Upload
diena-media-news
View
254
Download
7
Embed Size (px)
DESCRIPTION
3p. Vytautoliaudanskiofotomontažas klebonasV.Viktoravičiusįsitikinęs,jognereikianorėti,kadbažnyčiosiškiltųtaipsparčiai,kaipko mercinėspatalpos. „Jei nesilaikysime Kelių eismo taisyklių, prisikėlimo stebuklu tikėti neverta.“ Asta Dykovienė Pamažu: Uostamiesčio prekybos centrai veiks net ir per šventes, tik šiek tiek trumpiau. Šeštadienį žada dirbti ir Senasis ir Naujasis turgūs. Asta Aleksėjūnaitė Kaina 1,60 Lt
Citation preview
As ta Dy ko vie nė[email protected]
Ieš ko jo vie tos me če teiUr ba nis ti nės plėt ros de par ta mento di rek to rius Kas ty tis Ma ci jauskas tvir ti no, kad anks čiau lei dimas sta ty bai bu vo iš duo da mas 10 me tų. Da bar lei di mų ga lio ji mo termi nai ne be ri bo ja mi.
To dėl sta ty bų tem pus le mia ekono mi nė si tua ci ja bei pro jek to dy dis. „Vi siems no ri si, kad grei čiau bū tų pa sta ty ta. Bet, kal bant apie baž nyčias, tai – su bti lus klau si mas, ku rio ne la bai kas no ri lies ti“, – pa ste bė jo K.Ma ci jaus kas.
As ta Alek sė jū nai tė[email protected]
Uos ta mies čio pre ky bos cent rai veiks net ir per šven tes, tik šiek tiek trum piau. Šeš ta die nį ža da dirb ti ir Se na sis ir Nau ja sis tur gūs.
Pir mą ją Ve ly kų die ną, sek ma die nį, abi tur ga vie tės dirbs, ta čiau va landa trum piau. Įp ras tai mies to turga vie tės dir ba nuo 7 iki 17 val.
Dau gy bė smul kių įmo nė lių ir par duo tu vių ža da dirb ti tik ant rąją Ve ly kų die ną.
Dar bo lai ko nu ta rė ne ko re guo ti „Iki“ ir „Ri mi“ pre ky bos cent rai.
Pir mą ją Ve ly kų die ną iš 127 vi soje ša ly je esan čių „Nor fos“ par duotu vių 38 veiks su trum pin tu dar bo lai ku – nuo 9 iki 17 val., o ba landžio 9 d. vi si „Nor fos“ pre ky bos cent rai dirbs nuo 9 val. Klai pė doje sek ma die nį veiks tik Tai kos prospek to pra džio je esan ti par duo tu vė.
Balandžio 9 d., pirmadienį, laikraštis neišeis. Kitas dienraščio numeris – balandžio 10 d. – antradienį.
2
3p.
„Jei ne si lai ky si me Ke lių eis mo tai syk lių, pri si kė li mo ste buk lu ti kė ti ne ver ta.“
Pre kei viai triūs ir per Ve ly kas
4
balandžio7,2012nr.82(19383) www.kl.lt
D.Gry baus kai tė ve ta vo At lie kų tvar ky mo įsta ty mo pa tai sas, ku rios bū tų at vė ru sios ke lią mo no po li joms. Lietuva 7p. Kaina 1,60 Lt
KlaipėdosmerasVytautas
GrubliauskasįžvelgėryšįtarpVelykųirsaugausvairavimoypatumų.
Pa ma žu: � klebonasV.Viktoravičiusįsitikinęs,jognereikianorėti,kadbažnyčiosiškiltųtaipsparčiai,kaipkomercinėspatalpos. Vytautoliaudanskiofotomontažas
Mies te stin ga baž ny čių?Stra te gi niuo se Klaipė dos pla nuo se nau jų baž ny čių sta ty bos ne nu maty tos. Esą nė viena re li gi nė bendruo me nė ne pa reiškė to kio pa gei da vimo. Juo lab kad kai ku rių dar ne prik lauso my bės at kū ri mo pra džio je pra dė tų sta ty ti mal dos namų ne pa vyks ta pabaig ti iki šiol.
2
miestas
1 Pir ma die nį, ant rą ją Vely kų die ną, dirbs vi
sos šio tink lo par duo tu vės, ta čiau trum pes niu gra fi ku.
„Ma xi mos“ pre ky bos cent rai uos ta mies ty je sek ma die nį dirbs va lan da ar dviem va lan do mis trum piau.
Dar bo lai ko ne keis Ši lu tės plen te esan ti par duo tu vė, iki 22 val. dirbs ma žiau siai sep ty nios šio tink lo par duo tu vės.
Pre ky bos cent re „Ak ro po lis“ esan ti šio tink lo par duo tu vė sekma die nį dirbs iki 22 val. Pir madie nį vi sos šio tink lo par duo tu vės veiks įpras tu gra fi ku.
šešTADIeNIS, bAlANDžIo 7, 2012
Pa mal dos
Tri jų met rų il gio kry žių pe rim da vo vis ki ti jį ne šti pa siry žę klai pė die čiai.
Mieli ir brangûs klaipëdieèiai,sveikindami vieni kitus, mums brangius ir artimus þmones, nuos-tabiausios ir paèios ðviesiausios metø ðventës - Ðventøjø Velykø proga, daþnokai tariame skambius ir ámantrius sveikinimø, lin-këjimø þodþius, virstanèius bedvasëmis citatø tiradomis.
Taèiau giliu mano ásitikinimu, Didþioji Tiesa glûdi paprasta-me, nesuvaidintame þmogiðkajame nuoðirdume, kurio taip pasi-gendame kasdienybës lëkime.
Tad ir leiskite palinkëti jums, mieli klaipëdieèiai, to, ko nuoðir-dþiai linkiu savo mylimai ðeimai ir mano sielai bei ðirdþiai bran-giems þmonëms:
- Vilties, kad tikrai dar ne viskà praradome,- Tikëjimo, kad ieðkant drauge tikrai galime surasti tai, kas
atrodë beviltiðkai prarasta, uþpildo mûsø ðirdis Meile, kuri vie-nintelë nugali viskà.
Patikëkime tuo patys ir tuomet tuo patikës tie, kurie mums ar-timi ir brangûs, ir tik tada Prisikëlimas taps tuo tikruoju stebu-klu, kurio taip viltingai laukiame.
Su ðviesia Ðv. Velykø viltimi,Vytautas Grubliauskas, klaipëdieèiø meras.
Dai va Ja naus kai tė[email protected]
Trys Ve ly kų šven čių die nos bus įtemp tas dar by me tis po li ci ninkams, ku rie ža da su stip rin ti patru lia vi mą ne tik Klai pė dos gat vėse bet ir už mies čio ke liuo se. Pra neša ma, kad ir pa tys pa rei gū nai bus kont ro liuo ja mi.
Sus tip rin ti eis mo kont ro lę per tris lais vas nuo dar bo die nas po li ci ja ža da vi so je Lie tu vo je.
Klai pė dos ke lių po li ci jos biu ro vir ši nin kas Ra mū nas Ši dei kis ne
Šven tės: �� jei�per�Ve�ly�kas�klai�pė�die�čiai�pri�trūk�tų�kiau�ši�nių,�jų�bus�ga�li�ma�įsi�gy�ti�ir�par�duo�tu�vė�se,�ir�tur�gu�je.�� Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.
Pre kei viai triūs ir per Ve ly kas
Ve ly kų sek ma die nį pra mo gų cent ruo se „Ak ro po lis“ dirbs tik „Ma xi ma“, par duo tu vė, vais ti nė ir lais va lai kio pra mo gų tei kė jai.
Ka vi nės ir pra mo gų cent rai sekma die nį „Ak ro po ly je“ pra dės veikti nuo 12 val. ir dirbs iki 22 val. Šiame pre ky bos cent re esan ti vais ti nė dirbs nuo 10 iki 19 val.
Ant rą ją Ve ly kų die ną, pir ma dienį, ša lies „Ak ro po liai“ dirbs įprastu gra fi ku.
Už sie nio lie tu viai džiū gau ja, kad, skir tin gai nei Lie tu vo je, dau ge ly je Va ka rų Eu ro pos ša lių Ve ly kos bus šven čia mos ko ne sa vai tę.
Ai ri jo je, Ang li jo je, Nor ve gi jo je, ki to se ša ly se dėl lais va die nių su sida ro 5–6 die nų lai ko tar pis.
Pa vyz džiui, Ai ri jo je ofi cia lios lais vos die nos yra ba lan džio 6–9 d. Nor ve gi jo je Ve ly kos šven čia mos jau nuo ket vir ta die nio, čia lais vadie niai nuo ba lan džio 5 iki 9.
Olan di jo je lais va die niai nuo balan džio 5 iki 9osios. Vo kie ti joje ne dir ba ma nuo ba lan džio 6 iki 9 die nos.
Is pa ni jo je ne dar bo die na paskelb ta tik ba lan džio 6oji.
Po li ci nin kai žiū rės tvar kosno rė jo at skleis ti, kur, ka da ir kiek pa rei gū nų dirbs per šven tes, tačiau ti ki no, kad po li ci ja ypa tin gą dė me sį skirs vai ruo to jų blai vu mui tik rin ti.
„Pa rei gū nai ste bės ir vai ruo to jų kul tū rą prie vai ro, dau giau dė mesio su lauks vai ruo jan tie ji mo to ciklus bei mo to ro le rius. Be je, bū tent mo to ri nių trans por to prie mo nių vai ruo to jus ke ti na me tik rin ti nevie šo pa tru lia vi mo me tu“, – pasa ko jo R.Ši dei kis.
Sta tis ti ka tei gia, kad il gų jų savait ga lių me tu, pa ly gin ti su įprasto mis poil sio die no mis, pa da ro
Dai va Ja naus kai tė[email protected]
Skir tin gų krikš čio niš kų jų kon fe si jų ti kin tie ji kar tu ne šė kry žių, mel dėsi ir gie do jo šven tas gies mes.
15 val. mi nia klai pė die čių su sirin ko prie Kris taus Ka ra liaus bažny čios Bokš tų gat vė je. Ka ta li kų, evan ge li kų liu te ro nų, sta čia ti kių ku ni gai bei ti kin tie ji po rą va landų mels da mie si, gie do da mi šventas gies mes bei pri si min da mi Jėzaus kan čią vie nin ga pro ce si ja ėjo iki Ma ri jos Tai kos Ka ra lie nės bažny čios Rum piš kės gat vė je.
Kas ke lias de šim tis met rų proce si ja stab te lė da vo, tri jų met rų ilgio kry žių pe rim da vo vis ki ti jį nešti pa si ry žę klai pė die čiai. Šie met pa jaus ti Kris taus kan čią pa no ro ne tik moks lo įstai gų, vi suo me ni nių bei re li gi nių or ga ni za ci jų at sto vai, bet ir mies to po li ti kai.
Pro ce si ja: �� pa�grin�di�nė�mis�mies�to�gat�vė�mis�nu�si�drie�ku�sio�je�pro�ce�si�jo�je�šie�met�bu�vo�gau�su�įvai�rių�krikš�čioniš�kų�kon�fe�si�jų,�skir�tin�go�am�žiaus�bei�tau�ty�bių�ti�kin�čių�jų.�� � Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.
Klai pė die čiai pri si lie tė prie Kris taus kan čiosKe lių tūks tan čių klai pė die čių mi nia Di dįjį penk ta die nį sim bo liš kai pa kar to jo Kryžiaus ke lią ir drau ge ap mąs tė Kris taus kan čią.
Di dį jį šeš ta die nį (ba lan džio 7 d.) Ve lyk nak čio pa mal dos
Ma ri jos Tai kos Ka ra lie nės baž ny �čio je (Rum piš kės g. 6) 21 val.
Kris taus Ka ra liaus baž ny čio je �(Bokš tų g. 10) 20 val.
Šv. Ka zi mie ro baž ny čio je ( Kre tin �gos g. 40) 20 val.
Šv. Bru no no Kver fur tie čio baž ny �čio je (Deb re ce no g. 3) 21 val.
Šv. Juo za po Dar bi nin ko baž ny čio �je (Smil te lės g. 27) 20 val.
Pir mą ją Ve ly kų die ną (ba lan džio 8 d.)
Ma ri jos Tai kos Ka ra lie nės baž ny čio �je 7.30 val. (šv. Mi šias au kos vys ku pas Jo nas Bo ru ta), 10, 12, 18 val.
Kris taus Ka ra liaus baž ny čio je 8.30, �10.30, 12, 18 val.
Šv. Ka zi mie ro baž ny čio je 8, 10.30, �12, 18 val.
Šv. Bru no no Kver fur tie čio baž ny �čio je 7, 9, 11 val.
Šv. Juo za po Dar bi nin ko baž ny čio �je 7.30, 10, 12, 18 val.
Evan ge li kų liu te ro nų baž ny čio je �(Py li mo g. 2) 7, 10 val.
ma ge ro kai dau giau nu si kals ta mų vei kų, ki tų tei sės pa žei di mų, dėl neat sa kin go eis mo da ly vių el ge sio įvyks ta skau džių eis mo ne lai mių.
Per šven tes pa tru liuo jan tys poli ci nin kai ypa tin gą dė me sį skirs ne blai vių as me nų pa si ro dy mo ir al ko ho li nių gė ri mų vie šo sio se vieto se var to ji mo kont ro lei. Ke ti nama su stip rin ti pa tru lia vi mą jau nimo su si bū ri mų ir pa si links mi ni mo vie to se.
Po li ci jos de par ta men tas pra neša, kad sa vait ga lį bus su stip rin ta ir pa čių po li ci jos pa rei gū nų dar bo draus mės kont ro lė.
Pa ke liui prie ei se nos jun gė si vis dau giau žmo nių. Praei viai ra miai ste bė jo veiks mą. Ypač smal sūs buvo mies to tu ris tai.
Ga vė nios me tu, ypač Di dį jį penk ta die nį, vi so pa sau lio ti kin tieji pri si me na Kris taus nuei tą Kan
čios ke lią ir jį at kar to ja sa vo baž nyčio se ar mies tų gat vė se. Po pie žius Be ne dik tas XVI Di dį jį penk ta dienį va do va vo šiai pro ce si jai Ro moje, Ko li zie jaus priei go se.
Klai pė do je to kios ei ty nės sureng tos tre čią kar tą.
Už sie nio lie tu viai džiū gau ja, kad, skirtin gai nei Lie tu voje, dau ge ly je Va ka rų Eu ro pos ša lių Ve lykos bus šven čia mos ko ne sa vai tę.
3
miestas
Va kar „Vik to ri jos“ sie nas iš Nau jojo So do ir S.Šim kaus gat vių pu sių už den gė spe cia liai pa ga min ti tentai su re konst ruo to vieš bu čio vaizdu. Sta tyb vie tei pa do va no ti es tetiš ką vaiz dą nu spren dė vieš bu čio re konst ruk ci jos dar bus at lie kanti bend ro vė „Pa ma rio res tau ra to
rius“. Dau giau nei 1000 kv. metrų plo to už dan ga nuo klai pė diš kių ir mies to sve čių akių ne tik pa slėps vi są sta ty bi nin kų dar bo „vir tu vę“,
Dienos telegrafas
Kvietimus į „Auksinės estrados šou” laimėjo: Kazytė Andrijauskienė, Edita Mejaraitė Zenkevičienė, Vaida Mikutienė, Raimonda Lenkšaitė, Donatas Šunokas, Stasė Švanienė.
Klai pė do je, o ir Lietu vo je, spe cia lis tų tei gi mu, to kio mas to ana lo giš kų ini cia tyvų ne bū ta.
TakoTekspalaukTiKlaipėdainepavykolaimėtiSusisiekimoministerijospaskelbtokonkursogautifinansavimądviračiųtrasųtiesimui.GeriausiaisbuvopripažintiElektrėnųirJonavosprojektai.KlaipėdafinansavimąnorėjogautidviračiųtakuinuoParyžiausKomunosgatvėsikiJonokalnelioįrengti.Joilgis–1,9kilometro.
Klaipėdosuostaskovąperkrovė2,98mln.tkrovinių–1proc.daugiauneipernaituopačiulaikotarpiu.9proc.sumažėjobiriųirsuverstiniųkroviniųkrova,tačiau28,6proc.padidėjoskystųjų.Generaliniųkroviniųšiųmetųkovąbuvomažiau7,5proc.neipernaitąpatįmėnesį.
perkrovėdaugiaukrovinių
pasTaTėginTarinįmarguTįPalangoje,J.Basanavičiausgatvėjepenktadienįpastatytasdidžiausiaspasaulyjegintarinisvelykinismargutis.Joaukštis2m,oplotis1,5m.IšGintaromuziejausatgabentasįspūdingasmargutiskurortobulvarąpuošikiantradienio.PernaijįpagaminomenininkasAlbertasBukauskas.
šešTADIeNIS, bAlANDžIo 7, 2012
„Vik to ri jai“ – bu ta fo ri nis fa sa dasPas to lių sie na apjuos ti re konst ruo jamo „Vik to ri jos“ viešbu čio fa sa dai ju bilie ji niais me tais nega dins Klai pė dos cent ri nės da lies vaiz do.
Už den gė: � klaipėdiečiaiirmiestosvečiainebematyspriepastatotriūsiančiųstatybininkųdarbo„virtuvės“. VytautoLiaudanskionuotr.
bet ir sau gos jud rią mies to dalį nuo dul kių bei triukš mo. Be vi so to, kiek vie nas praei vis aki vaiz džiai ma tys, kaip po re konst ruk ci jos atro dys il gai mies to cent re mer dė jęs sta ti nys.
Deng ti reikš min gus, mies tus rep re zen tuo jan čius ob jek tus jų restau ra vi mo ar re konst ra vi mo me tu, vi suo me nei pa ro dant jau baig ti nį jų vaiz dą, Va ka rų Eu ro po je įpras ta
pra kti ka. Klai pė do je, o ir Lie tu voje, spe cia lis tų tei gi mu, to kio mas to ana lo giš kų ini cia ty vų ne bū ta. Statyb vie tės čia daž niau siai at vi ros ar, ge riau siu at ve ju, den gia mos rek lami nio po bū džio me džia ga.
„Ži no me, jog mies tui šie me tai ju bi lie ji niai ir su lauk si me dau gybės gar bių sve čių, no ri me, kad jie iš si vež tų kuo ge res nį įspū dį apie va ka rie tiš kiau sią Lie tu vos mies
tą“, – sa kė bend ro vės „Pa ma rio res tau ra to rius“ di rek to rius Al das Kliu kas. Jo tei gi mu, nors pa stolių vaiz das mies te lai ko mas ge ru ženk lu, liu di jan čiu eko no mi nį augi mą, ta čiau dar ge riau, jei jis civi li zuo tas. Res tau ra to riai lin kė tų, jog po to kio mis už dan go mis „pasi slėp tų“ Klai pė dos ne puo šian tys pa sta taivai duok liai.
„Klai pė dos“ inf.
As ta Alek sė jū nai tė[email protected]
Uos ta mies čio ke lių po li ci jos biuro pa rei gū nai su kvie tė ma žuo sius klai pė die čius ir jų tė ve lius į ren ginį sau gaus eis mo te ma.
Pa sak pa rei gū nų, ava rin gu mo statis ti ka kiek vie nais me tais au ga.
Ak ci ja: � renginiodalyviaigalėjoapžiūrėtipareigūnų turimą techniką,dalyvautikonkursuoseirviktorinoje. VytautoLiaudanskionuotr.
Sau gaus eis mo mo kė si žais da miPer nai Klai pė dos ap skri ty je įvy ko 858 eis mo įvy kiai, ku riuo se nu kentė jo žmo nės, o žu vo net 26. Šie met nuo me tų pra džios ap skri ty je avari jo se žu vo 6 žmo nės, iš jų 3 – Klaipė dos mies te.
„Jei ne si lai ky si me ke lių eis mo tai syk lių, pri si kė li mo ste buk lu tikė ti ne ver ta“, – šven tės da ly viams sa kė 38erių me tų vai ra vi mo sta žą
tu rin tis Klai pė dos me ras Vy tau tas Grub liaus kas.
Jam ant ri no ir Ma ri jos Tai kos Kara lie nės baž ny čios kle bo nas Vi lius Vik to ra vi čius, lin kė da mas ati du mo ir dė me sin gu mo vie nas ki tam. „Mes ke ly je tu ri me žais ti kaip „Nep tū no“ ko man dos žai dė jai. Tai juk ko man dinis žai di mas, tik pro tin gas vai ra vi mas nu ves į tiks lą“, – sa kė dva si nin kas.
Ma žie ji šven tės da ly viai su si rungė pie ši nių kon kur se, ku rio te ma – „Sau giau sia Klai pė dos gat vė“. Kiti moks lei viai da ly va vo vik to ri no je, kur bu vo ga li ma lai mė ti pra ktiš kus pri zus – at švai tus, švie są at spindin čias lie me nes.
Ren gi ny je da ly va vo ir krep ši nio ko man dos „Nep tū nas“ žai dė jai, po li ci jos sim bo lis šu ne lis Am sis.
Pla nas. Kul tū ros mi nist ras Arū nas Gelū nas sa vo įsa ky mu pa tvir ti no Klai pėdos mies to is to ri nės da lies te ri to ri jos ir ap sau gos zo nos ri bų spe cia lų jį planą. Jis bu vo pra dė tas reng ti 2006 m., sie kiant už tik rin ti šios mies to da lies išsau go ji mą. Spe cia lu sis pla nas kai na vo 212,978 tūkst. li tų.
Stu di jos. Šeš ta die nį Klai pė dos uni versi te to Me nų fa kul te tas kvie čia į at vi rų du rų die ną. 12 val. jo Kon cer tų sa lė je vyks stu di jų pro gra mų pri sta ty mas ir stu den tų kon cer tas, o po jo no rin tieji tu rės ga li my bę ap si lan ky ti ka tedro se, pa bend rau ti su jo se dir ban čiais dės ty to jais.
Mir tys. Va kar Klai pė dos ci vi li nės met ri ka ci jos sky riu je už re gist ruo tos 7 klai pė die čių mir tys. Mi rė Ni na As tapo va (g. 1923 m.), Je li za ve ta No vo jenko (g. 1924 m.), Bro nis la va Ga dei kie nė (g. 1925 m.), Ana to lij Du nin (g. 1930 m.), An ta nas And ri jaus kas (g. 1935 m.), Anelė Ja ni na Kaz laus kie nė (g. 1938 m.), Serge jus Ba go čius (g. 1957 m.).
Lė bar tų ka pi nės. Šian dien lai do ja mi Je li za ve ta No vo jen ko, Al bi nas Strackis, ant ra die nį – Ana to lij Du nin.
Jo niš kės ka pi nės. Šian dien lai do ja mi Ser ge jus Ba go čius, An ta nas And ri jauskas, ant ra die nį – Ni na As ta po va.
Nau ja gi miai. Per sta tis ti nę pa rą pagim dė 15 mo te rų. Gi mė 5 mer gai tės ir 11 ber niu kų (dvy niai).
Grei to ji. Va kar iki 16 val. grei to sios pagal bos me di kai su lau kė 56 iš kvie ti mų. Klai pė die čiai skun dė si krau jo ta kos sutri ki mais, pil vo ir gal vos skaus mais.
1
Skai čiai ir fak tai
Re li gi nių bend ruo me nių ir mal dos na mų skai čiai Lie tu vo je 2011 m.
Ro mos ka ta li kai – 732 baž ny čios, �715 bend ruo me nių, 874 dva si nin kai.
Grai kų apei gų ka ta li kai – 1 baž �ny čia, 4 bend ruo me nės, 3 dva sinin kai.
Evan ge li kai liu te ro nai – 50 baž �ny čių, 53 bend ruo me nės, 23 dvasi nin kai.
Evan ge li kai re for ma tai – 9 baž �ny čios, 15 bend ruo me nių, 7 dva sinin kai.
Or to dok sai (sta čia ti kiai) – 53 mal �dos na mai, 53 bend ruo me nės, 53 dva si nin kai.
Sen ti kiai – 53 mal dos na mai, 61 �bend ruo me nė, 19 dva si nin kų.
Ju dė jai – 3 mal dos na mai, 9 re li gi �nės bend ruo me nės, 3 dva si nin kai.
Mu sul mo nai su ni tai – 5 mal dos �na mai, 7 bend ruo me nės, 7 dva sinin kai.
Ka rai mai – 2 mal dos na mai, 1 �bend ruo me nė, 1 dva si nin kas.
Šal ti nis www.stat.gov.lt
4
miestasšešTADIeNIS, bAlANDžIo 7, 2012
Esą daug kam už kliū va jau dau ge lį me tų ne pa
bai gia ma Ka zi mie ro baž ny čia. Ypač ste bi na pa sta to dy džiai, nes bū tent to dėl ne pa vyks ta jo pa baig ti.
„Ir vi siems ky la klau si mas, ar rei kė jo to kio mil ži niš ko sta ti nio. Dau ge liui už kliū va ir tas bokš tas, sa ko, krei vas. Iš tie sų, tai jis nė ra krei vas, tik pi ra mi dės for mos, to dėl na tū ra lu, kad vi zua liai at ro do kreivas“, – pa sa ko jo K.Ma ci jaus kas.
Ur ba nis ti nės plėt ros de parta men to va do vas pa brė žė, kad mies to stra te gi nia me pla ne nau jų baž ny čių sta ty mas Klai pė do je nenu ma ty tas.
Esą yra pa ruoš ti mies to lie taus nuo te kų ka na li za ci jų, ge le žin kelių, de ga li nių iš dės ty mo spe cia lieji pla nai, bet baž ny čių sta ty boms to kio pla no nė ra.
„Baž ny čių spe cia laus pla no nepa ren gė me ir ne reng si me, nes nebu vo to kio po rei kio. Ka ta li kai lyg ir ne be no ri dau giau mal dos na mų mies te. Tik mu sul mo nai ieš ko jo vie tos me če tės sta ty bai“, – tvir tino K.Ma ci jaus kas.
Ne pre ky bos cent rasKlai pė dos Ma ri jos Tai kos Ka ra lienės pa ra pi jos kle bo nas Vi lius Vikto ra vi čius tu ri kont rar gu men tų, ko dėl taip il gai už trun ka baž ny čių sta ty bos uos ta mies ty je. Esą tai – vi sos bend ruo me nės bend ras reika las.
„Anks čiau di di kai fi nan suo davo baž ny čių sta ty bas, kad žmonės bū tų tvir ti mo ra liš kai. Taip ir šiais lai kais, jei vers li nin kas no ri tu rė ti są ži nin gą dar buo to ją, tu rėtų pa rem ti baž ny čią. Nes kas yra są ži nė ir kas ją ug do, kas for muoja as me ny bę? Ma nau, kad tai daro baž ny čia“, – įsi ti ki nęs V.Vikto ra vi čius.
Pa sak kle bo no, mal dos na mai sta to mi ne lė tai, o nuo sek liai.
„Gal mes įpra to me gy ven ti varto to jiš kai, čia, da bar ir su pa sko la. Jo kiais am žiais taip ne bū da vo. Juk ta pa ti Pa ry žiaus Not re Da me kated ra ir da bar ne pa baig ta, ir tikriau siai nie ka da ne bus baig ta, nes ją no rė jo pa sta ty ti la bai di de lę, labai pra kil nią, la bai di džią, to kie buvo pla nai“, – tei gė kle bo nas.
Esą Klai pė dos ka ta li kų baž ny čios taip pat bus ka da nors pa baig tos.
Mies te stin ga baž ny čių?
Anks čiau Klai pė doje baž ny čios bu vo sta to mos bend ruome nės po rei kiui, o ne tam, kad pri trauktų nau jų na rių.
Dai nius Eler tas:
Au ko ji mai: �� uos�ta�mies�čio�re�li�gi�nės�bend�ruo�me�nės�ne�pa�jė�gios�fi�nan�siš�kai�pri�si�dė�ti�prie�mal�dų�na�mų�sta�ty�bų.��� Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.
V.Vik to ra vi čius tvir ti na, jog ne reikia no rė ti, kad jos iš kil tų taip sparčiai, kaip ko mer ci nės pa tal pos.
Mal dos na mų ne pa ka koDva si nin kai tei gia stip riai jaučian tys eko no mi nį nuo smukį ša ly je. Ir baž ny čia pa ju to, kad žmo nėms iš gy ven ti ne pap ras tai sun ku, dau ge lis ne be pa jė gia remti ir au ko ti.
Ta čiau ne pri pa žįs ta ma, kad reli gi nės bend ruo me nės, ku rios turė tų iš lai ky ti sa vo mal dos na mus, taip pat pa rem ti ir jų sta ty bą, Klaipė do je nė ra gau sios.
„Kai žmo gui yra pa to gu, ta da jis ir atei na į baž ny čią. Ta ry bi niais lai kais Klai pė do je bu vo vie na bažny čia ir, sa kė, kad pa kaks. Bet nepa ka ko“, – pri si mi nė V.Vik to ra vičius.
Esą Vo kie ti jo je 5 tūkst. gy ven to jų tu ri bū ti vie na baž ny čia. Skai čiuoja ma, kad Klai pė do je – 176 tūkst. gy ven to jų. Čia yra 5 ka ta li kų pa rapi jos, dvi sta čia ti kių, vie na liu te ronų, vie na sen ti kių.
„Mes dar ne sie kia me to baž nyčių skai čiaus 5 tūkst. gy ven to jų. Bet pri si min ki me prieš ka rio Klaipė dą, kur gy ve no 25 tūkst. gy vento jų, o baž ny čių bu vo 8“, – pa stebė jo kle bo nas.
Rė mė val džiaIs to ri kas Dai nius Eler tas pa brė žė, kad prieš ka rį Klai pė dos baž ny čias iš lai kė bend ruo me nė. Evan ge li kų re for ma tų mal dos na mus šiek tiek rė mė vals ty bė, nes Prū si jos val dovas bu vo evan ge li kas re for ma tas, ne liu te ro nas.
Vals ty bė rė mė ir Jo no baž ny čią, nes tai bu vo pa grin di nės kon fesi jos mal dos na mai Klai pė doje. Ka ta li kų bend ruo me nės santy kiai su sa vi val da taip pat bu vo da ly kiš ki.
Tam tik ra ne for ma li pa ra ma tar si bu vo, nors pi ni gų baž ny čioms niekas ne da li jo, tei gia is to ri kai.
„Kai ku riais at ve jais, pa vyz džiui, Jo no baž ny čios bokš tu rū pi no
si uos to val dy ba ir pirk liai. Nes tas bokš tas bu vo rei ka lin gas na vi gaci jai, kaip orien ty ras“, – pa sa kojo D.Eler tas.
Vie nin te lė leng va ta iš vals ty bės baž ny čioms šian dien, jei jos nė ra pa vel do ob jek tai, – pa nau dai sutei kia ma že mė.
„Už že mę mo kes čių ne mo ka nė vie nos kon fe si jos mal dos na mai. Že mės įsta ty me yra nu ma ty ta, kad baž ny čios skly pą gau na pa nau dai, ne nuo mai. Jie for muo ja mi de taliai siais pla nais, jų dy džio įsta tymai ne nu ma to“, – tvir ti no Že mėtvar kos sky riaus ve dė ja Rai mon da Gru žie nė.
Ats ta tys Jo no šven to vę?Is to ri ko D.Eler to tei gi mu, anks čiau Klai pė do je baž ny čios bu vo sta tomos esa mos bend ruo me nės po reikiui, o ne tam, kad pri trauk tų naujų na rių.
„Jei gu tas po rei kis bū tų dar dides nis, baž ny čių bū tų bu vę dar
dau giau. Pa ti baž ny čia orien tavo si į bend ruo me nes dy dį ir pa jėgu mą, nes ne ti kin čių jų, va di namų lais va ma nių, mies te bu vo la bai ne daug“, – tvir ti no is to ri kas.
Ne pai sant to, kad evan ge li kų liu te ro nų bend ruo me nė Klai pėdo je šian dien ne di de lė, vis ne tyla kal bos, kad rei kė tų at sta ty ti Jono baž ny čią.
Nors bend ruo me nės po rei kiams už tek tų ir kop ly tė lės.
Jo no baž ny čios at sta ty mas bū tų ne lo giš kas, ta čiau D.Eler tas ma no ki taip.
„Jo no baž ny čia bu vo ar chi tektū ri nė do mi nan tė mies te, jos vertės yra šiek tiek ki tos ir šian dien“, – tvir ti no is to ri kas.
Pa na šios nuo sta tos lai ko si ir savi val dy bės In ves ti ci jų bei eko nomi kos de par ta men to di rek to rius Ri čar das Zul cas.
Ir pa tei kia Frauen kir che baž nyčios Drez de ne pa vyz dį, ku rios atsta ty mas iš pe le nų kai na vo 180
mln. eu rų: 115 mln. paau ko jo žmonės iš vi so pa sau lio, 65 mln. sky rė vie tos sa vi val da, Sak so ni jos že mės val džia ir vals ty bė.
„Bai gian tis ka rui, vi sas Drez denas bu vo bai siai su nio ko tas, žu vo dau gy bė žmo nių, dau giau sia pabė gė liai iš Ry tų Vo kie ti jos, to dėl Frauen kir che baž ny čia ta po sa votiš ku Drez de no at gi mi mo sim boliu. Su kur ta or ga ni za ci ja, ku ri rūpi no si au kų rin ki mu. Lė šų sky rė vals ty bė, mies tas ir re gio nas, taip pat au ko jo bend ruo me nė“, – pasa ko jo R.Zul cas.
Be veik neį ti kė ti na, kad šis mode lis ga lė tų bū ti at kar to tas Klai pėdo je at sta tant Jo no baž ny čią.
Juo la biau kad mies to stra te giniuo se pla nuo se nei nau jų mal dos na mų sta ty mui, nei se nų at sta tymui vie tos ne nu ma ty tos.
Jau ne kal bant apie fi nan sa vi mą iš vals ty bės ar mies to iž do.
As ta Dy ko vie nė[email protected]
Šven tų vie tų ieš ko ji mai
– So viet me čiu baž ny čios daug kur bu vo už da ry tos. Ni da, jū sų gim ta sis mies tas, ir gi bu vo be mal dos na mų?– Taip, ta ry bi niais lai kais Ni do je ne bu vo baž ny čios. Pa ti pir mo ji Nidos baž ny čia bu vo evan ge li kų liu tero nų, po ka ro iki praė ju sio am žiaus sep tin to de šimt me čio ten mel dė si ir ka ta li kai. Pas kui ją už da rė ir įkūrė Ne rin gos kur šių et nog ra fi nį muzie jų. Jis vei kė iki 1989 me tų. Re ligi nis gy ve ni mas šia me kraš te vy ko tik Klai pė do je, bet ir ten il gą lai ką bu vo tik vie nin te lė Kris taus Ka raliaus baž ny čia.
– Yra te kę kal bė ti su baž nyčios is to ri ku, jis tei gė, kad yra baž ny čių, ku rios ypač trau kia žmo nes, va di na mos „iš melstos vie tos“. Ar yra tie sos, kad kai ku rios baž ny čios il gai niui tik rai įgy ja tą šven tu mo au rą?– Žmo nės pri pran ta prie tam tik ros vie tos. Mal dos vie ta, ypač jei ten jis pra lei džia ne tik Di džią sias šven tes, bet ir sek ma die nius, tam pa miela. Ta čiau ir baž ny čių pa sta tai labai skir tin gi. Vie ni jau kūs, ki ti, priešin gai, net gi er zi nan tys. To dėl la bai svar bu, kad tos nau jos baž ny čios bū tų pa trauk lios, juk tai pir miau sia žmo gaus su si ti ki mo su Die vu vie ta.
– Dir bo te Šiau liuo se Kry žių kal no vie nuo ly ne. Kas žmo nes ten trau kė vi sais lai kais? Ko kia tai vie ta?– Kry žių kal nas – tik rai uni ka li vie ta Lie tu vai ir net vi sam pa sauliui, ta vie ta iš ryš kė jo ir ta po ži noma po Pa lai min to jo Jo no Pau liaus II ap si lan ky mo 1993 me tais. Ta rybi niais me tais Kry žių kal nas įgavo dvi gu bą po zi ci ją. Vi sų pir ma, tai bu vo vie tos žmo nių ti kė ji mo išraiš ka – tuo, kuo jie ti ki, ir ką valdžia drau džia. Tas kry žiaus pa staty mas bu vo ti kė ji mo pa liu di ji mas. Ki tas da ly kas bu vo Die vo pra šymas, kad jis su teik tų Lie tu vai laisvę. Tai bu vo ko va už ti kė ji mą ir už tė vy nės lais vę. To kią pra smę įga vo Kry žių kal nas.
Kre tin gos fe no me nas
– Ste bi na ir pa čios Kre tin gos baž ny čios sak ra lu mas, ta seno vės dva sia, re gis, tven kia si iš pa čių jos po že mių. Jūs ir gi pabrė žė te, kad Kre tin gos baž nyčia ypa tin ga, ko dėl?– Jūs už si mi nė te apie iš mels tas vietas. To kia yra ši baž ny čia. Kre tingo je žmo nės daug mel džia si. Ne galiu sa ky ti, kad per daug. Bet žmo nės čia daž nai lan ko si. Baž ny čia ati dary ta vi są die ną nuo pat anks ty vo ry to iki va ka ro. Kre tin ga tu ri la bai
gi lias re li gi nes tra di ci jas. Tie 400 me tų bro lių pran ciš ko nų bu vi mo čia pa li ko sa vo pėd sa ką.
– Ar bu vo is to ri nis laikotarpis, kai bro lių pran ciš ko nų veik la Kre tin go je nu trū ko?– Tai bu vo so viet me čiu, bet tik iš da lies. Per pir mą ją oku pa ci ją 1940 me tais bro liai bu vo iš vai ky ti, o vienuo ly no tur tas kon fis kuo tas. Vienuo liai vei kė po grin dy je.
– Ar iš li ko apie juos duo menų, ar ži no ma, kas jie to kie, ar jiems pa vy ko iš veng ti repre si jų?– Taip, vi si jie ži no mi. Bet tie broliai, ku rie čia bu vo pa si li kę, bu vo ne ku ni gai. Tik vie nuo liai, be ku ni gystės įšven ti ni mų. Vie nas jų – bro lis Pau lius į pran ciš ko nų or di ną įsto jo dar prieš ka rą ir mi rė 1999 me tais. Kai pra si dė jo ka ras, jis pa si traukė iš vie nuo ly no, bet gy ve no Kretin gos apy lin kė se. Dir bo bat siuviu. Kai bro liai pran ciš ko nai 1989 me tais lapk ri čio 19 die ną su grį žo į Kre tin gą, jis ir gi grį žo į vie nuo ly ną. Se nu įpra ti mu tai sy ti ba tus žmo nės jam ne šė jau į vie nuo ly ną. Jis bu vo ir bi ti nin kas, ne to lie se au gi no bi tes, vi so kius dar bus dir bo. Tie bro liai po grin dy je gy ve no slap tai, at ski rai vie nas nuo ki to, kai ku rie jų dir bo zak ris ti jo nais, vie nas bro lis rep resi jų me tais bu vo baž ny čios var goni nin kas. Vie nuo lių bend ruo me nės gy ve ni mo so viet me čiu ne bu vo, tiek bro liai, tiek ir se se rys pran ciš ko nės gy ve no slap tai.
Krikš čio nių krau jas – stip ry bė
– Kal bant apie bro lių pran ciško nų ir ki tų kan ki nių iš ban dymus ir tuos, ku rie dau gy bę me tų gy ve na tai kos są ly go mis, ku rie iš jų tvir tes ni sa vo ti kė ji me? Ar ga li ma teig ti, kad dau giau kentė ję, la biau su vo kia Die vo es mę, ar bū ti nai rei ka lin ga ta kan čia, kad tai su pras tum?– Juk dar ir šian dien sa ko ma, kad pir mų jų krikš čio nių krau jas yra jų stip ry bė. Ne taip se niai te ko lan kytis La ver no je, kur Šven ta jam Pranciš kui at si vė rė stig mos, ten su tikau vie ną bro lį iš Mek si kos. Te ko pa bend rau ti, jis pa tvir ti no, kad jo ša ly je yra daug pa šau ki mų, tai yra daug žmo nių pa si šven čia Die vo tar nys tei. Jis pa sa ko jo, kad Mek sijo je XIX am žiaus vi du ry je bu vo labai per se kio ja mi krikš čio nys. Ta da daug pran ciš ko nų ir ku ni gų buvo nu žu dy ta. Tai štai, jie ka dai se paau ko jo sa vo gy vy bę už ti kė ji mą,
Tai bus dar bas bend ruo me nei, kitaip ir ne ži nau net, kaip įvar dy ti.
šešTADIeNIS, bAlANDžIo 7, 2012 5šeštadienio interviu
Vi zi ti nė kor te lė
Ge na di jus Li nas Vo dop ja no vas gimė 1973 m. bir že lio 8 d. Ni do je.
Bai gęs vi du ri nę mo kyk lą Ni do je, įsto jo į Ma žes nių jų bro lių vie nuoly ną Kre tin go je.
Nuo 1992 iki 1993 m. at li ko no vi ciatą Ken ne bunk por te, Mei no vals tijo je (JAV).
1993 m. bir že lio 4 d. da vė pir muosius pran ciš ko nų įža dus.
Nuo 1993 iki 1995 m. mo kė si Kauno ku ni gų se mi na ri jo je.
Nuo 1995 iki 2000 m. teo lo gi jos moks lus stu di ja vo Ita li jo je ir 2000 m. ge gu žės 26 d. ga vo teo lo gi jos baka lau ro laips nį.
1996 m. rugp jū čio 15 d. da vė amži nuo sius įža dus, pa si rink da mas pran ciš ko niš ką Li no var dą.
2000 m. lie pos 15 d. bu vo pa šventin tas ku ni gu. In kar di nuo tas Mažes nių jų bro lių Lie tu vos Šven to jo Ka zi mie ro pro vin ci jo je.
2000 m. bu vo pa skir tas Kre tin gos pa ra pi jos vi ka ru.
2001 – 2004 m. ėjo Kre tin gos Viešpa ties Ap reiš ki mo vie nuo ly no gvar di jo no pa rei gas.
2003–2004 m. dir bo Kre tin gos para pi jos kle bo nu.
2004–2007 m. – Šiau lių Kry žių kalno vie nuo ly no gvar di jo nu.
2007–2010 m. ėjo no vi cia to magist ro pa rei gas.
2007 m. iš rink tas Lie tu vos Mažes nių jų bro lių Šven to jo Ka zi miero pro vin ci jos vi ce mi nist ru 2007–2013 m. ka den ci jai.
Nuo 2010 m. ėjo Kre tin gos pa ra pijos kle bo no pa rei gas.
Nuo 2012 m. va sa rio 11 d. pa skir tas Tel šių vys ku pu aug zi lia ru.
Po pie žius pa si rin ko pran ciš ko ną
Tar nys tė: �� G.L.Vo�dop�ja�no�vą�vys�ku�po�pa�rei�goms�nu�spren�dė�pa�skir�ti�Romos�po�pie�žius.�� � Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.
Bro lis pran ciš ko nas Ge na di jus Li nas Vo dop ja no vas ly giai po savai tės bus įšven tin tas į vys ku pus. Tai pa ts jau niau sias vys ku pas Lie tu vo je per vi są Nep rik lau so my bės lai ko tar pį ir ant ra sis, paskir tas iš Pran ciš ko nų bro li jos po vys ku po Pau liaus An ta no Bal
ta kio, ku ris bu vo at sa kin gas už lie tu vių išei vi jos pa ra pi jų dva si nį gy ve ni mą. Tel šių vys ku pui Jo nui Bo ru tai pra šant, bro lis Li nas pa skir tas jo pa gal bi ninku – vys ku pu aug zi lia ru.
o šian dien tu ri me vi so to vai sius. To dėl šian dien ten yra daug pa šauki mų. Ir Pie tų Ko rė jo je ne se niai teko su tik ti vys ku pą iš tos ša lies. Jis pa sa ko jo, kad Ko rė jo je ir gi bu vo didžiu lių per se kio ji mų. Tad ta krikščio nių kan čia ir pra lie tas krau jas už ti kė ji mą, už Jė zų, duo da vai sius.
Apie įža dus ir že mai čių kal bą
– Kal bant apie prie sai ką, apie įža dus, ar tai vien tik žo džiai, ar kur kas dau giau? Ką reiš kia jų su lau žy mas, ar iš vi so įmano ma at pirk ti to kius da ly kus? Juk iš da vys čių ap lin kui daug ir tar p ku ni gų, ir šei mo se. Ką tai reiš kia iš es mės, ar tai vien tik žo džiai?– Prie sai ka ir įža dai – tik rai ne vien žo džiai. Pa vyz džiui, san tuoka. Tai – prie sai ka, įsi pa rei go jimas, kad vi są gy ve ni mą pa si ža di gy ven ti su tuo žmo gu mi. Kai iš tari prie sai ką, tai jau ne bė ra tik žodis ar ofi cia lus ak tas. Prie sai ka yra tai, kai tu už sa vo įža dus ga li atiduo ti gy vy bę. Pa siau ko ti už sa vo ar ti mą ar tė vy nę, už Die vą, ir tada tai jau ne vien tik žo džiai. Santuo kos ke ly je tai – vie nas svarbiau sių da ly kų. Tas pa ts ir įža dai. Tu juos duo di, ne gal vo da mas, kas bus atei ty je. Duo dant įža dus Dievui ir gi to ne ži nai, bet kai pa si žadi, pra šai Die vo ma lo nės, kad tuose įža duo se Die vas pa dė tų gy ven ti kiek vie ną die ną.
– Baž ny ti nė kal ba yra gana sena, per lai ką kei čia si net kai kurių žo džių reikš mės. Ar ten ka ją adap tuo ti, pri tai ky ti da bar tiniam pa sau liui, šiuo lai ki niams žmo nėms?– Ta kal ba pa kan ka mai su pran tama, juk anks čiau mi šios bu vo lai komos lo ty niš kai, pa skui šio se vie to se – že mai tiš kai. Pas kai tau Mo tie jaus Va lan čiaus pa moks lus, ten tai tikrai neį ma no ma nie ko su pras ti.
– Ar pra mo ko te že mai tiš kai gyven da mas Že mai ti jo je?– Ne, neiš mo kau, bet su pran tu.
Pa si rin ki mą nu lė mė as me ny bės
– Jūs pa ts jau nas ap si spren dėte tap ti dva si nin ku. Du žmo nės, pran ciš ko nai bro lis Be ne dik tas ir bro lis As ti jus, bu vo tie, ku rie pa dė jo ap si spręs ti vie nuo lystei. Ta čiau ar bu vo ko kie ki ti mo ty vai šio ke lio pa si rin ki mui, nes tai la bai rim tas ap si sprendi mas?– Tai ne bu vo stai gus ir ne ti kė tas ap si spren di mas. Min tys apie vienuo lio gy ve ni mo ke lią atė jo, kai mo kiau si 10 kla sė je. Su si ti ki mai su ku ni gais, su bro liais pran ciško nais pa dė jo ap si spręs ti. Ir, žino ma, pa ti Kre tin ga, tie at va žiavi mai čia pa li ko be ga li nį ir la bai šil tą įspū dį. Jis iš li kę iki šiol. Tada dar tik at ga vus ne prik lau so mybę, jau bro liai čia gy ve no, mel dė si
ir dir bo. Bend ruo me nė kei tė si. Tai la bai vei kė.
– Ar jums te ko su si tik ti su Palai min tuo ju Jo nu Pau liu mi II ar da bar ti niu po pie žiu mi?– Ti kiuo si, bus pro ga su si tik ti po įšven ti ni mo į vys ku pus apei gų.
– Pap ras tiems žmo nėms, pasau lie čiams ga li te paaiš kin ti, ką reiš kia vys ku po pa rei gos? Juk jūs tik iš Pran ciš ko nų ordi no Lie tu vo je esa te ant ra sis, ku ris taps vys ku pu per vi są Lietuvos is to ri ją. Sa ko ma, būsi te jau niau sias vys ku pas Lietu vo je.– Ži no ma, pir miau sia tai pa rei gos, bet ir vie ta tar nys tei Die vui. Tai yra ir Šven to jo Tė vo kvie ti mas, jo pra ma ty mas. Šven ta sis Tė vas visus šiuos rei ka lus ir tvar ko. Tai bus dar bas bend ruo me nei, ki taip ir neži nau net kaip įvar dy ti.
sportas
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 600. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
ISSN 1392-558X http://kl.lt© 2007 „Diena Media News“Labdarių g. 8, 01120 VilniusTel. (8 5) 262 4242,„Klaipėdos“ laikraščio redakcijaNaujojo Sodo g. 1A, „K centras“El. paštas [email protected] (846) 397 700
„KLAIPėDoS“ VyRIAUSIASIS REDAKToRIUSSaulius Pocius
VyR. REDAKToRIAUS PAVADUoTojAjolanta juškevičienė
AdministratorėDaiva Pavliukovaitė – 397 750
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772Milda Skiriutė – 397 727Virginija Spurytė – 397 706Asta Dykovienė – 397 725
Teisėtvarka:Daiva janauskaitė – 397 770
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – 397 729
Sportas:Česlovas Kavarza – 397 719
„Namai“:Lina Bieliauskaitė – 397 730
„Sveikata“:Sandra Lukošiūtė – 397 705
Pasaulis:julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391
„TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937
Techninės redaktorės:Loreta KrasauskienėLaima Laurišonienė – 397 737
Platinimo tarnyba – 397 713
Reklamos skyrius – 397 711faksas (8 46) 397 722
e. paštas [email protected]
Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas [email protected]
Užsakymų skyrius „Akropolyje“,Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas [email protected]
InformacIja: 397 750 reklamoS SkyrIuS: 397 711 PlatInImo tarnyba: 397 713 PrenumeratoS SkyrIuS: 397 714
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
6 šeštadienis, balandžio 7, 2012
Sporto telegrafas
Česlovas [email protected]
Vis dar Gargždų stadione rungty-niaujantis Klaipėdos „Atlantas“ šiandien 18 val. šiame miestelyje Lietuvos futbolo A lygos čempio-nato rungtynes žais su Vilniaus „Reo“ komanda.
Uostamiesčio futbolininkai, po 4 susitikimų turintys 4 taškus, uži-ma septintąją vietą, o pirmenybėse debiutavusi sostinės ekipa su vienu tašku yra paskutinė – dešimta.
Sėkmingi pastarieji turai „Atlan-to“ sirgaliams suteikė gerų emoci-jų. Romualdo Norkaus auklėtiniai iškovojo tašką žaisdami su Alytaus „Dainava“ ir 1:0 įveikė Gargždų „Bangos“ vienuolikę.
„Pavyko nepraleisti įvarčio per dvejas paeiliui rungtynes. Negali-me pasigirti gerais puolėjais, todėl labai svarbu neleisti varžovams pa-sižymėti. Įvartis į „Bangos“ vartus ir pergalė suteikė žaidėjams dau-giau pasitikėjimo, – sakė R.Norkus. – Tačiau pergalę mes jau užmiršo-me, mūsų laukia naujos kovos.“
Paklaustas, kaip vertina šios die-nos varžovą, specialistas negailė-jo gerų žodžių vilniečiams: „Reo“
– patyrusių futbolininkų ekipa. Mėgsta žaisti atakuojantį futbolą. Nors po keturių turų sostinės vie-nuolikė turi tik vieną tašką, tačiau jų jie turėtų daugiau, jei ne ne-sėkmingos varžybų pabaigos, kai „Dainava“ ir „Ekranas“ įmušė per-galingus įvarčius iš 11 m baudinių
per paskutiniąsias susitikimų mi-nutes.“
R.Norkus pasidžiaugė, kad be-veik visi žaidėjai sveiki. Nepadės tik Donatas Surblys, šią savaitę gu-lęs ant operacinio stalo, ir Vygan-tas Zubavičius, vis dar sveikstan-tis po traumos.
Šiandien – su Vilniaus „Reo“
Viltis: �� du� turus�džiuginęs�„Atlantas“�gal� ir� šiandien�suteiks�aistruo-liams�gerų�emocijų.�� � Vytauto�Petriko�nuotr.
(50–54 m.) bei jaunesnis Žilvinas Butkus (40–44 m.)
Keturi klaipėdiečiai buvo tre-ti: Rolandas Paukštys (35–39
m.), Vitalijus Vasiljevas (40-44 m.), Edmundas Alseika (50-54 m.) ir Vytautas Butrimas (55-59 m.).
Įkvėpti gerų rezultatų, klaipė-diečiai žada dalyvauti rugsėjo mė-nesį Vengrijoje vyksiančiame pa-saulio senjorų čempionate.
Senjorai trykšta energijaKaliningrade su-rengtame tarptauti-niame senjorų lais-vųjų imtynių turny-re sėkmingai kovo-jo klaipėdiečiai.
Česlovas [email protected]
Geriausiai sekėsi tarp 35–39 me-tų dalyvių rungtyniavusiam Mi-chailui Rybakovui. Jis neturėjo ly-gių svorio iki 85 kg grupėje. Įveikęs keturis varžovus, klaipėdietis užė-mė pirmąją vietą.
Trys mūsų senjorai pristigo jė-gų žengti pergalingą žingsnį. An-trosios vietos prizais apdovanoti buvo bendraamžiai, kovoję skir-tingose svorio grupėse – Olegas Voitechovskis ir Alvydas Meškys
Stipruoliai: �� Klaipėdos� atletai,� tapę� prizininkais.� Priekyje:� V.Butrimas,� M.Rybakovas,� V.Vasiljevas,� stovi:�A.Meškys,�E.Alseika,�Ž.Butkus,�O.Voitechovskis�ir�R.Paukštys.��
Futbolas. Šiandien 12 val. Klaipėdos futbolo mokyklos dirbtinės dangos aikštyne (Paryžiaus Komunos g. 16A) vyks A.Fokino taurės turnyro finali-nės rungtynės tarp „Klarksono-Plikių“ ir „Titaniko“ komandų.
Vicečempionė. Australijoje, Melburne vykstančiame treko dviračių pasaulio čempionate Lietuvos rinktinės lyderė Simona Krupeckaitė sprinto rungties finale kovojo su Victoria Pendleton – dabar jau šešiskart (2005, 2007–2010 ir 2012 metais) šios rungties pasaulio čempione iš Didžiosios Britanijos ir pralaimėjo tituluotai varžovei 0:2. Pir-mą kovą laimėjo britė, distanciją įvei-kusi per 11,603 sek., antrą – S. Krupec-kaitė. Tačiau teisėjai užfiksavo, kad lie-tuvė pažeidė taisykles – kirto raudoną liniją. Pergalė skirta V.Pendleton.
Tenisas. Prancūzijoje baigėsi turny-ras „Open Prevadies“, kurio bendrą pri-zų fondą sudarė 30 tūkst. eurų. Dveje-tų varžybų nugalėtojais tapo 20-me-tis klaipėdietis Laurynas Grigelis ir 31-erių australas Rameezas Junaidas. Jie finale 1:6, 6:2, 10:6 įveikė Prancūzi-jos tenisininkus Stephane Robertą ir Laurentą Rochette. Už pergalę turny-re L.Grigeliui ir R.Junaidui, be pagrin-dinio prizo, atiteko po 80 ATP dvejetų reitingo taškų ir 1900 eurų čekis. Iš vie-netų varžybų L.Grigelis (ATP-192) pa-sitraukė jau pirmame rate, 4:6, 4:6 nu-sileidęs 25-erių italui Gianlucai Naso (ATP-237).
7
lietuvašeštadienis, balandžio 7, 2012
Lie tu vos ka riuo me nės Juo zo Vitkaus in ži ne ri jos ba ta lio no ka riai per tris šių me tų mė ne sius su naiki no 159 sprog me nis.
Iš vi so šie met jau bu vo at lik tos 94 stan dar ti nės sprog me nų neutra li za vi mo ope ra ci jos, per ku rias ka riai neut ra li za vo 62 ar ti le ri jos svie di nius, 13 avia ci nių bom bų, 27 mi nos vai džio mi nas, 13 ran ki nių gra na tų, 44 vie ne tus ki tų sprogsta mų jų už tai sų. Tai pra ne šė Krašto ap sau gos mi nis te ri ja.
Dau giau sia iš kvie ti mų dėl sprogme nų bu vo Klai pė dos mies te, Šven čio nių ir Kau no ra jo nuo se.
„Pap ras tai iš mi na vi mo se zonas pra si de da ba lan džio mė ne sį ir, pri klau so mai nuo gam tos są ly gų,
trun ka iki lapk ri čio mė ne sio vi durio, ta čiau šią žie mą, pa sak In ži neri jos ba ta lio no sprog me nų neut ra liza vi mo spe cia lis tų, ap tin ka ma kaip nie kad daug sprog me nų. Pa sak karių, jie bū da vo kvie čia mi neut ra lizuo ti ko ne kiek vie ną sa vai tę“, – rašo ma mi nis te ri jos pra ne ši me.
Ka riai ra gi na gy ven to jus ra dus sprog me nį jo ne lies ti, o bu vi mo vie tą pa žy mė ti, įspė ti ap lin ki nius ir bend ruo ju pa gal bos te le fo nu pra neš ti apie tiks lią sprog mens radi mo vie tą.
Lie tu vo je nuo lat ran da ma nuo Pir mo jo ir Ant ro jo pa sau li nių karų li ku sių ne spro gu sių sprog me nų. Jais už terš ti ir bu vę so vie ti nės kariuo me nės po li go nai.
BNS inf.
Iš mi nuo to jams dar bo ne trūks ta
Vie to vės: �� dau�giau�sia�iš�kvie�ti�mų�dėl�sprog�me�nų�bu�vo�Klai�pė�dos�mieste,�Šven�čio�nių�ir�Kau�no�ra�jo�nuo�se.� Min�dau�go�Ažu�ši�lio�nuo�tr.
Neleis: �� pa�sak� D.Gry�baus�kai�tės,�iš�stū�mus� sa�vi�val�dy�bių� įmo�nes�ir�pri�va�ti�za�vus�at�lie�kų�tvar�ky�mo�sek�to�rių,� ša�lies� žmo�nės� tap�tų�pri�va�ti�nin�kų�įkai�tais.
Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.
Pre zi den tė už kir to ke lią mo no po li jomsPre zi den tė Da lia Gry baus kai tė ve ta vo Sei mo priim tas At lie kų tvar ky mo įsta ty mo patai sas, ku rios ga lė jo ge ro kai išau gin ti kai nas už gy ven to jų šiukš lių iš ve ži mą.
Sta sys Gu da vi č[email protected]
Smar kiai pa brangsPre zi den tės nuo mo ne, priim to sios pa tai sos „at ve ria ke lią Re gio ni nių at lie kų tvar ky mo cent rams (RATC) pri va ti zuo ti ir mo no po liui įsi ga lėti at lie kų bei są var ty nų tvar ky mo vers le“.
Pa sak Pre zi den tės, „įsi ga lio jus šioms pa tai soms, la bai išaug tų atlie kų tvar ky mo kai na, tur tin gie ji mo kė tų ma žiau, o są ži nin gi žmonės tu rė tų mo kė ti už vi sus“. Kai na už šiukš lių iš ve ži mą ypač pa di dė tų dau gia bu čių gy ven to jams.
„Šios pa tai sos siū lo su kur ti „rubi ko ni nį“ ši lu mos ūkio va riantą ir at ve ria ke lią mo no po li nin kui pikt nau džiau ti kai no mis už at liekų tvar ky mą. Gy ven to jai už at liekų iš ve ži mą mo kės bran giau, o savi val dy bės bus be jė gės juos ap gin ti. Ša lies žmo nės jau nu ken tė jo nuo mo no po li nin kų sa vi va lės ši lu mos ūky je“, – pa brė žė D.Gry baus kai tė.
Pri va tūs kai nuo ja bran giauPa sak jos, iš stū mus sa vi val dybių įmo nes ir pri va ti za vus at lie kų
tvar ky mo sek to rių, ša lies žmo nės tap tų pri va ti nin kų įkai tais, nes sąvar ty nų eksp loa ta vi mas ir šiukšlių iš ve ži mo pa slau gos bus orientuo tos ne į gy ven to jų po rei kius, o į pel ną.
„Pa sau li nė pra kti ka ro do, kad pri va čius są var ty nus tvar ky ti kainuo ja dvi gu bai bran giau. Ma rijam po lė je, kur są var ty ną eksp loatuo ja pri va tus val dy to jas, at lie kų tvar ky mo pa slau gos yra bran giausios vi so je Lie tu vo je. Sa vi val dy bių aso cia ci jos Pre zi den tei ad re suota me laiš ke taip pat ak cen tuo jama, kad įsi ga lio jus šioms pa taisoms at lie kų tvar ky mo pa slau gos gy ven to jams ge ro kai pa brang tų“,
– pri me na ma pre zi den tū ros prane ši me spau dai.
Vals ty bės va do vės tei gi mu, viešasis in te re sas tu ri bū ti ap gin tas. Ne ga li ma leis ti, kad at lie kų tvarky mas bū tų mo no po li zuo tas, o gyven to jai pa tir tų eko no mi nių, socia li nių ir eko lo gi nių nuo sto lių.
To dėl, Pre zi den tės nuo mo ne, RATC tu ri iš lik ti sa vi val dy bių nuosa vy bė, ne ga li bū ti pri va ti zuo ta jų vyk do ma ūki nė veik la ar jie išar dy ti dėl for ma lių rei ka la vi mų.
Pra šė Sa vi val dy bių aso cia ci jaVe tuo ti At lie kų tvar ky mo įsta ty mo pa tai sas Pre zi den tės pra šė Sa vi valdy bių aso cia ci ja. Jos laiš ke, pa si rašy ta me aso cia ci jos pre zi den to Ričar do Ma li naus ko, tvir ti na ma, kad nau ja sis įsta ty mas ga li „dar la biau ap sun kin ti so cia liai pa žei džia mų pi lie čių si tua ci ją ir nu brauk ti mili jar di nes in ves ti ci jas“.
Su Sei mo priim to mis pa tai so mis, kaip nu ro do ma laiš ke, ne su ti ko visos Lie tu vos sa vi val dy bės.
Ti ki na ma, kad nau ja sis įsta tymas „griau na re gio ni niu prin ci pu su kur tą ir ga na sklan džiai funkcio nuo jan čią sa vi val dy bių ko mu
na li nių at lie kų tvar ky mo sis te mą“. „Ta čiau svar biau sia – įgy ven di nus mi nė to įsta ty mo nuo sta tas, ko muna li nių at lie kų tvar ky mo kai na gyven to jams išaugs be veik 63 pro c.: nuo vi du ti niš kai 112 iki 182 li tų būs tui per me tus“, – pa brė žia ma R.Ma li naus ko laiš ke Pre zi den tei.
Sa vi val dy bės nei gia įsta ty mo ren gė jų, ku rie kal bė jo apie be są lygiš ką šio tei sės ak to nau dą gy vento jams, tei gi nius. „Rea ly bė je bus įtei sin ta di džiu lė skir tin gų at liekų tu rė to jų gru pių di fe ren cia ci ja, bus nu skriaus tos so cia liai jaut rios vi suo me nės gru pės: dau gia vai kės šei mos mo kės dau giau nei vi du ti nis sta tis ti nis mo kė to jas, di des nį mokes tį tu rės mo kė ti ir kū di kius au ginan čios šei mos bei kai mo gy ven tojai“, – ra šo ma laiš ke.
„Priim tas įsta ty mas ga li grą žin ti Lie tu vos ko mu na li nių at lie kų tvarky mą į prieš 10 me tų bu vu sią padė tį – pil ni miš kai ir pa ke lės šiukšlių, ne vei kian ti at lie kų su rin ki mo ir ad mi nist ra vi mo sis te ma: ne suda ro mos su tar tys, nau do ja ma si sve ti mais kon tei ne riais, sle pia mas fak ti nis at lie kų kie kis ir pa na šiai“, – pri du ria ma ja me.
Šios pa tai sos siū lo sukur ti „ru bi ko ni nį“ šilu mos ūkio va rian tą ir at ve ria ke lią mo nopo li nin kui pikt naudžiau ti kai no mis.
Da lia Gry baus kai tė:
8
10p.
ŠeŠtADIeNIS, bAlANDžIo 7, 2012
Ny der landų vy riau sybė už si mo jo su stab dy ti „nar ko tikų tu rizmą“.
Ge ras te ro ris tas – miręs te ro ris tas?Skan da las dėl Rytų Eu ro po je veiku sių slaptų CŽV kalė jimų per nelyg di de lio sąmy šio re gio ne, re gis, ne sukėlė.
An tai Lie tu vo je, kur tar si ir buvo pa skelb ta, kad sąly gos kalė jimui bu vo, nie kas nie ko reikš mingo taip ir ne nus tatė, ką jau kalbė ti apie kaltų paiešką.
At rodė, kad di de lio sąmy šio liūd nai pa garsė ju sių kalė jimų isto ri ja ne su kels ir Len ki jo je.
Tiek lenkų žval gy ba, tiek buvę aukš čiau si po li ti kai ka te go riš kai neigė, kad tal ki no ame ri kie čiams, ir at rodė, jog vi suo menė bu vo įtikin ta, kad to kie kal ti ni mai – absur diš ki.
Ga liau siai, kai skan da las vėl iški lo į die nos šviesą, im ta tvir tinti, kad jei kalė ji mai ir bu vo – tikslas pa tei si no prie mo nes.
An tai buvęs „So li da ru mo“ ir šalies va do vas Le chas Wałę sa sakė, kad ka ras su te ro riz mu bu vo „karas, o ka ras tu ri sa vas ypa tin gas tai syk les“, ir tar si lei do su pras ti, kad ne ma to nie ko blo go, jei Lenki jos te ri to ri jo je veikė kalė ji mas.
Tie sa, čia pat L.Wałę sa pri dūrė „esan tis prie š kan ki ni mus“.
Buvę Len ki jos aukš čiau si po li tiniai ly de riai pre zi den tas Alek sande ris Kwaś niews kis ir prem je ras Les ze kas Mil le ris įnir tin gai neigė ži nias apie kalė jimų eg zis ta vimą, nors apie jų ga limą eg zis ta vimą kalbė jo ne tik Jung ti nių Tautų, bet ir Eu ro pos Ta ry bos at sto vai.
Tie sa, abu po li ti kai pri pa ži no pa laikę JAV veiks mus po Rugsė jo 11osios ata kų.
Kaip sakė L.Mil le ris, be je, buvęs Len ki jos ko mu nistų par ti jos po li tinio biu ro na rys, „ge ras te ro ris tas – ne gy vas te ro ris tas“.
Prem je ras nu si teikęs ryž tin gaiDe ja, nu te kin ti slap ti ame ri kie čių do ku men tai ir liu di ji mai pa ska ti no šia is to ri ja domė tis Len ki jos žurna lis tus, taip pat prin ci pin gus šalies pro ku ro rus, ku rie nuo 2008 m. ėmė ak ty viai narp lio ti va di namųjų juodųjų taškų is to riją.
Prem je ras Do nal das Tus kas, prem je ro po stą užėmęs pra ėjus maž daug ket ve riems me tams po to, kai galbūt veikęs slap tas CŽV
kalė ji mas bu vo už da ry tas, lei do aiš kiai su pras ti: ty ri mas dėl kalėjimų pa ro dys, ar Len ki ja yra demok ra tiš ka.
Praė jusį ket vir ta dienį Len ki jos vy riau sybės va do vas pri pa ži no, kad ša lis ta po kai ku rių bu vu sios JAV pre zi den to ad mi nist ra ci jos pa reigūnų po li ti ne au ka ir dau giau taip ne bus.
„Len ki ja yra de mok ra tiš ka ša lis, ku rio je tu ri būti lai ko ma si na ciona li nių ir tarp tau ti nių įsta tymų, – sakė D.Tus kas. – Šis klau si mas tu ri būti išaiš kin tas. Te gul dėl to ne ky la abe jo nių nei Len ki joje, nei ki ta pus van de ny no. Tai – ne XIX a. ir Len ki ja nėra ba nanų res pub li ka.“
Spaud žia bu vusį sau gu mo šefąAžio ta žas dėl kalė jimų Len ki jo je vėl ki lo ta da, kai pra ėju sią sa vaitę Len ki jos pro ku ro rai pa teikė kalti ni mus bu vu siam Len ki jos saugu mo še fui Zbig nie wui Sie miątkows kiui.
Jam pa teik ti kal ti ni mai dėl laisvės at ėmi mo ka ro be lais viams ir lei di mo nau do ti fi zi nes baus mes.
Z.Sie miąt kows kis pro ku rorų spren dimą ko men tuo ti at si sakė argu men tuo da mas, kad ne ga li to dary ti, kol vyks ta ty ri mas.
Tie sa, lei di nio „Ga ze ta Wy borc za“ pa skelb tos in for ma ci jos apie ga limą kalė jimą jis ne neigė.
Anks čiau Z.Sie miąt kows kis tvirti no ne ke tinąs bend ra dar biau ti su teisė sau ga, nes ne ga li at skleis ti vals tybės pa slap čių.
Ta čiau lenkų ži niask lai da tvirti na, kad jei buvęs sau gu mo šefas vis dėlto pra bils, tikė ti na, jog jis at skleis, kas gi iš tiesų pri ėmė spren dimą steig ti kalė jimą.
Po li ti niai de ba taiLen ki jo je pra ėju sią sa vaitę ki lo ir aud rin gų po li tinių dis ku si jų.
Vie ni po li ti kai pa laikė ty rimą ar gu men tuo da mi, kad tiek buvęs ša lies va do vai, tiek sau gu miečiai – kal ti ir tu ri būti tei sia mi, ki ti pa brėžė, kad at pir ki mo ožių nereikėtų ieš ko ti, bet Len ki ja turėtų pri pa žin ti, jog kalė ji mai bu vo, ir bent jau at si pra šy ti.
Buvęs Len ki jos už sie nio rei kalų mi nist ras Wło dzi mier zas Ci mos ze wic zius, va do vavęs Len ki jos dip loma ti jai tuo me tu, kai ša ly je galbūt veikė CŽV kalė ji mas, pa brėžė, kad tuo me tis prem je ras L.Mil le ris turėtų pri siim ti at sa ko mybę.
Tie sa, jis pri dūrė, kad pa ts neturė jo in for ma ci jos apie to kio objek to eg zis ta vimą.
„Ne ži nau, ar CŽV kalė ji mas Len ki jo je eg zis ta vo, – sakė W.Cimos ze wic zius. – Ta čiau vis kas rodo, kad CŽV nau do jo si vi la Se nuosiuo se Kei ku tuo se.“
Ja nus zas Pa li ko tas, po li ti nio judė ji mo „Ruch Pa li ko ta“, tre čio pa gal dydį Sei me, ly de ris pik ti nosi lenkų pa reigūnų nu si že mi ni mu sąjun gi nin kams.
„Tai, kas dėjo si Len ki jo je, – gėda, dėl ku rios ša lis tu ri bent jau atsi pra šy ti. Mūsų ša lis – ne po li tinė kur ti zanė, ku rią ver čia steig ti užsie nio kalė ji mus. Mes tu ri me jaus ti pa si did žia vimą, tu ri me am bi ci jas, ne ga li me to le ruo ti, kad mūsų ša lis nau do ja ma žmonėms kan kin ti“, – sakė po li ti kas.
Józe fas Pi nio ras, Len ki jos at stovas Eu ro pos Par la men te, iš reiškė nuo monę, kad vers ti visą kaltę vien ant bu vu sio prem je ro L.Mil le rio – ne tei sin ga, vis dėlto by la tu ri būti išaiš kin ta.
J.Pi nio ras sakė: „Ar mes ga li me su da rinė ti slap tus su si ta ri mus su sąjun gi nin kais, ku rie prie šta rau ja mūsų kons ti tu ci jai?“
Ak ty vis tai pa ten kin tiŽmo gaus tei sių at stovų tei gi mu, lenkų po li tikų pa reiš ki mai – pavėluo tas at si pra šy mas.
Vis dėlto ak ty vis tai pri pažįs ta, kad tai – reikš min gas pro ver žis.
„Šis pa reiš ki mas smar kiai skiria si nuo visų kitų, – pa brėžė žmogaus tei sių or ga ni za ci jos „Hel sin
kio fon das“ at sto vas Var šu vo je Ada mas Bod na ras. – Sprend žiant iš bend ro kon teks to, jis tam tikru požiūriu pri pažįs ta, kad kaž kas tvy ro ore. Tai ga li ma lai ky ti ne tiesio gi niu pa tvir ti ni mu.“
A.Bod na ras pri dūrė: „Svar biausias da ly kas – at sa ko mybė. Žvalgy bos agentū ros bend ra dar biau ja, ta čiau po vi so ši to jos turės pri simin ti, kad pri va lo pa klus ti konsti tu ci jai ir kad da ly kai, ku riuos jos sle pia, ka da nors ga li iš kil ti į viešumą.“
Did žio jo je Bri ta ni jo je įsikū ru sios žmo gaus tei sių or ga ni za ci jos „Reprie ve“ Tei si nių rei kalų sky riaus direk torė Co ri Cri der pa brėžė: „Lenki ja nu si pelnė pri pa ži ni mo dėl šio žings nio kaip pir mo ji Eu ro pos vals tybė, pra dėju si tir ti CŽV kanki ni mus sa vo te ri to ri jo je.“
Re gis, ty ri mas jau ne bus lai doja mas. Tie sa, Len ki ja – vie nin telė ša lis, mi ni ma slaptų CŽV kalė jimų is to ri jo je, at lie kan ti rimtą šios bylos ty rimą.
Ga li blo gai baig tis?Ki ta de batų te ma Len ki jo je – Vašing to no at sa ko mybė.
Kai ku rie Len ki jos po li ti kai pareiškė, kad Jung tinės Vals ti jos pa si nau do jo sąjun gi nin ke Len kija ir pa ska ti no ją nu si ženg ti teisinėms bei etinėms nor moms, o vėliau pa li ko pa čiai tvar ky tis su pa da ri niais.
O pa da ri niai lenkų po li ti kams ir slaptųjų tar nybų va do vams, jei šie bus pri pa žin ti kal tais, ga li būti liūd ni.
CŽV kalė jimų stei gi mas ga li būti pri ly gin tas ša lies kons ti tu ci jos pa žei di mui – dėl lei di mo už sie nio vals ty bei kont ro liuo ti dalį Len kijos te ri to ri jos ir lei di mo vyk dy ti ten nu si kal ti mus.
Bet ku ris su šia by la su si jęs pareigū nas teo riš kai ga li būti apkal tin tas sun kiais nu si kal ti mais, įskai tant nu si kal ti mus žmo giš kumui.
„Ga ze ta Wy borc za“, „The Voi ce of Rus sia“, „Reu ters“, BBC, BNS inf.
CŽV kalė ji mai: iš ban dy mas Len ki jos de mok ra ti jaiŽi no jo aukš čiau sio ji Len ki jos va do vybė apie slap tus CŽV kalė ji mus ar ne? Bu vo kalė ji mas ar ne? Kas at sa kin gas, kad ša ly je kan kin ti žmonės? Į šiuos klau si mus len kai ža da at sa ky ti.
[email protected] Julijanas Gališanskis
Tai, kas dėjo si Len ki jo - je, – gėda, dėl ku rios Len ki ja tu ri at si pra šy-ti. Mūsų ša lis ne tu ri bū-ti po li tinė kur ti zanė, ku rią ver čia steig ti už sie nio kalė ji mus.
Įta ria mie ji: �� buvęs�Len�ki�jos�va�do�vas�A.Kwaś�niews�kis�(iš�viršaus)�ir�prem�je�ras�L.Mil�le�ris�ga�li�su�lauk�ti�Te�midės�kir�čio,�jei�lenkų�žval�gy�bai�va�do�vavęs�Z.Sie�miąt�kows�kis�imtų�kalbė�ti.� � �
� „Scan�pix“�nuo�tr.
stop
9
pasaulis
JAV buvęs va do vas Geor ge’as W.Bus has kan ki ni mus slap tuose kalė ji muo se va di no pa tei sina mais.
Sa vo me mua ruo se „Spren dimų gairės“ (angl. – „De ci sion Points“) buvęs JAV va do vas tie siai švie siai pri pa ži no nu rodęs CŽV tai ky ti griež tus tar dy mo me to dus maždaug šim tui įta riamų te ro ristų.
Pa sak G.W.Bus ho, kan ki ni mais bu vo iš gau ta ne ma žai nau din gos in for ma ci jos, ku ri lei do už kirs ti ke lią to les niems iš puo liams.
Tie sa, nei buvęs JAV va do vas, nei ki ti jo ad mi nist ra ci jos pa reigūnai nie kuo met nėra pri pa žinę, kad CŽV steigė va di na muo sius kalė jimus ki to se pa sau lio ša ly se. Iki šiol CŽV ven gia dis ku tuo ti šiuo klausi mu ar gu men tuo da ma, kad slaptos med žia gos pa vie ši ni mas ga li kel ti pa vojų mi li jo nams žmo nių.
Ki lus juodųjų taškų, kaip buvo va di na mi kalė ji mai, skan da lui, ame ri kie čių ži niask lai da pa skelbė, kad iš pra džių slap tiems kalė jimams įsteig ti esą bu vo pa si rinkti Tai lan das, Ru mu ni ja, Len ki ja, Ma ro kas ir Af ga nis ta nas.
Ta čiau, pa sak ži niask lai dos, nu spręsta į pro gramą įtraukti ir ku rią nors bu vu sią So vietų Sąjun gos vals tybę. Ma no ma, kad ši ša lis bu vo Lie tu va.
Len ki jo je, pa sak bu vu sių CŽV pa reigūnų, ano ni miš kai liu di jusių JAV ži niask lai dai, kalė ji mas veikė nuo 2002 m. gruod žio iki 2003 m. ru dens.
Jis bu vo įsteig tas Senųjų Keikutų vie tovė je šiaurės ry ti nia me Mozūrų re gio ne. Žmo gaus tei sių at sto vai ma no, kad Len ki jo je buvo ka li na mi maž daug 8 įta ria mi te ro ris tai.
Pa sak JAV agentų, šia me kalė jime suim tie ji bu vo tar do mi ir naudo jant va di namąjį skan di ni mo imi ta vi mo me todą. Taip pat ka liniai būda vo mu ša mi, jiems bu vo ne leid žia ma mie go ti.
Šis ir ki ti šiurkštūs tar dy mo me to dai dau ge lio pri ly gi na mi kan ki ni mams.
Tarp Len ki jo je ka lintų įtariamųjų, kaip spėja ma, bu vo numa no mas Rugsė jo 11osios ata kų su ma ny to jas Kha li das Sheik has Mo ham me das, Sau do Ara bi jos pilie tis Ab das al Ra hi mas al Nas hi ri, kal ti na mas or ga ni zavęs 2000 m. įvyk dytą ata ką prie š JAV ka ro laivą „Co le“, per ku rią žu vo 17 jūrei vių, taip pat te ro riz mu įta ria mas pa lesti nie tis Abu Zu bay da has.
Prieš de vy ne rius me tus sučiup tas Kh.Sh.Mo ham me das buvo daug kartų tar dy tas nau do jant va di namąjį skan di ni mo imi ta vimo me todą. Ma no ma, kad vien 2003iai siais šiam įta ria ma jam bu vo 183 kar tus tai ky tas toks kan ki ni mo būdas.
A.al Ra hi mas al Nas hi ri ir A.Zu bay da has, ku rie da bar kali Gvan ta na mo bazė je Ku bo je, yra pra si tarę ma nan tys, kad buvo kan ki na mi Len ki jo je.
Len kiją minė jo ir Kh.Sh.Moham me das. „Ma nau, kad tai galė jo būti Len ki ja, – 2006 m. sakė jis Rau do no jo Kry žiaus atsto vams. – Vieną sykį man atnešė bu telį van dens. Eti ketė buvo nu plėšta, ta čiau per skai čiau elekt ro ni nio laiš ko ad re so pabaigą, ku rio je bu vo ko das „.pl“. Taip pat pa tal po se bu vo įreng ta se na cent ri nio šil dy mo sis te ma, ma nau, kad to kia galėtų būti tik po so vie tinė je ša ly je.“
BNS inf.
G.W.Bus has pro blemų ne matė
Ka ras: �� pa�sak�G.W.Bus�ho,�kan�ki�nant�iš�gau�ta�in�for�ma�ci�ja�bu�vo�la�bai�ver�tin�ga�ir�už�kir�to�ke�lią�ki�tiems�te�ro�ro�ak�tams.� � „Reu�ters“�nuo�tr.
ŠeŠtADIeNIS, bAlANDžIo 7, 2012
CŽV kalė ji mai: iš ban dy mas Len ki jos de mok ra ti jai
2009 m. skan da las dėl galė ju sio veik ti slap to CŽV kalė ji mo ki lo ir Lie tu vo je.
In for ma ci ja apie steigtą kalė jimą JAV ži niask lai do je pa skelb ta iš nag rinėjus neo fi cia lius ame ri kie čių žval gybos pa reigūnų ko men ta rus, avia ci jos tar nybų duo me nis ir žmo gaus tei sių or ga ni za cijų in for ma ciją.
Be Lie tu vos, kaip tei gia ma dip lo ma tiniuo se su si ra šinė ji muo se, kalė ji mai veikė Af ga nis ta ne ir Tai lan de, taip pat Len ki jo je ir Ru mu ni jo je.
Aukš čiau si Lie tu vos pa reigū nai tvir tino, kad apie kalė ji mo eg zis ta vimą ne
turė jo in for ma ci jos, nors Pre zi dentė Da lia Gry baus kaitė už si minė tu rin ti „ne tie sio gi nių įta rimų“.
Lie tu vos ži niask lai da tvir ti no, kad įtaria mi te ro ris tai Lie tu vo je galė jo būti lai ko mi ma žiau nei už 20 km nuo Vilniaus ame ri kie čių pa sta ty ta me slap tame pa statų komp lek se. Tvir tin ta, kad Lie tu vos pa reigū nai lei do CŽV nau dotis pa sta tu Vil niaus apy linkė se, ku riame dau giau nei me tus, iki 2005ųjų, ka lin ti 8 įta ria mie ji te ro riz mu.
JAV te le vi zi ja „ABC News“ at skleidė lėktuvų, ga be nu sių CŽV ka li nius į Lie
tuvą, nu me rius, marš ru tus ir da tas, kada jie lei do si Vil niu je. Vie nas ne įvardy tas žval gy bos pa reigū nas tvir ti no, kad Lie tu va su ti ko turė ti kalė jimą, nes norė jo ge res nių san ty kių su JAV.
Lie tu vo je bu vo ini ci juo tas ty ri mas dėl kalė jimų. Kon ser va to riaus Ar vy do Anu šaus ko va do vau ja mas Na cio nali nio sau gu mo ir gy ny bos ko mi te tas nu statė, kad Lie tu vo je bu vo su da rytos sąly gos CŽV slap tiems kalė ji mams veik ti ir ne kliu do mai įvež ti, iš vež ti ar per vež ti su lai ky tus as me nis.
Ta čiau ko mi te tas ne nus tatė, ar tokio mis sąly go mis bu vo pa si nau dota, nors išaiš kin ta, jog su te ro riz mu įta riamų as menų per ve ži mu su si ję lėktu vai ne kartą kir to Lie tu vos erdvę iš veng da mi mui tinės ir vals tybės sienos ap sau gos pa tik ros.
2011 m. pra džio je pro ku ratū ra pri ėmė spren dimą nu trauk ti ir iki teis minį tyrimą dėl kalė jimų eg zis ta vi mo.
CŽV kalė ji mo skan da las Lie tu vo je
Įta ria mie ji: �� buvęs�Len�ki�jos�va�do�vas�A.Kwaś�niews�kis�(iš�viršaus)�ir�prem�je�ras�L.Mil�le�ris�ga�li�su�lauk�ti�Te�midės�kir�čio,�jei�lenkų�žval�gy�bai�va�do�vavęs�Z.Sie�miąt�kows�kis�imtų�kalbė�ti.� � �
� „Scan�pix“�nuo�tr.
JAV�teisė�jas�ket�vir�ta�dienį�ginklų�kont�raban�di�nin�kui�iš�Ru�si�jos�Vik�to�rui�Bu�tui�skyrė�25�me�tus�ne�laisvės�už�mėgi�nimą�par�duo�ti�di�delį�ar�se�nalą�Ame�ri�kai�prie�šiš�kiems�Kolum�bi�jos�par�ti�za�nams.�45�metų�V.Bu�tas,�ži�no�mas�Mir�ties�Pirk�lio�pra�var�de,�bu�vo�kal�ti�na�mas�dėl�ginklų�par�da�vi�mo�des�potams�vals�ty�bių�ly�de�riams�ir�su�kilė�lių�grupuotėms,�įsit�rau�ku�sioms�į�kai�ku�riuos�kruvi�niau�sius�konf�lik�tus.
Ma�lio�tua�regų�su�kilė�liai�iš�Aza�va�do�na�ciona�li�nio�iš�va�da�vi�mo�judė�ji�mo�va�kar�sa�vo�tink�la�la�py�je�pa�skelbė�Aza�va�do�ne�prik�lauso�mybę.�Gink�luo�ti�is�la�mis�tai�ket�vir�ta�dienį�įsi�veržė�į�Al�žy�ro�kon�su�latą�Ma�lio�šiaurės�ry�tuo�se�ir�pa�grobė�sep�ty�nis�dip�lo�ma�tus,�o�šis�iš�puo�lis�pa�di�di�no�nuo�gąsta�vi�mus,�kad�su�„Al�Qae�da“�su�si�ję�ko�vo�to�jai�pa�vers�vals�tybę�ne�prog�no�zuo�ja�ma�ir�pa�kurs�tys�hu�ma�ni�ta�rinę�krizę.
JAV nu teisė Mir ties Pirklį
su kilė liAi PA skelbė ne Prik lAu so Mybę 4
giminaičius kardu mirtinai užkapojo
ir dar tris sužeidė 24 metų vengras Jutastas
Csanadas Horvathas.
10
pasaulis
Bos ni jos ka ro me tinės Bos ni jos ka ro me tinės
Lygiai11541raudonakėdėvakarbuvoišrikiuotaSarajevopagrindinėjegatvėje–kiekvienamvyrui,moteriaiirvaikui,žuvusiamperapsiaustį,kuritapoilgiausianaujausiųjųlaikųistorijoje.SarajevasvakarminėjoBosnijoskaropradžios20ąsiasmetines.SerbųpajėgųvykdytaSarajevoapsiaustistruko44mėnesius–11825dienas–irbuvoilgesnėneguLeningrado,dabarSanktPeterburgo,blokadaperAntrąjįpasaulinįkarą.380tūkst.šiomiestogyventojųbuvopaliktibeelektros,vandensiršilumos,slapstydamiesinuomiestądaužančiųsviedinių,kuriųkasdiennukrisdavoapie330.
ŠeŠtADIeNIS, bAlANDžIo 7, 2012
Grai ki jos Za kin to sa la, il gai garsėju si ve ne ci jie čių griuvė siais ir žals vai mels vais van de ni mis, pa s ta ruo ju me tu iš po pu liarė jo kaip aklųjų sa la.
ma to tik pi nigų spalvąGrai ki jos svei ka tos mi nis te ri ja, gavu si stul bi namą sta tis tiką iš Zakin to pa reigūnų, su sku bo pra dėti ty rimą. 1,8 pro c. iš 39 tūkst. sa los gy ven tojų per nai ga vo pa šal pas dėl ak lu mo. Šis skai čius de vy nis kartus vir ši ja dau ge lio Eu ro pos ša lių vi durkį, kurį 2004 m. ap skai čia vo Pa sau lio svei ka tos or ga ni za ci ja.
Įdo mu, kad tarp tų, ku rie kreipė si aklųjų pa šal pos, pa sitaikė ir tak si vai ruo tojų, ir paukščių med žio tojų.
Za kin tas sim bo li zuo ja pla čiai iš si ke ro ju sią ko rup ciją, ku ri la bai pri si dėjo prie Grai ki jos fi nan sinės ka tast ro fos. „At ro do, kad Za kinto ak lie ji matė tik pi nigų spalvą“, – iro ni za vo Grai ki jos laik raš tis „Eth nos“.
Gau na ir mi ru siųjų pa šal pasĮ gi lią fi nan sinę duobę pa te ku si Grai ki ja, spaud žia ma tarp tau ti nių kre di to rių, ėmėsi ak ty viai ko voti su ko rup ci ja ir su kčia vi mu, bet su si dūrė su di de liu gy ven tojų pasi prie ši ni mu. Za kin to me ras Steli jas Bo zi ki sas ne se niai per viešą ren ginį bu vo api pil tas jo gur tu.
Bet ši sa la Grai ki jo je nėra jokia išim tis. Svei ka tos mi nis teri ja tei gia, kad ap gau le gau namos pa šal pos yra vi sos ša lies pro ble ma, ku ri biud že tui kas met kai nuo ja šim tus mi li jonų eurų. Mi nis te ri ja ne se niai įpa rei go
jo vi sus pa šalpų gavė jus už si regist ruo ti na cio na linė je duo menų bazė je, at vy kus as me niš kai ar ba at siun tus įga liotą at stovą. Prašy tojų žai biš kai su mažė jo kelio mis de šim ti mis tūkstan čių. Iš 700 Za kin to sa los aklųjų užsi re gist ra vo tik 190.
Pa reigū nai tei gia, kad su kčiai daž niau siai įsi gud ri na gau ti kelias pa šal pas už tą pa čią ne ga lią ar ba sa vin tis jau mi ru sių žmonių pa šal pas. Taip pat daž ni atve jai, kai gy dy to jai už kyšį su rašo ne tikrą diag nozę ar ba vie tos po li ti kai leid žia ydingą pra ktiką, norė da mi už si tik rin ti gy ven tojų pa ramą.
kaltų nėraPer nai va sarą po stą užėmęs sveika tos mi nist ro pa va duo to jas Markas Bo la ris ti ki na, kad ši pro blema bu vo ži no ma ir anks čiau, bet anks tes nei vald žiai nerūpė jo.
Dėl su kčia vi mo Za kin to sa loje da bar kal ti na mas buvęs sa los pre fek tas Dio ny si jas Gas pa ras, be ku rio pa ra šo pa šal pos ne galėjo būti ski ria mos. Šis ver čia kaltę Za kin to li go ninės of tal mo lo gui Ni ko lao sui Vart ze liui.
„Aš ne su tas, ku ris nu sta to, žmo gus ak las ar ne. Tai of tal molo go dar bas“, – at si kir to D.Gaspa ras.
N.Vart ze lis išė jo iš dar bo kovo pa bai go je. Gy dy to jas ži niasklai dai aiš ki no, kad jam jau at ėjo pen si nis am žius, ir kratė si kal tinimų dėl klas totų diag no zių bei pa rašų su klas to tuo se pa šalpų doku men tuo se.
„The Wall Street Jour nal“ inf.
Aklųjų sa los stebuklai
Rojus: � Zakintosalasimbolizuojaplačiaiišsikerojusiąkorupciją,kurilabaiprisidėjoprieGraikijosfinansinėskatastrofos. „Shutterstock“nuotr.
Magnetas: � Amsterdamokofišopai,tapęvienadidžiausiųmiestoįžymybių,traukiakasketvirtąturistą. AFPnuotr.
Ko fi šo pai – trau kos cent rasJAV laik raš tis „The New York Ti mes“ ap ra šo ti pišką va karą Ams ter da me. Ka vinė je „420“ prie ba ro 34 metų nor vegė Jan ne Svens son, pa ti sa ve va di nan ti kana pių pa bėgėle, sve ria klien tams ma ri hua na ir ha šišą. Dau gu ma jų yra už sie nie čiai. Jie sėdi ty liai, rūko ir gurkš no ja kavą.
Tu ris tus į Ny der landų sos tinę trau kia daug da lykų: drau giš ki ir at vi ri žmonės, pa sau li nio ly gio mu zie jai, ke rin ti ar chi tektū ra ir ka na lai. Bet maž daug ket vir ta dalis iš 4 mln. tu ristų, ku rie kas met ap lan ko Ams ter damą, lan ko si kofi šo puo se, kur leid žia ma ne di deliais kie kiais par da vinė ti ma rihuaną.
Ta čiau Ams ter da mo, kaip svai gių ato stogų sos tinės Eu ro po je, die nos ga li būti su skai čiuo tos. Prem je ro Mar ko Rut te’s de ši nio ji vy riau sybė sie kia griež tai ap ri bo ti pre kybą kofi šo puo se ir užd raus ti par da vinėti nar ko ti kus už sie nie čiams. Jei gu drau di mas įveiks teis mi nes kliū tis ir vie tos pa reigūnų pa si prie ši nimą, ge gužės 1ąją jis bus pa ma žu pradėtas įgy ven din ti.
suk lestės nu si kals ta mu mas?Ams ter da me gy ve nan tis Ar ja nas van der Hel mas ne pri ta ria vy riausybės ke ti ni mams užd raus ti parduo ti ma ri huaną už sie nie čiams. Jo pa grin di niai mo ty vai – eko no
mi niai nuo sto liai ir pa didė sian čio nu si kals ta mu mo pa vo jus.
„Lengvų nar ko tikų le ga li za vi mas mies tui davė daug nau dos. Jis suteikė ga li mybę teisė tai nu si pirkti lengvų nar ko tikų ne si krei piant į nu si kaltė lius nar ko tikų pla tin tojus, ku rie, be je, siū lo ne tik lengvus, bet ir ge ro kai pa vo jin ges nius nar ko ti kus, – dien raš čiui pa sa kojo vy ras. – Jei gu ši ga li mybė bus atim ta iš už sie nie čių, vėl su klestės ne le ga li pre ky ba ir nu si kals ta mumas. Be to, da lis tu ristų tie siog nebe va žiuos į Ams ter damą, nes ga limybė leng vai įsi gy ti ma ri hua nos jiems yra pa grin dinė prie žas tis čia at vyk ti. Ar ba už sie nie čiai bus privers ti pirk ti ma ri huaną iš ne le galių pre kei vių ir pa klius į pa vo jingą pa dėtį, galbūt su si vi lios ir stip resniais nar ko ti kais.“
nar ko ti kai pra no ko gėlesBet val dan čio sios Liau dies par ti jos už laisvę ir de mok ra tiją par la menta ras Ar das van der Steu ras ti ki na, kad būtent va di na ma sis nar kotikų tu riz mas su kūrė pla čią juodąją rinką. Nie kas ne ži no ne teisėto ma ri hua nos eks por to mas to, bet ma no ma, kad jis vir ši ja me tinį Nyder landų gėlių eks portą, ku rio vertė sie kia be veik 5 mlrd. eurų.
„Da bar esa me pa grin di nis narko tikų tiekė jas li ku siai Eu ro pai, – laik raš čiui „The New York Ti mes“ sakė A.van der Steu ras. – Nie ka da
ne gal vo jo me ir ne norė jo me tapti vie nu stam biau sių ma ri hua nos eks por tuo tojų pa sau ly je.“
Po li ti kas pri dūrė, kad ne maža da lis ko fi šo puo se par duo da mos ma ri hua nos pa ti yra ne le ga liai impor tuo ja ma iš Af ga nis ta no, Pa kista no, Li ba no ir Ma ro ko.
Dvi me da lio pusėsVie na ver tus, to le ran ci jos po li ti ka bu vo sėkmin ga. Nors leng vi narko ti kai leng vai priei na mi, olandai jų var to ja ge ro kai ma žiau negu dau gu ma kitų eu ro pie čių ar ba ame ri kie čių. Pa vyzd žiui, Jung tinėse Vals ti jo se ma ri hua nos var to tojų yra 14 pro c., o Ny der lan duo se – tik 5 pro c. Eks per tai pri ta ria, kad lengvų kvai šalų le ga li za vi mas pa dėjo ma ri hua nos rinką at skir ti nuo sunkes nių nar ko tikų, to kių kaip he roinas, rin kos.
Bet yra ir ki ta me da lio pusė. Į Mast richtą, įspraustą tarp Vo kieti jos ir Bel gi jos sienų, kas dien traukia šim tai nar ko tikų tu ristų ir taip su da ro di de lių eis mo pro blemų.
ar ams ter da mas iš gy vens be kvai šalų?
Už sie nie čiai bus privers ti pirk ti ma rihuaną iš ne le ga lių pre kei vių ir pa klius į pa vo jingą pa dėtį.
Eu ro pos kvaišalų sos tinė je bręsta per mainos. Ny der lan dų vy riau sybė už si mo jo su stab dy ti „nar ko tikų tu rizmą“ ir užd raus ti par da vinė ti ma ri huaną už sie nie čiams, bet su si dūrė su did žiu liu pasi prie ši ni mu.
11
pasaulis
Sta tis ti ka: �� per�nai�per�še�šias�oro�ne�lai�mes�Ru�si�jo�je�žu�vo�118�žmo�nių.� � „Scan�pix“�nuo�tr.
Bos ni jos ka ro me tinės Bos ni jos ka ro me tinės
ŠeŠtADIeNIS, bAlANDžIo 7, 2012
Magnetas: �� Amsterdamo�kofišopai,�tapę�viena�didžiausių�miesto�įžymybių,�traukia�kas�ketvirtą�turistą.� � AFP�nuotr.
skryd žiai ru si jos vi daus rei sais tam pa pa vo jin gu iš ban dy mu. Dėl to kal ta gau sybė pro blemų, kurios šian dien ka muo ja ša lies ci vilinę avia ciją.
Pras čiau net už af rikąPer nai vi sa me pa sau ly je ne lai mes pa tyrė 28 ko mer ci niai lėktu vai, kurie ga li skrai din ti 13 ir dau giau kelei vių, žu vo 507 žmo nės. Ru si jai iš šio sąra šo ten ka še šios ka tast ro fos ir 118, ar ba be veik penk ta da lis, aukų.
Ty rimų cent ro „As cend Worldwi de Ltd“ su da ry ta me avia cijos sau gu mo rei tin ge ša lis žen gia iš kar to po skurd žiau sios Af ri kos vals tybės Kon go. Ir nors Af ri ko je eks per tai ma to tam tikrą pa žangą, Ru si jo je jos – nė kva po. Ša lies oro uos tai tik spėja pra neš ti apie avari nius nu si lei di mus, gais rus ir kitas tech ni nes pro ble mas.
Pa si tai ko ir pro tu sun kiai suvo kiamų at vejų. Šių metų kovą 24 ke lei viai at si sakė skris ti reisu Maskva–Krasnojarskas, kai lėktu vo spar ne pa matė skylę. Reisas ne bu vo at šauk tas, bet lėktuvas dėl ki lu sio skan da lo išsk ri do ge ro kai vėluo da mas. 2011 m. kovą Bla go veš čens ko oro uos to di rekto riaus pa va duo to jas įli po į lėktuvą su dviem dėžėmis, ku rio se bu vo bitės. 10 tūkst. metrų aukšty je jos ištrū ko ir pa skli do po visą sa loną.
neiš mok tos pa mo kosPo visą šalį su krėtu sios „Jak42“ ka tast ro fos, per ku rią žu vo vi sa Ja ros lav lio le do ri tu lio ko man da, pre zi den tas Dmit ri jus Med ve devas griež tai liepė at nau jin ti Ru sijos lėktuvų par ką, su ma žin ti oro
bend ro vių skai čių ir griež čiau jas kont ro liuo ti.
Re zul tatų kol kas ne ma ty ti. Šiemet Ru si jo je įvy ko jau ke tu rios oro ne laimės. Pas ta ro ji, įvy ku si ankstyvą pir ma dienį prie Tiu menės ir pa rei ka la vu si 31 gy vybės, ap nuogi no daug pro blemų, ku rios kamuo ja Ru si jos ci vi linę avia ciją.
Pir ma dienį nu kritęs prancūzų ir italų ga my bos lėktu vas „ATR72“ bu vo eksp loa tuo ja mas jau 20 metų. Bet, anot tyrėjų, pa grin dinė nelaimės prie žas tis bu vo vi sai ki to kia.
Eks per tai nu statė, kad prie š paky lant lėktu vas ne bu vo api purkštas spe cia liu skys čiu nuo ap ledė jimo, nors oro tem pe ratū ra svy ra vo apie nulį. Kodėl tai ne bu vo pa dary ta, iki šiol neaiš ku. Vie ni tei gia, kad pro cedū ros at si sakė or lai vio įgu la, ki ti – kad lem tingą rytą reagen to oro uos te iš vis ne bu vo, tre ti – kad oro bend rovė norė jo su taupy ti. Lėktuvą api purkš ti vi du tiniš kai kai nuo ja 30 tūkst. rub lių (2,6 tūkst. litų).
oro bend ro vių gud rybėsKad ir kas būtų kal tas, pra sta lėktuvų tech ninė prie žiū ra Ru si jo je yra aki vaiz di. Pa sak „UTair“ profe sinės sąjun gos va do vo Alek san d ro Kri vo la po vo, rusų per so na las tik ap žiū ri lėktu vus prie š skrydį
ir po jo, bet jis ne tu ri pa kan ka mai kva li fi ka ci jos, kad galėtų ap tik ti ir pa ša lin ti rim tus ge di mus. Todėl dau gu ma Ru si jos oro bend ro vių lėktuvų re mon tuo ja mi už sie ny je.
„Ru si jo je at lie ka mas tik for malus dar bas: anglų kal ba už pil dy ti žur nalą ir pa si rūpin ti, kad įgu los va das, ne duok Die ve, ne įra šytų į jį ko kio nors de fek to“, – teigė A.Kri vo la po vas.
Jis pri dūrė, kad be veik vi si Rusi jos oro bend ro vių lėktu vai yra re gist ruo ti leng va ti nio ap mo kesti ni mo ša ly se, nes taip pi giau. Tokiu at ve ju oro bend rovės ne pri valo steig ti mo kyklų konk re taus ti po lėktu vo pi lo tams ir tech ni kams.
Tiu menė je su dužęs „ATR72“ ir gi bu vo re gist ruo tas ne Ru si joje, o Ber mudų sa lo se.
Pi lotų trūkstaRu si jo je taip pat jun ta mas kva lifi kuotų ir pa ty ru sių pi lotų trūkumas. Stam biau siai oro bend ro vei „Ae rof ot“ ne tgi te ko skelb ti akciją „Pak viesk draugą į lakū nus ir gauk pre miją“, ku rią dau ge lis juo kais ly gi na su fi nan sinės pi ramidės MMM šūkiu.
Bend rovė je „UTair“ dau gu ma pi lotų yra jau nes ni nei 30 metų. Su du žu sio „ATR72“ įgu los va dui Ser ge jui Ani cy nui bu vo 27eri.
Pi lo tai ren gia mi ir tik ri na mi at sainiai. Po per nykštės „Jak42“ ka tastro fos Ja ros lav ly je nu sta ty ta, kad vienas pi lo tas per klaidą pa spaudė ne tą pe dalą, o ki tas sėdo prie štur valo pa var tojęs ra mi namųjų. Or lai vio „Tu134“, su du žu sio 2011 m. birže lio 20 d. prie Pet ro za vods ko, pilo to krau jy je bu vo ras ta al ko ho lio.
„Le Mon de“, ne wsru.com inf.
Ru siš ka avia ci jos ru letė
24 ke lei viai at si sakė skris ti rei su Maskva– Krasnojarskas, kai lėktu vo spar ne pa matė skylę.
ar ams ter da mas iš gy vens be kvai šalų?Pa matę pui kią ga li mybę, ne le
galūs pre kei viai pra dėjo siū ly ti užsie nie čiams nu si pirk ti ma ri hua nos net neiš li pant iš au to mo bi lio. Net tie vie tos gy ven to jai, ku rie pri ta ria ko fi šo pams, pik ti na si vėl pa matę nar ko ti kus gatvė se.
Pa si pylė ieš ki niaiPa gal vy riau sybės planą nuo gegužės 1 d. ko fi šo pai tri jo se pietinė se ša lies pro vin ci jo se virs užda rais klu bais, ku rie galės turė ti ne dau giau kaip 2 tūkst. na rių olandų. Jie turės tvar ky ti re gistrą ir iš duoti na rystės kor te les. Vi so je ša ly je ši tvar ka turėtų įsi ga lio ti 2013 m. sau sio 1 d.
Teo riš kai M.Rut te’s val dan čioji par ti ja su koa li ci jos par tne riais par la men te tu ri pa kan ka mai balsų, kad įgy ven dintų sa vo planą. Bet abe jo nių lie ka. Ko fi šopų sa vinin kai teis me jau pra laimė jo vieną bylą prie š drau dimą par duo ti ma rihuaną už sie nie čiams, bet 680 kofi šopų vie ni jan ti Ma ri hua nos pardavėjų aso cia ci ja pa ruošė dar vieną ieš kinį. Jis bus pra dėtas nag rinė ti ar ti miau sio mis sa vaitė mis.
Vy riau sybės ke ti ni mams prieši na si ir vie tos vald žia – ji bijo, kad pre ky ba per si kels į gat ves ir pa didės nu si kals ta mu mas. Kiti ar gu men tuo ja, kad Ny der landai, ban dan tys su ma žin ti biud žeto de fi citą, ne ga li sau leis ti pra ras ti tu ristų. Tarp kri tikų yra ir Ams
ter da mo me ras Eber har das van der Laa nas, nors jis pri ta ria priemonėms, ku rios pa dėtų su ma žinti nar ko tikų var to jimą tarp jau nimo. Anot me ro, dau giau pro blemų Ams ter da me ky la ne dėl nar ko tikų, o dėl al ko ho lio.
siū lys iš po pre kys ta lioKo fi šo po „420“ va do vas ir Ma rihua nos par davėjų aso cia ci jos atsto vas spau dai Mi chae las Ve lingas ti ki si, kad vy riau sybė ga liau siai pra laimės teis muo se ir šis klau simas bus pa lik tas spręsti sa vi valdybėms.
„Bet jei gu įsta ty mas vis dėlto bus pa keis tas, aš ne si ruo šiu kur ti jo kio re gist ro, – teigė vy ras. – Ne si ruošiu nie ko disk ri mi nuo ti pa gal tautybę. Aš disk ri mi nuo ju žmo nes tik pa gal el gesį. Pradė siu vėl pre kiauti al ko ho liu ir par da vinė siu žolę iš po pre kys ta lio.“
Jo ka vinės lan ky to jai ir gi tu ri daug abe jo nių. Ame ri kie čiai studen tai Ken ny ir Sea nas pri pa žino, kad ga li mybė leng vai ir teisėtai gau ti ma ri hua nos bu vo vie na pa grin di nių prie žas čių, at ve du sių juos į Ams ter damą.
„Jei gu rūkai žolę, tu ri būti nai nu va žiuo ti į Ams ter damą. Ši vie ta nu mirs, jei gu jie pa keis žolės įstaty mus. Mes ži no me, juk stu di juoja me verslą“, – „The New York Ti mes“ sakė Ken ny.
Pa rengė Ju li ja nas Ga li šans kis
12
[email protected]ė Jolanta Juškevičienė
vakarėVe ly kų sta las: tarp tra di ci jų ir im p ro vi za ci jų
„Na va lio“ vir tu vės še fas Ed ga ras Je rum baus kis re ko men duo ja išban dy ti kla si ki nio ve ly ki nio sal dėsio re cep tą. Šis de ser tas tik rai nekai nuos daug lai ko ir pa stan gų.Rei kės:175 g mil tų25 g krak mo lo10 g ke pi mo mil te lių120 g svies to170 g cuk raus6 kiau ši nių10 g jū ros drus kos40 g ro mo50 g cit ri nų sul čių100 g juo do jo šo ko la do50 g grie ti nė lės20 g per li nio cuk raus
Mil tus, krak mo lą, drus ką bei kepi mo mil te lius su ber ti į du be nį ir iš mai šy ti. Įdė ti minkš to svies to,
Li na Bie liaus kai tė[email protected]
įber ti cuk raus, įmuš ti kiau ši nius ir pa gar din ti cit ri nų sul ti mis bei romu. Po tru pu tį mai šy ti mai šy tu vu, įjun gus mak si ma lų grei tį plak ti dar 4 min. Teš lą su krės ti į svies tu ištep tą bei mil tais pa bars ty tą for mą. Kep ti iki 175 laips nių įkai tin to je orkai tė je 40 min. At vė su sią bo bą aplie ti šo ko la do pa da žu ir pa bars ty ti per li niu cuk ru mi.
Klai pė dos ku li na ri nė sve tai nė ir jo je ne se niai sve čia vę sis „De but Ca fe Di vi sion“ bend ra sa vi nin kis bei vir tu vės še fas Al gir das Gedvi las į Ve ly kų sta lą kvie čia pažvelg ti ne tra di ciš kai ir siū lo pasi gar džiuo ti ja po niš ku pa tie ka lu – svies ta žu vės, ar ba ma na gatsuo su te ki, keps niu.Rei kės:apie 200 g svies ta žu vės fi lėdrus kospi pi rųypač gry no aly vuo gių alie jausso jų pa da žoait rio sios pa pri kosim bie ro šak niesapie 30 g ja po niš kos deg ti nės sa kėsdžio vin tų kom bu la pų (ga li ma pakeis ti švie žiais ar džio vin tais ba nanų la pais)wa ka me sa lo tųsa lo tų la pųte riya ki pa da žo
Svies ta žu vės fi lė at pjau ti sker sai au di nio ir abi žu vies pu ses įpjauti įstri žai ne di de liais kvad ra tėliais. Tuo met pa bars ty ti drus ka, pi pi rais, pa šlaks ty ti so jų pa dažu ir sa ke, už ber ti smul kin to imbie ro bei ait rio sios pa pri kos ir taip pa ruoš tą žu vį apie pu sę va lan dos pa lai ky ti šal dy tu ve. Ka dan gi par
Svies ta žu vės keps nys
Ve ly kų bo ba
Spal vin ga ir džiu gi Ve ly kų šven tė dau ge liui taps ne taip daž nai pa si tai kan čia pro ga su si bur ti, pa bend rau ti ir su sės ti prie bend ro sta lo. Tad šia ypa tin ga pro ga ar ti muo sius, bi čiu lius no ri si pa malo nin ti ne kas die nė mis vai šė mis. Ži no mi uos ta mies čio bei šalies vir tu vių še fai su ti ko pa si da ly ti ke le tu re cep tų, pa gal ku riuos pa ga min ti pa tie ka lai de ra mai pa puoš šven ti nį Ve ly kų sta lą.
duo tu vė se ga li ma įsi gy ti tik sau sų kom bu la pų, juos pu sei va lan dos rei kė tų už merk ti tie siog į karštą van de nį, kad iš brink tų. Or kaitę įkai tin ti iki 180 laips nių. Pa mari nuo tą žu vį už dė ti ant kom bu la po ir su suk ti taip, kad ji bū tų vi siš kai už deng ta. Ta da me di niu ieš me liu per smeig ti la po su jun gi mo vie tą, kad žu vis neiš si vy nio tų. Pa šau ti į or kai tę ir kep ti apie 20 min. Pa tieka lą pa tiek ti išė mus ieš me lį ir atvė rus kom bu la pą. Apš laks ty ti teriya ki pa da žu, ant žu vies už dė ti wa ka me bei smul kin tų sa lo tų lapų, su mai šy tų su šla ke liu aly vuogių alie jaus.
šeštADIeNIS, bAlANDžIo 7, 2012
13
vakarė
Šildymo sezonui artėjant į pabaigą ne vienas susimąstė kaip būtų galima taupyti šilumą. Užimtiems žmo-nėms tai nėra lengva užduotis. Tačiau modernūs gamtinių dujų šildymo katilai suteikią galimybę palaikyti skirtingą temperatūrą įvairiu paros metu ir savaitės dienomis, pavyzdžiui, naktį ir darbo metu (ar kitu laiku, kai jūsų nėra namie) nustatant žemesnę patalpų temperatūrą, galima taupyti kuro sąnaudas šildymui. Taip pat yra galimybė įvairiose patalpose nustatyti skirtingą temperatūrą. Ypač svarbu tai, kad gamtinių dujų, kaip kito kuro, nereikia sandėliuoti, rūpintis jo atvežimu ir kasdien prižiūrėti šildymo katilo, dėl to nėra pa-pildomų išlaidų, o sutaupytą savo brangų laiką galite skirti mėgstamai veiklai.
Naudodami gamtines dujas – ekologišką kurą – saugosite savo ir savo artimųjų sveikatą, suodžiais ir juo-dais dūmais neteršite aplinkos.
Palankiausias metas prisijungti prie gamtinių dujų tinklų
Sumažėjo prijungimo įkainiai gyventojams dujas naudosiantiems vandeniui/patalpoms šildyti
Gera žinia gyventojams, norintiems prisijungti prie dujų tinklų, kurie gamtines dujas naudos vandeniui/patalpoms šildyti (gamtinių dujų suvartosiantiems daugiau nei 500 m3 per metus) - prijungimo įkainis, nepriklausantis nuo atstumo, sumažėjo 11%, o prijungimo įkainis už kiekvieną nutiestą dujotiekio metrą sumažėjo net 47%. Šiuo metu prijungimo įkainiai yra mažiausi per pastaruosius kelerius metus, tačiau atei-tyje prijungimo įkainiai gali didėti.
Būsimam vartotojui nutiesti 20 m dujotiekio įvadą šiuo metu kainuos apie 1,25 tūkst. Lt pigiau, negu tai-kant anksčiau galiojusius įkainius.
Šiuo metu buitiniams vartotojams galiojantys prijungimo įkainiai:
VartotojaiPrijungimo įkainis,
nepriklausantis nuo atstumo, Lt (su PVM)
Prijungimo įkainis už kiekvieną nutiestą dujotiekio
metrą, Lt (su PVM)
Suvartosiantys iki 500 m3 per metus arba dujas naudosiantys buitinėms viryklėms.
4021.06 172.01
Suvartosiantys daugiau kaip 500 m3 per metus arba dujas naudosiantys vande-niui/patalpoms šildyti.
1511.35 60.81
www.dujos.lt
Dujos namams
Būsimiems vartotojams
Kiekvienam nebuitiniam vartotojui prijungimo įmokos dydis yra apskaičiuojamas individualiai, pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą prijungimo įkainių nustatymo metodiką.
Svarbu nepavėluotiPavasarį, atšilus orams, prasideda dujotiekių statybos darbai. Dujotiekio statyba iki vartotojo sklypo ribos gali užtrukti nuo 3 iki 9 mėnesių, priklausomai nuo to, koks yra norinčiųjų prisijungti skaičius, nuo jų sklypų atstumo iki esamo dujotiekio ir AB „Lietuvos dujos“ dujotiekių statybos planų. Šaltuoju metų laikotarpiu statybos darbai nevyksta.
Nemaža dalis gyventojų, norinčiųjų iki šildymo sezono pradžios prisijungti prie bendrovės gamtinių dujų sistemos, kreipiasi per vėlai, todėl gyventojus, nusprendusius šildymui naudoti gamtines dujas, kviečiame kuo anksčiau kreiptis į AB „Lietuvos dujos“, kad žiemos šalčiai nekeltų rūpesčių ir galėtumėte džiaugtis šiltais ir jaukiais namais.
Plėtros planaiAB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos �lialas kiekvienais metais, atsižvelgdamas į gautus gyventojų prašymus, du-jotiekių tinklų vystymosi perspektyvas ir galimybes, sudaro naujų vietovių dujo�kavimo planus, numato investicijas naujiems vartotojams prijungti. Šiais metais, norėdami plėtoti dujotiekio tinklus naujose sodų bendrijose ir individualių gyvenamųjų namų kvartaluose, kviečiame Klaipėdos miesto: sodų bendrijų „Tau-ras“; Klaipėdos rajono sodų bendrijos „Minijos“, Klaipėdos rajono Kunkių, Triušelių kaimų; Palangos miesto: Sakalo, Užkanavės, Genio, Valteriškės, Lenktosios, Matininkų, Lydekų, Vėžių, Trumposios, Aklinosios, Jūra-žolių, Ilgosios, Molyno gatvių gyventojus aptarti prisijungimo prie gamtinių dujų sistemos sąlygas. Naujų teritorijų dujo�kavimo planai yra nuolat atnaujinami ir gali keistis priklausomai nuo norinčiųjų prisijungti prie dujų tinklų vartotojų poreikių.
Jei planuojate įsirengti dujinį šildymą, kviečiame atvykti į AB „Lietuvos dujos” Klaipėdos �lialo Naujų varto-tojų skyrių (Birutės g. 8, Klaipėda) pateikti prašymą prisijungti prie dujų sistemos. Kartu su prašymu reikia pateikti Registrų centro pažymėjimų apie nekilnojamąjį turtą (pastatus, žemę) ir žemės sklypo plano kopi-jas, jei pastatas neregistruotas – statybos leidimą, taip pat dujotiekio projektą (jeigu turite).
Išsamesnė informacija dėl prisijungimo prie dujų sistemos teikiama AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos �lialo Naujų vartotojų skyriuje (Birutės g. 8, Klaipėda), informaciją galima rasti taip pat bendrovės tinklalapyje www.dujos.lt arba sužinoti paskambinus trumpuoju telefonu 1894.
VytautoLiaudanskionuotr.
Ve ly kų sta las: tarp tra di ci jų ir im p ro vi za ci jų
Vieš bu čio „Ra dis son Blu“ vir tu vės še fas Lau ras Kru kaus kas ve ly ki niam sta lui siū lo ne ti kė tą bu ro kė lių sa lotų imp ro vi za ci ją – meist ro tei gi mu, kas die niai pro duk tai ga li tap ti ne tik šven te go mu riui, bet ir akims.Rei kės (vie nai po rci jai):100 g bu ro kė lių60 g rū ky tos la ši šos (ga li ma pakeis ti bet ko kia ki ta rū ky ta žu vi mi)10 g duo nos skre bu čių3 put pe lių kiau ši nių25 g rau do nų jų svo gū nų4 g čes na kų20 g cuk rausžiups ne lio drus kos30 g aly vuo gių alie jaus20 g obuo lių ac toobuo lio, žo le lių pa puo ši muišvie žiai mal tų juo dų jų pi pi rų pagal sko nį
Bu ro kė lius iš vir ti (ga li ma ir iškep ti), su pjaus ty ti ne di de liais gaba lė liais, svo gū ną su pjaus ty ti
šiau de liais, su smul kin ti čes na ką. Kep tu vė je ant alie jaus 10–15 min. pa ke pin ti iš vir tus bu ro kė lius, sudė ti svo gū nus, po ke lių mi nu čių – čes na kus, dar tru pu tė lį pa kep ti, su ber ti cuk rų, drus ką, pa troš kinti, ta da su pil ti ac tą ir dar šiek tiek pa troš kin ti. Jei rei kia – įpil ti trupu tį van dens. Gau tą ma sę at vė sinti (taip pa ruoš tus bu ro kė lius ga lima lai ky ti už da ry ta me in de ke le tą die nų – kuo jie il giau bus pa lai ky ti, tuo bus ska nes ni). Bu ro kė lių ma sę su dė ti į lėkš tę, ant jų – plo no mis juos te lė mis su pjaus ty tą rū ky tą laši šą, už ber ti kep tu vė je ant šla ke lio alie jaus pa skru din tus duo nos skrebu čius, iš dė lio ti kie tai vir tus nulup tus ir per pus per pjau tus put pelių kiau ši nius. Obuo lio grie ži nė lius api bars ty ti cuk ru mi, už kep ti ir atvė su sius už dė ti ant pa tie ka lo. Salo tas pa gar din ti žo le lė mis bei šviežiai mal tais juo dai siais pi pi rais.
Res to ra no „XIX am žius“ vir tu vės še fės Dai vos Lu kaus kai tėsGal dikie nės tei gi mu, šis pa tie ka las pradžiu gins ir be si rū pi nan čiuo sius sa vo for mo mis – nors sa lo tos sočios, ta čiau sy kiu ir ne ka lorin gos.
Ka ra me li zuo tų bu ro kė lių sa lo tos
Gai vios pa va sa ri nės sa lo tos50 g švie žio agur kožiups ne lio kra pų, pet ra žo liųdrus kos bei pi pi rų pa gal sko nįket vir čio ma žos cit ri nos, ma žo jo pomi do ro, sa lo tų la pe lių pa puoš ti
Švie žią agur ką supjaus ty ti šiau de
liais, su smulkin ti mė ly ną jį svo gū ną, kra pus bei pet ra žo les. Vi sus ing redien tus su mai
šy ti, pa gal sko nį pa bars ty ti drus ka
ir pi pi rais. Pa tieka lą puo šian tį cit ri nos ga balė lį prieš val
gant iš spaus ti ant sa lo tų.
Rei kės:200 g lukš tentų kre ve čių (geriau sia var to ti kre ve tes sa vo sul ty se, jos bus ne šal dy tos, sultin gos ir sū rios, tad ne be rei kės ir drus kos)200 g grū dė tos varš kės18 g mė ly no jo svo gū no
šeštADIeNIS, bAlANDžIo 7, 2012
14
vakarė
Li na Bie liaus kai tė[email protected]
Smal su ste bė ti žmo nesTad klai pė die tės akys fik sa vo ne tik ryš kiau sius mies to sim bo lius, bet ir jo gy ven to jų nuo tai kas, po jū čius. „Kaip žur na lis tei, man vi sa da labai smal su ste bė ti žmo nes, at spėti, kuo jie gy ve na, ko kios jų pro fesi jos“, – šyp so jo si mo te ris.
Pas ku ti nę ko vo sa vai tę, o tiks liau – pen kias die nas – Ru si jos sos tinė je pra lei du si Gied rė į ša lį kaimy nę vy ko kaip So cia li nių mokslų ko le gi jos, ku rio je ji dės to ke le tą dis cip li nų, at sto vė.
Kaip tei gė pa šne ko vė, pa grindi nis vi zi to Mask vo je tiks las bu vo už megz ti ry šius su vie na gar siausių ša lies kai my nės moks lo įstai gų – Ru si jos Tau tų drau gys tės uni versi te tu (RUDN).
Anot Gied rės, ne rei kia nė sa kyti, jog čia eg zo tiš kos iš vaiz dos svetim ša liai – kas die nis da ly kas.
„Šis uni ver si te tas, ku ria me studi juo ja apie 30 tūkst. stu den tų iš 140 įvai rių pa sau lio ša lių, la bai aukš tai ver ti na mas. Vie nų tei gimu, jis pa ten ka į ge riau sių Ru si jos aukš tų jų mo kyk lų tre je tu ką, ki tų – į pen ke tu ką, o pa sau li niu mas tu – į pen kias de šim tu ką“, – pa sa kojo klai pė die tė.
Ku po lai – it ve ly kai čiaiAnot Gied rės, ka dan gi ne ma žai lai ko tek da vo pra leis ti uni ver si tete, kiek vie ną lais va lai kio mi nu tę no rė jo si skir ti pa žin čiai su mies tu, juo lab kad ja me klai pė die tė lan kėsi pir mą kart.
„Jei rei kė tų pri si min ti pir mąjį įspū dį, vos tik išė jus iš met ro į Rau do ną ją aikš tę, ga lė čiau pa saky ti, kad prieš akis at si vė rė pa statų, to rau do nu mo di dy bė. Be je, tie, ku rie jau yra bu vę Mask vo je, manęs klau sė, ar Rau do no ji aikš tė nepa si ro dė ma žes nė. Taip, pa si ro dė. Bet vi si tie daug kar tų per te le vi zi ją ma ty ti sim bo liai no ri ne no ri da ro įspū dį. Ką čia slėp ti – esa me ta rybi nė kar ta, su vi su tuo užau go me.
Ką ga li ma nu veikti vie na me gar siausių pa sau lio me gapo lių per ke le tą dienų? Ne itin daug – pri pa ži no ne se niai Mask vo je vie šė ju si uos ta mies čio te le vizi jos „Bal ti cum TV“ ži nių ve dė ja, dės tyto ja Gied rė Vai čekaus kie nė.
Ir štai, jau su lau kus me tų bran dos, ga li tai pa ma ty ti iš ar ti“, – kal bėjo pa šne ko vė.
Be abe jo nės, žy miau si Rau do nosios aikš tės frag men tai iš liks ne tik Gied rės at min ty je, bet ir įam žin ti fo to kad ruo se.
„Vis dėl to, ko ge ro, gra žiau sias Mask vos sim bo lis – Pa lai min to jo Va si li jaus so bo ras, jo mar gas palviai ku po lai – tar si ve ly ki niai margu čiai. Įs pū din gas re gi nys“, – pripa ži no Gied rė.
Is to ri ją pa tei kia es te tiš kaiPaš ne ko vė šyp so jo si, jog žvar bus vė juo tas oras at vy kė les iš Lie tu vos pri vi lio jo ir į ki tą Mask vos įžy my bę – uni ver sa li nę par duo tu vę GUM.
„Tai ak ro po lių ak ro po lis vi somis pra smė mis, – kva to jo Gied rė. – Čia vis kas „iš lai žy ta“, iš gra žin ta. Ta čiau tur būt rei kia bū ti nau juoju ru su, kad ten ga lė tu mei ką nors nu si pirk ti. Kaip smal sios mo te riškės, įki šo me no sį į ran ki nių sky rių – kai nos nuo 5 tūkst. li tų.“
Gied rės pa ste bė ji mu, iš ties šiame pra ban gia me pre ky bos cent re ne bū ti na ką nors pirk ti, čia tie siog ga li ma iš si ruoš ti pra leis ti lais va laikio, pa si žmo nė ti.
„Lan ky to jų – ne ma žai, ta čiau di džiau sia trau kos vie ta – fon tanas ir ša lia jo sto vin tis ta ry bi nio sti liaus le dų ve ži mė lis“, – šyp telė jo pa šne ko vė, pri pa ži nu si, jog ir klai pė die čių kom pa ni ja neat sis pyrė pa gun dai pa sma gu riau ti „ta rybi niais“ le dais.
„Man la bai gra žu, kad jie tą nese ną is to ri ją pa tei kia taip su ma niai, es te tiš kai. O le dai bu vo iš ties gardūs“, – pri dū rė Gied rė.
Klai pė do je – lyg sa na to ri jo jePaš ne ko vė pri si pa ži no, jog Mask voje be mat pa jun ti, kaip įtrau kia pa šė
lęs šio mies to rit mas bei tem pas.„Met ro ju da mi li jo nai žmo nių,
ir tu pa ts pa si jau ti tar si įtrauk tas į tą ko šę, tam pi kaž ko kiu pro duktu, tu ri pri si tai ky ti, lėk ti, įjungti vi sai ki tą pa va rą. Štai Klai pė do je jau tie si kaip sa na to ri jo je – čia gali gy ven ti su ant ra pa va ra, o jau ten rei kia šeš tos“, – vaiz džiai pa ly gino Gied rė.
Nors mo te ris pri si pa ži no, jog jos ne trik do žmo nių gau sa, ta čiau
Mask vo je jų knibž dė ly nas jau perne lyg in ten sy vus.
Aukš tų pa sta tų, va di na mųjų „vy sot kų“ fo ne, Gied rės pa stebė ji mu, žmo nės tu rė tų jaus tis it skruz dė lės.
„Dau giaaukš čiai – kaip dan gorai žiai. Ir tai su pran ta ma – mi lijo ni nis mies tas stie bia si į vir šų, – pa ste bė jo pa šne ko vė. – Žiū rė da ma pro sa vo lan gą vieš bu ty je, ne ju čia pa gal vo jau – kaip ga li ma gy venti to kiuo se na muo se. Tai tar si didžiu lis skruz dė ly nas. Bet žmo nės į juos ver žia si, no ri nu si pirk ti kad ir ne di du ką bu te lį.“
Ka da jie mie ga?Piet va ka ri nia me Mask vos ra jone ap si sto ju siems lie tu viams buvo paaiš kin ta, kad tai – pres ti ži nė mies to da lis, čia daug re no vuo tų na mų, ža lu mos.
Ne, į dan gų be si stie bian tys mono li tai ne sle gia, pa ti ki no pa šne kovė. Vei kiau pri bloš kia mies to didy bė, kai va ka re lan guo se su žim ba tūks tan čiai švie sų, o anks ty vą ry tą nu si drie kia ki lo met ri nės au to mobi lių ei lės.
„Į dar bus ir iš dar bų mask vie čiai va žiuo ja nuo 2 iki 3 va lan dų. Maždaug iki pu sės pen kių ry to spūs čių dar nė ra. Na tū ra liai ky la klau si mas – ka da jie mie ga? Ir tai jau ta po jų kas die ny be“, – kal bė jo Gied rė.
Paš ne ko vė ap gai les ta vo, jog trum pos vieš na gės Mask vo je metu ne pa vy ko ap si lan ky ti mu zie juose, vie nuo ly nuo se, ga liau siai nueiti į teat rą.
„To kiai kul tū ri nei pro gra mai tur būt rei kė tų ma žiau siai sa vai tės ir bū tų šau nu pa gy ven ti pas maskvie tį, iš ar ti pa ma ty ti ir tą tik rąją „ko mu nal kę“, – svars tė pa šneko vė.
Ša lia Le ni no – Šre kasGied rės pa ste bė ji mu, šian dien, kai net to li miau si kraš tai, re gis, pasie kia mi ran ka, vi sai kai my nys tė je esan ti Ru si ja jau ta po eg zo tiš ka šali mi, dau ge liui vis dar ža di nan ti jaunys tės ar vai kys tės sen ti men tus.
Ta čiau, pa šne ko vės žo džiais, kar tais ir čia, ypač did mies čiuo se, au ten ti kos ten ka ge rai paieš ko ti.
„Mask vos cent re, kaip ir ki tuose Va ka rų did mies čiuo se, ga lima iš vys ti daug ži no mų pa sau linių pre kių ženk lų. Aki vaiz du, kad čia no ri si dau giau to eu ro pie tiš kumo, va ka rie tiš ku mo, o mums, žino ma, la biau no ri si au ten tiš ku mo. Pa vyz džiui, Rau do no jo je aikš tė je ar jos priei go se ga li ma nu si fo togra fuo ti ne tik su Brež ne vu, Le ni nu – tarp jų kiek kvai lo kai šmėkš čio ja ir Šre kas, ir Bet me nas“, – pa ste bėji mais da li jo si pa šne ko vė.
Šis tas apie kai nas
Puo de lis ka vos mies to cent re at �
siei tų nuo 14 li tų.
1 avo ka dą Mask vos tur gu je ga li ma �
įsi gy ti maž daug už 8 li tus, o 1 kg vy
nuo gių – už 20–25 li tus.
1 l ben zi no, dy ze li no kai nuo ja apie �
3 li tus.
2 kam ba rių ele men ta rus, nie ko �
neišs kir ti nis bu tas mies to pa kraš ty
je – nuo 600 tūkst. iki 900 tūkst. li tų.
Vi du ti nis RUDN dės ty to jo mė ne sio �
at ly gis sie kia 2200 JAV do le rių.
Mask va – mies tas su šeš tą ja pa va ra
Simbolis: �� klaipėdietę�ypač�sužavėjo�Palaimintojo�Vasilijaus�soboras.�Klasika: �� G.Vaičekauskienė�nepraleido�progos�įsiamžinti�Kremliaus�fone.�
Susisiekimas: �� Maskvoje� sunku�išsiversti� be� viešojo� transporto�paslaugų.�
šeštADIeNIS, bAlANDžIo 7, 2012
Nors mo te ris pri si paži no, jog jos ne trik do žmo nių gau sa, ta čiau Mask vo je jų knibž dėly nas jau per ne lyg inten sy vus.
15
vakarė
Asmeninioarchyvonuotr.
Mask va – mies tas su šeš tą ja pa va ra
Daugiaaukščiai: � milijoninismiestasstiebiasiįdangų.
Reliktai: � universalinėsparduotuvėsGUMtraukoscentras–tiesfon-tanuįsikūręsledųvežimėlis.
Įvaizdis: � L.BrežnevasirLeninasgyvinetikprisiminimuose.
Aistė DeltuvienėGydytoja
Specialistai pripažįsta, kad vie-na svarbiausių kovos su cukriniu diabetu (CD) grandžių – regulia-rus gliukozės kiekio kraujyje ma-tavimas. Būtent jis atskleidžia, ko-kia yra tikroji paciento ligos būklė ir kaip reikėtų koreguoti gydymo planą.
Nors šiuo metu Lietuvoje yra pla-tus vaistų nuo diabeto asortimen-tas, gydyti sergančius nėra papras-ta, nes ne vien vaistai lemia diabeto valdymą. Norint pasiekti gerų gy-dymo rezultatų, reikia suderinti daugelį veiksnių: mitybos režimą, nuolatinį fizinį aktyvumą, sergan-čių mokymąsi, savikontrolę ir vais-tų vartojimą.
Labiausiai baugina, kad neval-domas CD gresia širdies ir krau-jagyslių komplikacijomis, inkstų nepakankamumu, nervų sistemos pažeidimais, galūnių amputavimu ir apakimu. Visos šios komplikaci-jos atsiranda, kai gliukozės (cuk-raus) kiekis kraujyje nuolat virši-ja normą.
Būtina savikontrolėPagrindinis CD valdymo momentas – gliukozės kiekio kraujyje stebė-jimas, o dažniausia pacientų klai-da, kad jie gliukozės kiekį kraujyje pasimatuoja tik iš ryto, t. y. būda-mi tuščiu skrandžiu. Siekdami ge-ros CD kontrolės, turėtume žino-ti gliukozės kiekį kraujyje ir praėjus dviem valandoms po valgio. Svar-bu įvertinti ir ilgalaikę kontro-lę, t. y. atlikti glikuoto hemoglo-bino (HbA1c) tyrimą. Tačiau vien šio tyrimo negana, nes jo rezulta-tai parodo gliukozės kiekio kraujy-je vidurkį per du tris mėnesius, bet neatspindi glikemijos svyravimų per parą. O tai žinoti labai svar-bu, nes įrodyta, kad kraujagyslinės komplikacijos dažniausiai vysto-si todėl, kad labai dažnai per di-delis cukraus kiekis kraujyje būna po valgio arba smarkiai svyruoja – nuo hipoglikemijos iki hiperglike-mijos.
Nemažai pacientų glikemijos tinkamai nematuoja, nes taupo diagnostines juosteles, t. y. ma-tuoja retai ir dažniausiai, kaip mi-nėta, ryte nevalgę. Todėl detaliai įvertinti glikemijos kontrolės ne-galime. Tad ypač besigydantiems geriamaisiais vaistais nuo diabe-to rekomenduojama atlikti inten-syvius tikslinius glikemijos ma-tavimus – matuoti savo glikemiją tris dienas (būtinai iš eilės) septy-nis kartus per dieną iš anksto nu-matytu laiku. Šis laikas būtų ryte, prieš pagrindinius valgius, praėjus dviem valandoms po šių pagrindi-nių valgių ir prieš einant miego-ti. Pacientas iš viso per tris dienas sunaudotų 21 diagnostinę juoste-lę (o sutaupytas 29 juosteles galė-tų panaudoti papildomiems mata-vimams, kai blogai jausis ir pan.). Taip matuotis rekomenduojama kartą per tris mėnesius, maždaug prieš savaitę ruošiantis vizitui pas
gydytoją. Tokia intensyvi glikemi-jos kontrolė taptų aiškesnė ir pa-čiam pacientui, ir gydytojui leis-tų geriau įvertinti ligos gydymą ar jį koreguoti.
Kokį matuoklį pasirinkti?Kiekvienam sergančiam CD svar-bu ne tik savarankiškai ir regu-liariai atlikti glikemijos tyrimą namuose. Svarbu, kad tyrimui na-muose naudojamas prietaisas bū-tų kaip galima tikslesnis. Juk rem-damasis tyrimo rezultatu pats sergantis asmuo priims tolesnius sprendimus, kaip reguliuoti die-nos mitybą, nuspręs, ar gali spor-tuoti, kaip koreguoti insulino dozę ir kt. Be to, per vizitą pas gydyto-ją šie savikontrolės duomenys leis įvertinti, ar reikia koreguoti toles-nį gydymą.
Vertinant savikontrolės tyrimų rezultatus svarbu, kad tiek pats pacientas, tiek jo gydytojas žino-tų, kur – visame kraujyje ar krau-jo plazmoje – buvo atlikti tyrimai. Šiuo metu Lietuvoje jau yra ma-tuoklių, naudojančių tyrimo juos-teles, kurie apskaičiuoja ir patei-kia gliukozės koncentraciją kraujo plazmoje, nors prie juostelės buvo priliestas kapiliarinio kraujo lašiu-kas (iš piršto galiuko).
Kraujo plazmos tyrimai tiksles-ni. Tačiau besimatuojantis žmo-gus turi įvertinti, kad rezultatai yra maždaug 11 proc. didesni nei kapiliarinio kraujo mėginio tyri-mai. Informacija, kur matuoklis tiria gliukozės koncentraciją (vi-same kraujyje ar kraujo plazmo-je), būna pateikta tyrimo juoste-
lių pakuotės lapelyje. Tai svarbu žinoti, nes daugelis sergančių savo matuoklio tyrimų duome-nis lygina su kito matuoklio ty-rimo rezultatais ar laboratorijo-se atliktais tyrimais ir, pastebėję skirtumus, nežino, kodėl šių ga-li atsirasti.
Gliukozės kiekio kraujyje ma-tuoklių pasirinkimas yra labai di-delis – nuo išmaniųjų, galinčių įvertinti įvairius parametrus, skir-tingai koduojamų ar nekoduojamų, įvairaus dydžio iki visiškai papras-tų. Todėl kiekvienas sergantis gali išsirinkti sau labiausiai tinkantį.
Tikslumas – išskirtinė matuok-lio Accu-Chek Performa ypaty-bė. Kaskart matuodamas šis prie-taisas automatiškai pats atlieka per 150 patikrų. Jis patikrina tyri-mo juostelę, kraujo mėginį, įverti-na aplinkos temperatūrą ir drėgmę bei daugybę kitų dalykų ir leidžia atlikti matavimą tik tada, kai nė-ra kliūčių tiksliam rezultatui pa-teikti.
Matuoklis pateikia gliukozės kie-kio kraujyje rezultatą, atitinkan-tį gliukozės koncentraciją krau-jo plazmoje. Išmokti naudotis bet kuriuo matuokliu nesunku, tam tereikia atidžiai perskaityti nau-dotojo vadove pateiktas instrukci-jas. Tyrimo rezultatus labai svarbu užrašyti į sąsiuvinį arba dienyną, dar geriau – panaudoti specialius rodmenų registravimo lapus, pa-vyzdžiui, Accu-Chek 360° View, kuriuose rodmenis galima pavaiz-duoti grafiškai. Jie labai naudingi kartu su gydytoju aptariant toles-nį gydymą.
Į pagalbą sergančiam cukriniu diabetu
AB „Roche Lietuva“R
šeštADIeNIS, bAlANDžIo 7, 2012
16
vakarėšeštADIeNIS, bAlANDžIo 7, 2012
Tadas JankauskasBendrovės „Avitelos prekyba“ generalinis direktorius
– Gardžiuotis puikia aromatinga kava galima ir namuose, kad ir naudojan-tis spaudiminiais kavos aparatais. Ar šiandien tai yra prabangos prekė?
– Vertinant Europos šalių pardavimus, ši prekė yra itin paklausi ir „ant bangos“. Dauguma gamintojų atlieka tyrimus, kurių rezultatai byloja, jog kava yra populiariausių gėrimų sąraše kartu su vandeniu, alumi bei arbata. Tad gerti kokybišką kavą, pagamintą įmantriau-siais būdais, yra stilinga ir madinga. Sa-vo ruožtu galime teigti, kad ši gaminių kategorija tampa vis paklausesnė. Ti-kėtina, kad ilgainiui kiekviena viduti-nes pajamas gaunanti šeima namuose turės po tokią buities priemonę.
– Už ką vertinami spaudiminiai ka-vos aparatai?
– Pirmiausia turbūt už tai, kad jie sutei-kia galimybę mėgautis kavos gėrimu, lyg jis būtų pagamintas patyrusio ba-ristos. Be to, jie yra universalūs – galima ruošti kakavą ar panašius gėrimus, pli-kyti arbatą bei nuolat turėti šilto pieno, tinkamo net vaikams maitinti.
– Kokių tipų šių kavos virimo apa-ratų šiandien siūlo gamintojai? Ko-kios yra jų funkcijos, privalumai ir trūkumai?
– Kapsulinių kavos aparatų veikimo principas paprastas: į specialią talpy-klą įdedama atitinkamo gamintojo kapsulė su pasirinktos rūšies kava, nu-spaudžiamas mygtukas – gėrimas pa-ruoštas. Patogu naudoti, nereikia valy-ti. Trūkumas tas, kad vartotojai pririšti prie kavos kapsulių gamintojo bei jo teikiamo asortimento, kuris dažnai bū-na ribotas. Paskaičiuota, kad naudojant kapsulinį ar pupeles malantį automa-
Komentarastinį kavos aparatą, kavos puodelio kai-na panaši. Pusiau automatiniai spaudiminiai ka-vos aparatai skirti tiems, kurie nesibo-di gaminti kavą dalyvaudami visame procese – nuo vandens įpylimo, kavos pupelių malimo, užspaudimo iki pieno putos suplakimo. Automatiniai spaudiminiai kavos ap-aratai paruošia kavą iš šviežiai sumal-tų kavos pupelių pagal individualius pageidavimus. Puikų rezultatą garan-tuoja moderni elektronika ir pažan-gios technologijos. Šie kavos aparatai viską padaro patys: pradedant valy-mu, kalkių pašalinimu ir baigiant ka-vos intensyvumo parinkimu bei pieno putos tirštumu. Jie vertinami dėl ska-niausios, intensyvios kavos bei itin pa-prasto naudojimo. Pavyzdžiui, aukščiausios klasės ka-vos apartuose galima suprogramuoti sau tinkamą idealią kavą ir ją pasiga-minti tik vieno mygtuko paspaudimu. Skirtingą, individualią kavą gali užsi-programuoti iki 6 narių ir gerti visiškai individualią kavą. Yra tokių kavos apa-ratų, kurie atpažįsta asmenį net pagal pirštų antspaudus. Išlašantys kavos aparatai – daugeliui pažįstami, šiek tiek į šalį pasitraukę prietaisai silpnos amerikietiškos kavos mėgėjams. Privalumai: gėrimas visada po ranka, palaikoma temperatūra, ga-lima gaminti arbatą. Trūkumas – neiš-gauna viso galimo gėrimo skonio ir in-tensyvumo.
– Daugelis baiminasi, kad kavos apa-ratai reikalauja daug priežiūros.
– Nebūtų galima teigti, kad tokie prie-taisai šia prasme būtų kažkuo išskir-tiniai. Visi aparatai, turintys virimo, kaitinimo funkciją, kaip ir skalbyklės, virduliai, laidynės, reikalauja pagrin-dinės priežiūros – kalkių pašalinimo. O kad kavos aparatas tarnautų ilgiau, patariama išjungti jį, jei nenaudojamas ilgiau nei valandą, vartoti tik minkštą vandenį, į vandens talpyklą pilti tik šal-tą vandenį, kavos virimo metu neiš-jungti aparato ir neatidarinėti talpyklų, bent kartą per savaitę išvalyti pagrin-dinį mechanizmą. Ant puodelių pašil-dytuvo, jei toks yra, nederėtų džiovinti šlapių puodelių – jis skirtas tik puode-liams pašildyti.
Li na Bie liaus kai tė[email protected]
Gur ma nų džiaugs muiIr nors spe cia lis tai pri pa žįs ta, kad Lie tu vo je vis dar trūks ta ka vos gėri mo kul tū ros, bent jau pa si rin kimo ga li my bės pa ma žu ple čia si.
Štai, pa si ro do, Klai pė do je jau gali ma ne tik įsi gy ti iš si ne šti švie žiai skru din tos ka vos, bet ir pa si mėgau ti pa čia bran giau sia pa sau lyje ka va iš In do ne zi jos – „Ko pi Luwak“. Šio iš ran kiau sių gur ma nų ver ti na mo gė ri mo esp re so puo delis kai nuo ja be veik 20 li tų.
„Taip, dau ge lis mū sų sve čių būna nu ste bin ti, kad Klai pė do je ga lima ras ti aukš tos ko ky bės ka vos. Ir su lau kia me ne ma žai gur ma nų, kurie ži no, ką ge ria, ir daug nu si mano apie ka vą“, – pri pa ži no vos tris mė ne sius „Her kaus ga le ri jo je“ veikian čios ka vi nės „Eve rest Cof ee“ sa vi nin kė Ire na.
Ta čiau, kaip pa ti ki no klai pė die tė, net ir ypa tin giau sia, pra ban giau sia ka va bus nie ko ver ta, jei ji ne tin kamai pa skru din ta ar pa ruoš ta. Tad čia, vie to je, klien tų aky se skrudi na ma ne tik gar sio ji „Ko pi Luwak“, bet ir ki tų eg zo tiš kų rū šių ka va, to kia kaip Bo li vi jos, Bra zi lijos, Mek si kos, Ugan dos ar In di jos.
Ka va gali iš vysti die nos švie są tik tris kartus: kai ji skru di nama, ma lama ir kai ge ria ma.
Ka va rei kia mo kė ti mė gau tis
Į uos ta mies tį at ke liau ja tik ža lios, ne di de liuo se ūke liuo se išau gin tos ka vos pu pe lės, ku rioms tik rą jį gyve ni mą su tei kia ka vi nė je be si darbuo jan tis skru di ni mo meist ras iš Vo kie ti jos Mai cas Witte‘as.
Ne ra do ge ros ka vosPa sak pa šne ko vės, Lie tu vo je nėra nė vie no to kio ly gio ser ti fi kuo to skru di ni mo spe cia lis to, to dėl te ko kvies tis iš ki tur.
„Dau giau nei ket ve ri me tai esu Lie tu vo je ir ne te ko ger ti ge ros kavos. Ji vi sur vie no do ly gio, pa gamin ta pra mo ni niu bū du, – pri pa žino po nia Ire na. – To dėl ir ki lo idė ja at si vež ti aukš tos ko ky bės ka vą tiesiai iš plan ta ci jų ir pa skru din ti ją taip, kaip tai pri va lu da ry ti.“
Mo ters tei gi mu, ka va tu ri daugiau nei 800 aro ma tų, o skru dinant pra mo ni niu bū du jie ne ga li iš si vys ty ti, at si skleis ti.
Taip pat ža lio je ka vo je gausu drėg mės, ku rios ne ma ža da lis skru di nant iš ga ruo ja. Tad, pa sak Ire nos, vie ša pa slap tis, jog ma sinė je ga my bo je grie bia ma si įvai
rių triu kų, ku rie pa dė tų su grą žin ti pra ras tą svo rį. Pa vyz džiui, jau paskru din tos pu pe lės „iš mau do mos“ ga ri nė se vo nio se.
Taip pat de rė tų ži no ti, jog stipriai su skru din to je ka vo je gau su svei ka tai kenks min gų kan ce ro geni nių me džia gų.
„Ma si nė ga my ba ne ga li iš lai kyti aukš tos ko ky bės, nors ir ieš koma išei čių. Ta čiau iš ties ko ky biškai, ge rai pa ruoš ti ka vą rei ka lau ja daug ži nių, dar bo bei in ves ti ci jų. Ga li su ga din ti to nas pu pe lių, tačiau ne gau si to, ko rei kia. Tad šiandien ne tik Lie tu vo je, bet ir Bal tijos ša ly se esa me vie nin te liai, ku rie skru di na me ka vą ka vi nė je“, – šypso jo si pa šne ko vė, pri pa ži nu si, kad klai pė die čiai tai jau įver ti no.
Die nos švie sa – ta buAr ne bū nant eks per tu ga li ma įvertin ti, ka da ka va iš ties ko ky biš ka, o ka da – pra sta?
Pa sak Ire nos, ge riant esp re so kavą, pri klau so mai nuo konk re čios rūšies, bur no je tu ri keis tis po sko niai.
„Kad ir ko kie jie bū tų, ga lu ti nis re zul ta tas – bur no je tu ri jaus tis ma lo nus ka vos sko nis, sal du mas. Jei į go mu rį įsi ge ria sau sas kar tumas ir jis ne pa lei džia, va di na si, kava – blo gos ko ky bės, ji pra stai paruoš ta“, – paaiš ki no ži no vė.
Taip pat pa šne ko vė įspė jo, kad ka va tu ri bū ti lai ko ma spe cia lio se va kuu mi nė se pa kuo tė se, bet ji būti nai tu ri kvė puo ti. O nuo švie sos šį pro duk tą de rė tų aky lai sau go ti.
„Ka va ga li iš vys ti die nos švie są tik tris kar tus: kai ji skru di na ma, ma la ma ir kai ge ria ma“, – aiš ki no po nia Ire na.
Ka vi nės šei mi nin kė pa ti ki no, jog pui kų, aro ma tin gą gė ri mą kuo puikiau siai ga li ma pa si ga min ti ir namų są ly go mis.
„Tie siog kiek vie nam pa ruo ši mo bū dui ka vą rei kia skir tin gai su malti ir su si ras ti rei kia mą jos kie kį“, – aiš ki no ji.
Mo te ris taip pat pa ta ria ne si baimin ti paeks pe ri men tuo ti. Pa si rodo, kad ka vos sko nį ga li nu lem ti ir tai, ka da į ją bu vo įber ta cuk raus – prieš įpi lant ar jau įpy lus pie no.
„Kai ku rios ka vos rū šys ga li turė ti „n“ po sko nių, ne ly gu, kaip ją
pa ruo ši, kuo pa gar din si. Ir ne skubė ki te. Ka va – kaip vy nas, ją rei kia mo kė ti ne tik pa ruoš ti, bet ir mėgau tis, mo kė ti ska nau ti“, – šyp sojo si pa šne ko vė.
Trau kia eks pe ri men taiNors sa ko ma, kad kla si ka ne ma ri ir bus ma din ga vi sa da, ta čiau pa staruo ju me tu esp re so, la tė, ka pu činas ar ki ta tra di ci nė ka va įgy ja vis dau giau kon ku ren tų.
To kias ten den ci jas pri si pa ži no pa ste bįs ka vi nių tink lo „Max Coffee“ sa vi nin kas Aud rius Stat ke vičius. Pa sak pa šne ko vo, tai na tūra lu – pa si rin ki mo asor ti men tas ple čia si ir žmo nėms no ri si iš bandy ti nau jo ves. Tad ir ka vi nės lanky to jams kas mė ne sį sten gia ma si pri sta ty ti po nau jie ną – spe cia liai su kur tą ka vą.
„Te ko pa ste bė ti, jog jau ni mas mėgs ta eks pe ri men tuo ti įvai riais si ru pų sko niais, mo te rys daž niausiai ren ka si latė, o vy rai – kon serva ty ves ni, la biau siai mėgs ta juo
dą ar ba esp re so ka vą“, – įvar di jo A.Stat ke vi čius.
Po pu lia riau sių ka vų „to pe“ puikuo ja si ka ra me li nė, mė ly nių ka va bei mo ka su šo ko la du, ypač mėgsta mi plak ta grie ti nė le pa gar dinti gė ri mai.
„Kla bant apie pa pil do mus ka vos si ru pų sko nius, tur būt la biau siai lie tu viai vis dėl to mėgs ta ka ra melę“, – šyp so jo si pa šne ko vas.
A.Stat ke vi čius įžvel gė, jog tautie čiai vis la biau pai so ir se zo nišku mo, tad šil tuo ju me tų lai ku ypač po pu lia rūs šal tie ji gė ri mai.
Be abe jo, ir ši sri tis yra pri klauso ma nuo ma dų skers vė jų. Štai šiuo me tu, pa šne ko vo tei gi mu, Va ka rų Eu ro po je, ypač Di džio jo je Bri ta ni jo je la bai po pu lia ri va di namo ji „Flat Whi te“ ka va, kai dvi gubas esp re sas pa gar di na mas tru pučiu pie no. „O į Eu ro pą šis ka vos pa ruo ši mo bū das atė jo iš Aust rali jos – „Flat Whi te“ ten da bar yra pir mas nu me ris“, – šyp so jo si pašne ko vas.
Vie na po ki tos uosta mies ty je dygs tančios ka vi nu kės, kavos na mai by lo ja, jog klai pė die čiai nea be jin gi šiam toni zuo jan čiam, žvali nan čiam ir aro matin gam gė ri mui.
Pa siū la: �� ka�vos�mė�gė�jai�šian�dien�ga�li�mė�gau�tis� įvai�riau�sio�sko�nio�gė-��ri�mais.� � Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.
Eg zo ti ka: �� ka�vi�nė�je� „Eve�rest� Cof�fee“� ka�vos� pu�pe�lės�spe�cia�liu�apa�ra�tu�skru�di�na�mos�lan�ky�to�jų�aki�vaiz�do�je.�� „Eve�rest�Cof�fee“�nuo�tr.
17
KLASIFIKUOTI SKELBIMAIšeštADIeNIS, bAlANDžIo 7, 2012
Sveikata, grožiS
NekilNojamaSiS turtaS
poilSiS, kelioNėS
Nukelta į 18 p.
Šeimos, vaikų ligų gydytojas, akušeris gi-nekologas, dermatovenerologas, urologas, neurologas, kardiologas, endokrinologas. Odos vėžio diagnostika vokiečių FotoFinder dermatoskopu. Neskausmingas odos darinių šalinimas. Nėščiųjų priežiūra. Įvairios echos-kopijos: kojų, inkstų, kaklo kraujagyslių, są-narių, nėščiųjų ir kitos. Gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rektoskopijos. Hemorojaus gydymas. Reabilitacijos paslaugos. Naujie-nos! Smegenų kraujagyslių echoskopija, nėščiosios vaisiaus tyrimas 4D programa, plastikos chirurgo konsultacijos. UAB Kun-cų ambulatorinė klinika, www.kaklinika.lt, tel. (8 46) 410570, tik ginekologai tel. (8 46) 220455.
933757
Vidaus organų echoskopija. Gydytojo reabi-litologo konsultacijos. Hirudoterapija. Aku-punktūra. Magneto, ozono ir jonizuoto de-guonies, LED šviesos, „šaltojo“ lazerio, ultra-garso procedūros. Limfodrenažas. GROŽIUI: veido, kūno stangrinimas tirpstančiais siūlais, „sculptra“, hialuronu. Raukšlių lyginimas ir veido modeliavimas užpildu, pagamintu iš Jūsų kraujo. Mezoterapija - PRP TROMBOCITŲ PLAZMA atjauninimui, plaukų atauginimui. Hydra FacialTM drėgnoji odos dermabrazi-ja. Anticeliulitinės procedūros, kavitacija. Radiochirurginis odos darinių, nepageidauja-mų plaukų, kapiliarų šalinimas. S. Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 46 493767. Mob. +370 620 67701, [email protected], www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt.
933484
AMBULATORIJA
Unikalitechnologija
Lietuvoje
„Salvijos“ medicinos centre konsultuo-ja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, trauma-tologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiolo-gai (mamografija), gastroenterologai, otori-nolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgyme-da“ – šeimos gydytojai su odontologais (gy-dymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623.
935522
MIELI KLIENTAI! NUOLAIDŲ METAS! Optika „Visus Optimus“ kviečia apsilankyti: P.C. „Vyturys“ Laukininkų g. 19 2 AUKŠTE, P.C. „Liepa“ Priestočio g. 30, P.C. „Maxima“ Ši-lutės pl. 40A, P.C. „Grandus“ Taikos pr. 66A. Regos patikra BALANDĮ nemokama*. Akinių rėmelių išpardavimas, nuolaidos iki 75%. FOTOCHROMINIAMS AKINIŲ LĘŠIAMS 40 % NUOLAIDA*. PLONINTIEMS 1,67 INDEX. AKINIŲ LĘŠIAMS TAIP PAT 40 % NUOLAIDA * Perkant vienus saulės akinius ANTRUS DOVANOSIME *. Pigiausi kontaktiniai lęšiai!!! Daugiau info teiraukitės optikose. AČIŪ, KAD MUMIS PA-SITIKITE! *yra papildomų salygų.
932951
Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stu-buro būklės funkcinė ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. Labiausiai paplitusių problemų su nugara ir strėnomis profilaktika ir reabilitacija. „Kalnų oro“ metodas. Indivi-dualus trumpalaikis hipoksijos (trūkinėjan-ti normobarinė hipoksiterapija) gydomasis poveikis. Individuali druskos haloinhaliaci-ja. Individuali druskos haloinhaliacija. Kon-sultacijos dėl biologiškai aktyvių priedų ir Transfer Faktorių vartojimo. Sukilėlių g. 20 (iš Pilies g.), Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85. Lic. Nr.2682
925724 Nuolat dirbti viešbutyje „Morena“ reikalin-gas barmenas-padavėjas. Geros darbo sąly-gos. CV siųsti [email protected].
936519
Reikalingi suvirintojai dirbti Lietuvoje ir už-sienyje. Būtinas sertifikatas proc. 141/111. Tel. (8 46) 215 859.
937656
Siūlome darbą kambarinei, informa-cija tel. 8 615 33 092; virėjai (-ui), tel. 8 615 33 054.
937054
Skubiai reikalingas langų plovėjas. Grafikas - ne visa darbo savaitė. Būtinas nuosavas au-tomobilis. Tel. 8 685 59 352.
937970
Transporto įmonei Šilutėje reikalingi vairuo-tojai važiuoti reisais Europa-Rusija. Tel. 8 698 57 705; [email protected].
924796
perka
Superku nereikalingas vinilines muzikos plokš-teles (estrada, klasika, jazz, pop/rock ir kt.), išsivežu pats. Tel. 8 620 63 716.
938693
UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spal-votųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Mi-nijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI.
938316
100 kv. m komercinės paskirties patalpas pusrūsyje Debreceno g. 5. Galimi keitimo va-riantai. Teirautis tel. 8 686 03 098.
932037
23 a sklypą labai gražioje vietoje - ribojasi su vandeniu. Asfaltas, miesto mikroautobusas Nr. 7, dujos, elektra, vanduo, buitinės ir lietaus nuotekos, gatvių apšvietimas. Galimybė statyti 2 namus. Tik 265 000 Lt. Bendradarbiaučiau su agentūrom. Tel. 8 602 04 833.
937058
3 kambarių su holu butą Budelkiemio g. (9/8 a., rytų-vakarų pusės, be remonto, 125 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 601 99 238.
935606
Ginduliuose 180 kv. m namą 9 a sklype (vi-sos komunikacijos, dujos, 395 000 Lt, savi-ninkas). Tel. 8 663 77 371.
932712
Ginduliuose statomą dvibutį kotedžą (100 kv. m, 17,5 a sklype, visos komunikacijos, dujos, savininkas, 275 000 Lt). Tel. 8 663 77 371.
932691
Įvairus sodų ir gyvenamųjų namų pasirinki-mas Šernuose. Tel. (8 46) 476 644, 8 682 59 085.
936935
Ketvergiuose statomą vaizdingoje vietoje 1 aukšto 100 kv. m namą 8 a sklype (visos ko-munikacijos priduotos, savininkas, 265 000 Lt). Tel. 8 663 77 371.
932722
Naują 2 kambarių 55 kv. m butą (visa apdaila, 1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas - apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.
935128
Naują, šiltą 104 kv. m kotedžą Ginduliuose (kraštinis, miesto komunikacijos, šildymas du-jomis, šildymo sąnaudos 100-300 Lt/mėn.), 320 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.
935122
Naujos statybos namą Dituvoje, SB „Gubo-ja“. Visiškai atlikta lauko apdaila, iš dalies vidaus apdaila. Galime visiškai įrengti. Tel. 8 604 60 027.
929586
Nebrangiai 340 kv. m mūrinį namą Dviračių treko rajone. Savininkas. Tel. 8 682 48 212.
936938
Prie 7-ojo mikroautobuso stotelės Mazūriškiuo-se statomus 100 ir 140 kv. m namus (dujos, trinkelės, užkardas, 295 000 Lt, savininkas). Tel. 8 663 77 371.
932702
Skubiai naujos statybos 3 kambarių butą (4/3 a., 64 kv. m plius 9 kv. m lodžija, reguliuoja-mas šildymas, kaina sutartinė). Savininkas. Tel. 8 650 18 854.
938448
perka
2, 3 kambarių butą senamiestyje. Mokėsiu iki 170 000 Lt. Tel. 8 619 51 046.
932902
Įvairią žemę Lietuvoje, gali būti nedirba-ma, su bendraturčiais, išnuomota, sutvar-ko dokumentus, moka geriausia kaina. Tel. 8 652 56 600.
910277
paSkoloSSkubios paskolos. Suteikiame skubias pa-skolas už užstatą ir pagal vekselį. Užsta-tui tinka ir automobiliai. Greitas doku-mentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt.
925455
UAB 2KREDITO GARANTAS“ teikia paskolas nuo 5000 iki 220 000 Lt su nekilnojamojo turto įkeitimu. Naujojo Sodo g. 1A (4 aukštas). Tel. 8 688 26 792, e. paštas [email protected], www.kreditogarantas.lt.
928010
Nuoma
Išnuomojamas 1 kambario butas ilgam laikui Klaipėdoje, Šturmanų g., 5/2 a. Tel. 8 607 30 587, e. paštas [email protected].
937747
Išnuomojamas 1 kambario butas ir garažas. Tel. 8 699 13 748.
938688
Išsinuomosiu 2 arba 3 kambarių butą. Tel. 8 611 45 000.
938438
Skubiai išnuomojamas tvarkingas 3 kambarių butas Laukininkų g. (2 aukšte, su baldais ir buitine technika). Tel. 8 618 04 017.
938423
parduoda
Butus naujos statybos name centre. Dau-giau infor. www.TAIKOS4A.lt arba tel. 8 652 09 668.
933234
Namą Palangoje, 4,5 a sklype, Sedulų g.; 8 a žemės sklypą Šventojoje, Miško Tako g. (yra detalusis planas 400 kv. m, 10 m aukš-čio namo statybai; neribotai poilsio name-lių). Tel. 8 672 95 614.
938643
Namus labai gražioje vietoje, prie vandens. 1 aukšto, su išorine apdaila, sutvarkyta aplinka - 275 000 Lt. Visiškai įrengtas - 365 000 Lt (iki raktų). 2 aukštų - 295 000/395 000 Lt. Asfaltas, miesto mikroautobusas Nr. 7, dujos, elektra, vanduo, buitinės ir lietaus nuotekos, gatvių apšvietimas. Tel. 8 602 04 833.
937041
Sodybą Priekulės sen. (76 a posodybinis skly-pas, 3 ūkiniai pastatai, 150 kv. m namas, 1,5 ha dirbamos žemės, šalia pagrindinio kelio). Tel. 8 655 14 097, 8 655 08 652.
936610
1,3 ha žemės sklypą Stončiuose; garažą; požeminę dujų cisterną (4,2 kub. m). Tel. 8 699 13 748.
938691
10 a sklypą gyvenamojo namo statybai Rokų k. (už Šernų, asfaltuotas kelias, graži gamta). Tel. 8 682 59 085.
936940
DarbaSieško darbo
Statau ir remontuoju šiltnamius, tveriu tvo-ras, statau lauko ir vidaus židinius, mūriju, kloju trinkeles, dengiu stogus; kt. statybos darbai. Tel. 8 662 11 898.
938875
naujus komandos narius
UAB „Hertel Services“darbui užsienyje reikalingi
PASTOLIŲ MONTUOTOJAIBūtini reikalavimai:
darbo patirtis; anglų kalba.
Įmonė siūlo: geras darbo sąlygas; tobulėjimo galimybes; gerą atlyginimą.
Tel.: 8 687 73397, (8 46) 489 528.El. paštas [email protected]
Šiuo metu ieškome
KLAIPĖDOS REGIONO PARDAVIMO VADYBININKO(-ĖS)
Darbo pobūdis: reklamos projektų / paslaugų rengimas, pardavimas ir koordinavimas; asmeninių pardavimų planavimas, vykdymas, analizė; ilgalaikių ryšių su verslo klientais palaikymas, naujų paieška, derybos; rinkos analizė, pasiūlymų teikimas.
Reikalavimai: aukštasis išsilavinimas; daugiau nei 2 metų sėkminga darbo patirtis pardavimo srityje; orientacija į rezultatą, komunikabilumas, atsakingumas, analitinis mąstymas; puikūs bendravimo, derybų įgūdžiai, kūrybingumas; geros anglų ir rusų kalbos žinios ir geri darbo kompiuteriu įgūdžiai; darbo patirtis leidyboje ar žiniasklaidoje būtų pranašumas; vairuotojo pažymėjimas, nuosavas automobilis.
Įmonė siūlo: įdomų ir atsakingą darbą; galimybę realizuoti idėjas ir su komanda siekti aukštų rezultatų; konkurencingą atlygį, susijusį su darbo rezultatais, motyvacines priemones; visas socialines garantijas.
Skelbimas galioja iki 2012 04 13.
Motyvacinį laišką ir gyvenimo aprašymą (CV) lietuvių kalba su nuoroda „Klaipėdos regiono pardavimo vadybininkas“ siųskite
el. p. [email protected]ą garantuojame. Informuosime tik atrinktus kandidatus.
Siūlo darbą
Besiplečiančiai įmonei reikalingos įkaino-tojos nustatyti dėvėtų rūbų kainą ir par-davėjos-konsultantės. CV siųskite e. paštu [email protected]. Tel. 8 613 21 712.
936493
Ieškomas pardavėjas-konsultantas (-ė), rei-kalingi darbo kompiuteriu įgūdžiai. Tel. 8 673 22 535, 8 672 58 767.
937984
Ieškomas vairuotojas, turintis B, C kategorijas. Geros darbo sąlygos. Tel. 8 602 88 621.
938411
Metalinių konteinerių gamyklai Gargžduose reikalingi suvirintojai, smėliuotojai-dažytojai ir metalo karpymo-lankstymo staklių operato-riai. Tel. (8 46) 451 595, 8 685 10 440.
935078
Reikalingos valytojos oficialiai dirb-ti Anglijoje. Geras atlyginimas, apmoka-mos atostogos, apgyvendiname. An-glų k. nebūtina. Tel. +447955504578, www.sunlightcleaning.co.uk.
897798
UAB „Palangos linas“ siūlo darbą masažuo-tojai (-ui). Tel. 8 460 56 105, e. paštas [email protected].
936583
kitaparduoda
Skaldytas beržines malkas. Atveža. Tel. 8 652 07 677.
929301
buitiS ir techNikakompiuteriai
Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiu-terius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 647 07 741.
929445
18
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI, prAMOgOSšeštADIeNIS, bAlANDžIo 7, 2012
teatrasKlaipėdos dramos teatras
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70)Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos te-atro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt.Balandžio 14 d. 18 val. – J.Kesselring. „Arše-nikas ir seni nėriniai“. 2 dalių komedija. Rež. P.Gaidys.
Klaipėdos valstybinis muziKinis teatras
(Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt)Balandžio 13 d. 18.30 val. – E.Kalman. „Čar-dašo karalienė“. 3 veiksmų operetė. Skiriama – senjorams ir studentams.Balandžio 14 d. 18.30 val. – premjera. „Sveikas, Čarli!“. Vodevilis ir šokio spektaklis.Balandžio 15 d. 15 val. – A.Kučinskas. „Bulvinė pasaka“. 2 v. opera vaikams.
Klaipėdos Koncertų salė(Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt)Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilie-tų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt.XXXVII festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“„Klaipėdos muzikos pavasaris – didingas kla-sikos skambesys“Balandžio 11 d. 18 val. – „Ecco la primavera. Pavasario aidai“. Senosios muzikos ansam-blis „Hortus Musicus“ (Estija). A.Mustonenas (meno vadovas, smuikas). Bilietai 20, 30, 50 Lt. Nuolaidos galioja. Balandžio 20 d. 18 val. – „Vingriais melodijų keliais“. Lomza Chamber Philharmonic (Lenkija). Meno vadovas ir dirigentas J.M.Zarzycki (Lenki-ja). Solistas G.P.Kolodziej (baritonas, Lenkija). Bilietai 20, 30 Lt. Nuolaidos galioja. KITI RENGINIAIBalandžio 10 d. 19 val. – „Domino“ teatro prem-jera „Apie ką kalba vyrai“. Vaidina: J.Gaižauskas, G.Ivanauskas, S.Uždavinys, D.Skamarakas. Bi-lietais prekiauja Bilietai.lt.Balandžio 12 d. 20 val. – XI tarptautinis džiazo vokalistų konkursas „Jazz voices 2012“. Vokalinio džiazo koncertas. Dalyvaus grupės „Singaz“ ir „Jazz Vision“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.Balandžio 13 d. 17 val. – XI tarptautinio džiazo vokalistų konkurso „Jazz voices 2012“ pusfina-lis. Dalyvaus vokalistai iš Anglijos, Japonijos, Rusijos, Italijos, Suomijos, Estijos, Ukrainos, Vengrijos, Rumunijos, Lenkijos, Kroatijos, Tur-kijos, Latvijos bei Lietuvos. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.Balandžio 14 d. 20 val. – XI tarptautinis džiazo vokalistų konkursas „Jazz voices 2012“. Vokalinio džiazo koncertas. 2011 m. „Jazz voices“ didžiojo prizo laimėtojas „Wojciech Myrczek Quintet“ (Lenkija). Bilietais prekiauja Bilietai.lt.Balandžio 15 d. 16 val. – XI tarptautinio džiazo vokalistų konkurso „Jazz voices 2012“ finalas. Nukelta į 19 p.
parodos
atkelta iš 17 p.
statyba ir statybinės medžiagosparduoda
Nebrangiai parduoda smėlį, žvyrą, skaldą, gruntą sklypui sukelti, statybinį laužą, juo-džemį. Atveža savo transportu. Daro kelius. Tel. 8 654 89 088.
923500
Skaldytas malkas, lentų galus, lapuočių, spy-gliuočių lauko vidaus dailylentes, sendintas lentas, statybinę medieną. Tel. 8 687 71 293, 8 687 78 566.
929203
statybos paslaugos
Aliuminio ir plastiko langai, durys. Bal-konų stiklinimas stumdoma ir varstoma sistema. Konstrukcijos. Apdaila. Lizingas. Tel. 8 686 01 616, (8 46) 223 223. Taikos pr. 111, Taikos pr. 55. www.edlis.eu.
932205
Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovi-mas, griovimas, santechnika, elektra, pries-tatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, ta-petai. Tel. 8 681 25 108.
905535
Šiltiname namus su savo pastoliais. Statome namus nuo pamatų iki rakto, rekonstruoja-me sodo namus, kapitalinis butų remontas. Patirtis 20 metų. Tel. 8 650 95 999.
933174
Visi santechnikos darbai: vandentiekis, ka-nalizacija, centrinis šildymas, katilinės. Ka-minų įdėklai. Ilgametė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 29 345.
935167
Turinti ilgametę patirtį santechnikų brigada atlieka visų požeminių inžinerinių tinklų kloji-mo darbus (drenažas, vandentiekis, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai). Mini ekskavatoriaus nuoma. Tel. 8 679 96 688.
933132
automobiliaiautoserviso paslaugos
paslaugos
Taisau siuvimo mašinas. Tel. 367 504, 8 652 75 340.
937745
NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą bui-tinę technika - šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.
935366
dėmesioKremavimas - 2100 Lt, karstas - nuo 200 Lt, šaldytuvas parai - 36 Lt, pervežimas mieste - nuo 100 Lt. Tel. 8 699 68 886, 8 699 27 200.
885035
SODININKŲ BENDRIJOS „NERINGA“ NARIAMS! 2012 04 21 10 val. visus narius kviečiame į visuotinį ataskaitinį-rinkiminį susirinkimą, kuris vyks bendrijos klubo patalpose. Dar-botvarkė: 1. Valdybos pirmininko ataskaita. 2. Revizijos komisijos ataskaita. 3. 2012 m. finansinės sąmatos tvirtinimas. 4. Naujų na-rių priėmimas. 5. Naujos valdybos rinkimas. 6. Valdybos pirmininko rinkimas. 7. Revizijos komisijos rinkimai. Bendrijos narių dalyvavi-mas būtinas. Bendrijos valdyba.
938867
UAB „Liuksa“ atlieka visas laidojimo ir kre-mavimo paslaugas, prekiauja visais laidoji-mo reikmenimis. Mus rasite S.Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 672 21 004 (visą parą).
932998
ĮvairūsINFORMACIJA apie planuojamo smėlio paėmi-mo šiauriniame Juodkrantės-Preilos poligone atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertini-mo. 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, A.Jakšto g. 4/9, 01105 Vilnius, tel. (8 5) 266 3661, faks. (8 5) 266 3663. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas – Smėlio paėmimas šiauriniame Juodkrantės-Preilos poligone. 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta – Klaipėdos apskritis, Baltijos jūros Preilos–Juodkrantės rajono šiaurinis poligonas. 4. Atsakingos ins-titucijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 04 03 priimta atrankos išvada Nr. (4)-LV4-1083, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. 5. Pasiūlymus per-svarstyti atrankos išvadą, taip pat susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente, Birutės g. 16, Klaipėda, tel. (8 46) 466 453, faks. (8 46) 466 452, ir Lietu-vos Respublikos aplinkos ministerijoje, A.Jakšto g. 4/9, 01105 Vilnius, tel. (8 5) 266 3661, faks. (8 5) 266 3663 (terminas – 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paviešinimo).
938779
Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klau-sos aparatai nuo 600 Lt. Kreiptis Tai-kos pr. 8, Klaipėda. Tel. (8 46) 254 441. www.klausosaparatai.lt.
934957
KonKursaiUAB „Pempininkų būstas“, į. k. 140514544, ieško rangovo Debreceno g. 64 namo stogo remonto darbams atlikti. Sąlygas galima pa-siimti pas techninės priežiūros vadovę, Taikos pr. 117, Klaipėda. Pasiūlymų lauksime dvi sa-vaites po skelbimo išspausdinimo. Pasiteirauti tel. (8 46) 341 811.
938519
UAB „Žardės būstas“, į. k. 140524848, ieško rangovo Taikos pr. 121 namo stogo remonto darbams atlikti. Sąlygas galima pasiimti Taikos pr. 117, Klaipėda, pas pastato administravimo vadybininką. Pasiūlymų lauksime dvi savai-tes po skelbimo išspausdinimo. Pasiteirauti tel. (8 46) 362 720.
938623
perka
Įvairių markių automobilius ir mikroauto-busus, gali būti su defektais arba be TA. Pa-siimame patys. Tel. 8 608 96 220.
936269
Važiuojančius ir nevažiuojančius automobi-lius. Pasiima patys. Sutvarko dokumentus. Tel. 8 608 51 676.
936948
Spalvotųjų metalų ir plieno suvirinimo dar-bai ceche ir atvykstant pas užsakovą. Gami-name plienines tvoras ir vartus. Tel. 8 650 27 455.
937220
Nuomojame ekskavatorius. Stato-me namus, įrengiame komunikacijas (drenažą). Tel. 8 682 61 223, e. paštas [email protected].
933105
Trinkelių klojėjų brigada kloja trinkeles, nau-doja savo ir užsakovo medžiagas. Turi didelę darbo patirtį. Tel. 8 645 20 333.
936727
baldaipaslaugos
Spintų su stumdomomis durimis, prieškam-bario, virtuvės baldų gamyba. Tel. 8 673 50 881, 8 646 16 451.
936408
buitis ir techniKaparduoda
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun-tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informa-cija - www.lietuvalondonas.com.
937760
UAB „Kraustymo komanda” - profe-sionalios kraustymo paslaugos įmo-nėms ir gyventojams. Tel. 8 618 77 600; www.kraustymokomanda.lt.
921556
transporto paslaugosAtsakingai, greitai perkraustome, išvežame senus baldus, buitinę techniką. Krovėjai. Be poilsio dienų. Tel. 8 688 77 722.
936258
Dalyvaus vokalistai iš Anglijos, Japonijos, Rusijos, Italijos, Suomijos, Estijos, Ukrainos, Vengrijos, Rumunijos, Lenkijos, Kroatijos, Turkijos, Latvijos bei Lietuvos. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.Balandžio 16 d. 19 val. – komedija „Urvinis žmogus“. Vaidins D.Kazlauskas. Bilietais pre-kiauja „Tiketa“.Balandžio 19 d. 19 val. – „Domino“ teatro ko-medija „2 vyrai. 1 tiesa“. Vaidina J.Gaižauskas. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.
žvejų rūmai(Taikos pr. 70, tel. 300 118)Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bi-lietų platintojų kasose.Balandžio 11 d. 19 val. teatro salėje – Klaipė-dos Pilies teatras. A.Barico „Šilkas“. Vaidina N.Savičenko ir R.Šaltenytė. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjo-rams 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“.Balandžio 14 d. 12 val. teatro salėje – Klounų teatro studija „Dulidu“. Poetinės klounados spek-taklis „Bokštas“. Rež. L.Vyšniauskas. Bilieto pla-tintojas 12 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt.Balandžio 15 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams „Panama labai graži“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Balandžio 15 d. 14 val. didžiojoje salėje – Vil-niaus mažasis teatras. „Mama katinas“. 2 da-lių spektaklis vaikams nuo 5 iki 99 metų. Rež. E.Jaras. Bilieto kaina 20–30 Lt. Bilietų platin-tojas „Tiketa“.Balandžio 19 d. 19 val. teatro salėje – pan-tomimos teatras „A“. Spektaklis „Dangaus link“. Pagal H.Hesės monografiją „Pranciškus Asyžietis“. Rež. A.Mažonas. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“.
Klaipėdos lėlių teatras(Vežėjų g. 4, tel. 239 932)Balandžio 14 d. 12 val. – lėlių vaidinimas patiems mažiausiems „Apapa“. Rež. G.Radvilavičiūtė.Balandžio 15 d. 12 val. – lėlių vaidinimas visai šeimai „Svečiuose pas Klaipėdikių šeimyną“. Rež. R.Bunikytė.
Klaipėdos valstybinė KolegijaSocialinių mokslų fakultetas(Jaunystės g. 1)Balandžio 10 d. 18 val. – tradicinių šokių vaka-ronė jaunimui. Vakaronės metu bus rodomas Lietuvos liaudies kultūros centro išleistas filmas – „Lietuvių tradicinės vestuvės”.
Klaipėdos etnoKultūros centras
Iki gegužės 4 d. Etnokultūros centro salėje (Daržų g. 10) tautodailininko Klaido Navicko (Vilnius) popieriaus karpinių paroda „Senieji lietuvių dievai, dievybės ir mitinės būtybės“. Nemokamai.
19
pramogosšeštADIeNIS, bAlANDžIo 7, 2012
atkelta iš 18 p.
restoranai
RestoRanas „VienaRagio malūnas“
Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 [email protected], www.vakarutenisas.ltČia ideali vieta tenisui.Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lie-tuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus atitinkantys kor-tai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugusiesiems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivi-nančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vakarų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!
teniso aRena
sportas, sveikata
Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8 612 11 536www.vienaragiomalunas.ltPraverkite duris į restoraną ir Jus aplankys vie-naragio nešama sėkmė ir laimė...Senove ir prabanga dvelkiančioje aplinkojegalėsite mėgautis europietiškais bei „Dvaro“ patiekalais, kelti pobūvius.Mes pasirūpinsime, kad Jūsų šventė būtų nuos-tabi ir nepakartojama.
Viešbutis – RestoRanas „magnisima“
J. Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.ltRestoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pus-ryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje. Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę ne-mokamai naudotis Wi–Fi ryšiu. Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus.Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė.Maloniai kviečiame apsilankyti!
Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, [email protected] www.krantas.lt
4 naktų kruizas iš Talino – „4 sostinės“
Pažinkite nuostabias Šiaurės Europos sostines
– Taliną, Helsinkį, Stokholmą bei įspūdingąjį
Rusijos miestą Sankt Peterburgą!
Kaina nuo 450 Lt asmeniui*
Pažinkite dvi nuostabias Skandinavijos
sostines: Kopenhagą ir Oslą
mėgaudamiesi nuostabiu 2 naktų kruizų
litamicus
„kRantas tRaVel“
gėlėstik gėlės
Liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą),Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566,[email protected] dirbame ir sekmadieniais!Darbo laikas I–VI nuo 7 val. iki 18 val.VII nuo 10 val. iki 15 val.Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomisir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gaunamos du kartus per savaitę. Laikomos specialiosepatalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau.Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas:gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt.Perkant gėles pakuotėmis – taikomos žen-klios nuolaidos.IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUO-LAIDA! (netaikoma akcinėms prekėms).Perkančiuosius už 99 Lt vaišinsime kvapnia kava.
karščiausi kelionių pasiūlymai
POiLSinėS KeLiOnėS:Egiptas nuo 1085 Lt/asm.
Tenerifė nuo 2080 Lt/asm.
Tailandas nuo 3354 Lt/asm.
Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite
specializuotoje interneto svetainėje
www.kelioniupaieska.lt
FiRminė paRduotuVė „pitliaus skanėstai”
gardumynai
„Pitliaus skanėstai“ – smaližiams ir ieškan-tiems gardžiausio siūlo šakočių, tortų, pyra-gėlių, sausainių, bandelių, geros kavos, ar-batos, karšto ir nekaršto tikro šokolado, ... ir gardžios duonelės. Kepiniai – rankų darbo, tikro skonio, iškepti lai-kantis geriausių meistrų tradicijų. Užsukite, paragaukite! Mus rasite: „Pitliaus skanėstai“, Tiltų g. 17, Klaipėda
DFDS Seaways keltu!
Kaina nuo 156 Lt asmeniui*
2 naktų kruizas Ryga – Stokholmas
Beprotiška Fiesta Baltijos jūroje!
Su egzotiškais artistais iš Kubos, Brazilijos,
Argentinos ir Ispanijos!
Kaina nuo 95 Lt*
*Kaina pateikta iš išplaukimo uosto.
Daugiau informacijos www.krantas.lt
Paryžiaus Komunos g. 2, KlaipėdaTel. (8 46) 257 660el. paštas: [email protected] www.litamicus.lt
VizOS:Rusijos viza – nuo 240 Lt
Baltarusijos viza – nuo 90 Lt
Indijos viza – nuo 350 Lt
Kinijos viza – nuo 290 Lt
bei kitų šalių vizos.
KeLTų BiLieTai:Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm.
Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm.
Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.
Sporto klubas „VS FiTneSS“ kviečia išbandyti naujus SKVOŠO KORTUS. Sporto klube išbandysite treniruoklių salę su kardio, vibro treniruokliais bei jaukią sauną su priešpirčiu. Geros nuotaikos suteiks vykstančios aerobikos, stacionarių dviračių, kalanetikos treni-ruotės, bei teniso užsiėmimai. Šalia mūsų sporto klubo yra erdvi parkavimo aikštelė.Taikos pr. 66a, Klaipėda (PC „Grandus“, 2-ame aukšte)www.vs-fitness.lt Tel.+370 46 24 64 90
S.Daukanto g. 20, LT-92135 KlaipėdaBendrasis tel. (8 46) 310 311 arba 1312Faks. (8 46) 310 488, [email protected] pr. 61 tel. 370 (46) 340980, 370 (46) [email protected], www westexpress.lt
KeLiOnėS SenJORaMS PiGiaU!
iBiSa (skrydis iš Varšuvos ir apgyvendinimas):
8 d. kelionė tik 1398 Lt; 15 d. kelionės kaina
– 2049 Lt/asm.
MaLJORKa (apgyvendinimas): 7 n. tik 569
Lt/asm.; 14 n. – tik 1243 Lt/asm. Papildomai
– skrydis iš Kauno.
Įeina: 4* viešbutis, 2/3 kartų maitinimas,
pervežimai, 1 nemokama ekskursija.
Kelionių periodas – nuo balandžio 15 d. iki
gegužės 20 d. (trukmė – 8/15 d.).
Kainos galioja asmenims nuo 55 metų
amžiaus ir kartu keliaujančiam asmeniui.
Balandžio 15 d. 14 val. etnokultūros centro kiemuose (Daržų g. 10, Vežėjų g. 4) atvely-kio šventė. Margučių ridenimas, daužavimas, žaidimai, dainos, šokiai, sūpynės. Veiks amatų mokyklėlės. Dalyvaus vaikų ir jaunimo folkloro ansambliai „Alkiukai“, „Kuršiukai“, „Vorusnė-lė“, „Smeltužė“, „Versmelė“, „Kikilis“, „Pupos“. Nemokamai.Balandžio 16 – gegužės 31 d. etnokultūros centro 1 a. fojė (Daržų g. 10) dailininkės J.Mierkienės darbų paroda „Gajos metas“ (tapyba ant odos). Nemokamai.
kkkC parodų rūmai(aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2)iki balandžio 11 d. pirmoji VDA Nidos meno kolonijos menininkų rezidentų iš viso pasaulio paroda „Genius loci“. iki gegužės 6 d. K.Inčiūraitė. „Sekimas“.Balandžio 13 – gegužės 13 d. LFS Klaipėdos sky-rius. Fotografijų paroda „Kiti 3“. KŪRYBiniai UŽSiėMiMaiBalandžio 7 d. 12 val. šeimų savaitgalis „Vely-kinis atvirukas“. Balandžio 14 d. 12 val. šeimų savaitgalis „Pie-šimas parodoje“. Būtina iš anksto registruotis tel. 313 691 arba e. paštu [email protected]. Užsiėmimų kaina įeina į bilieto kainą – vaikams 2 Lt, su-augusiesiems 4 Lt.RenGiniaiBalandžio 12 d. 18 val., balandžio 13 d. 19 val., balandžio 14 d. 16 val. – rež. G.Žičkytės filmo „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ peržiūra. Bi-lieto kaina 6 Lt.Balandžio 21 d. 19 val. – eksperimentinės mu-zikos kūrėjų „Mobilizacija 2012“. Bilieto kai-na 10 Lt.
kkkC meno kiemas(Bažnyčių g. 4)iki balandžio 20 d. Lėlių teatro paroda, skirta teatro 20-mečiui.edukacinės ekskursijos vyksta susidarius ne ma-žesnei nei 10 žmonių grupei. Būtina iš anksto re-gistruotis e. paštu [email protected] arba tel. 239 932. Edukacinės ekskursijos kaina 1 asmeniui 3 Lt.
Baroti galerija(aukštoji g. 1)iki balandžio 18 d. A.Anuso akvarelių paro-da „Klaipėda-Memelis: prarasto laiko be- ieškant“.
ldm prano domšaičio galerija (Liepų g. 33)Veikia P.Domšaičio tapybos ekspozicija, nuo-latinė dailininko marinisto Č.Janušo (1907–1993, JAV) kūrinių ekspozicija „Prie Baltijos ir prie atlanto“.iki balandžio 15 d. Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos moksleivių kūrybinių darbų paroda, skirta mokyklos 20-mečiui.
Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji bibli-oteka
Girulių filialas-bendruomenės namai (Šlaito g. 10a) – kiekvieną šeštadienį 11 val. veltinio technikos pamokos. Mokytoja E.Mekšėnienė (tel. 8 614 77 377).Jaunimo skyrius (Tilžės g. 9) – balandžio 13 d. 16 val. Vydūno vidurinės mokyklos moksleivių kūrybos vakaras.PaRODOS„Pelėdžiuko“ filialas (Tilžės g. 11) – iki balandžio 10 d. Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro klubo „Saulutė“ dailės studijos „Kopa“ vaikų piešinių paroda „Gyvenu nepriklausomoje Lietuvoje“. Dailės mokytoja A.Grudzinskienė. „Ruoniuko“ filialas (Kalnupės g. 13) – iki ba-landžio 14 d. Klaipėdos l.d. „Aušrinė“ „Lašiukų“ grupės darbelių paroda „Čir vir vir pavasaris“ (auklėtojos R.Stončienė, D.Butylkina“.
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės vie-šoji biblioteka
(Herkaus Manto g. 25, tel. 412 529)RenGiniaiBalandžio 12 d. 18 val. Galerijoje 13L – projek-to „Menas paramai“ organizuojamas vaidybos vakaras. Dalyvaus pantomimos teatras „A“, va-dovaujamas A.Mažono.Balandžio 13 d. 17 val. Gerlacho palėpėje – Klaipėdos teatralų kūrybos vakaras „Vieninte-liai ir nepakartojami“ su režisiere, dailininke G.Radvilavičiūte. Renginį ves S.Jačėnas.
klaipėdos etnokultūros Centras
BiBliotekosklaipėdos miesto savivaldyBės viešoji BiBlioteka
klaipėdos apskrities ievos simonaitytės viešoji BiBlioteka
kokteilis orai klaipėdoje
Šiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)
rytoj
pirmadienį
+1+5+3 +3
0+2+2 0
+2+5+2 +3
4
4
8
balandžio 7-ąją
1975 m. gi mė bu vu si „Spi ce Girls“ na rė Vic toria Adams Beck ham.
1987 m. JAV pre zi den tas Ro nal das Rea ga nas pareiš kė, jog Ame ri kos diplo ma tai ne si kels į nau ją pa sta tą Mask vo je, kol nebus tik ri, jog pa sta te ne sama šni pi nė ji mo įran gos.1988 m. Ira nas ir Ira kas bom bar da vo vie nas ki to sos ti nes bei ki tus miestus: žu vo de šim tys ir sužeis ti šim tai šių vals tybių gy ven to jų.2005 m. įvy ko po piežiaus Jo no Pau liaus II lai do tu vės.
1652 m. Pie tų Af ri ko
je olan dai įkū rė Keip
tau ną.
1882 m. gi mė ra šy to jas
An ta nas Vie nuo lisŽu
kaus kas. Mi rė 1957 m.
1939 m. gi mė re ži sie rius
Fran cis Cop po la.
1946 m. Ka ra liau čiaus
sri tis pri jung ta prie Ru
si jos.
1964 m. gi mė ame ri kie
čių ak to rius Rus sel las
Cro we.
Kiau ši nius mar gin ki te ki taipEi, „Kok tei lio“ skai ty to jos, tik riau siai sutin ka te su tuo, jog prieš Ve ly kas da žyti kiau ši nius tra di ciš kai yra at si bo dę. Įme ti į van de nį, ku ria me daž niau siai bū na svo gū nų lukš tai, ir vis kas. Šiandien pa ban dy ki te mar gin ti kiau ši nius ki taip, pa vyz džiui, kak la raiš čiu.
Jei na muo se tu ri te se nų, ne be nau do jamų šil ki nių kak la raiš čių, į jų skiau tę įvynio ki te kiau ši nį, pa skui ap riš ki te šva riu bal tu sku du rė liu ir vir ki te puo de.Ga li te kiau ši nius mar gin ti si lue tais. Iš lip naus po pie riaus iš kirp ki te įvai riausių ve ly ki nių si lue tų ir kruopš čiai prilip dy ki te prie vir tų kiau ši nių. Ta da įmer ki te juos į van de nį su da žais. Liks tik pa si džiaug ti re zul ta tu.
Pa ban dy ki te iš da žy ti kem pi nė le. Išvir ki te kiau ši nius. Pa mir ky ki te kem pinė lę van de ny je. Su kar py ki te ją į ke lias ma žes nes da lis, kad bū tų pa kan ka ma kiek vie nai spal vai. Vien kar ti nę lėkš tę pa nau do ki te kaip pa le tę, ma žais kiekiais iš spaus ki te ke lių skir tin gų spalvų da žų. Pa si dė ki te ša lia tuš čią kiauši nių dė žu tę, į ku rią dė si te iš mar gintus kiau ši nius, kad šie iš džiū tų. Pa dažy ki te kem pi nė lę į ak ri li nius da žus, popie ri niu rankš luos čiu nu sau sin ki te jų per tek lių. Lai ky da mi kiau ši nį ran ko je, leng vais pri si lie ti mais kem pi nė le tapšno ki te jį no ri ma spal va, mar gin ki te pieši nė liais ar raš tais. Nu da žy tą kiau ši nį dė ki te į dė žu tę, kad nu džiū tų. Da žams nu džiū vus, iš mar gin ki te jį ki ta spal va. Šį pro ce są kar to ki te, kol jū sų mar gu tis taps spal vin gas ir gra žus.
„Kok tei lio“ po zi ci jaŠiam kar tui už teks. Dau giau puo šy bos va rian tų – prieš ki tas Ve ly kas.
Čes ka („Kok tei lis“ lauks gra žių ir ska nių kiauši nių vi są ki tą sa vai tę. Gal net jų nuo trau kos
bus pub li kuo ja mos)
Atėnai +24Berlynas +4Brazilija +28Briuselis +8Dublinas +10Kairas +35Keiptaunas +18Kopenhaga +6
Londonas +10Madridas +12Maskva +8Minskas +7Niujorkas +16Oslas +7Paryžius +11Pekinas +22
Praha +8Ryga +6Roma +17Sidnėjus +23Talinas +1Tel Avivas +32Tokijas +14Varšuva +11
Saulė teka 6.50Saulė leidžiasi 20.26Dienos ilgumas 13.36Mėnulis (pilnatis)
98oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 268 dienos.Saulė Avino ženkle.
Šiandien: Donata, Hermanas, Kantautė, Minvydas, Rūtenis, Saurimas. Rytoj:Aistis, Alma, Dionizas, Girtautas, Julija, Skirgailė, Valteris.Pirmadienį:Aurimas, Dalia, Dalius, Gitana (-as).
Vardaipasaulyje
Marijampolė
Tauragė
+9
+7
Vilnius+7
Alytus+9
Kaunas+7
Utena+8
Panevėžys
+5ŠiauliaiTelšiai
+5
Klaipėda+5
Vėjas1–4 m/s
Šiandien, balandžio 7 d.Orai Gana šiltus šeštadienio orus pirmą-ją Velykų dieną keis šaltesni su kritu-liais. Šiandien bus iki 9 laipsnių šilu-mos, į dienos pabaigą vakarų Lietuvo-je galimi nedideli krituliai, daugiausia lietus. Sekmadienį orai subjurs: kris sniegas, šlapdriba, kai kur kils pūgos. Naktį temperatūra bus 0–2 laipsniai šalčio, dieną 2–4 laipsniai šilumos. Pir-madienį kritulių bus gerokai mažiau.
+6
li na bie liaus kai tė[email protected]
Il gą jį šven ti nį sa vait ga lį orai klaipė die čių ne le pins. Si nop ti kų tei gimu, bus vė su, pūs stip ro kas vė jas ir ne pa vyks iš veng ti kri tu lių.
Lie tu vos hid ro me teo ro lo gi jos tar ny bos Jū ri nių pro gno zių skyriaus ve dė jo Lion gi no Pakš čio tei gi mu, šeš ta die nį bus de besuo ta, pro tar piais lau kia kri tuliai, pūs piet va ka rių, va ka rų 7–12 m/s vė jas.
Ter mo met ro stul pe lis šian dien įdie no jus kils iki 3–6 laips nių šilu mos, nak tį bus apie nu lį.
Sek ma die nį ti kė ti ni trum pi kritu liai, pūs šiau rės, šiau rės va ka rų 10–15 m/s vė jas.
Ve ly kos bus šal tosBus dar vė siau – oras įšils vos
iki 3 laips nių ši lu mos, o nak tį termo met ro stul pe lis lai ky sis apie nu lį.
„Ant rą ją Ve ly kų die ną bus nepas to viai de be suo ta, be ženk lesnių kri tu lių, pūs piet ry čių 7–12 m/s vė jas, oro tem pe ra tū ra kils iki 4–7 laips nių ši lu mos, nak tį – iki 0–3 laips nių ši lu mos“, – ko menta vo spe cia lis tas.
Pa sak L.Pakš čio, ki to mis die nomis pa laips niui šils. Ant ra die nį, tre čia die nį ir ket vir ta die nį kri tulių ne lau kia ma, pūs piet ry čių 6–11 m/s vė jas.
Oro tem pe ra tū ra ant ra die nį bus 7–10, tre čia die nį bei ket vir ta die nį – jau 10–13 laips nių ši lu mos, nakti mis lai ky sis 4–7 laips niai aukščiau nu lio.
Gamta: �� šiltesnių�orų�išsiilgo�ne�tik�žmonės.�� � Vytauto�Liaudanskio�nuotr.