Laimutis Deveikis Gediminas Vitkus - ec.europa.eu · Istorijos mokytojo eksperto LaimuŁio Deveikio parengtos idºjos is-torijos pamokoms ir asmeninºs Æþvalgos papildo tai, kas

4

I�leista EUROPOS KOMISIJOS ATSTOVYBËS LIETUVOJE lëðomis, 2009

Autoriaus nuomonë nebûtinai sutampa su oficialia Europos Komisijos nuomone

Sudarytojas Laimutis DeveikisKonsultantas Gediminas Vitkus

Vir�elio dailininkë Eglë RaubaitëDizainerë Nijolë Juozapaitienë

ISBN 978-9955-790-60-0 © Europos Komisijos atstovybë Lietuvoje, 2009

UDK 372.893Id-06

5

Turinys

Ávadinis þodis .................................................................................................. 7

Pratarmë ......................................................................................................... 9

Pamoka Nr. 1. Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki Ðumanodeklaracijos ......................................................................... 11

Pamoka Nr. 2. Nuo Ðumano deklaracijos iki 1969 metø þmogausiðsilaipinimo Mënulyje ...................................................... 23

Pamoka Nr. 3. Nuo 1970 iki 1979 metø Europos Parlamentorinkimø................................................................................ 32

Pamoka Nr. 4. Nuo �Solidarumo� Lenkijoje iki Mastrichto sutarties 48

Pamoka Nr. 5. Nuo Mastrichto sutarties iki Srebrenicos þudyniø ........ 58

Pamoka Nr. 6. Nuo Amsterdamo sutarties (1997) iki Lietuvosástojimo á Europos Sàjungà .............................................. 64

Pamoka Nr. 7. Nuo Lietuvos ástojimo á Europos Sàjungà ikiateities iððûkiø .................................................................... 72

Pamoka Nr. 8. Europos diena .................................................................... 80

Naudingos nuorodos mokytojui ................................................................. 83

6

7

Ávadinis þodis

Gerbiamasis mokytojau,

2004 m. geguþës 1 d. tapusi Europos Sàjungos na-re, mûsø ðalis ir jos þmonës þengia naujos istori-nës patirties � Europos kûrimo � keliu. Ðiame ver-tybiø ir interesø vieðkelyje daugelis ávykiø Lietu-vai nutinka pirmà kartà � pirmosios derybos dëlEuropos konstitucinës sutarties, pirmieji rinkimai

á Europos Parlamentà, pirmasis Europos biudþetas, kuris prisideda prieto, kad Europoje sparèiau nyktø ekonominiai ir socialiniai skirtumai...ir pirmoji ekonominë krizë, ið kurios kilsime visi kartu.

Daþnai sakome � Lietuva mokosi ið Europos. Lietuva vejasi Euro-pos kaimynes kurdama gerovæ savo namuose. Lietuva ið naujo atran-da ir paþásta Europos tautø politiná ir prekybiná gyvenimà. Tai dary-dami nejuèia kuriame ir puoselëjame lietuviðkumo � mûsø kultûros,kalbos, istorijos ir jausmø � salelæ vienoje keisèiausiø, bet taikiausiøir sëkmingiausiø XX amþiaus valstybiø sàjungos istorijø.

Daugelis sutiks, kad spartëjant gyvenimo tempui ðiuolaikinio þmo-gaus istorinis horizontas trumpëja. Ðeðtàjá deðimtá gyvuojanèios Eu-ropos Sàjungos istorija ðiandien yra apaugusi mitais Vakaruose ir ma-þai paþástama net kelioms rytø europieèiø kartoms, kurios gyveno ki-tapus geleþinës uþdangos. Bûtent ðiø prieþasèiø paskatinti ir ëmëmësiniciatyvos suburti talentingà kino menininkø komandà ir kurti pir-màjá lietuviðkà dokumentiná filmà apie Europos vienijimàsi.

Filmo �Paèios keisèiausios sàjungos istorijos� kûrëjai kelia vienàtikslà � supaþindinti moksleivius su Europos Sàjungos iðtakomis, jospamatinëmis idëjomis ir vertybëmis. Unikaliø Europoje vykusiø ávy-

8

kiø liudytojø lûpomis, retais archyviniais kadrais ir moderniomis vi-zualinës raiðkos formomis parodyti Europos þemyno vienijimàsi.

Filme taip pat atspindëta Europos Sàjungos steigiamøjø sutarèiøsvarba, bendrøjø politikø raida, institucijø kûrimas, Europos ðaliø mo-tyvai kurti solidarià sàjungà, didþiausios sëkmës ir nesëkmës draugeformuojant naujàjà Europà.

Istorijos mokytojo eksperto Laimuèio Deveikio parengtos idëjos is-torijos pamokoms ir asmeninës áþvalgos papildo tai, kas neiðvengia-mai liko �uþ kadro�. Uþ tai mes jam labai dëkingi.

Tikimës, kad pirmasis bandymas papasakoti siuþetiniø linijø, asme-nybiø, idëjø ir intrigø kupinà Europos Sàjungos istorijà paskatins Jû-sø mokinius ir toliau domëtis ðiuo rimèiausiu, bet daugiausiai þadan-èiu narystës iððûkiu Lietuvai. O laisvai keliaujant, gyvenant, dirbant,studijuojant ar prekiaujant 27-iose ES valstybëse � suteiks naujus spar-nus ðiai keisèiausiai ir europietiðkiausiai istorijai.

K Æ S T U T I S S A D A U S K A S

Europos Komisijos atstovybës Lietuvoje vadovas

9

Pratarmë

�Paèios keisèiausios sàjungos istorija� � tai 57 minuèiø trukmës kinojuosta. Penkiasdeðimt septynios minutës simbolizuoja Europos Sàjun-gos kûrimosi metus � tiek tuo metu buvo sukakæ �keisèiausiai sàjun-gai�, kai filmo autoriai, Europos Komisijos atstovybës Lietuvoje kvie-timu, kûrë ðià kino juostà.

Ilgai galvojau, kaip bûtø galima ðià dokumentinæ juostà panaudotiper istorijos pamokas. Idëja kilo netikëtai: á Europos, pasaulio ir Lie-tuvos istorijà paþvelgti per Europos Sàjungos kûrimosi prizmæ. Labaiádomus eksperimentas. Manau, neáprastas daugeliui Lietuvos istorijosmokytojø, taip pat ir man, atveriantis visai kitokias istorinio pasakoji-mo galimybes jauniems þmonëms, padedantis lauþyti kai kuriuos is-torijos mokymo stereotipus mokykloje.

Suskirsèiau ðià kino juostà á septynias pamokas (þr. Turiná). Kiek-viena pamoka pradedama filmo iðtraukos demonstravimu. Pavadini-mas �pamoka� yra labai sàlyginis. Ði pamoka netelpa á 45 minutes, jigali tæstis dvi, o gal ir deðimt tradiciniø pamokø, nes kino juostos de-monstravimas yra tik ávadas á pokalbá.

Kiekvienai pamokai schemiðkai suformuluotas tikslas (-ai), nurodo-mos galimos naudoti papildomos priemonës. Skyrelis Pamokos eiga �tai tik didaktinës idëjos, kaip bûtø galima dëlioti pokalbá ar bendrà dar-bà su mokiniais per pamokas.

Stengiausi pateikti dokumentø iðtraukø (Dalijamoji medþiaga), kuriønëra mokykliniuose vadovëliuose. Uþduotys ir klausimai padës Jumspaávairinti darbà klasëje. Þodynëlyje trumpai pristatomi svarbiausi is-toriniai ávykiai, kai kurie terminai ir asmenybës.

Ðis darbas neáprastas, jam bûdingas kitoks, kai kam pasirodysian-tis keistas poþiûris á Europos paèios keisèiausios sàjungos istorijà.

10

Þiûrëdamas kino juostà ir kurdamas pamokas galvojau apie ben-drojo lavinimo mokyklos 10�12 klasiø istorijos pamokas. Manau, drà-siai galime kai kurias idëjas panaudoti ir per pilietiðkumo pagrindøar geografijos pamokas.

Dëkoju profesoriui Gediminui Vitkui uþ vertingas pastabas, idëjasir taisymus, lietuviø kalbos mokytojai Lianai Valeèkaitei uþ kalbos prie-þiûrà.

Dëkoju kino juostos �Paèios keisèiausios sàjungos istorija� kûrëjamsuþ idëjà kitaip paþvelgti á istorijos dëstymà mokykloje.

Aèiû Europos Komisijos atstovybei Lietuvoje uþ suteiktà galimybæðias idëjas ágyvendinti.

L A I M U T I S D E V E I K I S

Istorijos mokytojas ekspertas

11

Pamoka Nr. 1

P a m o k o s t e m a :

Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki Ðumano deklaracijos

P a m o k o s t i k s l a i :1. Aptarti Europos vienijimosi aplinkybes po Antrojo pasaulinio karo

ir pagrindinius besivienijanèios Europos tikslus (1945�1950).2. Susipaþinti ir iðnagrinëti Ðumano deklaracijà.

P r i e m o n ë s :� Dokumentinio filmo ,,Paèios keisèiausios sàjungos istorija� I dalis

(8 min. 27 sek.).� Dalijamosios medþiagos Nr. 1 (Apie Marðalo planà) ir Nr. 2 (1950 m.

geguþës 9 d. Ðumano deklaracija) kopijos mokiniø komandoms.

P a m o k o s e i g a :1. Pamokos tikslo pristatymas.

Pristatykite mokiniams pagrindinius pamokos tikslus.

2. Dokumentinio filmo ,,Paèios keisèiausios sàjungos istorija� I dalies(8 min. 27 sek.) perþiûra ir aptarimas.A. Paþiûrëkite pirmàjà dokumentinio filmo dalá. Prieð pradëdami

rodyti filmo iðtraukà, papraðykite mokiniø, kad jie, þiûrëdamifilmà, sàsiuviniuose pasiþymëtø kino juostoje minimus istoriniusávykius ir asmenybes.

12

B. Paþiûrëjæ filmo I dalá suraðykite lentoje mokiniø suregistruotusistorinius ávykius ir istorines asmenybes. Paklauskite mokiniø,kokiø svarbiø ðio laikotarpio Europos ir pasaulio ávykiø filmokûrëjai nepaminëjo.

Dokumentiniame filme neminima:� Partizanø kovos Lietuvoje (þr. Þodynëlá);� 1948 m. gruodþio 10 d. Jungtiniø Tautø Generalinë Asamblëja

paskelbë Visuotinæ þmogaus teisiø deklaracijà kaip visuotináidealà, kurio turi siekti þmonija. Paskelbus Deklaracijà þmogausteisës ágijo visuotiná pobûdá ir tapo tarptautinës teisës objektu.Ðio dokumento paskelbimo data kiekvienais metais minima kaipTarptautinë þmogaus teisiø diena. Joje paskelbtos idëjos reikð-mingos kiekvienam pasaulio þmogui kaip asmens laisvës ir oru-mo garantas;

� Ikurta Europos Taryba (þr. Þodynëlá);� Ákurta Ðiaurës Atlanto sutarties organizacija (þr. Þodynëlá).

3. Klasës diskusija.Pateikite mokiniams klausimus klasës diskusijai:� Potsdame, Cecilienhofo pilyje, Antrojo pasaulinio karo nugalëtojai

padalijo nugalëtà Vokietijà ir nubrëþë naujas ðaliø sienas. Nuro-dykite, kokios valstybës ir kokias naujas Europos sienas nubrëþë.

� Jungtinës Karalystës premjeras Vinstonas Èerèilis vadinamojoje,,Taikos resursø� (angl. Sinews of Peace) kalboje sakë: �Nuo Ðteti-no prie Baltijos iki Triesto prie Adrijos ant þemyno nusileido ge-leþinë uþdanga� (angl. From Stettin in the Baltic�s to the Trieste atthe Adriatic an iron curtain has descended on the continent). Kada,kur ir kokiø ávykiø paskatintas Vinstonas Èerèilis pasakë ðiuosþodþius?

4. Darbas su dalijamàja medþiaga.A. Suskirstykite mokinius á komandas po 4�6 mokinius. Iðdalykite

kiekvienai komandai po dalijamosios medþiagos Nr. 1 (ApieMarðalo planà) kopijà. Papraðykite atlikti uþduotá � atsakyti á pa-teiktus klausimus. Aptarkite mokiniø atsakymus.

13

B. Iðdalykite komandoms dalijamosios medþiagos Nr. 2 (Ðumanodeklaracijos) kopijas. Papraðykite atlikti uþduotis. Aptarkite mo-kiniø atsakymus.

5. Pamokos apibendrinimas.Apibendrinkite pamokà.

Þ o d y n ë l i s

Potsdamo konferencija. 1945 m. liepos 17�rugpjûèio 2 d. karà pralai-mëjusios Vokietijos Potsdamo mieste vyko nugalëtojø � Sovietø Sà-jungos, JAV ir Jungtinës Karalystës � vadovø konferencija. Svarstytipokario Europos ir Vokietijos ateities klausimai. Numatyta, kad Vo-kietijà okupuos Sovietø Sàjungos, JAV, Jungtinës Karalystës ir Pran-cûzijos kariuomenës, o jø vadai sudarys atskirà administracijà, kuridemilitarizuos Vokietijà. Numatyta nustatyti naujà sienà tarp Vokieti-jos ir Lenkijos palei Oderá ir Neisæ. Sovietø Sàjungai pavesta laikinaiadministruoti buvusià Rytø Prûsijos teritorijà tarp Nemuno þemupioir Priegliaus su Karaliauèiumi (nuo 1946 m. pavadintas Kaliningradu).Taip pat svarstytos Rytø Europos ðaliø ateities problemos ir kiti klau-simai. Potsdamo konferencija, kartu su Jaltos (1945) ir Teherano (1943)konferencijomis, buvo vienas ið svarbiausiø Antrojo pasaulinio karometø ir XX a. ávykiø, ið esmës lëmusiø ir dabartiná Europos þemëla-pá. Potsdamo konferencijos átakà galima áþvelgti ir XX a. pabaigoje vy-kusiuose tautø iðsivadavimo procesuose.

Ðaltinis: internetinë prieiga: http://lt.wikipedia.org/wiki/Potsdamo_konferencija

Partizanø kovos Lietuvoje. 1944 m. liepà Sovietø Sàjungai antrà kartàásiverþus á Lietuvà ir jà uþgrobus, ðalies gyventojai ëmë kurti savaran-kiðkus karinius dalinius � partizanø sàjûdá. Visuotinis partizanø karasvyko iki 1953 m., kai þlugo paskutinis apygardos laisvës kovotojø ðta-bas Þemaitijoje. Kovø pradþioje partizanø veiksmai buvo reguliarauskaro pobûdþio, kurá nulëmë þiaurus okupantø teroras, lietuviø patrio-

14

tizmas, jau naciø okupacijos metais susikûrusiø pogrindþio organiza-cijø (Lietuvos laisvës armijos) veikla, palankios tarptautinës aplinky-bës (buvo numatoma karo tarp Vakarø demokratijø ir komunistiniobloko galimybë). 1945 m. pavasará Lietuvoje prieð okupantus kovojo30 000�35 000 partizanø, susijungusiø á karinius dalinius, kurie suda-rë kuopas, rinktines, apygardas. 1945 m. ávyko didþiausi mûðiai su oku-pantais: Antazavës Ðilo, Paliepiø, Labanoro girios, Eimuliðkio�Aþagø,Kalniðkës, Varèios, Virtukø kautynës. Partizanai puldavo valsèiø cen-trus, neleisdami ásitvirtinti okupantø administracijai, saugojo gyven-tojus nuo valdþios plëðimø ir smurto. 1945 m. vasarà patyrus daug nu-ostoliø ir daliai kovotojø pasidavus apgaulingai okupantø amnestijai,partizanø skaièius sumaþëjo, taèiau kovos átampa pasiekë aukðèiausiàtaðkà. Miðkuose liko geriausiai organizuota partizanø dalis, pasiryþusikovoti iki pabaigos. Jie slapstësi miðkuose, gyventojø sodybose áreng-tose slëptuvëse. Toks slëptuvinis (bunkerinis) karas neturi pavyzdþiopasaulio istorijoje. 1949 m. partizanai galutinai susivienijo á pasiprieði-nimo organizacijà � Lietuvos laisvës kovos sàjûdá, uþmezgë ryðius suuþsieniu tikëdamiesi paramos.

Taèiau Lietuva buvo palikta kovoti vienui viena. Ðioje kruvinoje ko-voje þuvo 20 000�25 000 kovotojø, Sovietø Sàjungos kalëjimuose bu-vo kalinama 70 000�90 000 politiniø kaliniø, buvusiø partizanø, jø ry-ðininkø, rëmëjø, pogrindþio organizacijos nariø. Partizanø karas turë-jo didþiulës átakos tautos sàmonei ir jos laisvës troðkimui, kuris buvoágyvendintas taikiomis priemonëmis.

Ðaltinis: internetinë priega: http://www.lpkts.lt/apygardos.htm

Europos Taryba ákurta 1949 m. geguþës 5 d. Londono sutartimi. Jàpasiraðë deðimt valstybiø: Airija, Belgija, Danija, Italija, Jungtinë Ka-ralystë, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Prancûzija ir Ðvedi-ja. Ji pradëjo dirbti po Antrojo pasaulinio karo þiaurumø, praëjus ket-veriems metams nuo Jungtiniø Tautø ásteigimo. Europos Tarybos vals-tybiø steigëjø politinë valia siekti savo nariø vienybës buvo orientuotataip, ,,kad bûtø apsaugoti ir ágyvendinti idealai ir principai (bendrasvalstybiø nariø paveldas), skatinantys jø ekonominæ ir socialinæ pa-þangà�.

15

Organizacijos pagrindà sudaro pagarba þmogaus teisëms ir ástaty-mo virðenybë. Tai reiðkia pagarbos asmenybei ir jos laisvei apsaugà irpuoselëjimà, kurá reikia nuolat stiprinti. Statute teigiama, kad valsty-biø, Europos Tarybos nariø, padaryti rimti þmogaus teisiø paþeidimaigali tapti jø narystës sustabdymo arba net paðalinimo ið organizacijosprieþastimi. Ðiandien organizacija atstovauja 800 milijonø europieèiø.Jos tikslas � sukurti didþiulæ, laisvà, taikià, demokratinæ erdvæ, kurþmonës bûdami skirtingi suprastø vieni kitus, Europà, kur taika pa-laikoma tolerancija. Europos Taryba daþnai yra vadinama Europos ,,de-mokratijos sàþine�.Ðaltinis: internetinë prieiga: http://www.etib.lt/?s=pagr_datos&lang=lt

Ðaltojo karo pradþios data sàlyginai laikoma 1946 m. kovo 5 d., kaiVinstonas Èerèilis Fultone (JAV) pasakë savo garsiàjà kalbà, atkreipu-sià pasaulio visuomenës dëmesá á Sovietø Sàjungos ginkluotøjø pajë-gø 1944�1945 m. uþimtoje Europos dalyje grësmingai didëjanèià ko-munistiniø jëgø átakà. Po ðios kalbos JAV ir SSRS santykiuose greitaiásivyravo abipusis nepasitikëjimas ir átampa, o maþdaug nuo 1949 m.ðios dvi supervalstybës jau buvo didþiausios ano meto pasaulyje geo-politinës prieðininkës. Ðaltojo karo pabaiga laikoma 1989 m. lapkrièio11 d., kai griuvo Berlyno siena. Ið tikrøjø Ðaltojo karo pradþia derëtølaikyti pirmàjà pokarinæ ilgà Stalino kalbà, pasakytà 1946 m. vasará irskirtà ið esmës vidaus politikos reikalams. Joje pristatydamas pirmà po-kariná sovietinës ekonomikos plëtros penkmeèio planà Stalinas teigë,kad Antràjá pasauliná karà sukëlusios kapitalistinës imperialistinës mo-nopolijos tebeegzistuoja iki ðiol, todël ,,taiki tarptautinë tvarka yra ne-galima�, o Sovietø Sàjunga turi bûti pasirengusi bet kokiems netikë-tumams. Tad penkmeèio plane prioritetai atiduodami kariuomenës per-ginklavimui, numatoma patrigubinti angliø ir plieno gamybà, padvi-gubinti naftos ir kitø energijos ðaltiniø gavybà, o vartojimo prekiø ga-myba atidedama vëlesniems laikams. Vakaruose ðios Stalino nuosta-tos buvo interpretuojamos taip: dabar pagrindinis Stalino vidaus po-litikos tikslas � karinës galios didinimas, o uþsienio politikoje ketina-ma atsisakyti konstruktyvaus bendradarbiavimo su buvusiomis sàjun-gininkëmis taikai Europoje átvirtinti. Èerèilis Fultone tik konstatavo su-sidariusià padëtá.

16

NATO (angl. North Atlantic Treaty Organization � Ðiaurës Atlanto su-tarties organizacija)Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Rytø ir Vakarø Europa tapoatskirtos Ðaltojo karo nulemtø ideologiniø ir politiniø padalijimø. Ry-tø Europa atsidûrë visiðkoje Sovietø Sàjungos átakoje. 1949 m. dvyli-ka ðaliø ið abiejø Atlanto vandenyno pusiø ákûrë Ðiaurës Atlanto su-tarties organizacijà kaip atsvarà Sovietø Sàjungos grasinimams iðplës-ti savo kontrolæ á kitas kontinento dalis.

NATO kaip politinio ir karinio aljanso vaidmuo buvo uþtikrinti ko-lektyvinæ gynybà bet kokios agresijos atveju, saugià aplinkà demokrati-jos plëtotei ir ekonomikos augimui. NATO steigëjos � Belgija, Danija, Ita-lija, Islandija, Jungtinë Karalystë, Jungtinës Amerikos Valstijos, Kanada,Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija ir Prancûzija � ási-pareigojo ginti viena kità karinës agresijos prieð kurià nors ið jø atveju.Ðaltinis: internetinë prieiga: http://www.nato.int/docu/21-cent/21st_lit.pdf

Konradas Adenaueris (Konrad Adenauer) (1876�1967)Konradas Adenaueris buvo pirmasis Vokietijos Federacinës Respub-

likos kancleris, 1949�1963 m. vadovavæs naujai suformuotai valstybei.Jis labiau nei bet kuri kita asmenybë paveikë pokario Vokietijos ir Eu-ropos istorijà. Adenaueris, kaip daugelis kitø to meto politikø, jau poPirmojo pasaulinio karo suvokë, kad ilgalaikæ taikà galima pasiekti tiksuvienijus Europà. Treèiojo Reicho laikotarpiu patirti iðgyvenimai (na-ciai buvo paðalinæ já ið Kelno mero pareigø) ðá ásitikinimà tik dar labiausustiprino. Per ðeðerius pokario metus Adenaueris suformulavo ambi-cingus uþsienio politikos tikslus susieti Vokietijà su Vakarø aljansu:1951 m. Vokietija tapo Europos Tarybos nare, 1952 m. ásteigta Europosangliø ir plieno bendrija, o 1955 m. Vokietija ástojo á NATO. Susitaiky-mas su Prancûzija buvo svarbiausias Adenauerio uþsienio politikos uþ-davinys. Adenaueris kartu su Prancûzijos prezidentu Ðarliu de Goliupakreipë istorijà kita linkme: 1963 m. buvusios didþiausios prieðës Vo-kietija ir Prancûzija pasiraðë draugystës sutartá. Tai buvo vienas svar-biausiø Europos integracijos etapø.Ðaltinis: internetinë prieiga: http://europa.eu/abc/history/foundingfathers/adenauer/index_lt.htm

17

Þanas Monë (Jean Monnet) (1888�1979)Prancûzijos ekonomikos patarëjas Þanas Monë gyvenimà paskyrë

Europos integracijos idëjai. Jis buvo Ðumano plano ákvëpëjas, numa-tæs Vakarø Europos sunkiosios pramonës susijungimà. Monë gimëPrancûzijos Konjako regione. 16 metø baigæs mokyklà, jis pradëjo ke-liauti po ávairias ðalis kaip prekiautojas konjaku, vëliau � kaip banki-ninkas. Abiejø pasauliniø karø metais jis ëjo svarbias pareigas ir bu-vo atsakingas uþ pramoninës gamybos koordinavimà Prancûzijoje irJungtinëje Karalystëje. Kaip Prancûzijos vyriausybës svarbiausias pa-tarëjas, jis buvo pagrindinis 1950 m. geguþës 9 d. paskelbtos Ðumanodeklaracijos ákvëpëjas. Ði deklaracija yra Europos angliø ir plieno ben-drijos ásteigimo pagrindas, todël laikoma Europos Sàjungos gimimoaktu. 1952�1955 m. Monë buvo pirmasis ðios Bendrijos vykdomosiosástaigos pirmininkas. Monë pasiþymëjo ne tik ekonomikos srityje.Daþnai cituojama garsi jo frazë: �Mes vienijame ne valstybes, betþmones.� Ðiandien ðia filosofija grindþiamos ES kultûros ir ðvietimomainø programos.Ðaltinis: internetinë prieiga: http://europa.eu/abc/history/foundingfathers/monnet/index_lt.htm

Roberas Ðumanas (Robert Schuman) (1886�1963).Politikas, teisininkas ir Prancûzijos uþsienio reikalø ministras (1948�1952) Roberas Ðumanas laikomas vienu ið Europos vienybës pradinin-kø. Jis gimë Liuksemburge, Prancûzijos ir Vokietijos pasienyje. Nepai-sydamas nacistinëje Vokietijoje patirtø iðgyvenimø, o gal bûtent dëljø, jis pripaþino, kad Europos vienybë gali bûti kuriama tik visiðkaisusitaikius su Vokietija. 1940 m. buvo deportuotas á Vokietijà, bet podvejø metø ið ten pabëgo ir prisijungë prie Prancûzijos pasiprieðini-mo judëjimo. Nepaisydamas karèios patirties, po karo tapæs uþsienioreikalø ministru, jis nerodë jokio pasipiktinimo. Bendradarbiaudamassu Þanu Monë parengë pasaulyje pagarsëjusá planà, kurá paskelbë1950 m. geguþës 9 d. Ði data ðiandien laikoma Europos Sàjungos gi-mimo diena. Jis pasiûlë bendrai kontroliuoti angliø ir plieno � svar-biausiø ginklø pramonës medþiagø � gamybà. Su ðiuo planu R. Ðuma-nas supaþindino Vokietijos kanclerá K. Adenauerá. Ðis ið karto pripaþi-no, kad taip bûtø galima uþtikrinti taikà Europoje, ir pritarë planui.

18

Netrukus prie plano prisijungë Italijos, Belgijos, Liuksemburgo irNyderlandø vyriausybës. 1951 m. ðeðios valstybës Paryþiuje pasiraðësusitarimà dël Europos angliø ir plieno bendrijos steigimo. Taip Eu-ropa pradëjo ágyvendinti taikos iniciatyvà. R. Ðumanas taip pat pri-tarë bendros Europos gynybos politikos kûrimo idëjai. Nuo 1958 m.iki 1960 m. jis buvo Europos Parlamento pirmininkas.Ðaltinis: internetinë prieiga: http://europa.eu/abc/history/foundingfathers/schuman/in-dex_lt.htm

Vinstonas Èerèilis (Winston Churchill) (1874�1965)Buvæs karininkas, karo þurnalistas ir Didþiosios Britanijos minist-

ras pirmininkas Èerèilis buvo vienas ið pirmøjø, raginusiø sukurti�Jungtines Europos Valstijas�. Po Antrojo pasaulinio karo jis buvo ási-tikinæs, kad uþtikrinti taikà galima tik suvienijus Europà. Jis siekë vi-siems laikams iðrauti Europos nacionalizmo ðaknis ir baigti karus, ku-rie Europai padarë tiek þalos. Remdamasis istorijos pamokomis, jis su-formulavo iðvadas, kurias 1946 m. paskelbë Ciûricho universitete, sa-kydamas garsiàjà �kalbà akademiniam jaunimui�: �Per kelerius metusEuropà galima padaryti (...) laisvà ir (...) laimingà. Reikia atgaivinti Eu-ropos tautø ðeimà, bent jau tokià, kokià galime, ir suteikti jai tokiàstruktûrà, kuri sudarytø sàlygas jai gyventi taikiai, saugiai ir laisvai.Turime sukurti kaþkà panaðaus á Jungtines Europos Valstijas.� Antihit-lerinës koalicijos vedlys tapo aktyviu kovotoju dël Europos. Èerèilistaip pat garsëjo kaip dailininkas ir raðytojas. 1953 m. jam suteikta No-belio literatûros premija.Ðaltinis: internetinë prieiga: http://europa.eu/abc/history/foundingfathers/churchill/index_lt.htm

19

D A L I J A M O J I M E D Þ I A G A

D a l i j a m o j i m e d þ i a g a N r . 1Apie Marðalo planà

Marðalo planas � pagalbos Europai per Ðaltàjá karà programa, kurià poAntrojo pasaulinio karo pristatë JAV generolas ir politikas DþordþasK. Marðalas.

Planas apëmë 15 Europos valstybiø ir Turkijà, o nuo 1949 m. ir VFR.SSRS já atmetë, neleisdama juo pasinaudoti satelitinëms valstybëms.Marðalo planas padëjo atstatyti Vakarø valstybiø ûká. JAV reikalavo,kad ðalys, gaunanèios ekonominæ paramà, bendradarbiautø per ben-drà organizacijà, kuri skirstys ir administruos pagalbà. Taip 1948 m.buvo ákurta Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacja. Ji tu-rëjo tikslà centralizuoti ir planingai reguliuoti ekonomikà.

P i n i g ø , g a u t ø p a g a l M a r ð a l o p l a n à , p a s i s k i r s t y m a sValstybë 1948�1949 1949�1950 1950�1951 Ið viso

(mln. dol.) (mln. dol.) (mln. dol.) (mln. dol.)

Austrija 232 166 70 488

Belgija ir 195 222 360 777Liuksemburgas

Danija 103 87 195 385

Prancûzija 1084 691 520 2296

VFR[1] be to, VFR pradëjo nau- 500 1448 1948doti pinigus nuo 1949 m.

Graikija 175 156 45 366

Islandija 6 22 15 43

Airija 88 45 � 133

Italija irTriestas 594 405 205 1204

Nyderlandai 471 302 355 1128

Norvegija 82 90 200 372

Portugalija � � 70 70

Ðvedija 39 48 260 347

Ðveicarija � � 250 250

Turkija 28 59 50 137

Jungtinë Karalystë 1316 921 1060 3297

[1]Vokietijos Federacinë Respublika ir Vakarø Berlynas 1949 m. Planas teoriðkai apëmëvisà Vokietijà, bet praktiðkai nebuvo ágyvendintas VDR ir Rytø Berlyne.

Ðaltinis: internetinë prieiga: http://lt.wikipedia.org/wiki/Mar%C5%A1alo_planas

20

K l a u s i m a i1. Kokia buvo pagrindinë Marðalo plano esmë?2. Kodël Sovietø Sàjunga atsisakë pagalbos pagal Marðalo planà?3. Kokios valstybës gavo didþiausià paramà?4. Tarp valstybiø, gavusiø paramà pagal Marðalo planà, nëra Suomijos.

Kodël?

D a l i j a m o j i m e d þ i a g a N r . 21950 m. geguþës 9 d. Ðumano deklaracija

Taika pasaulyje negali bûti garantuota be kûrybiðkø pastangø, atsve-rianèiø jai gresianèius pavojus.

Organizuotos ir aktyvios Europos indëlis á civilizacijà yra bûtinasnorint iðlaikyti taikius santykius. Daugiau kaip 20 metø aktyviausiaikovojusi dël vieningos Europos Prancûzija visuomet svarbiausiu savotikslu laikë tarnavimà taikai. Nesukûrus vieningos Europos kilo karas.

Europos negalima sukurti vienu mostu arba pagal vienintelá pla-nà. Ji bus sukurta pasiekus konkreèiø laimëjimø, kurie pirmiausia su-darys sàlygas atsirasti tikram solidarumui. Norint suartinti Europos tau-tas, reikia panaikinti nuo amþiø tarp Prancûzijos ir Vokietijos egzis-tuojanèias prieðybes. Kad ir kokie bûtø veiksmai, visø pirma jie turibûti susijæ su ðiomis dviem valstybëmis.

Todël Prancûzijos vyriausybë siûlo nedelsiant imtis veiksmø vienojekonkreèioje, bet lemiamoje srityje.

Prancûzijos vyriausybë siûlo visà Prancûzijos ir Vokietijos angliø irplieno pramonæ pavesti valdyti bendrai Vyriausiajai valdybai, kuri va-dovautø organizacijai, atvirai kitoms Europos ðalims. Bendra angliø irplieno gamyba turëtø greitai uþtikrinti galimybæ kurti bendrus ekono-minës raidos pamatus � pirmàjá Europos federacijos etapà � ir pakeis-ti regionø, kurie ilgà laikà gamino karinæ amunicijà ir daþniausiai tap-davo karø aukomis, likimà.

Taip átvirtinus gamybos savitarpio priklausomybæ bûtø aiðku, kadjoks karas tarp Prancûzijos ir Vokietijos ne tik neásivaizduojamas, betir materialiai neámanomas. Sukûrus ðá galingà gamybos objektà, at-virà visoms norinèioms prisidëti valstybëms, visos valstybës narës

21

bus vienodomis sàlygomis aprûpintos pagrindiniais pramonës pro-dukcijos elementais, ir taip bus sukurtas tikras jø ekonominës sàjun-gos pamatas.

Ði produkcija bus pasiûlyta visam pasauliui nieko neiðskiriant ir ne-darant jokiø iðimèiø, o tik siekiant padëti kelti gyvenimo lygá ir ska-tinti taikius laimëjimus. Padaugëjus lëðø Europa galës toliau ágyven-dinti vienà ið pagrindiniø savo uþdaviniø � tæsti Afrikos þemyno vys-tymo procesà.

Ðitaip bus paprastai ir sparèiai suvienyti interesai, o tai yra bûtina,norint sukurti bendrà ekonomikos sistemà; tai gali bûti tarsi kataliza-torius, paskatinantis sukurti platesnæ ir patvaresnæ ilgà laikà dël kru-vinø prieðybiø atskirtø valstybiø bendrijà.

Pagal ðá pasiûlymà sujungus pagrindinæ gamybà ir ákûrus naujà Vy-riausiàjà valdybà, kurios sprendimai bûtø privalomi Prancûzijai, Vo-kietijai ir kitoms valstybëms narëms, ilgainiui bus sukurtas pirmas irkonkretus Europos federacijos pagrindas, bûtinas taikai iðsaugoti.

Siekdama paskatinti ágyvendinti iðkeltus tikslus, Prancûzijos vy-riausybë yra pasirengusi pradëti derybas laikydamasi ðiø pagrindiniønuostatø.

Vyriausiosios valdybos tikslas turi bûti kuo greièiau uþtikrinti: ga-mybos modernizavimà ir produkcijos kokybës gerinimà; angliø ir plie-no tiekimà vienodomis sàlygomis á Prancûzijos ir Vokietijos rinkas, taippat ir kitø valstybiø nariø rinkas, bendro eksporto á kitas valstybes plë-tojimà; ðiø pramonës srièiø darbuotojø gyvenimo sàlygø vienodinimàir gerinimà.

Siekiant ðiø tikslø, kadangi valstybiø nariø gamybos sàlygos yra la-bai skirtingos, siûloma ágyvendinti kai kurias laikinas priemones: pla-nuoti gamybà ir investicijas, sukurti kainø iðlyginimà kompensuojantámechanizmà ir ásteigti restruktûrizavimo fondà gamybos racionalizavi-mui skatinti. Bus tuètuojau panaikinti visi ið vienø valstybiø nariø á ki-tas gabenamø angliø ir plieno muito mokesèiai, átakos neturës ir skirtingiveþimo ákainiai. Palaipsniui bus sukurtos sàlygos, savaime leisianèios ra-cionaliau paskirstyti produkcijà esant aukðèiausiam naðumo lygiui.

Prieðingai nei riboti paskirstymà bei nacionaliniø rinkø panaudoji-mà ir iðlaikyti didelá pelnà linkæ tarptautiniai karteliai, ði organizacijauþtikrins rinkø susiliejimà ir gamybos didëjimà.

22

Minëtieji principai ir priemonës bus aptarti valstybiø pasiraðytojeir jø parlamentams ratifikuoti pateiktoje sutartyje. Derëtis dël jø tai-kymo detaliø padës bendru sutarimu paskirtas arbitras. Jam bus pati-këta priþiûrëti, kad sudaryti susitarimai atitiktø iðdëstytus principus.Deryboms patekus á aklavietæ, jis spræs, koká sprendimà reikia priimti.

Bendros Vyriausiosios valdybos, kuriai bus patikëta valdyti ðià sis-temà, nariais vyriausybës rinks nepriklausomus asmenis; bus atstovau-jama pariteto pagrindu. Pirmininkas bus renkamas bendru vyriausy-biø sutarimu. Valdybos nutarimai vykdomi Prancûzijoje, Vokietijoje irkitose valstybëse narëse. Bus numatytos atitinkamos priemonës valdy-bos sprendimams apskøsti. Prie valdybos bus akredituotas JungtiniøTautø atstovas, kuris dukart per metus turës pateikti Jungtinëms Tau-toms vieðà praneðimà. Jame bus apibûdinama naujosios organizacijosveikla, ypaè daug dëmesio skiriama tikslams pasiekti.

Vyriausioji valdyba jokiu bûdu negalës ið anksto nustatyti ámoniønuosavybës bûdo. Vykdydama savo funkcijas, Vyriausioji valdyba at-siþvelgs á galias, suteiktas Tarptautinei Rûro valdybai, ir visus Vokieti-jai skirtus ápareigojimus tol, kol jie galios.Ðaltinis: internetinë prieiga: http://europa.eu/abc/symbols/9-may/decl_lt.htm

K l a u s i m a i1. Ðumano deklaracijoje sakoma: �Norint suartinti Europos tautas, rei-

kia panaikinti nuo amþiø tarp Prancûzijos ir Vokietijos egzistuojan-èias prieðybes.� Apie kokius buvusius konfliktus tarp Prancûzijosir Vokietijos kalbama?

2. Deklaracijoje teigiama: �Europos negalima sukurti vienu mostu ar-ba pagal vienintelá planà. Ji bus sukurta pasiekus konkreèiø laimë-jimø, kurie pirmiausia sudarys sàlygas atsirasti tikram solidarumui.�Kaip manote, ar iðsipildë autoriaus (-iø) lûkesèiai?

23

Pamoka Nr. 2


Nuo Ðumano deklaracijos iki 1969 metø þmogaus iðsilaipinimoMënulyje

P a m o k o s t i k s l a s :Analizuoti Romos ir Paryþiaus sutartis Europos ir pasaulio politiniø ávy-kiø kontekste.

P r i e m o n ë s :� Dokumentinio filmo ,,Paèios keisèiausios sàjungos istorija� II�IV da-

lys (9 min. 08 sek.)� Dalijamosios medþiagos Nr. 1 (Apie Berlyno sienos statybà) ir Nr. 2

(Paryþiaus ir Romos sutartys) kopijos.


Pristatykite pamokos tikslà.

2. Dokumentinio filmo ,,Paèios keisèiausios sàjungos istorija� II�IV da-liø perþiûra ir aptarimas.A. Paþiûrëkite antràjà�ketvirtàjà dokumentinio filmo dalis. Prieð

pradëdami rodyti filmo iðtraukà, papraðykite mokiniø, kad jie,þiûrëdami filmà, sàsiuviniuose pasiþymëtø kino juostoje mini-mus istorinius ávykius ir asmenybes.

24

B. Po filmo daliø perþiûros suraðykite lentoje mokiniø suregistruo-tus istorinius ávykius ir istorines asmenybes. Paklauskite moki-niø, kokiø svarbiø ðio laikotarpio Europos ir pasaulio ávykiø fil-mo kûrëjai nepaminëjo. Mokiniø siûlymus uþraðykite lentoje.

Dokumentiniame filme neminima:� Korëjos karas (þr. Þodynëlá);� Sovietø Sàjunga aplenkia Jungtines Valstijas kosmoso lenktynë-

se 1957 m. paleisdama pirmàjá dirbtiná þemës palydovà �Sput-nik 1�. Palydovas skrieja aplink Þemæ 800 km aukðtyje. 1961 m.balandþio 12 d Sovietø Sàjunga laimi dar kartà � á kosmosàpakyla pirmasis kosmonautas Jurijus Gagarinas. Skrydis truko108 minutes;

� 1963 m. pasaulá apima �bitlomanija�. The Beatles � pirmoji tokiaþymi popgrupë � sutraukia minias þmoniø visur, kur tik pasi-rodo. ,,Bitlai� skatina kultûrinæ revoliucijà, didindami atotrûkátarp kartø.

� Karibø krizë (þr. Þodynëlá);� 1963 m. liepos 20 d. ES pasiraðo pirmàjá stambø tarptautiná su-

sitarimà dël pagalbos 18 buvusiø kolonijø Afrikoje vystyti. Iki2005 m. ji jau yra uþmezgusi ypatingos partnerystës ryðius su 78Afrikos, Karibø baseino ir Ramiojo vandenyno (AKR) ðalimis. ESyra didþiausia pasaulyje vystymo pagalbos neturtingoms ðalimsteikëja. Jos pagalba susijusi su gavëjo pagarba þmogaus teisëms;

� Studentø ir darbininkø riauðës Prancûzijoje 1968 m. geguþæ su-kreèia valstybës pamatus. Ne tokiø arðiø studentø protestø pa-sitaiko ir kitose Europos ðalyse. Protestai atspindi nusivylimàþmonëms abejinga, nejautria valdþia. Taip pat protestuojamaprieð Vietnamo karà ir branduoliná ginklavimàsi;

� Amerikieèiai átvirtina savo pranaðumà kosmose 1969 m. liepà ið-laipindami pirmàjá þmogø Mënulyje;

� Vietnamo karas padarë didelæ átakà JAV gyventojø pasaulëþiû-rai. Kartu su protestais prieð karà atsirado vadinamoji kontra-kultûra, kilo feministiniai, antirasistiniai, kovotojø uþ þmogausteises sàjûdþiai. Pagal amerikieèiø Dþordþo Gelapo instituto duo-menis, 1964�1972 m. karas Vietname buvo viena ið svarbiausiø

25

problemø, kurià ávardijo JAV visuomenë. Karas sujudino ame-rikieèiø visuomenæ, praktiðkai pirmà kartà amerikieèiai susido-mëjo tarptautinio plano klausimais. Masinis domëjimasis uþsie-nio politika padidino visuomenës nuomonës átakà formuojantir vykdant iðorës politikà;

� Septintajame deðimtmetyje jaunimas siekia árodyti iðskirtinumà.Jaunuoliø idëjos daþnai skiriasi nuo suaugusiøjø. Randasi tikrajaunimo kultûra. Poppramonë iðgyvena bumà � jà garsina televi-zija, tranzistoriniai radijo imtuvai, vinilinës plokðtelës. Paaugliaidiktuoja madas: mini sijonai ir ilgi batai merginoms, ilgi plaukai irsmailianosiai batai vaikinams. Tai yra Europos Bendrijos ðaliø au-gimo ir klestëjimo laikotarpis � auksinis septintasis deðimtmetis.

3. Darbas su dalijamàja medþiaga.A. Suskirstykite mokinius á komandas po 4�6 ir iðdalykite koman-

doms dalijamosios medþiagos Nr. 1 (Apie Berlyno sienos statybà) ko-pijas. Papraðykite atlikti uþduotis. Apibendrinkite mokiniø atsa-kymus.

B. Iðdalykite komandoms dalijamosios medþiagos Nr. 2 (Paryþiausir Romos sutartys) kopijas. Papraðykite atlikti uþduotis. Apiben-drinkite mokiniø atsakymus.


Þ o d y n ë l i s

1956-øjø Vengrijos revoliucija � antisovietinis sukilimas Vengrijoje, ku-ris truko nuo 1956 m. spalio 23 iki lapkrièio 10 d. Sukilimas prasidëjo1956 m. spalio 23 d. studentø demonstracija Budapeðte. Studentai bu-vo ásiverþæ á radijo pastatà, bet jiems buvo sutrukdyta pareikðti savoreikalavimus. Revoliucija baigësi lapkrièio 10 d., sovietø kariuomeneiuþëmus Vengrijà. Þuvo 2�3 tûkst. vengrø ir apie 750 sovietø kariø,tûkstanèiai buvo suþeista ir apie ketvirtá milijono gyventojø tapo pa-bëgëliais. Sukilimas revoliucija vadinamas dël greitos vyriausybës ir

26

socialinës politikos pasikeitimo ir ginkluotøjø pajëgø naudojimo sie-kiant politiniø tikslø. Po ðios revoliucijos gerokai susilpnëjo paramamarksizmui-leninizmui Vakarø ðalyse.Ðaltinis: internetinë prieiga: http://lt.wikipedia.org/wiki/Budape%C5%A1tas

Prahos pavasaris � bandymas demokratizuoti Èekoslovakijos komunis-tinæ sistemà, pradëtas 1968 m. sausio 5 d. Partijos reformuotojø grupësusitelkia apie savo lyderá Aleksanderà Dubèekà, kuris bando ágyvendin-ti �socializmà þmogiðku veidu�. Balandá paskelbiama politiniø permai-nø programa �Èekoslovakijos kelias á socializmà�. Panaikinama cenzû-ra, pasirodo straipsniø, smerkianèiø partijos politikà. Pradëtas reformasnuslopina karinë Varðuvos sutarties valstybiø intervencija su 2000 tan-kø ir 200 000 kariø (dauguma � SSRS armijos). Nauja valdþia, vadovau-jama Gustavo Husako, panaikina visus Prahos pavasario laimëjimus.Ðaltinis: internetinë prieiga: http://lt.wikipedia.org/wiki/Prahos_pavasaris

Korëjos karas. 1945 metais sovietø ir amerikieèiø kariai iðlaisvino Korë-jà nuo Japonijos kariuomenës. Á Pietus nuo 38-osios paralelës iðsidëstëJAV kariai, á ðiauræ � SSRS. Taip Korëjos pusiasalis buvo padalytas á dvidalis. Ðiaurëje valdþià á savo rankas paëmë komunistai, pietuose kuria-ma demokratija, kurià rëmë JAV. Susikûrë Ðiaurës ir Pietø Korëjos. Ðiau-rës Korëjos valdþia bûtinai norëjo suvienyti abi valstybes, nors ir kari-niais veiksmais. 1950 metais Ðiaurës Korëjos lyderis Kim Ir Senas, apsi-lankæs Maskvoje, uþsitikrino SSRS pagalbà. Pietø Korëjos �ginkluoto ið-laisvinimo� planai taip pat buvo palaikomi Kinijos lyderio MaoZedongo. 1950 metø birþelio 25 d. rytà komunistinës Korëjos pajëgospradëjo puolimà á pietus. Kariuomenës puolimas buvo toks galingas,kad jau per 3 dienas ji uþëmë Seulà ir tæsë savo þygá á pietus. Nors ir lë-tesnis, judëjimas á pietus tæsësi iki pat rugsëjo vidurio, kai Ðiaurës Korë-jos pajëgos uþëmë beveik visà pusiasalá, iðskyrus maþà þemës lopinëlá.Atrodë, kad iki galutinës pergalës liko nedaug, taèiau dar liepos 7 d.Jungtiniø Tautø Saugumo Taryba nutarë pasiøsti á Korëjà taikos palaiky-mo pajëgas. Rugsëjá Jungtiniø Tautø pajëgos (dauguma � amerikieèiai)atvyko á Pietø Korëjà. Jie pradëjo puolimà á ðiauræ ið tos teritorijos, kuriàdar kontroliavo Pietø Korëjos armija. Tuo pat metu buvo iðsilaipinta va-karø pakrantëje, taip padalijant pusiasalá pusiau. Ávykiai pradëjo rutulio-

27

tis taip pat verþliai kaip ir prieð tai, taèiau jau prieðinga linkme. Amerikie-èiai uþëmë Seulà, perëjo 38-àjà paralelæ ir tæsë puolimà á ðiauræ. ÐiaurësKorëja stovëjo ant pralaimëjimo slenksèio, kai á karà ásitraukë Kinija.Spalá maþdaug milijonas kinø perëjo sienà ir ásitraukë á mûðius su ame-rikieèiais. Labai greitai frontas vël persikëlë prie 38-osios paralelës. Karastæsësi dar trejus metus. 1950 metais Sovietø Sàjunga permetë á pusiasa-lá keletà savo aviacijos divizijø. Amerikieèiai pranoko Kinijà techniðkai irkinai patyrë daug nuostoliø. 1953 metø liepos 27 d. karas baigësi paliau-bomis. Ðiaurës Korëjos valdþioje liko komunistinë diktatûra.Ðaltinis: internetinë prieiga: http://lt.wikipedia.org/wiki/Kor%C4%97jos_karas

Karibø krizë. 1959 m. sausio 1 dienà Kuboje valdþià uþëmë revoliucio-nieriai, vadovaujami Fidelio Kastro. Naujoji valdþia pradëjo kovà su JAVátaka. Taèiau tiek Kastro, tiek kiti revoliucionieriai bijojo JAV invazijos ásalà. 1962 metais Nikita Chruðèiovas pasiûlë netikëtà idëjà � pasiøsti áKubà SSRS branduolinæ ginkluotæ. Toká þingsná jis juokais apibûdino:�Reikia áleisti eþá á kelnes.� Po neilgai trukusiø apmàstymø Kuba sutikopriimti ginkluotæ ir 1962 m. vasarà á salà buvo pasiøstos 42 raketos subranduolinëmis galvutëmis ir bomboneðiai, galintys neðti branduolinesbombas. Raketø permetimas vyko slapta, taèiau amerikieèiai greitai pa-juto, kad kaþkas negerai. Dþ. Kenedis pareiðkë, kad JAV nepakæs SSRSbranduolinës ginkluotës buvimo uþ 150 km nuo JAV krantø. N. Chruð-èiovas atsakë, kad jokios panaðios ginkluotës ten nëra. Spalio 14-àjà ame-rikieèiø þvalgybinis lëktuvas padarë sovietø raketø paleidimo aikðteliønuotraukas. JAV vyriausybë slapta pradëjo svastyti atsakomøjø veiksmøgalimybes. Spalio 22 d. prezidentas Dþ. Kenedis kreipësi per televizijàá JAV gyventojus. Jis praneðë, kad Kuboje buvo aptikta SSRS branduo-linë ginkluotë, ir pareikalavo, kad SSRS tuoj pat jà paðalintø. Taip pat jisinformavo, kad JAV pradeda jûrinæ Kubos blokadà. Spalio 24 d. SSRSpraðymu buvo skubiai suðauktas Jungtiniø Tautø Saugumo Tarybos po-sëdis, kuriame Sovietø Sàjunga vis dar neigë savo ginkluotës buvimàKuboje. Tuo metu Karibø jûroje átampa augo. Kubos link judëjo SSRS ka-riniø laivø eskadra, amerikieèiø laivynas gavo ásakymà bet kokia kainajuos sustabdyti. N. Chruðèiovas ásakë laivams sustoti prie blokados ribos.Nuo spalio 23 d. tarp JAV ir SSRS vadovybiø prasidëjo oficialus susira-ðinëjimas. Po keliø dienø tapo aiðku, kad JAV bet kokiomis priemonëmis

28

ruoðiasi paðalinti SSRS ginkluotæ ið Kubos. Spalio 26 d. N. Chruðèiovasiðsiuntë Dþ. Kenedþiui laiðkà, kuriame pripaþino Kuboje esant SSRSpuolamàjà ginkluotæ, taèiau tikino, kad ta ginkluotë jokiu bûdu nëraruoðiama JAV puolimui. Sovietai siûlë JAV suteikti garantijas, kad ðie ne-puls Kubos, o sovietai iðveð savo puolamuosius ginklus. JAV preziden-tas su tokiu pasiûlymu sutiko ir taip buvo þengti pirmieji þingsniai tai-kos link. Bet spalio 27 d. iðauðo �juodasis ðeðtadienis�, kai vos nekilo Tre-èiasis pasaulinis karas. Tomis dienomis virð Kubos kelis kartus per paràskraidë JAV lëktuvø eskadrilës. Bûtent tà ðeðtadiená sovietai numuðë vie-nà þvalgybiná lëktuvà, jo pilotas þuvo. Dþ. Kenedis priëmë sprendimàper dvi dienas pradëti Kubos puolimà ir raketiniø baziø bombardavimà.Taèiau kità dienà sovietø vyriausybë priëmë sprendimà dël raketø iðve-þimo. Tarptautinë átampa po spalio 28-osios pradëjo greitai maþëti. SSRSiðveþë savo raketas ið Kubos, o JAV lapkrièio 20 d. baigë salos blokadà.Karibø krizë baigësi taikiai.Ðaltinis: internetinë priega: http://www.mokslai.lt


D a l i j a m o j i m e d þ i a g a N r . 1Apie Berlyno sienos statybà

1955 metais Europa buvo galutinai padalyta. Taèiau tiksli siena tarp ry-tø ir vakarø buvo nustatyta ne visur. Joje liko dar vienas neuþdarytas�langas� � Berlynas. Miestas buvo padalytas pusiau � rytø Berlynasbuvo VDR (Vokietijos Demokratinës Respublikos) sostinë, o vakarø bu-vo laikomas VFR (Vokietijos Federacinës Respublikos) dalimi. Dvi vi-siðkai prieðingos ideologijos ir socialinës sistemos gyvavo vienamemieste. Kiekvienas ið gyventojø bet kada galëjo nueiti á prieðingà �sto-vyklà� tiesiog pereidamas gatvæ. Kasdien taip riba buvo kertama maþ-daug 500 tûkstanèiø þmoniø. Labai daug rytø vokieèiø pereidavo á va-karø pusæ ir niekada nebegráþdavo. Ðis procesas këlë didelá nerimà Ry-tø Berlyno valdþiai.

1961 metø rugpjûtá sovietø ir Rytø Berlyno valdþia nusprendë uþda-ryti sienà. Vakarø ðalys iðreiðkë protestà, taèiau niekas jo rimtai never-

29

tino. Galø gale spalio mënesá átampa pasiekë aukðèiausià taðkà. PrieBrandenburgo vartø ir Fridrychðtrasëje vieni prieð kitus iðsirikiavo JAVir SSRS tankai. Daugiau nei parà kovinës maðinos prastovëjo vienosprieð kitas su uþtaisyta ginkluote. Átampa ðiek tiek atlëgo po to, kai abiejøpusiø tankai pasitraukë á atokesnes gatves. Taèiau vakarai miesto pada-lijimà pripaþino tik po 10 metø, kai buvo pasiraðyta atitinkama sutartis.

Dël to dràsiai galima sakyti, kad ðiandieninis Berlynas yra Euro-pos kovos uþ krikðèioniðkà kultûrà centras. Berlyne, geriau negu betkur kitur Europoje, matyti, kad mes stovime akivaizdoje fakto, kaippasaulis galutinai dalijamas á dvi puses � komunistinæ ir krikðèionið-kàjà, � kurios, ugdydamos viena kitai neþabotà neapykantà, þmonijàstumia á katastrofà. Ir teigdamas, kad Berlyno problema yra pasaulinëproblema, nuo kurios sprendimo priklausys ir mûsø rytojus, tikiuosi,bûsiu ne per daug pasakæs.

Mykolas Gilius. BerlynasMykolas Gilius. Áspûdþiai ið Berlyno. Aidai. Internetinë priega: http://www.aidai.us/in-dex.php?option=com_content&view=article&id=4842:mi&catid=309:3-kovas&Ite-mid=341

K l a u s i m a i :1. Kà turi galvoje autorius sakydamas, kad �ðiandieninis Berlynas yra

Europos kovos uþ krikðèioniðkà kultûrà centras�? Ar sutinkate sutokiu to meto vertinimu?

2. Kada ir kaip pasitvirtino Mykolo Giliaus nuogàstavimai dël Euro-pos padalijimo?

D a l i j a m o j i m e d þ i a g a N r . 2Paryþiaus ir Romos sutartys

Paryþiaus sutartisEuropos angliø ir plieno bendrijos (EAPB) steigimo sutartis,Paryþiaus sutartis (1951).Paryþiaus sutartá, kuria ásteigta Europos angliø ir plieno bendrija,

pasiraðë Belgijos uþsienio reikalø ministras Paulas van Zelandas (Paul

30

van Zeeland) ir uþsienio prekybos ministras Þozefas Merisas (JosephMeurice), Liuksemburgo uþsienio reikalø ministras Þozefas Bekas (Jo-seph Bech), Italijos uþsienio reikalø ministras Karlas Sforca (CarloSforza), Prancûzijos uþsienio reikalø ministras Roberas Ðumanas, Vo-kietijos Federacinës Respublikos kancleris ir uþsienio reikalø minist-ras Konradas Adenaueris, Nyderlandø uþsienio reikalø ministrasDirkas Stikeris ir ûkio reikalø ministras Janas van den Brinkas.

Paryþiuje Belgija, Prancûzija, Italija, Vokietijos Federacinë Respub-lika, Liuksemburgas ir Nyderlandai pasiraðë Europos angliø ir plienobendrijos (EAPB) steigimo sutartá. Jos galiojimo laikas � 50 metø. Eu-ropos Parlamentinës Asamblëjos narius rinko nacionaliniai parlamen-tai. Asamblëja turëjo teisæ atleisti Vyriausiàjà valdybà (ðiandieninës Eu-ropos Komisijos pirmtakæ).

Pasiraðyta 1951 m. balandþio 18 d. Paryþiuje (Prancûzija), ásigalio-jo 1952 m. liepos 26 d., baigë galioti 2002 m. liepos 23 d., nes buvopasiraðyta 50-èiai metø.

Romos sutartys. 1957 m. kovo 23 d. Romoje tos paèios 6 valstybëspasiraðë dvi sutartis, ákurdamos dvi naujas organizacijas:

� Europos ekonominæ bendrijà (EEB),� Europos atominës energijos bendrijà (EURATOM).

Abi sutartys ásigaliojo 1958 m. sausio 1 d. Jos þinomos Romos su-tarèiø vardu. EURATOM steigimo sutarties pagrindu ðalys kartu sie-kia apsirûpinti þaliavomis, organizuoja tiriamuosius darbus ðioje sri-tyje, keièiasi technine informacija, rûpinasi bendro saugumo normo-mis, investicijø skatinimu, apsirûpinimu rûda, kuru, bendros branduo-linës energetikos rinkos sukûrimu.

EEB steigimo sutartis buvo pasiraðyta bendros rinkos sukûrimo tiks-lams. Tai apëmë muitø ir kitø kiekybiniø apribojimø panaikinimà, vie-nodø muitø tarifø ávedimà, bendrà uþsienio prekybos politikà, laisvoþmoniø ir kapitalo judëjimo uþtikrinimà, bendrà agrarinæ politikà, vie-nodos konkurencinës sistemos ávedimà, teisës harmonizavimà. Sutar-ties tikslas � panaikinti kliûtis tiek valstybinio, tiek privataus pobûdþioprekybai tarp valstybiø nariø, taip pat suderinta politika suvienodintitam tikras valstybinio reguliavimo sritis.

31

Apibendrinant galima teigti, jog ðia Romos sutartimi ðeðetas siekëdaugelio bendrø tikslø:

� muitø sàjunga ir bendras iðorinis tarifas � turëjo bûti paðalinti visitarifai ir kitos kliûtys prekybai tarp ðaliø nariø. Ankstesnis Be-neliukso muitø sàjungos ákûrimas reiðkë, kad trys ið valstybiønariø jau buvo gerokai pasistûmëjusios ðioje programoje á prie-ká. Tikëtasi, kad tai skatins naujø prekiavimo galimybiø Bendri-joje atsivërimà;

� laisva darbo jëgos rinka � uþtikrintas laisvas darbininkø judëjimasbei galimybë neatsiþvelgiant á pilietybæ gauti atlyginimà pagalkvalifikacijà, turëti tinkamas darbo sàlygas, naudotis socialinë-mis garantijomis, ásikurti bet kurioje Bendrijos ðalyje;

� laisva kapitalo rinka � nuosavybës teisiø pripaþinimas, laisvas ávai-riø kapitalo formø judëjimas, ámoniø steigimo teisiø uþtikrini-mas bei tarpvalstybinë finansiniø paslaugø rinka;

� bendra atskirø srièiø politika � politika, apimanti bendrà þemës ûkioir þuvininkystës bei bendrà transporto politikà;

� Europos investicijø bankas finansuojamas valstybiø nariø ir ágalio-tas Bendrijos narëms teikti paskolas paþangiems investiciniamsprojektams.

Ðaltinis: internetinë prieiga: http://europa.eu/abc/index_lt.htm

K l a u s i m a i :1. Paaiðkinkite santrumpà EAPB.2. Kokios dvi naujos organizacijos buvo ákurtos Romos sutartimis?3. Kokiø bendrø tikslø siekë valstybës, pasiraðydamos Romos sutartis?

32

Pamoka Nr. 3


Nuo 1970 iki 1979 metø Europos Parlamento rinkimø

P a m o k o s t i k s l a i :1. Aptarti pagrindinius istorinius pasaulio, Europos ir Lietuvos ðio lai-

kotarpio ávykius.2. Susipaþinti su Europos Sàjungos valdymu.

P r i e m o n ë s :� Dokumentinio filmo ,,Paèios keisèiausios sàjungos istorija� V ir

VI dalys (9 min. 22 sek.).� A3 popieriaus lapai, klijai, vokai.� Sukarpytos nuotraukos (þr. Papildomà medþiagà).� Dalijamoji medþiaga Nr. 1 � sukarpytos EB Steigimo sutarties ið-

traukos.



2. Dokumentinio filmo ,,Paèios keisèiausios sàjungos istorija� V ir VIdaliø perþiûra ir aptarimas.A. Paþiûrëkite penktàjà ir ðeðtàjà dokumentinio filmo dalis. Prieð

pradëdami rodyti filmo iðtraukà, papraðykite mokiniø, kad jie,þiûrëdami filmà, sàsiuviniuose pasiþymëtø kino juostoje mini-mus istorinius ávykius.

33

B. Paþiûrëjæ filmo dalá suraðykite lentoje mokiniø suregistruotus is-torinius ávykius. Paklauskite mokiniø, kokiø svarbiø ðio laiko-tarpio Europos ir pasaulio ávykiø filmo kûrëjai nepaminëjo. Mo-kiniø siûlymus uþraðykite lentoje.

Dokumentiniame filme neminima:� Romas Kalanta 1972 m. geguþës 14 d. Kauno miesto sode, prie

Muzikinio teatro, protestuodamas prieð sovietiná reþimà, apsi-pylë benzinu ir, suðukæs �Laisvæ Lietuvai!�, uþsidegë. Jo uþraðøknygelëje liko áraðas: �Dël mano mirties kalta tik santvarka�;

� Naftos krizë 1973�1974 m. ir automobiliø eilës prie trûkstamobenzino. Dël karo tarp arabø ir Izraelio 1973 m. spalá naftà ið-gaunanèios Artimøjø Rytø ðalys smarkiai padidina kainas ir ap-riboja naftos pardavimà kai kurioms Europos valstybëms. Tokiapadëtis sukelia ES ekonominiø sunkumø;

� 1974 m. þlugus Antonio Salazaro reþimui Portugalijoje ir 1975 m.mirus Ispanijos diktatoriui generolui Franciskui Frankui, Europo-je nebelieka deðiniojo sparno diktatûrø. Abi ðalys ásipareigojakurti demokratinæ valdþià, o tai svarbus þingsnis bûsimos narys-tës ES link;

� Buvusio Italijos ministro pirmininko Aldo Moro nuþudymas1978 m. � vienas ið aðtuntajame deðimtmetyje teroristø grupuo-èiø ávykdytø nusikaltimø. Tarp aukø yra þinomø teisininkø, vers-lininkø ir politikø, taip pat 11 Izraelio atletø Miuncheno olim-pinëse þaidynëse (1972);

� Baigiasi Vietnamo karas.

3. Darbas komandomis. Europos Sàjungos institucijos ir jø funkcijos.A. Iðdalykite kiekvienam moksleiviui po vienà nuotraukø dalelæ (þr.

Papildomà medþiagà).B. Leiskite moksleiviams laisvai judëti klasëje ir susirasti tuos, ku-

rie turi tos paèios nuotraukos daleliø. Papraðykite susigrupuotituos, kuriø nuotraukø dalys sudaro visà nuotraukà. Sujungænuotraukø daleles, mokiniai suformuos kelias maþas grupeles.

C. Padalykite darbo priemones: kiekvienai grupei po vienà vokà,kuriame sudëtos sukarpytos EB Steigimo sutarties iðtraukos apieEuropos Parlamentà, Tarybà, Komisijà ir Teisingumo Teismà (da-lijamoji medþiaga Nr. 1), A4 formato popieriaus lapà, klijø. Papra-

34

ðykite mokiniø sutarties iðtraukas priskirti tai institucijai, kuriai,jø nuomone, jos yra tinkamos. Papraðykite mokiniø nestipriaipriklijuoti, kad prireikus nesunkiai galëtø perklijuoti.

D. Perskaitykite sutarties iðtraukas ir pasakykite, kuriai institucijai yrapriskirtina. Neskubëkite, duokite mokiniams laiko jas perklijuo-ti, jei dirbdami ne tai institucijai sutarties iðtraukà bûtø priskyræ.

E. Apibendrinkite mokiniø darbà. Galite padaryti iðvadà, kad Euro-pos Sàjunga yra valdoma beveik taip pat kaip valstybë. Taèiau to-kia iðvada bûtø pernelyg skubota. Vis dëlto reikëtø turëti omeny-je, kad Europos Sàjunga nepretenduoja pakeisti jà ásteigusias vals-tybes. Ji rûpinasi jø bendrais reikalais, kuriø nepajëgtø sutvarky-ti pavienës valstybës.

4. Uþduoèiø A�E atlikimas.Priminkite mokiniams, kad ðiuolaikinëse demokratijose aukðèiau-sioji politinë valdþia formuojama per visuotinius, lygius, slaptus, re-guliarius, konkurencinius ir tiesioginius rinkimus. Aptarkite rinki-mø sistemas: proporcinæ ir daugumos atstovavimo (DA), pagrindi-nius jø skirtumus. Priminkite, kad Lietuvos Respublikos Seimas ren-kamas pagal miðrià rinkimø sistemà: 70 LR Seimo nariø � remian-tis proporcine, 71 � daugumos atstovavimo. Priminkite pagrindi-nius terminus: pasyvioji ir aktyvioji rinkimø teisës, cenzai.



D a l i j a m o j i m e d þ i a g a N r . 1Europos Sàjungos institucijos ir jø funkcijos (iðtraukos ið EEBsteigimo sutarèiø)

EUROPOS PARLAMENTAS

.......... sudaro á Bendrijà susibûrusiø valstybiø tautø atstovai, vykdo ðiaSutartimi jam suteiktus ágaliojimus.

35

.......... nariø skaièius nevirðija 736.

Á Bendrijà susibûrusiø valstybiø tautø atstovai á ..................... renkamiremiantis tiesiogine visuotine rinkimø teise.

.......... papraðæs Komisijos nuomonës ir kvalifikuota balsø dauguma pri-tarus Tarybai, patvirtina nuostatus ir bendras sàlygas, reglamentuojan-èias jo nariø pareigas. Visoms su nariø arba buvusiø nariø apmokesti-nimu susijusioms taisyklëms ar sàlygoms patvirtinti reikalingas Tary-bos balsø vieningumas.Kiekvienas Sàjungos pilietis, taip pat kiekvienas valstybëje narëje gy-venantis ar savo registruotà buveinæ turintis fizinis arba juridinis as-muo turi teisæ individualiai arba kartu su kitais pilieèiais ar asmeni-mis pateikti .................... peticijà bet kokiu reikalu, priklausanèiu Ben-drijos veiklos sritims ir turinèiu jam ar jai tiesioginá poveiká.

............... renkasi á metines sesijas. Neðaukiamas jis susirenka antràjá ko-vo mënesio antradiená.

TARYBA

......... sudaro po vienà kiekvienos valstybës narës ministro lygio atsto-và, ágaliotà tos valstybës narës vyriausybës vardu prisiimti ásipareigo-jimus........... paeiliui po ðeðis mënesius pirmininkauja kiekviena valstybë narëTarybos vieningai nustatyta seka.

Tais atvejais, kai ........... sprendimus privalo priimti kvalifikuota balsødauguma, jos nariø balsai paskirstomi taip:

Airija 7Austrija 10Belgija 12Bulgarija 10Èekija 12Danija 7Estija 4Graikija 12

36

Ispanija 27Italija 29Jungtinë Karalystë 29Kipras 4Latvija 4Lenkija 27Lietuva 7Liuksemburgas 4Malta 3Nyderlandai 13Portugalija 12Prancûzija 29Rumunija 14Slovakija 7Slovënija 4Suomija 7Ðvedija 10Vengrija 12Vokietija 29

.......... aktai laikomi priimtais, jeigu ne maþiau kaip 255 daugumos bal-sai yra �uþ�, kai ði Sutartis reikalauja, kad aktas bûtø priimtas Komisi-jos pasiûlymu.

.......... spræsdama kvalifikuota balsø dauguma, nustato Komisijos pir-mininko ir nariø bei Teisingumo Teismo pirmininko, teisëjø, genera-liniø advokatø bei sekretoriaus ir Pirmosios instancijos teismo nariøbei sekretoriaus algas, iðmokas ir pensijas. Ji, taip pat kvalifikuota bal-sø dauguma, nustato ir bet kokias vietoj darbo uþmokesèio mokamasiðmokas.

KOMISIJA

uþtikrina, kad ðios Sutarties nuostatos ir priemonës, kuriø jomis va-dovaudamosi imasi institucijos, bûtø taikomos;

37

rengia rekomendacijas arba teikia nuomones ðioje Sutartyje aptariamaisklausimais, kai to aiðkiai reikalauja Sutartis arba kai .......... mano, kadto reikia;turi savarankiðkà sprendimo teisæ ir ðioje Sutartyje nustatytu bûdu da-lyvauja rengiant Tarybos ir Europos Parlamento aktus;Tarybos ágaliota ágyvendina jos nustatytas taisykles................. sudaro po vienà kiekvienos valstybës narës pilietá.

Eidami ... pareigas, jie nesiekia gauti ir nepriima jokios vyriausybës arbet kurio kito subjekto nurodymø. Jie susilaiko nuo bet kokios su sa-vo pareigomis nesuderinamos veiklos. Kiekviena valstybë narë ásipa-reigoja gerbti ðá principà ir nesiekti paveikti ........... nariø, kai jie atlie-ka savo uþduotis.............. skiriami penkeriø metø kadencijai, prireikus atsiþvelgiant á 201straipsná.

Jie gali bûti paskiriami kitai kadencijai.

TEISINGUMO TEISMAS

............ sudaro po vienà teisëjà ið kiekvienos valstybës narës.

......... statute nustatytomis sàlygomis kas treji metai yra keièiama dalisteisëjø ir generaliniø advokatø.

.......... priþiûri Europos Parlamento ir Tarybos bendrai priimtø, Tary-bos, Komisijos ir ECB priimtø teisës aktø, iðskyrus rekomendacijas irnuomones, ir Europos Parlamento aktø, galinèiø turëti teisiniø pada-riniø treèiosioms ðalims, teisëtumà.Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali tokiomis paèiomis sàlygomispateikti ieðkiná dël jam skirto sprendimo arba sprendimo, kuris, norsir bûtø kitam asmeniui skirto reglamento ar sprendimo formos, yratiesiogiai ir konkreèiai su juo susijæs.

....... jurisdikcijai priklauso priimti preliminarø nutarimà dël:� ðios Sutarties aiðkinimo;� Bendrijos institucijø ir ECB aktø galiojimo ir iðaiðkinimo;� Tarybos aktu ákurtø ástaigø statutø iðaiðkinimo, kai tuose statu-

tuose tai numatyta.

38

P A P I L D O M A M E D Þ I A G ANuotraukos, skirtos karpyti

39

40

E u r o p o s S à j u n g o s i n s t i t u c i j o s

Institucija Apibûdinimas Funkcijos ir uþdaviniai

EuroposVadovøTaryba

ES valstybiø ir (arba)vyriausybiø vadovøsusitikimas, turintisaukðèiausià politinësES vadovybës statusà

Sprendþia paèius svarbiausiusklausimus: priima politinius sprendimus,tvirtina parengtus susitarimus irdokumentus, nubrëþia pagrindines kitøinstitucijø veiklos gaires

EuroposSàjungosTaryba(MinistrøTaryba)

Pagrindinë ES institucija,vykdanti ES teisës aktøleidimo funkcijà

Tarybai priklauso galutinio sprendimodël visose ES valstybëse privalomøteisës aktø priëmimo teisë; Tarybauþtikrina bendrà Europos Sàjungosveiklos koordinavimà, atsako uþtarpvyriausybiná bendradarbiavimàbendros uþsienio ir saugumo politikos,teisingumo ir vidaus reikalø srityse

EuroposKomisija

Pagrindinë ES institucija,atliekanti vykdomosiosvaldþios funkcijas iratsakinga uþ ES politikoságyvendinimà

Inicijuoja ES politikà ir atstovaujabendriems ES interesams; priþiûriES sutarèiø laikymàsi visose valstybë-se narëse, jos principø ir straipsniøefektyvø ágyvendinimà; ágyvendinaES politikà ir veda tarptautines pre-kybos ir bendradarbiavimo derybas

EuroposParlamentas

Pagrindinë ES institucija,susidedanti ið 736 tiesio-giai ES valstybiø pilieèiøiðrinktø atstovø, kuriøpagrindinis tikslas �atstovauti ES pilieèiøinteresams ir ginti jø teises

Remdamasis keturiomis teisës aktøpriëmimo procedûromis dalyvaujaástatymø leidimo srityje; tvirtina irkontroliuoja vykdomàjà valdþià

AuditoRûmai

Pagrindinë ES institucija,atliekanti ES finansøvaldymo kontrolæ

Kontroliuoja visø ES institucijø ir or-ganizacijø finansinæ veiklà, kontroliuojaES biudþetà, visas ES pajamas ir iðlai-das; konsultuoja rengiant naujà ES biu-dþeto projektà; teisës aktø projektus,nustatant ES politikos ágyvendinimofinansinius instrumentus

41

Sudëtis Kadencijos laikas Darbo vieta Adresas

Faktiniai valstybiølyderiai, Komisijospirmininkas ir vie-nas jo pavaduotojas;sveèio teisëmis �Europos Parlamentopirmininkas

Du kartusper metus

Briuselis Rue de la Loi 175,B-1048 Brussels

Kiekvienos valstybësnarës ágaliojimus tu-rintys ministrai. Atsi-þvelgiant á darbotvar-kës klausimà valsty-bëms narëms atsto-vaujantys skirtingøsrièiø ministrai sufor-muojantys skirtingosspecializacijos tarybas

Bendrøjø reikaløir iðorës santykiøtaryba, Ekonomikosir finansø tarybosposëdþiauja kartàper mënesá. Kartàper tris mënesiusar reèiau � kitostarybos

Briuselis, iðskyrusbalandá, birþelá irspalá, kai susitiki-mø vieta tampaLiuksemburgas

Rue de la Loi 175,B-1048 Brussels

27 Komisijos nariai 5 metai Briuselis,Liuksemburgas(Eurostatas ir�Oficialusisleidinys�)

Rue de la Loi 175,B-1049 Brussels

736 nariai, renkamitiesioginiais visuoti-niais rinkimais visø27 valstybiø nariøpilieèiø

5 metai Strasbûras (mëne-sinës plenarinëssesijos), Briuselis(neeilinës sesijos,komitetø posë-dþiai) Liuksem-burgas (sekre-toriatas),

GeneralSecretariatof the EuropeanParliament,L-2929Luxembourg

27 nariø 6 metai Liuksemburgas 12, Rue AlcideDe Gasperi,L-1615,Luxembourg

42

Institucija Apibûdinimas Funkcijos ir uþdaviniai

EuroposBendrijøTeisingumoTeismas

Pagrindinë ES institucija, uþtik-rinanti, kad ES teisës aktø in-terpretavimas ir ágyvendinimasneprieðtarautø Europos Bendri-jø steigimo sutartims

Aiðkina ES teisës aktus, sprendþiaginèus ir bylas dël ES sutarèiøvykdymo ir laikymosi

Pirmosiosinstancijosteismas

ES institucija, ákurtasiekiant sumaþintiTeisingumo Teismo darboapimtá

Nagrinëja ginèus tarp Komisijos irasmenø bei verslo ámoniø; ginèussu Komisija; administraciniusnesutarimus tarp ES ástaigø ir jødarbuotojø

Ombuds-menas

Europos Parlamento skiriamasES pareigûnas, kurio uþduotis �nagrinëti skundus dël ESinstitucijø veiksmø

Atlieka tyrimus dël netinkamo ad-ministravimo atvejø ES institu-cijose, ástaigose pagal ES pilieèiøarba kiekvieno fizinio asmensskundus arba savo nuoþiûra

Europosinvesticijøbankas

Autonomiðka ES finansinë insti-tucija, finansuojanti daugiausiailgalaikius kapitalo investavimoprojektus siekiant uþtikrintisubalansuotà ES ekonomikospëtrà, sanglaudà ir integracijà

Rûpinasi subalansuotu ES plëto-jimu ir integracija; finansuojainvesticijø projektus; teikia kre-ditus maþiau iðsivysèiusiemsregionams plëtoti

Europoscentrinisbankas

ES institucija, atsakingauþ ES bendros pinigøpolitikos vykdymà

Palaiko bendro ES piniginio viene-to euro stabilumà, vykdo ES pini-gø politikà; garantuoja kainøstabilumà

Ekonomikosir socialiniøreikaløkomitetas

ES konsultacinë institucija, ESlygmeniu atstovaujantisvarbiausioms interesø grupëms

Teikia konsultacijas ir reiðkiasavo nuomonæ pagrindinëmssprendimus priimanèioms insti-tucijoms, tiesiogiai prisidedaprie bendros rinkos plëtros

Regionøkomitetas

Konsultacinë ES institucija, tu-rinti uþtikrinti regioninës ir vie-tos valdþios struktûrø interesøatstovavimà ir jø átakà integra-cijos procesui

Su ja Taryba ir Komisija privalo kon-sultuotis vietos ar regionø valdþioskompetencijos klausimais (regioninëspolitikos, aplinkosaugos, ðvietimo,transporto ir pan.). Ásteigtas 1994 m.

43

Valdytojø taryba (sudaro po 1 ESvalstybës narës atstovà), Direkto-riø taryba (banko pirmininkas,7 pirmininko pavaduotojai irES valstybiø atstovai)

Sudëtis Kadencijos Darbo Adresaslaikas vieta

27 teisëjai ir 8 generaliniai advo-katai. Teisëjai ir advokatai yra ski-riami valstybiø nariø vyriausybiøbendru sutarimu ðeðeriems metamsir gali bûti paskirti kitai kadencijai.

6 metai, kastreji metaipusë teisëjøskiriama iðnaujo

Liuksem-burgas

L-2925Luxembourg

27 teisëjai (po vienà teisëjà ið kiek-vienos valstybës narës. Teisëjai yraskiriami valstybiø nariø vyriausy-biø bendru sutarimu ðeðeriø metøkadencijai su teise paskirti juoskitai kadencijai.

6 metai, kastreji metaipusë teisëjøskiriama iðnaujo

Liuksem-burgas

Court of Justiceof the EuropeanCommunities Palaisde la Cour de jus-tice BoulevardKonrad AdenauerKirchberg L-2925Luxembourg

1 pareigûnas 5 metai Strasbûras The European Om-budsman 1, avenuedu PresidentRobert SchumanBP-403-F-67001Starbourg Cedex

5 metai(Direktoriøtaryba)

Liuksem-burgas

100 BoulevardKonrad AdenauerL-2950,Luxembourg

Valdytojø taryba (visi nacionaliniøcentriniø bankø valdytojai ir val-dybos nariai), Valdyba (Banko pir-mininkas, jo pavaduotojas ir 4 nariai)ir Bendroji taryba (pirmininkas, jopavaduotojas ir ES nacionaliniøcentriniø bankø valdybø pirmininkai)

8 metai(Valdybosnariai)

Frankfurtasprie Maino

Postfach 16 03 19D-60066 Frankfurtam Main, Germany

344 nariai, atrenkami ið darbdaviø,samdomø darbuotojø ir ávairiøinteresø grupiø

4 metai Briuselis Rue Ravenstein 2,B-1000 Brussels

Patariamoji ES institucija, sudarytaið 344 Europos regionø ir vietossavivaldos delegatø.

4 metai Briuselis Rue Belliard 79,B-1040 Brussels

44

U þ d u o t y s :A. Europos Bendrijos steigimo sutarties 7 straipsnio 1 dalis skelbia, kad

Bendrijai patikëtus uþdavinius atlieka ðios institucijos:� Europos Parlamentas;� Taryba;� Komisija;� Teisingumo Teismas;� Audito Rûmai;

Kiekviena ið tø institucijø veikia neperþengdamos ðios Sutarties jai su-teiktø ágaliojimø.

Kaip manote, kodël ið visø èia nurodytø institucijø Europos Parla-mentas paminëtas pirmiausia?

B. Iðsiaiðkinkite, kiek Europos Parlamente naudojama oficialiø kalbø.

Kiek kalbø Europos Parlamente?1958 m. priimtame pirmajame Europos Bendrijø reglamente nuro-

dyta, kad Bendrijø institucijø oficialiosios bus keturios � anglø, pran-cûzø, italø ir nyderlandø � kalbos, kuriomis kalbama valstybëse Ben-drijos ákûrëjose � Vokietijoje, Belgijoje, Prancûzijoje, Italijoje, Liuksem-burge ir Nyderlanduose.

Kiekvienu plëtros etapu á ES darbo kalbas buvo átrauktos naujøvalstybiø nariø kalbos. 1973 m. pridëtos anglø, danø ir airiø kalbos(pastaroji tik kaip �sutarèiø kalba�, tai reiðkia, kad Airijos stojimo ak-tas ir pagrindiniai su ðia valstybe susijæ tekstai buvo iðversti). 1981 m.oficialiàja kalba tapo graikø, 1986 m. � ispanø ir portugalø, 1995 m. �suomiø ir ðvedø, o 2004 m. � estø, vengrø, latviø, lietuviø, maltieèiø,lenkø, èekø, slovakø ir slovënø.

2007 m. sausio 1 d. á Europos Sàjungà ástojo Rumunija ir Bulgarija,taigi ES ðiuo metu vartojamos 23 oficialiosios kalbos, o airiø kalba2007 m. sausio 1 d. taip pat tapo oficialiàja kalba.

Dabar, kai ES esama 23 oficialiøjø kalbø, galimos daugiau kaip 506kalbø kombinacijos, kadangi tekstai kiekviena kalba verèiami á kitas

45

22 kalbas. Europos Parlamentas naudojasi vertimo þodþiu, vertimo rað-tu ir teisiniø tekstø kontrolës skyriø paslaugomis.Ðaltinis: internetinë prieiga: http://www.europarl.europa.eu/parliament/public/staticDisplay.do?id=155&pageRank=2&language=LT

C. Iðnagrinëkite toliau pateiktà lentelæ (2007 metø EP rinkimai) ir ap-skaièiuokite, kokiam gyventojø skaièiui atstovauja skirtingose ESvalstybëse iðrinkti EP nariai.

D. Kodël Europos Parlamento rinkimai ne visose valstybëse vyksta tuopaèiu metu?

Valstybë EP Gyventojø EP rinkimø Aktyvioji Pasyviojinariø skaièius diena rinkimø rinkimø

skaièius (mln.) teisë teisë(amþiaus (amþiauscenzas) cenzas)

Airija 12 4,3 Birþelio 5 d. 18 metø 21 metaiAustrija 17 8,3 Birþelio 7 d. 16 metø 19 metøBelgija 22 10,7 Birþelio 7 d. 18 metø 21 metaiBulgarija 17 7,7 Birþelio 7 d. 18 metøÈekija 22 10,4 Birþelio 5 ir 6 d. 18 metø 21 metaiDanija 13 5,5 Birþelio 7 d. 18 metø 18 metøEstija 6 1,3 Birþelio 7 d. 18 metø 21 metaiGraikija 22 11,1 Birþelio 7 d. 18 metø 21 metaiIspanija 50 46,0 Birþelio 7 d. 18 metø 18 metøItalija 72 59,6 Birþelio 7 d. 18 metø 25 metaiJungtinëKaralystë 72 61,0 Birþelio 4 d. 18 metø 21 metaiKipras 6 0,8 Birþelio 6 d. 18 metø 18 metøLatvija 8 2,3 Birþelio 6 d. 18 metø 18 netøLenkija 50 38,1 Birþelio 7 d. 18 metø 21 metaiLietuva 12 3,4 Birþelio 7 d. 18 metø 21 metaiLiuksemburgas 6 0,5 Birþelio 7 d. 18 metø 18 metøMalta 5 0,4 Birþelio 6 d. 18 metø 18 metøNyderlandai 25 16,4 Birþelio 4 d. 18 metø 18 metøPortugalija 22 10,6 Birþelio 7 d. 18 metø 18 metøPrancûzija 72 61,9 Birþelio 7 d. 18 metø 23 metaiRumunija 33 22,2 Birþelio 7 d. 18 metøSlovakija 13 5,4 Birþelio 6 d. 18 metø 21 metaiSlovënija 7 2,0 Birþelio 7 d. 18 metø 18 metøSuomija 13 5,3 Birþelio 7 d. 18 metø 18 metøÐvedija 18 9,2 Birþelio 7 d. 18 metø 18 metøVengrija 22 10,0 Birþelio 7 d. 18 metø 18 metøVokietija 99 82,2 Birþelio 7 d. 18 metø 18 metøIð viso: 736 496,6

46

E. Kurios ES pilieèiø teisës tiesiogiai susijusios su Europos Parlamentu?Kaip gaunama ES pilietybë?Kiekvienas asmuo, turintis valstybës narës pilietybæ, yra Sàjungos

pilietis. Sàjungos pilietybë buvo ávesta 1992 m. Mastrichto sutartimi.Ji yra átraukta á EB sutarties antràjà dalá (17�22 straipsniai). ES piliety-bë ne pakeièia valstybiø nariø nacionalinæ pilietybæ, o jà papildo. Sà-jungos pilieèiai naudojasi ðios Sutarties suteiktomis teisëmis ir atliekajos nustatytas pareigas. Sàjungos pilietybë yra svarbi dël to, kad visiSàjungos pilieèiai turi tam tikras teises pagal Bendrijos teisæ.

Pagrindinës teisës, kurias suteikia pilietybë pagal EB sutarties ant-ràjà dalá:

� teisë laisvai judëti ir apsigyventi valstybiø nariø teritorijoje;� teisë balsuoti ir bûti kandidatu rinkimuose á Europos Parlamen-

tà, per vietos savivaldos rinkimus valstybëje narëje, kurioje gy-vena;

� teisë á diplomatiniø ir konsuliniø ástaigø teikiamà apsaugà;� teisë pateikti Europos Parlamentui peticijà;� teisë kreiptis á ombudsmenà.

Sàjungos pilietybë nepakeièia nacionalinës pilietybës, o valstybësnarës pilietybë yra tik atitinkamos valstybës narës reikalas, kaip tei-giama prie Mastrichto sutarties pridëtoje deklaracijoje dël valstybës na-rës pilietybës. Todël kiekviena valstybë narë, tinkamai atsiþvelgdamaá Bendrijos teisæ, pati nustato pilietybës gavimo ir praradimo sàlygas.Europos Sàjunga ðioje srityje neturi jokios kompetencijos.Ðaltinis: internetinë prieiga: http://www.consilium.europa.eu/cms3_applications/faqHome-Page.Asp?command=details&node=17&lang=LT&cmsId=1

F. Tarkim, kad jûs renkate savo mokyklos mokiniø tarybà, remdamiesiproporcine rinkimø sistema. Rinkimams buvo uþregistruotos ðeðiosmokiniø partijos, kurios pateikë savo kandidatø á tarybà sàraðus.Per rinkimus jos gavo tiek rinkëjø balsø:1 �Mokyklos gerovës� partija 382 �Ðaunioji� partija 303 �Vienuoliktosios A� partija 414 �Uþ lygybæ� partija 191. �Ateities� partija 302. �Mergaièiø� partija 42

47

Ið viso rinkimuose dalyvavo 200 mokiniø, turinèiø rinkimø teisæ.Remdamiesi rinkimø á Europos Parlamentà ástatymo 86 straipsniu,

suskaièiuokite, kiek mandatø (vietø) mokyklos taryboje tektø kiekvie-nai ið ðiø partijø. Mokyklos mokiniø taryboje yra 12 vietø.

LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMØ Á EUROPOS PARLAMENTÀÁSTATYMAS

86 straipsnis. Rinkimø rezultatø nustatymas1. Partijos kandidatø sàraðas ar jungtinis kandidatø sàraðas gali

gauti Europos Parlamento nariø mandatø (dalyvauja skirstantmandatus) tik tuo atveju, jei uþ já balsavo ne maþiau kaip 5 pro-centai rinkimuose dalyvavusiø rinkëjø. [...]

2. Mandatai kandidatø sàraðams paskirstomi pagal tai, kiek balsøgavo kiekvienas taikant kvotø ir liekanø metodà.

3. Apskaièiuojama kvota � kiek balsø reikia 1 mandatui gauti. Jilygi rinkëjø balsø, kuriuos gavo sàraðai, dalyvaujantys skirstantmandatus, sumai, padalytai ið renkamø Europos Parlamento na-riø skaièiaus. Jei dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamasvienetu.

4. Uþ kiekvienà kandidatø sàraðà paduotas balsø skaièius dalijamasið kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatø skaièius, tenkan-tis kiekvienam sàraðui pagal kvotà, o ðio dalijimo liekanos naudo-jamos likusiems mandatams paskirstyti pagal liekanas. Dël to vi-sø sàraðø, dalyvaujanèiø skirstant mandatus, pavadinimai sura-ðomi ið eilës, kurioje po paskutiniojo toliau eina pirmasis, pagaljiems atitekusias dalijimo liekanas, pradedant didþiausiàja. Jeidviejø sàraðø liekanos yra lygios, pirmiau yra áraðomas tas sàra-ðas, kuris gavo daugiau rinkëjø balsø, o jeigu ir ðie skaièiai lygûs,pirmiau áraðomas sàraðas su maþesniu rinkimø numeriu. Nepada-lyti kvotø metodu mandatai po vienà dalijami sàraðams pagal eilæ,pradedant tuo sàraðu, kuris buvo áraðytas pirmasis.

5. Jeigu kuriam nors sàraðui tektø didesnis mandatø skaièius, neisàraðe yra kandidatø, tai ðie mandatai padalijami kitiems sàra-ðams, tæsiant jø dalijimà liekanø metodu.

(...) Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1530, 2008-05-08, Þin., 2008,Nr. 59-2202 (2008-05-24)

48

Pamoka Nr. 4


Nuo �Solidarumo� Lenkijoje iki Mastrichto sutarties

P a m o k o s t i k s l a s :Susipaþinti su Europos Sàjungos sutarties pasiraðymo istorinëmis ap-linkybëmis ir Europos Sàjungos sutarties turiniu.

P r i e m o n ë s :� Dokumentinio filmo ,,Paèios keisèiausios sàjungos istorija� VII�IX da-

lys (13 min. 55 sek.).� Dalijamosios medþiagos Nr. 1 (Europos Sàjungos sutartis) kopijos.



2. Dokumentinio filmo ,,Paèios keisèiausios sàjungos istorija� VII�IXdaliø perþiûra ir aptarimas.A. Paþiûrëkite septintàjà�devintàjà dokumentinio filmo dalis. Prieð

pradëdami rodyti filmo iðtraukà, papraðykite mokiniø, kad þiû-rëdami filmà sàsiuviniuose pasiþymëtø kino juostoje minimusistorinius ávykius ir asmenybes.

B. Paþiûrëjæ filmo dalá, suraðykite lentoje mokiniø suregistruotusistorinius ávykius ir istorines asmenybes. Paklauskite mokiniø,

49

kokiø svarbiø ðio laikotarpio Europos ir pasaulio ávykiø filmokûrëjai nepaminëjo. Mokiniø siûlymus uþraðykite lentoje.

Dokumentiniame filme neminima:� Sovietø Sàjungos invazija á Afganistanà (þr. Þodynëlá).� 1990 m. kovo 11 d. Lietuva paskelbia Nepriklausomybæ.� 1991 m. þiema � Audra dykumoje (þr. Þodynëlá).� 1991 m. sausio 13 d. ávykiai Lietuvoje.� Balkanuose 1991 m. pradeda byrëti Jugoslavija. Pirmieji neramu-

mai Kroatijoje, vëliau Bosnijoje ir Hercegovinoje, kur ásiplieskiakruvinas pilietinis serbø, kroatø ir musulmonø karas.

� 1985 m. á valdþià atëjus Michailui Gorbaèiovui, prasidëjo refor-mos (glasnost, perestroika), uþbaigusios Ðaltàjá karà ir privedusiosprie taikaus valstybës suirimo. Sovietø Sàjunga galutinai iðiro1991 m. gruodá: gruodþio 1 d. ukrainieèiai referendume pasisa-kë uþ nepriklausomybæ, gruodþio 8 d. pasiraðytas Beloveþo su-sitarimas, gruodþio 21 d. pasiraðyti Alma Atos protokolai ir ákurtaNepriklausomø valstybiø sandrauga (NVS), gruodþio 25 d. at-sistatydino Sovietø Sàjungos prezidentas Michailas Gorbaèiovas� gruodþio 31 d. valstybë galutinai nustojo egzistuoti, o jos tæ-sëja tapo Rusijos Federacija.

3. Darbas su dalijamàja medþiaga.Iðdalykite mokiniams po dalijamosios medþiagos Nr. 1 (Europos Sà-jungos sutartis) kopijà, papraðykite susipaþinti su sutartimi ir atsa-kyti á klausimus. Aptarkite, kokios istorinës aplinkybës labiausiai pa-skatino ðios sutarties radimàsi.


Þ o d y n ë l i s

Sovietø Sàjungos invazija á Afganistanà. 1979 m. Sovietø Sàjunga áve-da savo karinius dalinius á Afganistanà. Vyko ginkluotas pasiprieðini-mo judëjimas prieð sovietø kariuomenæ ir jos kolaborantus. Ðià �lais-

50

vës kovotojø� (arba mudþahedø) kovà aktyviai rëmë Pakistanas, JAVir kitos ðalys. 1989 metais po sovietø kariuomenës iðvedimo ðalyje ki-lo pilietinis karas. Ið viso Afganistane tarnavo daugiau kaip 600 tûkst.Sovietø Sàjungos kareiviø ir karininkø. Þuvo 15 051 jos kariø, suþeisti53 753 kariai. Afganistano Respublikos nuostoliai: 1979�1989 metais þu-vo 1,5 mln. þmoniø, pabëgëliø � 6 mln. Karas demoralizavo SovietøSàjungà ir pagreitino jos þlugimà, paaðtrino tautinius ir religinius prieð-taravimus Afganistano visuomenëje, sukëlë daug moraliniø ir fiziniøkanèiø jo dalyviams. Paskui ðalyje prasidëjo pilietinis karas, kuris supertraukomis tæsiasi iki ðiol. Ypaè dviprasmiðkoje padëtyje atsidûrë Lie-tuvos ,,afganai� (taip spaudoje daþniausiai vadinami ðio karo dalyviai).Iki 1990 m. kovo Sovietø Sàjungos sudëtyje buvo ir Lietuva. Dël toðiame kare dalyvavo ir beveik 5000 vaikinø ið Lietuvos (96 ið jø þuvo,224 tapo invalidais).Ðaltinis: internetinë prieiga: http://afganai.w3.lt/uzm_karas.htm

Persijos álankos karas arba Pirmasis Persijos álankos karas � kariniskonfliktas, prasidëjæs 1990 m. rugpjûèio 2 d. Irakui uþpuolus Kuveitàir pasibaigæs Irako sutriuðkinimu po tarptautinës koalicijos pajëgø puo-limo 1991 m. þiemà. JTO Irakui paskelbë ultimatumà iki 1991 m. sau-sio 15 d. iðvesti karius ið Kuveito. Skirtam laikui iðsekus, po dviejø die-nø prasidëjo tarptautiniø pajëgø karinë operacija � bombardavimas irIrako puolimas sausumoje. Kuveito iðlaisvinimo operacija vadinosi�Audra dykumoje�, be JAV, joje dalyvavo Jungtinë Karalystë, Prancû-zija, Saudo Arabija, Egiptas ir kitos ðalys (ið viso 28). 1991 m. vasario28 d. JAV prezidentas Dþordþas Buðas paskelbë apie operacijos pabai-gà ir Kuveito iðvadavimà.Ðaltinis: internetinë prieiga: http://lt.wikipedia.org/wiki/Persijos_%C4%AFlankos_karas

Bendrasis vidaus produktas (BVP) � bendrosios pajamos, sukurtos ða-lies teritorijoje, taip pat uþsienio gamybos veiksniø gautos pajamoskonkreèioje ðalyje minus ðios ðalies pilieèiø gautos pajamos uþsienyje.Kitaip tariant, BVP � pajamos, gautos ðalies viduje (kai neapskaitomasekonominiø uþsienio ryðiø saldas). Bendrasis vidaus produktas artimasbendrajam nacionaliniam produktui. Bendrasis nacionalinis produktas(BNP) � visø galutiniø prekiø ir paslaugø, pagamintø ðalies pilieèiø

51

per tam tikrà laikotarpá (paprastai per metus), rinkos kainø suma; taikonkreèios ðalies pilieèiø gautos pajamos.

Mastrichto sutartis � Europos Sàjungos sutartis buvo pasiraðyta Mast-richte 1992 m. vasario 7 d. ir ásigaliojo 1993 m. lapkrièio 1 d. Mast-richto sutartimi Europos ekonominës bendrijos pavadinimas buvo pa-keistas Europos bendrijos pavadinimu. Dël ðios sutarties atsirado nau-jos valstybiø nariø vyriausybiø bendradarbiavimo formos, tokios kaipbendradarbiavimas gynybos, �teisingumo ir vidaus reikalø� srityse. KaiMastrichto sutartimi esama �Bendrijos� sistema buvo papildyta tarp-vyriausybiniu bendradarbiavimu, buvo sukurta nauja trimis �rams-èiais� paremta politinë ir ekonominë struktûra � Europos Sàjunga (ES).

Solidarumas (lenk. Solidarnoúã, Niezaleýny Samorzàdny Zwiàzek Zawo-dowy Solidarnoúã � Nepriklausoma savivaldi profesinë sàjunga Solida-rumas) � lenkø profesinë sàjunga, 1980 m. inicijavusi streikus, davu-sius pradþià visuomeniniams, o vëliau ir politiniams judëjimams, pa-keitusiems politinæ santvarkà 1989 m.

Acquis communautaire � prancûziðkas posakis, verèiamas kaip Bend-rijos ágytis. Lietuviðkai daþniausiai sakoma Bendrijos/ES teisynas, taèiausàvoka acquis apima ne tik visas ES sutartis ir teisës aktus, bet ir dek-laracijas, rezoliucijas, su ES reikalais susijusius tarptautinius susitari-mus ir Teisingumo Teismo priimtus sprendimus, taip pat veiksmus, ku-riø ES valstybiø vyriausybës imasi ,,teisingumo ir vidaus reikalø� sri-tyje, bendroje uþsienio ir saugumo politikoje, tad vertimas Bendrijoságytis, ne tik teisës aktai, bet ir jø taikymas, bûtø tikslesnis. Tai visa,kas pasiekta ágyvendinant Bendrijø steigimo sutartis, arba Bendrijosteisës bûvis esamu momentu. Ðalys kandidatës, kad galëtø ástoti á ES,turi perimti visà acquis ir persitvarkyti taip, kad ES teisë taptø jø na-cionaliniø teisës aktø dalimi.

Mastrichto kriterijai, kitaip � konvergencijos kriterijai. Jie nustatytiMastrichto sutartyje (1992). Ðiais penkiais kriterijais nustatoma, ar ESðalis narë yra pasirengusi ásivesti eurà. Jie yra susijæ su ðiais veiksniais:

52

� Kainø stabilumas � infliacijos lygis negali daugiau nei 1,5procentinio punkto virðyti trijø ES ðaliø, kuriose infliacija perpraëjusius metus buvo maþiausia, infliacijos lygio;

� Biudþeto deficitas turi bûti maþesnis nei 3 % bendrojo vidausprodukto (BVP);

� Skola � nacionalinë skola neturi virðyti 60 % BVP; vis dëlto euràgali ávesti ir didesnæ skolà turinti ðalis, jei jos skolos lygis nuolatmaþëja;

� Palûkanø normos � ilgalaikiø palûkanø normos negali daugiaunei dviem procentiniais punktais virðyti trijø ES ðaliø, kurioseinfliacija per praëjusius metus buvo maþiausia, palûkanønormos;

� Valiutø keitimo kurso stabilumas � nacionalinës valiutos keitimokursas dvejus metus turi neperþengti tam tikrø ið ankstonustatytø ribø.


D a l i j a m o j i m e d þ i a g a N r . 1Europos Sàjungos sutartis

(...)APSISPRENDÆ paþymëti naujà Europos integracijos proceso, pra-

dëto ásteigus Europos Bendrijas, etapà,PRISIMINDAMI Europos þemyno padalijimo pabaigos istorinæ svar-

bà ir poreiká padëti tvirtus ateities Europos kûrimo pagrindus,PATVIRTINDAMI savo iðtikimybæ laisvës, demokratijos, pagarbos

þmogaus teisëms bei pagrindinëms laisvëms ir teisinës valstybës prin-cipams,

NORËDAMI stiprinti savo tautø solidarumà, kartu gerbdami jø is-torijà, kultûrà ir tradicijas,

NORËDAMI toliau stiprinti demokratiðkà ir veiksmingà institucijøveikimà, kad jos galëtø bendroje institucijø sistemoje geriau atlikti jomspatikëtus uþdavinius,

53

APSISPRENDÆ siekti savo ðaliø ekonomikos stiprinimo ir konver-gencijos ir ásteigti ekonominæ bei pinigø sàjungà, pagal ðios Sutartiesnuostatas apimanèià bendrà ir tvirtà valiutà,

(...)APSISPRENDÆ savo ðaliø pilieèiams suteikti bendrà pilietybæ,APSISPRENDÆ ágyvendinti bendrà uþsienio ir saugumo politikà,

áskaitant bendros gynybos politikos galutiná formavimà, kas ilgainiuisudarytø sàlygas pereiti prie bendros gynybos, ðitaip sustiprinant Eu-ropos identitetà ir jos nepriklausomybæ, kad Europoje ir pasaulyje bûtøstiprinama taika, saugumas ir paþanga,

PATVIRTINDAMI tikslà sudaryti sàlygas laisvam asmenø judëjimui,kad uþtikrintø savo tautø saugà bei saugumà, á ðià sutartá átraukiantteisingumà ir vidaus reikalus reglamentuojanèias nuostatas,

APSISPRENDÆ toliau kurti vis glaudesnæ Europos tautø sàjungà,kurioje sprendimai, vadovaujantis subsidiarumo principu, priimamikiek ámanoma priartinant juos prie pilieèio,

(...)

I ANTRAÐTINË DALISBENDROSIOS NUOSTATOS

A straipsnisÐia Sutartimi Aukðtosios Susitarianèios Ðalys tarpusavyje ásteigia Eu-

ropos Sàjungà (toliau � Sàjunga).Ði Sutartis þenklina naujà glaudesnës Europos tautø sàjungos kû-

rimo etapà, kai sprendimai priimami kuo labiau priartinant juos priepilieèio.

Sàjungos pagrindas � Europos Bendrijos, kurias papildo ðios Su-tarties nustatytos bendradarbiavimo politikos sritys ir formos. Jos uþ-davinys � nuosekliai ir solidariai tvarkyti valstybiø nariø ir jø tautøsantykius.

B straipsnisSàjunga kelia sau ðiuos tikslus:� skatinti darnià ir tvarià ekonominæ ir socialinæ paþangà visø pir-

ma pagal ðios Sutarties nuostatas kuriant vidaus sienø neturin-èià erdvæ, stiprinant ekonominæ ir socialinæ sanglaudà bei stei-

54

giant Ekonominæ ir pinigø sàjungà, galiausiai ávedant bendràvaliutà;

� átvirtinti savo identitetà tarptautinëje arenoje, ypaè ágyvendinantbendrà uþsienio ir saugumo politikà, áskaitant bendros gynybospolitikos galutiná suformavimà, kas ilgainiui sudarytø sàlygaspereiti prie bendros gynybos;

� stiprinti savo valstybiø nariø pilieèiø teisiø ir interesø apsaugàávedant Sàjungos pilietybæ;

� plëtoti glaudø bendradarbiavimà teisingumo ir vidaus reikaløsrityse;

� visokeriopai puoselëti acquis communautaire ir jà toliau plëtoti at-siþvelgiant á galimybæ N straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarkasvarstyti, kokiu mastu ðioje Sutartyje numatytas bendradarbia-vimo politikos sritis ir formas gali prireikti pervertinti siekiantuþtikrinti Bendrijos mechanizmø ir institucijø veiksmingumà.

(...)

C straipsnisSàjunga naudojasi viena bendra institucine struktûra, uþtikrinan-

èia veiklos, atliekamos siekiant jos tikslø ir laikantis acquis communau-taire bei jà plëtojant, nuoseklumà ir tæstinumà.

Sàjunga visø pirma uþtikrina visos savo uþsienio veiklos nuosek-lumà savo iðorës santykiø, saugumo, ekonominës ir plëtros politikossrièiø atþvilgiu. Uþ tokio nuoseklumo uþtikrinimà yra atsakingos Ta-ryba ir Komisija. Abi jos pagal savo atitinkamus ágaliojimus uþtikrinaðiø politikos srièiø ágyvendinimà.

D straipsnisEuropos Vadovø Taryba deramai skatina Sàjungos plëtrà ir nusta-

to jos bendras politines gaires.Europos Vadovø Tarybà sudaro valstybiø nariø arba jø vyriausy-

biø vadovai ir Komisijos pirmininkas. Jiems padeda valstybiø nariøuþsienio reikalø ministrai ir Komisijos narys. Europos Vadovø Tary-ba, vadovaujama Tarybai pirmininkaujanèios valstybës narës vadovoarba jos vyriausybës vadovo, renkasi ne reèiau kaip du kartus permetus.

55

Europos Vadovø Taryba po kiekvieno savo susitikimo pateikia Eu-ropos Parlamentui praneðimà ir raðytiná metø praneðimà apie Sàjun-gos pasiektà paþangà.

E straipsnisEuropos Parlamentas, Taryba, Komisija ir Teisingumo Teismas savo

ágaliojimus vykdo laikydamiesi sàlygø ir siekdami tikslø, numatytø,viena, Europos Bendrijø steigimo sutarèiø ir paskesniø jas ið dalieskeièianèiø bei papildanèiø sutarèiø ir aktø nuostatose ir, antra, kitoseðios Sutarties nuostatose.

F straipsnis1. Sàjunga gerbia nacionaliná savitumà savo valstybiø nariø, kuriø

valdymo sistemos yra grindþiamos demokratijos principais.2. Sàjunga gerbia pagrindines teises, kurias uþtikrina 1950 m. lap-

krièio 4 d. Romoje pasiraðyta Europos þmogaus teisiø ir pagrin-diniø laisviø apsaugos konvencija ir kurios kyla ið valstybëmsnarëms bendrø konstituciniø tradicijø kaip bendri Bendrijos tei-sës principai.

3. Sàjunga pati pasirûpina savo tikslams pasiekti ir savo politikaiágyvendinti reikalingais iðtekliais.

II ANTRAÐTINË DALISNUOSTATOS, IÐ DALIES PAKEIÈIANÈIOS EUROPOS EKONOMINËSBENDRIJOS STEIGIMO SUTARTÁ ATSIÞVELGIANT Á EUROPOS BEN-DRIJOS ÁSTEIGIMÀ

(...)3) 3 straipsnis keièiamas taip:�3 straipsnisSiekiant 2 straipsnyje iðkeltø tikslø, kaip numatyta ðioje Sutartyje

ir laikantis joje nustatytø terminø, Bendrijos veiklos sritys yra ðios:a ) muitø ir prekiø importo bei eksporto kiekybiniø apribojimø bei

visø kitø lygiaverèio poveikio priemoniø tarp valstybiø nariø pa-naikinimas;

56

b) bendra prekybos politika;c ) vidaus rinka, pasiþyminti kliûèiø laisvam prekiø, asmenø, pa-

slaugø ir kapitalo judëjimui panaikinimu tarp valstybiø nariø;d) priemonës, susijusios su asmenø atvykimu á vidaus rinkà ir ju-

dëjimu joje, kaip numatyta 100c straipsnyje;e) bendra politika þemës ûkio ir þuvininkystës srityje;f ) bendra politika transporto srityje;g ) sistema, uþtikrinanti, kad konkurencija vidaus rinkoje nebûtø ið-

kraipoma;h) toks valstybiø nariø ástatymø derinimas, koks reikalingas ben-

drajai rinkai veikti;i) Europos socialiná fondà apimanti politika socialinëje srityje;j) ekonominës ir socialinës sanglaudos stiprinimas;k ) politika aplinkos srityje;l) Bendrijos pramonës konkurencingumo didinimas;m) moksliniø tyrimø ir technologijø plëtros skatinimas;n) transeuropiniø tinklø kûrimo ir plëtros skatinimas;o) ánaðas siekiant aukðto lygio sveikatos apsaugos;p) ánaðas siekiant ðvietimo bei profesinio mokymo kokybës ir vals-

tybiø nariø kultûrø klestëjimo;q) politika bendradarbiavimo vystymosi labui srityje;r) uþjûrio ðaliø ir teritorijø asociacija, kad bûtø pleèiama prekyba

ir kartu skatinama ekonominë bei socialinë plëtra;s) ánaðas stiprinant vartotojø apsaugà;t) priemonës energijos, civilinës apsaugos ir turizmo srityse.�(...)7) Áterpiami ðie straipsniai:�4a straipsnisÐioje Sutartyje nustatyta tvarka ásteigiama Europos centriniø ban-

kø sistema (toliau � ECBS) ir Europos centrinis bankas (toliau � ECB);jie veikia pagal ðios Sutarties bei prie jos pridedamo ECBS bei ECBstatuto (toliau � ECBS statuto) jiems suteiktus ágaliojimus.

4b straipsnisÁsteigiamas Europos investicijø bankas, kuris veikia pagal ðios Su-

tarties ir prie jos pridedamo Statuto jam suteiktus ágaliojimus.�(...)

57

C. Áterpiama ði dalis:�ANTROJI DALISSÀJUNGOS PILIETYBË8 straipsnis1. Ávedama Sàjungos pilietybë.

Kiekvienas asmuo, turintis valstybës narës pilietybæ, yra Sàjun-gos pilietis.

2. Sàjungos pilieèiai naudojasi ðios Sutarties suteiktomis teisëmisir atlieka jos nustatytas pareigas.

(...)Ðaltinis: internetinë prieiga: http://www3.lrs.lt/pls/inter1/dokpaieska.showdoc_l?p_id=32156&p_query=&p_tr2=2

U þ d u o t i sU þ d u o t i sU þ d u o t i sU þ d u o t i sU þ d u o t i s :Remdamiesi Europos Sàjungos sutarties iðtraukomis, suformuluokitepenkis probleminius klausimus.

58

Pamoka Nr. 5


Nuo Mastrichto sutarties iki Srebrenicos þudyniø

P a m o k o s t i k s l a s :Aptarti Jugoslavijos karo pamokas Europos Sàjungai.

P r i e m o n ë s :� Dokumentinio filmo ,,Paèios keisèiausios sàjungos istorija� X dalis

(3 min. 46 sek.).� A4 formato lapai ir spalvoti pieðtukai (þymëti), lipni juostelë (dis-

kusijai organizuoti).� Dalijamosios medþiagos Nr. 1 (Europos diplomatijos bejëgiðkumas Ju-

goslavijos karø akivaizdoje) kopijos.



2. Dokumentinio filmo ,,Paèios keisèiausios sàjungos istorija� X daliesperþiûra ir aptarimas.A. Pasiþiûrëkite deðimtàjà dokumentinio filmo dalá.B. Po filmo dalies perþiûros pateikite mokiniams klausimus:

� Filme sakoma: ,,Jugoslavijos kare aklas Europos tikëjimas de-rybomis, kompromisais ir susitarimais tragiðkai pralaimëjoBosnijos, Serbijos ir Kroatijos nacionalistø smurtui. Krizæ

59

iðsprendë amerikieèiø ásikiðimas, o Europa iðmoko vertingàpamokà�. Apie kokià pamokà kalbama?

� Kino juostoje Markas Leonardas, tyrimø centro ,,Europos uþ-sienio reikalø taryba� vadovas, sako: �Matëme tai Balkanuo-se, Kosove, kokia silpna buvo Europos kolektyvinë pareng-tis. Faktiðkai mes negalëjome tvarkytis be amerikieèiø. Tai rei-kia pakeisti, nes amerikieèiai ne visada galës mus gelbëti.�Kaip galëtø atrodyti kolektyvinë parengtis?

3. Darbas su dalijamàja medþiaga Nr. 1 (Europos diplomatijos bejëgiðku-mas Jugoslavijos karø akivaizdoje).Iðdalykite mokiniams dalijamosios medþiagos Nr. 1 kopijas. Pa-praðykite atlikti uþduotis.

4. Diskusijos organizavimas (eiga).1. Padarykite 3 uþraðus (,,sutinku�, ,,nesutinku�, �neturiu nuomo-

nës�) ir pritvirtinkite juos klasës gale ant sienos. Ásitikinkite, kadyra pakankamai vietos þmonëms suformuoti tiesias linijas (tamtiks ir praëjimas tarp suolø eiliø).

2. Klasës viduryje padëkite dvi këdes, geriausia prieð tarpus tarpklasës suolø.

3. Paaiðkinkite mokiniams, jog kai jûs perskaitysite teiginá, su ku-riuo jie gali sutikti, nesutikti ar neturëti nuomonës, jie turës at-sistoti ðalia uþraðo �sutinku�, �nesutinku�, �neturiu nuomonës�.

4. Pasakykite teiginá: Europos Sàjungai reikalingos bendros karinës pa-jëgos.

5. Papraðykite mokiniø, kad jie pasirinktø pozicijà ir atsistotø ðaliauþraðo, kuris labiausiai atitinka jø poþiûrá.

6. Kai dalyviai pasirenka pozicijas, pakvieskite du dalyvius, esan-èius arèiausiai uþraðø �sutinku� ir �nesutinku�, atsisësti ant kë-dþiø. Kiti dalyviai turëtø pasirinkti mokiná, kurio pozicijà jie la-biau palaiko, ir atsistoti viena linija veidu á já. Neapsisprendæ,tie, kurie pasirinko pozicijà �neturiu nuomonës�, turëtø atsisto-ti viduryje (tarp këdþiø).

7. Papraðykite kiekvieno mokinio, sëdinèio ant këdës, per vienà mi-nutæ pristatyti argumentus, kodël jis sutinka ar nesutinka su jûsøperskaitytu teiginiu. Papraðykite likusiø mokiniø iðklausyti kal-bëtojø argumentø tylint, nors ir kaip norëtøsi replikuoti.

60

8. Pasibaigus ðiai minutei, papraðykite neapsisprendusiø mokiniøpasirinkti vienà ar kità pozicijà (jie negali likti neapsisprendæ).Taip susidaro dvi grupës � viena �uþ�, kita �prieð�.

9. Papraðykite mokiniø susësti prie stalø grupëmis �uþ� ir �prieð�taip, kad galëtø grupëje vieni kitus matyti ir girdëti. Skirkite 10�15 minuèiø kiekvienai grupei pasiruoðti argumentuoti savo po-zicijà. Paaiðkinkite, kad praëjus pasiruoðimo laikui grupës turësiðsirinkti atstovà, kuris per 3 minutes pristatys grupës suraðy-tus argumentus visai klasei.

10. Pasibaigus 10�15 minuèiø, pakvieskite kiekvienos grupës prane-ðëjus uþimti këdes.

11. Kiekvienas kalbëtojas turi per 3 minutes pristatyti savo grupësparengtus argumentus.

12. Kai abu kalbëtojai pristato argumentus, pasakykite mokiniams,kad dabar skirsite 1 minutæ tam, kad kiekvienas norintis galëtøpereiti á kità grupæ, jeigu kitos grupës iðsakyti argumentai atrodosvaresni.

13. Skirkite kiekvienai grupei dar 5 minutes argumentams apsvars-tyti ir iðsirinkti kità praneðëjà. Po jø pasisakymø mokiniams vëlsudaroma galimybë pereiti á kità grupæ, jei tos grupës argumen-tai pasirodo svaresni.

14. Paskui sukvieskite visus dalyvius aptarti rezultatø.15. Aptarkite þaidimo procesà ir diskusijos tikslus kaip pliuralistinës

visuomenës pagrindà. Pasistenkite ðiuo klausimu nebediskutuoti.� Ar kas nors persigalvojo? Jeigu taip, kokie argumentai átiki-

no juos pakeisti pozicijà?� Ar nemanote, kad jus paveikë ne tik argumentai, bet ir to-

kie dalykai kaip neuþtikrintumas, emocinë kalba ar konku-ravimas tarp grupiø?

� Ar tiems, kurie nepakeitë savo pozicijos, buvo koks nors tiks-las nagrinëjant ðiuos klausimus? Ar jie gali ásivaizduoti áro-dymus ar argumentus, kurie galëtø pakeisti jø poþiûrá?

� Kodël þmonës turi skirtingas nuomones?� Ar visos nuomonës turëtø bûti toleruojamos demokratinëje

visuomenëje?Remiamasi: Europos Taryba �Rinkimø kampanija� http://eycb.coe.int/compass/en/chap-ter_2/2_16.html


61

Þ o d y n ë l i s

Jugoslavijos karais vadinami keletas ginkluotø konfliktø buvusios Ju-goslavijos teritorijoje 1991�2001 m. Vienas po kito sekæ karai átraukëvisas ðeðias buvusios Jugoslavijos respublikas. Karai taip pat vadina-mi Balkanø karais arba Treèiuoju Balkanø karu (aliuzija á Balkanø karus1912�1913 m.). Beveik visi ðie karai kartu buvo ir pilietiniai, ir tarp-tautiniai, su iðorës jëgø, pvz., NATO, ásikiðimu. Dël Jugoslavijos karødidelë buvusios Jugoslavijos dalis patyrë ekonominá nuosmuká, þuvoapie 300 000 gyventojø ir milijonams teko apleisti savo gyvenamas vie-tas. Vykstant karams, vykdytas genocidas, nemaþai jo vadovø buvo ap-kaltinti ir nuteisti dël karo nusikaltimø.Ðaltinis: internetinë prieiga: http://lt.wikipedia.org/wiki/Jugoslavijos_karai

Ðengeno erdvë. Ðengeno sutartá 1985 m. pasiraðë 5 Europos Bendrijøðalys � Prancûzija, Vokietijos Federacinë Respublika, Liuksemburgas,Belgija ir Nyderlandai. Ðia sutartimi numatyta palaipsniui atsisakyti tar-pusavio sienø kontrolës, kad ðiø valstybiø pilieèiai galëtø laisvai judë-ti Sutartá pasiraðiusiø valstybiø teritorijoje ir kad bûtø sudarytos pa-lankios sàlygos bendrai vidaus rinkai veikti. Ðengeno sutarties valsty-bës vykdo bendrà vizø politikà treèiosioms ðalims � turint vienos iðÐengeno valstybiø vizø, galima vykti ir á likusias valstybes nares. Vë-liau prie Sutarties prisijungë Italija, Ispanija, Portugalija, Graikija, Aust-rija, Danija, Suomija, Ðvedija ir ES nepriklausanèios Norvegija bei Is-landija. 2007 m. gruodþio 21 d. Èekija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietu-va, Malta, Slovakija, Slovënija ir Vengrija prisijungë prie Ðengeno erd-vës, 2008 m. gruodþio 12 d. � Ðveicarija. Airija ir Didþioji Britanija yravienintelës ES narës, nepasiraðiusios Ðengeno sutarties, nes ðios vals-tybës nenori visiðkai atsisakyti sienø kontrolës. Ðveicarija, kurios pi-lieèiai 2004 m. referendume pritarë prisijungimui, faktine Ðengeno erd-vës nare tapo 2009 m. kovo 29 d., kai buvo panaikinta asmenø kon-trolë Ðveicarijos oro uostuose keliaujant á Ðengeno erdvës valstybes.Islandija ir Norvegija turi asocijuotos narës statusà. Ðengeno erdvësvalstybiø nariø pilieèiai gali vykti á kitas valstybes nares be vizø ir pa-tikrinimo procedûrø prie kitø valstybiø nariø sienø. Teisë laisvai ke-liauti nepriklauso nuo kelionës tikslø, todël galima nevarþomai keliautipo visà Europà darbo ar asmeniniais reikalais. Su savimi reikia turëti

62

tik galiojantá pasà arba tapatybës kortelæ tuo atveju, jei kurios nors vals-tybës narës policijos pareigûnai pasinaudotø teise patikrinti asmens ta-patybæ. Oro uostuose ir kai kuriais atvejais jûrø uostuose Ðengeno erd-vës valstybiø nariø pilieèiai yra atskiriami nuo treèiøjø ðaliø pilieèiø,todël keliauti tampa patogiau. Laisvas asmenø judëjimas taip pat su-daro palankesnes sàlygas verslo plëtrai ir tarptautiniam bendradarbia-vimui ávairiose srityse. Laisvo judëjimo teisë Ðengeno erdvëje gali bû-ti apribota tik iðimtiniais atvejais dël grësmës vieðajai tvarkai, visuo-menës saugumui ar pilieèiø sveikatai. Kipras atidëjo narystæ Ðenge-no erdvëje dël, manoma, tam tikrø pasienio problemø ðiaurinëje sa-los dalyje. Bulgarijos ir Rumunijos vertinimo procesas prasidëjo ant-ràjá 2008 m. pusmetá, todël jø ásijungimo á Ðengeno erdvæ procesas tu-rëtø uþtrukti apie dvejus metus. Ðaltinis: internetinë prieiga: http://www.euro.lt/lt/apie-lietuvos-naryste-europos-sajungoje/lietuva-europos-sajungoje/sengeno-erdve/


D a l i j a m o j i m e d þ i a g a N r . 1Europos diplomatijos bejëgiðkumas Jugoslavijos karøakivaizdoje

Devintojo mûsø amþiaus deðimtmeèio pradþioje Europà buvo apëmusisavita euforija: naujasis Sovietø Sàjungos lyderis M. Gorbaèiovas eu-ropieèiams dëstë apie þmogiðkàjá socializmo veidà ir bûsimà draugys-tæ, griuvo Berlyno siena, ið ilgo letargo miego pajudëjo ES integraci-jos procesai, baigësi Ðaltasis karas. Tokie daugiau psichologiniai neipraktiniai politiniai ávykiai sukûrë ypatingà, primenanèià 1967-øjø Mei-lës vasaros atmosferà, kai atrodë, jog visos didþiausios pasaulio negan-dos jau liko praeityje. Niekas negalëjo patikëti, jog jau po poros metøpaèioje Europos ðirdyje ásiliepsnos þiauriausias konfliktas nuo pat Ant-rojo pasaulinio karo laikø.

Multikultûrinë ir etniðkai ávairialypë Jugoslavijos federacija buvovienintelë komunistinio pasaulio ðalis, kuri vadinta sëkmingai ágyven-dinusi socializmà, savo lygybës idëjomis sukûrusi netgi naujà tautà �jugoslavus. Taèiau kartu su terminu ,,demokratizacija�, paplitusiu ko-

63

ne visoje Varðuvos pakto erdvëje, atsirado ir neigiamø tendencijø �nacionalizmas ir didþiøjø nacijø siekis dominuoti prieð maþesniàsias.Greitai tapo akivaizdu, jog federacijos griûtis yra neiðvengiama.

Viltys apie taikø iðsiskyrimà þlugo labai greitai � nors Slovënijai darbuvo leista atsiskirti pakankamai lengvai, bet Kroatijoje prasidëjo ánir-tingas karas, netrukus persikëlæs ir á Bosnijà. Á Europos politikø þody-nà gráþo itin ilgai negirdëtos sàvokos � etninis valymas, masinis prie-vartavimas, taèiau jie dar ilgai negalëjo pabusti ið paèiø susikurto sap-no. Italø diplomatas, atvykæs á Kroatijà spræsti konflikto, buvo didþiainustebæs, kaip puikiai kà tik susikûrusi valstybë moka priimti diplo-matus, laikytis etiketo normø ir dosniai vaiðinti. Atvykæs á SarajevàPrancûzijos prezidentas, uþuot paþadëjæs karinæ pagalbà þudomiemsbosniams, susitiko su serbø lyderiu ir graþiai pasikalbëjo apie huma-nitarinës pagalbos teikimo galimybæ, kai vos uþ keliø kvartalø vykogatvës mûðiai. Humanitarinës pagalbos teikimu apsiribojo ir europie-èiø dominuojama JT misija, o bandymai imtis rimtesniø taikos palai-kymo veiksmø baigësi absoliuèia tragedija � olandø taikdariø sukur-toje saugumo zonoje Srebrenicoje tø paèiø ,,taikos palaikytojø� akysebuvo ávykdytas didþiausias moderniøjø laikø genocidas, nusineðæs nuopenkiø iki deðimties tûkstanèiø aukø.

Simboliðka, kad paèiame konflikto ákarðtyje Europos Sàjunga pasi-raðë Mastrichto sutartá, kurioje deklaravo bendros saugumo politikos po-reiká. Taèiau netrukus paaiðkëjo, jog þodþiø yra kur kas daugiau neirealiø darbø � karas pasibaigë praktiðkai vien tik dël Jungtiniø Ame-rikos Valstijø diplomatiniø pastangø, o europieèiams beliko vien lozun-gø apie graþià ateitá kûrimas ir karo nusikaltëliø paieðka. O juk teistiir þadëti visuomet yra lengviausia.Ðaltinis: internetinë prieiga: http://doblog.blogas.lt/europos-diplomatijos-bejegiskumas-ju-goslavijos-karu-akivaizdoje-3.html

K l a u s i m a i :1. Kokie teigiami ir neigiami pokyèiai vyko Europoje devintajame

XX a. deðimtmetyje? Atsakymà argumentuokite.2. Palyginkite dokumentinëje juostoje (X dalyje) ir dalijamojoje me-

dþiagoje pateiktà informacijà. Kuo ji panaði, kuo skiriasi?

64

Pamoka Nr. 6


Nuo Amsterdamo sutarties (1997) iki Lietuvos ástojimo á EuroposSàjungà

P a m o k o s t i k s l a i :Aptarti Lietuvos stojimo á ES peripetijas.

P r i e m o n ë s :� Dokumentinio filmo ,,Paèios keisèiausios sàjungos istorija� XI ir XII

dalys (5 min. 39 sek.).� Papildoma medþiaga.� 2 stendinio popieriaus lapai.� 2 þymikliai, lipni juostelë.



2. Dokumentinio filmo ,,Paèios keisèiausios sàjungos istorija� XI ir XIIdaliø perþiûra ir aptarimas.A. Paþiûrëkite vienuoliktàjà ir dvyliktàjà dokumentinio filmo da-

lis. Prieð pradëdami rodyti kino juostos iðtraukà, papraðykitemokiniø sàsiuviniuose uþsiraðyti pagrindines problemas, apiekurias uþsimenama filme.

65

B. Trumpai aptarkite su mokiniais problemas, kurios buvo palies-tos kino juostoje.

3. Struktûruotos diskusijos �Ar Jûs pritariate Lietuvos narystei Euro-pos Sàjungoje?� organizavimas.A. Pateikite mokiniams klausimà diskusijai.B. Trumpai pristatykite alternatyvas. Neuþimkite vienos kurios nors

pozicijos, bûkite neutralus.C. Papraðykite mokiniø pasirinkti pozicijà TAIP arba NE. Pasaky-

kite, kad ðioje situacijoje negalima rinktis NEÞINAU. Jeigu kasabejoja, bet mano, kad Lietuvos narystei Europos Sàjungoje ne-buvo alternatyvø � eina á komandà, kuri sako TAIP, kiti, kurieabejoja, bet mano, kad visgi buvo geriau nestoti á Europos Sà-jungà � renkasi pozicijà NE.

D. Pateikite mokiniams papildomà medþiagà (þr. Papildoma medþiaga).E. Papraðykite mokiniø susësti prie stalø grupëmis TAIP ir NE

taip, kad grupëje galëtø vieni kitus matyti ir girdëti. Skirkite iki15 minuèiø kiekvienai grupei pasiruoðti argumentuoti savo pozi-cijà. Kiekvienai komandai duokite po stendinio popieriaus lapà irþymiklá. Paaiðkinkite, kad praëjus pasiruoðimo laikui grupës tu-rës iðsirinkti atstovà ar astovus, bet ne daugiau kaip du, kurie per3 minutes turës pristatyti grupës suraðytus argumentus.

F. Papraðykite grupës atstovà (-us) pristatyti suraðytus argumentuspopieriaus lape visai klasei. Priminkite, kad kiekviena komandapristatyti argumentus turës per 3 minutes. Kontroliuokite laikà.

G. Kai abi grupës baigia savo pristatymus, apsikeièia stendinio po-pieriaus lapais, ant kuriø suraðyti argumentai. Skirkite iki 5 mi-nuèiø parengti po tris klausimus oponentø grupei. Paaiðkinki-te, kad kiekviena grupë paeiliui galës pateikti po tris klausimus(gali bûti daugiau, priklauso nuo turimo laiko). Grupë, iðgirdu-si oponentø klausimà, galës iðsirinkti þmogø, kuris á tà klausi-mà atsakys, dar vienas ið atsakinëjanèiø grupës galës papildytiatsakymà, tada klausianèioji komanda, reaguodama á kitos ko-mandos atsakymus, galës pateikti savo komentarà. Paskui klau-sia kita komanda ir t. t.

H. Kai komandos jau parengia klausimus, dar kartà paaiðkinkitediskusijos eigà. Pakvieskite grupæ, kuri argumentus pristatë ant-roji, pateikti savo pirmà klausimà oponentø komandai. Grupë,

66

iðgirdusi oponentø klausimà, iðsirenka þmogø, kuris á tà klausi-mà atsako, dar vienas ið atsakinëjanèiø grupës, jei reikia, papil-do atsakymà, tada klausianèioji komanda, reaguodama á koman-dos atsakymus, pateikia savo komentarà. Paskui klausia kita ko-manda ir t. t.

I. Pasibaigus diskusijai, apibendrinkite.

Þ o d y n ë l i s

Amsterdamo sutartis buvo pasiraðyta 1997 m. spalio 2 d. ir ásigaliojo1999 m. geguþës 1 d. Sutartyje numatytos ES sutarties ir EB steigimosutarties pataisos, taip pat pakeistas straipsniø þymëjimas. Ðioje sutar-tyje ankstesnis Europos Sàjungos sutarties straipsniø þymëjimas rai-dëmis nuo A iki S pakeistas þymëjimu skaitmenimis.

Nicos sutartis buvo pasiraðyta 2001 m. vasario 26 d. ir ásigaliojo 2003 m.vasario 1 d. Sutartyje daugiausia numatomos institucijø reformos, kadiki 27 nariø iðsiplëtusi Sàjunga galëtø funkcionuoti veiksmingai. Buvoparengta viena suvestinë Nicos sutarties, buvusios ES sutarties ir EB su-tarties redakcija.

Karas Afganistane. Iki 1997 m. didþiàjà dalá Afganistano (iðskyrus tiknedidelæ teritorijà ðalies ðiaurëje) ëmë kontroliuoti Talibano judëjimas,ávedæs ðariatà ir labai grieþtà islamistinæ tvarkà. Didþiausià paramà Ta-libano judëjimui teikë Pakistanas. Ið religiniø paskatø 2001 m. buvosugriautos VI�IV a. pr. m. e. Bamiane statytos Budos statulos, kuriasUNESCO buvo paskelbusi pasaulinio paveldo paminklais. Po 2001 m.rugsëjo 11 d. teroristø iðpuoliø Niujorke JAV ëmë aktyviau kovoti suterorizmu ir vienu ið ðios kovos taikiniø tapo Talibano reþimas, kurisbuvo suteikæs prieglobstá teroristinëms organizacijoms, tarp jø ir Osa-mai bin Ladenui. Talibano reþimas buvo nuverstas ir jo kovotojai ið-stumti ið ðalies, nors dar iki ðiol kontroliuoja nedideles ðalies dalis, dau-giausia ðalia sienos su Pakistanu. Paskui to buvo surengti rinkimai, ku-riuose laimëjo dabartinis prezidentas Hamidas Karzajus.Ðaltinis: internetinë prieiga: http://lt.wikipedia.org/wiki/Afganistanas

67

Al Kaida (Al-Qaeda) � islamo fundamentalistø tarptautinë teroristinëgrupuotë, kuri visame pasaulyje vykdo teroristines operacijas. Al Kaidabuvo sukurta 1988 m. vasará Afganistane kovai su sovietø kariuomene.Po sovietø armijos iðvedimo ið Afganistano Al Kaida savo veiksmus nu-kreipë prieð JAV, Vakarø pasaulá ir jo sàjungininkus arabø ðalyse.Ðaltinis: internetinë prieiga: http://lt.wikipedia.org/wiki/Al-Qaeda

Euras (oficialus pavadinimas visomis kalbomis � euro) yra bendra valiuta,ávesta (ðiuo metu) 16 Europos Sàjungos valstybiø nariø, kurios visos kar-tu sudaro euro zonà. Euro ávedimas 1999 m. buvo svarbus þingsnis Eu-ropos integracijos procese. Ðià valiutà pavadinti �euro� buvo nuspræsta1995 m. Madrido Europos Vadovø Tarybos susitikime, rengiantis ben-dros valiutos ávedimui. Euro simbolio � � pasirinkimà lëmë graikø kal-bos abëcëlës raidë epsilon (�e�). Ðis simbolis reiðkia ir pirmàjà þodþio Eu-ropa raidæ lotyniðkojoje abëcëlëje, o dvi lygiagreèios, skersai simbolio nu-brëþtos linijos reiðkia stabilumà.

Rugsëjo 11 d. teroristø iðpuoliai � serija koordinuotø saviþudþiø ið-puoliø, surengtø islamo ekstremistø JAV. 2001 m. rugsëjo 11 d. devy-niolika teroristø, susijusiø su Al Kaida, uþgrobë keturis komercinius ke-leivinius lëktuvus. Kiekvienoje grupëje buvo po vienà asmená, mokë-jusá pilotuoti lëktuvà. Lëktuvø grobikai du ið lëktuvø (United AirlinesFlight 175 ir American Airlines Flight 11) nukreipë á Pasaulio prekyboscentrà Niujorke, po vienà á kiekvienà bokðtà dvyná, kurie po smûgiøgriuvo ir apgadino aplink esanèius pastatus. Treèià lëktuvà teroristainukreipë á Pentagonà netoli Vaðingtono. Ketvirtas lëktuvas nukrito ke-leiviams pabandþius perimti lëktuvo kontrolæ ið teroristø. Atakos nu-sineðë beveik 3 tûkst. þmoniø gyvybiø. Griûvant pastatams þuvo apiedu ðimtus Niujorko gaisrininkø ir beveik aðtuonios deðimtys policinin-kø, gelbëjusiø þmones.Ðaltinis: internetinë prieiga: http://lt.wikipedia.org/wiki/Rugs%C4%97jo_11_d._atakos

Referendumas (kai kuriose valstybëse vartojamas terminas plebiscitas)ávardijamas kaip tiesioginës demokratijos institutas. Tai yra rinkimø tei-sæ turinèiø pilieèiø balsavimas dël kokio nors vieðo reikalo: juo spren-dþiama konkreti problema ar legitimuojamas konkretus jau ágyvendin-tas sprendimas. Pirmasis referendumas ávyko 1802 m. Ðveicarijoje.

68

P A P I L D O M A M E D Þ I A G A

Nr. 1. Nuo 1991 m. iki ðiol paskelbtø referendumø Lietuvoje rezultataiEil. Data Referendumo Bendras Dalyvavo Dalyvavo Atsakë Nr. pavadinimas rinkëjø rinkëjø (%) ,,taip�

skaièius

1. 1991 02 09 Gyventojø visuotinë ap- 2 652 738 2 247 810 84,74 2 028 339klausa dël Lietuvos Res-publikos nepriklausomybës

2. 1992 05 23 Dël Lietuvos Respublikos 2 578 711 1 525 985 59,18 1 057 033Prezidento institucijosatstatymo

3. 1992 06 14 Dël buvusios SSSR ka- 2 539 433 1 931 278 76,05 1 751 026riuomenës, dabar priklau-sanèios Rusijos federacijai,besàlygiðko ir neatidëliotinoiðvedimo ið Lietuvos Respubli-kos teritorijos 1992 m. ir pada-rytos þalos Lietuvai atlyginimo

4. 1992 10 25 Lietuvos Respublikos 2 549 952 1 919 073 75,26 1 447 334Konstitucijai priimti

5. 1994 08 27 Lietuvos Respublikos 2 428 105 895 778 36,89 749 172*ástatymui ,,Dël neteisëtoprivatizavimo, nuvertintøindëliø ir akcijø bei paþeis-tos teisësaugos� priimti

6. 1996 10 20 Priimti Lietuvos Respub- 2 597 530 1 353 448 52,11 879 727**likos Konstitucijos 55, 57,131 straipsniø pakeitimoir papildymo ástatymà

7. 1996 10 20 ,,Ar kompensuoti gyven- 2 597 530 1 362 573 52,46 1 012 497tojø indëlius teisingai pri-vatizuojant valstybës turtà�

8. 1996 11 10 Priimti Lietuvos Respub- 2 596 662 1 031 623 39,73 447 801likos Konstitucijos 47 straips-nio papildymo ástatymà

9. 2003 05 10�11 Dël Lietuvos Respublikos 2 638 886 1 672 317 63,37 1 504 264narystës Europos Sàjun-goje

* Referendume buvo balsuota dël 8 nuostatø. Duomenys pateikiami pagal 1 nuostatà, balsavimo ** Referendume buvo balsuota dël 3 nuostatø. Duomenys pateikiami pagal 1 nuostatà, balsavimo

Ðaltinis: internetinë prieiga: http://www.vrk.lt/lt/pirmas-puslapis/referendumuiniciatyvos/referendumuiniciatyvos.html

69

atsakë ,,taip�, procentais Atsakë atsakiusiø ,,ne�, procentais Pastabosnuo ben- nuo ,,ne� nuo ben- nuo

dro rinkëjø dalyva- dro rinkëjø dalyva-skaièiaus vusiø skaièiaus vusiø

76,46 90,24 147 040 5,54 6,54 Referendumonuostata priimta

40,99 69,27 390 254 15,13 25,57 Referendumonuostata nepriimta



30,85 83,63 92 593* 3,81 10,34 Referendumasneávyko, nuostatosnepriimtos

33,86 65,00 238 635** 9,18 17,63 Referendumonuostata nepriimta

38,97 74,31 260 207 10,01 19,10 Referendumonuostatanepriimta

17,24 43,41 413 188 15,91 40,05 Referendumasneávyko, nuos-tatos nepriimtos

57,00 89,95 147 527 5,59 8,82 Referendumasávyko, nuos-tata priimta

rezultatai dël kitø nuostatø skiriasi nedaug. rezultatai dël kitø nuostatø skiriasi nedaug.

70

Nr. 2. Gyventojø nuomonës tyrimas

Europos Komisijos atstovybës Lietuvoje uþsakymu Visuomenës nuo-monës ir rinkos tyrimø centras Vilmorus 2008 metais atliko Lietuvosgyventojø nuomonës apie Europos Sàjungà tyrimà. Juo siekta iðsiaið-kinti, kaip gyventojai vertina Lietuvos narystæ ES, kà galvoja apie na-rystës ES trûkumus ir privalumus, ES skiriamà paramà, tautiná identi-tetà Europos Sàjungoje ir respondentø informuotumà ES klausimais.

Atlikus tyrimà nustatyta, kad Lietuvos gyventojai palankiai vertinaLietuvos narystæ Europos Sàjungoje. Pusë ir daugiau apklaustøjø nu-rodë tokius narystës Europos Sàjungoje privalumus: atsivërë galimy-bës kitose ES ðalyse dirbti (67 %) ir studijuoti (53 %). Per metus gero-kai padaugëjo mananèiøjø, kad dël narystës padidëjo ar padidës Lie-tuvos saugumas (nuo 24 % iki 33 %); 43 % respondentø teigë, kad ESpadeda Lietuvoje stiprinti demokratijà.

Kita vertus, padidëjo nerimas dël ekonomikos ateities � maþëjo tei-gianèiøjø, kad ðalyje toliau maþësiàs nedarbas (nuo 51 % iki 39 %) irkad Lietuvos ekonominë padëtis gerësianti (nuo 40 % iki 35 %). Dau-giau nei pusë apklaustøjø nurodë, kad Lietuvos þmonës pajus tokiusnarystës Europos Sàjungoje trûkumus: kainø kilimas (75 %), gabiau-siø þmoniø iðvykimas ið Lietuvos (64 %) ir uþsienio ðaliø naudojima-sis pigia darbo jëga (52 %). Tiesa, teigianèiøjø, kad kainos pakils, permetus gerokai sumaþëjo (nuo 82 % iki 75 %). Galima manyti, kad, res-pondentø manymu, kainos jau dabar yra labai pakilusios, todël jø ki-limas jau maþiau siejamas su ES.

Kad Lietuvai esant Europos Sàjungos nare lietuviai nepraras savoidentiteto, mano 44 % respondentø. 35 % apklaustøjø nurodo, kad bû-dami ES nariais tapsime �maþiau lietuviais�. Ðis santykis nekinta jautreèius metus ið eilës, o dauguma mananèiø, kad lietuviai neprarasidentiteto Lietuvai esant ES nare, savo nuomonæ argumentuoja lietu-viø tautos stiprybe ir giliomis tradicijomis. Pesimistai teigia, kad di-dþiausià pavojø nacionaliniam identitetui kelia uþsienio kultûra bei áta-ka ir jaunimo emigracija.

Per metus laiko gerokai daugiau apklaustøjø skeptiðkai vertina Lie-tuvos galimybes konkuruoti su kitomis ES ðalimis (buvo 46 %, dabar �63 %). Dauguma (56 %) respondentø nurodë, kad Lietuva nëra në vie-

71

nos ES srities lyderë. 51 % respondentø vaþiuotø dirbti á uþsiená, jei tu-rëtø realias galimybes. Realiai planuojanèiøjø iðvykti yra 14 %, daugiau-sia jaunimas (18�24 m. amþiaus grupëje � 27 %).

Kalbant apie Europos Sàjungos skiriamà paramà Lietuvai, pusë ap-klaustøjø imtøsi rengti projektà, kad pasinaudotø ES teikiama parama:20 % tà darytø patys, 18 % samdytø projekto rengëjà, likusieji prisidë-tø prie rengiamo projekto. Net treèdalis gyventojø mano, kad paramosteikimo skaidrumà labiau uþtikrina ES, o ne Lietuvos institucijos.

Diskutuodami ES klausimais gyventojai labiausiai pasitiki politolo-gø (35 %) ir þurnalistø (33 %) teikiama informacija. Per metus laikogerokai padidëjo pasitikëjimas politologais � bûtent ið jø labiausiai ti-kimasi informacijos apie diskusijà dël Europos Sàjungos ateities. Po-puliariausiu informacijos ðaltiniu apie ávairius ES klausimus iðlieka in-formacinës TV laidos (80�88 %). Antroje vietoje pagal populiarumàyra informacinës radijo laidos (42�5 %), o treèioje vietoje � informaci-niai straipsniai respublikinëje spaudoje (35�40 %).

Lietuvos pilieèiams pakanka informacijos apie Lietuvà Europos Sà-jungoje ir Europos Sàjungà � taip mano 51 % respondentø. Informa-cijos apie Lietuvos narystæ ES daþniau nepakanka rusams (29 %), vi-durinio lygio specialistams (27 %), rajonø centrø gyventojams (20 %).

38 % gyventojø pageidauja kuo ávairesnës informacijos apie ES, ki-ti norëtø daugiau þinoti apie galimybæ pasinaudoti ES parama (16 %,2007 m. � 24 %), ES ateities reformas (19 %), apie narystës ES privalu-mus ir trûkumus (18 %). Diskusijoms apie ES ateitá gyventojai pasirinktøaktualius klausimus: socialines problemas, ðvietimà, sveikatos apsaugà,pensijas ir gyvenimo lygá.Ðaltinis: internetinë prieiga: http://ec.europa.eu/lietuva/news_hp/news/07102008_nuomone_apie_lt.htm

72

Pamoka Nr. 7


Nuo Lietuvos ástojimo á Europos Sàjungà iki ateities iððûkiø

P a m o k o s t i k s l a s :Aptarti dabarties ir ateities iððûkius Europos Sàjungai.

P r i e m o n ë s :� Dokumentinio filmo ,,Paèios keisèiausios sàjungos istorija� XIII ir

XIV dalys (7 min. 66 sek.).� Dalijamosios medþiagos Nr. 1 (Per 50 metø Europa ir pasaulis pasikei-

të), dalijamosios medþiagos Nr. 2 (Lisabonos sutartis) ir Nr. 3 (Po 50metø) kopijos.



2. Dokumentinio filmo ,,Paèios keisèiausios sàjungos istorija� XIII irXIV daliø perþiûra ir aptarimas.Paþiûrëkite tryliktàjà ir keturioliktàjà dokumentinio filmo dalis.

3. Darbas su dalijamàja medþiaga.A. Suskirstykite mokinius á komandas. Kiekvienai komandai iðdaly-

kite dalijamosios medþiagos Nr. 1 (Per 50 metø Europa ir pasaulis pa-

73

sikeitë) ir Nr. 2 (Lisabonos sutartis) kopijas. Papraðykite atsakyti áklausimus ir atlikti uþduotis. Mokiniø darbà apibendrinkite.

B. Iðdalykite komandoms dalijamosios medþiagos Nr. 3 (Po 50 me-tø) kopijas. Papraðykite atsakyti á klausimus. Aptarkite mokiniømintis.



D a l i j a m o j i m e d þ i a g a N r . 1Per 50 metø Europa ir pasaulis pasikeitë

Ðiandien dinamiðkame ir globalizacijos veikiamame pasaulyje Europaturi spræsti naujus uþdavinius. XXI a. Europai iðkilo ekonomikos glo-balizacijos, demografinës raidos, klimato kaitos, energijos tiekimo irnaujø saugumo problemø.

Valstybës narës nebegali pavieniui kovoti su ðiais naujais pavojais,kuriems valstybiø sienos � në motais. Tik bendromis visos Europos pa-stangomis bus galima sëkmingai spræsti pilieèiams nerimà kelianèiasproblemas. Kad galëtø sëkmingai jas áveikti, Europa turi atsinaujinti.Ji privalo rasti veiksmingø priemoniø, kurios sudarytø sàlygas ne tiksklandþiai veikti nuo 15 iki 27 valstybiø nariø padidëjusiai Europos Sà-jungai, bet ir prisitaikyti prie sparèiø ðiandienos pasaulio permainø.Todël bûtina atnaujinti sutartyse nustatytas bendros veiklos taisykles.

Tai ir siekta padaryti Lisabonos sutartimi, pasiraðyta 2007 m. gruo-dþio 13 d. Atsiþvelgdami á politinæ, ekonominæ ir visuomenës raidà ireuropieèiø siekius, valstybiø ir vyriausybiø vadovai susitarë dël naujøtaisykliø, kuriomis apibrëþiama bûsimos ES veiklos apimtis ir sàlygos.Lisabonos sutartimi reformuojamos Europos institucijos ir jø darbo me-todai, Europos Sàjungai suteikiama daugiau demokratinio teisëtumo irsutvirtinamas svarbiausiø vertybiø pamatas.

Lisabonos sutartis buvo rengiama per valstybiø nariø derybas tarp-vyriausybinëje konferencijoje. Tarpvyriausybinës konferencijos darbe

74

dalyvavo ir Europos Komisija, ir Europos Parlamentas. Kad Sutartis ási-galiotø, kiekviena valstybë narë turës jà ratifikuoti. Ratifikavimo bûdàvadovaudamosi savo konstitucinëmis normomis pasirinks paèios vals-tybës narës.

Pagal Lisabonos sutarties 6 straipsná �ði Sutartis ásigalioja 2009 m. sau-sio 1 d., jeigu visi ratifikavimo dokumentai jau bus deponuoti, arba, jeitaip nepadaroma, pirmà kito mënesio dienà po to, kai ratifikavimo do-kumentus deponuoja paskutinë valstybë signatarë�. Sutartá jau patvir-tino 26 valstybës narës, ratifikavimo dokumentus Romoje deponavo 23.Ðaltinis: internetinë prieiga: http://europa.eu/lisbon_treaty/take/index_lt.htm

K l a u s i m a i i r u þ d u o t y s :1. Su kokiomis problemomis susidûrë Europa XXI a. pradþioje?2. Kokiø tikslø buvo siekiama 2007 m. gruodþio 13 d. pasiraðant Lisa-

bonos sutartá?3. Kada ásigaliojo Lisabonos sutartis?4. Kuo svarbi Lisabonos sutartis?

D a l i j a m o j i m e d þ i a g a N r . 2Lisabonos sutartis

2007 m. gruodþio 13 d. ES vadovai pasiraðë Lisabonos sutartá, uþbaig-dami kelerius metus trukusias derybas dël institucijø klausimø.

Lisabonos sutartimi ávedama dabartiniø ES ir EB sutarèiø pataisø,taèiau visos iðtisai jos nekeièiamos. Lisabonos sutartis suteiks Sàjun-gai teisiná pagrindà ir priemones, reikalingas ateities problemoms spræs-ti ir pilieèiø poreikiams tenkinti.

1. Demokratiðkesnë ir skaidri Europa, didesnis Europos Parlamentoir valstybiø nariø parlamentø vaidmuo, daugiau galimybiø pilie-èiams iðsakyti savo nuomonæ ir aiðkesnës funkcijos Europos ir vals-tybiø nariø lygmeniu.� Didesnis Europos Parlamento vaidmuo. ES pilieèiø tiesiogiai ren-

kamas Europos Parlamentas ágis naujø svarbiø galiø priimant ES

75

teisës aktus, tvirtinant ES biudþetà ir sudarant tarptautinius su-sitarimus. Dël platesnio bendro sprendimo procedûros taikymovalstybëms narëms atstovaujantis Europos Parlamentas svarstantdaugelio srièiø teisës aktus ágyja toká patá sprendþiamàjá balsàkaip ir Taryba.

� Didesnis valstybiø nariø parlamentø vaidmuo. Valstybiø nariøparlamentai turës daugiau galimybiø ásitraukti á ES veiklà, ypaèdël naujojo kontrolës mechanizmo, kuris suteiks galimybæ pri-þiûrëti, kad Sàjunga imtøsi veiksmø tik tada, kai norimà rezul-tatà galima geriau pasiekti veikiant ES mastu (subsidiarumas).Dël to ir dël didesnio Europos Parlamento vaidmens sustiprësdemokratija ir padidës Sàjungos veiksmø teisëtumas.

� Svaresnis pilieèiø balsas. Pilieèiø iniciatyvoje numatyta, kad vie-nas milijonas keliø valstybiø nariø pilieèiø gali pareikalauti, kadKomisija pateiktø naujø teisës aktø siûlymø.

� Sàjungos subjektø funkcijos. Valstybiø nariø ir Europos Sàjun-gos santykiai bus aiðkesni, nes bus apibrëþta jø kompetencija.

� Iðstojimas ið Sàjungos. Lisabonos sutartyje pirmà kartà aiðkiai pri-paþástama galimybë valstybei narei iðstoti ið Europos Sàjungos.

2. Veiksmingesnë Europa, paprastesnë darbo tvarka ir balsavimo tai-syklës, supaprastintos ir ðiuolaikinës institucijos 27 valstybiø nariøEuropos Sàjungai, geresnës galimybës veikti svarbiausiø Sàjungosprioritetø srityse.� Veiksmingas ir efektyvus sprendimø priëmimas. Sprendimø pri-

ëmimas kvalifikuota balsø dauguma Taryboje bus taikomas nau-jose politikos srityse, nes tokiu bûdu sprendimai bus priimamisparèiau ir sklandþiau. Nuo 2014 m. kvalifikuotà balsø daugu-mà sudarys dvejopa valstybiø nariø ir gyventojø dauguma, sim-bolizuojanti dvejopà Sàjungos teisëtumà. Dvejopa dauguma buslaikoma pasiekta, jeigu sprendimui pritars 55 % valstybiø na-riø, atstovaujanèiø ne maþiau kaip 65 % Sàjungos gyventojø.

� Stabilesnis ir paprastesnis institucinis pagrindas. Lisabonos su-tartimi ásteigiamos dvejiems su puse metø renkamo Europos Ta-rybos pirmininko pareigos, sukuriamas tiesioginis Komisijos pir-mininko skyrimo ir Europos Parlamento rinkimø ryðys, numa-

76

toma nauja bûsimojo Europos Parlamento struktûra, nustatomosaiðkesnës platesnio bendradarbiavimo taisyklës ir finansinës nuo-statos.

� Geresnës europieèiø gyvenimo sàlygos. Lisabonos sutartimi pa-gerinamos ES galimybës veikti keliose ðiandienos Sàjungai ir pi-lieèiams svarbiausiose srityse, visø pirma laisvës, saugumo ir tei-singumo srityse, pavyzdþiui, kovojant su terorizmu ir nusikals-tamumu. ES taip pat galës geriau veikti energetikos, visuome-nës sveikatos, civilinës saugos, kovos su klimato kaita, bendro-jo intereso paslaugø, moksliniø tyrimø, erdvës, teritorijø san-glaudos, prekybos, humanitarinës pagalbos, sporto, turizmo, ad-ministracinio bendradarbiavimo ir kitose politikos srityse.

3. Teisiø ir vertybiø, laisvës, solidarumo ir saugumo Europa, kuriojeskleidþiamos Sàjungos vertybës, á pirminæ Europos teisæ átraukia-ma Pagrindiniø teisiø chartija, numatomi nauji solidarumo mecha-nizmai ir uþtikrinama geresnë Europos pilieèiø apsauga.� Demokratinës vertybës. Lisabonos sutartyje iðsamiai ir grieþtai

apibrëþiamos pamatinës Sàjungos vertybës ir tikslai. Ðios verty-bës � tai ðvyturys Europos pilieèiams ir pavyzdys to, kà Europagali pasiûlyti savo partneriams pasaulyje.

� Pilieèiø teisës ir Pagrindiniø teisiø chartija. Lisabonos sutartimiiðsaugomos dabartinës teisës ir átvirtinama naujø. Visø pirma jagarantuojamos Pagrindiniø teisiø chartijoje apibrëþtos laisvës irprincipai, o Chartijos nuostatos, susijusios su pilietinëmis, poli-tinëmis, ekonominëmis ir socialinëmis teisëmis, tampa teisiðkaiápareigojanèios.

� Europos pilieèiø laisvës. Lisabonos sutartimi iðsaugomos ir su-tvirtinamos keturios laisvës ir Europos pilieèiø politinë, ekono-minë bei socialinë laisvë.

� Valstybiø nariø solidarumas. Lisabonos sutartyje numatyta, kadSàjunga ir valstybës narës veiks bendrai ir solidariai, jeigu prieðkurià nors valstybæ naræ bûtø ávykdytas teroristinis iðpuolis arji nukentëtø nuo gamtos arba þmogaus sukeltos katastrofos. Taippat pabrëþiamas solidarumas energetikos srityje.

� Didesnis bendras saugumas. Europos Sàjunga ágis daugiau tei-siø veikti laisvës, saugumo ir teisingumo srityje, todël galës ge-

77

riau kovoti su nusikalstamumu ir terorizmu. Naujomis civilinæsaugà, humanitarinæ pagalbà ir visuomenës sveikatà reglamen-tuojanèiomis nuostatomis taip pat siekiama stiprinti Europos Sà-jungos gebëjimus kovoti su grësme Europos pilieèiø saugumui.

4. Svarbus Europos vaidmuo pasaulinëje arenoje bus uþtikrintas su-telkus Europos iðorës politikos priemones, kuriant ir tvirtinant naujøkrypèiø politikà. Lisabonos sutartimi Europai bus suteikti aiðkûs ága-liojimai bendradarbiaujant su partneriais pasaulyje. Europos inte-resams bei vertybëms pasaulyje ginti ir skleisti bus pasitelkti Euro-pos ekonominiai, humanitariniai, politiniai ir diplomatiniai prana-ðumai, nepaþeidþiant valstybiø nariø ypatingø uþsienio reikalø sri-ties interesø.� Naujas Vyriausiasis Sàjungos uþsienio ir saugumo politikos ága-

liotinis, kartu einantis ir Europos Komisijos pirmininko pavaduo-tojo pareigas, sustiprins ES iðorës veiklos poveiká bei padidinsjos nuoseklumà ir regimumà.

� Naujoji Europos iðorës veiksmø tarnyba talkins Vyriausiajam ága-liotiniui.

� Europos Sàjungos kaip vieno juridinio asmens statusas sustip-rins ES derybines galias, todël jos veikla pasaulinëje arenoje busdar efektyvesnë, treèiosioms ðalims ir tarptautinëms organizaci-joms Sàjunga bus aiðkesnis partneris.

� Formuojant naujàjà Europos saugumo ir gynybos politikà ir to-liau bus taikoma speciali sprendimø priëmimo tvarka, bet kar-tu bus sudarytos sàlygos glaudþiau bendradarbiauti maþesneivalstybiø nariø grupei.

Ðaltinis: Internetinë prieiga: http://europa.eu/lisbon_treaty/glance/index_lt.htm

K l a u s i m a i i r u þ d u o t y s :1. Kokios dabartiniø ES ir EB sutarèiø pataisos ávedamos Lisabonos su-

tartimi?2. Kà, pasak Lisabonos sutarties, reiðkia demokratiðkesnë ir skaidri Euro-

pa? Atsakymà pagráskite.3. Kà reiðkia terminas veiksmingesnë Europa? Atsakymà argumentuo-

kite.

78

4. Kaip suprantate pasakymà Teisiø ir vertybiø, laisvës, solidarumo ir sau-gumo Europa? Atsakymà argumentuokite.

5. Koks Europos vaidmuo �numatytas� pasaulinëje arenoje?

D a l i j a m o j i m e d þ i a g a N r . 3Po 50 metø

Globalizacijos procesai pakeitë politiná pasaulio þemëlapá. Turkija taipir neástojo á Europos Sàjungà. Aplink jà islamo ðalys susivienijo á Ðven-tàjà Islamo Respublikà. JAV iðsiplëtë ir uþëmë Pietø Amerikà. Austra-lija susijungë su Naujàja Zelandija, Japonija, Indija ir tapo neutraliavalstybe. Negalëdama apsiginti nuo islamiðkojo radikalizmo, ES trans-formavosi. Susikûrë Eurazijos Sàjunga (toliau EAS), á kurià áëjo visossenosios ES ðalys, Baltarusija, Ukraina, Moldova, Gruzija, Armënija,Rusija, Mongolija, Kinija. Naujasis valstybinis darinys tapo didþiausiaspasaulyje. Jame iðnyko nacionaliniai teritorijø pavadinimai. LietuvosSeimas pirma laiko priëmë EAS konstitucijà. Pagrindiniame ðalies ásta-tyme áteisinta unitarinë valstybë, pilieèio paþymëjime nebeliko tauty-bës, valstybinëmis tapo rusø, anglø, kinø kalbos.

Ðiaulieèiai gyvena 2134-ojoje apygardoje, kurios centru tapoRygðiauliai. Tai � dipolis � uostas, turintis penkis milijonus gyventojø.Ðiauliais pavadintas vienas ið ðio miesto mikrorajonø. Pastarojo gyven-tojai á centrà gali greitai nuvykti metro atðaka: Ðiauliai � Joniðkis � Jel-gava � Ryga. Atðilus klimatui, vanduo nuplovë Klaipëdà, Palangà, Ne-ringà ir pasistûmëjo sausuma per 60 kilometrø. Baltijos jûra skalaujaPlungës krantus. Rygðiauliai tapo stambiausiu uostu buvusioje Lietu-vos teritorijoje, á miestà nepaliaujamai plûsta investicijos. Eurazijos Sà-jungoje cirkuliuoja nauja valiuta � euroaziai, pakeitæ devalvuotus eu-rus. Pastarieji savo vietà uþleido labai gëdingomis sàlygomis. Tûkstantiseurø buvo keièiama á vienà euroazá.

Latviai, estai iðnyko, o lietuviai tapo tautine maþuma, átraukta áretø tautø Raudonàjà knygà. 2134-osios apygardos nacionaliniu valgiutapo pica ir hamburgeris, o gërimu � ryþiø degtinë. Valgoma lazde-lëmis, nes ðakutë � atgyvena. Niekas nebeaugina bulviø. Jas pakeitë

79

ryþiai. Tiesa, Rygðiauliuose lietuviø istorijos muziejaus �Auðra� resto-ranëlyje galima paskanauti jau beveik pamirðtø cepelinø, vëdarø,bulviø plokðtainio.

Pasikeitë Eurazijos Sàjungos ðvietimo sistema. Pradinëse mokyk-lose vaikai nemokamai gali mokytis kinø, anglø bei rusø kalbomis.�Auðros� muziejuje veikia sekmadieninë lietuviðka mokykla, kuriojemokytojauja kaþkada buvusio Ðiauliø universiteto absolventai, taip irnesugebëjæ prisitaikyti globaliame pasaulyje. Gimnazijose, pagrindi-nëse ir aukðtosiose mokyklose, kolegijose vyrauja valstybinës kinø,anglø, rusø kalbos. Ðiauliø universitetas taip pat transformavosi. Jistapo Rygos universiteto filialu bei aptarnauja 2134 apygardos pieti-nës dalies, besibaigianèios ties Minskvilniu, jaunimà. Èia studentaitaip pat mokosi valstybinëmis kalbomis. Ðiauliø mikrorajone iðliko tikHumanitarinis fakultetas, nes kitas specialybes jaunimas vyksta stu-dijuoti á Jelgavos ar Rygos mikrorajonus. Fakultete planuojama ákurtinaujà klasikinës filologijos katedrà. Joje bus galima studijuoti miru-sias (lotynø, senovës slavø, estø, latviø, ukrainø, baltarusiø) bei mirð-tanèias (lenkø, vokieèiø, prancûzø, italø, èekø, ðvedø, lietuviø ir kt.)kalbas.

Daliai skaitytojø iðkils klausimas, ar riebaus gyvenimo auka ne perdidelë? Nesusipratëliams atsakau, kad tiesiog buvo bûtina paaukoti lie-tuvybæ uþ galimybæ gyventi didþiausioje pasaulio valstybëje, bûti pa-stebëtiems, naudotis pigiais rusiðkais energetiniais iðtekliais. Argi neðaunu, kad ðiandieninë ÐU studentë, po 50 metø tapusi moèiute, savodraugei girsis, jog jos anûkas jau besimokydamas 1 klasëje pramokopirmøjø kinø hieroglifø?Arûnas Gumuliauskas. Po 50 metø. Ðaltinis: http://www.su.lt/article/articleview/3480/1/982/

K l a u s i m a i i r u þ d u o t y s :1. Ar pritariate A. Gumuliausko iðsakytoms idëjoms? Atsakymà argu-

mentuokite.2. Kokia, jûsø nuomone, bus Europa po 50 metø? Savo atsakymus

trumpai uþraðykite atskirame lape ir pristatykite klasei. Galite iliust-ruoti simboliais ir pieðiniais.

80

Pamoka Nr. 8


Europos diena

P a m o k o s t i k s l a s :Sukurti projektà, skirtà Europos dienai paþymëti (tai gali bûti rengi-nys, konkursas, akcija ar kt.).

P r i e m o n ë s :� A3 formato popieriaus lapai.� Raðymo priemonës.

P a m o k o s e i g a1. Pamokos tikslo pristatymas.

Pristatykite mokiniams pamokos tikslà.

2. Darbas komandose.A. Papasakokite mokiniams, kaip atsirado Europos diena (þr. Þody-

nëlá).B. Suskirstykite klasæ á kelias grupeles po 5�6 mokinius. Iðdalykite

kiekvienai grupei po skirtingà raðymo priemonæ. Papraðykite,kad mokiniai grupëse padiskutuotø ir uþraðytø idëjas, kaip bû-tø galima paþymëti Europos dienà mokykloje.

81

C. Papraðykite, kad kiekviena mokiniø grupë ið kà tik uþraðytø idë-jø iðsirinktø labiausiai patikusias ir sukurtø projektà. Iðdalykitegrupëms dalijamosios medþiagos lapus ir papraðykite juos uþ-pildyti. Projektø raðymui galite skirti 1�2 pamokas.

D. Konsultuokite mokiniø grupes kûrybinio proceso metu. Skatin-kite mokinius raðyti realistiðkus ir praktiðkai ágyvendinamusprojektus.

E. Papraðykite kiekvienos grupës pristatyti savo projektà. Balsuo-dami mokiniai tegul iðsirenka labiausiai patikusá projektà ir kartusu klase já ágyvendina.

3. Pamokos apibendrinimas.Apibendrinkite pamokà. Ágyvendinæ pasirinktà projektà, nepamirð-kite refleksijos.

Þ o d y n ë l i s

Europos diena. Savo kalendoriuje ar kitur tikriausiai pastebëjote, kadgeguþës 9 d. yra Europos diena, ir galbût jums net kilo klausimas, ko-dël ji tokia svarbi.

Turbût tik nedaugelis Europos gyventojø þino, kad 1950 m. gegu-þës 9 d. buvo þengtas pirmasis þingsnis Europos Sàjungos sukûrimolink.

Tà dienà Paryþiuje visà Europà apëmusios Treèiojo pasaulinio ka-ro grësmës akivaizdoje Prancûzijos uþsienio reikalø ministras RoberasÐumanas tarptautinës spaudos atstovams perskaitë deklaracijà, kurio-je Prancûzija, Vokietija ir kitos Europos ðalys raginamos sutelkti savoangliø ir plieno gamybà ir taip �sukurti pirmà ir konkretø Europos fe-deracijos pagrindà�. [...]

Taigi viskas prasidëjo tà dienà. Todël 1985 m. ES vadovø aukðèiau-siojo lygio susitikime Milane buvo nuspræsta geguþës 9 d. ðvæsti Eu-ropos dienà. [...]Ðaltinis: internetinë prieiga: http://europa.eu/abc/symbols/9-may/euday_lt.htm

82


D a l i j a m o j i m e d þ i a g a N r . 1Projekto rengimo lapas

Europos diena mokykloje

Projekto pavadinimas: ...................................................................................................Projekto tikslas ir uþdaviniai: .......................................................................................Laukiamas rezultatas: ....................................................................................................Projekto dalyviai: ........................................................................................................................................................................................................................................................Projekto partneriai: .....................................................................................................................................................................................................................................................Projekto ágyvendinimo data ir vieta: .........................................................................

Projekto ágyvendinimo etapai:

Veiksmas Data ir vieta Atsakingas

Pvz. Pasirengimas 2008 m. balandis, mokykla Vardas Pavardenispieðiniø konkursuiEuropos dienai paminëti

Numatomas projekto biudþetas:

Iðlaidos Pagrindimas Bendra suma

Pvz. Kopijavimas 100 p. x 0,10 Lt = 10 Lt 10 Lt

83

Naudingos nuorodos mokytojui

EUROPA � Europos Sàjungos portalashttp://europa.eu/index_lt.htm

Svetainëje pateikiama informacijos apie Europos Sajungos institucijas, jos is-torijà, pilieèiø teises ir kt. Ji suskirstyta pagal temas. Kiekviena tema turi pote-má. Atsiþvelgiant á temà, galima suþinoti apie politikos kryptis, veiklà, finansa-vimà, ádarbinimà, leidinius, paslaugas ir naujienas. Dalis informacijos nekin-tama, jà galima skaityti visomis oficialiosiomis kalbomis. Tam tikrø daliø turi-nys periodiðkai keièiamas ir gali bûti iðverstas á maþiau kalbø.

Tokia pati kalbø padëtis yra ir daugelyje iðoriniø puslapiø � nuorodas á juosrasite narðydami ðioje interneto svetainëje.

Europos Komisijos atstovybë Lietuvojehttp://ec.europa.eu/lietuva/news_hp/index_lt.htm

Svetainëje pateikiama informacijos apie Europos Komisijos atstovybës Lietu-voje veiklà, ágyvendinamus projektus; daug naudingos informacijos jaunimuiir mokytojams; apie ES tinklà; informacinio centro darbà ir paslaugas; Euro-pos Sàjungà.

Europa. Mokytojø kampelishttp://europa.eu/teachers-corner/index_lt.htm

Svetainëje pateikiama ádomios mokomosios medþiagos apie Europos Sàjun-gà skirtingoms mokiniø amþiaus grupëms. Iðties tai neiðsenkantis mokymo me-dþiagos apie Europà ðaltinis. Mokiniams skirtà medþiagà apie Europos Sàjun-gà ir jos politikos sritis parengë ávairios ES institucijos, kitos vyriausybinës irnevyriausybinës ástaigos.

Ðiose svetainëse, lankstinukuose, knygose, þemëlapiuose ir plakatuose aið-kinama, kas yra ES ir kaip ji veikia. Nagrinëjama daugelis aktualiø nûdienosklausimø ir uþdaviniø, pavyzdþiui, kà daryti, kad apsaugotume aplinkà? Kaipgyventi drauge uþtikrinant taikà ir saugumà?

Èia rasite ne tik ádomios ir pagal amþiaus grupes parengtos mokymo me-dþiagos ar konkreèios informacijos apie Europos istorijà ar pilietiðkumà, bet iratsakymø á praktinius klausimus, pavyzdþiui, kaip sumaþinti energijos suvar-tojimà.

IDËJOS ISTORIJOS PAMOKOMSPagal dokumentiná filmà

�Paèios keisèiausios sàjungos istorija�

2009 09 01Iðleido leidykla �Eugrimas�, Kalvarijø g. 98-42, LT-08211 Vilnius

Tel./faks. (8~5) 273 39 55, [email protected], www.eugrimas.ltSpausdino AB �Au�ra�, Vytauto pr. 23, LT-44352 Kaunas

Id-06 Idëjos istorijos pamokoms : pagal dokumentiná filmà �Paèioskeisèiausios sàjungos istorija� / parengë Laimutis Deveikis. � Vil-nius : Eugrimas, 2009. � 83 p.

ISBN 978-9955-790-60-0

Mokytojo knygoje pateikiami 7 konkretûs XX a. antrosios pusës pasaulio, Eu-ropos ir Lietuvos istorijos pateikimo bûdai naudojant dokumentiná filmà �Paèioskeisèiausios sàjungos istorija�. Kiekvienai pamokai suformuluotas tikslas, nurody-tos galimos naudoti papildomos priemonës, pateikta didaktiniø idëjø, kaip geriauorganizuoti pokalbá ar bendrà mokiniø darbà per pamokas, ádëta dokumentø ið-traukø, uþduoèiø ir klausimø, padësianèiø paávairinti darbà klasëje. Þodynëlyje �svarbiausi istoriniai ávykiai, kai kurie terminai ir asmenybës.

Skiriama bendrojo lavinimo mokyklø 10�12 klasiø istorijos mokytojams.

UDK 372.893

Documents

Laimutis Deveikis Gediminas Vitkus - ec.europa.eu · Istorijos mokytojo eksperto LaimuŁio Deveikio parengtos idºjos is-torijos pamokoms ir asmeninºs Æþvalgos papildo tai, kas