4qarTuli
maswavleblis wigni
grifminiWebulia saqarTvelos
ganaTlebisa da mecnierebis
saministros mier 2018 wels.
nino gordelaZeTinaTin kuxianiZenaTia nafetvariZe
Tea gabisonia
qarTuli 4
maswavleblis wigni
Tbilisi, 2018
avtorebi: nino gordelaZe, TinaTin kuxianiZe
naTia nafetvariZe, Tea gabisonia
redaqtori rusudan gorgaZe
teqnikuri dizaineri lado lomsaZe
© bakur sulakauris gamomcemloba, 2018
yvela ufleba daculia.
Sps `bakur sulakauris gamomcemloba~
aRmaSeneblis 150, Tbilisi 0112
tel.: 2910954, 2911165
elfosta: [email protected]
ISBN 978-9941-30-014-1
Georgian 4
Teacher’s Book
© Sulakauri Publishing, 2018
All rights reserved.
Tbilisi, Georgia
www.sulakauri.ge
1. zogadi informacia saxelmZRvanelos Sesaxeb ............................................. 5
2. Sesavali
sagnis swavlebis mizani ......................................................................................................... 6
3. erovnuli saswavlo gegma ............................................................................................ 11
IV klasi – safexurebrivi standartis Sedegebi da
maTi Sefasebis indikatorebi ............................................................................................ 12
4. saxelmZRvanelos Sesabamisoba erovnul saswavlo gegmasTan ............... 20
5. saxelmZRvanelos komponentebi da struqtura ............................................... 29
6. rekomendaciebi SefasebaSi
amonaridi erovnuli saswavlo gegmidan ....................................................................... 37
dakvirveba ............................................................................................................................... 41
moswavleTa TviTSefaseba .................................................................................................. 42
ganmaviTarebeli Sefaseba .................................................................................................. 43
7. praqtikuli nawili –gakveTilebis gegmebi da scenarebi,
mosasmeni teqstebi .............................................................................................................. 47
8. rveulSi mocemuli testebis pasuxebi ............................................................... 156
9. damatebiTi rekomendaciebi ................................................................................... 163
9.1. kiTxvis xelSewyoba .............................................................................................. 164
9.2. dawyebiTi safexuris maswavleblis meToduri gzamkvlevi .......... 170
9.3. Sefasebis rubrikebis nimuSebi ..................................................................... 182
9.4. inkluziuri ganaTleba ....................................................................................... 189
sarCevi
5
1. zogadi informacia saxelmZRvanelos Sesaxeb
Tqven winaSea dawyebiT safexurze qarTuli enisa da literaturis swavlebis kargad gaazre-
buli kursi, romelic wlebis ganmavlobaSi iqmneboda da ixveweboda avtorTa mier. muSaobis pro-
cesSi SesaZlebloba gvqonda, Segvemowmebina Cven mier Sedgenili gakveTilebi saklaso garemoSi,
gansxvavebuli unar-Cvevebis mqone moswavleebTan. Sesabamisad, aqtivobebi Sedgenilia saSualo
monacemebze dayrdnobiT. maswavlebels advilad SeuZlia moargos isini sakuTar garemoebebs,
moswavleTa SesaZleblobebsa Tu skolis materialur-teqnikur bazas.
SevecadeT, mravalferovani TemebiTa da aqtivobebiT dagvekmayofilebina erovnuli saswavlo
gegmisa da sagnis swavlebis standartis yvela moTxovna. magram Cveni mTavari mizania, SevayvaroT
bavSvebs mSobliuri ena, gavuRvivoT interesi gramatikisa da literaturisadmi, gavxadoT Semoq-
medebiTi procesis Tanamonawileebi da iniciatorebi. amitom SevecadeT, mSobliuri enisa da lite-
raturis samyaro warmogveCina moswavleebisTvis saintereso kuTxiT, migvewodebina maTTvis ara
mxolod klasikuri, aramed Tanamedrove teqstebi da mniSvnelovani Teoriuli masala, romelic
gauzrdida cnobismoyvareobasa da interess sagnisadmi.
maswavleblisTvis gakveTilebis scenarebi gawerilia detalurad (zog SemTxvevaSi mocemulia
mxolod gakveTilis gegma) da Seicavs srul informacias gakveTilze moswavleebisTvis misawode-
beli Teoriuli codnisa da praqtikuli samuSaos Sesaxeb. maswavlebels SeuZlia sityvasityviT
misdios scenarSi aRweril gakveTilis msvlelobas, an scenari gamoiyenos, rogorc sabazo resur-
si an idea da sakuTari TvalTaxedviT SearCios sasaubro Tu sailustracio masala. wignSi aseve
mocemulia codnis gasamyarebeli, saazrovno unarebis ganmaviTarebeli aqtivobebi.
moswavleTa aqtivobebi Sedgenilia asakobrivi Taviseburebebis gaTvaliswinebiT, miwodebulia
gasagebi formiT, xSirad TamaSebisa da SemoqmedebiTi eqsperimentebis saxiT. damoukideblad
gakeTebuli aRmoCena (magaliTad, gramatikis kursSi, romelic am seriis mniSvnelovani nawilia)
gansakuTrebiT dasamaxsovrebels gaxdis TiToeul gakveTils. aRsaniSnavia, rom saxelmZRvanelo
Tavebad dayofilia ara misaRwevi Sedegebis, aramed Temebis mixedviT, rac muSaobas gauadvilebs
rogorc pedagogebs, aseve moswavleebs. bavSvebi SeZleben, erTi Temis farglebSi gaecnon sxvadasxva
tipis teqsts. garda amisa, kursis masala xels Seuwyobs moswavleebSi komunikaciis, TanamSromlo-
bis, organizebulobis, analizis, interpretaciis, Sefasebisa da refleqsiis unarebis formirebas.
dRevandeli sazogadoebisTvis Zalian mniSvnelovania iseTi momavali Taobis aRzrda, rome-
lic orientirebuli iqneba izrunos ara mxolod ekonomikur winsvlaze, aramed demokratiuli
sazogadoebis Seqmnasa Tu ekologiuri problemebis aRmofxvraze. ra Tqma unda, am mimarTulebas
verc erovnuli saswavlo gegma auvlis gverds. amitom didi yuradReba eqceva saswavlo masalaSi
(nebismieri sagnobrivi mimarTulebiT) am sakiTxebze koncentrirebas. mdgradi ganviTarebis mizne-
bi moicavs mdgradi ganviTarebis sam ganzomilebas: ekonomikuri zrda, socialuri inkluzia da
garemos dacva. saxelmZRvaneloSi mocemuli teqstebi da davalebebi SesaniSnav saSualebas iZleva,
dawyebiTi klasebis moswavleebs ganuviTaros azrovneba TiToeuli mimarTulebiT; maga liTad,
Tavebis, `bunebis suraTebi~, „kargi da cudi“, `adamiani da cxoveli~, „igav-arakebi“ da `samSoblo
da poetebi~ swavlebis dros maswavlebeli yuradRebas gaumaxvilebs tolerantobaze, kacTmoy-
vareobaze, sakuTari movaleobebis Segnebaze, adamianTa urTierTdamokidebulebaze, bunebis
siyvarulze da a.S.
dawvrilebiTi informacia mdgrad ganviTarebasa da mis principebze maswavlebels SeuZlia
miiRos Sesabamisi literaturidan; mag.: tpdc.ge/ptk_files/_ckuploaded/747850.pdfhttp://www.ungeorgia.ge/geo/sutainable_development_goals#.WuRY-DNRXMw da sxv.
6
2. Sesavali
sagnis swavlebis mizani
asakobriv Taviseburebebze saubrisas
gamoye nebulia manana meliqiSvilis `Sua
bavSvoba~ (umcrosi saskolo asakis bavSvis
ganviTarebis Taviseburebebi)
bavSvis ganviTarebis
Taviseburebebi
sxvadasxva sferos mixedviT
swavla codnis agebis procesia, amitomac
mniSvnelovania masSi moswavle aqtiurad iyos
CarTuli. man sakuTar codnasa da gamocdile-
baze dafuZnebiT unda aRmoaCinos da daamuSa-
vos axali sakiTxebi. ase ukeT gaiazrebs axal-
SeZenil codnas. maswavlebelma unda miawodos
mxolod aucilebeli masala, dasvas mimaniSne-
beli kiTxvebi da misces saSualeba daakvird-
nen, gamoTqvan mosazrebebi. maswavlebelma
unda gamoiyenos mravalferovani formebi:
diskusia, literaturasTan muSaoba, empiri-
uli informaciis Segroveba da sxv. myarde-
ba kavSiri cxovrebiseul gamocdilebasTan.
muSaobis sxvadasxva formisa Tu strategi-
is gamoyeneba xels uwyobs sxvadasxva saWiro
unaris ganviTarebas.
Sedegis misaRwevad mniSvnelovania ara
mxolod davamaxsovrebinoT moswavles miRe-
buli informacia, aramed davexmaroT am
informaciis myar da funqciur codnad gar-
daqmnaSi. amgvari codnis miReba ki SesaZle-
belia mxolod gaRrmavebuli swavlebiT, rac
gulisxmobs saswavlo masalis etapo-
brivad da mravalmxrivad damuSavebas,
axali sakiTxebis, cnebebis safuZvlianad da
gansxvavebul konteqstebSi ganxilvas, aTvise-
buli codnis ganmtkicebas, saganTaSorisi
kavSirebis gamovlenasa da saerTo aspeqtebis
damuSavebas.
swavla-swavlebis procesis efeqturad
warsamarTavad aucilebelia gaviTvalis-
winoT motivaciis roli. amitom, saswavlo geg-
mis Sedgenisas, maswavlebeli unda dafiqrdes
motivebze da gaiazros, risi gakeTebaa saW-
iro, rom moswavleebs swavlis survili gauR-
viZos; rogor ganuviTaros da aumaRlos maT
motivacia saswavlo gegmis farglebSi. upir-
veles yovlisa, bavSvebs unda gauCndeT winsv-
lis SegrZneba. amisaTvis TiToeul moswavles,
miuxedavad maTi akademiuri miRwevebisa, unda
mivceT etapobrivi progresirebis saSualeba
sakuTar SesaZleblobebsa da codnaze dayrd-
nobiT. amdenad, aucilebelia, TiToeuli
moswavlisaTvis sworad SeirCes davalebaTa
sirTulis done. Tu moswavles mivcemT zedme-
tad rTul, misTvis dauZlevel davalebebs, is
winsvlis imeds dakargavs.
sasurveli Sedegis misaRwevad mniSvnelo-
vania asakobrivi Taviseburebebis gaTvalis-
wineba. saxelmZRvanelos Sedgenisas swored
es iyo CvenTvis amosavali. umcrosi saskolo
asakis bavSvi fizikurad aqtiuria. aqvs Warbi
energia, romelic fizikuri aqtivobis safuZ-
vels warmoadgens. uyvars Tavgadasavlebi,
STabeWdilebebi, fizikuri varjiSi. am asakis
bavSvi Zalianaa dakavebuli Tavisi yoveldRi-
uri TavgadasavlebiT. amitom aucilebelia
misTvis mravalferovani aqtivobebis SeTava-
zeba, raTa saswavlo procesi uintereso ar
gaxdes.
umcrosi saskolo asakis moswavleebis
aRqma arasakmarisad aris danawevrebuli da
ganisazRvreba obieqtis maxasiaTeblebiT.
bavSvebi saganSi xSirad amCneven ara mTavars,
mniSvnelovans, aramed sagnis TvalSisacem,
mkveTr Tvisebebs. amitom mniSvnelovania
gamoviyenoT iseTi aqtivobebi, romlebic
ganuviTarebT maT dakvirvebis unars. xat-
va, ilustraciebis Seqmna, suraTebis daT-
valiereba-Tanmimdevrulad dalageba, aRw-
era, msgavseba-gansxvavebis povna, zRaprebis,
leqsebis, moTxrobebis mosmena da SeTxzva,
gamocanebis gamocnoba da sxv. exmareba moswav-
les obieqturi masalis gardaqmnasa da sagnis
obieqturi Tvisebebis aRqmaSi.
umcrosi saskolo asakis moswavleebSi sus-
tad aris ganviTarebuli nebismieri yuraReba,
samagierod, kargad aris ganviTarebuli une-
7
blie yuradReba. yvelaferi axali, moulod-
neli, saintereso, naTeli ainteresebs. SeiZle-
ba ar SeaCeros yuradReba saswavlo masalaSi
arsebiT detalebze da SeaCeros araarsebi-
Tze, imitom, rom maT miizidon.
garda amisa, bavSvis yuradReba mWidrodaa
dakavSirebuli azrovnebasTan. mas uWirs
yuradRebis koncentracia misTvis gaugebar,
bundovan masalaze. mniSvnelovania yoveli
gakveTili moswavleTa momzadebis donis Ses-
abamisad warimarTos. Cvens saxelmZRvaneloSi
Tematika isea SerCeuli da dalagebuli, rom
axali masala moswavlis codnasa da gamoc-
dilebas eyrdnoba da mis bunebriv gagrZele-
bas warmoadgens. ufro metic, yoveli axali
Tema efuZneba wina klasSi naswavls. moswav-
leebi ara mxolod axal nawarmoebebs ecnobi-
an, aramed maT xSirad gasul wlebSi ganvlili
masalis Tematikur WrilSic ganixilaven da
amiT erTgvarad amTlianeben codnas.
6-8 wlis asakis bavSvi damkvirvebelia.
9-11 wlis bavSvi mkvlevaria.
am asakis bavSvic aseve kargi damkvirvebe-
lia, magram ufro yuradRebiT akvirdeba da
logikurad azrovnebs. svams bevr kiTxvas da
SeuZlia TviTon ipovos maTze pasuxi.
umcrosi saskolo asakis moswavleebs uCn-
debaT logikuri azrovnebis niSnebi, romel-
ic jer kidev mxolod konkretulia. bavSvis
msjeloba, rogorc wesi, emyareba konkretul
magaliTebsa da pirad gamocdilebas. amitom,
axsnisas upiratesoba unda mivaniWoT konk-
retuli magaliTebis gamoyenebas.
unda gvaxsovdes, rom bavSvs ar SeuZlia
kargad gaigos Teoriuli codna, romelic mas
eZleva gamzadebuli saxiT. namdvil gagebas
adgili eqneba mxolod obieqtebze aqtivobis
ganxorcielebis Sedegad – transformacia,
gadaadgileba, dakavSireba, kombinacia.
unda aRiniSnos, rom azrovnebis yvela
zemoT CamoTvlili maxasiaTebeli ar aRmo-
cendeba erTdroulad (`erT mSvenier dRes~).
bavSvs sWirdeba ramdenime weliwadi, raTa
SeZlos azrovnebis aRniSnuli maxasiaTe-
blebis gamoyeneba problemis gadasawyvetad.
maswavlebelma unda ganaviTaros bavSvebSi
cnebiTi da logikuri azrovneba, msjeloba,
daskvnis gakeTebis unari.
davalebebisa da sagakveTilo scenarebis
Sedgenisas Cven es principebi maqsimalurad
gaviTvaliswineT, danarCeni ki maswavleb-
lis ostatobazea damokidebuli. Cvens yovel
rekomendacias maswavlebeli SemoqmedebiTad
unda miudges. wignSi mocemul masalaSi Cven
ganvsazRvravT muSaobis mimarTulebas, miznis
miRwevis SesaZlo gzebs. saukeTeso varianti ki
maswavlebelma TviTon unda SearCios. ra Tqma
unda, maswavlebels SeeZleba gadaaadgilos
gakveTilSi mocemuli davalebebi, saWiroe-
bis mixedviT, da amisTvis SeuZlia sarezervo
saaTebi gamoiyenos.
dawyebiT safexurze qarTuli enisa da lit-
eraturis swavlebis procesSi gansakuTrebu-
li yuradReba unda gamaxvildes aucilebe-
li enobrivi unar-Cvevebis Camoyalibebaze
zepirmetyvelebis, kiTxvisa da weris mimar-
TulebiT. amave dros, es procesi gulisxmobs
im minimaluri lingvisturi kompetenciis
formirebas, romelic enis praqtikuli gam-
oyenebis TvalsazrisiT aris aqtualuri da
Seesabameba moswavlis inteleqtualur Sesa-
Zleblobebsa da interesebs.
mSobliuri enisa da literaturis swavle-
ba dawyebiT safexurze efuZneba mdidar teqs-
tur korpuss - sxvadasxva saxis mxatvrul da
aramxatvrul, aseve multimediur teqstebs.
teqstebis nairsaxeoba qmnis im aucileb-
el Tematur garemos, romlis gacnobac
moswavles SesZens cxovrebiseuli urTier-
TobebisaTvis saWiro gamocdilebas. moswav-
leebi unda daeuflon mxatvruli, sainfor-
macio-SemecnebiTi da pragmatuli teqstebis
aRqmis, gagebis, gamoyenebisa da Seqmnis, aseve
informaciis mopovebisa da damuSavebis saba-
ziso unar-Cvevebs. saTanado yuradReba unda
mieqces aseve moswavleTa SemoqmedebiTi
unarebis ganviTarebas. moswavleebma unda
SeZlon miRebuli codnisa Tu enobrivi gamoc-
dilebis safuZvelze axali teqstebis Seqmna
da TviTgamoxatva.
moswavleTa asakobrivi Taviseburebebis
gaTvaliswinebiT, I-IV klasebis standartis
moTxovnebis Sesrulebisas ZiriTadi aqcen-
ti unda gakeTdes moswavleTa bunebrivi
enobrivi unarebis koreqciasa da Semdgom
8
ganviTarebaze, leqsikuri maragis gamdidre-
baze; zepirmetyvelebis, kiTxvisa da weris
kulturis gamomuSavebaze (sawyis doneze).
muSaoba unda warimarTos im mimarTulebi-
Tac, rom moswavleebs CamouyalibdeT pozi-
tiuri damokidebuleba kiTxvisa da, zogadad,
swavlis mimarT, ganuviTardeT metakognitu-
ri unarebi sawyis doneze (sakuTar swavlis
procesze dakvirveba, damoukideblad muSao-
ba, saswavlo saqmianobis organizeba da sxv.).
swavla-swavlebis procesSi moswavle-
Ta zepirmetyvelebis unarebis ganviTare-
bas sistemuri da Tanamimdevruli xasiaTi
unda mieces. mosmenilis zepirad gadmocema/
Txroba, masze azris gamoTqma, piradi damok-
idebulebis gamoxatva da sxva xels uwyobs
gageba-gaazrebis procesebs. swavlebis pro-
cesSi mosmenili teqstobrivi masalis eno-
briv-gamomsaxvelobiTi saSualebebisa da Ses-
wavlili sityvebis aqtiurad gamoyenebiT ki
TandaTanobiT mdidrdeba moswavleTa leqsi-
kuri maragi, ixveweba maTi metyveleba.
kiTxvis swavlebis saboloo mizania wakiTx-
ulis gaazreba, rac gulisxmobs mkiTxvelis
aqtiur monawileobas kiTxvis procesis samive
etapze: kiTxvis dawyebamde, kiTxvis drosa da
kiTxvis Semdeg. kiTxvis teqnikis TandaTano-
biT srulyofa saSualebas miscems moswav-
leebs, gaxdnen gawafuli mkiTxvelebi, gaigon
da gaiazron wakiTxuli.
wakiTxulis gageba-gaazreba mniSvnelo-
vanwiladaa damokidebuli leqsikur maragze
- rac ufro mdidaria moswavlis leqsikuri
maragi, miT ufro warmatebulia igi, rogorc
mkiTxveli. amdenad, leqsikuri maragis Sevse-
ba-gamdidrebaze zrunvas swavlebis sawyis
etapzeve sagangebo yuradReba unda mieqces.
zepiri da beWduri verbaluri teqstebis gar-
da, muSaoba unda warimarTos aseve multime-
diuri teqstebis kiTxva-gagebis mimarTuleb-
iTac, rac xels Seuwyobs moswavleebSi zogadi
wignierebis unar-Cvevebis ganviTarebas.
sxvadasxva saxisa da tipis teqstebis Sed-
genaze muSaoba Tavdapirvelad unda warimar-
Tos maswavleblis xelmZRvanelobiT, sayrden-
ebis/miniSnebebis gamoyenebiT Tu modelis
mixedviT. mkafio da gasagebi instruqciebis
TanxlebiT, mravalferovani da Sinaarsiani
konteqstis mqone weriTi davalebebis Ses-
rulebis gziT moswavleebi TandaTan daxvewen
kaligrafias, gaiwafebian weraSi da Seiqmnian
garkveul warmodgenas weris procesze, rac
gulisxmobs moswavleTa aqtiur monawileobas
weris samive etapze: weris dawyebamde, weris
procesSi, weris Semdeg.
saxelmZRvanelos agebis mTavari principi
swored am sami mimarTulebis (weris, kiTxvis,
zepirmetyvelebis) integrirebulad swavle-
baa.
mniSvnelovania sagnis swavlebisas yur-
adReba gamaxvildes gamWoli kompetenciebis
ganviTarebazec: saocrad swrafad cvalebad
msoflioSi warmatebis misaRwevad moswav-
leebs unda SeswevdeT informaciis mikvle-
visa da imis gadawyvetis unari, Tu ra aris
mniSvnelovani am informaciidan da ra – ara.
maT unda SeeZloT informaciis daxarisxeba,
damuSaveba da gamoyeneba. amdenad, dRevan-
deli xedviT, codnas marto maSin aqvs fasi,
rodesac mas sargebloba moaqvs. dRes sarge-
bloba mxolod im codnas moaqvs, romelic
konceptualurad aris gaazrebuli da Sesa-
Zlebelia misi praqtikuli, SemoqmedebiTi da
kritikuli gamoyeneba.
amitom Cveni erT-erTi mTavari amocanaa,
movamzadoT moswavle SemoqmedebiTi da kri-
tikuli azrovnebisTvis, raTa man SeZlos
informaciis mopoveba, gaanalizeba, kritiku-
li gansja, Sefaseba da gamoyeneba Tavisi amo-
canebis gansaxorcieleblad.
Cven mier Seqmnili saxelmZRvanelo xels
Seuwyobs moswavleebSi rogorc sagnobrivi
codnis SeZenasa da gaRrmavebas, ise sxvadasxva
saswavlo-socialuri unar-Cvevis ganviTare-
bas. wignSi mocemulia ara marto mravalfero-
vani literaturuli teqstebi, aramed aRwer-
iTi da sainformacio xasiaTis masalac, rac
daexmareba maswavlebels ganuviTaros moswav-
leebs kiTxvis unar-Cvevebi da Camouyalibos
literaturuli gemovneba. saxelmZRvanelo
gaTvlilia yvela tipis moswavleze da iTval-
iswinebs maT aqtiur CarTvas saswavlo pro-
cesSi.
teqstebs darTuli aqvs savarjiSoebi, rom-
lebic gansazRvravs muSobis ZiriTad specifi-
kas.
saxelmZRvaneloSi mocemuli SekiTxvebi
9
gadis yvela saazrovno doneze. maRali saaz-
rovno donis SekiTxvebze winaswar gansaz-
Rvruli swori pasuxebi xSirad ar arsebobs,
maTi daniSnulebaa moswavleebSi Rrma da kri-
tikuli azrovnebis unaris ganviTareba. kiTx-
vebs Soris zogjer gvxvdeba dabali saazrov-
no donis, anu mexsierebaze orientirebuli
kiTxvebic. maTi pasuxebi advili mosaZebnia
TviT teqstSi. kiTxvis dasmisa da masze rea-
girebis xerxebis codna metad mniSvnelovania
efeqturi swavlebisTvis.
saswavlo procesSi udidesi mniSvneloba
aqvs saswavlo garemos mowyobas, gansakuTre-
biT ki dawyebiT klasebSi, maTi asakobrivi Tav-
iseburebebidan gamomdinare. saswavlo garemo
ise unda iyos mowyobili, rom xels uwyobdes
saswavlo procesis efeqturobis amaRlebas,
moswavleTa damoukidebel da SemoqmedebiT
muSaobas, swavlebis organizacias da sagni-
sadmi interesis gaRvivebas.
es sakmaod rTuli, kompleqsuri sistemaa
da moicavs, rogorc saklaso oTaxis fizikur
maxasiaTeblebs (mag; ganaTeba, temperatura,
saswavlo aveji da sxv.), ise swavlebisaTvis
saWiro sxvadasxva saxis resursebs (mag; sap-
rezentacio da saeqspozicio masalebs, mowyo-
bilobebs, saswavlo-meTodur kompleqtebs da
sxv.).
saswavlo garemosa da swored SerCeuli
resursebis saSualebiT maswavlebelma unda
SeZlos moswavleSi aRZras sagnisadmi intere-
si, gaaRvivos kvlevis survili da Seuqmnas
mas iseTi mimzidveli da praqtikuli garemo,
sadac is SeZlebs muSaobasa da swavlas. klasSi
unda arsebobdes individualuri da jgufuri
muSaobisaTvis, kvlevisaTvis, dasvenebisa da
TamaSisaTvis saWiro pirobebi.
saswavlo resursebi saswavlo procesSi
unda iZleodes stimuls, aadvilebdes klas-
Si muSaobas da saswavlo process ufro din-
amiursa da interaqtiuls xdides. resurse-
bis gulisyuriT SerCevas, Sesabamisi saxiT
wardgenas da maT miznobriv gamoyenebasgan-
sakuTrebuli mniSvneloba aqvs bunebisme-
tyvelebis swavlebis procesSi.
sxvadasxva saxis saswavlo resursi is
sakomunikacio saSualebaa, romelmac moswav-
leebSi unda ganaviTaros azrovneba, Semoq-
medebiToba, dakvirveba, kvleva, esTetiuri
gemovneba da sxv. aseve xeli unda Seuwyos mos-
wavleebSi informaciis vizualurad miRebasa
da gagebas, swavlis, analizis, kvlevis da sxva
unar-Cvevebis Camoyalibebasa ganviTarebas.
damxmare saSualebebis, masalebisa da
resursebis saWiroebisamebr gamoyeneba imazea
damokidebuli, Tu ramdenad Seesabameba is
gakveTilis mizans. amitom maswavlebelma
gakveTilis dagegmvis dros pirvel rigSi unda
gaiTvaliswinos, Tu ra saxis resursebi sWird-
eba da rogor gamoiyenos isini miznobrivad da
efeqtianad.
saganmanaTleblo resursebis Sesafaseb-
lad metad mniSvnelovania iseTi kriteriume-
bis gaTvaliswineba, rogorebicaa: saWiroeba
(ra resursebis saWiro saswavlo procesis
uzrunvelsayofad?), xelmisawvdomoba (ra
resursebia xelmisawvdomi saklaso oTaxSi,
skolaSi, sazogadoebaSi?), Senaxvis uzrunve-
lyofa (rogor inaxeba resursebi da ramde-
nadaa isini daculi saklaso oTaxSi, skola-
Si?), maTi usafrTxo maxmareba (usafrTxoebis
ra zomebis dacvaa saWiro) da daxmareba (ra
saxis daxmarebaa saWiro?).
informaciis moZiebis dros mniSvnelovania
maswavlebelma miuTiTos konkretuli ele-
qtronuli Tu beWduri resursebi, raTa mos-
wavlem SeZlos swori da Rirebuli masalis
mopoveba.
warmatebuli da Sedegze orientirebuli
swavlebisaTvis gamosayenebeli saganmanaT-
leblo resursebis efeqtianobis Sesamow-
meblad mniSvnelovania, rom maswavlebelma
gaiTvaliswinos ramdenime faqtori, kerZod
ramdenad SesaZlebelia maTi daxmarebiT:
1. gavuRvivoT moswavleebs swavlis sur-
vili (ra aris resursebSi iseTi, rac
xels Seuwyobs moswavlebSi motivacias,
interess?);
2. moswavleebma SeZlon swavla keTebiT
(ra aris resursebSi iseTi, rac xels Seu-
wyobs swavlas gamocdilebis safuZvel-
ze, praqtikiT);
3. moswavleebma SeZlon ukugeba ( rogori
iqneba am resursebis gamoyenebisas
ukugeba anu gaacnobiereben Tu ara mos-
wavleebi, rogor mimdinareobs swavlebis
procesi klasSi, ra iswavles erTmaneTis-
10
gan da maswavleblisgan?);
4. moswavleebma SeZlon masalis aTviseba
(Seuwyobs Tu ara es resursi naswavlis
ufro ukeT gaazreba-gagebas?).
saswavlo garemosa da resursebis Seqmnis
procesSi metad mniSvnelovania Tavad moswav-
leebis CarTvac.
Cven mier SemoTavazebuli gakveTilebis
gegmebi/scenarebi upiratesad samfaziani
gakveTilis modelzea awyobili. maswav-
leblebs vTavazobT, erTi mxriv, konkretul
gakveTilze morgebul, zedmiwevniT, nabij-
nabij gaweril scenarebs, meore mxriv, geg-
mebs, romlebic, marTalia, aRwers am Tu im
meTodis mimdinareobas saxelmZRvaneloSi
mocemuli nawarmoebebis safuZvelze, Tumca
maswavlebels SeuZlia maTi modificireba da
sxva TemisTvis gamoyeneba miznis Sesabamisad.
am tipis gakveTilebis aRwerisas Cven Segnebu-
lad miveciT maswavleblebs meti Tavisufle-
ba, ar mivuTiTeT dro da xSirad alternati-
uli aqtivobebi SevTavazeT.
rogorc ukve giTxariT, Cven maswavleb-
els vTavazobT saxelmZRvaneloSi mocemu-
li teqstebis damuSavebisa da kritikulad
gaazrebis ramdenime efeqtur meTods, xolo
pedagogma TavisiT unda gadawyvitos, romel
SemTxvevaSi gakveTilis romeli meTodiT
Catareba iqneba umjobesi. es meTodebi, sasur-
velia, maswavlebelma gamoiyenos erTmaneTis
monacvleobiT, raTa bavSvebisTvis swavla
mosabezrebeli ar gaxdes. bunebrivia, peda-
gogs SeuZlia zogjer teqstis damuSavebis
tradiciuli xerxebic gamoiyenos an Semoq-
medebiTad gaamdidros.
rac Seexeba moswavleTa Sefasebas, Cven
gegmebis bolos miTiTebuli gvaqvs krite-
riumebi, Tumca maswavlebels aqac SeuZlia,
saWiroebidan gamomdinare, Seafasos yvela
kriteriumis mixedviT, an mocemulidan Sear-
Cios. maswavleblis wignSi mocemulia CaSlili
Sefasebis rubrikebic.
maswavlebels saxelmZRvanelos Sinaarsi-
dan gamomdinare rCeba sarezervo dro, romel-
sac sxvadasxva aqtivobisa da damoukidebeli
samuSaosTvis gamoiyenebs.
sagakveTilo procesis gasamravalferovne-
blad, maswavlebels SeuZlia isargeblos sxva-
dasxva eleqtronuli Tu beWduri damxmare
resursiT. eleqtronuli resursebis wyarod
SesaZlebelia gamoiyenos Semdegi vebgverdebi:
tpdc.ge/ptk_files/_ckuploaded/747850.pdf
http://mastsavlebeli.ge/?p=12760
http://mastsavlebeli.ge/?p=12743
http://mastsavlebeli.ge/?p=12733
aseve, maswavlebels SeuZlia Seswavlil
masalasTan dakavSirebiT arsebuli video
resursebis/filmebisa/naxatebis gamoyeneba,
romelTa moZiebac sakmaod martivia saZie-
bo sistemebis meSveobiT. Tumca, zogierTi
gakveTilis aRweraSi Cven Tavad vTavazobT
maswavlebels ist-is gamoyenebis nimuSebs.
rac Seexeba beWdur resursebs, SegiZli-
aT moswavleebs SesTavazoT asakis Sesabamisi
sakiTxavi literatura, magaliTad: qarTuli
xalxuri da/an msoflios xalxTa zRaprebi,
qarTvel sabavSvo mweralTa (iakob gogebaS-
vilis, revaz inaniSvilis, ekaterine gabaSvi-
lis, nodar dumbaZis, goderZi Coxelis, arCil
sulakauris, vaJa-fSavelas, Tedo razikaSvi-
lis...) nawarmoebebi, Sarl peros, hans qristian
andersenis, Zmebi grimebis zRaparTa krebule-
bi, ane-katerine vestlis Txzulebebi, astrid
lindgrenis teqstebi, donald bisetis „yve-
laferi yiramala“, jeims meTiu baris „piter
peni“, Carlz dikensis „oliver tvisti“, luis
kerolis „elisi saocrebaTa qveyanaSi“, mark
tvenis „tom soieris Tavgadasavali “ „hekl-
beri finis Tavgadasavali“ da a.S.
saxelmZRvanelos Sinaarsi Seesabameba
erov nuli saswavlo gegmiT gaTvaliswinebul
misaRwev Sedegebsa da indikatorebs.
11
qarTuli ena da literatura (standarti)
wlis bolos misaRwevi Sedegebi
mimarTuleba:
zepirmetyveleba kiTxva wera
ქართ.დაწყ.(I).1. მოსწავლემ უნდა შეძლოს სათანადო სამეტყველო ქცევის გამოვლენა ნაცნობ საკომუნიკაციო სიტუაციაში.
ქართ.დაწყ.(I).2. მოსწავლემ უნდა შეძლოს სტანდარტით განსაზღვრული სხვადასხვა ტიპის ტექსტების მოსმენა, გაგება-გააზრება და გადმოცემა.
ქართ.დაწყ.(I).3. მოსწავლემ უნდა შეძლოს პირადი დამოკიდებულების გამოხატვა ტექსტის თემის, მასში განხილული საკითხების მიმართ; მხატვრული ნაწარმოების პერსონაჟ(ებ)ის, მისი/მათი ქცევის შეფასება და საკუთარი თვალსაზრისის ახსნა.
ქართ.დაწყ.(I).4. მოსწავლემ უნდა შეძლოს ნაცნობი ლექსიკისა და ენობრივ-სინტაქსური კონსტრუქციების სათანადოდ გამოყენება; მართლმეტყველებისა და სამეტყველო ეტიკეტის საბაზისო ნორმების დაცვა.
ქართ.დაწყ.(I).5. მოსწავლემ უნდა შეძლოს ზეპირმეტყველების ნაცნობი სტრატეგიების გამოყენება მიზნის შესაბამისად.
ქართ.დაწყ.(I).6. მოსწავლემ უნდა შეძლოს გაწაფულად კითხვა.
ქართ.დაწყ.(I).7. მოსწავლემ უნდა შეძლოს სტანდარტით განსაზღვრული სხვადასხვა ტიპის ტექსტების წაკითხვა და გაგება-გააზრება; ტექსტში ვერბალური და არავერბალური ფორმით მოწოდებული ინფორმაციის (მაგ., ილუსტრაციისა და ტექსტის) ურთიერთადაკავშირება.
ქართ.დაწყ.(I).8. მოსწავლემ უნდა შეძლოს მცირე ზომის მხატვრული ტექსტების ინტერპრეტირება ვერბალური და არავერბალური გზით; ვერბალური ინფორმაციის ვიზუალურად გარდაქმნა და/ან პირიქით.
ქართ.დაწყ.(I).9. მოსწავლემ უნდა შეძლოს წაკითხული ტექსტის მიმართ პირადი დამოკიდებულების გამოხატვა და ახსნა; ტექსტის თემის და/ან მასში განხილული კონკრეტული საკითხების შეფასება.
ქართ.დაწყ.(I).10. მოსწავლემ უნდა შეძლოს სტანდარტით განსაზღვრული სხვადასხვა ტიპის ტექსტე ბის მაორგანიზებელი ელემენტების, სტრუქტურული და კომპოზიციური მახასიათებლების ამოცნობა.
ქართ.დაწყ.(I).11. მოსწავლემ უნდა შეძლოს სტანდარტით განსაზღვრული სხვადასხვა ტიპის ტექსტების ლექსიკურ და სემანტიკურ მხარეზე, ენობრივ ფორმებზე დაკვირვება.
ქართ.დაწყ.(I).12. მოსწავლემ უნდა შეძლოს კითხვის ნაცნობი სტრატეგიების გამოყენება მიზნის შესაბამისად.
ქართ.დაწყ.(I).13. მოსწავლემ უნდა შეძლოს სტანდარტით განსაზღვრული სხვადასხვა ტიპის მცირე ზომის მარტივი ტექსტების შექმნა ნაცნობ თემატიკაზე.
ქართ.დაწყ.(I).14. მოსწავლემ უნდა შეძლოს ნაცნობი ლექსიკის, ენობრივ-სინტაქსური კონსტრუქციებისა და სტუქტურული ელემენტების ადეკვატურად გამოყენება; კალიგრაფიისა და მართლწერის საბაზისო ნორმების დაცვა.
ქართ.დაწყ.(I).15. მოსწავლემ უნდა შეძლოს წერის ნაცნობი სტრატეგიების გამოყენება მიზნის შესაბამისად.
3. erovnuli saswavlo gegma
12
IV klasi – საფეხურებრივი სტანდარტის შედეგები და
მათი შეფასების ინდიკატორები
mimarTuleba: zepirmetyveleba
ქართ.დაწყ.(I).1. მოსწავლემ უნდა შეძლოს სათანადო სამეტყველო ქცევის გამოვლენა ნაცნობ
საკომუნიკაციო სიტუაციაში.
შედეგი თვალსაჩინოა, თუ მოსწავლე:
• კორექტულად, ეტიკეტის დაცვით გამოთქვამს საკუთარ მოსაზრებას დისკუსიის, აზრთა
გაცვლა-გამოცვლის დროს;
• ყურადღებით ისმენს სხვათა მოსაზრებებს, არ აწყვეტინებს მოსაუბრეს ლაპარაკს.
ქართ.დაწყ.(I).2. მოსწავლემ უნდა შეძლოს სტანდარტით განსაზღვრული სხვადასხვა ტიპის ტექსტების
მოსმენა, გაგება-გააზრება და გადმოცემა.
შედეგი თვალსაჩინოა, თუ მოსწავლე:
• ამოიცნობს და განარჩევს სასაუბრო ტექსტების სახეებს (აღწერას, თხრობას, დიალოგს...);
• ამოიცნობს ტექსტში მოცემულ კონკრეტულ ინფორმაციას;
• ახარისხებს ტექსტში მოცემულ ინფორმაციას კონკრეტული ნიშან-თვისებების მიხედვით;
• ამოიცნობს ტექსტის სხვადასხვა მონაკვეთში ექსპლიციტურად მოცემულ სხვადასხვა
ინფორმაციას, მათ შორის, არსებულ ლოგიკურ (მიზეზშედეგობრივ, ოპოზიციურ, სხვ.)
კავშირებს;
• მსჯელობს მხატვრულ ნაწარმოებში ასახულ ამბავსა და პერსონაჟებზე;
• თანამიმდევრულობის დაცვით გადმოსცემს ტექსტების შინაარსს (ვრცლად და/ან მოკლედ);
• მიჰყვება მხატვრული ნაწარმოების სიუჟეტურ ხაზს და თანამიმდევრულად გადმოსცემს
ფაქტებსა და მოვლენებს;
• გადმოსცემს არამხატვრული ტექსტების შინარსს ლოგიკური ხაზის დაცვით;
• შინაარსის გადმოცემისას ერთმანეთს ანაცვლებს თხრობასა და აღწერას.
ქართ.დაწყ.(I).3. მოსწავლემ უნდა შეძლოს პირადი დამოკიდებულების გამოხატვა ტექსტის თემის,
მასში განხილული საკითხების მიმართ; მხატვრული ნაწარმოების პერსონაჟ(ებ)ის, მისი/მათი ქცევის
შეფასება და საკუთარი თვალსაზრისის ახსნა.
შედეგი თვალსაჩინოა, თუ მოსწავლე:
• ნაწარმოებში ასახულ ამბავსა და პერსონაჟებზე აზრის გამოთქმისას/მსჯელობისას ცდილობს
მისთვის საინტერესო და მნიშვნელოვანი ასპექტის გამოკვეთას;
• ასახელებს მოსმენილი ტექსტიდან ესთეტიკურად ღირებულ ადგილებს;
• აფასებს გმირის საქციელს და განმარტავს თავის დამოკიდებულებას;
• უკავშირებს პერსონაჟის მოქმედებას პირად ცხოვრებისეულ გამოცდილებას და იხსენებს
მსგავს სიტუაციებს;
• მონაწილეობს მხატვრული ნაწარმოების შესახებ გამართულ დისკუსიაში;
• მონაწილეობს საბავშვო სპექტაკლის ან ზღაპრის განხილვაში;
• გამოხატავს საკუთარ ემოციებს/განცდებს და ცდილობს მათ ახსნას („გამიკვირდა იმიტომ,
რომ...“, „აღვშფოთდი იმიტომ, რომ...“).
ქართ.დაწყ.(I).4. მოსწავლემ უნდა შეძლოს ნაცნობი ლექსიკისა და ენობრივ-სინტაქსური
კონსტრუქციების სათანადოდ გამოყენება; მართლმეტყველებისა და სამეტყველო ეტიკეტის საბაზისო
ნორმების დაცვა.
შედეგი თვალსაჩინოა, თუ მოსწავლე:
13
• განასხვავებს არაფორმალური გარემოს (მაგ., შინაური გარემოს) სასაუბრო სტილსა და
ოფიციალური გარემოს (მაგ., სასკოლო საქმიანი სიტუაციის) ენას, ადეკვატურად იყენებს მათ
საკომუნიკაციო მიზნისა და სიტუაციის შესაბამისად;
• განასხვავებს პირდაპირ და ირიბ ნათქვამს და დანიშნულებისამებრ იყენებს მათ (მაგ.
ტექსტის შინაარსის გადმოცემისას);
• ყოფითი სიტუაციების აღწერისას სათანადოდ რთავს მეტყველებაში სპეციფიკურ ლექსიკას;
• თხრობისას იყენებს ავტორისეულ ლექსიკას;
• მასწავლებლის მიერ მითითებული ნიმუშების მიხედვით შემოქმედებითად იყენებს სიტყვათა
სემანტიკურ კავშირებს (სინონიმებს, ანტონიმებს...);
• სათანადო კონტექსტებში სწორად ჩაანაცვლებს სახელებს (არსებითს, ზედსართავს,
რიცხვითს) ნაცვალსახელებით (ეს, ის, ასეთი, ამდენი...) და მარტივი ზმნიზედებით (აქ, იქ,
მაშინ, ამიტომ...);
• კონტექსტის მიხედვით სწორად იყენებს ზმნის გრამატიკული დროის ფორმებს (მაგ., შარშან
დავისვენეთ - გაისად დავისვენებთ და ა. შ.);
• მეტყველებისას იცავს ბრუნვისა და პირის ნიშნებთან დაკავშირებულ მართლმეტყველების
წესებს (მაგ. ვვარჯიშობ, ვუთხარი, თბილისს, ქათამმა, კარგად ვარ და ა. შ.);
• სწორად უთანხმებს ზმნას არსებით სახელებსა და ნაცვალსახელებს პირისა და რიცხვის
მიხედვით;
• სწორად ათანხმებს მსაზღვრელ-საზღვრულს;
• მეტყველებს მკაფიოდ და გარკვევით;
• იყენებს ინტონაციას სასვენი ნიშნების ფუნქციით.
ქართ.დაწყ.(I).5. მოსწავლემ უნდა შეძლოს ზეპირმეტყველების ნაცნობი სტრატეგიების გამოყენება
მიზნის შესაბამისად.
შედეგი თვალსაჩინოა, თუ მოსწავლე:
• საკომუნიკაციო მიზნის შესაბამისად იყენებს ნიმუშებს, საყრდენებს;
• ადგენს მარტივი სახის მოკლე ჩანაწერებს დისკუსიების დროს (ჩაინიშნავს მნიშვნელოვან
სიტყვას/სიტყვებს სხვათა და/ან საკუთარ მოსაზრებას, კონკრეტულ საკითხს და სხვ.).
დავალებათა / აქტივობათა ნიმუშები:
• ილუსტრაციების მიხედვით პერსონაჟთა გახმოვანება შესაბამისი ტემბრით, ინტონაციით,
ჟესტებისა და მიმიკის გამოყენებით;
• როლური თამაშის ორგანიზება, იმპროვიზაციის გათამაშება;
• მინიდისკუსია მხატვრული ნაწარმოების შესახებ;
• ინტერაქცია (კითხვა-პასუხი) ნაცნობი ნაწარმოების შესახებ;
• საბავშვო სპექტაკლის, ფილმის, მულტფილმის განხილვა;
• ინტერვიუს გათამაშება ავტორთან/პერსონაჟთან (შეკითხვების დასმა ნაწარმოების
„ავტორის“ და/ან „პერსონაჟის“ მიმართ, რომლის როლსაც ერთ-ერთი მოსწავლე „მოირგებს“,
დანარჩენი მოსწავლეები მას უსვამენ შეკითხვებს ტექსტის შესახებ);
• ”სიტყვობანა” - სახალისო თამაში ლექსიკური ერთეულებით (მაგ., შეთავაზებული სიტყვის
სინონიმების და/ან ანტონიმების რიგრიგობით დასახელება);
• ლექსიკური რუკის შევსება;
• ნაცნობი მხატვრული ტექსტის შინაარსის გადმოცემა მთხრობელის ჩანაცვლების გზით (მაგ.,
როგორ მოყვებოდა ნაცარქექიასთან შეხვედრის ამბავს დევი);
• შინაარსის გადმოცემა: დეტალური თხრობა, მოკლე შინაარსის თხრობა, გამოკრებილი
თხრობა (ტექსტის ცალკეული ეპიზოდის შინაარსის გადმოცემა);
• კონკურსი გამომსახველობით კითხვაში
• და სხვა.
14
მიმართულება: კითხვა
ქართ.დაწყ.(I).6. მოსწავლემ უნდა შეძლოს გაწაფულად კითხვა.
შედეგი თვალსაჩინოა, თუ მოსწავლე:
• გაბმულად (შეფერხებების გარეშე), სათანადო ტემპითა და შესაბამისი ინტონაციით ხმამაღლა
კითხულობს ნაცნობ და უცნობ ტექსტებს/ტექსტების მონაკვეთებს;
• ხმამაღლა კითხულობს კლასის წინაშე სასურველ / შერჩეულ ნაწყვეტს ნაცნობი ტექსტიდან და
ინტონაციით გამოხატავს ტექსტში ასახულ ემოციებს.
ქართ.დაწყ.(I).7. მოსწავლემ უნდა შეძლოს სტანდარტით განსაზღვრული სხვადასხვა ტიპის ტექსტების
წაკითხვა და გაგება-გააზრება; ტექსტში ვერბალური და არავერბალური ფორმით მოწოდებული
ინფორმაციის (მაგ., ილუსტრაციისა და ტექსტის) ურთიერთადაკავშირება.
შედეგი თვალსაჩინოა, თუ მოსწავლე:
• ამოიცნობს ნაწარმოების თემას, დედააზრს (მთავარ იდეას);
• საკუთარი სიტყვებით გადმოსცემს ტექსტის მოკლე შინაარსს;
• გამოყოფს ტექსტის მთავარ საკითხს, ცალკეული მონაკვეთის არსებით ინფორმაციას;
• მოიძიებს კონკრეტულ ინფორმაციას (მაგ., მოვლენათა, მოქმედებათა დროსა და ადგილს);
• აკავშირებს ერთმანეთთან ექსპლიციტურად მოცემულ ფაქტებს, მოვლენებს, მოქმედებებს და
გამოაქვს სათანადო დასკვნები;
• ამოიცნობს ტექსტში გადმოცემულ მოვლენებს, ფაქტებს, მოქმედებებს შორის არსებულ
ქრონოლოგიურ და ლოგიკურ (მიზეზშედეგობრივ, ოპოზიციურ, პირობით, დათმობით და სხვა)
კავშირებს;
• აჯგუფებს ინფორმაციას კონკრეტული ნიშნით (მსგავსება-განსხვავების, მზარდი-კლებადი
ხარისხისა და ა.შ. მიხედვით);
• ასახელებს მხატვრული ნაწარმოების მოქმედ პირებს, განსაზღვრავს ხედვის კუთხეს (ვისი
თვალით არის აღქმული მოვლენები);
• განარჩევს ერთმანეთისგან ფაქტსა და სურვილს/ოცნებას;
• გამოყოფს მხატვრულ ტექსტში სიუჟეტის განვითარების ეტაპებს (დასაწყისს, ამბის შუა
ნაწილს, დასასრულს);
• აანალიზებს ცალკეულ რეპლიკას - ვის ეკუთვნის, ვინ არის ადრესატი, რა არის რეპლიკის
მიზანი (მაგ., რჩევის მიცემა, ინფორმირება, ახსნა, საყვედურის გამოთქმა, შენიშვნის მიცემა,
საკუთარი დამოკიდებულების გამოხატვა და სხვა);
• განარჩევს ტექსტში ავტორისა და პერსონაჟების სიტყვებს, დიალოგსა და მონოლოგს;
• აკვირდება პერსონაჟთა ქცევას, მოქმედებას, თვისებებს და დაკვირვების საფუძველზე
გამოაქვს სათანადო დასკვნა მათი აზრების, განზრახვების, განცდების შესახებ;
• საუბრობს სათაურისა და ტექსტის აზრობრივ/ შინაარსობრივ ურთიერთკავშირზე;
• ამოიცნობს საბავშვო, შემეცნებით (შემეცნებით-გასართობ), მუსიკალურ, სპორტულ
და საინფორმაციო გადაცემებს სპეციფიკური ნიშნების (მუსიკალური ქუდის, ლოგოს,
დასაწყისისა და ა.შ.) მიხედვით.
ქართ.დაწყ.(I).8. მოსწავლემ უნდა შეძლოს მცირე ზომის მხატვრული ტექსტების ინტერპრეტირება
ვერბალური და არავერბალური გზით; ვერბალური ინფორმაციის ვიზუალურად გარდაქმნა და/ან
პირიქით.
შედეგი თვალსაჩინოა, თუ მოსწავლე:
• განავრცობს მოკლედ გადმოცემულ ამბავს;
• ასახელებს სათაურის ალტერნატიულ ვარიანტებს;
• გადმოსცემს ნაწარმოებში ასახულ ამბავს ერთ-ერთი პერსონაჟის პირით;
• თავისი შეხედულებისამებრ ინტერპრეტაციას უკეთებს მხატვრულ ტექსტს (სათაურის,
დასასრულის შეცვლა, გაგრძელება, სიუჟეტის ელემენტების ცვლილება და ა.შ.);
• საბავშვო სპექტაკლისათვის ამზადებს და წარმოადგენს მასწავლებლის მითითებით ან
15
საკუთარი სურვილით შერჩეულ როლს;
• საბავშვო სპექტაკლისათვის შეარჩევს (თვითონ ხატავს ან მოიძიებს) როლის შესაბამის
ვიზუალურ მასალას (კოსტუმს, ნიღაბს, სხვ.);
• როლის (მოლაპარაკე ცხოველების, უსულო საგნების) განსასახიერებლად ადეკვატურად
იყენებს დამხმარე საშუალებებს (ჟესტს, მიმიკას, დამახასიათებელ მოძრაობას, გარკვეულ
არტიკულაციას; მოხერხებულობის, ტყუილის თუ სხვა თვისებებისა და გრძნობების
გამომხატველ მინიშნებებს);
• წარმოადგენს მიმიკურ მიზანსცენებს წაკითხული ტექსტის ცალკეული ეპიზოდის / ეპიზოდების
საფუძველზე (თანაკლასელთა ჯგუფთან ერთად);
• ილუსტრაციებზე, სათაურზე დაყრდნობით გამოთქვამს ვარაუდს ტექსტის შინაარსის შესახებ.
ქართ.დაწყ.(I).9. მოსწავლემ უნდა შეძლოს წაკითხული ტექსტის მიმართ პირადი დამოკიდებულების
გამოხატვა და ახსნა; ტექსტის თემის და/ან მასში განხილული კონკრეტული საკითხების შეფასება.
შედეგი თვალსაჩინოა, თუ მოსწავლე:
• ავლენს მხატვრული ტექსტების ესთეტიკური და ეთიკური შეფასების სურვილს;
• აკავშირებს ტექსტში მოცემულ ინფორმაციას საკუთარ გამოცდილებასთან, გამოკვეთს მათ
შორის, არსებულ მსგავსება-განსხვავებას, გამოაქვს სათანადო დასკვნა;
• საკუთარი შეხედულების/შეფასების დასასაბუთებლად იყენებს შესაბამის ადგილებს
წაკითხული ტექსტიდან ან მაგალითებს პირადი გამოცდილებიდან.
• ასახელებს საყვარელ წიგნს, ტექსტს / მხატვრულ ნაწარმოებს, ავტორს, პერსონაჟს და ხსნის
თავის არჩევანს;
• მიუთითებს, რით დაინტერესდა / რა მოეწონა ტექსტში (ინფორმაცია, ამბავი, პერსონაჟის
საქციელი, ბუნების აღწერა, დიალოგები თუ სხვა);
• მონაწილეობს წაკითხულის შესახებ გამართულ დისკუსიებში; საკუთარი შეხედულების
დასასაბუთებლად იყენებს შესაბამის ადგილებს წაკითხული ტექსტიდან ან მაგალითებს
პირადი გამოცდილებიდან.
ქართ.დაწყ.(I).10. მოსწავლემ უნდა შეძლოს სტანდარტით განსაზღვრული სხვადასხვა ტიპის ტექსტე-
ბის მაორგანიზებელი ელემენტების, სტრუქტურული და კომპოზიციური მახასიათებლების ამოცნობა.
შედეგი თვალსაჩინოა, თუ მოსწავლე:
• ახასიათებს სხვადასხვა სახის ტექსტს სტრუქტურული მახასიათებლების მიხედვით (მაგ., ღია
ბარათს დასაწყისში აქვს მიმართვის ფორმა, მას მოსდევს ძირითადი ტექსტი, ბოლოს კი არის
ხელმოწერა; კულინარიული რეცეპტი შედგება სათაურისა და ორი ძირითადი ნაწილისაგან:
ინგრედიენტთა ჩამონათვალი და დამზადების წესი; დარგობრივ-შემეცნებით ტექსტს აქვს
სათაური, ახლავს ილუსტრაციები წარწერებით და აბზაცებად დაყოფილი ტექსტი და ა.შ.);
• ადეკვატურად იყენებს საბავშვო წიგნში გამოყენებულ პირობით ნიშნებს (ლოგოს, რუბრიკას,
სქემას), ილუსტრაციებს, დამხმარე ცხრილებსა და მარტივ დიაგრამებს.
ქართ.დაწყ.(I).11. მოსწავლემ უნდა შეძლოს სტანდარტით განსაზღვრული სხვადასხვა ტიპის ტექსტების
ლექსიკურ და სემანტიკურ მხარეზე, ენობრივ ფორმებზე დაკვირვება.
შედეგი თვალსაჩინოა, თუ მოსწავლე:
• მხატვრულ ტექსტებში აკვირდება მწერლის ენას, ლექსიკურ და სემანტიკურ მხარეს იმებს,
ანტონიმებს, ფრაზეოლოგიზმებს და ა.შ.), ზოგიერთ მხატვრულ ხერხს (ეპითეტს, შედარებას);
• დამოუკიდებლად პოულობს ტექსტში სიტყვებსა და გამოთქმებს, რომლებსაც ავტორი იყენებს
პერსონაჟების, ფაქტებისა და მოვლენების აღსაწერად;
• ამოიცნობს და ასახელებს მოქმედების აღმნიშვნელ სიტყვებს, რომელთა საშუალებით
აბზაცში / ტექსტის ცალკეულ ეპიზოდში / ტექსტში გადმოცემულია მოვლენათა
თანამიმდევრობა (მაგ. ჯერ დახატა, მერე გაუგზავნა მეგობარს; ჯერ წავიდა, შემდეგ იყიდა,
ბოლოს კი შეჭამა...);
16
• ამოიცნობს და ასახელებს საგნისა (მაგ., წითელი ფანქარი; კარგი ამინდი, მაღალი სახლი) და
მოქმედების (ლამაზად წერს) დამახასიათებელ ნიშნებს;
• ამოიცნობს მარტივი აღწერითი ტექსტის ძირითად ენობრივ მახასიათებლებს, მაგ., შედგენილი
შემასმენლის აქტიურად გამოყენებას (ეს კალამია, ის რვეულია, ეს კი ჩემი ჩანთაა), აღსაწერი
საგნის / ობიექტის აღმნიშვნელი სიტყვის ჩანაცვლებას ნაცვალსახელით ან ზმნიზედით
(თბილისი საქართველოს დედაქალაქია; ის დააარსა ვახტანგ გორგასალმა. შარშან თბილისში
ვიყავი. იქ ბევრი ლამაზი სახლი ვნახე) და ა.შ.;
• ამოიცნობს და ასახელებს ძირითად სინტაქსურ მიმართებებს, მაგ., შეთანხმებას სახელებს
შორის ბრუნვაში (მაგ., ორმა მეგობარმა, ლამაზი სახლი);
• ამოიცნობს და ასახელებს ქონა-ყოლის აღმნიშვნელ ზმნებს, ამჩნევს მათი წარმოების
თავისებურებებს (დედა მყავს, რვეული მაქვს).
ქართ.დაწყ.(I).12. მოსწავლემ უნდა შეძლოს კითხვის ნაცნობი სტრატეგიების გამოყენება მიზნის
შესაბამისად.
შედეგი თვალსაჩინოა, თუ მოსწავლე:
• ამოიცნობს უცნობი სიტყვების / გამოთქმების მნიშვნელობას ნაცნობი ელემენტების
(ილუსტრაციების, ნაცნობი ფუძის, კონტექსტისა და სხვ.) დახმარებით;
• ტექსტის უკეთ გააზრების მიზნით სვამს კითხვებს წაკითხულთან დაკავშირებით;
• ილუსტრაციებზე, სათაურზე დაყრდნობით გამოთქვამს ვარაუდს ტექსტის შინაარსის შესახებ;
• აკვირდება ტექსტში მოცემულ ინფორმაციას, უკავშირებს მას წინარე ცოდნას და ამის
საფუძველზე გამოაქვს დასკვნა;
• დასმულ კითხვებზე პასუხის გაცემის შემდეგ აზუსტებს, რამდენად დარწმუნებულია პასუხის
სისწორეში („დარწმუნებული ვარ“, „თითქმის დარწმუნებული ვარ“, „არა ვარ დარწმუნებული“);
• უბრუნდება ტექსტის შესაბამის/სათანადო მონაკვეთს იმ საკითხების დასაზუსტებლად, რაშიც
არ არის დარწმუნებული;
• აცნობიერებს სხვადასხვა ხერხს, რომლებიც ტექსტის გაგებას უწყობს ხელს (ტექსტში
გადმოცემული ამბების წარმოსახვაში გაცოცხლება, ტექსტში გადმოცემული ამბის
ინსცენირება, ტექსტის ცალკეული მონაკვეთის საკუთარი სიტყვებით გადმოცემა და სხვ.);
• ადეკვატურად იყენებს საბავშვო წიგნში გამოყენებულ პირობით ნიშნებს (ლოგოს, რუბრიკას,
სქემას), ილუსტრაციებს, დამხმარე ცხრილებსა და მარტივ დიაგრამებს.
დავალებათა / აქტივობათა ნიმუშები:
• ელექტრონული პროგრამის გამოყენებით მარტივი ცნების რუკის შედგენა/შევსება;
• ინფორმაციის კონკრეტული ნიშნის (მსგავსება-განსხვავების, მზარდი-კლებადი ხარისხისა და
ა.შ.) მიხედვით დაჯგუფება;
• ტექსტში არსებითი ინფორმაციის გამოკვეთა;
• ავტორის მიზნის ამოცნობა;
• პრაგმატული ტექსტის დანიშნულების განსაზღვრა;
• საკლასო ბიბლიოთეკის შექმნა და წიგნების მიმოხილვა;
• პერსონაჟთა დამახასიათებელი ადგილების (სიტყვები, ფრაზები, ეპიზოდები) მოძიება და
გრაფიკულ სქემებში ორგანიზება;
• პერსონაჟთა ურთიერთდამოკიდებულებების შესახებ აზრობრივი რუკების შექმნა-გამოყენება;
• სათაურის ალტერნატიული ვარიანტების დასახელება;
• წიგნის/ნაწარმოების პრეზენტაციები (წაკითხული ნაწარმოების შესახებ შთაბეჭდილების
გაზიარება თანაკლასელებისათვის, თუ რატომ უნდა წაიკითხონ ესა თუ ის ნაწარმოები);
• მინიდისკუსია წაკითხული ნაწარმოების შესახებ;
• მხატვრული ნაწარმოების დასასრულის შეცვლა;
• ტექსტის დაყოფა კომპოზიციური და სტრუქტურული მახასიათებლების მიხედვით;
17
• აბზაცებში საყრდენი სიტყვის ან წინადადების მოძიება და აბზაცების დასათაურება;
• ნაცნობი და უცნობი ლექსიკის აქტივაცია - მათი გამოყენებით ახალი წინადადებების შექმნა;
• სიტყვების დაჯგუფება კითხვების საშუალებით;
• სინონიმებისა და ანტონიმების დაჯგუფება;
• სიტყვებისაგან / ფრაზებისგან წინადადებების აგება;
• საყვარელი ნაწარმოებებისგან (საკუთარი ან ნასწავლი/წაკითხული ლექსები, გამონათქვამები,
ციტატები, ანდაზები, გამოცანები, და ა.შ.) პატარა ჟურნალის ან წიგნის შექმნა;
• ტექსტის მარკირება მასწავლებლის მიერ მითითებული ინსტრუქციის მიხედვით;
• ტექსტის შინაარსის გეგმის შედგენა;
• საძიებო ელექტრონული სისტემების გამოყენება
• და სხვა.
მიმართულება: წერა
ქართ.დაწყ.(I).13. მოსწავლემ უნდა შეძლოს სტანდარტით განსაზღვრული სხვადასხვა ტიპის მცირე
ზომის მარტივი ტექსტების შექმნა ნაცნობ თემატიკაზე.
შედეგი თვალსაჩინოა, თუ მოსწავლე:
• ადგენს მარტივ პრაგმატულ ტექსტებს (წერილს, შეკითხვებს ინტერვიუსთვის);
• ადგენს მარტივ დარგობრივ/ინფორმაციულ ტექსტებს, მიზნის შესაბამისად წარმოადგენს
სათანადო ინფორმაციას;
• ადგენს მცირე ზომის ტექსტებს ცხოვრებისეული და/ან ლიტერატურული გამოცდილების
საფუძველზე, თანამიმდევრულად გადმოსცემს ფაქტებსა და მოვლენებს;
• ადგენს აღწერით ტექსტებს, ცდილობს მნიშვნელოვანი დეტალების წარმოჩენას;
• გამოხატავს საკუთარ მოსაზრებას/დამოკიდებულებას, ცდილობს მის ახსნას.
ქართ.დაწყ.(I).14. მოსწავლემ უნდა შეძლოს ნაცნობი ლექსიკის, ენობრივ-სინტაქსური
კონსტრუქციებისა და სტუქტურული ელემენტების ადეკვატურად გამოყენება; კალიგრაფიისა და
მართლწერის საბაზისო ნორმების დაცვა.
შედეგი თვალსაჩინოა, თუ მოსწავლე:
• იყენებს შესაფერის სპეციალურ ლექსიკას (დარგობრივ ტექსტებში);
• მხატვრული ტექსტის შინაარსის გადმოცემისას ცდილობს ავტორისეული ლექსიკის
გამოყენებას;
• აკვირდება სიტყვათა ლექსიკურ მნიშვნელობას და კონტექსტის გათვალისწინებით შეურჩევს
მათ ადგილს;
• ავლენს სახელის ფორმაცვალების წესების ცოდნას (მაგ., სწორად არჩევს სახელის ბრუნვის
ფორმებს ზმნის სინტაქსური კონსტრუქციების მიხედვით) და სათანადოდ იყენებს მას;
• მართებულად ხმარობს სიტყვებს: თითოეული, ყველა, ზოგი (ზოგიერთი), რამდენიმე და
სწორად უთანხმებს რიცხვში ზმნებს;
• სათანადოდ იყენებს ნაცნობი გრამატიკული ფორმების მართლწერის წესებს წინადადების/
ფრაზის აგებისას;
• მართებულად იყენებს სასვენ ნიშნებს (წერტილს, კითხვისა და ძახილის ნიშნებს, ბრჭყალებს,
ორწერტილს, ტირეს, მრავალწერტილს);
• საჭიროებისამებრ ყოფს ნამუშევარს აბზაცებად შინაარსობრივი თანამიმდევრულობისა და
ლოგიკურ შესაბამისობის დაცვით.
ქართ.დაწყ.(I).15. მოსწავლემ უნდა შეძლოს წერის ნაცნობი სტრატეგიების გამოყენება მიზნის
შესაბამისად.
შედეგი თვალსაჩინოა, თუ მოსწავლე:
• წერის დაწყებამდე განსაზღვრავს ტექსტის დანიშნულებას და ადრესატს პრაგმატული
18
ტექსტებისთვის;
• იყენებს მოდელს, საყრდენებს, მითითებებს; საჭიროებისამებრ იყენებს მარტივ გრაფიკულ
მაორგანიზებლებს;
• მოდელზე დაყრდნობით (მითითებების მიხედვით) სათანადოდ აფორმებს მარტივ პრაგმატულ
ტექსტებს;
• მარტივი საძიებო სისტემის მეშვეობით წინასწარ მოიძიებს საჭირო ინფორმაციას (ბეჭდური/
ელექტრონული რესურსების გამოყენებით);
• შეადგენს ტექსტის, წერითი დავალების მოკლე გეგმას;
• უბრუნდება ნაწერს კორექტირებისთვის, ამჩნევს და ასწორებს სხვადასხვა სახის შეცდომებს
(ჩაამატებს, ამოშლის ან გადასვამს ტექსტში ასოს, სიტყვას, ფრაზას/წინადადებას);
• ხმამაღლა კითხულობს საკუთარ ნაწერს, ცვლის ტექსტის ამა თუ იმ მონაკვეთს ესთეტიკური
თვალსაზრისით უკეთესი ვარიანტით.
დავალებათა / აქტივობათა ნიმუშები:
• ნაცნობი ტექსტის/ეპიზოდის შინაარსის გადმოცემა;
• მცირე ზომის მარტივი დარგობრივი ტექსტის შედგენა სხვადასხვა საგანში მიღებული ცოდნის
საფუძველზე (მაგ., კლიმატური პირობების, გეოგრაფიული გარემოს აღწერა, მათემატიკური
ამოცანის პირობის შედგენა);
• ტექსტის მარტივი გეგმის შედგენა;
• შეკითხვების შედგენა საყვარელ მწერალთან წარმოსახვითი ინტერვიუსთვის;
• საკუთარი დამოკიდებულების გამოხატვა პერსონაჟის მიმართ (მოკლე დახასიათების,
პერსონაჟის საქციელზე გაკეთებული კომენტარის სახით);
• მხატვრული ტექსტის დასასრულის განსხვავებული ვერსიის შექმნა;
• კონკრეტული ცხოვრებისული გამოცდილების/განცდილი შთაბეჭდილების ამსახველი მცირე
ზომის ტექსტის შედგენა (მაგ., „ერთ თოვლიან დღეს”, „დიდ შესვენებაზე”);
• აღწერითი ტექსტის შედგენა (მაგ., „ჩემი ოთახი”, „ხედი ჩემი სახლის ფანჯრიდან”, „ჩემი
სკოლის ეზო”)
• და სხვა.
პროგრამის შინაარსი
შედეგების მიღწევა შესაძლებელია მოცემული შინაარსის საფუძველზე:
1. ინფორმაციის გაგება, ანალიზი და შეფასება
ძირითადი თემატიკა:
ლექსიკოლოგიური ასპექტი: ლექსიკური ფონდის შევსება: სპეციალური ლექსიკა და ტერმინოლოგია;
სიტყვათა სემანტიკური კავშირების (სინონიმის, ანტონიმის, ლექსიკური ბუდეების...) აქტიურად,
შემოქმედებითად გამოყენება; ერთი სემანტიკური ჯგუფის სიტყვების კონტექსტურად შერჩევა;
სიტყვათა ლექსიკური კავშირები (სიტყვაწარმოების საწყისი წესები, ახალ სიტყვათა წარმოქმნა);
რთული შედგენილობის სიტყვები; სიტყვის მრავალმნიშვნელიანობა.
გრამატიკული ასპექტი: სახელის ბრუნვისა და ზმნის პირის ნიშნებთან დაკავშირებული
ორთოგრაფიის წესები; სივრცული, დროითი და მიზეზშედეგობრივი მიმართებების გამომხატველი
ენობრივ-გრამატიკული საშუალებები; სიტყვათა ძირითადი კლასები (მეტყველების ნაწილები) და
მნიშვნელოვანი სინტაქსური მიმართებები სიტყვათა შორის; სიტყვის მორფოლოგიური აგებულება
საწყის დონეზე; სიტყვათა ფორმაცვალების კანონზომიერებათა აღმოჩენა (მაგ., ზმნის უღლება,
მხოლობითისა და მრავლობითის ფორმების წარმოება), სასვენი ნიშნები (წერტილი, მძიმე, კითხვისა და
19
ძახილის ნიშნები, ბრჭყალები, ორწერტილი, მრავალწერტილი, ტირე).
2. ენის კომუნიკაციური ასპექტები
ძირითადი თემატიკა: საკომუნიკაციო ამოცანა და მისი გადაჭრის ხერხები; ჯგუფური აქტივობა
(როლის შესრულება / მოკლე ზეპირი გამოსვლა); ენის სხვადასხვა ფუნქციური სტილი (სასაუბრო,
სალიტერატურო) და მათი გამოყენების სფეროები; პრაგმატული ტექსტები (აბრა, რეკლამა, პლაკატი,
რეცეპტი, სამახსოვრო წესები, ინსტრუქცია, სხვადასხვა ხასიათის წერილები), მათი ჩაწერისა და
გაფორმების წესები.
3. მხატვრული ტექსტის გაგება და თვითგამოხატვა
ძირითადი თემატიკა: სხვადასხვა ქვეყნის ხალხთა ცხოვრება, სათავგადასავლო ნაწარმოებები,
დიდაქტიკური თხზულებები, ფანტასტიკა, იუმორისტული და სატირული ნაწარმოებები; ყოფითი,
პატრიოტული და ჰეროიკული თემები.
საკითხავი მასალა: ქართული ხალხური ზეპირსიტყვიერება; ნიმუშები მსოფლიოს ხალხთა
ფოლკლორიდან: ზღაპრები, თქმულებები, ლეგენდები, მითები (ქართული, ბერძნული, რომაული
და სხვ.); ადაპტირებული ნაწარმოებები, ლიტერატურული ზღაპრები (ქართველი და უცხოელი
მწერლების), ლექსები და პროზაული თხზულებები; მარტივი საინფორმაციო / შემეცნებითი ტექსტები;
სხვადასხვა სახის არამხატვრული ტექსტები
20 ga
kv
eT
il
eb
is
a
da
Te
me
bi
s d
a-
sa
xe
le
ba
saswavlo drois xangrZlivoba (sT)
ze
pi
rm
et
yv
el
eb
ak
iT
xv
aw
er
a
I. 1. მოსწავლემ უნდა შეძლოს სათანადო სამეტყველო ქცევის
გამოვლენა ნაცნობ საკომუნიკაციო სიტუაციაში.
I. 2. მოსწავლემ უნდა შეძლოს სტანდარტით განსაზღვრული
სხვადასხვა ტიპის ტექსტების მოსმენა, გაგება-გააზრება და
გადმოცემა.
I. 3. მოსწავლემ უნდა შეძლოს პირადი დამოკიდებულების
გამოხატვა ტექსტის თემის, მასში განხილული საკითხების
მიმართ; მხატვრული ნაწარმოების პერსონაჟ(ებ)ის, მისი/მათი
ქცევის შეფასება და საკუთარი თვალსაზრისის ახსნა.
I. 4. მოსწავლემ უნდა შეძლოს ნაცნობი ლექსიკისა და ენობრივ-
სინტაქსური კონსტრუქციების სათანადოდ გამოყენება;
მართლმეტყველებისა და სამეტყველო ეტიკეტის საბაზისო
ნორმების დაცვა.
I. 5. მოსწავლემ უნდა შეძლოს ზეპირმეტყველების ნაცნობი
სტრატეგიების გამოყენება მიზნის შესაბამისად.
I. 6. მოსწავლემ უნდა შეძლოს გაწაფულად კითხვა.
I. 7. მოსწავლემ უნდა შეძლოს სტანდარტით განსაზღვრული
სხვადასხვა ტიპის ტექსტების წაკითხვა და გაგება-
გააზრება; ტექსტში ვერბალური და არავერბალური ფორმით
მოწოდებული ინფორმაციის (მაგ., ილუსტრაციისა და ტექსტის)
ურთიერთადაკავშირება.
I. 8. მოსწავლემ უნდა შეძლოს მცირე ზომის მხატვრული
ტექსტების ინტერპრეტირება ვერბალური და არავერბალური
გზით; ვერბალური ინფორმაციის ვიზუალურად გარდაქმნა და/ან
პირიქით.
I. 9. მოსწავლემ უნდა შეძლოს წაკითხული ტექსტის მიმართ
პირადი დამოკიდებულების გამოხატვა და ახსნა; ტექსტის თემის
და/ან მასში განხილული კონკრეტული საკითხების შეფასება.
I. 10. მოსწავლემ უნდა შეძლოს სტანდარტით განსაზღვრული
სხვადასხვა ტიპის ტექსტების მაორგანიზებელი ელემენტების,
სტრუქტურული და კომპოზიციური მახასიათებლების
ამოცნობა.
I. 11. მოსწავლემ უნდა შეძლოს სტანდარტით განსაზღვრული
სხვადასხვა ტიპის ტექსტების ლექსიკურ და სემანტიკურ
მხარეზე, ენობრივ ფორმებზე დაკვირვება.
I. 12. მოსწავლემ უნდა შეძლოს კითხვის ნაცნობი სტრატეგიების
გამოყენება მიზნის შესაბამისად.
I. 13. მოსწავლემ უნდა შეძლოს სტანდარტით განსაზღვრული
სხვადასხვა ტიპის მცირე ზომის მარტივი ტექსტების შექმნა
ნაცნობ თემატიკაზე.
I. 14. მოსწავლემ უნდა შეძლოს ნაცნობი ლექსიკის, ნასწავლი
ენობრივ-სინტაქსური კონსტრუქციებისა და სტრუქტურული
ელემენტების ადეკვატურად გამოყენება; კალიგრაფიისა და
მართლწერის საბაზისო ნორმების დაცვა.
I. 15. მოსწავლემ უნდა შეძლოს წერის ნაცნობი სტრატეგიების
გამოყენება მიზნის შესაბამისად.
Ta
vi
1.
xe
lo
vn
eb
is
Za
la
12
me
Con
gu
re
gr
am
at
ik
a.
qar
Tu
li
anb
ani
da
aso
Ta
sax
el
eb
i
sal
amu
ras
T
avg
adas
aval
i
gr
am
at
ik
a. m
JR
er
i d
a y
ru
Tan
xm
ov
ne
bi
4. s
ax
el
mZ
Rv
an
el
os
Se
sa
ba
mi
so
ba
er
ov
nu
l s
as
wa
vl
o g
eg
ma
sT
an
21
12
34
56
78
91
01
11
21
31
41
5
mo
sa
sm
en
i: p
atar
a T
ixis
gu
nd
a
xe
lo
vn
eb
is s
ami
dar
gi
Ta
vi
2. C
em
o
ka
rg
o q
ve
ya
na
v1
8
qo
ro
bia
mo
sa
sm
en
i: m
ex
uT
e
sau
ku
ne
da
vax
tan
g
go
rg
asal
i
gr
am
at
ik
a.
ars
eb
iTi
sax
el
i
Te
or
ia
. po
ez
ia d
a p
ro
za
cx
ra
Zm
a x
er
xe
ul
iZe
mo
sa
sm
en
i: m
ef
e
far
nav
azi
ase
Ti
dar
i T
u i
yo
m
aSin
mo
sa
sm
en
i:
asp
inZ
as m
idis
me
fe
e
re
kl
e
gr
am
at
ik
a.
ars
eb
iTi
sax
el
is
ric
xv
i
sam
asi
Tav
dad
eb
ul
i q
arT
ve
li
sam
asi
sp
art
el
i
22
12
34
56
78
91
01
11
21
31
41
5
kr
wan
isis
yay
aCo
eb
i (s
amas
i ar
agv
el
is
xs
ov
nas
)
gr
am
at
ik
a.
mr
avl
ob
iTis
Zv
el
i f
or
ma
sim
rav
lis
aR
mn
iSv
ne
li
sit
yv
eb
i
Ta
vi
3. b
un
eb
is
s
ur
aT
eb
i3
0
we
liw
adis
or
i d
ro
***
(ce
li
kiv
is d
a v
el
eb
i)
Te
or
ia
. j
var
ed
ini
riT
ma
mo
sa
sm
en
i: o
ri
le
qs
i
cis
da
miw
is
me
fe
eb
i –
ar
wiv
i d
a l
om
i. a
rw
ivi
gr
am
at
ik
a.
ars
eb
iTi
sax
el
is
br
un
eb
a
gr
am
at
ik
a.
ars
eb
iTi
sax
el
is
kv
ec
a
lo
mi
mz
e d
a R
ru
be
li
gr
am
at
ik
a.
ars
eb
iTi
sax
el
is
ku
mS
va
23
12
34
56
78
91
01
11
21
31
41
5
fS
a
ty
ee
bs
nu
kaf
av!
gr
am
at
ik
a.
ku
mS
vad
-kv
ec
adi
sax
el
eb
i
qo
ri
da
wiw
ila
mo
sa
sm
en
i:
or
agu
lis
s
iym
awv
ile
or
agu
lis
c
xo
vr
eb
a. o
rag
ul
i s
amS
ob
lo
dan
z
Rv
isk
en
mid
is
gr
am
at
ik
a. -
dan
T
u -
gan
?
or
agu
li
zR
vid
an
sam
So
bl
oS
i b
ru
nd
eb
a
Sin
, s
amS
ob
lo
Si!
gr
am
at
ik
a. z
mn
a
yay
aCo
Te
or
ia
. g
apir
ov
ne
ba
mo
sa
sm
en
i:
cis
art
ye
la
Ta
vi
4.
ux
so
va
ri
dr
oi
s
am
be
bi
da
n
24
***
(mz
e d
a m
Tv
are
)
gr
am
at
ik
a. z
mn
is
uR
le
ba
24
12
34
56
78
91
01
11
21
31
41
5
ce
cx
lis
m
oT
vin
ier
eb
is
amb
avi
gr
am
at
ik
a. z
mn
a d
a ar
se
biT
i s
axe
li
Zv
el
i T
qm
ul
eb
a
***
(or
Sab
aTo
biT
aS
en
da)
gr
am
at
ik
a. z
mn
is
win
a m
arc
val
i
uR
u d
a T
eT
Te
or
ia
. aR
we
ra
uZ
ve
le
si
nax
ate
bi
Te
or
ia
. faq
ti
da
var
aud
i
mo
sa
sm
en
i:
saT
afl
ia
Ta
vi
5. a
da
mi
an
i
da
cx
ov
el
i1
8
and
ro
kl
e d
a l
om
i
mo
sa
sm
en
i:
lm
ob
ier
i m
on
adir
e
da
irm
is g
on
ier
eb
a
gr
am
at
ik
a. z
mn
a d
a ax
lan
de
li
dr
o
mo
sa
sm
en
i: w
iqar
a –
1-l
i d
a m
e-2
naw
.
wiq
ara
gr
am
at
ik
a.
awm
yo
, w
ars
ul
i d
a m
om
aval
i
25
12
34
56
78
91
01
11
21
31
41
5
mo
xu
ci
da
br
ol
ia
mx
atv
ro
ba
da
fo
to
xe
lo
vn
eb
a
mo
sa
sm
en
i:
mo
sw
avl
isCa
nT
ian
i s
pil
o
Ta
vi
6. s
ax
al
is
o
am
be
bi
18
me
la
da
yu
rZ
en
i
mo
sa
sm
en
i: m
sx
lis
q
ur
di
gr
am
at
ik
a.
sax
alis
o s
akiT
xav
i
Wk
via
ni
yv
avi
mo
sa
sm
en
i: C
xu
bi
araf
er
ze
gr
am
at
ik
a.
ric
xv
Si
mo
nac
vl
e
zm
ne
bi
bar
on
miu
nh
auz
en
is
Tav
gad
asav
ali
mo
sa
sm
en
i:
nax
ev
arc
xe
ni.
T
amaS
i x
el
is
wav
le
biT
Te
or
ia
. Tx
ro
bis
x
er
xi
– c
oc
xal
i t
yu
ili
co
cx
ali
ty
uil
eb
i
gr
am
at
ik
a.
ric
xv
iTi
sax
el
i
26
12
34
56
78
91
01
11
21
31
41
5
Ta
vi
7. i
yo
da
a
ra
iy
o r
a1
8
oq
ro
st
aria
ni
cu
li
mo
sa
sm
en
i: W
iam
aia
da
bo
ro
ti
kac
i
gr
am
at
ik
a.
ric
xv
iTi
sax
el
is
mar
Tl
we
ra
me
fe
da
sk
vin
Ca
mo
sa
sm
en
i:
ku
rd
Rl
eb
is
miw
isZ
vr
a
Te
or
ia
. zR
apar
i
gr
am
at
ik
a.
ze
ds
arT
avi
sax
el
i
sag
nis
aR
we
ra
Ta
vi
8.
ig
av
-ar
ak
eb
i1
2
uk
an m
ide
vn
eb
ul
i l
amp
ari
en
iT d
ako
dil
i
mo
sa
sm
en
i: i
gav
i
mo
sa
sm
en
i:
ut
kb
es
i d
a u
mw
are
si
mg
el
i d
a k
rav
i
Te
or
ia
. dia
lo
gi
mo
sa
sm
en
i: y
ve
las
v
ali
27
12
34
56
78
91
01
11
21
31
41
5
gr
am
at
ik
a.
ze
ds
arT
avis
a d
a ar
se
biT
i s
axe
le
bis
b
ru
ne
ba
Ta
vi
9. k
ar
gi
da
c
ud
i1
8
mo
Tx
ro
be
bi
wm
ind
a z
ne
ob
aze
mo
sa
sm
en
i:
sir
cx
vil
is
aSo
re
ba
gr
am
at
ik
a.
sit
yv
is S
er
Cev
a
Tav
dad
eb
ul
i m
Rv
de
li
Te
vd
or
e
gr
am
at
ik
a. z
mn
a d
a z
mn
ize
da
or
i l
eq
si
sac
od
avi
Tr
ieb
i
gan
Tav
isu
fl
eb
a
mo
sa
sm
en
i:
de
dam
iwam
ra
sT
qv
a
gr
am
at
ik
a.
nac
val
sax
el
i
Ta
vi
10
. T
ar
gm
an
is
x
el
ov
ne
ba
6
mo
sa
sm
en
i: h
aid
i
Tv
iTo
nac
ar
v
iciT
, r
as
vS
vr
eb
iT
Te
or
ia
. Tar
gm
ani
28
12
34
56
78
91
01
11
21
31
41
5
mo
sa
sm
en
i:
uCi
nar
i b
avS
vi
Ta
vi
11
. s
am
So
bl
o d
a
po
et
eb
i
12
gio
rg
i l
eo
niZ
e
gr
am
at
ik
a. C
ve
ne
-b
iTi
nac
val
sax
el
i
Zv
el
i s
aqar
Tv
el
o
mx
ol
od
Se
n
me
vk
iTx
ul
ob
di
`qar
Tl
is
cx
ov
re
bas
~
gr
am
at
ik
a. T
xr
o-
biT
i d
a k
iTx
viT
i w
inad
ade
be
bi
Te
or
ia
. g
anm
art
eb
iTi
le
qs
iko
ni
Ta
vi
12
. di
de
bi
d
a p
at
ar
eb
i1
8
gr
am
at
ik
a.
gai
can
iT b
iZia
se
va
Zax
ilis
niS
ani
Cve
ni
yo
CaR
i s
kv
inCa
mo
sa
sm
en
i:
Se
mT
xv
ev
iT
mo
sm
en
ili
sau
bar
i
gr
am
at
ik
a.
sak
uT
ari
sax
el
eb
i
er
ek
le
me
fe
da
ing
ilo
qal
i
29
5. saxelmZRvanelos komponentebi da struqtura
winamdebare saxelmZRvanelo Tvisebrivad Seesabameba da agrZelebs amave avtorTa mier mesameklaselTaTvis Sedgenil wigns. is Seqmnilia axali erovnuli saswavlo gegmis mixedviT da moicavs 36 saswavlo kviris saswavlo kurss.
saxelmZRvanelo ramdenime komponentisagan Sedgeba:
moswavlis wigni (or nawilad)maswavleblis wignimoswavlis rveuli
moswavlis wigni da misi struqtura
moswavlis wigni meoTxe klasis saxelmZRvanelos ZiriTadi komponentia. saxelmZR-vanelos agebis safuZveli, iseve, rogorc wina klasebSi, amjeradac masalis Tematurad mowesrigebaa, rac imas niSnavs, rom saxelmZRvanelos yoveli Tavi erTi konkretuli Temisa da am Temaze Seqmnili sxvadasxva tipis nawarmoebebis (mxatvruli da SemecnebiTi teqstebis) Seswavlas moicavs. sul 12 Temaa, zog Temas erTi kvira EeTmoba, zogs – ori an sami. gamonakliss warmoadgens mesame Tema (`bunebis suraTebi~), romelsac xuTi kvira aqvs daTmobili. vfiqrobT, aRniSnuli Tema am asakis mozardTa did interess gamoi-wvevs. garda amisa, saswavlo procesSi CarTulia testebis krebuliT muSaobac. jamurad saxelmZRvaneloSi mocemulia 34 kviris masala (igulisxmeba, rom Temebis raodenoba odnav naklebia saswavlo kvirebis mTlian maqsimalur raodenobaze (anu 36 kviraze), raTa maswavlebels ramdenime saaTi TadariGgSi hqondes).
Temebis ganawileba Tavebisa da kvirebis mixedviT aseTia:
Tavi 1 xelovnebis Zala 2 kvira (12 saaTi)
Tavi 2 `Cemo kargo qveyanav~ 3 kvira (18 saaTi)
Tavi 3 bunebis suraTebi 5 kvira (30 saaTi)
Tavi 4 uxsovari drois ambebidan 4 kvira (24 saaTi)
Tavi 5 adamiani da cxoveli 3 kvira (18 saaTi)
Tavi 6 saxaliso ambebi 3 kvira (18 saaTi)
Tavi 7 iyo da ara iyo ra 3 kvira (18 saaTi)
Tavi 8 igav-arakebi 2 kvira (12 saaTi)
Tavi 9 kargi da cudi 3 kvira (18 saaTi)
Tavi 10 Targmnis xelovneba 1 kvira (6 saaTi)
Tavi 11 samSoblo da poetebi 2 kvira (12 saaTi)
Tavi 12 didebi da patarebi 3 kvira (18 saaTi)
saxelmZRvanelos mixedviT, pirvel TavSi mocemuli gakveTilebis raodenoba ar emTxveva pirveli TavisTvis cxrilSi mocemuli saaTebis odenobas, Tumca unda gaviTvaliswinoT, rom saswavlo wlis dasawyisSi maswavlebels wigniT muSaobis dawyebamde Casatarebeli aqvs Sesavali mecadineoba, da, garda amisa, mas sWirdeba dro moswavlis rveulze samuSaod. igive
SeiZleba iTqvas danarCeni Tavebis Sesaxebac.SeniSvna: moswavlis wigni gayofilia or nawilad. meore nawili danomrilia orgvarad.
sarCevSi gverdebi miTiTebulia pirveli, msxvili SriftiT mocemuli numeraciis mixedviT.
30
meore, mkrTali da patara SriftiT dabeWdili numeracia gulisxmobs pirveli wignis gagr-Zelebas, rac datovebulia specialurad. es maswavlebels gauadvilebs, iolad ipovos is gverdi, romlis nomeric zogierT SemTxvevaSi maswavleblis wignSia miTiTebuli (savar-
jiSoebis pasuxebi, konkretuli savarjiSos an davalebis miTiTeba da a.S.).
yoveli Tavis dasawyisSi calke gverdze moTavsebulia Tavis nomeri, miTiTebulia Temis saTauri, gverdi gaformebulia saTanado naxatiT da erTvis epigrafebi: andazebi an leqsebi, romlebic am Temas Seesabameba da CamoTvlilia, ra Seiswavleba am TavSi. es gverdi gamiznulia erTgvari Sesavali saubrisaTvis.
yoveli Tavi moicavs teqstebs, gramatikul masalas, Teoriul sakiTxebs. wignis bolos mocemulia leqsikoni, romelSic ganmartebulia teqstebis savaraudod ucnobi sityvebi. aqve aRvniSnavT, rom leqsikonSi Tavmoyrili sityvebi kargi masalaa damatebiTi davale-bebisaTvis. Tu maswavlebels ama Tu im gakveTilze dro morCeba, mas SesaZlebloba aqvs, daavalos moswavleebs winadadebebis Sedgena am sityvebis gamoye nebiT.
teqstebi
saxelmZRvaneloSi Setanilia moTxrobebi, zRaprebi, legendebi, igav-arakebi, leqse-bi, enciklopediur-SemecnebiTi xasiaTis teqstebi.
saxelmZRvanelos teqstebi SerCeulia ramdenime niSniT: 1) Seesabamebodes Temas; 2) hqondes mxatvruli (an SemecnebiTi) Rirebuleba; 3) Seesabamebodes da iTvaliswinebdes moswavleTa asakobriv Taviseburebebs; 4) asaxuli iyos is enobriv-gramatikuli momen-tebi, romlebic Sesabamis TavSi Seiswavleba.
umetesi wili am teqstebisa qarTuli klasikuri literaturaa. aris nawyvetebi Targmanebidanac, moswavleTa Tvalsawieris gasafarToeblad da warmatebuli Targmanis nimuSis gasacnobad.
yvela teqsti ilustrirebulia feradad, bavSvisaTvis gasagebi, Temis Sesabamisi sura-TebiT. teqstebi specialurad SerCeuli, advilad aRsaqmeli, kargad sakiTxavi SriftiT aris awyobili.
iseve, rogorc wina klasebis saxelmZRvaneloebSi, aqac uzarmazari roli eniWeba leqsikaze muSaobas. leqsikuri savarjiSoebi uxvadaa davalebaTa blokebSi da rveulSi, romelzec qvemoT visaubrebT.
wignis yovel teqsts mosdevs savarjiSoebis bloki. am blokSi sxvadasxva tipis davalebebi gvxvdeba. ganvixiloT es davalebebi rubrikebis mixedviT:
upasuxe SekiTxvebs – am rubrikaSi ZiriTadad mocemulia teqstebis SinaarsTan uSu-alod dakavSirebuli SekiTxvebi, romlebzec moswavlem mokle pasuxi unda gasces. mag-aliTad:
a) vis Seadara poetma qalaqi Tbilisi? (mefe erekles) b)sad mdebareobs sofeli marabda? (Tbilisis samxreTiT)amgvari SekiTxvebis mizania, moswavlem ipovos da daimaxsovros teqstSi cxadad
mocemuli mniSvnelovani detalebi.
teqstis Sinaarsi – am rubrikis savarjiSoebi ki moswavlisagan teqstis romelime epizodis Sinaarsis gaaazrebasa da gadmocemas moiTxovs. magaliTad:
a) `rogor gamoiCina Tavi samasma meomarma brZolis velze? aRwere maTi brZola Seni sityvebiT.~
b) `ra iyo mizezi imisa, rom ufliswuli uamrav sizmars naxulobda? ~SekiTxvebi orgvaria: 1) asarCevi pasuxebiT da 2) Ria, pasuxis alternativebis gareSe.
31
imsjele – rogorc rubrikis saxelidan Cans, aq gaerTianebuli savarjiSoebi mos-wavlisagan ama Tu im sakiTxze sakuTari azris Camoyalibebas moiTxovs. magaliTad:
a) `daaxasiaTeT ufliswuli qondaruxi: CamoTvaleT misi sami Tviseba da daimowmeT teqstidan Sesabamisi magaliTebi.~
b) `SearCieT Tanaklaseli, romelic Tavis Txzulebas klasis winaSe waikiTxavs. roca is Txzulebis kiTxvas daasrulebs, SeafaseT misi namuSevari:
imsjeleT, xom ar gamorCa mas nawerSi zemoT mocemuli miTiTebis romelime sakiTxi; Tqven ras daumatebdiT am Txzulebas? aucileblad aRniSneT, ra mogewonaT mosmenil TxzulebaSi.~g) `gaixsene, ra aris saxelmZRvanelos pirveli Tavis Tema. Seni azriT, ratom Seitanes
zRapari `meCongure~ saxelmZRvanelos swored am TavSi?~d) `daaxasiaTeT mzia, moTxrobis mixedviT warmoidgineT misi garegnoba da Tvisebebi: ipoveT teqstSi aRwera, romelic migvaniSnebs, rom gogona gamxdaria; aRniSneT, ra aris naTqvami misi samosis Sesaxeb; daakvirdiT, rodis da rogor migvaniSna mweralma, rom gogona Zalian moridebu-
lia. SeafaseT misi saqcieli, Citis mimarT TanagrZnoba; gaiazreT, gogonas gacnobis Semdeg ratom moagonda mTxrobels ̀ wynari keTili musi-
ka~.es savarjiSoebi moswavleebs ganuviTarebs kritikuli azrovnebis unars da daexmareba
maT teqstis mTavari saTqmelis gaazrebaSi.
gaixsene – am rubrikis savarjiSoebi moswavlisagan moiTxovs, gaixsenos esa Tu is Seswavlili nawarmoebi an ama Tu im nawarmoebis personaJebi da daukavSiros perso-naJebis moqmedeba axlad Seswavlil masalas Tu pirad cxovrebiseul gamocdilebas. garda amisa, moswavlem unda gaixsenos romelime sakvanZo sityvis mniSvneloba...
moZebne teqstSi – am rubrikaSi mocemuli savarjiSoebi moswavles teqstSi orien-tirebaSi exmareba. magaliTad:
a) `teqstSi ipove sityva, romelic gviCvenebs, rom qserqses laSqari bevrad aRemate-boda berZnebisas.~
b) `ipove teqstSi miniSneba, romliTac ivaraudeb, rom Cits saWmeli gogonas wyalo-biT upovia.~
g) `romel striqonebSia aRwerili bunebis suraTi?~ d) `meore abzacSi yvelaze metad romeli winadadeba mianiSnebs imas, rom qarTvelTa da
sparselTa Soris gansakuTrebulad sastiki brZola gaCaRda? moniSne es winadadeba.~da ase Semdeg.am savarjiSoebis mizania, moswavlem SeniSnos teqstSi nagulisxmevi, Sefarulad
mowodebuli informacia.
moipove informacia – am rubrikaSi gaerTianebuli savarjiSoebi moswavles sTxovs, ama Tu im sakiTxze moipovos damatebiTi informacia sabavSvo enciklopediidan, moiZios sasurveli wigni biblioTekaSi (es ukanaskneli ki TavisTavad gulisxmobs, rom moswav-les unda SeeZlos sabavSvo biblioTekis anbanuri da Tematuri katalogebiT sargeblo-ba da biblioTekis katalogebsa da baraTebze ganTavsebuli informaciis sworad amok-iTxva.). magaliTad:
a) ̀ sabavSvo enciklopediidan moipove cnoba imis Sesaxeb, Tu rodis moxda Termopiles brZola. SeZlebisdagvarad Seagrove damatebiTi informacia am omis Sesaxeb.~
b) `sabavSvo enciklopediidan an sxva wyarodan moipove informacia imis Sesaxeb, Tu
32
rogor aferadebdnen pirvelyofili mxatvrebi TavianT naxatebs.~
waikiTxe wigni – rubrikaSi mocemulia am asakis Sesabamisi saymawvilo wignebis saTaurebi, romlebic moswavlem unda waikiTxos da Seasrulos Sesabamisi aqtivobebi. magaliTad:
`Tqveni ojaxis an skolis biblioTekaSi ipoveT arCil sulakauris `salamuras Tavgadasavali~ da mTlianad waikiTxeT.
am gakveTilidan zustad erTi Tvis Semdeg gamarTeT viqtorina: klasi daiyofa or jgufad. jgufebi erTmaneTs dausvamen SekiTxvebs am nawarmoebis
Sinaarsis codnis Sesamowmeblad. gamarjvebulia jgufi, romelic met SekiTxvas upasuxebs sworad.~saxelmZRvaneloSi ganzrax aris Setanili fragmentebi iseTi wignebidan, romelTac
moswavleebi Semdeg mTlianad waikiTxaven.
ivarjiSe gamoTqmaSi – am rubrikaSi Sesuli savarjiSoebis sailustraciod moviy-vanT erT magaliTs:
`qarTul metyvelebaSi l-s warmoT qmisas enis wveri kbilebs ebjineba. ivarjiSe qve-moT mocemuli sityvebis gamoTqmaSi:
spilo lomi ZaRli loqo lokokina Tolia bulbuli pepela ~
dawere – am rubrikaSi Tavmoyrilia weriTi savarjiSoebi. magaliTad:a) `teqsti dayofilia 6 abzacad. SeurCie abzacebs saTaurebi da gegmis saxiT
Camowere.~b) ~dawere moTxrobis mokle Sinaarsi Sen mier Sedgenili gegmis mixedviT.~g) ~warmoidgine, rom mwerali wlebis Semdeg kvlav estumra ivris Walas da natvra
auxda. dawere misi monaTxrobi; daiwye ase: `Cemi soflidan ivris Walisaken gaveSure...~d) ~dawere patara Txzuleba imis Sesaxeb, Tu rogor moaSinaures uRum da TeTma kata.
Txzulebas SeurCie saTauri.~ ...
gramatika – rogorc saTauridanac Cans, am rubrikaSi gaerTianebulia gramatikuli savarjiSoebi. magaliTad:
a) romeli marcvali SeiZleba daerTos am zmnebs? Camowere yvela SesaZlebeli varian-ti:
moiyvana, miiyvana .... Seavlo, moavlo .... gaanaTa, CaanaTa .... Sescqeroda ....b) `ipove Secdoma da sworad gadaiwere: Wiamaia maSinve gaSlis frTebs da amindis gasagebaT gafrindeba.~g) `teqstidan amoiwere xuTi zmna da xuTi arsebiTi saxeli.~d) `moifiqre da dawere ori brZanebiTi da ori Zaxilis winadadeba. ra gancdas gad-
moscems Sen mier mofiqrebuli Zaxilis winadadebebi?~
33
e) `qvemoT mocemuli sityvebiT winadadebebi Seadgine. gaiTvaliswine, rom winadade-bebSi es sityvebi SekumSuli formiT unda iyos:
Sveli mwerali futkari mxatvari~v) `winadadebebSi Casvi ricxviTi saxelebi: sami, mesame, erTi, pirveli megobrebi ... dRes dabrundnen mogzaurobidan. megobrebi ... dRis Semdeg dabrundnen mogzaurobidan. me gavixsene ... ambavi Cemi cxovrebidan. gamaxsenda swavlis dawyebis ... dRe.~
Teoria – rubrikaSi mocemulia savarjiSoebi, romlebic saxelmZRvaneloSi Setanil literaturis Teoriis sakiTxebs ukavSirdeba:
a) `leqsidan `yayaCo~ amoiwere gapirovnebis nimuSebi.~b) `uRu da TeTis~ pirveli Tavis romel abzacSi aRwers avtori uRusa da TeTs? kidev
visi portretebia mocemuli teqstSi?~g) `aRwere peizaJi, romelic yvelaze metad dagamaxsovrda cxovrebaSi (gaixsene Seni
mogzaurobebi zafxulis Tu zamTris ardadegebis dros, aseve, eqskursiebi).~
daxate – es rubrika saxelmZRvaneloSi SedarebiT iSviaTad gvxvdeba. rubrika miznad isaxavs, moswavleebma scadon teqstis ama Tu im epizodis, an misgan miRebuli STabeWdilebis naxatiT gadmocema. magaliTad:
a) `moZebne teqstSi is adgili, sadac aRwerilia ufliswulis sizmari; warmoidgine da daxate `qondaruxis sizmari~.
b) `warmoidgine, rom wignis mxatvari xar: leqsi lamazad gadaiwere da ilustracia gaukeTe.~
g) `daxate fSa Tavisi binadrebiT. naxats SeurCie saTauri. moawyveT gamofena da SearCieT sami naxati, romelic yvelaze ukeT gamoxatavs mwerlis ganwyobas.~
garda amisa, saxelmZRvaneloSi mocemulia instruqciebi, rogor unda gardasaxon moswavleebma moTxroba speqtaklad da rogor dadgan warmodgena klasSi.
zogierTi savarjiSo moiTxovs, moswavlem Tavad moifiqros SekiTxva ama Tu im teqst-Tan dakavSirebiT da dausvas Tanaklasels.
erTi teqstis bolos sami, oTxi, xuTi an meti rubrikis savarjiSoebi SeiZleba iyos mocemuli. savarjiSoebis erTi blokis farglebSi SesaZlebelia, rubrika meordebodes. magaliTad ase:
upasuxe SekiTxvebs dawere imsjele upasuxe SekiTxvebses imas niSnavs, rom Cveni rekomendaciiT maswavlebelma am TanmimdevrobiT unda
Seasrulebinos klass savarjiSoebi. moswavlis wignis savarjiSoebSi aseve miTiTebulia, maTgan romelia jgufebSi an
wyvilebSi samuSao da romeli eZleva moswavleebs davalebad, rac maswavlebels daex-mareba saswavlo procesis organizebaSi.
34
Teoriuli sakiTxebi
yovel TavSi Setanilia garkveuli Teoriuli masala. mizani is ki ar aris, rom bavSvebs es mcire Teoriuli teqstebi gavazepirebinoT, aramed is, rom moswavles SeeZlos, SeZenili codna praqtikulad gamoiyenos. magaliTad, IV TavSi Semodis `faqti da varaudi~. ar aris aucilebeli Sesabamisi teqstualuri masalis zepirad an Tundac TxrobiT daswavla. mTavaria, moswavlem SeZlos savarjiSoebis Sesruleba – faqtisa da varaudis erTmaneTisagan garCeva sainformacio xasiaTis im teqstebSi, romlebic Setanilia saxelmZRvaneloSi.
gramatika
swavlebis mizania, moswavleebs Seuqmnas aucilebeli baza mSobliuri enis gramatikis dasaufleblad. swavlebis procesSi mudmivad unda iqnas gaTvaliswinebuli moswavlis asakobrivi fsiqikuri Taviseburebani. amitomac aucilebelia masalis miwodeba garkveu-li TanmimdevrobiT. SerCeuli masala emyareba im praqtikul codnas, romelic moswav-les ukve SeZenili aqvs:
9-10 wlis bavSvs ukve gavlili aqvs mSobliuri enis aTvisebis adreuli da skolamde-li etapebi, mocemuli asakisTvis flobs (ra Tqma unda, met-naklebi SezRudvebiT) eno-briv sistemas: ZiriTadad sworad iyenebs (fonetikur-fonologiur, morfologiur, sintaqsur) enobriv erTeulebs; dagrovebuli aqvs garkveuli leqsika da praqtikulad dauflebulia semantikur aspeqtebs – iyenebs analogias, flobs sityvaTSeTanxmebis modelebs. swavlebis mizania am codnis gamovlena – gacnobiereba, misi obieqtivacia. amgvari midgoma gaaadvilebs ara mxolod gramatikuli masalis aTvisebas, aramed Tavidan agvacilebs zedmet sirTuleebs, romlebic swavlebisas SeiZleba gaCndes. Cven SevecadeT, mecnieruli gramatikis rTuli cnebiTi sistemis erTgvarad gamartivebiT bavSvi migveaxloebina gramatikuli faqtis gacnobierebasTan.
gramatikis swavlebis saxelmZRvaneloSi aRwerili midgoma agrZelebs wina klasis saxelmZRvanelos tradicias – win wamoweulia praqtikuli gramatikis sakiTxebi.
imis gamo, rom calkeuli sityvebi maTi formacvalebadobis Sesaswavlad arafris momcemia bavSvebisTvis, maT sityvebi miewodebaT konteqstSi, winadadebaSi, raTa seman-tika daexmaroT enis formaluri niSnebis aRmoCenasa da dauflebaSi. magaliTisTvis ganvixilavT arsebiTi saxelis brunebas. Tavdapirvelad moswavleebs ar vacnobT yvela gramatikul termins. magaliTad, saxelis brunebis gacnobisas maswavlebeli savarjiSo-dan iRebs jer pirvel winadadebas, qveS miuwers meore winadadebas da a. S. rodesac Svidive winadadeba daiwereba, bavSvebi Tavidan bolomde CaikiTxaven maT. moswavleebma unda aRiqvan sistema mTlianad da yuradReba miaqcion saxelSi brunvis niSnebis cvale-badobas. Semdeg ki SeiZinon codna gramatikuli terminebis Sesaxeb.
aseTi midgomiT moswavle praqtikulad eufleba saxelis brunebas, mas SeuZlia konk-retuli saxelis sworad Casma yvela brunvaSi, meoTxe klasSi am sakiTxTan mimarTebaSi siaxle is aris, rom vaswavliT brunvaTa saxelebs, aseve yuradRebas vamaxvilebinebT, romel brunvebSi xdeba kumSva da kveca (gramatikuli sakiTxebis CamonaTvali ixileT moswavlis wignis sarCevSi).
gramatikuli masala yovelTvis calke gverdzea moTavsebuli. am gverdebis dizainic gansxvavebulia. gverds zeda zolze miTiTebuli aqvs rubrika `gramatika~ da Sesabamisi sakiTxis saTauri.
garda amisa, yoveli Tavis bolo gverdi erTgvar Semajamebel savarjiSoTa gverds war-moadgens, sadac dagegmilia Seswavlili gramatikuli masalis gameoreba-ganmtkiceba.
35
mosasmeni teqstebi
wignis yovel TavSi specialuri niSniT gamoyofilia teqstis saTauri. es teqstebi mas-wavleblis wignSia mocemuli Sesabamisi Tavis gakveTilebis aRweris bolos. did nawils iqve axlavs davalebebi. es teqstebi saswavlo procesSi ramdenime daniSnulebiT SegviZlia CavrToT:
a. rogorc mosasmeni teqsti: maswavlebeli ukiTxavs teqsts, romelic moswavlis wignSi ar weria. Semdeg usvams SinaarsTan dakavSirebul SekiTxvebs, aZlevs dasaxats an weriT davalebas.
b. rogorc ucxo teqsti: maswavlebeli akeTebs teqstis asls da Seaqvs klasSi rogorc ucxo teqsti. moswavleebi kiTxuloben mas. Semdeg ki pedagogi usvams SinaarsTan dakavSire-bul SekiTxvebs, aZlevs dasaxats an weriT davalebas (xSirad aseTi davalebebi Tavad teqstebsac axlavs).
g. karnaxiT wera swored am teqstebiT ivarjiSeben moswavleebi karnaxiT weraSi.
moawyveT Cveneba
ekranis logoTi aRniSnulia nawarmoebebi, romelzec gadaRebulia asakisTvis Sesabamisi filmi an multfilmi, an saerToa (emTxveva) personaJi da Tema (magaliTad, „Svlis nukris naambobi“ da „bembi“) an filmi exeba Temas, romelic gaSlilia Sesaswavl TavSi da a.S.
Tu moswavlis wignSi nawarmoebis saTaurTan mocemulia miTiTebuli niSani, es imas niS-navs, rom saxelmZRvanelos avtorebis rekomendaciiT, maswavlebelma, sasurvelia, moiZios miTiTebuli videomasala, mokle informacia filmis gamoSvebis wlis, reJisoris Tu sxva mniSvnelovan ambebisa da pirovnebebis Sesaxeb da am nawarmoebis Seswavlis Semdeg aCvenos moswavleebs klasSi. Cveneba SeiZleba 2 sagakveTilo saaTsac gagrZeldes. qvemoT mocemulia videomasalis damuSavebisas sagakveTilo procesSi dasmuli SekiTxvebisa da gansaxorcie-lebeli aqtivobebis nimuSebi:
• sad gawyda filmis Cveneba? ra iyo pirvel nawyvetSi? igulisxmeba Sinaarsi;• emTxveva Tu ara nawarmoebisa da ekranizaciis saTauri? da Tu aris gansxvaveba, ims-
jelon, romeli versia moswonT da ratom;• videomasalaSi (filmSi, multfilmSi...) ra aris mocemuli gansxvavebulad? damatebu-
lia an aklia personaJi Tu ambavi; Secvlilia finali... aqve gaimarTeba msjeloba reJisoris fantaziiT Seqmnil masalaze;
• SesaZlebelia Sefasdes kostiumebi da daisvas kiTxvebi, romel personaJs ra tipis tansacmeli ufro mouxdeboda da ratom;
• Seiqmnas filmis afiSa;• Seiqmnas filmis reklama: moswavleebis CarTulobiT daiweros scenari romelSic Caer-
Tveba bavSvebis mier xmaTa umravlesobiT arCeuli musika. maswavlebelma saboloo pro-duqti videoze aRbeWdos. an: gakeTdes sareklamo plakati CanaxatebiTa da slogane biT.
• daidgas kostiumirebuli speqtakli am nawarmoebis mixedviT. sasurvelia, am kostiume-bis mxatvrebi Tavad moswavleebi iyvnen. magaliTad, Cveulebrivi tansacmeli qaRald-is elementebiT iyos SefuTuli.
36
moswavlis rveuli
saxelmZRvanelos axlavs specialurad Seqmnili rveuli, romelic ori nawilisagan Sedgeba. pirvel nawilSi mocemulia TiToeuli Tavis Seswavlis Semdeg Sesasrulebeli Semajamebeli savarjiSoebi, meore nawili ki testebs aerTianebs da gankuTvnilia mos-wavleTa leqsikuri maragis Sesamowmeblad.
rveulis meore nawils `sityvis maragi~ vuwodeT. misi daxmarebiT SegviZlia SevamowmoT, ramdenad kargad aiTvises moswavleebma mSobliuri enis leqsikuri erTeulebi da SeuZliaT Tu ara maT ucnobi teqstis damoukideblad gaazreba. mTliano-baSi savarjiSoebis tipebi aseTia:
a) leqsika: krebulSi Setanilia 22 testi. aq Tavmoyrili savarjiSoebi moiTxovs:1. SinaarsiT axlos mdgomi sityvebis (sinonimebis) dawyvilebas;2. sapirispiro Sinaarsis mqone sityvebis (antonimebis) dawyvilebas;3. winadadebaSi gamotovebuli sityvis amocnobas;4. sityvis ganmartebis amocnobas;5. enis bunebivi gamoTqmebis amocnobas (magaliTad: miwis belti, Rrublis qula da sxva.);6. xatovani gamoTqmebis mniSvnelobis amocnobas;7. sinonimebs Soris gansxvavebis amocnobasa da am sityvebis winadadebebSi sworad ganawilebas;8. rTuli sityvebis (kompozitebis) Sedgenas. am savarjiSoebis mizania moswavleTa sityvis maragis gamdidreba da enobrivi alRos gan-
viTareba.
b) wakiTxulis gaazreba: krebulSi Setanilia moswavleebisaTvis ucnobi teqsti, romelTac erTvis testuri
kiTxvebi da davalebebi wakiTxulis gaazrebis procesebis Sesamowmeblad. vamowmebT, mos-wavles SeuZlia Tu ara:
1. teqstSi cxadad mocemuli informaciis povna;2. teqstidan uSualod gamomdinare daskvnebis gamotana;3. teqstis mTlianobaSi gaazreba da mTavari ideis amocnoba;4. teqstis nawilebs Soris mizezSedegobrivi kavSiris danaxva;5. teqstis enobrivi analizi da Sefaseba.
g) weriTi metyveleba:krebulSi Setanilia davalebebi, romelTa mizania, Semowmdes, SeuZliaT Tu ara moswav-
leebs sakuTari azris werilobiT gadmocema; gansja; fantaziis gamovlena; mSobliuri enis marTlweris normebis dacva (ra Tqma unda, igulisxmeba is masala, romelic maT ukve Seswav-lili aqvT saxelmZRvanelos am kursis mixedviT).
maswavleblis wignis bolos Setanilia rogorc testuri kiTxvebis pasuxTa Sefasebis sqema, ise weriTi davalebis Sefasebis kriteriumebi.
aseve, maswavleblis wignSi (gv. 127) gTavazobT teqsts, romelic Tavisi testuri kiTxve-biT gamoyenebuli iyo wignierebis saerTaSoriso kvlevaSi (PIRLS). saqarTveloSi am kvlevis organizatoria Sefasebisa da gamocdebis erovnuli centri; kvlevis jgufis xelmZRvaneli – ia kutalaZe.
Tqven SegiZliaT, diagnostikuri testireba CaataroT, SeiswavloT Tqveni moswavleebis kiTxvis, wakiTxulis gaazrebis unarebi da misceT saTanado rCevebi moswavleebs. tests Tan darTuli aqvs Sefasebis sqema.
37
6. rekomendaciebi SefasebaSi
moswavlis Sefasebis sistema
moswavlis Sefasebis mizani, principebi da amocanebi
1. moswavlis Sefasebis mTavari mizania swavla-swavlebis xarisxis marTva, rac gulisxmobs, erTi mxriv, swavlis xarisxis gaumjobesebaze zrunvas da, meore mxriv, swavla-swavlebis xarisxis monitorings. Sefaseba unda iZleodes informacias mos-wavlis individualuri progresis Sesaxeb.
2. moswavlis Sefaseba aris swavla-swavlebis ganuyofeli nawili. Tanamimdevruli saganmanaTleblo procesis uzrunvelsayofad, moswavlis Sefaseba unda daefuZnos swavlis konstruqtivistul principebs.
3. moswavlis Sefasebis ZiriTad amocanebs warmoadgens:
a) aCvenos rogor mimdinareobs moswavlis codnis konstruirebis procesi da mex-sierebaSi codnaTa urTierTdakavSireba;
b) axali saswavlo sakiTxis/Temis dawyebamde daadginos moswavlis winare codna da warmodgenebi;
g) gamoavlinos, ramdenad axerxebs moswavle sakuTari Zlieri da susti mxareebis da-moukideblad Sefasebas, aseve ramdenad gaazrebul da efeqtian nabijebs dgams igi sakuTari winsvlis xelSesawyobad;
d) moicvas samive kategoriis codna;
e) aCvenos, ramdenad axerxebs moswavle codnis erTobliobaTa funqciurad gamoy-enebas Sinaarsian konteqstebSi.
4. ZiriTadi amocanebis gadasaWrelad moswavlis SefasebaSi prioriteti mieniWeba kompleqsur, konteqstis mqone davalebebs, romelTa Sesruleba moswavles ubiZgebs codnis sxvadasxva komponentis interaqtiulad da Tanadroulad gamoyenebisken.
ganmsazRvreli da ganmaviTarebeli Sefaseba
1. Sefaseba SeiZleba iyos: ganmsazRvreli da ganmaviTarebeli.
2. ganmsazRvreli Sefaseba adgens moswavlis miRwevis dones sagnobrivi saswavlo ge-gmis SedegebTan mimarTebaSi.
3. ganmaviTarebeli Sefaseba adgens TiToeuli moswavlis ganviTarebis dinamikas da mimarTulia swavlis xarisxis gaumjobesebaze.
amonaridi „erovnuli saswavlo gegmidan“
38
ganmsazRvreli da ganmaviTarebeli Sefasebebis aRweriloba
ganmaviTarebeli ganmsazRvreli
miznebi swavlis xarisxis gaum-jobeseba;
moswavlis winsvlisa da ganviTarebis xelSewyo-ba.
moswavlis akademiuri miRwevis donis dadgena sagnobrivi saswavlo ge-gmis SedegebTan mimarTe-baSi.
amocanebi codnis konstruirebisa da codnaTa urTierT-dakavSirebis procesis Sefaseba;
winare codnis/warmod-genebis dadgena;
moswavlis mier Tavisive Zlieri da susti mxa-reebis dadgenis unaris Sefaseba;
moswavlis mier sakuTari winsvlis xelSesawyobad gaazrebuli nabijebis gadadgmis unaris Se-faseba;
codnis samive katego-riis aTvisebis procesis Sefaseba;
codnis erTobliobaTa funqciurad gamoyenebis unaris Sefaseba.
codnaTa urTierTdakav-Sirebis unaris Sefaseba;
codnis samive katego-riis gamoyenebis unaris Sefaseba;
codnis erTobliobaTa funqciurad gamoyenebis unaris Sefaseba.
warmatebis kriteriumi ganxorcielebuli wins-vla winare SedegebTan/ winare donesTan Sedare-biT.
miRwevis done sagno-brivi saswavlo gegmis moTxovnebTan SedarebiT
Semfasebeli da Sefase-bis formebi
maswavlebeli: zepirsi-tyvieri an werilobiTi ukukavSiri, wamaxalise-beli miTiTebebi, sim-boluri niSnebi da a.S.
moswavleebi: TviTSe-fasebiT; urTierTSe-fasebiT.
maswavlebeli: qula (Sei-Zleba axldes komentari Zlieri da susti mxaree-bis aRweriT, xarvezebis gamosasworebeli mi-TiTebebiT).
39
Sefaseba dawyebiT, sabazo da saSualo safexurebze
1. I-IV klasebsa da V klasis pirvel semestrSi mxolod ganmaviTarebeli Sefaseba gamoi-yeneba. wlis bolos sagnis maswavleblebma unda daweron moswavlis mokle werilobiTi Sefaseba, romelSic daaxasiaTeben moswavles, aRniSnaven mis warmatebebs da miuTiTeben, raSi sWirdeba moswavles daxmareba sakuTari SesaZleblobebis ukeT gamosavlenad. kla-sis damrigebelma, sakuTari da sxva maswavleblebisagan miRebuli informaciis safuZ-velze, IV klasis bolos unda daweros Semajamebeli werilobiTi Sefaseba.
2. V klasis meore semestrsa da VI-XII klasebSi ganmaviTarebeli da ganmsazRvreli Se-faseba gamoiyeneba. moswavle fasdeba aTquliani sistemiT, yvelaze dabali qula aris 1, xolo yvelaze maRali – 10.
3. V-XII klasebSi sportis sagnobriv jgufSi gaerTianebul sagnebSi, saganSi „sagzao niSnebi da moZraobis usafrTxoeba“ da arCeviT sagnebSi moswavle fasdeba CaTvlis sistemiT: CaeTvala/ar CaeTvala.
moswavlis Sefasebis komponentebi
1. semestris ganmavlobaSi moswavleebi fasdebian Semdegi sami komponentis mixedviT:
a) mimdinare saSinao davaleba;
b) mimdinare saklaso davaleba;
g) Semajamebeli davaleba.
2. maswavlebels SeuZlia semestris ganmavlobaSi ganmaviTarebeli Sefaseba gamoiyenos nebismier komponentSi.
3. semestris ganmavlobaSi ganmsazRvreli SefasebiT moswavleebi fasdebian Semdeg kom-ponentebSi:
a) mimdinare saklaso davaleba (V klasis meore semestri, VI-XII klasebi),
b) mimdinare saSinao davaleba (VII-XII klasebi),
g) Semajamebeli davaleba (V klasis meore semestri, VI-XII klasebi).
4. am muxlis me-3 punqtiT gansazRvrul komponentebs erTnairi SefasebiTi Rirebuleba gaaCnia.
5. I-VI klasebSi saSinao davalebis komponentSi gamoiyeneba mxolod ganmaviTarebeli Se-faseba.
6. I-IV klasebsa da V klasis pirvel semestrSi saklaso da Semajamebel davalebaTa kompo-nentebSi gamoiyeneba mxolod ganmaviTarebeli Sefaseba.
7. V klasis meore semestrsa da VI-XII klasebSi saklaso da Semajamebel davalebaTa kom-ponentebSi gamoiyeneba rogorc ganmsazRvreli, aseve ganmaviTarebeli Sefaseba.
40
I-IV klasebi da V klasis pirveli
semestri
V klasis meore semestri da VI
klasi
sabaziso da saSualo safexurebi
mimdinare saSinao davaleba
ganmaviTarebeli Sefaseba
ganmaviTarebeli Sefaseba
ganmaviTarebeli Sefaseba
ganmsazRvreli Sefaseba
mimdinare saklaso davaleba
ganmaviTarebeli Sefaseba
ganmaviTarebeli Sefaseba
ganmsazRvreli Sefaseba
ganmaviTarebeli Sefaseba
ganmsazRvreli Sefaseba
Semajamebeli davaleba
ganmaviTarebeli Sefaseba
ganmaviTarebeli Sefaseba
ganmsazRvreli Sefaseba
ganmaviTarebeli Sefaseba
ganmsazRvreli Sefaseba
8. Semajamebeli davalebis komponentSi savaldebuloa kompleqsuri, konteqstis mqone davalebebis gamoyeneba (mag., eses dawera, proeqtis momzadeba, laboratoriuli kvlevis Catareba, referatis dawera, amocanis amoxsna, saxviTi da gamoyenebiTi xelovnebis ni-muSis Seqmna, moTxrobis SeTxzva, monacemTa bazis Seqmna, konkretuli problemis gad-aWra, savele-gasvliTi samuSaos an saswavlo eqskursiis angariSis momzadeba da sxv.). amgvar davalebaSi Sesrulebuli samuSaos mravalmxrivi SefasebisaTvis pedagogma unda SeimuSaos moswavleebis Sefasebis kriteriumebi.
9. erovnuli saswavlo gegma V klasis meore semestris, VI klasis da sabaziso-saSualo safexurebis TiToeuli sagnisaTvis gansazRvravs semestris ganmavlobaSi Casatarebe-li Semajamebeli davalebebis savaldebulo minimalur raodenobas.
10. moswavle valdebulia Seasrulos klasSi Catarebuli yvela Semajamebeli davaleba (erovnuli saswavlo gegmiT dadgenili savaldebulo minimumi da skolis mier damatebiT dadgenili, am ukanasknelis arsebobis SemTxvevaSi).
11. Tu moswavle ar Seasrulebs romelime Semajamebel davalebas gacdenis gamo, skola valdebulia, misces mas gacdenili Semajamebeli davalebebis aRdgenis saSualeba. Sema-jamebeli davalebebis aRdgenis vadebi da misi Catarebis forma ganisazRvreba saskolo saswavlo gegmiT.
12. TiToeuli maswavlebeli valdebulia, kaTedras warudginos mis mier klasSi Catare-buli Semajamebeli davalebebis dokumentacia. aRniSnul dokumentaciaSi warmodgenili unda iyos: Semajamebeli davalebis nomeri, Semajamebeli davalebis piroba, sagnis stan-dartis is Sedegi/Sedegebi, romlis Sefasebasac emsaxureba konkretuli Semajamebeli davaleba; kriteriumebi, romlebiTac Sefasdeba es davalebebi; aseve, moswavleebis mier Sesrulebuli da maswavleblis mier Sefasebuli Semajamebeli davalebis ramdenime ni-muSi an Sesrulebuli Semajamebeli davalebis amsaxveli vizualuri masala.
41
dakvirveba
maswavleblisaTvis moswavleebze dakvirveba Sefasebis erT-erTi yvelaze xelmisaw-
vdomi formaa. maswavleblebi dakvirvebas awarmoeben rogorc formalur (gakveTilis
dros), ise araformalur garemoSi (bavSvebTan yoveldRiuri urTierTobisa da Tama-
Sisas). dakvirvebisas maswavlebeli cdilobs, gaarkvios bavSvis interesebis sferoebi.
mas aseve SeuZlia gaarkvios, rogor amyarebs bavSvi urTierTobas ufrosebTan da Tana-
tolebTan, rogor swavlobs. Tuki uecrad bavSvi cvlis Cveul qcevas, maswavlebels
ZaluZs, SeamCnios es cvlileba da ecados, Sesabamisi reagireba moaxdinos masze.
arsebobs dakvirvebis dokumentirebis mravali gza. SesaZlebelia, maswavleblebs
gamoadgeT maT mierve Sedgenili sqemebi, romlebSic gamoyofilia dakvirvebisaTvis
saintereso qceva.
klasze dakvirvebis sqema
maswavlebeli irCEevs qcevis tipebs, romlebsac romelime konkretuli gakveTilis
ganmavlobaSi daakvirdeba, maT gaswvriv ki wers bavSvebis saxelebs. qvemoT mocemulia
magaliTi mxolod oTxi saxeliT. gakveTilis ganmavlobaSi maswavlebeli qcevas aRniS-
navs Sesabamis grafaSi, qvemoT warmodgenili pirobiTi aRniSvnebiT:
y = yovelTvis
x = xandaxan
i = iSviaTad
a = arasodes
daTo mariami ana giorgi
iRebs monawileobas diskusiebSi
teqstTan dakavSirebiT gamoTqvams winaswar varaudebs
adasturebs an uaryofs wina varaudebs
iyenebs tqsts, raTa daasabuTos varaudebi
kiTxulobs gamarTuUlad
iyenebs konteqsts sityvis mniSvnelobis gamosacnobad
SeuZlia sakuTari sityvebiT teqstis Sinaarsis gadmocema
SeuZlia davalebebis keTeba sxvebTan erTad
42
yoveli Tavis dasrulebis Semdeg moswavleebs mieciT saSualeba, kidev erTxel
Caufiqrdnen ganvlil masalas da Seafason sakuTari damokidebuleba.
gamoiyeneT TviTSefasebis kiTxvari.
1. ra iyo SenTvis gansakuTrebiT saintereso?
2. ras gaiTvaliswinebdi, gamoiyenebdi cxovrebaSi?
3. romeli nawarmoebi iyo gansakuTrebiT saxaliso?
4. ra gagiHWirda yvelaze metad? romeli davalebis Sesruleba gagiWirda?
5. asruleb Tu ara davalebebs yovelTvis mondomebiT?
6. ismen Tu ara Tanaklaselebis azrs yuradRebiT?
7. gamoTqvam Tu ara gakveTilze sakuTar Sexedulebebs?
moswavleTa TviTSefaseba
43
ganmaviTarebeli Sefaseba
ყველა მასწავლებელი აცნობიერებს კავშირს სწავლებასა და შემაჯამებელ ტესტირებას შორის.
როგორც წესი, ეფექტურ სწავლებას მოსწავლეთა კარგი შედეგები მოსდევს შემაჯამებელ ტესტებში.
თუმცა არ უნდა გამოვტოვოთ მნიშვნელოვანი ელემენტი – როგორ ამოწმებს მასწავლებელი მოსწავლეთა
მოსწრებას არა მხოლოდ სასწავლო პროცესის ბოლოს, არამედ უშუალოდ სწავლის პროცესში. რაც უფრო
ხშირად ამოწმებს მასწავლებელი სწავლას, მით უფრო ეფექტურია სწავლება.
განმავითარებელი შეფასების დანიშნულებაა მოსწავლის სწავლის მონიტორინგი და მუდმივი
უკუკავშირი, რაც ეხმარება მასწავლებლებს სწავლების, ხოლო მოსწავლეებს _ სწავლის გაუმჯობესებაში.
განმავითარებელი შეფასება არის მოსწავლეების სწავლაზე მუდმივი დაკვირვების, აღრიცხვისა და
ანალიზის პროცესი. მაგალითად, თუ მასწავლებელი შეამჩნევს, რომ რამდენიმე მოსწავლეს უჭირს
გრძელი სიტყვების წაკითხვა ან პერსონაჟის ქცევების დახასიათება, მას შეუძლია შეცვალოს აქტივობები,
დავალებები, სასწავლო რესურსები და ამგვარად დაეხმაროს მოსწავლეებს.
მოცემულ შემთხვევებში მასწავლებელს შეუძლია გამოიყენოს სიტყვების სკივრი ან მოიტანოს
ცხოვრებისეული მაგალითები პერსონაჟის თვისებების გამოსაკვეთად. განმავითარებელი შეფასების
შედეგები მასწავლებელს აჩვენებს, რამდენად ეფექტურად წარმართავს იგი სწავლების პროცესს და საჭიროა
თუ არა მისი მხრიდან მიდგომების, სტრატეგიების, რესურსების შეცვლა.
განმავითარებელი შეფასება მოიცავს მიმდინარე შემოწმებას, დაკვირვებას, შეჯამებებსა და
განხილვებს, რომლებიც მასწავლებელს საჭირო ინფორმაციას აწვდის სწავლების პროცესში და რომელთა
საფუძველზეც მოსწავლეები რეგულარულად იღებენ კონსტრუქციულ უკუკავშირს.
განმავითარებელი შეფასება უმნიშვნელოვანეს როლს ასრულებს დიფერენცირებულ საკლასო
ოთახშიც, სადაც ერთმანეთის გვერდიგვერდ სხედან განსხვავებული მზაობისა და მიღწევების მქონე
მოსწავლეები. რეგულარული განმავითარებელი შეფასების, ანუ ათვისების შემოწმების გარეშე მასწავლებელი
ვერ გაიგებს, თუ რა სჭირდება თითოეულ მოსწავლეს სტანდარტებით გათვალისწინებული წარმატების
მისაღწევად.
როგორც წესი, მასწავლებლები უფრო აქტიურად იყენებენ საკონტროლო და შემაჯამებელ შეფასებას
იმის დასადგენად, თუ რა ოდენობის მასალა აითვისეს მოსწავლეებმა დროის გარკვეულ მომენტამდე.
ნასწავლის შეფასების ასეთი ფორმის გამოყენებით ვრწმუნდებით, რამდენად მიაღწიეს მოსწავლეებმა
დასახულ სასწავლო მიზნებს სახელმძღვანელოს ერთი თავის გავლის ან დროის გარკვეული მონაკვეთის
გასვლის შემდეგ. ნასწავლის განმსაზღვრელი შეფასება მნიშვნელოვანია ანგარიშგების მიზნით, ოღონდ
მასწავლებელმა ყურადღება უნდა გაამახვილოს განმავითარებელ შეფასებაზეც, რომელიც აუმჯობესებს
მოსწავლეთა სწავლას უშუალოდ სასწავლო პროცესის მიმდინარეობისას.
მიუხედავად განმავითარებელი შეფასების მნიშვნელოვანი როლისა, სულაც არაა საჭირო მისთვის
ზედმეტი დროის დათმობა. მნიშვნელოვანია, რომ პროექტებისა და თხზულებების გარდა არსებობს
განმავითარებელი შეფასების ბევრი ინსტრუმენტი, რომლებიც სწრაფად და იოლად გამოიყენება
ყოველდღიურ პრაქტიკაში.
რატომ უნდა გამოვიყენოთ განმავითარებელი შეფასება?
1. განმავითარებელი შეფასება აძლიერებს მოსწავლის რეფლექსიას სწავლის პროცესის ძლიერი
და სუსტი მხარეების შესახებ. ამით ის ხელს უწყობს მოსწავლეთა გააქტიურებასა და თვითმონიტორინგს.
2. განმავითარებელი შეფასებისას მოსწავლეთა აზროვნებისა და შემეცნების პროცესები
უფრო თვალსაჩინო ხდება როგორც თვით მოსწავლეებისათვის, ისე მასწავლებლისათვის. ეს ეხმარება
მასწავლებელს ადეკვატური მეთოდებისა და სასწავლო რესურსების შერჩევაში.
3. განმავითარებელი შეფასება მოსწავლეებს ეხმარება იმის გაცნობიერებაში, თუ რას სწავლობენ და
რამდენად კარგად ეუფლებიან ცოდნას.
44
4. განმავითარებელი შეფასება გვეხმარება იმის განსაზღვრაში, თუ რამდენად მზადაა ბავშვი, რომ ცოდნა
და უნარები ახალ სიტუაციებში გამოიყენოს.
5. განმავითარებელი შეფასება გვეხმარება სწავლების დიფერენცირებაში, ჯგუფების სწორად
დაკომპლექტებაში და მოსწავლეებისთვის ადეკვატური დავალებების შერჩევაში.
6. მოსწავლეთა განმავითარებელი შეფასებით მიღებულ ინფორმაციაზე დაყრდნობით მასწავლებელს
შეუძლია შეაფასოს ჩატარებული გაკვეთილის ეფექტურობა.
7. განმავითარებელი შეფასება ხელს უწყობს მოსწავლეთა თვითშეფასებისა და ურთიერთშეფასების
უნარების განვითარებას.
8. განმავითარებელი შეფასება ეხმარება სასწავლო პროცესის მონაწილეებს კონსტრუქციული
უკუკავშირის გაცემასა და გამოყენებაში (მასწავლებელი-მოსწავლე, მოსწავლე-მოსწავლე, მოსწავლე-
მასწავლებელი).
9. განმავითარებელი შეფასების მეშვეობით მასწავლებელი ღებულობს ინფორმაციას და გა-
11. განმავითარებელი შეფასება კომფორტს უქმნის და თავდაჯერებას მატებს მოსწავლეს
მოსაზრებების საჯაროდ გამოხატვისას.
კვირის განმავლობაშიმრავალფეროვანიგანმავითარებელი შეფასების გამოყენებით მასწავლებელი
მიიღებს რეალურ სურათს იმის შესახებ, თუ რა აქვთ ათვისებული და კიდევ რის ათვისება სჭირდებათ
მოსწავლეებს საბოლოო მიზნის მისაღწევად. ყოველდღიურად, სულ მცირე, თითო ტიპის განმავითარებელი
შეფასების გამოყენებით მასწავლებელს ეძლევა საშუალება, შეაფასოს სწავლის პროცესი და მიიღოს პასუხი
საკვანძო კითხვებზე: როგორ ვითარდება თითოეული მოსწავლის ცოდნა და უნარები? რით შემიძლია
დავეხმარო მოსწავლეებს ამა თუ იმ დავალების შესრულებასა თუ უნარის გაწაფვაში?
ეფექტურ საკლასო ოთახში განმავითარებელი შეფასება სასწავლო პროცესის განუყოფელი ნაწილია.
კარგი მასწავლებლები:
- მუდმივად იყენებენ განმავითარებელ შეფასებას, როგორც ინფორმაციის მნიშვნელოვან წყაროს;
- შეაქვთ ადეკვატური ცვლილება-დამატებები სწავლების პროცესში მიღებულ ინფორმაციაზე
დაყრდნობით;
- სწრაფად რეაგირებენ ცალკეულ მოსწავლეთა შეფერხებებზე და სთავაზობენ მათ ადეკვატურ
დახმარებას (სკაფოლდინგი); აძლევენ ამ მოსწავლეებს ხელახლა მოსინჯვისა და წარმატების მიღწევის შანსს;
- ადეკვატურ აქტივობებში ჩართვითა და სათანადო სირთულის დავალებების მიცემით
შემდგომი განვითარების შესაძლებლობას აძლევენ წარმატებულ მოსწავლეებს.
მოსწავლეთა მიერ საკითხის/უნარის ათვისების გადამოწმების შემდეგ მასწავლებელი სვამს ისეთ
შეკითხვებს, როგორებიცაა:
• ვის სჭირდება ახლა ჩემი ყურადღება?
• რომელი მოსწავლეები საჭიროებენ სწავლების სხვაგვარ მიდგომებს?
• რომელი მოსწავლეები ვერ ახერხებენ ახალი ცოდნის დაუფლებას?
• რა შემიძლია გავაკეთო იმისთვის, რომ თითოეულმა მოსწავლემ გადადგას ნაბიჯი ახალი უნარების
გამოყენების მიმართულებით?
სწავლისა და ათვისების შემოწმება მოითხოვს მასწავლებლის დიდ ძალისხმევასა და ერთგულებას.
მასწავლებელმა უნდა გაისიგრძეგანოს, რომ მოსწავლეებს აქვთ განსხვავებული საჭიროებები, რომლებსაც
უნდა მოვარგოთ სწავლების მეთოდები და ტემპი. ზოგიერთი მოსწავლე მყისიერად იგებს ახალ საკითხს
და ამიტომ შედარებით რთული დავალებები სჭირდება განვითარებისთვის. ზოგიერთი მოსწავლისთვის კი
განმეორებითი სწავლება და ნაბიჯ-ნაბიჯ დახმარებაა აუცილებელი.
ეფექტური აქტივობები და ინსტრუმენტები განმავითარებელი შეფასებისთვის არსებობს
განმავითარებელი შეფასების ინსტრუმენტთა ვრცელი ნაირსახეობა. ეს ინსტრუმენტები (შემაჯამებელი
შეკითხვები – დროგამოშვებით მასწავლებელი აძლევს მოსწავლეებს წერილობით დავალებას და სთხოვს,
ფურცლის/ბარათის ერთ მხარეს დაწერონ დამუშავებული ტექსტის მთავარი აზრი მაქსიმუმ სამი წინადადებით;
45
ფურცლის მეორე მხარეს კი დასვან შეკითხვა ტექსტის იმ ნაწილის შესახებ, რომელიც კარგად ვერ გაიგეს;12-
სიტყვიანი რეზიუმე (შეჯამება) – გაკვეთილის დასრულებისას მასწავლებელი სთხოვს მოსწავლეებს, დაწერონ
რეზიუმე (შეჯამება), რომლისთვისაც მხოლოდ 12 სიტყვას გამოიყენებენ. ეს ეხმარება მასწავლებელს იმის
დადგენაში, თუ რამდენად აითვისეს მოსწავლეებმა გაკვეთილის მასალა და მისი ძირითადი კომპონენტები.
სიტყვების რაოდენობის შეზღუდვა `აიძულებს~ მოსწავლეებს, ყველაზე მნიშვნელოვან აზრებს მოუყარონ თავი.
შესაძლებელია სიტყვების ნაცვლად წინადადებების რაოდენობის შეზღუდვაც (მაგალითად, დაწერონ რეზიუმე
ორი ან სამი წინადადებით); ერთწუთიანი ესეი – სწრაფი წერილობითი რეაგირება კონკრეტულ შეკითხვაზე;
ცნების/გონებრივი რუკა – მასწავლებელი სთავაზობს მოსწავლეებს, შეავსონ სხვადასხვა ვიზუალური სქემა/
გრაფიკული ორგანიზატორი. შევსებული სქემების/ფორმების გადამოწმებით მასწავლებელი დაადგენს, თუ
როგორ გაიაზრეს მოსწავლეებმა კავშირები და მიმართებები ცნებებს, მოვლენებს, იდეებს შორის. და ა.შ.)
გვეხმარება, სწრაფად გადავამოწმოთ მიმდინარე სასწავლო სიტუაციის ეფექტურობა. მათი გამოყენებით
შეგვიძლია სწრაფად გავიგოთ, თუ როგორ მოგვყვებიან მოსწავლეები, რას ითვისებენ და რაში სჭირდებათ
დამატებითი დახმარება.
კონსტრუქციული უკუკავშირი
უკუკავშირი არის რეაგირება იმაზე, თუ როგორ ასრულებს მოსწავლე ამა თუ იმ დავალებას და როგორ
იყენებს ცოდნას/უნარებს მისი შესრულების დროს. როგორც წესი, უკუკავშირს ზეპირი ან წერილობითი
კომენტარის სახე აქვს და მოიცავს შეფასებას, წახალისებას და რჩევებს. უკუკავშირი სწავლის შეფასების
არსებითი ნაწილია. სწავლის შეფასება განსხვავდება ნასწავლის შეფასებისგან. მისი საშუალებით
შეგროვებული ინფორმაცია კონკრეტული მიზნით გამოიყენება – დავეხმაროთ მოსწავლეებს აკადემიური
მოსწრების გაუმჯობესებაში უშუალოდ სწავლის პროცესში, ანუ მანამდე, სანამ შემაჯამებელ შეფასებამდე
მივალთ. როგორ ზემოქმედებს უკუკავშირი მოსწავლეთა სწავლის მოტივაციასა და შედეგებზე? მრავალი
კვლევა ადასტურებს უკუკავშირის დიდ გავლენას მოსწრებაზე. აღმოჩნდა, რომ გავლენა შეიძლება იყოს
დადებითიც იყოს და უარყოფითიც. ეს ბევრ ფაქტორზეა დამოკიდებული: უკუკავშირის ტიპზე, მიწოდების
დროსა და ფორმაზე. ამას გარდა, უკუკავშირის სტრუქტურა, ფოკუსი და მოცულობაც მნიშვნელოვნად
განაპირობებს მის ეფექტურობას. უკუკავშირის ზოგიერთი ტიპი, მაგალითად, უხეში ნეგატიური შეფასება,
სხვა მოსწავლეებთან შედარება, საჯაროდ გაკრიტიკება კლასის წინაშე, გამოკვეთილად უარყოფით
ზეგავლენას ახდენს სწავლასა და მოტივაციაზე. ასეთი უკუკავშირი შთააგონებს მოსწავლეებს, რომ ისინი
არასაკმარისად უნარიანები არიან, რაც ამცირებს მათ სწრაფვას წარმატებისკენ. ეფექტური უკუკავშირი
აუცილებლად შეიცავს პასუხს სამ შეკითხვაზე:
1. რა გაკეთდა კარგად?
კომპლიმენტი და შექება აუცილებელია იმისათვის, რომ მოსწავლემ: • უმტკივნეულოდ მიიღოს
კრიტიკული შენიშვნები და დაიწყოს ფიქრი გასაუმჯობესებელ მხარეებზე; • გააცნობიეროს საკუთარი
ძლიერი მხარეები და აქტიურად გამოყენოს ისინი მომავალში; • თავდაჯერებულად და მოტივირებულად
გააგრძელოს სწავლა. მნიშვნელოვანია, რომ უკუკავშირი შეიცავდეს ერთზე მეტ კომპლიმენტს სამუშაოს
შესრულების სრულიად კონკრეტული ასპექტების შესახებ. უნდა მოვერიდოთ დაუმსახურებელ ქებას.
2. რა საჭიროებს გაუმჯობესებას?
ზოგჯერ აუცილებელია სამუშაოს შესრულების ნეგატიურ ასპექტებზე კონცენტრირება, რათა მოსწავლემ:
• ყურადღება გაამახვილოს გასაუმჯობესებელ მხარეებზე და გააანალიზოს ისინი; • შეგნებულად აარიდოს
თავი ხარვეზების გამეორებას მომავალში. მნიშვნელოვანია, რომ უკუკავშირი კონკრეტულად აღწერდეს
იმას, თუ რის გაუმჯობესებას მოელიან მოსწავლისგან. ზოგჯერ მეტად სასარგებლოა რეფლექსიური
შეკითხვის დასმა, რათა მოსწავლემ თავად გამოთქვას გასაუმჯობესებელი მხარეები. უნდა მოვერიდოთ
პიროვნების გაკრიტიკებას, მკაცრ ტონს და ისეთ ასპექტებზე საუბარს, რომელთა ფაქტობრივი დასაბუთებაც
გაგვიძნელდება.
46
3. როგორ უნდა გაუმჯობესდეს .............. ?
ეფექტური უკუკავშირი მოსწავლეს აწვდის დეტალურ და კონკრეტულ ინფორმაციას სწავლის
გაუმჯობესების გზების შესახებ. მოსწავლემ აუცილებლად უნდა მიიღოს მკაფიო მითითებები და რჩევები
გაუმჯობესებისთვის საჭირო შემდგომი მოქმედებების შესახებ, რათა მან: • აიღოს პასუხისმგებლობა
გაუმჯობესებაზე; • გადადგას პრაქტიკული, თანმიმდევრული ნაბიჯები სამუშაოს უკეთ შესასრულებლად
და სასწავლო მიზნის მისაღწევად; • გაუძლიერდეს თვითრწმენა და სამუშაოს უკეთ შესრულების მოლოდინი.
მნიშვნელოვანია, რომ უკუკავშირი კონკრეტულ (არაბუნდოვან და არააბსტრაქტულ) ინფორმაციას
იძლეოდეს იმის შესახებ, თუ რა უნდა გააკეთოს მოსწავლემ უკუკავშირის მიღების შემდეგ. კვლევა და
პრაქტიკა გვეუბნება, რომ უკუკავშირს კონსტრუქციული ეფექტი აქვს, როდესაც ის: – მიბმული და
ფოკუსირებულია დასახულ სასწავლო მიზნებზე/ამოცანებზე. მოსწავლისთვის ნათელი უნდა იყოს, თუ
რის ცოდნას და რომელ უნარს ეხება უკუკავშირი; - არის კონკრეტული. არ არის ზოგადი და ფრაგმენტული.
ფოკუსირებულია სწავლის ერთ ან ორ პრაქტიკულ ასპექტზე. შეიცავს დეტალებსა და ინფორმაციას
კონკრეტული დავალების/აქტივობის შესრულების შესახებ; - იძლევა სასარგებლო, პრაქტიკულ ინფორმაციას
ამა თუ იმ უნარის გაწაფვისათვის ან სტრატეგიის გამოყენებისათვის, ასევე, რჩევებს კონკრეტული ხარვეზის
აღმოსაფხვრელად. რეკომენდაციების განხორციელება შესაძლებელია დროის განსაზღვრულ პერიოდში;
– არის ობიექტური, ეყრდნობა ფაქტობრივ ინფორმაციას და გამყარებულია კონკრეტული მაგალითებით.
აღწერითი ტიპისაა და არ ეხება მოსწავლის პიროვნულ მახასიათებლებს; – ფორმულირებულია მკაფიოდ,
გასაგებად და მეგობრული ტონით. არ შეიცავს უხეშ კრიტიკას და ბუნდოვან, ზოგად მითითებებს. არ არის
ზედმეტად ვრცელი; – არის დროული. მიეწოდება სამუშაოს/დავალების შესრულების პროცესში, სამუშაოს
დასრულებისთანავე ან დასრულებიდან არცთუ დიდი დროის გასვლის შემდეგ. მომდევნო შანსი მოსწავლეს
წუთებისა და საათების შემდეგ მიეცემა და არა – კვირებისა და თვეების შემდეგ; - არის მიმდინარე და უწყვეტი.
მიეწოდება ხშირად და რეგულარულად. მნიშვნელოვანია, რომ უკუკავშირი კონსტრუქციულად დაიწყოს.
ქვემოთ მოყვანილია უკუკავშირის ტექსტის გახსნითი ფრაზები, რომლებიც დაგეხმარებათ მოსწავლის
საჭიროებებსა და კონკრეტულ სასწავლო მიზნებზე ორიენტირებული უკუკავშირის ჩამოსაყალიბებლად:
• ეს კარგი ნაშრომია, რადგან .......... • შენი ნააზრევიდან გამოჩნდა, რომ .......... • შენ მართლაც კარგად
გააკეთე ორი რამ: .......... და .......... • სასურველია, რომ ამის შემდეგი ნაბიჯი იყოს .......... • იქნებ გეცადა ..........
• საკითხის ახსნისას შენ .......... • კიდევ ერთი რამ, რაც უნდა გააუმჯობესო, არის .......... • შენ გჭირდება
უფრო მეტი ძალისხმევა, რათა .......... • შენ ნაკლებად გჭირდება .......... • შეეცადე, მეტი ყურადღება დაუთმო
.......... • გაიხსენე, როგორ ვაკეთებთ .......... • შემდეგ ჯერზე გამოიყენე .......... სასწავლო მიზნების მისაღწევად
მოსწავლეებს სჭირდებათ უწყვეტი უკუკავშირი. უკუკავშირი ეხმარება მოსწავლეებს, რომ მასწავლებლის
მიერ მიცემული დავალებები აღიქვან, როგორც სწავლისა და განვითარების შესაძლებლობა და არა მათი
გაკრიტიკების საშუალება. ხშირი, ეფექტური უკუკავშირი მოსწავლეებს აწვდის ინფორმაციას იმის შესახებ,
თუ რა წარმატებას მიაღწიეს და, ამასთანავე, როგორ მიაღწიონ უკეთეს შედეგს მომავალში. მთავარია,
რომ უკუკავშირის მიღების შედეგად მოსწავლემ გააცნობიეროს არსებული მდგომარეობა და პრაქტიკული
ნაბიჯები გადადგას სასწავლო მიზნის მისაღწევად.
გამოყენებული წყარო:
http://kargiskola.ge/teacherintro/teacher-resurswignebi-maswavleblebistvis.php
47
7. praqtikuli nawili –
gakveTilebis gegmebi da scenarebi, mosasmeni teqstebi
Tavi I – xelovnebis Zala
meCongure (pirveli Tavi)
misaRwevi miznebi da mosalodneli Sedegebi
moswavlem SeZlos teqstis Sinaarsis gageba-gaazreba, msjeloba konkretuli magaliTebis
moxmobiT.
Sesabamisoba erovnul saswavlo gegmasTan
qarT. dawy.(I).7. moswavlem unda SeZlos standartiT gansazRvruli sxvadasxva tipis teqstebis
wakiTxva da gageba-gaazreba; teqstSi verbaluri da araverbaluri formiT mowodebuli infor-
maciis (mag., ilustraciisa da teqstis) urTierTdakavSireba.
• აკვირდება პერსონაჟთა ქცევას, მოქმედებას, თვისებებს და დაკვირვების საფუძველზე გამოაქვს
სათანადო დასკვნა მათი აზრების, განზრახვების, განცდების შესახებ;
• საუბრობს სათაურისა და ტექსტის აზრობრივ/ შინაარსობრივ ურთიერთკავშირზე;
ქართ.დაწყ(I).8. მოსწავლემ უნდა შეძლოს მცირე ზომის მხატვრული ტექსტების ინტერპრეტირება
ვერბალური და არავერბალური გზით; ვერბალური ინფორმაციის ვიზუალურად გარდაქმნა და/ან პირიქით.
• საბავშვო სპექტაკლისათვის ამზადებს და წარმოადგენს მასწავლებლის მითითებით ან საკუთარი
სურვილით შერჩეულ როლს;
• ილუსტრაციებზე, სათაურზე დაყრდნობით გამოთქვამს ვარაუდს ტექსტის შინაარსის შესახებ.
winare codna
moswavleebs aqvT teqstis mosmena-gaazrebisa da logikuri msjelobis elementaruli
unarebi.
gakveTilis msvleloba
organizebis formebi: saerTo saklaso, individualuri, wyviluri, jgufuri.
aqtivoba 1. msjeloba xelovnebis Zalaze (kiTxva-pasuxi)
maswavlebeli gakveTils iwyebs kiTxviT:
– xelovnebis romel dargs icnobT?
moswavleebi CamoTvlian. maswavlebeli Seavsebs maT CamonaTvals.
maswavlebeli ekiTxeba:
– Tqveni azriT, ra Zala aqvs xelovnebas? ra zemoqmedeba mouxdenia Tqvenze musikas, naxats,
nawarmoebs, speqtakls, films?
Semdeg gadadis gakveTilis Temaze da moswavleebs uxsnis, rom isini Seiswavlian xalxur
48
zRapar „meCongures“. imsjeleben zRapris maxasiaTeblebze, gaixseneben sxva saintereso zRa-
prebs.
aqtivoba 2. zRapris maxasiaTeblebis gaxseneba
maswavlebeli moswavleebs sTxovs, gaixsenon, ra ician zRaparze da rogor esmiT sityva
„xalxuri“. maswavlebeli gamoaTqmevinebs azrs ramdenime moswavles, bolos ajamebs da avsebs
maT mosazrebebs.
aqtivoba 3. msjeloba saTauris Taobaze (kiTxva-pasuxi)
maswavlebeli ekiTxeba moswavleebs, rogor esmiT sityva `meCongure~? ra kavSiri aqvs saTaurs
xelovnebasTan? unaxavT Tu ara Conguri?
aqtivoba 4. leqsikaze muSaoba
maswavlebeli dafaze Camowers Semdeg sityvebs: ukvdaveba, vaSlis xe, mzeTunaxavi, xeli
sTxova, gveleSapi.
moswavleebs sTxovs, wyvilebad imsjelon da ganmarton es sityvebi; gamoTqvan varaudi, maTi
azriT, raze iqneba teqsti.
aqtivoba 5. teqstis wakiTxva gagrZelebiT
moswavleTa msjelobis Semdeg maswavlebeli intonaciis dacviT, abzac-abzac akiTxebs teqsts
moswavleebs. abzacis wakiTxvis mere ganmartaven sityvebs, svams kiTxvebs konkretul frazebze
(mag.: mzes ecileboda, Citic ver gadafrindeboda, gulsaklavi simRera...).
aqtivoba 6. wakiTxulis gageba-gaazreba (kiTxva-pasuxi)
kiTxvis dasrulebis Semdeg svams SekiTxvebs imis gasarkvevad, gaiges Tu ara moswavleebma
teqsti. mag.: ratom ver bedavda meCongure xelmwifesTan misvlas?
gamarTlda Tu ara maTi varaudi teqstis Sinaarsis Sesaxeb?
aqtivoba 7. paralelebi
maswavlebeli yofs moswavleebs mcire jgufebad da sTxovs, Seasrulon saxelmZRvaneloSi
mocemuli me-4 davaleba: gaixsenon sxva zRaprebi, romlebSic romelime personaJi rTuli dava-
lebis Sesasruleblad midis. gamarjvebulia is jgufi, romelic yvelaze met zRapars gaixsenebs.
aqtivoba 8. prezentacia
gamarjvebuli jgufi CamoTvlis zRaprebs, danarCenebi ki asaxeleben im nawarmoebebs, rom-
lebic gamomsvlelebs gamorCaT.
aqtivoba 9. varaudebis gamoTqma
maswavlebeli ekiTxeba moswavleebs, maTi azriT, rogor gagrZeldeba nawarmoebi? sTxovs,
daasabuTon TavianTi mosazreba.
aqtivoba10. Sejameba
gakveTilis dasasruls ekiTxeba, ra iyo maTTvis mniSvnelovani, ra gaakeTes yvelaze kargad
da ra gauZneldaT.
49
saSinao davaleba
maswavlebeli moswavleebs saSinao davalebad aZlevs saxelmZRvaneloSi mocemul meore
savarjiSos (mosw. wigni, gv. 9).
Sefaseba
moswavle Sefasdeba imis mixedviT, Tu ramdenad SeuZlia azris naTlad da logikurad Ca mo-
yalibeba, teqstis Sinaarsis gageba-gaazreba, dasabuTebuli msjeloba.
50
meCongure (meore Tavi)
misaRwevi miznebi da mosalodneli Sedegebi
moswavlem SeZlos teqstis damoukideblad wakiTxva da gaazreba, msjeloba personaJis gance-
bis, Tvisebebis Sesaxeb, mTavari saTqmelis gamokveTa, mis irgvliv dasabuTebuli msjeloba.
Sesabamisoba erovnul saswavlo gegmasTan
qarT.dawy.(I).7. moswavlem unda SeZlos standartiT gansazRvruli sxvadasxva tipis teqstebis
wakiTxva da gageba-gaazreba; teqstSi verbaluri da araverbaluri formiT mowodebuli infor-
maciis (mag., ilustraciisa da teqstis) urTierTdakavSireba.
yy amoicnobs nawarmoebis Temas, dedaazrs (mTavar ideas);
yy gamoyofs teqstis mTavar sakiTxs, calkeuli monakveTis arsebiT informacias;
yy akvirdeba personaJTa qcevas, moqmedebas, Tvisebebs da dakvirvebis safuZvelze gamoaqvs
saTanado daskvna maTi azrebis, ganzraxvebis, gancdebis Sesaxeb;
qarT.dawy.(I).9. moswavlem unda SeZlos wakiTxuli teqstis mimarT piradi damokidebulebis
gamoxatva da misi axsna; teqstis Temis da/an masSi ganxiluli konkretuli sakiTxebis Sefaseba.
yy sakuTari Sexedulebis/Sefasebis dasasabuTeblad iyenebs Sesabamis adgilebs wakiTxuli
teqstidan an magaliTebs piradi gamocdilebidan.
qarT.dawy.(I).11. moswavlem unda SeZlos standartiT gansazRvruli sxvadasxva tipis teqstebis
leqsikur da semantikur mxareze, enobriv formebze dakvirveba.
yy damoukideblad poulobs teqstSi sityvebsa da gamoTqmebs, romlebsac avtori iyenebs
personaJebis, faqtebisa da movlenebis aRsawerad;
winare codna
moswavleebs SeuZliaT teqstis mosmena da Sinaarsis gageba-gaazreba.
gakveTilis msvleloba
organizebis formebi: saerTo saklaso, wyviluri, individualuri.
aqtivoba 1. saSinao davalebis gamokiTxva
maswavlebeli gakveTilis Temisa da miznis gacnobis Semdeg iwyebs davalebis gamokiTxvas,
ekiTxeba moswavleebs, rame xom ar iyo gaugebari, Seaxsenebs, Sinaarsis moyolisas raze unda
gaamaxvilon yuradReba, konkretulad: Tanmimdevruloba, leqsika, intonacia...
aqtivoba 2. teqstis wakiTxva Cumi kiTxvis strategis gamoyenebiT
maswavlebeli sTxovs moswavleebs, yuradRebiT waikiTxon teqsti da moniSnon:
a) bundovani monakveTebi;
b) mniSvnelovani frazebi;
51
frazebis ganmartebis Semdeg, imis dasadgenad, Tu ramdenad gaiges wakiTxulis Sinaarsi mos-
wavleebma, maswavlebeli svams SekiTxvebs saxelmZRvanelodan.
aqtivoba 3. personaJebi
maswavlebeli sTxovs moswavleebs, wyvilebad imuSaon da amoiweron zedsarTavi saxelebi,
romlebic miemarTeba meConguresa Tu gvelveSaps:
meCongure gvelveSapi
aqtivoba 4. prezentacia
ramdenime wyvili waradgens namuSevrebs da avsebes erT saerTo cxrils – erTad msjeloben
imis Sesaxeb, ZiriTadad ra Tvisebebzea gamaxvilebuli yuradReba.
aqtivoba 5. mTavari saTqmeli (jgufuri samuSao)
maswavlebeli sTxovs moswavleebs, gaamaxvilon yuradReba sakiTxebze, ram gaamarjvebina
meCongures da ram Secvala gvelveSapi, imsjelon Temaze – xelovnebis Zala.
ramdenime wyvili akeTebs prezentacias, danarCenebi avseben.
aqtivoba 6. Sejameba
maswavlebeli sTxovs moswavleebs, ramdenime sityviT isaubron gakveTilis Sesaxeb – ra
moewonaT, ra ar moewonaT.
saSinao davaleba
maswavlebeli moswavleebs sTxovs, gaixsenon ramdenime nawarmoebi an filmi, romlebSic
boroti xdeba keTili (magaliTad, „mzeTunaxavi da urCxuli“). Semdeg aZlevs saSinao davalebas:
imsjelon werilobiT, ra exmareba borots, gaxdes keTili.
an maswavlebels SeuZlia, provocirebis mizniT, Tavad uCvenos filmis (an animaciis) nawyveti
an sruli versia da moswavleebs am sakiTxze gakveTilze msjelobis saSualeba misces.
Sefaseba
moswavleebi Sefasdebian imis mixedviT, SeuZliaT Tu ara wakiTxulis gageba-gaazreba,
dasabuTebuli msjeloba da sakuTari STabeWdilebis naTlad gamoxatva.
52
gramatika – qarTuli anbani da asoTa saxelebi
misaRwevi miznebi da mosalodneli Sedegebi
moswavlem SeZlos teqstis gaazreba da mniSvnelovani informaciis amokreba.
Sesabamisoba erovnul saswavlo gegmasTan
qarT.dawy.(I).7. moswavlem unda SeZlos standartiT gansazRvruli sxvadasxva tipis teqstebis
wakiTxva da gageba-gaazreba; teqstSi verbaluri da araverbaluri formiT mowodebuli infor-
maciis (mag., ilustraciisa da teqstis) urTierTdakavSireba.
yy gamoyofs teqstis mTavar sakiTxs, calkeuli monakveTis arsebiT informacias;
yy moiZiebs konkretul informacias (mag., movlenaTa, moqmedebaTa drosa da adgils);
yy ajgufebs informacias konkretuli niSniT (msgavseba-gansxvavebis, mzardi-klebadi
xarisxisa da a.S. mixedviT);
winare codna
moswavleebma ician qarTuli anbani, xmovani da Tanxmovani, SeuZliaT teqstidan informaciis
amokreba, ician grafikul maorganizebelze muSaoba.
resursebi
piqtogramebis, ieroglifebis, anbanuri damwerlobis sxvadasxva nimuSebi
gakveTilis msvleloba
organizebis formebi: saerTo saklaso, wyviluri, individualuri.
aqtivoba 1. motivacia
interesis aRZvris mizniT, maswavlebeli moswavleebs uCvenebs sxvadasxva saxis damwerlo-
bis nimuSebs: piqtogramebs, ieroglifebs, anbanuri damwerlobis sxvadasxva gamosaxulebebs
da ekiTxeba, ra gansxvavebaa maT Soris. Tu moswavleebi ver upasuxeben zustad, maswavlebeli
uxsnis, rom yvela maTgani damwerlobis nimuSia, Tumca anbanuri aRniSnavs mxolod TiToeul
bgeras da, Sesabamisad, bevrad ufro martivia misi saSualebiT azris gamoxatva. im enebSi, rom-
lebsac anbani ar aqvT, azris naTlad da gasagebad gadmosacemad aTasobiT piqtogramaa saWiro.
anbanur damwerlobas ki amisaTvis sul 2-3 aTeuli aso-niSani sWirdeba.
aqtivoba 2. winare codnis gaaqtiureba
winare codnis gasaaqtiureblad, maswavlebeli iyenebs saxelmZRvaneloSi mocemul kiTxvebs:
1. ramdeni asoa qarTul anbanSi?
2. ramdeni xmovania qarTul anbanSi? ramdeni Tanxmovania?
3. SenTvis nacnobi ucxo enis anbanSi ramdeni asoa? ramdeni xmovania da ramdeni Tanxmovani?
4. ra aso mosdevs qarTul anbanSi R-s? x-s?
5. romelia qarTuli anbanis bolo aso?
53
6. romel adgilzea qarTul anbanSi bolo xmovani?
aqtivoba 3. qarTuli anbani, grafikuli maorganizeblis Sevseba
maswavlebeli dafaze xazavs cxrils, romelsac moswavleebi gadaitanen rveulSi da wyvilebad
Seavseben pirvel or svets (ra ician qarTul anbanze da ra undaT, icodnen):
vici minda vicode gavige
aqtivobis dasrulebis Semdeg ramdenime wyvili akeTebs prezentacias, danarCenebi avseben.
aqtivoba 4. teqstis wakiTxva-gaazreba (wyvilebSi muSaoba)
maswavlebeli imave wyvilebs urigebs furcelze winaswar gamzadebul teqsts (an ugzavnis
bukebSi) da sTxovs, maTTvis mniSvnelovani informaciiT Seavson mesame grafa:
msoflioSi arsebobs 14 ZiriTadi damwerloba. esenia: qarTuli, laTinuri, berZnuli, kiril-
ica, somxuri, arabuli, ebrauli, siriuli, eTiopiuri, iaponuri, koreuli, Cinuri, induri,
monRoluri.
meTerTmete saukunis qarTveli istorikosis, leonti mrovelis cnobiT, qarTuli anbani Zv.
w. mesame saukuneSi Seqmna qarTlis pirvelma mefem, farnavazma.
qarTuli damwerlobis sami saxe arsebobs: asomTavruli, nusxuri da mxedruli. pirveli
qarTuli warwerebi SemorCenilia palestinisa da bolnisis sionis monastrebSi da isini mexuTe
saukuniT TariRdeba. mas Semdeg didi dro gavida, magram qarTul anbans araTu momxibvleloba
ar daukargavs, aramed msoflioSi erT-erT yvelaze lamaz damwerlobad aRiares ucxoelebma.
aqtivoba 5. prezentacia
maswavlebeli ekiTxeba moswavleebs, ra informacia gadaitanes cxrilSi da gaeca Tu ara pasuxi
maT kiTxvebs (kiTxvebSi igulisxmeba is sakiTxebi, romlebic maT aqvT moniSnuli svetSi „minda
vicode“). Tu romelime sakiTxi darCa, amaze Tavad gascems maswavlebeli pasuxs, an miuTiTebs
Sesabamis wyaros, an moamzadebs masalas Semdegi gakveTilisTvis.
saSinao davaleba
maswavlebeli moswavleebs aZlevs saSinao davalebad saxelmZRvaneloSi mocemul me-7-13
savarjiSoebs.
Sefaseba
moswavleebi Sefasdebian imis mixedviT, ramdenad SeZles winare codnis gamovlena, teqstidan
informaciis amokreba, wyvilebad muSaoba.
54
salamuras Tavgadasavali (1. ufliswulis ucnauri sizmari)
misaRwevi miznebi da mosalodneli Sedegebi
moswavlem SeZlos intonaciis dacviT teqstis wakiTxva, mosmena, gageba -gaazreba, perso-
naJis daxasiaTeba.
Sesabamisoba erovnul saswavlo gegmasTan
qarT.dawy.(I).6. moswavlem unda SeZlos gawafulad kiTxva.
yy gabmulad (Seferxebebis gareSe), saTanado tempiTa da Sesabamisi intonaciiT xmamaRla
kiTxulobs nacnob da ucnob teqstebs/teqstebis monakveTebs;
qarT.dawy.(I).2. moswavlem unda SeZlos standartiT gansazRvruli sxvadasxva tipis teqstebis
mosmena, gageba-gaazreba da gadmocema.
yy amoicnobs teqstSi mocemul konkretul informacias;
yy msjelobs mxatvrul nawarmoebSi asaxul ambavsa da personaJebze;
qarT.dawy.(I).12. moswavlem unda SeZlos kiTxvis nacnobi strategiebis gamoyeneba miznis
Sesabamisad.
yy ilustraciebze, saTaurze dayrdnobiT gamoTqvams varauds teqstis Sinaarsis Sesaxeb.
winare codna
moswavleebs aqvT teqstis mosmenisa da Sinaarsis gaazrebis elementaruli unarebi.
resursebi
formati, markerebi
gakveTilis msvleloba
organizebis formebi: saerTo saklaso, jgufuri, individualuri.
aqtivoba 1. Temisa da miznis gacnoba
maswavlebeli acnobs moswavleebs gakveTilis Temasa da mizans, yuradRebas amaxvilebs imaze,
rom salamuras Tavgadasavali aris Zalian saintereso zRapari, romlis mixedviTac dadgmulia
ramdenime speqtakli, gadaRebulia animaciuri filmi da rom isini Seiswavlian ramdenime nawyvets
„salamuras Tavgadasavlidan“.
aqtivoba 2. saTaurisa da ilustraciis gaazreba
maswavlebeli sTxovs moswavleebs:
1. daakvirdnen teqstis saTaurs da imsjelon, ra informacias iZleva saTauri personaJze;
2. daakvirdnen ilustracias da imsjelon personaJze, aris Tu ara is, maTi azriT, salamura.
pasuxi daasabuTon.
aqtivoba 3. teqstis wakiTxva, leqsikaze muSaoba
maswavlebeli dafaze wers an akravs winaswar gamzadebul formatze Camoweril sityvebs,
55
uxsnis moswavleebs, rom es sityvebi amowera teqstidan da sTxovs, imsjelon, rogor esmiT maTi
mniSvneloba, gaixsenon winadadebebi, teqstebi, romlebSic SexvedriaT es sityvebi, moifiqron
sinonimebi. moswavleebi muSaoben wyvilebad da gamoTqvamen varaudebs.maswavlebeli akiTxebs
ramdenime wyvils; Secomebis SemTxvevaSi, sTavazobs swor variants.
ufliswuli
qondriskaci
sasTumali
cicinaTela
mooWvili
Tvalebi daWyita
aqtivoba 4. teqstis wakiTxva, gagrZelebiT kiTxvis meTodis gamoyenebiT
maswavlebeli yofs teqsts oTx nawilad:
1. „erTxel qondriskacebis ulamazesi qveynis... – ...imas xedavda ZilSi ufliswuli“.
2. „qondaruxi TiTqmis ZilSi gaizarda... – ...zRapari uambo“.
3. „ufliswuls marTlac daesizmra... – ...mooWvili gegonebodaT“.
4. „roca qondaruxs gaeRviZa...“ – bolomde.
pirvel nawils kiTxulobs TviTon, intonaciis dacviT, Semdeg ki akiTxebs xmamaRla im mos-
wavleebs, romelebic gamarTulad kiTxuloben, TiToeuli monakveTis wakiTxvis Semdeg svams
kiTxvebs imis gasagebad, ramdenad kargad gaiges moswavleebma teqsti. SeuZlia gamoiyenos
kiTxvebi saxelmZRvanelodan.
aqtivoba 5. personaJis daxasiaTeba.
moswavleebi avseben personaJis rukas, romelic moamzada maswavlebelma – asaxeleben sam an
met Tvisebas da amyareben mas magaliTebiT teqstidan.
qonda-
ruxi
56
aqtivoba 6. Sejameba
maswavlebeli sTxovs moswavleebs, daasaxelon, yvelaze saxaliso da yvelaze mosawyeni
aqtivoba gakveTilidan, daasabuTon sakuTari arCevani.
saSinao davaleba
maswavlebeli moswavleebs saxelmZRvanelodan aZlevs davalebad savarjiSos „dawere da
daxate“ (mosw. wigni, gv. 16).
Sefaseba
moswavleebi Sefasdebian imis mixedviT, ramdenad SeZles teqstis gageba-gaazreba; kiTxvebze
logikuri pasuxis gacema, personaJis Tvisebebisa da Sesabamisi argumentebis dasaxeleba.
57
salamuras Tavgadasavali (2. salamura da zarmaci Wiamaiebi)
misaRwevi miznebi da mosalodneli Sedegebi
moswavlem SeZlos teqstis damoukideblad wakiTxva-gaazreba, logikuri kiTxvebis dasma
da Sesabamisi pasuxebis gacema.
Sesabamisoba erovnul saswavlo gegmasTan
qarT.dawy.(I).7. moswavlem unda SeZlos standartiT gansazRvruli sxvadasxva tipis teqstebis
wakiTxva da gageba-gaazreba;
yy gamoyofs teqstis mTavar sakiTxs, calkeuli monakveTis arsebiT informacias;
yy moiZiebs konkretul informacias (mag., movlenaTa, moqmedebaTa drosa da adgils);
qarT.dawy.(I).12. moswavlem unda SeZlos kiTxvis nacnobi strategiebis gamoyeneba miznis
Sesabamisad.
yy amoicnobs ucnobi sityvebis/gamoTqmebis mniSvnelobas nacnobi elementebis (ilustra-
ciebis, nacnobi fuZis, konteqstisa da sxv.) daxmarebiT;
yy teqstis ukeT gaazrebis mizniT svams kiTxvebs wakiTxulis Sesaxeb;
yy dasmul kiTxvebze pasuxis gacemis Semdeg azustebs, ramdenad darwmunebulia pasuxis
sisworeSi („darwmunebuli var“, „TiTqmis darwmunebuli var“, „ara var darwmunebuli“);
yy ubrundeba teqstis Sesabamis/saTanado monakveTs im sakiTxebis dasazusteblad, romleb-
Sic ar aris darwmunebuli;
winare codna
ician `salamuras Tavgadasavlis~ pirveli Tavi, SeuZliaT damoukideblad teqstis wakiTxva
da mis Sesaxeb kiTxvebis dasma.
gakveTilis msvleloba
organizebis formebi: saerTo saklaso, individualuri, wyviluri.
aqtivoba 1. saSinao davalebis gamokiTxva
maswavlebeli Temisa da miznis gacnobis Semdeg gamoikiTxavs saSinao davalebas, ramdenime
moswavle waradgens Tavis namuSevars, maswavlebeli akeTebs komentars Sefasebis kriteriumebis
gaTvaliswinebiT.
aqtivoba 2. winare codnis gaaqtiureba, kiTxva-pasuxi (saerTo saklaso samUuSao)
maswavlebeli sTxovs moswavlebs, gaixsenon, ra isaubres wina gakveTilze salamuras Sesaxeb
(saTaurze msjelobis dros), ra ician Wiamaiebze, unaxavT Tu ara isini...
aqtivoba 3. teqstis wakiTxva
maswavlebeli yofs teqsts xuT nebismier nawilad, moswavleebs anawilebs jgufebad an
wyvilebad da unawilebs rolebs, sTxovs, jer individualurad waikiTxon teqsti, Semdeg erTma
monawilem dasvas leqsikuri kiTxvebi, meorem – Sinaarsobrivi. jgufis SemTxvevaSi, ori svams
58
kiTxvas da ori pasuxobs), Semdeg gaucvalon erTmaneTs kiTxvebi da SeZlebisdagvarad gascen
pasuxebi. ase amuSaveben xuTive monakveTs, yoveli monakveTis wakiTxvis Semdeg maswavlebeli
akeTebinebs prezentacias erT jgufs, danarCenebi avseben mas.
aqtivoba 4.
teqstis wakiTxvis Semdeg maswavlebeli sTxovs moswavleebs, werilobiT Seasrulon me-9
savarjiSo.
aqtivoba 5. prezentaciebi
maswavlebeli ramdenime moswavles sTxovs, klasSi xmamaRla waikiTxon Sesrulebuli davaleba
(savrjiSo 9).
aqtivoba 6. Sejameba
maswavlebeli bavSvebs sTxovs, daasaxelon erTi yvelaze mniSvnelovani ram, rac daamaxsovr-
daT gakveTilidan.
saSinao davaleba
moswavleebs maswavlebeli saSinao davalebad aZlevs saxelmZRvaneloSi mocemul weriT
savarjiSos (personaJis daxasiaTeba miTiTebebis mixedviT. mosw. wigni, gv. 18).
Sefaseba
moswavleebi Sefasdebian imis mixedviT, ramdenad SeZles teqstis gageba-gaazreba, Sesabamisi
kiTxvebis dasma da pasuxis gacema.
59
salamuras Tavgadasavali (3. grigali. Sexvedra tyis piras)
misaRwevi miznebi da mosalodneli Sedegebi
moswavlem SeZlos teqstis damoukideblad wakiTxva-gaazreba; ZiriTadi azris gamotana;
ganuviTardes leqsikaze muSaobis unar-Cveva.
Sesabamisoba erovnul saswavlo gegmasTan
qarT.dawy.(I).4. moswavlem unda SeZlos nacnobi leqsikisa da enobriv-sintaqsuri kon-
struqciebis saTanadod gamoyeneba; marTlmetyvelebisa da sametyvelo etiketis sabaziso
normebis dacva.
yy metyvelebs mkafiod da garkveviT;
yy iyenebs intonacias sasveni niSnebis funqciiT.
qarT.dawy.(I).7. moswavlem unda SeZlos standartiT gansazRvruli sxvadasxva tipis teqstebis
wakiTxva da gageba-gaazreba; teqstSi verbaluri da araverbaluri formiT mowodebuli infor-
maciis (mag., ilustraciisa da teqstis) urTierTdakavSireba.
yy amoicnobs nawarmoebis Temas, dedaazrs (mTavar ideas);
yy sakuTari sityvebiT gadmoscems teqstis mokle Sinaarss;
yy gamoyofs teqstis mTavar sakiTxs, calkeuli monakveTis arsebiT informacias;
qarT.dawy.(I).12. moswavlem unda SeZlos kiTxvis nacnobi strategiebis gamoyeneba miznis
Sesabamisad.
yy amoicnobs ucnobi sityvebis/gamoTqmebis mniSvnelobas nacnobi elementebis (ilustra-
ciebis, nacnobi fuZis, konteqstisa da sxv.) daxmarebiT;
winare codna
ician „salamuras Tavgadasavlis“ me-2 Tavi, kiTxvis sxvadasxva strategia.
gakveTilis msvleloba
organizebis formebi: saerTo saklaso, jgufuri.
aqtivoba 1. davalebis gamokiTxva
maswavlebeli Temisa da miznis gacnobis Semdeg gakveTils iwyebs saSinao davalebis gamok-
iTxviT, awyvilebs an ajgufebs moswavleebs da Seaxsenebs, rom maT unda Seafason Tanaklaselis
Txzuleba Semdegi miTiTebebis mixedviT:
xom ar gamorCa mas nawerSi miTiTebebidan rame;
ras daumatebdiT Txzulebas;
ra mogewonaT.
aqtivoba 2. teqstis wakiTxva-gaazreba
davalebis gamokiTxvis Semdeg maswavlebeli Seaxsenebs moswavleebs, rom salamuras Tavga-
60
dasavali grZeldeba, mas kidev bevri saintereso ambavi gadaxdeba Tavs...
maswavlebeli yofs moswavleebs jgufebad da uxsnis Semdegi aqtivobis instruqcias: maT
dau nawildebaT nawyvetebi teqstidan, gaunawildebaT rolebi da yoveli jgufi pasuxismgebeli
iqneba Tavis nawilze – TiToeuli unda Seecados, rac SeiZleba srulad da sainteresod auxsnas
monakveTi klaselebs.
teqsti unda danawildes logikurad dasrulebul monakveTebad (mag.: „meore dRes, is iyo
salamura... – ...aseTi ram ar dagvemarTeboda“; „gvian gamoidara... – ...roca WiamaiaebTan erTad
iZinebda da iRviZebda“; „tyis Tavze mTvare Semojda... – ...gogonas simReras Seuxmatkbila“.
„gogonam salamuris xma rom gaigona“... – bolomde).
maswavlebeli bavSvebs sTxovs, jgufSi gainawilon rolebi:
erTi mohyveba nawyvetis mokle Sinaarss;
meore imuSavebs leqsikaze, amowers da SeZlebisdagvarad axsnis bundovan an, maTi azriT,
saintereso sityvebs, frazebs;
mesame isaubrebs abzacis mTavar saTqmelze/moniSnavs abzacis sakvanZo frazebs.
aqtivoba 3. prezentaciebi
moswavleebi uxsnian erTmaneTs teqsts, jgufebs eZlevaT saSualeba, dausvan erTmaneTs
kiTxvebi.
maswavlebeli avsebs moswavleTa gamosvlebs.
aqtivoba 4. Sejameba
maswavlebeli sTxovs moswavleebs, daasaxelon, maTi azriT, romeli jgufis prezentacia
iyo ufro srulyofili da ratom; erToblivad ayalibeben, ra unda gaiTvaliswinon, roca
erTmaneTs uxsnian teqsts.
Sefaseba
moswavleebi Sefasdebian imis mixedviT, ramdenad SeZles teqstis damoukideblad wakiTx-
va-gaazreba. mniSvnelovani sakiTxebis gamoyofa, azris naTlad Camoyalibeba.
61
gramatika – mJReri da yru Tanxmovnebi
misaRwevi miznebi da mosalodneli Sedegebi
moswavleebma SeZlon mJReri da yru Tanxmovnebis garCeva, instruqciis mixedviT davalebis
Sesruleba.
Sesabamisoba erovnul saswavlo gegmasTan
qarT.dawy.(I).4. moswavlem unda SeZlos nacnobi leqsikisa da enobriv-sintaqsuri kon-
struqciebis saTanadod gamoyeneba; marTlmetyvelebisa da sametyvelo etiketis sabaziso
normebis dacva.
winare codna
moswavleebs SeuZliaT gamarTulad kiTxva, maswavleblis micemuli instruqciebis Sesruleba.
gakveTilis msvleloba
organizebis formebi: saerTo saklaso, wyviluri, individualuri.
aqtivoba 1. motivacia
maswavlebeli dafaze wers sityvebs: vambob, vakeTeb, Cumad, kargad, romlebsac xmamaRla
gamoaTqmevinebs moswavleebs. Semdeg sTxovs, calke warmoTqvan bgera b, mere – bgera f. da
ekiTxeba moswavleebs: romeli JRers ufro Zlierad, b Tu f? Semdeg sTxovs, calke warmoTqvan
bgera d, mere – bgera T. da ekiTxeba moswavleebs: romeli JRers ufro Zlierad, d Tu T?
aqtivoba 2. minileqcia – mJReri da yru Tanxmovnebi
maswavlebeli minileqciis saSualebiT uxsnis moswavleebs gansxvavebas mJRer da yru Tanx-
movnebs Soris, aqcents akeTebs imaze, rom zogi Tanxmovani ufro Zlierad JRers. maT mJReri
bgerebi ewodeba, zogi ki ufro yrud ismis da, Sesabamisad, yru Tanxmovnebs vuwodebT.
aqtivoba 3. xmovani da Tanxmovani bgerebis garCeva
maswavlebeli dafaze Camowers ramdenime mJRer da ramdenime yru Tanxmovans cal-calke
(mag.: b – f, d – T, g – q), da waakiTxebs ramdenime moswavles. sTxovs, daakvirdnen warmoTqmis
dros ra gansxvavebas xedaven maT Soris. savaraudod, moswavleebi ityvian, rom mJReri bgerebi
ufro Zlierad ismis, vidre yru.
maswavlebeli yuradRebas amaxvilebs imaze, rom, Tu mJRer bgerebs mkveTrad ar gamovTqvamT,
isini yru bgerebs daemsgavseba.
aqtivoba 4. masalis ganmtkiceba
maswavlebeli moswavleebs aZlevs nawyvetebs martivi teqstebidan (SeuZlia gamoiyenos
saxelmZRvanelo an buki) da sTxovs, gaxazon mJReri bgerebi da amoweron sityva, romelSic
62
yvelaze meti aseTi Tanxmovani SexvdebaT. aqtivobis dasrulebis Semdeg moswavleebi asaxeleben
TavianT moniSnul sityvebs.
aqtivoba 5. praqtikuli savarjiSo
maswavlebeli awyvilebs moswavleebs, urigebs furcelze daweril savarjiSos an ugzavnis
bukebSi; sTxovs, ipovon da moniSnon Secdomebi:
1. vfiqrof, dResve Sevasrulef megobris Txovnas.
2. karqi Svili dedis gulis vardiao.
3. koxtaT Cacmuli gogo skolaSi midis.
4. Zvel ambefs xSiraT ixseneben megobrebi.
Sejameba
maswavlebeli kiTxvebis mixedviT ajamebs gakveTils: ra gavigeT axali? rogor gavarCioT
erTmaneTisgan yru da mJReri Tanxmovani?
saSinao davaleba
maswavlebeli moswavleebs aZlevs saSinao davalebad saxelmZRvaneloSi mocemul savarjiSos
(mosw. wigni, gv. 25).
Sefaseba
moswavleebi Sefasdebian imis mixedviT, ramdenad SeZles mJReri da yru Tanxmovnebis garCeva,
instruqciis mixedviT davalebis Sesruleba, aqtiurad CarTva muSaobaSi.
63
patara Tixis gunda (mosasmeni teqsti)
misaRwevi miznebi da mosalodneli Sedegebi
moswavlem SeZlos teqstis Sinaarsis gageba-gaazreba, detalebze dakvirveba, verbaluri
informaciis araverbalurad gardaqmna, sakuTari Tu jgufis naSromis klasis winaSe naTlad,
warmodgena.
Sesabamisoba erovnul saswavlo gegmasTan
qarT.dawy.(I).2. moswavlem unda SeZlos standartiT gansazRvruli sxvadasxva tipis teqstebis
mosmena, gageba-gaazreba da gadmocema.
• amoicnobs teqstSi mocemul konkretul informacias;
• Tanamimdevrulobis dacviT gadmoscems teqstebis Sinaarss (vrclad da/an mokled);
• mihyveba mxatvruli nawarmoebis siuJetur xazs da Tanamimdevrulad gadmoscems faqtebsa
da movlenebs;
qarT.dawy.(I).4. moswavlem unda SeZlos nacnobi leqsikisa da enobriv-sintaqsuri kon-
struqciebis saTanadod gamoyeneba; marTlmetyvelebisa da sametyvelo etiketis sabaziso
normebis dacva.
• metyvelebs mkafiod da garkveviT;
• iyenebs intonacias sasveni niSnebis funqciiT.
qarT.dawy.I.8. moswavlem unda SeZlos mcire zomis mxatvruli teqstebis interpretireba ver-
baluri da araverbaluri gziT; verbaluri informaciis vizualurad gardaqmna da/an piriqiT.
• sabavSvo speqtaklisaTvis SearCevs (TviTon xatavs an moiZiebs) rolis Sesabamis vizualur
masalas (kostiums, niRabsa da sxv.);
winare codna
moswavleebs aqvT teqstis mosmena-gaazrebis, verbaluri informaciis araverbalurad gar-
daqmnis unarebi.
gakveTilis msvleloba
organizebis formebi: saerTo saklaso, individualuri, jgufuri.
aqtivoba 1. motivacia
maswavlebeli Temisa da miznis gacnobis Semdeg kiTxulobs moTxrobis – „patara Tixis gun-
da“ – saTaurs da Semdeg ekiTxeba moswavleebs:
– ra viciT Tixis Sesaxeb?
– ra SeiZleba gakeTdes Tixisgan?
moswavleTa pasuxebis Semdeg maswavlebeli proeqtoris (an bukebis) daxmarebiT uxsnis mos-
wavleebs Tixis gamoyenebis teqnologias da aCvenebs am masaliT damzadebul nivTebs.
64
aqtivoba 2. teqstis wakiTxva epizodebad
maswavlebeli teqsts kiTxulobs epizodebad:
1. „erTi Zveli koSkis... – ...imeds kargavda“.
2. „erT dRes... – ...oTaxi dawynarda“.
3. „patara Tixis gunda... – ...uimedod gamomSrali siRrmidan“.
4. „erT Rrubels... – ...rogoric Zvelad“.
5. „gaTenda... – ...mas saxeluric gauCnda“.
6. „ – deda, deda...“ – bolomde.
TiToeuli epizodis wakiTxvis Semdeg svams SekiTxvebs imis Sesamowmeblad, ramdenad gai-
ges bavSvebma teqstSi zedapirulad, eqspliciturad mocemuli informacia, Semdeg ki sTxovs,
daasaTauron epizodi da saTauris qveS individualurad Camoweron mniSvnelovani detalebi;
uxsnis, rom es gamoadgebaT Semdegi aqtivobis Sesasruleblad – ilustrirebisTvis.
aqtivoba 3. ra damamaxsovrda?
maswavlebeli moswavleebs yofs 6 jgufad, urigebs Sesabamis epizods, sTxovs, gamoiyenon
sakuTari Canawerebi, Seajeron da moamzadon monakveTi TxrobiT gadmosacemad. aqtivobis
dasasruls jgufebi warmoadgenen namuSevrebs.
aqtivoba 4. ilustrireba
maswavlebeli imave jgufebs urigebs saWiro resurss da TiToeul jgufs sTxovs, daxaton
an gamoZerwon Sesabamisi epizodi. davalebis Sesrulebisas yuradReba gaamaxvilon ara mxolod
epizodis aRweraze, aramed personaJisa Tu garemos vizualur mxareze.
aqtivoba 5. prezentacia
moswavleebi warmoadgenen namuSevrebs da prezentaciis dros afaseben erTmaneTs imis
mixedviT, ramdenad SeZles detalebis damaxsovreba da saintereso ilustraciis damzadeba.
aqtivoba 6. Sejameba
gakveTilis bolos moswavleebi msjeloben, romeli prezentacia iyo maTTvis yvelaze sain-
tereso, Tavad ramdenad kmayofilni iyvnen jgufurad muSaobis da ras gaiTvaliswineben moma-
valSi msgavsi aqtivobis ganxorcielebisas.
Sefaseba
yvela moswavle Sefasdeba imis mixedviT, ramdenad SeuZlia teqstis Sinaarsis gageba-gaaz-
reba, detalebis damaxsovreba, verbaluri informaciis araverbalurad gardaqmna, sakuTari
Tu jgufis naSromis klasis winaSe naTlad warmodgena.
65
xelovnebis sami dargi
misaRwevi miznebi da mosalodneli Sedegebi
moswavlem SeZlos nawarmoebis esTetikur mxareze dakvirveba da mis Sesaxeb msjeloba, sain-
formacio teqstis warsadgenad momzadeba. ganuviTardeba logikuri azrovnebisa da jgufuri
muSaobis unar-Cvevebi.
Sesabamisoba erovnul saswavlo gegmasTan
qarT.dawy.(I).7. moswavlem unda SeZlos standartiT gansazRvruli sxvadasxva tipis teqstebis
wakiTxva da gageba-gaazreba; teqstSi verbaluri da araverbaluri formiT mowodebuli infor-
maciis (mag., ilustraciisa da teqstis) urTierTdakavSireba.
yy gamoyofs teqstis mTavar sakiTxs, calkeuli monakveTis arsebiT informacias;
ქართ.დაწყ.(I).2. მოსწავლემ უნდა შეძლოს სტანდარტით განსაზღვრული სხვადასხვა ტიპის ტექსტების
მოსმენა, გაგება-გააზრება და გადმოცემა.
• გადმოსცემს არამხატვრული ტექსტების შინაარსს ლოგიკური ხაზის დაცვით;
ქართ.დაწყ.(I).3. მოსწავლემ უნდა შეძლოს პირადი დამოკიდებულების გამოხატვა ტექსტის თემის, მასში
განხილული საკითხების მიმართ; მხატვრული ნაწარმოების პერსონაჟ(ებ)ის, მისი/მათი ქცევის შეფასება და
საკუთარი თვალსაზრისის ახსნა.
• გამოხატავს საკუთარ ემოციებს/განცდებს და ცდილობს მათ ახსნას („გამიკვირდა იმიტომ, რომ...“,
„აღვშფოთდი იმიტომ, რომ...“).
qarT.dawy.(I).11. moswavlem unda SeZlos standartiT gansazRvruli sxvadasxva tipis teqstebis
leqsikur da semantikur mxareze, enobriv formebze dakvirveba.
yy mxatvrul teqstebSi akvirdeba mwerlis enas, leqsikur da semantikur mxares (sinonimebs,
antonimebs, frazeologizmebs da a.S.), zogierT mxatvrul xerxs (epiTets, Sedarebas).
winare codna
moswavleebs SeuZliaT teqstis damoukideblad wakiTxva da gaazreba, msjeloba nacnob
Temaze.
gakveTilis msvleloba
organizebis formebi: saerTo saklaso, wyviluri, individualuri.
aqtivoba 1. motivacia
motivaciis mizniT, maswavlebeli moswavleebs uCvenebs Semodgomis nebismier peizaJs da
sTxovs aRweron, ras xedaven naxatze da ra emocia uCndebaT. moswavleebis pasuxis Semdeg
ukiTxavs leqss Semodgomaze:
66
Semodgoma
ramodena venaxia,
an ramdeni yurZenia!
rTveli dadga, mosakrefad
gamosulan uTenia.
me venaxSi pirvelad var,
yvela Cumad makvirdeba,
jer arc krefa SemiZlia,
arc kalaTis akideba.
arc imaze vdardob, wleuls
mosavali rogoria,
Cem win mwife yurZniT savse
samnairi godoria.
erTSi – TeTri, erTSi – Savi,
erTSi kidev – qarvisferi...
xan erTs vylapav, xan meores,
lamis aris daviTveri.
patara var, gavizrdebi,
mova Cemi garjis jeric,
jer jagani momawodeT,
an akido amiWeriT.
rom yurZeni saxlis sxvenze
zamTarSiac ewyos blomad...
uxvma rTvelma, bevrma xilma
Semayvara Semodgoma.
grigol abaSiZe
maswavlebels, survilisamebr, SeuZlia sxva leqsi waukiTxos an nawyveti prozauli teqs-
tidan amave Temaze.
nawarmoebis wakiTxvisa da mosmenis Semdeg maswavlebeli bavSvebs sTxovs, isaubron, ris
Sesaxeb iyo teqsti, ra emocia aReZraT da a. S.
amis Semdeg maswavlebeli moswavleebs asmeninebs musikalur nawarmoebs amave Temaze, mag.,
vivaldis „weliwadis dronis“ an romelime sxvas (sasurvelia, maswavlebelma musikaluri vid-
eoklipi uCvenos, raTa aRqma ar gauWirdeT moswavleebs). rodesac musika dasruldeba, maswav-
lebeli isev sTxovs maT, isaubron musikiT aRZrul emociebsa da gancdebze.
67
aqtivoba 2. minileqcia – xelovnebis dargebi
maswavlebeli uxsnis, rom adamiani Tavisi bunebiT Semoqmedia: zogi sityvebSi aqcevs sakuTar
gancdas Tu azrs; zogi xatavs da ise gadmogvcems Tavis saTqmels; zogi ki musikas qmnis, musikis
enaze gvelaparakeba...
is, vinc Semoqmedebis niWiT gamorCeulia, xelovania.
mwerloba, musika da mxatvroba xelovnebis dargebia da yvela Taviseburad gamoxatavs emo-
cias.
aqtivoba 3. jgufuri muSaoba – teqstis wakiTxva-gaazreba
maswavlebeli moswavleebs yofs jgufebad da teqstidan („xelovnebis sami dargi“) unawilebs
davalebebs: poezia („poeziaSi riTma ... gavataro sicocxle Cemi“), saxviTi xelovneba („mxatv-
robaSi ... aRqmaSi gvexmareba“), musika („musikoss ... asakSi daukra“).
SeniSvna: jgufebad ganawilebisas, kargi iqneba, Tu maswavlebeli moswavleTa interesebs
gaiTvaliswinebs da gamoiyenebs. miscems maT saSualebas, teqstSi mocemuli informacia Seavson
sakuTari gamocdilebiT an sxva cnobebiT.
moswavleebma unda daamuSavon maTTvis micemuli davaleba da moamzadon warsadgenad.
aqtivoba 4. prezentacia
aqtivobis dasrulebis Semdeg moswavleebi atareben prezentaciebs. maswavlebeli da sxva
jgufis wevrebi afaseben gamomsvlelebs imis mixedviT, Tu ramdenad naTlad da gasagebad
Camoayalibes maT sakiTxi.
saSinao davaleba
maswavlebeli moswavleebs aZlevs saSinao davalebad, moiZion informacia sayvareli mwerlis,
kompozitoris an mxatvris da maTi erT-erTi nawarmoebis Sesaxeb da moamzadon klasis winaSe
warsadgenad; isaubron, maTi azriT, riTia is gamorCeuli.
Sefaseba
moswavleebi Sefasdebian imis mixedviT, ramdenad SeZles nawarmoebebis esTetikur mxareze
dakvirveba, wakiTxulis warsadgenad momzadeba.
68
patara Tixis gunda
erTi Zveli koSkis zeda sarTulze saxelosno moewyoT. es iyo meTu-
nis saxelosno sxvadasxva feris minanqriT savse kasrebiT, meTunis
dazgebiT, RumeliT da, raRa Tqma unda, TixiT. fanjris maxloblad
erTi didi, mZimesaxuraviani xis yuTi idga. iq Tixa inaxeboda. yuTis
Zirze, kuTxeSi, erTi patara Tixis gunda miyuJuliyo. mas bundovnad
axsovda, ukanasknelad rodis iyo adamianis xelSi. mas Semdeg didi dro
gasuliyo. mZime saxuravi yoveldRe ixsneboda. yuTSi xelebi
Zvrebodnen da swrafad amohqondaT iqidan Tixa. patara Tixis gundas
adamianebis mxiaruli xmebi Caesmoda, magram mas xels aravin hkidebda.
yvela Tavisi saqmiT iyo garTuli.
– neta Cemi jeri rodis dadgeba?! – fiqrobda Tixis gunda da Cabne le-
bul yuTSi gatarebuli yoveli dRis gasvlasTan erTad imeds kargavda.
erT dRes saxelosnoSi maswavlebelTan erTad bavSvebis didi jgufi
movida. yuTSi auareba xeli CaZvra. patara Tixis gunda sul bolos air-
Cies, magram yuTidan xom amoaRwia!
– Cemi jeric dadga! – gaifiqra man da sinaTleze gamosulma Tvalebi
uneblieT moWuta.
erTma biWma patara Tixis gunda meTunis dazgaze moaTavsa da dazga
mTeli ZaliT swrafad daatriala. `ra bednierebaa!~ – gaifiqra patara
Tixis gundam. dazga trialebda da trialebda. biWi TixisTvis formis
micemas cdilobda. patara Tixis gunda Relavda imis gamo, rom raRa-
cad unda qceuliyo. biWi TiTqos jamis gamoZerwvas cdilobda, magram
uecrad gadaifiqra da Tixisagan erTi ubralo burTi moagundava.
– droa, aqauroba gaasufTaoT, – Tqva maswavlebelma. saxelosno
bavSvebis xmebiT aivso. isini jagrisebiT asufTavebdnen, wmenddnen,
amSralebdnen da mtvers acilebdnen garSemo yvelafers.
biWma Tixis gunda iqve, fanjarasTan miagdo da gareT gavarda, Tavis
megobrebs rom dasweoda. cota xanSi saxelosno dacarielda. oTaxi
dawynarda.
patara Tixis gunda SiSma Seipyro. mas yuTis sineste moenatra da
Tan imasac mixvda, rom safrTxeSi Cavardniliyo.
– yvelaferi damTavrda, – gaifiqra sasowarkveTilma, – aq vijdebi
da gamovSrebi. bolos kldesaviT gavmagrdebi.
bavSvebs fanjara Ria darCenodaT, fanjridan civi haeri Semodioda.
sabralo Tixis gundas ganZreva ar SeeZlo da grZnobda, rogor Sreboda.
nel-nela dRis Suqma iklo, Ramis niavma daubera da gundac kldesaviT
gama gr da. ise gamagrda, rom fiqris Tavic aRar hqonda. uimedobam Seip-
y ro.
1
xe
lo
vn
eb
is
Za
la
69
sadRac, siRrmeSi, patara Tixis gundaSi wylis pawawina wveTi
CarCeniliyo da gunda am wveTis SenarCunebas cdilobda.
– wvima, – gaifiqra man.
– wyali, – amoikvnesa.
– miSveleT, – aRmoxda bolos uimedod gamomSrali siRrmidan.
erT Rrubels, romelic am dros caze micuravda, Zalian Seecoda
Tixis patara gunda. da uceb, ai, ra saocari ram moxda – fanjaraze
wvimis uzarmazari wveTebis kakunis xma gaisma da wveTebi patara Tixis
gundas daeca. mTel Rames gadauReblad wvimda da diliT gunda ise-
Tive rbili iyo, rogoric Zvelad.
gaTenda dila. saxelosnoSi viRacis xma gaisma.
– RmerTo Cemo, – es meTune qali iyo. is xSirad modioda xolme saxe-
losnoSi, – viRacas fanjara Ria dautovebia! yvelaferi unda gavwmin-
doT. Sen TixiT gaerTe, sanam me raime tilos vnaxav da aqaurobas mova-
sufTaveb, – uTxra man Tavis qaliSvils.
patara gogonam fanjris rafaze miyuJuli patara Tixis gunda
dainaxa.
– es Tixa namdvilad gamomadgeba, – Tqva man.
male gogonam Tixis gunda mozila da mas raRac forma misca. patara
Tixis gundas misi TiTebis Sexebaze araCveulebrivi SegrZneba daeufla.
gogona Tan muSaobda da Tan fiqrobda, ra gamoeZerwa. misi xelebi
mizandasaxulad moZraobdnen. patara Tixis gunda grZnobda, rom
gogona mas frTxilad exeboda da nel-nela mrgval, Tan CaRrmavebul
formas aZlevda. erTi-ori xelis daWera da mas saxeluric gauCnda.
– deda, deda! – daiZaxa gogonam, – naxe, finjani gavakeTe.
– ra mSvenieria! – Seaqo dedam, – Taroze dadgi da RumelSi ga movwvav.
Semdeg SegiZlia, moWiqo, ra feradac ginda.
male patara finjani mzad iyo axal saxlSi gadasasvlelad.
axla is samzareuloSi, Taroze cxovrobs sxva finjnebTan, lam-
baqebTan da tolCebTan erTad. isini erTmaneTisagan Zlier gansxvav-
debian. patara finjani gansakuTrebiT lamazia.
– sauzme mzadaa, – ambobs xolme deda, magidaze axal finjans dgams
da cxeli SokoladiT avsebs.
patara gogonas finjani frTxilad uWiravs. ra bednieria finjani,
rodesac Tavisi axali moyvanilobis natif xazebs grZnobs, ra kargad
asrulebs Tavis movaleobas!
patara finjani amayad dgas Taroze da fiqrobs: `rogorc iqna,
raRaca var~.
diana engeli
Targmna Tamar oTxmezurma
1x
el
ov
ne
bi
s Z
al
a
70
Tavi 2 – Cemo kargo qveyanav
gramatika – simravlis aRmniSvneli sityvebi
misaRwevi miznebi da mosalodneli Sedegebi
moswavlem SeZlos swori gramatikuli da orTografiuli TvalsazrisiT formebis gamoyeneba;
sityvebis – bevri, yvela, ramdenime, zogierTi – marTebulad xmareba, zmnebTan sworad SeTanxmeba.
Sesabamisoba erovnul saswavlo gegmasTan
qarT.dawy.(I).4. მოსწავლემ უნდა შეძლოს ნაცნობი ლექსიკისა და ენობრივ-სინტაქსური კონსტრუქციების
სათანადოდ გამოყენება; მართლმეტყველებისა და სამეტყველო ეტიკეტის საბაზისო ნორმების დაცვა.
• სწორად უთანხმებს ზმნას არსებით სახელებსა და ნაცვალსახელებს პირისა და რიცხვის მიხედვით;
ქართ.დაწყ.(I).14. მოსწავლემ უნდა შეძლოს ნაცნობი ლექსიკის, ნასწავლი ენობრივ-სინტაქსური
კონსტრუქციებისა და სტრუქტურული ელემენტების მართებულად გამოყენება; კალიგრაფიისა და
მართლწერის საბაზისო ნორმების დაცვა.
• მართებულად ხმარობს სიტყვებს: თითოეული, ყველა, ზოგი (ზოგიერთი), რამდენიმე; და სწორად
უთანხმებს რიცხვში ზმნებს;
gakveTilis etapebi
aqtivoba 1. mosmena, metyveleba, wera
codnis Semowmeba, naswavlis gameoreba axali gramatikuli masalis aTvisebamde
axal gakveTils teqstis saTaurze yuradRebis gamaxvilebiT iwyebT.
gadaaSlevineT moswavleebs wignebi 44-e gverdze da sTxoveT, waikiTxon saTauri.
maswavlebeli: – dRes gramatikis gakveTili gvaqvs. ra aris Cveni gakveTilis Tema? (simravlis
aRmniSvneli sityvebi)
– modi, jer ganvlili masala gavixsenoT. arsebiTi saxeli Tqven ukve iswavleT. erTxel
kidev gavimeoroT, ra viciT mis Sesaxeb; gavixsenoT, romel sityvebs uwodes enaTmecnierebma
arsebiTi saxelebi.
Semdeg maswavlebeli dafaze wers winadadebebs da bavSvebs sTxovs, rveulebSi gadaiweron:
meomrebma gza ganagrZes.
iq Subebi da muzaradebi ewyo.
gamoiyeneT e. w. swrafi gamokiTxvis strategia, dausviT SekiTxvebi klass:
– am winadadebebSi romelia arsebiTi saxelebi? (meomrebma, gza, Subebi, muzaradebi)
71
– amaTgan romelia sulieri da romeli – usulo? (meomrebi – sulieri, gza, Subebi, muza-
radebi – usulo)
– ra kiTxva daesmis am arsebiT saxelebs? (pirvels – vin? danarCenebs – ra?)
– romel ricxvSia es arsebiTi saxelebi? (mravlobiTSi).
moswavleebi miiReben davalebas:
– gadaiyvaneT winadadebebi mxolobiT ricxvSi da rveulSi CawereT (meomarma gza ganagrZo.
iq Subi da muzaradi ewyo.).
– ra emateba mravlobiTSi arsebiT saxels? niSans qveS xazi gausviT (-eb).
– ramdeni sityvaa TiToeul winadadebaSi?
– ipoveT zmnebi da SemoxazeT.
aqtivoba 2. mosmena, kiTxva, metyveleba, wera
axali gramatikuli masalis gacnoba (simravlis aRmniSvneli sityvebi)
strategia – konkretul magaliTebze dakvirvebis Semdeg zogadi wesis Camoyalibeba.
maswavlebeli dafaze axal winadadebebs dawers:
mefem uamravi eklesia da monasteri aaSena.
tyeSi mravali nadiri budobda.
– aq romel ricxvSia arsebiTi saxelebi? (mxolobiTSi)
– SegiZliaT, am winadadebebis mixedviT miTxraT, zustad ramdeni eklesia aaSena mefem an
ramdeni nadiri budobda tyeSi?!
bavSvebi `aRmoaCenen~, rom es SeuZlebelia. Semdeg maswavlebeli sTxovs maT, Caixedon wignSi
da waikiTxon minaweri naxatebis qveS. TviTon ki dafaze dawers:
uricxvi meomari
auarebeli muzaradi
maswavlebeli:
– romeli sityvebi uZRvis win arsebiT saxelebs? (uricxvi, auarebeli)
– es simravlis aRmniSvneli sityvebia. ra SeniSneT, arsebiTi saxeli am sityvebTan mxolobiT
ricxvSia Tu mravlobiTSi? (mxolobiT ricxvSi)
– romeli wesi mogagondaT? (ricxviTi saxelis gverdiT arsebiTi saxeli yovelTvis mxolo-
biT ricxvSia)
– simravlis aRmniSvneli sityvebi swored ricxviT saxelebs miekuTvneba. ra kiTxva daesmis
am sityvebs? (ramdeni?)
– gavixsenoT da CamovweroT simravlis aRmniSvneli sityvebi.
maswavlebeli dafaze Camowers:
ramdeni? bevri, mravali, uamravi, uTvalavi, uricxvi, auarebeli, yvela.
72
sasurvelia, maswavlebelma jer moswavleebs misces dro am sityvebis gasaxseneblad.
aqtivoba 3. mosmena, kiTxva, metyveleba, wera
axali gramatikuli masalis aTviseba, daufleba (simravlis aRmniSvneli sityvebi)
sTxoveT moswavleebs, Caxedon wigns da yuradReba miaqcion gakveTilis Temas – simravlis
aRmniSvneli sityvebi. moswavleebi miiReben davalebas, moZebnon gakveTilSi is adgili, romelSic
CamoTvlilia simravlis aRmniSvneli sityvebi. Semdeg klasSive Sesruldeba pirveli savarjiSo.
maswavlebeli miuTiTebs dafaze Camoweril simravlis aRmniSvnel sityvebze da ambobs:
– am sityvebs arsebiTi saxelebi SevusabamoT. ra SeiZleba iyos bevri? (wigni biblioTekaSi,
saTamaSo daxlze ...)
– SeiZleba, rom mravali vTqvaT imave sagnebze? (SesaZlebelia)
– uricxvi? (albaT ara: imitom, rom wignebisa da saTamaSoebis daTvla mainc SesaZlebelia.
uricxvi ki SeiZleba iyos, magaliTad, kenWi. uricxvi kenWi zRvis piras...)
moswavleebs miecemaT individualuri davaleba, simravlis aRmniSvneli sityvebidan airCion
sami sityva da TavianT rveulebSi TiToeuls erTi arsebiTi saxeli Seusabamon.
– rogor sityvebs gavecaniT dRes?
– ra wesi viswavleT?
– ipoveT, weria Tu ara saxelmZRvaneloSi es wesi.
– Tvali gadaavleT gakveTils da miTxariT, kidev romeli sityvebi emorCileba am wess?
(ramdenime, zogi, zogierTi, cota, sxvadasxva)
aqtivoba 3. kiTxva, wera
axali gramatikuli masalis aTvisebis Semowmeba
dawereT dafaze winadadebebi SecdomebiT da sTxoveT moswavleebs, ipovon Secdoma, gaas-
woron da winadadebebi rveulSi sworad Caweron:
ramdenime winadadebebi Sevadgine.
ori megobari mestumrnen.
guSin yvela moswavleebma icodnen gakveTili.
mindorSi eklebi amovidnen.
– ra Secdomaa pirvel winadadebaSi, romeli wesia darRveuli?
– meore winadadebaSi romeli wesia darRveuli? ...
gakveTilis dasasruls CaaniSnineT moswavleebs wignSi mocemuli weriTi davaleba saxlSi
Sesasruleblad (savarjiSoebis nawilis darCenili ori savarjiSo – mosw. wigni, gv. 44).
Sefaseba
moswavle fasdeba imis mixedviT, ramdenad SeZlo arsebiTi saxelebisa da raodenobis aRm-
niSvneli sityvebis zmnebTan sworad SeTanxmeba.
73
mexuTe saukune da vaxtang gorgasali
mexuTe saukuneSi saqarTvelos samefo taxti daoblda, mefe gar-
daicvala. maSin taxtis memkvidre vaxtangi mxolod eqvsi wlisa iyo.
amitomac samefos marTva ufliswulis dedam – dedofalma itvir-
Ta. mtrebma isargebles saqarTvelos daoblebiT da aqeT-iqidan Se-
moseva daiwyes. aRmosavleTidan sparselebi awuxebdnen Cvens qve-
yanas, dasavleTidan – berZnebi, CrdiloeTidan – osebi.
ufliswulma vaxtangma Cinebuli aRzrda miiRo. samefo saqmeebs
mas jaris saukeTeso winamZRolni – saurmagi da juanSeri aswavlid-
nen. maTgan Seiswavla vaxtangma warsuli saqarTvelosi, samxedro
ostatoba da samefos gamgebloba. roca vaxtangi TxuTmeti wlisa
Sesrulda, igi iyo axovani, Wkviani da mcodne ymawvili. amitom
dedofalma aRar daayovna da samefo taxti Svils dauTmo.
avida Tu ara vaxtangi taxtze, maSinve Seudga mtrebis dasjas.
pirvelad gailaSqra osebis winaaRmdeg: Seyara didZali jari, arag-
vis xeobiT avida kavkasionis qedze da windaxvedrili osebis jari
sruliad daamarcxa. damarcxebulma osebma mefes patieba da zavi
sTxoves, mohgvares vaxtangs misi da, romelic maT tyved hyavdaT
wayvanili qarTlSi Semosevis dros. amasTan, didi jarimac gadai-
xades.
Semdeg vaxtangma gailaSqra berZnebis winaaRmdeg. amaT vaxtangis
pataraobis dros daipyres mTeli dasavleTi saqarTvelo da gamgeb-
lad daayenes qarTveli gubaZe, romelmac mefes uRalata da ber-
Znebis morCilebis qveS Sevida. vaxtangma daamarcxa gubaZe, gaaZeva*
samSoblodan da dasavleTi saqarTvelo kvlav SemoierTa. berZneb-
is xelmwifem – leonma – naxa ra Zliereba vaxtangisa, ara mxolod
Seurigda mas, aramed siZedac airCia: colad SerTo Tavisi asuli
elene.
metsaxeli gorgasali vaxtang mefes sparselebTan brZolis dros
uwodes. sparsul enaze `gorgasali~ mglisTavians niSnavs (gorg –
mgeli, sari – Tavi). vaxtangis muzaradze mgeli yofila gamosaxuli.
yvelaze dauviwyari saxsovari vaxtang gorgasalma Tbili sis
2C
em
o k
ar
go
qv
ey
an
av
74
dafuZnebiT dagvitova. is adgili, sadac axla Tbilisia, vaxtangis
mefobamde uRran tyes ekava. aq budobda mravali nadiri. gadmoce-
mis Tanaxmad, vaxtangi erTxel nadirobda aqa da gawvrTnili mimino
xoxobs daadevna. oriveni Caimalnen Rrma xevSi da aRar gamoCndnen.
maSin vaxtangi Tavisi amaliT Cavida am xevSi, naxa momdinare cxeli
nakaduli da Sig Cacvenili mimino da xoxobi. mefe mixvda im cxe-
li wylis margeblobas. gausinja am adgils mdebareoba da scno igi
moxerxebul adgilad cixe-qalaqisaTvis. vaxtangma brZana, gaeka-
faT tye, gaesworebinaT es adgili da saxlebis aSenebas Sesdgo-
modnen. ase daafuZna vaxtang gorgasalma axali qalaqi, romelsac
Tbilisi daarqva imis gamo, rom Tbili wylis piras idga. roca Tbi-
lisi gadidda da gamSvenierda, igi aRiarebul iqmna dedaqalaqad.
mcxeTis nacvlad samefo taxti TbilisSi gadmoitanes.
Cvenma mxne da dauRalavma mefem uamravi eklesia da monasteri
aaSena. is qarTvelTa swavla-ganaTlebazec zrunavda. yovel mo-
nasterTan, eklesiasTan marTavda skolas, sadac aswavlidnen
wera-kiTxvas, saRmrTo werils, saqarTvelos istoriasa da zog
ucxo enasac.
2
Ce
mo
ka
rg
o q
ve
ya
na
v
75
2C
em
o k
ar
go
qv
ey
an
av
didi mxneoba, dauRalavi Sroma da auarebeli xarji iyo saWiro
qalaqebisa da taZrebis asaSeneblad. yovelive amas sZlia vaxtangma
da Tavisi sikvdilis Semdeg saqarTvelo gaZlierebuli datova.
iakob gogebaSvili
upasuxe SekiTxvebs
1. ratom itvirTa dedofalma samefos marTva?
2. ra mohyva Sedegad mefis naadrevad gardacvalebas me-5
saukunis saqarTveloSi?
3. rogor aRzardes ufliswuli vaxtangi, ra Seaswavles
mas?
4. ra erqvaT taxtis memkvidris aRmzrdelebs?
5. ratom dasves taxtze vaxtangi Txutmeti wlis asakSi?
6. ra iyo vaxtang mefis pirveli warmateba?
7. rogor gamoisyides osebma TavianTi danaSauli?
8. vin iyo gubaZe da ra bedi ewia mas?
9. ra urTierToba damyarda vaxtangsa da saberZneTis me-
fes – leons Soris?
10. rodis uwodes vaxtang mefes gorgasali? ras aRniSnavs
es sityva?
11. rogor Seafasa avtorma vaxtangis mier Tbilisis daarse-
bis ambavi?
12. ra gavigeT qalaq mcxeTis Sesaxeb?
13. SearCie teqstidan monakveTi, romliTac daasabuTeb,
rom vaxtang gorgasali ganaTlebas did mniSvnelobas
aniWebda.
imsjele
14. CamoTvaleT vaxtang mefis warmatebebi da SeafaseT misi
moRvaweoba.
gramatika
15. vin Tu ra?
a) tyve a) daavadeba a) amala
b) xarji b) mteri b) mxneoba
76
2
Ce
mo
ka
rg
o q
ve
ya
na
v
* * *
qarTveli xalxi ixseniebs da adidebs im Tavis mefeebs, romel-
nic did Wkuasa da mamacobas iCendnen, mterze brwyinvaled imar-
jvebdnen, kacTmoyvareobiT iyvnen Semkulni, xalxze zrunavdnen
da ganaTlebas hfendnen xalxSi. aseTebi iyvnen: mefe farnaozi,
vaxtang gorgasali, daviT aRmaSenebeli, Tamar mefe, dimitri
Tavdadebuli, giorgi brwyinvale da erekle meore.
pirveli mefe saqarTvelosi farnaozia.
(zogierTi wyaro mas farnavazis saxeliT moixseniebs.)
farnaozis mama mcxeTis mamasaxlisi iyo. farnaozis bavSvobis
dros saqarTvelos Semoesia makedonelTa winamZRoli iazoni
didZali jariT. sZlia xangrZliv omSi qarTvel jars, moukla mas
winamZRoli, mcxeTis mamasaxlisi, da Cvens qveyanas kiserze mono-
bis uReli daadga.
mamasaxlisis daqvrivebul cols eSinoda iazonisa da amis gamo
gaecala qarTls, wavida CrdiloeTisaken da Tavi Seafara oseTSi,
Tan gaiyola patara farnaozic. osebma didi pativiT miiRes
oriveni da gulwrfeli zrunva aRmouCines.
roca farnaozi davaJkacda, misi deda sxva saxeliT Camovida
qarTlSi. aq farnaozi farulad Seudga samSoblos ganTavisuf-
lebis saqmes. xeli Zlier Seuwyo mas erTma garemoebam: nadirobis
dros farnaozma didZali ganZi ipova erT mivardnil gamoq-
vabulSi. am ganZis wyalobiT, man yvelaferi moamzada saomrad da
saSvelad moiwvia samegrelos mamasaxlisi quji da sxva kuTxeebis
mamasaxlisebi... SeerTebuli qarTvelTa jari SeebrZola make-
donelTa jars mcxeTis zeviT, muxranis mindvrebSi, saSinlad
daamarcxa da gaaZeva saqarTvelos aremaridan.
madlierma qarTvelebma farnaozi mTeli saqarTvelos mefed
gamoacxades. kargi mefe gamodga farnaozi. man Seqmna Zlieri
jari, dauniSna saukeTeso winamZRoli, ganaaxla yvela cixe, make-
donelTagan dangreuli. mcxeTas Semoartya maRali da ganieri
77
2C
em
o k
ar
go
qv
ey
an
av
galavani. ase rom, Cveni dedaqalaqis aReba mtrisagan TiTqmis
SeuZlebeli gaxda.
amasTan farnaozma xeluxlebeli datova TviTmmarTveloba
yoveli kuTxisa. mamasaxlisebi SeinarCunes samegrelom,
imereTma, guriam, kaxeTma da sxva mxareebma. mxolod maT winan-
deli ufleba Seumcira da Tavis TanaSemweebad gaixada.
damoukidebelma cxovrebam qarTveli xalxi fexze daayena,
welSi gamarTa. ganaTlebis wyurvilmac imata, qarTuli mwignob-
roba aRorZinda.
iakob gogebaSvili
* * *
aspinZas midis mefe erekle,
TaTarze mihyavs qarTlis laSqari...
gadaiares beber xerTvisTan,
saaTabagos mtveri aSales...
ukan datoves Zveli awyuri –
isic mravali brZolis momlevi...
bevri mteri gyavs, dido mefeo,
aravinaa Seni momrevi!
mze brwyinavs Seni laSqris marjvenas,
mze kelaptarobs imaT maxvilze...
sul gamarjvebiT, ZleviT, mxedrebo,
esmodes miwas Tqveni Zaxili;
Sen gagimarjos, xalxis laSqaro,
qarTlis xseneba rom ar waSale!..
gadaiares beber xerTvisTan,
saaTabagos mtveri aSales.
ana kalandaZe
78
Tavi 3 – bunebis suraTebi
weliwadis ori dro
misaRwevi miznebi da mosalodneli Sedegebi
moswavlem SeZlos wakiTxuli mxatvruli teqstis mimarT sakuTari damokidebulebis gamo-
xatva; teqstis esTetikuri Sefaseba.
Sesabamisoba erovnul saswavlo gegmasTan
qarT.dawy.(I).9. მოსწავლემ უნდა შეძლოს წაკითხული ტექსტის მიმართ პირადი დამოკიდებულების
გამოხატვა და მისი ახსნა; ტექსტის თემის და/ან მასში განხილული კონკრეტული საკითხების შეფასება.
• ავლენს მხატვრული ტექსტების ესთეტიკური და ეთიკური შეფასების სურვილს;
• მიუთითებს, რით დაინტერესდა/რა მოეწონა ტექსტში (ინფორმაცია, ამბავი, პერსონაჟის საქციელი,
ბუნების აღწერა, დიალოგები თუ სხვა);
gakveTilis etapebi
aqtivoba 1. mosmena, metyveleba
gakveTili daiwyeba galaktion tabiZis poeziis Sesaxeb saubriT; maswavlebeli sTxovs mos-
wavleebs, gaixsenon galaktionis leqsebi. mosalodnelia, rom bavSvebi gaixseneben IV klasSi
Seswavlil fragments – `mSobliuro Cemo miwav~, aseve, III klasSi naswavli leqsebis fragmentebs:
`gamarjoba, afxazeTo, Seni~ da `atyda quxili, gavarda mexi...“
didi yuradReba unda mieqces leqsis wakiTxvas, swor intonacias.
maswavleblis SekiTxvebi:
– ra aniWebs keTilxmovanebas galaktionis am leqsebs?
(striqonebSi marcvalTa Tanabari raodenoba, riTmebi).
– romeli riTma mogewonaT gansakuTrebiT?
(mosalodneli pasuxebi: naTel mxares / siankares, ZvelisZvelad / da saxelad, saxels vficav /
kvlav dagicav, xarxari / Cqar-Cqari da sxv.).
samive leqsis pirveli striqoni dafaze dawereT.
– ramdenmarcvliania pirveli leqsis striqonebi? meoris? mesamis? (8, 10, 10).
– Tqven mier dasaxelebul leqsebSi xatavs Tu ara poeti bunebis suraTebs? (a) naTeli zeca
pirvel leqsSi, b) afxazeTis aRwera, g) gawvimebis aRwera).
aqtivoba 2. mosmena, mxatvruli kiTxva
maswavlebeli:
– leqsebi, romelTac dRes gavecnobiT, weliwadis or dros aRwers. „ori dro“ am usaTauro
79
leqsebis pirobiTi saTauria. mousmineT da erTad ganvixiloT galaktionis orive leqsi.
waukiTxeT pirveli leqsi. kiTxvisas gaaZliereT maxvili saleqso striqonis meore marcvalze,
xolo striqonis bolo marcvalze odnav daadableT xma. sTxoveT bavSvebs, jer yvelam Cumad
waikiTxos igive leqsi; Semdeg ki, maTi survilis mixedviT, xmamaRla waakiTxeT or-sam moswav-
les. mosalodnelia, rom moswavleebi Seecdebian, maswavleblis msgavsad waikiTxon es leqsi da
siamovneba miiRon misi melodiis SegrZnebiT.
– daakvirdiT, am leqsis striqonebSi ramdeni marcvalia? (7) rogorc xedavT, galaktion
tabiZis poeziaSi, marcvalTa raodenobis mixedviT, didi mravalferovnebaa (8, 10, 7). poeti
erTmaneTisagan gansxvavebul melodiebs gvTavazobs.
– moniSneT, romeli sityvebi gariTma poetma? (romelime moswavles xmamaRla waakiTxeT.)
aqtivoba 3. wakiTxulis gaazreba
maswavleblis SekiTxvebi:
– ra aRwera am leqsSi galaktionma? (gazafxulis mosvla)
– rogor ganmartavT sityvas `dafnari~? xom ver gaixsenebdiT sxva sityvebsac, romelTac
msgavsi JReradoba aqvs? (moswavleebs SeasrulebineT pirveli savarjiSo: buCqnari, fiWvnari,
naZvnari, Txilnari, yvavilnari)
– ra aris `zefiri~? daixmareT saxelmZRvanelos leqsikoni da ganmarteT am leqsis bolo
striqoni (gazafxulis sio, niavi).
sasurvelia, moswavleebs gaacnobierebinoT mTlianad es semantikuri veli: sio, zefiri,
niavi, niav-qari, qari, qaraSoti, grigali...
– leqsis mixedviT, ra moxdeba, roca gazafxuli mova? – pasuxad SearCieT ori striqoni,
romlebic Tqven yvelaze metad mogewonaT (moswavleebs waakiTxeT arCevani).
– gaixseneT, rom saTauri nawarmoebis Temasa Tu ganwyobas mianiSnebs. Tqven rogor daasa-
TaurebdiT am leqss? SeurCieT mas orsityviani saTauri (mosalodneli variantebi: `gazafxulis
zefiri~, `feradi gazafxuli~, `gazafxulis surneli~, `modis gazafxuli~ da sxv. moswavleebs
sakuTari varianti xmamaRla waakiTxeT.)
– ganmarteT, ra ganasxvavebs erTmaneTisagan sityvebs – `suni~ da `surneli~?
– rogor gesmiT leqsSi aRniSnuli – mTis mwvervalisa da tyis piris `gacocxleba~? (naTeli
dReebi dadgeba da mTis mwvervali gamoCndeba; tyis piras yvavilebi amoyofs Tavs...)
aqtivoba 4. mosmena, mxatvruli kiTxva
jer Tqven waukiTxeT moswavleebs meore leqsi („celi kivis“). Semdeg or moswavles waakiTxeT.
– daakvirdiT, es leqsi ramdenmarcvliania? (8)
– aq romeli dro aRwera poetma? (Semodgoma)
– leqsi gazafxulze ufro swrafad ikiTxeba Tu leqsi Semodgomaze? (gazafxulze).
– rogor fiqrobT, ratom SeurCia poetma weliwadis am droebs sxvadasxvagvarad – swrafad da
SedarebiT nela, mdored sakiTxavi striqonebi? (gazafxuli TiTqos ufro uecaria, swrafia...)
– garda striqonSi marcvalTa Tanabari raodenobisa da riTmebisa, kidev ra aniWebs am leqss
keTilxmovanebas?! ipoveT leqsSi striqonebi, romelTa yvela sityvaSi erTi da igive Tanxmo-
vani meordeba! (a) Tivas Tibven mTibvelebi, b) male mova Semodgoma). auxseniT moswavleebs, rom
80
bgerebis ganzrax gameoreba erTgvari xerxia, romelsac poetebi leqsis keTilxmovanebisTvis
iyeneben.
aqtivoba 5. wakiTxulis gaazreba
maswavleblis SekiTxvebi:
– ipoveT saxelmZRvanelos leqsikonSi, rogor aris ganmartebuli `diba~ da ganmarteT
striqonebi: `dros ar uyvars didxans dgoma / da yvavilebs arTmevs dibas~ (weliwadis erT
dros meore cvlis, zafxuls Semodgoma mosdevs; gazafxul-zafxulSi aferadebul yvavilebs
Semodgomaze feri uxundeba).
– daakvirdiT, pirvel striqonSi poeti gasulierebis xerxs iyenebs; ra igulisxma man celisa
da velebis `kivilSi~? (velebs Sefenili mTibavebis mier Zlierad moqneuli celis xma; basri
celiT balaxis daundoblad Wris, mocelvis xma...).
– pirveli strofis romeli striqoniT daadasturebT, rom kargi dari dgas? (`ca lurjia
gumbaTiviT~)
– Tqveni azriT, ratom Seadara poetma ca taZris gumbaTs? (mosalodneli pasuxebi: radgan
kargi dari dgas, ca maRalia, TiTqos gumbaTiviT zemoT aris aweuli (aziduli); lurji ca
wmindaa, rogorc gumbaTi...)
– rogor fiqrobT, am leqsis romeli striqonia yvelaze metad sevdiani?
(`male mova Semodgoma / da yvelafers gadaTibavs~).
– ra ganasxvavebs am leqsisagan meore leqss? (pirvelSi buneba fers kargavs, balaxs eTxove-
ba, meoreSi ki, piriqiT: cocxldeba, feraddeba... es leqsi sevdiania, is ki – ufro xalisiani...)
gakveTilis dasasruls moswavleebi miiReben saSinao davalebas:
a) gverdi 46:
1. SeurCie leqss orsityviani saTauri;
2. gadaiwere leqsi.
b) leqsebis zepirad daswavla.
SeniSvna:
momdevno gakveTilze, davalebis Semowmebisa da leqsebis mosmenis Semdeg, maswavlebelma
unda isaubros e. w. jvaredini riTmis Sesaxeb (ixile gv. 48). Tavdapirvelad, sasurvelia, Tvi-
Ton moswavleebs aRmovaCeninoT am or leqss Soris msgavseba – oriveSi gariTmulia pirveli
striqoni mesamesTan, meore ki meoTxesTan. bavSvebma gakveTilzeve unda Seasrulon am masalis
Sesabamisi davalebac (gv. 48). saxlSi Sesasruleblad dagegmili davaleba ki moTavsebulia 51-e
gverdze (moswavleebma skolis biblioTekaSi unda SearCion leqsebis krebuli da moiZion leqsi,
romelSic poeti weliwadis romelime dros aRwers. sasurvelia, maswavlebelma Tu biblioTekis
TanamSromelma maT SesTavazos:
a) ana kalandaZis leqsebis krebuli (mosalodnelia, rom bavSvebi yuradRebas miaqceven Tavis
epigrafSi miTiTebul leqss `beTaniis gzaze~ da amoicnoben Semodgomis suraTs);
b) giorgi leoniZis leqsi `maisuri~ (`miyvars, yanaSi roca midixar~...) – leqsi gazafxulze.
maswavlebels saSualeba aqvs, Semdeg gakveTilze swored es leqsebi moasmeninos moswavleebs
audiodiskis daxmarebiT, an TviTon waukiTxos maswavleblis wignidan. aseve SesaZlebelia,
81
erTgvari gamocanis saxiT waukiTxos ana kalandaZis es leqsic da amoacnobinos, romel dros
gulisxmobs poeti:
`TeTri Tovlis qveS lamaz enZelas
sZinavs uTvalavs...
roca isini moiSoreben
Tovlis sudaras,
mec maSin moval SenTan, mTebSi,
Cemo lurjTvalav...~
(saTauri – `roca~)
Sefaseba:
moswavleebi Sefasdebian imis mixedviT, ramdenad SeZles sakuTari damokidebulebis gamo-
xatva, leqsis esTetikuri Sefaseba.
82
gramatika – arsebiTi saxelis bruneba
gakveTilis mizani da mosalodneli Sedegebi
moswavlem unda gaixsenos, rom arsebiTi saxeli daboloebas icvlis – ibrunvis.
Sesabamisoba erovnul saswavlo gegmasTan
qarT.dawy.(I).14. მოსწავლემ უნდა შეძლოს ნაცნობი ლექსიკის, ნასწავლი ენობრივ-სინტაქსური
კონსტრუქციებისა და სტრუქტურული ელემენტების მართებულად გამოყენება; კალიგრაფიისა და
მართლწერის საბაზისო ნორმების დაცვა.
• ავლენს სახელის ფორმაცვალების წესების ცოდნას (მაგ., სწორად არჩევს სახელის ბრუნვის ფორმებს
ზმნის სინტაქსური კონსტრუქციების მიხედვით) და სათანადოდ იყენებს მას;
• სათანადოდ იყენებს ნაცნობი გრამატიკული ფორმების მართლწერის წესებს წინადადების/ფრაზის
აგებისას.
strategia
sityvis formacvalebis aRqma winadadebis mTliani Sinaarsis daxmarebiT.
gakveTilis etapebi
aqtivoba 1. kiTxva, metyveleba
sTxoveT moswavleebs, gadaSalon wignebi 55-e gverdze da waikiTxon gakveTilSi mocemuli
pirveli sami winadadeba. roca moswavle winadadebas kiTxulobs, maswavlebeli mas dafaze wers:
arwivi yvela frinvelis mefed iTvleba.
arwivs sacxovreblad mTiani adgilebi uyvars.
arwivis xmiT gulgaxeTqili frinvelebi aqeT-iqiT ifantebian.
SearCieT erT-erTi moswavle da sTxoveT, samive winadadebaSi gaxazos arsebiTi saxeli –
arwivi.
– ra daemarTa am sityvas winadadebebSi Casmisas? (forma, daboloeba Seicvala.)
– winadadebebSi arsebiTi saxeli daboloebas icvlis (SemoxazeT samive formis daboloeba).
– ra ewodeba arsebiTi saxelis aseT formacvalebas? (bruneba)
aqtivoba 2. mosmena, kiTxva, metyveleba
a) moswavleebs sTxoveT, gakveTilis boloSi mocemuli winadadebebi waikiTxon. maTi karnaxiT
Tqven am winadadebebs dafaze CamowerT:
arwivi Zlieri frinvelia.
arwivma caSi Seinavarda.
arwivs frinvelebis mefes uwodeben.
arwivis Tvalebs ra daemaleba!
83
arwiviT amayoben mTaSi mcxovrebni.
arwivad yofnas yvela frinveli isurvebda.
arwivo, mzesTan afrindi!
– sul ramdeni winadadeba CamovwereT?
danomreT dafaze Camowerili winadadebebi.
– ramdeni brunva yofila qarTulSi?
SearCieT moswavle da sTxoveT, Svidive winadadebaSi gaxazos arsebiTi saxeli – arwivi.
b) SearCieT kidev erTi moswavle da sTxoveT, yvela xazgasmuli sityva TanmimdevrobiT
waikiTxos (arwivi, arwivma, arwivs, arwivis, arwiviT, arwivad, arwivo).
monacvleobiT waakiTxeT 7 moswavles winadadebebi. Semdeg ki dasviT SekiTxvebi:
– ese igi, ramdenjer vabrunebT arsebiT saxels qarTul enaSi?
– romel ricxvSia arsebiTi saxeli arwivi am winadadebebSi?
g) – modi, axla am brunvebis saxelebs gavecnoT!
dafaze Camoweril winadadebebs Sesabamisi brunvis formis saxelebs miuwerT:
1. saxelobiTi: arwivi Zlieri frinvelia.
2. moTxrobiTi: arwivma caSi Seinavarda.
3. micemiTi: arwivs frinvelebis mefes uwodeben.
4. naTesaobiTi: arwivis Tvalebs ra daemaleba!
5. moqmedebiTi: arwiviT amayoben mTaSi mcxovrebni.
6. viTarebiTi: arwivad yofnas yvela frinveli isurvebda.
7. wodebiTi: arwivo, mzesTan afrindi!
SemoxazeT arsebiTi saxelis daboloebebi sxvadasxva brunvaSi.
Semdeg moswavleebs sTxoveT, gadaSalon wignebi da gaecnon gakveTilis pirveli savarjiSos
pirobas. gamoiyeneT Cumi kiTxvis strategia.
– ras gvekiTxeba es savarjiSo?
– romeli yofila am sityvis saxelobiTi brunvis forma?
– moTxrobiTi brunvis forma?
– micemiTi brunvis forma?... da a. S.
aqtivoba 3. wera
a) SeasrulebineT moswavleebs damoukidebeli samuSao:
sTxoveT bavSvebs, moifiqron winadadebebi arwivis saxelobiTi da moTxrobiTi brunvis
formebis gamoyenebiT da rveulSi Caweron; isargebleT drois am monakveTiT da dafaze dawereT
7 winadadeba, ise rom arsebiYTi saxeli `daTvi~ yvelgan gamotovebuli iyos. micemuli davalebis
gamokiTxvis Semdeg ki sTxoveT bavSvebs, gamoicnon, rogor unda Caematos sityva `daTvi~ dafaze
Camoweril winadadebebSi; sworad Sevsebuli winadadebebi rveulSi Caweron.
maswavlebeli: am winadadebebSi gamotovebulia arsebiTi saxeli `daTvi~; waikiTxeT da gamo-
icaniT, rogori daboloeba unda hqondes am sityvas TiToeul winadadebaSi?
84
1. saxelobiTi: ... tyeSi dabajbajebs.
2. moTxrobiTi ... bunagidan gamoixeda.
3. micemiTi ... Tafli uyvars.
4. naTesaobiTi ... Svils beli hqvia.
5. moqmedebiTi ... belebi amayoben.
6. viTarebiTi ... yofnas mela natrobdao.
7. wodebiTi ... yanas nu anadgureb!
b) SearCieT 7 moswavle da TiTo-TiTo winadadeba waakiTxeT:
1. `daTvi~ tyeSi dabajbajebs. 2. `daTvma~ bunagidan gamoixeda. 3. `daTvs~ Tafli uyvars. 4.
`daTvis~ Svils beli hqvia. 5. `daTviT~ belebi amayoben. 6. `daTvad~ yofnas mela natrobdao. 7.
`daTvo~, yanas nu anadgureb!
g) sTxoveT moswavleebs, Caixedon wignSi da moZebnon, ra weria meore savarjiSos pirobaSi.
gamoiyeneT kvlav Cumi kiTxvis strategia da bavSvebs teqsti waakiTxeT. es savarjiSoc klasSi
Sesruldeba.
saSinao davaleba
gakveTilis dasaruls CaaniSnineT moswavleebs wignSi mocemuli weriTi davaleba saxlSi
Sesasruleblad (mosw. wigni, gv. 51).
Sefaseba
moswavleebi Sefasdebian imis mixedviT, ramdenad SeZles saxelis brunebis formebis SerCeva
da marTlweris normebis dacviT winadadebebis Sedgena.
85
86
beTaniis gzaze
askili, mocxari, mocvi...
gzadagza kunelic gvxvdeba...
aRar wvims... lamazi mxrebi
gaSales lamazma mTebma...
mivdivarT, mivdivarT, civi
seqtembris qarebi qrian...
svel gzaze wablis da ifnis
da muxis foTlebi yria...
movediT samadlos xevTan...
nislebSi danTqmula isic...
me minda... sul viyo SenTan,
rogorc es mTebi da nisli!
askili, mocxari, mocvi
gzadagza kunelic gvxvdeba...
aRar wvims, lamazi mxrebi
gaSales lamazma mTebma...
ana kalandaZe
maisuri
miyvars, yanaSi roca midixar,
miyvars venaxSi TuTis darxeva;
roca gaismis qarTlSi gvritis xma
da gazafxuli gaiCarxeba.
miyvars mTebidan naTqrialebi
barSi niaRvris RvarTa galoba;
roca simReriT xeebs qalebi
Seesevian axalbalobas...
miyvars mSuqari vazis yvavili,
xes rom foToli daewmindeba,
roca ocnebiT yanas gavivli,
yanis siwminde ros momindeba.
momelandeba sxva sixaruli,
dauRalavi misi mSveneba,
da lurji zeca mtredismxaruli
gulze naTeliT damesveneba.
giorgi leoniZe
3b
un
eb
is
su
ra
Te
bi
ori leqsi
87
3
bu
ne
bi
s s
ur
aT
eb
i
oragulis cxovreba
1. oragulis siymawvile
Sua qarTlSi, kavkasionis qedis kalTidan, pawia wyarom celqad
gamoxeTqa, TamaSiT daeSva qvemoT da swrafad daiwyo CanCqari
mindvrebsa da tyian mTebs Sua. Cveni CanCqara wyaro broliviT
wminda iyo, amitom mis napirze amosuli tirifebi ise Canda wyalSi,
rogorc sarkeSi; mis Zirze ki kenWebs saTiTaod daiTvlidi. wyaros
wylis Zirze, qvebs Sua, aTasobiT ewyo Tevzis pawawa kvercxebi, anu
qviriTi. am kvercxebs naWuWis magivrad sifrifana kani hqonda da
am gamWvirvale kanSi yvelaferi Canda.
SuadRisas mze Tavis Suqs Ronivrad CaanaTebda xolme fSanSi da
wyalsa da qvebs aTbobda. cxel dReSi rom qviriTs dahkvirvebodi,
Sig erT bewo lifsitebs dainaxavdi. TiToeul lifsitas piri da
Tvalebi uCanda. axali Casaxuli Tevzi iseTi wvrili da broli-
viT wminda iyo, rom cxadad dainaxavdi imis sisxlis moZraobasa da
ZarRvis feTqvas.
ai, pawawa lifsitam sifrifana rbili kanidan gareT gamoitana
jer Tavi, mere tani da ukanasknelad bolo, romelic jer isev
morkaluli iyo, radganac qviriTSi Tevzi rkaliviT moxveuli iwva.
roca TandaTan bolo gausworda, lifsitam wyals dahkra da gacu-
ra. ramdenime saaTis Semdeg qviSidan da qvebidan ukve aTasobiT ga-
moicqirebodnen pawawina lifsitebi. kvercxebidan gamosvlis Sem-
deg isini myudro, patara yurisken* misrialebdnen. am lifsitebs
arc deda hyavdaT gverdiT da arc mama, curvasac aravin aswavli-
daT. yvela TviTon cdilobda, gza gaekvlia cxovrebaSi.
Cveni pawawina lifsitebis kani erTi ferisa ar iyo: gverdze
molurjo feri dahkravda, mucelze – mowiTalo, zurgze ki –
moSavo. mzeze lifsitebi vercxliviT brWyvialebdnen, Sublze
Savi niSani uCandaT. es lifsitebi patara oragulebi iyvnen. wyals
dahqonda isini da arxevda, rogorc deda arwevs Tavis Svils akvan-
Si. wyalive zrunavda imaT saWmelze, mihqonda swored imaT pirTan
gemrieli Wiebi, matlebi, Tevzebs piris gaRebisa da Caylapvis meti
aRara undodaT ra. lifsitebi wyals zemoT mardad moeqceodnen
xolme da mxiarulad qanaobdnen TavianTi sacurao frTebis Semwe-
88
3
bu
ne
bi
s s
ur
aT
eb
i
obiT. curvaSi maT didad Sveloda sacurao buSti, romelic sxeu-
lis SigniT iyo moqceuli da haeriT iyo gavsebuli. TiTo gartyma
bolosi wyalze lifsitebs Sors amoayofinebda xolme Tavs. rad-
gan tani navsaviT hqondaT moyvanili, lifsitebi wyals advilad
apobdnen da Sig sakvirveli siswrafiT dasrialebdnen.
ramdenadac Rone da simarde ematebodaT Cvens patara Tevzebs,
imdenad ufro guladni xdebodnen; TandaTan ufro da ufro Sors
midiodnen myudro yuridan, eCveodnen daqanebul wyalTan brZo-
las, swavlobdnen talRis winaaRmdeg curvas da erTmaneTs swra-
fad srialSi ejibrebodnen.
upasuxe
1. ratom adarebs mwerali wyaros erTgan brols da meoregan –
sarkes?
gaixsene
2. ra aris saerTo am teqstsa da revaz inaniSvilis `fSas~ Soris?
moZebne teqstSi
3. ra SeZles patara Tevzebma, roca Rone da simarde moemataT
(CamoTvale maTi oTxi moqmedeba)?
upasuxe SekiTxvebs
4. bokvrisa da marTvesagan gansxvavebiT, rogor iwyebs cxovrebas
lifsita?
5. ratom Seadara mweralma wyaros wyali dedas?
6. aRwere oragulis lifsitas garegnoba (kanis ferebi, tanis moy-
vaniloba da sxeulis nawilebi).
dawere (davaleba)
7. dawere mosmenili moTxrobis mokle Sinaarsi.
89
3
bu
ne
bi
s s
ur
aT
eb
i
cisartyela
maisi idga. ca Savad moiRrubla da karga xans iwvima. am dros far-
duls qveS idgnen soso da dimitri da siamovnebiT yurs ugdebdnen
wvimis SxapaSxups mcenareebze. Semdeg Rrublebma TandaTan aR-
mosavleTisken mogroveba iwyo. patara xans ukan dasavleTisken ca
sruliad moiwminda da aRmosavleTisken ki isev wvimda. mzem gamo-
anaTa Tu ara, maSinve aRmosavleTisken cas mSvenieri feradi rka-
li gadaekra. Cvenma ymawvilebma didi siamovnebiT dauwyes cqera
bunebis am saamur movlenas.
– marTla, es feradi cisartyela rogorRa Cndeba? – hkiTxa uec-
rad sosom dimitris.
– cisartyela, Cemo soso, mzis sxivebisagan warmodgeba. mzis
TeTri sxivi martivi ar aris; imas Seadgens Svidi feri: wiTeli,
narinjisferi, yviTeli, mwvane, lurji, mtredisferi da iisferi.
roca es Svidive feri erTad aris SeerTebuli, maSin mzis sxivs
TeTri feri aqvs. magram Tu wylis namebi blomad modis maRli-
dan qveviT da am dros imaT mze miadga, maSin mzis sxivi, wylis nam-
Si gavlis dros, Svid nawilad iyofa, TiToeul fers cal-calke
davinaxavT da cisartyelas msgavsi movlena gaCndeba. es moxdeba
xolme, magaliTad, iq, sadac mdinare maRlobidan qveviT, RranteSi
gadaquxs; kidev maSin, roca Sadrevnidan wyali maRla adis da amas
mzis Suqi adgas. me SenTvis, soso, Sinac bevrjer miCvenebia cisar-
tyelasTana movlena. fanjaraze wyliT savse sura ramdenjerme
damidgams mzis pirdapir da sixaruliT giyurebia, roca mzis sxi-
vi suraSi gavlis Semdeg Svidfrad gardaqceula da suris meore
gverdze feradi sartyeliviT gagrZelebula. caSiac swored ase
Cndeba cisartyela. cisartyela maSin gamoisaxeba xolme, roca
erT mxareze xSiri wvima modis, rogorc, ai, axla, da meore mxridan
mze icqireba; mzis sxivebi wvimis wveTebSi gavlis dros Svidfrad
iyofeba da feradi sartyeliviT cas gadaekvreba xolme. amas veZa-
xiT Cven cisartyelas.
iakob gogebaSvili
Tavi 4 – uxsovari drois ambebidan
gramatika – zmna da arsebiTi saxeli
misaRwevi miznebi da mosalodneli Sedegebi
moswavlem unda Seiswavlos saxelis formacvalebis wesebi; sworad SearCios saxelis brunvis
forma zmnis sintaqsuri konstruqciis mixedviT.
moswavlem unda SeZlos zmnisa da arsebiTi saxelis erTmaneTisagan garCeva da gaiazros, ra
kavSiri SeiZleba iyos zmnasa da arsebiT saxels Soris winadadebaSi.
Sesabamisoba erovnul saswavlo gegmasTan
qarT.dawy.(I).4. მოსწავლემ უნდა შეძლოს ნაცნობი ლექსიკისა და ენობრივ-სინტაქსური კონსტრუქციების
სათანადოდ გამოყენება; მართლმეტყველებისა და სამეტყველო ეტიკეტის საბაზისო ნორმების დაცვა.
• სწორად უთანხმებს ზმნას არსებით სახელებსა და ნაცვალსახელებს პირისა და რიცხვის მიხედვით;
qarT.dawy.(I).14. მოსწავლემ უნდა შეძლოს ნაცნობი ლექსიკის, ნასწავლი ენობრივ-სინტაქსური
კონსტრუქციებისა და სტრუქტურული ელემენტების მართებულად გამოყენება; კალიგრაფიისა და
მართლწერის საბაზისო ნორმების დაცვა.
• ავლენს სახელის ფორმაცვალების წესების ცოდნას (მაგ., სწორად არჩევს სახელის ბრუნვის ფორმებს
ზმნის სინტაქსური კონსტრუქციების მიხედვით) და სათანადოდ იყენებს მას;
strategiebi
1. dajgufeba msgavsebis aRmoCenis mizniT; 2. Sedareba gansxvavebis aRmosaCenad.
gakveTilis etapebi
aqtivoba 1. mosmena, kiTxva, wera
a) auxseniT moswavleebs, rom maT gramatikis gakveTili utardebaT; isaubreT gramatikis
Sesaxeb:
gramatika enis Taviseburebebsa da wesebs Seiswavlis. yovel enas Tavisi wesebi aqvs. enis
mkvlevrebi akvirdebian sityvas Tu winadadebas da garkveul wesebs aRmoaCenen. enis kargi codna
ki am wesebis dacvas niSnavs.
dRes Cven sityvebs unda davakvirdeT. enaTmecnierebma sityvebi msgavsebis mixedviT daaj-
gufes – klasebad dayves. magaliTad, sityvebis erT klass zmna ewodeba.
b) dawereT dafaze winadadebebi Seswavlili nawarmoebebidan:
qorma wiwila waiRo.
oraguli badidan gamoZvra.
dasviT SekiTxvebi:
– ramdeni winadadeba weria dafaze? ramdeni sityvaa TiToeul winadadebaSi?
90
– romeli sityva gamoxatavs qoris moqmedebas? oragulis moqmedebas?
– ra uwodes sityvebs, romlebic moqmedebas gamoxatavs? (sityvebs, romlebic moqmedebas
gamoxatavs, zmna ewodeba.)
romelime moswavles sTxoveT, gamovides dafasTan da winadadebebSi zmnebs xazi gausvas.
– ra qna qorma? oragulma?
g) dawereT dafaze axali sagakveTilo masalis pirveli winadadeba:
adamiani mzes eTayvaneba.
sTxo veT bavSvebs, winadadeba dafidan rveulSi gadaiweron da zmnas qveS xazi gausvan. dasviT
SekiTxva: ras Svreba adamiani? apovnineT moswavleebs zmna.
dafaze dawereT sxva winadadeba:
ZaRlma kata dainaxa, SeuRrina da ayefda.
mimarTeT moswavleebs:
– am winadadebaSi ki sami zmnaa. vfiqrob, Tqven SegiZliaT maTi amocnoba.
sTxoveT moswavleebs, es winadadebac rveulSi Caweron da zmnebs xazi gausvan. gaafrTxileT
bavSvebi, daixmaron SekiTxva: ra qna?
amuSaveT moswavleebi wyvilebad: daavaleT maT, gacvalon rveulebi da Seumowmon erTmaneTs
naweri: marTlac sworad aris Tu ara xazgasmuli samive zmna (dainaxa, SeuRrina, ayefda).
Semdeg ki Sesamowmeblad dafaze zmnebi Tqvenc gaxazeT.
d) warmoaCineT enaSi zmnis didi roli da mniSvneloba:
– zmna winadadebis yvelaze mTavari wevria. zmna iseTi sityvaa, romliTac zogjer mTlianad
winadadebas gamovxatavT. magaliTisaTvis dawereT dafaze erTsityviani winadadebebi: wvims.
civa. Tendeba...
– vin moifiqrebs sxva erTsityvian winadadebas? (Ramdeba, Tovs da sxv.)
– daakvirdiT dafaze daweril winadadebebs. mas Tu zmnebs amovaklebT, ambavs mainc gavigebT?
waSaleT zmnebi dafaze mocemul winadadebebSi:
qorma wiwila ... . oraguli badidan ... .
adamiani mzes ... . ZaRlma kata ..., ... da ... .
aqtivoba 2. mosmena, kiTxva
a) dafaze dawereT magaliTebi sagakveTilo masalidan:
mxolobiTi ricxvi: mravlobiTi ricxvi:
adamiani mzes eTayvaneba. adamianebi mzes eTayvanebian.
ZaRli ayefda. ZaRlebi ayefdnen.
caze varskvlavi moCans. caze varskvlavebi moCans.
hkiTxeT moswavleebs:
– romel winadadebebSia arsebiTi saxeli mravlobiT ricxvSi?
– romel winadadebebSia arsebiTi saxeli mxolobiT ricxvSi?
– romel winadadebaSia arsebiTi saxelic da zmnac mravlobiT ricxvSi?
91
– romel winadadebaSia arsebiTi saxeli mravlobiT ricxvSi, xolo zmna – mxo lobiTSi? ratom?
rogoria es arsebiTi saxeli?
– ra wess mivageniT? (usulo arsebiT saxelebTan zmna mxolobiT ricxvSia.)
b) Semdeg dawereT dafaze winadadebebi, gaxazeT mravlobiT ricxvSi mdgari arsebiTi saxelebi
da sTxoveT moswavleebs, zmnebi daasrulon:
mindorSi yayaCoebi amovid... (amovida).
mindorSi uamravi yayaCo amovid... (amovida).
cecxlisagan mxolod nakverCxlebi darC... (darCa).
cecxlisagan uamravi nakverCxali darC... (darCa).
baRSi vardebi gaiSal... (gaiSala).
baRSi bevri adamiani seirnob... (seirnobs).
adamianebi dedamiwaze ramdenime milioni wlis win gaCnd... (gaCndnen).
an: SegiZliaT, dafasTan saTiTaod gamoiyvanoT moswavleebi da es davalebebi 5 moswavles
individualurad SeasrulebinoT.
dasviT SekiTxva:
– pirvel eqvs winadadebaSi arsebiTi saxelebi mravlobiTSia, zmnebi ki – mxo lobiTSi; ratom?!
rogoria es arsebiTi saxelebi? (usulo)
garda amisa, auxseneT moswavleebs qarTul enaSi sulieri da usulo arsebiTi saxelebis
zmnebTan Sewyvilebis Taviseburebani. magaliTad: qalma CanTa (usulo) aiRo da bavSvi (sulieri)
aiyvana; wigni dado, bavSvi dasva.
aqtivoba 3. wera
SeasrulebineT moswavleebs damoukidebeli samuSao:
a) sTxoveT maT, ipovon wignSi pirveli savarjiSo, yuradRebiT gadaiweron winadadebebi da
zmnebi daasrulon.
amuSaveT moswavleebi wyvilebSi: daavaleT maT, gacvalon rveulebi da Seumowmon erTmaneTs
naweri: marTlac sworad aris Tu ara dasrulebuli zmnebi. Semowmebis mizniT, SearCieT 3 mos-
wavle, TiTo winadadeba waakiTxeT da daazusteT, rogor Seasrula klasma samuSao.
moswavleebTan erTad CamoTvaleT, rogor unda daesrulebinaT es zmnebi da dafaze Camo-
wereT.
gakveTilis dasaruls CaaniSnineT moswavleebs wignSi mocemuli weriTi davaleba ( me-2 savar-
jiSo) saxlSi Sesasruleblad: maT j. nadiraZis teqstidan unda amoiweron mesame pirSi mdgari
zmnebis mxolobiTisa da mravlobiTis sam-sami forma (mosw. wigni, gv 82).
Sefaseba
moswavleebi Sefasdebian imis mixedviT, Tu ramdenad SeZles zmnisa da arsebiTi saxelis
erTmaneTisagan garCeva; ricxvSi arsebiTi saxelebisa da zmnis sworad SeTanxmeba.
92
uRu da TeT (I da II ambavi)
misaRwevi miznebi da mosalodneli Sedegebi
moswavlem SeZlos kiTxvis (wakiTxulis gaazrebis) ZiriTadi strategiebis aTviseba da ga moye-
neba; teqstis mTavari sakiTxebis gamoyofa; movlenebsa da faqtebs Soris mizez-Sedegobrivi
kavSirebis amocnoba, rogorc teqstis erT monakveTSi, ise mis sxvadasxva nawils Soris; per-
sonaJTa gancdebisa da miznebis amocnoba da daskvnis gamotana; personaJis mimarT sakuTari
damokidebulebis gadmocema.
Sesabamisoba erovnul saswavlo gegmasTan
qarT.dawy.(I).7. მოსწავლემ უნდა შეძლოს სტანდარტით განსაზღვრული სხვადასხვა ტიპის ტექსტების
წაკითხვა და გაგება-გააზრება; ტექსტში ვერბალური და არავერბალური ფორმით მოწოდებული
ინფორმაციის (მაგ., ილუსტრაციისა და ტექსტის) ურთიერთდაკავშირება.
• გამოყოფს ტექსტის მთავარ საკითხს, ცალკეული მონაკვეთის არსებით ინფორმაციას;
• მოიძიებს კონკრეტულ ინფორმაციას (მაგ., მოვლენათა, მოქმედებათა დროსა და ადგილს);
• აკვირდება პერსონაჟთა ქცევას, მოქმედებას, თვისებებს და დაკვირვების საფუძველზე გამოაქვს
სათანადო დასკვნა მათი აზრების, განზრახვების, განცდების შესახებ;
• საუბრობს სათაურისა და ტექსტის აზრობრივ/ შინაარსობრივ ურთიერთკავშირზე;
ქართ.დაწყ.(I).9. მოსწავლემ უნდა შეძლოს წაკითხული ტექსტის მიმართ პირადი დამოკიდებულების
გამოხატვა და ახსნა; ტექსტის თემის და/ან მასში განხილული კონკრეტული საკითხების შეფასება.
• ავლენს მხატვრული ტექსტების ესთეტიკური და ეთიკური შეფასების სურვილს;
• მიუთითებს, რით დაინტერესდა/რა მოეწონა ტექსტში (ინფორმაცია, ამბავი, პერსონაჟის საქციელი,
ბუნების აღწერა, დიალოგები თუ სხვა);
ქართ.დაწყ.(I).11. მოსწავლემ უნდა შეძლოს სტანდარტით განსაზღვრული სხვადასხვა ტიპის ტექსტების
ლექსიკურ და სემანტიკურ მხარეზე, ენობრივ ფორმებზე დაკვირვება.
• დამოუკიდებლად პოულობს ტექსტში სიტყვებსა და გამოთქმებს, რომლებსაც ავტორი იყენებს
პერსონაჟების, ფაქტებისა და მოვლენების აღსაწერად;
ქართ.დაწყ.(I).12. მოსწავლემ უნდა შეძლოს კითხვის ნაცნობი სტრატეგიების გამოყენება მიზნის
შესაბამისად.
• ამოიცნობს უცნობი სიტყვების/გამოთქმების მნიშვნელობას ნაცნობი ელემენტების (ილუსტრაციების,
ნაცნობი ფუძის, კონტექსტისა და სხვ.) დახმარებით.
gakveTilis etapebi
aqtivoba 1. kiTxva da metyveleba
gakveTilis dasawyisSi maswavlebeli moswavleebs acnobs, ukiTxavs Sesaval teqst s uZvelesi
adamianebis Sesaxeb da yuradRebas amaxvilebs moTxrobis saTaurze `uRu da TeT~.
– daakvirdiT am teqstis saTaurs (`uRu da TeT~).
– Tqveni azriT, vin arian uRu da TeT? (moTxrobis personaJebi)
– am personaJebidan erTi gogonaa, meore ki – biWi. saxelebis xmovanebis (JReradobis) mixed-
viT, Tqveni azriT, romelia gogona da romelia biWi? (savaraudo pasuxebi: TeT gogonaa, radgan
93
es saxeli ufro rbilad JRers, ufro nazad gamoiTqmis. uRu biWi unda iyos, es saxeli ufro
mkacrad, vaJkacurad JRers).
– ratom mougona avtorma aseTi ucnauri, Tanac mokle saxelebi Tavis personaJebs? (savarau-
do pasuxebi: am ucnauri saxelebis meSveobiT ufro kargad rom SevigrZnoT is Soreuli, idum-
alebiT aRsavse dro, romelic am moTxrobaSia aRwerili; Tavisi personaJebisaTvis mokle
saxelebis SerqmeviT avtors surs, gviCvenos, rom pirvelyofili adamianis metyveleba kargad
ganviTarebuli ar iyo, is mokle, martivi sityvebisagan Sedgeboda da misT.) imsjeleT klasSi
amis Sesaxeb.
– ras fiqrobT, ra Tavgadasavlebi gadaxdebaT uRusa da TeTs?
Sesaval teqstze `uZvelesi adamianebi~ dayrdnobiT gamoaTqmevineT bavSvebs sakuTari
versiebi.
aqtivoba 2. I nawilis wakiTxva, wakiTxulis gaazreba, metyveleba
I nawili (uRus, TeTisa da maTi mSoblebis garegnuli aRwera, maTi gamoqvabulis aRwera).
a) gamoiyeneT Cumi kiTxvis strategia. yvela moswavle damoukideblad, Cumad kiTxulobs.
mosalodnelia, kiTxvisas Seiqmnas sirTule zogierT leqsikur erTeulTan mimarTebiT (seri,
xalvaTi, cqviti, monusxuliviT, wvivsakravebi). CamowereT isini dafaze da teqstis kiTxvis
dasrulebis Semdeg mouwodeT bavSvebs, TviTon axsnan es sityvebi konteqstidan gamomdinare.
b) gamoiyeneT amorCeviT kiTxvis strategia – teqstis erTi romelime pasaJis moZebna da
wakiTxva.
sTxoveT erT-erT moswavles, ipovos da waikiTxos teqstis is pasaJi, romelSic aRwerilia
peizaJi (II abzaci), bavSvebs yuradReba gaamaxvilebineT mxatvrul saxeze `mzisferi mdinare~.
– ra moCanda im mRvimidan, romelSic uRu da TeT cxovrobdnen?
sxva moswavleebs sTxoveT, xmamaRla waikiTxon is pasaJi, romelSic aRwerilni arian bavSvebi
(III abzaci) da maTi mSoblebi (IV abzaci). Semdeg klasSi imsjeleT:
– uRus, TeTisa da maTi mSoblebis, basa da nenis, garegnobaTa aRweridan romelia, Tqveni
azriT, yvelaze srulyofili? sTxoveT moswavleebs, sakuTari azri daasabuTon teqstidan
moyvanili magaliTebiT (savaraudo pasuxi: yvelaze kargad bavSvebis deda, nen aris aRwerili.
mis Sesaxeb vigebT, Tu rogori Tvalebi da Tmebi hqonda, ra ecva da rogor samkauls atarebda).
moswavleebs sTxoveT, kargad daakvirdnen II abzacs. garda garegnobis aRwerisa, xom ar iZleva
es pasaJi informacias uRusa da TeTis xasiaTis Tvisebebis Sesaxeb?
– rogori biWia uRu? rogoria TeT? daasabuTeT Tqveni azri teqstis mixedviT (savara udo
pasuxi: uRu `xSirad ijda mRvimis piras da monusxuliviT Sehyurebda Tvalwarmtac sanaxao-
bas~ – e. i. is meocnebe biWia, uyvars buneba da afasebs mSvenierebas. `TeTs ufro gamoqvabulSi
fusfusi exaliseboda~ – e. i. is mzrunveli gogonaa, fiqrobs Tavis axloblebze).
moswavleebs esaubreT aRweris, rogorc mxatvruli xerxis Sesaxeb (moswavlis wignis me-100
gverdi).
aqtivoba 3. II nawilis wakiTxva, wakiTxulis gaazreba, metyveleba
II nawili: uRu – pirvelyofili mxatvari
gamoacxadeT kiTxvis wuTebi. gamoiyeneT Cumi kiTxvis strategia.
kiTxvebis dasmisas SeecadeT, bavSvebs yuradReba gaamaxvilebinoT nadirobis eqspresiul
94
suraTze da imaze, Tu ram misca biZgi uRus, moexata gamoqvabuli – Seeqmna xelovnebis nimuSi.
– riT gamoirCeoda es ucnauri nadiroba Cveulebrivi nadirobisagan? ra matebda mas gansa-
kuTrebul sisastikes? (savaraudo pasuxi: gansakuTrebul sisastikes am nadirobas matebs is,
rom cxovelebi ormag safrTxeSi arian Cacvenilni, almodebuli tyidan gaqceulebi, kldeebidan
iCexebian, rasac adamianTa sisastikec emateba).
– ipoveT teqstSi is winadadeba, romlidanac Cans, rom uRu Zalian aaRelva am ucnauri nad-
irobis xilvam (`uRu garindebuli Sescqeroda am sanaxaobas. uceb adgils moswyda da Tavqud-
moglejili gaiqca mRvimisaken~.).
klasSi imsjeleT imis Sesaxeb, Tu ra grZnoba gamoiwvia moswavleebSi nadirobis scenis
wakiTxvam, visTvis romeli fraza aRmoCnda gansakuTrebiT STambeWdavi, dinamikuri da ratom.
– ratom gamosaxa uRum mRvimis kedelze nadirobis suraTi?
(a) mas undoda, am naxatis saSualebiT gadmoeca nadirobis ambavi basa da nenisaTvis.
(b) mas am naxatiT Tavisi mRvimis morTva da galamazeba undoda.
(g) mas am naxatiT Tavisi grZnobebisa da gancdebis gamoxatva mounda (an: xatva misTvis Tavisi
grZnobebisa da gancdebis gamoxatvis saSualeba aRmoCnda.).
es aris SekiTxva arCeviTi pasuxiT, romelsac sami savaraudo varianti axlavs. swori pasu-
xia (g). SekiTxva rTul kategorias ganekuTvneba. mkiTxvelma unda SeZlos teqstSi farulad,
inpliciturad Cadebuli azris amocnoba, amitom SeiZleba damatebiTi saubriT davexmaroT
moswavleebs. magaliTad, vesaubroT sakiTxebze, rogoricaa: aRelvebuli adamiani cdilobs
Tavisi grZnobebis gamoxatvas da amas sxvadasxva gziT axerxebs, rogoria am kuTxiT Tavad
bavSvebis cxovrebiseuli gamocdileba, ra damokidebuleba aqvT maT xatvisadmi. swori pasuxis
gansazRvris Semdeg bavSvebTan erTad ganixileT, Tu ratom ar aris swori pasuxebi (a) da (b).
isini arasworia imitom, rom amis Sesaxeb (naxatis saSualebiT mSoblebisaTvis nadirobis ambis
aRwera, gamoqvabulis galamazeba) teqstSi araferia naTqvami. es gamocdileba maT momavalSic
daexmareba testur kiTxvebze muSaobisas.
aqtivoba 4. kiTxva, wera
moswavleebs klasSi damoukideblad SeasrulebineT II teqstze darTuli weriTi davalebebi:
– daasaTaure teqstis II abzaci (savaraudo saTaurebi: `pirveli mxatvris dabadeba~, `uZve-
lesi naxatebi~ da misT.)
– amowere mRvimis kedelze gamosaxuli suraTis aRweridan is sityvebi, romlebidanac Cans,
rom uRus naxati Zalian kargad asaxavda sinamdviles (nebismieri fraza pasaJidan: `xatavda
aqoCril mTaze xanZars ... cxovelTa Rmuilis xma moismoda~.).
mieciT saSinao davaleba werilobiT Sesasruleblad:
– warmoidgine, rom xar uRusa da TeTis Zma (an da) da Tqven yvelani erTad waxvediT oqros-
fer mdinareze. iq pirvelad naxeT Tevzebi. rogori iyo Tqveni STabeWdileba? ra qeniT, rogor
moiqeciT?
auxseniT bavSvebs, rom maT unda daweron I pirSi patara moTxroba (`me da Cemi da-Zma ...…Cven ...~),
romelSic aRwerili iqneba mogzauroba oqrosferi mdinarisaken, bavSvebis fiqrebi, gancdebi
da STabeWdilebebi am mogzaurobisas (saTauri – `oqrosferi mdinare~).
95
uZvelesi naxatebi
misaRwevi miznebi da mosalodneli Sedegebi
moswavlem SeZlos ilustraciis daxmarebiT teqstis ucnobi sityvebis gageba; SekiTxve-
bis dasma wakiTxulis Taobaze; teqstSi mocemuli ambebis warmosaxvaSi gacocxleba; teqstis
informaciis dakavSireba sakuTar codnasTan da, Sedegad, daskvnis gamotana; teqstis mimarT
sakuTari damokidebulebis werilobiT gadmocema.
Sesabamisoba erovnul saswavlo gegmasTan
ქართ.დაწყ.(I).9. მოსწავლემ უნდა შეძლოს წაკითხული ტექსტის მიმართ პირადი დამოკიდებულების
გამოხატვა და მისი ახსნა; ტექსტის თემის და/ან მასში განხილული კონკრეტული საკითხების შეფასება.
• აკავშირებს ტექსტში მოცემულ ინფორმაციას საკუთარ გამოცდილებასთან, გამოკვეთს მათ შორის
არსებულ მსგავსება-განსხვავებას, გამოაქვს სათანადო დასკვნა;
• მიუთითებს, რით დაინტერესდა / რა მოეწონა ტექსტში (ინფორმაცია, ამბავი, პერსონაჟის საქციელი,
ბუნების აღწერა, დიალოგები თუ სხვა);
ქართ.დაწყ.(I).12. მოსწავლემ უნდა შეძლოს კითხვის ნაცნობი სტრატეგიების გამოყენება მიზნის
შესაბამისად.
• ტექსტის უკეთ გააზრების მიზნით სვამს კითხვებს წაკითხულის შესახებ;
• აცნობიერებს სხვადასხვა ხერხს, რომლებიც ტექსტის გაგებას უწყობს ხელს (მასში გადმოცემული
ამბების წარმოსახვაში გაცოცხლება, ტექსტში გადმოცემული ამბის ინსცენირება, ცალკეული
მონაკვეთის საკუთარი სიტყვებით გადმოცემა და სხვ.);
ქართ.დაწყ.(I).13. მოსწავლემ უნდა შეძლოს სტანდარტით განსაზღვრული სხვადასხვა ტიპის მცირე
ზომის მარტივი ტექსტების შექმნა ნაცნობ თემატიკაზე.
• გამოხატავს საკუთარ მოსაზრებას/დამოკიდებულებას, ცდილობს მის ახსნას.
gakveTilis etapebi
aqtivoba 1. kiTxva da metyveleba
gakveTilis dasawyisSi maswavlebeli moswavleebis yuradRebas amaxvilebs gakveTilis
saTaurze `uZvelesi naxatebi~.
– es teqsti ukavSirdeba Tqven mier ukve naswavl moTxrobas `uRu da TeT~. Tqveni azriT,
saTauris mixedviT (`uZvelesi naxatebi~), ra SeiZleba aerTianebdes am or teqsts? (saTauris
mixedviT, am teqstSic saubari iqneba im uZvelesi epoqis Sesaxeb, rodesac uRu da TeT cxov-
robdnen; uRu naxatebs xatavda gamoqvabulis kedlebze, amjeradac albaT saubari iqneba pir-
velyofili adamianebis naxatebze).
– kidev erTxel gadavikiTxoT winaTqma `uZvelesi adamianebi~, romelic uZRvis moTxrobas
`uRu da TeT~ da mivaqcioT yuradReba winadadebas: `maT (igulisxmebian pirvelyofili ada-
mianebi) amqveynad TavianTi nakvalevi datoves, romlis mixedviTac vcdilobT, gavigoT, Tu
rogor cxovrobdnen da Sromobdnen ... uZvelesi adamianebi~. rogor gesmiT es, ra aris nagulisx-
mevi uZvelesi adamianebis nakvalevSi? (pirvelyofili adamianebis iaraRebi – Zveli culebi,
xelketebi, agreTve, cxovelebis kbilebisagan damzadebuli uZvelesi samkauli, pirvelyofili
96
adamianebis Zvlebi, Tavis qala da a. S.).
– ra ewodeba im mecnierebas, romelic adamianis Soreul warsuls uZvelesi droidan moR-
weuli amgvari `nakvalevis~ mixedviT Seiswavlis? (arqeologia)
– ra iciT arqeologiaze? xom ar gsmeniaT raime saintereso arqeologiuri aRmoCenebis
Sesaxeb? mamakacisa da qalis (`zezvasa da mzias~) Tavis qalebis aRmoCena sof. dmanisSi, trois
aRmoCena da a. S.
aqtivoba 2. I nawilis wakiTxva, wakiTxulis gaazreba, metyveleba
altamiras gamoqvabulis aRmoCena
gamoiyeneT Cumi kiTxvis strategia. yvela moswavle damoukideblad, Cumad kiTxulobs
teqsts. daavaleT moswavleebs, daasaTauron calkeuli abzaci. kiTxvis dasrulebis Semdeg
xmamaRla waakiTxeT bavSvebs abzacTa dasaTaurebebi, hkiTxeT, riT xelmZRvanelobdnen abzacTa
dasaTaurebisas (auxseniT, rom nebismieri saTauris SerCevisas yuradReba unda gamaxvildes
mocemuli monakveTis mTavar azrze, ZiriTad saTqmelze). ganixileT moswavleTa variantebi.
SerCeuli saTaurebi moswav leebma rveulebSi Caweron.
kiTxvebis dasmis dros moswavleTa yuradReba gaamaxvileT imaze, rom teqsti mTlianad
faqtebze – namdvil ambebzea agebuli.
– rogor miagno monadirem mRvimes? (moswavleebma mokled unda gadmoscen I abzacis Sinaarsi)
– Tavidan ratom ar dainteresda sauTola gamoqvabuliT? – am kiTxvaze pasuxis gacemisas
moswavleTa yuradReba gaamaxvileT terminze `moyvaruli~ (`moyvaruli arqeologi~). mokled
gaesaubreT Temaze, ras niSnavs `moyvaruli~ da `specialisti~, ra upiratesobiT sargeblobs
specialisti moyvarulTan SedarebiT, Tumca aRniSneT isic, rom arsebobs gamonaklisic (SegiZ-
liaT bavSvebs mouyvanoT Slimanis – moyvaruli arqeologis Sesaxeb).
– ram gadaawyvetina sauTolas arqeologiuri gaTxrebis mowyoba altamiras gamoqvabulSi?
(parizSi pirvelyofili adamianebis Sesaxeb mowyobili gamofenis naxvam). – SegiZliaT, bavSvebs
gaesaubroT gamofenebisa da, zogadad, muzeumebis mniSvnelobis Sesaxeb: yofilan Tu ara muze-
umSi, aqvT Tu ara nanaxi raime saintereso gamofena da ra zegavlena moaxdina gamofenis naxvam
maTze.
– kedlebze gamosaxuli naxatebis garda, kidev ra mianiSnebda imas, rom altamiras gamoq-
vabulSi Zvelad adamianebi cxovrobdnen? (`sauTolam ... gaTxrebis Sedegad SesaniSnavad naxelavi
qvis iaraRi ipova~) – moswavleebma unda moZebnon teqstSi cxadad, eqspliciturad mocemuli
informacia, romelic, marTalia, meorexarisxovania, magram ar aris umniSvnelo. waxalisebis
mizniT, bavSvebma SeiZleba warmoidginon, rom isinic arqeologebi arian, magram am SemTxvevaSi
pirvelyofili adamianebis `nakvalevs~ eZeben ara miwaSi, aramed teqstSi.
– ra aris is ori ram, riTac espaneTisa da safrangeTis mRvimeTa kedlebze gamosaxuli
cxovelebi namdvil cxovelebs hgvanan? (feri da moZraoba). – moswavleebs gaaxseneT uRus naxa-
ti. moaZebnineT uRus naxatis aRweraSi winadadeba, romelSic saubaria moZraobaze (`mxecebs,
romlebic yiramala, trial-trialiT cviodnen ufskrulSi~). sTxoveT, Seadaron erTmaneTs
mxatvrul da sainformacio teqstebSi warmodgenili suraTebis – uRus naxatisa da altamiras
gamoqvabulis mxatvrobis aRwera. imsjelon, romeli ufro did zegavlenas axdens mkiTxvelze
da ratom. SegiZliaT, mokled gaesaubroT naxatSi ferisa da moZraobis Sesaxeb, TviTon ras
aniWeben upiratesobas naxatSi an xatvisas; rogori naxatebi ufro moswonT.
97
aqtivoba 3. II nawilis wakiTxva, wakiTxulis gaazreba, metyveleba
gamoacxadeT kiTxvis wuTebi. gamoiyeneT Cumi kiTxvis strategia.
moTxrobidan `uRu da TeT~ moyvanili paralelebisa Tu gansxvavebebis ganxilvisas mos-
wavleebs gaamaxvilebineT yuradReba mxatvruli da sainformacio teqstebis sxvadasxvagvar
daniSnulebaze. kiTxvebis dasmis gziT auxseniT moswavleebs, ra aris faqti da varaudi.
– ratom xatavdnen, mecnierTa azriT, Zveli mxatvrebi cxovelebs mRvimeTa kedlebze? daas-
axeleT ori mizezi.
– gaixseneT, ratom moxata uRum Tavis mRvimeSi kedeli.
– SeadareT erTmaneTs mecnierebisa da mwerlis Tvalsazrisi am sakiTxis Taobaze.
III abzacSi mocemulia mecnierTa mier gamoTqmuli ramdenime varaudi. pasuxis gasacemad
sakmarisia oric; bavSvebs unda misceT saSualeba, TviTon airCion isini, an miuTiTon yvelaze.
moswavleebs yuradReba gaamaxvilebineT varaudis raobaze. teqstidan dausaxeleT ramdenime
faqti da varaudi da mosTxoveT, gamijnon erTmaneTisagan. SekiTxvis meore nawilze pasuxis
gasacemad moswavleebs gaaxseneT testuri SekiTxva `uRu da TeTidan~ (ratom gamosaxa uRum
mRvimis kedelze nadirobis suraTi?) da misi swori pasuxi (mas am naxatiT Tavisi grZnobebisa da
gancdebis gamoxatva mounda). am kiTxvaze pasuxis gacemisas unda gamoikveTos, rom mxatvruli
teqstis avtors ufro ainteresebs adamianis (am SemTxvevaSi – patara biWis) fiqrebi da grZnobebi,
misi Sinagani samyaro, xolo II teqstis avtoris mizania, miawodos mkiTxvelebs mecnierTa azrebi
– maTi daskvnebi Tu varaudebi, romlebic ufro masalis Seswavlas eyrdnoba.
– daasaxeleT ori ram, riTac saqarTveloSi aRmoCenili mRvimis mxatvroba gansxvavdeba
safrangeTisa da espaneTis mRvimeTa mxatvrobisagan. – am kiTxvaze pasuxis gacemisas moswavlem
erTmaneTs unda daukavSiros teqstis I da II abzacebSi mocemuli informacia mRvimeTa naxatebis
Sesaxeb da gamoitanos daskvna – gamokveTos sxvaoba ucxoeTsa da saqarTveloSi aRmoCenil
naxatebs Soris: (1) Sesrulebis forma – feradi naxatebi (espaneTi da safrangeTi) da nakawri
(saqarTvelo), (2) gansxvavebuli daTariReba 18-17 aTasi weli (espaneTi, safrangeTi) da 11-9
aTasi weli (saqarTvelo). hkiTxeT bavSvebs, ra ician bolodroindel arqeologiur aRmoCenaze
dmanisSi, sadac arqeologebma miakvlies 1, 8 milioni wlis win afrikidan mosuli adamianis uZve-
lesi winapris naSTebs – mamakacisa da qalis (zezvasa da mzias) Tavis qalebis aRmoCena)
– ra mniSvneloba SeiZleba hqondes mecnierebisaTvis uZvelesi gamoqvabulebis kedlebze
iseT cxovelTa gamosaxulebebis aRmoCenas, romlebic dRes evropaSi aRar binadroben?
am SekiTxvaze pasuxi moiTxovs mocemuli informaciis analizs sakuTar codnasTan da gamoc-
dilebasTan SejerebiT. Sesabamisad, pasuxi SeiZleba iyos sxvadasxva (magaliTad, am naxatebis
mixedviT mecnierebi igeben, Tu raze nadirobdnen da riTi ikvebebodnen Zveli adamianebi;
rogori iyo cxovelTa samyaro evropis kontinentze mravali aTasi wlis win da misT.). hkiTxeT
moswavleebs, maT mier gamoTqmuli azrebi faqtebia Tu varaudebi. urCieT, am kiTxvaze pasuxis
gacemisas gamoiyenon iseTi sityvebi, rogorebicaa: `SesaZloa,~ `me vfiqrob~, `ar aris gamo-
ricxuli~, `dabejiTebiT ver vityvi, magram, Cemi azriT...~
gakveTilis dasasruls mieciT moswavleebs weriTi saSinao davaleba:
– romelma teqstma Segiqmna ukeTesi warmodgena uZvelesi adamianis Sesaxeb: moTxrobam `uRu
da TeT~ Tu teqstma `uZvelesi naxatebi~? ratom? axseni Seni pasuxi im teqstidan motanili
magaliTebiT, romelic amoirCie.
winaswar gaafrTxileT moswavleebi, rom iseTi zogadi pasuxi, rogoricaa `imitom momewona,
98
rom ufro sainteresoa~, miuRebelia. miuTiTeT bavSvebs, yuradReba miaqcion davalebis piro-
bas – maT moeTxovebaT sakuTari azris dasabuTeba arCeuli teqstidan moyvanili magaliTebiT.
momdevno gakveTilze, Txzulebebis wakiTxvis Semdeg, mieciT klass jgufuri davaleba:
yy moxaton qaRaldis didi formati, ise rogorc xatavdnen mRvimis kedlebze pirvelyofili
mxatvrebi.
saxlSi Sesasruleblad ki daavaleT:
a) sabavSvo enciklopediidan moipovon informacia imis Sesaxeb, Tu rogor aferadebdnen
pirvelyofili mxatvrebi TavianT naxatebs (am davalebis Sesasruleblad nebadarTulia ufro-
sis daxmarebac).
b) Seasrulon saxelmZRvaneloSi mocemuli gramatikuli savarjiSoebi (gv. 97).
dagegmeT eqskursia muzeumSi.
Sefaseba
moswavleebi Sefasdebian imis mixedviT, ramdenad SeZles wakiTxulis gageba-gaazreba, Zi ri-
Tadi informaciis amokreba, dasabuTebuli msjeloba.
99
100
saTaflia
masala enciklopediidan:
saTaflia – mRvime quTaisis maxloblad, samguralis serze, saTafliis
saxelmwifo nakrZalis teritoriaze. mRvime derefnis tipisaa, aqvs gan-
Stoebebi da darbazi. misi sigrZe 900 m-s aRwevs, maqsimaluri simaRle 10
m-ia, sigane – 12 m. saTaflia mdidaria stalaqtitebiT da stalagmitebiT.
mRvimeSi haerisa da wylis temperatura TiTqmis Tanabaria – 12-130C.
aRmoaCina pedagogma da mxareTmcodnem p. Wabukianma. saTafliis nakrZa-
lis teritoriaze aRmoCenili da Seswavlilia kidev sami SedarebiT
mcire zomis mRvime.
giorgi SatberaSvilis moTxrobaSi papa sazafxulo ardadegebze mas-
Tan Casul Svi li Svils saTafliis axlad aRmoCenil gamoqvabuls aTva-
lierebinebs.
***
– ai, esec saTaflias mTa, ager, mis ZirSi saTaflias gamoqvabuli! –
wamoiZaxa papa petrem, roca tafobis bolos aRmarTuli maRali kldo-
vani goraki gamoCnda.
jerjerobiT niko gamoqvabulis Sesasvlels ver xedavda, mas buCqnari
4u
xs
ov
ar
i d
ro
is
am
be
bi
da
n
101
4
ux
so
va
ri
dr
oi
s a
mb
eb
id
an
faravda da ucxo TvalisTvis Zneli iyo misi SemCneva. tafobSi atexil
Sambsa da anwlis buCqnarSi gveliviT miiklakneboda patara nakaduli.
– es mdinare oRasyuras saTavea. xedav, ai aq, am Zabrisebr adgilas Cadis
da ikargeba, – uTxra papa petrem SviliSvils.
– rogor Tu ikargeba? – SeekiTxa niko.
– ho, erTxans miwisqveS miedineba, mere ki banojis maxloblad isev
amoyofs Tavs.
– sakvirvelia.
– hoda, pirvelad swored aman miiqcia Cemi yuradReba. maSasadame, aq
miwisqveSa xeoba an gamoqvabuli unda iyos-meTqi, gavifiqre, roca mida-
moebi pirvelad davaTvaliere. kargad davzvere es midamo da, ai, am kldis
ZirSi SevamCnie... Tumca, mivideT da Seni TvaliT naxe.
papa da SviliSvili kldis Zirs miadgnen, sadac manamde maTTvis
SeumCneveli gamoqvabulis Sesasvleli gamoCnda. gamoqvabuli maT
CaRamebuli TvaliviT umzerda. saocari sigrile da nesti idga am idu-
malebiT savse miwisqveSa mRvimis SesasvlelTan.
– ase ki ar iyo maSin, – gaagrZela petrem, – es adgili mTlad qviT,
RorRiTa da gvimriT iyo dafaruli.
papam da biWma frTxilad Seabijes gamoqvabulSi. nikom uneblieT
Tvalebi moifSvnita da jer papa petres saxe, xolo Semdeg misi maRla awv-
dili xeli dainaxa, romelic sanTlis mkrTal Suqs gaenaTebina. sibneles
102
Tvali rom SeaCvia, gamoqvabulis TaRis bundovani moxazulobac gaarCia.
gamoqvabulis samarisebur siCumeSi wylis susti Cxriali gaisma.
– es oRasyuras saTave Cxrialebs. ai, zeviT rom gaCvene patara nakadu-
li, romelic tafobSi ikargeba... namdvilad ki ar ikargeba, ai, aq Camodis
Turme da gamoqvabulSi miedineba. ase rom, es gamoqvabuli miwisqveSa
xeobaa, romelic kirqvis kldeSi am patara mdinaris mudmivi `muSaobis~
Sedegad unda iyos warmoqmnili. marTla warmtaci da mSvenieria bunebis
jadosnuri xeliT Seqmnili Zegli. ai, Sexede amas!
petrem gamoqvabulis TaRs sanTeli mianaTa. TvalismomWrelad acim-
cimdnen gamoqvabulis WerSi Camokidebuli saocari silamazis yinulis
loluebisa da TaflSi amovlebuli CurCxelebis msgavsi sxeulebi,
romelTa brolisfrad wawvetebul boloebze dilis namiviT brwyinavd-
nen wylis wveTebi.
– amas stalaqtiti hqvia, – ambobda papa petre da erT uzarmazar
loluas sxvadasxva mxridan anaTebda, – stalaqtiti warmoiqmneba wylis
wveTebisgan, romlebic saukuneebis ganmavlobaSi gamoqvabulis Weridan
moedinebian. wylis wveTs kldidan kiri gamoaqvs, romelic haerze gamosv-
lis Semdeg isev myar nivTierebad iqceva da gamoqvabulis Wers ekideba.
zogjer kiriani wylis wveTebi sanTeliviT Zirs iRvenTebian da stalag-
mitebs warmoqmnian. aba, qvemoT daixede!
papam axla gamoqvabulis iataki gaanaTa. gaocebuli niko daixara da
uzarmazari sokos msgavsi, TiTqos miwidan amozrdili sxeuli dainaxa.
xeli daado am ucnaur sokos, romelic sveli da yinuliviT civi iyo.
– ai, eg aris stalagmiti! stalagmitebi da stalaqtitebi droTa ganmav-
lobaSi izrdebian, grZeldebian da erTmaneTs uaxlovdebian. magram rom
icode, rogor nela, rogor dinjad... rogor ggonia, ramden weliwadSi
SeerTdebian es stalagmiti da stalaqtiti? aTaseuli wlebi unda! – RimiliT
Tqva papa petrem da sanTeli axla gamoqvabulis siRrmisken mimarTa.
– ager, is uzarmazari sveti, romelsac ori kacic ver Semoawvdens xels,
stalaqtitisa da stalagmitis SeerTebis Sedegadaa Seqmnili. aba, romeli
adamianis xels SeuZlia aseTi iSviaTi silamazis svetebis, darbazebisa da
ucnauri gamosaxulebebis Seqmna. buneba ucna uri, didi xelovania!
niko moxibluli aTvalierebda gamoqvabuls. sibneleSi alalbedze
miabijebda da STabeWdilebebiT damZimebul TavSi aTasgvari fiqri utri-
alebda. es ucnauri, bundovani figurebi xan gaqvavebul adamianad, xanac
cxovelad Tu frinvelad eCveneboda.
papam da nikom gamoqvabulSi TiTqmis mTeli saaTi dayves. rodesac
niko gamoqvabulidan mzis sinaTleze gamovida, igi ukve imaze fiqrobda,
Tu rogor amovidoda momaval zafxuls amxanagebTan erTad saTafliaze
da am mSvenier, idumalebiT aRsavse midamoebsa da ulamazes gamoqvabuls
kvlavac moinaxulebda.
giorgi SatberaSvilis `saTaflias~ mixedviT
4u
xs
ov
ar
i d
ro
is
am
be
bi
da
n
Tavi 5 – adamiani da cxoveli
androkle da lomi
SeniSvna: teqstis „androkle da lomis“ struqturis identificirebisaTvis Cven
SevarCieT meTodi „teqstis CarCoebi“. meTodi gulisxxmobs nawarmoebis struqturaze
muSaobas, radgan Tu moswavleebi aRiqvamen teqstis sxvadasxva nawils Soris kavSirs da
xedaven mis struqturas, ukeT iazreben nawarmoebs da SeuZliaT garkveuli daskvnebis
gamotana.
misaRwevi miznebi da mosalodneli Sedegebi
moswavlem SeZlos teqstis Sinaarsis gageba-gaazreba, personaJis daxasiaTeba; ganuviTardeba
interpretaciis unari.
Sesabamisoba erovnul saswavlo gegmasTan
qarT.dawy.(I).7. moswavlem unda SeZlos standartiT gansazRvruli sxvadasxva tipis teqstebis
wakiTxva da gageba-gaazreba; teqstSi verbaluri da araverbaluri formiT mowodebuli infor-
maciis (mag., ilustraciisa da teqstis) urTierTdakavSireba.
• აჯგუფებს ინფორმაციას კონკრეტული ნიშნით (მსგავსება-განსხვავების, მზარდი-კლებადი ხარისხისა
და ა.შ. მიხედვით);
qarT.dawy.(I).8. moswavlem unda SeZlos mcire zomis mxatvruli teqstebis interpretireba
verbaluri da araverbaluri gziT; verbaluri informaciis vizualurad gardaqmna da/an piriqiT.
• ილუსტრაციებზე, სათაურზე დაყრდნობით გამოთქვამს ვარაუდს ტექსტის შინაარსის შესახებ.
qarT.dawy.(I).10. moswavlem unda SeZlos standartiT gansazRvruli sxvadasxva tipis teqstebis
maorganizebeli elementebis, struqturuli da kompoziciuri maxasiaTeblebis amocnoba.
• ახასიათებს სხვადასხვა სახის ტექსტს სტრუქტურული მახასიათებლების მიხედვით (მაგ., ღია ბარათს
დასაწყისში აქვს მიმართვის ფორმა, მას მოსდევს ძირითადი ტექსტი, ბოლოს კი არის ხელმოწერა;
კულინარიული რეცეპტი შედგება სათაურისა და ორი ძირითადი ნაწილისაგან: ინგრედიენტთა
ჩამონათვალი და დამზადების წესი; დარგობრივ-შემეცნებით ტექსტს აქვს სათაური, ახლავს
ილუსტრაციები წარწერებით და აბზაცებად დაყოფილი ტექსტი და ა.შ.);
winare codna
moswavleebs aqvT teqstis mosmenisa da Sinaarsis gaazrebis elementaruli unarebi.
gakveTilis msvleloba
organizebis formebi: saerTo saklaso, jgufuri, individualuri.
103
aqtivoba 1. provocireba
teqstis wakiTxvamde, provocirebis mizniT, maswavlebeli moswavleebs eubneba moTxrobis
saTaurs: „androkle da lomi“, da ekiTxeba:
– Tqveni azriT, ris Sesaxeb iqneba moTxroba?
sTxovs moswavleebs, TavianTi pasuxi daasabuTon.
aqtivoba 2. teqstis wakiTxva, gageba-gaazreba
maswavlebeli teqsts kiTxulobs xmamaRla, saTanado siCqariT, toniTa da intonaciiT, rome-
lic Seesabameba mocemuli teqstis Sinaarss. kiTxvis procesSi gzadagza Cerdeba da akvirdeba,
ramdenad esmiT moswavleebs teqsti da, amasTan, inarCunebs maT yuradRebas. paralelurad
amowmebs, daemTxva Tu ara maT mier gamoTqmul varaudebs teqstis Sinaarsi; aZlevs sakuTari
emociisa da STabeWdilebis gamoxatvis saSualebas. kiTxvis procesSi maswavlebeli gzadagza
ganmartavs sityvebsa da frazebs, romlebic gaugebaria, an arasakmaris informacias Seicavs,
raTa moswavleebs daexmaros wakiTxuli monakveTis mniSvnelobis dazustebaSi (mag.: sikeTis
gadaxda, mebatonis mona, bunagi, uSvelebeli, sikvdilis feri daedo, arena, seiri aCvena...).
aqtivoba 3. teqstis struqturis gacnoba, minileqcia
maswavlebeli moswavleebs uxsnis, rom nebismieri TxrobiTi teqstis Sinaarsi erTmaneTTan
siuJeturad dakavSirebuli nawilebis erTobliobaa, romelic iyofa struqturul erTeule-
bad: 1. dasawyisi – Sesavali situacia. 2. Sua nawili – moqmedebebisa da movlenebis ganviTareba.
3. dasasruli – teqstis bolo nawili.
aqtivoba 4. ilustrireba
maswavlebeli yofs moswavleebs jgufebad, urigebs furclebs, sTxovs maT, dayon es teqs-
ti swored amgvar struqturul elementebad (savaraudod, moswavleebi gamoyofen Semdeg
epizodebs: gamoqvabuls TavSefarebuli androkle da iq Sesuli lomi; lomisa da androkles
damegobreba; sabrZolo arena. Tumca, SesaZloa, sxva variantic moifiqron). Semdeg sTxovs sufTa
furceli gayon sam nawilad da TiToeulze daxaton ilustraciebi teqstis struqturuli
nawilebis mixedviT. daxaton is, rac moTxrobis mosmenis Sedegad daamaxsovrdaT. TiToeul
ilistracias miuweron komentari: 1-2 winadadebiT aRweron naxati (SeniSvna: komentarebis dawera
mniSvnelovania, radgan winadadebebis ageba dakvirvebis unars aviTarebs. aqtiurdeba yuradReba,
fantazia, azrovneba da metyveleba. am aqtivobis gamoyenebiT, moswavle teqstis nawilebsa da
maTgan gamomdinare ZiriTad ideebs erTmaneTTan akavSirebs, rac exmareba, gaiazros da mokled,
sakuTari sityvebiT Camoayalibos teqstis konkretuli nawilis ZiriTadi idea.).
aqtivoba 5. prezentacia
ilustraciebisa da komentarebis Sesrulebis Semdeg moswavleebi prezentaciiT uziareben
erTmaneTs mosazrebebs teqstis struqturuli nawilebisa da siuJeturi ganviTarebis Sesaxeb.
TiToeuli jgufi ganmartavs:
• ratom Seqmna ilustraciebi mocemuli TanmimdevrobiT;
• ratom daukavSira konkretuli winadadebebi teqstis mocemul nawils da a.S.
aqtivoba 6. teqstisa da ilustraciebis Sedareba
104
maswavlebeli sTxovs moswavleebs, gadaSalon saxelmZRvanelo, waikiTxon teqsti da
Seadaron, ramdenad emTxveva maT mier warmodgenili struqturuli dayofa teqstis Sinaarsis
Tanmimdevrobas. moswavleebi yuradRebas amaxvileben: ra sakiTxebia ilustrirebuli;
yy rogor mihyveba ilustraciebi teqstis siuJetur ganviTarebas;
yy rogor ukavSirdeba amxsneli winadadebebi Sesabamis ilustracias.
aqtivoba 7. Sejameba
teqstis struqturuli nawilebis siuJeturi gamTlianebis mizniT, maswavlebeli sTxovs
moswavleebs, TanmimdevrobiT CamoTvalon moTxrobaSi ganviTarebuli movlenebi.
saSinao davaleba
maswavlebeli moswavleebs aZlevs saSinao davalebad, daweron moTxrobis mokle Sinaarsi.
Sefaseba
moswavleebi Sefasdebian imis mixedviT, ramdenad SeZles teqstis Sinaarsis saTanadod gage-
ba da kargad damaxsovreba, ilustraciebis Sinaarsobrivad sworad ageba, epizodebad dayofa.
105
lmobieri monadire da irmis goniereba
gamixardim vercxlis salteebiT morTuli mamapapuri Tofi
cacxvze miayuda, sagzliani guda moixsna da cacxvis totze Camo-
kida, TviTon ki aragvze Cavida wylis dasalevad. roca dabrunda,
mivida xis qveS da xedavs, ras xedavs?! gamougdia mgels furiremi
da mosdevs ukan, rogorc dageSili mwevari. sacaa, unda daewios.
gamixardim Tofi moimarjva, cacxvs moefara da gafacicebiT
adevnebda Tvals mgels da imis sadavlos. iremi pirdapir wyal s
eca, foni rodi moZebna, Sevida wyalSi karga Sors, TiTqmis gaana-
xevra aragvi, misca mkerdi aRma da gaCerda. mgelic mihyva, magram
fexebs ver uwvdenda miwas, Cqarma aragvma aiTria da qveviT waiRo.
iremi gamobrunda, ahyva wyals, Secura ufro Rrma alagas. irmis
mkerdiT orad gapobili aragvi yviroda, Rrialebda, iremi ki idga
erT adgilas gaCerebuli da eloda bedisweris ganCinebas.
mgeli mainc gamovida wylidan da Sehyva mdinaris qvian napirs.
gausworda ra irems, Secura kvalad, magram wyalma, vidre iremTan
miaRwevda, aiTria da iqve qveviT waiRo. iremi gamobrunda ukan,
gamovida mSralze, gaiara cota adgili, isev wyalSi Secura da ga-
Cerda. mgelic gamovida mdinaridan da gaswia isev irmisaken. magram
axla winandeburad aRar moiqca, gamocdilebas mglisTvisac Wkua
eswavlebina: irems zemodan mouara da iqidan daapira ieriSis mi-
tana. axla ki veRar gadaurCeboda iremi mgels.
gamixardis gulma veRar gauZlo, gauwyda moTminebis Zafi,
daumizna mgels Tofi da esrola. mgelma wyalSi Caafara Tavi da
daikarga samudamod. iremi ki iqve idga gayuCebuli, ver gaego, ra
moxda. idga wyalSi da Tvali iqiT eWira, saidanac mgels moeloda.
gamixardim moklul mgels ori sityva gaatana: „Se rjulZaRlo,
Sena!“ irems ar danaxvebia.
iremi karga xans idga wyalSi da eloda mters. bolos gamovi da,
aRarafris SiSi hqonda – mgeli aRarsad Canda da gakurcxla tyi-
saken.
vaJa-fSavela
5a
da
mi
an
i d
a c
xo
ve
li
106
5
ad
am
ia
ni
da
cx
ov
el
i
wiqara (qarTuli xalxuri zRapari)
1.
iyo da ara iyo ra, iyo erTi oboli biWi. deda adre moukvda da
mamam meore coli SeirTo.
biWs erTi xari hyavda. saxelad wiqara erqva, Zalian uyvarda.
yoveldRe mindorSi dahyavda, dabindebamde aZovebda, abanavebda,
CrdilSi asvenebda, rom sicxes ar Seewuxebina da misi movliT Tvi-
Tonac erToboda.
dedinacvali avi qali gamodga: xari aiTvalwuna da misi Tavidan
moSoreba ganizraxa. rom veras gaxda, adga da erTxel Tavi moia-
vadmyofa, daiwyo tyuili kvnesa da gminva. qmarma hkiTxa:
– ra giSveliso?
– wiqaras gul-RviZlis garda, veraferi momarCenso, – uTxra
borotma qalma.
mama Zlier Sewuxda am sityvebis gagonebaze, magram ras izamda,
qali rom loginidan aRara dgeboda, gadawyvita, daekla wiqara.
meore dilas vaJi xedavs, mama danas lesavs.
– rad ginda, mama, eg dana, risTvis lesavo? – hkiTxa vaJma.
– wiqara unda davklao, – miugo mamam.
daRonda biWi, magram ra unda eqna!
– waval, wyals mainc davalevinebo, – uTxra biWma.
waiyvana wiqara wyalze, asmevs wyals da tiris. tiris ise, rom
misi cremlebi wyals ewevian.
– ra gatirebs, Cemo megobaro? raze iTxri Tvalebs, Semogevlos
Seni wiqarao.
biWma miixed-moixeda, ego-
na, momesmao, gancvifrebuli
didxans gons ver mosuliyo.
bolos mixvda, rom Tavisi
wi qa ra elaparakeboda.
– dakvlas gipireben, dakv-
lasao, – miugo vaJma.
– vici, vici, Cemo megoba-
ro, magram arc Sen mogelis
107
kargi dRe. wadi, wamoiRe erTi salesavi, erTi savarcxeli da erTi
boTli wyali, Semajeqi zurgze da gaviparoTo.
biWma moitana yvelaferi da movida. wiqaram Seisva vaJi zurgze
da gahqusles. mama eloda, eloda da vaJi rom aRar mobrunda, wavi-
da wyalze. biWi iq ar dauxvda, aqeT eca, iqiT eca, magram Svilisa da
wiqaras asaval-dasavali ver Seityo. dedinacvalma geris* dakarg-
va arad Caagdo, magram roca qmarma uTxra, wiqarac Tan wauyvaniao,
erTi wyeuli Rori hyavda da is daadevna.
mirbis wiqara, miarbeninebs patara megobars, misdevs eSvebdale-
sili Rori. es aris, unda daewios, rom wiqaram uTxra biWs:
– raRas eli, megobaro, sikvdili Tvalwin gvidgas, gadaRvare
boTli wyalio.
gadaRvara biWma wyali, gaCnda saSineli zRva. Relavs zRva Sa-
vad, sikvdils uqadis yvelas, magram Rori ar udrkeba zvirTebis
cemas da micuravs. sanam Rori zRvas gadacuravda, wiqaram da imi-
sma megobarma karga gza gaiares... bolos gamovida Roric. wiqaram
uTxra vaJs:
– Tavi miibrune, aba, modis Tu arao?
miibruna biWma Tavi:
– Sors buzisodenad raRac morbis Tu mofrinavso, – uTxra wiqaras.
– eg Roriao, – miugo wiqaram.
mirbis wiqara, miaqrolebs biWs, morbis Rori, cota kidev da,
daeweva wiqaras.
– gadaagde savarcxelio! – SesZaxa biWs wiqaram.
gadaagdo biWma savarcxeli. uceb iseTi wvrili da xSiri tye aiya-
ra, Sig Tagvi kuds ver moibrunebda. Wra eSvebiT Rorma tye, Wra da
gavida. mirbis wiqara, miaqrolebs biWs. karga gza gaiares. moixeda
biWma, Sors buziviT iseve raRac moCanda.
– buzis tola raRaca Canso, – uTxra wiqaras.
– Rori mogvdevso, – miugo wiqaram.
cota kidev, cota kidev da, Rori wiqaras daeweva, magram gadaa-
gdo vaJma salesavi da aimarTa Tvaluwvdeneli klde wiqarasa da
Rors Sua. sWris Rori, sWris rac Zali da Rone aqvs kldeSi safe xu-
rebs da adis zemoT. Sua adgilze rom mivida Rori, dausxlta fexi
da ufskrulSi CainTqa. waiRo Cemica da Tqveni Wiric.
5a
da
mi
an
i d
a c
xo
ve
li
108
upasuxe SekiTxvebs
1. ra moimizeza dedinacvalma wiqaras Tavidan mosaSoreblad?
2. risi Tan wamoReba sTxova xarma biWs? romelma nivTma ra
gaaCina gzaze? romeli dabrkoleba veRar gadalaxa madevarma
Rorma?
moZebne teqstSi (jgufuri samuSao)
3. amokribeT teqstidan 5 iseTi monakveTi, romlebiTac daadas-
turebT, rom `wiqara~ zRaparia.
4. ipoveT teqstSi gamoTqma, romelic tyeSi adgilis siviwroves
gamoxatavs.
imsjele
5. mezRaprem sami jadosnuri sagani moigona; amaTgan romelma
moaxdina Senze gansakuTrebiT Zlieri STabeWdileba?
6. riT daadastureb imas, rom zRapris mTavari personaJi wiqa-
raa?
7. zRaparSi keTili da boroti Zalebis Widili daixata. daxaze
cxrili da am ori Zalis Sesabamisad daajgufe personaJebi:
oboli vaJi, dedinacvali, Rori, xari.
8. Seafase vaJisa da wiqaras urTierToba.
dawere (davaleba)
9. Seadgine Txrobis gegma (gamoyavi 6 sakiTxi).
10. Sen mier Sedgenili gegmis mixedviT dawere zRapris am nawi-
lis mokle Sinaarsi.
gramatika
11. aqcie zmnad saxeli:
ra? ras Svreba?
sirbili mirbis
devna ...
gaqroleba ...
Relva ...
gafrena ...
asvla ...
CanTqma ...
5
ad
am
ia
ni
da
cx
ov
el
i
109
2.
biWsa da wiqaras xsnis imedi moecaT. iares da gavidnen samSvido-
bos. wiqaram gaiyvana biWi erT trial mindorze. iq erTi alvis xe
idga, misi kenwero casa swvdeboda, Sesva zed, misca ori salamuri,
erTi saWirvaramo, erTi salxino da uTxra:
– me waval, martoka vivli mindvrad, balaxs movZov da virCen
Tavs. Sen aq ijeqi. Tu rame gagiWirdes, saWirvaramo salamuri
daukari da maSinve aq gavCndebi, Tu gilxindes, salxino salamuri
daukari, saWmelsac is mogitans da sasmelsaco, – gamoeTxova da
wavida wiqara.
biWi ijda alvis xeze da ukravda salxino salamurs... gaigona
erTma mecxvarem salamuris xma, Zalian moewona da mihyva xmas, mi-
vida alvis xesTan da xedavs, biWi salamurs ukravs, peplebi ki gars
Semohxvevian, salamuris xmaze TamaSoben da irevian erTmaneTSi.
mecxvares SuriT aevso Tvalebi da gadawyvita, xelT egdo sala-
muri.
– Camodi erTi Zirs, maCvene eg salamuri, risgan aris gakeTebu-
lio, – dauZaxa vaJs. magram vaJi ar Camovida. wiqaras hqonda naT-
qvami, alvis xidan ar Camoxvideo. adga Suriani mecxvare, wavida
xelmwifesTan da moaxsena:
– ama da am adgilas erTi biWi zis alvis xeze da ise ukravs sala-
murs, rom imisi dakvriT mTeli qveyana xarobso.
xelmwifem maSinve daibara Tavisi nazir-vezirebi da uTxra, an
Tqven unda momgvaroT is biWi, an kaci iSovoT imisi momyvanio. na-
zir-vezirebma xelmwifesTan erTi cbieri dedaberi miiyvanes.
5a
da
mi
an
i d
a c
xo
ve
li
110
– me moggvriT im biWsao, – uTxra xelmwifes dedaberma.
adga dedaberi, waiyvana erTi Txa, waiRo sadgisi da mivida
alvis xesTan. biWi zis TavisTvis alvis xeze da ukravs salamurs.
dedaberi alvis xis ZirSi dadga, amoiRo sadgisi da Cxvleta dauw-
yo Txas. Cxavis sawyali Txa. vaJma rom dainaxa, moxuci Txas aCxav-
lebda, dauZaxa:
– rasa Svrebi, dided, rad aCxavleb mag Txasao?
– dakvla minda, Svilo, da ver damiklavs, imdeni sikeTe miyavi,
Camodi da damikalio.
ras moifiqrebda biWi, rom moxucs Ralati edo gulSi. Cavida
Zirs. dedaberma raRac jadoTi gaabrua da daaZina. aswies da waiy-
vanes mZinare biWi xelmwifis kacebma da Casves cxraklitulSi.
biWs gamoeRviZa, xedavs – datyvevebulia. daRonda, daiwyo tiri-
li, inat ra Tavisi salamurebi, magram misi salamurebi alvis xeze
eyara oxrad darCenili. biWi fanjarasTan dajda da cas miacqerda.
am dros cxraklituls yvavma Camoufrina, dainaxa vaJma da SesZaxa:
– yvavo, yvavo, sad mifrinav, sad migeCqareba? wadi, Seni Svilebis
mzesa, mindorSi rom alvis xe dgas, zed Cemi salamurebia da aq mo-
mitane!
– me rom leSsa* vWamdi da Sen qvebs mesrodi, aRar gaxsovs? –
upasuxa yvavma da gaudga gzas. gaayola Tvali biWma da Camoyara
cremlebi.
uceb mercxali dainaxa biWma da Sestira:
saiT mifrinav, mercxalo, saiTken mieSurebi?
mindorT rom alvis xe xarobs,
civni wyaronic diano,
peplebic iqa sxdebian,
turfad Wrel mxrebsa Sliano,
salamurebic iq aris,
uCemod dalpebiano...
gafrindi, aq momitane,
Cemo lamazo mxriano.
gafrinda mercxali da moutana salamurebi.
5
ad
am
ia
ni
da
cx
ov
el
i
111
upasuxe SekiTxvebs
1. zRapris am nawilSi ra axali jadosnuri sagnebi gaCnda?
2. sad datova wiqaram biWi da ra daubara mas?
3. vin da rogor Camoiyvana biWi xidan?
moZebne teqstSi
4. ipove teqstSi gamoTqma, romelic alvis xis simaRles aRwers.
teqstis Sinaarsi
5. warmoidgine Tavi vaJis adgilze da teqstis am nawilis Si-
naarsi ise gadmoeci, rogorc Seni TvaliT nanaxi.
6. aRwere salxino salamuris Zala.
dawere
7. ganagrZe keTili da boroti Zalebis cxrilis Sevseba; gaana-
wile: dedaberi, yvavi, mercxali, mecxvare.
8. Seadgine Txrobis gegma (gamoyavi 6 sakiTxi).
imsjele
9. mezRapres am nawilSi Suriani mecxvare da cbieri dedaberi
Semohyavs; ganmarte, ratom aris mecxvare Suriani, xolo
dedaberi – cbieri?
10. ra Secdoma dauSva biWma? Seafase misi saqcieli.
gramatika
11. mecxvaris naTqvamidan amoiwere winadadeba, romelSic yvela
zmna awmyo droSia.
12. daasrule sityvebi:
gaigona erTma mecxvarem salamuris xma, Zalian moewona da
mih yva xmas, ...vida alvis xesTan da xedavs, biWi salamurs
ukravs, ramdenime pep... ki gars Semoxvev... , salamuris xmaze
TamaSob... da irev... erTmaneTSi.
Teoria (davaleba)
13. gadaiwere teqstis am nawilSi CarTuli leqsi da xazi gausvi
gariTmul sityvebs.
5a
da
mi
an
i d
a c
xo
ve
li
112
moswavlisCanTiani spilo
spilo da gogona erTi xnisani iyvnen, erTad izrdebodnen da
cirkis arenazec erTad gamodiodnen. cxovels ise uyvarda gogo-
na, erT dResac rom ar enaxa, saSinel gunebaze dgeboda, pirdapir
gangaSs texda, saWmel-sasmelzec uars ambobda, Tan sayviriviT
gahkioda. im dResac ase moxda. gogonas roli ar hqonda da arenaze
misi gamosvla saWiro ar iyo. magram moxda gauTvaliswinebeli ram:
roca spilosaTvis kargad nacnobi musika aJRerda, is volieridan
gamovida, arenaze Sevarda da gogonas dauwyo Zebna.
darbazi savse iyo mayureblebiT, gansakuTrebiT blomad iyvnen
bavSvebi. spilo wreze darboda da veeba xorTums aqeT-iqiT iqnev-
da. im dros iq arc spilos mwvrTneli iyo. gamouval mdgomareoba-
Si myofma reJisorma yvelaze swori gadawyvetileba miiRo: saswra-
fod moZebna gogona da yvelaferi auxsna.
eqvsi wlis gogonas odnavadac ar SeSinebia. aiRo wiTeli vaSli
da arenisken gaiqca. spilo, gogona rom dainaxa, monusxuliviT
gaSeSda, xolo roca gogonam alersiani xmiT dauZaxa, gaxarebuli
cxoveli miuaxlovda da moferebis niSnad patara megobars Tavze
xorTumi gadausva. gogonam vaSli miawoda. spilom xorTumiT
gamoarTva da gemrielad Seaxramuna. gogonam pawia xeli xorTumze
waavlo da masTan erTad kulisebisken gaemarTa. mayureblebs es
scena nomris gagrZeleba egonaT da megobrebi siciliTa da taSiT
gaaciles. warmodgenis Semdeg gogonas hkiTxes:
– gabrazebuli spilosi ar SegeSinda?
gogonam ki RimiliT upasuxa:
– ratom unda SemSineboda, is xom Cemi sayvareli megobari da
cocxali saTamaSoa?..
dro gadioda. spilosa da gogonas megobroba kidev ufro mtkic-
deboda.
lamazad morTulma spilom pirvelklaseli megobari skolaSic
ki gaacila pirvel seqtembers. spilos moswavlis CanTa mihqonda
5
ad
am
ia
ni
da
cx
ov
el
i
113
xorTumiT, gogonas ki xelSi yvavilebis Taiguli eWira. maT ukan
mihyvebodnen aJriamulebuli bavSvebi, magram spilo yuradRebas
aravis aqcevda.
skolis ezoSi sazeimo Sekreba gaimarTa. spilo moSorebiT idga
da wynarad uyurebda ezoSi mowyobil mxiarul sanaxaobas. male
zaric daireka da moswavleebi saklaso oTaxebSi Sevidnen. spilo-
mac moindoma Sesvla, magram skolis viwro karSi ver Seetia. ami-
tom ukan dabrunda da pirvel sarTulze ganlagebuli saklaso
oTaxebis fanjrebSi SeiWyita, raTa megobari epova. TiTqmis mTel
Senobas Semouara da bolos erT-erT fanjaraSi Tvali mohkra
gogonas, romelic fexze idga da maswavlebels raRacas pasuxob-
da. gaxarebulma spilom fanjris minas ramdenjerme miartya xor-
Tumi, riTac gogonas acnoba, gicdi da bevri ar malodinoo.
skolis darajs SeeSinda, fanjrebi ar Calewoso, da spilos ezo-
dan gayvanas Seecada. araferi gamouvida – spilo im saklaso oTaxs
ar scildeboda, romelSic megobari eguleboda.
SuadRisas, gakveTilebis damTavrebis mauwyebeli zari daireka
Tu ara, gogona ezoSi gavida. spilos ise gauxarda misi danaxva,
rom waucekva kidec. mere gzas erTad gaudgnen. cirkisken mimaval
spilos xorTumiT moswavlis CanTa mihqonda da dinjad mihyveboda
megobars.
tariel xavTasi
5a
da
mi
an
i d
a c
xo
ve
li
114
Tavi 6 – saxaliso ambebi
mela da yurZeni
SeniSvna: teqstis, „mela da yurZenis“ Sesaswavlad Cven SevarCieT meTodi „leqsis
awyoba“.
misaRwevi miznebi da mosalodneli Sedegebi
moswavlem SeZlos teqstis nawilebis erTmaneTTan dakavSireba, dasabuTebuli msjeloba
maT urTierTmimarTebaze. moswavleebs ganuviTardebaT detalebis gaazrebisa da logikuri
azrovnebis unar-Cvevebi.
Sesabamisoba erovnul saswavlo gegmasTan
qarT.dawy.(I).1. moswavlem unda SeZlos saTanado sametyvelo qcevis gamovlena nacnob sako-
munikacio garemoSi.
• კორექტულად, ეტიკეტის დაცვით გამოთქვამს საკუთარ მოსაზრებას დისკუსიის, აზრთა გაცვლა-
გამოცვლის დროს;
• ყურადღებით ისმენს სხვათა მოსაზრებებს, არ აწყვეტინებს მოსაუბრეს ლაპარაკს.
qarT.dawy.(I).2. moswavlem unda SeZlos standartiT gansazRvruli sxvadasxva tipis teqstebis
mosmena, gageba-gaazreba da gadmocema.
• ამოიცნობს ტექსტის სხვადასხვა მონაკვეთში ექსპლიციტურად მოცემულ სხვადასხვა ინფორმაციას,
მათ შორის, არსებულ ლოგიკურ (მიზეზ-შედეგობრივ, ოპოზიციურ და სხვ.) კავშირებს;
qarT.dawy.(I).7. მოსწავლემ უნდა შეძლოს სტანდარტით განსაზღვრული სხვადასხვა ტიპის ტექსტების
წაკითხვა და გაგება-გააზრება; ტექსტში ვერბალური და არავერბალური ფორმით მოწოდებული
ინფორმაციის (მაგ., ილუსტრაციისა და ტექსტის) ურთიერთდაკავშირება.
• ამოიცნობს ტექსტში გადმოცემულ მოვლენებს, ფაქტებს, მოქმედებებს შორის არსებულ
ქრონოლოგიურ და ლოგიკურ (მიზეზ-შედეგობრივ, ოპოზიციურ, პირობით, დათმობით და სხვა)
კავშირებს;
winare codna
moswavleebs aqvT teqstis mosmenisa da Sinaarsis gaazrebis elementaruli unarebi.
gakveTilis msvleloba
organizebis formebi: saerTo saklaso, jgufuri, individualuri.
115
aqtivoba 1. maswavlebeli acnobs moswavleebs leqsis avtorsa da saTaurs. ekiTxeba moswav-
leebs:
– Tqveni azriT, ris Sesaxeb iqneba es teqsti?
sTxovs moswavleebs, TavianTi pasuxebi daasabuTon.
aqtivoba 2. leqsis wakiTxva-analizi
amis Semdeg maswavlebeli moswavleebs yofs jgufebad, urigebs baraTebs, romlebzec ga dana-
wilebulia teqsti (baraTebi maswavlebels winaswar aqvs gamzadebuli.):
damSeuli kuda-mela
venaxSi miipareba,
micunculebs nela-nela,
Robe-yores efareba.
bolos SeZvra, naxa kari,
magram azri ki wauxda,
baRi iyo sul maRlari
da dablari ar dauxvda.
yurZeni rom maRla naxa,
mimwifebul-minabduli,
dauRo mas wuwkma xaxa,
auZgerda msunags guli.
xan dawveba, xan adgeba,
ndomis nerwyvi pirs adgeba,
kbilebi mTlad aeqava,
magram maRla xom ver ava?
darCa amoZuebuli...
magram aRar gaitexa
kudianma viTom guli
da urcxvad es daikvexa:
rom ar vWame, kargi vqeni,
geficebiT Svilebsao,
mkvaxe iyo is yurZeni
da momkveTda kbilebsao.
(maswavlebels SeuZlia sxvagvaradac dayos teqsti) da sTxovs moswavleebs, dafiqrdnen, ra
iqneba leqsis Tema, imsjelon jgufebSi da scadon teqstis awyoba-gamTlianeba. Tu moswavleebs
116
davalebis Sesruleba gauWirdebaT, maswavlebels SeuZlia, konstruqciuli miTiTebebiT daexma-
ros jgufebs. mniSvnelovania, moswavleebma Sinaarsobrivad zustad aawyon teqsti, originalis
sruli sizustiT vergamocnoba maT Secdomad ar CaeTvlebaT.
aqtivoba 3. posterebis damzadeba
maswavlebeli jgufebs urigebs formatis furclebsa da sxva saWiro masalas (markerebs,
webos, makratels...) saprezentacio posterebisTvis. jgufebi amzadeben posterebs, teqstis
TavianTi versia gadaaqvT didi formatis qaRaldze.
aqtivoba 4. prezentacia
moswavleebi warmoadgenen namuSevrebs da msjeloben, ratom SearCies esa Tu is varianti.
aqtivoba 5. diskusia
Tu jgufebis mier SemuSavebuli versiebi Zalze daSorebulia originals, jgufebis prezent-
aciebis Semdeg SesaZloa gaimarTos saerTo saklaso diskusia erTiani versiis SesamuSaveblad.
argumentebis gacvlisa da msjelobis Semdeg, sasurvelia, maswavlebelma warmarTos es diskusia
da damatebiTi kiTxvebis, miTiTebebisa da komentarebis saSualebiT moswavleebs daexmaros,
maqsimalurad miuaxlovdnen namdvil versias.
aqtivoba 6. Sedareba
maswavlebeli sTxovs moswavleebs, gadaSalon saxelmZRvanelo, waikiTxon teqsti da
Seadaron, ramdenad daemTxva maT mier warmodgenili versia originals.
aqtivoba 7. Sejameba
maswavlebeli sTxovs moswavleebs, mokled Camoayalibon rekomendaciebi, ra unda gaiTva-
liswinon momavalSi msgavsi davalebis Sesrulebisas.
saSinao davaleba
maswavlebeli moswavleebs aZlevs saSinao davalebad saxelmZRvaneloSi mocemul me-8 savar-
jiSos: dawere igavi „mela da yurZeni“ moTxrobis saxiT ( mosw. wigni, gv. 112).
Sefaseba
moswavleebi Sefasdebian imis mixedviT, ramdenad logikurad SeZles teqstis nawilebis
erTmaneTTan dakavSireba da argumentirebuli msjeloba.
117
6s
ax
al
is
o a
mb
eb
i
118
msxlis qurdi
erTxel, kaloobis dros, Cemi patara da-Zma dilaadrian venax-
Si waviyvane. SevediT Tu ara karebSi, maSinve gaveqaneT gemrieli
msxlisaken. gvindoda, agvekrifa naqari msxali da piri Cagvetkba-
runebina, magram, daxe Cvens daRonebas! erTi msxalic ver vipoveT.
– demetre! ra RmerTi gagwyromia, rom am adrian dilaze sul
Segi Tqvlefia naqari msxali! – gavZaxe me mojamagires, romelic
iqve axlos vazebSi muSaobda.
– Tavi momikvdes da RmerTi gamiwyres, Tu me dRes msxali gemo-
Ti menaxos, – gvipasuxa mojamagirem.
– maS, ra iqna naqari msxali? wuxel qari qroda da cotaodeni
mainc unda Camoeyrevinebina.
– marTalia, qarma xuTi-eqvsiode msxali Camoagdebina, magram
am msxlebs me axlosac ar mivkarebivar. rogorc Cans, isini SeWa-
ma wuxelis erTma daupatiJebelma oTxfexa stumarma! – gviTxra
mojamagirem.
– ras mied-moedebi, RamiT ra undoda aq stumarsa da isic oTx-
fexas?!..
– ki ar mived-movedebi, WeSmarit sityvas geubnebiT! – gvipasuxa
mojamagirem, – wuxelis, saTiveze daZinebuls, SuaRamisas ga-
momeRviZa da qvevidan slapaslupi da xramixrumi Semomesma. wamo-
viwie Cemi sawolidan, gadmovixede qveviT da msxlis ZirSi mTvaris
Suqze davinaxe veeberTela zRarbi, romelic facafuciT naqar
msxals Wamda. erTi Ronivrad davsWyivle, SeeSinda, gagogmanda da
TxrilSi Cagorda. mere isev gulianad dameZina. uTuod isev mob-
rZanda da danarCeni msxlebic Seaxramuna!
Sin rom CamovediT, ded-mamas vuambeT zRarbis oini. mojama-
gires ubrZanes, rom zRarbisaTvis moeswro da daeWira. demetre
bevrs ecada, aesrulebina brZaneba: dRisiT venaxSi Tvali eWira,
egeb sadme Sevxvde zRarbso, da RamiT saTiveze, Tavis sawol-
Tan, qvebi ewyo, rom esrola zRarbisaTvis, roca is msxlis Zir-
Si migogdeboda. araerTxel moartya Turme qva sawyal msxlis
qurds, magram mokvliT ki ar mokla, ra Tqma unda.
iakob gogebaSvilis `deda enidan~
imsjele
1. avtorma Caifiqra, ise mogviTxros ambavi, rom mkiTxveli
gaaxalisos. qvemoT CamoTvlilTa Soris SearCie is sami ram,
riTac avtoris amgvar Cana fiqrs daadastureb:
a) miTiTeba imis Sesaxeb, rom es ambavi kaloobis dros moxda.
b) teqstSi gamoyenebuli gamoTqma: `daxe Cvens daRonebas~.
g) mojamagiris mimarT gamoTqmuli sayveduris sityvebi.
d) sityvebi, romelTac demetre ambobs Tavis gasamarTleb-
lad.
e) miniSneba daupatiJebeli stumris Sesaxeb da misi vinaobis
TandaTan gamxela.
v) brZanebis Semdeg zRarb ze mojamagiris TvalTvalis aRwera.
z) bolo abzacSi zRarbis saqcielis Sesafaseblad SerCeuli
sityvebi (oini, qurdi).
2. Seni azriT, ras niSnavs gamoTqma `naqari msxali~?
3. CamoTvlilTagan romeli aRwers sworad demetres? Sen mier
SerCeuli pasuxi daasabuTe:
a) Ronieri da daundobeli;
b) Tamami da upasuxismgeblo;
g) saqmiani da enamaxvili;
d) zarmaci da xumara.
teqstis Sinaarsi
4. mesame pirSi gadaiyvane monaTxrobi da gviambe. daiwye ase:
`erTxel, kaloobis dros, ufrosma Zmam...
dawere (davaleba)
5. amoiwere teqstidan sityvebi, romlebic defisiT iwereba.
6. dawere Txzuleba: `zRarbis oini~ (gamoiyene teqstidan
demet res monaTxrobi).
119
6
sa
xa
li
so
am
be
bi
6s
ax
al
is
o a
mb
eb
i
120
Cxubi araferze
erT trial mindorze ori kaci iwva da erTmaneTs elaparakebo-
da. varskvlavebiT moWedili Rame iyo. erTma gadaavlo Tvali min-
dors da Tqva: netav, es mindori Cemi iyoso, virebs gaviCendio.
meorem Tqva: netav, rac am caSi varskvlavia, imdeni cxvari mom-
cao.
mouvidaT kamaTi:
– magodena cxvari rom gyavdes, Cems mindorSi unda moZovon da
virebi ubalaxod unda damirCneno? – uTxra pirvelma.
– Tu Sens virebs saZovari undaT, cxvars ki ar undao?
– mere vin daganebebso?
– ar damanebebs da ZalaTi Semovrekavo!
Sehyvnen laparaks, mouvidaT Cxubi da erTmaneTs cxvir-piri
daamtvries. gamoiara mgzavrma da hkiTxa: ra gaCxubebTo?
uTxres TavianTi saCivari.
– vah, Tqvens Wkuas! rac ara gaqvT, raze CxubobTo!
xalxuri
3. naxevarcxeni
brZolis velze, ra Tqma unda, toli ara myavda: yvelaze adre me
vekveTebodi xolme mters.
erTxel, TurqebTan ficxeli brZolis Semdeg, mtris simagre
vigdeT xelT. me pirveli SeviWeri simagreSi, gavreke Turqebi da
wyarosTan mivedi. mindoda, daRlili cxenisTvis wyali damele-
vinebina. cxeni svamda, svamda wyals, magram wyurvils ver iklavda.
verafriT ver movacile wyaros. gamakvirva am saswaulma! am dros
ucnauri Cxriali momesma. ukan mivixede da gancvifrebisagan ki-
naRam unagiridan gadmovvardi. cxens Turme ukana nawili sruli-
ad moWrili hqonda. wyals rom svamda, mucelSi ar uCerdeboda da
6
sa
xa
li
so
am
be
bi
121
Tavisuflad iRvreboda uknidan. amis gamo Cem ukan veeberTela
tba gaCeniliyo. es namdvili saswauli iyo.
am dros erTi Cemi jariskaci moiWra cxeniT da yvelaferi
gairkva. Turme, roca me mters mivdevdi da maT simagreSi SeviWeri,
Turqebma kari moketes da Cemi cxenis ukana nawili Sig mohyva. is
ukana nawili Turme karga xans iqve darCenila, WiSkris axlos, da
wixlebis cemiT erekeboda Turqebs, Semdeg ki maxlobel mindorSi
gasula.
– axlac iq balaxobs! – macnoba jariskacma.
– rogor Tu balaxobs? yovlad SeuZlebelia!
– wamodiT, Tqven TviTon naxeT!
cxenis wina naxevarze mjdomi mec im mindvrisaken wavedi. iq
marTlac damixvda Cemi cxenis naxevari. mwvane mdeloze balaxob-
da. saswrafod davibare samxedro eqimi. man dauyovnebliv miakera
cxenis erTi nawili meores dafnis wvrili CxirebiT, radgan xelT
Zafi ar hqonda.
orive nawili mSvenivrad Seexorca erTmaneTs, dafnis totebma
ki cxenis sxeulSi gaidga fesvebi da erTi Tvis Semdeg unagirze
dafnis totebis fanCaturi gaimarTa.
am sasiamovno fanCaturSi mjdoms bevri sakvirveli gmiroba
Camidenia.
upasuxe SekiTxvebs
1. vis winaaRmdeg gamarTul omSi monawileobda baroni miun-
hauzeni? ra gadaxda Tavs miunhauzenis cxens mtris simagris
aRebisas?
2. rogor SeniSna baronma, rom mis cxens raRac uCveulo sWir-
da?
3. riT miakera eqimma erTmaneTs baronis cxenis wina da ukana
nawilebi da ra Sedegi gamoiRo aman?
imsjele
4. ra aris is mTavari Tviseba, romelic baron miunhauzens ga-
morCeulad axasiaTebs?
upasuxe SekiTxvebs
5. rogor apirebda baroni mtrisagan Tavis daRwevas? ra saf-
rTxe daemuqra baronsa da mis cxens?
6. axals ras igeb am Tavidan miunhauzenis garegnobis Sesaxeb?
7. rogor daaRwia baronma miunhauzenma Tavi Waobs? ratom mou-
Wira man fexebi cxens marwuxebiviT?
6s
ax
al
is
o a
mb
eb
i
122
4. TmaSi xelis wavlebiT
saerTod am omSi bevri ram SememTxva. erTxel Turqebs gaveqeci.
mindoda, cxeniT Waobze gadavmxtariyavi, magram cxenma napirs ver
miaRwia da lafSi CavcvivdiT, CavefaliT da vixrCobodiT. xsna
arsad Canda. Waobi sul ufro da ufro Rrmad gviTrevda. cxeni
mTlad daifara aSmorebul lafSi. ai, mec veflobi Sig, mxolod
Cemi parikis nawnavi moCans.
ra unda meqna? uTuod daviRupebodi, xelebSi rom sakvirveli
Zala ara mqondes. me xom Zalian Ronieri var! wavivle xeli nawnav-
Si, mTeli Zal-RoniT avwie zeviT, Tan cxens fexebi marwuxebiviT
movuWire da advilad amovaTrie Waobidan Cemi Tavic da cxenic.
Semdeg ki Cemi Tavic da cxenic haerSi avitace. Tu es ioli ggoni-
aT, Tqven TviTon sinjeT!
e. raspe
Targmna mzia erisTavma
Tavi 7 – iyo da ara iyo ra
Teoria – zRapari
misaRwevi miznebi da mosalodneli Sedegebi
moswavle gaixsenebs zRapris raobasa da mniSvnelobas, gaiazrebs gansxvavebas literaturul
da xalxur zRapars Soris, ganuviTardeba detalebze dakvirvebisa da SemoqmedebiTi azrovnebis
unari.
Sesabamisoba erovnul saswavlo gegmasTan
qarT. dawy.(I).7. moswavlem unda SeZlos standartiT gansazRvruli sxvadasxva tipis teqstebis
wakiTxva da gageba-gaazreba; teqstSi verbaluri da araverbaluri formiT mowodebuli infor-
maciis (mag., ilustraciisa da teqstis) urTierTdakavSireba.
• გამოყოფს ტექსტის მთავარ საკითხს, ცალკეული მონაკვეთის არსებით ინფორმაციას;
qarT.dawy.(I).10. moswavlem unda SeZlos standartiT gansazRvruli sxvadasxva tipis teqstebis
maorganizebeli elementebis, struqturuli da kompoziciuri maxasiaTeblebis amocnoba.
• ახასიათებს სხვადასხვა სახის ტექსტს სტრუქტურული მახასიათებლების მიხედვით (მაგ., ღია ბარათს
დასაწყისში აქვს მიმართვის ფორმა, მას მოსდევს ძირითადი ტექსტი, ბოლოს კი არის ხელმოწერა;
კულინარიული რეცეპტი შედგება სათაურისა და ორი ძირითადი ნაწილისაგან: ინგრედიენტთა
ჩამონათვალისა და დამზადების წესისგან; დარგობრივ-შემეცნებით ტექსტს აქვს სათაური, ახლავს
ილუსტრაციები წარწერებით, აბზაცებად არის დაყოფილი და ა.შ.).
winare codna
moswavleebma ician kiTxvis strategiebi, zRapris raoba, aqvT TanamSromlobisa da Semoq-
medebiTi azrovnebis elementaruli unarebi.
gakveTilis msvleloba
organizebis formebi: saerTo saklaso, individualuri, jgufuri.
aqtivoba 1. motivacia
motivaciis mizniT, maswavlebeli gakveTilis dasawyisSi svams kiTxvas: ra aris zRapari?
maswavlebeli azustebs moswavleTa pasuxebs: zRapari mTlianad gamogonil ambavze agebuli
nawarmoebia.
Semdeg maswavlebeli ekiTxeba moswavleebs: riT gamoirCeva zRapari sxva nawarmoebebisgan?
moswavleebi asaxeleben. maswavlebeli moswavleebis pasuxebs Camowers dafaze ( savaraudo pasux-
123
ebi: dasawyisi da dasasrulia gansxvavebuli; dasasruli; zRapari xalxuri sibrZnea, romelSic
boroti marcxdeba da keTili imarjvebs da a.S.).
aqtivoba 2. Teoriuli masalis gacnoba
maswavlebeli moswavleebs sTxovs, gadaSalon saxelmZRvaneloebi 131-e gverdze da waikiTxon
mocemuli masala da moniSnon maTTvis mniSvnelovani an bundovani sakiTxebi.
aqtivoba 3. wakiTxulis gageba-gaazreba (kiTxva-pasuxi)
bundovani monakveTebis ganmartebis Semdeg maswavlebeli svams kiTxvebs imis gasarkvevad,
ramdenad kargad gaiges moswavleebma wakiTxuli Teoriuli masala, da usvams iqve mocemul
kiTxvas: saxelmZRvanelos am TavSi Setanili zRaprebi xalxuria Tu literaturuli? sTxovs,
pasuxi daasabuTon.
aqtivoba 4. praqtikuli savarjiSoebi
maswavlebeli moswavleebs yofs jgufebad, urigebs furclebs da sTxovs, Seasrulon saxelmZ-
RvaneloSi mocemuli #1-eli davaleba: aT wuTSi Camoweron furcelze maTTvis cnobili xalxuri
da literaturuli zRaprebis saTaurebi. gaimarjvebs is jgufi, romelic ufro meti zRapris
dasaxelebas SeZlebs.
aqtivoba 5. zRapris Seqmna
maswavlebeli moswavleebs sTxovs, romelime cnobili xalxuri zRapris personaJis/perso-
naJebis monnawileobiT Seqmnan sakuTari zRapari.
aqtivoba 6. prezentacia
aqtivobis Semdeg moswavleebi akeTeben prezentaciebs. afaseben erTmaneTs imis mixedviT,
Tu ramdenad moaxerxa gamomsvlelma zRapris maxasiaTeblebis gamoyeneba.
saSinao davaleba
maswavlebeli moswavleebs sTxovs, daaxasiaTon TavianTi sayvareli zRapris personaJi da
gamokveTon, ra moswonT masSi gansakuTrebulad.
Sefaseba
moswavle Sefasdeba imis mixedviT, ramdenad marTebulad SeuZlia axsnili masalis gage-
ba-gaazreba da praqtikulad gamoyeneba, jgufebSi muSaoba, SemoqmedebiTi azrovneba.
124
Wiamaia da boroti kaci
iyo erTi boroti kaci.
qveyanaze amdeni sikeTe raRa saWiroao! – Tqva borotma kacma
da gzas gaudga.
SroSanaze Semoskupebuli Wiamaia naxa.
– ra mxarTeZoze wamogdebulxar, Se aramzadav, Senao! – dauR-
riala borotma kacma Wiamaias.
sabralo Wiamaia isedac patara iyo da axla SiSisgan sul erTi
cicqna gaxda.
– ZaRladac rom ar magdebso? – ganrisxda boroti kaci da
SroSanas wixli gauqnia.
Wiamaia caSi kenWiviT avarda, isev qveviTken Camoeqana da boro-
ti kacis zurgze daeca.
daeca, gons moego da rigianad moikalaTa.
borotma kacma Tqva, es erTi saqme xom movagvare da axla sxva
saqmes unda movekidoo.
Wiamaia boroti kacis zurgze ijda da fiqrobda:
`am kacs Rriali Zalian exerxebao!~
mcire manZili gaiares da Wiamaias viRacis mudara* Semoesma:
– ariqa, adamiano, miSvele, Seni Wirimeo!
boroti kaci Sedga da Zirs daixeda.
miwidan romeliRac mcenares ylorti amoetana da muStisodena
cremlebiT tiroda.
– Sens gaxarebas, am riyis qvas fexi wahkari, Torem zed gulze
mawevs da amosvlas miSliso!
– vin oxeri xaro?! – hkiTxa ylorts borotma kacma.
– xili varo!
– xili? Senc guruli atami ar iyoo! – dascina borotma kacma.
– guruli atami, marTalsa brZaneb, ara var, magram gulabi msxa-
li namdvilad varo! – miugo ylortma, – es riyis qva momaSore, mze
damxedavs, tans aviyri, nayofs movibam, Sen iqnebi Tu sxva iqneba,
aqeTken CamoivliT da gagimaspinZldebiTo.
– qvebi gadagigor-gadmogigoro? mojamagiredac ginda dami-
yenoo! – daiRriala borotma kacma, wixli gaiqnia, qvis magivrad
ylorts uTavaza da CaTela.
7
iy
o d
a a
ra
iy
o r
a
125
boroti kaci isev gzas gaudga. Wiamaiam gaifiqra:
`am kacs Rriali da wixli Zalze hyvarebiao!~
kidev iara borotma kacma da erT mindorze gaCerda.
– es amodena miwa aq risTvis mogigrovebiaT, Tqve maTxovrebo, Tqve-
nao! – dauRriala man viRaceebs.
Wiamaiam zemodan Tvali gadmoapara, WianWvelebis veeberTela qa-
laqi dainaxa.
– pativcemulo mgzavro, Cveni miwac es aris, sarCo-sabadebelic,
sacxovrebelic da samyofic, qalaqi ar dagvizianoT, ar dagvRupoTo!
– Tavazianad miuges WianWvelebma.
borotma kacma gulianad gadaixarxara, WianWvelebis qalaqs fexiT
Sesdga, miwasTan gaaswora da gza ganagrZo.
Wiamaiam gaifiqra:
`Tu ar iRriala da wixli ar isrola, am kacs ise sicocxle ar SeuZ-
liao!~
axla erTi TovliviT WaRara moxuci bebo SemoxvdaT. iseTi moxuce-
buli iyo, rom Zlivs milaslasebda.
– Sen, ei, dedabero, xelSi ra giWiravso! – Seutia borotma kacma.
– ih, araferi, Svilo! berikaci welkavma wamiqcia, boTliT wamali
mimaqvs, zurgi unda davuziloo, – miugo moxucma bebom.
– maCvene, vnaxo, rogori wamaliao! – isev dauRriala borotma kac-
ma.
SeSinebulma bebom wamali gamouwoda. borotma kacma boTli ga-
moarTva, wixli amoscxo, gadaagdo. boTli qvaze daenarcxa da daimsx-
vra.
bebom Sestira:
– ras merCodi, ratom damRupeo?!
borotma kacma bebos yuric ar aTxova da isev gzas gaudga.
Wiamaias moTminebis fiala aevso. gaifiqra:
borot adamians keTili pirutyvi sjobiao! – da daiZaxa: – boro-
to kaco, amas iqiT lukmapuri keTili saqmiT geSovos: tvirTi sxvisi
gezidos, ofli sakuTari geRvaroso!
boroti kaci myisve saxedrad gadaiqca. Wiamaia Zalze gajavrebuli
iyo da daaviwyda, daeyolebina: aRarc wixli SegZlebodes da aRarc
Rrialio!
Wiamaias amisi Tqma rom ar daviwyeboda, saxedars arc yroyini ey-
vareboda da arc wixli.Wabua amirejibi
7i
yo
da
ar
a i
yo
ra
126
kurdRlebis miwisZvra
(induri zRapari)
iyo erTi kurdReli, romelic sul raRacis gamo wuxda. `vai,~
– oxravda mTeli dRe, – `vaime, vaime, vaime!~ yvelaze metad kur-
dRels miwisZvris eSinoda. `marTla rom moxdes miwisZvra, ra
meSveleba?~ –butbutebda xolme TavisTvis.
da ai, ra moxda erT dRes. xes uzarmazari nayofi moswyda da
kurdRlis maxloblad daeca. gaisma gamayruebeli xma da miwa
Sezanzarda. kurdReli Sexta. `miwisZvra!~ – Sehyvira man da Tavi-
sianebis gasafrTxileblad mindvrebisken gaqanda.
– miwisZvra! Tavs uSvelT!
SeSinebuli kurdRlebi kisris texiT aedevnen TavianT
megobars. gadairbines velebi, tyeebi, gorakebi, gzadagza sxva
kurdRlebsac afrTxilebdnen:
– miwisZvra! Tavs uSveleT!
aTasobiT kurdRlebma gadairbina velebi. tyeebi, gorakebi _
TiTqos setyvam gadauara aremares. bolos mTebamde miaRwies da
male mwvervalsac miadgnen. Cvenma kurdRelma ukan miixeda, rom
gaego, xom ar uaxlovdebodaT miwisZvra. erTaderTi, rac man
dainaxa, kisristexiT morbenali kurdRlebis acqvetili yurebi
iyo. xolo rodesac win gaixeda, erTaderTi, rac man dainaxa, lur-
ji zRva iyo, Sors Zalian Sors TvalismomWrelad laplapebda.
uecrad mTis mwvervalze lomi gamoCnda.
– ra xdeba? – ikiTxa man.
– miwisZvraa, miwisZvra! – erTxmad SesZaxes kurdRlebma.
– miwisZvra? – gaikvirva lomma, – ki magram, vinmem naxa an gaigo-
na raime?
– ai, amas hkiTxe, amas! – yvirodnen kurdRlebi da Cvens kur-
dRelze uTiTebdnen.
– Cemo batono, – CailuRluRa darcxvenilma kurdRelma, – Ce-
mTvis wynarad vijeqi saxlSi da uceb saSineli xma Semomesma, miwa
zanzarebda da mivxvdi, rom es miwisZvra iyo. hoda, Cemianebisken
gavqandi gasafrTxileblad. xom unda eSvelaT TavisTvis?
lomma Sexeda kurdRels Tavisi Rrma, Wkviani TvalebiT.
– Zmobilo, iqneb is adgili maCveno sadac es ambavi moxda.
7
iy
o d
a a
ra
iy
o r
a
127
kurdReli mTlad yoCaRad ver grZnobda Tavs, magram gadawyvi-
ta, loms mindoboda. maT gadaiares gorakebi, tyeebi, velebi da
bolos kurdRlis saxls miadgnen.
– ai, aq gavigone, batono!
lomma iqauroba daaTvaliera da male SeniSna is uzarmazari
nayofi, romelic, rogorc Cven ukve viciT, xidan Camovarda da
aremare gaayrua.
lomma Tavisi uzarmazari kbili mosdo nayofs, iqve kldeze
aitana da iqidan gadmoagdo. miwa Sezanzarda. kurdReli Sexta.
`miwisZvra!~ – Sehyvira man, – `Tavs uSveleT, miwisZvra ganmeor-
da!~ magram uceb dainaxa nayofi, romelic misken mogoravda, lomi
gulianad icinoda.
– maS, es miwisZvra ar iyo, ara? – Caiburtyuna kurdRelma.
– ra Tqma unda, ara, – Tqva lomma, – es ar iyo miwisZvra da saSi-
Sic araferia.
– ra suleli var, – aRiara kurdRelma.
lomma keTilad gaiRima.
– ara uSavs, Cemo patara Zmobilo, zogjer mec meSinia xolme
iseTi ramis, rac ar vici, – Tqva da gabrunda, wavida, rom is
kurdRlebi daemSvidebina, romlebic mTis wverze icdidinen, eTq-
va maTTvis, rom araviTari saSiSroeba ar eliT da SeuZliaT sax-
lebSi dabrundnen.aqeTken CamoivliT da gagimaspinZldebiTo.
– qvebi gadagigor-gadmogigoro? mojamagiredac ginda dami-
yenoo! – daiRriala borotma kacma, wixli gaiqnia, qvis magivrad
ylorts uTavaza da CaTela.
7i
yo
da
ar
a i
yo
ra
128
testi teqstisTvis
`kurdRlebis miwisZvra~
1. yvelaze metad ra aSinebda kurdRels?
a) lomi
b) miwisZvra
g) nayofis xidan Camovardna
d) gamayruebeli xmauri
2. ram Searyia miwa?
a) miwisZvram
b) uzarmazarma nayofma
g) kisristexiT morbenelma kurdRlebma
d) Zlierma setyvam
3. movlenebi Zalin swrafad ganviTarda mas Semdeg, rac kurdRelma Sehyvira:
`miwisZvra!~ amoiwere teqstidan ori iseTi sityva an fraza, romlebic
am siswrafes gamoxatavs.
1
2
1
4. sad sTxova lomma kurdRels wayvana?
1
5. ratom Camoagdo lomma nayofi miwaze?
a) kurdRels rom SeSineboda da gaqceuliyo.
b) kirdRels rom daxmareboda nayofis mopovebaSi.
g) kurdRlisTvis rom eCvenebina, Tu ra moxda sinamdvileSi.
d) kurdReli rom gaemxiarulebina.
129
6. ra gancda daeufla kurdRels mas Semdeg, rac lomma nayofi Camoagdo?
a) gabrazda
b) imedi gaucruvda
g) Tavisi sisulelis Sercxva
d) Zalian dadardianda
7. zRapris bolos ras ambobs an akeTebs lomi imisaTvis, rom kurdRelma
Tavi ukeT igrZnos? moiyvane ori magaliTi.
1
2
1
8. rogor icvleba zRaparSi kurdRlis grZnobebi da ratom?
zRapris dasawyisSi
imitom, rom
2
zRapris bolos
imitom, rom
9. ra aris am zRapris mTavari azri?
a) safrTxe yovelTvis Tavidan unda aicilo.
b) Senze susts da umweos unda daexmaro.
g) mtacebel cxovels ar unda endo.
d) miwisZvris dros gadarCenis imedi ar unda dakargo.
130
Sefasebis sqema testisTvis
`kurdRlebis miwisZvra~
arCeviTpasuxiani kiTxvebi
TiTo qula: 1. b . 2. b. 5. g. 6. g. 9. b.
Ria kiTxvebi
SekiTxva 3. ori qula (qvemoT warmodgenili sityvebidan da frazebidan pasuxebSi moce-
muli unda iyos ori):
– gaqanda.
– kisristexiT aedevnen.
– gadairbines.
– aTasobiT kurdRelma gadairbina velebi.
– kisristexiT morbenali kurdRlebi.
erTi qula (pasuxSi mocemuli unda iyos mxolod erTi sityva an fraza).
SekiTxva 4. erTi qula:
– iq, sadac es ambavi moxda.
– iq, sadac kurdRels saSineli xma Semoesma.
– iq, sadac miwa Sezanzarda.
– kurdRlis saxlSi.
– iq, sadac kurdRlis azriT, miwisZvra moxda.
0 qula: sadac miwisZvra moxda (arasworia).
SekiTxva 7. ori qula:
qvemoT warmodgenili frazebidan pasuxSi mocemuli unda iyos ori.
– lomma kurdRels mimarTa – `Zmobilo~.
– lomma keTilad gaiRima.
– ara uSavs, Cemo patara Zmobilo, zogjer mec meSinia xolme iseTi ramis, rac ar vici.
– lomma kurdReli daamSvida.
– uTxra, ara uSavso.
– lomi mSvidad iyo.
– auxsna, Tu ra moxda sinamdvileSi.
– uTxra, rom TviTonac yofila SeSinebuli.
erTi qula: pasuxSi mocemuli unda iyos warmodgenilTagan mxolod erTi sityva an
fraza.
131
SekiTxva 8. ori qula:
pasuxSi naCvenebi unda iyos, Tu rogoria personaJis ganwyoba zRapris dasawyisSi da
bolos, amasTanave moyvanili unda iyos misi sxvadasvagvari ganwyobis ganmapirobe-
beli mizezebi. magaliTad:
– zRapris dasawyisSi kurdReli SeSinebulia, radgan fiqrobs, rom miwisZvra mox-
da; zRapris bolos kurdReli damSvidebulia, radgan mixvda, rom Secda, / lomis
mxardaWera igrZno.
– zRapris dasawyisSi kurdReli aRelvebulia, fiqrobs rom is da misi megobari
kurdRlebi daiRupebian. zRapris bolos mas Tavisi sisulelis rcxvenia, radgan
xvdeba, rom gangaSi tyuilad atexa.
– zRapris dasawyisSi kurdReli Sewuxebulia, is sxva kurdRlebze zrunavs; zRapris
bolos kurdReli darcxvenilia, radgan mixvda, rom tyuilad aaforiaqa yvela.
erTi qula:
pasuxSi naCvenebi unda iyos personaJis ganwyoba zRapris dasawyisSi da bolos misi
ganmapirobebeli bizezis dasaxelebis gareSe, / an personaJis ganwyoba mxolod
moTxrobis dasawyisSi an bolos mizezis dasaxelebiT. magaliTad,
– moTxrobis dasawyisSi kurdReli SeSinebulia, bolos damSvidebulia.
– moTxrobis dasawyisSi kurdReli SeSinebulia, radgan fiqrobs, rom miwisZvra
moxda.
132
Tavi 8 – igav-arakebi
mgeli da kravi
misaRwevi miznebi da mosalodneli Sedegebi
moswavlem SeZlos mxatvruli nawarmoebis siuJeturi xazis Tavidan bolomde gaazreba da
movlenebis TanamimdevrobiT gadmocema; ZiriTadi Temis, ideis amocnoba; nawarmoebSi asaxul
ambavsa da personaJebze msjeloba, maTi saqcielis Sefaseba; mxatvruli nawarmoebis Sesaxeb
gamarTul diskusiaSi monawileoba; teqstis calkeuli replikis gaanalizeba; personaJis rolis
gansasaxiereblad saWiro monacemebis daufleba.
Sesabamisoba erovnul saswavlo gegmasTan
ქართ.დაწყ.(I).2. მოსწავლემ უნდა შეძლოს სტანდარტით განსაზღვრული სხვადასხვა ტიპის ტექსტების
მოსმენა, გაგება-გააზრება და გადმოცემა.
• მსჯელობს მხატვრულ ნაწარმოებში ასახულ ამბავსა და პერსონაჟებზე;
• თანამიმდევრულობის დაცვით გადმოსცემს ტექსტების შინაარსს (ვრცლად და/ან მოკლედ);
• მიჰყვება მხატვრული ნაწარმოების სიუჟეტურ ხაზს და თანამიმდევრულად გადმოსცემს ფაქტებსა
და მოვლენებს;
ქართ.დაწყ.(I).3. მოსწავლემ უნდა შეძლოს პირადი დამოკიდებულების გამოხატვა ტექსტის თემის, მასში
განხილული საკითხების მიმართ; მხატვრული ნაწარმოების პერსონაჟ(ებ)ის, მისი/მათი ქცევის შეფასება
და საკუთარი თვალსაზრისის ახსნა.
• აფასებს გმირის საქციელს და განმარტავს თავის დამოკიდებულებას;
• მონაწილეობს მხატვრული ნაწარმოების შესახებ გამართულ დისკუსიაში;
ქართ.დაწყ.(I).7. მოსწავლემ უნდა შეძლოს სტანდარტით განსაზღვრული სხვადასხვა ტიპის ტექსტების
წაკითხვა და გაგება-გააზრება; ტექსტში ვერბალური და არავერბალური ფორმით მოწოდებული
ინფორმაციის (მაგ., ილუსტრაციისა და ტექსტის) ურთიერთდაკავშირება.
• გამოყოფს მხატვრულ ტექსტში სიუჟეტის განვითარების ეტაპებს (დასაწყისს, ამბის შუა ნაწილს,
დასასრულს);
ქართ.დაწყ.(I).8. მოსწავლემ უნდა შეძლოს მცირე ზომის მხატვრული ტექსტების ინტერპრეტირება
ვერბალური და არავერბალური გზით; ვერბალური ინფორმაციის ვიზუალურად გარდაქმნა და/ან პირიქით.
• როლის (მოლაპარაკე ცხოველების, უსულო საგნების) განსასახიერებლად ადეკვატურად იყენებს
დამხმარე საშუალებებს (ჟესტს, მიმიკას, დამახასიათებელ მოძრაობას, გარკვეულ არტიკულაციას;
მოხერხებულობის, ტყუილისა თუ სხვა თვისებებისა და გრძნობების გამომხატველ მინიშნებებს).
•
gakveTilis etapebi
aqtivoba 1. metyveleba
gakveTilis dasawyisSi maswavlebeli moswavleebs acnobs teqstis saTaurs `mgeli da kravi~.
moswavleebs SeaxseneT, ra aris igavi, vin arian xSirad igavis personaJebi.
133
Semdeg dasviT SekiTxvebi:
– rogori cxovelia kravi? (savaraudo pasuxebi: wynari, mSvidi, uwyinari, umweo, daucveli)
– mgeli rogoria? (savaraudo pasuxebi: saSiSi, mtacebeli, veragi, daundobeli)
– Cveulebriv, ra damokidebulebaa mgelsa da kravs Soris? (savaraudo pasuxi: mgeli kravs
yovelTvis erCis, mgeli kravs itacebs da Wams.)
– rogor fiqrobT, ra SeiZleba moxdes am igavSi? (savaraudo pasuxi: mgeli kravs SeWams /
gaitacebs.)
bavSvebs yuradReba gaamaxvilebineT igavis formaze. formis TvalsazrisiT, SeadarebineT
`mgeli da kravi~ sulxan-sabas igavebTan.
– ras warmoadgens es igavi formis mixedviT? riT gansxvavdeba is sulxan-sabas igavebisgan?
(savaraudo pasuxi: am igavs leqsis forma aqvs, / aq ambavi galeqsilia; sulxan-sabas igavebi ki
patar-patara moTxrobebia, prozauli nawarmoebebia.)
aqtivoba 2. wakiTxulis gaazreba, metyveleba
a) gamoiyeneT Cumi kiTxvis strategia. yvela moswavle TavisTvis, Cumad kiTxulobs. Ses-
TavazeT bavSvebs, strofebis gaswvriv fanqriT miaweron personaJTa saxelebi, raTa kargad
gaarkvion, romeli personaJi ras ambobs.
b) kiTxvis dasrulebis Semdeg dasviT SekiTxvebi wakiTxulis gaazrebis Sesamowmeblad:
– sad Sexvdnen erTmaneTs kravi da mgeli? (mdinaris piras)
– ras niSnavs gamoTqma `gamoigona Sarebi~ da ratom moiqca ase mgeli? (mgelma braldebebi
gamoigona; man tyuilad daadanaSaula kravi, raTa Semdeg SeeWama.)
– CamoTvale sami braldeba, romlebic mgelma kravs wauyena (wylis amRvreva, Zveli wyena,
kravis Zmis dadanaSauleba).
– mgeli Zalian uxeSad mimarTavs kravs, amcirebs mas. ipove teqstSi is sityvebi, romlebSic
es Cans (`Se, briyvo!~ `Sig hyof tuCs uwmindursao!~ `nu wagigdia enao! xma Caikminde Cqarao!~ da
misT.).
– kravi ase mimarTavs mgels: `batono~, `Cemo xelmwifev~. risi gamomxatvelia amgvari mimarT-
va? (pativiscemis, moridebis, mokrZalebis, Tavmdablobis da sxv.)
– kravi mgels Semdeg sityvebs eubneba: `ras merCiT me, sawyalsao~, `jer erTi wlisac ara
var~. ras cdilobs kravi? (kravi cdilobs, Tavi Seaacodos mgels, / cdilobs, Tavi gadairCinos.)
– Tqveni azriT, kravi
a) mglis braldebebs Wkvianurad da dasabuTebulad pasuxobs.
b) SiSisagan daibna da xmas ver iRebs.
g) SeSinebulia da mglis braldebebs abneulad pasuxobs.
es aris arCeviTi pasuxis mqone kiTxva, romlis swori pasuxia a). imsjeleT am kiTxvaze. daasa-
buTebineT, ratom aris swori pasuxi a). Tu romelimem swor pasuxad airCia b) an g), sTxoveT,
daasabuTos Tavisi mosazreba.
– mglis nalaparakevidan romeli sityvebia TqvenTvis yvelaze Tavxeduri da miuRebeli?
sasurvelia, am konteqsSi bavSvebma imsjelon Semdeg strofze: SemouZaxa: „Se, briyvo! / aq rogora
svam wyalsao, / rom aRar dasdev kanonebs/ da aRarc samarTalsao?~ romelSic mgeli utifrad
da Tavxedurad kanonsac ki iSveliebs Tavisi veragi zraxvebis gasamarTleblad.
134
– mglis romel sityvebSi gamJRavnda sabolood misi namdvili zraxvebi? (`momwyinda Seni
bRavili, / xma Caikminde Cqarao! / Seni Cakvrexa rom mnebavs, / mizezad isic kmarao!“).
– ipoveT leqsSi is striqonebi, romlebSic gadmocemulia igavis dedaazri (`did kacTan
patara kacsa /rodis gasvlia marTali?~).
daixmareT damatebiTi SekiTxvebi:
– miuxedavad didi mcdelobisa, umweo kravi bolos mainc veragi mglis msxverpli xdeba. Seni
azriT, vin an ram unda moawesrigos aseT dros mdgomareoba? raSia gamosavali?
a) adamiani TviTon unda iyo fizikurad Zlieri, rom yovelTvis moaxerxos sakuTari simar-
Tlis daicva.
b) unda gyavdes Zlieri mfarveli, romelic yovelTvis dagicavs, marTali iqnebi Tu mtyuani.
g) unda arsebobdes kanoni, romelic Sens simarTles daicavs.
marTalia, es SekiTxva formiT hgavs zemoT dasmul arCeviTi pasuxis mqone kiTxvas, magram
bavSvi am SemTxvevaSi Tavisufalia Tavis arCevanSi (miaqcevineT yuradReba, SekiTxvaSi weria `Seni
azriT~). amitom imsjeleT klasSi am sakiTxze, saubari daukavSireT dRevandelobas, pirovnebis
samoqalaqo TviTSegnebas, marTlmsajulebis uzenaesobas da a. S. am saubris warmarTvaSi dagex-
marebaT Semdegi kiTxvac:
– Tqven ra cxovrebiseuli gamocdileba miiReT am igavidan?
a) vfiqrob, raRac unda gavakeTo imisaTvis, rom adamiani usamarTlod ar daiCagros.
b) mivxvdi, rom, rac unda marTali da Wkviani viyo, Cemze Zlieris winaSe Tavs mainc ver vimarT-
leb, amitom aseT adamians unda moverido.
g) gavige, rom Zlieri yovelTvis Cagravs susts, es cxovrebis kanonia.
CamoTvlilTagan romels uWerT mxars? ratom fiqrobT ase? xom ar gaqvT zemoT gamoTqmuli
azrebisagan gansxvavebuli Tvalsazrisi?
mosalodnelia, rom pirovnebis SesaZleblobebisa da moqalaqis rolis gaazreba moswavleebs
(a) pauxisaken miizidavs.
aqtivoba 3. metyveleba, mxatvruli kiTxva
klasi moamzadeT igavis inscenirebisaTvis: gaunawileT bavSvebs rolebi (mTxrobeli, kravi
da mgeli). sasurveli da saxalisoc iqneba, Tu mglis rols miscemT Cum, pasiur moswavles, xolo
kravisas – SedarebiT celqs, aqtiurs. `msaxiobebs~ xmamaRla waakiTxeT igavi.
saSinao davaleba
gakveTilis dasasruls mieciT moswavleebs saxlSi Sesasruleblad weriTi davaleba, rome-
lic gulisxmobs igavis personaJTa daxasiaTebas:
`imis mixedviT, ras amboben mgeli da kravi, Cven vigebT, Tu rogorebi arian isini. daaxasiaTe
orive personaJi. teqstze dayrdnobiT daasabuTe Seni azri maT Sesaxeb~.
Sefaseba
moswavleebi Sefasdebian imis mixedviT, Tu ramdenad SeZles ZiriTadi Temisa da ideis amoc-
noba, personaJebze msjeloba, msjelobis teqsturi masaliT gamyareba, intonaciis dacviT
rolis wakiTxva.
135
igavi
igavi damrigeblobiTi xasiaTis, Wkuis saswavlebeli nawar-
moebia. misi moqmedi pirebi xSirad cxovelebi da frinvelebi
arian, magram sinamdvileSi am personaJebSi adamianebi igulisx-
mebian. igavis bolos xSirad mokled aris Camoyalibebuli misi
mTavari saTqmeli, rasac Segoneba ewodeba. Segonebebi zogjer
andazebad iqceva xolme.
andaza xalxuri gamonaTqvamia, romelSic mokled, sxartad,
gonebamaxviluradaa gadmocemuli Wkvianuri azri. andazas
Zalian hgavs aforizmi – aseve mxatvrulad gamoTqmuli brZnu-
li azri. gansxvaveba is aris, rom andaza xalxuria, aforizmis
avtori ki CvenTvis cnobilia. igavis msgavsad, andazac da afo-
rizmic yovelTvis raRacas gvaswavlis, migviTiTebs, Wkuas
gvarigebs.
igavebs uZvelesi droidan Txzavdnen mwerlebi. cnobili
meigaveebi iyvnen: ezope (Zveli saberZneTi, Zv. w. VI-V ss), lafon-
teni (safrangeTi, XVII s.), krilovi (ruseTi, XVIII-XIX ss). cnobil-
ma qarTvelma meigavem, sulxan-saba orbelianma, Seqmna `wigni
sibrZne-sicruisa~, romelSic personaJebi erTmaneTs igavebiT
epaeqrebian. sulxan-saba orbeliani XVIII saukuneSi cxovrobda
da moRvaweobda. igi pirveli qarTveli meigavea.
igavs qmnian rogorc leqsad, ise prozad. magaliTad, `mgeli
da kravi~ galeqsilia. sulxan-saba orbelianis igavebi ki prozis
nimuSia.
sulxan-sabas igavebs xSirad erTvis Segonebani. `keTili saqme
ar unda gadado~, – ase gvarigebs misi erT-erTi igavi, romlis
saTauria `ukan midevnebuli lampari~.
utkbesi da umwaresi
erTxel erTma mefem Tavis vezirs ubrZana, amqveynad yvelaze
tkbili saWmeli rac aris, is momitaneo. wavida veziri, saqonlis
8i
ga
v-a
ra
ke
bi
136
ena iyida, Sewva da mefes miarTva. cota xnis Semdeg mefem isev
daibara veziri da uTxra, mware saWmelTa Soris yvelaze mware
momarTvio. veziri wavida, isev ena iyida, Sewva da mefes miarTva.
mefem gaikvirva, tkbili viTxove, ena momitane, mware movisurve
da isev ena momarTvio?
amqveynad yvelaze tkbilic da yvelaze mwarec ena ariso, –
upasuxa vezirma.
sulxan-saba orbelianis mixedviT
8
ig
av
-ar
ak
eb
i
upasuxe SekiTxvebs
1. rogor moiqca veziri, roca mefem yvelaze tkbili saWmlis morT-
meva ubrZana?
2. ra kerZi miarTva vezirma mefes, roca man yvelaze mware saWmeli
moiTxova?
imsjele
3. naTqvamSi – `amqveynad yvelaze tkbilic da yvelaze mwarec ena
ariso~ – ra sityviT SeiZleba SevcvaloT `ena~, azri igive rom
darCes?
4. Seni azriT, rogori unda iyos is mefe, romlis veziric ase
cdilobs, miaxvedros mas, Tu ra Zala aqvs enas?
5. ra aerTianebs sulxan-saba orbelianis am sam igavs? pasuxi daasa-
buTe.
a) samive igavSi personaJebi cdiloben, saqcieliT, qmedebiT ga-
moxaton TavianTi azri.
b) samive igavSi moqmedeba samefo karze xdeba.
g) samive igavis mTavari saTqmelia is, rom sityvas didi Zala aqvs.
dawere (davaleba)
6. Camoayalibe am igavis mTavari azri, ZiriTadi saTqmeli.
gramatika
7. ipove igavSi winadadebebi, romlebSic mniSvnelobiT sapirispiro
sityvebia.
8. moZebne igavSi ori arsebiTi saxeli, romelic moTxrobiT brunva-
Si dgas.
9. moZebne igavSi arsebiTi saxeli, romelic: a) micemiT brunvaSia; b)
naTesaobiT brunvaSia.
137
yvelas vali
mTvrali buzankali tye-tye midioda, miborialobda, Cxubi ewada. ca
qudad ar hyofnida, miwa – qalamnad.
qinqla-buzebs waawyda da Seutia:
– Tav-piri unda dagalewoTo!
– risTvis barono buzankalo, ras gverCiTo? – gaukvirdaT qinqlebs.
– aseTi survili maqvso! – buzankalma qulaja gaiZro da qinqlebs
ketiT daeria.
xeze Cxikvi ijda. fexi fexze Semoedo, siciliT kvdeboda, ra seirsa
vxedavo!
– ariqaT, gviSveleT, buzankalma dagvxocao! – iyvires qinqlebma.
yvirilze gombeSom moirbina; buzankali SeSinda, keti xelidan gau-
varda. gombeSom Tvalebi gadmokarkla da buzankals Seuyvira:
– galeSilxar, qinqlebs darevixar, Se aseT-iseTo, SAenao! axlave
bodiSi moixade da aqedan daikarge. meored aRar iCxubo, Torem bu-
zankalebs me saerTod ar giaxlebiT, magram mainc gadagylapavo!
buzankalma qinqlebs bodiSi mouxada da iqaurobas gaecala.
gombeSo axla Cxikvs miubrunda:
– mand rom Camoskupebulxar, qalbatono Cxikvo, es gaTavxedebuli
buzankali ver daaSoSmineo?!
Cxikvma muxlisTavebze kaba Camoifara da mxrebi aiCeCa:
– me xom aravin mirtyamda, ra Cemi saqmeao!
– ra Cemi saqmeao? erTad vcxovrobT da yvela Cvengani movalea,
Caerios, roca usamarTloba xdeba. eg sityvebi win dagxvdeba, Se
usircxvilo, Senao! – gajavrda gombeSo.
Cxikvs sasacilod ar eyo. sxva xeze gadafrinda da ra dainaxa:
xoWos Sinisken mzeze SemWknar-SeSaqrebuli marwyvi mihqonda. win
WrelCoxiani krazana gadaudga:
– eg marwyvi kai tkbili Cans da aq momecio!
– erTi bogano xoWo var, batono krazanav, marwyvs nu wamarTmev,
Svilebs nu damimSevo! – Seemudara xoWo.
krazanam yanyratodan satevari gadmoacura:
– marwyvi dade, Torem gavjavrdebi da mag daglejil qalamnebsac
dagxdio!
– ariqaT, mZarcvaveno! – iyvira xoWom.
8i
ga
v-a
ra
ke
bi
138
8
ig
av
-ar
ak
eb
i
krazanam ieriSi miitana, xoWo sazarel dReSi Caagdo. Cxikvma, vi-
Tomc aq araferiao, Tmis varcxnas mihyo xeli. xoWos yvirili zRarbma
gaigona, elvis siswrafiT moiWra. krazanas zRarbisa ise SeeSinda, rom
satevari yelSi gadascda. zRarbi aiburZgna, krazanas Seuyvira:
– marwyvi Tu moginda, avazako krazanav, gaisarje da iSove! xoWos
naoflars arTmev, qveyana CaliT daxuruli ggonia? aqedan daikarge da
avazakoba moiSale, Torem krazanebs me saerTod ar giaxlebi, magram
mainc Segaxramunebo!
krazana fexakrefiT gaipara.
zRarbi axla Cxikvs miubrunda:
– mand rom Camoskupebulxar, qalbatono Cxikvo, am avazak krazanas
Wkua droze ver aswavleo?
Cxikvma mxrebi aiCeCa.
– me xom aravin mZarcvavda. ra Cemi saqmeao?!
– ra Cemi saqmeao? erTad vcxovrobT da yvela Cvengani movalea,
Caerios, roca usamarTloba xdeba. eg sityvebi win dagxvdeba, Se
usindiso, Senao!@ – gajavrda zRarbi.
Cxikvs sasacilod ar eyo, Zirs Camovida, gaiseirna da gamoiseirna.
am seirnobaSi kakanaTma wkapani gaiRo. Cxikvi maxeSi gaeba da ise
SeeSinda, rom Zlivs wailuRluRa:
– gombeSo da zRarbo, miSveleT, xom xedavT, maxeSi gavebi da viRu-
pebio!
– gaebi da axia Senze, Cven xom ar viRupebiT, ra Cveni saqmeao! – miu-
ges maT.
– oRond axla gadamarCineT da, rogori Cxikvobac gavwio, mere naxe-
To!
zRarbma da gombeSom iTaTbires da Cxikvs uTxres:
– es erTi dagxmarebivarT, magram Tu isev iseTi Cxikvoba gagiwevia,
imedi nuRaravisi geqnebao.
zRarbma da gombeSom kakanaTi didis wvalebiTa da vaivaglaxiT gax-
snes da Cxikvi daRupvisgan ixsnes.
Cxikvi sityvas dResac pirnaTlad asrulebs: Tu usamarTlobas
waawyda, yvelas uZaxis, ariqaT, CaverioTo! ase gasinjeT, tyeSi mona-
dires rom dainaxavs, Tavs dastrialebs da saqveynod gahyviris:
– megobrebo, safrTxe geliT, Tavs uSveleTo!Wabua amirejibi
andaza: nu dascini sxvasao, gadagxdeba Tavsao.
139
Tavi 9 – kargi da cudi
Tavdadebuli mRvdeli Tevdore
misaRwevi miznebi da mosalodneli Sedegebi
moswavleebma SeZlon teqstis detalebze dakvirveba, analizi.
Sesabamisoba erovnul saswavlo gegmasTan
qarT.dawy.(I).2. moswavlem unda SeZlos standartiT gansazRvruli sxvadasxva tipis teqstebis
mosmena, gageba-gaazreba da gadmocema.
yy amoicnobs teqstSi mocemul konkretul informacias;
yy axarisxebs teqstSi mocemul informacias konkretuli niSan-Tvisebebis mixedviT;
yy amoicnobs teqstis sxvadasxva monakveTSi eqspliciturad mocemulsxvadasxva infor-
macias, maT Soris arsebul logikur (mizez-Sedegobriv, opoziciur da sxv.) kavSirebs;
qarT.dawy.(I).7. moswavlem unda SeZlos standartiT gansazRvruli sxvadasxva tipis teqstebis
wakiTxva da gageba-gaazreba; teqstSi verbaluri da araverbaluri formiT mowodebuli infor-
maciis (mag., ilustraciisa da teqstis) urTierTdakavSireba.
yy moiZiebs konkretul informacias (mag., movlenaTa, moqmedebaTa drosa da adgils);
yy akavSirebs erTmaneTTan eqspliciturad mocemul faqtebs, movlenebs, moqmedebebs da
gamoaqvs saTanado daskvnebi;
yy amoicnobs teqstSi gadmocemul movlenebs, faqtebs, moqmedebebs Soris arsebul qro-
nologiur da logikur (mizez-Sedegobriv, opoziciur, pirobiT, daTmobiT da sxva)
kavSirebs;
yy ajgufebs informacias konkretuli niSniT (msgavseba-gansxvavebis, mzardi-klebadi
xarisxisa da a.S. mixedviT);
yy asaxelebs mxatvruli nawarmoebis moqmed pirebs, gansazRvravs Tvalsazriss (visi TvaliT
aris aRqmuli movlenebi).
gakveTilis msvleloba
organizebis formebi: saerTo saklaso, individualuri, wyviluri.
aqtivoba 1. winare codnis gaaqtiureba
maswavlebeli gakveTils iwyebs winare codnis gamowveviT: gaixseneT samSoblosTvis Tav-
dadebuli adamianebi. moswavleebi CamoTvlian, vinc axsovT. Tu ver daasaxeleben, maswavlebeli
CamoTvlis ramdenime maTgans da etyvis, rom maT Soris iyo mRvdeli Tevdore.
140
aqtivoba 2. teqstis Sinaarsze dakvirveba
maswavlebeli moswavleebs eubneba, rom mousminon yuradRebiT: is mouyveba maT teqstis mok-
le Sinaarss, Tumca arasrulad da amasTan, daamatebs sxva cnobebsac am cnobili gmiris Sesaxeb.
Txrobisas maswavlebels SeuZlia gamotovos toponimebi, emociebis gamomxatveli monakveTebi
da a. S. hyveba teqstis mokle Sinaarss, samagierod, umatebs sxva informacias (mag., teqstSi ar
aris moxseniebuli mefis saxeli). SeuZlia, klasis SesaZleblobebis gaTvaliswinebiT, mxolod
gamoaklos informacia da araferi daumatos.
moswavleebi kiTxuloben teqsts da Semdeg wyvilebad msjeloben, ra informacia iyo masSi
gansxvavebuli an ra aklda.
aqtivoba 3. prezentacia
aqtivobis dasrulebis Semdeg 1 wyvili akeTebs prezentacias, danarCenebi avseben. Tu rame
gamorCa, maswavlebeli amatebs.
aqtivoba 4. leqsikaze muSaoba
maswavlebeli yuradRebas amaxvilebinebs bundovan sityvebsa da toponimebze. masalaze
msjelobisas mas SeuZlia daixmaros XVII saukunis saqarTvelos ruka, moswavleebTan erTad
moniSnos gza, romelic gaiara Tevdore mRvdelma.
aqtivoba 5. refleqsia
maswavlebeli urigebs moswavleebs baraTebs da sTxovs, ramdenime sityviT daweron zed, ra
moxdeboda, rom ara mRvdeli Tevdores Tavdadeba. baraTebs moswavleebi toveben maswavleblis
magidaze gakveTilis dasrulebis Semdeg. baraTebs ganixilaven momdevno gakveTilze.
saSinao davaleba
maswavlebeli sTxovs moswavleebs, daweron Tevdore mRvdlis daxasiaTeba.
Sefaseba
moswavleebi Sefasdebian imis mixedviT, ramdenad SeZles Sinaarsis aRqma, detalebis
damaxsovreba, azris naTlad da argumentirebulad Camoyalibeba.
141
9
ka
rg
i d
a c
ud
i
moTxrobebi wminda zneobaze
1. sircxvilis aSoreba
SuadRe iyo. didi sicxe idga. mindvridan saxlSi midioda patara san-
dro. SimSilic Zlier awuxebda da wyurvilic. gzaze, mezoblis venaxSi,
RobesTan dainaxa wiTlad dakunwluli vaSli. Tvali zed darCa, pirze
nerwyvi moadga da kbilebma kawkawi dauwyo. vaSlebi TiTqos ucinodnen
sandros, iwvevdnen da eubnebodnen: amoxti, mogvglije, CagvkbiCe da
piri Caitkbaruneo.
sandro yoymanobda. sxvisi vaSlis qurdulad mokrefa eZneleboda,
eTakileboda; Tavis dReSi qurdoba ar Caedina. bolos veRar moiTmina,
sulma wasZlia, axta Robeze, moiwia toti da oTxi wiTlad dabrawuli
vaSli mowyvita.
midis Sinisaken sandro, Wams vaSls da Tanac raRac
javrs grZnobs, TiTqos gulSi viRac uzis da eu-
bneba: qurdoba Caidineo. Sxamad eCveneba vaSli
sawyal bavSvs, wuxs Tavis sulwasulobaze;
magram raRa qnas? vaSlebs xom veRar miabams
xeze. midis ase Sewuxebuli.
uceb sandro gaCerda, raRac azri mou-
vida, saxe gaunaTlda. iqneb wamali upova
Tavis sircxvils?
sandrom mokurcxla venaxis patronis
saxlisken, miirbina karebTan da daiZaxa:
– naTlia, Tu SeiZleba, gareT gamob-
rZandiT.
– Sena xar, sandro? ra ginda, Cemo
kargo? – hkiTxa Sinidanve diasaxlisma.
– naTlia, geTayva, nu gewyineba:
142
9
ka
rg
i d
a c
ud
i
upasuxe SekiTxvebs
1. ra cdunebis winaSe aRmoCnda patara biWi?
2. teqstis mixedviT, romelia swori azri?
a) dainaxa Tu ara sandrom wiTlad dakunwluli vaSlis xe, oTxi vaSli
mowyvita.
b) sandro Tavidan yoymanobda, magram bolos oTxi wiTlad dabrawuli
vaSli mainc mowyvita.
g) sindisdamSvidebulma sandrom moiwia toti da oTxi wiTlad dab-
rawuli vaSli mowyvita.
3. ra uwoda mweralma sandros saqciels?
4. rogor daimSvida sandrom sindisi, ra moimoqmeda man?
imsjele
5. ganmarte, sworad ratom gamoxatavs mesame SekiTxvis pasuxi sandros
saqciels.
moZebne teqstSi
6. ipove teqstSi monakveTi, romelSic aRniSnulia, rom bavSvs sakuTari
sindisis xma Caesmis.
7. ipove teqstSi sityva `javri~ da SeurCie mniSvnelobiT msgavsi sityva:
a) siamovneba; b) kmayofileba;
g) boRma; d) dardi.
8. ipove da gaaswore Secdoma: Senaxar, sandro? ra ginda, Cemo kargo?
imsjele
9. ra mniSvneloba aqvs sityvas – `saTakilo~?
a) sasixarulo; b) saeWvo;
g) samarcxvino; d) saamayo.
10. SeafaseT, ra iyo cudi, arasakadrisi da ra – kargi, mosawoni sandros
saqcielSi.
dawere (davaleba)
11. Seadgine gegma da Semdeg dawere am moTxrobis mokle Sinaarsi.
Tqvens venaxSi ganapira xexilze oTxi vaSli movwyvite da samagie-
ro sikeTes gadagixdiT!
– Segargos RmerTma, – uTxra RimiliT diasaxlisma.
sandro dabrunda Sin sindisdamSvidebuli da tkbilad Seirgo
wiTeli vaSlebi.
iakob gogebaSvili
143
9
ka
rg
i d
a c
ud
i
dedamiwam ra sTqva
me var deda, mSobeli yvelasi. rac ki TvaliT Cans, Tu ara Cans,
yvelas Cems kalTaze uZevs Tavi, yvela CemiT suldgmulobs,
arsebobs, sazrdoobs. Cem gareSe sul patara mwyer sac ki suli
amoxdeba. amitom aris, rom dedas miwodebs yoveli arsi. vamayob
Cemi TaviT, Cemi saxeliT.
auarebeli saqme maqvs, didi da mZime tvirTi mkidia zurgze,
magram ar vdrkebi, ar vtiri, arc vCivi. mudam sveli maqvs ube da
kalTebi: Cems gul-mkerdze dian mdinareni, dganan okeaneni;
unda idinon, unda masvelon; me unda moviTmino, xolo Cemma
Svilebma gaixaron. yvelam – gana Tu erTma da orma?! ara, ara, me
guli mikvdeba, vitanjebi, avad var maSin, roca yvela Cemi Svili
erTnairad ar gaixarebs Cemi amagiT... deda var, deda! iciT ki,
dedis guli rogoria? nu ggoniaT, yelmoRerebuli, zurgze
rqebgadawyobili iremi, turfa da lamazi, merCivnos sawyal,
gaqucul wruwuna Tagvs. nu ggoniaT, nu daijerebT!
nurc imas daijerebT, TiTqos nadirTa mefed wodebuli
klanW magari da gulmagari lomi TriTinaze, sawyal TriTinaze
metad miyvardes. ratom? imitom, rom deda var, Cemi guli, Cemi
grZnoba sxvaa. bevrjer bevr Tqvengans rac moswons, me mewuneba.
...adamianebo! Tu me deda var da Tqven – Cemi Svilebi, ratom ar
cxovrobT, rogorc Zmebi?...
...vitanje didxans, minda davisveno. minda gavixaro dRes.
minda vnaxo, rom Zma Zmas aRar Cagravs usamarTlod!...
vaJa-fSavela
144
Tavi 10 – Targmnis xelovneba
haidi (mosasmeni teqsti)
misaRwevi miznebi da mosalodneli Sedegebi
moswavleebma SeZlon teqstis Sinaarsis mosmena-gageba-gaazreba, CaniSvnebis gakeTeba,
logikuri kiTxvebis dasma.
Sesabamisoba erovnul saswavlo gegmasTan
qarT.dawy.(I).2. moswavlem unda SeZlos standartiT gansazRvruli sxvadasxva tipis teqstebis
mosmena, gageba-gaazreba da gadmocema.
yy axarisxebs teqstSi mocemul informacias konkretuli niSan-Tvisebebis mixedviT;
yy amoicnobs teqstis sxvadasxva monakveTSi eqspliciturad mocemulsxvadasxva infor-
macias, maT Soris arsebul logikur (mizez-Sedegobriv, opoziciur da sxv.) kavSirebs;
yy Tanamimdevrulobis dacviT gadmoscems teqstebis Sinaarss (vrclad da/an mokled);
yy mihyveba mxatvruli nawarmoebis siuJetur xazs da Tanamimdevrulad gadmoscems faqtebsa
da movlenebs;
qarT.dawy.(I).12. moswavlem unda SeZlos kiTxvis nacnobi strategiebis gamoyeneba miznis
Sesabamisad.
yy teqstis ukeT gaazrebis mizniT svams kiTxvebs wakiTxulis Sesaxeb.
winare codna
moswavleebs SeuZliaT mosmenili teqstis gageba-gaazreba, aqvT yuradRebiT mosmenis unari,
SeuZliaT sxvadasxva tipis kiTxvebis dasma.
gakveTilis msvleloba
organizebis formebi: saerTo saklaso, individualuri, wyviluri.
aqtivoba 1. winare codnis gamowveva
Temis da miznis gacnobis Semdeg maswavlebeli ekiTxeba moswavleebs, yvelaze metad ra
moswonT an ra uWirT, maSin roca mxolod usmenen ucxo teqsts da ar kiTxuloben. moswavleebi
CamoTvlian. savaraudod moswonT is, rom intonaciis dacviT, gamometyvelebiT wakiTxuli teqs-
ti ufro advili aRsaqmelia, wamkiTxvelis mxridan garkveuli emociac Cans, SeiZleba uWirdeT
yuradRebis koncentracia, garkveuli sityvebisa Tu monakveTebis aRqma. maswavlebeli eubneba
145
moswavleebs, gaixsenon erTad strategia, rogor daZlion es problemebi. eseni SeiZleba iyos:
mosmenis dros mokle informaciis CaniSvna (rogoricaa, mag.: Semdeg kiTxvebze mokle pasuxebi:
vin? ra? rodis? rogor? sad?..); abzacis mokled Sejameba; kiTxvebis dasma; sakvanZo sityvebis
Cawera.
aqtivoba 2. teqstis wakiTxva maswavleblis mier
maswavlebeli moswavleebs sTxovs, rom mousminon yuradRebiT: is waukiTxavs maT maswavleb-
lis wignidan iohana Spiris „haidis“ nawyvets monakveTebad:
1. dasawyisidan „...adgilidan daZvra ar undoda“.
2. „haidim Sin Seirbina... – ...gadmohyurebdnen maRlidan“.
3. „dilam...“ – bolomde.
TiToeuli epizodis wakiTxvis Semdeg moswavleebi romelime strategiis gamoyenebiT iniS-
naven informacias teqstidan.
aqtivoba 3. wakiTxulis gageba-gaazreba
maswavlebeli awyvilebs moswavleebs da sTxovs, moifiqron 5-5 SekiTxva wakiTxuli teqstis
irgvliv (sasurvelia, dasvan sxvadasxva tipis SekiTxvebi: Sinaarsobrivi, leqsikuri, mizez-Sede-
gobrivi...), da Semdeg gaucvalon sxva wyvilebs; upasuxon maTTvis micemul kiTxvebs werilobiT.
maswavlebeli xelaxla kiTxulobs teqsts da Semdeg msjeloben, romeli SekiTxva iyo sworad
dasmuli, pasuxi – sworad gacemuli da romeli – ara; ra iyo am Secdomebis mizezi.
aqtivoba 5. prezentacia
ramdenime wyvili waradgens namuSevars, kiTxuloben kiTxvebs da pasuxebs, saubroben imis
Sesaxeb, ra Secdomebi aRmoaCines TavianT naSromebSi da ra iyo amis mizezi.
saSinao davaleba
maswavlebeli sTxovs moswavleebs, daweron teqstis mokle Sinaarsi.
Sefaseba
moswavleebi Sefasdebian imis mixedviT, ramdenad SeZles Sinaarsis aRqma, detalebis
damaxsovreba, kiTxvebis formulireba, gaazrebuli pasuxebis gacema.
146
10haidi
klarasa da haidis im dRisTvis bevri gegma hqondaT da
ar icodnen, riT daewyoT.
– modi, jer bebikos mivweroT werilebi, – SesTavaza hai-
dim, – xom davpirdiT, yoveldRe mogwerTo.
bebiko mainc Sefiqrianebuli iyo, vaiTu, klaras mTaSi
yofna ar mouxdeso, amitomac piroba CamoarTva gogonebs,
yoveldRe momwereT, raTa guldinjad viyo ragacSi da, Tu
klaras dasWirda, maSinve amovideo.
– werilebis misawerad SigniT unda SevideT? – ikiTxa
klaram. ise siamovnebda iq yofna, rom adgilidan daZvra
ar undoda.
haidim Sin Seirbina da saxelmZRvanelo, saweri mow-
yobiloba da Tavisi patara tabureti gamoitana. wigni
klaras Caudo kalTaSi, raTa mas zed furceli daedo da
moxerxebulad ewera, TviTon ki Tavisi tabureti Zelskam-
Tan miswia. mere oriveni werilis weras Seudgnen. klara
yoveli winadadebis Semdeg Cerdeboda, aqeT-iqiT ixede-
boda da fiqrobda, aseT mSvenier amindSi ra dros weri-
lis wera ao. niavi msubuqad daqroda naZvebSi, mwerebi ki
zuzuniT dastrialebdnen garSemo. saZovrebze siwynare
idga, xolo mTis mwvervalebi didebulad gadmohyurebd-
nen maRlidan.
dilam elvis siswrafiT gaifrina. SuadRisas papa gamovi-
da, ori orTqladenili tolCa gamoitana da klaras uTxra,
minda, sanam dRea, gareT iyoTo. guSindeliviT haerze isa-
diles. mere haidim klaras savarZeli naZvebqveS Seagora,
sadac naSuadRevs CrdilSi gaatarebdnen da erTmaneTs
dawvrilebiT uambobdnen, ra gadaxdaT mas mere, rac haidi
frankfurtidan gamoemgzavra. frankfurtSi TiTqos ise-
Ti araferi momxdara, magram klaras mainc bevri hqonda
salaparako im xalxze, visac ase kargad icnobda haidi.
gverdigverd isxdnen naZvebqveS da rac ufro metad
Ta
rg
mn
is
xe
lo
vn
eb
a
147
uCi na ri bav Svis am ba vi
erT mru me, wvi mi an sa Ra mos mu mi ne bi ve ran dis ma gi das Se-
mos xdo mod nen da so kos ar Cev dnen. ma gi da ze ga ze Te bi ga da-
e fa re bi naT, Su a Si ki nav Tis lam pa id ga. ve ran dis kuT xe e bi
bnel Si iyo Ca Zi ru li.
– pa ta ra mis isev gu daf Su ta mo uk re fia, – Tqva ma mam, – Sar-
Sa nac sul Sxa ma so ko ebs kref da.
– ime dia, ga i sad qa ma so kos mok refs, – mi u go de dam, – an ni-
yvs ma inc.
– ime di nu mo gi Sa loT Rmer Tma, – axiT xiT da pa ta ra mi.
ve ran da ze uS foT ve li si Cu me Ca mo var da.
uc bad fan ja ra ze msu bu qad mo a ka ku nes. ojax ma ga pa su xe-
bac ki ver mo as wro, rom ve ran da ze tu u ti ki amoZ vra da saw-
vim ri dan wylis wve Te bi Ca mo i fer Txa. me re kar Tan mi vi da,
ga mo a Ro da wvi ma Si gas Za xa:
– Se mo di, Se mo di.
– vin mo iy va ne? – hkiT xa mu min trol ma.
– ni ni, – mi u go tu u ti kim.
tu u ti ki isev kar Tan id ga da ic di da, mag ram ve ran da ze
ara vin Se mo su la.
– ki, ba to no, id ges ga reT, Tu ki rcxve nia, – mxre bi ai Ce Ca
tu u ti kim.
– me re, ar das vel de ba? – hkiT xa de da muminma.
– ra vi ci, Se iZ le ba arc svel de bi, ro ca uCi na ri xar, – upa-
su xa tu u ti kim da skam ze Ca moj da.
ojax ma so kos gar Ce vas Ta vi mi a ne ba da tu u ti kis gaocebu-
li mi a Cer da.
– xom iciT, kacs Tu xSir-xSi rad Se a Si neb, ad vi li Se saZ le-
be lia, ga u Ci nar des, – da iw yo tu u ti kim da la ma zi, Tov lis
gun dis msgav si so ko Cak bi Ca, – ho da, ni ni sac ase da e mar Ta.
ni ni er Tma de i dam iS vi la, mag ram bav Svi ar uy var da. me vna xe
10
Ta
rg
mn
is
xe
lo
vn
eb
a
148
de i da mi si. sa Si ne li qa lia. ara, bra zi a ni ki ar aris, bra zi-
ans ra mes ma inc ga u geb da ka ci. ub ra lod, yi nu li viT ci vi da
iro ni u lia.
– ras niS navs iro ni u li? – Ca e kiT xa mu min tro li.
– ai, war mo id gi ne, rom fe xi da gic da da pir da pir gar Ce-
ul so ko ebs da a je qi. aseT dros de da Se ni, cxa dia, ga gib raz-
de bo da, is qa li ki – ara. sa ma gi e rod, ci vad da dam ci na vad
get yo da: mSve niv rad mes mis, rom Sen es cek va ggo nia, mag ram
mad lo be li dag rCe bi, saW mel Si Tu ar icek ve bo, – aux sna tu-
u ti kim.
– fuh, ra sa Zag lo baa, – aR SfoT da mu min tro li.
– ho, – da e Tan xma tu u ti ki, – swo red ase iq ce o da is qa li.
di li dan sa Ra mom de iro ni u li iyo. bo los bav Svi nel-ne la
ga fer mkrTal da da uCi na ri gax da. pa ras kevs uk ve sa er Tod
aRar Can da. im qal ma ni ni me gad mom ca da miT xra, su lac ar
me xa li se ba ise Ti na Te sa ve bis mov la-pat ro no ba, ro mel Ta
da nax va sac ki ver mo va xer xe bo.
– me re, ar sce me im qals? – hkiT xa gan cvif re bul ma mim.
– iro ni u lebs ce ma ar Sve liT, – uT xra tu u ti kim, – ni ni Sin
wa viy va ne da ax la Tqven mog gva reT, rom ro gor me isev ga mo-
a Ci noT.
er Txans yve la dum da.
ve ran dis sa xu rav ze wvi ma wka pu nob da. mu mi ne bi Ca fiq re bu-
le bi mis Ce re bod nen tu u ti kis.
– la pa ra ki icis? – ikiT xa ma mam.
– ara. mag ram im qal ma ki ser ze zan za la ki Se a ba, rom ga e go
xol me, sad iyo.
tu u ti ki wa mod ga da ka ri xe lax la ga mo a Ro.
– ni ni! – gas Za xa sib ne le Si.
ve ran da ze Se mod go mis gri li ha e ri Se mo iW ra. svel ba laxs
Su qis swor kuT xa zo li da e fi na. ga re dan zan za la kis wka ru ni
mo is ma. wka ru ni yoy ma niT mo ax lov da, ki be amo i a ra da mi Cum-
da. ha er Si, ia ta ki dan odnav maR la, Sav zo nar ze Ca mob mu li
10
Ta
rg
mn
is
xe
lo
vn
eb
a
149
Tavi 11 – samSOoblo da poetebi
gramatika – TxrobiTi da kiTxviTi winadadebebi
misaRwevi miznebi da mosalodneli Sedegebi
moswavleebma SeZlon TxrobiTi da kiTxviTi (kiTxviTsityviani da arakiTxviTsityviani)
winadadebebis erTmaneTisgan garCeva, metyvelebisas Sesabamisad gamoyeneba.
Sesabamisoba erovnul saswavlo gegmasTan
qarT.dawy.(I).4. moswavlem unda SeZlos nacnobi leqsikisa da enobriv-sintaqsuri kon-
struqciebis saTanadod gamoyeneba; marTlmetyvelebisa da sametyvelo etiketis sabaziso
normebis dacva.
• იყენებს ინტონაციას სასვენი ნიშნების ფუნქციით.
qarT.dawy.(I).11. moswavlem unda SeZlos standartiT gansazRvruli sxvadasxva tipis teqstebis
leqsikur da semantikur mxareze, enobriv formebze dakvirveba.
• მხატვრულ ტექსტებში აკვირდება მწერლის ენას, ლექსიკურ და სემანტიკურ მხარეს (სინონიმებს,
ანტონიმებს, ფრაზეოლოგიზმებს და ა.შ.), ზოგიერთ მხატვრულ ხერხს (ეპითეტს, შედარებას);
winare codna
moswavleebma ician, ra aris winadadeba, SeuZliaT instruqciebis Sesruleba, teqstis Sesaxeb
kiTxvebis dasma.
gakveTilis msvleloba
organizebis formebi: saerTo saklaso, wyviluri, individualuri.
aqtivoba 1. motivacia
maswavlebeli dafaze wers winadadebebs:
giorgi leoniZe mwerali iyo.
giorgi leoniZe mwerali iyo?
da ekiTxeba: ra gansxvavebaa am or winadadebas Soris? moswavleebi pasuxoben, rom erTi gviy-
veba ambavs, meore svams kiTxvas.
aqtivoba 2. Teoriuli masalis gacnoba, minileqcia
maswavlebeli minileqciis meSveobiT ganumartavs moswavleebs, rom Sinaarsis mixedviT
winadadeba SeiZleba iyos TxrobiTi, kiTxviTi da brZanebiTi; uxsnis gansxvavebas TxrobiT da
kiTxviT winadadebebs Soris.
150
maswavlebeli aseve uxsnis, rom kiTxviTi winadadeba SeiZleba iyos kiTxviTsityviani da
arakiTxviTsityviani. kiTxviTi sityvebia: vin? ra? sad? rodis? rogor? ratom? risTvis?..
aqtivoba 3. praqtikuli savarjiSo
maswavlebeli ganvlili masalidan irCevs erT-erT (nebismier) gakveTils, miuTiTebs moswav-
leebs am gakveTilis qveS mocemul savarjiSoebze da sTxovs moswavleebs moniSnon, kiTxviT-
sityviani da arakiTxviTsityviani winadadebebi. kiTxviTsityvian winadadebebSi ki amoarCion
kiTxviTi sityvebi. aqtivobis dasrulebis Semdeg ramdenime moswavle akeTebs prezentacias.
aqtivoba 4. intonaciaze muSaoba
maswavlebeli moswavleebs uxsnis, rom kiTxviTsityvian winadadebaSi kiTxviTi sityva
gamoiTqmis mkveTrad da xmis aweviT, arakiTxviTsityvianSi ki – zmnis bolo marcvalze, Tu zmna
ar aris – bolo sityvis bolo marcvalze. TxrobiTi winadadebis warmoTqmisas ki winadadebis
bolos xma dabldeba.
maswavlebeli ramdenime winadadebas TviTon ukiTxavs Sesabamisi tembriT, mere ki monacv-
leobiT akiTxebs moswavleebs (savarjiSo 1-li).
aqtivoba 5. praqtikuli savarjiSo
maswavlebeli awyvilebs moswavleebs, aZlevs kiTxviT sityvebs da sTxovs, am sityvebis gam-
oyenebiT dausvan erTmaneTs kiTxvebi ganvlili masalidan. mewyvilem gasces pasuxi, Semdeg ki
gacvalon rolebi.
aqtivoba 6. prezentacia
maswavlebeli ramdenime wyvils akeTebinebs prezentacias. gamosvlisas moswavleebi yu rad-
Rebas amaxvileben rogorc Sinaarsze, ise intonaciaze.
aqtivoba 7. Sejameba
maswavlebeli sTxovs moswavleebs, dausvan erTmaneTs gakveTilis Sesaxeb nebismieri tipis
kiTxvebi.
saSinao davaleba
maswavlebeli moswavleebs avalebs, saSinao davalebad Seasrulon saxelmZRvaneloSi moce-
mul me-2 savarjiSo (mosw. wigni, gv. 170).
Sefaseba
moswavleebi Sefasdebian imis mixedviT, ramdenad SeZles TxrobiTi da kiTxviTi (kiTxviT-
sityviani da arakiTxviTsityviani) winadadebebis erTmaneTisgan garCeva da praqtikuli savar-
jiSoebis Sesruleba.
151
Tavi 12 – didebi da patarebi
erekle mefe da ingilo qali
misaRwevi miznebi da mosalodneli Sedegebi
moswavleebma SeZlon teqstis damoukideblad wakiTxva, gaazreba, analizi.
Sesabamisoba erovnul saswavlo gegmasTan
qarT.dawy.(I).2. moswavlem unda SeZlos standartiT gansazRvruli sxvadasxva tipis teqstebis
mosmena, gageba-gaazreba da gadmocema.
yy amoicnobs teqstis sxvadasxva monakveTSi eqspliciturad mocemul sxvadasxva infor-
macias, maT Soris arsebul logikur (mizez-Sedegobriv, opoziciur da sxv.) kavSirebs;
yy msjelobs mxatvrul nawarmoebSi asaxul ambavsa da personaJebze;
qarT.dawy.(I).3. moswavlem unda SeZlos piradi damokidebulebis gamoxatva teqstis Temis,
masSi ganxiluli sakiTxebis mimarT; mxatvruli nawarmoebis personaJ(eb)is, misi/maTi qcevis
Sefaseba dasakuTari Tvalsazrisis axsna.
yy asaxelebs mosmenili teqstidan esTetikurad Rirebul adgilebs;
yy afasebs gmiris saqciels da ganmartavs Tavis damokidebulebas;
qarT.dawy.(I).7. moswavlem unda SeZlos standartiT gansazRvruli sxvadasxva tipis teqstebis
wakiTxva da gageba-gaazreba; teqstSi verbaluri da araverbaluri formiT mowodebuli infor-
maciis (mag., ilustraciisa da teqstis) urTierTdakavSireba.
yy amoicnobs nawarmoebis Temas, dedaazrs (mTavar ideas);
yy gamoyofs teqstis mTavar sakiTxs, calkeuli monakveTis arsebiT informacias;
yy moiZiebs konkretul informacias (mag., movlenaTa, moqmedebaTa drosa da adgils);
winare codna
moswavleebs SeuZliaT ucxo teqstis damoukideblad wakiTxva-gaazreba, kiTxvebis dasma,
aqvT personaJis daxasiaTebis unar-Cvevebi.
gakveTilis msvleloba
organizebis formebi: saerTo saklaso, individualuri, jgufuri.
aqtivoba 1. winare codnis gamowveva
maswavlebeli gakveTils iwyebs winare codnis gamowveviT da svams kiTxvebs:
ra viciT erekle mefeze? (moswavleTa pasuxebs maswavlebeli Tavad Seavsebs.) rogor gesmiT
„ingilo qali“? (savaraudod, bavSvebi ityvian, rom es sadaurobis aRmniSvnelia, Tu arada, Tavad
maswavlebeli ganumartavs.)
152
aqtivoba 2. saingilo – minileqcia
maswavlebeli minileqciis meSveobiT esaubreba saingiloze, mis istoriaze... uxsnis, rom es
uZvelesi qarTuli istoriuli mxare dRes azerbaijans ekuTvnis. SesaZleblobis SemTxvevaSi,
eleqtronul prezentacias warmoudgens an aCvenebs fotomasalas.
aqtivoba 3. moTxrobis wakiTxva
maswavlebeli sTxovs, gadaSalon saxelmZRvanelo da Cumad waikiTxon moTxroba „erekle
mefe da ingilo qali“ da moniSnon gaugebari sityvebi. varskvlaviT aRniSnuli terminebis
ganmartebebi moiZion saxelmZRvanelos leqsikonSi, sxvebis ganmarteba scadon konteqstidan
gamomdinare, mere ki Tavad ganumartavs.
aqtivoba 4. teqstis gaazreba-analizi
maswavlebeli moswavleebs yofs jgufebad. mas winaswar gamzadebuli aqvs davalebebi baraTeb-
ze. midis TiToeul jgufTan da sTxovs baraTis amoRebas. romeli davalebac SexvdebaT, imaze
muSaobs jgufi. baraTebze weria Semdegi davalebebi:
dausvi kiTxvebi erekle mefes;
dausvi kiTxvebi ingilo qals;
daaxasiaTe erekle mefe;
daaxasiaTe ingilo qali;
momewona – ar momewona.
aqtivoba 5. prezentacia
aqtivobis dasrulebis Semdeg jgufebi akeTeben prezentaciebs. erTi jgufis gamosvlis dros,
maswavlebeli danarCenebs aZlevs miTiTebas, Seafason, ramdenad srulyofilad Seasrula jgufma
micemuli davaleba (ramdenad gamoyves mTavari, msjelobdnen Tu ara argumentirebulad da a. S.).
Sejameba
maswavlebeli sTxovs moswavleebs, Seafason gakveTili – ra moewonaT, ra ar moewonaT, ra
daamaxsovrdaT, ra ver gaiges.
saSinao davaleba
maswavlebeli moswavleebs saSinao davalebad aZlevs saxelmZRvaneloSi mocemul 1-el
savarjiSos (mosw. wigni, gv 188).
Sefaseba
moswavleebi Sefasdebian imis mixedviT, ramdenad SeZles Sinaarsis aRqma, azris naTlad da
argumentirebulad Camoyalibeba, jgufSi koordinirebuli muSaoba.
153
154
SemTxveviT mosmenili saubari
papa da SviliSvili skolidan Sin brundebodnen. gza mec iqiT
mqonda da uneburad mesmoda maTi saubari.
gogona Svidi-rva wlisa iqneboda, papa ki, vin icis, ramdenis.
– miambe, ra moxda dRes saintereso skolaSi, – sTxova papam.
– araferi, – upasuxa gogom.
– sul araferi?
gogo dafiqrda.
– ori gogo waiCxuba. erTma uTxra meores, Seni ar mjera, cno-
bili matyuara xaro. sul Tmebi daawiwknes erTmaneTs!
– ooo! es ukve xumroba ar aris! saxelis gatexas Tavis gatexa
sjobso, amazea naTqvami.
gogos gaecina.
– rogor SeiZleba saxelis gatexa, finjani xom ar aris?!
– SeiZleba da mere rogor! gatexili Tavi isev gamTeldeba,
finjanic dawebdeba, ai saxeli ki...
– ras niSnavs gatexili saxeli? – Caacivda gogo.
– Sercxvenil saxels niSnavs, Selaxulsac eZaxis zogi. – auxs-
na papam, – ai, magaliTad, erTi kaci dahpirda meores, midi da
movdivaro.
– sad midio?
– sulerTia, rame Znel saqmeze, vTqvaT, xanZris Casaqrobad.
hoda, ar gahyva, sityva gatexa da miatova gzaSi.
– sityvac SeiZleba gatydes? – gaukvirda gogos.
– maaS! sityvis gatexas mosdevs xolme saxelis gatexa, – ganagr-
Zo papam Wkuis darigeba, – amitom TvalisCiniviT unda gaufrTx-
ilde orives!
gogo dafiqrda da ucnauri ram Tqva:
– Sexede, ra eSmakebi yofilan frangebi!
– vin frangebi? – ver miuxvda papa.
– erTi biWi swavlobs CvenTan mesame klasSi, frangia, gvarad
muJe. deda qarTveli hyavs. da ici, ra hqvia? alen levan gigi.
– hoo, magaT egre ician, ramdenime saxels atareben. didi
mecnieri hyavdaT erTi, gvarad lamarki, saxelad ki Jan batist
pier antuan de mone erqva.
12
di
de
bi
da
pa
ta
re
bi
154
155
– auuu! – Seicxada gogom da eSmakuri RimiliT daayola, –
mivxvdi ratomac! erTi gautydebaT – meore darCebaT, meore
gautydebaT – mesame.
– ara, ara@! – gaecina papas, es eSmakoba ver uSveliT! erTi Tu
gatyda, TavisTavad daimsxvreva danarCenic!
– gavige, mesmis, – didi qaliviT daeTanxma gogo, – es ise vTqvi,
xumrobiT. vecdebi arasdros gamitydes Cemi erTaderTi saxe-
li,– da isev eSmakurad gaiRima.
`netav, ra hqvia?~ – gavifiqre me.
papam Tavze xeli gadausva da erTad Sevidnen patara lamaz
ezoSi.
ratomRac misamarTi davimaxsovre da vinatre: `netav, bevri
iyos Cvens qalaqSi aseTi ezoebi~.
daviT javaxiSvili
12
di
de
bi
da
pa
ta
re
bi
155
156
8. rveulSi mocemuli testebis pasuxebi
testi 11. (1) gulubryvilo, (2) guladi, (3) keTili.
2. (1) gulCvili, (2) cnobismoyvare, (3) daRvremili.
3. (1) gamoikvlia, (2) gaficxda, (3) idava.
4. (1) saubrobs, (2) yoymanobs, (3) oxunjobs.
5. (1) daasrula, (2) moisazra, (3) axsna.
6. (1) ucabedad, (2) ganzrax, (3) krZalviT.
7. (1) paeqroba, (2) oini, (3) nadimi.
8. (1) mlaSe, (2) qafqafa, (3) noyieri.
9. (1) barbaci, (2) triali, (3) oromtriali.
10. (1) ucqers, (2) Tavs iqcevs, (3) Seeqceva.
11. (1) Tvinieri, (2) moqnili, (3) koxta.
12. (1) ganTqmuli, (2) unaklo, (3) saocari.
(1) saTno, (2) unaklo, (3) miamiti, (4) damyoli, (5) sxarti, (6) fandi, (7) ucabedad, (8) ganzrax, (9) cnobis-
moyvare, (10) msuye, (11) kamaTi, (12) sayoymano, (13) gulCvili, (14) Zieba, (15) oromtriali, (16) xumroba,
(17) saubari, (18) gasarTobi, (19) moxdenili, (20) mowiwebiT, (21) gamoCenili, (22) wveuleba, (23) Sejibri.
testi 21. (1) Zunwi, (2) utifari, (3) mxdali.
2. (1) zanti, (2) daudevari, (3) ampartavani.
3. (1) blagvi, (2) mZime, (3) xorkliani.
4. (1) cocxlad, (2) guldasmiT, (3) naTlad.
5. (1) boboqari, (2) mRvrie, (3) muqi.
6. (1) uvici, (2) umowyalo, (3) ukmexi.
7. (1) gamrje, (2) mtkice, (3) uwyinari.
8. (1) mosawyeni, (2) xSiri, (3) mobezrebuli.
9. (1) Tanamedrove, (2) axalbeda, (3) axalgazrda.
10. (1) saeWvo, (2) mdare, (3) mavnebeli.
11. (1) mSvidi, (2) damyoli, (3) morcxvi.
(1) mrude, (2) blagvi, (3) gluvi, (4) mRvrie, (5) baci, (6) Zunwi, (7) mtkice, (8) axalbeda/gamoucdeli, (9)
Zveleburi, (10) sanatreli, (11) utifari, (12) mdare, (13) mavnebeli, (14) mavne, (15) cocxlad, (16) guldas-
miT/gulmodgined, (17) Tavaziani, (18) mkvircxli, (19) daudevrad, (20) gamrje, (21) wynari, (22) iSviaTi,
(23) naTlad, (24) Tavmdabali, (25) mSfoTvare.
testi 31. a (1) belti, (2) gunda, (3) qula. b (1) marcvali, (2) lebani, (3) guli.
2. a (1) kalTa, (2) Zgide, (3) yua. b (1) fuCeCi, (2) naWuWi, (3) qerqi.
3. a (1) xorTumi, (2) drunCi, (3) dingi. b (1) nestari, (2) ekali, (3) fxa.
4. a (1) parki, (2) kbili, (3) furceli. b (1) perangi, (2) bakani, (3) farfli.
5. a (1) lula, (2) piri, (3) yeli. b (1) mtevani, (2) bibilo, (3) upeebi.
6. a (1) Ziri, (2) fskeri, (3) dasalieri. b (1) fanteli, (2) ali, (3) Sxefebi.
7. a (1) xrova, (2) jogi, (3) fara. b (1) bartyi, (2) baxala, (3) marTve.
8. a (1) farexi, (2) Tavla, (3) galia. b (1) jagari, (2) matyli, (3) fafari.
157
9. (1) kenwero, (2) qimi, (3) saTave.
testi 41. (1) daexmara, (2) ujavrdebian /ubrazdebian.
2. (1) efereba, (2) uambobs.
3. (1) uvlis, (2) gaunawila.
4. (1) morTo, (2) gadna /dadna.
5. (1) moswia, (2) igrZno/SeigrZno.
6. (1) gadawva, (2) gaaswora.
7. (1) gaiara, (2) moisurva.
8. (1) gadaikarga, (2) aswia.
9. (1) Seuwuxda, (2) gamoawrTo /gaamagra.
10. (1) gaagdes, (2) apatia.
11. (1) avno /uyo, (2) gaayola.
12. (1) Seamokla, (2) qanaobs.
testi 51. (1) foToli Srialebs, (2) wyaro CuxCuxebs, (3) kari Wrialebs, (4) qari zuzunebs.
2. (1) bavSvi tiktikebs, (2) lekvi wkmutunebs, (3) saaTi wikwikebs, (4) Caidani SiSinebs.
3. (1) cecxli gizgizebs, (2) qari Sxuis, (3) zRva Relavs, (4) miwa iZvris.
4. (1) WianWvela micocavs, (2) mwyeri dagogavs, (3) pepela farfatebs, (4) baWia daxtis.
5. (1) eJvani JRarunebs, (2) salamuri kvnesis, (3) wyaro wanwkarebs, (4) balaxi bibinebs.
6. (1) gveli sisinebs, (2) cxeni Wixvinebs, (3) cxvari bRavis, (4) mgeli ymuis.
7. (1) ZaRli miZunZulebs, (2) saxedari miCaqCaqebs, (3) kameCi miizlazneba, (4) Tagvi micunculebs.
8. (1) Rori Tqvlefs, (2) Zroxa Zovs, (3) mamali kenkavs, (4) Tagvi RrRnis.
9. (1) Tavqudmoglejili garbis, (2) sxapasxupiT pasuxobs, (3) gulamoskvnili tiris, (4) fexakrefiT
dadis.
10. (1) xelTaTmani gaikeTa, (2) qudi daixura, (3) qurqi Caicva, (4) qamari Semoirtya.
11. (1) elva gaiklakna, (2) mexi gavarda, (3) qari amovarda, (4) quxili atyda.
12. (1) TeTrad qaTqaTebs, (2) oqrosfrad brwyinavs, (3) wiTlad Rvivis, (4) mwvaned xasxasebs.
testi 61. (1) cxenis / bedauris / taiWis, (2) Tmis, (3) xmlis (4) qilis.
2. (1) fexsacmlis, (2) Sarvlis, (3) kibis (4) yurZnis.
3. (1) simindis, (2) karis, (3) nemsis /maxaTis (4) Tevzis.
4. (1) cxenis, (2) aqlemis, (3) ankesis (4) futkris.
5. (1) fexsacmlis, (2) fardis, (3) kldis /gemis (4) fanjris.
6. (1) daTvis, (2) blis /alublis, (3) Txis (4) puris.
7. (1) xomaldis /navis, (2) matareblis, (3) naZvis /fiWvis (4) Tivis.
8. (1) sanTlis, (2) wignis, (3) cxenis (4) Svlis.
9. (1) fardis / sufris, (2) SeSis, (3) oqros (4) Tovlis.
10. (1) Taflis, (2) manqanis, (3) Zafis (4) Tokis.
testi 71. (1) norC, xasxasa, (2) ferad-feradi, Wreli, (3) mdored, nela.
2. (1) ankara, kriala, (2) cxare, mware, (3) Cvili, qorfa.
158
3. (1) Cqara, male, (2) marTali, namdvili, (3) fskeri, Ziri.
4. (1) xSiri, uxvi, (2) sqeli, msxvili, (3) meCxeri, cota.
5. (1) iribi, elami, (2) carieli, nakluli, (3) mSvidi, wynari.
6. (1) udaburi, uRrani, (2) galobdnen, JRurtulebdnen, (3) aqebda, adidebda.
7. (1) viwro, wvrili, (2) basri, maxvili, (3) gaiWeda, gaixlarTa.
8. (1) gaaxura, gaacxela, (2) um, nedl, (3) qafqafa, cxeli.
9. (1) gaakeTa, Caidina, (2) sanugeSo, saimedo, (3) kvnesoda, oxravda.
10. (1) Semodga, Semodo, (2) Caitkbaruna, Caikoklozina, (3) cxadi, aSkara.
testi 81. xelosani: mewaRe, mesaaTe, durgali.
2. WurWeli: lambaqi, finjani, langari.
3. samuSao iaraRi: celi, Carxi, uro.
4. aveji: skivri, Taro, savarZeli.
5. saomari iaraRi: qvemexi, dambaCa, daSna.
6. mcenare: buCqi, nari, xavsi.
7. qsovili: tilo, abreSumi, CiTi.
8. samkauli: samajuri, yelsabami, qinZisTavi.
9. samosi: labada, nabadi, Coxa.
10. sakvebi: Ciri, lori, mwnili
testi 91. (1) mSvidi, (2) guluxvi, (3) gamrje.
2. (1) Seupovari, (2) marjve, (3) gamWriaxi.
3. (1) patiosani, (2) lmobieri, (3) Jiniani.
4. (1) windaxeduli, (2) sulgrZeli, (3) miamiti.
5. (1) momWirne, (2) meryevi, (3) muyaiTi.
6. (1) mxdali, (2) sulswrafi, (3) frTxili.
7. (1) gulisxmieri, (2) Tadarigiani, (3) gemovnebiani.
8. (1) uzrunveli, (2) uxasiaTo, (3) uxeiro.
9. (1) upiro, (2) pirferi, (3) pirdapiri.
testi 10
1. (b) 2. (b) 3. (b) 4. (b) 5. (b) 6. (g) 7. (b) 8. (b) 9. (g)
testi 11
1. (1) maRali, (2) magari, (3) wvrili, (4) grZeli.
2. (1) wvrili, (2) basri, (3) mtkice, (4) mrgvali.
3. (1) civi, (2) qaTqaTa, (3) Savi, (4) tkbili.
4. (1) wiTeli, (2) TeTri, (3) Savi, (4) yviTeli.
5. (1) wvrili, (2) mcire, (3) msubuqi, (4) magari.
6. (1) neli, (2) cbieri, (3) Ronieri, (4) msubuqi.
7. (1) fusfusebs, (2) nebivrobs, (3) izepirebs, (4) daxtis.
8. (1) mxdali, (2) mSromeli, (3) Tavisufali, (4) erTguli.
9. (1) muTaqasaviT, (2) gudasaviT, (3) kasriviT.
159
testi 12
1. (1) patara, (2) mSromeli, (3) qedmaRali.
2. (1) iRbliani, (2) ampartavani, (3) uqnara.
3. (1) uwyinari, (2) usargeblo, (3) mxiaruli.
4. (1) susti, (2) gulCvili, (3) dasafasebeli.
5. (1) ampartavani, (2) mSromeli, (3) lamazi.
6. (1) upiro, (2) saxelgatexili, (3) dardiani.
7. (1) gaiZvera, (2) sabralo, (3) daufiqrebeli.
8. (1) mondomebuli, (2) uvici, (3) usaqmuri.
9. (1) ganrisxebuli, (2) moxerxebuli, (3) gamocdili.
10. (1) gulgatexili, (2) mimbaZveli, (3) ukadrisi.
testi 13
1. namdvili 2. beberi 3. sada 4. unaklo 5. gaapo 6. daalbo 7. gaaxSira 8. eaxlnen 9. dabeJili 10.
wveri 11. mkafiod
testi 14
1. (1) veeba, (2) cicqna.
2. (1) gancvifrebuli, (2) ganTqmuli.
3. (1) mrisxaneba, (2) mudara.
4. (1) ususuri, (2) galumpuli.
5. (1) dajabna, (2) gamZvinvarda.
6. (1) qiSpi, (2) Svela.
7. (1) daqanculi, (2) utifari.
8. (1) SfoTva, (2) fufuneba.
9. (1) aRSfoTebuli, (2) uvargisi.
10. (1) gaumaZRari, (2) wkriala.
testi 15
1. seri 2. zvirTi 3. qviSnari 4. Cirgvi 5. neqtari 6. xnuli 7. naSieri 8. zonari 9. koWi 10. burusi
11. saxedari
testi 16
1. (1) wera-kiTxva, (2) cekva-TamaSi, (3) axsna-ganmarteba, (4) kvleva-Zieba.
2. (1) xvna-Tesva, (2) movla-patronoba, (3) cekva-simRera, (4) xvevna-kocna.
3. (1) mindor-veli, (2) oqro-vercxli, (3) stumar-maspinZeli, (4) sicil-xarxari.
4. (1) mTa-bari, (2) saxl-kari, (3) qamar-xanjali, (4) far-xmali.
5. (1) ia-vardi, (2) sizmar-cxadi, (3) bed-iRbali, (4) xvewna-mudara.
6. (1) Zal-Rone, (2) Wkua-goneba, (3) sigrZe-gani, (4) zoma-wona.
7. (1) nadir-frinveli, (2) tye-veli, (3) miwa-wyali, (4) locva-kurTxeva.
8. (1) yel-yuri, (2) mxar-beWi, (3) cxvir-piri, (4) Tval-warbi.
9. (1) kar-fanjara, (2) jam-WurWeli, (3) baton-patroni, (4) cixe-koSki.
10. (1) sanTel-sakmeveli, (2) mSvild-isari, (3) sityva-pasuxi, (4) sarCo-sabadebeli.
160
testi 17
1. (1) TvalmoWutuli, (2) cxvirCamoSvebuli, (3) warbSekruli
2. (1) TavRia, (2) Zirgavardnili, (3) yurmotexili.
3. (1) gulRia, (2) frTaSesxmuli, (3) xelgaSlili.
4. (1) xelmarjve, (2) fexmardi, (3) enamoswrebuli.
5. (1) yelmoRerebuli, (2) pirmrgvali, (3) kunTmagari.
6. (1) Tavgamodebuli, (2) gulTbili, (3) sulgrZeli.
7. (1) enamware, (2) gulgrili, (3) tanmorCili.
8. (1) xaxamSrali, (2) kudamoZuebuli, (3) yurCamoyrili.
9. (1) TmagaSlili, (2) Tvalwarmtaci, (3) mzemokidebuli.
10. (1) janmrTeli, (2) fexbednieri, (3) tanmaRali.
testi 18
1. (1) Wiqa, (2) sirCa, (3) bokali, (4) finjani, (4) Tasi, (5) kaTxa, (6) fiala, (7) lambaqi.
2. (1) sawvne, (2) CamCa, (3) langari, (4) maTlafa, (5) gobi.
3. (1) doqi, (2) sura, (3) tolCa, (4) qila, (5) larnaki.
4. (1) funTuSa, (2) bliTi, (3) SoTi, (4) orcxobila, (5) lavaSi.
5. (1) tomara, (2) xurjini, (3) fuTa, (4) abga.
6. (1) Wikarti, (2) maxaTi, (3) qinZisTavi, (4) sadgisi.
7. (1) qurqi, (2) palto, (3) qurTuki, (4) labada, (5) pijaki, (6) perangi, (7) maisuri.
8. (1) Sandali, (2) WaRi, (3) farani, (4) CiraRdani.
9. (1) salamuri, (2) Cangi, (3) daira, (4) doli, (5) Conguri.
10. (1) Toxi, (2) culi, (3) celi, (4) namgali.
11. (1) jaWvis perangi, (2) muzaradi / CaCqani, (3) javSani, (4) fari.
testi 19
1. (1) piroba dado, (2) bodiSi moixada, (3) madloba gadaixada.
2. (1) guli gadauSala, (2) Tvali mohkra, (3) Tavi daukra.
3. (1) xma gamosca, (1) sicili waskda, (1) tirili morTo.
4. (1) ena daeba, (2) guli auZgerda, (3) feri ecvala.
5. (1) zurgi gaumagra, (2) xeli gauwoda, (3) mxari auba.
6. (1) imedi Caunerga, (2) Rimili mohgvara, (3) mowyaleba gaiRo.
7. (1) elda eca, (2) sunTqva Seekra, (3) Tavzari daeca.
8. (1) wesi daicva, (2) saqme moagvara, (3) natvra aisrula.
9. (1) Tavi gamoido, (2) guli ijera, (3) xeli mihyo.
10. (1) sindisi ar gaaCnia, (2) Zvra ver uyo, (3) xumroba nu ggonia.
11. (1) Tvalebs abrialebs, (2) kbilebs kreWs, (3) xelebs asavsavebs.
12. (1) Rone gamoecala, (2) guli wauvida, (2) Zili moeria.
13. (1) gunebaze movida, (2) eSxSi Sevida, (3) fiqrebSi wavida.
testi 20
1. (a) 2. (b) 3. (a) 4. (a) 5. (b) 6. (b) 7. (a) 8. (a) 9. (a) 10. (b)
161
testi 21
1. (1) msusxavi, (2) grili.
2. (1) mokle, (2) uebari.
3. (1) msxvili, (2) wvrili.
4. (1) pirquSi, (2) xrioki.
5. (1) mtkice, (2) wkriala.
6. (1) mZafri, (2) uxeSi.
7. (1) mWaxe, (2) mkveTri.
8. (1) xSiri, (2) susti.
9. (1) mkrTali, (2) sifrifana.
10. (1) bundovani, (2) maxvili.
11. (1) Warbi, (2) ormagi.
testi 22
1. a moTenTili, b mobuzuli.
2. b gafiTrebuli, a gawbilebuli.
3. b dambali, a damzrali.
4. b SemkrTali, a Semcbari.
5. b gacrecili, a daobebuli.
6. a qancgawyvetili b muxlmokveTili.
7. b gatacebuli, a gamxnevebuli.
8. a aZagZagebuli, b acaxcaxebuli.
9. a ferwasuli, b fergadasuli.
10. b gaWvartluli, a SeWmuli.
11. a moTxupnili, b gamuruli.
12. b dafufquli, a Setrusuli.
13. a gaJRenTili, b garujuli.
14. b cnobili, a saxelganTqmuli.
15. a savse, b Semkuli.
16. a SeiaraRebuli, b gakaJebuli.
17. a Cavardnili, b moxvedrili.
18. a mousvenari, b mowadinebuli.
19. a gawafuli, b gamobrZmedili.
20. b gulgaxeTqili, a gulgatexili.
21. b mofarfate, a motivtive.
22. b. Sesuli, a. mosuli
162
163
9. damatebiTi rekomendaciebi
164
kiTxvis xelSewyobis strategiebi
kvlevebma daadastura, rom kiTxva interaqtiuli da socialuri procesia. kiTxvisas
partnioris arseboba sasargebloa moswavlis kiTxvis unaris ganviTarebisaTvis. amitomac
kiTxvis swavlebis procesSi xSirad iyeneben xmamaRla wakiTxvis teqnikas, ambis moyolis
teqnikas.
kiTxvis xelSewyobis strategiebis mokle aRwera:
1. xmamaRla wakiTxva (ambis moyola)
mizani: teqstis Seswavlis gareSe ambis mosmenisagan siamovnebis miReba. xels uwyobs enis
struqturisa da kiTxvis procesis gaazrebas.
procedura: maswavleblis mier klasis Sekreba da xmamaRla wakiTxva.
2. „Zvirfasi dro“ (anu „miatove yvelaferi da ikiTxe“)
mizani: gakveTilze moswavleebs eZlevaT dro, ikiTxon maT mier SerCeuli teqstebi.
procedura:
a. yvela, maswavleblis CaTvliT, kiTxulobs;
b. araviTari Careva!
susti mxareebi: „Zvirfasi drois“ dadgomamde saWiroa drois gamonaxva imisaTvis, rom
SeirCes wignebi (saklaso biblioTekis daxmarebiT).
3. sakiTxavi masalis ganawileba („didi wigni“)
mizani: kooperaciuli swavleba.
procedura:
a. wignis garSemo Semokreba (ekranze Cveneba im SemTxvevaSi, Tu didi wignis moZieba
SeuZlebelia);
b. avtoris, wignis Tavfurclis, gamomcemlis (saavtoro uflebis) Sesaxeb saubari;
g. moswavleebi erToblivad kiTxuloben moTxrobas;
d. msjeloben punqtuaciasTan dakavSirebiT.
Zlieri mxare: klasi erTad swavlobs da iRebs informacias wignis (wignebis) Sesaxeb.
susti mxare: SeiZleba garTuldes moswavleTa qcevis marTva.
4. wyvilebSi kiTxva
mizani: gamocdili mkiTxvelis mier susti mkiTxvelisaTvis daxmarebis gaweva.
procedura:
erTdroulad, xmamaRla kiTxva;
an SenacvlebiT kiTxva: pirveli mkiTxveli kiTxulobs raime nawyvets, xolo meore agr-
Zelebs kiTxvas iqidan, sadac pirveli mkiTxveli gaCerda.
Zlieri mxare: socializacia.
9. 1. kiTxvis xelSewyoba
165
susti mxare: gamocdilma mkiTxvelma, SesaZloa, dajabnos susti mkiTxveli. sasurvelia,
radikaluri gansxvaveba maT Soris ar iyos.
5. megobruli kiTxva
mizani: ori, erTnairi siZlieris mkiTxvelisTvis ukeTesi Sedegebis miRwevaSi xelSewyo-
ba.
procedura: igive, rac wyvilebSi kiTxvis SemTxvevaSi.
6. teqstis CarCoebi
mizani: teqstis struqturaze muSaoba wakiTxulis gaazrebis mizniT.
dasabuTeba: moswavleebi aRiqvamen teqstis sxvadasxva nawils Soris kavSirs da xedaven
teqstis struqturas, ris Sedegadac maTi gaazrebis procesi ufro gaumjobesebulia da
maT SeuZliaT garkveuli daskvnebis gamotana.
procedura:
1. daavaleT moswavleebs, aiRon furceli da gayon is sam nawilad;
2. furclis TiToeul nawilSi Caxaton naxatebi teqstis dasawyisTan, Sua nawilsa da
bolosTan dakavSirebiT;
3. amis Semdgom TiToeuli naxatis Sesaxeb maT unda moifiqron da daweron winadadebebi
am naxatebis asaxsnelad;
4. bolos moswavleebi erTmaneTs gauziareben azrs teqstis struqturuli nawilebis
Sesaxeb.
Zlieri mxare: moswavleebi met praqtikas iReben teqstis dasawyisis, Sua nawilisa da
bolos identificirebaSi.
7. mkiTxvelebis Teatri
meTodis/aqtivobis Sesaxeb
`mkiTxvelTa Teatri~ aris meTodi, romelic gulisxmobs moswavleTa mier winaswar
SerCeuli teqstis rolebSi wakiTxvas. meTodi Zalian efeqturi da Tanac bunebrivi gzaa
gawafuli kiTxvis unaris dasaxvewad, radganac moswavleebi TavianT rolebze muSaobis
procesSi varjiSoben kiTxvaSi. `mkiTxvelTa Teatri~ saukeTeso efeqts iZleva xSiri
gameorebis SemTxvevaSi. amitomac sasurvelia wlis ganmavlobaSi misi araerTxel ganxor-
cieleba. meTodis xSirad gamoyeneba mniSvnelovani unarebis Camoyalibebas uwyobs xels.
esenia:
• gamarTulad (gabmulad, swrafad, uSecdomod, intonaciiT) kiTxvis unari;
• yuradRebis koncentrirebis unari;
• mosmenisa da metyvelebis unarebi;
• socialuri, TanamSromlobiTi da interpersonaluri unarebi;
• TviTSefasebis unari.
muSaobis forma: jgufebi.
resursi: teqsti/wigni/ saxelmZRvanelo TiToeuli moswavlisTvis.
msvleloba
• maswavlebeli SearCevs nawarmoebs. sasurvelia, es iyos naratiuli/TxrobiTi saxis
teqsti saintereso gmirebiTa da siuJetiT.
166
• maswavlebeli teqsts daamuSavebs klasSi samfaziani modelis gamoyenebiT;
• mas Semdeg, rac moswavleebi kargad gaiazreben nawarmoebs, maswavlebeli moamza-
debs teqsts `mkiTxvelTa Teatris~ dasadgmelad. pirvel rigSi, igi gansazRvravs saWiro
raodenobis rolebs;
SeniSvna: Tu rolebis raodenoba zustad ar emTxveva moswavleTa raodenobas klasSi,
SesaZlebelia mTxrobelis teqstis danawevreba da gadanawileba moswavleebs Soris.
• maswavlebeli teqsts gadaakeTebs ise, rom miTiTebuli iyos, vin waikiTxavs teqstis
TiToeul monakveTs (piesis teqstis msgavsad);
• maswavlebeli moswavleebs urigebs rolebad danawevrebul teqsts da anawilebs
rolebs;
SeniSvna: sasurvelia, Tavdapirvelad vrceli da ufro rTuli monakveTebi SedarebiT
warmatebul mkiTxvelebs daurigdes.
• moswavleebi individualurad, Cumad ecnobian sakuTar monakveTebs da cdiloben
warmoidginon, rogor waikiTxaven teqsts intonaciisa da Jestebis gamoyenebiT;
• individualurad muSaobis Semdeg moswavleebi wyvilSi/jgufSi araerTxel kiTxulo-
ben teqsts da erTmaneTis daxmarebiT cdiloben, daxvewon gamoTqma, intonacia, Jestebi
da a.S.;
SeniSvna: kargi iqneba, Tu moswavleebi Tavadve izruneben sakuTari personaJisTvis
saxasiaTo, martivi rekvizitis damzadebazec.
• bolos moswavleebi warmoadgenen `mkiTxvelTa Teatrs;
• aqtivobis Semdeg maswavlebeli gamarTavs Semajamebel diskusias. moswavleebi
fiqroben da msjeloben warmodgenis Zlier da dasaxvew aspeqtebze, sakuTari rolis Ses-
rulebis efeqturobaze. SesaZlebelia, Sejameba sxvagvaradac warimarTos.
kerZod: 1. moswavleebma Seavson TviTSefasebis rubrika, romelic Seicavs Sesatyvis
kriteriumebsa da maCveneblebs; (nimuSi ix. qvemoT) 2. Tu moswavleebi mimoweris dRiurebs
awarmoeben (ix. weris komponenti), sasurvelia, ramdenime Canaweri Catarebuli gakveTilis
mimoxilvas mieZRvnas.
SeniSvna: mravalricxovani klasis SemTxvevaSi SesaZlebelia klasis or Tanabar naw-
ilad gayofa. aseT dros pirveli jgufi dadgams warmodgenas, xolo meore auditoriis/
mayureblis rols Seasrulebs. Semdeg rolebi Seicvleba.
mkiTxvelTa Teatris Sefaseba
nawarmoebis wakiTxvis dasrulebis Semdeg maswavlebeli gamarTavs Semajamebel disku-
sias moswavleTa refleqsiaze orientirebuli SekiTxvebis dasmiT:
• ras grZnobdiT warmodgenis msvlelobisas?
• mogewonaT Tu ara Cveni wamodgena?
• ra mogewonaT yvelaze metad?
• ris gaumjobeseba SeiZleba Semdgomi warmodgenisaTvis?
sasurvelia, maswavlebelma SeimuSaos rubrika Sesatyvisi kriteriumebiT da maCven-
eblebiT. pirveli warmodgenis Semdeg moswavleebi gaecnobian rubrikas da imsjeleben
imis Sesaxeb, Tu ramdenad Seesabameboda warmodgena ama Tu im kriteriums.
SesaZloa, diskusiis an Canawerebis gacnobis Sedegad rubrika Seivsos/Caswordes.
167
qvemoT mocemulia rubrikis nimuSi. igi gamodgeba rogorc calkeuli moswavlis Ses-
afaseblad, ise mTliani procesis Sesajameblad. rogorc ukve aRiniSna, maswavlebels
SeuZlia gadaakeTos an daamatos esa Tu is kriteriumi da Sesabamisi indikatori/maCvene-
blebi:
168
wakiTxulis gaazrebis procesebi da teqstis gasaazreblad
dasmuli SekiTxvebi
kiTxvis miznebs Soris sxvaobis miuxedavad, procesebi da strategiebi, romlebsac
mkiTxveli iyenebs ama Tu im teqstis kiTxvis dros, met-naklebad saerToa. es procesebia:
a. teqstSi cxadad (eqspliciturad ) mocemuli informaciis povna;
b. teqstidan uSualo daskvnebis gamotana;
g. teqstis azrebisa da informaciis interpretacia sakuTar codnasTan Sejerebis safuZ-
velze;
d. teqstis enisa da mxatvruli xerxebis gaazreba.
a. teqstSi cxadad (eqspliciturad ) mocemuli informaciis povna
procesi gulisxmobs teqstis romelime winadadebaSi an frazaSi Riad, cxadad mocemuli
informaciis, azris an detalis dakavSirebas SekiTxvaSi mocemul mosaZiebel informaci-
asTan. am dros mkiTxvels ar moeTxoveba (an TiTqmis ar moeTxoveba) daskvnis gamotana. am
procesis farglebSi dasmuli SekiTxvebi xels uwyobs ama Tu im sagnis swavlebisas faqto-
brivi informaciis amokrefisa da dagrovebis unaris ganviTarebas.
b. uSualo daskvnebis gamotana
procesi gulisxmobs teqstis sxvadasxva nawilSi mocemuli informaciisa Tu mosazre-
bebis erTmaneTTan dakavSirebiT uSualo daskvnis gamotanas. amgvari daskvnis gamotana,
iseve, rogorc cxadad mocemuli informaciis povna, uSualod teqsts emyareba, oRond am
dros mkiTxvelis yuradReba teqstis ufro vrcel monakveTze an mTlian teqstzea mimar-
Tuli. es procesi saSualebas aZlevs mkiTxvels, amoikiTxos is, rac teqstSi cxadad ar
aris mocemuli, magram teqstidan uSualod gamomdinareobs. SekiTxvis dasma am procesis
farglebSi xels uwyobs zogadad logikuri azrovnebis unaris ganviTarebas, gansakuTre-
biT ki – argumentaciis unaris Camoyalibebas.
g. teqstis azrebisa da informaciis interpretacia sakuTar codnasTan Sejerebis
safuZvelze
procesi gulisxmobs teqstis mTlianobaSi gaazrebas, teqstSi mocemuli azrebisa da
informaciis gaazrebas, rogorc mTeli teqstis, ise misi calkeuli pasaJis faruli
(implicituri) Sinaarsis amocnobas da interpretacias sakuTar codnasa da gamocdilebas-
Tan dakavSirebis safuZvelze. SekiTxvis dasma am procesis farglebSi xels uwyobs kriti-
kuli azrovnebis, gansjis unaris ganviTarebas.
meoTxe klasis damTavrebisas moswavlem unda SeZlos:
169
teqstis mTavari ideis, ZiriTadi Temis amocnoba;
mTlianad nawarmoebis an personaJis ganwyobis amocnoba;
nawarmoebSi momxdari ambis, movlenis, agreTve personaJis mdgomareobis an moqmedebis motivis amocnoba;
sakuTari codnisa da teqstSi mocemuli faqtebis erTmaneTTan dakavSirebis safuZvelze daskvnis gamotana;
varaudisa da faqtis erTmaneTisagan garCeva;
garkveul sakiTxTan dakavSirebiT sakuTari azris gamoTqma da logikurad Camoyalibeba.
d. teqstis ena da mxatvruli xerxebis gaazreba
procesi gulisxmobs teqstis enobrivi da mxatvruli gamosaxvis saSualebebis garCevasa
da Sefasebas. SekiTxvis dasma am procesis farglebSi xels uwyobs teqstis esTetikuri
aRqmis unaris Camoyalibebas.
IV klasis damTavrebisas Tavisi codnisa da dagrovili gamocdilebis gamoyenebiT mos-
wavles unda SeeZlos:
realursa da SeTxzuls (mxatvrul pirobiTobas) Soris gansxvavebis danaxva; mxatvruli Janrebis – zRapris, igavis, leqsis da, agreTve, sainformacio xasiaTis (istoriuli, sabunebismetyvelo, saleqsikono) teqstebis specifikis codnis gamovlena;
mxatvrul teqstSi gamosaxvis saSualebaTa (dialogis, aRweris, daxasiaTebis), agreTve, mxatvruli xerxebis (epiTetis, Sedarebis, gapirovnebis) amocnoba.
zemoT ganxiluli oTxive procesi wignierebis saerTaSoriso kvlevaSi mxatvruli da sainformacio xasiaTis teqstebis meSveobiT mowmdeba.
wigniereba
PIRLS 2006 saqarTveloSi
Tbilisi, 2008 weli, avtori – ia kutalaZe
170
leqsikur erTeulebze dayrdnobiT teqstis
(winadadebebis) Sedgena
imisaTvis, rom wera saxaliso procesad iqces, sawerad moswav-
leTaTvis saintereso Tema unda SeirCes. maswavlebels SeuZlia
winaswar SeaTanxmos klasTan, ra Temaze surT maT wera.
weris procesis pirveli etapi sakmaod adreul asakSi iwyeba.
sakmaod didi mniSvneloba aqvs gamocdilebas, romelic moswav-
les ukve aqvs skolaSi misvlamde. amitom maswavlebelma, pirvel
rigSi, moswavlis winare codna unda gaaaqtiuros.
leqsikur erTeulebze dayrdnobiT teqstis (winadadebis)
Sedgenis meTodi exmareba moswavles konteqstisaTvis adekvatu-
ri erTeulebis SerCevisa da gamoyenebis unaris CamoyalibebaSi;
specifikuri terminologiis SerCeva-gamoyenebaSi; leqsikuri ma-
ragis gamdidrebaSi.
teqstis SedgenaSi igulisxmeba winadadebis Sedgenac.
am meTods SegviZlia mivmarToT pirveli klasis meore naxevri-
dan, mas Semdeg, rac moswavles wera-kiTxva damoukideblad See-
Zleba. meTodi ori sxvadasxva mizniT gamoiyeneba:
leqsikuri erTeulebis konteqstis adekvaturad gamoyeneba;1.
konkretul TemasTan dakavSirebuli sityvebiT mxatvruli an 2.
aramxatvruli teqstis Seqmnisas.
meTods sami varianti aqvs.
am meTodis samive variantis gamoyenebiT moswavleebi SeZleben:
weris procesSi saTanadod gamoiyenon sagnebis, maTi Tvise-•bebisa da moqmedebebis gamomxatveli sityvebi;
aagon martivi winadadebebi maswavleblis mier micemuli •sityvebiT;
daaxasiaTon maTTvis nacnobi adamianebi da movlenebi;•
daakvirdnen sityvebis mniSvnelobas da gamoiyenon kon-•teqstis gaTvaliswinebiT;
teqstis Sedgenisas gamoiyenon axlad Seswavlili sityvebi •da frazebi;
9. 2. dawyebiTi safexuris maswavleblis meToduri gzamkvlevi
171
Tanmimdevrulad gadmoscen faqtebi da movlenebi;•
Sesaferisi leqsikis gamoyenebiT Seadginon martivi dar-•gobrivi teqstebi (klimatis aRwera, geografiuli garemos
aRwera, maTematikuri amocana da sxv.);
informaciuli teqstis Sedgenisas gamoiyenon specialuri •terminologia;
ama Tu im Janris teqstis Seqmnisas gamoiyenon sxvadasxva •mxatvruli xerxi (epiTeti, Sedareba da sxv.);
sxvadasxva saganSi SeZenili codnis safuZvelze Seqmnan •mcire zomis Txzuleba (mag., „Semodgoma“, „Sinauri cxove-
lebi“ da sxv.).
I varianti
leqsikuri erTeulebis gamoyeneba konteqstis adekvaturad
meTodis es varianti gulisxmobs, rom moswavleebma unda Sead-
ginon winadadebebi ukve naswavli da damuSavebuli sityvebiT,
sity vaTSeTanxmebebiT, frazeologizmebiT.
msvleloba:
maswavlebeli dafaze wers moswavleebisaTvis ukve axsnil, nas-1.
wavl leqsikur erTeulebs;
moswavleebma unda Seadginon winadadebebi damoukideblad, 2.
risTvisac eZlevaT garkveuli dro;
weris dasrulebis Semdeg maswavlebeli waakiTxebs moswavleebs 3.
maT mier Sedgenil winadadebebs;
maswavlebeli gaakeTebs komentarebs moswavleebis mier Ses-4.
rulebul samuSaoze.
meTodis ganxorcielebisas gasaTvaliswinebeli pirobebi:
am meTodiT muSaoba mizanSewonilia pirvelklaselebTanac,
mag ram mas Semdeg, rac moswavleebi damoukideblad wera-kiTxvas
SeZleben. aucileblad unda gaviTvaliswinoT maTi SesaZleblobe-
bi: daviwyoT martivi davalebebiT (mag., SevadgeninoT erTi-ori
winadadeba) da TandaTan gavarTuloT.
172
dawyebiTi safexuris maswavleblis meToduri gzamkvlevi
I I varianti
konkretul TemasTan dakavSirebuli sityvebiT mxatvruli an aramx-
atvruli teqstis Seqmna
msvleloba:
weris dawyebamde moswavleebi SearCeven Temas da maswavleblis 1.
daxmarebiT Camoweren dafaze am TemasTan dakavSirebul sity-
vebs (mag., mze _ mcxunvare, cxraTvala, oqrosferi...);
moswavleebi am sityvebis gamoyenebiT weren mxatvrul an in-2.
formaciul teqsts.
informaciuli teqstis Sesaqmnelad maswavlebeli sTxovs, 3.
gaixsenon sxva sagnebSi miRebuli codnac (mag. bunebismetyve-
leba).
mxatvruli teqstis Seqmnisas ki uTiTebs maT, ra tipis teqsti 4.
unda Seqmnan: TxrobiTi, monologuri Tu dialoguri.
meTodis ganxorcielebisas gasaTvaliswinebeli pirobebi:
meTodis gamoyeneba mizanSewonilia mas Semdeg, rac moswavle-
ebs eqnebaT pirveli variantiT muSaobis gamocdileba. garda ami-
sa, naswavli eqnebaT sxvadasxva tipis teqstebi; SeeZlebaT erTma-
neTisgan ganasxvavon mxatvruli da aramxatvruli teqstebi.
173
qarTuli ena da literatura
I I I varianti
leqsikur erTeulebze dayrdnobiT ambis Sedgena
leqsikur erTeulebze daydnobiT ambis Sedgena moswavle-
ebs uviTarebs iseT unarebs, rogorebicaa: fantazia, moce-
mul „sakvanZo“ sityvebs Soris kavSirebis damyareba da axali siu-
Jetis Seqmna, sityvebisTvis gramatikuli formis Secvla, saTqme-
lis gasagebad da Tanmimdevrulad gadmocema, koreqtireba, sxvisi
azris mosmena, teqstebis Sedareba.
msvleloba
1. winaswar SerCeuli, moswavlisaTvis ucnobi teqstidan maswav-
lebeli dafaze wers 4-5 „sakvanZo“ sityvas (maT Soris SeiZleba
iyos: arsebiTi saxeli, zedsarTavi saxeli, zmna da sxva);
2. moswavleebi am sityvebiT Seadgenen sakuTar moTxrobas;
3. aucilebelia gamoiyenon „sakvanZo“ sityvebi. Tumca, teqstis
saWiroebidan gamomdinare, moswavleebs SeuZliaT sityvebis
gramatikuli formis Secvla da sityvebis damateba;
4. moswavleebi muSaoben individualurad;
5. moswavleebi wyvildebian da uziareben mewyviles „nawarmoebis“
sakuTar variants;
6. Semdeg maswavlebeli kiTxulobs Tavdapirvel teqsts, saida-
nac aris amokrebili „sakvanZo“ sityvebi;
7. moswavleebi adareben TavianT variantebs ukve arsebul mxat-
vrul teqsts (pouloben msgavseba-gansxvavebas maT Soris).
meTodis ganxorcielebisas gasaTvaliswinebeli pirobebi:
meTodis gamoyeneba rekomendebuli ar aris dawyebiTi safexu-
ris sawyis etapze (I_II klasSi);
maswavlebelma yuradRebiT unda SearCios sakvanZo sityvebi,
raTa uzrunvelyos ambis erTi qargiT ganviTareba. meTodi kom-
pleqsuria; igi aviTarebs weris, kiTxvis, mosmenis, msjelobis una-
rebs.
174
dawyebiTi safexuris maswavleblis meToduri gzamkvlevi
wera magidis irgvliv
meTodis mizania, ganuviTaros moswavles kritikulad azrovne-
bis, sakuTari azris logikurad da Tanmimdevrulad werilobiT
gadmocemis, aseve TviTSefasebisa da sxvaTa Sefasebis unari.
meTodis mosalodneli Sedegia, rom moswavlem damoukideblad
Seadginos mcire moculobis teqsti nacnobi leqsikiT da gasage-
bad Camoayalibos azri; SeeCvios jgufSi muSaobas, auditoriis wi-
naSe gamosvlasa da drois ganawilebas; sxvaTa naazrevis gaziare-
basa da pativiscemas.
msvleloba:
daajgufeT moswavleebi (4-5 moswavle) da gaacaniT saweri Tema. 1.
(Tema, sasurvelia, SerCeuli iyos moswavleTa interesebidan
gamomdinare).
TiToeul moswavles unda hqondes Tavisi saweri furceli. 2.
winaswar gansazRvrul droSi (3-5 wuTi) moswavleebma unda 3.
moaswron TavinTi mosazrebebis dawera Temis garSemo.
4. drois amowurvisTanave moswavleebi furcels, romelzec maTi
naazrevia dawerili, gadaawodeben marjvniv mjdoms da TviTon,
Sesabamisad, miiReben furcels marcxniv mjdomisagan.
5. moswavleebi waikiTxaven da gaagrZeleben Tanaklaselis naazrevs.
6. furclebi wreSi manam itrialebs, sanam jgufis yvela wevrs
sakuTari ar daubrundeba.
7. nawerebi klasSi ganixileba, saukeTeso naSroms maswavlebeli
SearCevs da saTanadod Seafasebs.
meTodis ganxorcielebisas gasaTvaliswinebeli pirobebi:
meTodis gamoyeneba rekomendebulia mesame klasidan. gasaT-
valiswinebelia klasSi moswavleTa raodenoba. meTodis gamoye-
neba gansakuTrebiT efeqturia 15-20 bavSvian klasSi. es meTodi
SesaZlebelia gamoyenebul iqnas dawyebiTi safexuris nebismier
saganSi.
175
qarTuli ena da literatura
piramiduli istoria
„piramiduli istoriis“ meTodiT muSaobisas moswavleebi pa-
tara mwerlebis rolSi aRmoCndebian: Seqmnian mcire masStabis
moTxrobas, Semdeg ki erToblivad Seavseben winaswar mocemul
sqemas.
moswavleebi am strategiis gamoyenebisas swavloben: siuJetis
Sedgenas; sakuTari azris gadmocemas; problemebis danaxvasa da
gadaWris gzebis Ziebas; sxvisi azris mosmenasa da pativiscemas.
„piramiduli istoria“ sami etapisagan Sedgeba:
pirveli etapi _ „piramidis“ jgufuri Sevseba; monawileobs •mTeli klasi;
meore etapi _ moswavlis naazrevis gamoxatva individualu-•rad;
mesame etapi _ Sedgenili teqstis erToblivi ganxilva.•gakveTilis dawyebamde dafaze an qaRaldze momzadebulia
Semdegi sqema:
1. ------
2. ---------------
3. -----------------------
4. ---------------------------------
5. -------------------------------------------
6. ------------------------------------------------------
7. -----------------------------------------------------------------
8. -------------------------------------------------------------------------
msvleloba:
pirvel xazze iwereba moTxrobis mTavari gmiris saxeli. meo-1.
re xazze vwerT or sityvas, romelic mTavar gmiris xasiaTs
an garegnobas gamoxatavs.
mesame xazze iwereba sami sityva, romlebic gamoxatavs, sad 2.
xdeba moqmedeba (qveyana, adgili, moqmedebis garemo);
176
dawyebiTi safexuris maswavleblis meToduri gzamkvlevi
meoTxe xazze _ oTxi sityva, romlebic aRwers moTxrobis mTa-3.
var problemas (vTqvaT siRaribe, gzis dakargva, Sexvedra da a. S);
mexuTe xazze _ xuTi sityva, romlebic aRwers moTxrobis im 4.
epizods, saidanac iwyeba problemis gaSla-ganviTareba;
meeqvseze _ eqvsi sityva, romlebic asaxavs movlenebis Semdgom 5.
ganviTarebas moTxrobaSi;
meSvideze _ Svidi sityva, romlebic aRwers axal movlenas, 6.
ambavs, romelic siuJetSi wamoWrili problemis mogvarebas em-
saxureba;
merve xazze _ rva sityva, romlebic gviCvenebs problemis sabo-7.
loo gadaWras;
moswavleebi qmnian piramidis sakuTar variantebs; 8.
moswavleebTan erTad maswavlebeli irCevs moswavleTa na-9.
muSevrebidan erT-erT variants da gadaaqvs dafaze (an didi
formatis qaRaldze);
piramidis Sevsebis Semdeg moswavleebs vTavazobT, am sityvebis 10.
gamoyenebiT individualurad Seadginon moTxrobis sakuTari
varianti (aucilebelia am sityvebis gamoyeneba, magram moswav-
leebs SeuZliaT sityvebis gramatikuli formis Secvla da sxva
sityvebis damateba);
moswavleebi Txzulebaze 10-15 wuTi muSaoben; 11.
msurvelebi (avtorebi) gaacnoben sakuTar Txzulebas audito-12.
rias.
meTodis ganxorcielebisas gasaTvaliswinebeli pirobebi:
meTodis gamoyeneba rekomendebuli ar aris I-II klasebSi; sa-
survelia, rom „piramiduli istoriis“ weras win uZRodes saTa-
nado literaturuli gamocdileba, anu moswavleebs Seswavlili
hqondeT iseTi nawarmoebi, romelSic naTlad iqneba gamokveTi-
li siuJeturi xazi: problemis gaCena _ problemis kulminacia _
problemis gadaWra.
177
qarTuli ena da literatura
`roli, auditoria, forma, Tema“
wera komunikaciis saSualebaa. naweriT adamiani sxvebs uzi-
arebs Tavis azrs, acnobs informacias da a. S. amitom naweris xa-
siaTi damokidebulia imaze, Tu vin wers, visTvis wers, ra mizniT
wers. moswavles yovelTvis winaswar gansazRvruli unda hqondes
raze wers da visTvis wers. imisaTvis, rom moswavleebs ganuvi-
TardeT weriTi unar-Cvevebi, Semdegi mniSvnelovani principebi
unda gaiTvaliswinoT:
moswavleebs nawerSi Tamamad da Tavisuflad msjelobis saSu-•aleba unda hqondeT;
Tavad unda airCion Tema, forma, auditoria;•
unda hqondeT saSualeba TanatolebTan erTad ganixilon saku-•Tari naweri;
am meTodis mizania moswavleebma iswavlon sxvadasxva forma-
tisa da Sinaarsis mxatvruli Tu aramxatvruli teqstebis Seqmna
(werili, moxseneba, gancxadeba, misaloci baraTi, dRiuri, refera-
ti, sakonferencio Tema, moTxroba, scenari, Canaxati, interviu
da sxva).
msvleloba:
Tavdapirvelad moswavleebTan erTad gansazRvreT saweri Tema 1.
da dawereT dafaze;
sTxoveT moswavleebs airCion roli _ vis rolSi isurvebdnen 2.
yofnas? e. i. vin iqneba werilis adresanti (es SeiZleba iyos:
moswavle, maswavlebeli, mSobeli, megobari, direqtori, minis-
tri, prezidenti, mwerali, Jurnalisti, redaqtori an rome-
lime usulo sagani an sulieri arseba da sxva);
CamowereT maT mier arCeuli rolebi dafaze;3.
sTxoveT SearCion Sesaferisi auditoria _ visTvis undaT 4.
rom daweron? e. i. vin iqneba teqstis adresati (es SeiZleba
iyos: maswavlebeli, megobari, sakuTari Tavi, ojaxis wevrebi,
klaselebi, direqtori, prezidenti, popularuli adamiani,
kedlis gazeTi, Jurnali, nawarmoebis gmiri, avtori da a.S.)
178
dawyebiTi safexuris maswavleblis meToduri gzamkvlevi
dawereT maTi pasuxebi dafaze;5.
sTxoveT moswavleebs SearCion forma _ ra formiT isurve-6.
ben weras? (werili, monologi, piradi dRiuri, moxseneba, Tema,
referati, kedlis gazeTi, Jurnali, wigni, moTxroba, zRapari,
scenari, leqsi, Canaxati, werili momavalSi, interviu, gancxa-
deba, Ria baraTi, Setyobineba, prezentacia da sxva);
yovelive amis Semdeg mieciT moswavleebs dro, weron Tavisuf-7.
lad;
survilis mixedviT gauziaron erTmaneTs TavianTi naSromebi;8.
naSromis wakiTxvamde daasaxelon: 9. Tema, roli, auditoria, for-
ma;
Tavi SeikaveT uaryofiTi komentarebisagan;10.
visac survili aqvs, SeuZlia naSromi klasis kedelze gamo-11.
akras.
meTodis ganxorcielebisas gasaTvaliswinebelia:
meTodis gamoyeneba rekomendebulia meore klasidan (moswav-
leTa asakobrivi SesaZleblobebis gaTvaliswinebiT).
meTodi kompleqsuria; igi aviTarebs weris, kiTxvisa da zepir-
mety velebis unarebs.
Tavdapirvelad Tavad SeurCieT moswavleebs roli, audito-
ria, forma da Tema. Semdeg, roca gaiwafebian, moswavleebi da-
moukideblad SeZleben SerCevas.
179
qarTuli ena da literatura
wera `fantazia~
meTodis mizania, daexmaros moswavleebs warmosaxvisa da fan-
taziis ganviTarebaSi, STabeWdilebebis gadmocemaSi.
msvleloba:
1. winaswar moamzadeT saklaso oTaxi ise, rom moswavleebs da-
moukideblad muSaobaSi, samuSaoze koncentraciaSi xeli ar
SeeSaloT.
2. im Temis irgvliv, razec moswavleebma unda weron, ramdenime
miniSneba gaakeTeT. es SeiZleba iyos dafaze dawerili ramdeni-
me sityva, TvalsaCinoeba, musika an sxva.
3. sTxoveT moswavleebs, micemuli miniSnebebidan gamomdinare,
Caiweron TavianTi azrebi, emociebi da warmodgenebi.
4. werisaTvis gamoyaviT 15-20 wuTi.
5. moswavleebs mieciT dro, rom TavianTi fantaziis nayofi me-
gob rebsac gauziaron.
6. SeagroveT moswavleTa nawerebi.
meTodis ganxorcielebisas gasaTvaliswinebelia:
am meTodis warmatebiT ganxorcielebisaTvis mniSvnelovania Temis
irgvliv miniSnebebis sworad SerCeva. dawyebiTi safexuris maRal
klasebSi miniSnebebis gamoyeneba SesaZlebelia arc iyos aucilebeli da
moswavleebs pirdapir garkveul Tematikaze „Tavisufali Temis“ dawera
daavaloT. dawyebiTi safexuris ufro dabal klasebSi ki moswavlis
fantaziis gasaaqtiureblad damatebiTi stimulatorebis gamoyeneba
xels uwyobs misi motivaciis gazrdas weriTi samuSaosadmi.
180
dawyebiTi safexuris maswavleblis meToduri gzamkvlevi
swavla Secdomebis gasworebiT
es meTodi exmareba moswavleebs sakuTari Secdomebis aRmo-Cenasa da adekvaturad reagirebaSi; xels uwyobs Secdomebis gas-worebis unaris Camoyalibebas, zrdis motivacias da aviTarebs damoukideblad swavlis unar-Cvevebs. uyalibebs Secdomebisadmi adekvatur damokidebulebas (Secdomis daSveba da misi Seswore-ba saswavlo procesis Tanmdevi nawilia). am meTodis meSveobiT moswavle swavlobs aqtiurad, „keTebiT“. amave dros, moswavleebs uviTardebaT socialur-komunikaciuri unarebi: zepiri da weriTi metyveleba, TviTSefaseba, urTierTSefaseba, TanamSromloba.
Secdomebis gasworeba nebismieri weriTi samuSaos Semdeg SeiZ-leba Catardes. mTavaria, zustad gansazRvroT, ra tipis Sec-domebs gaasworeben moswavleebi.
msvleloba:
mieciT instruqcia moswavleebs: waikiTxon maT mier Sesrule-1. buli weriTi davaleba; miaqcion yuradReba sasven niSnebsa da orTografias;
winaswar ganusazRvreT dro;2.
waakiTxeT xmamaRla erT moswavles; moswavlem unda Tqvas, ra 3. Seaswora da ratom;
ikiTxeT, hqonda Tu ara vinmes msgavsi Secdoma;4.
CarTeT msjelobaSi mTeli klasi.5.
meTodis ganxorcielebisas gasaTvaliswinebelia:
meTodi moiTxovs did dros; SesaZlebeli unda iyos rac Sei-Zleba meti moswavlis namuSevris ganxilva.
am meTodis gamoyeneba SesaZlebelia dawyebiTi safexuris yve-la klasSi.
am meTods SeiZleba mTeli gakveTili dasWirdes, amitom sasur-velia wera da Secdomebis gasworeba dawyvilebuli gakveTilebis dros Catardes (Tu weriTi samuSao mcire dros moiTxovs, SesaZ-lebelia, Secdomebis gasworeba imave gakveTilze moeswros).
moswavleebma zustad unda icodnen, risi gasworeba evalebaT
da rogor.
181
qarTuli ena da literatura
SeniSvnebisaTvis ?
182
9.3. Sefasebis rubrikebis nimuSebi
ზეპირმეტყველების შეფასების რუბრიკები
კრიტერიუმები არა იშვიათად ხშირად ყოველთვის
მიზნისა და სამეტყველო სიტუაციის ადრესატის გათვალისწინებით ირჩევს შესაბამის არავერბალურ საშუალებებს (ჟესტს, მიმიკას, ინტონაციას);
შესაბამისი ლექსიკის გამოყენებით, თანამიმდევრულობისა და აზრობრივი შესაბამისობის დაცვით გადმოსცემს სათქმელის შინაარსს
გამოკვეთს მთავარ სათქმელს/ამახვილებს ყურადღებას ყველა მნიშვნელოვან დეტალზე
მოჰყავს პარალელები პირადი გამოცდილებიდან, სხვა ტექსტებიდან თუ კინო/ანიმაციური ფილმებიდან
იცავს ელემენტარულ ენობრივ ნორმებს
იყენებს საყრდენებს შესაბამისად
კრიტერიუმები არა იშვიათად ხშირად ყოველთვის
პირობასთან შესაბამისობა
იცავს დროის ლიმიტს
მიზნის შესაბამისად გადმოსცემს ინფორმაციას
კომუნიკაციური უნარ–ჩვევები
გასაგებად აყალიბებს მოსაზრებას
მოჰყავს შესაბამისი მაგალითები
ენობრივი უნარ–ჩვევები
ადეკვატურად იყენებს არავერბალური კომუნიკაციის ელემენტებს (მაგ. ჟესტიკულაციას, მიმიკას...)
183
პრეზენტაცია
დისკუსია
კრიტერიუმი დიახ არა ნაწილობრივ რეკომენდაცია
მითითებული გეგმის
მიხედვით
წარმოადგენს
პრეზენტაციას
ყურადღებას ამახვილებს მთავარ საკითხებზე
იყენებს არავერბალური კომუნიკაციის ელემენტებს
საუბრობს
თავისუფლად, გარკვევით
იყენებს შესაბამის
თვალსაჩინოებას (საჭიროების შემთხვევაში)
პასუხობს თემის
ირგვლივ დასმულ
შეკითხვებზე
კრიტერიუმი დიახ არა ნაწილობრივ რეკომენდაცია
აქტიურად მონაწილეობს
დისკუსიაში, იცავს მის
წესებს
სწორად, თემის შესაბამისად
სვამს კითხვებს
დასმულ კითხვაზე სცემს
გააზრებულ, დასაბუთებულ
პასუხს
184
გაკვეთილში ჩართულობის შეფასების რუბრიკა
კრიტერიუმები ყოველთვის ხშირად იშვიათად არ შეესაბამება
ყოველთვის მონაწილეობს და ხშირად წარმართავს კიდეც საკლასო მსჯელობას
გამართულად მეტყველებს, აქვს მდიდარი ლექსიკა და შემოქმედებითად იყენებს ენობრივ–გამომსახველობით საშუალებებს
ყოველთვის დამაჯერებლად და არგუმენტირებულად წარმოადგენს თავის მოსაზრებას
უსმენს სხვებს და საკუთარ მოსაზრებას გამოთქვამს მოსმენილზე დაყრდნობით. კორექტულია და ამჟღავნებს სხვისი აზრის მიმართ პატივისცემას
ჯგუფურ მუშაობაში მონაწილეობის თვითშეფასების სქემის ნიმუში
კრიტერიუმები ყოველთვის ზოგჯერ არასოდეს
ჩემს აზრს ღიად გამოვთქვამ
როცა სხვა ლაპარაკობს, ვუსმენ ყურადღებით
დაკისრებულ მოვალეობას ვასრულებ
ვიცი, რომ კამათი ჩხუბში არ უნდა გადაიზარდოს
ვიცავ დროის ლიმიტს
ჯგუფის წევრების თვითშეფასების რუბრიკა (მეორე ვარიანტი)
კრიტერიუმები კი არა
აქტიურად ვიყავი ჩართული ჯგუფის მუშაობაში
ვიცავდი ჯგუფში მუშაობის წესებს
ჩემი მოსაზრება იყო მნიშვნელოვანი
ვუსმენდი სხვების მოსაზრებებს
ვიცავდი დროის ლიმიტს
185
ჯგუფური მუშაობის შეფასების რუბრიკა
კრტერიუმები არა იშვიათად ხშირად ყოველთვის
ჯგუფის ყველა წევრი ჩართულია
ჯგუფის წევრები უსმენენ ერთმანეთს
ჯგუფის წევრები თანამშრომლობენ (აზრის გამოხატვის თანაბარი პირობები)
ჯგუფის პრეზენტაცია შეესაბამება მოთხოვნებს (პრეზენტაციის შეფასების რუბრიკას)
ჯგუფი პასუხობს შეკითხვებს
ჯგუფი იცავს დროის ლიმიტს
კითხვის შეფასების რუბრიკები
„მკითხველის თეატრის“ შეფასების რუბრიკა
გაწაფულად კითხვა
კრიტერიუმები გასაუმჯობესებელი დამაკმაყოფილებელი საუკეთესო
უშეცდომოდ წაკითხვა შეცდომით წაკითხული სიტყვების რაოდენობა დიდია
შეცდომით წაკითხული სიტყვების რაოდენობა უმნიშვნელოა
უშეცდომოდ კითხულობს ყველა სიტყვას
გამომეტყველებით კითხვა ხმის ტემბრი მონოტონური და ერთგვაროვანია, არ იყენებს მახვილებსა და პაუზებს
ზოგჯერ ცვლის ხმის ტონალობას.ზოგჯერ არ იყენებს მახვილებსა და პაუზებს.
ხშირად ცვლის ხმის ტონალობას. იყენებს მახვილებსა და პაუზებს.
მიმიკისა და ჟესტების გამოყენება
სახის გამომეტყველება და სხეულის მოძრაობა უცვლელია.
უმნიშვნელოდ ცვლის სახის გამომეტყველებასა და სხეულის მოძრაობას.
ამდიდრებს გამოთქმულ წინადადებებს ფრაზებს შესატყვისი მიმიკითა და სხეულის მოძრაობით.
კრიტერიუმები არა იშვიათად ხშირად ყოველთვის
კითხულობს ხმამაღლა და გარკვევით.
თავისუფლად კითხულობს ნაცნობ და უცნობ სიტყვებს.
ხმამაღლა კითხვისას იცავს პაუზას სასვენ ნიშნებთან.
კითხულობს სათანადო ინტონაციით, იცავს ტემპს.
186
წაკითხულის გაგება-გააზრება
კრიტერიუმები არა იშვიათად ხშირად ყოველთვის
ტექსტში ეძებს და პოულობს კონკრეტულ ინფორმაციას (როდის, სად, რამდენი, როგორი, რამდენ ხანს, რამდენჯერ და სხვ.).
აჯგუფებს ტექსტში მოცემულ ინფორმაციას კონკრეტული ნიშნების მიხედვით
ამოიცნობს ტექსტში მოცემულ სხვადასხვა ინფორმაციას შორის არსებულ მიზეზშედეგობრივ კავშირებს, გამოაქვს სათანადო დასკვნა.
ამოიცნობს პერსონაჟების მოქმედებებს, გრძნობებს, ემოციებს;
ამოიცნობს, რა ტიპის ურთიერთობა აქვთ პერსონაჟებს ერთმანეთთან (ნათესაური, მტრული, მეგობრული და სხვ.);
გამოხატავს თავის დამოკიდებულებას ნაწარმოებში გადმოცემული მოვლენისადმი/პერსონაჟისადმი;
გამოყოფს სიუჟეტის განვითარების საფეხურებს (დასაწყისს, ამბის შუა ნაწილს, დასასრულს);
საკუთარი სიტყვებით გადმოსცემს ტექსტის შინაარსს, ტექსტის ცალკეული მონაკვეთის არსებით ინფორმაციას
ამოიცნობს ტექსტის თემას, სწვდება დედააზრს (მთავარ იდეას);
ტექსტის და გასააზრებლად იყენებს მარტივ გრაფიკულ სქემებს
მოჰყავს პარალელები პირადი გამოცდილებიდა, სხვა ტექსტებიდან, კინო/ანიმაციური ფილმებიდან
187
წერა
მცირე ზომის მარტივი თხრობითი ტექსტის შედგენა საყრდენების
(ილუსტრაციის, მოდელის, მასწავლებლის მითითებების და ა.შ.)
გათვალისწინებით
კრიტერიუმები შეესაბამება ნაწილობრივ შეესაბამება
არ შეესაბამება განმავითარებელი კომენტარი
საჭიროებისამებრ იყენებს საყრდენებს
შინაარსი შეესაბამება დავალების პირობას
ყურადღება გამახვილებულია არსებით დეტალებზე
აზრები თანმიმდევრულად არის გადმოცემული
იყენებს შესაბამის ლექსიკას
იცავს მართლწერის ელემენტარულ ნორმებს
კითხულობს საკუთარ ნაწერს და ასწორებს შემჩნეულ შეცდომებს
მოკლე შინაარსი
კრიტერიუმები შეესაბამება ნაწილობრივ შეესაბამება
არ შეესაბამება რეკომენდაცია
მოსწავლე თანმიმდევრულობის დაცვით გადმოსცემს ეპიზოდის შინაარსს
სწორად გამოყოფს აბზაცებს
ყურადღებას ამახვილებს ყველა მნიშვნელოვან დეტალზე
ლექსიკა შინაარსის ადეკვატურია იყენებს ახლად შესწავლილ სიტყვებსა და ფრაზებს
იცავს მართლწერის ელემენტარულ ნორმებს
188
წერილის დაწერა
თხზულების შეფასების კრიტერიუმები
კრიტერიუმები შეესაბამება ნაკლებად შეესაბამება
არ შეესაბამება რეკომენდაცია
ადეკვატურად იყენებს წერილის სტრუქტურულ ელემენტებს (მიმართვა-მისალმება, ძირითადი ნაწილი, დამშვიდობება)
სათქმელს აყალიბებს გასაგებად და თანმიმდევრულად
გამოხატავს საკუთარ თვალსაზრისს, დამოკიდებულებას
იცავს ამ ტიპის ნაწერისთვის დამახასიათებელ ენობრივ სტილს
იცავს მართლწერის საბაზისო ნორმებს
კრიტერიუმები შეესაბამება ნაკლებად შეესაბამება
არ შეესაბამება რეკომენდაცია
შინაარსი შეესაბამება დავალების პირობას
აზრები თანმიმდევრულად არის გადმოცემული
აბზაცები სწორადაა გამოყოფილი
ყურადღება გამახვილებულია მნიშვნელოვან დეტალებზე
საკუთარი თვალსაზრისის საილუსტრაციოდ მოსწავლეს მოჰყავს ადეკვატური მაგალითები ტექსტიდან...
იყენებს შესაბამის ლექსიკას
იცავს მართლწერის ელემენტარულ ნორმებს
189
inkluziuri ganaTleba
bavSvis uflebebis konvenciis Tanaxmad, ganaTlebis miReba yvela bavSvis fundamen-
turi uflebaa. konvenciaSi gamokveTili TiToeuli ufleba exeba yvela bavSvs yovelg-
vari diskriminaciuli gamonaklisis gareSe. bavSvis uflebaTa amgvar farTo aRiarebas
mxolod Teoriuli safuZveli ar gaaCnia. msoflios TiToeul qveyanaSi bavSvis uflebebi
ganmtkicebulia konkretuli RonisZiebebiT sakanonmdeblo, administraciul da aRmas-
rulebel sferoebSi. bevri bavSvi ganicdis swavlasTan dakavSirebul sirTuleebs, rac
SeiZleba gamowveuli iyos moswavlis fizikuri, inteleqtualuri, socialuri, emociuri,
lingvisturi Tu sxva mdgomareobiT. swavlis procesSi sirTuleebi SeiZleba
SeeqmnaT niWier bavSvebsac, quCis da momuSave bavSvebs, eTnikuri, kulturuli umcireso-
bis da sxva marginaluri jgufis warmomadgenlebs. qveynis saganmanaTleblo sistemis
valdebulebaa, yvela bavSvisTvis moZebnos warmatebiT swavlebis gzebi.
inkluziuri ganaTleba gulixmobs specialuri saganmanaTleblo saWiroebis mqone
moswavlis CarTvas zogadsaganmanaTleblo procesSi TanatolebTan erTad. inkluziuri
ganaTlebis mizania, yvela bavSvs misces Tanabari SesaZlebloba TanatolebTan erTad
swavlisa da xarisxiani ganaTlebis miRebisa sacxovrebel adgilTan axlos.
inkluziuri ganaTleba ar gulisxmobs specialuri saganmanaTleblo saWiroebis mqone
moswavlis saklaso oTaxSi yofnas da TanatolebTan erTad garkveuli drois gatarebas.
inkluziuri ganaTleba moiTxovs mTlianad skolis dauRalav Sromas, raTa gaaZlieros da
ganaviTaros specialuri saganmanaTleblo saWiroebis mqone moswavlis SesaZleblobebi,
gaaumjobesos moswavlis akademiuri da socialuri unar-Cvevebi, moamzados moswavle
damoukidebeli cxovrebisaTvis da aqtiurad Seuwyos xeli moswavlis sazogadoebis
srulfasovan wevrad Camoyalibebas.
inkluziuri ganaTlebis saerTaSoriso modelis mixedviT, specialuri saganmanaTleb-
lo saWiroebis mqone moswavle zogadsaganmanaTleblo skolis da klasis sruluflebi-
ani wevria. is srulad unda monawileobdes saskolo da saklaso aqtivobebSi; skolaSi
mimdinare akademiur (mag. wera, kiTxva) da araakademiur (mag. dasvenebebze TanatolebTan
TamaSi) procesebSi.
inkluziuri ganaTleba aRiarebs mravalferovnebas da gansxvavebulobis aucileblo-
bas moswavleebis swavlebis procesSi. gansxvavebuli saganmanaTleblo SesaZleblobis
da saWiroebis mqone moswavleebis ganaTleba, rasakvirvelia, swavlebis gansxvavebuli
midgomebis, strategiebisa da meTodebis gamoyenebas gulisxmobs. yvelas mimarT swav-
lebisa da qcevis marTvis erTnairi strategiebis gamoyeneba uaryofs bavSvebs Soris
gansxvavebulobas da maT individualobas. gansxvavebuli saganmanaTleblo SesaZleblobis
mqone moswavleebTan swavlebis erTnairi strategiebis gamoyeneba, (msgavsi instruqciebi
masalis axsnisas, identuri saSinao davalebebi, Tanabari dro davalebis Sesasruleblad)
erTi mxriv, araprofesionaluri midgomaa, xolo meore mxriv, ar uzrunvelyofs erTnair
saswavlo Sedegs yvela moswavlisTvis. Sesabamisad, ganaTlebis sistemaSi skola warmateb-
ulad iTvleba, Tu mas Seswevs unari, Sesabamisi ganaTlebiT uzrunvelyos ganurCevlad
yvela moswavle. sworad dagegmili inkluziuri ganaTlebis pirobebSi, yvela moswavles
9.4. inkluziuri ganaTleba
190
eZleva sakuTari potencialis srulad realizebis SesaZlebloba.
inkluziuri ganaTlebis danergva skolisgan garkveuli amocanebis gadaWras moiTxovs:
• skolaSi CarTulma yvela adamianma unda mimarTos erTobliv Zalisxmevas inkluzi-
uri ganaTlebis dasamkvidreblad skolis sivrceSi, inkluziuri ganaTlebis ideas
unda iziarebdes yvela skola;
• inkluziurma garemom unda aRiaros da gaiTvaliswinos moswavlis mravalferovani
saWiroebebi; skolam unda SeZlos swavlis gansxvavebuli stiliT da Sesabamisi
strategiis gamoyenebiT swavlebis uzrunvelyofa;
• skolis garemom unda SeZlos specialuri sagnmanaTleblo saWiroebis mqone bavSve-
bis Sesabamisi mxardaWera; saWiroebis SemTxvevaSi, daaxmaros moswavleebs special-
istebi;
• skola dainteresebuli unda iyos pedagogebis uwyveti profesiuli ganviTarebiT
da momzadebiT specialuri saganmanaTleblo saWiroebis mqone moswavleTaTvis
Sesabamisi mxardaWeris aRmosaCenad;
• skolas unda hyavdes motivirebuli pedagogebi, romlebsac uwyveti urTierToba
eqnebaT specialuri saganmanaTleblo saWiroebis mqone moswavleebis mSoblebTan;
skolam xeli unda Seuwyos mSoblebs, aqtiurad CaerTon Svilebis swavlis procesSi.
• skolam unda Seqmnas misawvdomi fizikuri garemo da saWiroebis SemTxvevaSi (komu-
nikaciisTvis, mobilobisTvis), gamoiyenos Sesabamisi teqnologiebi. inkluziuri
ganaTlebis midgomis Tanaxmad, specialuri saganmanaTleblo saWiroebis mqone
bavSvis zogadsaganmanaTleblo skolasa da mis saswavlo procesSi CarTva umTavresi
prioritetia. moswavleebi specializebul skolebsa da klasebSi unda nawilde-
bodnen gamonaklis SemTxvevebSi da rekomendebulia mxolod maSin, roca zogadsa-
ganmanaTleblo klasSi CarTuloba ver uzrunvelyofs bavSvis saganamanaTleblo
Tu socialur saWiroebebs an roca es aucilebelia am bavSvis an sxva bavSvebis
keTildReobisTvis. am SemTxvevaSi mSoblebs aqvT ufleba, miiRon kvalificiuri
da amomwuravi konsultacia ganaTlebis im formis Sesaxeb, romelic yvelaze metad
Seesabameba maTi Svilebis saWiroebebs, raTa swori arCevani gaakeTon.
skolebi, romlebic iziareben inkluziuri ganaTlebis midgomebs, diskriminaciuli
damokidebulebis winaaRmdeg brZolis, keTilganwyobili garemos Seqmnis yvelaze efeqtu-
ri saSualebaa. inkluziuri ganaTleba inkluziuri sazogadoebis formirebis aucilebeli
winapiroba. swored inkluziuri ganaTlebis konteqstSi xdeba SesaZlebeli specialuri
saganmanaTleblo saWiroebis mqone pirebma miaRwion progress ganaTlebaSi da socialur
integracias.
specialuri saganmanaTleblo saWiroeba
termini – specialuri saganmanaTleblo saWiroeba - gulisxmobs swavlis sirTuleebs
an SezRudul SesaZleblobas, romelsac awydeba moswavle swavlis procesSi da romlis
daZlevac mas specialuri daxmarebis gareSe uWirs. specialuri saganmanaTleblo saW-
iroebis mqone moswavles eqmneba sirTuleebi da sWirdeba daxmareba Semdeg sferoebSi:
• kiTxva, wera, angariSi
• informaciis gadamuSaveba
• sakuTari azris da Sexedulebebis gamoxatva, sxvebis azris gageba
191
• saSinao da saklaso davalebebis Sesruleba
• qceva
• urTierToba TanatolebTan da pedagogebTan
• mowesrigebuloba
• sxvadasxva saxis sensoruli da fizikuri deficiti, romelic zegavlenas axdens
saswavlo procesze
• grZelvadiani mkurnalobis/hospitalizaciis saWiroeba
• erovnul umciresobaTa warmomadgenloba
• socialuri daucveloba
• swavlasTan dakavSirebuli sirTuleebis gamo saganmanaTleblo procesidan gari-
yvis saSiSroeba
terminis – specialuri saganmanaTleblo saWiroeba – damkvidreba aucilebeli gaxda mas
Semdeg, rac specialistebma aRiares, rom sirTuleebi swavlis procesSi mxolod SezRud-
uli SesaZleblobis mqone bavSvebs ar axasiaTebT. miuxedavad imisa, rom bevr moswavles ar
aReniSneba TvalsaCino dazianeba Tu ganviTarebis darRveva, isini mainc warumatebelni
arian skolaSi.Sesabamisad, gansazRvra imisa, aqvs Tu ara moswavles specialuri saganmanaT-
leblo saWiroeba, damokidebuli unda iyos ara mis samedicino diagnozze an SezRuduli
SesaZleblobis statusze, aramed sirTuleebze swavlis procesSi.
2004 wlamde saqarTvelos ganaTlebis sistema ar icnobda inkluziuri ganaTlebis prin-
cipebs da Sesabamisad, nebismieri SezRuduli SesaZleblobis Tu specialuri saganmanaT-
leblo saWiroebis mqone bavSvis ganaTlebis erTaderT alternativas specializebuli
skola warmoadgenda. bavSvebs, romelTac aReniSnebaT uyuradRebobisa da hiperaqti-
urobis sindromebi, disleqsia, kiTxvis, werisa Tu metyvelebis specifikuri darRvevebi,
SezRuduli SesaZleblobis piris statusi ara aqvT, Tumca ganaTlebis mxriv seriozuli
saWiroebebi udgebaT. samedicino diagnozis Tu SezRuduli SesaZleblobis ararsebobis
gamo ki, maTi swavlisa da qcevis Taviseburebebi arasworadaa interpretirebuli. xSirad
specialuri saganmanaTleblo saWiroebis mqone bavSvis Seusabamo qceva sizarmaced fas-
deba. es ki, Tavis mxriv, saswavlo procesis araswor dagegmvas, Carevis mcdari strate-
giebisa da araefeqtiani RonisZiebebis ganxorcielebas gulisxmobs. Sesabamisad, naTelia,
rom skolaSi inkluziuri ganaTlebis danergvis procesSi specialuri saganmanaTleblo
saWiroebis mqone moswavleTa gamovlenas didi sifrTxiliT unda movekidoT, raTa Tav-
idan aviciloT rogorc moswavlis qcevis Taviseburebis araswori interpretacia, ise
specialuri saganmanaTleblo saWiroebis statusis arasworad miniWeba iq, sadac amis
saWiroeba ar arsebobs.
inkluziuri ganaTlebis xelSemwyobi garemo
skolaSi inkluziuri ganaTlebis warmatebiT ganxorcielebisTvis ramdenime aucile-
beli pirobis dacvaa saWiro. esenia: swavlisa da moswavleebisTvis keTilganwyobili
garemos Seqmna; moswavleebis individualuri gansxvavebebisa da saganmanaTleblo saW-
iroebis mimarT gulisxmieri damokidebuleba; yvela moswavlisTvis erTnairi, swavlisa
da ganaTlebis Tanabari pirobebis uzrunvelyofa da Tanamonawileoba mTlian saskolo
saqmianobaSi.
swavlisa da moswavleebisTvis keTilganwyobili garemos Seqmna skolis, rogorc sagan-
manaTleblo dawesebulebis, umTavresi amocanaa. rodesac yvela moswavlis akademiuri
192
da socialuri warmatebebi skolisTvis mTavari Rirebulebaa, maSin yvela, vinc saswavlo
procesSia CarTuli - maswavleblebi, moswavleebi, administracia da mSoblebi, yuradRe-
bas am miznis miRwevisken mimarTavs da Sesabamisad, skolaSi TanamSromlobis, urTierT-
daxmarebisa da pativiscemis garemo iqmneba. inkluziuri ganaTleba Tavisi arsiT swored
aseT damokidebulebas gulisxmobs yvela moswavlis mimarT da aRiarebs, rom miuxedavad
individualuri gansxvavebebisa swavlisa da moswavlis mimarT, keTilganwyobili garemo
ganaTlebis aucilebeli pirobaa.
yvela maswavleblis mizani da amocana moswavlis miRwevebsa da warmatebebze orien-
tirebaa, magram molodini da moswavlisTvis dasaxuli miznebi aucileblad realisturi
da ganxorcielebadi unda iyos. Sesabamisad, nebismieri davaleba, romelsac moswavles
vaZlevT, mis SesaZleblobebs, unarebs da codnis dones unda Seesabamebodes.
moswavleebs Soris individualuri gansxvavebebis miuxedavad, arsebobs maTi mxardaW-
eris da swavlis stimulirebis ramdenime faqtori, romlebic erTnairad mniSvnelovania
yvelasTvis. upirveles yovlisa, es aris moswavlis TviTSefasebis amaRleba, qcevis pozi-
tiuri marTva, swavlisadmi interesis gaRviveba da swavlis motivaciis amaRleba.
inkluziuri ganaTleba skolaSi danergvisTanave am skolis cxovrebis Semadgeneli
nawili xdeba. skolaSi mimdinare yvela procesi gavlenas axdens inkluziur ganaTleba-
ze da piriqiT. Sesabamisad, skolis farglebSi zogadsaganmanaTleblo da inkluziuri
ganaTlebis procesebi skolis marTvis erTian konteqstSi ganixileba. kargad dagegmili
marTvis procesSi skola qmnis yvela aucilebel pirobas imisTvis, rom TiToeuli mos-
wavlis saganmanaTleblo saWiroeba maqsimalurad iyos dakmayofilebuli da yvela mos-
wavles swavlisa da ganviTarebis yvela aucilebeli piroba hqondes Seqmnili. aRniSnulis
miRweva SesaZlebeli xdeba mxolod im SemTxvevebSi, rodesac skola erTi miznis garSemoa
gaerTianebuli da yvela - skolis administracia, maswavleblebi, mSoblebi da moswavlee-
bi – am saerTo miznis miRwevaSia CarTuli. inkluziuri ganaTlebisTvis saerTo mizani da
TanamSromloba gansakuTrebiT mniSvnelovania, rac karg organizebulobasa da marTvas
moiTxovs. zogadsaganmanaTleblo skolis marTvaSi aris ramdenime ZiriTadi principi,
romelTa dacvac uzrunvelyofs mTlianad skolis da inkluziuri ganaTlebis efeqtian
marTvas. aRniSnuli principebia:
• skola uzrunvelyofs specialuri saganmanaTleblo saWiroebis mqone moswavlis
zogadi ganaTlebis miRebis uflebas. moswavleebis miRebisas skola ar uSvebs raime
saxis diskriminacias da ar ambobs uars swavlis sirTuleebis mqone bavSvis skolaSi
miRebaze.
• TiToeuli specialuri saganmanaTleblo saWiroebis mqone moswavlisTvis skolis
administracia da maswavleblebi uzrunvelyofen adekvatur da xarisxian ganaTlebas
misi saganmanaTleblo saWiroebebis gaTvaliswinebiT. amisaTvis skolis adminis-
traciam saministros mier dadgenili wesiT1 unda ganaxorcielos: a) kvalifici-
uri specialistebis mier specialuri saganmanaTleblo saWiroebis mqone bavSvis
fsiqikuri, fizikuri da socialuri unarebis ganviTarebis Sefaseba; b) specialuri
saganmanaTleblo saWiroebis mqone moswavlis individualuri saganmanaTleblo
saWiroebis gamokveTa da g) Sefasebis Sedegebsa da saganmanaTleblo saWiroebebze
dayrdnobiT, bavSvis mSobelTan da maswavleblebTan erTad misTvis individualuri
1 im SemTxvevaSi, Tu skolas ar hyavs Sesabamisi specialisti specialuri saganmanaTlebo saWiroebis mqone bavSvis gan-viTarebis Sefasebisa da individualuri saswavlo gegmis SemuSavebisTvis, skola valdebulia, mimarTos ganaTlebisa da mecnierebis saministros programebis departemantis inkluziuri ganaTlebis mimarTulebas da/an saganmanaTleb-lo resurs-centrs daxmarebisTvis.
193
saswavlo gegmis (isg) SemuSaveba.
• skolis administracia gamoyofs skolisTvis inkluziuri ganaTlebis koordina-
tors. koordinatori SeiZleba iyos direqciis wevri, maswavlebeli an mSobeli.
sasurvelia, inkluziuri ganaTlebis arCeuli koordinatori skolis sameurveo
sabWos wevric iyos. skolis inkluziuri ganaTlebis koordinatoris funqciaa,
Tvalyuri adevnos inkluziuri ga naTlebis process, moswavleTa daswrebas, sas-
wavlo processa da mTlian saskolo aqtivobebSi maTi CarTulobis xarisxs. koor-
dinatorma sabWos winaSe unda daayenos inkluziur ganaTlebasTan dakavSirebuli
yvela sakiTxi da sabWos wevrebTan erTad problemebis mogvarebis efeqturi gzebi
eZios. maT Soris, sabWos wevrebTan erTad dagegmos inkluziuri ganaTlebisTvis
aucilebeli damatebiTi saxsrebis moZiebis RonisZiebebi. kviris ganmavlobaSi koor-
dinatorTan Sexvedris dReebi winaswar unda iyos gamoyofili, raTa specialuri
saganmanaTleblo saWiroebis mqone moswavleebis mSoblebma, specialuri saganmanaT-
leblo saWiroebis mqone moswavleebma da am moswavleTa megobrebma SeZlon masTan
gasaubreba garkveul iniciativebze, SesaZlo problemebsa da maTi gadaWris gzebze.
• skola, romelsac hyavs specialuri saganmanaTleblo saWiroebis mqone moswavle,
valdebulia, erovnuli saswavlo gegmis principebze dayrdnobiT, saskolo saswavlo
gegmaSi warmoadginos: specialuri saganmanaTleblo saWiroebis mqone moswavleebis
ganaTlebis xelSemwyobi meqanizmebi: individualuri saswavlo gegmebi, modificire-
buli an adaptirebuli saswavlo gegmebi, gansakuTrebuli sagakveTilo ganrigi,
damatebiTi individualuri da jgufuri mecadineobebi, specialuri saganmanaT-
leblo saWiroebis mqone moswavleTaTvis maqsimalurad xelSemwyobi da naklebad
SemzRudveli saswavlo garemos Seqmna (magaliTad, mecadineoba da/ an dasveneba
resursoTaxSi, SemecnebiTi eqskursiebi, damoukidebeli cxovrebis gakveTilebi
da sxva); skolam sistematurad unda Seafasos specialuri saganmanaTleblo saW-
iroebis mqone moswavleTa akademiuri miRwevebi. aseTi Sefasebis principebia: 1. Tu
specialuri saganmanaTleblo saWiroebis mqone moswavle miyveba saskolo saswavlo
gegmas yvela saganSi da damakmayofilebel dones aRwevs, maSin igi yvela danar-
Ceni moswavlis msgavsad fasdeba; 2. Tu specialuri saganmanaTleblo saWiroebis
mqone moswavle swavlobs individualuri saswavlo gegmiT, klasidan klasSi gada-
sasvlelad man unda miaRwios individualuri saswavlo gegmiT gaTvaliswinebul
miznebs da amocanebs. am amocanebis farglebSi ki Sefaseba Cveulebrivi aTquliani
sistemiT moxdeba. magaliTad, VI klasis specialuri saganmanaTleblo saWiroebis
mqone moswavles maTematikis gakveTilze davalebad hqonda, ewarmoebina martivi
gamoTvlebi asis farglebSi. man warmatebiT gaarTva Tavi davalebas. Sesabamisad, mas
maswavlebeli umaRles Sefasebas (10 qulas) uwers. im SemTxvevaSi, Tu specialuri
saganmanaTleblo saWiroebis mqone moswavle misi individualuri saswavlo gegmiT
gaTvaliswinebul davalebebs Tavs aridebs da ar asrulebs, is dabal qulas iRebs.
Aucilebelia, specialuri saganmanaTleblo saWiroebis mqone TiToeuli bavSvi
qulebTan (niSnebTan) erTad iRebdes komentars teqstis saxiT, sadac aRwerilia
misi Zlieri da susti mxareebi davalebis Sesrulebisas da mocemulia konkretu-
li rekomendaciebi, Tu rogor SeuZlia specialuri saganmanaTleblo saWiroebis
mqone moswavles sakuTari SesaZleblobebis ukeT gamovlena. 3. Tu specialuri
saganmanaTleblo saWiroebis mqone moswavle ver aRwevs damakmayofilebel dones
romelime konkretul saganSi, misTvis unda SemuSavdes individualuri saswavlo
194
gegma am saganSi. mag. specialuri saganmanaTleblo saWiroebis mqone moswavle
standartulad sZlevs qarTuls da istorias, xolo maTematikas individualuri
saswavlo gegmiT eufleba. Sesabamisad, qarTulsa da istoriaSi mas standartuli
niSnebi ewereba, xolo maTematikaSi – niSani da Sesabamisi komentari.
• moswavlis skolaSi miiReba da misTvis Sesaferisi swavlis safexuri (klasis) irCe-
va misi akademiuri da socialuri unarebis, asakis da saganmanaTleblo saWiroe-
bebis gaTvaliwinebiT. moswavleTa saganmanaTleblo da socialuri integraciis
interesebis dasacavad, skola mniSvnelovan yuradRebas uTmobs bavSvis asaksa da
misTvis SerCeul swavlis safexurs (klass) Soris Sesabamisobas. dauSvebelia, aTi
wlis moswavle swavlobdes I an II klaselebTan erTad an 14-15 wlis moswavle - III an
IV klaselebTan erTad. dasaSvebi gansxvaveba maqsimum sami welia.
• skola specialuri saganmanaTleblo saWiroebis mqone moswavleebis ganaTle-
basTan dakavSirebuli SesaZlo sadavo sakiTxebis, saCivrebis damoukidebeli da
miukerZoebeli ganxilvis efeqtian meqanizms qmnis. specialuri saganmanaTleblo
saWiroebis mqone bavSvis ganaTlebasTan dakavSirebuli saCivrebis ganxilvisas,
skola uflebamosilia, mimarTos saganmanaTleblo resurscentrs da moiTxovos
multidisciplinuri gundis momsaxureba/daxmareba sadavo sakiTxebis miukerZoe-
blad gansaxilvelad.
• skola adgilobriv TemTan erTad gegmavs da axorcielebs sxvadasxva tipis aqtivobas,
raTa xeli Seuwyos specialuri saganmanaTleblo saWiroebis mqone moswavleebis
sazogadoebaSi integracias. mag. moawyos moswavleTa namuSevrebis gamofena-gayidva;
saqvelmoqmedo koncertebi, romelTa SemosavlebiTac specialuri saganmanaTleblo
saWiroebis mqone moswavleebi megobrebTan erTad daexmareba mSobelTa mzrunve-
lobas moklebul bavSvebs da sxva.
yvela am principis dacvis SemTxvevaSi, inkluziuri ganaTleba kargad organizebuli
xdeba. specialuri saganmanaTleblo saWiroebis mqone moswavleebi monawileoben saskolo
cxovrebis yvela aspeqtSi, iReben xarisxian da maTi ESesaZleblobebis Sesabamis ganaTlebas,
moswavleTa mSoblebi maswavleblebTan erTad CarTuli arian maTi ganaTlebis procesSi
da skolaSi urTierTpativiscemisa da keTilganwyobis atmosfero sufevs. bunebrivia, am
SemTxvevaSi yvelas, vinc skolis cxovrebaSia CarTuli, garkveuli ufleba-movaleobebi
aqvs.
specialuri saganmanaTleblo saWiroebis mqone moswavleTa
ganaTleba erovnuli saswavlo gegmis farglebSi
ramdenadac zogadi ganaTlebis erovnuli miznebis miRwevis ZiriTad saSualebas erovnu-
li saswavlo gegma warmoadgens, xolo specialuri saganmanaTleblo saWiroebis mqone
moswavleTa ganaTleba igive miznebis miRwevas emsaxureba, aucilebelia maTi swavleba
erovnuli saswavlo gegmis gaTvaliswinebiT xorcieldebodes da amiT saganmanaTleblo
saWiroebis mqone pirebsac TviTrealizaciis Tu warmatebis iseTive pirobebi mieceT,
rogorc saqarTvelos sxva moqalaqeebs.
erovnuli saswavlo gegmis gamoyenebiT saganmanaTleblo sistema SeZlebs specialuri
saganmanaTleblo saWiroebis mqone moswavleTa xarisxiani ganaTlebis miRebis uzrunve-
lyofas, im codnis gadacemas da unar-Cvevebis gamomuSavebas, rac maT sakuTari poten-
195
cialis srul realizebaSi daexmareba da cxovrebis maRali xarisxis gancdas mianiWebs.
erTiani saswavlo gegma aris saukeTeso saSualeba WeSmaritad inkluziuri ganaTlebis
uzrunvelyofisTvis. am midgomis Tanaxmad, yvela sajaro skolis moswavlisTvis unda
arsebobdes erTi gansazRvruli (mizandasaxuli, dokumentirebuli) saswavlo gegma,
romliTac ixelmZRvanelebs pedagogi ganurCevlad yvela moswavlesTan. Sesabamisad,
miuxedavad moswavlis saganmanaTleblo saWiroebisa, pedagogis upirvelesi survili
unda iyos, ganaviTaros da gaaZlieros moswavle im ZiriTad da prioritetul sakiTxebSi,
romlebic erovnuli saganmanaTleblo miznebiT aris gansazRvruli. is unda cdilobdes,
rac SeiZleba metad miuaxlovos moswavle gaTvaliswinebul saswavlo Sedegebs, radgan
sjera, rom dadgenili saswavlo gegma moswavlisTvis yvela mniSvnelovan saswavlo aspeqts
moicavs. Sesabamisad, swavlis unaris darRvevis mqone moswavleTa swavlebisas, maTi sas-
wavlo gegma maqsimalurad unda iyos datvirTuli imgvarive SinaarsiT, rac erovnuli
saswavlo gegmiT aris gaTvaliswinebuli.
arsebuli Tanamedrove midgomiT, erovnuli saswavlo gegmiT swavlebisas maswavlebelma
unda gaiTvaliswinos moswavlis interesebi, misi individualuri SesaZleblobebi, gauwios
angariSi moswavleTa cxovrebiseul gamocdilebas da swavlebisas erovnuli saswavlo
gegmidan maTTvis yvelaze aqtualur saswavlo miznebze gaakeTos aqcenti. maswavlebelma
Tavisi moswavleebis saWiroebis gaTvaliswinebiT unda gaanalizos, ra saswavlo Sedegebis
miRwevaa pirveladi mniSvnelobis
moswavleTa srulad realizebis, damoukidebeli maqsimaluri cxovrebis donis misaRw-
evad. amavdroulad, dasaSvebia, moswavleTa swavlebis procesSi maswavlebelma gadaxedos
saswavlo gegmas da moswavlisTvis da/an moswavleTa gundis Taviseburebebis gaTvalis-
winebiT xelaxla dagegmos is. mTavaria, maswavlebelma sworad gansazRvros, ra saswavlo
mizania am konkretuli moswavlisTvis misi pirovnuli faqtorebis da samomavlo cxovre-
biseuli miznebis gaTvaliswinebiT prioritetuli.
erovnuli saswavlo gegma iZleva saSualebas, maswavlebelma Tavad gansazRvrospirvela-
di, meoreuli, mesameuli mniSvnelobis saswavlo Sedegebi konkretuli saganmanaTleblo
saWiroebis mqone moswavlisTvis da daazustos miznebis Tanmimdevroba saswavlo gegmis
farglebSi. SeiZleba iTqvas, rom erovnuli saswavlo gegmis farglebSi, maswavlebelma
unda gansazRvros, Tu ra iqneba moswavlisTvis yvelaze Sesaferisi saswavlo programa.
maswavlebeli moswavleTa saganmanaTleblo saWiroebis gaTvaliswinebiT azustebs da
erovnuli saswavlo gegmidan irCevs maTTvis aqtualur misaRwev Sedegebs da gansazRvravs
miznis miRwevis (codnis gadacemis, unaris gavarjiSebis) gzebs. dazustebuli saswavlo
gegmis farglebSi detalurad igegmeba maswavleblis swavlebis strategiebi da saswavlo
aqtivobebi (saklaso da saSinao), gamoyenebuli masala, saxelmZRvaneloebi. amavdroulad,
zustdeba dro, romelsac maswavlebeli dauTmobs SerCeul mizans, aqtivobas Tu masalas.
maswavlebeli cdilobs, ufro specifikuri gaxados saswavlo gegma moswavlisTvis da
masSi asaxos yvela mniSvnelovani saswavlo mizani. Tuki moswavlis saganmanaTleblo
procesi am perspeqtividan daigegmeba, es diskretuli da izolirebuli miznebis dasax-
visgan daicavs pedagogs da mis moswavles. mniSvnelovania, maswavlebelma moswavlisTvis
individualuri saswavlo gegmis Sedgenisas, gaiTvaliswinos erovnuli saswavlo gegma,
radgan SeuZlebelia izolirebulad dasaxuli miznebiT inkluziuri saganmanaTleblo
procesis uzrunvelyofa. xSirad moswavlis pirovnuli faqtorebi aucilebels xdis
misTvis, saswavlo programaSi arsebobdes damatebiTi miznebi, romlebic erovnul sas-
wavlo gegmaSi naklebad aris xazgasmuli, magram mniSvnelovania moswavlis pirovnuli gan
196
viTarebisTvis. xSir SemTxvevaSi, swavlis unaris darRvevis mqone moswavleebTan aseTi
miznebi yoveldRiuri unarebis gaumjobesebiT ganisazRvreba.
masala amoRebulia maswavlebelTa gzamkvlevidan „inkluziuri ganaTleba“,
2011, © erovnuli saswavlo gegmebisa da Sefasebis centri