s ðeimoje yra drau-

dþiamas. N

aujo ástatymo 4 str. num

atyta: „Fizinë prievarta prieð vaikus, naudo-jam

a kaip auklëjamoji priem

onë, sukelia Civilinio kodekso 1532 str. num

atytaspasekm

es“.C

ivilinio kodekso 1532 str. numato ávairias piktnaudþiavim

o tëvø valdþiateisines pasekm

es, ið kuriø sunkiausia – tëvø valdþios atëmim

as, skiriamas teis-

mo. Ástatym

o projekto aiðkinamajam

e raðte pabrëþiama, jog „fizinës bausm

ësnëra leistinos auklëjim

o priemonës pagal C

ivilinio kodekso 1518 str.“ Civilinio

kodekso 1518 str. átvirtina tëvø teisæ naudoti „pataisymo priem

ones“, jei josyra bûtinos pedagoginiu poþiûriu ir nepaþeidþia vaiko orum

o.A

ukðèiau aptartos valstybës „nemuðim

o“ nuostatas átvirtino civiliniuose arbakonkreèiai vaiko teisiø apsaugai skirtuose nacionaliniuose ástatym

uose. Kitose

valstybëse, pavyzdþiui, Italijoje, Portugalijoje, Izraelyje, fizinës bausmës priva-

èioje erdvëje (namuose, ðeim

ose) buvo uþdraustos teismø sprendim

ais, nagri-nëjant konkreèias tëvø prievartos prieð vaikus bylas. N

e visose ið jø ðie aukðèiau-siosios instancijos teism

ø sprendimai vëliau átvirtinti ástatym

uose (Italijoje irPortugalijoje kol kas tai nëra padaryta).

Izraelis2000 m

. sausá Izraelio Aukðèiausiasis teism

as uþdraudë visas tëvø vaikams

taikomas kûno bausm

es. Sprendimas buvo priim

tas byloje Natalie Bako prieð

valstybæ. Ðioje byloje motina buvo nuteista uþ prievartà prieð savo nepilnam

etávaikà ir jo suþalojim

à. Ji kreipësi á Aukðèiausiàjá teism

à ginèydama ankstesnius

nuosprendþius ir motyvuodam

a, jog ji vaiko atþvilgiu naudojo priimtinà auklë-

jamàjà priem

onæ – „tinkamà/protingà baudim

à“. Teism

as nusprendë, jog josm

otyvai, esà veiksmai buvo atlikti siekiant vaikui gero, prieðtarauja fundam

en-taliom

s visuomenës vertybëm

s: pagarbai þmogiðkajam

orumui, kûno vientisu-

mui. T

eismas tai pat konstatavo, jog „fizinës bausm

ës paþeidþia vaiko kûnà, jaus-

41



mus, orum

à ir tinkamà raidà. T

okios bausmës nutolina m

us nuo mûsø tikslo –

visuomenës be sm

urto. Mûsø visuom

enëje nuo ðiol tëvams yra draudþiam

a kaipugdym

o priemonæ naudoti fizines bausm

es ar metodus, kurie þem

ina vaikà“. 75

Tais paèiais m

etais Knesetas ástatym

u panaikino nusistovëjusià „tinkamo/

protingo baudimo“ nuostatà.

ItalijaItalijoje 1996 m

. Aukðèiausiasis teism

as Rom

oje paskelbë, jog fizinës baus-m

ës yra neteisëtos, taèiau tai dar nëra aiðkiai ir vienprasmiðkai átvirtinta ástaty-

mø leidyboje.

Byloje tëvas buvo kaltinam

as daþnu prievartos naudojimu prieð savo de-

ðimtm

etæ dukrà. Tëvas gindam

asis iðdëstë, jog jis negali bûti pripaþintas kaltudël blogo elgesio su savo dukra, nes jis tenorëjo pataisyti savo vaiko elgesá. T

eis-m

as atmetë tokià gynybà ir pabrëþë, jog, rem

iantis Italijos konstitucija, ástaty-m

ais bei tarptautine teise, tëvams draudþiam

a naudoti prievartà auginant savovaikus. Pagrindinës tokio sprendim

o prieþastys:1) Italijos teisinë sistem

a didþiausià svarbà teikia asmens orum

o apsaugai.Sàvoka „asm

uo“ apima ir vaikus, kurie turi lygiai tokias paèias teises ir nebëra

objektai, tëvø privalomi apsaugoti, arba tëvø nuosavybës objektai;

2) auklëjimo tikslas – harm

oninga vaiko asmenybës raida – negali bûti

pasiekta prievartinëmis priem

onëmis, kurios prieðtarauja ðiam

tikslui. 76

Prievartos naudojimas auklëjim

o tikslais buvo pripaþintas neteisëtu. Teism

om

anymu, pats term

inas „vaiko pataisymas“, „vaiko elgesio pataisym

as“ reiðkia po-þiûrá á vaiko auklëjim

à, kuris yra kultûriniu atþvilgiu anachroniðkas, o istoriniu –pasenæs. Jis turëtø bûti pakeistas, atsisakant bet kokio hierarchijos ar autoritarizm

oatspalvio. „Pataisym

o“ terminas turi bûti suprantam

as kaip auklëjimo sinonim

as,apibûdinam

as atsakingu socialiniu ásipareigojimu tarp auklëtojo ir m

okinio.

Portugalija

Portugalijoje Civiliniam

e kodekse vaikø ir tëvø santykiai yra apibrëþti pa-klusnum

o ir „tëvø valdþios“ terminais (1878 str.). Jais rem

iantis, tëvai turi vado-vauti vaikø auklëjim

ui, yra uþ tai atsakingi. 1994 m. A

ukðèiausias teismas priëm

ë

75 Com

munity Law

Centre, C

hildren‘s Righs Project. http://w

ww

.comm

unitylawcentre.org.za/chil-

dren/2005art19/vol1_no3_overview.php, paskutiná kartà prisijungta 2007 02 21.

76 Com

munity Law

Centre, C

hildren‘s Righs Project. http://w

ww

.comm

unitylawcentre.org.za/chil-

dren/2005art19/vol1_no3_overview.php, paskutiná kartà prisijungta 2007 02 21.

42

Straipsniai

sprendimà, kuriam

e iðaiðkino, jog ðis straipsnis nesuteikia tëvams teisës auginti

vaikus naudojant fizinæ agresijà. Ðis sprendimas dar nëra átvirtintas ástatym

uose. 77

SIÛLO

MI LIET

UV

OS T

EISËS AK

TØ

PAK

EITIM

AI

78

Atsiþvelgiant á tarptautinius Lietuvos R

espublikos ásipareigojimus, kylan-

èius ratifikavus JT vaiko teisiø konvencijà, kitas tarptautines rekom

endacijas,ávertinus uþsienio valstybiø patirtá bei ðia tem

a diskusijas ir bandymus proble-

mà spræsti Lietuvoje, m

anytume, jog yra bûtina ir m

ûsø ðalies ástatymuose

átvirtinti aiðkø ir tiesioginá fiziniø bausmiø bei kitokio þem

inanèio elgesio vai-kø atþvilgiu draudim

à.Iðanalizavæ Lietuvos teisës aktus, taip pat uþsienio ðaliø patirtá, m

anytume,

jog nëra tikslinga ir bûtina rengti atskirà ástatymà (form

os prasme) fiziniø baus-

miø ir kitokio þem

inanèio elgesio su vaikais draudimui átvirtinti. 79 Lietuvoje

teisinius santykius ðeimoje reglam

entuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodek-

sas (III knyga „Ðeimos teisë“), jis (X

I skyriaus antrame skirsnyje 3.161–

3.164 straipsniuose) kartu su Lietuvos Respublikos vaiko teisiø apsaugos pa-

grindø ástatymu

80 átvirtina ir vaiko teises, tëvø, globëjø, rûpintojø teises ir pareigas.G

alimi keli teisinio reglam

entavimo variantai, jie visi ðiam

e straipsnyje bus su-form

uluojami, o galutinë iðvada turëtø bûti platesniø diskusijø rezultatas.

Viena ið galim

ybiø bûtø papildyti LR civilinio kodekso 3.161 straipsná

4 dalimi: 8

1

77 G

lobal Initiative to End A

ll Corporal Punishm

ent of Children. http://w

ww

.endcorporalpu-nishm


l78 U

þ pastabas ir pasiûlymus ðiam

straipsnio skirsniui esame nuoðirdþiai dëkingi ilgam

eèiam T

eisësinstituto direktoriui, teisininkui A

ntanui Dapðiui.

79 Nebent svarstytinas (visø form

ø) smurto prieð vaikus prevencijos ir pagalbos ástatym

o projektorengim

as. Taèiau já tikslinga bûtø derinti su N

acionaline smurto prieð vaikus prevencijos ir pagalbos

2005–2007 metø program

a, joje numatytom

is priemonëm

is.80 Paþym

ëtina, jog netrukus turëtø bûti parengta nauja ðio ástatymo redakcija. Lietuvos R

espublikosvaiko teisiø apsaugos pagrindø ástatym

o pakeitimo ástatym

o projekto parengimas num

atytas Lietu-vos R

espublikos Vyriausybës patvirtintam

e Vaiko gerovës politikos strategijos ágyvendinim

o prie-m

oniø 2005–2012 metø plano 1.1. p. (num

atytas parengti dar 2006 metais, atsakingi vykdyto-

jai: Socialinës apsaugos ir darbo, Teisingum

o, Ðvietimo ir m

okslo, Sveikatos apsaugos, Vidaus reika-

lø ministerijos).

81 Svarstëme ir LR

CK

3.155 straipsnio papildymo variantà, taèiau toks reglam

entavimas, atrodo,

per siauras, ði nuostata bûtø siejama tik su tëvø valdþia ir galëtø kilti klausim

ø dël jos taikymo globos

(rûpybos) ir kituose teisiniuose santykiuose.

43



„4. Vaikai turi teisæ bûti auklëjam

i be smurto ir gerbiant jø orum

à. Vaikø

fizinis baudimas ar kitoks juos þem

inantis elgesys draudþiamas.“

Paþymëtina, jog C

ivilinio kodekso 3.161 straipsnis aptaria vaiko teises.A

lternatyvus variantas bûtø minëto straipsnio 3 dalá po þodþio „bûti“ papildyti

þodþiu „dorai“ ir ðio straipsnio nepildyti 4 dalimi arba palikti tik pirm

à siûlo-m

os naujos dalies sakiná. Fiziniø bausmiø draudim

as galëtø bûti formuluoja-

mas ir (tik) kaip pareiga tëvam

s, rûpintojams, globëjam

s. Bûtø galim

a papildytiC

K 3.159 straipsnio 3 dalá arba ðá straipsná papildyti nauja 4 dalim

i, pvz.,„D

raudþiama þiauriai elgtis su vaiku, taikyti jam

smurtinio pobûdþio nuobaudas

ar kitaip þeminti jo orum

à“ arba, pasinaudojant Konstitucijos 21 straipsnio for-

muluote, „D

raudþiama vaikà kankinti, þaloti, þem

inti jo orumà, þiauriai elgtis

su vaiku, taip pat taikyti jam tokias nuobaudas“, arba pasirinkti teiginio form

à,pvz., „V

aiko fizinis baudimas ar kitoks já þem

inantis elgesys draudþiamas“ arba

„Vaiko fizinis baudim

as ar kitoks vaikà þeminantis sm

urtinis elgesys draudþia-m

as“, arba „Tëvø valdþia negali bûti vykdom

a naudojant fiziná ar psichiná smurtà

prieð vaikà ar kitaip þeminant jo orum

à“, arba „Tëvø valdþia turi bûti vykdom

abe sm

urto ir gerbiant vaiko orumà“ ir pan. B

ûtø tikslinga CK

3.159 straipsná poþodþio „nepanaudojim

à“ papildyti þodþiais „arba netinkamà panaudojim

à ir (ar-ba) piktnaudþiavim

à tëvø valdþia“.N

aujasis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (priim

tas 2000 m. liepos

18 d., ásigaliojo 2001 m. liepos 1 d.) buvo keistas tik keturis kartus – 2004 m

.balandþio 27 d. (pakeista 17 straipsniø) ir tø paèiø m

etø lapkrièio 11 d. (dëlvaikø iki 24 m

etø iðlaikymo papildytas 3.194 str.), 2006 m

. birþelio 22 d.(dël sim

boliniø dovanø valstybës tarnautojams panaikintas 6.470 str.), 2006 m

.spalio 31 d. (dël savavaliðkø statybø pakeistas 4.103 straipsnis). T

eisinio reg-lam

entavimo stabilum

o sumetim

ais CK

keièiamas retai ir tik esant didelei bû-

tinybei. Vis dëlto, atsiþvelgiant á siûlom

os nuostatos svarbà bei tarptautines re-kom

endacijas, manytum

e, kad bûtø tikslinga tokià nuostatà átvirtinti bûtentC

iviliniame kodekse.

Ðios nuostatos pagrindiniai tikslai:1) aiðkiai ir tiesiogiai uþdrausti fiziniø bausm

iø taikymà prieð vaikus, net ir

juos auklëjant;2) átvirtinti pozityvaus vaikø auklëjim

o (be prievartos) gaires bei skatintitokiø priem

oniø taikymà;

3) didinti visuomenës sàm

oningumà bei pakeisti poþiûrá á fiziniø bausm

iøtaikym

à vaikams bei auklëjim

o kultûrà;

44

Straipsniai

4) sumaþinti fizinës prievartos prieð vaikus atvejø, ypaè ðeim

oje, skaièiø.Ávertinus tai, jog galiojanèiuose teisës aktuose nëra tiesioginio ir aiðkaus

draudimo taikyti bausm

es mokyklose, siûlytum

e LR vaiko teisiø apsaugos pa-

grindø ástatymo 34 straipsná papildyti 3 dalim

i:„3. V

aikas turi teisæ bûti mokom

as be smurto ir gerbiant jo orum

à. Vaiko

fizinis baudimas ar kitoks já þem

inantis elgesys draudþiamas.“

OR

GA

NIZ

AC

INËS PR

IEMO

NËS

Valstybës, kuriose buvo priim

ti „nemuðim

o“ ástatymai, kartu su teisinëm

ispriem

onëmis ëm

ësi ir organizaciniø, socialiniø bei kitokiø priemoniø kom

-plekso, siekdam

os paskleisti visuomenëje priim

tø nuostatø skelbiamà idëjà. Jø

patirtis parodë, jog, siekiant pakeisti visuomenës poþiûrá, vien priim

ti ástatymà

nepakanka, bûtina planuoti ir sistemingai taikyti kitas priem

ones.Ðvedija. T

eisingumo m

inisterija organizavo didþiulæ visuomenës inform

a-vim

o kampanijà. Lankstinukuose, iðdalytuose kiekvieniem

s namam

s, kuriuoseaugo vaikai, buvo paraðyta, jog „ástatym

as dabar draudþia taikyti vaikø atþvilgiuvisø form

ø fizines bausmes, áskaitant pliaukðtelëjim

us ir pan., taèiau net nereikiasakyti, jog jûs ir toliau galite pagriebti savo vaikà nuo karðtos viryklës ar atidarytolango, kai jam

kyla pavojus susiþaloti“.V

okietija. Federalinë vyriausybë ir NV

O bendradarbiavo rengdam

os vi-suom

enës informavim

o kampanijà apie ástatym

o reformà bei skatinim

à tëvams

auginti savo vaikus be prievartos. Kam

panijos tikslas, buvo ne vieðai sukriti-kuoti tëvus, bet inform

uoti bei ðviesti juos, kaip galima auginti vaikus su pride-

rama pagarba ir rûpesèiu. K

ampanijà sudarë dvi dalys. Pirm

a dalis: lankstinu-kai, plakatai, praneðim

ai ir socialinë reklama per televizijà. K

ita dalis – atskiriprojektai ir bendruom

eniø iniciatyvos auginantiems vaikus tëvam

s palaikytivisoje V

okietijoje. Áþymûs þm

onës, áskaitant federaliná ðeimos, pagyvenusiø þm

o-niø, m

oterø ir jaunimo m

inistrà, buvo paskirti ðios kampanijos am

basadoriais,propaguojanèiais vaikø auklëjim

o be prievartos idëjà.V

ienas ið ðûkiø, kuris skelbtas visà ástatymo pakeitim

o procesà, buvo „Pa-dëk, o ne bausk.“ T

uo pabrëþta, jog pagrindinë pakeitimø intencija yra keisti

visuomenës nuom

onæ ir pasiûlyti ðeimom

s bûdus, kaip spræsti konfliktus, ne-naudoti jëgos në prievartos.

Tuo tikslu priëm

us ástatymà iðkart buvo pradëta visuom

enës ðvietimo kam

-panija, pavadinta „D

augiau pagarbos vaikams“. Jà finansavo federacinë vyriau-

sybë, bet ágyvendinta ji buvo pasitelkus federalinës ir vietiniø valdþios instituci-

45



jø bei nevyriausybiniø organizacijø pajëgas. Konkreti kam

panijos iðraiðka buvoávairi, priklausom

ai nuo vietovës, bet panaudota daug ávairiø metodø ðiai þiniai

skleisti visoje valstybëje: nuolatinës transliacijos nacionalinëje televizijoje, lanks-tinukø ir kitos m

okomosios literatûros tëvam

s paruoðimas, platinim

as, vieðirenginiai ir tem

iniai seminarai, struktûruotø kursø, kaip tëvø ðvietim

o progra-m

os sudëtinës dalies, pristatymas ir t. t.

Nuolatinë atsakom

ybë uþ ilgalaiká ástatymo ágyvendinim

à buvo perduotanacionalinës ir vietinës valdþios institucijom

s (tuo paèiu ástatymo pakeitim

u).Suom

ija. Èia taip pat nebuvo apsiribota ástatym

o pakeitimu. V

ykdyta plativisuom

enës informavim

o kampanija. T

eisingumo m

inisterija, Nacionalinë sociali-

niø reikalø taryba, Centrinë vaiko gerovës sàjunga, nevyriausybinës organizacijos ir

kitos sveikatos apsaugos, socialinës gerovës ástaigos platino ávairius lankstinukus(pvz.: „K

as yra geras auklëjimas?“, „K

ai negali susitvarkyti, ieðkok pagalbos: nemuðk

savo vaiko“ ir pan.). Taip pat buvo rodom

i trumpi praneðim

ai per televizijà paèiuþiûrim

iausiu laiku, prieð pagrindines vakaro þiniø laidas (pvz.: „Ar jûs m

uðate savovaikà?“, „Pakalbëkite su vaiku. Iðspræskite savo nesutarim

us diskusijomis“ ir t. t.).

Danija. Po ástatym

ø reformos buvo surengta daug vieðø diskusijø, aptari-

mø, konsultacijø, taip pat N

acionalinës vaikø tarybos ir Danijos „G

elbëkit vai-kus” organizuota kam

panija.K

anada. Nors ðalyje dar nepriim

tas „nemuðim

o” ástatymas, taèiau yra pla-

èiai apie já diskutuojama bei svarstom

os priemonës, kuriø reikëtø im

tis norintkeisti visuom

enës poþiûrá á fiziniø bausmiø taikym

à vaikams. K

anadoje siekia-m

a plëtoti visuomenës ðvietim

o strategijas siekiant informuoti K

anados gyven-tojus apie fiziniø bausm

iø keliamas grësm

es: 82

1. Aiðki ir nedviprasm

iðka þinia turi nuolat pasiekti tëvus bei globëjus na-cionaliniu ir vietiniu lygm

eniu, jog vaikø þalojimas nëra priim

tinas metodas jø

elgesiui valdyti.2. T

uri bûti parengta ir visuotinai siûloma tëvystës m

okymo program

a,pagal kurià suteikiam

os þinios apie veiksmingà „atsakà“ á vaiko elgesá, jo raidos

etapus, vaikø-tëvø konfliktus ir pan. Nacionalinës, regioninës ir vietos valdþios

institucijos dalijasi atsakomybæ uþ tokiø program

ø visoje ðalyje organizavimà

bei finansavimà.

82 Joint Statement on Physical Punishm

ent of Children and Youth. C

oalition on the Physical Punis-hm

ent of Children and Youth. 2003. http://w

ww

.bcifv.org/hottopics/position/Joint_Statement_C

orpo-ral_Punishm

ent.pdf

46

Straipsniai

3. Tikslinës prevencijos strategijos turi bûti ágyvendintos tëvam

s ir besi-ruoðiantiem

s tapti tëvais, globëjais ar ávaikintojais, taip pat naujiems K

anadosgyventojam

s. Informavim

as apie fizines bausmes ir veiksm

ingà auklëjimà turi

bûti aukliø, vaikø ir jaunimo darbuotojø, pedagogø rengim

o programos dalis.

Lietuvoje priimant „nem

uðimo“ ástatym

inæ nuostatà yra svarbu apgalvotiir parengti veiksm

ø planà siekiant uþdrausti fizines bausmes visom

is, ne tikteisinëm

is priemonës. V

eiksmø plane turëtø bûti num

atyta:1) kuo platesnë visuom

enës informavim

o kampanija;

2) tëvø ir ðeimø konsultavim

o bei ðvietimo apie auklëjim

o be prievartospriem

ones ir metodus program

ø parengimas ir taikym

as;3) valstybiniø, vietos savivaldos institucijø bei nevyriausybiniø organizaci-

jø átraukimas á ávairiø priem

oniø ágyvendinimà bei atsakom

ybës pasidalijimas;

4) iðsamus tyrim

as fiziniø bausmiø taikym

o prieþastims, pobûdþiui, papli-

timui ávertinti;5) valstybës naudotø priem

oniø siekiant sumaþinti ir panaikinti fizines baus-

mes poveikio vertinim

as;6) kitos veiksm

ingos priemonës, kurias galëtø siûlyti suinteresuotos valsty-

binës institucijos ir nevyriausybinës organizacijos, privatûs asmenys.

LAU

KIA

MI PO

KYÈ

IAI IR

REZ

ULT

AT

AI

Ávairûs tyrimai kol kas neleidþia tiksliai atsakyti á klausim

à, ar ástatyminis

bet kokio smurto prieð vaikus jø artim

iausioje aplinkoje uþdraudimas gali su-

maþinti fiziniø bausm

iø ðeimose skaièiø, taèiau m

anytina, kad tokio ástatymo

priëmim

as turës átakos visuomenës nuom

onei. 83

Pavyzdþiui, Ðvedijoje, kaip jau buvo minëta, vaikø drausm

inimà sm

urtudraudþiantis ástatym

as buvo priimtas dar 1979 m

. ir ilgainiui pastebëti tokierezultatai: 8

4

• po 20 m. atliktas tyrim

as parodë, kad fiziniø bausmiø vaikam

s taikymas

ðeimose sum

aþëjo nuo 50 % (1980 m

.) iki 10 % (1999 m

.);• pasikeitë vieðoji nuom

onë. Ankstesniojoje ðvedø kartoje 55 %

gyventojøfizines bausm

es laikë leistinomis, ðiuo m

etu tokiø tëra 10 % ir tik 6 %

jaunes-niø nei 35 m

. gyventojø amþiaus grupëje;

83 Kietytë L. V

aikø teisës // Þm

ogaus teisës Lietuvoje. Vilnius, 2005, p. 206.

84 Juos lëmë, þinom

a, ne vien teisës normø pakeitim

as, bet ir daugelis kitø socialiniø, kultûriniø irekonom

iniø veiksniø.

47



• padaugëjo registruotø smurto atvejø; tai susijæ su didesniu dëm

esingumu

smurto apraiðkom

s;• sm

urto atvejø mokykloje ir kitose jaunim

o ástaigose nesumaþëjo.

Ástatymo kritikø argum

entai, kad ðvedø jaunimas praras bet kokià discipli-

nà nepasitvirtino. Elgesio problemø pobûdis ir jø sunkum

as ðioje srityje yra kurkas m

aþesni nei daugumoje kitø industriniø valstybiø. 85

Vokietijoje 2000 m

. lapkrièio mënesá priëm

us fiziniø bausmiø taikym

àdraudþianèias ástatym

ines nuostatas, po vieneriø metø buvo nuspræsta sociali-

niais tyrimais patikrinti, kaip pasikeitë suaugusiøjø ir vaikø nuom

onë. Visoje

ðalyje buvo atlikti reprezentatyvûs standartizuoti pokalbiai su 3000 tëvø(2001 m

. spalio mën.) ir 2000 vaikø (2002 m

. kovo mën.), ðios apklausos

duomenys palyginti su analogiðkom

is studijomis, atliktom

is 1994 ir 1996 me-

tais. Kai kurie apklausos rezultatai pavaizduoti grafike.

85 Todesfälle bei K


ernachlässigung in den Industrieländern. Zu-

samm


hild Maltreatm

ent Deaths in R

ich Nations“.

UN

ICEF-Innocenti R

eport Card N

r. 5, Florenz, August, 2003, p. 9–10.

2 pav.

100%

80%

60%

40%

20%0%

21,4%15,8%

29,8%24,9%

13,9%12,6%

50,4%53,8%

43,1%47%

68,8%73,7%

Auklëjim

as yra tëvøteisë, draudim

onereikia

Ástatymai negali

pakeisti auklëjimo

stiliaus

Teisë neturëtø

kiðtis á ðeimos

reikalus

Tëvai auklëja

skirtingai, todëldraudim

as bûtinas

Draudim

u galibûti sum

aþintassm

urtas

Muðim

asið esm

ës yra kûnosuþalojim

as

Tëvai 1

996 T

ëvai 2001

Ar pritariate ðiom

s nuostatoms, susijusiom

s su fiziniø bausmiø draudim

u?1996 ir 2001m

.

Tëvø poþiûrio á fizines bausm

es pokytis Vokietijoje 1996 ir 2001 m

. 86

Buvo padaryta iðvada, kad nepakantum

as fizinëms bausm

ëms visuom

enëjepadidëjo, kaip ir sàm

oningumas ðeim

ose. Daugiau kaip 30 %

apklaustøjø þi-nojo apie ávykusià ðios srities teisinæ reform

à, daugiau tëvø, kurie kartais tebe-bausdavo savo vaikus fizinëm

is bausmëm

is, laikë jø netaikymà auklëjim

o idea-lu (stengësi jø netaikyti), daþniau kalbëdavosi apie tai su savo vaikais ir pan. 87

Þinom

a, ðie pokyèiai nebûtinai buvo ástatyminiø norm

ø pakeitimo rezultatas,

taèiau tendencijos rodo, kad keitimai buvo padaryti laiku.

Tikëtina, jog panaðios tendencijos turëtø bûti pastebim

os ir Lietuvoje.

APIB

END

RIN

IMA

S IR IÐV

AD

OS

Trum

pai reziumuojant ðiam

e tyrime iðdëstytas m

intis, galima pateikti pa-

grindines iðvadas:1. Sm

urtas prieð vaikus, áskaitant fiziniø bausmiø taikym

à, sukelia daugþalingø trum

palaikiø ir ilgalaikiø pasekmiø, jis nem

oko deramo elgesio ir ið

esmës yra kenksm

ingas.2. M

aþdaug 2/3 vaikø Lietuvoje patiria sunkesnæ ar lengvesnæ psichinæ irfizinæ artim

øjø prievartà. Lietuva ðiuo poþiûriu bemaþ nesiskiria nuo Europos

ðaliø vidurkio. Paþymëtina, jog tëvø sm

urtiniam elgesiui tik m

enkà átakà darovaikø elgesys, t. y. tëvai fizines bausm

es vaikams taiko uþ labai ávairius prasi-

þengimus, daþnai jø taikym

à lemia susidariusi situacija ir tëvø bûsena (savijau-

ta), o ne paèiø vaikø poelgiai.3. Ávairûs tyrim

ai rodo, jog didþioji suaugusiø Lietuvos gyventojø dalis ma-

no, jog fizinës bausmës nepadeda tapti geresniu þm

ogumi, nelaiko jø bûtina

auklëjimo priem

one, taip pat pritaria siekiui jas uþdrausti.4. Fiziniø bausm

iø (muðim

o) draudimo klausim

as Lietuvoje aktyviai kelia-m

as jau gerà deðimtm

etá, yra iðleista nemaþai ðios tem

atikos leidiniø, atliktatyrim

ø, atspausdinta straipsniø. Iðskirtiná dëmesá ðiai problem

ai, ypatingai pas-taraisiais m

etais, skyrë ir þiniasklaida.5. Jungtiniø T

autø vaiko teisiø konvencija ir Europos Tarybos rekom

en-dacijos siûlo valstybëm

s vienareikðmiðkai uþdrausti fizines bausm

es. Jungtiniø

86 Pagal Bussm

ann K

. D. Erste A

uswirkungen des G


ewalt in der Erzie-

hung. IKK

-Nachrichten. D

eutsches Jugendinstitut e. V., N

r. 1-2, 2003.87 Pagal B

ussm

ann K

. D. Erste A

uswirkungen des G


ewalt in der Erzie-

hung. IKK

-Nachrichten. D

eutsches Jugendinstitut e. V., N

r. 1-2, 2003.

Tautø vaiko teisiø kom

itetas savo iðvadose paragino Lietuvà ástatyminiu lyg-

meniu uþdrausti fiziniø bausm

iø vaikams taikym

à. Teisë bûti auklëjam

am be

smurto yra neatim

ama vaiko teisë. Paþym

ëtina, jog tarptautinës rekomendaci-

jos (netgi primygtinai) nurodo, kad fiziniø bausm

iø taikymo draudim

o paþei-dim

ai nebûtinai turi bûti siejami su krim

inalinëmis bausm

ëmis – toks „uþbur-

tas smurto ratas“ gali toliau reprodukuoti sm

urtà.6. B

eveik pusë Europos Tarybos ðaliø toká draudim

à yra numaèiusios savo

ástatymuose arba já suform

avo teismø praktika. Ðalys pasirenka labai ávairius

tokio draudimo átvirtinim

o bûdus.7. Iðanalizavæ pagrindines teisines nuostatas Lietuvoje, siûlom

e atitinkamai

papildyti Lietuvos Respublikos civiliná kodeksà ir Lietuvos R

espublikos vaikoteisiø apsaugos ástatym

à.8. A

kivaizdu, jog vien teisës normø pakeitim

as savaime visuom

enëje niekonepakeis. T

am, kad jis bûtø veiksm

ingas, numatytinos ir ágyvendintinos atitin-

kamos organizacinës priem

onës.9. K

itø ðaliø praktika ir patirtis rodo, kad ástatyminis fiziniø bausm

iø taiky-m

o vaikams draudim

as, sutapæs su palankiomis visuom

enës raidos tendencijo-m

is, duoda gerø rezultatø ir þmoniø pakantum

as smurtui bei prievartai m

aþëja.

LITER

AT

ÛR

A1. Aidukas M

. Jungtiniø Tautø dokum

entø rinkinys. Nusikalstam

umo prevencija ir baudþia-

moji justicija. Standartai ir norm

os. // Vilnius: T

eisinës informacijos centras, 2004.

2. Alksninis G

., Gudavièiûtë D

. Lietuva – jaunø muðeikø ir skriaudikø ðalis // Lietuvos rytas,

2001, Nr. 181.

3. Apklausa: nem

aþai Lietuvos vaikø patiria emociná ir fiziná sm

urtà // BN

S/Delfi, 2005 06 15.

4. Auryla V. Þ

iaurumas lietuviø literatûroje ir vaikas. K

onferencijos „Atrask vaiko teises“, vyku-

sios 1998 m. gruodþio 10–12 d. V

ilniuje, medþiaga. V

ilnius, 1999.

5. „Ar teisus stipresnis?“. Sm

urto prieð vaikus apþvalga Lietuvoje. Vilnius, 1999.

6. Babkauskienë I. Ar ið tiesø Lietuvos vaikai agresyviausi? // R

espublika, 2001 08 13.

7. Baibokaitë A., Þiliukaitë R. V

aikø apsauga nuo juos þalojanèio tëvø elgesio // Lietuvos ðeima,

Vilnius, 1994–1995.

8. Baudþiam

oji teisë. Specialioji dalis. Vilnius, 2001.

9. Beresnevièius G. V

aikmuðiai kaip popkultûros stabas // A

tgimim

as/Delfi, 2002 10 03.

10. Blaþys V. Prievarta prieð vaikus // N

epilnameèiø krim

inalinë justicija. Kvalifikacijos këlim

okursø paskaitø m

edþiaga. Vilnius, 2001.

50

Straipsniai

11. Bussmann K

. D. Erste A

uswirkungen des G


ewalt in der Erzie-

hung. IKK

-Nachrichten. D

eutsches Jugendinstitut e. V. 2003, N

r. 1-2.

12. Child M

altreatment D

eaths in Rich N

ations. UN

ICEF, 2003.

13. Com

munity Law

Centre, C

hildren‘s Righs Project

http://ww

w.com

munitylaw

centre.org.za/children/2005art19/vol1_no3_overview.php.

14. Dabkevièiûtë L. Sm

urto prieð vaikus tematika dienraðtyje „Lietuvos rytas“ (2002 m

.) //Sociologija. M

intis ir veiksmas, 2003, N

r. 2, p. 95–102.

15. Dapðys A., Sakalauskas G

. Smurtà patyrusiø vaikø reabilitacijos teisiniai aspektai. V

ilnius, 2005.

16. Dël Jungtiniø T

autø vaiko teisiø komiteto iðvadø ágyvendinant JT

vaiko teisiø konvencijàLietuvoje. Paskelbta 2007 02 13, þr. http://w

ww

.socmin.lt/index.php?-566603514

17. Drakðas R. Svarbesni nepilnam

eèiø baudþiamosios atsakom

ybës klausimai. V

ilnius, 2005.

18. Dünkel F., G

eng B. Jugendgewalt und K

riminalprävention. Em

pirische Befunde zu G

ewal-

terfahrungen von Jugendlichen in Greifsw

ald und Usedom

/Vorpom

mern und ihre A

uswirkun-

gen für die komm

unale Krim

inalprävention. Forum V

erlag Godesberg. M

önchengladbach, 2003.

19. Dünkel F., H

agemann O

., Kesterm

ann C., M

orgenstern Ch. K

riminalität, Strafrechts- und

Strafvollzugsentwicklung im

Osteseeraum

: kriminologische und strafrechtliche A

spekte des Sank-tionenrechts und der Sanktionspraxis vor dem

Hintergrund gesellschaftlicher W

andlungspro-zesse. Forschungsprojekt „M

are Balticum

“. Zw

ischenbericht. Greifsw

ald, 2003.

20. Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencija // V

alstybës þinios, 1995,N

r. 40-987 (su vëlesniais pakeitimais).

21. Europos þmogaus teisiø teism

o sprendimas. A

. prieð Didþiàjà Britanijà byla. 1998 m

.rugsëjo 23 d.h

ttp://cm

iskp

.echr.co

e.int////tk

p1

97

/viewh

bk

m.asp

?action

=o

pen

&tab

-le=1132746FF1FE2A

468AC

CB

CD

1763D4D

8149&key=813&

sessionId=6996438&skin=hu-

doc-en&attachm

ent=true

22. Europos þmogaus teisiø teism

o sprendimas. C

ostello-Roberts prieð Didþiàjà Britanijà byla.

1993 m. vasario 23 d.

http://cmiskp.echr.coe.int/tkp197/portal.asp?sessionId=6996438&

skin=hudoc-en&action=request

23. Gilligan J. Sm

urto prevencija. Vilnius, 2002.

24. Global Initiative to End A

ll Corporal Punishm

ent of Children.

http://ww

w.endcorporalpunishm


l.

25. Gradaitë S. B

erþinë koðë vaikams nesveika // D

ELFI, 2006 06 19.

26. Implem

entation Handbook for the C

onvention on the Rights of the C

hild. UN

ICEF, 1998.

27. Jackevièius M. K

as apsaugos nuo smurto ðeim

oje? // DELFI, 2006 06 20.

28. Januðonienë D. T

ëvai terorizuoja vaikus // Veidas, 1999 02 11.

51



29. Jazukevièiûtë D. T

autai „vaþiuoja stogas“ // Veidas, 2005 05 05.

30. Jazukevièiûtë D., Sam

uolytë V. M

ylimi ir nem

ylimi // V

eidas, 2001 08 02.

31. Joint Statement on Physical Punishm

ent of Children and Youth. C

oalition on the PhysicalPunishm

ent of Children and Youth. 2003.

http://ww

w.bcifv.org/hottopics/position/Joint_Statem

ent_Corporal_Punishm

ent.pdf

32. Jungtiniø Tautø nepilnam

eèiø, ið kuriø atimta laisvë, apsaugos taisyklës (H

avanos taisyk-lës, 1990 m

.).

33. Jungtiniø Tautø nepilnam

eèiø nusikalstamum

o prevencijos gairës (Rijado gairës, 1990 m

.).

34. Jungtiniø Tautø standartinës m

inimalios teisingum

o vykdymo nepilnam

eèiams taisyklës

(Pekino taisyklës, 1985 m.).

35. Jungtiniø Tautø G

eneralinës asamblëjos specialiosios sesijos vaikø klausim

ais veiksmø

planas, 2002.

36. Jungtiniø Tautø vaiko teisiø kom

iteto iðvados dël Lietuvos antrosios ataskaitos. 27 January2006, C

RC

/C/LT

U/C

O/2 U

nedited Version, C

oncluding observations on second report, pa-ras 8, 9, 37 and 38 (a, b and c)), þr.: http://w

ww

.endcorporalpunishment.org/pages/fram

e.html.

37. Jungtiniø Tautø vaiko teisiø kom

iteto iðvados dël Lietuvos áþanginës ataskaitos. CR

C/C

/15/A

dd. 146. 2001 01 26.

38. Jungtiniø Tautø vaiko teisiø konvencija, 1989 11 20. R

atifikuota nuo 1995 07 03 //V

alstybës þinios, 1995, Nr. 60-1501.

39. Jungtiniø Tautø vaiko teisiø konvencijos ágyvendinim

o ataskaita. Patvirtinta Lietuvos Res-

publikos Vyriausybës nutarim

u Nr. 142 // V



o vadovas. Patikros lapai. UN

ICEF.


o vadovas. UN

CEF. 2002.

42. Jungtiniø Tautø vaiko teisiø konvencijos nuostatø ágyvendinim

o Lietuvoje ataskaita.2000 m

. (ww

w.socm

in.lt).

43. Kam

arauskienë D., Ðiuparys G

. Tëvø ánirðio aukos – bejëgiai vaikai // Lietuvos rytas, 2002,

Nr. 213.

44. Kem

erienë S. Spirk ir bus atidaryta? // Atgim

imas, 2006, N

r. 47, p. 3.

45. Kietytë L. V

aikø teisës // Þm

ogaus teisës Lietuvoje. Vilnius, 2005.

46. Kurienë A. Sm

urtas prieð vaikus – smurtas prieð visà visuom

enæ // Bernardinai.lt, 2006 05 29.

47. Lahayne H. A

r fizinë bausmë yra sm

urtas? // 2006 02 06, Lietuvos krikðèioniø studentøbendrijos internetinis puslapis w

ww

.lksb.lt

48. Leliûgienë I. Þm

ogus ir socialinë aplinka. Kaunas, 1997.

49. Lietuvoje vis daþniau smurtaujam

a prieð vaikus, teigia prokuratûra // Bernardinai.lt, 2007 02 23.

52

Straipsniai

50. Lietuvos jaunimo portretas 1997. Sociologinis tyrim

as // Vilnius: V

JRT

/VU

sociologijoslaboratorija, 1997.

51. Lietuvos moksleiviai iðsiskiria polinkiu á sm

urtà // BN

S, 2006 01 24.

52. Lietuvos Respublikos adm

inistraciniø teisës paþeidimø kodeksas // V



53. Lietuvos Respublikos baudþiam

asis kodeksas // Valstybës þinios, 2000, N

r. 89-2741 (suvëlesniais pakeitim

ais).

54. Lietuvos Respublikos bausm

iø vykdymo kodeksas // V

alstybës þinios, 2002, Nr. 73-3084

(su vëlesniais pakeitimais).

55. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinim

o, ásigaliojimo ir ágyvendinim

o ástaty-m

as. Civilinis kodeksas // V

alstybës þinios, 2000, Nr. 74-2262 (su vëlesniais pakeitim

ais).

56. Lietuvos Respublikos nevyriausybiniø organizacijø kom

entaras Lietuvos Respublikos ata-

skaitai „Jungtiniø Tautø vaiko teisiø konvencijos nuostatø ágyvendinim

as Lietuvos Respubli-

koje (1999)“. Vilnius, 2000.

57. Lietuvos Respublikos ðvietim

o ástatymo pakeitim

o ástatymas // V



58. Lietuvos Respublikos vaiko teisiø apsaugos kontrolieriaus veiklos ataskaita 2003 m

. (þr.http://vaikam

s.lrs.lt/informaciniai/ataskaita2003.doc).

59. Lietuvos Respublikos vaiko teisiø apsaugos pagrindø ástatym

as // Valstybës þinios, 1996,

Nr. 33-807 (su vëlesniais pakeitim

ais).

60. Lietuvos Respublikos V


ël nacionalinës programos prieð vaikø ko-

merciná seksualiná iðnaudojim

à ir seksualinæ prievartà (2000 01 11 Nr. 29) // V

alstybës þi-nios, 2000, N

r. 5-144.



ël nacionalinës smurto prieð vaikus preven-

cijos ir pagalbos vaikams 2005–2007 m

etø programos patvirtinim

o (2005 05 04, Nr. 491) /

/ Valstybës þinios, 2005, N

r. 58-2021.



ël vaiko gerovës valstybës politikos strategi-jos ir jos ágyvendinim

o priemoniø 2005–2012 m

. plano patvirtinimo (2005 02 17, N

r. 184)// V


63. „Mano nuom

one…“. „G

elbëkit vaikus“. 2003, Vilnius.

64. Martin L. R. G

ewalt in der Schule und Erziehung. B

ad Heilbrunn, 1999.

65. Mokiniø patiriam

o ir naudojamo sm

urto tyrimas: m

okiniø apklausa 2002 (Tarptautinis

projektas „Mare B

alticum“). B

aigiamoji ataskaita. V

ilnius: Teisës institutas, 2003.

66. Nepilnam

eèiai, padaræ sunkius nusikaltimus: psichologiniai ir socialiniai ypatum

ai. Vilnius, 2000.

67. New

ell P., Ham

marberg T

. Teisë nebûti m

uðamam

// Vaikø teisës. N

uostatø ágyvendini-m

as. Vilnius: V

aiko teisiø informacijos centras, 2002, p. 101–111.

53



68. „Pagalba vaikui, nukentëjusiam nuo sm

urto“ – teorinës-praktinës konferencijos, vykusios2005 05 12–13 V

ilniuje, praneðimø m

edþiaga.

69. Pakalnienë R. Prievarta gimdo prievartà // Lietuvos þinios, 1999, N

r. 73, p. 19.

70. Pfeiffer Ch., W

etzels P., Enzmann D

. Innerfamiliäre G

ewalt gegen K

inder und Jugendlicheund ihre A

uswirkungen. H

annover, 1999.

71. Povilaitis R., Valiukevièiûtë J. Patyèiø prevencija m

okyklose. Vilnius, 2006.

72. Povilaitis R. Patyèios mûsø visuom

enëje yra tapusios norma // B

ernardinai.lt, 2007 02 27.

73. Socialiniai praneðimai 1998, 1999, 2000, 2001, 2002, 2003, 2004, 2005–2006 // SA

DM

,V

ilnius (þr. ww

w.socm

in.lt).

74. Praneðimas apie þm

ogaus teisiø padëtá Lietuvoje // Þm

ogaus teisiø veiksmø planas (H

U-

RIST

). Vilnius, 2002.

75. Prokopèik M. Þ

mogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencija ir jos átaka vaiko

teises reglamentuojanèiai Lietuvos ástatym

ø sistemai // V

aiko teisës ir pilietinë visuomenë,

Vilnius, 2000.

76. Recom

mendation N

o. R 85(4) of the C

omm

itee of Ministers to M

ember States on violen-

ce in the family (adopted by the C

omm

itee of Ministers on 26 M

arch 1985, at the 382ndm

eeting of the Ministers D

eputies).

77. Recom

mendation N

o. R (90) 2 of the C

omm

itee of Ministers on Social M

easures concer-ning V

iolence within the Fam

ily.

78. Rogge J.-U. K

inder brauchen Grenzen. Eltern setzen G

renzen. Ham

burg, 2000.

79. Rogge J.-U. T

ëvai nustato ribas. Vilnius, 2005.

80. Rogge J.-U. V

aikams reikia ribø. V

ilnius, 2004.

81. Sakalauskas G. V

aikø ir jaunimo teisiø apsauga Lietuvoje // Praneðim

as apie þmogaus socia-

linæ raidà. JTV

P/SPG. V

ilnius, 2001.

82. Saukienë I. Mûsø vaikai – Europos m

uðeikos // L.T./D

elfi, 2006 03 30.

83. Smurtas prieð m

oteris ir vaikus Lietuvoje. Vilnius, 1997.

84. Suaugæs þmogus neturi m

uðti vaiko. Vilnius: V

aiko teisiø informacijos centras, 2003.

85. Ðeimos ir vaikai Lietuvoje. V

ilnius, 1995.

86. Ðeimos politikos koncepcija (projektas). V

ilnius, 1995.

87. Tëvø bausm

ës bijojæs paauglys þalojo save // DELFI, 2006 10 24.

88. Todesfälle bei K


ernachlässigung in den Indust-rieländern. Z

usamm


hild Maltreatm

ent Deaths

in Rich N

ations“. UN

ICEF-Innocenti R

eport Card N

r. 5, Florenz, August, 2003.

89. Trakinskienë L. M

uðti ar nemuðti vaikà // Socialinis ugdym

as (II), Vilnius, 1999, p. 52–59.

54

Straipsniai

90. Ulba P. Fizinës prievartos átaka vaikø elgesiui ir intelekto raidai // V

aikø fizinë ir seksualinëprievarta, V

ilnius, 1996.

91. Urbonaitë I. M

okytojai smurtauja ar tik ginasi nuo m

okiniø? // DELFI, 2007 01 16.

92. Vaikas tarp prievartos ir iðnaudojim

o. Vilnius: Socialinës apsaugos ir darbo m

inisterija, 2000.

93. Vaiko teisiø apsaugos garantijos Baltijos ðaliø teisinëse sistem

ose: situacija, problemos ir spren-

dimo perspektyvos. Phare dem

okratijos vystymo projektas „T

arptautiniai standartai ir jø taiky-m

as, ginant vaiko teises Baltijos valstybëse“. 2-osios konferencijos praneðimai. V

ilnius, 1998.

94. Vaikø teisës. N



acijos centras, 2002.

95. Verbienë I. Skriaudikais esam

e mes gim

æ? // Lietuvos þinios, 2001, Nr. 46.

96. Westcott K

. Kodël O

landijoje gyvena laimingiausi vaikai Europoje? // Bernardinai.lt, 2007 02 20.

97. Wilm

ers N., Enzm

ann D., Schaefer D

., Herbers K

., Greve W

., Wetzels P. Jugendliche in

Deutschland zur Jahrtausendw

ende: Gefährlich oder gefährdet? E

rgebnisse wiederholter,

repräsentativer Dunkelfelduntersuchungen zu G

ewalt und K

riminalität im

Leben junger Mens-

chen 1998–2000. 1. Aufl. N

omos V

erlagsgesellschaft. Baden-B

aden, 2002.

98. Þm

ogaus teisiø komisaro A

lvaro Gil-Robleso ataskaita apie jo vizità á Lietuvà 2003 m

. lap-krièio 23–26 d. (þr. w

ww

.urm.lt).

Gintautas SAK

ALAUSK

ASLaura Û

SELËLaw

Institute,C

riminological R

esearchD

epartment

TH

E PR

OH

IBIT

ION

OF C

OPO

RA

L PUN

ISHM

EN

T O

FC

HILD

RE

N: SO

CIA

L AN

D LE

GA

L ASPE

CT

S

Summ

ary

The article deals w

ith social and legal problematic of corporal punishm

entof children. International recom

mendations, experience of other countries, al-

so social, cultural, pedagogical and legal development tendencies in Lithuania

are analyzed. The authors m

ake the conclusion that legal prohibition of corpo-ral punishm

ent of children is necessary in Lithuania, and it will form

a newattitude in the society. Several versions of possible legal regulation are sugges-ted for further discussions in a w

ider circle.

Straipsnis redakcijai áteiktas 2007 m. kovo 20 d.

55

Atpildo teisingumas: problemos ir paradoksai

Dr. Karolis JOVAIÐASTeisës instituto vyr. mokslo darbuotojasGedimino pr. 39 / Ankðtoji g. 1, VilniusTel. 2101 676

ATPILDO TEISINGUMAS: PROBLEMOS

IR PARADOKSAI

Lietuvos teisinëje literatûroje ið esmës nagrinëjamas vienas ið daugelio teisingu-mo aspektø – proporcingos ir teisingos bausmës skyrimo problema.

Ðiame straipsnyje atlikta iðsami, objektyvi ir neðaliðka teisingumo idëjos analizëleidþia konstatuoti, kad, nepaisant vyraujanèio skeptiðko poþiûrio á moraliná reliaty-vizmà, teisingumas yra ne tik vertybinë, bet ir reliatyvi kategorija. Kartu teisingumoproblemos gali bûti svarstomos ne abstrakèiame lygmenyje, o tik konkretaus sociali-nio elgesio, kurá lemia objektyvios prieþastys, kontekste. Remiantis tokia principinepozicija, straipsnyje nagrinëjamos bûtinos ir pakankamos teisingumo vykdymo sàly-gos. Be to, èia suformuluoti pagrindai, kuriais remiantis galima pagrásti, kokiu san-tykiu proporcingà ir teisingà bausmæ lemia objektyvûs kriterijai – padarytos nusi-kalstamos veikos pavojingumo laipsnis bei pobûdis, ir kokiu vertybiniai kriterijai –kaltininko asmenybës charakterio savybës bei vertybinës orientacijos.

ÁVADASTikiu, nes tai absurdas – tokia formule religinio màstymo esmæ iðreiðkë

vienas Baþnyèios tëvø – krikðèioniø raðytojas Tertulianas. Kitas dël tos paèiosprieþasties gali netikëti nei religija, nei pomirtiniu gyvenimu, kuris grindþiamasteisingo atpildo uþ gerus ar blogus darbus idëja.

Volteras, savo poþiûrá á Baþnyèià iðreiðkæs sentencija sutraiðkykit gyvatæ, visdëlto buvo ásitikinæs – religijà, jeigu jos nebûtø, reikëtø sukurti.

Tertuliano minties esmë ta, kad religija yra tikëjimo, o ne racionalaus pro-to sritis. Volteras, skeptiðkai vertindamas þmogaus prigimtá, religijos dogmaslaikë bûtinais þmogaus moraliniais varþtais. Abu màstytojai buvo teisûs – mokslasir racionalus màstymas, atvëræs skepticizmo ðliuzus, sukëlë neprognozuojamuspadarinius. Paðlijæs tikëjimas Dievu, iðmuðë þmonëms ið po kojø moraliná pa-grindà, o tikëjimas racionaliu protu, perkëlæs þmonëms teisæ patiems spæsti, kas

ISSN 1392-1592. TEISËS PROBLEMOS. 2007. Nr. 2 (56)

56

Straipsniai

yra moralu ir teisinga, padarë destruktyvø poveiká asmenybei ir tapo beveiknepakeliama individualios atsakomybës naðta. XX amþius – bolðevizmo ir na-cizmo amþius daug patikimiau nei liudytojas, prisaikdintas Biblija, rodo, kadmoraliniu reliatyvizmu grindþiamas veiksmø ir poelgiø, kaip protingø ir racio-naliø, pateisinimas iðtrynë ribas, skirianèias gërá nuo blogio, moralumà nuoamoralumo, teisingumà nuo neteisingumo ir netgi iðtikimybæ, pareigà, artimomeilæ ir þmoniø gerovæ pavertë masinio þudymo (genocido) árankiu.

Skeptiðka iðvada dël moralinio reliatyvizmo, nepaneigia to fakto, kad ne tikskirtingais laikais ir skirtingose visuomenëse þmonës skirtingai vertina tai, kasgera ir bloga, moralu ir amoralu, teisinga ir neteisinga. Netgi tie patys þmonës –neprilygstami socialinës mimikrijos virtuozai, pasikeitus aplinkybëms, taip ra-dikaliai keièia savo paþiûras ir ásitikinimus, kad ðiandien gëriu ir teisingumulaiko tai, kà vakar laikë blogiu ir neteisingumu. Ir atvirkðèiai, þinoma.

Kadangi moralinis reliatyvizmas visais laikais naudojamas kaip instrumen-tas pagrásti bei pateisinti blogá, amoralumà ir neteisingumà, jis, prieðingai aki-vaizdiems faktams, smerkiamas ir, kaip klaidinga bei þalinga doktrina, pripaþás-tamas uþ moralës ir ástatymo ribø. Neatsitiktinai moralinio reliatyvizmo teorija,pasak H. Kelseno „suprantama klaidingai – kaip teigianti, kad nëra vertybiø, okonkreèiai – nëra teisingumo. Taèiau ji veikiau teigia, kad vertybës yra santyki-nës, o ne absoliuèios, kad teisingumas yra santykinis, o ne absoliutus, kad verty-bës, kurias átvirtina mûsø normø kûrimo aktai, negali pretenduoti paðalintiprieðingø vertybiø“1 [5, p. 88].

Ðiame straipsnyje teisingumas laikomas ne tik vertybine, bet ir reliatyviakategorija, tad visi teiginiai bei iðvados grindþiami ðiuo poþiûriu.

TEISINGUMO SAMPRATATeisingumas – vertybinë kategorija, o ne objektyvi, nepriklausomai nuo

mûsø sàmonës ir paþinimo egzistuojanti dorybë, kurià reikia tik atrasti ir su-formuluoti kaip fizikos dësná. Teisingumà ir jo prieðybæ – neteisingumà kiek-vienas normalaus intelekto, racionalus þmogus, nors ir suvokia protu, papras-tai vertina intuityviai, aplenkdamas ðio vertinimo pagrindimo ir motyvacijosstadijà. Bandymai paaiðkinti bei pagrásti intuicijà, apibrëþti teisingumo sàvo-kà bei atskleisti jo turiná nëra tokie sëkmingi. Sàvokos „teisingumas“ aspektø

1 H. Kelsenas vartoja terminà ne „moralinis reliatyvizmas“, bet „reliatyvistinë vertës teorija“, betðiuo atveju nagrinëjamo dalyko esmës tai nekeièia.

57


gausa bei ávairovë ir mûsø skirtingos paþiûros bei ásitikinimai apsunkina netgikompromiso paieðkà. Vertindami teisingumà ar neteisingumà, mes nepajëgûsiðvengti iðankstinio nusistatymo, selektyvios pozicijos bei informacijos filtra-vimo, o kai toks vertinimas yra dar asmeniðko pobûdþio, tai ir dvigubø mora-lës standartø taikymo.

Neatsitiktinai þmonijos istorijoje niekam nëra pavykæ pateikti universa-laus ir visuotinai pripaþinto teisingumo apibrëþimo, kuris neturëtø silpnø irabejotinø pusiø.

Iðtakos ir interpretacijosTemidë, vaizduojama su tvarsèiu ant akiø ir svarstyklëmis rankose, yra ne-

þinojimo uþdangos dengiama teisingumo deivë. Ji simbolizuoja teisingumà, kaipstatus quo atkûrimà ir proporcingà (adekvatø) atpildà, kurá lemia veikos prie-ðingumas teisei ir padarytos þalos dydis, o ne þalà padariusiojo þmogaus sociali-në padëtis ir jo asmenybës savybës. Bûtent tuo remiasi pataisomojo teisingumoidëja, kurios iðtakos siekia antikos laikus.

Aristotelio darbuose pataisomasis teisingumas suprantamas, kaip nuosek-lus ástatymø virðenybës ágyvendinimas, nes jis nedaro skirtumo „ar geras þmo-gus apgavo blogà, ar blogas – gerà arba svetimoteriavo geras ar blogas“ [6,p. 151]. Teisei, pagal Aristotelá, svarbu tik veikos skiriamieji bruoþai bei pada-rytos þalos pobûdis ir ji vienodai traktuoja tiek kaltininkà, tiek ir aukà.

Èarlis Èaplinas, anonimiðkai dalyvaudamas savo antrininkø konkurse Ðvei-carijoje, uþëmë tik antrà vietà. Aristotelio idëjà, ko gero netgi tiksliau uþ já patá,perfrazavo Joachimas: „jei, pavyzdþiui, vagis buvo ponas, o auka – elgeta – as-muo, priklausantis þemesnei visuomenës klasei, ðis skirtumas neturës reikðmësteisei <...> Viskas, kas teisei rûpi, yra prieð jà esanèios dvi ðalys, ið kuriø vienanepagrástai praturtëjo, o kita patyrë nepagrástà nuostolá. Taigi yra neteisybë,kurià reikia iðtaisyti – nelygybë, kurià reikia iðlyginti.“2

Faktinio pataisymo (teisiø gynimo) problemà teisëjas, Aristotelio nuomo-ne, turi spræsti siekdamas iðlyginti padëtá bausmëmis, o tai jis gali padaryti at-imdamas gautà naudà (pelnà) ið kaltininko ir atkurdamas lygybæ. Aristotelioteigimu, „kai nustatomas patirtos skriaudos dydis, sakoma „nuostolis“ ir „pel-nas“, o viduryje tarp to, kas per daug ir kas per maþai, yra tai, kas lygu. Pelnas irnuostolis yra prieðingais atþvilgiais per daug ir per maþai; pelnas – tai per daug

2 Cituota pagal Posner R. A. [7, p. 74].

58

Straipsniai

naudos ir per maþai nuostolio, o jo prieðybë nuostoliø vidury tarp jø yra tai,kas lygu, – já mes vadiname teisingumu. Todël teisingumas, kaip reguliuoto-jas, yra ne kas kita kaip vidurys tarp nuostolio ir pelno. <...>. Taigi, lygu yraviduryje pagal aritmetinæ proporcijà tarp to, kas per daug, ir to, kas per maþai“[6, p. 152]. Teisëjas atkuria status quo – lygybæ, nes „teisingumas reiðkia turë-jimà vienodà kieká iki ir po sandorio sudarymo“ [6, p. 152], o plëtojant Aris-totelio mintá, – iki teisës paþeidimo ar nusikalstamos veikos arba po jos pada-rymo. Terminus „pelnas“ ir „nuostolis“ Aristotelis vartoja su iðlyga, nes esà ðieterminai „kai kuriems paskiriems atvejams netinka“ [6, p. 152], o tokiais at-vejais jis laiko, pavyzdþiui, tyèinius kûno suþalojimus. Taèiau toliau terminus„pelnas“ ir „nuostolis“ antikos màstytojas vartoja jau be jokiø iðlygø, nors,kaip aptarë pats Aristotelis, „pelnas“ ir „nuostolis“ nëra visiðkai korektiðki ter-minai. Vartodamas ðiuos terminus, jis stengiasi pagrásti teisingumà kaip auksovidurá, etalonà, kuris iðreiðkia optimalø pelno ir nuostoliø santyká, jø stabiliàpusiausvyrà. Tiesa, smurtiniø nusikaltimø atþvilgiu tokiø terminø buvo visið-kai neámanoma pritaikyti, netgi ir antikos laikais.

Aristotelio pataisomojo teisingumo idëja, nors ir ganëtinai banali, bet sufor-muluota aiðkiai bei nepretenzingai, matyt, bûtent dël savo aiðkumo ir paprastu-mo yra ilgaamþë tarsi Egipto piramidës. Aristotelis nagrinëja du pataisomojoteisingumo aspektus, – proporcingà padarytos þalos atlyginimà ir vienodà ástaty-mø visiems individams taikymà3, taèiau tokio pataisomojo teisingumo apibrëþi-mo, kuris apimtø abu ðiuos aspektus, nepateikia. Aristotelio idëjø prasme teisin-gumas gali bûti apibrëþtas, kaip toks pusiausvyros arba proporcijos atkûrimasbei palaikymas, kuris ágyvendinamas vienodai taikant ástatymus, nesvarbu vie-nodiems ar nevienodiems þmonëms. Teisingumo sàvokos turiná atskleidþia pa-grástas ir nuoseklus panaðiø poelgiø bei veiksmø vienodas traktavimas ir vienodølaisvës bei lygybës prieð ástatymà standartø taikymas visiems individams. Þmo-nës turi teisæ á tam tikrà lygià ar nelygià su kitais padëtá tiek gërybiø paskirstymo,tiek ir suvarþymø, apribojimø, tiek ir bausmiø atvejais. Naðtos ar gërybiø toly-gus, proporcingas paskirstymas, lygybës – status quo atkûrimas bei palaikymas iradekvatus atpildas (bausmë) – tai trys banginiai, ant kuriø laikosi teisingumas.

3 Ðiuolaikinë baudþiamosios teisës doktrina ir praktika, skirtingai negu Aristotelis, laikosi pozicijos,pagal kurià teisingumas vykdomas, atsiþvelgiant ne tik á kaltininko veiksmus bei poelgius, bet ir á joasmenybës savybes. Mes tai darome ir kasdieniame gyvenime, paklusdami instinktams ir protui, oteisëjai, spræsdami bylas, – ástatymui.Apie tai þr. detaliau ðio straipsnio skyrelyje „Materialinis (rezultatø) arba teismø vykdomas teisingumas“.

59


Naujausiø laikø istorijoje teisingumo idëjà, kaip nesuderinamà su privilegi-jø atskiriems individams ar jø grupëms teikimu, arba, atvirkðèiai, tam tikrø gru-piø diskriminacijà, ir iðreiðkianèià vienodø taisykliø taikymo visiems principà,sudarantá prielaidas uþtikrinti þmoniø laisvæ ir lygybæ prieð ástatymus, bene nu-osekliausiai traktavo F. A. von Hayekas. Teisingumas, pasak Hayeko, „nesie-kia nei individualiø nei grupiniø interesø subalansavimo konkreèiu atveju, jisnesiekia sukurti ir konkreèios padëties, kuri laikoma teisinga. Jam nerûpi pada-riniai, sukeliami konkreèiø veiksmø“ [8, p. 65]. Nors Hayekas, tai teigdamas,turëjo omenyje socialiná, o ne pataisomàjá teisingumà, jis teisingumo idëjà vien-prasmiðkai traktuoja visose socialinio gyvenimo srityse – kaip vienodø taisykliøvisiems taikymo principà. Hayeko nuomone, priemonës negalëtø tarnauti kon-kretiems (daþniausiai neþinomiems) tikslams, jeigu jos bûtø „traktuojamos kaippriemonës, o ne kaip pamatinës vertybës, tiesà sakant, kaip vienintelës vertybës,bendros visiems nepriklausomai nuo konkreèiø <...> tikslø“ [8, p. 33–34].

Tokia pozicija reiðkia, kad teisingumas yra aklas, kurèias ir kaip tikslas neigia-mas, o tikslu laikomos leistinos ir teisëtos priemonës. Ðia prasme, grieþtai kalbant,áteisinamas principas – tikslas yra niekas, procesas yra viskas, glaustai iðreikðtas for-mule fiat justitia pereat mundus (tegul vieðpatauja teisingumas, net jeigu pasaulis irpraþûtø). Tai kraðtutinis ir grieþtas poþiûris á tikslà. Paprastai teisëtas tikslas nëraignoruojamas arba kvestionuojamas, prieðingai, jis pateisinamas, jeigu jam pasiektinaudojamos ne bet kokios, o tik leistinos ir teisëtos priemonës. Jos svarbios todël,kad rezultatø teisingumas neatsiejamas nuo procedûrø, kuriø laikantis jis buvo gautas,teisingumo. Jeigu mes bûtume priversti atsiriboti nuo tikslo, turëtume ignoruotiteisingo ir proporcingo atpildo problemà, o dëmesá sutelkti iðimtinai á procedûrasir taisykles, kuriø laikantis siekiame ágyvendinti teisingumo idëjà. Dël tos prieþas-ties tikslo ir priemoniø (taisykliø), kuriomis siekiama tikslo, suprieðinimas yra dirb-tinis ir nepagrástas. Teorijos ir praktikos poþiûriu svarbu tiek materialus (rezultatø)teisingumas, tiek ir procedûrø, kuriomis siekiama ðio rezultato, teisingumas.

Ðiuolaikinës valstybës socialinë politika konstruojama ir vykdoma prieðin-gai negu Hayeko skelbiama teisingumo idëja, kaip vienodo taisykliø visiemstaikymo principas, kuriuo nesiekiama nei individualiø, nei grupiniø interesøbalanso, nei konkreèios padëties sukûrimo4. Prieðingai, lygus nelygiø þmoniø

4 Friedricho A. von Hayeko pozicijà gan tiksliai iðreiðkia ði mintis: „Teisingumo idëja, kaip jà dabarsuprantame, t. y. kaip vienodø taisykliø taikymo visiems principà, laipsniðkai iðkilo ðio procesoeigoje, paskiau ji tapo gaire, judant prie Atvirosios visuomenës, individams suteikianèios laisvæ irlygybæ prieð ástatymus. Veiksmø vertinimas pagal taisykles, o ne konkreèius rezultatus, buvo tasþingsnis, padaræs galima Atviràjà visuomenæ [8, p. 65].

60

Straipsniai

traktavimas, atitinkantis formalios lygybës prieð ástatymà reikalavimus, gali reikðtinelygø traktavimà ir milþiniðkos faktinës nelygybës, nesuderinamos su teisin-gumo idëja, átvirtinimà. Dël tos prieþasties socialinio pyrago paskirstymas arperskirstymas skirtingoms socialinëms grupëms gali, priklausomai nuo pradi-nio poþiûrio, atrodyti lygus ar nelygus. Siekis pagerinti skirtingoms socialinëmsgrupëms priklausanèiø þmoniø padëtá (vadinkim sàlyginai ðá sieká pozityviàjadiskriminacija) nëra visiðkai suderinamas su abstrakèiø ir nuo tikslø nepriklau-somø taisykliø taikymo visiems principu.

Teisingumas, suprantamas kaip vienodas taisykliø visiems taikymas, nesu-derinamas su selektyviu atskirø individø ar jø grupiø traktavimu, paprastai ið-reiðkiamas formule, pagal kurià teisingumo garantas yra ástatymo, o ne þmoniøvieðpatija. Tokia formulë – tai neatsakingo þodþiø vartojimo pasekmë. Demok-ratinëje visuomenëje terminas „teisës vieðpatavimas“ vartojamas panaðia pras-me kaip ir XIX amþiaus Anglijoje, kurioje jis reiðkë, kad „kiekvienas þmogus,kad ir koks bûtø jo rangas ir padëtis, paklûsta bendrajai karalystës teisei ir ben-drøjø teismø jurisdikcijai“ [10, p. 134]. Tik tiek ir në kiek daugiau. Sakydami,kad teisingumo garantas – tai ástatymo diktatûra, objektyvus ir neðaliðkas ásta-tymo normø vieðpatavimas, o ne ánoringas ir kaprizingas þmoniø elgesys, mesuþsiimame saviapgaule. Ástatymas ne matrica, kuri naudojama stereotipiniamssocialiniams sprendimams priimti arba teismo sprendimams (nuosprendþiams)ðtampuoti. Egzistuoja bendrosios teisës (ástatymø) normos ir individualios tei-sës normos, kurias sukuria teismas, taikydamas bendràsias teisës (ástatymø) nor-mas. Pavyzdþiui, nusikaltimo (vagystës ar nuþudymo ir pan.) padarymas nërabûtina ir pakankama teisingumo vykdymo (bausmës skyrimo) sàlyga. Bûtina,kad nusikaltimas bûtø atskleistas, o já padaræs asmuo nustatytas ne tokiais ope-ratyviniais veiksmais ir procesinës prievartos priemonëmis, kurios paèios savai-me yra teisëtos ir leistinos, bet tokiomis, kurias teismas pripaþásta teisëtomis irleistinoms. Netgi bylos nagrinëjimas teisme, laikantis nustatytø proceso taisyk-liø ir procedûrø, ir bausmës skyrimas, taikant galiojanèius ástatymus, nustatan-èius sankcijà uþ tokius nusikaltimus, dar nereiðkia, kad paskirta bausmë yrapagrásta, teisëta ir teisinga5. Bausmë laikoma tokia tik tuomet, kai nuosprendis

5 Ðiuo poþiûriu mes turime eiti netgi toliau uþ H. Kelsenà, kuris raðë: „Bausmës sàlyga nëra vienfaktas, kad þmogus apsivogë. Vagystæ turi nustatyti teisinës tvarkos ágalintas teismas, laikydamasisprocedûros, kurià apibrëþë tos teisinës tvarkos normos; teismas turi paskelbti bausmæ, nustatytàástatymu arba paproèiu, o ávykdyti ðià bausmæ turi kitas organas“ [6, p. 80–81].

61


byloje ásiteisëjæs, nes aukðtesnës instancijos teismas gali já panaikinti dël netin-kamai pritaikyto baudþiamojo (materialinio ar procesinio) ástatymo6. Ðiuo po-þiûriu visiðkai teisûs tie, kurie teigia, kad teisës yra tiek, kiek jos taiko teismas, oKonstitucijos tiek, kiek jos iðaiðkina Konstitucinis Teismas.

Vadinasi, objektyvus ir neðaliðkas ástatymø taikymas, nesuderinamas su þmo-niø subjektyvumu, yra mitas ir optinë apgaulë, nes bûtent atitinkamus ágalini-mus turintys bei kompetentingi þmonës ir sprendþia, kaip turi bûti interpretuo-jami bei taikomi ástatymai7.

Institucinis ir personalinis teisingumasKonstitucinis principas „teisingumà <...> vykdo tik teismas“ [1, 1 d.] ið

dalies yra tautologiðkas, nes teismas, vykdydamas teisingumà, vadovaujasi tei-singumo principu. Vadinasi, sutapatinamos teismo atliekamos funkcijos, jo veik-los tikslas ir priemonës, kuriomis teismas siekia ðio tikslo. Siekiant iðvengti tiks-lo ir priemoniø sutapatinimo, teisingumas gali bûti traktuojamas kaipmaterialinis (rezultatø) ir procesinis teisingumas.

Kartu, jeigu kritiðkai, be hipnotinës pagarbos vertintume tarptautiniuose þmo-gaus teisiø dokumentuose ir Konstitucijoje átvirtintà minëtà principà, bûtumepriversti konstatuoti, kad prieðingai, nei átvirtinta ðiuose dokumentuose ir Kon-stitucijoje, teisingumà vykdo ne tik teismai. Jø vykdomas teisingumas – ledkalniovirðûnë. Teismas vykdo teisingumà tik tose baudþiamosiose bylose, kuriose sura-ðæs kaltinamàjá aktà po ikiteisminio tyrimo pabaigos, jam perduoda prokuroras,taip pat nagrinëdamas privataus kaltinimo bylas ir bylas supaprastinto procesotvarka. Taèiau realiai egzistuoja ir visas masyvas nusikaltimø, kurie yra arba neat-skleisti, arba dël ávairiø prieþasèiø neuþregistruoti (latentiniai), arba nepasiekë teis-mo dël to, kad uþpultasis gynë savo teisæ á gyvybæ, sveikatà ar nuosavybæ, polici-ninkas – þmogaus teises, visuomenës bei valstybës teisëtus interesus ir pan.

Konstitucija ir ástatymas, nors ir átvirtina tik paradiná – teismø vykdomàteisingumà, pro tarnybiná áëjimà ið esmës áleidþia ir personaliná teisingumà. Bû-tinoji gintis, ðios ginties nuostatomis grindþiamas profesiniø pareigø ir ástaty-

6 Galutinis ir neskundþiamas teismo sprendimas visiðkai nebûtinai yra teisingas objektyvaus, neðalið-ko ir kritiðko mokslo poþiûriu; tiesa galutinëje instancijoje toks sprendimas pripaþástamas ið esmëstik teisinio apibrëþtumo ir socialinio stabilumo tikslais.7 Tai, kad ástatymus taiko atitinkamus ágalinimus turintys asmenys, yra tvirtinimas, o tai, kad ðieasmenys yra kompetetingi, – prezumpcija.

62

Straipsniai

mo vykdymas, yra ir paþeistø teisiø bei teisëtø interesø gynimas, o kartu irproporcingos pusiausvyros uþtikrinimas. Kai asmuo gina save arba kitus nuoakivaizdaus ir pavojingo kësinimosi, neiðvengiamai varþosi du principai – teisënegali nusileisti neteisëtumui ir niekas negali bûti teisëjas savo paties byloje. Esanttokiai konkurencijai, prioritetas teiktinas pirmajam ðiø principø, nes teismøvykdomas teisingumas negali paneigti asmens teisës ginti savo prigimtinæ teisæá gyvybæ, kûno vientisumà ar nuosavybæ.

Pasak H. Kelseno, „þmogaus prieð kità þmogø vartojama jëga yra arba de-liktas arba sankcija“ [5, p. 70]. Savigynos aktas yra agresijos ðaltinio neutraliza-vimas, o kaip ðalutinis rezultatas, ir sankcija uþ ávykdytà agresijos aktà. Persona-liná teisingumà, kai procesinis ir materialinis teisingumas tarsi susilydo vienameakte, laike ir erdvëje, vykdo tas asmuo, kuris, ágyvendindamas teisæ á bûtinàjàgintá, duoda uþpuolikui atkirtá. Atkirtis, jeigu besiginantysis, atremdamas aki-vaizdø ir realø kësinimàsi, panaudojo adekvaèias ir proporcingas gynybos prie-mones, laikomas teisëtu, nesvarbu, kokius padarinius tai sukeltø uþpuolikui,áskaitant netgi jo mirtá. Iðskyrus nebent iðriðimà duodanèio kunigo vaidmená,besiginantysis tokiu atveju atlieka ne tik ikiteisminio tyrimo pareigûno, proku-roro, bet ir teismo, taip pat bausmæ vykdanèios institucijos funkcijas. Netgidaugiau negu teismo funkcijas, nes mirties bausmës, kaip prieðtaraujanèios Kon-stitucijai ir draudþiamos, teismas negali skirti, o uþpultasis gali teisëtai tyèiaatimti besikësinanèiajam gyvybæ. Taigi besiginantysis gali ne tik priimti spren-dimà, tolygø skirti mirties bausmæ, bet ir ávykdyti nuosprendá, t. y. per akimir-kà, kurios neuþtektø dresuotai papûgai iðtarti sakralinæ formulæ „teisingumàvykdo tik teismas“, gali visiðkai paneigti ðios formulës turiná8.

PSICHOLOGINIS (NE)TEISINGUMO ASPEKTASBlogis, kaip neteisingumas, turi daug gradacijø – nuo nedidelio iki absoliu-

taus. Blogis yra padarinys, jo prieþastis – þmonës, kurie blogai elgiasi arba kitaipákûnija neteisingumà. Paradoksas – blogis, kaip masinis reiðkinys, yra, o ðioreiðkinio sudedamøjø daliø – individø, kaip blogø þmoniø, nëra. Bent jau psi-chologiniame lygmenyje to þmogaus, kuris, nepaisydamas prieðingos kitø þmo-

8 Dar didesniu laipsniu tai taikoma pareigûnams, kurie, vykdydami profesines pareigas, gali teisëtaiatimti gyvybæ ne tik kaltiesiems (pvz., uþpuolikams), bet netgi ir visiðkai nekaltiems asmenims(pvz., pabëgimà ávykdþiusiems suimtiesiems, kuriems pareikðti átarimai, kaip paaiðkëja vëliau, ne-buvo pagrásti).

63


niø nuomonës, nëra niekðas savo paties akyse. Prieðtaravimas nëra sudëtingas,sunkiai iðsprendþiamas uþdavinys su daugeliu neþinomøjø. Psichologai yra nu-statæ, kad þmogus, siekdamas bûti ne toks, koks jis yra, o toks, koks nori patssau atrodyti, naudoja vadinamàjà racionalizacijà. Ja laikoma „nesàmoninga gintis,kai subjektas, nesuvokdamas arba nenorëdamas suvokti poelgio, minties, im-pulso arba jausmo motyvø, stengiasi juos pagrásti ar pateisinti pateikdamas ki-tus protingus, sàmoningus (racionalius) aiðkinimus“ [11, p. 126].

„Racionalus“ þmogus átvirtina savo ego, neigdamas savo atsakomybæ, pada-rytà þalà bei aukos statusà ir smerkdamas smerkianèiuosius bei apeliuodamas ásvarbesnes vertybes nei tos, kurioms jis padarë þalà. Toká gynybiná mechanizmànaudoja ne tik nusikalstamo pasaulio autoritetai ar padugnës, bet ir visuomenëselitui priskiriami þmonës – korumpuoti politikai, valdininkai, teisëjai, taip patpedofilai, skelbiantys Dievo þodá ir moralizuojantys skaistybës bei ðeimos verty-biø puoselëjimo klausimais, pseudointelektualai, kurie, parazituodami visuo-menës sàskaita, tarsi dresuotos papûgos tik tiraþuoja skambias, taèiau jokio tu-rinio neturinèias, tuðèias frazes ir pan.

Mes netoleruojame neteisingumo savo atþvilgiu ir kur kas labiau pakantes-ni esame tam neteisingumui, kurá patiria kiti, áskaitant ir neteisingumà, kurá tiekiti patiria nuo mûsø. Veidmainiðkumas, fariziejiðkumas, þemø, egoistiniø pa-skatø drapiravimas teisuolio mantija ir dvigubø moralës standartø taikymas,jeigu ir nepakerta ið ðaknø teisingumo idëjos, vis tiek daro jà sunkiai ágyvendi-namà. Visai nebûtinai teisingas yra netgi pedantiðkai teisingumo siekiantis þmo-gus. Pedantas teisingumà vertina smulkmeniðkai, ir skirdamas dëmesá detalëmsbei formalumams, iðleidþia ið akiø dalyko esmæ. Todël, pasak Aristotelio, jis„smulkmeniðkai tol siekia teisingumo, kol pagaliau teisingumas virsta neteisin-gumu [6, p. 167]. Taèiau kiekviename gëryje yra blogio, o blogyje – gërio,teisingumo elementas. Demagogas organiðkai negali pakæsti demagogo, mela-gis netoleruoja þmogaus, kuriuo negalima pasitikëti, ir netgi uþkietëjæs, bet ne-ginèijamà autoritetà tarp savo bendrø turintis nusikaltëlis gali bûti tokiu auto-ritetu, jeigu paiso nusikaltëliø garbës kodekso ir gerbia já.

Apaðtalas Paulius laiðke tomieèiams tiksliai iðreiðkë þmogaus prigimties du-alizmà ir jos ribotumà: „Mat að gebu gero trokðti, o padaryti – ne. Að nedaraugërio, kurio trokðtu, o darau blogá, kurio daryti nenoriu. O jeigu darau, konenoriu, tada nebe að tai vykdau, bet manyje gyvenanti nuodëmë“ [12, p. 1774].Skeptiðkas poþiûris á þmogaus prigimtá nekliudë apaðtalui Pauliui paraðyti laið-kà, kurio credo yra moralumas ir teisingumas. Jeigu tai nebuvo kliûtis apaðtalui

64

Straipsniai

Pauliui, tai ir mums mûsø prigimtis nëra nenugalima kliûtis svarstyti teisingu-mo idëjos klausimø, ypaè jei suvokiame prigimties netobulumà ir, negebëdamipasikeisti, bent stengiamës suprasti save ir bûti kuo atviresni bei savikritiðkesni.

Teisingumas, kaip etinë, socialinë ir teisinë kategorija, kurià mes siekiamene tik apraðyti, bet ir nurodyti kriterijus, kuriais jis gali bûti pagrástas, yra „daik-tas savyje“. Siekiant atskleisti jo turiná padaryti já, anot marksistø, „daiktu mums“,bûtina aiðkiai suvokti, kad tie faktiniai ir moksliniai duomenys, kuriais mesoperuojame spræsdami teisingumo problemà, yra sudëtingi ir prieðtaringi, susi-jæ su teisingumu tiesiogiais ar nepastebimais, taèiau vis dëlto realiai egzistuojan-èiais saitais. Ðiuos duomenis sunku atrinkti, teisingai interpretuoti ir deramaipasverti. Mat, jeigu mes sutariame dël kai kuriø duomenø svarbos, tai nesuta-riame dël santykinës jø svarbos, prioritetø. Mes siekiame bûti objektyvûs irneðaliðki, taèiau tas siekis negali bûti visiðkai ágyvendintas, nes mûsø ásitikini-mai ir pasaulëþiûra nepaneigia selektyvios pozicijos, o prieðingai – remiasi ja.Faktø pasaulis yra begalinis ir jø atranka neiðvengiama, todël visiðkas objekty-vumas yra neámanomas, netgi beprasmiðkas. Siekdami tokio objektyvumo, bû-tume priversti disponuoti ne organiðka faktø ir teiginiø apie juos sistema, ovisiðkai nesusijusiø faktø ir teiginiø sankaupa.

Tiesa yra tik viena ir teisingas gali bûti vienas teisingumo apibrëþimas, norsautoriø, pretenduojanèiø á toká apibrëþimà, gausa ir rodo, kaip skirtingai teisin-gumas suprantamas. Neatsitiktinai mes toleruojame ir priimame daugelá teisin-gumo sàvokø, suvokdami, kad mûsø paþinimas yra ribotas ir tik ið dalies teisin-gas. Skirtingà teisingumo sampratà lemia ir sudëtinga paties teisingumo prigimtis,kontekstas, kuriame vartojama teisingumo sàvoka, ir tie reiðkiniai, kuriuos mesnorime apibrëþti kaip teisingus.

TEISINGUMAS IR TEISËPomirtinis gyvenimas grindþiamas teisingo atpildo uþ gerus ar blogus dar-

bus idëja, o socialinis gyvenimas – teisingumo idëja, kurio ágyvendinimo bûti-na sàlyga yra teisingi ástatymai, reglamentuojantys ávairias ðio gyvenimo sritis.Teisingumas, kaip ir þmoniø lygybë, yra krikðèionybës instinkto vienas svar-biausiø elementø, visuomenës evoliucijos raidoje suformuluotas kaip teisinisprincipas. Neatsitiktinai teisingumo esmæ ir svarbà þmonijai per tuos padari-nius, kuriuos sukelia teisingumo nebuvimas, iðreiðkia dvi, bene daþniausiai ci-tuojamos sentencijos. Viena jø teisingumà laiko civilizacijos atraminiu stulpu.„Jeigu jis paðalinamas, visas didis þmogiðkosios visuomenës statinys, kuriam,

65


jeigu taip galima kalbëti, pati Gamta nepaðykðtëjo iðskirtinio palankumo, iðkartsubyrëtø á atomus“9. Kita sentencija laiko teisingumà esminiu kriterijumi, kurisskiria valstybæ nuo plëðikø gaujos. Ðv. Augustinas áspëja ir konstatuoja: „Paða-linkite teisingumà ir kas liks ið karalysèiø, jei ne plëðikø gaujos? Nes kas yraplëðikø gaujos, jei ne maþos karalystës?“10.

Galimos dvi skirtingos ðiø sentencijø interpretacijos. Pirma, jose iðreikðtiprieðtaringi, vienas kità ðalinantys teiginiai, nes visuomenës (ir jos politinës or-ganizacijos – valstybës) subyrëjimas „á atomus“ ir karalysèiø (valstybiø) trans-formacija á plëðikø gaujas – tai ne tas pats. Antra, chaoso ir visuotinës suirutëslaikotarpiais „á atomus“ subyrëjusi visuomenë ið esmës yra visø karo prieð visusarena. Arena, kurioje, kaip þuvis vandenyje, jauèiasi ir plëðikø gaujos. Todël,nepaisant visiðkai skirtingos iðraiðkos formos, turinio atþvilgiu ðias sentencijasgalima laikyti giminingomis ir nagrinëti jas, teikiant prioritetà tam, kas jas vie-nija, o ne skiria. Vienija teisës ir teisingumo sutapatinimas. Pasak ðv. Augusti-no, „kur nëra teisingumo, ten negali bûti ir teisës. Nes tai, kà daro teisingumas,daro ir teisë, o kas daroma neteisingai, tas daroma ir neteisëtai“11.

Teisingumas, kaip ir Dievas, gali bûti tik vienas. Tikrasis ir vienintelis.Teisingumas neturëtø toleruoti kitø teisingumø. Palyginimui pirmasis Dievoásakymas: „Neturëk kitø dievø, tik mane vienà“. Taèiau taip nëra. Teisingumasyra vertybinë kategorija, kurios vertës laipsnis priklauso nuo vertintojo pozici-jos. Mirties bausmë laikoma neteisinga ir prieðtaraujanèia Lietuvos, bet ne JAVKonstitucijai; islamo valstybëse, kuriose galioja ðariato ástatymai, deðinës ran-kos nukirtimas uþ vagystæ laikoma proporcinga ir teisinga, krikðèioniðkose vals-tybëse – barbariðka ir neteisinga bausme.

Ðv. Augustinas teisingumà laikë ta dorybe, kai tikrajam Dievui turi bûtiatiduodama tai, kas jam priklauso, o teisingumo paþeidimu – pasitraukimà nuoVieðpaties, nueinant tarnauti ðëtonui. Ðiuo poþiûriu ðv. Augustinas, matyt, ne-turëtø didesniø pretenzijø dël to, ar savo ðeimà iðþudæs skerdikas Lietuvoje bû-tø nuteistas kalëti iki gyvos galvos, o Jungtinëse Valstijose pasodintas á elektroskëdæ. Taèiau, jeigu toks þudikas Lietuvoje ar Jungtinëse Valstijose bûtø iðtei-sintas dël to, kad svarûs jo kaltës árodymai buvo surinkti padarius tokius men-kus leistinø ir teisëtø árodymø rinkimo taisykliø ir procedûrø paþeidimus, ku-

9 Cituota pagal F. A.von Hayek. [8, p. 204].10 Cituota pagal H. Kelsen. [5, p. 75]11 Cituota pagal H. Kelsen. [5, p. 75].

66

Straipsniai

riuos brangiai apmokami advokatai sugebëjo paversti abejonëmis, traktuojamo-mis kaltinamojo naudai, ádomu, kas, be tikrojo þudiko, pagal ðv. Augustinà nu-ëjo tarnauti ðëtonui: 1) advokatai, nors jie pagal profesijà, prireikus, turëtø gintiir tuos, kurie nukryþiavo Jëzø Kristø; 2) teisëjai, kurie fariziejiðkai laikydamiesiformalumø ir ástatymø raidës, iðdavë ástatymø dvasià; 3) tardytojai, kurie dëlnekompetentingumo ar neapdairumo arba tyrimo sudëtingumo nesugebëjo ið-vengti klaidø; 4) ástatymø leidëjas, nepagrástai formalizavæs ástatymø rinkimo irjø vertinimo procedûras ir taisykles. Pagaliau, ir tai labiausiai tikëtina, ir pirmi, irantri, ir treti, ir ketvirti kartu paëmus. Paradoksas: visi jie laikësi teisës, teisingøtaisykliø reikalavimø, o jø pastangø rezultatas yra neteisingumas.

H. Kelsenas neleidþia sau ironizuoti, taèiau laiko ydinga ðv. Augustinoargumentacijà, pagal kurià „teisë yra teisinga prievartinë tvarka, kurià nuo plë-ðikø tvarkos, skiria jos turinio teisingumas“12. Kritikuodamas tà vertybiná spren-dimà, kuriuo remiantis prievartinës tvarkos pripaþinimo „teise“ kriterijumi lai-komas teisingumas, H. Kelsenas daro pagrástà iðvadà dël neprognozuojamøtokio sprendimo padariniø. Jais bûtø ne tik romënø teisës, galiojusios ðv. Au-gustino gyvenimo metais, bet ir ðiuolaikiniø nedemokratiniø valstybiø teisësnepripaþinimas teise. Jeigu normatyvinës tvarkos pripaþinimas „teise“ kriteriju-mi laikomas teisingumas, tai „kapitalistinë Vakarø prievartinë tvarka nëra teisëkomunistinio idealo teisingumo poþiûriu, kaip kapitalistinio teisingumo idealopoþiûriu nëra teisë ir komunistinë Sovietø Sàjungos prievartinë tvarka“ [5, p. 75–76]. Nors H. Kelsenas to ir nepasakë, tokia situacija pavojinga, nes reikðtøvalstybiø viena kitos teisës ignoravimà ir visø karà prieð visus.

Sovietø imperijos ir komunizmo idëjos þlugimas nereiðkia, kad ðie teiginiaiprarado aktualumà, nes valstybiø teisë nëra ir negali bûti vienalytë. Mirties baus-më, vykdoma uþ sunkius tyèinius nusikaltimus, ar deðinë ranka, nukertama uþvagystes, arba persekiojimas uþ politiniais laikomus nusikaltimus nëra pagrin-das ignoruoti ar nepripaþinti valstybiø, kuriose galioja tokios bausmës arba tokspersekiojimas, teisës. Tai greièiau pagrindas asmenims, kuriems uþ padarytasveikas gresia nehumaniðkomis kitose valstybëse laikomos bausmës, netaikytiekstradicijos – neiðduoti jø tai valstybei, kuriose jiems gali bûti taikomos „ne-humaniðkos“ bausmës ar politinis susidorojimas.

Objektyvus ir neðaliðkas transformuoto poþiûrio á teisæ ir neteisingus reþi-mus liudytojas yra istorija, nors ji ir interpretuojama skirtingai, o totalitariniai

12 Cituota pagal tà patá ðaltiná [5, p. 75].

67


reþimai (pvz., Sovietø Sàjungos) netgi visiðkai jà perraðydavo, nes odioziniai arrepresuoti veikëjai negalëjo bûti istorijos kûrëjais, (praeitis neprognozuojama!).Prancûzijos Didþioji revoliucija ir Rusijos 1917 m. valstybinis perversmas, vë-liau pavadintas skambiu eufemizmu – Didþioji Spalio socialistinë revoliucija,uþgrobë valdþià smurtiniu bûdu. Dël to kitos valstybës ið pradþiø ignoravo ðiøvalstybiø vyriausybes, kurios atëjo á valdþià paþeisdamos legitimumo principà,o Amerikos teismai sovietø revoliucinës vyriausybës teisës aktus skelbë esant nevalstybës, bet plëðikø gaujos aktais. Taèiau, kai kruvinas smurtas, tarsi brutaluscezario pjûvis, sutrikdæs normalià vaisiaus brandà, iðleido á pasaulá monstrà –tokias prievartines tvarkas, kurios, anot H. Kelseno, pasirodë esanèios efekty-vios, jos buvo „pripaþintos teisinëmis tvarkomis, vyriausybës – valstybiø vy-riausybëmis, o jø aktai – valstybës aktais, t. y. teisës aktais“ [5, p. 76].

Sovietø imperija rëmësi ne teisingumu, o maþai kà su juo turinèia labai grieþtaprievartine tvarka. Ði tvarka, ágyvendinta teisës aktuose ir per teisës aktus, buvopagrindas laikyti jà „teise“, nors ið tikrøjø teisës buvo tiek, kiek jos laikë reikalin-ga taikyti ne teismai, bet partiniai organai. Vadovaudamiesi Lenino suformuluo-ta proletariato diktatûros doktrina, kuri pagrindë absoliuèià, jokiais ástatymais irtaisyklëmis nesaistomà prievartà, bolðevikai vykdë atvirà terorà prieð savo liaudá.Bolðevikø reþimas, absoliuèiai nuvertinæs þmogaus gyvybæ, uþkëlë ant pjedestalomirties bausmæ ir suteikë budeliui moralinës aukos statusà. „Darbininkø ir vals-tieèiø“ valstybë ta prasme, kad rëmësi permanentiniu teroru ir savo paèios pilie-èiø genocidu, teisingumo poþiûriu, nors ir blogesnë uþ plëðikø gaujà, vis dëltonebuvo tokia gauja. Prieðingai, ði valstybë, naudodama veiksmingas ir þiauriaskriminalinës represijos priemones, sutriuðkino organizuotà nusikalstamumà irlikvidavo struktûras, konkuruojanèias su nusikalstamu valstybës aparatu.

Principinis skirtumas tarp plëðikø gaujos ir valstybës, H. Kelseno nuomo-ne, yra tas, kad plëðikø gaujai nëra bûdingas ilgalaikiðkumas, nes valstybë, kaipveiksmingesnë prievartinë tvarka, gali ið gaujos nariø atimti laisvæ arba gyvybæ,t. y. nutraukti gaujos veiklà. H. Kelsenas prievartinæ tvarkà laiko teise, o ðiosteisës vienijamà bendruomenæ – valstybe, jeigu tokia prievartinë tvarka yra veiks-minga apibrëþtoje teritorijoje ir paðalina bet kokià alternatyvià kità prievartinætvarkà. Bûtinas valstybës atributas yra tas ilgalaikis pastovumas, kuris preziu-muoja pamatinæ normà. Pamatinë norma, savo ruoþtu, – tai valstybës teisëtu-mo ir galiojimo pagrindas ir kriterijus13.

13 Apie tai detaliau þr. H. Kelsen. [5, p. 72–76]

68

Straipsniai

Bolðevikø reþimas nepatvirtino H. Kelseno teiginiø dël pamatinës normossvarbos ir reikðmës. Ðio reþimo kultivuota prievartinë tvarka, grieþtai kontrolia-vusi milþiniðkos valstybës teritorijà, buvo laikoma naujo tipo valstybe, kuri rë-mësi naujo tipo, „progresyviausia“ þmonijos istorijoje teise. Jokio pamatinësnormos preziumavimo, pagal kurià ðiai tvarkai, anot H. Kelseno, paklusti pri-valu, bolðevikams nereikëjo. Pamatinës normos surogatas sovietø imperijojebuvo dekoratyvinë Konstitucija, o tikrasis pagrindas – komunistinë ideologija,besiremianti revizuoto marksizmo-leninizmo doktrina. Ði ideologija pateisinoir áteisino prievartà, neþmoniðkus eksperimentus su þmonëmis, revoliucijos eks-portà ir sovietinës imperijos pavertimà supervalstybe.

1936 metø Stalino Konstitucija pagal joje deklaruotø þmogaus teisiø turi-ná ir apimtá iðties, kaip ir teigë bolðevikai, neturëjo analogø pasaulyje. StalinoKonstitucija buvo demokratiðkiausia, o konstitucinë sistema, neturëjusi niekobendra su ðiame dokumente skelbiamø teisiø ir laisviø uþtikrinimu, – neþmo-niðkiausia pasaulyje. Prisidengiant ðia Konstitucija, þmogaus teisës, paverstosmistifikacijos ir politiniu spekuliacijø objektu, egzistavo virtualiame pasaulyje,o realiame gyvenime þmogus buvo absoliuèiai nuþmogintas.

Bolðevikai, ágyvendindami masinio teroro politikà, nesilaikë netgi ir savopaèiø drakoniðkø ástatymø, nei materialiniø, nei procesiniø. Bausmes pagal ne-paprastai „elastingà“ RTFSR Baudþiamojo kodekso 58 straipsná, kurá, anotA. Solþenycino, lengvai buvo galima pritaikyti netgi ðv. Augustinui, uþ kontre-voliucinius nusikaltimus, skyrë ne teismai14, kurie ir pagal Stalino Konstitucijàvykdë teisingumà, o ypatingieji pasitarimai, vadinamosios troikos. Be to, deðim-tims tûkstanèiø aukðtesniojo rango partiniø ir valstybës veikëjø, mirties bausmësbuvo ávykdytos pagal sàraðus, kuriuos tvirtino Stalinas, o vizavo artimiausi joparankiniai (Berija, Chruðèiovas, Kalininas Molotovas, Malenkovas, Voroðilo-vas). Masinës represijos, nors ir negalima visiðkai paneigti sadistiniø Stalino po-linkiø, buvo vykdomos grieþtai apibrëþtais tikslais – siekiant per neátikëtinai trum-pà laikà paversti Sovietø imperijà karine pramonine supervalstybe. Kadanginepaprastai sparti ðalies industrializacija, orientuota tik á sunkiàjà pramonæ, skir-tà agresyviems tikslams – pasaulinës revoliucijos eksportui, buvo susijusi su ma-sine pauperizacija, priverstiniais darbais konclagerio sàlygomis, be nestandarti-niø sprendimø, bent jau Stalino ásitikinimu, buvo neámanoma apsieti. Bekraðtæ

14 Iðimtá sudarë garsiausieji teismø procesai, kuriuose buvo teisiami aukðèiausiojo etalono sovietøpolitiniai ir kariniai bonzos.

69


ðalá galima buvo valdyti eksploatuojant permanentinës baimës bei netikrumoatmosfera, kuri bene stipriau uþ privatø interesà skatino bei palaikë masiø kûry-biná bei darbiná entuziazmà. Stalinas, kaip ir Hitleris, þiauriai, bet nepaprastaiiðradingai ir veiksmingai eksploatavæs þmogaus prigimtá, þmogaus nuþmoginimotikslams gebëjo pajungti ðviesiausius þmonijos protus, kurie sukûrë tobulà masiøpsichologinio apdorojimo ir apkvailinimo mechanizmà. Bolðevikai vykdë masináterorà, pasitelkæ kovos su liaudies prieðais – „þmogaus pavidalo þvërimis“ obalsá,o ðá terorà entuziastingai palaikë masës. Teigdamas „netiesa, kad Musolinis, Le-ninas ar Stalinas apeliavo tik á þemiausius savo tautø instinktus, jie apeliavo ájausmus vieðpataujanèius ðiuolaikinëse demokratijose“ [8, p. 201] F. A. von Ha-yek’as ignoruoja tai, kad diktatoriai, nors ir apeliuodami á tokius jausmus, pui-kiai suvokë, kad liaudá (tautà) vis dëlto labiau sutelkia ne kilnûs jausmai, betbendras prieðas, neapykanta ir bausmës skatinamas savisaugos instinktas.

Teisës kriterijumi yra ne skirtingai suvokiamas, interpretuojamas ir ginèija-mas teisingumas, bet prievartinæ teisinæ tvarkà uþtikrinanti organizuota valstybësjëga; ji lengvai atpaþástama ir neginèijama. Teisë negali bûti pastatyta ant tokionepatvaraus, tarsi lakus smëlis pagrindo, koks yra teisingumas, todël teisë remiasitvirta valstybës jëga, kuri ir yra laikoma teisinga. Tvirta valstybës jëga, nesvarbu,ar ji preziumuoja pamatinæ normà (pagal H. Kelsenà) arba remiasi brutalia, Kon-stitucijos surogatu dangstoma jëga, ne tik skiriasi nuo plëðikø gaujos, bet ir daugveiksmingiau negu demokratiniai reþimai iðnaikina plëðikø gaujas. Sovietø im-perija – supervalstybë ir monstras, këlæs milþiniðkà pavojø civilizuotam pasauliuiir sugebëjæs ðio pasaulio þmones priversti patikëti, kad bûtent jø vyriausybës vyk-do agresyvià ginklavimosi politikà, buvo ne tik Stalino organizacinio genijaus,bet ir baimës, permanentinio teroro rezultatas. Jeigu vertintume Stalinà pagaltai, kà jis sukûrë, bûtø neprotinga smerkti pagrindinæ jo laimëjimø prieþastá –terorà, palaikiusá baimës atmosferà ir kartu skatinusá masiø entuziazmà.

Ði mintis – ne tiek reveransas Makiaveliui15, kiek parodymas to, kokiosabejotinos vertës yra ta sentencija, pasak kurios þmogiðkosios visuomenës stati-nys iðkart subyrëtø á atomus, jeigu bûtø paðalintos ðio statinio atraminis stulpas– teisingumas. Prieðingai, Blogio imperija, kaip teisingumo antagonizmas ir

15 Makiavelis, analizuodamas Hanibalo, kaip karvedþio, laimëjimus, tarp kitø ávardija ir jo nepri-lygstamà sugebëjimà palaikyti kariuomenëje geleþinæ drausmæ, kurià laidavo nepaprastas Hanibaloþiaurumas, këlæs jo kareiviø pagarbà ir baimæ. Konstatuodamas, kad vien talento, be þiaurumo,Hanibalui nebûtø pakakæ pergalëms pasiekti, Makiavelis ágelia pavirðutiniðkiems raðytojams, kurie,þavëdamiesi jo pergalëmis, kartu smerkia pagrindinæ ðiø pergaliø prieþastá – þiaurumà [13, p. 69].

70

Straipsniai

neteisingumo sinonimas, o kartu ir antroji pasaulio supervalstybë, savo galybësvirðûnæ pasiekë tuomet, kai rëmësi be jokio pagrindo vykdyta atvira, jokiaisástatymais nevarþoma prievarta, smurtu ir teroru. Neatsitiktinai neþmoniðko,teroru pagrásto reþimo pabaigos pradþia buvo jo liberalizavimas. Socializmas suþmogaus veidu, kuris reiðkë teisingumo principais grindþiamos teisës elementa-rø laikymàsi, sunaikino patá socializmà. Ne teisingumo, bet jokiais ástatymaisnevarþomo teroro paðalinimas buvo tas detonatorius, kuris „á atomus“ suskaldëgalingiausià þmonijos istorijoje Blogio imperijà. Ji yra nenuginèijamas, bet toligraþu ne vienintelis árodymas to, kad valstybë be teisingumo yra ne plëðikøgauja, bet jëga, efektyviai iðnaikinusi plëðikø gaujas, o valstybë, kaip politinëvisuomenës organizacijos forma, griûna tuomet, kai paðalinamas ne teisingu-mas, o permanentinis teroras ir baimë, vienijanti ir, atleisk, Vieðpatie, uþ ðvent-þodþiavimà, dideliems darbams ákvepianti visuomenæ.

TEISINGUMAS KAIP NEGATYVI VERTYBËNormalus socialinis gyvenimas, nepaisant skirtingø mûsø paþiûrø ir ásitiki-

nimø, ið dalies ámanomas bûtent todël, kad kiekvienas normalaus intelekto þmo-gus bent jau intuityviai suvokia, kas yra gëris ir blogis, teisingumas ir neteisingu-mas. Taèiau skirtingø asmenø nuomonës dël to, kas yra teisingumas, nebûtinaisutampa, o bandymai þmonijos istorijoje atrasti universalø teisingumo dësná to-lygus filosofinio asmens paieðkai. Neatsitiktinai teisingumas daþnai apibrëþia-mas per jo prieðybæ – neteisingumà. Pasak Hayeko, „net neturëdami pozityvausteisingumo kriterijaus, turime negatyvøjá, rodantá, kas yra neteisinga“ [8, p. 69].

Þmogaus teisës ir laisvës turi prasmæ tik pareigø ir atsakomybës kontekste.Nepaisant prigimtiniø teisiø retorikos, individas gali realiai ágyvendinti savoteises ir laisves tik tuomet, kai kiti þmonës laikosi pareigos gerbti ir nepaþeistiðiø teisiø. Tai paprastai pasireiðkia ne tiek pozityviais, kiek negatyviais veiks-mais – neveikimu. Neveikimas tam tikra prasme yra pareiga, kurios nepakan-kamas ávertinimas arba ignoravimas bûtø kliûtis adekvaèiai ávertinti ne tik þmo-gaus teisiø prigimtá, bet ir teisingumà.

Teisë þmogaus elgesá reguliuoja dvejopai: pozityviai – reikalaudama atliktitam tikrus veiksmus, ir negatyviai – ápareigodama susilaikyti nuo tam tikrø veiks-mø. Iðskyrus atvejus, kai dël ypatingos teisinës padëties atitinkamai veikti arbavykdyti ástatymo nustatytà prievolæ asmuo jos nevykdo, tuo paþeisdamas pareigàir keldamas pavojø aplinkiniams ir visuomenei, þmogus turi susilaikyti nuo tamtikrø veiksmø. Ðia prasme teisingumas daugelio filosofø ir teisininkø poþiûriu

71


yra negatyvi dorybë, neleidþianti þmogui skriausti kitus ir piktnaudþiauti savoteisëmis bei laisvëms. Pripaþástama, kad teisingumas yra savaime suprantamadorybë, o nepasitenkinimà, protestus ir veiksmus suþadina jo prieðybë – netei-singumas. Pamatinis moralës ir teisingumo dësnis draudþia kitiems daryti þalà.Pasak A. Smitho, „þmogus, kuris tik susilaiko nuo kësinimosi á kaimyno asmenáar gerà vardà, þinoma, nëra nusipelnæs pozityvia prasme. Taèiau jis tenkina visusto, kà vadiname teisingumu, reikalavimus ir daro viskà, kà kiti pilieèiai gali jápriversti daryti arba uþ ko nedarymà galëtø bausti. Mes daþnai galime patenkintivisas teisingumo taisykles paprasèiausiai sëdëdami ir nieko nedarydami“16.

Kategoriniu imperatyvu, kuris draudþia pyktá ir blogá, grindþiama ir krikð-èioniðkoji moralë. Jos esmæ iðreiðkia Dievo ásakymai „Neþudyk“, „Nevok“, „Ne-kalbëk netiesos“, „Negeisk svetimo turto“. Krikðèionybë pagrásta doktrina, pa-gal kurià þmogus, kaip bûtybë, valdoma prigimtinës nuodëmës, negali gyventinenuodëmingai. Antraip visi Dievo ásakymai, suformuluoti draudimo forma,netektø prasmës. Minëti draudimai, kaip rodo istorija, yra netgi prasmingesni irtaikytini didesniam þmoniø skaièiui, negu kas nors kada nors galëjo ásivaizduoti.

Bolðevizmo ir nacizmo ásitvirtinimo ir gyvybingumo svarbi sàlyga buvo netik ðiems reþimams oponuojanèiø jëgø fizinis likvidavimas, monolitinë liaudies(tautos) ir partijos vienybë, bet ir permanentinë baimës atmosfera. Jà palaikëplatus informatoriø tinklas, apraizgæs kiekvienà bolðevikinës Sovietø imperijosir nacistinës Vokietijos visuomenës làstelæ. Masinis kolaboravimas su sovietøreþimu, ðio reþimo savanoriðkas ir anaiptol ne nesavanaudiðkas garbinimas, ho-lokaustas, kurá vykdant naciams uoliai ir daþnai ne be naudos sau talkininkavookupuotø valstybiø gyventojai, yra puikûs socialinës mimikrijos ir anaiptol neðviesiosios þmogaus prigimties pusës pavyzdþiai. Sunku þmogø teisti, kai jis pri-sitaiko, siekdamas iðvengti pavojaus, taèiau sunku já pateisinti tuomet, kai jis,siekdamas valdþios palankumo, naudos ar karjeros, kuri yra susijusi su prestiþuir socialine padëtimi, aplenkia ávykius ir pats rodo iniciatyvà iðduodamas iráduodamas savo artimà. Þmonës skundë savo artimus, ne tik siekdami materia-linës naudos (pvz., galimybës uþimti áskøstojo butà) arba ásitvirtinti socialinëshierarchijos sistemoje, bet ir bijodami bûti apskøsti, jeigu neáskøs patys.

Áskøstas, reiðkia pasmerktas. Pasmerktas þmogus bûdavo ir tuomet, kai prieðjá, remiantis paprastai jo artimøjø parodymais, buvo sukurpiamos arba falsifi-kuojamos baudþiamosios bylos. Þmonës, iðskyrus retas iðimtis, neiðlaikæ psichi-

16 Cituota pagal Von Hayek F. A. [8, p. 97].

72

Straipsniai

nës ir fizinës prievartos, paprastai duodavo tokius parodymus, kuriø reikëdavoNKVD arba gestapo tardytojams. Kartais kankinamieji pasakydavo ne tik kàþinodavo, bet ir daugiau nei þinodavo, apkalbëdavo savo artimuosius. Tai sun-ku pateisinti, bet lengva suprasti, nes þmogaus veiksmai ir sprendimai tokiuatveju yra ne jo laisvos valios, o iðorinës prievartos rezultatas. Þmogus ið pri-gimties yra silpnas ir nieko nuostabaus, kad, bijodamas netekti gyvybës ar lais-vës, patirti skausmà, sukelti pavojø savo artimiesiems arba pasmerkti juos sun-kiems iðbandymams, iðduoda ne tik savo artimà, bet ir pats save.

Klausimas, ar þmogus sovietø ar naciø laikais turëjo veiksmø ir poelgiøalternatyvà, nëra toks paprastas, kaip gali atrodyti þmonëms, gyvenantiems daug-maþ laisvoje visuomenëje. Kai fariziejai, paspendæ Kristui pinkles, paklausë jo,mokëti ciesoriui mokesèius ar ne, Kristus, suprasdamas jø klastà, ir savo ruoþtuatlikæs su fariziejais testà dël mokesèiø pinigo – dinaro, kuriame buvo ciesoriauspaveikslas ir áraðas, atsakë: „Atiduokite tad, kas ciesoriaus ciesoriui, kas Dievo –Dievui“ (Mt 22.8–32).

Ásivaizduokim hipotetinæ situacijà, kai fariziejai, iðtikimi savo prigimèiaielgtis klastingai, klausia Kristaus, ar turëtø pilietis, gavæs sovietø NKVD arnaciø gestapo ðaukimà atvykti apklausai, neduoti prieð savo artimà tokiø paro-dymø, kurie reikðtø jo mirtá arba ákalinimà koncentracijos stovyklose. Ðauki-mas, kaip ir dinaras, turi visus valstybinës valdþios rekvizitus, todël negalimaatmesti, jog Kristus ir ðiuo atveju iðtartø sakralinæ frazæ „kas ciesoriaus cieso-riui <...>“. O gal, prieðingai, Kristus patartø þmonëms neuþsikrauti mirtinosnuodëmës ir neuþtrenkti sau vartø á dangaus karalystæ? Kadangi Kristus, kaipir sakë fariziejai, buvo tiesiakalbis, mokantis tikro Dievo kelio ir niekam nepa-taikaujantis, vargu ar tokioje situacijoje jis vengtø aiðkaus ir nedviprasmiðkoatsakymo. Jeigu ir vengtø, toks vengimas reikðtø viena – Kristus, kaip ir Pon-cijus Pilotas, nusiplauna rankas.

Vadinasi, neidamas prieð savo prigimtá, Kristus galëtø paraginti þmogø pa-klusti oficialiai valdþiai ir kartu skatinti Blogá arba patarti jam atsiþegnoti nuoðëtoniðkos valdþios, taigi toks þmogus pats neiðvengiamai turëtø prisimatuotikankinio aureolæ. Jeigu Kristus patartø paklusti, to nereikëtø ir aptarti, nes tainepakeistø istorijos procesø. Jeigu Kristus paragintø nemokëti sàþinës mokes-èiø tiems, prieð kuriuos profesionalûs fariziejai tebuvo apgailëtini diletantai,kyla kitas klausimas, ar turëtø atgarsá jo raginimai? Nukryþiuotas Kristus, norsir Dievo sûnus, nors ir þinojo prisikelsiàs ið numirusiøjø, silpnumo akimirkàgarsiai suðuko:“Mano Dieve, mano Dieve, kodël mane apleidai?“ (Mt 15–35).

73


Konformistinis þmogaus elgesys negali bûti traktuojamas iðimtinai tik kaipnormalaus þmogaus reakcija á nenormalias gyvenimo sàlygas. Kiekvienas indi-vidas yra ne tik aplinkybiø auka, bet ir ðiø aplinkybiø aktyvus kûrëjas, jø archi-tektas. Elgesys teisingumo poþiûriu vertintinas skirtingai, atsiþvelgiant á tai, arþmogus nusiþengia moralës normoms, siekdamas iðvengti gresianèio pavojaus,ar prieðingai, siekdamas prisitaikyti prie aplinkybiø, tapti savu tam tikroje siste-moje ir, kaip aktyvus tos sistemos ðalininkas, gauti ið to naudos – kilti karjeroslaiptais, gauti prestiþines pareigas ir materialines gërybes. Totalitariniai reþimainepalieka þmogui pasirinkimo teisës tarp pasyvaus elgesio – susilaikymo nuokitam þmogui þalingø veiksmø ir aktyvaus elgesio – pritarimo totalitarinei sis-temai, susitapatinimo su ja ir jos vertybiø priëmimo. Demokratiniai reþimaivadovaujasi Kristaus principu kas ne prieð mus,tas su mumis, totalitariniai reþi-mai – principu kas ne su mumis, tas prieð mus.

Trumpas istorinis ekskursas atliktas ne tam, kad keltø abejoniø dël teisin-gumo, kaip negatyvios dorybës, sampratos. Problema ta, kad totalitariniø reþi-mø inspiruotas socialinis mimikrijos poreikis vertë uþimti vadinamàjà aktyviàsocialinæ pozicijà ir savo lojalumà reþimui demonstruoti ne pasyviais, bet akty-viais veiksmais. Teisingumo problemos svarstymas, ignoruojant praktiðkai ne-iðsemiamus bolðevizmo ir faðizmo paveldo klodus, primintø þmogø, kuris zoo-logijos sode mato viskà, pradedant nuo kirmëliø ir vabzdþiø, bet nepastebidramblio. Bolðevizmas ir faðizmas átikinamai rodo: teisingumas, nors ir galibûti laikomas negatyvia dorybe, bet nëra iðimtinai tokia dorybë.

Pozicija, pagal kurià teisingumas laikomas negatyvia dorybe, o teisingo el-gesio taisyklës – negatyviomis, nepaneigia to, kad teisingumas yra ir pozityvidorybë, o teisingo elgesio taisyklës – pozityvios. Suprantama, akcentuoti antrà-jà teisingumo pusæ, kurios ið esmës niekas ir neneigia, prilygtø bandymui lauþ-tis á atviras duris, jeigu ne ta esminë aplinkybë, kad kiekvienas veiksmas, kaipobjektyviai iðreikðtas valios aktas, gali bûti vertinamas kaip teisingas ar neteisin-gas. Netgi þmogaus neveikimas, kaip jo moralinio apsisprendimo rezultatas,totalitarinio reþimo sàlygomis nusipelno nevienprasmiðko vertinimo. Þmogusnenori bûti visuomenës autsaideris, volens nolens integruodamasis á totalitarinësvisuomenës struktûrà, jis turi veikti arba neveikti ne pagal savo sàþinæ ir ásitiki-nimus, o taip, kaip já ápareigoja socialinë padëtis ir jo vaidmuo ðioje padëtyje.

Bolðevizmas, nacizmas ir kiti izmai ateina ir praeina, o þmogaus prigimtis, kaipsvarbus ðiø reþimø statybinës medþiagos elementas, lieka visiems laikams. Lieka irteisingumas, kaip negatyvi dorybë ir pozityvios dorybës antroji (medalio) pusë.

74

Straipsniai

TEISINGUMAS KAIP ALTERNATYVI VERTYBËTuðèia ir beprasmiðka svarstyti ne abstrakèias, o konkreèias teisingumo pro-

blemas kitokiame nei konkretaus objektyviø prieþasèiø nulemto socialinio el-gesio kontekste. Sovietmeèiu aðtraus deficito sàlygomis antisovietinei propa-gandai ar pasityèiojimui ið valdþios arba ið paties savæs prilygtø svarstymas, kokià– vytintà, rûkytà ar virtà, italiðkà, ispaniðkà ar lietuviðkà, èesnako, romo ar mai-rûno skonio deðrà pirkti, jeigu mësos parduotuvëje „puikuojasi“ tik karvës te-ðmenys ir (ar) kanopos.

Teisingumas, kaip ir jo prieðybë – neteisingumas, negali bûti neðaliðko nag-rinëjimo ir diskusijos objektas, jeigu pasirinkimo galimybë, tarsi teðmenø irkanopø atveju, yra apribota blogu ir blogesniu variantais. Veiksmai ir poelgiaigali atitikti bent jau intuityvaus teisingumo sàvokà, jeigu yra tokios bûtinos irpakankamos sàlygos: a) egzistuoja alternatyvûs ir realiai, laisva valia be iðorinësprievartos ágyvendinami veikimo bûdai; b) tokie veikimo bûdai gali bûti pa-grásti moralinëmis (vertybinëmis) kategorijomis, atitinkanèiomis teisingumo (ne-teisingumo) sampratà; c) egzistuoja galimybë pasirinkti vertybes, laikomas mo-raliomis ir teisingomis.

Jeigu vaistø dozë viena, o mirtinai pavojinga liga sergantys, bendrà ûkávedantys ligoniai, kuriems skubiai reikia ðios dozës – du, teisingas gali bûti nepats rezultatas, o procesas, kurio laikantis (pvz., traukiant burtus) sprendþiama,kam atiteks vaistai. Sëkmingas pabëgimas ið sovietiniø konclageriø prilygo gali-mybei iðloðti Aukso puodà, taèiau ir Aukso puodas randa savo iðrinktuosius.Kai pabëgti pavykdavo kriminaliniams nusikaltëliams, jie, pritrûkæ maisto, at-sidurdavo prieð dilemà: mirti ið bado arba rasti gyvybei palaikyti bûtinà protei-nø ðaltiná, o toks paprastai bûdavo tik tarp jø paèiø. Pasirinkæ gyvybæ, ne mirtá,bëgliai turëdavo spæsti, kokiø taisykliø ir procedûrø laikantis iðsirinkti „laimin-gàjá“, galintá pasitarnauti kitiems. Problemos sprendimas bûdavo primityvuskaip karvës mykimas – pirmiausia suvalgydavo riebiausià, o tokiam paprastai iðanksto tekdavo svarbiausio bëgliø patiekalo vaidmuo.

Visuomenë, kaip ir paskiri individai, ne visada turi pasirinkimo alternaty-và. Siekis ekstremaliomis sàlygomis ágyvendinti teisingumo idëjà daþnai pri-lygsta utopijai. Natûralus visuomenës poreikis iðlikti, prieðingai, skatina imtisþiauriø kontrveiksmø tokiems veiksmams, kurie kelia panikà, suirutæ ir grësmæpaèiai visuomenës egzistencijai. Krikðèioniðkà moralæ iðreiðkiantys pamatiniaidraudimai „Neþudyk“, „Nesakyk netiesos“, „Negeisk svetimo vyro ar svetimos

75


moters“, „Negeisk svetimo turto“, kurie ákûnija teisingumà, kaip negatyvià do-rybæ, nëra absoliutûs ir universalûs. Teisë visada numato, kokiais pagrindaisremiantis ir kokios tvarkos laikantis, netaikomi draudimai atimti þmogui gyvy-bæ, versti duoti parodymus ar sakyti netiesà, sunaikinti ar neatlygintinai paimtiturtà, o moralë anaiptol ne visuomet laiko amoraliu svetimo vyro (moters) gei-dimà arba moters apvaisinimà kito vyro – donoro sperma. Tai akivaizdus fak-tas, kuriam akli ir kurti lieka nebent uolûs þmogaus teisiø gynëjai. Taèiau yratokiø ðiø draudimø iðimèiø, kuriø iðsami, objektyvi ir neðaliðka analizë, nors iriðlaiko grieþtà bei nuoseklø testavimà, gali ðokiruoti netgi profesionalø teisinin-kà arba sukelti jam atmetimo sindromà.

Þmogaus gyvybë – didþiausia socialinë vertybë. Taèiau draudimas jà atimtinetaikomas remiantis ne tik trimis Konvencijoje átvirtintais pagrindais (jie pre-ziumuoja þmogaus, kuriam atimama gyvybë, kaltæ), bet ir papildomais pagrin-dais ir, kas svarbiausia, visiðkai nesant kaltës. Nepaisant to, veiksmai ir prievar-tos aktai, kuriais gali bûti atimta gyvybë, kaip neiðvengiamai bûtini, yra ástatymonedraudþiami, todël ir nelaikomi neteisingais. Ryðki ðio teiginio iliustracija irinformacija apmàstymams, verèianti ið naujo interpretuoti teisingumo idëjà irjo vykdymo sàlygas, yra ávykiai, susijæ su pasaulá sukrëtusiais 2001 m. rugsëjo11 d., 2004 m. rugsëjo 1 d. ir 2005 m. liepos 7 d. teroro aktais Niujorke,Beslane ir Londone. Panaðiai kaip Hirosima, o ne Nagasakis yra atominio bom-bardavimo simbolis, Niujorkas Beslano ar Londono atþvilgiu kraupiø teroroaktø padariniø prasme turi savotiðkà „pirmgimystës“ teisæ. Po teroristø uþgrob-tø boingø atakø á Tarptautinio prekybos centro dangoraiþius Niujorke, Jungti-niø Valstijø karinëms oro pajëgoms buvo duotas ásakymas numuðti bet kokáskrydþio kryptá pakeitusá ir á strateginius objektus nukreiptà lëktuvà. Nesvarbu,ar JAV politikai ir pareigûnai iðsigintø kada nors ir kokiomis nors aplinkybëmisdavæ toká ásakymà, svarbu, kad tokios ar analogiðkos tokiai faktinës situacijosteisinis vertinimas leidþia daryti vienprasmiðkà iðvadà: uþgrobto, á strateginiusobjektus nukreipto lëktuvo numuðimas – tai priverstinis aktas, vertintinas kaipbûtinoji gintis. Tiesa, jeigu tokiame lëktuve yra keleiviø, áskaitant moteris irvaikus, o boinguose jø paprastai esti, konkuruoja klasikinë bûtinoji gintis irbûtinasis reikalingumas, kuris suprantamas, kaip maþesnës socialinës vertybësaukojimas, siekiant iðsaugoti didesnæ. Nesvarbu, ar á strateginius objektus nu-kreipto lëktuvo numuðimas teroristø atþvilgiu bûtø interpretuojamas kaip bû-tinoji gintis, o keleiviø – kaip bûtinasis reikalingumas, svarbu, iðsiaiðkinti, artokioje situacijoje sprendimui numuðti lëktuvà egzistuoja protinga ir realiai ágy-

76

Straipsniai

vendinama alternatyva. Lëktuvà uþgrobæ saviþudþiai tiki dël savo þûties negalánieko prarasti, o tik laimëti, nes ðventojo karo (dþichado) akcija prieð kitatikiusgarantuoja jiems amþinà palaimà Alacho soduose. Valstybë prieð fanatikus turidaugiau negu ribotà pasirinkimà – numuðti ar nenumuðti jø uþgrobtà lëktuvà.Jeigu teroristø á strateginá objektà (pvz., atominæ elektrinæ) nukreiptas lëktuvasnebûtø numuðtas, tai ne tik neleistø iðvengti to, ko ir buvo siekta iðvengti, –keleiviø þûties, bet neiðvengiamai sukeltø ir kitus siaubingus padarinius – tûks-tanèiø þmoniø mirtá, milijonø – evakuacijà, aplinkos uþterðtumà, milþiniðkusmaterialinius nuostolius, nepataisomà þalà þmogaus genofondui.

Vadinasi, ið esmës ámanomos tik dvi aptartø ávykiø scenarijaus alternaty-vos: numuðti uþgrobtà lëktuvà su teroristais ir nekaltais keleiviais, áskaitant mo-teris, vaikus, o galbût ir kûdikius, arba vëlgi su tais paèiais keleiviais leisti jamásirëþti á atominæ elektrinæ. Padariniø skirtumai milþiniðki ir akivaizdûs; vienin-telá alternatyvos neturintá sprendimà tokioje situacijoje diktuoja neiðvengiamabûtinybë, o ne beprasmiðkos „teisingo“ sprendimo paieðkos.

R. Posneris, kritiðkai vertindamas A. Leffo teiginá, kad pasaulietiniameamþiuje neámanoma átvirtinti net elementariausiø moraliniø teiginiø, cituojaLeffà: „Ðiandien nëra jokiø priemoniø árodyti, kad sprogdinti kûdikius blogai,iðskyrus kartojant tai (vis garsiau ir garsiau) arba apibrëþiant tai kaip blogá“17.Oponuodamas Leffui, Posneris raðo: „pavyzdys yra ðlykðtus ir neiðsamus. Kûdi-kio þudymo moralumas gali priklausyti nuo to, ar tai yra neiðvengiamas atsitiki-mas teisingame kare, nesunkiai iðvengiamas atsitikimas tokiame kare ar tyèinisterorizmo aktas neteisingame kare“ [7, p. 72]. Jeigu A. Leffas neteisus, darnereiðkia, kad teisus jo oponentas R. Posneris. Vargu, ar korektiðka svarstyti,nuo kokiø aplinkybiø gali priklausyti kûdikiø þudymo moralumas, nes kûdikiøþudymas niekada ir jokiomis aplinkybëmis negali bûti moralus. Klausimas turibûti formuluojamas taip: ar nepaisant kûdikio þudymo nemoralumo, jis galibûti pateisintas ir nelaikomas neteisingu, jeigu konkreèioje situacijoje yra ver-tintinas kaip neiðvengiama ir maþiausia ið ámanomø blogybiø?18

Teisingumas, kurio kertinis akmuo yra moralinis veiksmø ir poelgiø verti-nimas, preziumuoja pasirinkimo galimybæ. Kai þmogaus pasirinkimas yra apri-

17 Cituota pagal R. Posnerá. [7, p. 72].18 Èia nenagrinësime, ar moraliu ir teisingu laikytinas kûdikiø sprogdinimas, kuris buvo neiðvengia-mas padarinys tos karinës doktrinos, kurià vykdydama amerikieèiø ir britø aviacija antrojo pasauli-nio karo metais bombardavo vokieèiø miestus ar amerikieèiai numetë atominæ bombà ant Hirosi-mos ir Nagasakio.

77


botas blogø ir blogesniø padariniø alternatyva, tai maþiausios ið ámanomø blo-gybiø pasirinkimas negali bûti pripaþástamas neatitinkanèiu teisingo elgesio tai-syklës reikalavimø. Antrojo pasaulinio karo metais britai patirdavo daug karei-viø þûèiø, kai, pralauþæ japonø gynybos linijas ir uþëmæ jø pozicijas, bandydavopaimti likusius gyvus ar suþeistus japonus á nelaisvæ. Mirtis mûðio lauke uþimperatoriø japonams buvo garbës reikalas, nelaisvë – gëda, ir tai viskà paaiðki-na. Japonai, nesvarbu suþeisti ar dëdamiesi tokiais, pavieniui ar grupëmis, pasi-davimo á nelaisvæ þenklan iðkeldavo rankas, o iðties visada bûdavo pasirengæpateikti britams mirties „siurprizø“(pvz., granata, kurià slëpdavo „suþeistoje“rankoje, arba ðauti parengtu ginklu, kurio ugnimi naikindavo kapituliacijà pri-imanèius britus). Kare klaidos kaina – þmogaus gyvybë. Britai, taip pat ameri-kieèiai, mokësi ið savo klaidø, mokësi skatinami savisaugos instinkto ir turëda-mi galingà stimulà – þudyti, kad iðgyventø, todël uþuot bandæ imti á nelaisvæjaponus nukaudavo daþnai dar paleisdami, kalbant ðiuolaikine terminija, kon-troliná ðûvá á galvà.

Duodami interviu britø televizijos kanalui History Chanel, kovø su japonaisveteranai, kaip ir dera þmonëms, ne kartà þiûrëjusiems mirèiai á akis, atvirai ir bemaþiausio krislelio veidmainystës bei demagogijos, tokius poelgius ir veiksmus,nesuderinamus su jokia tarptautine konvencija, reglamentuojanèia elgesá su ka-ro belaisviais, aiðkina paprastai ir átikinamai. Kadangi japonø elgesys buvo klas-tingas ir absoliuèiai neprognozuojamas bei nevarþomas jokiomis taisyklëmis, mir-tinas pavojus grësë tam, kas bandytø þaisti pagal tarptautiniø konvencijø taisykles.Tragikomiðkas karo lauko sàlygomis atrodytø ir grasinimas taikyti sankcijas uþnustatytø elgesio su karo belaisviais taisykliø nesilaikymà, nes bûtent jø laikyma-sis reiðkë neiðvengiamà mirtá ar sunkius suþalojimus. Kareivis, atsidûræs prieðdilemà: rinktis mirtá nuo granatos skeveldros ar kulkos dabar ir ðioje vietoje arbaefemeriðkas, jo nuomone, „teisingo“ elgesio taisykles, rinkdavosi toká elgesio mo-delá, kuris paðalindavo jam gresianèio realaus ir akivaizdaus pavojaus ðaltiná.

Vadinasi, jeigu konkreèiomis aplinkybëmis þmogus, ginantis savo teisæ ágyvybæ, gali elgtis tik tam tikru bûdu ir neturi jokios kito elgesio pasirinkimoalternatyvos, jo veiksmai ir poelgiai perþengia áprastas moralës normø ribas irnegali bûti laikomi nei neteisëtais, nei neteisingais.

Socialiai reikðmingi pavienio þmogaus veiksmai ir poelgiai yra konkretaus is-torijos akto fragmentas. Tokiame akte atsispindi politiniai ir socialiniai tikslai, ver-tybës, preferencijos, taip pat teisingumo ir proporcingumo principai. Taèiau tokiøprincipø taikymo galimybæ, kaip ir pavieniø individø elgsenos atveju, ið esmës

78

Straipsniai

riboja priverstiniai ir protingø alternatyvø neturintys sprendimai. Kai istorija yraarena, kurioje konkuruoja teisingumo idëja ir neginèijama þmoniø, visuomenësbei valstybës teisë á iðlikimà, prioritetas neiðvengiamai teikiamas pastarajai teisei.

Bolðevikø sukurta imperija – monstras, istorijos raidos aklavietë, taèiau, ne-paisant to, buvo metas, kai Vakarø pasaulis, sukrëstas pagal blickrygo doktrinàvykdyto triuðkinanèio hitlerinës armados puolimo Rusijoje, vos ne meldësi, kadnuo bedieviø nenusisuktø Dievas. Dievas ir nenusisuko, bet kokia kaina? „Kolo-sas ant moliniø kojø“ atsilaikë todël, kad taikë savo kareiviø atþvilgiu þiaurias,beprecedentes ir ekstremalias priemones, padëjusias áveikti suirutæ ir panikà. Gy-vatës nuodus neutralizuojantys prieðnuodþiai gaminami ið tø paèiø nuodø, prie-ðo keliamà baimæ áveikia tik didesnë ir neiðvengiama saviðkiø keliama baimë. Kaiklausimas kilo ne dël to, ar vokieèiai uþims Maskvà, o dël to, kada uþims, niûriasprognozes paneigë uþtveriamoji kulkosvaidþiø ugnis á besitraukianèius savo ka-reivius ir panikuojanèiøjø ðaudymas vietoje, – vokieèiai buvo sustabdyti. Laimë-tas laikas suteikë sovietams galimybæ pergrupuoti jëgas ir pasiøsti á mûðá trauki-niais ið Sibiro atgabentas raudonøjø tankø divizijas, kurios, jeigu ne pristabdytasvokieèiø puolimas, bûtø pavëlavusios á mûðio dël Maskvos traukiná.

Apskritai 1941-aisiais ir ið dalies netgi 1942 metais, kaip rodo autoritetingiðaltiniai, Raudonojoje armijoje siautëjo chaosas, panika ir iðdavystë. Eiliniai krei-viai susidorodavo su vadais, komisarais ir iðtisais batalionais pasiduodavo á nelaisvæ.Vokieèiai taip pat nesnaudë, uþverbuodavo sovietø kariðkius ir siøsdavo juos atgal,bet jau su konkreèia uþduotimi. Iðdavysèiø prieþastys buvo ne politinës ar ideologi-nës, kaip daþnai nepagrástai manoma, o vokieèiø baimë. Sustabdyti ðiam procesuireikëjo, kad saviðkiø keliama baimë bûtø didesnë uþ tà siaubà, kurá këlë vokieèiai.Remiantis tokia filosofija, pateisinama buvo ir uþtveriamoji kulkosvaidþiø ugnis irorganizacijos SMERÐ19 veikla. Ði organizacija, kaip liudijo jos vadovas generolasV. Abakumovas, „vadovavosi siaubingu principu: geriau suðaudyti tris nekaltusnegu palikti bent vienà gyvà ðnipà.“ Generolas pripaþino, kad „uþ tai já reikia nesuðaudyti, o ketvirèiuoti. Bet tai vertinant ið ðios dienos pozicijø. Karo metu taibuvo absoliuti norma, kurios iðvengti vargu ar buvo ámanoma“ [14, p. 178].

Suprantama, siaubingas, þmones nuþmoginæs bolðevikø reþimas pats pasë-jo neapykantos ir rûstybës sëklà – niekada Rusijos istorijoje nebuvo tiek iðdavi-kø ir tëvynës prieðø, tikrø ar tariamø. Kita vertus, jeigu atsiribotume nuo ne-þmoniðko, savo tautà vergais padariusio reþimo, reikia konstatuoti, kad rusø

19 Þodþiø – „ñìåðòü øïèîíàì“ (mirtis ðnipams) abreviatûra.

79


tauta, kurià naciai gyvenamosios erdvës tikslais siekë ið dalies iðnaikinti kaip„pusþmogius“, ið dalies paversti „arijø rasæ“ aptarnaujanèiais vergais, turëjo ne-ginèijamà teisæ á savigynà ir iðlikimà.

Gali susidaryti áspûdis, kad ðie ðiurpûs istoriniai ekskursai leidþia suprastineginèijamà pavieniø þmoniø ir tautos teisæ á iðlikimà, taèiau vargu ar gali patei-sinti þiaurumà ir neteisingumà. Nereikëtø skubëti teisti. Istorija yra ne faktøsankaupa, o dësningumai, pasireiðkiantys per daugybæ atsitiktinumø. Ðiuo po-þiûriu istorija yra panaði á bendràjà teisæ. Pasak lordo Mansfieldo, jà „sudaro nekonkretûs teisminiai atvejai, o bendri principai, kuriuos ðie atvejai iliustruoja“20.

TEISINGUMO PARADOKSAIDrastiðkomis, þiauriomis ir neþmoniðkomis priemonëmis ágyvendintas so-

cialinis teisingumas, kurá ákûnijo pirmoji pasaulyje „darbininkø ir valstieèiø“valstybë – SSRS, iðties tebuvo tokio teisingumo miraþas, maskuojantis beprece-dentiná pasaulio istorijoje þmogaus nuþmoginimà. Kilnus tikslas, kurio buvosiekta neteisëtomis priemonëmis, iðkraipë patá tikslà, ágyvendintà idëjà pavertëpasityèiojimu ið bet kokios idëjos. Kita vertus, jeigu teisëtas tikslas ignoruoja-mas, o susitelkiama á teisëtas ir leistinas priemones, pripaþástant jas pamatinë-mis vertybëmis, teisingo atpildo objektais tampa ne tie, kurie nusipelno tokioatpildo, bet visuomenës autsaideriai, nesugebëjæ integruotis á jos struktûras.

Mitologizuotas teisingumasVienas labiausiai tiraþuojamø XX-ojo amþiaus teisminiø precedentø, átvir-

tinanèiø teisingumo triumfà, laikomas Niurnbergo procesas. Likimo ironija irteisingumo grimasa ta, kad tarptautinë bendrija nusikaltëliais laiko tik tuos,kurie Niurnbergo tribunolo sprendimu buvo pakarti uþ nusikaltimus þmonið-kumui, bet ne tà, kuris teisë nugalëtojo teisëmis ir buvo vienas ðio procesøákvëpëjø bei organizatoriø. Maþa to, Stalinas dar teikë iðsamias instrukcijas savoparankiniams, kaip teisti tuos nusikalstamo pasaulio atmatas, á kuriuos jis –Liuciferis tik paniekinanèiai bûtø nusivalæs kojas. Niurnbergo procese buvoteisiamieji ir teisëjai, o teisëjais gali bûti nepriekaiðtingos reputacijos asmenys.Nesvarbu, kokiems asmenims teko istorinë misija bûti teisëjais ið Sovietø Sà-jungos pusës, svarbu, kad jie veikë ne savo nuoþiûra ir teisë ne pagal ástatymà irsavo sàþinæ, bet tiksliai laikydamiesi instrukcijø, gautø ið Stalino ir Vyðinskio.

20 Cituota pagal Von Hayek F. A. Taisyklës ir tvarka [9, p. 130].

80

Straipsniai

Tikrasis teisëjas yra ne gautø instrukcijø besilaikanti ir argumentus bei sprendimuspavieðinanti marionetë, bet tas, kuris trûkèioja marionetæ, ákalbanèià ir iðreiðkian-èià jo valià. Tai, kad Stalinas buvo vienas Niurnbergo proceso iniciatoriø ir autori-tetingø sovietø istorikø teigimu, nuodugniai instruktavo Sovietø pusës teisëjustoks pat faktas, kaip ir tas, kad Stalinas teisë nugalëtojo teisëmis. Taèiau tai, kadStalinas atitiko teisëjui bûtinus nepriekaiðtingos reputacijos reikalavimus – pre-zumpcija; prezumpcija ir tai, kad Stalinas nëra padaræs nusikaltimø þmoniðkumui.

Nugalëtojas neteisiamas, nugalëtojas teisia ir pergalës prieð „kolosà ant mo-liniø kojø“ atveju, Hitleris bûtø teisæs Stalinà ir, bûtø disponavæs greièiau dides-niais, o ne maþesniais jo kaltës árodymais. Istorijà teisti beviltiðkas reikalas, istori-ja reikia suprasti. Per antràjá pasauliná karà Vakarø valstybës buvo priverstos eitiobuoliauti su velniu – ieðkoti sàjungos su reþimu ir lyderiu, kuris, jø nuomone,ákûnijo ir personifikavo maþesná blogá. Antrojo pasaulinio karo rezultatø pripa-þinimas ir kaltøjø gradacija pagal jø nusikaltimus þmoniðkumui sunkumo laips-ná, teikiant prioritetà Hitleriui, kaip didesnei pragaro iðperai, yra ne tik istorinerealija, bet politinio stabilumo ir teisinio apibrëþtumo svarbus komponentas.

Istorinë realija yra ir tai, kad Stalinas, prieðingai nei Niurnbergo tribunolonuteisti nacistiniai nusikaltëliai, mirë ne su virve ant kaklo, bet kaip ðventasiskankinys, apraudotas savo aukø – iðniekintos, iðþagintos ir iðþudytos liaudies.Permanentinë baimës atmosfera lëmë ir stulbinantá socialinës mimikrijos efek-tà: aukos ne tik garbino budelá, bet ir mylëjo, dievino já.

Procesinio teisingumo grimasosTeisingumas (jis plaèiàja prasme apima ir baudþiamàjá persekiojimà) vyk-

domas laikantis nustatytø procesiniø garantijø, kuriø paskirtis maþinti nekal-tø þmoniø nuteisimo tikimybæ. Yra ir kita medalio pusë – didesnë tikimybë,kad nuteisimo, t. y. teisingumo ir bausmës, iðvengs kaltieji asmenys. Neágy-vendintas bausmës neiðvengiamumas reiðkia nebaudþiamumà. Nebaudþiamu-mas – tai ne vaiko auklëjimas be dirþo. Barmenu dirbanèiam chroniðkam al-koholikui arba aukle – pedofilui lengviau susilaikyti nuo pagundø negunebaudþiamumu besimëgaujanèiam nusikaltëliui nuo antisocialiniø polinkiørealizacijos. Nebaudþiamumo atmosfera ið dalies yra sudëtingø baudþiamojopersekiojimo ir teisingumo vykdymo procesiniø garantijø padarinys. Ðios ga-rantijos ne tiek sumaþina nekaltø þmoniø nuteisimo rizikà, kiek padidina kal-tøjø galimybæ iðvengti nuteisimo, o tai lemia þmoniø saugumo sumaþëjimà,kuris yra neiðvengiamas nusikalstamumo augimo rezultatas. Tai ðalutinis ir

81


visiðkai neprognozuojamas padarinys, kurio ir siekta iðvengti ástatymais nusta-tant teisingumo vykdymo procesines garantijas.

Yra nusikaltimø, kurie tarpusavyje susijæ ne daugiau kaip ávairaus nomina-lo monetos ar kupiûros, esanèios skirtinguose piniginës skyreliuose (pvz., chu-liganizmas ir finansiniai nusikaltimai). Yra nusikaltimø, kurie susijæ tarpusavy-je tarsi skystis susisiekianèiuose induose (pvz., korupcija ir organizuotasnusikalstamumas, kuriam korumpuoti politikai ir teisësaugininkai sudaro va-dinamàjá „stogà“). H. Nilsono nuomone, korupcija yra „moralinës ir finansi-nës gangrenos rûðis, kuri patekusi á valdymà neleidþia visuomenei normaliaifunkcionuoti ir skatina socialiniø normø ir demokratinës visuomenës vertybiøþlugimo procesà.“21 Tæsiant ðioje citatoje pateiktà teiginá, galima dràsiai pridëti:korupcija taip pat lemia kriminaliniø ir politiniø bei finansiniø struktûrø suau-gimà, simbiozæ. Visuomenës stulpai – respektabilûs ir solidûs þmonës sunkiusfinansinius ir ekonominius nusikaltimus gali daryti bûtent todël, kad, uþimda-mi aukðtà vietà visuomenës hierarchinëje struktûroje, yra svarbûs ir átakingi,turi gerus ryðius ir paþintis. Tokie asmenys paprastai naudojasi brangiø ir pro-fesionaliø advokatø paslaugomis, kurie geba pasiekti, kad besilaikant nuostatoskiekviena abejonë turi bûti traktuojama kaltinamojo naudai, pastarøjø nuteisimàpaverèia sunkiai ágyvendinamu. Tas pats pasakytina ir apie nusikalstamø struk-tûrø vadeivas ir organizatorius.

Tuðèiai besisukanèios teisingumo girnos leidþia ne tiek iðvengti nekaltøjønuteisimo, kiek kaltiesiems iðvengti atsakomybës.

Materialinio (rezultatø) teisingumo groþybësTeisingumas neiðvengiamai yra selektyvus ir vykdomas palyginti tik nedide-

lio procento þmoniø, padariusiø teisës paþeidimus ar nusikaltimus, atþvilgiu.Taèiau kai ant Temidës aukuro, maskuojant savivalæ ir neteisingumà teisingu-mu, aukojama simbolinë auka, tai greièiau yra teisingumo grimasa nei teisingu-mo aktas. Pavyzdþiui, jeigu keliø policininkas, uþ kyðio davimà sulaikæs jam 50 li-tø ábrukusá eismo taisykliø paþeidëjà, tà faktà tinkamai uþfiksavo ir áformino, jis,uþsitarnavæs nepaperkamojo reputacijà, labai palengvina sau gyvenimà, rinkda-mas duokles keliuose. Savo ruoþtu vairuotojas, kuriam uþ kyðio davimà paskirta„teisinga“ bausmë, gali tik keikti likimà, kad yra gimæs po nelaiminga þvaigþde irið tûkstanèiø bûtent jam teko atpirkimo oþio vaidmuo, arba kaltinti save, kad

21 Cituota pagal D. Joèienæ. Korupcija postkomunistinëse ðalyse [5, p. 81].

82

Straipsniai

policininkui vietoj, tarkim 300–500, tegalëjo pasiûlyti vos 50 litø ir tuo, su-prantama, mirtinai áþeidë dorà ir tyrà, kaip kûdikio aðara, pareigûnà.

Sudëtingas teisingumo dalykas bei prigimtis lemia ir neprognozuojamà,prieðingà nei buvo laukta, rezultatà: vienoda ir „teisinga“ bausmë uþ tà patánusikaltimà ar teisës paþeidimà gali bûti visiðkai skirtingo dydþio bausmë skir-tingiems pagal socialiná statusà ir turtinæ padëtá þmonëms. Pavyzdþiui, jeigudviems vairuotojams – vienam vargetai, kitam – multimilijonieriui uþ neþymiaididesnæ nei leistinà alkoholio koncentracijà kraujuje (pvz., 043 promilës) bûtøskirta vienoda bausmë – tûkstanèio litø bauda, tai pirmam ði bauda prilygtønokdaunui, antram – lengvam uodo ákandimui. „Teisingos“ bausmës auka pa-prastai, bet ne visada esti gyvenimo autsaideris. Vienodas nedidelis nusiþengi-mas – neblaivaus ðlitinëjimas vieðojoje vietoje skirtingo socialinio statuso þmo-nëms gali sukelti labai nevienodus teisinius padarinius. Tarkim, vienas tokiøpaþeidëjø – valkata, nuo kurio sklindantis dvokas atbaido praeivius, kitas –þinomas teisëjas, kuris tokioje bûklëje paparacus traukia labiau nei tam tikrasþmogaus fiziologinës veiklos produktas muses. Teisëjas, uþfiksuotas ðlitinëjan-tis arba miegantis su nugertu alaus buteliu rankoje, kaip piktnaudþiaujantisalkoholiu ir neatitinkantis nepriekaiðtingos reputacijos reikalavimø, gali pra-rasti viskà – postà, reputacijà, teisæ á teisëjo pensijà, galimybæ ásidarbinti pagalspecialybæ ir apskritai gerà vardà bei aplinkiniø palankumà. Valkata, prieðingai,prarasti nieko negali (bauda, jeigu ir bûtø jam paskirta, praktiðkai negalëtø bûtiiðieðkota); jis gali nebent tik „atrasti“, pavyzdþiui, sugërovø rytdienos „pach-mielui“ nakvynës namuose, á kuriuos já nuveð policija.

Selektyviai taikomas teisingumas iðkraipo ir subjauroja paèià teisingumoidëjà. Daþnai mes bejëgiai kà nors pakeisti, taèiau turëtume bent jau suvoktigalimybiø ribas ir, kalbëdami apie teisingumà, atsisakyti egzaltuotø vertinimø,tinkanèiø nebent vedybø aferistui.

Netingëkim pasukti galvos ir paklausti savæs, ar tai, kad draugas Stalinasnebuvo nubaustas uþ ðeðiasdeðimt milijonø þmoniø sunaikinimà, yra pakanka-mas pagrindas atleisti nuo baudþiamosios atsakomybës moterá, kirviu uþkapo-jusià miegantá savo vyrà – parazità, pedofilà ir sadistà? Ar tai pagrindas neteistidegradavusio alkoholiko, kuris girtø muðtynëse peiliu paleido þarnas savo sugë-rovui? Ar kolosaliðkos vagystës – deðimèiø milijardø litø vertës „prichvatizuo-tas“ turtas Lietuvoje, uþ kurá, iðskyrus kelias „ðestiorkas“, niekas nebuvo nuteis-tas, yra pakankamas pagrindas atleisti nuo baudþiamosios atsakomybës kiðenvagárecidyvistà, kuris iðtraukë piniginæ su keliais litais?

83


TEISINGUMO VYKDYMO SÀLYGOSPrincipas teisingumà vykdo tik teismas paprastai suprantamas ir interpre-

tuojamas nepagrástai siaurai, ið esmës paraidþiui, todël teismø vaidmuo yra ne-iðvengiamai sureikðminamas, hipertrofuojamas. Teismas – ne Vieðpats Dievas,kuris Paskutinio Teismo dienà, nebûdamas saistomas jokia nustatyta tvarka iðpatikimø árodomosios informacijos ðaltiniø gautø árodymø, kompetentingaskaltuosius (oþius) atskirti nuo aviø (nekaltøjø) ir skirti jiems teisingas bausmes.

Bausmë, kurià kaltininkui skiria teismas, laikydamasis ástatymo nustatytøtaisykliø ir procedûrø, yra teisingumo vykdymo sàlyga tik uþ tà konkretø (nusta-tytà) nusikaltimà. Taèiau, jeigu nustatyti (atskleisti) nusikaltimai, uþ kuriø pada-rymà kaltininkai yra nubausti kriminalinëmis bausmëmis, tëra tik laðas neiðaið-kintø ar apskritai neuþregistruotø (latentiniø) nusikaltimø jûroje, teisingumasasmenø, padariusiø ðá masyvà nusikaltimø, atþvilgiu tëra tik tuðèias garsas, uþ-pernykðtis sniegas. Pavyzdþiui, aukðtas korupcijos lygis valstybëje ir mikroskopi-nis nustatytø (atskleistø) korupciniø nusikaltimø ir juos padariusiø asmenø beidar menkesnis nuteistøjø skaièius – tai iðkalbinga informacija ne tik apie teisin-gumo bejëgiðkumà, bet ir apie neiðvengiamai bûtinas jo vykdymo prielaidas.

H. Kelsenas, aptardamas ástatymo galiojimo sàlygas, konstatavo: „Bendrojinorma laikoma galiojanèia tik tuo atveju, kai þmoniø elgesys, kurá ji reguliuoja,faktiðkai jà bent kiek atitinka. Norma, kurios niekas nepaiso, kitaip tariant,norma, kuri nëra bent kiek efektyvi, nëra laikoma galiojanèia teisës norma.Efektyvumo minimumas yra galiojimo sàlyga“ [5, p. 49]. Perfrazuojant ðià Kel-seno mintá, galima teigti, jog teisingumas realiai vykdomas tik tuomet, kai at-skleidþiama bent tokia kritinë masë nusikaltimø ir nustatomas bent toks mini-mumas juos padariusiø asmenø, kad nusikalsti linkæ asmenys yra priversti pasvertinuteisimo ir bausmës neiðvengiamumo rizikà ir atsiþvelgti á jà. Jeigu tokia rizikayra tik teorinë, o nauda, gaunama ið nusikalstamos veikos, nepalyginamai virði-ja jos kaðtus, pasityèiojimo objektu tapæs bausmës neiðvengiamumo principasteisingumà daro tik iliuzine fikcija. Efektyvumo minimumas yra bûtina realausteisingumo vykdymo sàlyga.

Teisingumas, kaip iðskirtinë teismo prerogatyva, gali bûti vykdomas, jeiguyra tokios bûtinos ir pakankamos sàlygos: a) iðaiðkinami (atskleidþiami) kon-kretûs nusikaltimai ir laikantis nustatytø taisykliø ir procedûrø surenkami beiáforminami teisëtas ir leistinas pripaþástami átariamojo kaltës árodymai; b) áro-dymais patvirtinamos aplinkybës, susijusios su veikimu ar neveikimu ir jø prie-

84

Straipsniai

þastinis ryðys su átariamajam inkriminuojamu nusikaltimu; c) teismui po iki-teisminio tyrimo pabaigos kartu su bylos medþiaga perduodamas kaltinama-sis aktas, kuriame iðdëstyti átariamojo kaltæ dël nusikaltimo padarymo pa-grindþiantys árodymai.

Minëtos bûtinos ir pakankamos sàlygos paèios savaime dar nelemia teisin-gumo triumfo, taèiau jeigu jø nëra, kalbos apie vykdomà teisingumà neturi pra-smës. Teismas nëra, kaip kaltinimo ir gynybos ðalys, þaidëjas byloje. Teisëjai,vadovaudamiesi nustatytomis taisyklëmis ir procedûromis, vertina ir interpre-tuoja, ar ðaliø pateikti árodymai yra teisëti ir leistini, taip pat ar pagrásti argu-mentai ir kontrargumentai, kuriais grindþiamos ar paneigiamos teisingam bylosiðsprendimui reikðmingos aplinkybës. Jeigu teisëjai siekia nagrinëti bylà objek-tyviai ir neðaliðkai, nors subjektyvumo dël „savo genø ir auklëjimo, tempera-mento, baimiø ir ambicijø“22 ir nepajëgûs iðvengti, jie negali besàlygiðkai siekti,kad „nusikalstamà veikà padaræs asmuo bûtø teisingai nubaustas ir niekas nekal-tas nebûtø nuteistas“ [4, 1 str.]. Tokia baudþiamojo proceso paskirtis, nors for-maliai ir neprieðtarauja teismo funkcijai, bet ið esmës jos neatitinka. Teismodiskrecija ir ágaliojimai neatmeta to, kad teismas yra suvarþytas, nes turi objekty-viai bei neðaliðkai ávertinti ir pasverti, kokios – kaltinimo ar gynybos ðalies áro-dymai bei argumentai yra svaresni, ir jeigu atiduoda prioritetà pastarajai, taipriverstas iðteisinti netgi serijiná þudikà arba savo maþameèiø dukterø þagintojà.

Tam, kad byla pasiektø teismà ir teismas galëtø ágyvendinti tai, kas pagalástatymus yra jo iðskirtinë prerogatyva – vykdyti teisingumà, privalomas mil-þiniðkas darbas iðaiðkinant konkreèius nusikaltimus, ypaè kelianèius didþiau-sià grësmæ visuomenës saugumui. Organizuotas nusikalstamumas, kaip pa-vojingiausiø, profesionaliai daromø nusikaltimø natûralus monopolininkas,naudodamas ðiuolaikinës vadybos ir darbo organizavimo principus ir kartunebûdamas suvarþytos jokiø biurokratiniø kliûèiø ir bûtinø formalumø, pa-siþymi gebëjimu operatyviau ir lanksèiau priimti bei ágyvendinti sprendimusnegu valstybës institucijos. Nusikalstamø struktûrø daromi nusikaltimai (pvz.,prekyba narkotikais, ginklais, þmonëmis, alkoholio ir tabako kontrabanda,prostitucijos verslas) gali bûti atskleisti, tik taikant veiksmingas ir adekvaèiaspriemones. Tai ne tik tradiciniai operatyviniai veiksmai ir procesinës prievar-

22 Teisëjai, kaip teigia autoritetingas, þymus mokslininkas, ir pats teisëjas R. Posneris yra suvarþytine tiek procedûrø ir „taisykliø, o savo genø ir auklëjimo, temperamento, baimiø ir ambicijø“ [7,p. 164–165].

85


tos priemonës23, bet ir asmenø, sutikusiø bendradarbiauti su teisësaugos ins-tancijomis, atleidimas nuo baudþiamosios atsakomybës, taip pat priemonëspakirsti organizuoto nusikalstamumo materialiniam ir finansiniam pagrin-dui. Visa tai ágyvendinant bûtø sudaromos prielaidos realiai uþtikrinti tà efek-tyvumo minimumà, be kurio veiksminga organizuoto nusikalstamumo pre-vencija ir kontrolë, kaip bûtina visuomenës saugumo sàlyga tëra tik tuðèia irbeprasmiðka deklaracija.

TEISËTUMAS KAIP PROCESO TEISINGUMASVykdant teisingumà neiðvengiamai bûtina atskleisti sunkius ir pavojingus

visuomenei nusikaltimus ir nustatyti juos padariusius asmenis. Dël to labai svarbuiðsiaiðkinti: ar apsiribotina taikymu tokiø procesinës prievartos priemoniø, ku-rios ðiuo metu yra pripaþástamas teisëtomis ir leistinomis? Arba, jeigu tenkakonstatuoti, kad atskleisti sunkius ir pavojingus nusikaltimus ir nustatyti juospadariusius asmenis laikantis galiojanèiø procesiniø garantijø neámanoma, arðiam tikslui pasiekti adekvaèios ir neiðvengiamai bûtinos procesinës prievartospriemonës gali bûti áteisintos arba pripaþintinos kaip leistinos ir teisëtos? Jeiguatsakoma teigiamai, vadinasi, tokia paþiûrø kaita yra antroji pusë to medalio,ant kurio pirmos iðkalta: tikslas pateisina priemones. Atsakymà galima suformu-luoti ir kitaip: vargu, ar protinga laikytis savo paþiûrø ir ásitikinimø, kai nauji,anksèiau neþinomi faktai ir aplinkybës, grësmës ir iððûkiai visuomenës saugu-mui verèia imtis adekvaèiø, proporcingø ir atgrasanèiø priemoniø. Pavyzdþiui,R. Posneris, aptardamas klausimà, ar teismas turëtø toleruoti kaltinamojo pri-sipaþinimà, iðgautà psichologiniu spaudimu, konstatuoja, kad tokia nuostata,pagal kurià „savanoriðkas prisipaþinimas neturi bûti iðgautas jokios rûðies grasi-nimais ar smurtu, tiesioginiais ar iðvestiniais paþadais, kokie menki jie nebûtødaugiau nebëra autoritetingas“ [7, p. 155].

Èia kalbama ne apie fiziná smurtà ar grasinimus já panaudoti (psichiná smur-tà), bet apie policijos darbo metodus, susijusius su paþadais, intensyvios ap-

23 Tokios priemonës yra teisësaugos institucijø darbuotojø infiltravimas á organizuoto nusikalsta-mumo struktûras ir ðiø struktûrø agentø ar patikëtiniø, vadinamøjø kurmiø, infiltruotø á teisësau-gos institucijas, demaskavimas; telekomunikacijos tinklais parduodamos informacijos klausymas irfiksavimas, asmens, jo transporto priemonës slaptas sekimas, vaizdo ir garso áraðø darymas tokiostebëjimo metu, asmens ir jo buto, namo ar kitos privaèios valdos stebëjimas, slaptas patekimas ágyvenamàsias ir negyvenamàsias patalpas ir daugelis kitø veiksmø, taip pat priemonës, susijusios suliudytojø ir nukentëjusiøjø apsauga.

86

Straipsniai

klausos bûdais, árodymø sureikðminimu, kitais gudrybiø ar blefavimo elemen-tais, kurie gali daryti psichologinæ átakà átariamajam ir paveikti jo pozicijà dëlsavo kaltës neigimo. Lakmuso popierëlis, kuris leidþia spræsti, ar apklausosmetodus galima pripaþinti leistinais ir teisëtais, yra tai, ar jais gali bûti iðgautasmelagingas prisipaþinimas. Toká pavojø ðie panaudoti metodai galëtø kelti tuo-met, jeigu paneigtø laisvà átariamojo valià ir paþeistø, pasak R. Posnerio „ra-cionalià pusiausvyrà tarp prisipaþinimo kaðtø ir naudos“ [7, p. 156]. Todëlpsichologinis poveikis átariamajam, nesvarbu, ar susijæs su spaudimu ir jo va-lios slopinimu, ar su paþadais, keièia jo apsisprendimà dël natûralaus savo kal-tës neigimo. Toks poveikis kelia grësmæ ne todël, kad apriboja átariamojo lais-và valià ir pasirinkimo galimybæ, bet todël, kad tokiais metodais galima iðgautinekalto þmogaus prisipaþinimà.

Átariamojo prisipaþinimas – nebûtinai biologinë árodymø motina, taèiau irne tokia motina, kurios apvaisinimas prisipaþinimu yra fizinës ar psichinës prie-vartos arba apgaulës pasekmë. Teismas ikiteisminio tyrimo metu duotà átaria-mojo „iðpaþintá“ pripaþásta autentiðka ir kaip árodymà prieð asmená panaudojatuomet, kai ðis patvirtina tai ir teismo proceso metu. Jeigu teisme kaltinamasisatsisako ikiteisminio tyrimo metu duotø parodymø, motyvuodamas tuo, kadjie buvo iðgauti taikant fiziná ar psichiná poveiká arba naudojant valià slopinan-èias narkotines ar psichotropines medþiagas, arba neleistinas gudrybes, teismuikyla dilema – teikti prioritetà ankstesniam prisipaþinimui arba já neigiantiemsparodymams. Prisipaþinimas iðties gali bûti iðgautas neteisëtais ir neleistinaismetodais, taèiau ir kaltinamojo tvirtinimas, kad jie buvo iðgauti bûtent taipdaþnai esti natûrali jo gynybos priemonë. Klausimas, ar asmens prisipaþinimaslaikomas savu noru duota „iðpaþintimi“ arba, prieðingai, iðgautu paneigiant laisvàkaltinamojo valià ir racionalø pasirinkimà, sprendþiamas atsiþvelgiant á prisipa-þinimo pobûdá. Asmens duoti parodymai, kurie gali bûti panaudoti prieð jápatá, pagal reikðmæ byloje yra tokio pobûdþio:

1) kaltinamojo prisipaþinimas, kaip prieð já surinktø pakankamø, akivaiz-dþiø ir nenuginèijamø árodymø psichologinio poveikio rezultatas;

2) asmens prieð save ar kitus asmenis duoti parodymai, kurie objektyviaiyra patvirtinti kitais bylai reikðmingais faktiniais duomenimis arba susijæ su nu-sikalstamos veikos aplinkybëmis, kurias galëjo þinoti tik ðià veikà padaræs asmuo;

3) kaltinamojo prisipaþinimas, kaip jam pareikðto átarimo arba pateiktokaltinimo pagrindas, kuris nëra objektyviai patvirtintas kitais bylai reikðmin-gais faktiniais duomenimis.

87


Asmens kaltës árodymu paprastai pripaþástami tie jo prieð save duoti paro-dymai, kuriuos patvirtina kiti faktiniai bylos duomenys24. Jeigu viskà gerai ap-galvojæs ir apsvarstæs, kaltinamasis atsiimtø savo prisipaþinimà, toks nuodëmingoatgailaujanèiojo virsmas teisuoliu, atsiþvelgiant á jo kaltës árodymus, nebûtøreikðmingas byloje. Iðimtis – atvejai, kai nustatyta, kad prieð átariamàjá buvopanaudoti neleistini ir neteisëti metodai (pvz., narkotinës, psichotropinës me-dþiagos, psichinis ar fizinis smurtas). Jeigu gynybos ðalis negali pateikti faktiniøduomenø, kurie patvirtintø kaltinamojo versijà dël prievarta arba apgaule ið-gauto ir nieko bendro su tikrove neturinèio prisipaþinimo arba duotø pagrindàpagrástoms abejonëms dël policijos taikomø apklausos metodø teisëtumo ir leis-tinumo, teismas, priimdamas sprendimà (apkaltinamàjá nuosprendá), turëtø teik-ti prioritetà byloje surinktiems faktiniams duomenims ir jais remtis.

Kaltinamojo atsisakymas savo prisipaþinimo, kuris patvirtintas faktiniais, jokiøabejoniø nekelianèiais árodymais, bylos teisingam iðsprendimui reikðmingas nedaugiau kaip vyro savo tëvystës neigimas, nors DNR ekspertizë patvirtino vaikomotinos teiginá, kad bûtent jis ir yra biologinis vaiko tëvas. Tiesa, teisinëje litera-tûroje nagrinëjant átariamojo (kaltinamojo) parodymø atitikties faktams klausi-mà, neatmetama ir kita versijos galimybë. R. Posneris, aptardamas situacijà, kaiátariamojo parodymai pasitvirtino (pvz., jo nurodytoje vietoje surastas aukos la-vonas), konstatuoja, esà tai patvirtina tik hipotezæ, kad átariamasis ið tikrøjø yraþudikas, taèiau neatmeta ir kitø hipoteziø galimybës, „pavyzdþiui, kad tikrasisþudikas papasakojo átariamajam, kur guli lavonas“ [7, p. 173]. Tokia hipotetinësituacija ámanoma teoriðkai. Vis dëlto indikatoriaus, rodanèio praktinæ tokiossituacijos galimybæ, rodyklë stabiliai vibruotø ties padala „absoliutus nulis“, ypaèjei ikiteisminá tyrimà atliekantis pareigûnas iki lavono paieðkos profesionaliai,kvalifikuotai, labai detaliai apklaustø ir uþfiksuotø tokias smulkmenas bei deta-les, kuriø pats átariamasis, nesuvokdamas jø reikðmës bylai, tiesiog fiziðkai nega-lëtø kam nors papasakoti. Be to, lavonas – tai ne metalinë kapsulë su laiðkuateinanèioms kartoms, ámûryta á visuomeniðkai reikðmingø pastatø pamatus. Pa-vieniai þudikai, iðskyrus retas iðimtis, savo aukas paprastai uþkasa tokiose vietose,kurias ir patys sunkiai randa, o tiksliai artikuliuota kalba papasakoti apie tai, kà

24 Jeigu asmuo teisme atsisako savo prisipaþinimo ir paneigia ikiteisminio tyrimo metu prieð saveduotus parodymus, kyla klausimas, ar jam pateiktas, taèiau kaltinimo ðalies kitais árodymais objek-tyviai nepatvirtintas kaltinimas remiasi realiu pagrindu. Tokiu atveju ne tiek svarbu, ar kaltinamasisatsisako duotø parodymø motyvuodamas tuo, kad prisipaþinimas buvo iðgautas smurtu, paþadais argudrybëmis, kiek tai, ar teismas turi kità alternatyvà be kaltinamojo pateiktos versijos.

88

Straipsniai

jie þino greièiau intuityviai negu sàmoningai, neámanoma. Todël hipotetinis áta-riamasis, kuriam tikrasis þudikas papasakojo, kur uþkastas lavonas, neturëtø jo-kios galimybës parodyti tø „ákapiø“, kuriø vietà þino tik ið nuogirdø, aiðku, jeigunëra toks orakulas kaip Nostradamas ar pusiau mistinë bulgarø bobutë Vanga.

ORGANIZUOTAS NUSIKALTAMUMAS IR TEISINGUMOVYKDYMO SÀLYGOS

Esmines teisingumo vykdymo problemas kelia ne tiek pavieniai nusikalti-mai, áskaitant labai sunkius (pvz., tyèines, ið anksto suplanuotas ir ávykdytasþmogþudystes), kiek organizuotas nusikalstamumas, kuris turi plaèius ryðius,didelæ átakà ir galià, kontroliuoja daugelá nusikalstamo bei legalaus verslo ðakø,gauna gigantiðkus pelnus, skæsta prabangoje. Mafija25 tarsi hidra, jai vietoj vie-nos nukirstos galvos atauga kelios. Kai Lietuvoje buvo iðblaðkytos ant nekon-troliuojamos privatizacijos bangos susikûrusios gaujos, kuriø nariai nesugebëjoar negalëjo legalizuotis ir virsti garbingais bei padoriais visuomenës nariais, taisutapo ir su samdomø þmogþudysèiø, sprogdinimø, padegimø bumo pabaigospradþia. Taèiau naujoji mafija, pakeitusi senàjà, yra galingesnë uþ jà finansiðkai,labiau organizuota ir naudodama tobulesnius bei rafinuotesnius veiklos meto-dus lieka ne maþiau pavojinga visuomenei.

Vertingos informacijos apmàstymams duoda atsakymai á klausimus: kodëlnusikaltëliai, apie kuriuos þmonës kartais þino daugiau negu apie savo uoðvæ arkaimynus, vaikðto laisvëje? Kodël teisingumas, nepaisant valstybës organizuo-tos jëgos, yra aklas, kurèias ir bejëgis? Kitaip tariant, kur gi vis dëlto glûdi mafi-jos gyvybingumo ðaknys? Giliai kasti nereikia. Svarbiausios jø trys – tylëjimoáþadai, susidorojimo (mirties) baimë ir finansinë galia. Tylëjimo áþadø laikymà-si uþtikrina neiðvengiamo fizinio susidorojimo (mirties) baimë. Ji garantuoja iriðmuðtruotà kariðkà disciplinà, efektyvià valdymo organizacijà, grieþtà, besàly-giðkà komandø vykdymà, taip pat atlieka sanitaro vaidmená, ðalindama visa,kas gali trukdyti tiksliai veikti mafijos mechanizmui. Finansinë galia daro mafi-jà stipria ir átakinga jëga, kuri yra jos klestëjimo, saugumo ir prestiþo garantasbei skverbimosi á visas socialinio gyvenimo sritis bei suaugimo su korumpuotais

25 Terminu „mafija“ ðiame straipsnyje su iðlygomis, nepretenduojanèiomis á preciziðkà tikslumà,ávardijamos organizuotos nusikalstamos struktûros, kurios daro poveiká ne tik kriminogeninei situ-acijai, bet ir politiniams, ekonominiams bei socialiniams procesams ir kuriø sàvoka galiojanèiameBK yra apibrëþta visiðkai nekorektiðkai.

89


politikais ir teisësaugininkais instrumentas. Finansinë galia leidþia mafijai su-kurti savotiðkà socialinio draudimo fondà, kuris panaudojamas ákalintiems arsuþeistiems nusikaltëliams bei jø ðeimoms remti.

Valstybë mafijos, kaip valstybës valstybëje, atþvilgiu yra tarsi gydytojas, ku-ris, diagnozavæs paciento organizme piktybiná auglá, atsiduria ne prieð dilemà –ðvitinti já ar ne, bet prieð dilemà, kokiu bûdu ðvitinti – koncentruotu radioakty-viø spinduliø srautu ar ið ávairiø pusiø, siekiant kuo maþiau apðvitinti sveikusaudinius. Valstybë, skirtingai nuo jokiomis taisyklëmis nevarþomos mafijos,yra saistoma ástatymø, kuriuos pati priima, laikydamasi nustatytø procedûrø irtaisykliø. Taèiau tokie varþtai, apribojantys valstybës jëgà, neturëtø paneigtigalimybës naudoti ðià jëgà, kai tai neiðvengiamai bûtina siekiant kontroliuotikriminalines struktûras, kelianèias realià ir akivaizdþià grësmæ visuomenës sau-gumui. Jeigu apribojimai – tai specifiniai teisëtos jëgos panaudojimo teisiniaiantrankiai, valstybë turi kompensuoti savo „negalià“ veiksminga saugikliø iratsvaros sistema, sudaranèia prielaidas realiai vykdyti deklaruojamà teisingumà,o ne paversti já iliuzine fikcija. Siekiant pakirsti organizuoto nusikalstamumogyvybingumo ðaknis ir sudaryti prielaidas vykdyti teisingumui, reikia imtis veiks-mingø, proporcingø ir atgrasanèiø priemoniø, kurios leistø suardyti monoliti-næ organizuoto nusikalstamumo vienybæ ir pakirsti jos finansinæ galià.

Mafiozø tylëjimo áþadai remiasi baime ir „bedante“ teisësauga, kuri neturiveiksmingø prieðnuodþiø prieð mafijos keliamà baimæ. Profesionalûs nusikaltë-liai, nuolat ðiurkðèiai pamindami ástatymus, praktiðkai negali iðvengti susidûri-mo su teisësauga. Lieka klausimas, kokiais árodymais disponuoja prokuroras,inkriminuodamas mafiozui konkretø nusikaltimà. Jeigu kaltinimo ðalis, pareið-kusi átarimus dël sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo, disponuojasvariais átariamojo kaltës árodymais, perspektyva ilgus metus arba visà likuságyvenimà praleisti uþ grotø já menkai guodþia. Samdomas þudikas ne idealistas– revoliucionierius, kovojæs ir pasiryþæs mirti uþ ðventà tikslà ir taurius idealus,arba kareivis, neturintis galimybës, kà rinktis – gyvenimà ar mirtá. Netgi nevisai taip. Revoliucionieriø idealistø laikai negráþtamai praëjo, o kareiviø pavyz-dys greièiau árodo, kad esant galimybei jie renkasi gyvenimà, ne mirtá. Samura-jø dvasia iðauklëti japonø kareiviai, atsidûræ prieð dilemà – pasiduoti á nelaisvæar nusiþudyti, rinktis gëdà ar mirtá, daþniausiai rinkdavosi pastaràjà. Taèiausamurajai greièiau ne taisyklë, o iðimtis, patvirtinanti paèià taisyklæ. „Nenugali-moji“ Raudonoji armija pirmaisiais karo mënesiais prarado milijonus á nelaisvæpatekusiø kareiviø. Vokieèiø armijos moralinë dvasia pakriko vëliau. Po Sta-

90

Straipsniai

lingrado katastrofos ið maþdaug ðimto tûkstanèiø á nelaisvæ paimtø vokieèiø ka-reiviø á tëvynæ gráþo tik apie ðeðis tûkstanèius. Kiti mirë nuo bado, ðalèio, ligø,neþmoniðkø nelaisvës sàlygø ir þvëriðko elgesio. Karo metu vokieèiø kareiviai toneþinojo ir negalëjo þinoti. Taèiau ugnimi ir ginklu nusiaubæ rusø miestus irkaimus, jie ne ið nuogirdø þinojo apie þvëriðkà savo tëvynainiø – SS daliniø elgesásu civiliais gyventojais. Pagaliau, uþimdami rusø pozicijas su paliktomis laukovirtuvëmis, jie negalëjo neþinoti, kokiomis sàlygomis bus laikomi nelaisvëje, kaipbus maitinami ir kaip su jais bus elgiamasi. Nepaisant tos intuityvios, taèiauakivaizdþiais stebëjimais paremtos patirties, vokieèiø kareiviai ið dviejø vienodaiblogø alternatyvø – neiðvengiamos ir greitos ar lëtos ir kankinanèios mirties, betsuteikianèios bent efemeriðkà iðlikimo ðansà, vis dëlto daþniau rinkosi antràjà.

Statistiðkai patvirtintas dësnis yra universalus. Jeigu iðmuðtruotas kareivis,nuolatos þiûrëjæs mirèiai á akis ir ákaitais tëvynëje palikæs savo ðeimà, renkasigyvenimo (gyvenimo?!) kelià, tai mafiozas, kuris ne tiek pats þiûri, kiek kituspriverèia þiûrëti mirèiai á akis ir veikia ne ið idëjos, o siekdamas savo siaurøegoistiniø interesø, atsidûræs prieð alternatyvà – rinktis bendradarbiavimà suteisësaugos institucijomis arba kalëjimà iki gyvos galvos, iðskyrus retas iðimtis26,rinktøsi tà elgesio bûdà, kuris tenkina jo paties, o ne nusikalstamo klano intere-sus. Sandoris dël bendradarbiavimo – ne idëjinis sandoris. Klausimas ne tas, arsu teisësauga sutikæs bendradarbiauti ir savo bendrus ádavæs bei vertingos infor-macijos apie jø padarytus nusikaltimus suteikæs, mafiozas gali bûti ið dalies at-leistas nuo baudþiamosios atsakomybës, bet tas, ar jis gali bûti atleistas nuotokios atsakomybës, jeigu dalyvavo padarant tyèiná nuþudymà arba buvo vienasið nusikalstamos grupuotës organizatoriø ar vadeivø. Baudþiamasis ástatymasduoda neigiamà atsakymà á ðá klausimà [2, 391 str. 2 d.].

STERILAUS TEISINGUMO VYKDYMO KAINASandoris dël bendradarbiavimo turi savo kainà, kuri negali prieðtarauti svei-

kam protui, protingumo bei sàþiningumo reikalavimams ir paneigti teisingu-mo principà. Þudikas negali ir neturi iðvengti teisingumo. Ástatymai taikomi

26 Klausimo konstravimas vienas kità variantà ðalinanèiø alternatyvø principu visiðkai nepaneigia tosaplinkybës, kad visada gali atsirasti þmogus, kurá prakalbinti iðties bus nelengviau nei akmená. Jisgali tylëti laikydamasis nusikaltëliø garbës kodekso, ið baimës dël savo artimøjø likimo, kritiðkaivertindamas prieð já surinktus árodymus arba bendradarbiavimo su teisësaugos institucijomis nenau-dai spræsdamas tà naudos ir nuostoliø balansà.

91


vienodai, o ne ad hoc, jie negali bûti keièiami, atsiþvelgiant á konjuktûrà,valstybës racionalius interesus ar kovos su sunkiais ir visuomenei pavojingaisnusikaltimais poreikius. Teisë negali nusileisti neteisëtumui, o valstybë ne-turëtø tiraþuoti tos Baþnyèios klaidos, kai ji viduramþiais prekiavo indulgen-cijomis, o vëliau, nors ir pasmerkusi ðá verslà, padarë savo prestiþui bei auto-ritetui didelæ þalà. Maþdaug tokiais argumentais yra grindþiamas ribotasvalstybës sandoris su mafiozu ir draudþiamas bet koks sandoris su asmeniu,dalyvavusiu padarant tyèiná nuþudymà, arba su nusikalstamos struktûros or-ganizatoriumi ar vadeiva. Tokiu atveju laikomasi principo tegul þûva pasau-lis, bet triumfuoja teisingumas.

Tik ar teisingumas iðties triumfuoja? Teisingumas yra proporcingas atpil-das uþ padarytà nusikaltimà, o ne impotentas, bejëgiðkai priverstas konstatuotisavo negalià, kai laikantis nustatytø taisykliø ir procedûrø neámanoma atskleistikraupiø bei ðiurpà kelianèiø nusikaltimø ir (ar) árodyti, kas juos padarë. VienasVoltero romano „Kandidas“ herojø, ðliauþiodamas ant puikaus, nuogos moterskûno, didþiai apgailestavo esàs kastratas. Valstybës institucijos, bûdamos ne-blogai informuotos apie organizuotà nusikalstamumà ir suvokdamos savo bejë-giðkumà, grieþia dantimis, apgailestaudamos, jog yra bedantës. Tiesa, mafijai„stogà“ suteikiantys politikai ir teisësaugininkai gali sau leisti susidëti brangiusdantis. Valstybë turi veiksmingà teisëtos jëgos ir prievartos aparatà, bet suvar-þiusi jo naudojimà sudëtingomis taisyklëmis ir procedûromis, nustatydama, kokieárodymai laikomi teisëtais ir leistinais, kiekvienà abejonæ ápareigodama aiðkintikaltinamojo naudai, atsiduria nepavydëtinoje padëtyje. Tuo puikiai naudojasibrangiausi ir apsukriausi advokatai, o valstybë, nepaisant savo milþiniðkos jë-gos, daþnai yra bejëgë ir realiai negali ávykdyti savo deklaruojamo teisingumo.Negali, vadinasi, volens nolens priversta toleruoti tà neteisingumà, kurá nuo nu-sikaltëliø patiria ástatymui lojalûs þmonës.

Neatsitiktinai organizuotas nusikalstamumas daugiau nuostoliø ir netek-èiø patiria ne dël teisingumo kirèiø, o dël þiaurios natûralios atrankos, kai,dalijantis átakos sferas ar pelnus, skolos ar atsakomybës naðtà, konkurentai ðau-domi, sprogdinami ar nuodijami. Nusikalstamo pasaulio rykliai paprastai ið-teisinami dël jiems pareikðtø kaltinimø, nors daþniausiai stokojant árodymøjiems netgi neámanoma pareikðti oficialiø átarimø, o atpirkimo oþiais tampa irnuteisiami smulkûs parankiniai, menkos þuvelës, „ðestiorkos“. Teismai perpil-dyti „teisëto“ pasididþiavimo dël savo svarbos ir reikðmës, tautos teisingumojausmas taip pat bent ið dalies patenkintas, kai ant Temidës aukuro paaukoja-

92

Straipsniai

ma kokia avelë, tarsi ði auka bûtø bandos vedlys – ámitæs jautis, o uþkulisiuoseklesti prekyba narkotikais, alkoholio, tabako kontrabanda, korupcija. Netgimuitinëje sulaikius „fûrà“ su pusës milijono vertës cigareèiø kontrabanda,toks laimikis greièiausia reiðkia ne tai, kad atskleistas sunkus nusikaltimas irsudarytos prielaidos teisingumui vykdyti, o tai, kad prisidengiant triukðmu,kol teisësauga, þiniasklaida ir visuomenë grauð joms numestà riebø kaulà, ne-baudþiamai bus praveþta kontrabandos uþ deðimtis milijonø. Patenkinti visi,teisingumo grimasà laikydami tikruoju teisingumu.

Pagaliau, jeigu pavyksta nuteisti mafijos smogikà arba vienas ið vadeivøgauna teisingà atpildà, lieka atviras klausimas: kiek nusikaltimø, kuriuos buvogalima atskleisti remiantis vertinga informacija, gauta ið tokiø asmenø, likoneatskleista. Teisingumas neatskleistø nusikaltimø ir nenustatytø asmenø, kuriepadarë ðiuos nusikaltimus, atþvilgiu priverstas likti ne tik aklas, kurèias, bet irkaip menko proto þmogus patenkintas savo „iðmintimi“. Nuosekliai vadovau-jantis principu teþûna pasaulis, bet tegul triumfuoja teisingumas, uþtikrinamasne teisingumo, o jo prieðybës – neteisingumo triumfas. Norint keisti beviltið-kà situacijà, reikia susitaikyti su tuo, kad sterilus teisingumas, kaip ir distiliuo-tas vanduo, nëra natûralus reiðkinys. Lemia poþiûris: jeigu sterilus teisingu-mas reiðkia neteisingumà, o dalinis neteisingumas gali uþtikrinti teisingumà,privalu susitaikyti su ta kaina, kurià teks mokëti uþ realiai ágyvendinamà tei-singumà. Átariamasis (kaltinamasis) gali prisipaþinti ir atgailauti bei áduoti sa-vo bendrus, bet tai stebuklas – ne norma, o stebuklai nëra tinkamas ir patva-rus teisingumo pagrindas.

Vadinasi, norint, kad mafijos smogikas arba vadeiva bûtø suinteresuotasne laikytis tylëjimo áþadø ir savo kaltës neigimo pozicijos, o bendradarbiautø suteisësaugos institucijomis ir pateiktø bylos tyrimui reikðmingà informacijà, ne-galima ignoruoti tos aplinkybës, jog toks stimulas ir interesas yra jo paties bentdalinis atleidimas nuo baudþiamosios atsakomybës. Tai neiðvengiama sandoriodël bendradarbiavimo kaina.

Teisingumas – utopiðka vizija ir tuomet, kai nedaroma nieko realaus irveiksmingo radikaliai pakeisti tai teisinei situacijai, kuri leidþia mafijai teisëtainaudotis, valdyti ir disponuoti nusikalstamu bûdu ágytu turtu. Pripaþinti bûti-numà pakirsti mafijos finansinës galios ðaknis maþa, reikia priimti bei ágyven-dinti tam bûtinas priemones. Tai asmenø, nuteistø uþ dalyvavimà nusikalsta-mø struktûrø veikloje, turto konfiskavimas, nesvarbu, kokia to turto kilmë irðaltiniai. Baudþiamasis ástatymas, numatantis turto konfiskavimo galimybæ, pre-

93


tenduoja bûti „teisingas“, taèiau yra visiðkai neveiksmingas27, todël negali bûtipripaþástamas teisingu. Konfiskuotas, iðskyrus nusikaltimo áranká ir priemonæ,gali bûti nusikalstamos veikos rezultatas, t. y. identifikuotas nusikalstamu bû-du ágytas turtas. Taèiau bûtent taip ágyto turto (ir pajamø) neámanoma identi-fikuoti, nes jo teisinë padëtis – kilmë bei tikrieji ðaltiniai paprastai yra pakeisti irnuslëpti ávairaus pobûdþio ávykdytais sandoriais ir atliktomis finansinëmis ope-racijomis. Nusikalstamu bûdu ágytas turtas ir pajamos yra „iðgrynintas“ ir skir-tingai nei vanduo, patenkantis ið kanalizacijos á vandentieká, neturi jokio kva-po, todël nuo kriminalo dvelksmo „iðvëdinto“ turto identifikavimo galimybëskleidþia gaiþø Utopijos ðalies kvapà.

Civilizuota Europa, kuria aklai seka, tiesà sakant, priversta sekti Lietuva,tarsi uþsikrëtusi 1936 m. Stalino Konstitucijos virusu, teikia prioritetà „teisin-gam“, bet realiai neágyvendinamam, todël nieko bendro su realiu teisingumuneturinèiam ástatymui. Teisingas ir pagrástas turi bûti laikomas ne tas ástaty-mas, kuris deklaruoja veiksmingas, proporcingas ir atgrasanèias sankcijas, bettas, kuris sudaro prielaidas realiai taikyti tokias sankcijas. Tokio ástatymo dono-ras galëtø bûti vadinamasis RICO ástatymas28, pagal kurá asmens, nuteisto uþðiame ástatyme numatytø nusikaltimø padarymà, turtas, ágytas per nusikalsta-mos veiklos laikotarpá, yra laikomas gautu ið nusikalstamos veikos, ir konfis-kuojamas. Naujasis pasaulis, skirtingai nei senutë Europa, teisingu laiko ne tàástatymà, kuris steriliai „teisingas“, bet realiai neágyvendinamas, o toká nevisið-kai teisingà ástatymà, kuris kiekvieno asmens bei visuomenës saugumo intere-sais nuosekliai ágyvendina turto, gauto per nusikalstamø struktûrø veiklos lai-kotarpá, konfiskavimo idëjà ir kartu leidþia pakirsti mafijos finansinæ galià.

MATERIALINIS (REZULTATØ)ARBA TEISMØ VYKDOMAS TEISINGUMAS

Principas niekas negali bûti teisëjas savo paties byloje yra ilgalaikës teisës moksloraidos rezultatas. Personalinis – paties asmens vykdomas teisingumas negali bû-ti objektyvus, neðaliðkas ir adekvatus, nes psichologiðkai jis remiasi tokiais jaus-

27 Pagal Lietuvos baudþiamàjá kodeksà [2, 72 str. 2 d. 1–3 p.], kuris savo ruoþtu remiasi Europos1990 m. Konvencijos dël pinigø iðplovimo ir nusikalstamu bûdu ágytø pajamø paieðkos, areðto beikonfiskavimo [3] nuostatomis, konfiskuotinu be nusikaltimo árankiø ir priemoniø, pripaþástamostik identifikuotas nusikalstamu bûdu ágytas turtas.28 Organizuoto nusikalstamumo kontrolës Jungtinëse Valstijose ástatymas.

94

Straipsniai

mais kaip pyktis, pasipiktinimas ir satisfakcijos reikalavimas, kurie yra natûralireakcija á kaltininko neteisëtus veiksmus ir nukentëjusiojo patirtà þalà bei skriau-dà29. Teismas vykdo teisingumà ne todël, kad nepaiso konkreèiø nukentëjusio-sios ðalies interesø, o todël, kad, nebûdamas tiesiogiai tuo suinteresuotas, galiobjektyviai bei neðaliðkai iðnagrinëti bylà ir, skirdamas adekvaèià bausmæ, atkurtiteisingumà, kurio svarbus elementas yra ir nukentëjusiojo interesø tenkinimas.

Teisingos bausmës problemosBylos nagrinëjamos atsiþvelgiant ne tik á veikos prieðingumà teisei bei pa-

darytos þalos dydá, bet ir á nusikaltimo padarymo motyvus, jo varomàsias jëgas,kurios neatskiriamos nuo kaltininko asmenybës. Teisingos bausmës skyrimopoþiûriu klausimas tas, kam teiktinas prioritetas: objektyviems kriterijams –padaryto nusikaltimo sunkumo laipsniui ir pobûdþiui ar vertybiniams kriteri-jams, susijusiems su delikto ðaliø asmenybës charakterio savybëmis. Jeigu pri-oritetas teikiamas objektyviems kriterijams, vadinasi, teisingumas vykdomas dau-giau atsiþvelgiant á padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsná bei pobûdá neguá kaltininko ir nukentëjusiojo asmenybës charakterio savybes ir jø vertybinesorientacijas. Jeigu atvirkðèiai, tuomet teisingumas vykdomas atsiþvelgiant netiek á padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsná bei pobûdá, kiek á kaltininkoasmenybës charakterio savybes, interesus, siekius ir polinkius.

Vakarø teisinë mintis visuotinai pripaþásta, kad bylos turi bûti nagrinëja-mos vadovaujantis priesaku Vienodas bylas traktuok vienodai, kurá H. L. A. Har-tas siûlo papildyti formule, o skirtingas bylas – skirtingai [16, p. 267]. Savoruoþtu kaltininkai, kaip tam tikrø socialiniø grupiø nariai, vienais poþymiais irsavybëmis yra panaðûs, kitais – skirtingi. Kadangi bûtina nustatyti, kokie ðiøpoþymiø ir savybiø yra reikðmingi, siekiant priimti teisingà sprendimà byloje,kol to nepadaryta, pasak Harto „formulë Vienodas bylas traktuok vienodai yratik forma“. Juk reikia þinoti, kada, kokiems konkretiems tikslams bylas reikialaikyti vienodomis ir kokie skirtumai yra reikðmingi [16, p. 268]. Dar grieþ-èiau savo poþiûrá á „tikràjà“, t. y. objektyvià, neðaliðkà ir teisingà teisæ yra sufor-mulavæs R. Posneris. Jo nuomone, „teiginys, kad lygûs subjektai turi bûti trak-tuojami vienodai <...> viena vertus yra banalus, o kita vertus – melas“ [7, p. 280].

29 Ðie argumentai nepaneigia to, kad savigynos aktas yra ne tik agresijos ðaltinio likvidavimas, bet irbesikësinanèiajam taikoma sankcija, o tai yra personalinio teisingumo atributas. Apie tai þr. ðiostraipsnio skirsnelyje „Institucinis ir personalinis teisingumas“.

95


Teisës doktrinoje ir praktikoje vertybiniø kriterijø – kaltininko asmenybëscharakterio savybiø ir vertybiniø orientacijø poveikis bausmës rûðiai ir dydþiui,esant kitoms lygiareikðmëms aplinkybëms – vienodam nusikaltimo pavojingu-mo laipsniui bei pobûdþiui, vadinamas bausmës individualizavimu; jis yra tei-singos bausmës skyrimo pagrindas. Vertybiniai kriterijai paprastai yra sudëtingiir prieðtaringi, juos sunku deramai atrinkti bei pasverti ir nustatyti jø prioriteti-næ reikðmæ bausmei individualizuoti, todël teismai turi didelæ diskrecijos laisvæ,kuria ne visada geba tinkamai pasinaudoti arba sàmoningai ja piktnaudþiauja.

Nepilnameèiø daromi nusikaltimai yra svarus argumentas pagrásti teigi-niui, kad atsiþvelgti á kaltininko asmenybës savybes, interesus ir polinkius taippat svarbu, kaip ir á padarytos veikos pavojingumo laipsná bei pobûdá. Menkassocialinës ir psichologinës brandos lygis, bravada, pasidavimas átaigai, noras ið-siskirti ið kitø arba, prieðingai, susilieti su kitais, kad nebûtum atstumtas, irdaugelis kitø sudëtingø bei prieðtaringø veiksniø – tai terpë, kurioje subrandi-namas agresyvus nepilnameèiø elgsenos modelis. Nusikalstamos grupuotës, kuriøbranduolá sudaro nepilnameèiai, ne tik iðlaisvina jaunimà ið visuomenës kon-trolës, bet ir paèios yra jaunuoliø socialinës kontrolës formø bei poreikiø tenki-nimo organizacija. Grupinio pobûdþio nusikaltimuose nepilnameèiai paprastaiorientuojasi á gaujoje dominuojanèius þemiausius elgsenos standartus ir lyde-rius, paklusdami jø valiai bei autoritetui. Tokiø grupiø nariai nebûtinai yranepilnameèiai monstrai; dauguma jø ið esmës yra visai neblogi paaugliai, kurievieni, be gaujos poveikio, niekada nebûtø padaræ jiems inkriminuojamo nusi-kaltimo.

Teismo objektyvumas ir neðaliðkumas, matyt, nusipelnytø nevisiðkai pa-lankaus vertinimo, jeigu nusikaltimo bendrininkams bûtø atseikëta vienodai„teisingai“, nors vieni jø – neblogi blogos kompanijos vaikinai, ið dalies dëlsolidarumo átraukti á jos nusikalstamà veikà, antri – aktyvûs jos dalyviai, treti –agresyvûs, tulþingi ir nuoþmûs „blogieèiai“, kurie neturi jokiø pozityviø savy-biø, iðskyrus nebent teigiamà Vasermano reakcijà30.

Nusikaltimai smerkiami, bet ne baudþiami, baudþiami asmenys, padarænusikaltimus. Kaltininko asmenybës vidinë struktûra, savybës ir bruoþai, verty-binës orientacijos (interesai, siekiai, polinkiai, dvasiniai poreikiai), psichikossantykis su ávykdytu nusikaltimu yra informatyvûs bausmës skyrimo poþiûriu,

30 Tokiame kontekste disonansu skamba garsaus teisininko A. Harto mintis, jog þodis „neteisingas“bûtø tinkamas, jeigu þmogus vienà ið savo vaikø pasirinktinai nubaustø sunkesne bausme nei kitus,padariusius toká pat nusiþengimà“ [16, p. 265].

96

Straipsniai

nes rodo, ar kaltininko nusikalstama elgsena yra dësninga, ar ji greièiau yrareakcija á iðorinius motyvus ar psichikos dirgiklius. Þmogus gali padaryti nusi-kaltimà „paslydæs“ dël nepritekliø ir sunkios padëties arba patyræs neteisybæ, kaisilpnumas ir bejëgiðkumas verèia imtis kerðto arba kai iðprovokuotas iðlieja su-sikaupusá átûþá. Þmogus gali padaryti smurtiná nusikaltimà tokio abipusio kon-flikto metu, kai netgi blaiviai ir filosofiðkai analizuojant negalima vienprasmið-kai tvirtinti, kieno kaltë – kaltininko ar aukos didesnë. Mat kaltininkas lygiaitaip pat galëjo atsidurti aukos vietoje, jeigu nebûtø buvæs stipresnis, vikresnis ar„laimingesnis“. Prieðingame poliuje – piktas, pagieþingas ir agresyvus nusikalti-mo subjektas, nesiskaitàs su priemonëmis, blogio ðaltinis ir ákvëpëjas, prime-tantis kitiems savo valià ir darantis tokius nusikaltimus, kurie kelia pagrástà irnatûralià visuomenës reakcijà, fiziologiná ir psichologiná pasiðlykðtëjimà. Povei-ká bausmës skyrimui gali daryti ir tokie asmenybës vertinimo poþiûriu neutra-lûs veiksmai, kaip asmens socialinis statusas, turtinë padëtis, vaidmuo ðeimojeir artimiausioje socialinëje aplinkoje.

Teisingos bausmës problema ta, kad reikia ne tik ávertinti ir pasverti sudë-tingus bei prieðtaringus veiksnius, susijusius su kaltininku ir jo veika, bet iratsiþvelgti á ðiø aplinkybiø reikðmæ ir svarbà, t. y. nustatyti, kokiu santykiuteisingà ir proporcingà bausmæ lemia padaryto nusikaltimo pavojingumas, po-bûdis ir kaltininko asmeninës savybës, vertybinës orientacijos, padëtis visuo-menëje ir ðeimoje (pvz., maþameèiø, neágaliø asmenø iðlaikymas).

Kriterijai ir prioritetaiTeisingø ir proporcingø bausmiø taikymà iðreiðkiantis priesakas vienodas

bylas spræsk vienodai, o skirtingas skirtingai, nepaneigia galimybës skirti diferen-cijuotas bausmes nevienodiems asmenims, kurie padarë vienodus pagal sunku-mà ir pobûdá nusikaltimus. Teismas, nepaþeisdamas þmoniø lygybës prieð ásta-tymà principo, gali ágyvendinti ástatymais nustatytà nevienodo teisinioreguliavimo principà tiems individams, kurie dël skirtingø asmenybës poþymiøir savybiø yra nevienodose padëtyse. Taèiau toks visuotinai pripaþástamas teigi-nys yra ir banali tiesa, ir dûmø uþdanga, nes neaiðku, kokia prasmë slypi uþ ðiøþodþiø. Bûtina suformuluoti kriterijus, kuriais remiantis gali bûti ávertinta irpasverta nevienoda asmenø, padariusiø nusikaltimus, padëtis ir jos reikðmë beisvarba bausmës rûðiai ir dydþiui.

Teismas, skirdamas bausmæ, atsiþvelgia á sudëtingà kompleksà aplinkybiø,apibûdinantá tiek nusikaltimo pavojingumo laipsná ir pobûdá, tiek kaltininko

97


asmenybës charakterio savybes bei vertybines orientacijas, taèiau kai kurie sun-kûs ir pavojingi nusikaltimai átikinamai rodo, kokios ðiø aplinkybiø turëtø da-ryti didesná poveiká bausmës rûðiai ir dydþiui. Nusikaltimai þmogaus gyvybei irnuosavybei, pavyzdþiui, nuþudymas ið savanaudiðkø paskatø, yra tarsi rentge-nas, atskleidþiantis tikràjà, daþnai kruopðèiai maskuojamà kaltininko prigimtá.Jeigu mandagus, paslaugus ir drovus jaunuolis, siekdamas gauti palikimà, nu-þudë neapdairiai, jo nuomone, á gyvenimà ásikibusius savo tëvà ir motinà, tai ðisvisiðkas „naðlaitis“, kuris tokio nusikaltimo daugiau niekada nepadarys, visuo-menei yra kur kas maþiau pavojingas negu piktybiðkas keliø eismo taisykliøpaþeidëjas, nekalbant jau apie keliø chuliganà. Nepaisant to, „naðlaièiui“ gre-siantis ákalinimas ilgiems metams arba iki gyvos galvos patenkina visuomenësreikalavimà dël satisfakcijos ir atitinka jos lûkesèius dël teisingumo.

Teisingumas, nors ir vykdomas laikantis sudëtingø taisykliø ir procedûrø,vis dëlto yra civilizuoto kerðto, patenkinanèio mûsø prigimtinius instinktus irintuityvius troðkimus, forma. Niekas nëra be nuodëmës, bet kartais didþiausiaþmogaus nuodëme laikomas sëkmingai susiklostæs jo gyvenimas. Þmogus galitapti nusikaltimo auka dël prieþasèiø, kuriø jis ne tik neþino, bet netgi neátariajas esant (pvz., nukentëjusiojo artimas, geisdamas jo þmonos arba ið pavydo dëljo tarnybinës karjeros, sëkmës versle ar gyvenime slepia toká akmená uþantyje,kad silpnumas ar bejëgiðkumas verèia já griebtis kerðto, maskuojant tai morale irteisingumu). Situacija, kai nukentëjusysis yra „kaltas“ be kaltës ir jokiø kitø ið-oriniø dirgikliø ir impulsø, kurie gali bûti vertinti kaip rizikingi ar provokuojan-tys nusikalstamà elgesá, neegzistuoja, leidþia nustatyti, kokios yra nusikalstamostyèios subrandinimo ir realizavimo prieþastys. Jeigu asmuo turi nepatenkintøporeikiø, norø ir lûkesèiø, kurie transformuojasi á jo gyvenimo tikslà, o ðio tiksloasmuo apgalvotai ir sàmoningai siekia neteisëtomis priemonëmis, tai tikroji nu-sikaltimo prieþastis yra vidinë, glûdi jame paèiame, o iðorinës aplinkybës tik pa-lengvina nusikalstamos tyèios realizavimà. Brakonierius, iðëjæs á „kovos“ kelià suðautuvu, uþtaisytu tokiais ðoviniais, kurie skirti iðimtinai tik nudobti draudþia-mà medþioti þvërá, nepalieka vietos svarstymui, ar jis nuspaudë gaidukà impulsy-viai, paklusæs medþiotojo instinktui, taèiau neturëdamas iðankstinës tyèios, arbapadarë tai ásitikinæs, kad eigulio ar kitø atsitiktiniø egzekucijos liudytojø nëra.

Sunkumø nekelia teisingos bausmës skyrimas uþ nusikaltimus, kuriø „au-toriø“ autorystës teisës priklauso iðimtinai jiems, o nusikalstamø këslø subran-dinimas bei realizacija nëra „apsunkinti“ jokiais neteisëtais, rizikingais ar pro-vokuojanèiais aukos veiksmais ir poelgiais. Apie asmenines kaltininko charakterio

98

Straipsniai

savybes, vertybines orientacijas ir gyvenimo nuostatas galima spræsti ne pagaldeklaracijas ir etiketes, o pagal jo veiksmus – konkreèius socialinius faktus –nusikaltimus, kuriuose ir materializuojasi kaltininko asmens turinys. Kaltinin-ko asmens savybës yra antroji pusë to medalio, kurio pirmoje iðgraviruoti baus-mës tarifai – sankcijø, ástatymo nustatytø uþ konkreèius nusikaltimus, minima-lûs ir maksimalûs dydþiai. Problema ne ta, ar skiriant bausmæ uþ sunkiausià iðsunkiø nusikaltimø svorio centrà nuo asmeniniø kaltininko savybiø reikëtø per-kelti á padarytà veikà, bet ta, kokiais motyvais remdamasis teismas turëtø kritið-kai vertinti teigiamà charakteristikà to asmens, kuris padarë toká nusikaltimà.

Liuciferis ir yra puolæs angelas. Þmonës neretai gyvena dvigubà gyvenimà –vienà paradiná, vieðà ir nublizgintà, kità – slaptà, kupinà þemø aistrø ir troðkimø,iðreiðkiantá tikràjà savo asmens esmæ. Apie kitus mes paprastai sprendþiame pa-gal fasadà, nors nuojauta neretai siunèia ir kitokius signalus. Nuojauta – ne áro-dymas, kaltininkui inkriminuojamas nusikaltimas – taip. Sunkus ir pavojingasnusikaltimas yra patikima informacija apie tai, kad fasadas slepia tamsiàjà þmo-gaus prigimties pusæ. Todël, disponuojant tokia informacija, vargu ar protingair racionalu ignoruoti realijas, teikiant prioritetà dorybingumo regimybei, mira-þui, o ne tikrovei. Jeigu antrojo pasaulinio karo metais sàjungininkai hitleriniøkonclageriø virðininkus bûtø vertinæ atsiþvelgdami ne á jø darbus – nunuodytus,suðaudytus ar kitaip sunaikintus þydus, bet á jø iðtikimybæ pareigai, atsidavimàðeimai ir santykiams su kolegomis, juos bûtø reikëjæ ne pakarti uþ nusikaltimusþmoniðkumui, kaip tai neretai darë ne tik rusø, bet ir amerikieèiø bei britø karolauko teismai, o internuoti á karo belaisviø stovyklas. Ir tai blogiausiu atveju.Esesininkai – kareiviai, kurie ðventai laikësi duotos priesaikos, viskà darë ið parei-gos, paklusdami ásakymui, net jeigu tai reiðkë jø paèiø prigimties prievartavimà.

Jei karas – ekstremali situacija, gal nusikaltimai þmoniðkumui neátikinantispavyzdys? Puiku. Aferistai ir sukèiai, kaip socialinio gyvenimo parazitai, matyt,neturëtø priekaiðtauti, jeigu bus panaudoti (paprastai jie naudoja kitus) kamnors árodyti ir pagrásti. Lipðnûs, komunikabilûs, gudrûs, mokantys bendrauti irátaigiai ákalbëti, pajungti kitus þmones savo valiai, aferistai ir sukèiai turi tokiøsavybiø, kurios gali bûti daugelio pavydo objektas. Likimo ironija ta, kad, netu-rëdami tokiø iðskirtiniø savybiø, ðie þmogaus sielos „inþinieriai“ negalëtø ágytiir piktam panaudoti kitø pasitikëjimà arba graþbylystëmis ar viltingais paþadaissuþadinæ jø godumà, uþmesti jaukà, kurá patiklieji praryja kaip grobá, net ne-átardami patys esantys tikrosios ir paskutiniam farso aktui preparuotos aukos.Taèiau tos savybës, dël kuriø netikri pranaðai ir gali mulkinti savo aukas, netu-

99


rëtø bûti laikomos tuo pagrindu, kuriuo remiantis ágytø privilegijà á ðvelnesnes,t. y. „teisingas“ bausmes. Nebent teisëjai, kaip ir visi mirtingieji, intuityviaijaustø – sukèiai ir apgavikai klesti ne tiek gerøjø samarieèiø arba naiviø ir patik-liø þmoniø, kiek gobðiø savanaudþiø dëka.

Specifinë atpildo ir proporcingos bei teisingos bausmës skyrimo problemakyla, kai nusikalstama veika yra kaltininko ir nukentëjusiojo sàveikos rezultatas.Provokuojantis ar rizikingas nukentëjusiojo elgesys yra pagrindas skirti ðvelnesnæbausmæ, nes tà kibirkðtá, kuri virto naikinanèia nusikaltimo liepsna, áþiebë ne tas,kuris iðliejo savo pagieþà ar pyktá, o tas, kuris sukëlë tokià pagieþà ar pyktá. Prak-tikoje keblumø kyla ne todël, kad tokia schema, iðreiðkianti provokuojanèio arrizikingo elgesio ir nusikalstamø veiksmø prieþastingumo ryðá, keltø abejoniø, otodël, kad sunku nustatyti, kas yra iniciatorius konflikto, ypaè kilusio ásisenëjusiøtarpasmeniniø santykiø ar abipusiø pretenzijø pagrindu. Panaðiø klausimø kylair bûtinosios ginties atribojimo nuo bûtinosios ginties provokacijos atvejais, kaitikrasis konflikto iniciatorius, savo neteisëtais veiksmais sukëlæs atsakomàjà kitoasmens reakcijà, panaudoja jà kaip pretekstà uþpulti. Suprantama, ðá uþpuolimàapsimestinë auka, t. y. vilkas avies kailyje, pateikia kaip gynybos nuo neiðprovo-kuotos agresijos versijà. Tokiais atvejais kaltininko ir nukentëjusiojo asmeniniøsavybiø ávertinimas yra papildomas informatyvus veiksnys, kuris leidþia spræsti, arjø elgesys (vieno rizikingas ir provokuojantis, kito – atsakas smurtu) buvo dësnin-gas jø charakterio savybiø ir vertybiniø orientacijø rezultatas.

Teisingos bausmës skyrimà lemia taip pat aplinkybës, nesusijusios nei sunusikaltimo pobûdþiu, pavojingumu, nei su kaltininko charakterio savybëmis(pvz., jis iðlaiko sunkia liga serganèius, neágalius asmenis arba maþameèius vai-kus, kuriø dël paskirtos bausmës nebûtø kam priþiûrëti). Ákalinti þmogø, kurispriþiûri paliegusius, reikðtø taikyti jam papildomà bausmæ, o jo priþiûrimie-siems – bausmæ be kaltës, nes jie netektø maitintojo ir artimo þmogaus globos.Antra vertus, esant kitoms lygiavertëms aplinkybëms, vieniems kaltininkamsðvelnesnës negu kitiems bausmës skyrimas paþeistø asmenø lygybës prieð ástaty-mà principà. Sunkus ir pavojingas nusikaltimas apie asmenines kaltininko sa-vybes liudija daug iðkalbingiau uþ advokatà, besilygiuojantá savo oratoriniaisgebëjimais á Ciceronà. Nëra kliûtis izoliuoti asmená, padariusá tokio pobûdþionusikaltimà ir aplinkybës, susijusios su „problemiðkø“, asmenø, kurie daþnaitampa ávairiø spekuliacijø objektu, iðlaikymu ir globa.

Kitaip spræstinas klausimas þmogaus, kuris dël nepalankiai susiklosèiusiøaplinkybiø tyèia padarë sunkø, savo elgsenai nebûdingà nusikaltimà arba neat-

100

Straipsniai

sargø nusikaltimà, sukëlusá sunkias pasekmes, arba neblogai charakterizuojamipaaugliai ið klaidingai suprasto solidarumo grupëje padarë nors ir sunkius, betne tokius nusikaltimus, nuo kuriø stingsta kraujas. „Autorystës teisës“ á pana-ðaus pobûdþio nusikaltimus neatmeta galimybës svorio centrà, sprendþiant baus-mës skyrimo klausimà, perkelti nuo padarytos veikos á kaltininko asmenybæ irskirti jam ðvelnesnæ bausmæ. Tuo ir pasireiðkia teismø diskrecija – realus, asme-nø lygybei prieð ástatymà neprieðtaraujantis, nevienodo teisminio reguliavimoprincipo taikymas individams, esantiems skirtingose padëtyse dël nevienodøasmens savybiø. Vadinasi, neþinojimo uþdanga, dengianti Temidæ, neturëtøbûti visiðkai aklina, o formulë, pagal kurià teisingumas suprantamas kaip vie-nodø taisykliø nevienodiems þmonëms taikymas, nesuderinamas su konkreèiøtikslø siekiu, priimtina tik su esminëmis sàlygomis bei iðlygomis.

IÐVADOS1. Teisingumas, suprantamas kaip reliatyvi kategorija, neneigia nei morali-

niø vertybiø, nei teisingumo. Pozicija, pagal kurià teisingumas yra reliatyvus, one absoliutus, reiðkia, kad jis turëtø bûti vykdomas atsiþvelgiant ne á abstrakèiasmoralines vertybes, o á racionalius ir pagrástus þmoniø, visuomenës bei valsty-bës interesus.

2. Teisingumo vykdymo problemos gali bûti svarstomos tik konkretaus so-cialinio elgesio kontekste. Beprasmiðka kalbëti apie veiksmus ir poelgius, atitin-kanèius teisingo elgesio taisyklës reikalavimus, jeigu nëra nei alternatyviø ir realiaiágyvendinamø veikimo bûdø, pagrástø moralës kategorijomis, atitinkanèiomis tei-singumo sampratà, nei realiø galimybiø pasirinkti vertybes, pripaþástamas mora-liomis ir teisingomis. Jeigu individo, pareigûno ar valstybës institucijos pasirinki-mas konkreèioje situacijoje yra apribotas blogø ir blogesniø padariniø alternatyva,tai kitos alternatyvos neturintis, maþiausios ið ámanomø blogybiø pasirinkimasnegali bûti laikomas neatitinkanèiu teisingo elgesio taisykliø reikalavimø.

3. Ðiuo metu teisëtomis bei leistinomis laikomos procesinës prievartos prie-monës yra neveiksmingos. Siekiant uþtikrinti þmoniø bei visuomenës saugu-mà, bûtina atskleisti sunkius ir pavojingus nusikaltimus bei nustatyti juos pa-dariusius asmenis. Dël to svarbu spræsti klausimà dël áteisinimo arba pripaþinimoteisëtomis tokiø proporcingø ir neiðvengiamai bûtinø procesinës prievartos prie-moniø, kokiomis galima siekti ðio tikslo.

4. Praktikoje problema kyla ne dël to, kad teismas, skirdamas bausmæ, turiatsiþvelgti tiek á objektyvius kriterijus (nusikalstamos veikos pavojingumo laipsná

101


bei pobûdá), tiek á vertybinius kriterijus (kaltininko asmenybës charakterio sa-vybes bei vertybines orientacijas), bet dël to, kokiu santykiu teisingà ir propor-cingà bausmæ lemia minëti objektyvûs kriterijai ir vertybinës orientacijos.

5. Proporcingos ir teisingos bausmës nevienodiems asmenims, padariusiemsvienodus pagal pavojingumo laipsná ir pobûdá nusikaltimus, skyrimo pagrindasyra ðios tinkamos bausmës individualizavimas. Teismas, nepaþeisdamas þmoniølygybës prieð ástatymà principo, ástatymais nustatytà nevienodo teisinio regulia-vimo principà individams, esantiems skirtingose padëtyse, gali tinkamai ágyven-dinti tik tuo atveju, jeigu yra suformuluoti kriterijai, kuriais remiantis gali bûtiávertinta ir pasverta tokios padëties reikðmë bei svarba bausmës rûðiai ir dydþiui.

LITERATÛRATeisës aktai

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vilnius, 2002.

2. Lietuvos Respublikos baudþiamasis kodeksas, Vilnius, 2004.

3. Europos 1990 m. konvencija dël pinigø iðplovimo ir nusikalstamu bûdu ágytø pajamø pa-ieðkos, areðto bei konfiskavimo // Valstybës þinios, 1995, Nr. 12-263.

4. Baudþiamojo proceso kodeksas. Vilnius, 2004.

Mokslinë literatûra

5. Kelsen H. Grynoji teisës teorija. Vilnius: Eugrimas, 2002.

6. Aristotelis. Rinktiniai raðtai. Vilnius: Mintis, 1990.

7. Posner R.A. Jurisprudencijos problemos. Vilnius: Eugrimas, 2004.

8. Von Hayek F. A. Teisë, ástatymø leidyba ir laisvë. II Socialinio teisingumo miraþas. Vilnius:Eugrimas, 1998.

9. Von Hayek F. A. Teisë, ástatymø leidyba ir laisvë. I Taisyklës ir tvarka. Vilnius: Eugrimas, 1998.©24

10. Dicey A. V. Konstitucinës teisës ávadas. Vilnius: Eugrimas, 1998.

11. Aucher T. Straus L. V. Psichoanalizës terminø þodynëlis. Vilnius: Vaga, 2003.

12. Ðventasis raðtas. Vilnius: Katalikø pasaulis, 1998.

13. Makiavelis N. Valdovas. Vilnius, 1998.

14. Keâopkoâ B. Èñïîâåäü ïåðåä ñìåðòüþ. Ì.: Ñîâåðøåííî ñåêðòíî, 2006

15. Joèienë D. Korupcija postkomunistinëse ðalyse // Teisës problemos, 1997, Nr. 1.

16. Hart H. L. A. Teisës samprata. Vilnius: Pradai, 1997.

102

Straipsniai

Dr. Karolis JOVAIÐASLaw Institute

RETRIBUTIVE JUSTICE:PROBLEMS AND PARADOXES

Summary

Only the problem of proporcional and justice punishment, which expres-ses one of many aspects of justice, is analyzed in lithuanian legal literature.

Comprehensive, objective and impartial analysis of justice in this articlemakes it possible to state, that in spite of broad sceptical attitude towards moralreliativism, justice is not just a valuable but also relative category. At the sametime the problems of justice may be discussed not in abstract level, but only inthe context of concrete social behavior, which is caused by many reasons. Onthe grounds of this principal position, the necessary and sufficient conditionsof execution of justice are analized in the article. There are also analized thecriteria helping to ground the influence of both the objective – the insecuritylevel and the nature of the criminal act executed – and valuable – the characterinternal and valuable orientations of perpetrator’s personality – criteria in pro-portional and justice punishment.

Straipsnis redakcijai áteiktas 2007 m. sausio 18 d.

Documents

TeisesProblemos 2007 2 56teise.org/wp-content/uploads/2016/10/2007-2-jovaisas.pdfStraipsnis parengtas pagal Teisës institute atlikto tyrimo rezultatus (pagal 2005 m. Lietuvos Res-publikos