Embed Size (px)
Citation preview
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
ŠVIETIMO AKADEMIJA
IKIMOKYKLINIO IR PRADINIO UGDYMO PROGRAMŲ GRUPĖ
Greta Sinkevičienė
VAIKŲ, TURINČIŲ NEŽYMŲ INTELEKTO SUTRIKIMĄ, SOCIALINIŲ
ĮGŪDŽIŲ
LAVINIMAS, TAIKANT VAIDYBOS ELEMENTUS
SOCIAL SKILLS TRAINING FOR STUDENTS WITH
MILD INTELLECTUAL DISABILITY
BY APPLYING ACTING ELEMENTS
(anglų kalba)
Magistro baigiamasis darbas
Specialiosios pedagogikos studijų programa, valstybinis kodas 6211MX013
Ugdymo mokslų studijų kryptis
Vadovas(-ė) doc.dr. Sigita Burvytė _______________ 2019-05-___ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)
Apginta doc. dr. Linas Jašinauskas _____________ 2019-06-___ (Programų grupės (vadovas) (Parašas) (Data)
Vilnius, 2019
2
TURINYS
SUMMARY ..........................................................................................................................................4
ĮVADAS ................................................................................................................................................6
PAGRINDINĖS SĄVOKOS ..............................................................................................................10
I. VAIKŲ, TURINČIŲ NEŽYMŲ INTELEKTO SUTRIKIMĄ, SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ
LAVINIMO, TAIKANT VAIDYBOS ELEMENTUS, TEORINIS PAGRINDIMAS ....................... 11
1.1.Vaikų, turinčių nežymų intelekto sutrikimą, socialinių įgūdžių ugdymo ypatumai ................. 11
1.1.1. Nežymų intelekto sutrikimą turinčių vaikų ugdymosi ypatumai.................................. 11
1.1.2. Socialinių įgūdžių samprata .........................................................................................15
1.1.3. Nežymų intelekto sutrikimą turinčių vaikų socialiniai įgūdžiai ...................................20
1.2. Vaidybos elementai kaip priemonės lavinti nežymiai sutrikusio intelekto vaikų socialinius
įgūdžius ...........................................................................................................................................24
1.2.1. Vaidybos elementų taikymo socialiniams įgūdžiams lavinti samprata ir galimybės ........24
1.2.2. Vaidybos elementų taikymo nežymaus intelekto sutrikimą turinčių vaikų socialiniams
įgūdžiams lavinti teorinės galimybės .........................................................................................30
II. VAIKŲ, TURINČIŲ NEŽYMŲ INTELEKTO SUTRIKIMĄ SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ
LAVINIMO, TAIKANT VAIDYBOS ELEMENTUS, EMPIRINIS TYRIMAS ..............................33
1.1. Tyrimo metodologija ............................................................................................................33
1.2. Tyrimo rezultatai ir diskusija ...............................................................................................42
IŠVADOS ...........................................................................................................................................60
REKOMENDACIJOS ........................................................................................................................61
LITERATŪRA ...................................................................................................................................62
PRIEDAI ............................................................................................................................................72
Priedas Nr. 1 ...................................................................................................................................72
Priedas Nr. 2 ...................................................................................................................................78
Priedas Nr. 3 ...................................................................................................................................82
Priedas Nr. 4 .................................................................................................................................103
Priedas Nr. 5 .................................................................................................................................159
Priedas Nr. 6. ................................................................................................................................174
3
SANTRAUKA
Moksliniai tyrimai rodo, kad vaidybinių elementų taikymas nežymų intelekto sutrikimą
turintiems vaikams ne tik padeda sumažinti įtampą, pažinti save ir kitą, bet ir lavina šiuos labai
svarbius socialinius įgūdžius – bendravimą, pasitikėjimą savimi, empatiškumą, kantrybę,
mokėjimą spręsti konfliktus, savęs pažinimo ir emocinius įgūdžius. Todėl magistro darbe keliamas
toks probleminis klausimas – kaip vaidyba padeda lavinti vaikų, turinčių nežymų intelekto
sutrikimą, socialinius įgūdžius?
Tyrimo tikslas - ištirti ir atskleisti vaidybos elementų taikymo veiksmingumą lavinant vaikų,
turinčių nežymų intelekto sutrikimą, socialinius įgūdžius.
Tyrimo uždaviniai:
1. Teoriškai pagrįsti vaikų, turinčių nežymų intelekto sutrikimą, socialinių įgūdžių
lavinimo galimybes.
2. Sudaryti socialinių įgūdžių lavinimo programą ir empiriškai patikrinti jos
veiksmingumą lavinant vaikų, turinčių nežymų intelekto sutrikimą, socialinius įgūdžius.
3. Remiantis tyrimo rezultatais pakoreguoti socialinių įgūdžių lavinimo programą ir
patikslinti jos veiksmingumui būtinas sąlygas.
4. Nustatyti vaidybos elementų taikymo lavinant vaikų, turinčių nežymų intelekto
sutrikimą, socialinių įgūdžių lavinimo(si) programos poveikio vaikui ypatumus.
Pasirinktas atliktas veiklos tyrimas, kuriame vykdytas mokinių stebėjimas. Panaudoti šie
vaidybos elementai – žaidimai, vaidmenų žaidimai, pasakos. Atlikti trylika užsiėmimų su 9 vaikais.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad vaidyba lavina vaikų, turinčių nežymų intelekto sutrikimą,
socialinius įgūdžius. Ji įgalina spręsti konfliktus, pažinti save, bendrauti, pasitikėti savimi, įvardyti
(atspindėti) emocijas. Tyrimo rezultatai parodė, kad vaidyba lavina ir kitas svarbias kompetencijas –
ugdo valią, empatiją, padeda laikytis taisyklių, moko pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, išlaukti
savo eilės, suteikia džiaugsmo. Tačiau viskas priklauso nuo pedagogo požiūrio į ugdymo procesą
bei vaidybos metodų taikymą. Kadangi pedagogams dažnai trūksta vaidybos elementų taikymo
mokymų, jie jaučiasi sutrikę ir negali produktyviai dirbti. Be to, jiems dažnai trūksta lankstumo ir
kūrybinio požiūrio.
Buvo sudaryta ir pakoreguota „Žaidžiu – ugdau save“ programa, lavinanti vaikų, turinčių
nežymų intelekto sutrikimą. Išryškėjo šios būtinos sąlygos veiksmingai įgyvendinti programą:
edukatoriaus savybės – kūrybiškumas, lankstumas, empatija, pozityvus požiūris į kiekvieną vaiką,
gebėjimas padėti kiekvienam vaikui ir komandinis darbas įtvirtinant vaikų, turinčių nežymų
intelekto sutrikimą, socialinius įgūdžius.
Magistro darbe taip pat pateikiamos rekomendacijos X mokyklos specialiajam pedagogui, švietimo
4
pagalbos, ikimokyklinio ugdymo pedagogams bei mokyklos administracijai.
SUMMARY
Research shows that the use of role-playing elements for children with mild intellectual
disabilities not only helps to relieve tension, to get to know themselves and others, but also develops
these very important social skills - communication, self-confidence, empathy, patience, ability to
resolve conflicts, self-knowledge and emotional skills. That is why this master's thesis raises such a
problematic question: how does the role-playing elements help to develop the social skills of
children with mild intellectual disabilities?
The aim of this thesis is to investigate and reveal the effectiveness of the application of the
elements of acting in the development of social skills of children with mild intellectual disabilities.
Thesis tasks:
1. to theoretically substantiate the possibilities of developing the social skills of children with
mild intellectual disability.
2. to develop a social skills training program and empirically test its effectiveness in
developing the social skills of children with mild intellectual disabilities.
3. Based on the results of the study, adjust the social skills training program and clarify the
conditions necessary for its effectiveness.
4. To determine the peculiarities of the impact of the application of the elements of acting on
the development of the impact on the child of the social skills training program for children
with mild intellectual disability.
An activity survey was carried out in which pupils were monitored. These acting elements were
used - games, role play, fairy tales. Thirteen sessions with 9 children were performed. The results of
this study revealed that the play develops the social skills of children with mild intellectual
disabilities. It enables solving conflicts, getting to know yourself, communicating, trusting, naming
(reflecting) emotions. The results of the research showed that the exercise also develops other
important competencies - develops will, empathy, helps to follow the rules, teaches to greet, say
goodbye, thank, wait out, and give joy. But it all depends on the pedagogue's approach to the
educational process and the application of acting methods. As educators often lack training in the
application of feature elements, they feel confused and unable to work effectively. In addition, they
often lack flexibility and creativity.
The program „Žaidžiu - ugdau save“ was developed and adjusted to educate children with mild
intellectual disabilities. The necessary conditions for the effective implementation of this program
have emerged: the characteristics of the educator - creativity, flexibility, empathy, a positive attitude
5
towards each child, the ability to help each child and teamwork to strengthen the social skills of
children with mild intellectual disabilities.
This master's thesis also provides recommendations for the X School Special Teacher,
Educational Assistance, Preschool Educators and School Administration.
6
ĮVADAS
Temos aktualumas ir naujumas. Pažinti ypatingus vaikus – tai pažinti ir jų skirtumus. Tokie
vaikai gali turėti mąstymo, klausos, elgesio, regos ar judėjimo problemų arba būti ypač talentingi
tam tikrose srityse. Tačiau pažinti ypatingus vaikus, vadinasi, pažinti ir panašumus. Visi vaikai yra
unikalios ir nepakartojamos asmenybės, nepriklausomai nuo to, ar yra neįgalūs, ar ne. Šiandien
mūsų visuomenėje didelis dėmesys skiriamas neįgaliųjų socialinei integracijai, įtraukiąjam ugdymui.
Nuo 1990 m. Lietuva įgyvendina socialinės integracijos praktiką. Valstybė įsipareigojo vykdyti
tarptautinius Europos sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius neįgaliųjų lygias teises į ugdymą,
ikiprofesinį rengimą, įsidarbinimą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime, aprūpinimą darbu įprastoje
arba pritaikytoje neįgaliųjų poreikiams darbo aplinkoje. Šių teisės aktų įgyvendinimas asmeniui su
negalia atveria galimybės rinktis, ką nori ir geba daryti, bei suponuoja visuomenės pareigą padėti
jam tai pasiekti.
Kad neįgalus žmogus galėtų aktyviai sąveikauti su aplinka, jis turi gebėti pasirinkti geriausią
alternatyvą, padedančią tenkinti jo ir socialinės aplinkos poreikius (Raudeliūnaitė, 2009). Sėkmingą
asmens socializaciją, gebėjimą efektyviau veikti socialinėje erdvėje užtikrina asmens turimi
socialiniai įgūdžiai (Gedvilienė, Baužienė, 2008), kurie priklauso nuo situacijos ypatumų, paties
individo poreikių ir aplinkos lūkesčių (Jurevičienė, Ruškus, Kaffemanienė, 2011). Itin svarbu ugdyti
vaiko socialinius įgūdžius, kurie vėliau jam suteiks galimybę efektyviau įgyvendinti teisės aktų
suteikiamas teises bei pareigas.
Moksliniai tyrimai akcentuoja, jog vaiko socialinių įgūdžių raida labai priklauso ne tik nuo
socialinės aplinkos, šeimos (Ališauskienė, Mikalajūnienė, Čegytė, 2007; Jurevičienė, 2012;
Vaičekauskaitė, 2007), ugdymo institucijos (Samašonok, Gudonis, 2007), ugdytojų gebėjimų
(Raudeliūnaitė, 2007), turimų vertybių sistemos, moralinės kultūros ir etiketo (Vaicekauskienė,
2010a), bet ir nuo asmens socialinio gyvenimo aktyvumo (Jurevičienė, Kaffemanienė, Ruškus,
2011). Socialinių įgūdžių trūkumas yra vienas ryškiausių intelekto sutrikimo požymių (Bellini,
Peters, Benner, Hopf, 2007; Gresham, Sugai, Horner, 2001), todėl gebėjimų, įgalinančių socialinį
dalyvavimą, ugdymas yra minimas kaip vienas iš esminių specialiųjų ugdymosi poreikių (Ruškus,
Mažeikis, 2007). Daugelis autorių (Gedvilienė, Baužienė, 2010; Gudžinskienė, Barkauskaitė –
Lukšienė, 2013; Jurevičienė, Ruškus, Kaffemanienė, 2011; Solovjovienė, Barkauskienė, 2006 ir kt.)
pabrėžia būtinybę ugdyti mokinių socialinius įgūdžius, kadangi tai pagerina gebėjimą efektyviai
bendrauti, sutarti su kitais, susidraugauti ir palaikyti tinkamus santykius, tenkinti savo poreikius
(mokytis, užduoti klausimus, prašyti pagalbos, apsaugoti save ir pan.) (Baker, Myles, 2003; cit. iš.
Jurevičienė, Ruškus, Kaffemanienė, 2011). Socialiniai įgūdžiai yra reikšmingi pasitikėjimo savimi
ir kitais formavimuisi, gebėjimui konstruktyviai spręsti konfliktus ir iškylančias problemas
7
(Gailienė, Bulotaitė, Sturlienė, 1996; Samašonok, Gudonis, 2007), gebėjimui išreikšti save ir
suprasti kitus (Kaffemanienė, Čegytė, 2006). Jurevičienė (2012), nurodo, jog socialiniai įgūdžiai
gali pasireikšti skirtingų lygių gebėjimais – pradedant elementariais komunikavimo būdais (pvz.,
žvilgsnio kontaktas), percepcijos – tokiais kaip socialinių signalų supratimas, interpretavimas bei
specifiniais elgesio, interakcijos, sąveikos būdais (pvz., aktyvus klausymasis, abipusis
komunikavimas, ignoravimas ir t.t.), kuriuos individas taiko, vykdydamas socialinę užduotį;
baigiant bendravimo įgūdžiais – efektyviai sąveikauti su kitais, tinkamai (pagrįstai, motyvuotai)
reaguoti, išvengti tarpasmeninių konfliktų, prisitaikyti tiek prie paprastų, tiek ir prie sudėtingų
situacijų (Elliott, Pring, Bunning, 2002; Matson, Cooper, Malone ir kt., 2008; cit. Jurevičienė, 2012).
Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad specialiai ugdant šių vaikų socialinius įgūdžius, įmanoma
tobulinti gebėjimą komunikuoti, sėkmingiau prisitaikyti socialinėje aplinkoje (Jurevičienė, Ruškus,
Kaffemanienė, 2011). Tinkamų socialinių įgūdžių ugdymas yra vienas iš veiksmingiausių būdų,
gerinančių vaikų prisitaikymą bendruomenėje, o taip pat užkertančių kelią galimiems konfliktams
bei smurtui. Socialiniai įgūdžiai ir jų ugdymas yra harmoningo buvimo socialinėje grupėje sąlyga,
galimybė individui efektyviai veikti socialinėje aplinkoje, sėkmingos socializacijos prielaida
(Gedvilienė, Baužienė, 2008).
Itin svarbus vaidmuo šiame procese tenka pedagogui, kuris dabartiniu laiku turi būti kitoks nei
seniau. Dirbant su šių dienų vaikais, pedagogas turi ieškoti kūrybiškų ir įtraukių vaikų ugdymo
metodų. Šiai dienai nepakanka būti tik žinias perteikiančiu pedagogu – jis turi taikyti įvairius
įnovatyvius mokymo(si) metodus ir būdus (Burvytė, 2016). Tik kūrybiškai žvelgiantis į ugdymo
procesą pedagogas sugeba surasti priėjimą prie kiekvieno vaiko, turinčio nežymų intelekto
sutrikimą bei geba padėti jam išspręsti iškilusius sunkumus. Vienas iš būdų kūrybiškai ugdyti vaikų,
turinčių nežymų intelekto sutikimą, socialinius įgūdžius yra ugdymas pasitelkiant vaidybą. Vaidyba
yra glaudžiai susijusio vidinio ir fizinio aktyvumo įsivaizduojamomis aplinkybėmis raiška
(Adomaitytė, Mažeika, 2012)). Būdamas aktyvus vidumi ir kūnu, vaikas, veikdamas išmonės
aplinkybėmis, persikūnija, tai yra transformuoja save, savo elgseną į vaidmens. Stebėdami vaidmenį,
matome nebe vaiką, bet atpažįstame veikėjo, jį supančių aplinkybių simbolius, emocinius
vertinimus ir santykius, vaikas išreiškia vaidmens elementus- simbolius, metaforas, dinamiką,
nuotaiką, ritmą ir tempą.
Vienas iš prioritetų, kuriant sąlygas kiekvieno vaiko sėkmei, kaip teigia M.Barkauskaitė ir J.
Mikalauskienė (2011), yra kūrybingumo išlaisvinimo problema. Tačiau, anot S.Banaji (2010),
D.Garkauskaitės-Karkockienės (2010), praktinės kūrybingumo ugdymo galimybės, įvairių
kūrybingumo ugdymo būdų, skirtų įvairioms kūrybingumo sritims ugdyti, aspektai, išsamiau
menkai tyrinėti. Meninis neįgaliųjų ugdymas buvo tyrinėjamas įvairių sričių – muzikos (Stiege,
2007; Kern, 2005), teatro (Sherratt, Peter, 2002), šokio (Payne, 2006) – mokslininkų. A. Vilkelienė
8
(2013) yra atlikusi mokslo darbų apžvalgą „Ypatingųjų mokinių meninis ugdymas“. Tačiau nors
sutrikusio intelekto vaikų tyrimams skirtas nemažas dėmesys, tačiau pasigendama empirinio
požiūrio į vaikų socialinių įgūdžių lavinimą taikant vaidybinius elementus.
Dalyvaudami meninėje veikloje, intelekto sutrikimą turintys vaikai „išlaisvina viduje
susikaupusią įtampą, išsprendžia vidinius konfliktus, išreiškia jausmus“ (Prakurotienė ir kt., 2009).
Teigiama, kad „vaikai yra pakankamai tikslūs, geranoriški, mokosi pastebėti ir suprasti kitų
išgyvenimus, planuoti savo veiklą“, o „jų santykis su kitu žmogumi dažniausiai irgi nesudėtingas:
nuoširdžiai džiaugiasi žmonėmis, dažnai yra draugiški ir itin rūpestingi“ (Prakurotienė ir kt., 2009).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, šiame darbe daroma prielaida, kad vaidybinių
elementų taikymas nežymų intelekto sutrikimą turintiems vaikams ne tik padeda sumažinti įtampą,
pažinti save ir kitą, bet ir lavina šiuos labai svarbius socialinius įgūdžius – bendravimą,
pasitikėjimą savimi, empatiškumą, kantrybę, mokėjimą spręsti konfliktus, savęs pažinimo ir
emocinius įgūdžius. Magistro darbe keliamas toks probleminis klausimas – kaip vaidyba padeda
lavinti vaikų, turinčių nežymų intelekto sutrikimą, socialinius įgūdžius?
Tyrimo objektas – vaikų, turinčių nežymų intelekto sutrikimą, socialinių įgūdžių lavinimas
taikant vaidybos elementus.
Tyrimo tikslas - ištirti ir atskleisti vaidybos elementų taikymo veiksmingumą lavinant vaikų,
turinčių nežymų intelekto sutrikimą, socialinius įgūdžius.
Tyrimo uždaviniai:
1. Teoriškai pagrįsti vaikų, turinčių nežymų intelekto sutrikimą, socialinių įgūdžių lavinimo
galimybes.
2. Sudaryti socialinių įgūdžių lavinimo programą ir empiriškai patikrinti jos veiksmingumą
lavinant vaikų, turinčių nežymų intelekto sutrikimą, socialinius įgūdžius.
3. Remiantis tyrimo rezultatais pakoreguoti socialinių įgūdžių lavinimo programą ir patikslinti
jos veiksmingumui būtinas sąlygas.
4. Nustatyti vaidybos elementų taikymo lavinant vaikų, turinčių nežymų intelekto sutrikimą,
socialinių įgūdžių lavinimo(si) programos poveikio vaikui ypatumus.
Tyrimo dalyviai – dalyvavo 9 pradinių klasių mokiniai, turintys nežymų intelekto sutrikimą.
Tyrimo metodai.
panaudoti teoriniai metodai: pedagoginės, psichologinės literatūros bei dokumentų ana-
lizė, atskleidžiant teorinius tiriamos problemos pagrindus.
panaudoti empiriniai metodai: atliktas veiklos tyrimas, kuriame vykdytas mokinių stebė-
jimas. Panaudoti šie vaidybos elementai – žaidimai, vaidmenų žaidimai, pasakos.
9
Darbo struktūra. Magistro darbo struktūrą ir jo visumą lemia tyrimo objektas, suformuluotas
tikslas ir šiam tikslui pasiekti iškelti uždaviniai. Baigiamąjį magistro darbą sudaro įvadas,
santrauka, teorinė ir praktinė dalys, išvados, pasiūlymai ir literatūros sąrašas. Pirmoje darbo dalyje
teoriniu lygmeniu analizuojami vaikų, turinčių nežymų intelekto sutrikimą, socialinių įgūdžių
ugdymo ypatumai bei vaidybos elementų pritaikymas šiems įgūdžiams ugdyti. Antroje magistro
darbo dalyje atliekamas vaikų, turinčių nežymų intelekto sutrikimą, socialinių įgūdžių ugdymo,
empirinis tyrimas. Magistro baigiamajame darbe pateikiama pagal tyrimo rezultatus suformuota
socialinių įgūdžių lavinimo programa, taip pat galimi pasiūlymai problemai spręsti bei prielaidos
tolimesniems moksliniams tyrimams.
10
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
Intelekto sutrikimas - protinių sugebėjimų nukrypimas nuo normos, sukeliantis elgesio,
emocijų bei socialinio prisitaikymo sutrikimus (Bagdonas, 1995).
Nežymus intelekto sutrikimas - kaip protinių sugebėjimų nukrypimas nuo normos, sukeliantis
elgesio, emocijų bei socialinio prisitaikymo sutrikimų (IQ 69 – 50).
Socialiniai įgūdžiai – verbalinio ir neverbalinio elgesio seka, kuri yra susijusi su aplinkinių
elgesiu. Tai gebėjimas prisitaikyti visuomenėje ir elgtis pozityviai, individų gebėjimas susidoroti su
kasdienio gyvenimo poreikiais ir problemomis (Našlaičių ir tėvų globos netekusių vaikų
savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo programos įgyvendinimo rekomendacijos, 2007
(Vosylienė, 2009).
Vaidyba - viena iš meno formų, padedančių atsiskleisti vaiko saviraiškai, kūrybiškumui,
fantazijai, vaizduotei, vaikams suteikia daug teigiamų emocijų ( Kazragytė V, 2000).
11
I. VAIKŲ, TURINČIŲ NEŽYMŲ INTELEKTO SUTRIKIMĄ,
SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ LAVINIMO, TAIKANT VAIDYBOS
ELEMENTUS, TEORINIS PAGRINDIMAS
1.1.Vaikų, turinčių nežymų intelekto sutrikimą, socialinių įgūdžių ugdymo
ypatumai
1.1.1. Nežymų intelekto sutrikimą turinčių vaikų ugdymosi ypatumai
Siekiant aptarti nežymų intelekto sutrikimą turinčių vaikų ugdymosi ypatumus, visų pirma,
reikalinga apibrėžti intelekto sutrikimo sąvoką. Intelekto sutrikimas apibūdinamas kaip „protinių
sugebėjimų nukrypimas nuo normos, sukeliantis elgesio, emocijų bei socialinio prisitaikymo
sutrikimų“ (Bagdonas, 1995). Intelekto sutrikimas gali būti įvardijamas kaip būklė, kuomet nėra
pilno psichinio išsivystymo (Maulik ir kt., 2010). Šis sutrikimas, sąlygotas pažeidimų, įvykusių
raidos laikotarpiu, veikia tris vaiko gyvenimo aspektus:
1. visapusę intelektinę raidą (t.y. veikia įvairius vaiko gebėjimus: pažintinius, kalbinius,
motorinius ir socialinius);
2. asmens prisitaikymo prie kasdieninio gyvenimo galimybes;
3.intelekto sutrikimą turinčio asmens šeimą ir bendruomenę (Maulik, Harbour, 2010).
Intelekto sutrikimas atsiranda dėl biologinio centrinės nervų sistemos nepakankamumo. Tokį
nepakankamumą gali sukelti centrinės nervų sistemos ligos (meningitas, encefalitas), galvos
smegenų traumos, paveldėjimas, kiti žalingi egzogeniniai ir endogeniniai veiksniai. Protinį vaiko
vystymąsi sąlygoja ne tik nurodytos sutrikimo priežastys, bet ir centrinės nervų sistemos pažeidimo
laikas, patologinio proceso išplitimas, gilumas. Kuo anksčiau pažeidžiama vaiko centrinė nervų
sistema, tuo pažeidimas palieka didesnius pėdsakus jo gyvenime. Pažeidus centrinę nervų sistemą,
vaikas ir toliau vystosi jos sutrikusios veiklos pagrindu. Intelekto sutrikimai skiriami į: protinį
atsilikimą; intelekto regresiją; kitus intelekto sutrikimus (Bagdonas, 1995; Eljošienė, 2003; Maulik,
Harbour, 2010). Protinis atsilikimas nustatomas atlikus išsamius kompleksinius (medicininius,
psichologinius, pedagoginius) vaiko vystymosi ypatumų tyrimus, taikant specialią standartizuotą
metodiką. Šių tyrimų pagrindu nustatomas ir protinio atsiliko laipsnis: nežymus (IQ 69 – 50);
vidutinis (IQ 49 -35); žymus (IQ34 – 20); labai žymus (IQ mažiau už 20). Visi šie keturi protinio
atsilikimo laipsniai pasižymi ryškiais skirtumais.
Taigi, intelekto sutrikimas yra būklė, kuomet nėra pilno psichinio išsivystymo. Jis veikia vaiko
visapusę intelektinę raidą, asmens prisitaikymo prie kasdieninio gyvenimo galimybes bei intelekto
sutrikimą turinčio asmens šeimą ir bendruomenę. Intelekto sutrikimai atsiranda dėl biologinio
centrinės nervų sistemos nepakankamumo.
12
Nežymų intelekto sutrikimą turinčių vaikų ugdymas priklauso nuo tam tikrų aspektų. Dėl
pojūčių, kaip žemiausios pažinimo pakopos, pažeidimų tokie vaikai lėta, siaurai, fragmentiškai bei
nepakankamai diferencijuotai suvokia aplinką ir mokomąją medžiagą (Maulik, Harbour, 2010).
Tokie mokiniai gali aktyviai reaguoti į tuos dirgiklius, kuriuos jie jau pažįsta, ir gali labai menkai
arba visai nesureaguoti į labai svarbius, bet nežinomus. Atsižvelgiant į tai, apribojimas tokių vaikų
pasaulio pažinimas. Šie vaikai taip pat turi dėmesio sutrikimų - dėmesys yra nevalingas (Brodin,
Stancheva-Popkostadinova, 2009). Mokiniai greičiau atkreipia dėmesį į daiktus, ryškiai
išsiskiriančius iš aplinkos savo spalva, forma, garsais, tačiau jų galimybės sukoncentruoti dėmesį
tikslingai ir kryptingai veiklai yra menkos ir galimos tik trumpam laikotarpiui (Brodin, Stancheva-
Popkostadinova, 2009). Dėl ilgesnės dėmesio koncentracijos tokie vaikai pavargsta ir jiems
reikalingas ilgesnis nei sveikiems vaikams poilsis. Nežymų intelekto sutrikimą turinčių vaikų
atminties procesai (įsiminimas, išlaikymas, atpažinimas bei atgaminimas) taip pat yra sutrikę.
Lengviausiai įsimenama medžiaga, kuri domina, pateikiama vaizdžiai bei sukelia emocijas; sunkiai
įsimenama abstrakti, reikalaujanti loginio mąstymo medžiaga (Bildt ir kt., 2005). Reikalingas
nuolatinis kartojimas, kadangi mokiniai įsimena lėtai ir greitai pamiršta ką mokėsi (Bildt ir kt.,
2005). Bene didžiausi ypatumai išryškėja atgaminant įsimintą medžiagą. Dažnai atgamina
atsitiktinę medžiagą, atskirus faktus. Atgaminama medžiaga būna netiksli, kartais ji supainiojama su
panašia. Atgaminimas vyksta lėčiau, būtina pagalba (Bildt ir kt., 2005). Šie vaikai taip pat pasižymi
mažu poreikiu bendrauti ir pažinti pasaulį (Schalick ir kt., 2012). Jiems yra sutrikęs kalbos
vystymasis, kuris gali vėluoti 3-4 metus – dėl to atitinkamai vėluoja ir kalbos plėtra. Būdingi įvairūs
sutrikimai, pasireiškiantys visais lygmenimis: netaisyklingas garsų tarimas, žodyno skurdumas,
gramatinės kalbos sandaros klaidos. Dideli sunkumai patiriami mokantis skaityti ir rašyti (Schalick
ir kt., 2012). Šių vaikų labiausiai sutrikdymas mąstymas - būdingas didelis inertiškumas, lėtumas,
siaurumas, paviršutiniškumas, nekritiškumas (Schuit ir kt., 2011), o šios savybės išlieka visą
gyvenimą. Labai ilgai mąstymas išlieka vaizdinis – veiksminis, tuo ypač apsunkindamas mokymo
procesą (Schuit ir kt., 2011). Šiems vaikams sunku analizuoti, apibendrinti. Analizuodami jie
pastebi labai mažai daikto savybių ir dažniausiai ryškiausias, bet neesmines. Lygindami daiktus
nurodo kiekvieno daikto požymius, nenustatydami santykių tarp 2 objektų (Schuit ir kt., 2011). Šių
vaikų paveikta valia ir emocijos – jie yra labai nesavarankiški, negebantys suvokti tolesnės
perspektyvos, susikaupti tikslingai veiklai, kritiškai įvertinti savo veiklos rezultatus (Dekker ir kt.,
2002). Jiems būdingas emocinis nesubrendimas, pasireiškiantis jausmų primityvumu, kartais
neadekvatumu konkrečiai situacijai; staigia nuotaikų kaita (Dekker ir kt., 2002). Pastebimi ir fizinio
išsivystymo sutrikimai: jiems būdingi kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, virškinimo sistemos
sutrikimai, neharmoningas atskirų kūno dalių, organų išsivystymas. Liekamieji reiškiniai po
persirgtų smegenų ligų, sutrikusi judesių koordinacija, netaisyklinga laikysena (London ir kt., 2013)
13
Visi nežymiai sutrikusio intelekto vaikai turi galimybę vystytis, tobulėti, įveikti sunkumus,
jeigu su jais dirbama kryptingai, nuosekliai. Dabar dauguma šių mokinių yra ugdomi bendrojo
ugdymo mokyklų bendrose klasėse įtraukiojo ugdymo sąlygomis. Kita dalis yra specialiose
mokyklose. Pagal Europos Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, 2020 metais yra planuojama
uždarinėti specialiąsias mokyklas. Norima, kad kuo daugiau vaikų mokytųsi bendrojo ugdymo
mokyklose. Šiuo metu jau yra atliekami pasirengimo darbai: PPT turi iš naujo atlikti vertinimus
ypač tiems vaikams, kurie turi nežymų intelekto sutrikimą ir mokosi specialiose mokyklose. Tokie
vaikai puikiai gali mokytis bendrojo ugdymo mokyklose.
Vaikai, turintys intelekto sutrikimą mokosi pagal individualizuotą programą. Būtinybę
individualizuoti ugdymą nulemia šių vaikų mąstymo ypatumai, žemesnis pažintinių procesų
funkcionavimas. Šie mokiniai mokomi pagal specialiai pritaikytą specialiųjų poreikių asmens
gebėjimams ir realiam mokymosi lygiui. Ją sudarant derinami bendrieji ir individualieji ugdymo ir
ugdymosi tikslai (Eljošienė, 2003). Ši programa rengiama bendrosios programos pagrindu,
orientuojantis į individualią mokinio mokymosi charakteristiką. Tačiau šių vaikų ugdymo turinys
negali būti mechaninis bendrojo lavinimo mokyklos turinio ištempimas ar susiaurinimas. Jis turi
suteikti mokiniams tam tikra prasme baigtą žinių sistemą, kuri bus reikalinga gyvenime. Šių vaikų
ugdymas turi būti praktinio pobūdžio. Praktika šiems vaikams yra ir žinių šaltinis, sudarantis
sąlygas sąmoningam išmokimui; jų panaudojimui įvairiose situacijose; ir žinių įsisavinimo metodas,
nes verbalinis medžiagos įsisavinimas dažnai yra visiškai neefektyvus (Eljošienė, 2003). Todėl
teorinis mokymas sumažinamas iki būtiniausio ir prieinamo minimumo. Ugdant nežymaus intelekto
sutrikimo vaikus, reikalingas didelis vaizdumas, kuris skatintų vaiką suvokti konkretų daiktą ir jo
savybes, suvokti jo esmę. Tačiau būtina žinoti, kad efektyvus yra tik toks vaizdumas, kuris veda
vaiką nuo konkretaus daikto ir jo savybių suvokimo, prie jo esmės, pagrindinių dalykų suvokimo ir
išdėstymo žodžiu (Kišonienė, 2003). Reikia taip pat atkreipti dėmesį, kad nežymaus intelekto
sutrikimo vaikai negeba planuoti savo veiklos ir kritiškai vertinti rezultatų. Todėl ugdyme labai
svarbus kūrybiško mokytojo vadovaujantis vaidmuo, kuris geba prisitaikyti prie kiekvieno vaiko ir
jam padėti. Pedagogas turi jausti ir matyti, kai vaikas tampa nedarbingas, ir rasti būdų, kaip
išvengti pavargimo. Svarbiausia šiems mokiniams - tai tinkama veikla, pritaikyta pagal kiekvieno
vaiko poreikius, nuolatinė pedagogo pagalba, kontrolė (Kišonienė, 2003).
Dauguma mokslininkų teigia, kad vaikai, turintys nežymų intelekto sutrikimą praktiškai mažai
kuo skiriasi nuo vaikų, turinčių įprastą intelektą. Bakk ir Grunewald (1997) teigimu, vaikai,
kuriems diagnozuotas neryškus intelekto sutrikimas, mažai skiriasi nuo kitų vaikų. Vaikystėje jų
motorinė, netgi kalbos raida šiek tiek atsilieka. Ikimokykliniame amžiuje susiduria su sunkumais
žaisdami, nes jie negali suprasti kitų vaikų mąstymo ir nemoka elgtis taip, kad prisitaikytų prie
bendravimui keliamų reikalavimų. Dauguma vaikų išmoksta skaityti, bet kad jie įsimintų, ką skaito,
14
turinys turi sukelti konkrečius vaizdinius. Pasak Liaudanskienės ir Vilūnienės (2006) „nežymaus
protinio atsilikimo vaikai paprastai turi nedidelių specialiųjų ugdymo(si) poreikių“. Mokant šiuos
vaikus, dominuoja įprasti ugdymo metodai, kurie derinami su alternatyviais ugdymo metodais. Jų
ugdymo(si) pasiekimų lygmuo visose mokymo srityse yra žemesnis. Eljošienė (1998, 2003)
pateikia tokius nežymius sutrikusio intelekto vaikų vystymosi ypatumus (žr. 1 lentelė).
1 lentelė. Nežymiai sutrikusio intelekto vaikų vystymosi ypatumai (Eljošienė, 2003)
Sutrikimai Ypatumai
Pažintinės veiklos
ypatumai Suvokimas
Pasaulio pažinimas labai ribotas ir lėtas.
Aplinka ir mokomoji veikla suvokiama lėtai, siaurai, fragmentiškai,
nepakankamu diferencijuotumu.
Dėmesys
Vyrauja nevalingas dėmesys, greitai atkreipiamas dėmesys į ryškius savo
spalva, forma, garsais daiktus.
Atmintis
Sutrikę visi atminties procesai: ir įsiminimas, ir išlaikymas, ir atpažinimas
bei atgaminimas.
Kalba Sutrinka kalbos vystymasis. 3-4 metais gali vėluoti. Vėluoja visi vaiko
kalbos plėtros etapai. Atsiranda įvairūs sutrikimai: netaisyklingas garsų,
junginių tarimas, žodyno skurdumas ir kt.
Mąstymas Ypač akcentuojamas mąstymo neišsivystymas. Pastebimi ryškiausi
kiekybiniai ir kokybiniai sutrikimai, atliekant abstraktavimo ir
apibendrinimo operacijas. Ilgesnį laiką mąstymas išlieka vaizdinis,
veiksminis. Mąstymui būdingas didelis inertiškumas. Lėtumas,
siaurumas, paviršutiniškumas, nekritiškumas.
Valios, emocijų
ypatumai
Vaikai labai nesavarankiški, linkę į įtarumą. Pažintinės veiklos silpnumas
neleidžia suvokti tolesnės perspektyvos, susikaupti sudėtingesnei tikslinei
veiklai, kritiškai įvertinti savo rezultatus. Jiems būdingas emocinis
nesubrendimas, pasireiškiantis jausmų primityvumu, nepakankamu
diferencijuotumu, kartais neadekvatumu konkrečiai situacijai. Staigi
nuotaikų kaita
Fizinio vystymosi
ypatumai
Fizinio vystymosi sutrikimai pasireiškia įvairiomis formomis: tokie vaikai
atsilieka nuo normos pagal visus antropometrinius duomenis, būdingi
kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, virškinimo sistemos sutrikimai,
neharmoningas atskirų kūno dalių, organų išsivystymas, netaisyklinga
laikysena ir kt.
Mokymosi ypatumai Mokslumas žemas
Eljošienė (2003), aptardama nežymiai sutrikusio intelekto vaikų vystymosi ypatumus, teigia,
kad šie vaikai turi gana ryškių sutrikimų visose srityse, tačiau jie visi turi galimybę vystytis,
tobulėti, įveikti sunkumus, pasiruošti savarankiškam gyvenimui. Su šiais vaikais turi būti dirbama
kryptingai, nuosekliai. Dirbti su vaiku turi visa komanda – pagalbos vaikui specialistai - specialusis
15
pedagogas, logopedas, psichologas, socialinis pedagogas, mokytojo padėjėjas, slaugytojas. Labai
svarbu padėti ir vaikui ir šeimai. Tėvai turėtų turėtų laikytis specialistų rekomendacijų ir visi kartu
padėti vaikui.
Apibendrinant galima teigti, kad intelekto sutrikimas yra būklė, kuomet nėra pilno psichinio
išsivystymo. Jis veikia vaiko visapusę intelektinę raidą, asmens prisitaikymo prie kasdieninio
gyvenimo galimybes bei intelekto sutrikimą turinčio asmens šeimą ir bendruomenę. Intelekto
sutrikimai atsiranda dėl biologinio centrinės nervų sistemos nepakankamumo. Dėl pojūčių, kaip
žemiausios pažinimo pakopos, pažeidimų tokie vaikai lėta, siaurai, fragmentiškai bei nepakankamai
diferencijuotai suvokia aplinką ir mokomąją medžiagą. Šie vaikai taip pat turi dėmesio sutrikimų -
jų dėmesys yra nevalingas. Nežymų intelekto sutrikimą turinčių vaikų atminties procesai
(įsiminimas, išlaikymas, atpažinimas bei atgaminimas) taip pat yra sutrikę. Šie vaikai taip pat
pasižymi mažu poreikiu bendrauti ir pažinti pasaulį bei jų mąstymas yra sutrikdytas. Pasižymi
paveikta valia ir emocijomis: yra labai nesavarankiški, negebantys suvokti tolesnės perspektyvos,
susikaupti tikslingai veiklai, kritiškai įvertinti savo veiklos rezultatus.
Vaikai, turintys intelekto sutrikimą mokosi pagal individualizuotą programą. Būtinybę
individualizuoti ugdymą nulemia šių vaikų mąstymo ypatumai, žemesnis pažintinių procesų
funkcionavimas. Su šiais vaikais turi būti dirbama kryptingai, nuosekliai. Dirbti su vaiku turi visa
komanda – pagalbos vaikui specialistai - specialusis pedagogas, logopedas, psichologas, socialinis
pedagogas, mokytojo padėjėjas, slaugytojas. Labai svarbu padėti ir vaikui ir šeimai. Tėvai turėtų
turėtų laikytis specialistų rekomendacijų ir visi kartu padėti vaikui. Itin svarbus vaidmuo nežymų
intelekto sutrikimą turinčių vaikų ugdymo procese tenka pedagogui. Jis turi jausti ir matyti, kai
vaikas tampa nedarbingas, ir rasti būdų, kaip išvengti pavargimo. Svarbiausia šiems mokiniams -
tai tinkama, struktūruota veikla, pritaikyta pagal kiekvieno vaiko poreikius, nuolatinė pedagogo
pagalba, kontrolė.
1.1.2. Socialinių įgūdžių samprata
Siekiant aptarti nežymų intelekto sutrikimą turinčių vaikų socialiniai įgūdžiai, visų pirma,
reikia apibrėžti kas mokslinėje literatūroje yra laikoma socialiniais įgūdžiais. Teigiama, kad
socialiniai įgūdžiai yra labai gerai išmokti veiksmai, kurių elementų nebereikia sąmoningai
reguliuoti ir kontroliuoti. (Psichologijos žodynas, 1993; Kučinskas, Kučinskienė, 2000; Daukšienė,
Gudzinskienė, 2002). Socialiniai įgūdžiai gali būti apibūdinami ir kaip gebėjimai (Grakauskaitė,
Kropaitė, 2004). Šių autorių pateikiama socialinių įgūdžių samprata pateikiama 1 paveiksle. Taigi,
pagal pateiktą paveikslą galima pastebėti, kad socialiniai įgūdžiai apima: sugyvenimą su
visuomene, tarpasmeninių ryšių su visuomene užmezgimą ir plėtojimą; taip pat dalyvavimą tautos ir
16
bendruomenės kultūriniame, politiniame gyvenime; bei mokymąsi dirbti ir kurti kartu su kitais,
ieškant bendro tikslo (Grakauskaitė, Kropaitė, 2004).
17
1 pav. Socialinių įgūdžių samprata (Grakauskaitė, Kropaitė, 2004)
Pažymėtina, kad socialiniai įgūdžiai gali būti suprantami gana įvairiai:
Kaip verbalinio ir neverbalinio elgesio seka, kuri yra susijusi su aplinkinių žmonių
elgesiu (Kemerienė, 1996);
Kaip „mąstymo ir daiktinės, praktinės veiklos automatizuotus veiksmai“, kurie pereina
kelias fazes: nuo sąmoningos tikslingos judesių kontrolės, nereikalingų judesių ir
veiksmų išnykimo iki veikiamų veiksmų automatizacijos (Jovaiša, 2007);
„kaip asmens adaptyvų ir adekvatų elgesį, kuris lemia efektyvų tarpasmeninių vertybių
su aplinkiniais palaikymą tam tikrame socialiniame kontekste, padeda įveikti
kasdieninio gyvenimo reikalavimus ir sunkumus, siekti apibrėžtų tikslų“ (Samašonok,
Gudonis, 2007).
Visgi, šiame darbe laikomasi nuomonės, kad socialiniai įgūdžiai yra veiksmai ir gebėjimai,
kuriuos asmuo išmoksta, kad galėtų palaikyti efektyvius tarpasmeninius santykius su aplinkiniais
tam tikrame socialiniame kontekste bei įveikti kasdieninio gyvenimo reikalavimus ir sunkumus ir
siekti apibrėžtų tikslų.
Socialinių įgūdžių yra mokomasi (Kučinskas, Kučinskienė, 2000; Daukšienė, Gudzinskienė,
2002; Grakauskaitė, Kropaitė, 2004; Jovaiša, 2007; Samašonok, Gudonis, 2007). Paprastai, mokant
socialinio įgūdžio, naudojamos struktūrinis mokymas, kurio metu naudojami tam tikri būdai (žr. 2
paveikslą).
18
2 pav. Struktūrinis įgūdžio mokymo būdas (Kemerienė, Mazūrienė, 2001)
Įgūdis dažniausiai apibrėžiamas kaip tam tikra elgesio sistema; elgesio šablonas, meistriškai
atliekamas veiksmas (Raudeliūnaitė, 2005). Pirmame etape įgūdis modeliuojamas. Antrasis įgūdžio
mokymo etapas – vaidmenų atlikimas arba „tokia situacija, kai individo prašoma vaidinti – elgtis
tam tikru būdu (ne taip, kaip jis yra įpratęs) neįprastoje, nebūdingoje tokiam elgesiui (vaidmeniui)
aplinkoje“ (Kemerienė, Mazūrienė, 2001). Šiame etape vaikai patys išmėgina įgūdį žaisdami bei
vaidindami įvairias situacijas. Modeliavimo ir vaidmenų atlikimo panaudojimas padidina mokinių
mokymosi efektyvumą, nes svarbu sužinoti ką ir kaip daryti, bet vaikas turi žinoti, kodėl jis turėtų
vienaip ar kitaip elgtis. Trečiasis įgūdžio mokymo etapas – grįžtamasis ryšys, kai vaikui yra
suteikiama vaikui informacija apie tai, kaip jam sekėsi vaidinti pabrėžiant, kiek jo elgesys sutampa
su modelio elgesiu). Tai gali būti konstruktyvūs pasiūlymai pagerinti vaidmens atlikimą,
paskatinimai, kurie suteikia tikimybę, kad tam tikras elgesys kartosis (Kemerienė, Mazūrienė,
2001). Norint, kad naujai išmokti įgūdžiai pasireikštų realiame gyvenime, reikia, kad vaikai išmoktų
suprasti ryšį tarp paskatinimo ir tam tikro elgesio, t.y. turi suprasti, už ką jis giriamas, paskatinamas.
Svarbus ir ketvirtas įgūdžio mokymo etapas – išmokto elgesio perkėlimas. Vaikas turėtų mokėti
mokomą įgūdį įtvirtinti ir jį pritaikyti natūralioje, kasdieninėje aplinkoje. Svarbu, kad mokant
daugiau nei vieno įgūdžio, antrojo įgūdžio mokymo instrukcija būtų pateikta tik kai gerai bus
išmoktas pirmasis įgūdis. Reikia paaiškinti, kur galima išmoktą įgūdį panaudoti. Kol veiksmas
tampa įgūdžiu, praeina nemažai laiko, o kartais veiksmai taip ir nepasiekia įgūdžių lygmens, ypač
jeigu tai yra sutrikusio intelekto vaikai (Kemerienė, Mazūrienė, 2001).
Mokslinėje literatūroje pabrėžiama socialinių įgūdžių svarba (Gailienė ir kt., 1996; Bulotaitė,
1999; Linkaitytė, Daukšytė, 2003; Gevorgianienė,Trečiokaitė, Zaikauskas, 2004). Teigiama, kad
19
„socialiniai įgūdžiai įveikiant kasdienio gyvenimo sunkumus, stresus, formuojant juos, gali padėti
vaikui tapti psichologiškai atspariam ir išvengti ateityje daugelio problemų“ (Gailienė ir kt., 1996).
Socialiniai įgūdžiai leidžia vaikui pakeisti turimas žinias bei vertybes į realius, gyvenimo situacijose
pritaikomus veiksmus (Bulotaitė, 1999). Socialinių įgūdžių lavinimas itin svarbus paauglystėje,
kadangi „paaugliai yra adekvatūs asmeninei bei socialinei kompetencijai“ (Linkaitytė, Daukšytė,
2003).
Socialinių įgūdžių įgijimas pagrįstas kognityviniu – socialiniu mokymusi, kuriame efektyvus
socialinis funkcionavimas priklauso nuo žinių, galimybių, nuo gebėjimo visa tai taikyti
gyvenimiškose situacijose, konstruktyviai veikti savo aplinkoje bei efektyviai reaguoti į gyvenimo
aktualijas. (Samašonok, Gudonis, 2007). Tinkamas socialinių įgūdžių formavimas - vienas iš
efektyviausių būdų užkirsti kelią konfliktams, smurtui, patyčioms, gerinti vaikų prisitaikymą tam
tikroje grupėje. „Besikeičianti visuomenė užverčia mus vis gausėjančiu informacijos srautu. Visi
darosi vis labiau užsiėmę, daug laiko atima kompiuteriai, internetas, todėl reikia pradėti vertinti
žmogaus gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti“ (Aleksiejūtė, 2006).
Samašonok, Gudonis (2007) akcentuoja veiksnius, trukdančius socialinių įgūdžių
formavimuisi: tai nedarni šeima, netinkamas tėvų elgesio modelis, bendravimo su vaiku ribotumas,
nesidomėjimas vaiko poreikiais, nepastovūs santykiai su vaiku, jo atstūmimas, institucinės įstaigos,
kurioje vaikas yra ugdomas, vienpusiškas, formalus darbas su ugdytiniais, paremtas instrukcijų
perdavimu, neatsižvelgimas į vaiko poreikius, interesus, nesuteikimas vaikams savarankiškai veikti,
spręsti gyvenimiškas problemas, išbandyti įvairius vaidmenis.
Gailienė ir kt. (1996) siūlo mokyti 2 lentelėje pateikiamus socialinius įgūdžius.
2 lentelė. Socialinių įgūdžių mokymas (Gailienė ir kt., 1996)
Įgūdis Įgūdžio turinys
1. Sprendimų priėmimas Šis įgūdis padeda priimti konstruktyvius
sprendimus
2. Emocijų valdymas Savo ir kitų emocijų supratimas, žinojimas,
kaip jos veikia elgesį, sveikatą
3. Problemų sprendimas
Jis įgalina konstruktyviai spręsti problemas
4. Kritinis mąstymas Tai gebėjimas analizuoti informaciją ir
patyrimą
5. Efektyvus bendravimas Tai gebėjimas išreikšti save verbaliniais ir
neverbaliniais būdais
6. Empatija Tai gebėjimas įsijausti į kito žmogaus
gyvenimą
7. Asmeninis bendravimas Šis įgūdis reiškia gebėjimą užmegzti ir
išlaikyti draugiškus ryšius su aplinkiniais
8. Streso įveikimas Bandymas įveikti stresą ar kuo
20
konstruktyviau jį įveikti
9. Kūrybiškas mąstymas Jis įgalina įvertinti visas galimas alternatyvas
10. Savęs pažinimas Tai gebėjimas pažinti ir įvertinti savo
charakterio stipriąsias ir silpnąsias puses
Akcentuojama, kad socialiniai įgūdžiai pagerina asmens veiklos socialinius rezultatus: padeda
turėti daugiau draugų, būti populiariam ir labiau mėgstamam, veiksmingai spręsti problemas ir
greičiau įveikti pasitaikančius gyvenimo sunkumus, kadangi socialiniai įgūdžiai susiję su didesniu
asmenybės pasitikėjimu savimi ir aukštesniu savęs vertinimu (Malinauskas, Šniras, 2006; Kavale ir
kt., 2007).
Apibendrinant galima teigti, kad socialiniai įgūdžiai yra veiksmai ir gebėjimai, kuriuos asmuo
išmoksta, kad galėtų palaikyti efektyvius tarpasmeninius santykius su aplinkiniais tam tikrame
socialiniame kontekste bei įveikti kasdieninio gyvenimo reikalavimus ir sunkumus ir siekti apibrėžtų
tikslų. Galimi socialinių įgūdžių ugdymo trukdžiai yra: negalės charakteristikos, ribotas
bendravimo ratas, socialinių įgūdžių ugdymo sistemingumo ir individualizavimo stoka, institucinės
įstaigos, kurioje vaikas yra ugdomas, vienpusiškas, formalus darbas su ugdytiniais, menkas tėvų ir
pedagogų bendradarbiavimas ir kt. Socialiniai įgūdžiai leidžia vaikui pakeisti turimas žinias bei
vertybes į realius, gyvenimo situacijose pritaikomus veiksmus.
1.1.3. Nežymų intelekto sutrikimą turinčių vaikų socialiniai įgūdžiai
Lietuvoje nežymiai sutrikusio intelekto vaikai tyrinėjami psichologiniu aspektu, tačiau jų
socialinė kompetencija, taigi ir socialiniai įgūdžiai, mažai nagrinėti (Gevorgianienė ir kt., 2004;
Solovjovienė, Barkauskienė, 2006; Gevorgianienė, Zaikauskas, 2007) ir duomenų apie mokyklinio
amžiaus nežymiai sutrikusio intelekto vaikų, ugdomų skirtingose ugdymo įstaigose, socialinių
įgūdžių tyrimų yra nedaug.
Nežymų intelekto sutrikimą turintys vaikai iš išorės paprastai nesiskiria nuo savo bendraamžių.
Jie lanko ikimokyklinio įstaigas, kur net nepastebima, kad šie vaikai yra kitokie. Sunkumai
dažniausiai iškyla tada, kai jie pradeda lankyti mokyklą, kur susiduria su įvairiais mokymosi ar
elgesio sunkumais. L.Radzevičienė (2003) nurodo tokius proto negalę turinčių vaikų bruožus
(Peterson, 1988, cit. iš Radzevičienė, 2003):
1. Sumažėjęs gebėjimas mokytis ir išmokti.
2. Dėmesio nesukaupimas.
3. Kalbos neišsivystymas ir kalbėjimo sutrikimai.
4. Sensorinių sistemų pažeidimai.
5. Savitvarkos įgūdžių susidarymo sutrikimai.
6. Socialinių įgūdžių, ypač bendravimo, stoka.
21
Kaip jau buvo minėta, dėl menkos orientacinės pažintinės veiklos blogai vystosi mąstymas,
atmintis, dėmesys, valia, charakterio savybės (Dekker ir kt., 2002; Bildt ir kt., 2005; Brodin,
Stancheva-Popkostadinova, 2009; Maulik, Harbour, 2010; Schuit ir kt., 2011; Schalick ir kt., 2012).
Pažymėtina, kad šių vaikų emocijos ir jausmai sutrikę, dažnai neadekvatūs, būdingas greitas
nuotaikų keitimasis, nepasitikėjimas savimi, sunkumų vengimas, orientacijos silpnumas,
nemokėjimas analizuoti, planuoti, numatyti rezultatus, parinkti priemones, taip pat taisyklių
neįsisavinimas bei negebėjimas jų pritaikyti reikiamoje situacijoje (Brodin, Stancheva-
Popkostadinova, 2009; Maulik, Harbour, 2010; Schuit ir kt., 2011; Schalick ir kt., 2012). Intelekto
sutrikimą turinčio vaiko bendravimo įgūdžių, socialinės kompetencijos vystymąsi riboja ir iškreipia
pirminiai psichikos funkcijų sutrikimai. Skirtingai nuo įprastos raidos vaikų, jų gebėjimas bendrauti
neišsivysto savaime kaip aplinkinio pasaulio atradimo, pažinimo ir sąveikos rezultatas. Apibūdinant
jų bendravimo ypatumus, pažymimas menkas poreikis bendrauti. Šiems asmenims charakteringa
pavaldumas atsitiktinių išorinių poveikių įtakai, nesugebėjimas konstruktyviai spręsti bendravime
iškylančias problemas (Gevorgianienė, 1999). Šie vaikai pavaldūs atsitiktinių išorinių poveikių
įtakai, dažnai nesugeba konstruktyviai spręsti bendravimo problemų, todėl ugdyti gebėjimo
bendrauti, grupinės veiklos socialinius įgūdžius yra labai svarbu, nes jie padeda asmeniui gebėti
kurti paveikius darbuose gana dažnai pabrėžiamas ir empatijos, padedančios kurti palankius
tarpasmeninius santykius (Crutcfield ir kt., 2000; cit. iš Malinauskas, Šniras, 2006).
Bendravimo gebėjimų raidą sunkina jiems būdingas kalbos ir kalbėjimo neišsivystymas, kuris
mažina jų galimybę būti suprastiems. Bendravimo įgūdžių sudarymas – sudėtinė socialinės plėtotės
dalis (Drossinou-Korea, Panopoulos, 2017). Dažnai intelekto sutrikimą turinčių vaikų bei kitų
kognityvinių sutrikimų turinčių vaikų bendravimas yra specifiškas, keliantis aplinkiniams neigiamas
emocijas. Sutrikę informacinis, komunikacinis ir percepcinis bendravimo lygmenys. Informacinį
bendravimo aspektą trikdo simbolių, perkeltinės prasmės, sutartinių ženklų reikšmės nesupratimas
bei jų nesusiejimas su konkrečia situacija. Šiems asmenims sunku suvokti reklamų, skelbimų, šūkių,
kitų daiktinės aplinkos simbolių prasmę bei daugelyje gyvenimo sričių pradėtų taikyti elektroninių
valdymo pultų, kodų, slaptažodžių, kortelių sistemas (Drossinou-Korea, Panopoulos, 2017). Tai
labai mažina jų realias galimybes dalyvauti visuomeniniame gyvenime, sunkina asmeninį
gyvenimą, daro jį priklausomą nuo kitų žmonių. Socialinių įgūdžių stoką vis labiau pabrėžia
informacinės technologijos - atotrūkis tarp jų reikmių ir galimybių gauti informaciją didėja (Ayres ir
kt., 2013).
Tikėtina, kad sulaukę pilnametystės, nežymiai protinę negalią turintys jaunuoliai sugebės
gyventi su įprastos raidos besivystančiais jaunuoliais, tačiau jiems reikalingas tam tikras
bendravimo įgūdžių lygis, ir savo elgesio savireguliacijos pradai. Tokiu būdu, ugdymo procese būtų
veiksminga mokiniams suteikti daugiau galimybių lavinti naujus socialinius gebėjimus specifinių
22
situacijų metu (Vyšniauskytė Rimkienė, 2007). Nemažiau sudėtingas reiškinys – nežymų intelekto
sutrikimą turinčio vaiko bendravimas su įprastos raidos besivystančiais vaikais, nes bendravimą
apsunkina kai kurie veiksniai (Gevorgianienė, 1999). Šių vaikų psichiniai ypatumai, neretai
pasireiškiantys kitus erzinančia ir varginančia išraiška: - nesugebėjimas toleruoti nežymią proto
negalią turinčio asmens saviraiškos; - nesugebėjimas kritiškai vertinti savo paties saviraiškos ir kaip
to rezultatas – neadekvatus dominavimas psichologinėje erdvėje. Beveik visų intelekto sutrikimą
turinčių vaikų požymiai – užsisklendimas, kalbėjimas apie save, veikimas sau. Šios intelekto
sutrikimą turinčių asmenų savybės sąlygoja jų bendravimą, kuriame neretai dominuoja šio asmens
Aš. Ir nenorėjimas bei nemokėjimas išklausyti bendravimo partnerį. Socialiniame lygmenyje tai
pasireiškia domėjimosi kitu žmogumi stoka. Papildomas veiksnys, trukdantis bendravimui –
dėmesio nepastovumas, nesugebėjimas jį išlaikyti ir paskirstyti. Neretai kitas asmuo pajungiamas
savo interesams ir bandoma juo manipuliuoti. Tokia logocentriška sąveika nepasižymi tęstinumu –
dažniausiai vyksta ne asmeninio, bet situacinio bendravimo srityje. Mokslininkai išskiria tokius
būtinus bendravimui gebėjimus (Gevorgianienė, 1999):
1. Gebėjimas parodyti asmeninę iniciatyvą ir siekti geidžiamų rezultatų.
2. Sugebėjimas parodyti jautrumą kito jausmams, nuomonėms, požiūriams.
3. Gebėjimas numatyti aiškų tikslą, apgalvoti pasekmes.
4. Suplanuoti konkrečias tikslo pasiekimo pakopas (Gevorgianienė, 1999).
Dėl minėtų bendravimo ypatumų, aplinkinių reakcijų intelekto sutrikimą turintys žmonės gali
būti socialiai izoliuoti. Tai nereiškia visiškos izoliacijos (priverstinio atskyrimo nuo žmonių), tačiau
net ir dalinė izoliacija sutrikdo neįgalaus asmens dvasinę pusiausvyrą, provokuoja neigiamas
atsakomąsias reakcijas. J. Laužikas (1965) teigia, kad protiškai atsilikusio vaiko emocinės sferos
sutrikimo charakteristika ir laipsnis siejasi su intelekto išsivystymo lygiu. Intelekto sutrikimą lydi
emocijų, valios, bendro darbingumo sutrikimai. Šių vaikų emocijos savitos, valios išsivystymas
silpnas. Tai ryškiai atsispindi jų poelgiuose. Dažnai nesuvokia emocinio pergyvenimo – afekto
pradžios ir priežasties. Intelektinių jausmų silpnumas pasireiškia tuo, kad vaikai nekoreguoja savo
jausmų skirtingose situacijose. J. Laužikas (1965) pabrėžė, kad intelekto sutrikimą turintiems
vaikams būdingos slopumo būsenos – abuojumas, pasyvumas, bailumas, nepasitikėjimas,
užsispyrimas, negatyvizmas. Šios būsenos susiję su nepasitikėjimu savimi ir kitais. Jausmams ir
emocijoms būdingas nesubrendimas ir primityvumas. Tokie mokiniai nepakankamai kritiškai
vertina savo galimybes, nepalygina savo galimybių su numatoma veikla. Jie galimybes arba žymiai
pervertina (pastebimas dažniau), arba neįvertina. Daugelis psichologų žmogaus varikliu laiko
poreikius ir jų tenkinimą. Taip palaikoma žmogaus gyvybė, saugos, bendravimo poreikis.
Aukščiausias – savęs realizavimo poreikis, noras atskleisti savo gabumus ir sugebėjimus. Intelekto
sutrikimą turinčių asmenų poreikiai tokie patys, tik dažnai nėra tenkinami. Šių asmenų silpni ir
23
nepakankamai motyvuoti pažintiniai interesai. L. Radzevičienė (2003) teigia, kad išryškėja
tikslingos motyvacijos, kaip sėkmingo bendravimo ir veiklos veiksnio stoka. Sutrikusio intelekto
vaikams trūksta atsakomybės jausmo, realių savo gebėjimų vertinimo. Taip yra todėl, kad jie
pastoviai jaučia nuolatinę kitų asmenų ar bendraamžių globą bei kontrolę, todėl negeba išsiugdyti.
Teigiama, kad socialinių įgūdžių ugdymas pagerina vaiko, turinčio nežymų intelekto
sutrikimą, socialinio funkcionavimo galimybes, leidžia jam visapusiškiau dalyvauti visuomenės
gyvenime, padeda vaikui tapti visaverčiu visuomenės nariu (Lekavičienė, 2004).
Vaikai, turintys nežymų intelekto sutrikimą, susiduria su švietimo iššūkiais, tokiais kaip
moksliniai pasiekimai ir gebėjimai juos pritaikyti. Šie iššūkiai apima sunkumus sutelkiant dėmesį į
užduotis, atminties sutrikimus, taip mokomųjų žinių apibendrinimus naujose srityse ir kalbos
tobulinimą. Mokymosi iššūkiai vaikams, turintiems nežymų intelekto sutrikimą, yra susiję su
socialinių įgūdžių iššūkiais ir tinkamo elgesio išsaugojimu (Bouck, Park, 2016). Tačiau socialinių
įgūdžių lavinimas jiems yra būtinas. Gevorgianienė,Trečiokaitė, Zaikauskas (2004) atliko tyrimą,
kurio tikslas buvo palyginti bendrojo lavinimo ir specialiosiose mokyklose besimokančių
jaunesnio mokyklinio amžiaus nežymiai sutrikusio intelekto mokinių akademinius ir socialinius
gebėjimus. Tyrimas atskleidė, kad bendrojo lavinimo mokyklų ugdytiniai iš esmės nesiskiria, o
socialiniai gebėjimai yra kur kas geresni už specialiųjų mokyklų mokinių gebėjimus. Tyrėjai
pabrėžė, kad sutrikusio intelekto vaikai ugdydamiesi kartu su negalės neturinčiais bendraamžiais ne
tik įgyja ne mažiau akademinių gebėjimų negu jų bendraamžiai specialiose mokyklose, bet ir
socialiniu požiūriu geriau pasirengia gyvenimui atviroje bendruomenėje
(Gevorgianienė,Trečiokaitė, Zaikauskas, 2004). Taigi, sutrikusio intelekto vaikų socialiniai įgūdžiai
gali būti lavinami efektyviau, jeigu jie mokosi kartu su sveikais vaikais. Tačiau ne visi tyrimai tai
patvirtina. Teigiama, kad mokinių įtraukimas į bendrojo lavinimo klases automatiškai neužtikrina
sėkmingo socialinio dalyvavimo. Avramidis (2013) savo tyrime ištyrė mokinių, turinčių nežymų
intelekto sutrikimą, suvokimą bendrojo lavinimo klasėse ir jų socialinį dalyvavimą bendraamžių
grupėse. Šis tyrimas vyko septyniose pradinėse mokyklose Šiaurės Britanijoje. Tyrime buvo
nustatyta, kad studentai, turintys nežymų intelekto sutrikimą, yra socialiai žemesni nei jų klasiokai.
Tačiau, kad mokiniai, turintys nežymų intelekto sutrikimą, teigiamai sąveikavo su savo
akademiniais pasirodymais, o tai gali būti siejama su specialiojo ugdymo paramos normaliose
mokyklose gerinimu. Taip nežymų intelekto sutrikimą turinys vaikai gali įgyvendinti savo
asmeninius edukacinius tikslus. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad nors šie vaikai turėjo mažiau
draugų ir jie buvo mažiau populiarūs, jie vis tiek jautėsi vienodai priimami aplinkos kaip ir jų
bendraamžiai (Avramidis, 2013).
Apibendrinant galima teigti, kad sutrikusį intelektą turinčių vaikų socialinių įgūdžių
identifikavimas yra labai svarbus, nes įgalina siekti į vaiko stiprybes orientuoto ugdymo, kuris
24
garantuotų sėkmingesnę socializaciją. Labai svarbu, skatinti vaikų aktyvų dalyvavimą įvairiose
socialinėse sąveikose su bendraamžiais ir suaugusiais. Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad
labiausiai reikia ugdyti ir lavinti bendravimo, problemų sprendimo, nepasitikėjimo savimi ir kitais,
atsakomybės ir emocinius - socialinius įgūdžius. Šių įgūdžių ugdymas ir lavinimas leidžia intelekto
sutrikimą turintiems vaikams pasirengti savarankiškam gyvenimui bei integruotis visuomenėje.
Intelekto sutrikimą turinčių vaikų socialiniai įgūdžiai gali būti lavinami efektyviau, jeigu jie mokosi
kartu su įprastos raidos vaikais.
1.2. Vaidybos elementai kaip priemonės lavinti nežymiai sutrikusio intelekto
vaikų socialinius įgūdžius
1.2.1. Vaidybos elementų taikymo socialiniams įgūdžiams lavinti samprata ir galimybės
Vaidyba yra laukas, kuris sukuria individualius aktyvius, emocinius, dinamiškus ir socialinius
asmens aspektus. Su savo turiniu, vaidyba turi savybių, kurios leidžia mėgautis malonumu ir plėtoja
estetinę ryšį. Edukacinė vaidyba yra judėjimo, prasmės, kalbos ir bendravimo, minties ir jausmo
sintezė (Önder, 2012). Kūrybinė vaidyba apibrėžiama kaip bet kurioje iš anksto nustatytoje vietoje
pagal grupės struktūrą ir pagal studijų tikslą, kai kurių metodų, tokių kaip improvizacija,
vaidmenininiai žaidimai panaudojimas grupėje (Erbay, Dog˘ru, 2010). Kūrybinė vaidyba yra
veiksmingas mokymo metodas klasėse, kuriose mokosi normalūs vaikai, integracijos klasėse ir
specialiosiose ugdymo klasėse. Vaidyboje lyderis (t.y. pedagogas) veda vaikus į mokymosi patirtį.
Tačiau tuo pačiu metu egzistuoja klasėje besimokančiųjų visuomenė, kuri noriai padeda vieni
kitiems ir padeda viena kitai sėkmingai. Patirtys, susiję su socialine plėtra, yra svarbiausios tarp
bendrų kūrybinės vaidybos veiklos tikslų (Roy, 2017). Pavyzdžiui, vaikas, kalbantis kita kalba, gali
gauti dvikalbį vaiką. Akademiškai pažangesnis vaikas gali mokytis su tais, kuriems reikia specialios
pagalbos. Visa ši patirtis ugdo atsakomybės jausmą ir gebėjimą bendrauti. Pasitikėjimas, harmonija
ir bendri veiksmai yra labai svarbūs. Taigi vaikas įgyja gebėjimą atlikti ir užbaigti darbą,
pasidalydamas ir pasitikėdamas savo aplinka (Erbay, Dog˘ru, 2010).
Mokymasis tampa nuolatiniu, kai jis vykdomas nuo artimo prie tolimo, nuo paprasto iki
sudėtingo, tuo pačiu įgyvendinant ir išgyvenant (Tombak, 2014). Mokslinių tyrimų rezultatai rodo,
žmonės prisimena 10 proc. to, ką skaito, 20 proc., to ką jie girdi, 30 proc. to, ką mato, 50 proc. to,
ką mato ir girdi tuo pačiu metu, ir 90 proc. to, ką mato, girdi ir daro. 1 proc. mūsų išmokimo ateina
per skonį, 1,5 proc. prisilietus, 3,5 proc. per kvapą, 11 proc. per klausą ir 83 proc. per matymą
(Tombak, 2014). Vaidyba yra vienas iš efektyviausių mokymo metodų, nes leidžia vaikui įsitraukti į
procesą, daryti, gyventi, jausti, įgyvendinti ir galvoti. Žaidimai yra neatsiejama vaiko gyvenimo
dalis. Vaikai mokosi apie gyvenimą, taisykles ir daugelį kitų dalykų. Vaidyba egzistuoja vaiko
prigimtyje per žaidimus. Vaikai gauna galimybę patogiau išreikšti save per vaidybą, kurioje yra
25
žaidimų procesas. Žvelgiant į vaidybos įgyvendinimo studijas, kurios yra veiksmingos įgyvendinant
nuolatinį ir funkcinį mokymąsi, matyti, kad vaidyba veikia efektyviau nei visi kiti metodai, ir šis
poveikis ypač ryškus kuriant suvokimą (Önder, 2012). Mokymasis yra žinių įsiminimas, išskaidant
jas į mažesnes dalis bei jas suvokiant (Tombak, 2014).
A.Stasiulevičiūtės (1998) teigimu, taikant vaidybą edukacinėje veikloje, gali atsirasti „realūs
bendravimo požymiai“, o tuo pačiu yra formuojama „žodžio, išraiškos ir veiksmo vienybė“.
Svarbiausias kūrybinės vaidybos kaip mokymosi būdo aspektas, yra tas, kad ji palaiko psichines,
socialines ir psichines motorines galimybes (Ömeroglu, 2006). Kūrybinis vaidybos metodas apima
kognityvinius, efektyvius ir psicho-motorinius elgsenos tikslus ir tokiu būdu apeliuoja į skirtingas
studentų savybes ir gebėjimus. Jis taip pat apima įvairius mokymosi tipus, pavyzdžiui, mokymąsi
per patirtį, mokymąsi veikiant, mokymąsi sąveikos ir bendradarbiavimo būdu, mokymąsi atradimu
ir diskusijomis, aktyvų mokymąsi ir galiausiai emocinį, socialinį ir konceptualų mokymąsi (Nygren,
2016). Vaidybos metu vaikai tiesiogiai prisijungia prie veiklos. Jie lengvai išreiškia savo idėjas ir
emocijas, pasiekia informaciją stebėdami ir bandydami patys. Tokiu būdu gauta informacija yra
nuolatinė (de Freitas Bissoli, 2014). Vaikai tikruosius objektus taip pat naudoja kaip simbolines
priemones, kad galėtų padidintų savo vaizduotės galią ir kūrybiškumą, be to, jie greitai ir nuolat
mokosi informacijos apie koncepcijas (de Freitas Bissoli, 2014).
Teigiama, kad vaidybos metu vaikas išmoksta: suprasti kitus, empatijos, suprasti bendravimo
kalbą, pastebėti, kad jis yra bendruomenės individas, išreikšti save lingvistinėmis, intelekto,
fizinėmis ir meninėmis pusėmis, būti taikiai su savimi ir bendruomene, įveikti problemas, sukurti
pasiūlymus, būti atviru kritikai, įgyti estetinį jausmą, kurti kūrybinį identitetą, skleisti pasidalijimo
ir solidarumo pojūčius, veikti demokratiškai skirtingų nuomonių ir elgesio atvejais, kurti teisingą
elgesį, pagerinti pasitikėjimą savimi (Ömeroglu, 2006).
Paprastai vaidybiniuose pasirodymuose siekiama: skatinti pasitikėjimą, harmonizuoti, naudoti
penkias jusles, pagerinti stebėjimo gebėjimą, apšilimą ir nusiraminti save, klausytis kūno ir
smegenų, priimti tam tikras taisykles ir jas įgyvendinti kaip tai nurodo grupės lyderis. Žaidimo
etapas, kurį sudaro pantomima ir vaidmenų žaidimas, grindžiamas laisvai atliekamu kūrimu ir
pažanga nustatytomis taisyklėmis. Taip pat svarbu yra kūrybiškumas bei įsivaizduojamas vaidmuo.
Improvizavimo žaidimai nustato mažiau aiškias taisykles, todėl pradedama nuo nustatyto subjekto,
atskiro ar grupinio kūrybiškumo. Formavimosi etape pradedama nuo taško, nenustatyto iš anksto.
Procesas ir proceso pabaiga tokiame vaidybiniame žaidime yra neapibrėžta. Vaidybinėje veikloje
dalyvis galvoja, jaučia ir veikia su kitais. Vaizduotės metu gali būti sukurta struktūra, kurią galime
pavadinti žaidimu, ir gali būti žaidžiama, naudojant realius gyvenimus ir įvykius (Ömeroglu, 2006).
Pedagogui, kuris turėtų naudoti vaidybos elementus, yra svarbu žinoti, kas yra vaidyba, ir
visapusiškai suprasti jos komponentus bei veiksmus, nes tai palengvins pamokos pristatymą ir
26
progresą. Pamoka, kurioje turi būti naudojamas vaidybos metodas, pradedama pasiruošimu ir
apšilimu, tęsiama pradedant vaidmenų žaidimą ir baigiama vertinimas ir diskusija (Kempe, 2011).
Mokslinėje literatūroje išskiriami kai kurie svarbūs aspektai, į kuriuos pedagogai turi atkreipti
dėmesį planuodami ir vykdydami pamokose vaidybinę veiklą (De la Cruz, 1995; Erbay ir kt., 2010;
Kempe, 2011; Roy, 2017):
Kol planuojama veikla, pradinis taškas turėtų būti vaikų interesai, poreikiai, vystymosi
ypatybės ir amžius;
Pirma, turėtų būti nustatytas tikslas ir elgesys, kurio tikimasi pasiekti. Tada, norint pasiekti šį
elgesį ir tikslą, reikėtų parengti vaidybos planą. Tikslinės sritys ir elgesys, kurio tikimasi
pasiekti, neturėtų būti vienodos, kol nustatomos tikslinės sritys. Visos tikslinės sritys turėtų
vykti pagal vaikų poreikius;
Pedagogas neturėtų pamiršti, kad kiekvienas grupės vaikas turi skirtingas savybes ir
kiekvienas vaikas yra unikalus. Be to, pedagogas taip pat neturėtų atsisakyti idėjos, kad
kiekvienas vaikas gali turėti skirtingą patirtį ir skirtingą praeities gyvenimą. Taigi,
planuojant vaidybinę veiklą, reikia atsižvelgti į asmeninius vaikų skirtumus;
Planuojant vaidybinę veiklą, siekiant gerinti vaikų kūrybiškumą, reikia atsižvelgti į
problemų sprendimo gebėjimus, sprendimų priėmimo gebėjimus, vidaus discipliną,
atsakomybę ir bendradarbiavimo jausmus;
Priimant tam tikrą sprendimą dėl vaidybinės veiklos tinkamumo tam tikram amžiui, toks
sprendimas gali būti klaidinantis. Pedagogas turėtų priimti sprendimą dėl bet kokios
vaidybinės veiklos, jei ji yra tinkamas vaikams. Tokiu atveju jis turėtų atsižvelgti į vaikų
dėmesį, susidomėjimą ir sugebėjimą kartoti dirbtinius veiksmus. Vaidybiniai pasirodymai
gali būti atliekami iki penkerių metų, kad dramoje svarbiausias yra procesas, o ne rezultatas.
Tačiau ne visuomet galima taikyti visus vaidybos etapus, jeigu dirbama su jaunesniais nei
penkerių ar šešerių metų vaikais;
Vieta, kurioje atliekami vaidybiniai pasirodymai, turi būti saugi, o vietos turi būti
pakankamai;
Kol vyksta vaidybinė veikla, reikia teisingai įvertinti riziką. Vaidinant vaidmenį, vaikai
neturėtų susidurti su nesėkmės ar streso rizika;
Niekas neturėtų būti nugalėtojas ar pralaimėtojas vaidybiniuose pasirodymuose;
Pedagogas turėtų nustatyti, ką nori stebėti, bet jis taip pat turėtų būti elgtis protingai, jeigu
vaikai elgiasi neįprastai;
Vaidyboje vaikai neturėtų būti vertinami kaip protingi ar neprotingi, sėkmingi ar
nesėkmingi;
27
Kai kurie vaikai gali žaisti visada su tais pačiais draugais. Kartais niekas nenori žaisti su kai
kuriais vaikais. Norint nesudaryti tokios situacijos, ikimokyklinio amžiaus vaikai turėtų
išlaikyti žaidimą su kitais, naudodamiesi spalvomis ar gyvūnų pavadinimais;
Mokantis su vaikais procesas turėtų būti lengvas. Visų pirma, reikalinga atlikti pantomimą ir
vaidinimus, tuomet improvizacijas. Vaikai, kurie pirmą kartą vaidina, negali įgyvendinti visų
dramos etapų.
Vaidyba su veiksmais negarantuoja mokymosi. Vaikas gali įgyti gebėjimų ir informacijos,
iliustruodamas ir suteikdamas reikšmes veiksmams, kuriuos kūnas daro kalbiniais
simboliais. Todėl svarbu, kad būtų surengtas diskusijų etapas, kuomet veiksmai būtų
pavadinti, kodifikuotos reikšmės suvokiamos, diferencijuotos ar apibendrintos (De la Cruz,
1995; Erbay ir kt., 2010; Kempe, 2011; Roy, 2017).
Kaip jau buvo minėta, vaiko edukacijoje žaidimai sudaro reikšmingą dalį (Žukauskienė,
1996). Žaidimų metu yra ugdomi nauji gebėjimai, įgūdžiai, susipažįstama su supančia aplinka,
ugdomi vaiko motoriniai ir kognityviniai gebėjimus, o taip pat suvokiamos socialines ir elgesio
normos. Ankstyvojoje vaikystėje vyrauja du žaidimų tipai: socialinis (lavinami socialiniai
gebėjimai) ir vaidybinis žaidimas (įgyjama patirties, atliekant įvairius vaidmenis). 3 lentelėje
pateikiamos socialinių žaidimų rūšys, kurios, anot autorių, priklauso nuo vaiko turimos patirties bei
jį supančios aplinkos sąlygų (Dodge, Colker, Heroman, 2007).
3 lentelė. Socialinių žaidimų rūšys (Dodge ir kt., 2007)
Žaidimų rūšys Vaiko veikla
Neužimtas žaidimu Vaikas nebendrauja su kitais vaikais, dažniausiai pasyviai stebi šalia
esančių vaikų veiklą
Nuošalus žaidimas Vaikas nebendrauja su kitais vaikais, žaidžia vienas
Stebėtojo žaidimas Vaikas stebi, kaip žaidžia kiti vaikai, komentuoja tai, ką mato, klausinėja
Paralelinis žaidimas Vaikai žaidžia su tais pačiais žaislais arba įsitraukia į tokią pačią veiklą
šalia vienas kito, tačiau jų žaidimai nepriklauso vienas nuo kito ir yra
tarpusavyje nesusiję.
Asociatyvus žaidimas Vaikai žaidžia šalia vieni kitų, bendrauja tarpusavyje, klausinėja vieni
kitų ir keičiasi žaislais
Žaidimas
bendradarbiaujant
Vaikai įsitraukia į sudėtingesnę socialinę veiklą, turi bendrų tikslų,
keičiasi vaidmenimis, pasirenka lyderius, nustato žaidimo taisykles ir jų
laikosi.
Lavinant vaikų socialinius įgūdžius labai svarbūs yra vaidmeniniai žaidimai, kurie pasižymi
lankstumu ir skatina vaiko kūrybiškumą bei socialinius įgūdžius (Brėdikytė, 2005). Dažniausiai
tokie žaidimai susiję su realiomis gyvenimo situacijomis, padeda mokytis įvairių socialinių
vaidmenų, reikšti savo emocijas, skatina bendrauti su kitais vaikais. Žaisdami vaidmeninius
žaidimus vaikai mėgdžioja ir atspindi suaugusių tarpusavio, asmeninius ir darbinius santykius.
28
Jie mokosi būti atidūs ir mandagūs, užjaučiantys ir švelnūs arba grubūs ir nejautrūs su
kitais žmonėms- nelygu, ką jie mato savo aplinkoje. Jie mokosi bendravimo ir kompromisų meno
(pradeda dalintis žaislais, mokosi palaukti savo eilės žaidime arba kol gaus geidžiamą žaislą, jie
mokosi empatijos, ugdo savo emocinį intelektą. Galima teigti, kad vaikas repetuoja savo būsimą
suaugusio žmogaus gyvenimą (Žukauskienė, 1996). Žaidimų metu gana dažnos situacijos, kai
vaikams tenka dalintis žaislais, palaukti savo eilės, atrasti būdą kaip nesusipykus gauti žaislą,
knygą, spalvotus pieštukus, paguosti nuskriaustą ar netyčia užsigavusį ir pan. Tokios
situacijos visapusiškai ugdo vaiką - priverčia mąstyti ir spręsti problemas, ugdo empatiškumą,
todėl padeda jam socializuotis (Žukauskienė, 1996). Tačiau nežymų intelekto sutrikimą turintis
vaikas gali ir nesugebėti to atlikti, jam reikia tiksliai parodyti ir paaiškinti. Vaidmenų interpretacijas
dažnai nulemia individualios vaiko asmenybės savybės: kokie vaikai yra gyvenime, tokie jie
atsiskleidžia ir vaidindami, tik dar ryškiau (Kazragytė, 2011).
Dalyvavimas inscenizacijose suteikia galimybę „persikūnyti“ į skirtingus vaidmenis ir tuo
pačiu skatina gebėjimą kalbėti laisvai, išraiškingai, laisvai elgtis ir bendrauti (Žukauskienė, 1996).
Socialinių įgūdžių lavinimui galima taikyti rolinius žaidimus, pasiskirstant vaidmenimis. Vaikų
„persikūnijimas“ kūrybiniame žaidime, sudaro galimybę įgyti laisvumą bendraujant, atsikratyti
susikaustymo. Žaidimas taip pat leidžia mokyti vaikus valdyti savo emocijas. Žaidime galima
sudaryti situacijas, kurios padėtų vaikui adekvačiai vertinti savo nesėkmes. Savikontrolė - svarbi
savybė kiekvienam žmogui, o ypač aktuali vaikams, turintiems nežymų intelekto sutrikimą.
Kiekvienas skatinamas suprasti, kad reikia mokėti pralaimėti. Taip pat svarbu, kad neigiamą,
agresyvų drąsaus veikėjo vaidmenį suvaidintų vaikas, nesugebantis „pastovėti už save“, bijantis
stiprių, nedraugiškų ir agresyvių vaikų. Jiems agresyvus elgesio stilius nepriimtinas ir pagal etines
nuostatas. Rolinės elgesio transformacijos tikslas – išgyventi baimę prieš pasakišką arba realų
herojų (pvz., kad kiškis nebijotų, jam reikia pabūti „vilko kailyje”). Tokiu būdu nepasiekiami,
gąsdinantys agresijos būdai, blogis ir klasta.
Taip pat lavinant vaikų socialinius įgūdžius galima vaidinti ir pasakas. Pasaka yra epinio
žanro, trumpas, fantastinis, pamokantis, nesudėtingo turinio kūrinys su beveik visada gera pabaiga.
Šiam žanrui būdingi stebuklai, pasivertimai, pasakiški daiktai, pasakiški veikėjai, veiksmo, laiko ir
vietos spalvingumas. Pasakose ypatingai atskiriami teigiami ir neigiami kūrinio veikėjai. Pasakose
apstu personifikacijų, magiškų skaičių. Įrodyta, kad vaikai, kuriems buvo sekamos ar skaitomos
pasakos, užauga kūrybingesni. Pasakų reikšmė vaikų ugdyme:
Pasakos teigiamai veikia vaiko emocinę būseną – kelia nuotaiką, leidžia patirti
nusiraminimą, atsipalaidavimą, meilę ir saugumą.
29
Pasakos skatina šeimos tarpusavio narių bendravimą – vaikas ir suaugęs skaitydami
kartu suartėja, nesijaučia vieniši, patiria bendrumą.
Pasakos ugdo vaikų moralines vertybes – dorybę, užuojautą, atsakomybę, gerumą,
teisingumą.
Klausydami pasakų vaikai susipažįsta su gėriu ir blogiu, mokosi atskirti kas yra kas.
Klausantis pasakų vaikai plečia savo kalbinį žodyną.
Pasakos padeda lavinti dėmesį ir atmintį.
Pasakos moko vaikus suprasti savo jausmus, juos įvardinti ir išreikšti.
Pasakos skatina vaikų pasitikėjimą savimi ir kitais, padeda įgyti patirties, didina
atsparumą stresinėms situacijoms.
Klausydami pasakų vaikai susitapatina su pagrindiniu personažu ir taip mokosi naujų
sprendimų būdų.
Klausant pasakos ne pirmą kartą, ji padeda ugdyti kritinį ir kūrybinį mąstymą.
Pasakos padeda susipažinti su aplink jį supančiu pasauliu – pasaulis tampa vaikui
artimesnis ir suprantamesnis, dėl to vaikai jaučiasi saugiau.
Apibendrinant galima teigti, kad kūrybinė vaidyba apibrėžiama kaip bet kurioje iš anksto
nustatytoje vietoje pagal grupės struktūrą ir pagal studijų tikslą, kai kurių metodų, tokių kaip
improvizacija, vaidmenininiai žaidimai panaudojimas grupėje. Vaidyba leidžia vaikui aktyviai
įsitraukti į mokymosi procesą. Vaikai gali kūrybiškai, kritiškai, daugialypiai ir laisvai mąstyti,
parodyti pažintinę, socialinę, emocinę ir psichomotorinę raidą, smagiai leisti laiką, kurti empatiją,
įgyvendinti savo žinias ir plėtoti bendradarbiavimo įgūdžius per vaidybą, kur vyksta aktyvus
mokymasis. Tapimas grupės nariais leidžia vaikams galvoti, kad jie taip pat yra visuomenės nariai,
todėl suvokia visuomenės vertybes. Vaidybos panaudojimo švietimo srityje tikslai keičiasi
atsižvelgiant į vaikų amžių, santykines sąlygas ir lyderio tikslus. Vaidybos teigiamas poveikis:
didina kūrybiškumą ir vaizduotę, gebėjimą priimti sprendimus, mąstyti savarankiškai ir motyvaciją
atrasti; vaidybos metu kuriami bendravimo įgūdžiai, kalbant su savo draugais; vaidyba prisideda
prie vaikų suvokimo ir pozityvios savęs sampratos kūrimo; taip pat vystomas bendradarbiavimo su
grupe jausmas, plėtojamas socialinis jautrumas, atsakomybės jausmas ir socialiniai įgūdžiai;
vaidyboje didinant psicho-motorinius įgūdžius, sukuriamas organų koordinavimas ir pusiausvyras,
judesių lankstumas ir judrumas. Vaidyba turėtų turėti vietą ugdymo srityje, nes ji prisideda prie visų
amžiaus vaikų ugdymo sričių. Centrinė figūra yra pedagogas, kuris atsižvelgęs į vaikų amžių bei
patirtį, vaidybos tikslus bei aplinkos sąlygas, gali pritaikyti vaidybos elementus vaikų socialiniams
įgūdžiams formuoti.
30
1.2.2. Vaidybos elementų taikymo nežymaus intelekto sutrikimą turinčių vaikų socialiniams
įgūdžiams lavinti teorinės galimybės
Vaidyba leidžia mokiniams, turintiems nežymių intelekto sutrikimų, įgyti praktinių įgūdžių,
kuriuos jie išmoko klasikiniame mokymosi kontekste. Vaidybinė veikla gali paveikti jų esmines
reakcijas į kasdienes situacijas. Jei mokiniai, turintys nežymių intelekto sutrikimų, turi galimybę
dirbti vaidybos metu, yra plėtojama jų vaizduotė ir įgūdžių repertuaras. Jie sugeba kompetentingiau
spręsti naujas situacijas, nes vaidyba padeda geriau suvokti žmogaus reakciją į konkrečias
aplinkybes (Roy, 2017).
Komunikacija yra pagrindinis vaidybos aspektas, todėl svarbu, kad pedagogai žinotų įvairius
verbalinio ir neverbalinio bendravimo būdus. Taip pat svarbu suprasti, kad mokinys gali išreikšti
įvairius būdus, kaip perduoti savo mintis ir emocijas kitiems, iš kurių kalba yra tik viena iš galimų
būdų. Fiziniai gestai ir veido išraiškos gali suteikti aiškesnį įspūdį apie jo mintis ir ketinimus, nei
gali perteikti žodžiai (Kempe, 2011).
Vaidyba yra daug naudingesnė mokantis ir išreiškiant save intelekto sutrikimą turintiems
vaikams, nei įprastos raidos vaikams. Šie vaikai dažnai turi drausmės problemą, nes jiems būna
nuobodu. Vaidybos metu intelekto sutrikimą turintys vaikai gauna galimybę suvokti, išspręsti ir
paaiškinti bet kokias problemas savo lygmeniu. Vaidybos naudojimas mokant šiuos vaikus
nekenksmingai suteikia patirties ir mokymosi, susijusio su gyvenimu, jų pasitikėjimu savimi ir jų
grupių įtraukimu, ir patenkina įtraukties tikslus. Vaikų vaizduotė taip pat yra plėtojama pasakojimu
metu, jie gali mokytis ir būti pasirengę naujoms patirtims, o šie pasakojimai tampa verbalinio
bendravimo pagrindu. Jų klausymasi ir stebėjimo gebėjimai vystosi bei lavinamas jų dėmesio
išlaikymas. Vaidyba yra veiksminga veikla, kuria siekiama įgyti verbalinių ir neverbalinių
bendravimo įgūdžių ir sudaryti pasitikėjimo savimi jausmą intelekto sutrikimų turintiems vaikams
(Toye, Prendiville, 2000).
F.Erbayu ir S.Dogru (2010) teigimu, vaidyba leidžia mokiniams, turintiems nežymų intelekto
sutrikimą:
patirti kaip žmonės elgiasi tam tikromis aplinkybėmis, tiriant įvairias socialines
situacijas ir sąveikas;
ištirti įvairius žmonių jausmus ir atsakymus tam tikrose situacijose, vaidinat įvairias
emocijas struktūrizuoto vaidmenų žaidimo metu;
tyrinėti pasirinkimus ir moralines dilemas;
priimti sprendimus, kurie yra išbandyti vaidyboje ir vėliau aptariami;
pasiekti atsakomybės jausmą ir pasitikėjimą kaip sprendimus priimantis asmuo ir
problemų sprendėjas tikrame pasaulyje;
31
gerinti savo grupės socialinę sveikatą ir puoselėti geresnius santykius su pedagogu;
žaisti kartu su savo bendraamžiais ir pradėti mokytis kompromisų siekiant išlaikyti ir
plėtoti veiklą;
išplėsti ir praturtinti jų kalbos vartojimą imituojant realaus gyvenimo aplinkybės,
kuriose vartojama kalba kyla iš tikro poreikio bendrauti;
ištirti medžiagą iš kitos perspektyvos ir gilinti jų žinias;
ugdyti gebėjimą dirbti grupėse, pasitikėti vienas kitu;
vertinti ir teigiamai reaguoti į tas dalis, kurias vaidybos metu atlieka kiti vaikai
ištirti įgūdžius ir procesus, susijusius su derybomis ir problemų bei konfliktų
sprendimu.
A.Kempe ir C.Tissot (2012) taip pat nurodo, kad sėkmingas vaidybos taikymas vaikams
turintiems nežymių intelekto sutrikimu, galimas tuomet, kai įvertinamos galimos kliūtys šiame
procese: ribotas naudojimas mokyklose, mokytojų įgūdžių lygis ir nelankstumas bei tinkamos vietos
vaidybai nebuvimas mokykloje. Visų pirma, vaidybai reikalinga tinkama patalpa. Mažesni klasių
dydžiai bei mažesnis vaikų skaičius gali suteikti galimybes priimti kūrybiškus sprendimus kaip
lavinti socialinius įgūdžius (Kempe, Tissot, 2012). Anot autorių, apskritai reikia įvertinti ar yra
galimybė taikyti vaidybos elementus vaikams, turintiems nežymių intelekto sutrikimų, tačiau
besimokantiems įprastoje mokykloje. Visų antra, pedagogas turi gebėjimų kūrybiškai pritaikyti
vaidybos elementus. Dažnai pedagogai abejoja savo gebėjimas taikyti šiuos metodus, todėl
negalima tikėtis efektyvaus rezultato. Autorės nurodo, kad mokymasis su intelekto sutrikimą
turinčiais mokiniais reiškia, jog reikia pakartoti ir restruktūrizuoti sunkias sąvokas, o mokiniai turi
būti aktyvūs (Kempe, Tissot, 2012). Vaidybos pobūdis yra tai, kad ji vyksta per netikėtumą ir
naujovę. Todėl pedagogas turi būti lankstus ir labai reaguoti į aplinką ir kontekstą. Tačiau mažiau
patyrusiems pedagogams gali trūkti pasitikėjimo naudoti vaidybą kaip mokymosi terpę, nes ji
reikalauja refleksijos savo veiklos metu (MacKenzie, 2008). Nepaisant to, jeigu pedagogas yra
lankstus, tai gali paskatinti sukurti mokymosi situaciją, kuomet mokiniams yra mažai galimybių
klysti, ir todėl tai yra „saugi aplinka“, kurioje galima praktikuoti svarbius socialinius įgūdžius
(Kempe, Tissot, 2012). Be to, pedagogams dažnai trūksta mokymų dėl vaidybos elementų taikymo,
todėl jie jaučiasi pasimetę ir negalintys produktyviai dirbti (Kempe, Tissot, 2012).
Apibendrinant galima teigti, kad vaidyba leidžia vaikams, turintiems nežymių intelekto
sutrikimų, įgyti praktinių įgūdžių, kuriuos jie išmoko klasikiniame mokymosi kontekste. Vaidybos
metu intelekto sutrikimą turintys vaikai gauna galimybę suvokti, išspręsti ir paaiškinti bet kokias
problemas savo lygmeniu. Vaidyba yra veiksminga veikla, kuria siekiama įgyti verbalinių ir
neverbalinių bendravimo įgūdžių ir sudaryti pasitikėjimo savimi jausmą intelekto sutrikimų
32
turintiems vaikams. Sėkmingas vaidybos elementų taikymas vaikams, turintiems nežymių intelekto
sutrikimu, galimas tuomet, kai įvertinamos galimos kliūtys šiame procese: ribotas naudojimas
mokyklose, mokytojų įgūdžių lygis ir nelankstumas bei tinkamos vietos vaidybai nebuvimas
mokykloje.
33
II. VAIKŲ, TURINČIŲ NEŽYMŲ INTELEKTO SUTRIKIMĄ
SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ LAVINIMO, TAIKANT VAIDYBOS
ELEMENTUS, EMPIRINIS TYRIMAS
1.1. Tyrimo metodologija
Norint atskleisti vaikų, turinčių nežymų intelekto sutrikimą, socialinių įgūdžių lavinimo
taikant vaidybos elementus galimybes, pagal parengtą socialinių įgūdžių lavinimo programą, bei
atsakyti į išsikeltą tikslą ir uždavinius, buvo atliekamas veiklos tyrimas. Tyrimas atliktas vienoje
Vilniaus mokykloje.
Šiame tyrime panaudoti metodai: stebėjimas (fiksuotas užrašų sąsiuvinyje), veiklos tyrimas.
Veiklos tyrimas, visų pirma, yra tyrimas dalyvaujant. Tai toks tyrimas, kuriame tiesiogiai dalyvauja
ir situaciją lemia pats tyrėjas, o tyrimui naudojami kokybiniai metodai. Veiklos tyrimas pagrįstas
veiksmais, nukreiptais į kurios nors situacijos valdymą (siekiant ją patobulinti arba keisti) arba tam
tikros problemos sprendimą (Kardelis, 2016). Autorius teigia, kad kokybinių tyrimų metodai pasi-
žymi lankstumu, yra orientuoti į procesą ir tokiems tyrimams būdinga interpretacinė paradigma, t.
y. rūpi individas, bandymas suprasti subjektyvią žmogiškąją patirtį (Kardelis, 2016). Veiklos tyri-
mas gali būti įvardijamas kaip tyrimas, susijęs su naujo plano, procedūros sukūrimu ir patikrinimu
(Charles, 1999). Tokį tyrimą dažniausiai atlieka praktikuojantys edukatoriai, norėdami patikrinti
programų, mokomosios medžiagos, ugdymo turinio, metodo kokybę ir poveikį. Magistro darbe
naudota Charles (1999) pateikiama veiklos tyrimo organizavimo seka: 1. Buvo nustatyta problema. Mokslinėje literatūroje stokojama tyrimų , kuriuose būtų ti-
riamas vaikų, turinčių nežymų intelekto sutrikimą socialinių įgūdžių lavinimas taikant
vaidybos elementus (Narauskas, Prakurotienė, 2007; Dzigelienė, 2000).). Tyrimas atlik-
tas siekiant atskleisti kaip vaidyba lavina vaikų, turinčių nežymų intelekto sutrikimą.
Numatyta informacinė bazė – informacija buvo renkama keliais būdais - studijuojama li-
teratūra, tyrinėjami nežymų intelekto sutrikimą turinčių vaikų socialiniai įgūdžiai, ana-
lizuojamos vaidybos elementų galimybės socialinių įgūdžių ugdyme, vaikai stebimi
pamokų, pertraukų metu, bendraujant su klasės mokytoja.
2. Atsižvelgiant į visą surinktą informaciją, buvo suformuluoti tikslai, parenkami veiklos
būdai. Darbo autorė numatė socialinių įgūdžių lavinimo kryptis, etapus ir priemones.
Remiantis mokslinės ir metodinės literatūros analize, PPT pažymomis , atliktu stebėji-
mu, buvo sudaryta socialinių įgūdžių lavinimo programa, taikant vaidybos elementus.
Programos temos buvo parinktos, atsižvelgiant į vaikų, turinčių nežymų intelekto sutri-
kimą ypatumus. Į socialinių įgūdžių lavinimo programą buvo įtraukti šie – bendravimo,
34
emociniai, problemų, konfliktų sprendimo, savęs pažinimo, pasitikėjimo savimi - socia-
liniai įgūdžiai.
3. Buvo pateiktas ir įdiegtas planas. Pagal sukurtą socialinių įgūdžių lavinimo programą,
tyrimas vyko nuo 2018 m. gegužės mėn. 7 d. iki gruodžio mėn. 7 d. 2018 m. gegužės-
birželio mėn. tyrėja analizavo mokslinės literatūros analizę, PPT pažymas, stebėjo vai-
kus pamokose bei koridoriuje pertraukų metu. Atlikus išsamią analizę, buvo parengta
socialinių įgūdžių lavinimo programa taikant vaidybos elementus, gaminamos kaukės
vaidybai, ieškoma muzikinio fono, personažo rūbų edukatorei ir nuo 2018-09-05 buvo
vedami socialinių įgūdžių lavinimo užsiėmimai. Tyrimo pradžioje buvo 18 užsiėmimų.
Tikslas – taikant parengtą programą, lavinti vaikų socialinius įgūdžius, skatinti teigiamas
vaikų emocijas, teigiamą savęs vertinimą ir ugdyti pozityvų požiūrį į bendravimą, prob-
lemų, konfliktų sprendimą. Vieno užsiėmimo trukmė – 30 min.. Užsiėmimai vyko vie-
ną kartą per savaitę. Užsiėmimo trukmės laikas parinktas tikslingai, atsižvelgiant į tai,
kad vaikai, turintys nežymų intelekto sutrikimą, greičiau pavargsta, sunkiau sukaupia
dėmesį tikslingai veiklai.
4. Magistro darbe atskleisti programos pranašumai ir trūkumai. Analizuojami nežymų in-
telekto sutrikimą turinčių vaikų socialiniai įgūdžiai, vaikų stiprybės ir barjerai, vaidybos
elementų taikymo poveikis nežymų intelekto sutrikimą turintiems vaikams.
5. Buvo įvertinta darbo eiga ir ilgalaikiai rezultatai. Anot Jurašaitės – Harbison (2007), a-
pie veiklos tyrimo patikimumą (validumą) sprendžiama iš jo naudingumo, t. y. ar numa-
tytas problemos sprendimas buvo tinkamas ir naudingas, ar pavyko įvykdyti numatytus
tikslus, ar galima šį tyrimą pritaikyti praktikoje dirbant su vaikais, turinčiais nežymų in-
telekto sutrikimą. Gauti rezultatai buvo aprašomi ir lyginami bei pateikiamos išvados.
Veiklos tyrimo etapai pateikiami žemiau esančiame paveiksle.
35
3 pav. Magistro darbo veiklos tyrimo etapai (sudaryta darbo autorės pagal Charles, 1999)
Stebėjimas laikomas vienu seniausių tyrimo metodų socialiniuose moksluose. Jis ypač tinka
rinkti duomenis apie žmonių elgesio ir organizacijų dinamikos tyrimus. Šiame tyrime
nemanipuliuojant kintamaisiais fiksuojamos visos dominančios kintamųjų reikšmės. Dažnai
stebėjimui pasirenkamas ne vienas objektas, bet asmenų grupė (organizacija, bendruomenė, grupė).
Stebėjimas padeda tyrėjui surinkti pirminius duomenis, ypač apie tokius tikrovės aspektus, kuriuos
žodine informacija respondentams gali būti sunku išsakyti (dėl jų amžiaus, klausimo jautrumo,
veiklos pobūdžio ir pan.). Stebėjimas apibrėžiamas kaip tikslingai organizuotas procesas, siekiant
pagrįsti neseniai iškeltos teorijos teiginius ar atsakyti į išsikeltus tyrimo klausimus. Stebėjimas gali
suteikti daug vertingos informacijos, padedančios diagnozuoti bei prognozuoti socialinius procesus,
ypač elgsenos tyrimuose, kai kitais tyrimo metodais to padaryti negalime. Pasak Žukauskienės
(2008), galima stebėti ne tik tiriamojo elgesį, atspindintį konkrečius dalykus konkrečiose situacijose,
bet ir grupės elgesį. Elgesį galima įvertinti tiksliau, nei tai padarytų pats asmuo. Pagal Čekuolienę
(2008), stebėjimas - tai kryptingas ir tikslingas dėmesio sutelkimas į objektą, kurį siekiame pažinti.
Tiriamoji stebėjo vaikus tiek pamokų, tiek pertraukų metu, dalyvaudama kartu su jais. Stebėjimas
vyko vaikams pažįstamoje aplinkoje. Darbo autorė taip pat bendravo su klasės mokytoja, savo
VEIKLOS
TYRIMAS
PROBLEMA
Kaip vaidyba padeda lavinti vaikų soc.
įgūdžius
HIPOTEZĖ
Ar vaidyba lavina vaikų, turinčių nežymų intelekto sutrikimą. soc. įgūdžius
Stebėjimas
VAIDYBOS ELEMENTAI
Pasakos, žaidimai, vaidmeniniai žaidimai;
veikimas kartu veiKKKkloje;
Refleksija,aptarimas
Duomenys kaupiami vaizdo įrašų pagalba
Tikslinamas
Veiklos planas
Gauti duomenys anlizuojami
Formuluojamos
Išvados, poveikis
vaikui
36
pastebėjimus analizavo ir sistemino užrašų sąsiuvinyje. Darbo autorė, prieš rengdama socialinių
įgūdžių lavinimo programą, stebėjo vaikus 2018 m. gegužės mėn. pamokų, pertraukų metu,
bendravo su klasės mokytoja, kad galėtų kuo tiksliau parengti ir pritaikyti socialinių įgūdžių
lavinimo programą vaikams, turintiems nežymų intelekto sutrikimą. Savo stebėjimo rezultatus,
tyrėja fiksavo užrašų sąsiuvinyje, analizavo ir susistemino savo pastebėjimus. Išsamūs rezultatai
pateikti 2 priede.
Duomenų rinkimui ir analizei buvo taikyti vaizdo įrašai. Šis metodas yra labai veiksmingas
savęs pažinimui, savistabai, savianalizei, taip pat vaiko pažinimui ir poveikiui, veiksmingumui
nustatyti. Turėdama vaizdo įrašus, darbo autorė tikslino programą praktiškai po kiekvieno
užsiėmimo, įžvelgė ką reikia keisti, tobulinti savo veikloje.
Tyrimo instrumento parengimas. Tyrimo instrumentas buvo rengiamas iš anksto gerai
apgalvojus, tikslus, veiklą, siektinus rezultatus, išanalizavus mokslinę literatūrą, pedagoginės
psichologinės tarnybos pažymas bei atlikus stebėjimą. Kadangi vaikai turintys nežymų intelekto
sutrikimą, menkai komunikuoja, jų emocijos savitos, nepasitiki savimi kitais, nemoka spręsti
problemų ir konfliktų bei atpažinti ir valdyti savo emocijų, taip pat menkai pažįsta save, t.y. tokie
vaikai , pasak Railienės ( 2012), patiria funkcionavimo problemų, nes jų įgūdžiai yra neišlavėję.
Todėl žmonėms, kurie jų nepažįsta, tai gali sukelti neigiamas emocijas. Atsižvelgiant į tai, buvo
sukurta socialinių įgūdžių lavinimo programa vaikams, turintiems nežymų intelekto sutrikimą,
taikant vaidybos elementus. Norint pasiekti numatytą rezultatą, reikia gerai apgalvoti, kaip įdomiai
vaikams perteikti mokomąją medžiagą. Todėl šiuolaikinis edukatorius turi būti labai išradingas,
kūrybingas ir būti pasiruošęs nenumatytiems iššūkiams.
Išanalizavusi ir susisteminusi pedagoginės psichologinės tarnybos pažymas, atlikusi stebėjimą
ir iš pokalbio su mokytoja, darbo autorė preliminariai nustatė, kuriuos socialinius įgūdžius
vaikams, turintiems nežymų intelekto sutrikimą, reikia lavinti. Socialiniai įgūdžiai, kuriuos reikia
lavinti pavaizduoti diagramoje (žr. 4 paveikslą).
37
4 pav. Pradinis nežymų intelekto sutrikimą turinčių vaikų socialiniai įgūdžių lavinimo modelis
Atsižvelgiant į visus surinktus duomenis, šio darbo autorė nusprendė į socialinių įgūdžių
lavinimo programą įtraukti šiuos socialinius įgūdžius: taisyklių sukūrimas ir laikymasis,
bendravimas su bedraamžiais, emocijų atspindėjimas (įvardijimas), konfliktų, muštynių, problemų
sprendimas, pasitikėjimas savimi, savęs, artimos aplinkos pažinimas, pasisveikinimas,
atsisveikinimas, padėka. Sukurtas tyrimo instrumentas - socialinių įgūdžių lavinimo programa -
temos pateikiamos 4 lentelėje. Tyrimo pradžioje buvo parengti 18 socialinių įgūdžių lavinimo
taikant vaidybos elementus užsiėmimų.
4 lentelė. Pirminė socialinių įgūdžių lavinimo taikant vaidybos elementus programa (sudaryta darbo
autorės)
Eil.
Nr.
VEIKLA TIKSLAS SIEKTINI REZULTATAI
1. „Susipažinimas ir tai-
syklių sukūrimas”
Susipažinti ir susikurti
taisykles
Vaikai susipažins su mokytoju,
vienas kitu, kartu sukurs taisykles,
kurių mokysis laikytis
2. Pasakos “Ropė” insce-
nizacija
Lavinti bendravimo įgū-
džius
Vaikai mokysis bendrauti vienas su
kitu
3. Pasakos “Asiliukas ir Lavinti pasitikėjimo Vaikai mokysis pasitikėti
VAIKŲ, TURINČIŲ NEŽYMŲ INTELEKTO
SUTRIKIMĄ, SOCIALINIAI ĮGŪDŽIAI ,
KURIUOS REIKIA LAVINTI TYRĖJOS
POŽIŪRIU
PASITIKĖJIMAS
SAVIMI
SAVĘS PAŽINIMAS;
ARTIMOJI SOCIALINĖ APLINKA
EMOCIJŲ ATSPINDĖJIMAS ( ĮVARDIJIMAS)
KONFLIKTŲ, MUŠTYNIŲ, PROBLEMŲ SPRENDIMAS
BENDRAVIMAS SU BENDRAAMŽIAIS;DRAUGYST
Ė SU BENDRAAMŽIAIS;TARPUSAV
IO SĄVEIKA SU BENDRAAMŽIAIS
TAISYKLIŲ SUKŪRIMAS IR MOKYMASIS JŲ LAIKYTIS
PASISVEIKINIMAS
ATSISVEIKINIMAS
PADĖKA
38
raudonas balionėlis”
inscenizacija
savimi įgūdžius savimi
4. Muzikiniai žaidimai Lavinti ( suteikti) tei-
giamas emocijas
Vaikai patirs džiaugsmą, gaus tei-
giamų emocijų
5. Vaidybiniai žaidimai Lavinti ( suteikti) tei-
giamas vaikų emocijas
Vaikai patirs džiaugsmą, gaus tei-
giamų emocijų 6. „Zuikių šeimynėlės“
inscenizacija
Lavinti bendravimo įgū-
džius
Vaikai mokysis bendrauti vienas su
kitu 7. Pasakos “ 8 ožiukai
ant lieptelio”
inscenizacija
Lavinti konfliktų
sprendimo įgūdžius
Vaikai mokysis spręsti konfliktus
8. Muzikiniai žaidimai
Suteikti teigiamų
emocijų, leisti pasijusti
gerai
Vaikai patirs džiaugsmą, gaus
teigiamų emocijų
9. Knygelė apie mane Padėti labiau save pažin-
ti
Vaikai įvairių personažų pagalba
labiau pažins save. Knygelės dėka
sužinosime apie vaiko pomėgius, jį
supantį aplinką ir pan...
10. „Svečiuose – Pepė Il-
gakojinė”
Lavinti bendravimo, sa-
vęs pažinimo, emocinius
įgūdžius
Vaikai bendraus vienas su kitu,
sužinos daugiau tiek apie save, tiek
apie draugą, gaus teigiamų emocijų
11. Pasakų „Pelytė ir
pabaisa”, „Liūtas ir
pelė” inscenizacijos
Lavinti pasitikėjimo
savimi įgūdžius
Vaikai pasakų pagalba mokysis
labiau pasitikėti savimi
12. Inscenizacija “Galiū-
nas”
Lavinti bendravimo, e-
mocinius įgūdžius
Vaikai bendraus vienas su ki-
tu, patirs džiaugsmą ir gaus teigia-
mų emocijų
13. Pasakos „Raudonke-
puraitė” inscenizacija
Lavinti pasitikėjimo sa-
vimi ir kitais įgūdžius,
bendravimo
Vaikai pasakos pagalba įgys pasiti-
kėjimo savimi įgūdžių, bendraus
tarpusavyje 14. Pasakos „Dangus
griūva” inscenizacija
Lavinti bendravimo, e-
mocinius įgūdžius
Vaikai bendraus tarpusavyje, gaus
teigiamų emocijų, pajus sėkmę
15. Inscenizacija „Kam gi
atiteks obuolys”?
Lavinti konflikto spren-
dimo įgūdžius
Vaikai mokysis spręsti konfliktus
16. Istorija paremta tik-
rais faktais „Meškiu-
kų mokyklėlė”
Lavinti pasitikėjimo sa-
vimi ir kitais, bendravi-
mo įgūdžius
Vaikai mokysis kuo galima pasiti-
kėti, o kuo ne, bendraus tarpusavyje
17. Užgavėnės Lavinti emocijas Patirs džiaugsmą ir gaus teigiamų
emocijų
18. Atsisveikinimas. Ins-
cenizacija „Pirštinė“
Lavinti bendravimo įgū-
džius, suteikti džiaugs-
mo, pajusti sėkmę
Vaikai bedraus tarpusavyje, gaus
teigiamų emocijų, bus paskatinti ir
įvertinti
Tačiau programa buvo tikslinama po kiekvieno užsiėmimo, darbo autorė atsižvelgdama į vaikų
ypatumus, programos veiksmingumą, koregavo savo planą ir liko tik 13 užsiėmimų (žr. 4 lentelę).
39
Kai kurių užsiėmimų metu, reaguojant į vaikų reakcijas, teko lanksčiai keisti veiklas į vaikams
įdomias. Tyrėja visuose užsiėmimuose paliko taisykles. Ji pastebėjo, kad vaikai taisykles žino, bet
nemoka jų laikytis. Dvi pasakas „Ropė“ ir „Dangus griūna“, ji sujungė į vieną užsiėmimą, todėl,
kad pasakos buvo trumpos. Užsiėmimą „Svečiuose - Pepė Ilgakojinė“ ji taip pat sujungė su
užsiėmimu „knygelė apie mane“, todėl, kad tikėjo, jog Pepės personažas gali vaikus
„prakalbinti“ apie jų šeimą, draugų ratą, mėgstamą veiklą. Ji galvojo, kad „pepės“ pagalba vaikai
sužinos daugiau apie save ir kitus. Pasaką „Raudonkepuraitė“ tyrėja išėmė iš programos, kadangi
pasakoje mažai veikėjų ir mažai veiksmo. Vaikams patinka vaidmenys, jiems patinka vaidinti,
veikti. Sugalvotą užsiėmimą „užgavėnės“ darbo autorė taip pat išėmė iš programos, kadangi
suprato, jog užgavėnių linksmybių užsiėmimo metu siekiamo aukštesnio tikslo nepavyktų
įgyvendinti. Programos veiksmingumui būtina sąlyga yra edukatoriaus kompetencijos: gebėjimas
greitai reaguoti į vaikų reakcijas, lankstumas keičiant numatytas veiklas į vaikams įdomias veiklas,
kūrybingumas, įvairių metodų žinojimas ir gebėjimas greitai pritaikyti, gebėjimas emocingai
įtraukti vaikus, gebėjimas įsijausti į vaidmenį ir emocingai jį perteikti. Labai svarbus pozityvumas
nepatogiose situacijose. Pakoreguota prorgama pateikiama 5 lentelėje.
5 lentelė. Pakoreguota socialinių įgūdžių lavinimo taikant vaidybos elementus programa (sudaryta
darbo autorės)
Eil.
Nr.
VEIKLA TIKSLAS SIEKTINI REZULTATAI
1. „Susipažinimas ir taisyklių
sukūrimas”. Vaidybiniai
žaidimai. Šokis su balionais.
Susipažinti ir susi-
kurti taisykles; la-
vinti emocijas
Vaikai susipažins su mokytoju,
vienas kitu, kartu sukurs taisykles,
kurių mokysis laikytis, gerai praleis
laiką; įvardins emocijas
2. Pasakos „Ropė” inscenizaci-
ja
Pasakos „Dangus griūva”
inscenizacija
Lavinti bendravi-
mo įgūdžius
Vaikai mokysis bendrauti vienas su
kitu;
Vaikai bendraus tarpusavyje, gaus
teigiamų emocijų, pajus sėkmę
3. Muzikiniai žaidimai -
veiksenos
Lavinti
emocijas
Vaikai patirs džiaugsmą, gaus
teigiamų emocijų
4. Pasakos „Asiliukas ir žalias
balionėlis” inscenizacija
Žaidimai: „Akla višta”,
Lavinti pasitikėji-
mo savimi įgūdžius
Vaikai mokysis pasitikėti savimi
5 Svečiuose – „Pepė Ilgakoji-
nė”
Knygelė apie mane
Žaidimas su saldainiais
Padėti labiau save
pažinti ;
Lavinti bendravi-
mo, savęs pažini-
mo
Vaikai bendraus vienas su kitu.
Knygelės dėka sužinosime apie
vaiko pomėgius, jį supantį aplinką
ir pan.
7 Zuikių šeimynėlės insceni-
zacija
Lavinti bendravi-
mo įgūdžius
Vaikai bendraus vienas su kitu, su
mokytojais; gaus teigiamų emocijų,
patirs sėkmę
40
6 Vaidybiniai žaidimai
( nepavyko)
Lavinti vaikų
emocijas
Vaikai patirs džiaugsmą, gaus
teigiamų emocijų
8 Pasakų „Pelytė ir pabaisa“
inscenizacija
Lavinti pasitikėji-
mo savimi įgūdžius
Vaikai pasakos pagalba mokysis
labiau pasitikėti savimi
9
„Briedis ir nykštukai”
Lavinti bendravi-
mo, emocinius į-
gūdžius
Vaikai bendraus vienas su kitu,
patirs džiaugsmą ir gaus teigiamų
emocijų
10 Istorija paremta tikrais fak-
tais „Meškiukų mokyklėlė”
Lavinti pasitikėji-
mo savimi ir kitais,
bendravimo įgū-
džius
Vaikai mokysis kuo galima pasiti-
kėti, o kuo ne, bendraus tarpusavyje
11 Pasakos „8 ožiukai ant
lieptelio” inscenizacija.
Žaidimas „Pykčio laiptai”
Lavinti konfliktų ,
problemų sprendi-
mo įgūdžius
Vaikai mokysis spręsti konfliktus,
problemas
12 Voverė rudė. Inscenizacija
„Kam gi atiteks obuolys”?
Lavinti konflikto ,
problemų sprendi-
mo įgūdžius
Vaikai mokysis spręsti konfliktus,
problemas
13. Pepės sugrįžimas. Aptari-
mas Atsisveikinimas. Ins-
cenizacija „Kas namelyje
gyvena?“
Lavinti bendravi-
mo įgūdžius, su-
teikti džiaugsmo,
pajusti sėkmę; ap-
tarti visus užsiė-
mimus
Vaikai bedraus tarpusavyje, gaus
teigiamų emocijų, bus paskatinti ir
įvertinti;
Bus aptarti ir įtvirtinti visi vykę
užsiėmimai
Tyrimo organizavimas. Socialinių įgūdžių lavinimo užsiėmimai vyko pagal parengtą
socialinių įgūdžių lavinimo. Rengiant socialinių įgūdžių lavinimo programą, buvo remtasi
Socialinių įgūdžių ugdymo vadovu (2001) bei asmenine patirtimi. Užsiėmimai vyko kartą per
savaitę. Tyrimo pradžioje buvo parengti 18 užsiėmimų. Kai kurie užsiėmimai buvo sujungti, t.y iš
dviejų padarytas vienas. Kitus užsiėmimus, darbo autorė tiesiog išėmė iš programos, nes pamatė,
kad jie yra netikslingi, neįdomūs, nesaugūs ir nedaro poveikio vaikui. Neužtenka tik pasirašyti
planą- programą, turi iš anksto pasiruošti ir reikalingas priemones, kurios tikrai atėmė daug laiko.
Užsiėmimai buvo skirtingi. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai, turintys nežymų intelekto sutrikimą,
greičiau pavargsta, neišlaiko dėmesio, darbo autorė nusprendė pamokas planuoti 30 minučių.
Kiekvienas užsiėmimas turėjo savo tikslą, siekiamą rezultatą, priemones. Kiekvieno užsiėmimo
pabaigoje vykdavo aptarimas, refleksija ir vaikų paskatinimas. Kad užsiėmimai būtų naudingi ir
tikslingi bei darytų poveikį vaikams, darbo vadovė pati persirengdama įvairiais personažais kartu
su vaikais dalyvavo veikloje, kartu su jais veikė. Anot Poviliūno (2003), „būtent buvimas kartu su ir
ėjimas kartu link bendro tikslo yra pamatinė tyrimo dalyvaujant nuostata“. Mokslininkai Kidd ir
Kral (2005) teigia, kad veiklos tyrimas dalyvaujant yra apibūdinamas, kaip mikro bei makro
lygmenų metodologija, kuri gali būti apibūdinama suvokimu, abipusiu įsitraukimu, pokyčiais bei
41
asmeniniu augimu.
Tiriamojoje klasėje yra du berniukai, kuriems diagnozuotas žymus kalbos neišsivystymas, jie
praktiškai nekalba. Todėl čia labai svarbus kitų vaikų ir edukatoriaus vaidmuo. Klasės draugai gali
jiems padėti bendrauti ir pastiprinti savo dalyvavimu bendroje veikloje. Edukatorius dalyvaudamas
kartu su vaikais, turinčiais nežymų intelekto sutrikimą, bendroje veikloje turi būti pasirengęs
nenumatytiems iššūkiams ar netikėtumams. Jis turi turi žinoti, kad ne visada viskas vyks pagal
parengtą planą. Planas staiga gali pasikeisti ir “tu” tada žaidi pagal kitas taisykles, kurias “diktuoja
“vaikai, tačiau visada kontroliuoji situaciją. Todėl po kiekvieno užsiėmimo tyrėja ir tikslino
programą. Edukatorius turi būti labai lankstus ir išradingas, nepasimesti netikėtose situacijoje.
Teigiama, kad tyrėjas, atlikdamas kokybinį tyrimą, turi pasižymėti tyrimo sėkmę nulemiančiais
bruožais: induktyviojo mąstymo išsivystymu, kitų asmenų reiškiamų idėjų įžvalga, elgsenos
lankstumu, atliekant tyrėjo vaidmenis bei gebėjimą efektyviai sąveikauti su tyrimo dalyviais
(Bitinas ir kt., 2008).
Tyrimo dalyviai. Tiriamieji buvo atrinkti pagal kriterinę atranką. Pagrindiniai tyrimo dalyvių
atrankos kriterijai: lietuviškos klasės ( klasėje yra ir rusakalbių vaikų) pradinių klasių mokiniai,
turintys než ymų intelekto sutrikimą. Mokiniai buvo atrinkti patogiosios imties būdu. Norint suteikti
tinkamą, kompleksinę pagalbą vaikui, visų pirma turime vaiką gerai paž inti, sukurti pasitikėjimu
grįstus santykius, sukurti saugią aplinką. Š iuolaikiniai edukatoriai privalo akcentuoti vaiko
stiprybes, o ne barjerus. Pateikiamos tiriamųjų charakteristikos pagal pedagoginės psichologinės
tarnybos paž ymas. Tyrėja išskyrė vaikų barjerus ir stiprybes. Vaikų barjerai: skurdus ž odynas,
specifinė kalbos raida, ž ymus kalbos neišsivystymas, sunku susikaupti, nepasitikėjimas savimi,
bendrauti su bendraamž iais nelinkęs, nerimastingas, nuolat blaškosi už siėmimų metu, namuose
bijodama svetimų ž monių sėdi po stalu, ištikus nesėkmei verkia, už sidaręs, vengiantis kontakto,
mokykloje nori vaikų dėmesio, tačiau nemoka bendrauti, paž inimo kompetencijos nepakankamos,
dėmesys išblaškomas pašalinių dirgiklių, jautriai reaguoja į pastabas, nesėkmes. Vaikų stiprybės –
smalsumas, draugiškumas, bendrauja noriai, domisi siūloma veikla, bando kartoti ir labai stengiasi
tarti garsus, ž odž ius, gerai orientuojasi paž įstamoje aplinkoje, tik suorganizavus ž aidybinę veiklą,
atliko keletą už duočių, noras komunikuoti, gebėjimas tyrinėti aplinką, į pastabas reaguoja, dalinasi
savo emociniais išgyvenimais, bendrauja gestais, garsais, pavieniais ž odž iais, stengiasi atsakyti į
kalbinimą, kai supranta gestu, parodo atsakymą, dž iaugiasi giriamas, skatinamas, adaptyvus elgesys
mokykloje ir namie. Išsami tyrime dalyvavusių vaikų charakteristika pateikiama 1 priede.
Tyrimo imtis. K.Kardelio (2016) teigimu, „kokybiniame tyrime neverta siekti tikimybinės,
42
atsitiktinės imties, bet priešingai – reikia pasirinkti tokius atvejus, kurie yra informatyvūs tiriamojo
požiūriu“. Tyrime dalyvavo 9 pradinių klasių mokiniai (2 mergaitės ir 7 berniukai), kuriems
diagnozuotas nežymus intelekto sutrikimas ir dideli arba labai dideli ugdymosi poreikiai. Kai
kuriems intelekto sutrikimą turintiems vaikams yra diagnozuoti ir kompleksiniai sutrikimai. Tyrimo
dalyvių amžius 8-10 metų.
Tyrimo etika. Darbo autorė dirba tyrimo atlikimo vietos įstaigoje jau 15 metų ir lavina vaikų,
turinčių nežymų intelekto sutrikimą socialinius įgūdžius bei taiko vaidybos elementus šiems
įgūdžiams lavinti. Todėl organizuojant tyrimą, pakako gauti žodinį mokyklos direktoriaus sutikimą
atlikti tyrimą. Empirinis tyrimas buvo atliktas laikantis etinių principų. Tyrime dalyvavusių vaikų
tėvai buvo informuoti apie atliekamą tyrimą ir jo siekiamus rezultatus mokykloje. Atsižvelgiant į
tai, kad tyrime dalyvavę vaikai yra nepilnamečiai, darbo autorė gavo raštiškus tėvų sutikimus dėl jų
vaikų dalyvavimo tyrime (Priedas Nr. 6). Magistrinio darbo autorė įsipareigojo tėvams ir mokyklos
bendruomenei pasibaigus tyrimui supažindinti su tyrimo rezultatais per visuotinį tėvų susirinkimą,
parodyti filmuotą medžiagą ir pasidžiaugti savo sėkmės istorija. Siekiant konfidencialumo ir
laikantis asmens duomenų apsaugos įstatymo, mokyklos pavadinimas, pedagogų vardai magistro
darbe neminimi. Taip pat užkoduoti vaikų vardai. Kodui pasirinkta skaičiai nuo 1 iki 9.
Tyrimo apribojimai. Vertinant atlikto tyrimo kokybę, reikėtų apžvelgti priežastis, kurios
apriboja tyrimą. Vienintelė ir pagrindinė priežastis yra ta, kad tyrimo pradžioje dalyvavo 9 vaikai.
Tyrimo eigoje dalyvavo jau tik 7 vaikai. Taip nutiko dėl dviejų tyrimo dalyvių, kurie tyrimo eigoje
susirgo. Todėl, darbo autorei analizuojant, darant išvadas buvo labai sudėtinga numatyti vaidybos
poveikį socialinių įgūdžių lavinimui visų vaikų atžvilgiu.
1.2. Tyrimo rezultatai ir diskusija
Užsiėmimas Nr. 1. Susipažinimas. Taisyklių sukūrimas. Dalyvavo 9 vaikai. Užsiėmimas
vyko aktų salėje . Užsiėmimo trukmė 34 min. Veikla. Veiklos pradžioje ir pabaigoje savo emocijų
įvardijimas su “emocijų kamuoliukais”. Taisyklių sukūrimas. Vaidybiniai žaidimai : susipažinimo,
“mafiozas”, katino piešimas atsisėdus nugaromis, katinėlio šokis su balionais; refleksija- aptarimas;
vaikų įvertinimas, apdovanojimas. Užsiėmimo tikslas- susipažinti ir susikurti taisykles; lavinti
emocijas. Tyrėja buvo persirengusi “katino” personažu ir kartu su vaikais dalyvavo veikloje. Ji
susipažino su vaikais, kartu su jais sukūrė taisykles, kurias visada aptardavo ir kitų užsiėmimų metu.
Tyrėja žaidė su vaikais vaidybinius žaidimus ir veiklos pabaigoje vaikai buvo įvertinti, jie gavo
siurprizą. Veiklos metu išryškėjo papildomos vaikų kompetencijos, jų stiprybės - pagalba nešant
taisykles; jautrumas vienas kitam, empatija, nesistumdė, vaikai vienas kitą praleido; išryškėjo noras
kiekvienam būti pastebėtu. Šios veiklos metu išryškėjo ir vaikų vidiniai barjerai- berniukas Nr. 8
norėjo būti edukatorės pagalbininku, tačiau pagalbininku buvo kitas berniukas. Nr. 8 buvo piktas,
43
nemokėjo susitvarkyti su savo emocijomis, nemokėjo pralaimėti. Buvo pasiektas šios veiklos
rezultatas. Vaikai kartu su edukatore susipažino, sukūrė taisykles. Taisykles žinojo ir jų laikėsi
vaikai Nr.1, Nr.2, Nr. 6, taisykles žinojo ir iš dalies laikėsi Nr. 9, Nr. 5, Nr. 3; taisykles žinojo ir jų
laikytis nemokėjo Nr. 8, Nr. 7 , Nr. 4. Vaikai šios veiklos metu įvardino savo emocijas ir puikiai
praleido laiką. Tyrėjai reaguojant principu “čia ir dabar” , ieškant tarpusavio susitarimo tarp vaikų,
šios veiklos metu buvo atrastas ir pritaikytas metodas, kuris sėkmingai buvo taikomas ir kitose
veiklose . Tas metodas - skaičiuotė “drum drum drumbacėlė”.
Apibendrinant galima teigti, kad pirmo užsiėmimo metu vaikai kartu su tyrėja susikūrė
taisykles, išryškėjo vaikų stiprybės pagalba nešant taisykles; jautrumas vienas kitam, empatija,
nesistumdė, vaikai vienas kitą praleido; išryškėjo noras kiekvienam būti pastebėtu. Tyrėja atrado
metodą kaip susitarti tarpusavyje – skaičiuotę „drum, drum, drumbacėlė“ ir jį sėkmingai naudojo
ir kitų užsiėmimų metu.
Išsamus užsiėmimo Nr. 1 aprašymas pateikiamas darbo priede Nr. 4. Programos poveikis vaikui
pateikiamas darbo priede Nr. 5.
Užsiėmimas Nr. 2. Pasakų „ropė“ ir dangus griūna“ vaidinimai. Dalyvavo 9 vaikai. Užsi-
ėmimas vyko aktų salėje . Užsiėmimo trukmė 32 min. 6 s. Veikla. Veiklos pradžioje ir pabaigoje
savo emocijų įvardinimas su “emocijų kamuoliukais”. Taisyklių prisiminimas ir aptarimas. Vaid-
menų pasiskirstymas, kaukių išsidalinimas. Refleksija- aptarimas; vaikų įvertinimas, apdovanoji-
mas. Užsiėmimo tikslas- lavinti bendravimo įgūdžius. Tyrėja pirmoje pasakoje “ropė” buvo senelės
vaidmenyje. Antroje – “dangus griūva” – katino vaidmenyje. Ji kartu su vaikais vaidino pasakas ir
veiklos pabaigoje vaikai buvo įvertinti, jie gavo prizą. Šio užsiėmimo metu išryškėjo papildomos
vaikų kompetencijos, jų stiprybės - pagalba silpnesniam, draugiškumas: tyrėjai paprašius vaikai
susėdo ant suoliuko. Ant suoliuko nebuvo vietos atsisėsti mergaitei Nr. 4. Todėl berniukas Nr. 3
globojo mažesnę mergaitę už save ir pasisodino ją ant kelių, padėjo jai atsisėsti, išryškėjo berniuko
empatija. Taip pat atsiskleidė ir vaikų vidiniai barjerai - pasakoje „Dangus griūva“ berniukas Nr. 3
negalėjo su draugu Nr. 5 pasidalinti meškos vaidmeniu. Nr. 3 nemokėjo lanksčiai išeiti iš šios situa-
cijos, t.y. nemokėjo susitvarkyti su savo jausmais, demonstravo nusivylimą, nepasitenkinimą.
Berniukui reikalinga pagalba. Jis nemoka priimti žaidimo taisyklių. Jeigu jo poreikiai ne pagal jį,
jaučiasi nusivylęs, nemoka pralaimėti. Tiriamajam reikia išmokti įveikti vidinį barjerą. Prasidėjus
pasakai, berniukas Nr. 3, nepasirinko jokio vaidmens, atsiribojo, atsisėdo ant suolelio, judino koją,
bet vaikus stebėjo.. Nr. 5 neturėjo valios, negalėjo išlaukti. Šio veiklos metu buvo pasiektas toks
rezultatas. Vaikai bendravo vienas su kitu, lavino bendravimo įgūdžius vaidindami pasakas, gavo
teigiamų emocijų. Visi vaikai pajuto sėkmę, išskyrus berniuką Nr. 3. - iš dalies. Jis sėkmę pajuto
tik pasakoje „Ropė“ . Pirmame užsiėmime berniukas Nr. 6 buvo stebėtojas, o pasakoje „ropė“ -
44
norėjo dalyvauti pelės vaidmenyje, pats ėmėsi iniciatyvos. Vaikai girdėjo taisykles, jų laikėsi, stebė-
jo vieni kitus ir stengėsi atlikti savo paskirtus vaidmenis. Kūrybinė veikla vaikams teikė džiugesį.
Šypsena atsirado mergaitės Nr. 1 veide. Pasakoje „Ropė“ berniukas Nr. 3 buvo gavęs senelio
vaidmenį. Jis taip buvo įsijautęs į šį vaidmenį, kad po vaidinimo imitavo senelį eidamas susilenkęs.
Užsiėmimo pabaigoje, tyrėja visus gyrė ir apdovanojo. Tačiau vaikai nemoka išlaukti savo eilės,
visi nori būti pirmi, tai rodo, kad visi skuba, tiesia rankas paimti staigmeną.
Apibendrinant galima teigti, kad šios veiklos metu pasakų pagalba buvo lavinami bendravimo
įgūdžiai. Veikla suteikė vaikams teigiamų emocijų. Išryškėjo vaikų stiprybės - pagalba silpnesniam,
draugiškumas.
Išsamus užsiėmimo Nr. 2 aprašymas pateikiamas darbo priede Nr. 4. Programos poveikis vai-
kui pateikiamas darbo priede Nr. 5.
Užsiėmimas Nr. 3. Muzikinės veiksenos. Dalyvavo 9 vaikai. Užsiėmimas vyko aktų salėje .
Užsiėmimo trukmė 37 min. 35 s.. Veikla. Veiklos pradžioje ir pabaigoje savo emocijų įvardinimas
su “emocijų kamuoliukais”. Taisyklių prisiminimas ir aptarimas. Veiklos pabaigoje refleksija-
aptarimas; vaikų įvertinimas, apdovanojimas. Užsiėmimo tikslas- lavinti emocijas. Tyrėja
pasisveikino su vaikais. Ji buvo užsidėjusi geltoną peruką. Vaikai jai davė klouno vaidmenį.
Edukatorei paprašius sudėti kamuoliukus, visi vaikai sudėjo kamuoliukus į krepšį, tai rodo, kad
vaikai girdi edukatorių. Ji paklausė vaikų, ar jie nori eiti į diskoteką, visi sušuko - <.. taip..>.
Tyrėja išdalino vaikams akinius ir mikrofonus, vaikai šypsojosi, parodydami džiugesį ir kartu
nuostabą stebėdami baltus akinius. Edukatorė priminė vaikams taisykles, vaikai nutilo. Tyrėja
įjungė muziką ir kartu su vaikais pradėjo šokti ir dainuoti. Veiklos metu išryškėjo papildomos
vaikų kompetencijos, jų stiprybės - Nr. 8 klausė edukatoriaus: <.. „kas paims? ..> (tai rodo, kad
vaikai moka paklausti, kai jiems kyla klausimas). Veiklos pabaigoje, aptarus vaikų emocijas, tyrėja
apdovanojo vaikus ir davė jiems po saldainį. Tyrėja turėjo visiems vaikams po vieną saldainį ir
norėjo duoti po antrą, tačiau paskaičiavo, kad vienam kažkuriam vaikui trūksta antro saldainio. Ji
uždavė klausimą vaikams: < ..kas galėtų atiduoti tik šį kartą savo saldainį?..> Vaikai ilgai galvojo.
Tačiau Nr. 5 atidavė savo saldainį draugui. Visi norėjo saldainių, bet šiuo atveju išryškėjo vaikų
valios užuomazgos, berniukas sugebėjo atsisakyti norimo saldainio ir atiduoti jį kitam vaikui. Jis
išdrįso atiduoti savo saldainį draugui. Jo pavyzdžiu pasekė berniukas Nr. 7, kuris taip pat atidavė
savo saldainį draugui. Išryškėjo vaikų valios užuomazgos ir vaikų sąmoningumas atiduodant savo
antrą saldainį. Taip pat atsiskleidė ir vaikų vidiniai barjerai - Nr. 6 įsitraukė į bendrą veiklą, tačiau
ne su visais kartu, o šalia. Jis veikė pats sau: žaidė su maišeliu, kažką krapštė, tačiau stebėjo visus.
Nr. 4 rato vidury kalbino berniuką (sunku įsitraukti į bendrą veiklą) Nr. 9 , rodė jam kažką. Nr. 5
45
nerimastingai vaikščiojo po salę, tačiau dalyvavo su vaikais. Berniukui Nr. 5 buvo sunku išbūti
veikloje iki galo, jis pasakė: <..viskas..>, tačiau edukatorius paprašė vaikų padainuoti paskutinę
dainą „Laisvė“. Šios veiklos metu buvo pasiektas toks rezultatas. Muzikinės veiksenos kartu su
vaidybinėmis priemonėmis – akiniais nuo saulės ir mikrofonais – suteikė vaikams teigiamų
emocijų. Tačiau visą užsiėmimą muzikinės veiksenos vaikams nusibodo: jiems nusibodo dainuoti ir
šokti. Jie norėjo kažkokio veiksmo. Todėl vaikams, turintiems nežymų intelekto sutrikimą,
muzikinės veiksenos visą užsiėmimą nėra tikslingos ir jos nėra paveikios. Jos galėtų būti
derinamos su veiksmo atlikimu arba trumpinamas užsiėmimo laikas. Išryškėjo vaikų valios
užuomazgos ir vaikų sąmoningumas atiduodant „savo labai norimą saldainį.
Apibendrinant galima teigti, kad muzikinės veiksenos kartu su vaidybinėmis priemonėmis –
akiniais nuo saulės ir mikrofonais – suteikė vaikams teigiamų emocijų. Tačiau visą užsiėmimą
muzikinės veiksenos vaikams nusibodo: jiems nusibodo dainuoti ir šokti. Jie norėjo kažkokio
veiksmo. Todėl vaikams, turintiems nežymų intelekto sutrikimą, muzikinės veiksenos visą
užsiėmimą nėra tikslingos ir jos nėra paveikios. Jos galėtų būti derinamos su veiksmo atlikimu
arba trumpinamas užsiėmimo laikas. Išryškėjo vaikų valios užuomazgos ir vaikų sąmoningumas
atiduodant „savo labai norimą saldainį.
Išsamus užsiėmimo Nr. 3 aprašymas pateikiamas darbo priede Nr. 4. Programos poveikis vaikui
pateikiamas darbo priede Nr. 5.
Užsiėmimas Nr. 4. Pasakos „Asiliukas ir žalias balionėlis“ inscenizacija. Žaidimas „Akla
višta“ Dalyvavo 8 vaikai, berniukas Nr. 9 susirgo. Užsiėmimas vyko aktų salėje . Užsiėmimo truk-
mė 28 min. 23 s.. Veikla. Veiklos pradžioje ir pabaigoje savo emocijų įvardinimas su “emocijų
kamuoliukais. Taisyklių prisiminimas ir aptarimas. Tyrėja skaitė pasaką ir vaidino kartu su vaikais.
Po to žaidė žaidimą “Akla višta”. Veiklos pabaigoje refleksija- aptarimas; vaikų įvertinimas, apdo-
vanojimas. Užsiėmimo tikslas- lavinti pasitikėjimo įgūdžius. Edukatorė sakė vaikams, kad:
<..šiandien vaidinsime pasaką apie asiliuką ir žalią balionėlį..>. Ji užsidėjo asiliuko kaukę ir vaikai
pradėjo juoktis. Vaikai sutiko su edukatorės paskirstytomis rolėmis. Tyrėja pakvietė vaikus susėsti
į ratą, visi vaikai atėjo ir susėdo. Ji kartu su vaikais aptarė taisykles. Vaikai sakė taisykles, kurias
prisiminė. Po to visi kartu aptarė emocijas ir pradėjo vaidinti pasaką. Veiklos metu išryškėjo pa-
pildomos vaikų kompetencijos, jų stiprybės - žaidimo “Akla višta” metu išryškėjo pagalba drau-
gui, empatija, pasitikėjimas savimi ir kitais, gebėjimas globoti kitus. Išryškėjo skirtingi vaikų sau-
gumo poreikiai ir veiksmai siekiantys užtikrinti saugumo jausmą. Taip pat atsiskleidė ir vaikų vidi-
niai barjerai, trukdantys jiems dalyvauti veikloje – žalias balionas blaško vaikų dėmesį ir jie negali
susikoncentruoti ir klausytis, pasakos (vaikams sunku sukoncentruoti dėmesį, kai yra išoriniai dir-
46
gikliai), pasakos nesiklausymas, negebėjimas išlaikyti dėmesio, kalbėjimasis vienas su kitu. Žaidi-
mo „Akla višta“ metu, Nr. 5 išdykavo, lakstė po salę, negalėjo sulaukti savo žaidimo eilės, todėl
edukatorė pakvietė jį ir įsikibo jam į ranką (tyrėjos pagalba ugdant valią, sunku išlaukti, todėl edu-
katorius teikė pagalbą berniukui įveikiant šį vidinį barjerą). Užsiėmimų metu tyrėja pastebėjo, kad
vaikai nenori imti emocijų kamuoliukų su kuriomis jiems sunku išbūti – piktas, liūdnas, susirūpinęs
ir kt,. Visi nori imti tas emocijas su kuriomis lengva išbūti - linksmas, laimingas ir kt. Tai galima
interpretuoti, kaip jų tokių emocijų trūkumą ar norą taip jaustis, arba siekiamybę, kaip norą kalbėti
ir išgyventi tik su teigiamomis emocijomis. Rezultatas. Vaikai lavino pasitikėjimo savimi ir kitais
įgūdžius, bendravo tarpusavyje. Pasakos metu pasitikėjimo savimi įgūdžiai buvo lavinami iš dalies.
Labiausiai pasitikėjimo įgūdžiai buvo lavinami žaidimo “Akla višta” metu. Veiklos metu buvo su-
kurtos sąlygos vaikų vidinių barjerų įveikai, susikoncentruoti į užduotį esat išoriniams dirgikliams (
balionėliui- tyrėja neleido žaisti su balionu, ji pasiėmė jį ir laikė, toliau skaitė pasaką ir vaidino).
Žaidimo „Akla višta“ metu tyrėja, užrišo akis Nr. 2 ir 4. Nr. 7 iškarto priėjo prie Nr. 4 ir davė jai
ranką , norėdamas, kad draugė jaustųsi saugi ir galėtų ne tik savimi, bet ir draugu pasitikėti (pagal-
ba draugui, empatija išryškėja šioje situacijoje).Nr. 6 jautėsi nesaugus, jam reikėjo pagalbos. Jis
visą laiką norėjo nuimti nuo akių šalikėlį (jam sunku pasitikėti savimi ir kitais). Atidengęs nuo akių
šalikėlį, tiriamasis Nr. 6 jautėsi puikiai, saugiai, stebėjo, ką daro kiti vaikai. Veiklos pabaigoje tyrėja
klausė vaikų: <..o jūs galvojat, kad prizą nusipelnėt šiandien?..> ( tyrėja sukūrė galimybę vaikams
kritiškai įsivertinti savo elgesį). „Nr. 8 atsakė :<..ne..>, Nr. 5: <..nežinau..> (vaikai mokėsi įsiver-
tinti savo elgesį). Taip pat vaikai mokėsi įvaldyti bendrąją kultūrą - padėkoti (vaikai pamiršta pa-
dėkoti, jiems kiekvieną kartą reikia priminti ir tik tyrėjai priminus, jie sakė „ačiū“ , kai gavo prizą
veiklos pabaigoje). Buvo sudarytos sąlygos vaikams mokytis parodyti dėmesį ir pagarbą vienas
kitam (atsiklaususi vaikų, edukatorė pirmam prizą davė Nr. 3, vaikai sutiko, neprieštaravo ir sušuko
visi:<.. taip..>).
Apibendrinant galima teigti, kad vaikai lavino pasitikėjimo savimi ir kitais įgūdžius, bendravo
tarpusavyje. Pasakos metu pasitikėjimo savimi įgūdžiai buvo lavinami iš dalies. Labiausiai pasitikė-
jimo įgūdžiai buvo lavinami žaidimo “Akla višta” metu. Veiklos metu buvo sukurtos sąlygos vai-
kų vidinių barjerų įveikai, susikoncentruoti į užduotį esat išoriniams dirgikliams. Vaikai mokėsi
padėkoti, parodyti dėmesį ir pagarbą vienas kitam
Išsamus užsiėmimo Nr. 4 aprašymas pateikiamas darbo priede Nr. 4. Programos poveikis vaikui
pateikiamas darbo priede Nr. 5.
Užsiėmimas Nr. 5 . „Svečiuose – Pepė Ilgakojinė“. Knygelė apie mane. Žaidimas su sal-
dainiais. Dalyvavo 8 vaikai, berniukas Nr. 9 susirgo. Užsiėmimas vyko mažesnėje patalpoje – žai-
dimų kambaryje. Užsiėmimo trukmė 55 min. 5 s. Veikla. Veiklos pradžioje ir pabaigoje savo emo-
47
cijų įvardinimas su “emocijų kamuoliukais. Taisyklių prisiminimas ir aptarimas. Knygelė apie ma-
ne. Tikslas sužinoti kuo daugiau apie vaiko pomėgius, draugus, vaiko šeimą – padėti vaikui labiau
pažinti “save”. Žaidimas su saldainiais. Tikslas – kiek pasiimi saldainių, tiek turi pasakyti apie save
tam tikrų dalykų. Veiklos pabaigoje refleksija- aptarimas; vaikų įvertinimas, apdovanojimas. Užsi-
ėmimo tikslas- lavinti bendravimo, savęs pažinimo įgūdžius. Tyrėja buvo Pepės Ilgakojinės vaid-
menyje. Savęs pažinimas yra labai svarbus lavinant vaikų socialinius įgūdžius. Šis užsiėmimas vyko
ilgiausiai iš visų užsiėmimų. Užsiėmimo trukmė prailgėjo, nes tyrėja norėjo užbaigti savęs pažini-
mą. Veiklos metu išryškėjo papildomos vaikų kompetencijos, stiprybės, vaidybos poveikis. Šis
užsiėmimas buvo penktas. Berniukas Nr. 7 yra nekalbantis, jam diagnozuotas žymus kalbos neišsi-
vystymas. Ir staiga, visai netikėtai Nr. 7, nekalbantis vaikas ištarė žodį: <.. pepė..> (pirmas vaiko
ištartas žodis, tai rodo, kaip svarbu sužadinti emocijas, kurios padeda vaikams įveikti vidinius bar-
jerus mokantis kalbėti). Tyrėja sureagavo labai jautriai. Visą užsiėmimą tylėjęs, Nr. 6 kvietė Pepę,
skleisdamas garsą: “e-e“, norėdamas parodyti, kad ir jis užsidėjo savo antrą batą. Tyrėja suteikė
galimybes visiems vaikams dalyvauti ir išreikšti save, lavinant žodinę ir kūno kalbą. Berniukai Nr.
7 ir Nr. 6 kai norėjo į save atkreipti dėmesį, skleisdavo garsus, nes negalėdavo pasakyti. Tačiau jie
turėjo įgytą įgūdį parodyti savo kūno kalba. Dirbant toliau su vaikais, netikėtai Nr. 1 paklausė:
<..ir rytoj reikia ateiti pas Gretą?..>. Išryškėjo noras būti atsakingai, kai veikla yra mėgstama ir
bijo ją praleisti. Buvo užduotis piešti savo šeimą. Berniukas Nr. 7 šiuo metu negyvena šeimoje, jis
paimtas iš šeimos. Todėl, jis labai pyksta ant savo tėvų ir piešti šeimą atsisakė. Pepė toliau bendra-
vo ir stebėjo Nr. 7, jautriai reaguodama į berniuko socialinę situaciją. Ji aiškiai, neskubėdama ištarė
žodžius: „mama, tėtė“, norėdama sužinoti, ar berniukas pieš mamą ir tėtį. Pepė toliau bendravo su
vaikais, juos gyrė, jeigu reikėjo jiems pagalbos, jiems padėjo, bet atidžiai stebėjo Nr. 7. Berniukas
nepakartojo žodžių „mama, tėtė“ ir jų nepiešė. Jis nupiešė tiktai savo mažytę sesę. Pepė labai jaut-
riai išgyvendama šią situaciją (veiklos metu apėmė stiprus gailestis berniukui, kur buvo sunku save
tvardyti ir teko su savimi dirbti, kad veiklos metu nepradėti verkti), stebėjo berniuką Nr. 7, matė
kaip jis išgyvena dėl to, kad atsidūrė globos namuose kartu su savo sesyte. Berniukas norėjo kažką
pasakyti, Pepė tikslinosi, norėdama išgirsti bent jau „tėti“, bet suprasti negalėjo ir berniukas neištarė
žodžio „ tėti.“ (tai rodo, kokios stiprios pykčio emocijos valdo berniuką, kurios trukdo jam įsijausti į
veiklą čia ir dabar, jis pergyvena išgyventas emocijas, tad išryškėja edukatoriau empatijos kompe-
tencijos svarba ir ir vaiko gyvenimo istorijos pažinimas – priešingu atveju vaikui gali pakenkti).
Žaidimo metu „saldainiai“ išryškėjo edukacinis momentas, pasitikėjimas vaikais ir atsakomybės už
savo veiksmus prisiėmimas bei valios ugdymas - vaikų norus paverčiant veiklos motyvais – vienas
bruožas apie save ir savo šeimą suteikia galimybę paimti vieną saldainį). Rezultatas – vaikai bend-
ravo ir su tyrėja, ir vienas su kitu. Knygelės dėka sužinojome apie vaikų draugų ratą, jų pomėgius,
jų šeimą, kuo jie norėtų būti užaugę. Todėl darbo autorė gali drąsiai teigti, kad vaidyba gali
48
vaikui duoti labai daug ir nereikia būti teatro artistu, ar baigti teatro edukologiją. Mes net negalime
įsivaizduoti, kokius įgūdžius ji gali lavinti. Reikia nors truputį įdėti savo širdies ir noro , ir mes pa-
dėsime vaikui, kuriam labai reikia mūsų pagalbos.
Apibendrinant galima teigti, kad šio užsiėmimo metu, pirmas vaiko Nr. 7 ištartas žodis buvo
„pepė“ tai rodo, kaip svarbu sužadinti emocijas, kurios padeda vaikams įveikti vidinius barjerus
mokantis kalbėti. Žaidimo metu „saldainiai“ išryškėjo edukacinis momentas, pasitikėjimas vaikais
ir atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas bei valios ugdymas - vaikų norus paverčiant veiklos
motyvais – vienas bruožas apie save ir savo šeimą suteikia galimybę paimti vieną saldainį. Vaidy-
ba gali vaikui duoti labai daug ir nereikia būti teatro artistu, ar baigti teatro edukologiją. Mes net
negalime įsivaizduoti, kokius įgūdžius ji gali lavinti. Reikia nors truputį įdėti savo širdies ir noro ,
ir mes padėsime vaikui, kuriam labai reikia mūsų pagalbos.
Išsamus užsiėmimo Nr. 5 aprašymas pateikiamas darbo priede Nr. 4. Programos poveikis vaikui
pateikiamas darbo priede Nr. 5.
Užsiėmimas Nr. 6. Vaidybiniai žaidimai. Dalyvavo 8 vaikai, berniukas Nr. 9 susirgo. Užsi-
ėmimas vyko aktų salėje . Užsiėmimo trukmė 34 min. 4 s. Veikla. Veiklos pradžioje ir pabaigoje
savo emocijų įvardinimas su “emocijų kamuoliukais. Taisyklių prisiminimas ir aptarimas. Žaidi-
mai, “paukščio skrydis”, “meškiuk pabusk” “sveikas gyvas”. Veiklos pabaigoje refleksija- aptari-
mas; vaikų įvertinimas, apdovanojimas. Tikslas – lavinti vaikų emocijas. Šio užsiėmimo metu,
tyrėja nebuvo persirengusi jokiu personažu ir vaikams dėlto kilo labai daug klausimų. Šios veiklos
metu išryškėjo vaikų stiprybės – kalbant apie vaikų emocijas, berniukas Nr. 6 stebintis veiklą, iš
šalies, ir trumpam prie veiklos prisijungiantis, iškėlė nykščius į viršų parodydamas, kad jaučiasi
gerai. Tai rodo, kad nekalbantis berniukas geba parodyti kūno kalba kaip jis jaučiasi. Berniukas Nr.
5 žaidime „meškiuk pabusk“ buvo tyrėjos pagalbininkas. Jis viską žinojo, ką reikia daryti: pats
pasodindavo vaikus, padėdavo užrišti ant akių skarelę, atidžiai stebėjo, kuris vaikas dar nesėdėjo ant
kėdės. Nr. 7 norėjo pasakyti, kad Nr. 8 jį skriaudžia, parodymas gestais ir skleisdamas garsus. Tai
rodo, kad nekalbantis berniukas moka paprašyti pagalbos kūno kalba. Rezultatas – vaikai lavino
savo emocijas vaidybinių žaidimų, vaikiškų dainelių pagalba. Nr. 4 priėjo arčiau edukatorės ir ją
apsikabino. Vaikai kalbėjo toliau vienas po kito, ne apie taisykles, o apie tai, kad nori vaidinti su
kaukėmis. Nr. 3 priminė edukatorei: <..aš noriu būti meška..>. .Žaidimo „meškiuk pabusk“ metu
nekalbantis berniukas Nr. 7 puikiai ištarė berniuko Nr. 8 vardą. Tyrėja pradėjo ploti, pagyrė berniu-
ką. Tai rodo, kad nekalbantis berniukas mokosi iš kitų vaikų – girdi tariant vaikų vardus ir pats
stengiasi ištarti. Edukatorei paprašius vaikų sustoti į ratą, vaikai nesustojo, ji kartojo kelis kartus.
Berniukas Nr. 7 pamatęs, kad vaikai į ratą nestoja, pats pakvietė vaikus į ratą ir sakė tyrėjos žo-
džius: <..stojam į jatą..> Berniukas pakartojo keturis kartus. Tyrėja berniuką pagyrė. Kito žaidimo
49
metu, tyrėja sėdėjo ant kėdės. Vaikai turėjo prieiti arčiau jos ir priliesti ranka ją. Ant kėdės turėjo
atsisėsti tas žaidėjas, kuris buvo priliestas sėdinčio ant kėdės. Berniukas Nr. 6 šio užsiėmimo metu
visą laiką stebėjo vaikus iš šalies. Tačiau, kai tyrėja atsisėdo ant kėdės, jis pradėjo žaisti ir norėjo
paliesti sėdinčią tyrėją ranka. Berniukas įsitraukė į žaidimą. Tai rodo, kad čia labai svarbus eduka-
toriaus vaidmuo. Žaidimo „sveikas gyvas“ metu išryškėjo nesaugumas žaidžiant šį žaidimą. Vai-
kai, turintys nežymų intelekto sutrikimą, nesuvokia, kad išdykaudami gali užsigauti ir užgauti kitus.
Vaikų suvokimas ir pajautimas viena skito, jiems trukdo būti empatiškiems ir reikalingas ilgesnis
pasirengimas įveikiant jiems jų vidinius barjerus bei padedant išsiugdyti empatijos jausmą. Šiame
etape tai yra pavojingi ir nesaugūs žaidimai, šių vaikų grupei ugdant socialinius ir emocinius įgū-
džius. Veiksmingiausi yra vaidmeniniai žaidimai. Nesaugaus žaidimo metu išryškėjo, kad vaikams
vis dar reikia nuolat priminti kaip elgtis ir patvirtinti jiems jų pastebėta tinkamą veiksmą tiek savo
atžvilgiu, tiek su kitais. Šie įgūdžiai dar nėra tvirtai įsitvirtinę.
Apibendrinant galima teigti, kad šio užsiėmimo metu, buvo pavojingi ir nesaugūs žaidimai,
šių vaikų grupei lavinant socialinius ir emocinius įgūdžius. Veiksmingiausi yra vaidmeniniai žai-
dimai. Nesaugaus žaidimo metu išryškėjo, kad vaikams vis dar reikia nuolat priminti kaip elgtis ir
patvirtinti jiems jų pastebėta tinkamą veiksmą tiek savo atžvilgiu, tiek su kitais. Šie įgūdžiai dar
nėra tvirtai įsitvirtinę.
Išsamus užsiėmimo Nr. 6 aprašymas pateikiamas darbo priede Nr. 4. Programos poveikis vaikui
pateikiamas darbo priede Nr. 5.
Užsiėmimas Nr. 7. Zuikių šeimynėlės inscenizacija. Žaidimas pykčio laiptai. Dalyvavo 7
vaikai, berniukas Nr. 9 ir mergaitė Nr. 4 sirgo. Užsiėmimas vyko aktų salėje . Užsiėmimo trukmė 33
min. 20 s. Veikla . Veiklos pradžioje ir pabaigoje savo emocijų įvardinimas ne su emocijų
kamuoliais, o meškiukų emocijų plakatu. Taisyklių prisiminimas ir aptarimas. Vaidmenų
pasiskirstymas, kaukių, priemonių išsidalinimas. Pasakos apie zuikių šeimynėlę vaidinimas.
Žaidimas “ pykčio laiptai”. Refleksija- aptarimas; vaikų įvertinimas, apdovanojimas. Edukatorė
pastebėjo, kad emocijų kamuoliukai nėra visiškai tinkami vaikams, turintiems nežymų intelekto
sutrikimą, įvardinti savo emocijas ir taip kaip jie jautėsi . Vaikai tiesiog norėjo su jais žaisti, nes tai
yra kamuoliukai. Visi vaikai norėdavo paimti tiktai tuos kamuoliukus, kuriuose būdavo nupieštos
teigiamos emocijos. Kamuoliukai vaikus blaškė ir visų užsiėmimų metu jie edukatorei atsakydavo
tuos pačius žodžius: „gerai, linksmas“. Neigiamų emocijų vaikai nenorėdavo rinktis ir kalbėti apie
jas taip pat nenorėdavo. Tada kildavo tam tikrų nesusipratimų, gudravimų „ kas pirmas“. Todėl šio
darbo autorė, ieškojo būdų kaip emocijų kamuoliukus pakeisti į kažką kito, kad tai būtų prasminga
ir naudinga vaikams veikla, kad jie galėtų įvardinti visas emocijas ir kaip jie jaučiasi Todėl, ji ,
peržiūrėjo savo veiklos planą, jį patikslino ir surado labai gerą emocijų plakatą, kurį naudojo
50
tolimesnėse veiklose, užsiėmimų metu. Šio užsiėmimo tikslas buvo - lavinti bendravimo įgūdžius,
mokyti valdyti savo pyktį. Tyrėja buvo zuikio vaidmenyje. Ji skaitė pasaką apie zuikių šeimynėlę ir
kartu su vaikais vaidino. Šio užsiėmimo metu išryškėjo vaikų stiprybės. Taisyklių aptarimo metu,
berniukas Nr. 8 pats sugalvojo naują taisyklę: “negalima po visą lakstyti, reikia klausyti”; po to
pridūrė: “klausyti kiškio”.Berniukas Nr. 3 taip pat įvardino naują taisyklę : “neraugėti”. Tai rodo,
kad vaikai taisykles žino. Berniukas Nr. 8 pamatęs laistytuvą, pakėlė ir pasižiūrėjo, kad jame nėra
vandens. Nr. 8 niekaip negalėjo nurimti, jam labai rūpėjo atsakymas apie vandenį ir jis dar kartą
paklausė: “ar galėsim vandens įpilti“. Tai rodo, kad berniukas žino laistytuvo paskirtį, turi pasaulio
pažinimo žinių ir labai nori būti pastebėtas ir įvertintas. Nr. 7 labai tvarkingas berniukas.
Berniukas Nr. 7 inscenizacijos metu pirmas suvalgė daržoves ir edukatorė paprašė sutvarkyti
berniuko lovelius, dėžutes, jis sutvarkė viską labai tvarkingai, padėjo daiktus į jų vietas. Rezultatas
– vaikai lavino bendravimo, darbinius įgūdžius, bendravo vienas su kitu ir tyrėja; mokėsi kaip
valdyti savo pyktį žaidime “pykčio laiptai, meškiukų plakato dėka, mokėsi pažinti daugiau
emocijų. Berniukui Nr. 7 kaukė buvo per didelė, todėl jis, skleisdamas garsą „m-m“, paprašė
edukatorės pagalbos (rado būdą pasakyti apie savo poreikius) , tai rodo, kad įgytas pažinimo savimi
įgūdis ir gebėjimas sakyti kitam apie savo poreikius) Nr. 6 buvo labai patenkintas, kad turi užsidėjęs
kiškio kaukę ir skleidė garsą, taip norėdamas į save atkreipti dėmesį. (pagalbos vienas kitam
įgūdžiai ) Nr. 3 šokinėjo kaip kiškis ir laukė, kada edukatorė pradės veiklą, (berniukas taip išreiškė
savo džiugesį).Kadangi berniukas Nr. 5 veiklos metu buvo labai nerimastingas, tyrėja įsikibo jam į
parankę ir pasakė: <.. tu būsi mano vyras, tėtis, gerai?..>. Berniukas sutiko. Edukatorė jam skyrė
labai svarbų ir atsakingą vaidmenį , kuris padėjo berniukui įsijausti į veiklą.
Edukatorė skaitė pasaką toliau ir pasakė, kad mama su tėčiu buvo labai darbštūs ir nusprendė jie
mokyti savo vaikus pasisodinti daržoves (ugdėsi santykių tarp žmonių modeliai).Tada Nr. 6 paėmė
laistytuvą, pakėlė jį ir pradėjo tyrinėti, manydamas, kad ten yra vandens (pasaulio pažinimas ir
noras būti pastebėtu, džiaugiasi, kad žino, jog laistytuve būna vanduo ir su juo reikia laistyti ).
Tyrėja pradėjo dalinti morkas vaikams ir tėtis Nr. 5 pats pasiėmė morką , iš kibirėlio ir sušuko:
<..man..>. Mama ( tyrėja) jam atsakė: <..pirmiausiai reikia vaikams, tėti..> (vaikai mokėsi
šeimyninių santykių, tarp tėčio, mamos ir vaikų). Emocijų meškiukų plakato dėka vaikai įvardino
naujas emocijas- pavargusio, šmaikštaus, nuobodžiaujančio meškiuko emocijas . Nei vienas vaikas
veiklos pabaigoje nepadėkojo tyrėjai už siurprizą. Tai rodo, kad vaikai vis dar nemoka, pamiršta
padėkoti. Edukatorė padėkojo vaikams ir atsisveikino iki kito karto. Nr.3, atsisveikino ir ištarė: „ate,
mamyte“ ( šeimos narių tarpusavio santykių ir sugyvenimo kartu įgūdžių ugdymasis).
Apibendrinant galima teigti, kad šio užsiėmimo metu buvo lavinami bendravimo įgūdžiai,
vaikai mokėsi valdyti savo pyktį žaidimu „pykčio laiptai“. Vaikai mokėsi šeimyninių santykių, tarp
tėčio, mamos ir vaikų. Emocijų meškiukų plakato dėka vaikai įvardino naujas emocijas- pavargusio,
51
šmaikštaus, nuobodžiaujančio meškiuko emocijas . Nei vienas vaikas veiklos pabaigoje nepadėkojo
tyrėjai už siurprizą. Tai rodo, kad vaikai vis dar nemoka, pamiršta padėkoti
Išsamus užsiėmimo Nr. 7 aprašymas pateikiamas darbo priede Nr. 4. Programos poveikis vaikui
pateikiamas darbo priede Nr. 5.
Užsiėmimas Nr. 8. Pasakos „pelytė ir pabaisa inscenizacija“ . Dalyvavo 7 vaikai, berniukai
Nr. 3 ir Nr. 9 sirgo. Užsiėmimas vyko aktų salėje . Užsiėmimo trukmė 31 min. 5 s. Veikla. Veik-
los pradžioje ir pabaigoje savo emocijų įvardinimas su “emocijų kamuoliukais. Taisyklių prisimi-
nimas ir aptarimas. Pelyčių kaukių išdalinimas. Inscenizacijos vaidinimas. Refleksija- aptarimas;
vaikų įvertinimas, apdovanojimas. Tikslas - lavinti pasitikėjimo savimi įgūdžius. Tyrėja šiame už-
siėmime buvo pelė. Ji kartu su vaikais inscenizavo pasaką apie mažą pelytę ir jos siaubą – pabaisą –
dulkių siurblį. Užsiėmimo metu išryškėjo vaikų stiprybės - Nr. 5 pradėjo kalbėti apie taisykles ir
pasakė: <..ir reikės taisykles..>. Tai rodo, kad berniukas žino užsiėmimo eigą, ją išmoko. Nr. 6 mo-
javo ranka edukatorei ir kvietė ją skleisdamas garsą, norėdamas ištarti edukatorės vardą ir pasakyti
jai, kad nėra kabančių taisyklių, kurios kabėjo ant sienos praeitą užsiėmimą. Tai rodo, kad berniu-
kas moka pasakyti tai ką nori pasakyti, kūno kalba. Berniukas Nr. 6 iškėlė nykščius į viršų, norė-
damas pasakyti, kad jaučiasi gerai. Tai rodo, kad berniukas geba įvardinti kaip jis jaučiasi gestų
pagalba. Tyrėja paprašė vaikų aptarti taisykles. Nr. 8 atsakė: <..nesimušti, nesistumdyti..>; Nr. 5
pasakė: <..padėti draugui..>. Tai rodo, kad berniukai taisykles žino. Visų užsiėmimų metu jie buvo
patys aktyviausi įvardinant taisykles. Nr. 2 pirmą kartą sugalvojo naują taisyklę ir ją pasakė: <..
nesispjaudyti..>. Nr. 2 skleidė garsą kaip pelytės, edukatorė jį pagyrė ir pasakė: <..va koks šaunuo-
lis, aš net taip nemoku..>. Tai rodo, kad berniukas moka mėgdžioti gyvūnų balsus. Taip pat užsiė-
mimo metu išryškėjo ir vaikų vidiniai barjerai, kurie jiems trukdo tikslingai dalyvauti veikloje.
Kol edukatorė kalbėjo su kitais vaikais apie jų emocijas, Nr. 8 ir Nr. 7 buvo nekantrūs. Berniukas
Nr. 8 kvietė edukatore vardu, prilietė jos ranką, taip norėdamas atkreipti jo dėmesį ir paklausė: <..o
kam ten siurblys?..> Tai rodo, kad vaikai yra nekantrūs, negali išlaukti. Rezultatas- vaikai lavino
pasitikėjimo savimi įgūdžius pasakos pagalba. Berniukas Nr. 8 pasirąžęs, pasiūlė edukatorei : <..
turi mama dabar eiti praustis..>. Inscenizacijos viduryje, berniukas pasiūlė tyrėjai tolimesnę veiklą.
Tyrėja labai nustebo ,tačiau neprieštaravo ir visi vaidino toliau pagal berniuko sugalvotą planą. Tai
rodo, kad berniukas taip įsijautė į vaidmenį ir jam labai patiko ši veikla, kad jis visiems pasiūlė to-
limesnį vaidmenį. <..Jūs įsivaizduojat, jos nosis buvo kaip dramblio straublys..> ( edukatorė paro-
dė) . Berniukas Nr. 6 pirmą kartą paėmė geltoną emocijų kamuoliuką – smailą. Tai rodo, kad ber-
niukas veikloje jautėsi puikiai.
Apibendrinant galima teigti, kad šio užsiėmimo metu buvo lavinami pasitikėjimo įgūdžiai.
Šioje veikloje išryškėjo, kad vaikai yra nekantrūs, negali išlaukti, jie yra vaidmenų iniciatoriai,
52
geba pasakyti kūno kalba ir gestais tai, ką nori pasakyti.
Išsamus užsiėmimo Nr. 8 aprašymas pateikiamas darbo priede Nr. 4. Programos poveikis vaikui
pateikiamas darbo priede Nr. 5.
Užsiėmimas Nr. 9 „Briedis ir nykštukai“ inscenizacija . Žaidimai: mašinos, motociklo
vaizdavimas, gyvatė. Dalyvavo 7 vaikai, berniukai Nr. 3 ir Nr. 9 sirgo. Užsiėmimas vyko aktų
salėje . Užsiėmimo trukmė 32 min. 44 s. Veikla. Veiklos pradžioje ir pabaigoje savo emocijų
įvardinimas su “emocijų kamuoliukais. Taisyklių prisiminimas ir aptarimas. Nykštukų kepurių
išdalinimas. Inscenizacijos vaidinimas. Žaidimų , skirtų emocijoms lavinti žaidimas. Refleksija-
aptarimas; vaikų įvertinimas, apdovanojimas. Tikslas - lavinti bendravimo, emocinius įgūdžius.
Tyrėja šiame užsiėmime buvo briedžio vaidmenyje. Veiklos metu išryškėjo vaikų stiprybės. Tyrėjai
įėjus į salę, Nr. 5 iškarto sureagavo ir tarė rusiškai: <..olenius..>. Tai rodo, kad berniukas atpažino
tyrėją briedžio vaidmenyje. Taisykles žinojo ir vardino Nr. 5 ir Nr. 8. Šioje veikloje mergaitė Nr. 1
pasakė pirmą kartą taisyklę : <..nespjaudyti..>. Tai rodo, kad mergaitė žino taisykles. Vaikai moka
parodyti veiksmu verkimo išraišką. Nr. 5 paklausė tyrėjos: <..gal padėti jums..> Tai rodo, kad
berniukas yra paslaugus, geba padėti. Mergaitė Nr. 4 pirmą kartą padėkojo. Tai rodo, kad mergaitė
mokosi bendrosios kultūros. Veiklos metu išryškėjo ir vaikų vidiniai barjerai. Veiklos pradžioje
edukatorė kartu su vaikais užlipo ant scenos. Ant scenos stovėjo namas. Nr. 8 paklausė: „kada mes
lipsim į namą? Tai rodo, kad berniukas negali išlaukti. Berniukas Nr. 7 negalėdamas išlaukti
skleidė garsą: <..ja..> ir rodė tyrėjai į salės galą, ten stovėjo namelis. Išryškėjo, , kad berniukas
nekantrus, negali išlaukti.. Nekantrumas išryškėjo ir pas berniuką Nr. 5 . Nr. 5 paklausė briedžio :
<..o galima į mišką?..>. Žaidimo metu, edukatorė negalėjo su vaikais susitarti dėl žaislinės gyvatės,
nes kiekvienas tempė gyvatę į save ir ji tarė: <..gyvatė bus briedžio, nes mes negalime susitarti..> ir
užsidėjo žaislinę gyvatę ant pečių. Tuomet ji dar kartą paprašė: <..padarom ratą, gyvatė bus
visiems..>, vaikai sukluso ir nepuolė imti žaislinės gyvatės. Išryškėjo, kad vaikai nemoka laikytis
taisyklių. Žaidimo metu, edukatorė pradėjo išskaičiuoti iš naujo vaikus ir pasakė berniukui Nr. 5:
<..mes gi padedam draugui, draugaujam su visais..>, nes pastebėjo, kad berniuko Nr. 6 berniukas
Nr. 5 nelabai norėjo priimti. Tai rodo, kad vaikai nemoka draugauti, nenori priimti kitų draugų į
žaidimą. Skaičiuotę pralaimėjo berniukas Nr. 5. Jis atrodė šiek tiek nusivylęs, matėsi iš jo veido
išraiškos. Tai rodė, kad berniukas nemoka pralaimėti. Rezultatas – vaikai lavino bendravimo
įgūdžius, bendravo tarpusavyje, išreiškė labai daug emocijų – verksmo, gyvatės šnypštimo, mašinos,
motociklo važiavimo, patyrė džiaugsmą. Nr. 7, nekalbantis berniukas labai „švariai“ pakartojo
tyrėjos pasakytą žodį: <..pasaką..> . Edukatorė labai nustebo ir apsidžiaugė, ji atsisuko į berniuką ir
ištarė tą patį žodį: <..pasaką..>. Berniukas Nr. 7 dar kartą ištarė žodį „ pasaką“. Tai rodo, kad
pasakų , įvairių vaidmenų vaidyba vaikui padeda tarti žodžius, kalbėti. Inscenizacijos metu, tyrėja
53
priėjo prie kiekvieno vaiko ir jam pasakė: <..aš labai atsiprašau, kad sugrioviau tavo namą,
atsiprašau, kad sugrioviau tavo namą..>. Tyrėja mokė vaikus, kaip reikia atsiprašyti blogai
pasielgus. Veiklos pabaigoje ji kartu su vaikais žaidė žaidimus, skirtus emocijoms lavinti.
Paskutinis žaidimas, kurį visi kartu baigė žaisti – “važiavimas mašina” Nr. 8 buvo naujo žaidimo
iniciatorius, pasiūlė veiklą ir paprašė važiuoti su motociklu. Nr. 8 ir parodė vaikams ir tyrėjai
kaip reikia važiuoti. Jis visiems pasakė: <..nu varom..> ir visi nulėkė . Tai rodo, kad vaikams įdomi
veikla ugdo jų kūrybiškumą.
Apibendrinant galima teigti, kad veiklos metu išryškėjo paslaugumas, taisyklių žinojimas,
negalėjimas išlaukti, nekantrumas, nemokėjimas pralaimėti, nenorėjimas priimti kito draugo į
žaidimą, vaikų kūrybiškumas, sumanumas.
Išsamus užsiėmimo Nr. 9 aprašymas pateikiamas darbo priede Nr. 4. Programos poveikis vaikui
pateikiamas darbo priede Nr. 5.
Užsiėmimas Nr. 10. „Istorija paremta tikrais faktais “Meškiukų mokyklėlė” Dalyvavo 7
vaikai, mergaitė Nr. 1 ir berniukas ir Nr. 9 sirgo. Užsiėmimas vyko mokyklos bibliotekoje. . Užsi-
ėmimo trukmė 37 min. ir 29 s. Veikla. Veiklos pradžioje ir pabaigoje savo emocijų įvardinimas
meškiukų emocijų plakato pagalba. Taisyklių prisiminimas ir aptarimas. Vaidmenų pasiskirstymas,
kaukių išsidalinimas. Tikros istorijos apie meškiukų mokyklėlę vaidinimas. Žaidimas “ pykčio
laiptai”. Refleksija- aptarimas; vaikų įvertinimas, apdovanojimas. Tikslas - lavinti pasitikėjimo
savimi ir kitais, bendravimo įgūdžius. Šioje veikloje tyrėja buvo mokytoja pelėda. Ji sugalvojo su
vaikais suvaidinti nutikusią istoriją mokykloje. Užsiėmimo metu išryškėjo vaikų stiprybės. Vaikai
Nr. 7 ir Nr. 6 bendravo tarpusavyje savo kalba užsidėję meškiukų kaukes. Berniukas Nr. 7 buvo
išvirkščiai užsidėjęs kaukę. Tuomet prie berniuko Nr. 7 priėjo mergaitė Nr. 4, nuėmė jam kaukę, ją
išvertė ir sakė:<..ne šitaip..> ir atidavė jam. Išryškėjo pagalba draugui. Berniukas Nr. 8 baigė at-
likti savo užduotį ir labai norėjo kito lapo, tyrėja jį mokė: <..paklausk pas draugą, paprašyk jo..>.
Nr. 8 paklausė Nr. 7 berniukas Nr. 7 linktelėjo galva, atidavė savo antrą lapą draugui. Tai rodo,
kad vaikai mokosi paprašyti draugo. Vaikai mokėsi dirbti kartu. Visi vaikai buvo šaunuoliai, jie
labai kantriai laukė, atsisėdę ant grindų , kol Nr. 8 baigs savo darbą. Tai rodo, kad atsirado kantry-
bės užuomazgos. Šios veiklos metu taip pat atsiskleidė ir vaikų vidiniai barjerai, kurie trukdė įsit-
raukti į veiklą. Visi vaikai dirbo, atliko užduotį. Nr. 8 susinervino, jam neišėjo užklijuoti raidės ant
lapo ir pasakė:<..nesiklijuoja šūdas..>. Pirmą kartą per visas veikla berniukas pavartojo necenzūri-
nius žodžius. Tai rodo, kad berniukas nemoka susitvarkyti su savo emocijomis, užduočiai nesigavus,
nusivylė, demonstravo pyktį, mėtė klijus, sakydamas, jog jie blogi, pradėjo skėsčioti rankomis ir
garsiai kažką burbėti, metė raidę. Rezultatas – vaikai lavino pasitikėjimo savimi ir kitais įgūdžius
tikros istorijos pagalba, bendravo tarpusavyje. Emocijų plakatas vaikams teikė džiaugsmo, atsirado
54
emocijų įvairovė, jie galėjo įvardinti naujas emocijas: pasitikinčio, šmaikštaus, įsimylėjusio meš-
kiuko emocijas. Vaidybinė veikla, kai tyrėja „važiavo su vaikais mašina“ ieškoti pabėgusių draugų,
vaikams suteikė daug teigiamų emocijų, nes jie pradėjo linksmai kvatotis. Tai rodo, kad kūrybinė
veikla, vaikams teikia daug teigiamų emocijų. Berniukas Nr. 3 parodė iniciatyvą atlikdamas poli-
cininko vaidmenį. Išryškėjo berniuko iniciatyvumas prisiimant policininko vaidmenį. Užsiėmimo
pabaigoje mergaitė, Nr. 4 norėdama atsidėkoti, priėjo prie tyrėjos ir ją apsikabino. Tai rodo, kad
mergaitė moka padėkoti kitais būdais.
Išsamus užsiėmimo Nr. 10 aprašymas pateikiamas darbo priede Nr. 4. Programos poveikis vai-
kui pateikiamas darbo priede Nr. 5.
Užsiėmimas Nr. 11. Pasakos „8 ožiukai ant lieptelio” inscenizacija. Žaidimas “Pykčio
laiptai. Dalyvavo 6 vaikai, mergaitė Nr. 4 , berniukas Nr. 6 ir berniukas ir Nr. 9 sirgo. Užsiėmi-
mas vyko mokyklos aktų salėje. Užsiėmimo trukmė 41 min. ir 39 s. Veikla. Veiklos pradžioje ir
pabaigoje savo emocijų įvardinimas meškiukų emocijų plakato pagalba. Taisyklių prisiminimas ir
aptarimas. Vaidmenų pasiskirstymas, kaukių išsidalinimas. Pasakos apie ožiukus ant lieptelio vaidi-
nimas. Žaidimas “ pykčio laiptai”. Refleksija- aptarimas; vaikų įvertinimas, apdovanojimas. Tiks-
las - lavinti konfliktų , problemų sprendimo įgūdžius. Tyrėja buvo persirengusi mama ožka, tiria-
mieji buvo ožiukai. Tyrėja pakvietė berniuką Nr. 7. Prie emocijų plakato, parodyti, kaip jis jaučiasi.
Berniukas, buvo pasitikintis savimi, matėsi iš jo elgsenos, iškarto nuėjo prie „meškiukų emocijų
plakato“ ir net negalvodamas parodė laimingo meškiuko emociją. Tai rodo, kad berniukas pradeda
pasitikėti savimi. Pasakos vaidinimo metu berniukas Nr. 5 norėdamas į save atkreipti dėmesį, priėjo
prie edukatorės, pabaksnojo jai į ranką ir klausė:<..mokytoja Greta, ar jūs žinote kaip jie daro?..>“
ir bėgo į kitą salės galą rodydamas kaip ožiukai daro. Tai rodo, kad berniukas turi gamtos pažinimo
žinių, žino, kaip daro ožiukai ir nori visiems demonstratyviai parodyti. Pasakos vaidinimo metu,
berniukas Nr. 3 vienintelis padėkojo tyrėjai, kai ji jam davė obuolį. Tai rodo, kad berniukas yra į-
valdęs bendrąją kultūrą ir moka padėkoti. Rezultatas - lavino konfliktų, problemų sprendimo įgū-
džius, žaismingai vaidino pasaką, mokėsi pykčio laiptų. Vaikai pradėjo mekenti. Jie taip įsijautė į
ožiukų vaidmenį, kad tyrėja negalėjo jų sustabdyti. Vaikai toliau mekeno kaip ožiukai, juos buvo
sunku sustabdyti. Aktyviausi buvo Nr. 3, Nr. 7, Nr. 8 ir Nr. 5. Tai rodo, kad vaikai nenorėjo laikytis
taisyklių, jie norėjo išdykauti kaip vaikai ir jiems labai patiko būti ožiukų vaidmenyje. Veiklos me-
tu, bevalgant obuolius, Nr. 8 pakvietė tyrėją vardu ir sakė:<..Greta, jie iš tikro turi kitaip valgyti
obuolius..> ir padėjo savo obuolį ant grindų, pasilenkė prie jo ir valgė kaip tikras ožiukas. Jo pa-
vyzdžiu pasekė ir kiti vaikai. Tai rodo berniuko sumanumą, pasaulio pažinimo žinių turėjimą ir no-
rėjimą parodyti, kad žino, moka valgyti kaip ožiukas. Visi vaikai nori būti pastebėti, įvertinti, ska-
tinami, pagiriami, apkabinami, išgirsti.
55
Apibendrinant galima teigti, šios veiklos metu, buvo lavinami konfliktų, problemų sprendimo
įgūdžiai, vaikai žinojo taisykles, tačiau jų laikytis nenorėjo. Visi vaikai nori būti pastebėti, įvertinti,
skatinami, pagiriami, apkabinami, išgirsti.
Išsamus užsiėmimo Nr. 11 aprašymas pateikiamas darbo priede Nr. 4. Programos poveikis vai-
kui pateikiamas darbo priede Nr. 5.
Užsiėmimas Nr. 12 Voverė rudė. Inscenizacija “Kam gi atiteks obuolys?” Žaidimas pyk-
čio laiptai. Dalyvavo 6 vaikai, mergaitė Nr. 4 , berniukas Nr. 6 ir berniukas ir Nr. 9 sirgo. Užsiė-
mimas vyko mokyklos aktų salėje. Užsiėmimo trukmė 34 min. ir 7 s. Veikla. Veiklos pradžioje ir
pabaigoje savo emocijų įvardinimas meškiukų emocijų plakato pagalba. Taisyklių prisiminimas ir
aptarimas. Vaidmenų pasiskirstymas, kaukių išsidalinimas. Inscenizacijos “kam gi atiteks obuolys”
vaidinimas. Žaidimas “ pykčio laiptai”. Refleksija- aptarimas; vaikų įvertinimas, apdovanojimai.
Tikslas- lavinti konflikto , problemų sprendimo, bendravimo įgūdžius. Tyrėja šioje veikloje buvo
voverė rudė. Ji su tiriamaisiais vaidino inscenizaciją. Veiklos metu išryškėjo vaikų stiprybės. Žai-
dimo “pykčio laiptai” metu , berniukas Nr. 5 užklijavo savo piktą meškiuką ant popieriaus lapo,
pakėlė jį ir skleidė garsu , parodė veiksmu, piktą emociją. Berniukas mokėjo ne tik nupiešti, bet ir
parodyti pikto meškiuko emociją. Tai rodo, kad jis geba atpažinti emocijas, moka jas veiksmu pa-
rodyti. Tyrėja, žaisdama su vaikais, prisiminė, kad nenupiešė pikto meškiuko kartu su vaikais ir
skubėjo piešti. Tuo tarpu, berniukas Nr. 8 paklausė mokytojos:<..o jums galima padėti?..>” Tyrėja
atsakė: <..galim piešti kartu..>ir berniukas Nr. 8 kartu su tyrėja piešė piktą meškiuką. Tai rodo ber-
niuko paslaugumą, pagalbą mokytojui. Rezultatas- vaikai lavino konfliktų, problemų sprendimo,
bendravimo įgūdžius. Skirstant vaidmenis, berniukas Nr. 5 norėjo meškiuko kaukės, tačiau tyrėja
klausė vaikų: <..ar jūs prisimenate, kaip mūsų draugas Nr. 3 ( ir ištarė jo vardą) norėjo būti
meškute visą laiką? Jūs sutiksit, kad jis būtų meškute?..> ir mokė juos susitarti. Tyrėja rado būdą
kaip susitarti su vaikais – atsiklausti jų. Vaikai neprieštaravo ir tyrėja vaikams padėkojo, davė
meškiuko kaukę Nr. 3. Berniukas buvo labai laimingas. Jis sakė: <..aš meška..> ir lingavo į šonus
kaip meška. Berniukas taip įsijautė į meškos vaidmenį, nes jis jo labai ilgai laukė ir labai kūrybiškai
suvaidino. Jis atšlepseno kaip meška, vaikai pradėjo juoktis. Tai rodo, kad vaikams meškos vaidy-
ba suteikė teigiamų emocijų, o kūrybinė veikla vaikams teikia džiugesį. Vaidyba be muzikos yra
neatsiejama. Muzika pagyvina vaidybinius užsiėmimus. Žaidimo “pykčio laiptai” metu, tyrėja pap-
rašė nekalbančio berniuko Nr. 7 pakartoti žodį “piktas”. Berniukas pakartojo. Edukatorė labai apsi-
džiaugė ir dar kartą pagyrė berniuką. Tai rodo, kad vaidyba daro poveikį vystytis vaiko kalbai, kal-
biniams įgūdžiams. Veiklos pabaigoje, tyrėja tarė vaikams: <..šiandien voverė turi jums prizą –
siurprizą..>, atidarė savo lagaminą ir ištraukė raudoną dėžutę, pradėjo barškinti. Ji kalbėjo vaikams
toliau: <..jūs nuostabūs visi, šaunuoliai..> ir atidarė raudoną dėžutę, dalino vaikams saldainius. Nei
56
vienas nepadėkojo, todėl edukatorė klausė vaikų : <..o kur stebuklingas žodis ačiū?..> <.. nepa-
mirštam vaikai, gerai?..>. Išdalino vaikams saldainius, padėkojo ir atsisveikino iki kito karto. Tai
rodo, kad vaikams dar trūksta įgūdžių.
Apibendrinant galima teigti, kad vaikai lavino konflikto , problemų sprendimo, bendravimo
įgūdžius. Šios veiklos metu išryškėjo, kad vaidyba suteikė teigiamų emocijų, o kūrybinė veikla vai-
kams teikia džiugesį. Išryškėjo, kad vaikai geba atpažinti emocijas, moka jas veiksmu parodyti.
Vaidyba daro poveikį vystytis vaiko kalbai, kalbiniams įgūdžiams.
Išsamus užsiėmimo Nr. 12 aprašymas pateikiamas darbo priede Nr. 4. Programos poveikis vai-
kui pateikiamas darbo priede Nr. 5.
Užsiėmimas Nr. 13 Pepės sugrįžimas. Aptarimas Atsisveikinimas. Inscenizacija „Kas
namelyje gyvena?“ Dalyvavo 9 vaikai. Užsiėmimas vyko žaidimų kambaryje. Užsiėmimo trukmė
22 min. ir 40 s. Veikla. Veiklos pradžioje ir pabaigoje savo emocijų įvardinimas meškiukų emocijų
plakato pagalba. Taisyklių prisiminimas ir aptarimas. Vaidmenų pasiskirstymas, kaukių išsidalini-
mas. Inscenizacijos kas namelyje gyvena” vaidinimas Refleksija- aptarimas; vaikų įvertinimas, ap-
dovanojimas, atsisveikinimas. Tikslas- lavinti bendravimo įgūdžius, suteikti džiaugsmo, pajusti
sėkmę; aptarti visus užsiėmimus. Tyrėja buvo persirengusi „pepės personažu“. Ji atvyko su vaikais
atsisveikinti, jiems padėkoti, aptarti visus vykusius užsiėmimus ir paskutinį kartą suvaidinti pasaką
„kas namelyje gyvena?“. Rezultatas- vaikai lavino bendravimo įgūdžius, jie pajuto sėkmę, buvo
įvertinti, gerai praleido laiką, buvo aptarti visi vykę 12 užsiėmimų, gavo teigiamų emocijų. Povei-
kis- tyrėjai įėjus, Nr. 8 šaukė tyrėją vardu ir sakė: <..Greta, atsisėskit čia..> ir parodė. Tai rodo, kad
berniukas norėjo, kad šalia sėdėtų tyrėja, jam būtų saugiau. Kadangi „pepė „ atėjo pas vaikus antrą
kartą, visi vaikai žinojo jos vardą. Tačiau ji negalėjo pasakyti, ką norėjo pasakyti, nes ją pertraukė
Nr. 8 ir sakė: <..kojinių aš nepersirengiau..>. <..Norit kojinių?..>, - paklausė tyrėja. Nr. 8 atsakė:
<..taip..> Nr. 7 skleidė garsą. Edukatorė tarė: <..kojinių, aš turiu..> ir nuėjo prie savo lagamino,
atidarė jį, ir atnešė vaikams kojines. Tyrėja išdalino vaikams kojines, jie jas apsimovė. Tai rodo,
kad „pepės kojinės“ vaikams teikė džiugesį ir jie norėjo dar kartą jas apsimauti. Tyrėja paprašė
visų vaikų užsidėti kojines ir tarė: <..vaikai, jūs žinote, kokią aš noriu jums žinią pasakyti?..> ir tęsė
savo kalbą toliau: <..šiandien pepė su jumis atėjo atsisveikinti.>. Vaikai sureagavo ir Nr. 1 paklau-
sė:<..kodėl?..>, Nr. 2: <..ką?..>“, Nr. 8:<..nemeluokit..> Po to Nr. 1 vėl paklausė: <..jūs išeinat iš
darbo?..>. Pepė atsakė mergaitei: <..ne..> ir nusišypsojo jai. (išryškėjo baimė prarasti saugų ryšį
su edukatoriumi, nesaugumas) <..Aš atėjau su jumis atsisveikinti..> – pakartojo tyrėja ir kalbėjo
apie tai, kad nori prisiminti, ką veikė per visus užsiėmimus, ko išmoko. Vaikai prisiminė ir tyrėja
padėjo prisiminti ką visi veikė per užsiėmimus. Vaikai šurmuliavo, kalbėjo visi, o ne po vieną, todėl
edukatorei buvo sunku išgirsti ką jie nori pasakyti. Jie buvo sunerimę. Nr. 8 sėdėjo prie edukatorės
57
ir jos paklausė: <..o kodėl jūs išeinat?..> Tyrėja, atsisuko į berniuką ir atsakė jam: <..aš neišeinu..>
ir tarė garsiai visiems vaikams: <..pepė atėjo atsisveikinti ir pasakyti jums ne viso gero, o iki kito
karto, aš dar sugrįšiu. Pepė dar sugrįš..>.. Kol vaikai vardino taisykles, Nr. 1 klausė tyrėjos rusiš-
kai: <..kogda esčio budet Greta..>(tai rodo, kad mergaitė baiminasi, jaučiasi nesaugiai) . Veiklos
pradžioje , kalbant apie vaikų emocijas, berniukas Nr. 8 užleido savo vietą, berniukui draugui Nr. 7
nors ir labai pats norėjo parodyti savo emociją. Tai rodo, kad berniukas išmoko išlaukti ir užleido
savo vietą draugui. Berniukas Nr. 8 ėjo prie emocijų plakato ketvirtas. Jis žiūrėjo į meškiukus ir
galvojo kokią emociją pasirinkti. Pirmą kartą berniukas parodė „išsigandusio meškiuko emociją“.
Tyrėja nustebo ir paklausė jo: <..kodėl tu šiandien išsigandęs?..> Berniukas prisiglaudė prie pepės,
timptelėjo pečiais. Ir staiga jis prisiminė ir sakė: <..a, berniukas ( ištarė jo vardą) nedavė man
miegoti..>. <..Tu dėlto išsigandęs, taip? Gerai, išsiaiškinsim..> ( tai rodo, kad berniukas nemokėjo
paaiškinti, kodėl jis taip jaučiasi). Prie plakato priėjo berniukas Nr. 3. Jis parodė liūdno meškiuko
emociją. Edukatorė paklausė:<..kodėl tu šiandien liūdnas?..> Berniukas atsakė: <..nežinau, todėl,
kad šiandien paskutinė diena..> ir berniuko akyse pasirodė ašaros. Edukatorė susijausmino pati ir
atsakė berniukui: <..Pepė jums nesako sudie, pepė jums sako iki kito karto. Aš tikrai sugrįšiu, aš
jums pažadu..>. Tai rodo, kad vaikai jaučiasi nesaugūs, jie bijo prarasti ryšį su tyrėja. Berniuko
žodžiai, leido daryti išvadas, kad vaikas įvardino naują, niekada nerodytą, emociją – susigraudinu-
sio meškiuko. Vaikas labai pergyveno, kad edukatorės daugiau nebepamatys, kad „ šiandien yra
paskutinis kartas“ . Tai rodo, kad berniukas buvo prisirišęs prie tyrėjos, jam patiko užsiėmimai,
kuriuos ji vedė. Tyrėja stebėdama berniuką Nr. 6 , matė, kad jis labai nori būti trečias ir įvardinti
savo emociją. Ji atsiklausė vaikų: <..ar gali dabar be eilės Nr. 6?..>. Vaikai neprieštaravo, berniu-
kas parodė pasitikinčio meškiuko emociją. Visi paplojo berniukui ir tyrėja jam pasakė:
<..džiaugiuosi..>. Tai rodo, kad berniukas po truputį įgyja pasitikėjimo savimi įgūdžių. Prie emoci-
jų plakato priėjo berniukas Nr. 2. Berniukas taip pat įvardino naują emociją – neramaus meškiuko.
Tyrėja paklausė berniuko Nr. 2: <..o tu kodėl neramus?..> Jis atsakė: <..todėl, kad paskutinė die-
na..>. Edukatorė atsakė berniukui: <..pepė būtinai sugrįš, jums pažada, gerai?.> Berniukas Nr. 2
linktelėjo galva žemyn, tai rodė, kad jis sutinka. Pepė sakė vaikams: <..kadangi aš jus visus labai
myliu, ir jūs visi esate šaunuoliai, pepė nori jus apdovanoti..> Tyrėja atidarė savo lagaminą ir iš jo
ištraukė padėkos raštus vaikams. Ji įteikė kiekvienam vaikui po padėkos raštą ir šokoladinį medalį.
Pepė, kartu su vaikais plojo, juos sveikino, spaudė jiems ranką, sėkmingai baigus socialinių įgū-
džių lavinimo programą „šaunieji artistai“ . Visi vaikai džiaugėsi, kad buvo įvertinti ir gavo pa-
dėkos raštus.
Apibendrinant galima teigti, kad šios paskutinio užsiėmimo metu, vaikai lavino bendravimo
įgūdžius, veikla jiems suteikė džiaugsmo, jie pajuto sėkmę, buvo aptarti visi vykę užsiėmimai.
Veiklos metu išryškėjo baimė prarasti saugų ryšį su edukatoriumi. Vaikai įvardino emocijų plakato
58
dėka naujas emocijas – neramaus , išsigandusio ir liūdno meškiuko. Visi vaikai buvo įvertinti . Jie
gavo padėkos raštus ir šokoladinius medalius.
Išsamus užsiėmimo Nr. 13 aprašymas pateikiamas darbo priede Nr. 4. Programos poveikis vai-
kui pateikiamas darbo priede Nr. 5.
Atlikto tyrimo rezultatai leido , nustatyti vaidybos elementų taikymo, lavinant vaikų, turinčių
nežymų intelekto sutrikimą , socialinių įgūdžių lavinimo ( si) programos poveikio vaikui ypatumus.
Jie pateikiami 5 priede.
Diskusija
Niekas negali pasakyti ir žinoti, kiek tiksliai reikia pravesti vaikams socialinių įgūdžių
lavinimo užsiėmimų, kad būtų pasiektas norimas rezultatas. Tačiau dirbant su vaikais, turinčiais
intelekto sutrikimą, reikia dirbti nuosekliai ir kryptingai. Tai yra nelengvas, žingsnis po žingsnio
atliktas darbas. Tačiau magistrinio darbo autorės nuomone, mokykloje, turi būti tas žmogus –
“variklis”, aplink kurį suktųsi visa varomoji jėga, žmogus, sutelkiantis visus bendram tikslui -
padėti vaikui. Tas žmogus galėtų būti mokyklos specialusis pedagogas. Vaiko gerovė priklauso nuo
mūsų visų pastangų ir tikslingo , nuoseklaus, bei kryptingo darbo. Labai svarbu teikti informaciją
vienas kitam, dalintis žinute apie pasiektus vaiko rezultatus. Kad kiekvienas iš mūsų galėtų įtvirtinti
pasiektus rezultatus savo kasdieninėje ugdymosi veikloje ir tik tęstinumo, nuoširdaus darbo dėka,
galima padėti vaikui lavinti ir įtvirtinti jo turimus socialinius įgūdžius, kurie ateityje jam bus labai
svarbūs. Todėl tik vaikui atėjus į mokyklą, labai svarbu nuo pat pirmųjų dienų dirbti vaiko labui.
Pagalba vaikui ateis tik iš sukurtų santykių. Kai santykiai sukurti, vaikai jaučiasi saugiai aplinkoje.
Tiktai komandinis mūsų visų bendras darbas padės pasiekti bendro tikslo – vaiko gerovės. Nauja į
Vaiko gerovę orientuota pagalbos forma pateikiama žemiau esančiame paveiksle.
59
5 pav. Nauja į Vaiko gerovę orientuota pagalbos forma (sudaryta darbo autorės)
Apibendrinant gautus duomenis galima teigti, kad nepaisant to, kad vaikai turi vidinių
barjerų, kurie trukdo jiems lavinti savo įgūdžius, buvo pasiektas didžiulis poveikis vaikui:
vaidindami vaikai ne tik gerai praleido laiką, smagiai juokėsi, kvatojosi, žaidė, bet ir vaidybos
dėka buvo lavinami bendravimo, savęs pažinimo, konfliktų sprendimo, emociniai, pasitikėjimo
savimi ir kitais įgūdžiai. Vaikai mokėsi laikytis taisyklių, padėkoti, atsisveikinti, išlaukti žaidimo
eilės, koncentruoti dėmesį esant pašaliniams dirgikliams, lavino kalbinius įgūdžius, mokėsi pasakyti
savo kūno kalba, draugiškumo. Vaikai įgijo pastabumo, išryškėjo pagalba draugui ir tyrėjui,
atsirado kantrybės užuomazgos, ryškėjo pasitikintis elgesys, kūrybiškumas, sumanumas,
iniciatyvumas prisiimant vaidmenis, mokėsi pralaimėti, padėti draugui, išryškėjo iniciatyvumas
susitariant tarpusavyje, atsakingumas, globa, silpnesnio, empatija, išryškėjo vaikų valios
užuomazgos ir vaikų sąmoningumas atiduodant savo antrą saldainį, jautrumas kitam, noras būti
kiekvienam pastebėtu ir įvertintu, naujų emocijų įvardinimas ir kalbėjimas apie jas.
60
IŠVADOS
1. Kūrybinė vaidyba apibrėžiama kaip bet kurioje iš anksto nustatytoje vietoje pagal grupės
struktūrą ir studijų tikslą, kai kurių metodų, tokių kaip improvizacija, vaidmeniniai žaidimai,
panaudojimas grupėje. Vaidyba leidžia vaikui aktyviai įsitraukti į mokymosi procesą, turintiems
nežymių intelekto sutrikimų – įgyti praktinių įgūdžių, kurių išmoko klasikiniame mokymosi
kontekste. Vaidybos teigiamas poveikis: didina kūrybiškumą ir lavina vaizduotę, moko priimti
sprendimus, mąstyti savarankiškai ir rasti motyvaciją; vaidinant kuriami bendravimo įgūdžiai
kalbantis su draugais; vaidyba prisideda prie vaikų suvokimo ir pozityvios savęs sampratos
kūrimo; taip pat vystomas bendradarbiavimo su grupe jausmas, plėtojamas socialinis jautrumas,
atsakomybės jausmas ir socialiniai įgūdžiai; vaidyboje gerinant psichomotorinius įgūdžius,
koordinuojama pusiausvyra, judesių lankstumas ir judrumas. Vaidyba turėtų turėti vietą
ugdymo srityje, nes prisideda prie visų amžiaus vaikų ugdymo sričių. Centrinė figūra yra
pedagogas, kuris, atsižvelgęs į vaikų amžių ir patirtį, vaidybos tikslus ir aplinkos sąlygas, gali
pritaikyti vaidybos elementus vaikų socialiniams įgūdžiams formuoti. Sėkmingas vaidybos
metodų taikymas vaikams, turintiems nežymių intelekto sutrikimų, galimas tuomet, kai
įvertinamos galimos kliūtys šiame procese: ribotas naudojimas mokyklose, mokytojų įgūdžių
lygis ir nelankstumas, tinkamos vietos vaidybai nebuvimas mokykloje.
2. Empirinio tyrimo duomenys patvirtino socialinių įgūdžių programos „Žaidžiu – ugdau
save“ veiksmingumą, lavinant vaikų, turinčių nežymų intelekto sutrikimą, socialinius įgūdžius.
3. Remiantis empirinio tyrimo rezultatais buvo pakoreguota „Žaidžiu – ugdau save“ programa,
lavinant vaikų, turinčių nežymų intelekto sutrikimą, išryškėjo šios būtinos sąlygos veiksmingai
įgyvendinti programą: edukatoriaus savybės – kūrybiškumas, lankstumas, empatija, pozityvus
požiūris į kiekvieną vaiką, gebėjimas padėti kiekvienam vaikui ir komandinis darbas įtvirtinant
vaikų, turinčių nežymų intelekto sutrikimą, socialinius įgūdžius.
4. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad vaidyba lavina vaikų, turinčių nežymų intelekto sutrikimą,
socialinius įgūdžius. Ji įgalina spręsti konfliktus, pažinti save, bendrauti, pasitikėti savimi,
įvardyti (atspindėti) emocijas. Tyrimo rezultatai parodė, kad vaidyba lavina ir kitas svarbias
kompetencijas – ugdo valią, empatiją, padeda laikytis taisyklių, moko pasisveikinti,
atsisveikinti, padėkoti, išlaukti savo eilės, suteikia džiaugsmo. Tačiau viskas priklauso nuo
pedagogo požiūrio į ugdymo procesą bei vaidybos metodų taikymą. Kadangi pedagogams
dažnai trūksta vaidybos elementų taikymo mokymų, jie negali produktyviai dirbti. Jiems taip
pat dažnai trūksta lankstumo ir kūrybinio požiūrio.
61
REKOMENDACIJOS
1. Rekomenduojama X mokyklos specialiajam pedagogui. Mokslinio tyrimo rezultatai
patvirtino socialinių įgūdžių lavinimo, taikant vaidybos elementus, veiksmingumą dirbant su
vaikais, turinčiais nežymų intelekto sutrikimą. Pasiekti rezultatai rekomenduoja darbo autorei
patvirtinti socialinių įgūdžių lavinimo programą su vaikais, turinčiais nežymų intelekto
sutrikimą, taikant vaidybos elementus, UPC.
2. Švietimo pagalbos, ikimokyklinio ugdymo pedagogams. Bendradarbiaujant su programą
įgyvendinančiu asmeniu, pasiektus socialinius įgūdžius įtvirtinti kasdienėje veikloje.
Šiuolaikinis pedagogas turi kūrybiškai ir lanksčiai žvelgti į ugdymo procesą, naudoti kuo
įvairesnius ugdymo metodus. Jie turi būti pritaikyti kiekvienam vaikui pagal jo galimybes ir
gebėjimus. Pedagogas privalo gebėti prisitaikyti prie kiekvieno vaiko, padėti turinčiam nežymų
intelekto sutrikimą, atliepti jo poreikius.
3. X mokyklos administracijai. Pamokose naudoti vaidybinius elementus, suburti neformaliojo
ugdymo būrelį, kad būtų lavinami vaikų, turinčių nežymų intelekto sutrikimą, socialiniai
įgūdžiai.
62
LITERATŪRA
1. Adomaitytė A., Mažeika A. (2012). Raiškusis aktoriaus judesys. Vilnius: LMTA.
2. Ayres, K. M., Mechling, L., & Sansosti, F. J. (2013). The use of mobile technologies to
assist with life skills/independence of students with moderate/severe intellectual disability
and/or autism spectrum disorders: Considerations for the future of school psychology. Psy-
chology in the Schools, 50(3), 259-271.
3. Aleksiejūtė Ž. (2006). Komunikavimo kompetencijos: ugdymas pradinėse klasėse. Žvirblių
takas, 3, 10 - 13.
4. Alifanovienė, D., Kepalaitė, A. (2008). Žmogaus aukštųjų psichinių funkcijų formavimosi
analizė L. Vygotskio kultūrinės-istorinės koncepcijos kontekste. Specialusis ugdymas, (1),
25-33.
5. Ališauskas, A. (1996). Vaikų vystymosi ypatingumų pažinimas ir įvertinimas. Šiauliai: Šiau-
lių universitetas.
6. Ališauskas, A. (2003). Specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimas bendrojo lavinimo mo-
kyklose: pokyčių analizė. In: Specialiųjų poreikių vaikų pažinimas ir ugdymas (p. 6-11).
Šiauliai: Šiaulių universitetas.
7. Ališauskas, A. (2003). Vaikų raidos ypatingumų ir specialiųjų ugdymosi poreikių įvertini-
mas. Šiauliai: Šiaulių universitetas.
8. Ališauskienė, S. (2007). Psichologinės, specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos
bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams lygis. Tyrimo ataskaita. Šiauliai: Šiaulių universite-
tas.
9. Altınoglu Dikmeer, D. I. (1997). The effect of Social Skill Education on introvertness levels
of social introvert adolescents. Unpublished Master Thesis. Ankara: Ankara University.
10. Ambrukaitis, J. (2005). Specialusis ugdymas ir jo raiška specialiųjų poreikių vaikų pažini-
mas ir ugdymas. Mokslinės konferencijos „Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimas
bendrojo ugdymo įstaigose“ medžiaga. 2004 m. gruodžio 22 d. Šiauliai: Šiaulių universite-
tas, p. 8 -30
11. Anderson, G., Kazantzis, N. (2008). Social problem-solving skills training for adults with
mild intellectual disability: A multiple case study. Behaviour Change, 25(02), 97-108.
12. Anzenbacher, A. (1992). Filosofijos įvadas. Vilnius: Katalikų pasaulis.
13. Aramavičiūtė, V., Jasiūnaitė, P. (2011). Žaidimas kaip vaiko socializacijos veiksnys ikimo-
kykliniame amžiuje. Acta Paedagogica Vilnensia, 26, 70-81.
14. Arslan E.,Erbay F., Saygin Y.( 2010). The investigation of the effect of communication skills
education integrated with creative drama on the communication skills of students in the de-
63
partment of Child Care and Development. The Journal of the Institute of Social Sciences 23,
1-8
15. Avramidis, E. (2013). Self-concept, social position and social participation of pupils with
SEN in mainstream primary schools. Research Papers in Education, 28(4), 421-442.
16. Bagdonas A. (1995). Sutrikimų klasifikacija. Vilnius: Vilniaus universitetas.
17. Baker, J. E. (2003). Social Skills Training for Children with Asperger Syndrome, High-
Functioning Autism, and Related Social Communication Disorders. Autism: Asperger Pub-
lishing Company.
18. Bakk, A., Grunewald, K. (1997). Globa. Vilnius: Avicena.
19. Banaji, S., Burn, A., & Buckingham, D. (2010). The rhetorics of creativity. Young and crea-
tive: Digital technologies empowering children in everyday life, 17-30.
20. Barkauskaitė M., Grinevičienė V., Indrašienė V., Pukinskaitė R. (2001). Specialiųjų poreikių
vaikų ugdymas. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas.
21. Barkauskaitė, M., Mikalauskienė, J. (2011). Saugios aplinkos kūrimas bendrojo ugdymo
mokykloje. Pedagogika, 56, 30-37.
22. Barkauskaitė, M., Motiejūnienė, E. (2004). Mokymosi motyvacijos problema ir jos spren-
dimo galimybės. Pedagogika, 87, 38-43.
23. Barzdžiukienė, E. (2005). The Development of the bodily cultural values system as the
essential condition of children's drama education. Changing education in a changing socie-
ty, 20-24.
24. Bildt, A., Serra, M., Luteijn, E. (2005). Social skills in children with intellectual disabilities
with and without autism. Journal Of Intellectual Disability Research, 49 (5), 317–328.
25. Bjorkvik, A. (2005). Forumo teatras įvaizdžių teatras. In: Socialinės dramos galimybės ir
praktika (p. 20 – 22). Vilnius: Europos namai.
26. Bouck, E., & Park, J. (2016). Inclusion and students with an intellectual disability. Iš: Gene-
ral and special education inclusion in an age of change: Impact on students with disabilities
(p. 49-64). England: Emerald Group Publishing Limited.
27. Brėdikytė, M., Hakkarainen, P. (2011). Play intervention and play development. In: Play and
performance (p. 59–83). Lanham: University Press of America.
28. Brodin, J., Stancheva-Popkostadinova, V. (2009). Intervention of communication in children
with intellectual disabilities. Scientific Research – Juridical, economical and social science,
7, 1–10.
29. Bulotaitė, L. (1995). Apie moksleivių savęs vertinimą. Vilnius: Mokyklų psichologinės tar-
nybos centras.
64
30. Bulotaitė, L., Gudžinskienė, V. (2004). Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa. Vilnius: Švie-
sa.
31. Bulotaitė, L., ir Gudžinskienė, V. (2003). Gyvenimo įgūdžių ugdymas. Vilnius: Baltijos kopi-
ja.
32. Burke, T. J., Woszidlo, A., Segrin, C. (2012). Social skills, family conflict, and loneliness in
families. Communication Reports, 25(2), 75-87.
33. Canney, C., Byrne, A. (2006). Evaluating Circle Time as a support to social skills develop-
ment–reflections on a journey in school‐based research. British Journal of Special Edu-
cation, 33(1), 19-24
34. Charles, C. (1999). Pedagoginio tyrimo įvadas. Vilnius: Alma littera.
35. Čekuolienė, D. (2008). Stebėjimas psichologijoje: moksliniai tyrimai, diagnostika ir korekci-
jos. Kaunas: VDU leidykla.
36. Daukšienė,O., Gudžinskienė V. (2002). Socialinių įgūdžių ugdymas. Žvirblių takas, 1, 2 - 7.
37. de Freitas Bissoli, M. (2014). Development of Children's personality: the role of early Chil-
dhood Education. Psicologia em Estudo, 19(4), 15-27.
38. De la Cruz, R. E. (1995). The effects of creative drama on the social and oral language
skills of children with learning disabilities. Daktaro disertacija. Bloomington: Illinois State
University.
39. Dekker, M. C., Koot, H. M., Ende, J. V. D., Verhulst, F. C. (2002). Emotional and behavioral
problems in children and adolescents with and without intellectual disability. Journal of
Child Psychology and Psychiatry, 43(8), 1087-1098.
40. Dodge, D. T., Colker, L. J., Heroman, C. (2007). Ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo
ugdymas. Vilnius: Presvika.
41. Drossinou-Korea, M., Panopoulos, N. (2017). Strengthening Social Skills in Students With
an Intellectual Disability in Secondary Education. Sino-US English Teaching, 14(6), 345-
359.
42. Dubie, M. (2009). Teaching social skills through theatre. The Reporter, 14(3), 8.
43. Elijošienė, I. (1998). Vaikai, turintys intelekto sutrikimų. In: Specialiųjų poreikių vaikai (p. 5
– 16). Šiauliai: Šiaulių universitetas.
44. Elijošienė, I. (2003). Vaikai, turintys intelekto sutrikimų. In: Specialiojo ugdymo pagrindai
(p. 260 – 273). Šiauliai: Šiaulių universitetas.
45. Erbay, F., Dog˘ru, S. (2010). The effectiveness of creative drama education on the teaching
of social communication skills in mainstreamed students. Procedia Social and Behavioral
Sciences, 2, 4475–4479.
46. Eriksonas, E. (2004). Vaikystė ir visuomenė. Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai.
65
47. Gage, N. L., Berliner D. C. (1994). Pedagoginė psichologija. Vilnius: Alma litera.
48. Gailienė, D., Bulotaitė L., Sturkienė N. (1996). Aš myliu kiekvieną vaiką. Vilnius: Margi raš-
tai.
49. Galkienė, A. (2001). Keli integruoto ugdymo aspektai. Vilnius: Lietuvos sutrikusio intelekto
žmonių globos bendrija „Viltis“.
50. Galkienė, A. (2005). Heterogeninių grupių didaktika: specialieji poreikiai bendrojo lavinimo
mokykloje. Mokomoji priemonė. Šiauliai: Šiaulių universitetas.
51. Gedvilienė, G., Baužienė, Z. (2008). Vaikų, turinčių judėjimo sutrikimų, socialinių gebėjimų
ugdymas. Specialusis ugdymas, 1(18), 158-168.
52. Gedvilienė, G., Baužienė, Z. (2010). Sutrikusios lokomocijos vaikai. Ugdymas - koks? Mo-
nografija. Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras.
53. Geniušas, J. (1968). Vaikų teatras - žaidimų organizatorius. Rinktiniai pedagoginiai raštai.
Kaunas: Šviesa.
54. Gevorgianienė, V. Vaikai, turintys kompleksinių sutrikimų. In: Specialiojo ugdymo pagrin-
dai (p. 447 – 462). Šiauliai: Šiaulių universitetas.
55. Gevorgianienė, V., Trečiokaitė, G., Zaikauskas, V. (2004). Skirtingai ugdomų nežymiai sut-
rikusio intelekto moksleivių akademinių ir socialinių gebėjimų lyginamoji analizė. Specia-
lusis ugdymas, 1/10, 98 - 108.
56. Gevorgianienė, V., Trečiokaitė, G., Zaikauskas, V. (2004). Skirtingai ugdomų nežymiai sut-
rikusio intelekto moksleivių akademinių ir socialinių gebėjimų lyginamoji anali-
zė. Specialusis ugdymas, (1), 98-108.
57. Giedrienė, R., Monkevičienė, O. (1995). Kodėl nemiela mokykla? Vadovas mokytojams
dirbantiems su mokymosi sutrikimų turinčiais vaikais. Vilnius: Leidybos centras.
58. Girdzijauskienė, S., Šimelionienė, A. (1996). Socialinių įgūdžių lavinimas pradžios mo-
kykloje. Žvirblių takas, 4, 2 - 27.
59. Gönen, M., Uyar Dalkılıç, M. (1998). Drama in Child Education: Methods and Applica-
tions. Istanbul: Eplison Publishing.
60. Gore, M. T., Janssen, K. N. (2007). What educators need to know about abused children
with disabilities. Preventing School Failure: Alternative Education for Children and Youth,
52(1), 49-55.
61. Grakauskaitė, V. , Kropaitė, N. (2004). Moksleivių socialinių įgūdžių lavinimas. Žvirblių ta-
kas, 4, 2 – 4.
62. Grakauskaitė, V., Kropaitė, N. (2004). Moksleivių socialinių įgūdžių lavinimas. Žvirblių ta-
kas, 4, 5-19.
66
63. Grakauskaitė-Karkockienė, D. (2010). Kūrybiškumo ugdymas: teoriniai ir praktiniai aspek-
tai. Ugdymo psichologija, (21), 66-74.
64. Grigaitienė, J. (2004). Draminė raiška per kitų dalykų pamokas. Vilnius: Šviesa.
65. Grinienė E., Vaitkevičius Vl. (2003). Vaikai, turintys somantinių ir neurologinių sutrikimų.
In: Specialiųjų poreikių vaikai (p. 393 -410). Šiauliai: Šiaulių universitetas.
66. Grinienė, E., Vaitkevičius, Vl. (1998) Lėtiniai somatiniai ir neurologiniai sutrikimai In: Spe-
cialiojo ugdymo pagrindai (p. 104-119). Šiauliai: Šiaulių universitetas.
67. Gudonis, V. (1996). Vaikų vystymosi sutrikimų priežastys. Šiauliai: Šiaulių universitetas.
68. Gudzinskienė, V. (2006). Bendravimo įgūdžiai. Žvirblių takas, 4, 5 - 7.
69. Gudžinskienė, V., Railienė, A. (2012). Gyvenimo įgūdžių ugdymo ir ugdymo karjerai sąsaja:
bendrojo lavinimo kontekstas. Acta Paedagogica Vilnensia, 29, 61-72.
70. Hallahan, D. V., Kauffman, J. M. (2003). Ypatingieji mokiniai: specialiojo ugdymo įvadas.
Vilnius: Alma litera.
71. Hendy, L., Toon, L. (2001). Supporting Drama And Imaginative Play In The Early Years.
Open University Press. Philadelphia.
72. Indrašienė, V. (2004). Socialinio ugdymo technologijos. Mokomoji knyga.Vilnius: Vilniaus
pedagoginis universitetas.
73. Jovaiša, L. (2007). Enciklopedinis edukologijos žodynas. Vilnius: Gimtasis žodis.
74. Jucevičienė, V. (1997). Ugdymo mokslo raida nuo pedagogikos iki šiuolaikinės edukologi-
jos. Kaunas: Šviesa.
75. Jurevičienė, M. (2012). Vidutiniškai sutrikusio intelekto vaikų socialinių įgūdžių ugdymo
strategijos. Daktaro disertacija. Šiauliai: Šiaulių universitetas.
76. Jurevičienė, M., Kaffemanienė, I. (2009). Vidutiniškai sutrikusio intelekto vaikų socialinių
įgūdžių struktūra ir raiškos ypatumai. Jaunųjų mokslininkų darbai, 1 (22), 92-102.
77. Jurevičienė, M., Ruškus, J., Kaffemanienė, I. (2011). Vidutiniškai sutrikusio intelekto vaiko
socialinių įgūdžių individualizuoto ugdymo strategijos : atvejo analizė .Tiltai, 3 (56), 393-
412.
78. Kaffemanienė, I., Čegytė, D. (2006). Vidutiniškai ir žymiai sutrikusio intelekto vaikų bend-
ravimo gebėjimų ugdymas. Specialusis ugdymas, (2), 109-121.
79. Kara,Y. Çam, F., (2007). The effect of Creative Drama on the acquisition of some social
skills. H. U. Journal of Education, 32, 145-155
80. Kardelis, K. (2005). Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Šiauliai: Liucilijus.
81. Kazragytė, V. (1995). Dramatizavimas. Knyga auklėtojai. II dalis. Vilnius: Leidybos centras.
82. Kazragytė, V. (2008). Priešmokyklinio amžiaus vaikų vaidybos ugdymas. Vilnius: Šviesa.
67
83. Kazragytė, V. (2011). Mažųjų vaidinimai. Literatūriniai tekstai ir komentarai. Ugdymas
namie, priešmokyklinėje grupėje, pirmoje ir antroje klasėje. Vilnius: Tyto Alba.
84. Kazragytė, V. Stankevičienė K. (2011). Penkerių-septynerių metų vaikų vaidyba kaip kūry-
bos procesas. Vilnius: Šviesa.
85. Kemerienė, S., Mazūrienė, R., Petronis, A., Sadauskienė, A. (2001). Socialinių įgūdžių ug-
dymo vadovas. Vilnius: Pedagoginis psichologinis centras.
86. Kemerienė, S., Mozūrienė, K., Petronis, A., Sadauskienė, A. (201). Socialinių įgūdžių ug-
dymo vadovas pradinių klasių mokinių įgūdžiams lavinti. Vilnius: Pedagoginis psichologinis
centras.
87. Kempe, A. (2011). Drama and the education of young people with special needs. Iš: Key
Concepts in Theatre/Drama Education. Rotterdam: Sense Publishers, 165 – 169.
88. Kempe, A., Tissot, C. (2012) The use of drama to teach social skills in a special school
setting for students with autism. Support for Learning, 27(3), 97-102.
89. Kidd, S.A., Kral, M. J.(2005). Practicing Participatory Action Research. Journal of Counse-
ling Psychology, 52 (2), 178-185.
90. Köksal Akyol, A. ve Hamamcı, Z., (2007). The Effect Of Drama Education On The Level
Of Empathetic Skills Of University Students. Bulgarian Journal of Science and Education
Policy (BJSEP),1(1), 205- 215.
91. Kosej, E. (2006). Globos namų ugdytinių socialinių įgūdžių raiška ir jų ugdymo paieška.
Magistro darbas. Vilnius: Vilniaus universitetas.
92. Lapė J. , Novikas G. (2003). Psichologijos įvadas. Vadovėlis. Vilnius: Lietuvos teisės uni-
versitetas.
93. Lapė J. , Novikas G. (2003). Psichologijos įvadas. Vadovėlis. Vilnius: Lietuvos teisės
universitetas.
94. Laužackas, R. (2005). Profesinio rengimo terminų aiškinamasis žodynas. Kaunas: Vytauto
Didžiojo universitetas.
95. Laužikas, J. (1965). Mokinių valios ugdymo bruožai. Vilnius: Pergalė.
96. Leliugiene, I. (2002). Socialinė pedagogika. Kaunas: Technologija.
97. Lepeškienė, V. (1996). Humanistinis ugdymas mokykloje. Vilnius: Valstybinis leidybos cent-
ras.
98. Liaudanskienė, V., Vilūnienė, A. (2005). Bendravimo su vaikais, turinčiais įvairaus lygio ne-
galią, būdai ir technologijos. Vilnius : Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija
“Viltis”.
99. Liaudanskienė, V., Vilūnienė, A. Kompleksinių sutrikimų turinčių vaikų ugdymas. In: Spe-
cialiųjų poreikių vaikai (p. 141 -155). Šiauliai: Šiaulių universitetas.
68
100. Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“. Prieiga per internetą: https://e-
sei-
mas.lrs.lt/rs/lasupplement/TAP/TAIS.423800/45a6c4cce8a3835f3c3f3b4625587aff/format/I
SO_PDF/
101. Linkaitytė, G., Daukšytė, J. (2003). Socialinių įgūdžių lavinimo praktika. Pedagogi-
ka, 65, 156 – 161
102. London, K., Henry, L. A., Conradt, T., & Corser, R. (2013). Suggestibility and indi-
vidual differences in typically developing and intellectually disabled children. Suggestibility
in legal contexts: Psychological research and forensic implications, 129-148.
103. MacKenzie, H. (2008). Reaching and Teaching the Child with Autism Spectrum Di-
sorder. London: Jessica Kingsley Publisher.
104. Malinauskas, R. (2004). Esminiai socialiniai įgūdžiai ir jų vertinimas (remiantis
sporto pedagogų tyrimo duomenimis). Ugdymo psichologija, (11), 197-201.
105. Maulik, K. P., Harbour, K. C. (2010). Epidemiology of Intellectual Disability. Iš: In-
ternational Encyclopedia of Rehabilitation. New York: Center for International Rehabilita-
tion Research Information and Exchange.
106. Mažintas, E. (2015). Socialinė gydomoji drama: edukaciniai etiudai. Vilnius: Lietu-
vos edukologijos universiteto leidykla.
107. Monkevičienė O. (1998). Specifinės mokymosi negalės In: Specialiųjų poreikių vai-
kai (p. 19-40) Šiauliai: Šiaulių universitetas.
108. Narauskas, A., Prakurotienė, A. (2007). Socialinių įgūdžių lavinimas teatrine veikla
integruoto ugdymo sąlygomis. Jaunųjų mokslininkų darbai, (1), 61-67.
109. Neelands, J. (1995). Structuring Drama Work: a handbook of Available Forms in
Teatre and Drama. Cambridge: University Press.
110. Nygren, C. (2016). Theatre for development. Prieiga internetu:
https://scensverige.se/wp-content/uploads/2016/02/Theatre-for-development.pdf
111. O’Handley, R. D., Ford, W. B., Radley, K. C., Helbig, K. A., Wimberly, J. K. (2016) .
Social skills training for adolescents with intellectual disabilities. Behavior Modification,
40(4), 541–567.
112. Oleka- Žilinskas, A. (1995). Vaidybos džiaugsmas. Vilnius: Scena.
113. Ömeroglu, A. (2006). Theatre and childrens education. Journal of Aesthetic Edu-
cation, 31(3), 65–75.
114. Önder, A. (2012). Drama for Learning through Living – Theoretical Basis, Applica-
tion Techniques, and Samples. Stambulas: Epsilon.
69
115. Osit, M. (2008). Generation Text: Raising Well-Adjusted Kids in an Age of Instant
Everything. New York: AMACOM.
116. Peterson N. (1988). Early Intervention for handinapped and atrisk children. U.S.A.:
Love Pulkshing Company.
117. Petty, G. (2006). Šiuolaikinis mokymas. Praktinis vadovas. Vilnius: Šviesa.
118. Piličiauskas A. (1998). Neįgaliųjų meninis ugdymas: situacija ir perspektyva. Neįga-
liųjų meninis ugdymas: psichologinės reabilitacijos ir socializacijos galimybės. Mokslinės
praktinės konferencijos medžiaga. Panevėžys, p. 25-26.
119. Piličiauskas, A. (2005). Neįgaliųjų integracijos aktualijos epochų sandūroje. Neįga-
liųjų meninis ugdymas. Metodikos ir terapijos aspektai. Monografija. Vilnius: Kronta.
120. Pivorienė J. (1999). Fiziškai neįgalių asmenų integracija Lietuvoje ir jos analizės te-
oriniai aspektai. Filosofija. Sociologija, 2, 13-17.
121. Podlozny A. (2000). Strenghening Verbal skills through the Use of Classroom Dra-
ma: A Clear Link. Journal of Aesthetic education, 34(3-4), 239-275.
122. Poviliūnas, A. (2003). Tyrimas dalyvaujant kaip socialinių inovacijų technologi-
ja. Sociologija. Mintis ir veiksmas, 1, 42-49.
123. Prakurotienė, A., Tamulienė, V., Narauskas, A. (2009). Spektakliai teatro studijoms
integruoto ugdymo sąlygomis. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.
124. Pukinskaitė, K. (1998). Riboto intelekto vaikai. In: Specialiųjų poreikių vaikai (p.
134 – 141). Šiauliai: Šiaulių universitetas.
125. Radzevičienė L. (2003). Vaikų, turinčių specialiųjų poreikių psichosocialinė raida.
Mokomoji knyga. Šiauliai: Šiaulių universitetas.
126. Radzevičienė, L. (2003). Vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, psichosocialinė rai-
da. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.
127. Radzevičienė, L., Strakšienė, D. (2003). Specialiųjų poreikių vaikų ugdymas gyvu
muzikavimu. Specialusis ugdymas, 1 (8), 31-39.
128. Railienė, A., Gudžinskienė, V. (2012). Gyvenimo įgūdžių ugdymo ir ugdymo karje-
rai sąsaja: bendrojo lavinimo kontekstas. Acta Pedagogica Vilnensia, (29), 61-72.
129. Raudeliūnaitė D. (2009). Vaikų, gyvenančių globos namuose, socialinių įgūdžių
raiškos ypatumai. Socialinis darbas, 8(1), 69-78.
130. Raudeliūnaitė, R. (2007). Sutrikusio regėjimo paauglių socialiniai įgūdžiai ir jų ug-
dymo pedagoginės prielaidos. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.
131. Roy, D. (2017). Using Drama as a tool for inclusion within the classroom. Prieigai
internetu:
70
https://www.researchgate.net/publication/321264512_Using_Drama_as_a_tool_for_inclusio
n_within_the_classroom
132. Ruškus J., Mažeikis G. (2007). Neįgalumas ir socialinis dalyvavimas: kritinė patir-
ties ir galimybių Lietuvoje refleksija: monografija. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.
133. Ruškus, J. (2002). Negalės fenomenas. Šiauliai: Šiaulių universitetas.
134. Samašonok, K., Gudonis, V. (2007). Globos namų auklėtinių socialinių įgūdžių ug-
dymas bendrojo lavinimo mokyklose. Specialusis ugdymas, 1 (16), 54-66.
135. Samsonienė, L. (2009). Specialiųjų poreikių vaikai ir jų socialinė integracija. Mo-
komoji knyga. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas.
136. Schalick, O. W., Westbrook, C., Young, B. (2012). Communication with Individuals
with Intellectual Disabilities and Psychiatric Disabilities: A Summary of the Literature.
Michigan: Michigan Retirement Research Center
137. Schuit, M., Segers, E. Balkom, H. et. al. (2011). Early language intervention for
children with intellectual disabilities: A neurocognitive perspective. Research In Develop-
mental Disabilities, 32 (2), 705–712.
138. Skerienė, D. (2005). Kaip nuo pedagogo kompetencijos priklauso bendravimo sklai-
da. Žvirblių takas, 2, 16-19.
139. Sniras, S., Malinauskas, R. (2005). Moral skills of schoolchildren. Social Behavior
and Personality: An International Journal, 33, 383-390.
140. Solovjovienė, K., Barkauskienė, R. (2006). Mokymosi negalių turinčių vaikų socia-
linės kompetencijos ypatumai. Specialusis ugdymas, 2(15), 55-63.
141. Stasiulevičiūtė, A., Narbutas, E., Januškevičius, V. (1993). Kokį kelią siūlome. Lie-
tuvos švietimo reformos gairės.Vilnius: Valstybinis leidybos centras.
142. Stasiulevičiūtė, V. (1998). Vaidybos elementai mokant užsienio kalbų. Mokykla ir
teatras.
143. Stulpinas, T. (2004). Bendrojo ir specialiojo ugdymo principai. Šiauliai: Šiaulių uni-
versitetas.
144. Survutaitė, D. (2005). Edukologinių tyrimų gairės. Metodinė priemonė rengiantiems
tiriamąjį darbą. Vilnius: Vilniaus universitetas.
145. Šiurpytė, E., Laurutienė, V. (2002). Mokymas ir mokymasis bendradarbiaujant.
Žvirblių takas, 4, 58 - 59.
146. Šniras, Š. (2005). Krepšinio sporto mokyklų moksleivių socialinių įgūdžių ugdymo
ypatumai. Kaunas: Lietuvos kūno kultūros akademija.
147. Šniras, Š., Malinauskas, R. (2006). Moksleivių socialinių įgūdžių ugdymas. Kaunas:
LKKA.
71
148. Teresevičienė, M., Gedvilienė, G. (2000). Mokymasis bendradarbiaujant. Vilnius:
Garnelis.
149. Toye, N. , Prendiville, F. (2000). Drama and Traditional Story for the Early Years.
Roudledge Falmer. London.
150. Tombak, A. (2014). Importance Of Drama In Pre-School Education. Procedia - So-
cial and Behavioral Sciences, 143, 372 – 378.
151. Vaičekauskaitė, R. (2007). Vaiko su negale socializacija šeimoje savarankiškumo
ugdymo aspektu. Tiltai, (3), 141-152.
152. Vilkelienė, A. (1998). Psichoterapinė meno funkcija ugdymo procese. Muzikos tera-
pija ir neįgaliųjų ikimokyklinis ugdymas. Neįgaliųjų meninis ugdymas: psichologinės reabi-
litacijos ir socializacijos galimybės. Vilnius: LAMUC
153. Visuotinis enciklopedinis žodynas (2005). Vilnius: Gamta.
154. Vyšniauskytė-Rimkienė, J. (2007). Moksleivių socialinės kompetencijos ugdymo ga-
limybės. Pedagogika, (86), 99-104.
155. Vitkauskaitė, D. (2004). Specialiųjų poreikių moksleivių gebėjimų ugdymas. Šiauliai:
Šiaulių universitetas.
156. Welsh, M., Park, R. D., Widaman, K., O’Neil, R. (2001). Linkages Between Chil-
dren’s Social and Academic Competence: A Longitudinal Analysis. Journal of School Psy-
chology, 39, 463–481.
157. Zambacevičienė, E. (2006). Vaiko psichologinis pažinimas. Šiauliai: Šiaulių universi-
tetas.
158. Žukauskienė ,R. (2002). Raidos psichologija. Vilnius: Margi raštai.
72
PRIEDAI
Priedas Nr. 1
Vaikų, dalyvavusių tyrime, charakteristikos pagal PPT pažymas
Nr. Amžius
Lytis
Vaiko barjerai Vaiko stiprybės
1 9 m.
Mergaitė
Barjerai: intetelektiniai gebėjimai yra
labai žemi, žodynas labai skurdūs,
netaisyklinga tartis
Negalia dėl nežymaus intelekto
sutrikimo.
Specifinė kalbos raida dėl intelekto
sutrikimo
Mokymosi sunkumai dėl nepalankių
aplinkos veiksnių
Stiprybės: smalsumas, ilgalaikė atmintis,
žodiniai pasisakymai, draugiška.
PPT rekomendacijos ugdymui
Lavinti visas mergaitės pažintines
funkcijas, kompetencijas reikalingas
geresniam prisitaikymui kasdieniniame
gyvenime. Rekomenduojama laikytis
aiškios struktūros, užduotis atlikti
panaudojant įvairias vaizdines užuominas,
mokyti dirbti pagal pavyzdį.
Pasiekimai neatitinka siejamų su amžiumi
ir ugdymo metų tarpsniui būdingų
mokinio pasiekimų. Informaciją sieti su
mergaitės praktiniu gyvenimu.
Ugdyti vaikų kolektyve
8 9 m.
Berniukas
Barjerai: sunkiai sekasi paaiškinti
žodžių reikšmes, nėra rišlios kalbos,
sunku rasti priežasties- pasekmės ryšį
socialinėse situacijose, sunku
susikaupti. Berniukas nepasitiki savimi.
Patenkinamos žinios apie artimąją
aplinką. Sunku reikšti mintis žodžiu, ne
visada galima suprasti ką norėjo
pasakyti. Dėmesį ties veikla
sukaupia trumpam; stebimas
prieštaraujantis elgesys.
Negalia dėl nežymaus intelekto
sutrikimo.
Stiprybės – santykinai turi žinių apie
supančią aplinką, gali apibendrinti. Gali
dirbti apie pavyzdį, gali sudėti visumą iš
detalių. Bendrauja noriai. Domisi siūloma
veikla.
PPT rekomendacijos ugdymui
Reikalinga labai girti ir drąsinti.
Reikalinga socialinio pedagogo pagalba
socialiniams įgūdžiams stiprinti.
Padėti suvokti priežasties- pasekmės
ryšius gamtos reiškiniuose ir žmogaus
gyvenime. Sumažinti teorinį mokymąsi iki
minimumo, orientuotis į praktinę veiklą.
6 9 m.
Berniukas
Barjerai: Sakiniais, frazėmis nekalba.
Kalbėjimas sunkiai suprantamas,
nepasitiki savimi. Yra dvikalbystės
įtaka. Aplinkiniams berniuko
kalbėjimas nesuprantamas. Nemoka
parašyti savo vardo. Dėmesys veiklai
trumpalaikis, bendrauti su
bendraamžiais nelinkęs.
Negalia dėl nežymaus intelekto
sutrikimo; kalbos sutrikimas: žymus
Stiprybės: linkęs į kontaktą, suteikus
pagalbą, bando pakartoti ir labai stengiasi
tarti garsus, žodžius. Noriai bendrauja,
bando atlikti jam skirtas užduotis.
Prasmingai vartoja kelis žodžius: mama,
tėtis, ačiū, baba, katė, pupa. Gerai sekasi
atlikti loto tipo užduotis. Gerai iškerpa
skritulį, apskritimą.
PPT rekomendacijos ugdymui
73
kalbos neišsivystymas; mokymosi
sunkumai dėl nepalankių aplinkos
veiksnių; vaikystės autizmas.
Skatinti ir stiprinti vaiko pasitikėjimą
savimi, suteikiant svarbių, jo gebėjimus
bei temperamentą atitinkančių, pareigų,
atsakomybių, suteikiant pakankamai
pozityvaus grįžtamojo ryšio.
Sudaryti galimybę būti bendraamžių
grupėje, kurioje galėtų kurti
sėkmingesnius tarpasmeninius
santykius, būtų galimybė suaugusiajam
moderuoti veiklas
Skatinti jo tinkamą bendravimą su
vaikais ir gerinti psichosocialinę
adaptaciją, įtraukiant dalyvavimą
mokyklos renginiuose
5 10 m.
Berniukas Nerimastingas, įtampos situacijose
labai daug ir ne visada prasmingai
kalba. Dėmesys greitai išsenkantis.
Sunku atlikti dėmesio reikalaujančias
užduotis, perkelti dėmesį
Lėtai įsitraukia į užduotį, reikia
daugiau laiko, sunki užduoties
pradžia. Linkęs daug kalbėti jį
dominančiomis temomis, nors tai
nesusiję su pateiktu klausimu.
Greitai pavargsta. Lėtas veiklos
tempas, nuolat blaškosi užsiėmimu
metu.
Negalia dėl nežymaus intelekto
sutrikimo.
Emocijų sutrikimas
Noriai bendrauja, stengiasi atlikti
užduotis.. Tačiau geba pastebėti klaidas
ir jas pataisyti.
Gerai orientuojasi pažįstamoje aplinkoje.
Tvarko aplinką. Geba pasinaudoti
informacinėmis technologijomis, mėgsta
spalvinti.
Būtina nuolatinė žymi pagalba,
paskatinimas.
4 8 m.
Mergaitė Vengia kalbėti, neatsako į klausimus,
atsisako piešti, kopijuoti.
Sunkiai pripranta prie nepažįstamų
žmonių, nors atsiskiria nuo mamos
lengvai. Psichologo kabinete
nebendrauja nei lietuvių nei rusų
kalba, vengia akių kontakto. Atsisako
atlikti daugumą užduočių. Nepiešia,
nekopijuoja, neatsako į klausimus,
neparodo daugelio paveikslėlių,
spalvų. Mamos duomenimis, rodo
nuokrypį problemų su bendraamžiais
ir poveikio skalėse ir riboto
hyperaktyvumo, emocinių simptomų
bei elgesio problemų skalėse.
Namuose, bijodama svetimų žmonių
mergaitė visa laiką sėdi po stalu
Ištikus nesėkmei pergyvena, verkia
Nepasako kiek metų, kur gyvena
Ugdymo įstaigos pedagogų pateikta
informacija mokinė pradėjo kalbėti tik
mokslo metų pabaigoje. Vertinimo metu
mokinė nekalbėjo, į klausimus
atsakinėjo trūkčiodama petukais, tik
suorganizavus žaidybinę veiklą, atliko
keletą užduočių, ištarė du žodžius
garsiai.
Rekomendacijos ugdymui
taikyti paskatinimus už tinkamą elgesį,
numatyti pasekmių sistemą.
Primindami klasės elgesio taisykles
paaiškinkite koks elgesys nepriimtinas.
Taikykite tinkamus ir nuoseklius
kontrolės, ribojimų ir pasekmių
metodus.
Siekiant lavinti vaiko socialinius
74
Negalia dėl nežymaus intelekto
sutrikimo.
įgūdžius, tikslinga pagalba grupėje
(socialinių įgūdžių lavinimo grupėje)
Ugdyti savarankiškumą, lavinant
savitarnos ir savitvarkos įgūdžius:
mokyti laikytis asmens higienos,
teisingai apsirengti, nusirengti, apsiauti,
tinkamai ir saugiai naudotis valgymo
įrankiais, laiku pasinaudoti tualetu;
tvarkyti aplinką: susidėti tvarkingai savo
daiktus, išsiplauti savo indus ir kt.
Mokyti saugos taisyklių, supažindinti su
elementariais sau ir kitiems pirmos
pagalbos suteikimo būdais, pagalbos
telefonais.
Lavinti bendravimo įgūdžius: mokyti
sveikintis ir atsisveikinti, padėkoti,
kreiptis pagalbos, pasiūlyti pagalbą,
laiku įsiterpti į pokalbį. Skatinti
pasirūpinti kitais.
Mokyti bendrų bei saugos elgesio
taisyklių viešoje vietoje. Supažindinti su
įvairiais laisvalaikio leidimo būdais.
3 9 m.
Berniukas Ugdymosi sunkumai sietini su žemais
bendraisiais gebėjimais, lėta veiklos
sparta, savarankiškumo stoka,
dideliais emociniais ir elgesio
sunkumai
Naujoje aplinkoje apsipranta pamažu –
pradžioje atrodo vangus, užsidaręs,
vengiantis kontakto
Kalbėjo tyliai, ne visada tiksliai
ištardavo žodžius, užsidenginėjo
veidą, darė įvairias grimasas, krizeno
ir šnabždėjosi sau, leido įvairius
neaiškius garsus, netikėtai pradėdavo
vardinti visus necenzūrinius žodžius
be sustojimo. Priešinosi struktūruotos
veiklos atlikimui. Visose veiklose
buvo stebima dažna nuotaikų kaita
( tai švilpavo, tai demonstratyviai
nekalbėjo, sau akis dūrinėjosi pirštu),
minimalios pastangos siekti geriausio
rezultato.
Ugdymosi sunkumai sietini su mažais
bendraisiais intelektiniais gebėjimais
– menku verbaliniu supratingumu ir
kalbos raiška, menkai sukaupta
faktine informacija, silpna atmintimi,
silpna erdvine vizualizacija, lėtu
apdorojimo greičiu, socialiniu
nenuovokumu (berniukas visiškai
nežino elgesio normų ir standartų,
Intelektinėje srityje: gebėjimas
konkrečiai parodyti detales, sudėti tam
tikrą įvykių seką, pakankamai geras
mintinis skaičiavimas. Socialinėje –
emocinėje srityje: noras komunikuoti,
gebėjimas tyrinėti aplinką.
Pažįstamoje aplinkoje, apsipratęs
palaikė minimalų akių kontaktą su
tyrėja, atsakinėjo į klausimus apie save
ir savo artimiausią aplinką. Tačiau į
pastabas reaguoja. Stipriai pasilenkęs
prie lapo rašė.
Berniukui lengviau sekėsi atlikti
užduotis, kuriose reikėjo konkrečiai
parodyti detales, sudėti tam tikrą įvykių
seka.
Rekomendacijos ugdymui
Reikalinga ilgalaikė psichologo –
psichoterapeuto pagalba, skirta emocijų
ir elgesio reguliacijos stiprinimui.
Siekiant lavinti vaiko socialinius
įgūdžius tikslinga pagalba grupėje .
Tėvams rekomenduojama lankyti
tėvystės įgūdžių ugdymo programą.
Akcentuoti stipriąsias savybes,
teigiamus bruožus, vengti viešo
kritikavimo.
75
negeba jų pritaikyti), greitu
išsiblaškymu, itin silpna
savireguliacija. Ugdymosi
bendravimo procesus apsunkina
emociniai ir elgesio sunkumai.
Berniuko piešiniai labai nebrandūs
neatitinka teorinių amžiaus normų.
Berniukas negeba megzti draugysčių,
pasireiškia netinkamas elgesys
Mokykloje nori vaikų dėmesio, tačiau
nemoka bendrauti. Nepilnai
susiformavę erdvės ir laiko vaizdiniai,
sunku orientuotis sąsiuvinio lape,
linijose. Nesupranta kai mokomoji
medžiaga aiškinama visai klasei,
reikia individualaus paaiškinimo.
Negali pats perskaityti užduoties
instrukcijos, teksto. Sunku įsiminti
raides, kartais jas painioja tarpusavyje.
Rašydamas netaisyklingai jungia
raides, pamiršta kai kurių raidžių
rašymą, parašo didžiąsias raides
žodžio viduryje. Išmoktą medžiagą
greitai pamiršta. Silpni
savarankiškumo įgūdžiai, pamokų
metu atliekant užduotis dažnai
reikalinga mokytojo pagalba
Kompleksinė negalia dėl nežymaus
intelekto sutrikimo bei lėtinių
neurologinių sutrikimų.
Kuo dažniau atspindėti (įvardinti) jo
emocijas, skatinti jas išreikšti tinkamai
Skatinti jo tinkamą bendravimą su
vaikais ir gerinti psichosocialinę
adaptaciją, įtraukiant dalyvavimą
mokyklos renginiuose.
7 8 m.
Berniukas
Barjerai: nesusiformavusi visa kalbos
Sistema, nepilnai suvokia kalbą, gali
vykdyti tik paprastas buitines
instrukcijas, vaiko kalbos raidą įtakoja
trikalbė aplinka. Patiria sunkumų
piešdamas, kopijuodamas. Pažinimo,
komunikavimo kompetencijos
nepakankamos.
Produktyvus kontaktas apsunkintas dėl
kalbos suvokimo ir raiškos sutrikimo.
Vaikas bendrauja keleto balsių pagalba.
Labai stengiasi atlikti užduotis, tačiau
sunkiai supranta tiek verbaliai, tiek
vizualiai pateiktas instrukcijas.
Dėmesys tikslingai trumpalaikis, nuolat
nukrypstantis į kitus objektus,
reikalinga nuolatinė suaugusiojo
pagalba grąžinant prie pirminės veiklos.
Mokymosi sunkumai sietini su kalbos
raiškos ir supratimo, pažintinių
gebėjimų ir savireguliacijos procesų
Berniukas naujoje aplinkoje atrodo gerai
nusiteikęs, domisi nauja aplinka, dalinasi
savo emociniais išgyvenimais su
artimaisiais, rodo, ką pastebėjęs.
Informaciją susieti su praktiniu naudojimu
Mokyti vaiką naudotis alternatyviąja
komunikacija, ugdyti socialinius įgūdžius.
Stiprybės: bendrauja gestais, garsais,
pavieniais žodžiais; pagal galimybes
stengiasi atsakyti į kalbinimą. Kai
supranta, gestu parodo atsakymą.
Džiaugiasi giriamas.
Rekomendacijos ugdymui
Skatinti jo tinkamą bendravimą su
vaikais ir gerinti psichosocialinę
adaptaciją, įtraukiant dalyvavimą
mokyklos renginiuose.
76
sutrikimų. Berniuko raida atsilieka
visose raidos linijose. Reikalinga
nuolatinė suaugusiojo pagalba
struktūruojant veiklas, padedant
reguliuoti dėmesį, socialinių įgūdžių
lavinimo; stokoja socialinio bendravimo
ribų;
Negalia dėl nežymaus intelekto
sutrikimo; kalbos sutrikimas: žymus
kalbos neišsivystymas; mokymosi
sunkumai dėl nepalankių aplinkos
veiksnių
9 9 m.
Barjerai: labai žemi intelektiniai
gebėjimai, ne iš karto suvokia, ko iš jo
reikalaujama, vizualinė motorinė
funkcija nesubrendusi – atitinka
maždaug 4 metų vaiko amžių, piešiniai
skurdūs, tartis netaisyklinga, žinios apie
save nepilnos, nepakankamai
susiformavę erdvės, laiko vaizdiniai.
Išvada apie mokinio specialiųjų
ugdymosi poreikių grupę (negalią,
sutrikimą, mokymosi sunkumus)
Negalia dėl nežymaus intelekto
sutrikimo
Specifinė kalbos raida dėl intelekto
sutrikimo.
Stiprybės: adaptyvus elgesys mokykloje ir
namuose, geba trumpai papasakoti pagal
siužetinius paveikslėlius ar jų seriją,
draugiškas, noriai bendrauja, atsako
trumpais sakiniais,
Rekomendacijos ugdymuisi
Orientuotis į praktinę veiklą. Pateikti
aiškias instrukcijas, įsitikinti, kad vaikas
supranta ir žino ką daryti.
2 9 m. Naujoje aplinkoje adaptuojasi labai
sunkiai. Siūloma veikla domisi, tačiau
dėmesį sukaupia trumpam, jis lengvai
išblaškomas pašalinių dirgiklių.
Elgesio problemų neturi.
Socialinėse situacijose orientuojasi
sunkiai, stokoja asmeninės
atsakomybės, pasitikėjimo priimant
sprendimus, numatant socialinių
veiksmų padarinius. Sunkiai inicijuoja
su bendraamžiais tarpusavio sąveiką.
Jautriai reaguoja į pastabas, nesėkmes.
Savarankiškumo bei savitvarkos
įgūdžiai išlavėję nepakankamai,
reikalinga suaugusiojo kontrolė ir
pagalba.
Negalia dėl nežymaus intelekto
sutrikimo.
Berniukas auga nepilnoje šeimoje,
elgesio problemų neturi, ramaus būdo
Rekomenduojama ugdyti gebėjimą
bendrauti su bendraamžiais ir
suaugusiais, įtraukti į visas veiklas su
kitais mokiniais (stiprinant pasitikėjimą
savo jėgomis), įtraukti į popamokinę
veiklą, kur Danielius galėtų pasireikšti,
formuoti tvarkingumo, savarankiškumo,
savitvarkos įgūdžius, didinti motyvaciją
(taikant paskatinimų sistemą)
Taikyti paskatinimais pagrįstą elgesio
keitimo sistemą: keli konkretūs
susitarimai apie vaiko elgesį bei
pareigas, paskatinimai – motyvuojantys
vaiką.
Skatinti ir stiprinti vaiko pasitikėjimą
savimi, suteikiant svarbių, jo gebėjimus
bei temperamentą atitinkančių, pareigų,
atsakomybių, suteikiant pakankamai
pozityvaus grįžtamojo ryšio.
Kuo dažniau atspindėti (įvardinti) jo
77
emocijas, skatinti jas išreikšti tinkamai.
Sudaryti galimybę būti bendraamžių
grupėje, kurioje galėtų kurti
sėkmingesnius tarpasmeninius
santykius, būtų galimybė suaugusiajam
moderuoti veiklas (pvz. Dienos centras,
sporto būrelis). Skatinti jo tinkamą
bendravimą su vaikais ir gerinti
psichosocialinę adaptaciją, įtraukiant
dalyvavimą mokyklos renginiuose.
78
Priedas Nr. 2
Vaikų charakteristikos pagal autorės stebėjimus
Nr. Amžius
Lytis
Vaiko barjerai Vaiko stiprybės
1 9 m.
Mergaitė
Mergaitė gyvena globos namuose,
tačiau yra labai mylima, globojama. Jos
intelektiniai gebėjimai yra labai žemi,
žodynas labai skurdus, netaisyklinga
tartis. Tiriamoji mokosi mokykloje
lietuviškoje klasėje, globos namuose
bendrauja rusiškai, todėl įtakos turi
dvikalbystė. Žinios apie save silpnos,
trūksta pasitikėjimo savimi.
Smalsi, draugiška, artistiška, labai
mėgsta šokti, dainuoti, vaidinti ir
piešti. Draugauti nori, bet
bendrauti nemoka, Labai mėgsta
puoštis. Džiaugiasi kai yra giriama,
paskatinama.
9 9 m.
Berniukas
Berniuko labai žemi bendrieji
gebėjimai, piešiniai skurdūs. Tartis
netaisyklinga. Neskaito. Specifinė
kalbos raida. Žinios apie save nepilnos.
Nepakankamai susiformavę erdvės,
laiko vaizdiniai, neišlavėję socialiniai
įgūdžiai. Žinios apie save
nepakankamos, tačiau nepasitiki savimi.
Šiuo metu tiriamasis yra globos
namuose, jam trūksta tėvų šilumos,
berniukas svajoja grįžti kuo greičiau į
namus.
Adaptyvus elgesys mokykloje ir
globos namuose; geba trumpai
papasakoti pagal siužetinius
paveikslėlius; įvardina buitinės
aplinkos daiktus, elementarius
veiksmus.
Berniukas draugiškas, noriai
bendrauja, vykdo užduotis, laikosi
taisyklių. Gali įvardinti emocijas ir
pasakyti kaip jis šiandien jaučiasi.
Pasako vardą, pavardę, mamos
vardą.
8 9 m.
Berniukas
Ne visada nori laikytis taisyklių, gali
vartoti necenzūrinius žodžius, pastumti
kitą vaiką, nepasitiki savimi, dažna
emocijų kaita, nemoka spręsti
problemų, konfliktų, žinios apie save
nepakankamos.
Berniukas auga socialinės rizikos
šeimoje
Pamiršta padėkoti, atsisveikinti,
pasisveikinti
Socialiai pakankamai išlavėjęs,
geba atlikti buitinius darbus;
labiausiai sekasi darbinė veikla;
turi socialinių- buitinių gebėjimų;
neturi ypatingų gebėjimų, kurie
trukdytų. Domisi siūloma nauja
veikla, ypač ta, kuri sekasi. Kai
nepavyksta, užsisklendžia.
Linksmas, draugiškas,
komunikabilus, per pertraukas
labai aktyvus, judrus.
Kai veikla sekasi, geba išlaikyti
dėmesį ir džiaugiasi pasiektais
rezultatais, mėgsta tvarkytis
buityje, daryti valgyti.
6 9 m.
Berniukas
Sakiniais, frazėmis nekalba. Kalbėjimas
sunkiai suprantamas, nepasitiki savimi,
žinios apie save nepakankamos. Yra
dvikalbystės įtaka. Aplinkiniams berniuko
kalbėjimas nesuprantamas. Nemoka
parašyti savo vardo. Dėmesys veiklai
trumpalaikis, bendrauti su bendraamžiais
nelinkęs, linkęs stebėti iš šalies.
Berniukas auga socialinės rizikos
šeimoje.
Linkęs į kontaktą, suteikus
pagalbą, bando pakartoti ir labai
stengiasi tarti garsus, žodžius.
Noriai bendrauja, bando atlikti jam
skirtas užduotis. Prasmingai
vartoja kelis žodžius: mama, tėtis,
ačiū, baba, katė, pupa. Gerai sekasi
atlikti loto tipo užduotis. Gerai
iškerpa skritulį, apskritimą. Labai
nori bendrauti, būti pastebėtas,
įvertintas. Džiaugiasi kai yra
79
skatinamas, giriamas, elgesio
problemų neturi. Kiekvieną rytą
ateina pasakyti labas, labai gražiai
piešia, elgesio problemų neturi.
5 10 m.
Berniukas Nerimastingas, labai daug ir ne visada
prasmingai kalba. Dėmesys greitai
išsenkantis.
Lėtai įsitraukia į užduotį, reikia daugiau
laiko, sunki užduoties pradžia. Linkęs
daug kalbėti jį dominančiomis temomis,
nors tai nesusiję su pateiktu klausimu.
Greitai pavargsta. Lėtas veiklos tempas,
nuolat blaškosi užsiėmimu metu, kartais
nepasitiki savo jėgomis
Pamiršta padėkoti, atsisveikinti,
pasisveikinti
Kartais nenori laikytis taisyklių
Noriai bendrauja, draugiškas,
stengiasi atlikti užduotis. Tačiau
geba pastebėti klaidas ir jas
pataisyti.
Gerai orientuojasi pažįstamoje
aplinkoje. Tvarko aplinką. Geba
pasinaudoti informacinėmis
technologijomis, mėgsta
spalvinti. Moka parašyti nemažai
žodžių, paslaugus, mandagus,
paprašytas padėti, visada padeda,
elgesio problemų neturi. Žinios
apie save pakankamos.
Savarankiškai išmoko nueiti iki
autobuso. Džiaugiasi kai yra
giriamas, skatinamas.
4 8 m.
Mergaitė Sunkiai pripranta prie nepažįstamų
žmonių, tada vengia kalbėti, neatsako į
klausimus, atsisako piešti, kopijuoti,
gali slėptis po suolu, užsisklendžia
savyje.
Ištikus nesėkmei pergyvena, verkia,
nepasitiki savo jėgomis, labai
pergyvena kai mokoma akademinių
žinių, kad gali jai nepavykti, nors pati
nežino, ar pavyks, ar ne. Nepažįstamoje aplinkoje nebendraus,
nieko nedarys.
Kartais nenori laikytis klasės elgesio
taisyklių; neturi pakankamai socialinių
įgūdžių, trūksta savarankiškumo.
Pamiršta padėkoti, pasisveikinti,
atsisveikinti
Nemoka pasirūpinti kitais, padėti kitiems
Pati jauniausia klasėje mergaitė.
Labai mėgsta rolinius žaidimus,
lyderė klasėje. Mėgsta vadovauti
vaikams, labai tvarkinga, pastabi.
Kai veikla sekasi, džiaugiasi savo
pasiektais rezultatais. Nori
dėmesio, būti pastebėta.
Džiaugiasi kai yra giriama,
skatinama.
3 9 m.
Berniukas Ugdymosi sunkumai sietini su žemais
bendraisiais gebėjimais, lėta veiklos
sparta, savarankiškumo stoka, dideliais
emociniais ir elgesio sunkumai
Naujoje aplinkoje apsipranta pamažu –
pradžioje atrodo vangus, užsidaręs,
vengiantis kontakto
Kalba tyliai, gali užsidengti veidą,
daryti įvairias grimasas, krizenti ,
šnabždėtis sau, leisti įvairius neaiškius
garsus, netikėtai pradėti vardinti visus
necenzūrinius žodžius be sustojimo,
priešintis struktūruotos veiklos
atlikimui, dažna nuotaikų kaita – gal
verkti, gali juoktis, demonstratyviai
Labai gerai skaičiuoja mintinai.
Socialinė emocinė sritis – nori
komunikuoti su bendraamžiais,
geba tyrinėti aplinką. Pažįstamoje
aplinkoje jaučiasi saugiai. Turi
žinių apie jį supančią aplinką,
šeimą. Į pastabas reaguoja.
Stengiasi laikytis taisyklių, tačiau
nelabai pavyksta. Susirado
klasėje draugą. Vykdo tik
konkrečias instrukcijas. Kai
veikla sekasi, džiaugiasi.
Džiaugiasi kai yra giriamas,
skatinamas.
80
nekalbėti, švilpauti.
Ryškus socialinis nenuovokumu
(berniukas visiškai nežino elgesio
normų ir standartų, negeba jų pritaikyti),
labai greitai išsiblaško , itin silpna
savireguliacija. Bendravimo procesą su
bendraamžiais ir suaugusiais apsunkina
emociniai ir elgesio sunkumai. Jis
negeba megzti draugysčių, nors labai
nori draugauti ir turėti draugų. Silpni
savarankiškumo įgūdžiai, reikalinga
individuali nuolatinė mokytojo,
mokytojo padėjėjo pagalba.
7 8 m.
Berniukas
Nesusiformavusi visa kalbos sistema,
nepilnai suvokia kalbą, gali vykdyti tik
paprastas buitines instrukcijas, vaiko
kalbos raidą įtakoja trikalbė aplinka.
Patiria sunkumų piešdamas,
kopijuodamas. Pažinimo, komunikavimo
kompetencijos nepakankamos
Produktyvus kontaktas apsunkintas dėl
kalbos suvokimo ir raiškos sutrikimo..
Dėmesys tikslingai trumpalaikis, nuolat
nukrypstantis į kitus objektus, reikalinga
nuolatinė suaugusiojo pagalba grąžinant
prie pirminės veiklos. Mokymosi
sunkumai sietini su kalbos raiškos ir
supratimo, pažintinių gebėjimų ir
savireguliacijos procesų sutrikimų.
Berniuko raida atsilieka visose raidos
linijose. Reikalinga nuolatinė suaugusiojo
pagalba struktūruojant veiklas, padedant
reguliuoti dėmesį, socialinių įgūdžių
lavinimo; stokoja socialinio bendravimo
ribų;
Berniukas šiuo metu auga ir gyvena
globos namuose.
Berniukas naujoje aplinkoje atrodo
gerai nusiteikęs, domisi nauja
aplinka, dalinasi savo emociniais
išgyvenimais, rodo, ką pastebėjęs.
Bendrauja gestais, garsais,
pavieniais žodžiais; pagal
galimybes stengiasi atsakyti į
kalbinimą. Kai supranta, gestu
parodo atsakymą. Džiaugiasi
giriamas.
Turi savąjį “aš”, jeigu nenorės
nedarys, jeigu patiks veikla,
džiaugiasi giriamas už atliktą dabą.
Berniukas labai tvarkingas, meilus,
draugiškas, nors draugų neturi,
nėra susiformavusių bendravimo
įgūdžių. Džiaugiasi suradęs
žmogų, su kuriuo gali bendrauti.
2 9 m.
Berniukas Naujoje aplinkoje adaptuojasi labai
sunkiai.
Siūloma veikla domisi, tačiau dėmesį
sukaupia trumpam, jis lengvai
išblaškomas pašalinių dirgiklių. Elgesio
problemų neturi, gali fantazuoti.
Socialinėse situacijose orientuojasi
sunkiai, stokoja asmeninės
atsakomybės, pasitikėjimo priimant
sprendimus, numatant socialinių
veiksmų padarinius. Sunkiai inicijuoja
su bendraamžiais tarpusavio sąveiką.
Jautriai reaguoja į pastabas, nesėkmes.
Savarankiškumo bei savitvarkos
įgūdžiai išlavėję nepakankamai,
Berniukas elgesio problemų
neturi, ramaus būdo, yra uždaras,
laikosi taisyklių, draugiškas,
labai gražiai piešia. Saugus
jaučiais jam gerai pažįstamoje
aplinkoje. Kai veikla patinka,
atlieka noriai. Turi žinių apie jį
supančią aplinką, šeimą. Geba
įvardinti pagrindines emocijas.
Susirado draugą.
Džiaugiasi kai yra giriamas
81
reikalinga suaugusiojo kontrolė ir
pagalba.
Berniukas auga socialinės rizikos
šeimoje.
82
Priedas Nr. 3
Vaidybinės programos aprašymas
Užsiėmimas Nr. 1 . „Susipažinimas ir taisyklių sukūrimas”
Vaikams, turintiems nežymų intelekto sutrikimą labai svarbu užsiėmimo pradžioje susikurti ir
aptarti taisykles. Taisykles reikia aptarti kiekvieną kartą prieš vedant socialinių įgūdžių lavinimo
užsiėmimus.
Taisyklės:
Kai norime ką nors pasakyti – keliame ranką;
Atidžiai klausome ką sako mokytojas;
Žaidžiame ir vaidiname visi kartu;
Nevaikštome po salę;
Netriukšmaujame;
Nesistumdome;
Nesimušame.
Jei nesilaikysime taisyklių – prizo-siurprizo nebus.
Užsiėmimuose mes:
Žaisime žaidimus;
Seksime pasakas;
Šoksime;
Vaidinsime;
Tikslas- susipažinimas, taisyklių aptarimas, teigiamų emocijų ugdymas.
Tikslinė grupė – nežymų intelekto sutrikimą turintys vaikai
Priemonės: emocijų kamuoliai, žaidimai, magnetofonas, balionai, skrybėlė, prizai- siurprizai.
Veiklos aprašymas: vaikai laukia užsiėmimo salėje. Pro duris įeina katinas Bonifacijus
( tyrėjas- mokytojas). Rankoje jis turi didelį lagaminą. Bonifacijus atvyko susipažinti su vaikais.
Pradžioje visi kartu susikuria ir aptaria taisykles, kurių reikės laikytis. Po to katinas paprašo
išsirinkti iš dėžės sau patinkantį kamuolį su nupiešta emocija ir padėkoja. Vaikai kamuolius padeda
atgal ir katinas pradeda žaisti susipažinimo žaidimus.
Žaidimai:Visi sustoja į ratą, o katinas Bonifacijus stovi rato viduryje. Kiekvienas vaikas turi
pasakyti savo vardą ir iš savo vardo pirmos raidės sugalvoti bet kokį žodį. Jeigu ne visi vaikai gali
83
sugalvoti žodžio, nereikia, tegul pasako savo vardą. Katinas stovėdamas viduryje meta kamuolį
kiekvienam vaikui pasakydamas: “Mano vardas yra Bonifacijus, o koks tavo vardas”.
Žaidimo trukmė: 5-7 min.
Mafiozas”.
Žaidimo aprašymas: Žaidėjai yra didelėje patalpoje arba pievoje, kurioje pažymėtas didelis
žaidimo laukas. Tarpusavyje jie jau turėtų žinoti vienas kito vardus. Vienas žaidėjas yra "Mafiozas"
(su didele mafiozo skrybėle). Užduotis – pasodinti vieną vaiką ant kėdės ir uždėti skrybėlę. Po to
reikia uždengti akis, ( galima ir su ta pačia skrybėle) kad vaikas sėdintis ant kėdės nematytų. Tada
po vieną prieina kiekvienas vaikas ir sako sėdinčiam ant kėdės garsiai žodį “Mafiozas”. Sėdintis
vaikas ant kėdės turi atspėti vaiko vardą, kas tą žodį pasakė.
Žaidimo trukmė: apie 10 min.
Katino portretas
Žaidimo aprašymas: Kiekvienas žaidėjas gauna tvirto popieriaus lapą ( A4 formato) ir flomasterį.
Visi žaidžiantys susėda poromis nugaromis ir vienas į kitą nežiūri. Eukatorius ( katinas
“Bonifacijus” ) pateikia konkrečias instrukcijas ką reikia daryti. Jis pasako, kad bus piešiamas
katinas. Taip vaikai kartu su mokytoju pradeda piešti katiną, bet draugas neturi matyti , ką jie piešia.
Žaidimo vedėjas pasako, ką reikia piešti. : kairiąją akį, nosį, ausis, kairią ausį, veido ovalą ir t. t.
Jeigu kam nors reikia mokytojo pagalbos, mokytojas padeda. "Meno kūriniai" prisegami segtukais
ir prikabinami.
Žaidimo trukmė: apie 15 min.
Šokis su daina “Oro balionėlis”
Katinas į salę atneša daug balionų, įjungia dainą : “Oro balionėlis” . Visi šoka ir žaidžia su
balionais.
Šokio trukmė: 5 min.
Refleksija: visi susėda ant grindų ir katinas padėkoja visiems be išimties, trumpai aptaria. Visai
nesvarbu, jeigu ir buvo vaikų nenorinčių dalyvauti, nesilaikančių taisyklių. Labai svarbu pagirti
visus vaikus, paskatinti juos. Katinas paprašo vėl paimti kamuolius su emocijomis.
Vaikų įvertinimas: Bonifacijus katinas atidaro savo lagaminą, kuriame pilna smulkmenų ir
staigmenų vaikams. Kiekvienam duoda prizą- siurprizą ir atsisveikina iki kito karto.
84
Užsiėmimas Nr. 2. „Bendravimo įgūdžių lavinimas ” pasakose “Ropė” ir “Dangus griūva”
„Menas ( vaidyba) – užpildo bet kokios talpos indą, perima visą žmogaus sielą, jo sąmonę, taip
suteikdamas sielai sparnus į neribotą laisvę ir siekius.“ Viktor E. Frankl
Vadovėlyje psichologija studentui ( 2000) bendravimas yra apibrėžiamas kaip dviejų ar daugiau
žmonių tarpusavio sąveika, kurios metu yra perduodama informacija ir patenkinami saugumo,
saviariškos, dominavimo ir kiti poreikiai.
Mokslinėje literatūroje yra nurodoma, kad vaikų, turinčių nežymų intelekto sutrikimą, poreikis
bendrauti, pažinti pasaulį yra labai menkas, todėl labai svarbu lavinti šių vaikų bendravimo
įgūdžius.
Užsiėmimo pradžioje pedagogas kartu su vaikais aptaria taisykles.
Tikslas- bendravimo, teigiamų emocijų lavinimas
Tikslinė grupė: nežymų intelekto sutrikimą turintys pradinių klasių mokiniai
Priemonės: kaukės, muzika.
Veiklos aprašymas:
Mokytojas paparašo vaikų paimti kamuolius su emocijomis ir paklausia vaikų kokia jų šiandien
nuotaika, kaip jie jaučiasi, padėkoja ir pradeda savo kalbą žodžiais: " Šiandien mes atvykome į
pasakų pasaulį ir būsime ne , vaikais, o Senelis, Senutė ir gyvūnėliais... Pedagogas pasako vaikams
kuo jie šiandien bus ir pasako kuo šiandien bus mokytojas: “ Aš skaitysiu pasaką ir mes ją
suvaidinsime“ . „Dabar pabandysime prisiminti kuo šiandien mes būsime. Išgirdusieji savo vardą
atsistojame ir pasakome „aš“. Mokytojas dalyvauja kartu su vaikais ir vaidina pasakas.
85
PASAKA „ROPĖ“
Pasakos trukmė: 20 min.
Pasaka „Dangus griūva“
Pasaka
Vieną sykį katinas išėjo iš namų pasipeliaut. landžiojo landžiojo po kopūstų daržą, tiktai piept jam
ant uodegos galo kopūsto lapas ir užkrito. Persigandęs katinas pamanė: „Dabar tai jau tikrai dangus
griūva!" Ir pasileido bėgt.
Bėga, spiria, kiek tik kojos leidžia, ir susitinka kiškį.
- Kiški tiški, bėkim - dangus griūva!
- Kas tau sakė?
- Man ant uodegos galo užgriuvo!
Kiškis persigandęs bėga drauge. Susitinka pelytes. Kiškis šaukia:
- Pelytės , bėkim - dangus griūva!
- Kas tau sakė?
- Katins patins.
- Katin patin, kas tau sakė?
- Man pačiam ant uodegos galo užgriuvo!
Ir pelytės persigandusios bėga drauge. Susitinka briedį. Pelytės šaukia:
86
- Briedi, bėkim - dangus griūva!
- Kas tau sakė?
- Kiškis tiškis.
- Kiški tiški, kas tau sakė?
- Katins patins.
- Katin patin, kas tau sakė?
- Man pačiam ant uodegos galo užgriuvo!
Ir briedis persigandęs bėga drauge. Susitinka katinus. Briedis šaukia:
- Katinai , bėkim - dangus griūva!
- Kas tau sakė? Pelytės.
- Pelytės, kas jums sakė?
- Kiškiai piškiai.
- Kiškiai piškiai, kas jums sakė?
- Katins patins.
- Katin patin, kas tau sakė?
- Man pačiam ant uodegos galo užgriuvo!
-Bėga žvėrys toliau ir susitinka mešką. O meška ir sako:
- Papasakok, kaip buvo? - klausia meška.
- Ogi man per kopūstų lysvę beeinant kažin kas ūžt ant uodegos galo ir užgriuvo!
- Ar didelis?
- Kaip gaidžio sparnas.
- Ei tu, paikuti, - sako meška, - juk tai tiktai buvo kopūsto lapas. Grįžkite visi namo.
- O gal ir teisybė, - tarė katinas. - Tai dabar be baimės galėsime sugrįžti.
Ir parbėgo visi namo.
87
Refleksija: visi susėda ant grindų, aptaria ir mokytojas padėkoja visiems be išimties ir visai
nesvarbu jeigu ir buvo vaikų nenorinčių dalyvauti, nesilaikančių taisyklių. Labai svarbu pagirti
visus vaikus, paskatinti juos. Pedagogas paprašo vėl paimti kamuolius su emocijomis.
Pedagogas atidaro savo krepšį, kuriame pilna smulkmenų vaikams. Kiekvienam duoda prizą-
siurprizą ir atsisveikina iki kito karto.
Vaikų įvertinimas: Mokytojas atidaro savo lagaminą, kuriame pilna smulkmenų ir staigmenų
vaikams, padėkoja jiems už buvimą kartu. Kiekvienam duoda prizą- siurprizą ir atsisveikina iki
kito karto.
Užsiėmimas Nr. 4 „Pasitikėjimo savimi įgūdžių lavinimas ” pasakoje “ Asiliukas ir žalias
balionėlis”
Užsiėmimo pradžioje pedagogas kartu su vaikais aptaria taisykles.
Tikslas: pasitikėjimo ugdymas
Tikslinė grupė: nežymų intelekto sutrikimą turintys pradinių klasių mokiniai
Priemonės: žalias balionėlis, muzika, obuolys
Pasakos trukmė: 30 min.
Veiklos aprašymas: mokytojas yra asiliukas ( skaito pasaką), visi vaikai yra veikėjai - vėjas,
kurie atpučia žalią balionėlį asiliukui. Pedagogas ( asiliukas) žaidžia su drugeliais ( vaikais – vaikai
plasnoja kaip drugeliai) . Vienas iš vaikų yra šiaurys vėjas, kuris nupučia žalią balionėlį, asiliukas
balionėlio pagauti negali, pradeda verkti, buvo labai liūdnas. Saulės spindulėlis ( vienas iš vaikų)
pabučiuoja asiliuką į žandą ir staiga nuo medžio nukrenta obuolys. Asiliukas nesupranta iš kur tas
obuolys atsirado, nes niekada ant tos obels obuolių nebūna. Ir staiga asiliukas ( mokytojas) pakelia
galvą aukštyn į medžio viršūnę, o ten jo žalias balionėlis. Asiliukas ( mokytojas) paprašo, kad jo
geras draugas pietų vėjas pririštų asiliukui žalią balionėlį.
88
Pasaka:
Gyveno kartą asiliukas, kurio svajonė buvo turėti žalią balionėlį. Per dienų dienas jis nieko
neveikė tik sėdėjo po savo niekuomet nenustojančia žydėti obelimi ir svajojo. Netoli tos obels
driekėsi spalvotas laukas, kuriame buvo mėlyni, geltoni, violetiniai, oranžiniai, balti ir juodi
balionėliai, bet per visą lauką nebuvo nė vieno žalio. Todėl asiliukas nedarė nieko, kaip tik sėdėjo
po obelim, sėdėjo ir svajojo...svajojo. Kol vieną trečiadienį, kuomet asiliukui sukako penkeri, jo
senas draugas Pietų vėjas, po ilgos kelionės aplink pasaulį, atpūtė jam ypatingai paprastą, paprastai
ypatingą, visą laiką tik jo svajose egzistavusį žalios spalvos balionėlį. Ilgą laiką asiliukas netikėjo
tuo ką mato, bet po dviejų bemiegių naktų intensyvaus spoksojimo į balionėlį, jis pagaliau prisivertė
save patikėti. Nuo to laiko viskas pasikeitė. Pirmą kartą per savo penkerius gyvenimo metus
asiliukas pajuto kas yra laimė, džiaugsmas, tikėjimas, šypsena...pajuto, kokios skanios yra
išsipildžiusios svajonės.
Kiekvieną rytą asiliukas vesdavosi savo balionėlį prie upės, kur jie klausydavosi vandens
čiurlenimo ir skaičiuodavo varles. Popietes jie leisdavo seno miško paunksnėje, kur gulėdavo ant
minkštų samanų saulės atokaitoje ir stebėdavo pievoje žaidžiančius drugelius. Na, o vakarais,
asiliukas vesdavosi savo žalią balionėlį į jaunąjį pušyną ant žalio ežero kranto, kur jie kartu
paskandindavo saulę ir atsisveikindavo su nuostabia diena. Vakare asiliukas grįždavo po savąja
obelimi, apklodavo balionėlį šviežiai nupjauta žole, atsiguldavo šalia ir švelniai apkabinęs savo ilga
ausimi, užmigdavo.
Dienos bėgo, o asiliukas nesiliovė šypsotis. Net ir mieguose jo ramų snukutį puošė
šypsena. Jis dažnai vaikščiodavo po spalvotąjį lauką ir puikuodavosi savu balionėliu kitų balionėlių
akivaizdoje.
Bet vieną apniūkusią ir visai nešiltą dieną, piktasis Šiaurys vėjas pasikinkęs šaltąjį lietų,
išplėšė žalią balionėlį asiliukui iš nasrų ir nupūtė tolyn į dangaus platybes. Vargšas asiliukas dar
bandė pagauti savo balionėlį, bet jo pastangos buvo bergždžios.
Ryte, kuomet audra jau buvo nurimusi, asiliukas panarinęs galvą sėdėjo po savo
niekuomet nenustojančia žydėti obelimi, o jam iš liūdesio sukaustytų akučių be paliovos riedėjo
pupų didumo ašaros. Negi viskas taip ir baigsis? Negi visą likusį gyvenimą jis turėsęs sėdėti po
savąja obelimi ir neilgai trukusią, bet giliai širdin įstrigusią laimę gurkšnoti iš neišsenksnčios
prisiminimų taurės? Jis neturėjo kito pasirinkimo. Asiliukas sėdėjo ir laukė, laukė nežinia ko, bet
laukė, tikėjo ir laukė...
Bėgo minutės, valandos, dienos, savaitės, mėnesiai, o asiliukas vis laukė ir laukė.
Tikėjimas su kiekviena diena jį vis labiau skandino laukime, laukimas skatino tikėjimą, o tikėjimas
vertė laukti. Asiliukas daugiau nebesišypsojo, jo daugiau nebedžiugino pievoje nerūpestingai
89
žaidžiantys drugiai, jis nebepašokdavo pasitikti kylančios saulės ir nebemojuodavo jai savo ilgom
ausim atsisveikindamas kuomet ji leisdavosi. Jis tiesiog laukė..
Ilgas laiko tarpas buvo praėjęs nuo tos dienos kai žalias balionėlis dingo, bet asiliukas
neužmiršo savo draugo. Vieną dieną jam taip besėdint po savąja obelimi ir belaukiant, vasariškas
saulės spindulėlis pabučiavo jam į dešiniąjį skruostą ir privertė sujudėti. Po akimirkos, ant asiliuko
galvos nukrito gražiai nunokęs obuolys. Jis nesuprato iš kur tas obuolys galėjo atsirasti, nes obelis
po kuria jis sėdėjo niekuomet nenustodavo žydėti ir vaisių niekuomet neduodavo, beto, buvo
vasaros pradžia, todėl tas raudonas ir gražiai nunokęs obuolys buvo nepaaiškinamas įvykis.
Asiliukas lėtai nužvelgė šalia gulintį, raudoną, didelį ir gražų obuolį, kuris jam taip
priminė jo balionėlį. Valandėlę pagalvojęs, jis pakėlė galvą į viršų ir baisiai nustebo tai ką išvydo.
Obels viršūnėje, tarp šakų, stūksojo jo žalias balionėlis! Asiliukas nedvejodamas puolė ropštis į
obelį. Nesuvokiamu būdu, akimirksniu pasiekęs medžio viršūnę, jis sugriebė balionėlį ir taip stipriai
suspaudė, kad jis vos nesusprogo! Asiliukas vėl buvo laimingas. Jis paprašė savo seno bičiulio Pietų
vėjo, kad jis pririštų balionėlį kuo tvirčiausiu mazgu jam prie ausies ir, kad daugiau niekada,
niekada jis nebepaleistų savo mylimo ir vienintelio laimės nešėjo - ŽALIO BALIONĖLIO.. Jie vėl
buvo kartu. Ilgai ir laimingai.
Refleksija: visi susėda ant grindų ratu, aptaria ir mokytojas padėkoja visiems be išimties ir visai
nesvarbu jeigu ir buvo vaikų nenorinčių dalyvauti, nesilaikančių taisyklių. Labai svarbu pagirti
visus vaikus, paskatinti juos. Pedagogas paprašo vėl paimti kamuolius su emocijomis ir paklausia
kaip jie jaučiasi.
Vaikų įvertinimas: Mokytojas ( asiliukas) atidaro savo lagaminą, kuriame pilna smulkmenų ir
staigmenų vaikams. Kiekvienam duoda prizą- siurprizą ir atsisveikina iki kito karto.
90
Užsiėmimas Nr. 3. „Emocijų lavinimas muzikiniais žaidimais- veiksenomis”
Užsiėmimo pradžioje pedagogas kartu su vaikais aptaria taisykles.
Tikslas- emocijų lavinimas
Tikslinė grupė: nežymų intelekto sutrikimą turintys pradinių klasių mokiniai
Priemonės: magnetofonas, vaikiška muzika, mikrofonai
Užsiėmimo trukmė: 30 min.
Veiklos aprašymas: Pedagogas užsimėmimo pradžioje išdalina emocijų kamuoliukus. Vaikai
pasirenka kamuoliuką tokį, kokia jo šiandien nuotaika, kaip jis šiandien jaučiasi. Mokytojas įjungia
vaikiškas dainas, išdalina mikrofonus ir visi pagal muziką šoka ir dainuoja. Vėliau visi šoka
traukinuku.
Refleksija: visi susėda ant grindų ratu, aptaria ir mokytojas padėkoja visiems be išimties ir visai
nesvarbu jeigu ir buvo vaikų nenorinčių dalyvauti, nesilaikančių taisyklių. Labai svarbu pagirti
visus vaikus, paskatinti juos. Pedagogas paprašo vėl paimti kamuolius su emocijomis ir paklausia
kaip jie jaučiasi.
Vaikų įvertinimas: pedagogas atidaro savo krepšį, kuriame pilna smulkmenų vaikams.
Kiekvienam duoda prizą- siurprizą ir atsisveikina iki kito karto.
Užsiėmimas Nr. 6 . „Emocijų lavinimas vaidybiniais žaidimais” ( pavyko iš dalies)
Užsiėmimo pradžioje pedagogas kartu su vaikais aptaria taisykles.
Tikslas- emocijų lavinimas, bendravimo ugdymas
Tikslinė grupė: nežymų intelekto sutrikimą turintys pradinių klasių mokiniai
Priemonės: -
Užsiėmimo trukmė: 30 min.
Veiklos aprašymas: Pedagogas užsimėmimo pradžioje išdalina emocijų kamuoliukus. Vaikai
pasirenka kamuoliuką tokį, kokia jo šiandien nuotaika, kaip jis šiandien jaučiasi. Pedagogas
dalyvauja kartu su vaikais bendroje veikloje.
Vaidybiniai žaidimai:
1. Žaidimas „Paukščio skrydis“.
Pedagogas klausia vaikų?: „Kaip jūs galvojate vaikai ar paukščiai moka skraidyti“. O kokius
paukščius jūs pažįstate? Bet jie visi skraido ir vaikšto skirtingai. Pabandysime pavaizduoti kaip
skrenda ir kaip vaikšto kregždutė, gandras, antis, varna, šarka.
2. Žaidimas „Gyvūnų šuoliai“.
Gyvūnų pasaulyje yra daug ir įvairių. Jie įvairiai ir juda : bėga, eina, šliaužia. Daugelis gyvūnų juda
šuoliais. Parodykime kaip tai daro žvirbliai, zuikiai, varlės, žiogai ir t.t.
91
3. Žaidimas „Meškiuk, pabusk“.
Vienas žaidėjas „meškiukas“, pasodinamas ant kėdės, jam užrišamos akys. Kiti žaidėjai išsirikiuoja
jam už nugaros. Kiekvienas priėjęs prie „meškiuko“ pasako „meškiuk, pabusk“, stengdamasis
iškreipti savo balsą, kad „meškiukas“ neatpažintų. „Meškiukas“ spėja, kas iš žaidėjų tai pasakė. Jei
atspėja, tai žaidėjai keičiasi vietomis.
4.“Rato vidury“
5.Kartu su mokytoja pavaizduoti mašiną. Kaip ji užvedama, pradeda važiuoti. Šviesoforas raudonas,
ką daryti, žmogus per perėją eina, ką daryti?
Refleksija: visi susėda ant grindų ratu ir mokytojas padėkoja visiems be išimties ir visai nesvarbu
jeigu ir buvo vaikų nenorinčių dalyvauti, nesilaikančių taisyklių. Labai svarbu pagirti visus vaikus,
paskatinti juos. Pedagogas paprašo vėl paimti kamuolius su emocijomis ir paklausia kaip jie
jaučiasi.
Vaikų įvertinimas. Pedagogas atidaro savo krepšį, kuriame pilna smulkmenų vaikams.
Kiekvienam duoda prizą- siurprizą ir atsisveikina iki kito karto.
Užsiėmimas Nr. 7. Bendravimo įgūdžių lavinimas “ Zuikių šeimynėlės inscenizacijoje ”
Užsiėmimo pradžioje pedagogas kartu su vaikais aptaria taisykles.
Tikslas: bendravimo įgūdžių ugdymas
Tikslinė grupė: nežymų intelekto sutrikimą turintys pradinių klasių mokiniai
Priemonės: kaukės, kibirai, laistytuvai, žemė, sėklos, morkos, kopūstas, bulvės, kauptukas.
Užsiėmimo trukmė: 30 min.
Veiklos aprašymas: Mokytojas paskirsto vaikams vaidmenis, išdalina priemones. Pedagogas
skaito savo sukurtą pasaką apie „Zuikių šeimynėlę“ ir kartu su vaikais vaidina.
„Zuikių šeimynėlės inscenizacija“
Gyveno kartą zuikių šeima. Mama zuikė vardu Amelija, tėtis zuikis vardu Grafas ir 8
vaikučiai zuikučiai. Mama Amelija ir tėtis Grafas buvo labai darbštūs. Jie žinojo, kad ateis žiema, o
žiemą reikės valgyti. Tad nusprendė jau nuo pat mažens savo vaikus pratinti prie darbo ir mokyti
kaip pasisodinti daržovių ir pasiruošti žiemai. Mama Amelija ir tėtis Grafas pakvietė savo vaikus ir
sako:
Vaikai- eime, sušuko tėtis- pasiimam kibirus, laistytuvus ir sėklas, eisim daržovių sodinti, kad žiemą
turėtume ką valgyti. Vaikai taip ir padarė. Ir kartu visa šeima nuėjo į daržą. Tėvai zuikiai pradėjo
mokyti vaikus, ką reikia daryti: papurenti žemę, pasodinti, užkasti ir palaistyti. Vaikai zuikiai taip ir
padarė. Jie kiekvieną dieną laistė savo daržoves. Atėjo ruduo. Zuikių šeimyna negalėjo atsistebėti
savo užaugintu derliumi. ( visi sėdi ir valgo daržoves). Morkos, kopūstai, bulvės buvo neišpasakyto
dydžio. Visa šeima kartu nusikasė savo derlių ir pasiruošė –žiemai.
92
Refleksija: visi susėda ant grindų ratu, aptaria ir mokytojas padėkoja visiems be išimties ir visai
nesvarbu jeigu ir buvo vaikų nenorinčių dalyvauti, nesilaikančių taisyklių. Labai svarbu pagirti
visus vaikus, paskatinti juos. Pedagogas paprašo vėl paimti kamuolius su emocijomis ir paklausia
kaip jie jaučiasi.
Vaikų įvertinimas: pedagogas atidaro savo krepšį, kuriame pilna smulkmenų vaikams.
Kiekvienam duoda prizą- siurprizą ir atsisveikina iki kito karto.
Užsiėmimas Nr. 11 .“ Konfliktų sprendimo įgūdžių lavinimas pasakoje “ 8 ožiukai ant
lieptelio”
Užsiėmimo pradžioje pedagogas kartu su vaikais aptaria taisykles.
Tikslas: konfliktų sprendimo įgūdžių ugdymas
Tikslinė grupė: nežymų intelekto sutrikimą turintys pradinių klasių mokiniai
Priemonės: kaukės, kopūstai, duona, virvė liepteliui pažymėti, gėlių dekoracijos, daina apie
ožiukus.
Užsiėmimo trukmė: 30 min.
Veiklos aprašymas: Mokytojas paskirsto vaikams vaidmenis, išdalina priemones. Pedagogas
skaito pasakaitę apie „“Aštuonis ožiukus ant lieptelio“ ir kartu su vaikais vaidina.
Pasaka:
Aštuoni ožiukai ant lieptelio
Kaimo gale, prie upelio gyveno ožka su savo 4 savo vaikeliais – juodais ožiukais. O už upelio,
prie tankaus eglyno, trobelėje gyveno kita ožka su 4 keturiais baltais ožiukais. Per upelį buvo
nustiestas siauras lieptas, ( ištiesti ilgą virvę) per kurį visi eidavo atsargiai, kad neįpultų į vandenį.
Jie labai mėgdavo valgyti kopūstus ir duoną bei dūkti. Daina apie ožiukus, ožiukų šokis.
8 ožiukai dažnai žvilgčiodavo vienas į kitą. Balti norėdavo į bėgti į kaimą, o juodi į eglyną.
Bet vieni ir kiti bijojo eiti per lieptelį.
Vieną gražią dieną kai švietė saulė ir visur žydėjo gėlės, visi ožiukai, lyg susitarę, patraukė
prie upelio.
Neužleisdami vieni kitiems, visi skubėjo pereiti lieptą. Ir visi 8 atsidūrė liepto viduryje.
93
- M-e-e,- subliovė balti ožiukai. – Pasitraukite iš kelio. Mes norime pirmi pereiti lieptelį.
- Dar ko supyko juodi ožiukai.- Traukitės patys, nes bus blogai.
Visi ožiukai nenorėjo pasitraukti iš kelio ir, įsibėgėję, davė vieni kitiems su ragais. Nuo
smūgio, visi tik keberiokšt ir įkrito į upelį.
- Gelbėkit. – Ėmė šaukti peštukai. Laimė, netoli buvo ožiukų mamos ir, atbėgusios, ištraukė
iš vandens užsispyrėlius.
Refleksija: visi susėda ant grindų ratu, aptaria ir mokytojas padėkoja visiems be išimties ir visai
nesvarbu jeigu ir buvo vaikų nenorinčių dalyvauti, nesilaikančių taisyklių. Labai svarbu pagirti
visus vaikus, paskatinti juos. Pedagogas paprašo vėl paimti kamuolius su emocijomis ir paklausia
kaip jie jaučiasi.
Vaikų įvertinimas: pedagogas atidaro savo krepšį, kuriame pilna smulkmenų vaikams.
Kiekvienam duoda prizą- siurprizą ir atsisveikina iki kito karto.
Užsiėmimas Nr. 5 . Bendravimo, savęs pažinimo, emocinių įgūdžių lavinimas. “Svečiuose –
pepė ilgakojinė”
Užsiėmimo pradžioje pedagogas kartu su vaikais aptaria taisykles, išdalina emocijų kamuoliukus.
Tikslas: bendravimo, savęs pažinimo, emocinių įgūdžių lavinimas
Tikslinė grupė: nežymų intelekto sutrikimą turintys pradinių klasių mokiniai
Priemonės: „Pepės“ rūbai, pieštukai, prizai, žaidimai
Užsiėmimo trukmė 30 min.
Veiklos aprašymas: Pedagogė, apsirengusi „Pepe ilgakojine“ ateina pas vaikus. Po pažastimi
pasikišusi laiko lagaminą. Pepė prisistato iš kur atvyko ir susipažįsta su vaikais. Su vaikais aptaria
taisykles. Ji žaidžia su vaikais susipažinimo žaidimus, taip pat žaidimus bendravimo, savęs
pažinimo ir emocinių įgūdžių lavinimui. Jeigu vaikai nori, galima jiems pasiūlyti
94
„pasipuošti“ pepiukais ( bet mokytojas turi turėti atsarginių kojinių, pieštuką strazdanom nupiešti ir
gumytes plaukams surišti).
Tada pedagogas ( pepė) išdalina vaikams paruoštas knygeles apie save ir pasako, kad šiandien
mes labai daug sužinosime apie Jus vaikai. Paruoštoje knygelėje yra parašyti klausimai, į kuriuos
reikia atsakyti arba nupiešti. Vaikai gali sėdėti toliau vienas nuo kito, pasilikdami sau saugią erdvę.
Kartu su mokytoju ( pepe) atsakinėja į knygelėje paruoštus klausimus, o po to kai visi baigia,
aptaria. Knygelės dėka galima labai daug sužinoti apie kiekvieną vaiką, jo šeimą, pomėgius,
baimes, džiaugsmus ir pan.
Žaidimai:
1. Susipažinimo žaidimas. Mesti kiekvienam vaikui emocijų kamuoliuką. Pepė suispažįsta su
vaikais, o vaikai su „Pepe“. Visi sustoja į ratą kiekvienas pasako savo vardą ir kas jam patinka.
2. Mano „Batai buvo du“ inscenizacija.
Mano batai buvo du
Vienas dingo – nerandu
Aš su vienu batuku,
Niekur eiti negaliu.
Dvi rankytės ieško batų
Dvi akytės juos pamato
Aš apsiausiu batukus
Ir keliausiu pas vaikus.
3. Tic tac arba bet kokių saldainių ( turėti saldainių) . Kiek vaikas pasiima saldainių, tiek turi
apie save pasakyti kažką.
Refleksija: visi susėda ant grindų ratu ir mokytojas padėkoja visiems be išimties ir visai nesvarbu
jeigu ir buvo vaikų nenorinčių dalyvauti, nesilaikančių taisyklių. Labai svarbu pagirti visus vaikus,
paskatinti juos. Pedagogas paprašo vėl paimti kamuolius su emocijomis ir paklausia kaip jie
jaučiasi.
Vaikų įvertinimas: Pedagogas atidaro savo krepšį, kuriame pilna smulkmenų vaikams.
Kiekvienam duoda prizą- siurprizą ir atsisveikina iki kito karto.
Užsiėmimas Nr. 8 . Pasitikėjimo įgūdžių lavinimas pasakose “Pelytė ir pabaisa”
Užsiėmimo pradžioje pedagogas kartu su vaikais aptaria taisykles, išdalina emocijų kamuoliukus.
Tikslas: pasitikėjimo įgūdžių lavinimas
Veiklos aprašymas: mokytojas paskirsto vaikams vaidmenis, skaito pasaką ir kartu su vaikais
vaidina
95
Priemonės: dulkių siurblys, pelyčių kaukės, sūris, duona.
Tikslinė grupė: nežymų intelekto sutrikimą turintys pradinių klasių mokiniai
Užsiėmimo trukmė: 15 min.
Pasaka: Pelytė ir pabaisa
Namuose gyveno mažos pelytės. Po grindimis jos turėjo mažą butuką. Maisto pelytės
susirasdavo virtuvėje ( eina pelytės ieškoti maisto, po to valgo). Pavalgusios pelytės eina miegoti.
(įjungiama daina apie miegą). Jos niekam netrukdė. O kam galėtų trukdyti mažos pelytės?! Tačiau
vieną dieną namuose atsirado pabaisa. Jos nosis buvo ilga lyg dramblio straublys, burna plačiai
iššiepta, o į akis geriau iš viso nežiūrėti… Pabaisa slankiojo po namus, baisiai ūžė, kaišiojo visur
savo ilgą nosį ir taikėsi viską susiurbti. Žmonės tą pabaisą vadino dulkių siurbliu. Bet pelytės manė,
kad jam labiau tiktų kitas pavadinimas – pelių siurblys. Kai pabaisa siautėdavo, pelytės slėpdavosi
savo butuke. Laikui bėgant ėmė ryškėti ir gerosios pabaisos savybės. Namie tapo labai švaru.
Neliko šiukšlių, dulkių. Pelytės pastebėjo, kad ilgą juodą pabaisos uodegą ištraukus iš lizdo, ji
nurimsta. Tada galima prieiti prie pabaisos visai arti ir netgi pakutenti jai nosį. Nuo to laiko pelytės
nebebijo pabaisos, ėmė ja pasitikėti.
Refleksija - aptarimas: visi susėda ant grindų ratu, aptaria ir mokytojas padėkoja visiems be
išimties ir visai nesvarbu jeigu ir buvo vaikų nenorinčių dalyvauti, nesilaikančių taisyklių. Labai
svarbu pagirti visus vaikus, paskatinti juos. Pedagogas paprašo vėl paimti kamuolius su emocijomis
ir paklausia kaip jie jaučiasi.
Vaikų įvertinimas:pedagogas atidaro savo krepšį, kuriame pilna smulkmenų vaikams.
Kiekvienam duoda prizą- siurprizą ir atsisveikina iki kito karto.
96
Užsiėmimas Nr. 9. Bendravimo, emocinių įgūdžių lavinimas inscenizacijoje “Briedis ir
nykštukai”
Užsiėmimo pradžioje pedagogas kartu su vaikais aptaria taisykles, išdalina emocijų kamuoliukus.
Tikslas: bendravimo, emocinių įgūdžių lavinimas
Tikslinė grupė: nežymų intelekto sutrikimą turintys pradinių klasių mokiniai
Priemonės: nykštukų kepurės, maišai, vėliava, muzika
Užsiėmimo trukmė: 30 min.
Veiklos aprašymas: Mokytojas paskirsto vaikams vaidmenis, skaito pasaką ir kartu su
vaikais ir vaidina
Inscenizacija
Gyveno vieną kartą didelis briedis. Iš tiesų jis buvo visai mažas, bet nykštukams atrodė kitaip.
Jie įsivaizdavo, kad briedis buvo labai didelis ir labai stiprus.
Vaikai susiranda sau vietą, atsistoja vieni toliau kitų. Pasistiebia ant pirštų kaip dideli
briedžiai ,ištiesia rankas į šonus kaip labai stiprūs, o pritūpia kaip maži nykštukai.
Vieną dieną briedis taip garsiai suplojo rankomis, kad net sienos sudrebėjo. Visi vaikai
atsistoja ir ploja rankomis kuo garsiau.
Briedžiui labai garsiai nusijuokus, nykštukai dar labiau išsigando.
Dabar vaikai kuo garsiau turi juoktis.
Briedis taip stipriai treptelėjo kojomis, kad sugriuvo visi namai ir nykštukai turėjo palikti
savo namus ir išeiti į mišką.
Vaikai trepsi kojomis
Kaip galvojate vaikai, nejaugi šis didelis briedis norėjo likti vienas, kad sugriovė Jūsų namus?
Kaip Jūs galvojate, kaip jis dabar jaučiasi? Ko gero jis liūdi, jis žino, kad blogai padarė.
Vaikai parodo liūdesį
Briedis ėjo aplink ratu ir ilgėjosi nykštukų.
Vaikai eina ratu su maišais ant pečių.
Pro šalį skrenda paukštelis ir pamato liūdintį briedį. Tačiau paukštelis kai ką pakužka į ausį
galiūnui ir vaikai pašoka, sušunka valio, valio, valio.
Briedis pradėjo statyti nykštukams namus. Visi sustoja į ratą ir stato namą ( įjungiama
muzika) . Galiūnas pristatė daug mažų namelių nykštukams.
Tada briedis paprašė nykštukų, kad jie sugrįžtų. Jis jų atsiprašė. Briedis prieina prie kiekvieno
vaiko ir atsiprašo, parodo, kaip reikia atsiprašyti.
Visi grįžo į savo namus ir buvo labai laimingi. Vaikai šokinėja, susikimba rankomis ir pagal
paleistą muziką šoka, eina rateliu, tada į vidurį ir atgal.
97
Refleksija- aptarimas : visi susėda ant grindų, aptaria, susėda ratu ir mokytojas padėkoja visiems
be išimties ir visai nesvarbu jeigu ir buvo vaikų nenorinčių dalyvauti, nesilaikančių taisyklių. Labai
svarbu pagirti visus vaikus, paskatinti juos. Pedagogas paprašo vėl paimti kamuolius su emocijomis
ir paklausia kaip jie jaučiasi.
Vaikų įvertinimas:pedagogas atidaro savo krepšį, kuriame pilna smulkmenų vaikams.
Kiekvienam duoda prizą- siurprizą ir atsisveikina iki kito karto.
Užsiėmimas Nr. 12. Konflikto sprendimo įgūdžių lavinimas inscenizacijoje “Kam gi atiteks
obuolys”?
Užsiėmimo pradžioje pedagogas kartu su vaikais aptaria taisykles, išdalina emocijų kamuoliukus.
Tikslas: konflikto sprendimo įgūdžių lavinimas
Tikslinė grupė: nežymų intelekto sutrikimą turintys pradinių klasių mokiniai
Priemonės: gyvūnų kaukės, nupieštas didelis obuolys , telefono ragelis nupieštas didelis
Užsiėmimo trukmė: 30 min.
Veiklos aprašymas: mokytojas paskirsto vaikams vaidmenis, kartu su vaikais atlieka iscenizaciją.
Į salę ateina voverė Rudė. Ji su vaikais pasisveikina ir pradeda pasaką. Saulėtu miško keliuku
bėga 4 kiškiukai. Jie žaidžia vienas su kitu ir pamato ant žolės gulintį obuolį. Obuolys toks didelis,
kad jie gali vos pakelti. Pasiėmę obuolį kiškučiai eina miško takeliu ir kur buvusi, kur nebuvusi
atskrenda varna. . Ji nori atimti iš kiškučių obuolį, bet kiškučiai atiduoti nenori, nes jie pirmi rado
obuolį. Kiškučiai su varna pradeda pyktis, bet savo konflikto neišsprendžia. Tada vienas kiškutis ir
sako:
- Einam toliau miško takeliu gal sutiksime kokį miško žvėrį ir jis mums patars. Jie visi taip ir
padarė.
Eina toliau keturi kiškučiai ir varna miško takeliu ir sutinka ožiuką . Visi gyvūnai ir sako:
-Ožiuk ožiuk, ar gali mums padėti?
Ožys atsako- galiu.
Visi gyvūnai jam paaiškina situaciją:
98
- Mes kiškučiai –žaidėm miške ir suradom obuolį, bet iš mūsų obuolį norėjo atimti varna. Gal
gali mums padėti išspręsti.
O ožys ir sako:
- Bet ir aš noriu obuolio.
Kiškučiai atsakė :
– Obuolio tau neduosime, nes mes pirmi jį radome ir mes norime
Varna sušuko:
Obuolys priklauso mums.
Tada ožiukas ir sako:
-Einam toliau miško takeliu, gal rasime dar kokį gyvūną, kuris mums padės išspręsti.
Visi gyvūnai atsakė:
-Einam.
Ir visi patraukė toliau miško takeliu. Visi eina, ir eina, jau pavargo eiti, prisėdo pasedėti,
pailsėti ir pasitarti. Visi gyvūnai nusprendė paskambinti meškai, ją pasikviesti ir papasakoti savo
problemą. Atėjusi meška ir sako:
- Miško gyvūnai, nesipykite, ar Jūs matote, kokį didelį obuolį Jūs turite. Aš tuoj jums padalinsiu.
Meška paėmė didelę šaką ir padalino obuolį į lygias dalis. Visi gyvūnai paėme po gabalėlį, suvalgė
ir buvo patenkinti . Jie tarė meškai didelį ačiū.
99
Žaidimas “Pykčio laiptai”
Tikslas: Mokyti vaikus susidoroti su staiga kilusiu pykčiu, kad jie nesielgtų impulsyviai.
Tikslinė grupė: nežymų intelekto sutrikimą turintys pradinių klasių mokiniai
Priemonės: Paruošti iškirptus meškiukus, pieštukus
Užsiėmimo trukmė: 10-15 min.
Perskaityti istoriją:
„ Pasidarė meškiukas iš kopūsto lapo pavėsinės stogą. Atsigulė po juo ir užmigo. Pro šalį bėgo
kiškis, pamatė kopūsto lapą ir labai apsidžiaugė. Jis nematė, kad po lapu miega meškiukas, ir ėmė
graužti sultingą lapą. Pabudo meškiukas ir mato – kiškis jo pavėsinės stogą baigia nugriaužti.
Atsistojo meškiukas, 5 kartus lėtai įkvėpė ir iškvėpė, suskaičiavo iki 10 ir pasakė: „ Aš labai pykstu,
kad tu sugriaužei mano pavėsinės stogą“. Kiškis atsiprašė meškiuko, atnešė jam naują kopūsto lapą,
ir liko meškiukas su kiškiuku labai geri draugai“.
Aptarti pykčio žingsnius:
1. 5 kartus lėtai įkvėpti ir iškvėpti.
2. Lėtai suskaičiuoti iki 10
3. Pasakyti : „Aš labai pykstu“
4. Nueiti šalin
Refleksija-aptarimas: visi susėda ant grindų ratu ir mokytojas aptaria, padėkoja visiems be
išimties ir visai nesvarbu jeigu ir buvo vaikų nenorinčių dalyvauti, nesilaikančių taisyklių. Labai
svarbu pagirti visus vaikus, paskatinti juos. Pedagogas paprašo vėl paimti kamuolius su emocijomis
ir paklausia kaip jie jaučiasi.
Vaikų įvertinimas: pedagogas atidaro savo krepšį, kuriame pilna smulkmenų vaikams.
Kiekvienam duoda prizą- siurprizą ir atsisveikina iki kito karto.
Užsiėmimas Nr. 10. Pasitikėjimo įgūdžių lavinimas tikroje istorijoje “Meškiukų mokyklėlė”
Užsiėmimo pradžioje pedagogas kartu su vaikais aptaria taisykles, išdalina emocijų kamuoliukus.
Tikslas: pasitikėjimo įgūdžių lavinimas
100
Tikslinė grupė: nežymų intelekto sutrikimą turintys pradinių klasių mokiniai
Priemonės: didelės raidės, pieštukai, lapo popieriai, skambutis, klijai, akiniai mokytojui,
Užsiėmimo trukmė: 30 min
Veiklos aprašymas: mokytojas pasakoja tikrą istoriją ir inscenizuoja kartu su vaikais.
Tikrais faktais paremta istorija „Meškiukų mokyklėlė“
Vieną dieną vienoje mokykloje 4 klasėje mokėsi meškiukai rudnosiukai. Vyko matematikos
pamoka. Klasėje mokėsi 7 meškiukai ir 2 meškutės. Visi meškiukai buvo labai įdomūs ir skirtingi.
Pamokai baigiantis suskambėjo skambutis. Visi meškiukai rudnosiukai išėjo į koridorių pašokti
( įjungiama muzika) . Pasibaigė pertrauka ir suskambėjo skambutis vėl į pamoką. Mokytoja pelėda
šiek tiek užtruko, bet klasėje buvo jos padėjėja Suskambėjus skambučiui į pamoką, į klasę
nesugrįžo dvi meškutės – Dora ir Pupa ( jos išeina pro kitas duris). Jos nebuvo itin geros draugės,
bet viena iš jų labai greitai galėdavo pasiduoti kitų įtakai. Mokytoja pelėda pradėjo su klasės
draugais ieškoti Doros ir Pupos, tačiau jų rasti negalėjo. Kartais Pupa mėgdavo iškrėsti išdaigas ir
pasislėpti tai mokyklos tualete, tai po laiptais, o prie jos prisijungdavo ir Dora. Mokytoja nežinojo
ką daryti. Kadangi mokykloje yra vaizdo filmavimo kameros, mokytoja peržiūrėjo kameras kartu
su mokyklos sargu ir pamatė, kad Dora ir pupa išėjo iš mokyklos. Buvo žiema, o meškutės išėjo iš
mokyklos net neapsirengusios savo kailinių...
Mokytoja pelėda labai nerimavo, ji nežinojo ką daryti. Meškučių mamoms neskubėjo
skambinti, o pasiėmusi savo mašiną, važiavo aplink mokykloje esančią teritoriją. Mokytoja pelėda
apvažiavo kelis kartus, tačiau meškučių nerado. Grįžusi į mokyklą ji nusprendė paskambinti Doros
ir Pupos mamoms, papasakoti kas nutiko. ( mokytoja pelėda pasiima telefono ragelį ir skambina
mamoms ir paaiškina visą situaciją). Tada mokytoja pelėda paskambino į policiją ir pasakė, kad
meškutės nebuvo apsirengusios savo kailinių, tiesiog išėjo „nuogos“.
Po kurio laiko, meškiukai pro langą pamatė, kad į mokyklos kiemą įvažiuoja policijos
automobilis. Policija atvežė iš mokyklos pabėgusias meškutes. Mokytoja pelėda ir meškiukai labai
apsidžiaugė.
Aptarimas: negalima išeiti iš mokyklos be mokytojos leidimo, nes gali nutikti baisių dalykų ir
yra labai daug pavojų gatvėje. Galima pakliūti ir po mašina, gali užpulti koks nors gyvūnas. Kaip ir
meškų gali būti blogų, taip ir žmonių yra visokių - gerų ir blogų. Blogi gali nuskriausti. Ne tik
svetimais žmonėmis negalima pasitikėti, bet ir nereikia pasitikėti draugais, žmonėmis, kurie nenori
laikytis tam tikrų elgesio ar normos taisyklių ir jeigu tu jų gerai nepažįsti. Pasitikėti galima tik labai
gerai pažįstamais žmonėmis: mama, tėtis, sesė, brolis, mokytoja.....
Refleksija-aptarimas: visi susėda ant grindų ratu ir mokytojas aptaria, padėkoja visiems be
išimties ir visai nesvarbu jeigu ir buvo vaikų nenorinčių dalyvauti, nesilaikančių taisyklių. Labai
101
svarbu pagirti visus vaikus, paskatinti juos. Pedagogas paprašo vėl paimti kamuolius su emocijomis
ir paklausia kaip jie jaučiasi.
Vaikų įvertinimas: pedagogas atidaro savo krepšį, kuriame pilna smulkmenų vaikams.
Kiekvienam duoda prizą- siurprizą ir atsisveikina iki kito karto
Užsiėmimas Nr. 13. Atsisveikinimas pasakaitėje “Kas namelyje gyvena” . Pepės sugrįžimas.
Pepė atvyko pasakyti ne sudie, o iki pasimatymo.
Tikslas: atsisveikinimas, bendravimas, vykusių veiklų aptarimas, vaikų įvertinimas
Tikslinė grupė: nežymų intelekto sutrikimą turintys pradinių klasių mokiniai
Priemonės: kaukės, namelis, padėkos raštai, medaliai
Užsiėmimo trukmė: 30 min
Veiklos aprašymas. Pepė sugrįžta atsisveikinti su vaikais, bet pasakyti jiems ne sudie, o iki
pasimatymo. Turi pasiruošusi skirtingas kojines. Kaip greitai baigėsi trylika įdomių ir skirtingų
vaidinimų, žaidimų. Pepės- edukatoriaus tikslas prisiminti visas vykusias veiklas ir aptarti su
vaikais ko vaikai mokėsi, ko išmoko. Paskutinio užsiėmimo metu Pepė kartu su vaikais suvaidina
paskutinę pasakaitę, “Kas namelyje gyvena” ir įteikia padėkos raštus bei medalius.
Inscenizacija „kas namelyje gyvena“?
Miško vidury stovėjo dailus namelis. Štai bėga pelytės. Įlindo į tą namelį ir kiūti.
Atėjo ožiukai ir klausia:
- Kas namelyje gyvena?
- Pelytės smailianosytės. O tu kas?
- Mes ožiukai. Leisk mane.
- Eikš!
102
Bėga kiškiai ir klausia:
- Kas namelyje gyvena?
- Pelytė smailianosytė ir ožiukai . O tu kas? Leisk mane vidun
- Eikš.
Bėga katinai:
- Kas namelyje gyvena?
- Pelytė smailianosytė, ožiukai ir kiškiai piškiai. O jūs kas?
- Katinai. Įleiskite mus.
- Eikš!
Visi sulindo į namelį ir ilgai laimingai gyveno.
Refleksija-aptarimas: visi susėda ant grindų ratu ir mokytojas aptaria kartu su vaikais, padėkoja
visiems be išimties ir visai nesvarbu jeigu ir buvo vaikų nenorinčių dalyvauti, nesilaikančių
taisyklių. Labai svarbu pagirti visus vaikus, paskatinti juos. Pedagogas paprašo vėl paimti
kamuolius su emocijomis ir paklausia kaip jie jaučiasi.
Vaikų įvertinimas: pedagogas įteikia vaikams padėkos raštus, šokoladinius medalius ir
atsisveikina sakydama :„aš dar sugrįšiu“.
103
Priedas Nr. 4
Užsiėmimų transkripcijos
Užsiėmimas Nr. 1. Susipažinimas ir taisyklių sukūrimas”. Vaidybiniai žaidimai. Šokis su ba-
lionais Tikslas - Susipažinti ir susikurti taisykles; lavinti emocijas.
Veikloje dalyvavo 9 tiriamieji. . Užsiėmimas vyko aktų salėje. Tyrėja buvo persirengusi katino per-
sonažu. Edukatoriui priėjus prie kiekvieno vaiko ir pasakius labas, kiekvienas vaikas atsakė labais
ir padavė jam ranką ( savęs pažinimui susipažinimui) 5 vaikai edukatoriui paspaudžiant ranką ,
pasižiūrėjo į akis, 4 nežiūrėjo. Edukatoriui pakvietus vaikus į susipažinimo žaidimą, visi vaikai priė-
jo, įsitraukė į žaidimą ir sutūpė aplink jį rateliu. Edukatoriui paprašius susikurti taisykles, vaikai
išskyrė šias taisykles: klausyti mokytojo, nesistumdyti, ( kurias vaikai pasiūlė, kurias edukatorius
išskyrė). Nešant taisykles nesitumdo, vienas Nr. 5 priekį, vienas Nr.6 gale. Edukatoriui paprašius
sugrįžti, visi sugrįžo. Pakvietus susėsti į ratą, visi susėdo, tik vienas berniuką ( Nr.6.) reikėjo edu-
katoriui atsivesti. Savęs pažinimas, edukatoriaus klausimas „Kaip jūs jaučiatės“ gerai.“ Tyrėja pris-
tato žaidimo taisykles, vaikai atidžiai klauso. Edukatroiui pasakius savo vardą ir pakvietus prisita-
tyti kiekvienam vaikui: Nr. 1, 2 žiūrėdama edukatoriui į akis, pasako savo vardą. 3 linguoja. Nr. 5
muistosi, žiovauja. VISUS aprašyt. Dviejų vaikų prisistatymas 6 ir 7 – du vaikai nekalba, vaikai
empatiški, pagalba vaikams prisistatant, empatijos jausmo ugdymas kituose vaikuose, reik ieškoti
būdų kaip padėt nekalbantiems vaikams. Vaikai padėjo jiems sudėti su raidėmis jų vardus. Nr. 7
bando pasakyti savo vatrdą, leidžia garsą: „im“. Edukattoriaus į pagalbą vaikui orientuota metodo-
loginė prieiga (nekalbantiem vaikam, save pristatyt) – prie išvadų. Žaidimo pabaigoje vaikai sutvar-
kė raidyną . Edukatoriui pakvietus žaisti žaidimą „mafiozas“, vaikai visi klausosi žaidimo taisyklių.
Pirma pasodinom nekalbantį vaiką,( Nr. 7), visi vaikai padėjo atspėti vaiko vardą. Nr. 5 padėjo Nr.
1 padėti atspėti kito vaiko vardą . Nr. 6 nekalba, bet leidžia garsą, bando pasakyti, deda pastangas.
Žaidimas poroje „katinas“. Užduotis nupiešt katiną atsisėdus nugaromis. Vaikas Nr. 6 atsisėdo
vienas. Edukatorius prisėdo prie, Nr.6 . Piešimo metu išryškėjo noras kiekvienam būti pastebėtu.
Nr. 5 baladojo pieštuku į grindis, siekdamas į save atkreipti dėmesį. Nupiešus, savo piešinius visi
kabina. Kabinant piešinius, Nr. 5 padėjo draugei neprašytas pagalbos pakabinti piešinius. Edukato-
riaus jautrumas reaguojant į vaikų savijautą, keičia veiklą, nes vaikai norėjo kitokios veiklos, eduka-
torius sureaguoja. Edukatoriaus lankstumas, reaguojant į vaikų poreikius, keičiamas numatytos
veiklos planas, leidžia vaikams šokti, atsižvelgdamas į jų poreikius. Vaikai sugeba išlaukti, sėdi ant
kėdžių. Šokio metu imituoja katinėlius ir šoka su balionais. Laisvo šokio metu ,kiekvienas šoka kaip
moka ir nori. Nr. 9 provokuoja, bando žaismingai mušti, nori taip žaisti su mažesne mergaite. Nr. 6
į bendrą veiklą neįsitraukia, kartu su visais, bet stovi. Edukatoriui priėjus ir pakvietus, imituoja edu-
katoriuas judesiu, kol edukatorius būna šalia, edukatoriui nuėjus į šoną, Nr. 6 stovi vienas. Visi
dūksta, bet neužgaudami vienas kitų. Laisvo žaidimo metu edukatorius karts nuo karto, teko prieit 6
104
kartus, kad padėt jam įsitraukt į veiklą, edukatoriui nuėjus į šoną, jis stebėdavo kitus toliau. Po užsi-
ėmimo edukatorius paklausus apie vaikų jausmus, jie bando įvardinti kaip jie jaučiasi, visi noriai
atsakinėjo. Kas nori prizo, visi reiškia emocijas. Bet prieį tai, edukatorius pasakė sudėt emocijų ka-
muoliukus, visi sudėjo. Veiklos pabaigoje edukatoriui uždavus klausimą, „kas bus mano pagalbi-
ninkas“, visi atsakė „aš“. Edukatorius turėjo „ čia ir dabar „ rasti sprendimą, kas bus jo pagalbi-
ninkas. Edukatorė sugalvojo išsiskaičiuoti ir pasakė, kas pirmas iškrenta, tas ir bus pagalbininkas
Buvo atrastas pirmos veiklos metu, metodas, , kaip atsirinkti vaiką, kur visi nori atlikti tą
patį veiksmą, „išsiskaičiuoti“, kuris buvo taikomas visų užsiėmimų metu. Nr. 8 jautėsi piktas,
nes norėjo būti pagalbininku. Edukatoriui pakvietus, jis padavė ranką ir susitvarkė supykčiu. atsiri-
bojo nuo veiklos ir nuėjo į šalį. Tada edukatorius atsivedė Nr. 8 į bendrą veiklą. Užsiėmimo pabai-
goje buvo aptartos vaikų emocijos, vaikams buvo išdalintos dovanos. Dovanos suteikė vaikams ir
džiugesį. Galima daryti prielaidą, jeigu vaikai patiria džiaugsmą ir džiugesį, veikla jam suteikia
teigiamas emocijas, vaikas kitą kartą nori vėl dalyvauti veikloje. Tyrėja vaikams padėkojo ir atsis-
veikino iki kito karto.
Užsiėmimas Nr. 2. Pasakų “Ropė” ir “Dangus griūva” inscenizacijos. Tikslas - lavinti bend-
ravimo įgūdžius.
Pasisveikino, taisykles aptarė. Dalyvavo visi. Užsiėmimas vyko aktų salėje. Vaikai kartu su eduka-
tore vaidino 2 pasakas: „Ropė“ ir „Dangus griūva“ Edukatorius pasisveikinimo metu, nuėmė ber-
niukui Nr. 6 kapišoną, tačiau vėl norėjo jį užsidėti . Tačiau paėmus emocijų kamuoliukus, jis pamir-
šo apie kapišoną, tyrinėjo kamuoliukus, žaidžia su jais. Nr. 5 žaidžia su kamuoliuku. NR. 7 mėto
kamuoliuką, nori būt pastebėtas edukatoriaus ir arčiau prie jo eina. Nr. 5 rato vidury, mėto kamuo-
liuką, klauso lygtais edukatoriaus, bet užsiima sau įdomia veikla, trukdo kitiems, tada Nr. 4 pamėg-
džiojo Nr. 5 ir pradeda metyti kamuoliuką, bet netrukdydama kitiems. Edukatorius padeda vaikams
prisiminti taisykles. Nr. 5 neturi valios, ištvermės, atidaro lagaminą, negali išlaukti. Nr. 4 pataiso
draugės megztinį ir jį uosto.Ji atidžiai stebėjo draugę, kuri pasipuošė vaidinimo apdaru. VISI pasis-
kirsto vaidmenim, visi noriai įsitraukia, Nr. 2 parodo iniciatyvą, pasirinkdamas vaidmenį. Nr. 6 pak-
lausus edukatoriaus kokį vaidmenį jis pakelia ranką, po to priima pelės vaidmenį,kurį pasiūlo edu-
katrius. Prieš tai imituodavo edukatoriui, o dabar nori dalyvaut vaidmeny. Skirstant vaidmenis ir
roles, ne tik atidžiai stebi, bet nori dalyvauti. Ruošiantis vaidinimui, prisiima vaidmenis, atidžiai
stebi, kas vyksta, girdi taisykles, jų laikosi, stebi vieni kitus, prisiima ropės vaidmenį ir stengiasi jį
kuo geriau atlikti. Nr. 3 senelis labai stengiasi imituoti vaidmenį, susitapatina suvaidmeniu, stengia-
si gerai atlikti senelio vaidmenį. Ėjo kaip senelis susilenkęs. Visi išsitraukia į veiklą, bet Nr. 4 žai-
džia atskirai , bet visus stebi, Nr. 6 stebi ir laukia, be įsitraukia. Visi laukia savo eilės, kūrybinė
veikla teikia džiugesį, atsiranda veide šypsena pas Nr. 1 Katinas Nr. 8 stebi , tačiau kai prisijungę,
105
visi džiaugiasi, kai buvo pasiektas rezultatas išrauta ropė. Visi rodo teigiamas emocijas. Veiklos
pabaigoj, visų paprašoma atsisėsti, Nr. 3 taip buvo įsijautęs į savo senelio vaidmenį, kad ir po vaidi-
nimo dar imituoja senelį eidamas susilenkęs. Paprašius edukatoriui, pabūti tyliai, vaikai visi išgirsta,
nutyla. Kadangi nebuvo vietos, Nr. 3 globoja vyresnis mažesnę Nr. 4mergaitė, kad nenukristų pasi-
sodina ant kelių, padeda atsisėsti . Nr. 8 ir Nr. 6 nepasidalina vaidmens ir edukatroius vėl išskai-
čiuoja vaikus. Išsiskaičiavus, tas kuris negavo vaidmens, ramiai priima. Pagalba vaikams ieškant
tarpusavio sussitarimo. Edukatoriaus gebėjimas reaguoti čia ir dabar pritaikant metodus, kurie mo-
kina vaikus susitarti.. Kai vyksta vaidmenų pasiskirstymas, Nr. 6 prieina prie edukatoriaus ir parodo
ir kuo nori būti . Nr. 6 nėra stebėtojas, o pats imasi vaidmens. Pirmam užsiėmime buvo stebėtojas,
edukatroiui priėjus, imituodavo edukatoriaus veiksmus, o antram , rodo, kad imasi iniciatyvos,
siekdamas savo tikslų, iš pasyvaus stebėtojo, imasi iniacytovos siekdamas savo tikslo ( poveikis)
.(veiksmas). NR. 5 IR nr, 3 nepasidalina vaidmens, NORI BŪT MEŠKOMIS. Nr. 3 negavęs vaid-
mens, pakėlė draugiškai mergaitę, kurią nuplat globojo tame užsiėmime bet demonstruoja nusivy-
limą, nepasitenkinimą, liūdesį, suneria rankas, rūstus. Tikiu būdu išreiškia savo jausmus. Nemoka
lanksčiai išeiti iš šios situacijos, t.y.nemoka susitvarkuti su savo jausmais, tam reikalinga pagalba,
nemoka priimti taisyklių, jeigu jo poreikiai ne pagal jį, jaučiasi nusivylęs, nemoka pralaimėti. Iš-
mokt įveikt vidinį barjerą. Nr. 3, nepasirenka jokio vaidmens, atsiriboja, judina koją, bet vaikus ste-
bi.. Edukatorius pradeda pasaką ir skaito scenarijų , kartu vaidina. Tie, kurie vaidina, stengiasi gerai
atlikti vaidmenį, Nr. 3 ir Nr. 4 apsikabina, Nr. 6 laukdamas savo eilės, sėdi ant kėdės ir nugriuvo ,
bet neužsigavo. Nr. 3 ir Nr. 4 kartu draugauja. Mergaitė sėdi ant kelio. Nr. 7 imasi iniciatyvos, ban-
do edukatoriui pasakyti kažką, Pabaigoj, Nr. 5 atiduoda meškos kaukę. Nr. 3 labai apsidžiaugė Nr.
6 laikydamas emociuką, pirštu apvarinėjo lūpas, tarsi tyrinėja, bandydamas per lietimą tyrinėti. Kai
edukatorius paklausė, parodo savimi patenkintą judesį Nr. 4 atbėga apsikabinti edukatoriaus. Nr. 6
sėdi atskirai, stebi. Visi skuba , tiesia rankas paimti staigmeną, tai rodo, kad vaikams sunku išlauk-
ti. Edukatorius pastebi visus ir pirma duoda tiems, kas nepuolė ir nesigrūdo į priekį pirmas, šitaip
edukatorius siekė padėti vaikams išsiugdyti valią, šiuo atveju išlaukiant svao eilės.
106
Užsiėmimas Nr. 3. Muzikinės veiksenos. Tikslas - suteikti teigiamas emocijas.
Dalyvavo 9 vaikai. Užsiėmimas vyko aktų salėje. Tyrėja pasisveikino su vaikais. Ji buvo užsidėjusi
geltoną peruką. Vaikai jai davė klouno vaidmenį. Vaikai sustojo į ratą. Nr. 6 sėdėjo už vaikų nuga-
rų, bet ne rate su visais stebėjo kitus vaikus ir lingavo; Nr. 9 ir Nr. 4 mėtė kamuoliukus linksmai
žaisdami vieni sau; Edukatoriui paprašius sudėti kamuoliukus, visi vaikai sudėjo kamuoliukus į
krepšį, tai rodo, kad vaikai girdi edukatorių. Edukatoris paklausė vaikų, ar jie nori eiti į diskote-
ką, visi sušunka taip. Edukatorius išdalino vaikams akinius ir mikrofonus, vaikai šypsojosi, paro-
dydami džiugesį ir kartu nuostabą stebėdami baltus akinius. Edukatorius primiė vaikams taisykles,
vaikai nutylo. Tyrėja įjugė muziką, vaikai visi pradedėo dainuoti ir šokti; Nr. 6 dainuoja, bet atski-
rai nuo vaikų. Edukatorius su vaikais šoko traukinuku , Nr. 6 neprisijungė, tačiau stebėjo. Nr. 5
nuėjo į šoną, atidarė tyrėjos lagaminą.
Įjungus antrą dainą „Boružėlė septintaškė“, visi vaikai šoka ir dainuoja, Nr. 6 nuėjo prie pakabintų
taisyklių, kažką krapšto; Edukatorius priėjo prie jo, bandydamas įtraukt (apkabina ir pakviečia ateiti
prie visų) į veiklą; tačiau jis lieko savo vietoje. Edukatorius leido jam pasilikti savo vietoje; Nr. 6
???įsitraukė į veiklą, tačiau ne su visais kartu, o šalia; Nr. 6 atidarė dėžutę, kurioje buvo sudėti
akiniai; Visi šoko ir dainavo, o Nr. 6 vaikščiojo vienas po salę su mikrofonu ir akiniais, priėjo prie
scenos, kažką krapštė, žiūrinėjo; Nr. 7 norėjo paimti emociuką; Daina“žibuoklės“ visi sustoja į ratą,
Nr. 6 vaikščiojo vienas; Nr. 7 lingavo. Visi stovėjo ratu ir dainavo, Nr. 5 dainavo, tačiau vaikščiojo;
Nr. 5 norėjo būti didžėjumi, perjunginėti muziką; Daina „Begemotas“. Visi ėjo ratu ir dainavo, Nr.
6 bandė dainuoti ir įsitraukia į ratą; eina kartu su vaikais; Nr. 4 rato vidury, kalbina berniuką (sunku
įsitraukti į bendrą veiklą) Nr. 9 , rodo jam kažką; Nr. 5 nerimastingai vaikšto, po salę, tačiau daly-
vavo su vaikais; Nr. 6 pasiimė nuo mikrofono maišelį, jį pradėjo pūsti. Edukatorius paprašė vaikų
atsisėsti ant scenos krašto, visi susėdo, dainavo, lingavo dainą „Aš širdyje labai myliu savo mamą .
Nr. 6 sėdėjo, bet žaidė su maišeliu; Nr.1 pradėjo linguoti; Nr. 3,8,1 ir 7 pradėjo linguoti į priekį;
Nr. 5 Sunku išbūti veikloje iki galo, pasakė „Viskas“, tačiau edukatorius paprašė vaikų padainuoti
paskutinę dainą „Laisvė“ Nr. 1 lingavo į priekį; pradėjo linguoti į priekį nr/. 7 ir 4 Nr. 4 kviečia var-
du numerį 9 ir sako „Žiūrėk aš maikę užsidėjau“. Nr. 3 pradėjo linguot į priekį . Nr. 8 paprašė edu-
katoriaus „ mes dar norim“ Ji atsakė“ mes kitą kartą dar padainuosim“ Edukatorius paprašo padary-
ti ratą, visi susėda ratu, Nr. 6 už rato; Tyrėja sakė, kad šį kartą ji pati dalins emociukus, visi sutinko.
Nr. 8 atsakė „gerai“man linksma“ Nr. 3 išsitraukė emociuką nustebęs, o jis atsakė „LAIMINGAS“
Nr. 7 stengėsi pasakyti „gerai“. Visi atsakė, kad jaučiasi gerai . Kai tyrėja paklausė vaikų „ką reiš-
kia gerai?“ Nr. 9 atsakė: „ linksmas“ .
Tyrėja padėkojo pagyrė visus vaikus, pasakė kad jie visi „šaunuoliai“, o Nr. 4 pertraukė edukato-
rių ir paklausė , „o dovanų gausim“? Edukatorė atsakė mergaitei - „pažiūrėsim“. Nr. 8 sakė eduka-
toriui „išsikaičiuojam“ . Edukatorius paklausė: „dėl dovanų“, Nr. 8 atsakė „jo“. Edukatorius pasakė
107
vaikams „Jūs visi nusipelnėt, jūs visi labai šaunūs“. Nr. 8 klausė edukatoriaus „kas paims? (vaikai
moka paklausti, kai jiems kyla klausimas) Edukatorius tada suprato, kad reikia išsiskaičiuoti, kas
atneš dovanas (edukatorius supranta vaikų poreikius ir jų gebėjimus). Visi sustojo į ratą ir skaičiavo
skaičiuotę „Drum drum“. Edukatorius pradėjo išskaičiuoti. . Pirmas iškrito iš rato Nr. 5. Jis ir ėjo
ieškoti dovanų.
Edukatorius vėl paprašė susėsti vaikų į ratą, visi susėdo. Tyrėja prašė vaikų atspėti, kas buvo rau-
doname kibire. ( kibiras nedidelis) Nr. 8 atsakė „gyvatės“, o eduakatorius atsakė „ ne – ne gyva-
tės“. Nr. 4 ir 5 pasakė: „ saldainiai.“ Tyrėja vėl pažiūrėjo į kibiriuką pro akies kraštelį ir dar kartą
paklausė vaikų. Nr. 5 atsakė „Coca cola“, edukatorius: „ne- ne coca cola“ Tuomet visi vaikai sakė:
„ saldainiai“, tyrėja paprašė visų vaikų užsimerkti, po to atsimerkti ir atidarė kibiriuką. Ten buvo
saldainiai. Iškilo dilema: trūksto vieno saldainio ir vaikai būtų gavę po 2. Edukatorius vaikų paklau-
sė: “kas nenorit antro saldainio?“ Nr. 1,4, 5, 8 ir 2 pakelė rankas. Tada tyrėja dar kartą paklausė
„Kas nenorit saldainio?“ Nr. 4 atsakė: „aš noriu“. Edukatorius klausė vėl“ Kas šį kartą dainuos sa-
vo antrą saldainį draugui?“ Visi galvojo, tylėjo. Nr. 8 sakė: „aš“, tačiau sudvejojo, nes labai norėjo
antro saldainio ir tuomet atsakė: „nežinau“. Tyrėja trečią kartą paklausė vaikų: „Kas galėtų atiduoti
tik šį kartą savo saldainį“? Vaikai ilgai galvojo. Tačiau Nr. 5 atidavė savo sladainį draugui. Visi
norėjo saldainių, bet šiuo atveju išryškėjo vaikų valios užuomazgos, jis sugebėjo atsisakyti norimo
saldainio ir atiduoti jį kitam vaikui. Berniukas išdrįso atiduoti savo saldainį draugui. Jo pavyzdžiu
pasekė berniukas Nr. 7, kuris taip pat atidavė savo saldainį draugui. Tyrėja paprašė vaikų paploti
šiems vaikams ir pasakė“ Jūs tikri draugai. Tai parodo vaikų sąmoningumą ir valią. Pabaigoje edu-
katorius priminė vaikams, kad taisyklių reikia laikytis visur ir visada „ir pamokose ir gatvėje“. Ji
tarė: „ nepamirškite jų laikytis“ ir padėkojo visiems ir atsisveikino iki kito karto.
Užsiėmimas Nr. 4. Tikslas - lavinti pasitikėjimo įgūdžius.
Dalyvavo 8 tiriamieji. Nr. 9 susirgo. Užsiėmimas vyko aktų salėje. Edukatorius atėjo į salę, atsinešė
emocijų kamuoliukus ir pristatė veiklą, kuri vyks. Tyrėja sakė vaikams, kad „šiandien vaidinsime
pasaką apie „asiliuką ir žalią balionėlį. Ji užsidėjo asiliuko kaukę ir vaikai pradėjo juoktis. Vaikai
sutinka: „linktelėjo galvą ir pasakė „gerai) su edukatoriaus paskirstytomis rolėmis. Edukatorius
pakvietė vaikus susėsti į ratą, visi vaikai atėjo ir susėdo. Jis kartu su vaikais aptarė taisykles. Vaikai
sakė taisykles, kurias prisimenė. Jie pasiimė emocijų kamuoliukus Edukatoriui paklausus kaip jie
šiandien jaučiasi, Nr. 7 atsakė :“ gejai“, jis labai stengiasi tarti žodžius. Nr. 8, 7 ir 4 norėjo žaisti su
balioniu. Edukatoriui paprašius atsisėsti, visi susėdo . Nr. 7 norėjo sėsti prie Nr. 8, tačiau numeris 8
iš pradžių nenorėjo leisti sėsti šalia, tačiau edukatoriui paprašius, leido atsisėsti šalia. Tyrėja skaitė
pasaką. Nr. 5 sėdėjo šalia edukatoriaus ir žaidė su virvele. Edukatorius paklausė vaikų : „ Vaikai, ar
jūs turite svajonę?“ Nr. 4, 8 ir 3 atsakė „taip“ , kiti tylėjo. Edukatorius klausė vėl: „Apie ką svajoja-
108
te vaikai, pakalbam“. Nr. 8 atsakė: “ apie balionėlį“. Edukatorius paklausė dar kartą: “kas turite kitų
svajonių?, Nr. 3 pakėlė ranką ir atsakė „mano svajonės jau išsipildė“. „Vairuoti traktorių.“Nr. 3 pa-
rodė ir atsakė, kad vairuoja traktorių. Tada edukatorius paklausė Nr. Nr.5 ir Nr.8 labai nori žaisti su
„asiliuko balionėliu“, tačiau edukatorius vis stengiasi neleisti (laiko balioną prie savęs). Nr. 6 ket-
virto užsiėmimo metu sėdi rato viduryje ir atidžiai klausosi apie vaikų svajones. Klausydamas vaikų
apie jų svajones, įsitraukia į pokalbį, norėdamas papasakoti visiems apie savo svajonę. Tiriamasis
nekalba, tačiau leidžia garsą „m“ taip norėdamas pasakyti apie savo svajonę. Berniukas negalėjo
pasakyti savo svajonės, todėl edukatorius jam padėjo. Jis paklausė: „name nori gyventi?“, jis prita-
ria linktelėjęs galvą. Nr. 8 norėdamas į save atkreipti dėmesį, pasako: „aš baseine noriu gyventi“ ir
laukia kitų vaikų, edukatoriaus reakcijos, tačiau niekas nesureaguoja ir edukatorius toliau tęsia pa-
saką. Visi vaikai klauso pasakos, tačiau Nr. 1 ir 4 pradeda linguoti, Nr. 7 iš rato „atslenka“ į priekį,
norėdamas atkreipti į save dėmesį. Kai edukatorius pasakė pakeitęs balso intonaciją, kad „ asiliukui
sukako 5 metai, man sukako 5 metai“, tiriamasis Nr. 5 pakartojo „penki metai“. Edukatorius papra-
šė vaikų atsistoti ir paklausė, kurie vaikai turėjo paskirstytą rolę- pietų vėjo, jie pakėlė rankas. Tada
edukatorius parodė, kaip reikia pūsti balionėlį ir visi vaikai pradėjo pūsti, net ir tie, kurie nebuvo
„pietų vėjo“ rolėje. Nr. 6 stebėjo vaikus iš šalies, veikloje nedalyvavo. Nr. 4 nori išdykauti, nori
žaisti su balionu, truputėlį supyksta, kai edukatorius neleidžia. Edukatoriui atsisėdus ant grindų, iš
paskos sėdasi ir visi vaikai į ratą. Nr.6 taip pat atsisėda prie vaikų į ratą. Nr. 5 pajudino edukato-
riaus- asiliuko kaukę. Tiriamieji labai nori žaisti su žaliu balionėliu. Balionas blaško jų dėmesį ir jie
negali susikoncentruoti ir klausytis, pasakos (vaikams sunku sukoncentruoti dėmesį, kai yra išori-
niai dirgikliai). Edukatoriui nespėjus baliono išlaikyti, Nr. 4,5 ir 2 stveria balioną ir žaidžia su juo.
Nutrūksta balionio virvelė. Nr. 7 ir 5 pradeda žaisti su virvele. Nr. 5 rodo, kad klauso pasakos, bet
laiko už baliono, kuris yra edukatoriaus rankose. Nr. 7 neklauso, ką pasakoja edukatorius, o kalbina
Nr. 8. Nr. 8 pradeda pykti, kad Nr. 7 lenda prie jo, kalbina jį. Edukatorius sureaguoja ir paprašo Nr.
7 atsisėsti prie jo, tačiau jis nenori ir toliau lieka savo vietoje. Edukatorius tęsia pasaką. O Nr. 8 at-
sisėda prie Nr. 5,tačiau Nr. 7 vis tiek nori sėdėti prie Nr. 8. Tada Nr. 6 atsisėda prie Nr. 7 ir Nr. 7
stumia ranka numerį 6, rodo nepasitenkinimą leisdamas garsą: „mm“. Edukatorius paprašo labai
gražiai, kad Nr. 8 pasėdėtų trumpai prie Nr. 7, nes baigiasi pasaką. Nr. 8 kaip ir sutinka, tačiau rodo
nepasitenkinimą. Edukatorius padarė išvadą, kad pasakos vaidinimas, kuriame yra mažai vaidmenų
vaikams, daugiausiai autoriaus žodžiai, neįdomus vaikams. Jie negali ramiai sėdėti ir klausytis.
Jiems reikia veiksmo. Todėl edukatorė „čia ir dabar“ sugalvojo veiklą, kuri leistų dalyvauti patiems
vaikams – „pašokinėti kaip varlytės“. Vaikai nenustygo vietoje, visi šokinėjo kaip varly-
tės.Edukatorius vaikus vėl pakvietė visus susėsti ant grindų į ratą, visi susėdo. Edukatorius tęsė pa-
saką toliau. Kai edukatorius pasakė: „asiliukas žiūrėdavo į saulę ir atsisveikindavo su nuostabia die-
na“, tada pakėlė savo akis į langą ir parodė, Nr. 3 „pamojavo saulei pakėlęs ranką“.Nr. 7 vis lindo
109
prie Nr. 8.Pastabą Nr. 7 davė Nr. 4. Nr. 8 net supyko ir pastūmė Nr. 7. Nr. 7 pasiėmė edukatoriaus
asiliuko kaukę ir žaidė su ja. Nr. 5 labai nori paimti iš edukatoiaus balioną, eduaktorius jam nelei-
džia. Kai edukatorius pasako vaikams: „vieną dieną, atpūtė šiaurys vėjas ir išplėšė žalią balionėlį
asiliukui iš rankų“ , vaikų paprašo paimti balionėlį ir nunešti toliau. Nr. 8, 5 ir 4 stveria balioną ir
žaidžia su juo. Tada nubėga žaisti ir Nr. 7. Vaikai taip ir nepadėjo baliono, tenka edukatoriui jį nu-
nešti toliau. Nr. 7 išreiškė nepasitenkinimą ir supyko, susiraukdamas, kad edukatorius neleidžia
žaisti su balioniu, nunešė jį toliau ir padėjo. Atsirišo asiliuko kaukės gumytė, kuri buvo pas Nr. 7.
Edukatorius norėjo sutvarkyti kaukę ir staiga Nr. 4 atsistoja iš savo vietos ir pasako: „ir aš noriu
šito“. Edukatorius nereaguoja, sutvarko kaukę ir atiduoda Nr. 7. Nr. 4 ramiai sureaguoja ir nueina į
savo vietą. Tęsdamas pasaką edukatorius pasakė: „asiliukas taip verkė, taip verkė“ ir parodo kaip
verkė. Nr. 6 atidžiai žiūrėdamas pakartoja edukatoriaus veiksmus ir parodo kaip reikia verkti. Edu-
katorius parodo jausmo išraišką veiksmu. Tada edukatorius pastebęjęs, kad sureagavo tik vienas
tiriamasi, paklausė: „vaikai, ar mokate verkti“? Nr. 8, 4 ir 6 sureagavo ir parodė veiksmais bei gar-
sais kaip reikia verkti. Kiti vaikai buvo pasyvūs. Kai edukatorius tęsė toliau pasaką ir paklausė vai-
kų : kur mano balionėlis?, Nr. 8 iš karto atsistojo ir norėjo eiti žiūrėti, kur dingo balionėlis (valios
trūksta). Tačiau edukatorius jį sustabdė. Nr. 5 paėmė balionėlio virvelę ir nubėgo ieškoti balionėlio.
Su juo pasileido bėgti Nr. 8, 3 ir 7, Nr. 4 atsisuko pasižiūrėti. Nr. 5 atneša balionėlį edukatoriui,
tačiau toliau žaidžia su balionėlio virvele. Pasibaigus pasakai, edukatorius paprašo pas vaikus dė-
mesio, vaikai nutyla ir paklausė: „apie ką šita pasaka“. Nr. 8 atsako: „apie asiliuką ir žalią balionė-
lį“. Edukatorius nori apibendrinti pasaką, tuo tarpu Nr. 5 varto edukatoriaus užrašus ir nori juos
paimti, o Nr. 1 užsikelia savo koją ant kelio. Apibendrinęs, edukatorius pasiūlo vaikams pažaisti
žaidimą „Akla višta“, vaikai sureaguoja, pats pirmas pasisiūlo Nr. 8 ir pakelia ranką. Edukatorius
atsakė: visi būsim“. Nei vienas vaikas nepanorėjo būti pirmas, todėl edukatorius leido būti pirmam
Nr. 8
Žaidimas „Akla višta“ Žaidimo taisyklės- užrišamos akys ir vaikas įsikimba į kito vaiko parankę.
Visi kiti dalyviai padeda draugui eiti, kad jis nebijotų, kad jaustųsi saugus ir galėtų visais pasitikėti.
(lavinamas pasitikėjimas kitais ir gebėjimas globoti kitus). Žaidimo metu Nr. 2 prieina prie Nr. 8 ir
skleidžia garsą, cypsi kaip peliukas. Nr. 5 toliau sau žaidžia su balionu, tačiau edukatoriui jį pakvie-
tus, jis ateina, o edukatorius pasiima balioną (edukatoriaus pagalba ugdant vaikų valią). Balionas
didelis dirgiklis. Jis neleidžia vaikams susikaupti ties tikslinga veikla ir sukuria sąlygas vaikų vidi-
nių barjerų įveikai, susikoncentruoti į užduotį esat išoriniams dirgikliams. Nr. 3 stebi visus iš šalies
ir vaikšto. Nr. 6 žaidimo pradžioje dalyvauja kartu su visais, o po to atsiskyria, vaikšto vienas veik-
loje nedalyvauja. Edukatoriui paklausus Nr. 8 „ar nebijai“, galiu tave paleisti, tiriamasis palinksi
galva ir edukatorius jį paleidžia eiti vieną užrištomis akimis. Edukatorius labai džiaugėsi, kad ber-
niukas pasitiki savimi ir gali be pagalbos eiti vienas. Edukatorius pagyrė berniuką, pasakydamas:
110
„šaunuolis:“ ir paprašė vaikų paploti. Antras labai norėjo būti Nr. 7. Jis leido neaiškius garsus, taip į
save atkreipdamas dėmesį, kėlė ranką. Taip pat būti antru norėjo ir Nr. 4. Edukatorius užrišo ska-
relę Nr. 3 ir pasakė Nr. 7, kad tuoj kažką sugalvos. Edukatorius pamatė, kad Nr. 8 turi ant kaklo
šalikėlį, todėl paprašė jo paskolinti ir užrišo ant akių Nr. 7. Vienu metu žaidė du vaikai užrištomis
akimis. Nr. 2 ir Nr. 5 pradėjo erzinti Nr. 3 ir atidenginėti skarelę nuo akių. Kai buvo pradėtas žaidi-
mas, Nr. 5 kartu su Nr. 4 pradėjo bėgioti po salę, o Nr. 2 su Nr.8 pradėjo nepiktybiškai erzinti Nr. 3
. Tada edukatorius paėmė už rankų numerį 7 ir Nr. 3 ir pradėjo vesti vaikus ir klausti kaip jie jaučia-
si, ar nebijo eiti užrištomis akimis. Nr. 1 kartu dalyvauja, o Nr. 6 atsiskyrė. Edukatorius paklausė :
„ tu nebijai“, „tu pasitiki savimi“, Nr. 3 atsakė: ne“. Edukatorius atrišo vaikams akis ir juos pagyrė.
Edukatorius paklausė vaikų, kas dar nebuvo, Nr. 2 ir Nr. 4 iškart priėjo prie jo. Tada edukatorius
užrišo akis Nr. 2 ir 4. Nr. 7 iškarto priėjo prie Nr. 4 ir davė jai ranką , norėdamas, kad draugė jaus-
tųsi saugi ir galėtų ne tik savimi, bet ir draugu pasitikėti (pagalba draugui, empatija išryškėja šioje
situacijoje). Edukatorė paklausė Nr. 4 ir Nr. 2: „nebijai“, jie atsakė: „ne“. Edukatorė atsakė : „šau-
nuoliai“. Nr. 5 išdykauja, laksto po salę, negali sulaukti savo žaidimo eilės, todėl edukatorė pakvietė
jį ir įsikibo jam į ranką (pagalba ugdant valią, sunku išlauti, todėl edukatorius teikia pagalbą įvei-
kiant šį vidinį barjerą). Žaidimo pabaigoje liko 3 vaikai- Nr. 5 ir Nr.6. Edukatorius paklausė: „kas
dar nebuvo“, atsiliepė Nr. 5, Nr. 6 nesureagavo, todėl edukatorė priėjo prie Nr. 6 ir užrišo jam ska-
relę ant akių.
Nr. 5 jautėsi puikiai, savarankiškai vaikščiojo vienas, pagalbos jam nereikėjo, o Nr. 6 jautėsi nesau-
gus, jam reikėjo pagalbos. Jis visą laiką norėjo nuimti nuo akių šalikėlį (jam sunku pasitikėti savimi
ir kitais). Atidengęs nuo akių šalikėlį, tiriamasis Nr. 6 jautėsi puikiai, saugiai, stebėjo, ką daro kiti
vaikai. Vaikai pradėjo šėlti, išdykauti. Tačiau žaidime dar nedalyvavo Nr.1. Todėl edukatorė pa-
bandė vaikus sudrausminti ir greituoju būdu leido sudalyvauti Nr. 1 . Edukatorė paprašė vaikų „pa-
dedam Nr. 1“, kelis kartus tai pakartojo, vaikai sureagavo, bet trumpam. Tada priėjo prie Nr.1 Nr. 7
ir davė jai ranką, norėdamas padėti draugei jaustis saugiai. Nr. 1 jautėsi nesaugiai, norėjo į kažką
įsikibti. Einant iš kitos pusės priėjo Nr. 8, davė savo ranką, kad Nr. 1 jaustųsi dar saugiau. Pasibai-
gus užduočiai, prie Nr. 1 pribėga Nr. 4 ir atriša draugei skarelę. Nr. 1 sėkmingai susitvarkė su už-
duotimi padedant draugams (išryškėja vaikų skirtini saugumo poreikiai ir veiksmai siekiantys užtik-
rinti saugumo jausmą).Baigus žaidimą, edukatorė pakviečia vėl visus vaikus susėti į ratą, pasiima
emociukus. Nr. 8 pasiima emociuką ir slepia už nugaros, o po to mėto. Nr. 6 taip pat mėto kamuo-
liuką. Vaikai pasiima emociukus, o Nr. 4 labai nori geltono – „smailo“. Tada edukatorius paklausė
vaikų : „kas bus tikras draugas ir duos Nr. 4 geltoną kamuoliuką?“ Berniukas Nr. 2 atiduoda savo
geltoną kamuoliuką- „smailą“. Edukatorius padėkoja. Nr. 8 ir Nr. 6 toliau žaidžia ir mėto kamuoliu-
kus – emociukus. Edukatoriui paprašius, jie sureagavo ir prisijungė, atsisėdo į ratą. Edukatorius
paprašė vaikų pasižiūrėti į savo kamuoliukus ir pasakyti, kaip jie jaučiasi. 4 vaikai atsakė, kad jau-
111
čiasi gerai, 4 atsakė, kad jie yra linksmi. Nr. 7 pradėjo lįsti prie Nr. 1, plodamas prie veido ranko-
mis. Nr. 1 nuėjo į šalį, ir persėdo į kitą vietą. Tačiau Nr. 7 nenustojo lįsti prie Nr. 1, vėl priėjo prie
jos ir vėl plojo rankomis prie veido. Nr. 1 supyko ir pasakė: „uspakoisia“. Po to prie Nr. 1 priėjo
Nr. 4, apsikabino Nr. 1, tačiau Nr. 1 išreiškė nepasitenkinimą ir atsakė: „nu....ir ištarė Nr. 4 vardą“.
Nr. 6 pasiimė liūdną emociuką. Edukatorius paklasusė: „kodėl tu liūdnas“, tiriamasis atsakyti nega-
lėjo, nes jis nežinojo kodėl liūdnas. Aptarus vaikų emocijas, edukatorius tarė: „bet šiandien Jūs visai
neklausėte mokytojo, nesilaikėte taisyklių, pamiršote?“ Nr. 8 atsakė :“ne“. (vaikai suvokia savo ne-
tinkamus veiksmus, tai parodo jų gebėjimą kritiškai įsivertinti savo netinkamą veiksmą). Tačiau
edukatorė pasakė, kad: „Jūs stengiatės, Jūs vis tiek šaunuoliai“ (edukatorius pasitiki tiriamaisiais ir
akcentuoja jų veiksmus ir pastangas elgtis gerai). „Jūs šiandien turbūt labai pavargote, jums šian-
dien buvo sunki diena. Nr.8 atsakė: „ne“. Nr. 5 pasakė : „o dabar prizas“ (nori būti įvertintas). Edu-
katorius tada paklausė: „o jūs galvojat, kad prizą nusiplenėt šiandien? (edukatiruus sukuria galimy-
bę vaikams kritiškai įsivertinti savo elgesį). „Nr. 8 atsakė : „ne“, Nr. 5: „nežinau“ (vaikai mokosi
įsivertinti savo elgesį). Edukatorius vėl paklausė:“ o prizas už kokį elgesį gali būti vaikai?“ Nr. 5 ir
Nr. 2 atsakė: už gražų“. Tada edukatorius paklausė vėl „o jūs galvojate, kad elgėtės gražiai? (kol
kas šiame etape apsiribojamas tik savikritišku elgesio pripažinimu, bet neanalizuojama detaliau, tai
paliekam kitiems užsiėmimas). „. Nr. 5 ir Nr. 2 atsakė: „ne“ (savikritiškumas), Nr. 3 ir 1 atsakė:
„taip“ , Nr. 8,7,4,6 neatsakė nieko. Vaikai ilgai laukė, bet išlaukė prizo. Edukatorius paprašė Nr. 5 ,
kad atneštų kavos dėžutę, kuri padėta ant suolo. Nr. 5 norėjo iškart atidaryti ir pasižiūrėti kas yra
dėžutėje. Tačiau edukatorius jam neleido, jis pasakė: „neatidaryk, aš atidarysiu“. Edukatorius pradė-
jo klausti vaikų: „vaikai, kas čia?“ Nr. 5 iškarto atsakė: „saldainiai“. Edukatorius pažiūrėjo pro a-
kies kraštelį į dėžutės vidų ir atsakė: „ne ne saldainiai“. Nr.5 pasakė vėl : „guminukai“. Edukatorius:
„ne guminukai“. Nr. 8 pasakė: „mašinėlės“, o edukatorius: „ne“. Nr. 1 atsakė: „kava“, o edukato-
rius: „ne kava, bet oi kava kvepia“. Nr. 1 paklausė: „paketai“, edukatorius nesureagavo (atsakymai
parodo, kad vaikų suvokimas atskleidžia jų turimą sutrikimą, sunku sivokti emasą daikto formą ir
sujungti su galimai viduje samais daiktais ir jų dydžiu. Galimai numato daiktus, kuriuos žino, bet
negeba analizuoti). Tada edukatorius pasakė vaikams: „ar jūs norite pažiūrėti, kas čia yra?“. Visi
sušuko: „taip“ ir priėjo arčiau edukatoriaus., išskyrus Nr. 6. Jis turėjo pasiėmęs geltoną emociuką –
smailą ir jį vedžiojo pirštais , tyrinėjo (jie nenori imti emocijų su kuriomis jiems sunku išbūti –
piktas, lūdnas, susirūpinęs ir kt, o visi nrori imti tas emocijas su kuriomis lengva ošbūti, linksmas,
laimingas ir kt. Tai galima interpretuoti, kaip jų tokių emocijų trūkumą ar norą taip jaustis, arba sie-
kiamybę, kaip norą kalbėti ir išgyventi tik teigiamas emocijas). Plkatas – jievisi parodė teigiamas
emcijas, tai tarsi jie išreiškė savo norą būti suprastu, išgirstu, pastiprintu, kas djiems padėtų dažniau
išgyventi tas emocijas su kuriomis jiems lengva išbūti). Vaikams priėjus arčiau, edukatoriui neliko
vietos, todėl jis paprašė vaikų padaryti didelį ratą ir atsitraukti , nes: „aš tuoj pro sieną išlįsiu į spor-
112
to salę“, vaikai Nr. 5, 2 ir 8 pradėjo juoktis. Nr. 3, 2,4 ir 8 pirmi norėjo pasiimti prizą- siurprizą ir
pakėlė rankas. Nr. 2 pasakė edukatoriui, kad šiandien Nr. 3 gimtadienis. Edukatorė buvo pamiršusi,
todėl paprašė vaikų paploti ir pasveikinti Nr. 3 . Atsiklaususi vaikų, edukatorė pirmam prizą duoda
Nr. 3. Vaikai sutinka ir sušunka visi: taip“ (empatija keičiant taisykles, pagalbus požiūris į vaiką ir
sudaromos sąlygos vaiokams mokytis parodyti dėmesį ir pgarbą voenas kima).. Edukatorė padavė
pirmam Nr. 3 prizą ir jis padėkojo, pasakė: „ačiū“ (vaikai mokosi ir jau yra įvaldę bendrąją kultūrą,
padėkoja).Visi vaikai džiaugėsi, rodė savo emocijas, nes gavo limpakojus, Nr. 1 džiaugsmą išreiškė
garsiai juokdamasi balsu. Edukatorė padėkoja visiems vaikams ir atsisveikina iki kito karto.
Užsiėmimas Nr. 5 . „Svečiuose – Pepė Ilgakojinė“ . Knygelė apie mane. Žaidimas su saldai-
niais. Tikslas - padėti labiau save pažinti ; lavinti bendravimo, savęs pažinimo pažinimo įgū-
džius.
Dalyvavo 8 vaikai, vienas sirgo, nedalyvavo Nr. 9. Užsiėmimas vyko mažesnėje patalpoje, žaidimo
grupėje. Įėjus personažui pepei – edukatorei, vaikai nustemba ir Nr. 8 sako draugui Nr. 3 : „Žiūrėk
su viena kojine“ ir juokiasi. Edukatorius pasisveikino ir paklausė: „Labas vaikai, ką jūs čia darot?“
Nr. 5 atsakė: „Laukiam“. Personažas „pepė“ sveikinasi su vaikais, paspausdamas jiems ranką. Nr. 4
ir Nr. 5 paspaudė pepei ranką ir žiūrėjo į akis. Nr. 8 paspaudė ranką, bet iš karto paklausė: „koks
tavo vardas“ . Pepė atsakė: „tuoj aš jums viską paaiškinsiu“. Pepė atsinešė emocijų kamuoliukus ir
padėjo šalia. Nr. 5 norėjo pažaisti su kamuoliukais ir paėmė vieną be leidimo. Pepė pasisveikino su
visais vaikais ir paspaudė jiems ranką. Visi vaikai žiūrėjo į akis, išskyrus Nr. 6. Pepė išsitraukė
knygą „ pepė ilgakojinė“ ir rodo vaikams iš kur ji atvyko. Visi vaikai klausosi, išskyrus Nr. 5 žai-
džia su emocijų kamuoliuku. Pepė emociuką paėmė iš Nr. 5 ir padėjo į krepšį. Pepė priminė vai-
kams, ką jie turi padaryti ir Nr. 8 iškarto pasakė: „aptarti taisykles“. Edukatorė iš karto pagyrė ir Nr.
8 pradėjo vardinti taisykles: „nesimušti, nesikeikti, klausyti mokytojo“, kiti visi vaikai klausėsi ir
edukatorius pabrėžė, kad „šiandien klausys vaikai pepės“ . Ir staiga, visai netikėtai Nr. 7, nekal-
bantis vaikas ištarė žodį „pepė“ (pirmas vaiko ištartas žodis, tai rodo kaip svarbu emocijas sužadin-
ti, kurios padeda vaikams įveikti vidinius barjerus mokantis kalbėti). Edukatorė labai nustebo, pagy-
rė Nr. 7 ir pradėjo ploti kartu su vaikais. „Pepės personažas padarė poveikį vaikui“. Vaikai Nr. 7 ir
Nr. 6 pradėjo linguoti į priekį. Edukatorė paklausė vaikų: „ar jūs norėtumėte šiandien būti pepės ir
pepiukai“? Visi vaikai atsakė: „taip“. Pepė paprašė vaikų nusimauti vieną batą ir pasidėti jį už nu-
garos. Visi vaikai suprato instrukciją ir nusimovė batą, išskyrus Nr. 7. Numeris 7 nusimovė 2 batus
ir su batais priėjo arčiau edukatoriaus, skleisdamas garsą, klausdamas: „jo, jo“. Edukatorius paaiš-
kino ir parodė ženklais Nr. 7 : „tu nusimovei 2 batus, vieną batą užsidėk, o kitą padėk už nugaros“.
Staiga Nr. 8 pradėjo garsiai šaukti numeriui 7: „ vieną“. Edukatorius ramiu balsu berniukui Nr. 7
pakartojo: „vieną batą“. Berniukas Nr. 7 suprato instrukciją, tačiau užsidėti bato negalėjo. Edukato-
113
rius priėjo prie Nr. 7 ir jam padėjo užsidėti batą. Po to edukatorius atidarė savo lagaminą ir išdalino
vaikams „pepės kojines“. Berniukas Nr. 7 negalėjo išlaukti savo eilės ir labai norėjo kojinės, sklei-
dė garsus „ e,e“, todėl ji nusprendė duoti Nr. 7 kojinę be eilės. Edukatorė išdalino vaikams kojines
ir vaikai jas apsimovė. Nr. 7 paprašė pagalbos skleisdamas garsą: „ a, a“, taip į save norėdamas atk-
reipti dėmesį. Edukatorė padėjo užsimauti Nr. 7 kojinę. Po to Nr. 3 paprašė pagalbos užsimauti
kojinę taip pat. Edukatorė priįjo prie jo ir padėjo jam. Pepė paklausė vaikų: „kaip jūs galvojate, juk
berniukai nebūna su kasytėmis, tik mergaitės?“ Vaikai balsu atsakė: „taip“. Tada edukatorė pasakė
jiems tada : „ mergaitės bus pepės, o berniukai pepiukai,“ ir priėjo prie mergaičių, norėdama supin-
ti joms supinti dvi kasas kaip pas „pepę“. Nr. 1 pradėjo juoktis garsu. Kol pepė pynė kasas Nr. 4,
vaikai bendravo tarpusavyje ir stebėjo, ką daro pepė. Nr. 5 paėmė edukatorės knygą „pepė ilgakoji-
nė“, norėdamas į save atkreipti dėmėsį ir pasakė vaikams: „ pepiukas va“. Nr. 7 pradėjo skleisti
garsus, norėdamas, kad pepė jam supintų su gumytėmis dvi kasytes, kaip Nr.4. Tačiau edukatorė
atsakė: „ne , berniukai neturi kasyčių, jiems nereikia gumyčių“. Edukatorė priėjo prie kitos mergai-
tės Nr. 1 supinti jai kasas. Kai pepė priėjo prie Nr. 1 supinti jai kasas, Nr. 8 pasakė: „pas Nr. 8 dide-
li, o pas Nr. 4 maži“. Tuomet edukatorė paklausė: „kas dideli, kas maži“?, Nr. 8 neatsakė, bet turėjo
omenyje „mergaičių kasos“. Tada, Nr. 4 pradėjo rankomis liesti savo kasas ir Nr. 8 pradėjo garsiai
šaukti: „ Nr. 4, ką tu darai“. Nr. 4 iš karto sureagavo. Tuomet Nr. 6 žiūrėdamas į Nr. 1 kaip pinamos
jai „pepės kasos“, pasakė: „va šita“. Supynus mergaitėms pepės kasas, pepė paklausia vaikų: „vai-
kai, ko dar trūksta pepei ilgakojinei“? : „trūksta strazdanų, strazdanos, tai tokie taškeliai ir pepė pa-
rodo ant savo veido nupieštas strazdanas, o Nr. 5 pasakė: „oi ne“. Tuomet edukatorė pasiūlė vai-
kams sakydama: „Dabar, aš visiems piešiu strazdanas, gerai?“, Nr. 8 paklausė: „o mes kas būsim?“
Edukatorė atsakė jūs būsit pepiukai“. Tada Nr. 5 paklausė: „o mes po to galėsim išplauti šituos?“,
pepė atsakė: “tai aišku, mes viską išplausim“. Pepė pradėjo vaikams piešti strazdanas, vaikai stebėjo
ir Nr.5 ir 8 pradėjo juoktis. Edukatorė paaiškino vaikams, kad nereikia liesti savo veido, kol neiš-
džius. Piešdama strazdanas vaikams, ji žaismingai vaikams sakė: „op,op,op,op“. Nr. 5 patenkintas
pasakė šalia sėdinčiam draugui Nr. 8 pusiau lietuviškai, pusiau rusiškai: „žinok pochož na prišči“.
Kai edukatorė piešė strazdanas Nr. 3, Nr. 5 ir Nr. 8 garsiai kvatojo. Kadangi Nr. 6 dažniausiai daly-
vauja veiklose tik stebėdamas kitus, edukatorė nusprendė ne iš eilės piešti vaikams strazdanas, o
priėjo prie jo ir pradėjo jam piešti ir staiga Nr. 8, sušuko balsu: Nr. 2 ( pasakydamas berniuko vardą,
nes buvo atėjusi jo eilė). Edukatorė nupiešė starzdanas Nr. 6 ir Nr. 8 vėl sušuko garsiai ištardamas
berniuko vardą ( Nr. 2). Pepė sutiko ir pasakė: „gerai“ ir priėjo piešti starzdanas prie Nr. 2 . Kol
edukatorė piešė strazdanas vaikams, Nr. 5 labai norėjo atidaryti pepės lagaminą, bet pepė atsakė:
„čia mano, gerai?“ ir uždarė ir pastūmė jį toliau. Tačiau Nr. 5 pasakė: „aš žinau, kad ten yra prizas“,
edukatorė nesureagavo ir nieko jam neatsakė. Nr. 8 dar kartą pasisveikino su pepe: „laba diena pe-
pe“, edukatorė atsakė tuo pačiu:“labas vaikai“. Edukatorė prisiminė, kad pamiršo vaikams išdalinti
114
emociukų kamuoliukus ir juos pradėjo dalinti vaikams. Nr. 5 iškart visiems patenkintas pasakė: „o
mano smailas“. Kai pepė metė Nr. 2 emociuką ir sakė žodžius: „opa“ , visai netikėtai Nr. 7 , nekal-
bantis vaikas pakartojo žodžius: “opa“ Vaikai, kartu su edukatore aptarė emociukus (kamuoliukus)
, kuriuos buvo išsirinkę. Pepė pirmo paklausė Nr. 7. Jis buvo pasiėmęs „ nustebusį emociuką“. Pepė
jam padėjo įvardinti šią emociją, sakydama:“ tu šiandien nustebęs dėl to ,kad tu esi pepiukas, taip?“
Berniukas linktelėjo galva. Pepė sėdėjo prie Nr. 5, jis visą laiką nerimastingai sukiojosi, mėtė ka-
muoliuką, negalėdamas išlaukti savo eilės, todėl ji nusprendė paklausti jo, kokią jis emociją šian-
dien pasiėmė ir kaip jis jaučiasi. Nr. 5 atsakė: „smailas“. Edukatorė žiūrėdama berniukui į akis, už-
dėjo savo ranką ant jo peties sakydama: „tu patenkintas, laimingas šiandien, gerai“. Po to Nr. 8 metė
savo kamuoliuką- emociuką pepei. Jo emocija buvo „smailas taip pat, kaip ir Nr. 5. Tuomet savo
emociuką- kamuoliuką metė Nr. 4. Jos emociją buvo pikta, kamuoliukas raudonas. Tačiau kai edu-
katorė paklausė Nr. 2 :“ tu pikta“ , Nr. 2 paprieštaravo sukdama galvą į šonus, edukatorė pasakė:
„labai džiaugiuosi“. Nr. 3 metė savo emociją. Jo emociją buvo liūdna. Pepė paklausė: „tu liūdnas“,
Nr. 3 papurtė galvą ir pasakė: „ne“, edukatorė atsakė: „šaunu, džiaugiuosi“. Po to metė savo emo-
ciuką Nr. 1, jos emocija buvo liūdna taip pat. Bet kai pepė jos paklausė: „ar tu liūdna“, ji papurtė
galvą, kad ne. Edukatorė pastiprino Nr. 2 sakydama: „šaunu“. Kol edukatorė kalbėjo su vaikais apie
emociukus, Nr. 5 sedėdamas šalia jos, nusisukęs nuo vaikų, žaidė su kamuoliukais. Nr. 8 paprašė
pepės, kad galėtų mesti savo emociuką Nr.2, sakydamas: „dabar Nr. 2 ir ištarė berniuko vardą“. Nr.
2 emociukas buvo „verkiantis“ ir edukatorė kalbėdama su Nr. 2, suvaidino verkiančią emociją ir
paklausė Nr. 2: „tu verki?“, berniukas palingavo galvą, tuomet edukatorė išraiškingai paprašė paro-
dyti vaiko kaip jis verkia. Tada ji, dar kartą paklausė: „tu verki?“, jis palingavo galvą į šonus; ar
šypsaisi?“, berniukas pradėjo šypsotis ir linktelėjo galvą žemyn (tai rodo, kad geba atpažinti emoci-
jas, tik negeba jų įvardinti, nenekalba, bet iš kūno kalbos galime jį suprasti). Edukatorė tuomet at-
sakė: „nu šaunu“. Pepė buvo įsitikinusi, kad pakalbėjo su visais vaikais apie jų emocijas ir kaip jie
jaučiasi. Staiga, Nr. 3, žiūrėdamas į Nr. 6, pasakė edukatorei: „jisai turi“. Pepė, žiūrėdama į Nr. 6,
sušuko ir pasakė: „atsiprašau“ . Nr. 5 padėjo Nr. 6 įvardinti jo emociją, sakydamas:“nustebęs“.
Tuomet edukatorė paklausė: „tu nustebęs,o kodėl tu nustebęs?“. Berniukas, nežiūrėdamas pepei į
akis, lingavo į priekį. Tada edukatorė padėjo jam įvardinti jo emociją ir sakė: „irgi, kad pepinas,
taip? „berniukas palinksėjo galva. Kai pepė su vaikais aptarė visas emocijas, Nr. 5,3 ir 8 pardėjo
šurmuliuoti. Pepė iškart sureagavo ir parodė ženklą, pridėdama pirštą prie lūpų, sakyda-
ma:“vaikučiai, taisyklės, tššš.“ Vaikai nutilo ir klausėsi toliau, ką pasakojo pepė.Tada Nr. 5 atsakė:
"t„isykles reikia žinoti“, pepė jam paantrino sakydama ir pavartodama mažybinius žodelius: “jo,
reikia, bet nepamirštam mažyčiai, mažulyčiai „tššš“, gerai?“ Pepė toliau tęsė savo užsiėmimą ir iš-
raiškingai paklausė vaikų: „jūs man pasakykit, ar jūs žinote tokį eilėraštį?: „mano batai buvo du,
apie batus?“ Nr. 8 atsakė: „taip“. Tada pepė vėl išraiškingu balsu vaikų paklausė, sakydama: „nu
115
pasakykit“. Vaikai tylėjo, o pepė pradėjo sakyti eilėraštį dainuodama“mano batai buvo du“. Į veiklą
įsitaraukė ir pradėjo deklamuoti eilėraštį pirmas Nr. 3, po to prisijungė Nr. 8. Tuomet pepė paklausė
vaikų: “kur dingo vienas jūsų batas?“, atsakydama: „už nugaros, taip“, Nr. 8 ir Nr. 3 atsakė: „taip“,
Nr. 5 pasižiūrėjo už nugaros. Nr. 1 nemokėdama eilėraščio žodžių, įsitraukė į veiklą, mosikuodama
rankomis. Kaip pepė pasakė ir parodė gestais „ dvi rankytės juos pamato“, Nr. 3 pakelia savo dvi
rankas ir kartu su edukatore baigia išdainuoti eilėraštį. Toliau pepė sako: „tai va, aš atkeliavau pas
jus“. Tuomet Nr. 8 paklausė: “galima aš užsidėsiu batą?“. Pepė pasakė: „galit užsidėti vieną batą“ (
vaikai su vienu batu jau buvo, kitas buvo už nugaros) . Nr. 7 žiūrėdamas į pepę, skleidė garsus: “a-
a“, norėdamas į save atkreipti dėmesį (pagalba vaikams mokantis išgirsti – reikia atkreipti jų dėme-
sį). Nr. 1 negalėjo užsidėti antro bato, nes kojinė buvo per stora ir pepė atsakė: “jeigu netelpa batas,
galite nesidėti“. Nr. 8 iškart atsakė: „o man telpa“, tuomet Nr. 7 vėl kviesdamas pepę, skleidė gar-
sus:“a-a“ , norėdamas pasakyti, kad užsidėjo batą. Visą užsiėmimą tylėjęs, Nr. 6 kvietė pepę,
skleisdamas garsą:“e-e“, norėdamas parodyti, kad ir jis užsidėjo savo antrą batą (edukatorius suku-
ria galimybę lavinti žodinę ir kūno kalbą0. Pepė tada jo paklausė ir atsakė : „įtilpo?“, „o šaunu“.
Tuomet Nr. 5 pasakė pepei: „ o pas mane įtilpo“. Pepė jam atsakė: “o šaunu, labai džiaugiuosi.“
Pepė pristatė trumpai dėl ko ji atvyko ir teigė sakydama:“aš šiandien su jumis atvykau susipažinti ir
sužinoti kuo daugiau apie jus ir kad mes vieni apie kitus kuo daugiau sužinotume. Tai žinot, ką mes
šiandien darysime?“ Nr. 5 atidžiai klausėsi pepės ir ir iš karto paklausė: „ką?“. Ji atsakė teigdama:“
knygelę apie mane“ ir atidarė savo lagaminą. Nr. 8 iš karto atsistojo, norėdamas pirmas paimti
knygelę, prie jo prisijungė Nr. 5 ir Nr. 4. Pepė iškart atsakė:“ sėdėkit, aš gi paduosiu, visiems už-
teks. Kadangi Nr. 5 ir Nr. 8 niekaip negalėjo išlaukti , pepė išdalino knygeles jiems pirmiems, saky-
dama: “užteks visiems“ ir pabrėždama:“ knygelė apie mane“. Nr. 8 buvo labai įdomu, kas čia per
knygelė, jis pradėjo ją vartyti ir paklausė pepės: „kam čia du“. Pepė, iškarto sureagavo į vaiko
klausimą ir atsakė jam: “aš tuoj viską jums paaiškinsiu. Tuomet vartydamas knygelę Nr. 5 taip pat
paklausė pepės: „o kam čia du?“. Pepė atsakė: „taip po du, dabar ir laikom, nieko nedarom, tuoj
viską paaiškinsiu“ ir išsitraukė iš lagamino maišelį su pieštukais. Pepė pateikė vaikams instrukcijas
ir paprašė vaikų padaryti didesnį ratą, sakydama Nr. 7 „mažuli, tu truputį pasitrauk, kad visi matytų
“. Nr. 7 nesuprato instrukcijos ir rodydamas į savo knygelę pirštu pepei , skleidė garsą: „jo“ ( įgytas
įgūdis parodyti kitam ir savo kūno kalba parodyti kitam, kai kažko nesupranti). Pepė atsakė: „taip
darysim knygelę apie mane“ ir parodė gestais į save, o sakydama „apie tave“ , parodė gestais uždė-
dama ranką ant jo ir ištarė jo vardą ir paklausė: „gerai“, berniukas linktelėjo galvą. Paaiškinusi Nr.
7, edukatorė pakartojo ir Nr. 6, kad: „darysim knygelę ir apie tave“ , berniukas neparodė jokių e-
mocijų, tiktai vartė knygelės lapus. Pepei pradėjus kalbėti toliau, Nr. 8 nelabai patenkintu balsu pa-
sakė: “mes piešim“, o po to lyg pats sau prieštaraudamas atsakė vėl: „aš noriu piešti“. Pepė pradėjo
dalinti pieštukus, o po to nusprendė, kad visus pieštukus iš maišelio geriau išpilti ir padėti per vidu-
116
rį. Vaikai pradėjo imti pieštukus ir pepė atsakė: „užteks visiems, pilna“. Bet Nr. 7 vis skleisdamas
garsus: e-e, norėjo kažko paklausti ir pirštu baksnojo rodydamas į lapą. Pepė, žiūrėdama į berniuką
atsakė: „čia, čia, tuoj pasakysiu“. Edukatorė paprašė vaikų dėmesio, pakėlė knygelę ir aiškino saky-
dama: “pažiūrim į mane, atverčiam pirmą lapą ( rodė) . Nr. 5 buvo atsivertęs ne tą lapą, pepė, jam
atvertė pirmą lapą. Taip pat pepė padėjo atversti ir Nr. 4 pirmą lapą. Edukatorė kartu su vaikais
dalyvavo veikloje ir sakė, ką reikia daryti. Pirmame lape reikėjo parašyti savo vardą arba nupiešti
save. Nr. 4 atsakė, kad ji rašyti nemoka, todėl edukatorė jai pasakė, kad galima save nupiešti. Ka-
dangi grupėje yra 2 nekalbantys vaikai, pepė naudodama gestus, ir rodydama į save kalbėjo: „Aš
esu arba mano vardas yra Pepė“ Darbo autorė pastebėjo, kad vaikai nesiklausė instrukcijos, todėl
jiems kilo tie patys klausimai, kuriuos edukatorė tik paaiškino. Nr. 5 paklausė: „kur piešti“, ką piešti
, Nr. 4 atsakė: “aš nemoku“, Nr. 2 paklausė: „ar galima nupiešti?“. Pepė kartu su visais „įsitaisė“
patogiai, atsigulė ant grindų ir pradėjo su vaikais piešti save ir bendravo su vaikais. Bendraudama
su vaikais pepė sakė: „aš tai rašyti nemoku, aš nebaigiau mokyklos“. Ir šalia pepės esantis berniukas
Nr. 5 pasakė pepei: „aš žinau, kaip pepė rašosi“. Tada edukatorė atsakė:“ gerai, padėk man“. Ir pa-
ėmė pepės knygelę ir parašė pepės vardą. Pepė padėkojo vaikui Nr. 5 ir pasakė: „Ačiū
tau labai“. Berniukas Nr. 7 norėjo būti pamatytas ir išgirstas, skleidė garsus: e-e, taip norėdamas
atkreipti dėmesį į save. Pepė pažiūrėjo kaip berniukas piešė ir jį pagyrė. Tuomet Nr. 8, norėdamas
atkreipti taip pat dėmesį į save pasakė: „pas mane liežuvis“, o Nr. 5 pradėjo garsiai juoktis. Nr. 3
pasakė: „pas mane pabaisa“. Pepė paklasusė: „o kodėl pabaisa, labai gražu?“, bet berniukas nieko
neatsakė ir piešė toliau. Norėjo būti pastebėta ir Nr. 4, kuri sakė: „pas mane“ ir rodo pepei. Pepė ją
pagyrė ir atsakė: „labai gražu“. Dirbant toliau, netikėtai Nr. 1 paklausė: „ir rytoj reikia ateiti pas
Gretą“, pepė sureagavo, pakėlė galvą ir atsakė: „ (noras būti atsakingam ir kai mėgstama veikla
bijo ją praleisti) pažiūrėsim rytoj , gerai?“ Nr. 5 piešdamas šalia pepės, parodė jai ir pasakė: „va“.
Pepė pakomentavo: „oi, bet kokie jūs dailininkai. Norėdama pastiprinti vaikus, edukatorė vaikams
sakė: „ pepė tai nieko nemoka, nei rašyti, nei piešti, nu, jūs mane išmokysit, gerai?“Nr. 5 atsakė:
“gerai“. Pepė vėl visus pagyrė ir atsakė: „šaunuoliai“. Edukatorė kartu su vaikais toliau dirbo ir
bendravo. Ji pastoviai juos gyrė, sakė, kad jie šaunuoliai, jie mokosi ir daug pasieks. Nr. 8 pamatė
kaip edukatorė piešia „pepę“ ir paklausė:“ o kur ranka dingo?“ Aktyviausi veikloje buvo Nr. 5 ir Nr.
8 bei Nr. 7. Tarpusavyje dirbdami bendravo Nr. 8 ir Nr. 5. Kiti vaikai dirbo ir tylėjo, nebendravo
vienas su kitu, komentavo vienas kito piešinį. Pats pirmas savo užduotį baigė Nr. 5 ir pasakė pepei:
„va nupiešiau.“ Pepė atsakė pagirdama vaiką: “šaunu, dabar tylim ir laukiam „tš“, kol draugas nu-
pieš“. Tačiau berniukas bendravo su edukatore toliau ir paklausė:“ar galima kažką kitą daryti? ‘‘Pe-
pė atsakė ir tuo pačiu paklausė: „aš pasakysiu, nes dabar visi kartu dirbam, gerai, mokomės dirbti
kartuir sugyventi visiems tokiems skirtingiems kartu, priimat save ir kitus tokius kokie esame,
draugiškai, mes gi padedam draugui ir silpnesniam, taip, ir klausom mokytojos“. Pepė stebėjo kaip
117
dirbo vaikai ir nuolat juos pastiprindavo pagyrimais. Nr. 6 pakėlė savo darbą ir parodė pepei. Pepė
pasakė: „labai gerai, šaunu.“ Nr. 3 baigė darbą ir pasakė pepei: “aš jau nupiešiau. Pepė pagyrė ber-
niuką. Nr. 7 gėrėjosi savo piešiniu, pakeldamas jį ir skleisdamas garsą: „a-a“. Pepė pagyrė berniu-
ką, ir ištarė berniuko vardą. Pepė dar kartą priminė vaikams, „turime visų palaukti, kol baigs pieš-
ti“ ir toliau stebėjo vaikus. Kol kiti vaikai baiginėjo piešti, edukatorė pamatė, kad berniukui reikia
pagalbos ir ji atsakė:“ duok aš tau padėsiu“ . Nr. 7 atidavė savo knygelę pepei. Ji paklausė berniuko:
„nori, kad aš tau nusplavinčiau“, Nr. 7 linktelėjo galvą ir pepė pradėjo spalvinti berniuko priešinį.
Berniukas Nr. 6 bandė tarti edukatorės vardą, pakeldamas ir rodydamas savo piešinį. Pepė pasižiū-
rėjo ir pagyrė berniuką. Nr. 5 pradėjo kalbinti šalia esantį draugą Nr. 8 ir pasakė: „pasižiūrėk pas
mane“, Nr. 8 pakėlė galvą ir pasižiūrėjo į draugo piešinį“. Pepė baigė spalvinti berniuko Nr. 7 pieši-
nį ir atidavė jam atgal, sakydama: „tu pasižiūrėk kaip gražu, akytės ir burnytė, va kaip gavosi“. Pepė
pastebėjo, kad šalia jos esančiam berniukui nusibodo laukti kitų, jis pradėjo mėtyti pieštuką ir pepė
padėjo savo ranką ant jo rankos ir pradėjo glostyti, sakydama: “pakentėk dar, tuoj vaikai baigs“.
Visi vaikai baiginėjo piešti, išskyrus Nr. 2 ir Nr. 8. Tačiau edukatorė pastebėjo, kad Nr. 2 moka la-
bai gražiai piešti ir pagyrė vaiką. Visi vaikai baigė piešti ir pepė tarė: “ačiū vaikai, visi, kad palau-
kėm, ačiū jums labai. Tuomet pepė pastebėjo, kad Nr. 8 dar nebaigė piešti. Nr. 5 labai ilgai laukė,
kol baigs visi ir truputį susinervino, vėl paimdamas pieštukus ir klausė pepės: „kada“. Pepė pasakė:
“tuoj, tuoj, ( ištarė Nr. 8 vardą) baigs paskutinius dalykėlius piešti ir viskas“. „Reikia visų palaukti,
reikia kantrybės truputėlį“. Pepė pastebėjo, kad vaikams nusibodo laukti, norėjo paskubinti Nr. 8 ir
jo paklausė: „( ištarė jo vardą) baigi jau?“, berniukas linktelėjo galva. Norėdama pepė , kad lauki-
mas nebūtų tiks ilgas berniukui Nr. 5, ji su juo palaikė pokalbį, sakydama: „tu šaunuolis , aš dabar
išmoksiu rašyti savo vardą“ . Tuomet, Nr. 7 priėjo prie pepės ir skleisdamas garsą: „m-m“, norėjo
paprašyti pepės, kad ji užrašytų berniuko vardą. Pepė užrašė. Tada berniukas vėl ištarė pepės vardą.
Pepė susijaudino ir pasakė vaikams: „vaikai, ar jūs įsivaizduojat, jis pasakė vardą „pepė“. Pepė no-
rėjo dar kartą paskubinti berniuką Nr. 8 ir pasakė:“ jau dabar kitą darysim, mažuli“. Berniukas norė-
jo pabaigti savo darbą ir atsakė: „vardą užrašysiu“. Pepė sutiko dar palaukti. Berniukas Nr. 8 baigė
savo piešinį. Pepė paaiškino vaikams, ką toliau reikės daryti: pradžioje paprašė atversti antrą pusla-
pį, Nr. 5 parodė ir visiems pasakė: „čia piešim – mano šeima“. Tuo metu pepė paklausė vaikų:
„greitai apsitariam, kas yra šeima?“ Vaikai nei vienas neįvardino, kas yra šeima. Edukatorė paaiški-
no, kad šeima- tai mama, tėtis, brolis, sesė. Tada pepė paklausė: „kas turit brolių seserų?“ Nr. 2 ir
Nr. 3 pakėlė rankas ir atsakė „aš“ . Tuomet pepė uždavė klausimą: „o mano šeimoje gali būti kati-
nas?, Nr. 8 atsakė: „ne“, Nr. 5 atsakė: „taip“ ir juokėsi. Pepė toliau bendravo su vaikais ir jiems
pasakė: „o pepė turi šunį ir aš galvoju, kad jis mano šeimos narys“. Vaikai pradėjo piešti savo šeimą
ir Nr. 8 pasakė : „aš dabar visą namą piešiu“. Pepė jam pritarė. Nr. 2 pasitikslino pas pepę : „savo“,
ji atsakė ir parodė gestais: „ taip, piešiam savo šeimą. Pepė pradėjo bendrauti su Nr. 7. Ji puikiai
118
žinojo berniuko socialinę situaciją. Berniukas šiuo metu gyvena globos namuose. Jis turi sesę. Pepė
pasiūlė piešti sesę, Nr. 7 neprieštaravo, o kai pepė pasiūlė piešti namus, berniukas atsisakė, linguo-
damas galvą į šonus. Pepė jam atsakė: „gerai, nepiešk, piešk sesę.“ Berniukas pakartotojo: „sese“,
pepė jį iškarto pagyrė: „šaunuolis“, „sese“ (atsisakydamas piešti namus, jis išreiškia pyktį ant tėvų,
kad jam tenka gyventi vaikų globos namuose, o su sese jie yra kartu mokykloje ir globos namuose).
Pepė toliau bendravo ir stebėjo Nr. 7, jautriai reaguodama į berniuko socialinę situaciją. Ji aiškiai,
neskubėdama ištarė žodžius: „mama, tėtė“, norėdama sužinoti, ar berniukas pieš mamą ir tėtį. Pepė
toliau bendravo su vaikais, juos gyrė, jeigu reikėjo jiems pagalbos, jiems padėjo, bet atidžiai stebėjo
Nr. 7. Berniukas nepakartojo žodžių „mama, tėtė“ ir jų nepiešė. Jis nupiešė tiktai savo mažytę sesę.
Pepė labai jautriai išgyvendama šią situaciją (veiklos metu apėmė stiprus gailesti berniukui, kur bu-
vo sunku save tvardyti ir teko su savimi dirbti, kad veiklos metu nepradėti verkti) , stebėjo berniuką
Nr. 7, matė kaip jis išgyvena dėl to, kad atsidūrė globos namuose kartu su savo sesyte. Berniukas
norėjo kažką pasakyti, pepė tikslinosi, norėdama išgirsti bent jau „tėti“, bet suprasti negalėjo ir ber-
niukas neištarė žodžio „ tėti.“ (tai rodo, kokios stiprios pykčio emocijos valdo berniuką, kurios
trukdo jam įsijausti į veiklą čia ir dabar, jis pergyvena išgyventas emocijas, tad išryškėja edukato-
riau empatijos kompetencijos svarba ir ir vaiko gyvenim o istorijos pažinimas – priešingu atveju
vaikui gali pakenkti) Berniukas Nr. 7 nupiešė saulę. Pepė paprašė jo pakartoti „saulė“. Jis atkarto-
jo. Pepė labai apsidžiaugė. Nr. 5 vėl pirmas baigė užduotį. Pepė jam pasakė: „bet tu labai greitas, tu
labai greitai dirbi, mes nespėjam su tavim, pažiūrėk ir aš nesuspėjau dar nupiešti“. Berniukas lyg ir
sureagavo, bet nepažiūrėjo į pepę, klausė jos, vartė lapus, tada lyg ir nusiminė, susidėjo rankas po
galvą, o pepė toliau jam sakė: „pasvajok truputį, pailsėk“ ir lyg nusiminęs žiūrėjo kaip pepė piešia.
Pepė, kad būtų linksmiau, išraiškingai uždainuoja dainą „dvi varlytės lankoje“ . Pepė bendravo su
vaikais jų paklausė: „nu vaikučiai baigėm šitą?“ Pepė kalbėjo su tais vaikais apie jų šeimą, kurie
baigė piešti. Pirmasis nupiešė Nr.5 ir pepė kalbėjo su juo. Antrasis baigė Nr. 3. Jis pats papasakojo
apie savo šeimą, ją pristatė. Įdomus faktas buvo tas, kad berniukas pasakė, jog jo name vaidenasi.
Po Nr. 3 norėjo kalbėti Nr. 6, net atsistojo. Berniukas negali kalbėti, todėl pepė jam padėjo. Ji var-
dino šeimos narius ir prašė berniuką pakartoti. Tuo pat metu, Nr. 7 , kuris nenorėjo piešti savo na-
mų, savo šeimos, išskyrus sesę, įsijungė į pokalbį ir bandė atkartoti žodžius: mama, tėti, sese ir at-
kartojo labai gražiai- švariai. Berniukas Nr. 7 pepei parodė savo piešinyje pirštu ir pasakė: „va
tetia“. Pepė širdies gilumoje išgyveno stiprius jausmus, gailestį ir vos neapsiverkė, nes ji suprato,
kad vaikui šeima yra be galo svarbi ir jam nesvarbu kokie blogi tėvai būtų. Edukatorė turėjo išlikti
labai stipri, nerodyti savo emocijų ir nepradėti verkti. Berniukas Nr. 7 neturėjo tučšių lapų, todėl
priėjo prie Nr. 5 ir iš jo paėmė, bet nepaklausė ar galima. Pepė tuoj sureagavo ir pasakė Nr. 5 : „tu
draugui vieną lapą paskolink gerai?“ Nr. 5 pasižiūrėjo, bet neprieštaravo. Nr. 5 nekantriai laukė kol
kiti baigs ir norėjo atversti pepės knygelę ir perskaityti, kokia bus užduotis toliau. Berniukas skaitė
119
garsiai, o pepė bendravo su vaikais. Pepė pastebėjo, kad antrą užduotį atliko greičiau daugiau vai-
kų, jiems nusibodo laukti ir jie pradėjo šurmuliuoti, išdykauti kaip vaikai. Tuomet pepė nusprendė
leisti vaikams atlikti trečią užduotį, kad nebūtų chaoso . Ji paprašė vaikų atversti trečią lapą ir piešti
savo draugus. Antrą užduotį baigė Nr. 8. Jis pats papasakojo apie savo šeimą. Įdomus faktas buvo
tas, kai jis pasakė, kad jo name gyvena tarakonas. Pepė jam paantrino ir sakė: „šeimoje irgi tarako-
nai gyvena“. Nr. 7 pavargo ir atsisėdo į rato vidurį, draugų piešti nebenorėjo. Nr. 8 sušuko: “nebetu-
riu lapų“. Pepė jam davė lapus. Nr. 5 kažką pasakė pepei, bet pepė neatkreipė dėmesio į jį, nes bu-
vo užsiėmusi su vaiku Nr. 7. Tuomet vėl Nr. 5 paėmė pepei už rankos sakydamas: „pepe, nupiešiau
draugą“( tai kas jam svarbu nori pasakyti ir geba surasti pozityvių būdų atkreipti edukatoriaus dė-
mesį į save+ socialinis įgūdi atkreipti kitų dėmesį). Pepė atsisuko į berniuką ir pasakė jam, kad
tuoj galės jai papasakoti apie savo draugą. Nr. 2, du kartus pakartojo pepei: „aš jau nupiešiau“. Pepė
pagyrė berniuką. Tuo metu , Nr.7 vis dėlto užsimanė piešti. Edukatorė daugiau neturėjo popieriaus
lapų, bet surado jam didelį lapą, berniukas pradėjo piešti. Nr. 5, Nr. 2 ir Nr. 3 pirmieji baigė piešti
savo draugus ir pristatė pepei. Pepė priminė Nr. 3 taisykles. Nr. 1 taip pat baigė piešti draugus ir
pasakojo pepei, bet draugų vardų pati įvardinti negalėjo. Po Nr. 1, labai kalbėti apie savo draugus
norėjo Nr. 8. Jis pasakė savo draugo vardą ir pavadino jį „ kiaušiniu“. Vaikai pradėjo juoktis. Pepė
ištarė berniuko Nr. 8 vardą ir pasakė jam: “gražiai reikia“. Vaikus Nr. 3, 5 ir 8 reikėjo tramdyti, jie
nebenorėjo klausytis kitų savo draugų. Nr. 7 taip pat pavargo, atsigulė ant grindų (edukatoriaus
empatija, priimti vaikų būseną ir leisti jam pailsėti sau patigioje būsenoje0. Nr. 4 ir Nr. 6 patys savo
draugų neįvardino, padėjo edukatorius. Pepė kartu su vaikais aptarusi trečią užduotį, jiems pasakė,
kad reikės atlikti paskutinę ketvirtą užduotį „kuo aš noriu būti užaugęs“. Visi pradėjo bendrauti. Nr.
1 pasakė, kad nori būti virėja, Nr. 3 sakė, kad nori vairuoti „fūrą“ , Nr. 2 pasakė, kad nori saugoti
gyvūnus; Nr. 5 nori vairuoti; Nr. 8 nori būti policininku; Nr. 4 ir Nr. 6 neįvardino ko nori būti užau-
gę. Pepei paprašius sutvarkyti kreideles ir atiduoti jai knygeles, visi vaikai padėjo sutvarkyti ir ati-
davė jai knygeles apie „mane“, išskyrus Nr. 6, jis dar dirbo. Tuo momentu, kad netrukdyti Nr. 6
dirbti, pepė sugalvojo ir pasakė vaikams: “dabar mes pažaisime tylos karalių“. Vaikai kiek galėjo
tylėjo arba kalbėjo tyliau. Berniukas Nr. 6 baigė savo darbą ir pepė kartu su vaikais jam paplojo,
padėkojo ir paklausė: „kuo nori būti užaugęs?“. Berniukas įvardinti negalėjo. Pepė atsakė už jį:
„vairuoti mašiną“ , berniukas pritarė, linktelėdamas galvą.
Žaidimas „Saldainiai“ + edukacinis momentas, pasitikėjimas vaikais ir atsakomybės už savo veiks-
mus prisiėmimas ir valios ugdymas vaikų norus paverčiamt veiklos motyvais – vienas bruožas apie
save ir savo šeimą suteikia galimybę paimti vieną saldainį)Nr. 5 buvo labai nekantrus ir paklausė
pepės: „kokį žaidimą žaisime?“ Pepė atsakė: „tuoj aš viską paaiškinsiu“. Tada Pepė išsitraukė iš
savo „stebuklingo lagamino“ saldainių dėžutę ir paaiškino vaikams žaidimo taisykles: „čia labai
rimtas žaidimas“. Ji sakė, kad: „čia yra saldainiai. Jūs galit paimti saldainių aišku kiek jūs norite, bet
120
kiek paimsite saldainių, tiek turėsite pasakyti apie save dalykų.“Pepė kalbėjo toliau ir aiškino vai-
kams: „lengviausia būtų paimti vieną saldainį“. Pepė paėmė vieną saldainį, pasakė apie save: „aš
esu labai graži“ ir suvalgė saldainį. Ji vaikams paaiškino, kad prieš tai jie turi labai gerai apgalvoti
ką nori ir gali apie save pasakyti: “kiek paimsit saldainių, tiek turit apie save pasakyti tam tikrų
dalykų“. Pepė taip pat pasakė: „saldainių visiems užteks, aš pažadu“. Berniukas Nr. 7 buvo labai
nekantrus, jis labai norėjo saldainių. Pepė paklausė vaikų, ar pirmas gali pradėti Nr. 7, niekas nep-
rieštaravo. Berniukas paėmė 2 saldainius. Nr. 7 padėjo edukatorius apie jį pasakyti 2 dalykus: „Aš
esu ( berniuko vardas), esu šaunuolis ir mėgstu dainuoti. Visi paplojo. Antrais būti norėjo visi, išs-
kyrus Nr. 1 Pepė nežinojo ką daryti ir sugalvojo, kad antros bus mergaitės. Ji pradėjo berniukams
pasakoti, kad mergaitėms turi būti pirmenybė. Nr. 8 atsakė: “aš labai noriu“. Tada pepė pasakė: „aš
žinau, kad tu labai nori, bet juk tu esi vyras, reikia užleisti mergaites“, Nr. 8 sutiko. Pepė leido
paimti saldainius Nr. 4 ir jos paklausė:“kiek saldainių imsi“, ji parodė – tris. Pepė paklausė dar kar-
tą: „tris dalykus pasakysi?“, ji linktelėjo galva. Pepė jai davė 3 saldainius. Ji padėjo mergaitei kartu
įvardinti 3 dalykus: „mano vardas yra...( ištariamas mergaitės vardas) , „tau patinka mokytis“, mer-
gaitė linkteli galvą ir „tu labai myli savo mamą, taip“, mergaitė vėl linkteli galvą. Visi kartu su pepe
ploja Nr. 4. Tuomet pepė paklausė Nr. 1, kiek ji ims saldainių. Mergaitė atsakė: „neznaju“. Vėliau ,
pagalvojo ir atsakė: „tris“. Pati įvardinti apie save negalėjo, tik su edukatoriaus pagalba. Pepė pagy-
rė mergaitę, pasakė šaunuolė ir visi paplojo. Saldainių nepaėmę liko berniukai. Pepė paklausė:“kas
nori būti pirmas“, visi berniukai pakėlė rankas“. Tada pepė pasiūlė išsiskaičiuoti ir Nr. 8 jai atsakė:
„tada aš nenoriu būti pirmas“. Nr. 7 nors ir gavo jau saldainių, norėjo dar ir kėlė ranką kartu su vi-
sais. Pepė pradėjo išskaičiuoti, Nr. 8 stovėjo šalia ir stebėjo. Pepei išskaičiavus, iškrito berniukas
Nr. 2, tai reiškė, kad jis buvo pirmas. Pepė paklausė berniuko Nr. 2. Kiek jis ims saldainių. Jis atsa-
kė: „tris“ . Nr. 2 Labai gražiai įvardino tris dalykus apie save: „Aš esu.....( berniuko vardas), aš
mėgstu piešti ir labai myliu gyvūnus. Pepė pagyrė berniuką ir paprašė vaikų paploti. Pepė kartu su
vaikais plojo. Pepė žinojo, kad visi, išskyrus Nr.6 , likę vaikai labai nori būti pirmais, o ypač Nr. 8
ir Nr. 3. Iškilo dilema- kaip nesupykdyti vaikų ir išrinkti visus pirmais. Tada pepė ieškojo kito me-
todo ir sugalvojo, kad paklaus šalia esančio draugo, ar jis užleis jam savo vietą. Nr. 5 užleido būti
pirmam Nr. 3, o Nr. 8 šiek tiek pyktelėjo. Nr. 3 norėjo trijų saldainių. Berniukas labai gražiai įvar-
dino tris dalykus apie save: : „aš esu tėčio darbininkas“; „padedu tėčiui „ ir mane tėtis pasamdo, kad
aš dirbčiau Pepė pagyrė berniuką ir paprašė vaikų paploti. Pepė kartu su vaikais plojo. Sekantis
buvo Nr. 5. Jis lyg ir nepasitikėdamas savimi, bet išdrįso pasakyti apie save 5 dalykus. Pepė ber-
niuką palaikė. Berniukas pats savarankiškai įvardino 5 dalykus: „mano vardas yra .....“, „padedu
tėtei“, „padedu mamai ir močiutei“; „mėgstu šokti“, „mėgstu piešti“ (tiksliai atliko duotą užduotį ir
gebėjimas įvardinti savo bruožus). Pepė pagyrė berniuką ir paprašė vaikų paploti. Pepė kartu su
vaikais plojo. Liko 2 berniukai Nr. 6 ir Nr. 8. Kadangi taip ilgai laukė Nr. 8, jis labai norėjo vis būti
121
pirmas, tai pepė, atsiklausė Nr. 6, ar jis galėtų užleisti Nr. 8 pabūti pirmu. Tačiau netikėtas staigus
posūkis žaidime. Nr. 8 paklausė pepės, ar gali jie abu išsikaičiuoti, pepė buvo iš tiesų nustebusi, bet
neprieštaravo, atvirkščiai, apsidžiaugė (gebėjias imtis iniciatyvos, jeigu kyla tam poreikis ir jau pa-
rodo, kad įgiti įgūdžiai įgūdžiai kaip susitarti tarpusavyje, ką daryti kad visiems būtu gerai, žino
taisykles ir moka jų laikytis). Pepė pradėjo išskaičiuoti vaikus. Kai abu vaikai paslėpė už nugaros
po vieną ranką, Nr. 5 pradėjo komentuoti rusiškai: :final“. Pepė skaičiavo toliau ir pirmas iškrito Nr.
8, jis buvo be galo patenkintas, kad galės pirmas paimti saldainius ir papasakoti apie save. Nr. 6
skleidė neaiškų garsą, bet nesupyko. Pepė paklausė Nr. 8, kiek jis nori paimti saldainių. Nr. penki
atsakė: „penki“. Pepė paklausė jo vėl:“ galėsi pasakyti penkis dalykus?“, Nr. 8 palingavo galva.
Berniukas pats be edukatoriaus pagalbos įvardino 5 dalykus apie save: „aš su savo broliu žaidžiu“;
„mamai padedu lovas taisyt“; tėčiui padedu valgyt daryt“; „ėjau į lauką mamai padėt malkas“;
„mamai dar padėjau grindis plaut“. Pepė pagyrė berniuką ir paprašė vaikų paploti. Pepė kartu su
vaikais plojo. Liko berniukas Nr. 6 . Jis pats negalėjo įvardinti dalykų apie save, nes nekalba, bet
edukatorė jam padėjo. Jis pasakė: „Aš esu .....;“ „ padedu mamai“; „išvedu šuniuką į lauką“. Pepė
pagyrė berniuką ir paprašė vaikų paploti. Pepė kartu su vaikais plojo. Pepė pagyrė visus vaikus:
„šaunuoliai vaikai, kaip jūs gražiai šiandien dirbote“. Nr. 1 paklausė pepės: „o kur dovanų“; pepė
šmaikščiai atsakė: „o pepė dovanų neturi“. Ji paprašė vaikų susėsti visus į ratą. Vaikai pasiėmė e-
mociukus. Nr. 8 pats pirmas nepastebimai pasiėmė geltoną kamuoliuką – smailą ir paslėpė už nuga-
ros. Nr. 5 pasiėmė tris, nors edukatorė prašė paimti po vieną. Pirmas norėjo pakalbėti apie emocijas
Nr. 7. Jis turėjo nustebusią emociją. Antras Nr. 5, kuris turėjo 3 emocijas- verkiančią, nustebusią ir
susikrimtusią. Tačiau berniukas jautėsi puikiai, šypsojosi. Nr. 3 turėjo susikrimtusią emociją, bet
jautėsi puikiai. Nr. 4 turėjo teigiamą emociją – smailą ir ji jautėsi puikiai. Nr. 1 atiteko pikta emoci-
ja, bet ji jautėsi linksmai. Nr.2 turėjo liūdną emociją, bet pepei paklausus, ar tu liūdnas, jis lyg ir
linktelėjo galvą į priekį, tačiau pepė pastebėjo berniuko veide šypseną. Nr. 8 buvo paėmęs dvi emo-
cijas- liksmą ir verkiančią, bet kai pepė jo paklausė: „tu verki“, jis palingavo galvą į šonus ir šypso-
josi. Nr. 6 turėjo liūdną emociuką Tačiau kai pepė paklausė: „tu liūdnas“, jis pasuko galvą į šonus
ir bandė atsakyti: „ne“, skleisdamas garsus. Pepė atsakė: ;džiaugiuosi“ ir apsikabino Nr. 6. Aptarus
emocijas, pepė paprašė vaikų vėl gražiai susėsti į ratą, Nr. 7 dar kartą garsiai ištarė: “pepė“ . Pepė
buvo labai laiminga. Pepė veiklos pabaigoje norėjo užakcentuoti pagrindinius šio užsiėmimo mo-
mentus ir pasakė vaikams, kad labai džiaugiasi, kad jie labai šaunūs, kad šauniai dirbo, kad visi
daug sužinojo apie tai ką jie mėgsta, apie draugus, apie šeimą, apie savybes, pažinome save. Eduka-
torė pabrėžė, kad labai džiaugiasi, kad vaikai gerai jaučiasi. Pepė pasakė vaikams: „tai žinokit, pe-
pė, turi siurprizą“. Nr. 5 iškart paklausė: „kokį?“ ir pribėgo prie pepės lagamino. Pepė paprašė Nr. 5
sugrįžti į savo vietą, berniukas grįžo. Vaikai pradėjo spėlioti, ką turi pepė. Nr. 5 ir Nr. 8 pasakė:
„saldainiai“, po to Nr. 8 persigalvojo ir pasakė: „ne saldainiai, o bananai“.
122
Tada pepė pasakė:“mes tuoj pažiūrėsim“ ir atidarė savo lagaminą ir ištraukė indelį nuo kavos, o
tada pasakė: „Aš turiu kavos, gersim kavą“. Visi vaikai balsu atsakė: „ne“. Vaikai pradėjo blaškytis,
vienas su kitu kalbėti, nebeklausyti ką sako pepė. Pepė paklausė vaikų: „vaikai, o jūs nenorit siurp-
rizo“? Nr. 5 ir 8 atsakė: „ norim“. Tada pepė suvaidino, kad verkia ir pasakė: „tada pepė neateis
daugiau niekada“. Pepė vaikus šmaikščiai erzino toliau, neduodama jiems siurprizo. Ji pasakė: šian-
dien vaikai gersim kapučiną. Ar jūs mėgstat kapučiną? Visi sušuko: „taip“, išskyrus Nr. 6 ir 1. Ir
pagaliau vaikai sulaukė siurprizo. Pepė jiems išdalino „limpakojus“, padėkojo ir atsisveikino su jais
iki kito karto.
Užsiėmimas Nr. 7. Zuikių šeimynėlės inscenizacija. Tikslas - lavinti bendravimo įgūdžius.
Užsiėmimas vyko aktų salėje, dalyvavo 7 vaikai. Susirgo Nr. 9 ir Nr. 4 . Visų penkių veiklų metu,
edukatorė pastebėjo, kad emocijų kamuoliukai nėra visiškai tinkami vaikams, turintiems nežymų
intelekto sutrikimą, įvardinti savo emocijas ir taip kaip jie jautėsi . Vaikai tiesiog norėjo su jais žais-
ti, nes tai yra kamuoliukai. Visi vaikai norėdavo paimti tiktai tuos kamuoliukus, kuriuose būdavo
nupieštos teigiamos emocijos. Kamuoliukai vaikus blaškė ir visų užsiėmimų metu jie edukatorei
atsakydavo tuos pačius žodžius: „gerai, linksmas“. Neigiamų emocijų vaikai nenorėdavo rinktis ir
kalbėti apie jas taip pat nenorėdavo. Tada kildavo tam tikrų nesusipratimų, gudravimų „ kas pir-
mas“. Todėl šio darbo autorė, ieškojo būdų kaip emocijų kamuoliukus pakeisti į kažką kito, kad tai
būtų prasminga ir naudinga vaikams veikla, kad jie galėtų įvardinti visas emocijas ir kaip jie jaučia-
si Todėl, ji , peržiūrėjo savo veiklos planą, jį patikslino ir surado labai gerą emocijų plakatą, kurį
naudojo tolimesnėse veiklose, užsiėmimuose.
Nespėjus edukatorei įeiti į salę, pasisveikinti su vaikais, Nr. 5 sušuko: „kiškis“. Vaikai sėdėjo ant
kėdžių. Edukatorė priėjo pasisveikinti prie kiekvieno vaiko, paspausdama jiems ranką ir pasaky-
dama: „labas“. Priėjus prie Nr. 5, Nr. 2 ir Nr. 6 ir paspaudus jiems ranką, berniukai rankas ištiesė,
tačiau į akis nepažiūrėjo. Nr. 1, Nr. 3, Nr. 7 ir Nr. 8 paspaudė edukatorei ranką ir pažiūrėjo į akis.
Edukatorė pritūpė prie vaikų ir pasakė: „šiandien vaikai, mes būsime kiškiais piškiais ilgaausiais. "
Atsistojo Nr. 7 ( nekalbantis berniukas) ir edukatorė jo paklausė: „gerai?“, berniukas linktelėjo gal-
va žemyn, edukatorė suprato ,kad berniukas pritarė. Po to, edukatorė, paprašė vaikų nueiti ant sce-
nos ir vaikai kartu su edukatore nuėjo ant scenos.
Nr. 5 iškarto nuėjo prie pakabinto plakato su „meškiukų emocijomis“ ir pradėjo tyrinėti. Edukatorė
kartu su vaikais atsisėdo ant grindų ratu. Berniukas Nr. 6 buvo už rato, todėl edukatorė pasakė: „pri-
imam berniuką Nr. 6 ir ištarė jo vardą“. Edukatorė priminė vaikams, kad reikia aptarti taisykles.
Vaikai pradėjo vardinti taisykles. Pats pirmas pasakė Nr. 8: „nesimušti, pakelti ranką“; Nr. 3 pasakė
naują taisyklę: „nesišaipyti iš kitų“; Nr. 5 atsakė: „padėti draugui, klausyti“; Nr. 8 šį užsiėmimą bu-
vo labai aktyvus, sugalvojo dar vieną taisyklę, baksnodamas ranka edukatoriui kiškiui į petį, kurią
123
sugalvojo pats: „negalima po visą lakstyti „ „reikia klausyti“. ; Nr. 3 įvardino dar vieną taisyklę:
„neriaugėti“; Nr. 8 taip pat įvardino dar vieną taisyklę:“klausyti kiškio“. Edukatorė pradėjo sakyti
eilėraštį apie kiškį ir rodyti gestais „jis turėjo dvi ausis“, Nr. 7 parodė tuos pačius gestus. Edukatorė
aptarė su vaikais taisykles ir dar kartą priminė, kad reikia jų visur laikytis: „nepamirštam taisyklių
niekur niekur“. Tuo momentu, Nr. 1 paklausė edukatoriaus“jūs išeinate iš darbo?“, edukatorė neat-
sakėNr. 1 ir tęsė savo kalbą toliau. Emocijoms įvardinti, edukatorė sugalvojo pakabinti gražų pla-
katą, ir jį pakeitė emocijų kamuoliukais. Vaikams tai buvo nauja veikla. Pats pirmas norėjo parody-
ti kaip jaučiasi – Nr. 7. Berniukas priėjo prie pakabinto plakato ir parodė į „meškiuką“, kuris yra
laimingas. Antras labai norėjo parodyti ir nestigo vietoje Nr. 8. Jis parodė „sumišusio meškiuko“
emociją, bet kodėl taip jaučiasi įvardinti negalėjo. Plakato dėka, vaikai galėjo pažinti daug daugiau
emocijų ir mokytis jas įvardinti. Stebėjęs Nr. 6 pakvietė neaiškiu garsu edukatorę ir paprašė leidimo
nueiti prie scenos ir parodyti savo emociją. Jis parodė „įsimylėjusio meškiuko „ emociją. Visi vaikai
kartu su edukatore palaikė berniuką ir jam paplojo už jo pasirinkimą. Nr. 1 ir Nr. 3 pakartojo Nr. 6
emociją. Nr. 2 išsirinko „šmaikštaus meškiuko“ emociją. Nr. 5 pasirinko Nr. 7 emociją.Edukatorė
pranešė vaikams, kad: „šiandien mes būsime kiškiais – piškiais ilgaausiais“ ir išdalino kiškių kau-
kes. Nr. 7 kaukė buvo per didelė, todėl jis, skleisdamas garsą „m-m“, paprašė edukatorės pagalbos
(rado būdų pasakyti apie savo poreikius, tai rodo kad įgyta pažinimo savimi įgūdius ir gebėjimą
sakasyti kitam api savo poreikius) Ji padėjo sutvarkyti berniukui kaukę. Nr. 6 buvo labai patenkin-
tas, kad turi užsidėjęs kiškio kaukę ir skleidė garsą, taip norėdamas į save atkreipti dėmesį. (pagal-
bos vienas kitam įgūdžiai) Nr. 3 šokinėjo kaip kiškis ir laukė, kada edukatorė pradės veiklą 9reiškia
savo džiugesį). Nr. 5 pasiėmė edukatoriaus užrašus, pasikišo po pažastimi ir visiems garsiai ištarė:
„pasaka bus apie zuikis“. Niekas nesureagavo, todėl Nr. 5 patapšnojo eduakatorei į ranką, pakvietė
ją vardu ir dar kartą ištarė garsiai: „pasaka bus apie kiškį piškį“. Edukatorė atsakė: „jo“. Ji paprašė
vaikų pagalbos – atnešti laistytuvus, daiktus, kurie buvo reikalingi pasakos vaidinimui. Nr.8 ir Nr.
7 norėjo būti pagalbininkais. Nr. 1, 6, 5, 2, ir 3 liko sėdėti savo vietose ir stebėjo. Nr. 7 ir Nr. 8 pa-
ėmė laistytuvus. Nr. 8 iškarto pasakė edukatorei: „čia nėra vandens“, o kur vanduo dingo? Edukato-
rė berniukui nieko neatsakė. Vaikai sunešė visus reikalingus daiktus, priemones vaidinimui. Nr. 8
niekaip negalėjo nurimti, jam labai rūpėjo atsakymas apie vandenį ir jis dar kartą paklausė: “ar galė-
sim vandens įpilti“, edukatorė jam atsakė: „nereikia vandens, mes be vandens“. Edukatorė vandens į
laistytuvus nepylė todėl, kad negalėjo numanyti vaikų reakcijos (sunku žaidybą atskirti nuo realy-
bės). Vaikai, kartu su edukatore ( kiškiu) pradėjo vaidinti inscenizaciją. Edukatorė buvo mama A-
melija ir jai reikėjo išsirinkti tėtį Grafą. Kadangi Nr. 5 buvo nerimastingas, edukatorė įsikibo jam į
parankę ir pasakė: „ tu būsi mano vyras, tėtis, gerai?“ Berniukas sutiko. Edukatorė jam skyrė labai
svarbų ir atsakingą vaidmenį (duoda atsakingąvaidmenį irtai jam padeda įsijausti į veiklą). Mama su
tėčiu turėjo 6 vaikučius zuikučius. Edukatorė skaitė pasaką toliau ir pasakė, kad mama su tėčiu bu-
124
vo labai darbštūs ir nusprendė jie mokyti savo vaikus pasisodinti daržoves (ugdosi santykių tarp
žmonių modeliai). Tuomet edukatorė paklausė vaikų: „o ką zuikučiai valgydavo?“ Nr. 1, Nr. 5, Nr.
8 atsakė: „morkas“, prie jų prisijungė ir pakartotojo Nr. 6. Nr. 8 dar pridūrė: „žolę“, „gėles“. Eduka-
torė iš krepšio paėmė įvairių daržovių sėklas, išdalino jiems. Vaikai labai džiaugėsi. Tuomet ji kartu
su vaikais bendravo ir mokėsi kaip reikia sodinti daržoves. Nr. 8 ir vėl pasakė: “bet vandens nėra,
galima čia prisipilti ?“ ( parodė į laistytuvą) . Edukatorė atsakė: „gerai“ ir paėmė laistytuvą, rodė
kaip pila vandenį į indelius, skleisdama vandens garsus. Tada Nr. 6 paėmė laistytuvą, pakėlė jį ir
pradėjo tyrinėti, manydamas, kad ten yra vandens (pasaulio pažinimas ir noras būti pastebėtas ir
džiaugiasi, kad žino) Žinutė edukatoiui, kad gal būt jam yra svarbus pripažinimas, kad jis žino ir
kitą kartą tokioje ar panašioje situacijoje, aš jam sakyčiau: „Taip, tu teisingai galvokji, tu žinai, kad
augalus reikia palaistyti, bet mes čia tik žaidiame, bet tu esi teisus). Edukatorius toliau sakė, ką
reikia vaikams daryti, jie klausė jos instrukcijų. Vaikai kartu su „mama“ atplėšė savo daržovių pa-
kelių sėklas. Edukatorė priėjo arčiau prie Nr. 7 ir paprašė berniuko pakartoti „morka“, iš pirmo kar-
to berniukui neišėjo, išėjo iš antro karto ir berniukas švariai ištarė žodį „ morka“. Edukatorė berniu-
ką pagyrė žodžiu: „šaunuolis“. Nr. 3 paprašė edukatorės pagalbos atplėšti savo sėklų pokelį. Nr. 7
pats atplėšti pokelio negalėjo. Visi kiti vaikai, pokelius atplėšė patys. Kartu su edukatoriumi, vaikai
sodino savo sėklas į indelius. Nr. 5, tėtis, pradėjo blaškytis, lįsti prie Nr. 3, todėl ekukatorė greitai
sureagavo , pašaukė: „tėti“, ir pasakė: „tu turi padėti vaikams“.Nr. 8 pradėjo valgyti sėklas iš inde-
lio, kai nepastebėjo edukatorius. Nr. 7pasakė: „niam niam;“Nr. 8 sušuko: „aš paragavau“; edukatorė
nesureagavo. Pasaka tęsėsi toliau ir edukatorė pasakė zuikučiams: „vaikai sustatė čia savo daržo-
ves“; ( vaikai savo indelius sustatė ant lovelio) , liko Nr. 8, kuris savo sėklų indelį vis makalavo
pirštu ir pasakė edukatorei: „pas mane neaugs“. Mama Amelija atsakė: „neaugs, aš manau, kad vis-
kas bus gerai, užaugs“; Tada mama kreipėsi į tėtį Nr. 5: „tėti, ką reikia daryti, kad augtų daržovės“.
Tėtis tylėjo, bet šalia sėdėjo berniukas Nr. 8, duoda jam laistytuvą ir sako: „vandens“. Tada tėtis
pakartoja: „polit“. Mama Amelija pakartojo: „palaistyti“ ir Nr. 5 tėtis ir Nr. 6 vėl laistė savo daržo-
ves, o edukatorė skleidė vandens garsus. Po to, edukatorė sekė pasaką toliau ir tarė:“ Vaikai labai
mylėjo savo mamą ir tėtį, bet vaikai labai norėjo padainuoti mamai dainą“. Edukatorė, davė vai-
kams mikrofonus , įjungė dainą, apie mamą „aš širdyje labai myliu savo mamą ir dainavo kartu su
vaikais. Visi vaikai su mikrofonais pradėjo dainuoti, išskyrus Nr. 6. Jis priėjo prie didelės vazos,
pradėjo ją judinti, žiūrėti kas yra viduje, tyrinėjo ją. Vaikai toliau dainavo, lingavo į šonus, išskyrus
Nr. 6. Jis priėjo prie emocijų plakato, tyrinėjo jį, baksnojo pirštu į „meškiukus“. Edukatorė pastebė-
jo Nr. 6 ir bandė įtraukti į veiklą, atsivesdama jį prie vaikų, tačiau jis vėl iškarto grįžo prie emocijų
plakato. Edukatorė toliau dainavo su vaikais. Suskambėjus dainos žodžiams: „apkabint mane“, edu-
katorė priėjo prie Nr. 1 apkabino ją, tuomet Nr. 3 ir Nr. 2 apsikabino taip pat. Edukatorė priėjo prie
kiekvieno vaiko ir juos apkabino, sakė žodžius: „mama labai myli savo vaikus“. Ji taip pat priėjo
125
prie Nr. 6, kuris taip ir tyrinėjo emocijų plakatą, apsikabino berniuką ir atsivedė prie vaikų, tuomet
jis lyg ir bandė dainuoti, skleisdamas garsus ir dalyvauti su vaikais, bet tuoj pat vėl nuėjo į šalį. Kai
edukatorė paprašė vaikų susikabinti rankomis ir eiti rateliu, berniukas Nr. 6 susikibo ir ėjo rateliu su
visais vaikais. Daina baigėsi. Pasaka tęsėsi toliau. Visi vaikai susėdo ant grindų, Nr. 5 tėtis atsisėdo
ant suolo užsirišti bato. Mama kvietė tėtį ateiti į pagalbą. Edukatorė paklausė vaikų: „ką reikia dary-
ti, kad užaugtų mūsų daržovės? „ Nr. 8 atsakė: “tikro vandens reikia“. Edukatorė, kad būtų įdomiau,
vėl paėmėm laistytuvą, imituodama laistė ir skleidė vandens garsą. Pagaliau atėjo tėtis, užsirišęs
batą. Edukatorė sakė: „gal dar pakapstom truputį“. Ji pradėjo kapstyti, prie jos prisijungė visi vaikai,
Nr. 3 ir Nr.6 paėmė laistytuvą ir imitavo laistymą. Tėtis, Nr. 5, „palaistė“ su laistytuvu kiekvienam
vaikui į jo indelį. Edukatorė pagyrė tėtį ir pasakė: „šaunuolis tėtis, darbininkas“. Mama Amelija
prisitraukė arčiau prie savęs didelį krepšį ir sakė: „zuikių visa šeimyna: mama, tėtis ir 6 zuikučiai
negalėjo atsistebėti savo užaugintomis daržovėmis“. Ji iš krepšio ištraukė kopūstą, morkas ir ridikė-
lius. Pirmieji nustebo Nr. 8 ir Nr. 1. Nr. 1 pradėjo ploti. Iškart po to pribėgo pasižiūrėti Nr. 7 ir
skleidė garsą: „a-a“ ir parodė gestais, suspaudė du kumščius ir juos judino šypsojosi, ir sakė: „je“.
Nr. 8 pradėjo lupti kopūsto lapus ir dalino vaikams. Edukatorė paėmė raudoną kibirėlį ir klausė vai-
kų: „kaip galvojate zuikučiai, kas čia “; Nr. 2 atsakė: „morka“; jo atsakymą pakartojo Nr. 1; eduka-
torė atidarė kibirėlį, o jame iš tiesų buvo morkos. Morkas pradėjo dalinti vaikams ir tėtis Nr. 5 pats
pasiėmė morką , iš kibirėlio ir sušuko: „man“. Mama jam atsakė: „pirmiausiai reikia vaikams, tėti“
(vaikai mokosi šeiminių santykių, tarp tėčio, mamos ir vaikų). Nr. 8 davė kopūsto lapą edukatorei.
Ji pasakė vaikams: „pažiūrėkite, ką mes dar užsiauginome“ ir rodė vaikams ridiką. Vaikai valgė
daržoves ir bendravo kartu. Berniukas Nr. 7 pirmas suvalgė daržoves ir edukatorė paprašė sutvarky-
ti berniuko lovelius, dėžutes, jis sutvarkė. Vaikai baigė valgyti daržoves ir edukatorė išsitraukė iš
lagamino iškirptus zuikučius, pieštukus ir išdalino vaikams. Ji paaiškino vaikams užduotį: „nors
mes šiandien nebuvom pikti, bet mes turime nupiešti piktą kiškį. Nr.6 bandė ištarti ir ištarė: „piktą“
ir atsisuko, rodydamas į emocijų plakatą „ piktą meškiuko emociją“ , edukatorė jam atsakė: „taip,
piktą“. Vaikai nenorėjo piešti pikto kiškio, todėl edukatorė jiems leido piešti tokį jie norėjo. Vaikai
pieš,o edukatorė su jais kalbėjo. Ji pasakė vaikams, kad :“turime aptarti vieną dalyką“; Nr. 3 atsakė:
„taisykles“. Edukatorė jam pritarė, bet kalbėjo toliau. Ji norėjo su vaikais aptarti pykčio laiptus ir
juos aptarė. „Kai supykstam, ką mes turim padaryti? Čia labai svarbu“ pasakė edukatorė.“ Pirmas
žingsnis- „ Įkvėpti 5 kartus, - edukatorė parodė kaip reikia įkvėpti; Antras žingsnis- suskaičiuoti iki
10 – pasakė Nr. 3 ; Trečias žingsnis- „pasakyti, aš labai pykstu“, edukatorė parodė kaip tai reikia
daryti. Ketvirtas žingsnis nueiti į šalį. Nr. 6 sutvarkė pieštukus ir sudėjo į maišelį. Nr. 8 padėkojo
edukatorei šiaip ir pasakė: „Greta, ačiū“. Vaikai baigė piešti savo kiškius. Nr. 2 ir Nr. 6 nupiešė
linksmus kiškius, visi kiti piktus. Edukatorė vėl paprašė susėsti į ratą, aptarimui, refleksijai . Ji vai-
kų paklausė, kaip jie jautėsi. Nr. 1 ir Nr. 5 atsakė gerai , visi kiti tylėjo. Edukatorė paprašė vaikų po
126
vieną prieiti prie emocijų plakato. Šio užsiėmimo metu vaikai įvardino naujas emocijas Jie mokėsi
parodyti kitas, naujas emocijas, Nr. 6 ilgai galvojo ir parodė „pavargusio meškiuko emociją.; Nr. 8
parodė šmaikštaus meškiuko emociją; Nr. 2 parodė nuobodžiaujančio meškiuko emociją. Visi vai-
kai įvardino ir parodė savo emocijas .Užsiėmimo pabaigoje, vaikai gavo po siurprizą. Tėtis, nr, 5,
norėjo gauti pirmas siurprizą, bet edukatore jam priminė, kad pirmi turi gauti vaikai ir ji paprašė Nr.
5 išdalinti vaikams siurprizą. Edukatorė pasakė: „tėtis turi būti pavyzdys vaikams“. „ O tada, kas
liko tėčiui“. Edukatorė pamiršo, kad turėjo šokoladą. Ištraukė jį ir padalino vaikams. Nei vienas
vaikas nepadėkojo,todėl edukatorė paklausė: „o kur ačiū?“ Nr, 3 pats pirmas pasakė „ačiū“. Eduka-
torė padėkojo vaikams ir atsisveikino iki kito karto. Nr.3, atsisveikino ir ištarė: „atia, mamy-
te“.(Šeimos narių tarpusavio santykių ir sugybenimo kartu įgūdžių ugdymasis)
Užsiėmimas Nr. 6. Vaidybiniai žaidimai. Pavyko iš dalies. Tikslas – lavinti vaikų emocijas.
Vyko aktų salėje. Jis vyko po pietų . Dalyvavo 8 vaikai. Nr. 9 sirgo. Edukatorė įėjo į salę. Vaikai
buvo nustebę, kadangi edukatorė nebuvo persirengusi jokiu personažu. Jiems kilo daug klausimų.
Nr. 8 paklausė: „ o koks tavo vardas?“ Edukatorė atsakė: „šiandien mano vardas bus Greta ir mes
pažaisime, ar jūs norite pažaisti?“ Nr. 3 iškart pakėlė ranką ir paklausė: „mokytoja, o kur bonifaci-
jus“. Edukatorė atsakė: „šiandien bonifacijaus nebus“. Nr. 7 parodė gestais ekukatorei, kad nori
nusiimti savo džemperį. Jo pavyzdžiu pasekė ir Nr. 8 bei Nr. 4. Visi užlipo ant scenos ir edukatorė
paprašė vaikų susėsti ant grindų ir padaryti ratą. Nr. 8 paprašė atsisėsti prie edukatorės. Ji priminė
vaikams, kad reikia laikytis taisyklių ir sakė: „dabar taisyklės tokios, mes gi laikomės taisyklių,
kamuoliukus dalinsiu aš, gerai?“ Tačiau Nr. 5 ir Nr. 4 taisyklių nesilaikė, ėmė patys kamuoliukus (
vaikai yra vaikai jie patikrina ar veikia taisyklės). Edukatorė pasakė: „mes nemokam laikytis taisyk-
lių“. Kiti vaikai laukė kol edukatorė paduos jiems kamuoliukus. Edukatorė tarė: „mes šiandien pa-
žaisim“. Nr. 8 po edukatorės žodžių tarė: „su kamuoliais “. Edukatorė atsakė: „ ne su kamuoliais,
būsim ir gyvūnai ir dar kažkas“. Tuo metu Nr. 3 kėlė ranką ir atsakė: „noriu būti meška“. Berniukas
Nr. 3 negavo meškos vaidmens antrame užsiėmime, supyko, atsisakė dalyvauti , todėl jis labai norė-
jo vaidinti gauti šį vaidmenį (sunku būti empatišku). Nr. 2 norėjo būti triušiu, tačiau edukatorė atsa-
kė: „ triušiais būsime kitą kartą“. Berniukas Nr. 7 ištarė: „pepė“. Kol edukatorė bendravo su vaikais
ir pasakojo ką jie veiks, Nr. 4 priėjo arčiau prie jos ir užseginėjo edukatorei džemperio sagutes. Nr.
7 numetė emocijų kamuolį į šalį; Nr. 4 žaidė su juo. Edukatorė iš pokalbių su vaikais suprato, kad
jie nori vaidinti, nori įsikūnyti į įvairius personažus. Nr. 8 pasakė: „su kaukėm“ (vidinius barjesu
įveikti ir ugdyti savo lanktumą, kai gyvenime kažkas pasikeičia, šiuo atveju vaidinti be kaukių).
Vaikai mėtė edukatorei emociukus ir su jais bendravo apie jų emocijas. Nr. 4 negalėjo išlaukti savo
eilės, ji labai norėjo mesti edukatorei savo emociuką, bet prieš tai pasakė: „aš noriu“. Edukatorė
leido jai mesti savo kamuoliuką. Nr. 7 nekalbantis vaikas pakartojo edukatorės gestą, iškeltą nykštį
127
į viršų, norėdamas parodyti, kad jaučiasi puikiai. Nr. 6 stebėjo vaikus, kaip jie bendravo su edukato-
re, visą laiką lingavo į priekį ir Nr. 8 sušuko, pasakydamas berniuko vardą edukatorei. Jis norėjo
pasakyti, kad berniukas Nr. 6 neparodė savo emocijų kamuoliuko. Ir edukatorė pasakė Nr. 6: „aš ir
vėl tave pamiršau“. Kol edukatorė bendravo su Nr. 6 kaip jis jaučiasi, rodydama gestus – nykčius į
viršų ir nykščius į apačią ir klausdama, berniukai Nr.5 ir Nr. 8 išdykavo, žaisdami su emocijų ka-
muoliukais. Berniukas, stebintis veiklą iš šalies ir trumpam prie veiklos prisijungiantis, iškėlė nykš-
čius į viršų parodydamas, kad jaučiasi gerai. Nr. 4 parodė tuos pačius gestus – iškėlė nykščius į
viršų ir pasakė: „ir aš“, norėdama dar kartą pasakyti, kad jaučiasi gerai. Nr. 7 pasekė kitų vaikų Nr.6
ir Nr. 4 pavyzdžiu ir dar kartą ir iškėlė savo nykčius į priekį, parodydamas, kad jaučiasi puikiai.
Euktorė sakė: „vaikai, mes neaptarėme taisyklių“. Nr. 5 pradėjo kalbėti pirmas: „nesikeikti“, Nr. 4
pasakė: „su kaukėm“ . Nr. 8 pašaukė edukatore vardu ir pasakė: „ aš noriu su kaukėm dabar“. Edu-
katorė vaikams atsakė: „su kaukėm kitą kartą“. Nr. 4 priėjo arčiau edukatorės ir ją apsikabino. Vai-
kai kalbėjo toliau vienas po kito, ne apie taisykles, o apie tai, kad nori vaidinti su kaukėmis. Nr. 3
priminė edukatorei: „aš noriu būti meška“. Edukatorė jam atsakė: „aš žinau, aš tikrai nepamiršau.
Aš tau pažadu“, berniukas šyptelėjo. Berniukas Nr. 6 sėdėjo už rato vidurio.
Edukatorė išklausė vaikų norų ir sugrįžo prie taisyklių. Ji sakė: „klausyti manęs, dabar Gretos“, ir
rodė gestą, ranką pridedama prie krūtinės. Vaikai vardino taisykles, kurias jau žinojo ir buvo iš-
mokę, Nr. 1, Nr. 6, Nr. 7 , Nr. 2 ir Nr.4 neišvardino nei vienos taisyklės. Edukatorė dar kartą pa-
sakė vaikams: „ šiandien mes pažaisime, truputį pasilinksminsime“. Nr. 5 paklausė: „pasaka?“. E-
dukatorė atsakė: „ne, ne pasaka, šiandien pažaisime“ .
Žaidimas „Paukščio skrydis“. Pedagogas klausė vaikų?: „Kaip jūs galvojate vaikai ar paukščiai
moka skraidyti“. „O kokiu paukščiu šiandien norėtumėte pabūti? „pažįstate? Nr. 2 atsakė: “varna“.
Edukatorė atsakė: „gerai , tada skrendam kaip varna“ ir kartu su vaikais skraidė kaip varna po salę.
Vaikai tarė garsus: „kar“, „kar“ ir skraidė. Po to edukatorė paklausė: „kokiu paukščiu dabar
norėtumėte būti?“ Visi vaikai pribėgo prie jos ir pradėjo šaukti. Edukatorė priminė taisyklę:
„kalbame po vieną“. Tada kalbėjo su vaikais ir visi nusprendė, kad skraidys kaip balandžiai. Visi
skraidė kaip balandžiai ir burkavo, išskyrus Nr. 6. Jis vaikščiojo po salę. Visi paskraidė ir edukatorė
suplojo rankomis ir pakvietė visus prie savęs. Nr. 3 pasakė: „gegutė“. Edukatorė sutiko ir pasakė:
„gerai gegutė“. Visi pradėjo skraidyti kaip gegutės ir kukuoti. Nr. 6 toliau tyrinėjo aplinką. Priėjo
prie mikrofono ir įdėmiai jį apžiūrinėjo. Vaikai pradėjo išdykauti. Vienas po kito užlipo ant
stovinčio suolo, kuris buvo pastatytas prie lango. Nr. 5 pradėjo traukinėti žaliuzes ant langų, tačiau
edukatorė situaciją valdė. Nr. 8 pradėjo šaukti: "varlė“. Ji berniukui paaiškino, kad varlė yra
gyvūnas, o ne paukštis. Tuomet jis sušuko vėl: „šuo“. Kadangi vaikai nebegalėjo išvardinti paukščių,
edukatorė nusprendė kartu su vaikais toliau vaidinti gyvūnus. ( žaidimas gyvūnų šuolis). Ji atsakė:
„gerai, tada einam kaip šunys“. Vaikai atsiklaupė ant kelių ir kaip šuniukai ėjo keturiomis ir lojo:
128
„au, au, au“. Nr. 6 kaip ir bandė įsitraukti į veiklą ir su vaikais parodyti kaip eina šunys, tačiau jis
buvo atsistojęs ir nubėgo į priekį, tačiau toliau veikloje nedalyvavo. Jis paėmė geltoną emocijų
kamuoliuką ir žaidė su juo. Vaikai pradėjo dūkti, šaukti, nenorėjo reaguoti į edukatorės pastabas.
Tik suplojus delnais, vaikai sureagavo ir nustojo šaukti. Edukatorė juos pagyrė, jiems padėkojo ir
pasakė: „šaunuoliai, ačiū“.Vaikai vėl užsilipo ant suoliuko, Nr.5 vėl pradėjo traukyti žaliuzes, Nr. 3
staiga nušoko nuo suoliuko. Edukatorė pasakė vaikams: „dabar pašokinėsime kaip varlės“. Visi
kartu su edukatore šokavo, išskyrus Nr. 6, jis vaikščiojo po salę ir žaidė su geltonu emocijų
kamuoliuku, mėtė jį. Edukatorė pastebėjo,kad Nr. 6 vaikšto ir žaidžia, todėl priėjo prie jo, jį
apkabino ir įtraukė į veiklą. Berniukas nušokavo kaip varlė, skleidė garsą: „a-a“. Vaikai baigė
šokuoti ir vėl užlipo ant suoliuko. Nr. 5 vėl traukė žaliuzes, Nr. 6 pradėjo traukyti žaliuzes taip pat.
Edukatorė paklausė vaikų: „kokį dabar gyvūną pavaidinsim?“ Nr. 8 atsakė: „katiną“ . Visi pradėjo
vaidinti einantį katiną ir miaukė: „miau, miau“. Nr. 6 liko stovėti ant suolelio ir traukė užuolaidas.
Nr. 7 labai aiškiai tarė garsą: „miau miau“. Visi vaikai vėl nubėgo ir atsistojo ant suolo. Edukatorė
paprašė jų atsisėsti ant suolo, jie atsisėdo, net Nr. o Nr. 8 liko stovėti ant suolo kartu su Nr. 4, prie jų
prisijungė Nr. 5 ir Nr. 7.Po to, edukatorė pasakė vaikams : „mes pažaisime vieną žaidimą“, Nr.8
paklausė: „mafiozas“. Edukatorė atsakė: „ne mafiozas, o labai panašus, mes visi būsime meškos“. Iš
karto sureagavo Nr. 3, kuris visą laiką norėjo būti meška. Edukatorė pasakė vaikams: „visi
pabūsim“. Ji paprašė Nr. 5 padėti jai ir atnešti kėdę. Vaikams ji pasakė:“ žaidimas vadinasi
„meškiuk pabusk“. Prieš tai edukatorė paklausė vaikų, ar jie prisiminė, kad Nr. 3 labai norėjo būti
meškiuku ir ar vaikai leistų pabūti meškiuku berniukui Nr. 3 . Vaikai neprieštaravo, išskyrus Nr. 4.
Edukatore pakvietė Nr. 4 ir priėjo kartu su ja prie Nr. 3, atsitūpė ir paklausė ir paprašė Nr. 4: „ o gal
leidžiam jam pirmam? Nes jis labai labai norėjo būti meškiukas. Nr. 4 linktelėjo galva žemyn ir
nubėgo prie suolo. Edukatorė pasakė, kad Nr. 4 taip pat sėdės ant kėdės ir bus meškiukas. Nr. 7 taip
pat norėjo būti meškiuku, skleidė garsą: „m-m“. Žaidimo taisyklės buvo tokios – vaikas sėdė ant
kėdės su užrištomis akimis ir meškiuko kauke, o kiti vaikai prieidavo prie jo pakeisdami savo balsą
ir sakydami: „meškiuk pabusk“. Sėdintis viduryje turė atspėti vaiko vardą.
Edukatoriaus pagalbininkas žaidime, niekieno neprašytas buvo Nr. 5. Viso žaidimo metu berniukas
uždėdavo meškos kaukę ir užrišdavo vaikams akis.
Edukatorė įtraukė visus vaikus į žaidimą. Vaikai žaidė žaidimą, bandė keisti balsą. Nr. 2 mokėjo
pakeisti labai įdomiai balsą, cypsėdamas kaip pelė. Ant kėdės atsisėdo kartu Nr. 4 ir Nr. 7. Jie abu
norėjo būti pirmi. Todėl edukatorė nusprendė juos išskaičiuoti. Skaičiuotė buvo „ drum, drum
drumbacėlė. Skaičiuotę laimėjo Nr. 4,tačiau Nr. 7 toliau sėdėjo ant kėdės ir nenorėjo nulipti. Šį kartą
berniukas nenorėjo pralaimėti, todėl edukatorė turėjo sugalvoti kaip išspręsti šią dilemą. Ji šiek
tiek pakeitė žaidimo taisykles ir leido abiems mažyčiams vaikams sėdėti ant kėdės. Abu buvo labai
laimingi. Tačiau edukatorė turėjo tik vieną skarelę ir vieną meškos kaukę. Ji Nr. 4 užrišo skarelę, o
129
Nr. 7 uždėjo meškos kaukę. Nr. 5 visą laiką buvo edukatoriaus pagalbininkas. Jis žinojo ką jam
reikia daryti. Nr. 8 pradėjo išdykauti ir vietoj žodžių „ meškiuk pabusk“, jis sakė „bobule pabusk“.
Edukatorė berniuką sudrausmino. Nr. 7 aiškiai ištarė Nr. 8 vardą, edukatorė plojo ir pagyrė berniuką.
Nr. 2 laukdamas savo žaidimo eilės kartu su Nr. 3, kuris buvo pats pirmas, trumpam nueina į šoną.
Edukatorė pastebėjo ir nuėjo prie jų ir atsivedė. Žaidime dalyvavo Nr. 6, skleisdamas įvairius garsus.
Edukatorė paklausė vaikų: “kas dar nebuvo“, Nr. 6 pakėlė ranką ir sušuko : „aš“. Ji pakvietė
berniuką sėsti ant kėdės. Berniukas jautėsi laimingas. Kai edukatorė pasakė „ meškiuk
pabusk“ berniukui Nr.6, jis atspėjo edukatoriaus vardą ir bandė jį ištarti. Ji pradėjo ploti berniukui ir
jį pagyrė. Edukatorė žaidė su kartu su vaikais ir visus stebėjo. Berniukai Nr. 2 ir Nr. 3 vėl nuėjo į
šoną. Jie pamatė stovinčias vėliavas- Lietuvos ir Europos Sąjungos ir pradėjo jas apžiūrinėti,
tyrinėti. Tačiau edukatorė pakvietė berniukus ir pasakė : „vaikai ateikit“, berniukai atėjo. Žaidiant
žaidimą, mergaitei Nr. 1 reikėjo pagalbos atspėjant vaikų vardus. Mergaitei padėjo Nr. 4. Edukatorė
paprašė vaikų stoti į ratą. Ji pakartotojo kelis kartus. Nr. 4 pasiėmė emocijų kamuoliuką be leidimo
ir mėtė. Ir visai netikėtai, Nr. 7 pakartojo edukatorės žodžius : „stojam į jatą“, ištarė praktiškai
teisingai. Edukatorė nustebo. Berniukas pakartojo 4 kartus. Edukatorė pasakė vaikams: „stojam į
ratą,pažiūrėkit, kaip Nr. 7 kalba“, pagyrė berniuką ir pasakė:“šaunuolis“.Nr. 5 pastebėjo, kad rate
nėra Nr. 4. Mergaitė atėjo ir atsistojo į ratą.
Berniukas Nr. 6 stovėjo rate su visais susikibęs rankomis. Edukatorė su vaikais žaidė toliau . Ji
paklausė: „kas dabar nori būti savanoris“ .Dauguma vaikų norėjo išskyrus Nr. 6 ir Nr. 3 ir Nr. 2
Tada edukatorė vėl pradėjo išskaičiuoti vaikus: „drum, drum, drumbacėlė“ . Nr. 1 kaip ir norėjo būti
savanore, kėlė ranką, tačiau pradėjus išskaičiuoti, ji net nepriėjo, stebėjo visus iš šalies. Laimėjo Nr.
8, pradėjo ploti ir pasakė: „aš laimėjau“. Už draugą pasidžiaugė ir Nr. 7, jis taip pat pradėjo ploti.
Žaidimo taisyklės buvo tokios: „ vaikas sėdėjo ant kėdės, o kiti vaikai turėjo prieiti arčiau jo, kad jis
sėdėdamas galėtų paliesti vaikus ranka. Ant kėdės turėjo atsisėsti tas vaikas, kuris buvo paliestas
sėdinčio ant kėdės. Vaikai žaidė, Nr. 6 kaip ir stovėjo , bet kitoje pusėje vaikų, stebėjo žaidimą. Kai
edukatorė sėdėjo ant kėdės, Nr. 6 įsitraukė į žaidimą ir ne vieną kartą priėjo prie edukatorės, prilietė
ją, norėdamas atkreipti edukatorės dėmesį. Vaikai stovėjo labai arti jos, ji kelis kartus kartojo, kad
vaikai atsitrauktų toliau ir pasakė: „atsitraukit toliau, nes aš gi jus visus pagausiu“ . Vaikai pradėjo
išdykauti, bet buvo labai laimingi. Edukatorė pastebėjo, kad Nr. 6 nuėjo į šalį, todėl ji priėjo prie jo
ir atsivedė. Berniukas toliau dalyavavo žaidime kartu su vaikais. Edukatorė pastoviai stebėjo
berniuką Nr. 6, norėjo, kad jis žaistų su vaikais. Visi vaikai pasėdėjo ant kėdės ir edukatorė pasakė,
kad šis žaidimas baigtas. Ji sakė : „pažaisime dar vieną žaidimą ir viskas“, Nr. 1 ko gero jau
pavargo ir sušuko: „nea“, bet vėliau žaidė. Nr. 7 norėjo pasakyti, kad Nr. 8 jį skriaudžia, parodymas
gestais ir skleisdamas garsus. Edukatorė atsakė: „gražiai vaikučiai“. Ji paprašė vėl vaikų sustoti į
ratą ir pasiūlė pažaisti žaidimą „sveikas gyvas“. Vaikai sustojo į ratą ir susikibo rankomis.
130
Edukatorė paklausė vaikų: „kas nori būti už rato vidurio?“ Nr 5 ir Nr. 4 pakėlė rankas ir šokinėjo.
Tuomet edukatorė paklausė vaikų: „kas neprieštarauja, kad Nr. 5 būtų už rato?“ Nr. 8 pakėlė ranką,
kiti vaikai nereagavo. Tuomet edukatorė paklausė Nr. 4: „ ar Nr. 5 gali būti už rato? „ Mergaitė
linktelėjo galvą ir sutiko. Edukatorė ištarė mergaitės vardą ir pasakė jai, kad ji bus vėliau. Ji pradėjo
vaikams aiškinti žaidimo taisykles. Taisyklės buvo tokios: visi stovėjo susikibę rankomis ratu, o
vaikas, kuris stovėjo už rato , turėjo įlysti į rato vidurį. Stovintys rate neleido vaikui į rato vidury
įlysti. Pirmas žaidimą pradėjo Nr. 5. Jis turėjo įlysti į rato vidurį. Pirmą kartą berniukas nesuspėjo
įlysti į ratą. Iš antro karto jis įlindo. Nr. 5 ir Nr. 3 nugriuvo neskausmingai ant grindų. Antras labai
norėjo įlysti į ratą, Nr. 3 . Edukatorė ir vaikai neprieštaravo. Nr.5 iškart pakomentavo: „tu praloši“.
Nr. 3 įlindo į rato vidurį ir pasakė: „pralindau, jes“. Vaikai pradėjo išdykauti. Magistrinio darbo
autorė suprato ,kad šis žaidimas yra nesaugus vaikams, turintiems nežymų intelekto sutrikimą.
(vaikų suvokimas ir paajutimas viena skito, jiems trukdo būti empatiškiems ir reikalingas ilgesnis
pasirengimas įveikiant jiems jų vidinius barjerus ir padedant išsiugdyti empatijos jausmą. Šiame
etape tai yra pavojingi ir nesuagūs žaidimai, šių vaikų grupei ugant socialinius ir emocinius įgūdžiai
išryškėjo veikmingiausi vaidmeniniai žaidimai). Vaikai nemokėjo laikytis taisyklių, jie galėjo
susižeisti. Todėl edukatorė nenorėjo daugiau žaisti su vaikais. Nr. 8 ir Nr. 4 labai norėjo žaisti šį
žaidimą, todėl ji pagalvojo ir nusprendė, kad žais paskutinį kartą. Ji vaikus išskaičiavo, bet nebaigus
skaičiuoti, Nr. 7 sugalvojo, kad jis taip pat nori dalyvauti priėjo prie vaikų Nr. 8 ir Nr. 4. Nr. 8
supykęs, pastūmė berniuką Nr. 7 ir pasakė: „nu baik“. Laimėjo Nr. 4. , ji iš laimės šokinėjo Ir
pasakė: „valio“. Su ja kartu džiaugėsi ir Nr. 7. Kol edukatorė skaičiavo vaikus, Nr. 6 pasiėmė ir
mėtė geltoną emocijų kamuoliuką. Edukatorė pakvietė vaikus sustoti į ratą ir pažaisti paskutinį kartą.
Nr. 4 buvo mažo ūgio, ji iš pirmo karto pralindo į ratą. Nr. 8 praleimėję skaičiuotę Nr. 4 labai norėjo
pažaisti. Edukatorė sutiko. Berniukas neatsargiai įbėgo į rato vidurį, nugriuvo ir šiek tiek užsigavo.
Su juo nugriuvo Nr. 5 ir Nr. 7. Vaikai neužsigavo, Nr. 7 net džiūgavo. Edukatoė manė, kad jau
žaidžia paskutinį kartą, tačiau Nr. 3 pasakė edukatorei: „aš noriu“ ir ji nusprendė, kad žais tikrai
paskutinį kartą. Ji pasakė vaikams: „atsargiai vaikučiai, gerai?“ Nr. 3 pralindo į rato vidurį, tačiau
specialiai, išdykaudamas nugriuvo Nr. 7. Edukatorė priėjo prie jo ir paklausė: „neužsigavai?“.
Berniukas pasukiojo galvą į šonus ir šypsojosi. Edukatorė pakėlė berniuką nuo grindų ir pasakė
vaikams: „viskas, vaikai, sėdam ant grindų ir darom ratą“. Visi vėl susėdo į ratą ir pasiėmė emocijų
kamuoliukus. Nr. 3 ir Nr. 8 pasiėmė geltonus emocijų kamuoliukus patys. Nr. 2 iš Nr. 3 paėmė
geltoną emocijų kamuoliuką, bet berniukas nesupyko. Kitus emocijų kamuoliukus dalino edukatorė
pati. Nr. 4 labai norėjo geltono emocijų kamuoliuko, kuris buvo pas Nr. 8. Edukatorė paprašė Nr. 8,
kad jis atiduotų savo draugui Nr. 4 geltoną kamuoliuką. Berniukas Nr. 8 atidavė savo kamuoliuką
supykęs. Tačiau edukatorė jam padėkojo. Vaikai gavę kamuoliukus su jais žaidė, juos mėtė, pradėjo
išdykauti. Edukatorė priminė vaikams apie taisykles. Jie taip pradėjo dūkti, kad edukatorei buvo
131
sunku juos suvaldyti. Vienintelė Nr. 1 laikėsi taisyklių ir laukė savo eilės. Nr. 7 pradėjo lįsti ir
erzinti Nr. 1. Mergaitė kantriai laukė (kentė) ir nieko jam nesakė. Jis tyčia lindo prie jos ir tikrino
jos kantrybę, kol mergaitė garsiai sušuko: „atstok“. Edukatorė pastebėjo ir paprašė nelįsti prie Nr. 1.
Vaikai kartu su edukatore aptarė emocijų kamuoliukus ir ištraukė vaikams prizą. Nr. 8 paklausė:
„kodėl šiandien ne žaislai“. Ji atsakė: „todėl, kad šiandien saldainiai ir nusišypsojo. Edukatorė
dalino vaikams saldainius. Nei vienas vaikas nepadėkojo. Edukatorė dalindama saldainius,
pakartojo vaikams: „vaikučiai nepamirškit taisyklių“. Ji išdalino saldainius ir atsisveikino iki kito
karto. (Vaikams vis dar reikia nuolat priminti kaip elgtis ir patvirtinti jiems
Užsiėmimas Nr. 8. Pasakos“ Pelytė ir pabaisa inscenizacija“ . Tikslas – pasitikėjimo įgūdžių
lavinimas
Dalyvavo 7 , Nr. 3 ir Nr. 9 sirgo. Šiame užsiėmime tyrėjas buvo pelės vaidmenyje. Aprašant veiklą,
tyrėjas bus įvardintas pele.
Edukatorė persirengė pele, pasibeldė ir įėjo į salę. Vaikai sėdėjo ant kėdžių. Edukatorė pasakė vai-
kams: „laba diena vaikai“. Nr. 8 paklausė: „o koks tavo vardas? „Aš esu pelytė Micė“ pasakė edu-
katorė. Nr. 5 pradėjo garsiai juoktis. Ji priėjo prie vaikų ir pasakė: „Aš su jumis pasisveikinsiu. Pe-
lytė priėjo pasisveikinti prie kiekvieno vaiko ir jam paspaudė ranką. Nr. 4, 8 ir 1 pažiūrėjo edukato-
rei į akis. Nr. 2, 5, 6, 7 paspaudė jai ranką, bet į akis nepažiūrėjo. Edukatorė pasisveikino su visais
vaikais ir jų paklausė: „šiandien, mes visi būsim pelytėmis, ar norit?“ Vaikai atsakė: „taip“. Kaip
visada – vaikai, kartu su edukatore užlipo ant scenos. Edukatorė išdalino vaikams peliukų kaukes.
Nr. 7 ir Nr. 4 pelyčių kaukės buvo per didelės, todėl edukatorė jas sumažino. Kol ji mažino vai-
kams kaukes, ji Nr. 8, davė savo kaukę edukatorei ir sakė: „šita per didelė“. Edukatorė jam atsakė:
„tuoj“. Nr. 5 pradėjo kalbėti apie taisykles ir pasakė: „ir reikės taisykles“. Nr. 6 mojavo ranka edu-
katorei ir kvietė ją skleisdamas garsą, norėdamas ištarti edukatorės vardą ir pasakyti jai, kad nėra
kabančių taisyklių, kurios kabėjo ant sienos praeitą užsiėmimą. Edukatorė pakėlė galvą ir atsakė
jam: „nėra taisyklių, nekaba, bet mes jas žinom, taip“ ir toliau vaikams mažino kaukes. Tuomet Nr.
6 vėl parodė edukatorei savo kaukę ir pasakė skleisdamas garsą, kad jo pelės kaukė jam tinka, ne-
buvo didelė. Edukatorė baigė tvarkyti vaikams kaukes ir parodė pirštu į savo nosį. Jos nosies galas
buvo nuspalvintas . Ji atidarė savo lagaminą ir išsitraukė guašą su teptuku ir pradėjo vaikams piešti
nosies galiuką kaip pas ją pačią. Pirmam piešį nosį Nr. 8, ji taip pat pasiūlė berniukui, kad gali iš-
piešti ūsus, berniukas sutiko ir tuo pat metu su nupieštais ūsais norėjo būti ir Nr. 4. Ji pasakė: „ir aš
noriu“. Kol edukatorė piešė kitiems vaikams nosį ir ūsus, Nr. 8 stebėjo vaikus ir paklausė: „aš gra-
žus“. Edukatorė atsakė : „labai“. Po to vėl Nr. 8 paklausė: „po to išsiplausime?“. Edukatorė atsakė:
„tai aišku“. Edukatorė baigė visiems išpiešti nosytes, ūsus ir pasakė: „kokie mes gražūs peliukai“.
Tuomet ji pasakė: „dabar aptarkime taisykles“. Nr. 8 atsakė: „nesimušti, nesistumdyti“; Nr. 5 pasa-
132
kė: „padėti draugui. Kiekvieno užsiėmimo metu aktyviausi ir geriausiai žino taisykles Nr. 8 ir Nr. 5
. Šio užsiėmimo metu, Nr. 2 pirmą kartą pasakė taisyklę :“nesispjaudyti“. Edukatorė pasakė vai-
kams: „ir svarbiausia, klausyti šiandien pelytės Micės, manęs „ ir rodė gestu, ranka į save, kad sup-
rastų 2 nekalbantys vaikai – Nr. 7 ir Nr. 6. Ji toliau bendravo su vaikais ir sakė: „šiandien aš būsiu
jūsų mama. Mes šiandien vaidinsim pasaką apie pelytes“. Nr. 8 paklausė: “raganos šiandien nebus
pasakoje“ . Edukatorė atsakė: „ne“. Tuomet Nr. 8 vėl paklausė: „ o pelenė“. Tyrėja atsakė: „kitą
kartą pagalvosim, gal ir pelenė bus.“ Ji sėdėjo kartu su vaikais ant grindų. Edukatorė su vaikais ap-
tarė taisykles ir tarė: „šiandien aš noriu jums išdalinti emocijų kamuoliukus. Aš pati. Jūs man leisi-
te? “Vaikai sutiko, tačiau Nr. 5 vis tiek pats paėmė geltoną emocijų kamuoliuką. Nr. 7 gavo emocijų
kamuoliuką ir pradėjo žaisti, mėtė jį. Eukatorė jam pasakė: „dabar nežaidžiam, tačiau berniukas
mėtė kamuoliuką toliau“. Tyrėja kartu su vaikais aptarė emocijas. Nr. 5 pirmas metė edukatorei
savo kamuoliuką ir kartu aptarė jo emociją. Kadangi Nr.7 toliau mėtė ir žaidė su emocijų kamuoliu-
ku, tyrėja nusprendė, kad šiuo momentu reikia aptarti šio berniuko emocijas. Ji taip ir padarė. Pap-
rašė berniuko parodyti gestais kaip jis jaučiasi, berniukas taip ir padarė, iškėlė du nykščius į viršų.
Nr. 8 turėjo nustebusią emociją, tačiau jis nebuvo nustebęs, berniukas įvardino, kad jis buvo links-
mas ir laimingas. Edukatorė atsakė: „šaunu“. Kol edukatorė kalbėjo su kitais vaikais apie jų emoci-
jas, Nr. 8 ir Nr. 7 buvo nekantrūs. Nr. 7 norėjo kažką pasakyti ir skleidė garsą – „ m, m“, bei rodė
gestais - pakėlė ranką , ištiesė smailių pirštą ir rodė į salės kampą, kur stovėjo siurblys. O Nr. 8
kvietė edukatore vardu, prilietė jos ranką, taip norėdamas atkreipti jo dėmesį ir pasakė: „o kam ten
siurblys?“ Edukatorė jam atsakė: „kantrybės, išlaukim, viską tuoj paaiškinsiu“. Edukatorei metė
emocijų kamuoliuką Nr. 4. Ji mergaitės paklausė: “kaip tu jautiesi?“ Mergaitė tyrėjai parodė ženklu
– pakėlė du nykščius į priekį. Edukatorė atsakė: „šaunu“. Nr. 1 turėjo liūdną emocijų kamuoliuką.
Edukatorė jos paklausė kaip tu jautiesi. Mergaitė atsakė: „gerai“. Nr. 7 buvo nekantrus ir vėl gestais
edukatorei rodė į salės kampe stovintį siurblį. Tyrėja atsakė: „palaukit vaikučiai ir parodė berniukui
gestu – pridėjo prie burnos smilių pirštą ir sakė: tšš“. Nr. 6 turėjo susikrimtusią emociją. Tyrėja pap-
rašė berniuko parodyti gestais kaip jis jaučiasi ir pati jam parodė: vieną kartą iškėlė nykščius į viršų,
o kitą kartą – nykščius žemyn. Berniukas Nr. 6 iškėlė nykščius į viršų, norėdamas pasakyti, kad jau-
čiasi gerai. Berniukas Nr. 2 taip pat turėjo susikrimtusią emociją. Edukatorė paklausė ar jis taip jau-
čiasi, berniukas linktelėjo galva, tačiau paaiškinti kodėl taip jaučiasi, negalėjo. Tyrėja pasakė vai-
kams: „Viską mes padarėme, taisykles aptarėme, emocijas aptarėmė, pradėsime pasaką. Atsistoja-
me“. Vaikai, kartu su tyrėja atsistojo, ji pasiėmė iš lagamino savo užrašus ir kartu pradėjo su vaikais
vaidinti pasaką. Tyrėja skaitė pasaką ir sakė: „namuose gyveno mažos pelytės“. Tuomet ji atsitūpė,
kartu su ja atsitūpė ir vaikai, išskyrus Nr. 6, jis stovėjo ir stebėjo visus, klausėsi. Edukatorė paaiški-
no vaikams, kad mažos pelytės jos cypsi:“cyp, cyp, cyp, bet labai tyliai, kad negirdi niekas jų. Kol
edukatorė vaikams aiškino, Nr. 6 pritūpė prie edukatorės. Tai reiškė, kad jis jautėsi saugus šalia jos.
133
Nr. 8 tyrėjai pasakė: “pelyte, o jos valgyt nori“. Nr. 2 skleidė garsą kaip pelytės, edukatorė jį pagy-
rė ir pasakė: „va koks šaunuolis, aš net taip nemoku“. Pasaka tyrėja sekė toliau, pasakė, kad pelytės
gyveno po grindimis ir rodė vaikams suranka tuksendama į grindis ir paklausė: „ko pelytės bijo? Ji
atsakė: „katinų, žmonių, taip“. Vaikai pritarė jai. Tuomet edukatorė skaitė pasaką ir pasakė: „pelės,
pelytės su mama susirasdavo virtuvėje valgyti, eisim ieškot valgyt. Pelytės turi taip tyliai, kad nie-
kas neišgirstų ir katinas. Nes katinas gali ateit ir mus suvalgyt“. Tyrėja kartu su vaikais kaip pelė ant
keturių kojų ėjo maisto ieškoti. Nr. 6 liko savo vietoje ir vartė tyrėjos užrašus. Vaikai stengėsi labai
tyliai eiti, ieškojo maisto, Nr. 2 cypsėjo kaip pelytė. „Peliukai“- pasakė edukatorė, „ateikit čia“. Visi
atėjo, išskyrus Nr. 6. Ji pasakė: „aš suradau maistą, einam greitai į namus“. Visi peliukai iš paskos
mamos pelės grįžo į namus į savo vietą ir atsisėdo ant grindų ratu. Nr. 6 atsisėdo prie vaikų. Mama
pelė davė vieną dėžutę Nr. 8, o kita dėžutę Nr. 7. Vaikai atidarė dėžutes. Ten buvo pelyčių maistas
– sausainiai ir batonas. Tyrėja išdalino vaikams sausainius ir batoną. Vaikai pradėjo valgyti. O ma-
ma pelė sakė: „tšš vaikai, kad neišgirstų mūsų katinas, nes bus blogai“. Nr. 5 atsakė: „o aš pabėg-
siu“. Tyrėja jam atsakė: „katinas už mus greitesnis, mes nespėsim“. Vaikai kartu su edukatore valgė
ir ji pasakė: „valgo visi neskubėdami ir džiaugiasi, kad jų katė nepagavo ir nepapuolė į jokius spąs-
tus, kaip gerai“. Liko vienas sausainis ir tyrėja sakė vaikams: „kadangi mama labai mylėjo visus
savo vaikus, tai mama padalino sausainį,“ sulaužė į gabaliukus ir paklausė: „kas nori dar?“ Nr. 8
atsakė: „aš“, Nr.1 ir Nr. 4 ištiesė rankas. „Kas dar nori, mama pasidalins su vaikais?“ Ji davė Nr.
1sausainio gabalėlį ir batoną. Mergaitė neatsisakė. Tada tyrėja sakė: pelė turėjo dvi dukrytes ir kiek
sūnų?“ Nr. 8 pradėjo skaičiuoti, suskaičiavo ir pasakė: „5“. Eukatorė atsakė: „ penki sūnūs“. Tyrėja
toliau bendravo su vaikais ir jiems sakė: „mama pelė turėjo labai daug vaikų, kuriuos reikėjo užau-
ginti ir išmaitinti. Pasaką sekė toliau: „pelytės prisivalgė ir nuėjo miegelio“. Kol tyrėja ieškojo mu-
zikos, ji kalbėjo: „vaikučiai dabar atsigulam ir užsimerkiam“. Edukatorė rado dainą apie miegelį,
įjungė ir atsigulė kartu su vaikais ant grindų. Po to priėjo prie kiekvieno vaiko ir glostė jo veidelį,
galvytę, kartu dainavo. „Vaikai pamiegojo ir išaušo rytas“, - tarė edukatorė. Ji pradėjo ražytis, Kartu
pradėjo ražytis ir vaikai Nr. 8 pasirąžęs, pasiūlė edukatorei : „ turi mama dabar eiti praustis“. Tyrė-
ja buvo nustebusi ir atsakė: „tai va, vaikai, einam dabar praustis“ ir aiškino, ką reikės daryti toliau:
„nusiplausim veidą ir tyliai, kad katės neišgirstų“, vėl visi atsiklaupė ant grindų ir keturiomis kaip
pelytės tyliai ėjo praustis cypsėdami. Visi nuėjo į kitą salės galą ir tyrėja rodė vaikams kaip reikia
praustis. Visi prausėsi ir juokėsi, net Nr. 6, dalyvavo veikloje. Visi nusiprausė ir tyrėja tarė: „Žinot,
kas atsitiko vieną dieną? Einam vaikai“. Visi, iš paskos tyrėjos, vėl nuėjo atgal į kitą salės galą ir
sakė: „Čia baisiau negu katinas“. Edukatorė pasiėmė savo užrašus ir sekė pasaką toliau: „pelytės
buvo labai geros, tylios, jos niekam netrukdė, tyliai vaikščiojo. Kam gi galėtų trukdyti mažos pely-
tės?“ Nr. 2 atsakė: „katinui“. Tyrėja vaikams tarė: „ne, atsirado pabaisa, atsirado pelyčių pabaisa.
Jūs įsivaizduojat, jos nosis buvo kaip dramblio straublys.“ ( edukatorė parodė) Vaikai pradėjo juok-
134
tis. Tyrėja atnešė siurblį , rodė vaikams ir sakė: „atsirado namų pabaisa. Pabaisa slankiojo po na-
mus, ūžė, visur kaišiojo savo nosį“ ( edukatorė įjungė siurblį ir pradėjo siurbti). Vaikai pradėjo
juoktis ir bėgti nuo siurblio, o edukatorė siurbė toliau. Ji sakė: „pelytės taip bijojo“. Tyrėja išjungė
siurblį ir pakvietė vaikus ateiti arčiau jos. Ji sakė: „žmonės tą pabaisą vadino dulkių siurbliu“. Tyrė-
ja rodė į siurblį ir klausė: „kas čia dulkių siurblys ar pabaisa. Nr. 5 atsakė: „siurblys“. Edukatorė
tarė toliau: „pelytės manė, kad jam tiktų pavadinimas – „pelyčių siurblys, nes jis norėjo susiurbti
pelytes.“ „Pelytės slėpdavosi kampe, bijodamos išlįsti. Bet laikui bėgant, ėmė ryškėti šito pabaisos
gerosios savybės. Namuose tapo švaru, neliko šiukšlių, dulkių, kur pelytės valgydavo, pritrūpinda-
vo“. „Pelytės pastebėjo,kad ilgą juodą, pabaisos uodegą, ištraukus iš lizdo ( edukatorė vaikams pa-
rodė) nurimsta, jis nebesiurbia, taip?“ „Tada galima prieiti prie pabaisos visai arti ir netgi galima
pakutenti jam nosį.“ Edukatorė su vaikais „kuteno“ siurbliui nosį ir klausė jų: „nebaisu, nebijot“.
Vaikai atsakė: „ne“. Tyrėja toliau sakė: „nuo to laiko, pelytės ėmė pasitikėti siurbliu. Pradėjo nebi-
joti, jos pradėjo pasitikėti savimi“. Pasaka baigėsi ir tyrėja paprašė vaikų atsistoti į ratuką. Tuomet
tyrėja įjungė dainą “pas tave“ ir visi ėjo rateliu. Ji dainavo, rodė vaikams judesius, vaikai kartojo.
Nr.8 taip patiko daina apie miegelį ir pats miego veiksmas, kad jis paprašė: „einam vėl pamiegot“.
Tyrėja nieko jam neatsakė, toliau su vaikais ėjo rateliu ir dainavo. Nr. 5 eidamas rateliu sakė: “o
skambutis jau buvo“. Po to edukatorė paprašė visų apsikabinti ir linguoti apsikabinus. Visi apsika-
binę lingavo. Daina baigėsi ir edukatorė paprašė padaryti ratuką ir pasakė: „šaunuoliai“. Berniukas
Nr. 8 vėl paprašė: „einam miegot“. Visi susėdo į ratą, paėmė emocijų kamuoliukus. Nr. 5 vėl paėmė
geltoną emocijų kamuoliuką, bet jo labai norėjo Nr. 4 . Tyrėja paprašė: „atiduok draugei savo emo-
cijų kamuoliuką, berniukas atidavė. Edukatorė paklausė visų: „vaikai, kaip jūs jaučiatės?“ Nr. 1
atsakė: „gerai“. Nr. 8 vėl paprašė: „galėsim dar pamiegot?“ Nr. 6 pirmą kartą paėmė geltoną emoci-
jų kamuoliuką. Edukatorė net pasakė ir parodė vaikams. Ji kartu su vaikais trumpai aptarė pasaką,
kurią vaidino. Tyrėja sakė: : aš jums visiems linkiu pasitikėti savimi“. Po to ji paklausė vaikų:“o jūs
šiandien nieko nenorit?“ Nr. 8 atsakė: „norim“. Tyrėja pasakė: „pirmą kartą, kai jūs nieko nenorit,
irgi gerai“. Tada atidarė savo lagaminą, iš jo ištraukė kavos indelį, pradėjo jį barškinti. Nr. 8 sakė:
„saldainiai, žaislai“. Edukatorė atsakė: „ne“. Tuomet ji atidarė dėžutę – o ten buvo riestainiai. Tyrė-
ja sakė: „pelytės valgo barankas“. Ji visiems vaikams padėkojo ir atsisveikino iki kito karto.
135
Užsiėmimas Nr. 9. „Briedis ir nykštukai” Žaidimai: mašinos vaizdavimas; Gyvatė. Tikslas -
lavinti bendravimo, emocinius įgūdžius
Vyko aktų salėje. Edukatorius buvo briedžio vaidmenyje. Dalyvavo 7 vaikai. Sirgo Nr. 9 ir Nr. 3.
Edukatorė nespėjo užeiti į salę, atidarė duris ir Nr. 1 jai pasakė: „labas“. Tyrėja atsakė tuo pačiu. Nr.
5 iškarto sureagavo ir tarė rusiškai: „olenius“. Vaikai sėdėjo ant kėdžių, tyrėja priėjo prie jų ir svei-
kinosi su jais, paspausdama jiems ranką ir sakė: „šiandien aš būsiu briedis miško karalius“. Vaikai
Nr. 4, 1, 2 ,7 ir 8 paspaudė tyrėjai ranką ir pažiūrėjo į akis. Nr. 5 ir 6 paspaudė ranką, bet į akis ne-
pažiūrėjo. Vaikai norėjo sužinoti tyrėjos briedžio vardą ir Nr. 8 pasiūlė „briedino vardą“, edukatorė
sutiko. Tuomet ji pasakė vaikams: „šiandien mes vaikai gyvensim miške“, o Nr. 5 jai nebaigus kal-
bėti ištarė: „pasaka“. Tyrėja toliau šnekėjo vaikams: „Aš būsiu didelis briedis, o jūs būsite maži
nykštukai. Nr. 1 pradėjo ploti rankomis, o Nr. 8 atsakė: „o jūs busite storas , storas Tuomet eduka-
torė kartu su vaikais užlipo ant scenos. Ant scenos stovėjo namas. Nr. 8 paklausė: „kada mes lipsim
į namą?“ Tyrėja atsakė: „dabar į namą mes nelipsim“ ir namą patraukė toliau. Edukatorė paprašė
vaikų: „padarom ratą“. Vaikai susėdo kartu su edukatore į ratą. Ji pasakė vaikams: „prisimenam
kokios yra taisyklės“. Nr. 1 iškarto atsakė: „jo,jo,jo“. Nr. 8 glostė tyrėjos briedžio kailį. Edukatorė
sakė: „šiandien mes klausom briedžio, klausom atidžiai ką briedis sakys“; Nr. 5 pasakė taisyklę:
„padėti draugui“ ir tyrėja jį pagyrė. Nr. 8 atsakė: „pakelti rankas, kai nori pakalbėti“; edukatorė kal-
bėjo toliau ir sakė: „nesistumdyti, neišdykauti; Nr. 1 pasakė: „nespjaudyti“; Nr. 6 skleidė garsą, no-
rėdamas kažką pasakyti, tačiau edukatorė nesuprato. Nr. 7 negalėdamas išlaukti skleidė garsą: „ja“
ir rodė tyrėjai į salės galą. Tyrėja atsakė: „ namukas, palauk, palauk, ten viskas paskui“. Edukatroė
kartu su vaikais prisiminė taisykles ir tarė: „dabar užsidedam kepurytes“ ir išdalino vaikams nykš-
tuko kepures. Berniukas Nr. 7 buvo labai smalsus ir norėjo sužinoti, kas ten yra salės gale. Tyrėja jį
kvietė ir sakė: „ateik, ateik, mes paskui pažiūrėsim“. Vaikai užsidėjo nykštukų kepures ir Nr. 5 ar-
čiau atnešė krepšį su emocijų kamuoliukais. Vaikai pradėjo imti emocijų kamuoliukus iš krepšio ir
su jais žaisti. Tyrėja paklausė kiekvieno vaiko, kaip jis „šiandien jaučiasi“. Nr. 2 buvo laimingas,
Nr. 6 jautėsi gerai ir iškėlė nykščius į viršų. Nr. 4 buvo linksma. Kiti vaikai sakė, kad jautėsi gerai.
Tuomet tyrėja pasakė: „viskas kamuoliukus padedam ir pradėsim pasaką“. Nr. 7, nekalbantis ber-
niukas labai „švariai“ pakartojo tyrėjos pasakytą žodį: „pasaką“ . Edukatorė labai nustebo ir apsi-
džiaugė, ji atsisuko į berniuką ir ištarė tą patį žodį: „pasaką“. Berniukas Nr. 7 dar kartą ištarė žodį „
pasaką“. Tyrėja, pasakė berniuko vardą vaikams ir tarė: „ berniukas Nr. 7 ( berniuko vardas) pasa-
kė žodį pasaką, šaunu“. Berniukas buvo labai savimi patenkintas, šypsojosi. Nr. 8 parodė tyrėjai
ranka į kitą salės galą ir sakė: „čia bus miškas“. Tyrėja pritarė berniukui. Nr. 8 buvo labai nekant-
rus, negalėjo sulaukti, kol edukatorė pasakys ką reikės daryti, jis klausė: „Greta, ar galėsime dabar
eiti į mišką?“ Edukatorė atsakė: „galėsime“. Tuomet ji tarė: „dabar klausom briedžio“. Tyrėja pra-
dėjo sekti pasaką ir tarė: „gyveno kartą didelis galiūnas briedis. Iš tikrųjų jis buvo visai mažas. Bet
136
nykštukams atrodė visai kitaip. Nykštukai įsivaizdavo, kad galiūnas buvo labai didelis ir stiprus“.
Tyrėja paprašė vaikų pasistiebti į viršų ir parodyti, kad jie yra dideli milžinai. Kol visi rodė, Nr. 8
buvo nekantrus ir paklausė briedžio ( tyrėjos) : „ar galime eiti į mišką?“ Tyrėja nesureagavo, ji to-
liau rodė veiksmus, kuriuos turėjo parodyti ir sakė: „o dabar kaip maži nykštukai ( visi kartu su e-
dukatore atsitūpė) . Kol visi kartu tupėjo, Nr. 5 paklausė briedžio : „o galima į mišką?“ Tyrėja sekė
pasaką toliau ir sakė: „vieną dieną, galiūnas taip stipriai suplojo rankomis, ( visi kartu garsiai plojo)
kad net sienos sudrebėjo. Galiūnas pradėjo labai garsiai juoktis ( visi pradėjo garsiai juoktis) . Kitą
dieną - galiūnas pradėjo trypti kojomis ( vaikai trypė kojomis) , ir nykštukai turėjo išeiti į mišką,
nes labai bijojo briedžio“. Tada edukatorė kartu su vaikais nusileido nuo scenos ir nuėjo į „mišką“. (
salėje buvo sustatytos kėdės). Vaikai slėpėsi „miške“ tarp sustatytų kėdžių. Tyrėja tęsė pasaką to-
liau ir sakė:“ nykštukai buvo miške ir vieną dieną jie sugrįžo į namus.“ Vaikai nubėgo ir atsisėdo
ant suoliuko, kur stovėjo namelis. Nr. 5 , Nr. 8 ir Nr. 7 įlindo į namelį. Tyrėja priėjusi prie vaikų
sekė pasaką toliau ir sakė: „ Briedis galiūnas sugriovė nykštukų namą“. Kartu su vaikais Nr. 8 ir Nr.
5 paguldė namą ant žemės. Tuomet, tyrėja kartu su vaikais atsisėdo ant grindų ir klausė: „vaikai,
kaip jūs galvojate, ar nykštukai buvo laimingi, kad briedis sugriovė jų namą?“ . Pirmas atsakė Nr. 5
: „ne“, prie jo prisijungė ir kiti vaikai. Tuomet tyrėja paprašė parodyti vaikų, kaip jautėsi nykštukai
ir pradėjo imituoti, kad verkia balsu, prie jos prisijungė visi vaikai. Tada edukatorė padavė vaikams
didelius raudonus maišus, kurie buvo padėti į kampą. Vaikai užsimeta maišus kaip nykštukai ant
pečių ir tyrėja įjungia dainą „garsiai“. Visi sustojo į ratą ir ėjo ratu grojant muzikai, edukatorė eida-
ma ratu vis sakė: „statysim namą“. Vaikai kartojo visus judesius, kuriuos rodė edukatorė eidama
ratu. Daina baigėsi. Tyrėja sekė pasaką toliau. Ji sakė: „atskrido varna kar kar“ ( ji pradeda skraidyti
kaip varna), Nr. 5 negali išlaukti kol tyrėja seks pasaką toliau ir sako: „ ir statom naują namą“; tyrė-
ja tęsė pasaką ir sakė: „ paukštelis pakuždėjo briedžiui galiūnui į ausį ir visi vaikai pašoko ir sušun-
ka valio“. Vaikai pašoko į viršų ir sušuko: „valio“, pradėjo ploti. Tuomet tyrėja tarė: „galiūnas
briedis, kartu su nykštukais kartu pradėjo statyti namą. Vaikai, kartu su briedžiu, priėjo prie namo,
jį pakėlė, pastatė ir parėmė, kad nenukristų ir sakė: „galiūnas atėjo pas nykštukus ir atsiprašė visų,
kad sugriovė jų namą“. Tyrėjo priėjo prie kiekvieno vaiko ir jam pasakė: „aš labai atsiprašau, kad
sugrioviau tavo namą“ . Baigdama pasaką, tyrėja sakė: „ visi grįžo į namus ir buvo labai laimingi.
Tada ji įjungė dainą „ aerobika“ ir šoko su vaikais, susikibusi rankomis, ėjo ratu, važiavo traukinu-
ku. Baigėsi daina ir edukatorė pasiūlė vaikams pažaisti žaidimus emocijų lavinimui. Nr. 5 paprašė:
„kur pralįsti“. Tyrėja sakė: „kur pralysti nežaisime“. Tuomet ji paklausė vaikų: “kas turit mašinas?“
Nr. 7 atsakė skleisdamas garsą: „ja“ ir pakėlė ranką, Nr. 8 pakėlė ranką ir pasakė: „aš“; Nr. 4 pribė-
go prie tyrėjos ir pakėlė ranką, ji paklausė mergaitės: „tu turi, gerai“. Tyrėja toliau klausė vaikų: „o
jūs mokat kaip reikia su mašina važiuoti? Visi balsu atsakė: “jo“.“ O užvesti mokat“,- edukatorė
klausė toliau. Nr. 8 atsakė: „mokam“. Tyrėja tarė vaikams: „nieko sau, o briedis tai nemoka“. Po
137
ištartų tyrėjos žodžių, Nr. 5 pradėjo garsiai juoktis. Edukatorė klausė vaikų toliau: „o jūs kelio ženk-
lus žinot?“ Vaikai atsakė: „taip“. Tada edukatorė su vaikais kalbėjo apie tai, ką reikia daryti, kad
mašina važiuotų ir su vaikais rodė judesius, skleidė mašinos garsus, važiavo, pylė benziną , mokėsi
kelio ženklus vaizdingai važiuodami ir sustodami. 18 min. 57 sek. Vaikai baigė kartu su edukato-
riumi važiuoti su mašina, Nr. 8 pats pasiūlė veiklą , paprašė važiuoti su motociklu. Edukatorė nep-
rieštaravo. Ji paprašė vaikų parodyti kaip reikia važiuoti su motociklu, nes ji nelabai moka. Nr. 8 ir
Nr. 5 buvo šios veiklos iniciatoriai ir parodė vaikams ir tyrėjai kaip reikia važiuoti. Jie visiems pa-
sakė: „nu varom“ ir visi nulėkė . Baigėsi žaidimas apie transporto priemones. Tada tyrėja pasiūlė
vaikams: „jeigu norite dar galime pažaisti žaidimą apie gyvates?“ Visi vaikai sušuko: „norim“ . Nr.
4, Nr. 5 ir Nr. 8 priėjo prie tyrėjos ir pakėlė ranką, norėdami pasakyti, kad nori žaisti. Tada ji papra-
šė vaikų atsisėsti ant grindų, nes tyrėjai reikėjo surasti gyvatę. Vaikai negalėjo patikėti, kad eduka-
torė turi gyvatę. Nr. 8 šiek tiek išsigando, nesėdo ant grindų, Nr. 7 taip pat stovėjo ir stebėjo. Tyrėja
nuėjo prie nykštukų maišų ir ieškojo gyvatės. Ji toliau klausė vaikų: “ pasakykit, kaip gyvatė daro?“
Nr. 8 iš karto atsakė: „ššš“ ir toliau stovėjo stebėdamas. Nr. 5 paklausė tyrėjos: „gal padėti jums“. Ji
atsakė: „ne, ne, ačiū, šaunuolis, aš pati surasiu, radau“ ir ištraukė didelę medžiaginę gyvatę. Nr. 4
sušuko: „gyvatė“. Vaikai, o ypač Nr. 4, 5, 7, 8 norėjo paimti iš tyrėjos žaislinę gyvatę, net Nr. 6
norėjo gyvatę paimti. Tačiau tyrėja paprašė visų vaikų atsisėsti ir sakė: „visų gyvatė“. Edukatorė
negalėjo su vaikais susitarti dėl gyvatės, nes kiekvienas tempė gyvatę į save ir ji tarė: „gyvatė bus
briedžio, nes mes negalime susitarti“ ir užsidėjo žaislinę gyvatę ant pečių. Tuomet ji dar kartą pap-
rašė: „padarom ratą, gyvatė bus visiems“, vaikai sukluso ir nepuolė imti žaislinės gyvatės. Tuomet
tyrėja nuėmė nuo pečių gyvatę ir padėjo ant žemės, leido vaikams ją paliesti. Visi vaikai lietė gyva-
tę, tampė jai už liežuvio. Edukatorė paaiškino žaidimo taisykles vaikams: „ atsigulam ant grindų ir
pašnypšim kaip gyvatės, o gyvatė bus pas mane“. Tyrėja kartu su vaikais atsigulė ant grindų ir
šnypštė, šliaužė kaip gyvatės, kol Nr. 8 nepašaukė tyrėjos vardu ir nepasakė: „Greta, einam į mišką,
ten gyvatės gyvena“. Tyrėja atsakė: „ ne į mišką neisim, miške baisu, aš bijau“. Nr. 4 atsakė: „o aš
nebijau“. Tuomet edukatorė pasiūlė vaikams jiems labai mėgstamą veiklą : „tai gal pamiegam?,
gulkit“. Vaikai sutiko ir atsigulė ant grindų, užsimerkė ir vaidino, kad miega. Tyrėja ( briedis) įjun-
gė dainą „pasakėlė tavo delne“, miegojo kartu su vaikais nykštukais. Po to atsikėlė, dainavo ir priė-
jo prie kiekvieno vaiko, glostė jo veiduką. Po miegelio, edukatorė pakvietė vaikus susėsti į ratą.
Vaikai susėdo, ėmė kamuoliukus. Nr. 5 pasiėmė geltoną emociuką smailą, tokio pat kamuoliuko
labai norėjo Nr. 4. Tyrėja sakė: „skaičiuojam“ ir pradėjo skaičiuoti skaičiuotę: „drum drum drum-
bacėlė“. Ji pradėjo skaičiuoti vaikus Nr. 5 ir Nr. 4, ir tuo metu išsiskaičiuoti norėjo Nr. 7 ir Nr. 6.
Edukatorė pradėjo skaičiuoti iš naujo ir pasakė berniukui Nr. 5: „mes gi padedam draugui, draugau-
jam su visais“, nes pastebėjo, kad berniuko Nr. 6 berniukas Nr. 5 nelabai norėjo priimti. Pirmoji
buvo išskaičiuota Nr. 4 ir tai reiškė, kad jai atiteko geltonas kamuolys smailas. Mergaitė iškart nusi-
138
šypsojo. Kiti vaikai – Nr. 7 ir Nr. 6 nepasitenkinimo neparodė, išskyrus Nr. 5 atrodė šiek tiek nusi-
vylęs, matėsi iš jo veido išraiškos. Tyrėja tai pastebėjo, paglostė berniuką ir pasakė: „kitą kartą tu
tikrai laimėsi“. Tai rodo, kad vaikai stengiasi laikytis, mokosi taisyklių. Tiriamieji kartu su tyrėja
aptarė jų emociukus. Berniukas Nr. 7 parodė kaip jis jaučiasi ženklais, pakeldamas nykščius į viršų
, tai reiškė, kad jis jaučiasi „gerai“, nors jo emociukas buvo nustebęs. Berniukas Nr. 6, turėjo nuste-
busį emociuką, jis šio kamuoliuko nenorėjo. Tyrėja paėmė jo nustebusį kamuoliuką ir geltoną smai-
lą , paprašė jo pasirinkti. Berniukas pasirinko geltoną emocijų kamuoliuką smailą. Visi vaikai plo-
jo. Tai reiškė, kad džiaugėsi, palaikė draugą. Nr. 4 apsikabino Nr. 1. Edukatorė aptarė su vaikais jų
emocijas ir gyrė juos: „aš labai džiaugiuosi, jūs esate labai šaunūs vaikai, bet nepamirškit reikia tai-
syklių laikytis, bet svarbiausia, kad jūs gerai jaustumėtės, draugautumėte, bendrautumėte vienas su
kitu“ ir atidarė savo lagaminą. Tyrėja ištraukė kavos indelį, atidarė ir pažiūrėjo pro kraštelį, kad
vaikai nematytų. Nr. 5 jai sakė: „sausainiai“. Ji atsakė: „ne“ ir vėl uždarė indelį. Nr. 8 tarė: „gumi-
nukai“, ji atsakė: „ne“ ir atidarė dėžutę, dalino vaikams limpakojus. Nr.4 pirmą kartą padėkojo.
Tyrėja padėkojo vaikams ir atsisveikino su jais.
Užsiėmimas Nr. 10. Meškiukų mokyklėlė paremta tikrais faktais. Tikslas - lavinti pasitikėji-
mo savimi ir kitais, bendravimo įgūdžius
Užsiėmimas vyko mažesnėje patalpoje – mokyklos bibliotekoje. Dalyvavo 7 vaikai. Edukatorė
buvo persirengusi mokytoja pelėda. Nr. 1 ir Nr. 9 sirgo. Ši istorija buvo paremta tikrais faktais. Ji
buvo nutikusi mokykloje, todėl tyrėja sugalvojo ją suvaidinti su vaikais. Kol vaikai laukė tyrėjos, jie
sėdėjo ant grindų vienas šalia kito, bendravo, žaidė su pro langą sklindančios šviesos spinduliu. Nr.
6 buvo šalia, krapštė stalą, po to stebėjo vaikus. Nr. 5 nusibodo laukti ir paklausė: „o kur Greta“. Nr.
8 išsitraukė iš kišenės popierių ir pradėjo pūsti. Nr. 5 pradėjo mokyti Nr. 8 kaip reikia „išpūsti
popierėlį“ ir sakė: „gali pabandyti įdėti į burną“. Nr. 8 net pyktelėjo ir sušuko: “baik, nereikia“. Ir
staiga atsidarė durys, pro duris įėjo tyrėja. Vaikai atsisuko į ją, nustebo ir žiūrėjo į ją. Edukatorė
pasisveikino su vaikais. Nr. 5 pradėjo garsiai juoktis ir sakė: „raganas, raganas.“ Nr. 8 šaukė taip
pat: „ragana, ragana“. Net Nr. 7 sakė: „jagana, jagana“ ir linksmai juokėsi. Tyrėja ilgai negalėjo
užrakinti durų, nes kažkas nutiko su spyna. Duris rakino dėl to, kad niekas netrukdytų, neateitų.
Durų ji taip ir neužrakino. Nr. 5 paklausė tyrėjos : „o mes ką šiandien žaisim?“ Nr. 4 berniukui at-
sakė: „ne nežaisim“. Tuomet edukatorė atsakė vaikams: „viską jums papasakosiu“. Kadangi tyrėja
dirbdama su vaikais suprato, kad emocijų kamuoliukai vaikams kalbėti apie jų emocijas nėra visiš-
kai tikslingi, jie neveikia. Vaikai juos mėto ir visiškai negalvoja apie savo emocijas, jie nori imti
tiktai teigiamas emocijas, neigiamų emocijų kamuoliukų nenori, tuomet pradeda peštis. Tyrėja
nusprendė pakeisti emocijų kamuoliukus į emocijų plakatą. Nr. 8 iš karto pastebėjo ir paklausė: „o
kur kamuoliukai, jų nėra“ ir rodė pirštu į meškiukų – emociukų plakatą. Visi vaikai sėdėjo vienas
139
šalia kito, bet Nr. 6 atsitraukęs nuo vaikų, nerodė jokių emocijų, stebėjo. Tyrėja pastebėjo šalia sė-
dintį berniuką Nr. 6 ir bandė jį pakviesti prie vaikų, pažiūrėjo jam į akis, ištiesė ranką ir sakė: „a-
teik“. Berniukas skleidė garsą ir kažką atsakė edukatorei. Ji suprato, kad jis nori likti savo vietoje.
Tyrėja prisėdo prie vaikų, Nr. 2 ir Nr. 3 apsikabino, juos apsikabino ir prisistatė : „šiandien vaikai,
aš būsiu jūsų mokytoja ir mes vaidinsim tikrą istoriją, kuri buvo nutikusi mūsų mokykloje. Jūs būsit
visi meškiukai“. Tyrėja tęsė toliau ir sakė: „šiandien, kamuoliukų aš neturiu, bet pažiūrėkit ( rodė į
pakabintą plakatą), mes būsim meškiukai ir meškiukai emocijos, einam pasižiūrėsim arčiau“. Pir-
mas pribėgo Nr. 8, palietė ranka „laimingo meškiuko emociją“ ir sakė: „čia mano“. Antri priėjo
Nr. 5 ir Nr. 4. Nr. 5 truputį pagalvojo ir palietė ranka „šmaikštaus meškiuko emociją“. Nr. 4 palietė
„šmaikštaus meškiuko emociją“ ir pasakė: „čia mano, aš noriu šito“. Tuomet priėjo Nr. 2 ir Nr. 3.
Nr. 2 ilgai žiūrėjo į pakabintą emocijų plakatą ir galvojo, kokią emociją išsirinkti. Jis išsirinko „
įsimylėjusio meškiuko emociją“. Nr. 3 pasirinko pikto meškiuko emociją. Tyrėja paklausė: „tu pik-
tas šiandien? Kodėl tu piktas?“. Berniukas atsakė: „praeitą kartą nedalyvavau“. Nr. 7 pasirinko
„laimingo meškiuko emociją“. Nr. 6 norėdamas atkreipti į save dėmesį, nes buvo labai didelis vaikų
šurmulys, skleidė garsą ir bandė sakyti tyrėjos vardą. Jis norėjo parodyti savo išsirinktą emociją.
Tyrėja atsisuko į berniuką. Berniukas pasirinko „sumišusio meškiuko emociją“. Emocijų plakatas
vaikams teikė džiaugsmo, atsirado emocijų įvairovė, jie galėjo įvardinti naujas emocijas. Tuomet
edukatorė paprašė kaip visada atsisėsti į ratą ir aptarti su vaikais taisykles. Taisykles pradėjo vardin-
ti Nr. 5 : „padėti draugui“; „klausyti mokytojo“; Nr. 8 pasakė taisyklę: „kai nori kalbėt, paklausk
mokytojos“. Tyrėja pritarė ir sakė: „tai pabandykim visi tų taisyklių laikytis, gerai?“. „Aš labai jūsų
prašau, aš kiekvieną kartą Jūsų prašau“. Nr. 5 atsakė: „aha“. Nr. 8 tyrėjai sakė: „Jūs šiandien raga-
na“. Ji atsakė: „ne, šiandien aš būsiu mokytoja“. Nr. 5 žiūrėjo tyrėjai į akis ir pasakė: „mokytoja
ragana“. Edukatorė pasakė vaikams: „ kadangi šiandien aš būsiu mokytoja, tai šiandien vyks meš-
kiukų pamoka“. Ji pasiėmė savo lagaminą, atidarė jį ir išdalino vaikams meškiukų kaukes. Nr. 4
sakė: „aš noriu šitą“. Tyrėja atsakė: „visiems, visi mes meškiukai“ ( ji turėjo vienodas meškiukų
kaukes). Kaukių gumytės buvo nutrukusios, tyrėja jas tvarkė. Nr. 5 pats pirmas užsidėjo meškiuko
kaukę ir norėdamas atkreipti į save dėmesį pasakė tyrėjai: „va“. Tyrėja atsakė: „šaunu“. Nr. 7 ir Nr.
6 bendravo tarpusavyje užsidėję kaukes savo kalba. Nr. 7 užsidėjo kaukę išvirkščiai. Tvarkydama
vaikų kaukes, edukatorė pakvietė vardu berniuką Nr. 7 ir sakė jam: „ne taip užsidėjai, meškiuko
nesimato“. Tuomet prie jo priėjo Nr. 4, nuėmė jam kaukę, ją išvertė ir sakė: „ne šitaip“ , atidavė
jam. Tyrėja paprašė vaikų: „kas užsidėjo kaukes, dabar sėdam, sėdam ant grindų vaikučiai.“ Vaikai
liko stovėti, Nr. 4 sakė: „nenorim“ . Tvarkydama kaukes kitiems vaikams, edukatorė kalbėjo: „mes
gi pamokoj, turėsim mokytis“. Ji klausė vaikų: „kam dar padėti?“, paėmė meškiuko kaukę, rišo jai
gumytę ir kalbėjo: „nesiseka mums šiandien su kaukėm“. Nr. 8 priėjo prie stalo, kur gulėjo lagami-
nas. Berniukas atidarė lagaminą, tyrėja pastebėjo ir pasakė jam: „prie mokytojos daiktų lįsti negali-
140
ma“. Tuomet Nr. 8 jai atsakė: „jūs ne mokytoja“. Edukatorė sutvarkė vaikams meškiukų kaukes ir
prašė vaikų atsisėsti ant grindų į ratelį. Ji išdalino vaikams po didelį baltą popieriaus lapą. Vaikams
ji priminė ir klausė : „mes esame mokykloje, taip“? Ji tęsė veiklą toliau, klausė vaikų : „mes moky-
simės, ko?- raidžių“ ir dalino vaikams paruoštas dideles raides. Nekalbantis berniukas Nr.7 komen-
tavo: „ė, o, ė, o“, gavęs raidę S į ją žiūrėjo, džiaugsmingai šypsosjosi. Tyrėja vaikams aiškino už-
duotį, dalino klijus ir sakė: „dabar klijuosim raideles ant didelio lapo“. Berniukas Nr. 7 nežinojo iš
kurios pusės klijuoti raidę ( iš vienos pusės raidė buvo nuspalvinta, iš kitos ne) , todėl skleidė garsą,
norėdamas paklausti edukatorės kaip reikia klijuoti. Tyrėja jam paaiškino ir pagyrė: „tu šaunuolis“.
Nr. 2, Nr.3 ir Nr. 4 taip pat nesuprato pateiktos užduoties instrukcijos, todėl tyrėja pakėlė raidę, kad
visi matytų ir dar kartą paaiškino iš kurios pusės reikia klijuoti. Visi vaikai dirbo, Nr. 8 susinervino,
jam nesigavo ir pasakė: „nesiklijuoja šūdas“. Vaikai dirbo kartu su tyrėja, ji taip pat dalyvavo veik-
loje ir klijavo raidę ant lapo. Nr. 5 atlikdamas užduotį pasakė mokytojai: „mokytoja žinot ką, šian-
dien bus diskoteka“. Tada Nr. 8 sakė Nr. 5: „jau eina“, turėdamas omenyje, kad vyksta diskoteka.
Tyrėja gyrė vaikus ir klausė: „kas dar nori vieną raidelę priklijuoti?“. Nr. 2 pakėlė ranką ir pasakė:
„aš“. Edukatorė jam atsakė: „prašau“. Nr. 3 taip pat pakėlė ranką ir sakė: „aš noriu“. Nr. 8 nervino-
si, kad jam kažkas neišeina, pradėjo skėsčioti rankomis ir garsiai kažką burbėti, po to supykęs metė
raidę ir pavartojo necenzūrinius žodžius pirmą kartą. .Edukatorė atkreipė į jį dėmesį ir davė berniu-
kui kitą raidę, sakydama: „imk šitą pabandyk“. Berniukas Nr. 8 pasakė: „čia blogi klijai“. Ji paprašė
berniuko Nr. 2 klijų, kad galėtų duoti berniukui Nr. 8. Berniukui Nr. 2 ji sakė: „gal tau draugas Nr.
3 paskolins klijų. Nr. 7 priklijavo savo raidę ir kvietė edukatorę skleisdamas garsą, kad ji atkreiptų
į jį dėmesį ir pasižiūrėtų kaip berniukas atliko užduotį. Tyrėja pasižiūrėjo ir pagyrė vaiką. Nr. 5
priklijavo savo raidę U ir sakė tyrėjai: „va“, tyrėja pasižiūrėjo į jo atliktą darbą, pagyrė vaiką, saky-
dama: „šaunu“ ir davė jam kitą raidę. Berniukas Nr. 2 suklijavo dvi raides ir paparašė mokytojos:
„mokytoja galima kitą raidę“. Tyrėja berniukui davė trečią raidę. Nr. 7 priėjo prie edukatorės pasi-
imti kitos raidės. Tyrėja stebėjo vaikus kaip jie dirba ir juos gyrė. Nr. 3 bakstelėjo mokytojai į ranką
ir paprašė: „duokit dar vieną“ . Berniukas buvo suklijavęs jau dvi raides. Tyrėja davė jam trečią.
Mergaitė Nr. 4 baigė klijuoti savo pirmą raidę, priėjo prie tyrėjos ir paklausė: „galima daugiau“.
Mokytoja jai atsakė: „galima“. Nr. 8 niekaip nesigavo priklijuoti nei vienos raidės, jis nervinosi,
atėmė klijus iš draugės Nr. 4 ir sakė jai: „duok man šitą“. Mergaitė pyktelėjo ir pasiėmė savo klijus
atgal, skleidė garsą: „ė“. Berniukas Nr. 6, suprato visas užduoties instrukcijas ir savarankiškai prik-
lijavo vieną raidę. Tuomet edukatorė pradėjo pasakoti istoriją ir sakė: „ meškiukai mokėsi mo-
kyklėlėje ir vyko pamokos, vaikai labai gražiai dirbo“. Tyrėja įjungė muziką ir vaikai toliau gražiai
dirbo . Nr. 3 paprašė mokytojos: ‚aš noriu mano raidės“. Berniuko pirma vardo raidė buvo I. Tyrėja
berniuko raidės nerado. Tačiau berniukas Nr. 3 labai norėjo savo raidės. Mokytoja bendravo toliau
su vaikais, juos gyrė ir ieškojo berniukui „ jo raidės“. Visi vaikai norėjo būti pastebėti, pagirti. Nr. 6
141
skleidė garsą „e, e“ norėdamas parodyti Tuomet jai spontaniškai į galvą šovė mintis: ji paėmė
raidę L , nuplėšė jos galiuką ir gavosi raidė I. Berniukas buvo labai laimingas. Visi dirbo toliau.
Pagaliau Nr. 8 pavyko atlikti užduotį. Jis paprašė pas mokytoją dar vieno lapo. Tyrėja jam atsakė: „
mokytoja lapų daugiau nebeturi ir užteks tiek kiek padarėte“. Tuomet Nr. 8 pasakė tyrėjai: „o jam
tai davėte“ ir rodė į berniuką Nr. 7 . Edukatorė jam atsakė: aš atidaviau jam savo lapą“. Kadangi
berniukas labai norėjo antro lapo, tyrėja jį mokė: „paklausk pas draugą, paprašyk jo“. Nr. 8 paklau-
sė Nr. 7 ir Nr. 7 linktelėjo galva ir atidavė savo antrą lapą draugui. Tyrėja berniukui aiškino: „ ma-
tai, Nr. 7 tikras draugas“. Berniukas Nr. 8 linktelėjo galva, pritardamas tyrėjai. Vaikai dirbo toliau.
Nr. 6 kvietė tyrėją, skleidė garsą : „ė, ė“ ir rodė tyrėjai į klijus, norėdamas pasakyti, kad jo klijai
blogi. Edukatorė sureagavo ir pakeitė berniukui klijus. Vaikai mokėsi dirbti kartu. Mergaitė Nr. 4
priėjo prie tyrėjos ir klausė: „o dovanų gausim?“ . Mokytoja atsakė jai : „pažiūrėsim“. Ji pakėlė Nr.
2 darbą ir sakė vaikams rodydama: „pažiūrėkit vaikai koks gražus darbas, kokie šaunuoliai meškiu-
kai“. Tuo tarpu Nr. 8 pradėjo šaukti: „duokit dar vieną“ ir pats priėjo ir iš dėžės pasiėmė gėlytę, ku-
rią norėjo užklijuoti. Tyrėja pakėlė Nr. 5 darbą ir paprašė vaikų, kad pažiūrėtų kaip buvo atliktas
draugo darbas. Nr. 5 priėjo prie Nr. 7 ir norėjo jam padėti. Tyrėja berniukui Nr. 5 atsakė: „oi, koks
tu šaunuolis meškiukas, tu padedi draugui“. Tada, berniukai Nr. 3 ir Nr. 2 patys pakėlė savo darbą,
norėdami visiems parodyti. Tyrėja paprašė kitų vaikų pasižiūrėti kaip darbą atliko vaikai Nr. 2 ir Nr.
3 . Tačiau vaikai iš karto nesureagavo, dirbo toliau ir Nr. 3 garsiai pasakė vaikams: „pažiūrėkit
mūsų“, norėdamas būti pastebėtas, įvertintas. Nr. 8 ir Nr. 7 pakėlė galvas ir pažiūrėjo. Berniukas
Nr. 7 baigė savo darbą ir pakėlė į viršų, norėdamas visiems parodyti, jam darbą atnešti padėjo ber-
niukas Nr. 5 . Tyrėja berniukus pagyrė. Berniukai džiaugėsi, jie vienas kitam davė „ penkis“. Nr. 4
buvo labai tvarkinga mergaitė, ji sutvarkė ne tik savo, bet ir kitų darbo vietas. Nr. 6 taip pat baigė
savo darbą ir atnešė mokytojai. Tyrėja paėmė berniuko darbą ir parodė visiems vaikams. Ji sakė:
„meškiukai žiūrim, žiūrim“. Nr. 3, Nr. 2 ir Nr. 5 žiūrėjo į darbą, kurį atliko draugas. Paskutinis dar-
bą baiginėjo Nr. 8. Šiam berniukui nuo pat pradžių nesisekė atlikti savo darbo. Tyrėja pastebėjo,
kad berniukas Nr. 8 norėjo geriausiai atlikti savo darbą ir būti įvertintas. Jis , mokytojos dėžėje, kur
buvo sudėtos raidės, rado ir iškirptų gėlių, kurias nusprendė priklijuoti ir pagrąžinti savo darbą.
Berniukas priklijavęs kelias gėles, ėjo pasiimti iš dėžės dar ir Nr. 5 pastebėjo ir paklausė jo: „padė-
ti“ . Berniukas Nr. 8 nieko jam neatsakė, toliau ieškojo „kažko“ dėžėje. Jis surado ir paėmė raidę,
grįžo prie savo darbo. Raidė berniukui netiko, jis grįžo atgal prie dėžės ir ieškojo kitos raidės, rado
ją ir grįžo prie darbo. Kol Nr. 8 baiginėjo savo darbą, tyrėja bendravo su kitais vaikais. Nr. 5 jai sa-
kė: „aš padėjau Nr. 7“, tyrėja jį pagyrė ir atsakė jam: „šaunuolis, tu padėjai draugui“. Visi vaikai
buvo šaunuoliai, jie labai kantriai laukė, atsisėdę ant grindų , kol Nr. 8 baigs savo darbą. Edukatorė
matė, kad berniukas baigia savo darbą ir rankoje turėjo skambutį, ji paskambino ir paklausė vaikų:
„vaikai, kas čia?“ Nr. 3 ir Nr. 5 atsakė: „skambutis“. Nr. 8 toliau dirbo, net atsistojo, užlipo ant savo
142
darbo, norėdamas geriau prispausti priklijuotas raides ir gėlytės, bet pasakė: „skambutis“. Nr. 5 tu-
pėjo šalia jo, norėjo jam padėti, bet berniukas Nr. 8 suriko: „neliesk“. Tada tyrėja ištarė Nr. 8 vardą
ir sakė: „reikia baigti darbuką, pažiūrim vaikai kaip Nr. 8 padarė“. Mokytoja pagyrė berniuką, jo
darbas buvo kitoks, išskirtinis. Edukatorė paklausė vaikų: „skambutis, vaikai ką daro per pertrau-
ką?“ Nr. 8 jai atsakė: „žaidžia“. O tyrėja vaikams pasakė: „ vaikai per pertrauką šoks“. Nr. 4 priėjo
prie tyrėjos ir paklausė: „o dovanų gausim?“ Ji atsakė: „nežinau“ . Tada įjungė dainą „ boružėlė
septyntaškė“ . Visi pradėjo šokti. Vaikai šoko ir linksminosi. Nr. 2 ir Nr.3 šoko kartu, o Nr. 5, Nr. 4,
Nr. 8 ir Nr. 7 susikibo rankomis ir šoko rateliu. Atsiskyręs buvo Nr. 6. Jis tyrinėjo bibliotekos sig-
nalizaciją. Tyrėja norėjo įtraukti berniuką į bendrą šokį. Berniukas lyg ir sutiko šokti, tačiau vėl at-
sitraukė ir nuėjo į šalį. Jis priėjo prie stalo , kažką žiūrinėjo. Kol vaikai šoko, tyrėja atidarė duris ir
išvedė du vaikus Nr. 4 ir Nr. 7 į koridorių . Ji buvo susitarusi su mokytoja, kad paims šiuos vaikus
trumpam pas save. Kol tyrėjos nebuvo, vaikai Nr. 8, Nr. 5, Nr. 2 ir Nr. 3 šoko, o Nr. 6 žiūrinėjo į
meškiukų emocijų plakatą. Tyrėja grįžo į biblioteką ir vaikai su ja šoko toliau, išskyrus Nr. 6. Jis
toliau vaikščiojo vienas ir tyrinėjo aplinką. Tyrėja tarė: „pasibaigė pertrauka, prasidėjo vėl pamo-
ka“, edukatorė paėmė skambutį ir skambino. Edukatorė tęsė istoriją toliau. Ji kreipėsi į vaikus ir
klausė vaikai, ko mums trūksta?“ Ir Nr. 5 pasakė vaikų Nr. 4 ir Nr. 7 vardus. Tuomet tyrėja tarė:
‚kas atsitiko?“ Nr. 2 atsakė: „išėjo“, o tyrėja susijaudinusiu balsu vaikų paklausė: „pabėgo iš mo-
kyklos?“ Nr. 5 jai atsakė: „ne, nuėjo į tualetą“. Edukatorė nespėjo pasakyti nei žodžio, Nr. 8 atidarė
duris ir pasižiūrėjo. Tyrėja jį pakvietė vardu ir pasakė: „ateik“. Berniukas grįžti nenorėjo, bet grįžo
ir sakė visiems: „išėjo į klasę“. Tyrėja tęsė istorija toliau ir klausė vaikų: „ką dabar mums reikia
daryti?“ Nr. 5 atsakė: „nežinau“ , Nr. 8 pasakė: „reikia pakviesti juos“. Tuomet tyrėja tarė: „reikia
eiti jų ieškot, nes dingo vaikai“. Visi atsistojo. Tada tyrėja sakė vaikams: „mes mokam važiuoti su
mašinomis, važiuosime su mašina ieškot mūsų draugų pabėgusių“. Nr. 6 pradėjo linksmai kvatotis.
Tuomet tyrėja vaikų klausė ką reikia daryti, kad visi galėtų važiuoti ir tarė : „užsivedam, važiuojam
ieškot“. Visi iš paskos tyrėjos „ užsivedė mašiną“ ir „išvažiavo“ pro bibliotekos duris ieškoti din-
gusių vaikų Nr. 4 ir Nr. 7. Visi „ važiavo“ mokyklos koridoriumi, nerado dingusių vaikų ir visi grį-
žo atgal. Susėdo ir tarėsi ką daryti. Ji tarė: „mokytoja labai pergyveno, nes nežinojo ką daryti, dingo
du vaikai, pabėgo iš mokyklos, ką reikia daryti dabar?“ Nr. 5 atsakė: „vėl ieškoti“. Tyrėja kalbėjo
toliau: „mokytoja bijo skambinti tėvams“ . Nr. 8 atsakė tyrėjai: „einam pas mokytoją Birutę ir reikia
paskambinti“. Edukatorė sakė: „bet turbūt jau reikia skambinti į policiją, mes apvažiavom tokią di-
delę teritoriją ir jų neradom“. Nr. 5 pasakė: „ne, ne ir pakartotjo Nr. 8 žodžius „ reikia nueiti pas
Birutę ir paklausti“. Edukatorė sakė vaikams: „aš turbūt galvoju, kad jau reikia skambinti į polici-
ją“. Nr. 5 purtė galvą ir sakė: „ne, ne, ne“ . O tyrėjai paklausus, koks pagalbos telefonas, Nr. 8 pa-
sakė teisingai : „ 112“. Edukatorė pagyrė. Tuomet ji kartu su vaikais imitavo, kad skambino, ir
rinko su vaikais telefono Nr. 112. Vaikai pradėjo džiaugsmingai juoktis. Tyrėja paskambino „ poli-
143
cijai“ ,pasisveikino ir pradėjo kalbėti:“ laba diena, čia mes turime tokią problemą“ ir staiga visai
netikėtai Nr. 3 pasisveikino ir pradėjo kalbėti su „mokytoja“ . Berniukas buvo policijos vaidmeny-
je. Tyrėja sakė: „iš mokyklos pabėgo du vaikai mažiukai, iš pirmos klasės. Nr. 3 atsakė edukatorei:
„pasakykite kokie jų vardai“ ir lingavo į priekį. Tyrėja, kartu su likusiais vaikais įvardino vaikų
vardus ir paklausė „ policijos“ : „gal galėtumėte padėti mums ieškoti vaikų?“ Nr. 3 policininko
vaidmenyje atsakė: „galėtumėme“. Tyrėja padėkojo, atsistojo kartu su vaikais, pradėjo skleisti gar-
są: „vii, vii“ , atidarė duris ir „ išvažiavo ieškoti vaikų vėl į mokyklos koridorių. Edukatorė kartu su
vaikais atrado „dingusius“ vaikus ir visi vėl sugrįžo į biblioteką. Tyrėja pasakė: „policija surado ir
atvežė vaikus. Ji klausė vaikų: „vaikai, kodėl Jūs išėjote iš mokyklos? Ji pasisodino sau ant kelių
Nr. 4 ir klausė jos bei Nr. 7. kodėl jie taip „pasielgė“. Tyrėja kalbėjo toliau su vaikais ir aiškino vai-
kams, kad visi labai pergyveno dėl to, kad buvo ” dingę „vaikai. Istorija su laiminga pabaiga. Edu-
katorė klausė vaikų: „vaikai, kas galėtų gatvėje atsitikti? “Nr. 5 atsakė : „avarija“ , tyrėja pasakė
vaikams, kad svetimi žmonės galėtų paimti, šuo užpulti“. Pasibaigus istorijai, tyrėja aptarė kartu su
vaikais pagrindinius šios istorijos faktus: „ negalima pasitikėti svetimais žmonėmis“,“ „ o pasitikėti
galima kuo, paklausė ji“, ir Nr. 3 atsakė: „policija“. Ji taip pat padėjo vaikams įvardinti, kad galima
pasitikėti mama, tėčiu, draugu, mokytoju, tuo ką pažįsta vaikai. Tyrėja dar kartą pabrėžė vaikams,
kad svetimais žmonėmis pasitikėti negalima. Istorija su laiminga pabaiga baigėsi. Atėjo metas ap-
tarti vaikų emocijas ir paskatinti juos, įvertinti. Vaikai, kartu su tyrėja sėdėjo ant grindų ir tyrėja
berniuko Nr. 8 paklausė: „ kaip tu galvoji, tu šiandien gerai elgeisi? Berniukas linktelėjo galvą į
šonus, norėdamas pasakyti ir suprasdamas, kad šiandien jo elgesys nebuvo puikus. Tyrėja, toliau,
kartu su vaikais aptarinėjo berniuko Nr. 8 elgesį. Berniukas buvo nekalbus, pasiėmęs iš kažkur ba-
lioną, jį pūtė. Tyrėja vis kalbino berniuką Nr. 8 ir norėjo, kad berniukas pripažintų, kad šios dienos
užsiėmime jo elgesys buvo nekoks. Po ilgos „pauzės“ berniukas Nr. 8 atsakė: „nežinau“ . Edukatorė
paklausė dar kartą berniuko: „ar tu gerai šiandien elgeisi?“ Berniukas pagaliau atsakė: „blogai“ Ty-
rėja sulaukė, kada berniukas Nr. 8 pripažins, kad blogai elgėsi. Ji labai džiaugėsi, kad pagaliau ber-
niukas išdrįso pripažinti, kad jo elgesys buvo netinkamas šiandien šiame užsiėmime. Tuomet tyrėja
paprašė vaikų prieiti prie meškiukų emocijų plakato ir parodyti kaip jie jaučiasi užsiėmimo pabaigo-
je. Nr. 5, Nr. 4, Nr. 7, Nr. 3 buvo laimingi. Nr. 6 pats pasiprašė parodyti savo emociją prie emocijų
plakato. Berniukas parodė pasitikinčio meškiuko emociją. Edukatorė labai nustebo, pradėjo ploti ir
pasakė: šaunu, džiaugiuosi“. Nr. 8 priėjo prie meškiukų emocijų plakato, jis įvardino naują emociją
„ įsimylėjusio meškiuko emociją“. Tyrėja taip pat labai nustebo. Nr. 2 taip pat įvardino naują „
šmaikštaus meškiuko emociją“ . Edukatorė džiaugėsi, kad vaikai pradėjo vardinti naujas emocijas ir
apie jas kalbėti. Užsiėmimo pabaigoje tyrėja paruošė vaikams prizus – knygutes. Ji išdalino visiems
vaikams knygutes neatsižvelgiant į tai, ar vaiko elgesys buvo šiandien tinkamas ar ne. Ji gyrė visus
144
vaikus, juos skatino, padėkojo ir atsisveikino iki kito karto. Nr. 4 mergaitė, norėdama atsidėkoti,
priėjo prie tyrėjos ir ją apsikabino.
Užsiėmimas Nr. 11. Konfliktų sprendimo įgūdžių lavinimas pasakoje „8 ožiukai ant lieptelio”
Žaidimas pykčio laiptai. Tikslas - lavinti konfliktų, problemų sprendimo įgūdžius
Meškiukų emocijų plakatas. Vyko aktų salėje. Dalyvavo 6 tiriamieji. Sirgo Nr. 4, Nr. 9 ir Nr. 6.
Tyrėja buvo persirengusi ožiuku. Ji buvo mama ožka. Edukatorė įėjo pro salės duris. Vaikai sėdėjo
ant kėdžių. Įėjusi tyrėja pasisveikino su vaikais ir sakė: „laba diena vaikai, seniai jus mačiau“. Edu-
katorė vaikams sakė: „šiandien mes būsim ožiukais“. Nr. 5 perklausė tyrėjos: „ožiukais?“ Ji toliau
bendravo su vaikais ir jų klausė: „ką ožiukai turi?“ ir atsakė jiems: „du ragelius“ , Nr. 5, iš karto
parodė du ragelius; tuomet parodė ir Nr. 8 , Nr. 2 ir Nr. 3. Nr. 1 ir Nr. 7 klausė ir stebėjo edukatorę.
Tuomet tyrėja klausė vaikų: “ką daro ožiukai?“ Nr. 5 atsakė: „mee“. Ir staiga, Nr. 7, nekalbantis
berniukas pakartojo: „mee, mee, mee“. Tyrėja toliau bendravo su vaikais ir jų klausė: „ir ką jie da-
ro?“ Nr. 8 atsakė: „ir badosi , pykstasi su šuniu“. Edukatorė pakartojo berniuko Nr. 8 žodžius ir
sakė: „ badosi ir pykstasi“. „ Jūs kartais pykstatės?“- klausė tyrėja vaikų. Nr. 8 atsakė: „jo“, Nr. 3
linktelėjo galva žemyn, Nr. 2 atsakė: „taip“, Nr. 1 ir Nr.5 tylėjo, o Nr. 7 pasakė: ‚ne“. Edukatorė
kalbėjo toliau ir sakė: „mes pabandysim šiandien pabūti ožiukais“ ir ją pertraukė Nr. 1 ir klausė: „o
rytoj“. Tyrėja mergaitei atsakė: „o rytoj, pažiūrėsim, kas bus rytoj“. Po to tyrėja paprašė vaikų už-
lipti ant scenos, vaikai nubėgo. Kol tyrėja lipo ant scenos, tiriamieji Nr. 8, Nr. , Nr. 5 ir Nr. 7 pribė-
go prie emocijų plakato ir rodė vienas kitam sakydami, „o mano šitas, o mano šitas“. Edukatorė su
vaikais atsisėdo ant grindų i aptarė taisykles. Vaikai taisykles žinojo, vardino. Po dešimto užsiė-
mimo, pirmą kartą taisyklę pasakė mergaitė Nr. 1, bet rusiškai: „slusat Gretu“. Nr.5 buvo labai
smalsus. Jis kiekvieną kartą norėdavo atidaryti tyrėjos lagaminą, pasižiūrėti, kas tenai yra. Todėl
tyrėja , žiūrėdama berniukui į akis, jam priminė taisyklę: „ ir neliesti mokytojo daiktų, taip?“ Edu-
katorė su vaikais aptarė taisykles ir paklausė jų: „ką dabar turime padaryti?“ Nr. 8 atsisuko į paka-
bintą emocijų su meškiukais plakatą ir buvo pasiruošęs kartu su Nr. 5 eiti pirmi, norėjo atsistoti.
Tačiau tyrėja sustabdė berniukus ir sakė: „palaukit, palaukit, aš nesakiau atsistoti, mes turim iš-
mokti klausyti mokytojo, taip?“ Nr. 8 žiūrėjo mokytojai , kai ji kalbėjo į akis, o Nr. 5 nusisuko, ta-
čiau atsakė: „jo“. Edukatorė bendravo su vaikais toliau ir sakė: „ mes šiandien vėl pasižiūrėsim
kaip jūs jaučiatės“. Nr. 5 pasakė: „jo“ ir lyg vėl norėdamas atsistoti, slinko arčiau plakato, ranka
rodė į jį. Nr. 8 kartu su Nr. 5 labai norėjo būti pirmi ir kuo greičiau prieiti prie emocijų plakato. Nr.
8 paklausė edukatorės :“galima jau“ . Tyrėja jam atsakė: „ dabar palaukit, ne dabar palaukit“, pakar-
tojo. „Dabar mokytoja pasakys, gerai? Dabar ožiukas pasakys, šiandien aš ožiukas“- edukatorė rodė
į savo ožiuko kaukę, pajudino ausis. “Aš turiu ragus, subadyti galiu visus“ – šmaikščiai tarė eduka-
torė vaikams. Ji bendravo su vaikais toliau ir prašė vaikų: „ nors vieną kartą, prašau, po vieną, aš
145
pasakysiu jūsų vardą ir jūs man parodysit. Bet aš prašysiu, ne jūs vis einat, gerai?“ Tyrėja norėjo,
kad taisyklių išmoktų laikytis ypatingai Nr. 5 ir Nr. 8. Ji žiūrėjo vaikams į akis ir sakė: „ ar galim
taip sutarti, ar sutariam?“ Nr. 5 atsakė tyrėjai : „jo“ ir pažiūrėjo į akis, Nr. 8 tylėjo ir iš pat pradžių
žiūrėjo į tyrėją, paskui nusisuko. Edukatorė klausė vėl vaikų Nr. 5 ir Nr. 8: „ar galim išlaukti savo
eilės? Nr. 5 atsakė: „jo galim“, Nr. 8 nesakė nieko. Tuomet tyrėja pakvietė parodyti savo emociją
berniuką Nr. 3 . Berniukas Nr. 3 priėjo prie emocijų plakato, galvojo. Kol berniukas galvojo, Nr. 5
sakė berniukui Nr. 3: „gal tu šiandien pasitikintis“. Nr. 5 buvo labai nekantrus ir neleido pačiam
berniukui pagalvoti ir pasirinkti emocijų „meškiuką“ , jis norėjo tai atlikti už draugą, bet Nr. 3 pasi-
rinko „laimingo meškiuko emociją“, parodė pirštu ir pasakė: „šitas“. Tyrėja įvardino kaip berniukas
jaučiasi: „tu laimingas“ ir jam padėkojo. Edukatorė pakvietė berniuką Nr. 2 vardu, kad jis galėtų
pasakyti kaip šiandien jaučiasi. Berniukas ilgai negalvojęs, nuėjo prie plakato ir parodė nustebusio
meškiuko emociją. Tyrėja jo paklausė: „tu nustebęs, o kodėl tu nustebęs?“ Berniukas Nr. 2 negalėjo
įvardinti, todėl tyrėja jam sakė: „tu nustebęs, todėl, kad mokytoja ožka, taip?“ Tiriamasis linktelėjo
galva žemyn, tai rodė, kad jis pritarė. Edukatorė berniukui padėkojo ir pakvietė Nr. 7. Berniukas,
pasitikintis savimi, matėsi iš jo elgsenos, iškarto nuėjo prie „meškiukų emocijų plakato“ ir net ne-
galvodamas parodė laimingo meškiuko emociją. Tyrėja jam sakė: „tu laimingas, šaunu“, pradėjo
ploti ir padėkojo. Sekantis buvo pakviestas berniukas Nr. 8, kuris niekaip negalėjo išlaukti savo ei-
lės ir norėjo būti pirmas, tačiau tyrėja sugebėjo su vaiku susitarti . Berniukas taip ilgai laukė, bet
išlaukė. Jis priėjo prie pakabinto plakato ir parodė įsimylėjusio meškiuko emociją. Tyrėja paplojo
vaikui ir pasakė jam: „ irgi labai gera emocija, įsimylėjęs“. Priešpaskutinis buvo Nr. 5. Berniukas
labai ilgai laukė, tačiau sugebėjo išlaukti. Jis priėjo prie plakato ir net negalvodamas parodė laimin-
go meškiuko emociją. Edukatorė paplojo ir sakė jam: „šaunu“. Paskutinė liko mergaitė Nr. 1. Ji pri-
ėjusi prie plakato, parodė įsimylėjusio meškiuko emociją. Tyrėja jos paklausė: įsimylėjusi ir tu?“-
gerai“. Visi vaikai parodė, kaip jie jaučiasi. Po to Nr. 5 norėdamas į save atkreipti dėmesį, priėjo
prie edukatorės, pabaksnojo jai į ranką ir sakė: „mokytoja Greta, ar jūs žinote kaip jie daro?“ ir bėgo
į kitą salės galą rodydamas kaip ožiukai daro. Tyrėja stebėjo berniuką, klausė jo ir žiūrėjo į jį ir e-
mocingai jam pasakė: „ a, gerai“. Ji dar kartą priminė vaikams, kuo šiandien vaikai bus, atidarė savo
lagaminą ir išdalino ožiukų kaukes. Kaukės buvo visų identiškos, išskyrus mergaitei - ji buvo pa-
puošta kaspinėliu. Vaikai pradėjo dėtis kaukes ir berniukas Nr. 7 skleidė garsą, norėdamas pasakyti
tyrėjai, kad jo kaukė per didelė. Edukatorė prašė truputį palaukti, kol visiems vaikams išdalins kau-
kes ir sutvarkys visiems vaikams, kam jos per didelės, ar per mažos. Nr. 5 užsidėjo savo kaukę ir
pasakė: „o man – tinka“. Vaikai iš karto viens po kito, pradėjo mėgdžioti ožiuką balsu ir sakė: „bee,
bee, bee“. Tyrėja tarė vaikams: „dabar pradėsim pasaką apie ožiukus“. Edukatorė prisistatė vaikams
ir sakė: „aš būsiu šiandien mama ožka“. Ji negalėjo toliau kalbėti, nes vaikai labai įsijautė į ožiukų
vaidmenį ir toliau mekeno, ypač Nr. 7. Tuomet, ji paprašė vaikų atsistoti, vaikai pakluso, atsistojo.
146
Tyrėja tarė: „pasaka bus tokia“ ir pradėjo sekti pasaką. „Prie upelio, vienoj pusėj gyveno ožka su
trim ožiukais, o kitam miško gale, gyveno kiti trys ožiukai“- skaitė pasaką tyrėja ir vaidino kartu su
vaikais. Edukatorė padalino po tris vaikus ir išskyrė juos į skirtingas puses. Tuomet, ji išsiėmė iš
savo lagamino ploną, ilgą virvę ( virvė buvo reikalinga nutiesti upeliui) ir vaidino pasaką toliau. Ji
padėjo virvę ant grindų, ją ištiesė ir paaiškino vaikams, kad „čia bus mūsų lieptelis“. „Per upelį bu-
vo nutiestas lieptelis“- tęsė edukatorė. „Šie ožiukai, kurie gyveno šitoj upelio pusėj ( edukatorė juos
pasikvietė pas save) , - jie eidavo per lieptelį“ – pasakojo tyrėja ( tyrėja ėjo pirma per „lieptelį „ir
rodė vaikams, kaip reikia eiti, vaikai ėjo iš paskos). Vaikai Nr. 5, Nr. 7 ir Nr. 8 nuėjo iki „lieptelio
galo“, apsisuko ir grįžo atgal. Tuomet tyrėja sėkė pasaką toliau ir sakė: „kiti ožiukai irgi ėjo per
lieptelį“. Vaikai Nr. 3, Nr. 2 ir ir Nr. 1 ėjo „per lieptelį“ kaip ir pirmieji. Visi vaikai eidami kažkodėl
tai ėjo taip, lygtais galėtų nugriūti. Visi jie bandė išlaikyti liksvarą. Tuomet edukatorė kalbėjo toliau
ir sakė: „jie ėjo labai atsargiai, žinote kodėl, kad nenukristų į vandenį. Tuomet tyrėja pakvietė vai-
kus atsisėsti ant grindų ir klausė vaikų: “ir ožiukai mėgdavo valgyti ką?“. Nr. 5 atsakė: „kopūstą“,
Nr. 8 pasakė: „žolę“. O tyrėja atsakė vaikams: „o jūs žinote, ką jie dar valgydavo?- obuolius“. Edu-
katorė atidarė savo lagaminą ir išdalino vaikams obuolius. Nr. 8 pradėjo mekenti kaip ožiukas:
„mee, mee“. Tyrėja mekeno taip pat ir sakė: „mee, kaip norim obuolio“. Vaikai ( ožiukai) kartu su
edukatore valgė obuolius. Nr. 3 vienintelis padėkojo tyrėjai, kai ji jam davė obuolį. Bevalgant, Nr. 8
pakvietė tyrėją vardu ir sakė: „Greta, jie iš tikro turi kitaip valgyti obuolius“ ir padėjo savo obuolį
ant grindų, pasilenkė prie jo ir valgė kaip tikras ožiukas. Vaikai Nr. 7, Nr. 3 ir Nr. 2, pasekė berniu-
ko Nr. 8 pavyzdžiu ir pradėjo visi kartu valgyti obuolius kaip tikri ožiukai ir linksmai kvatojosi.
Tyrėja gyrė vaikus,sakė: „kaip moka ožiukai“ ir toliau visi valgė obuolius. Ji bendravo su vaikais ir
klausė jų: „skanūs obuoliai, ožiukai?“ Vaikai linktelėjo galva žemyn ir valgė toliau. Nr. 5 mokėjo
skaityti. Jis buvo labai nekantrus, norėjo žinoti, kas bus toliau, todėl pasilenkė prie tyrėjos užrašų,
norėjo paskaityti, tačiau tyrėja paėmė savo užrašus ir padėjo į šalį. Edukatorė bendravo su vaikais ir
sakė: „ir mama ožka labai mėgdavo obuolius“. Ji laukė, kol vaikai suvalgys obuolius. Nr. 8 sakė
tyrėjai: „aš jau baigiu“. Ji atsakė : „šaunuoliai“. Nr. 5 baiginėdamas valgyti obuolį, rodė pirštu į ty-
rėjos rūbus ir sakė: „ o aš šitą suknelę matuosiu?“ Edukatorė nesuprasdama vaiko klausimo atsakė
jam:“ čia yra ožkos vilna“. Vaikas Nr. 5 – šyptelėjo ir davė tyrėjai nuo obuolio kauliuką, sakyda-
mas: „mm“. Edukatorė norėjo truputį paskubinti vaikus ir sakė: „ožiukai jau baigia valgyti po trupu-
tį“. Vaikai baigė valgyti obuolius. Edukatorė tęsė pasaką toliau ir sakė: „ožiukai pavalgė obuolius ir
ką tada?“- ji paklausė vaikų. Nr. 8 pasakė: „miegot“. Mama ožka atsakė: „ ne, ne miegot“ ir ieškojo
telefone muzikos, dainos apie ožiukus ir sakė vaikams: „žinot, ką jie turėjo padaryti?“ – „pašokti“.
Ir toliau ieškojo dainos apie ožiukus. Edukatorė niekaip negalėjo rasti dainos apie ožiukus ir kalbėjo
vaikams toliau: „ožiukai mokėsi šokti ožiukų šokį“. Vaikams nusibodo laukti, Nr. 5 vėl paėmė tyrė-
jos užrašus; Nr. 8 paklausė: „čia jūsų telefonas?“. Edukatorė atsakė: „ne, pasiskolinau“. Nr. 8 pradė-
147
jo spėlioti , jam buvo įdomu iš kur edukatorė pasiskolino telefoną ir pasakė: „iš seselės“. Nr. 5 pa-
šaukė tyrėją vardu ir sakė: „Greta, aš nuimsiu šitą virvę“ . ( virvė- lieptelis tebegulėjo ant grindų).
Edukatorė atsakė berniukui: „ne, nereikia dar, dar pasaka nebaigta“. Ji sakė vaikams: „mama ožka
nemoka įjungti muzikos“. Tuomet berniukai Nr. 8 ir Nr. 5 atsakė: „aš moku“. Nr. 5 priėjo arčiau
edukatorės, norėjo paimti iš jos telefoną ir padėti jai, kartu priėjo ir kiti vaikai, bet staiga, ji kaž-
kaip surado taip ilgai ieškotą dainą apie ožiukus ir sakė vaikams: ‚jau viskas, mama išmoko“ ir į-
jungė dainą apie „vilką ir 7 ožiukus“. Tyrėja paprašė vaikų sustoti. Visi kartu pradėjo šokti, tyrėja
dar dainavo priedainį. Daina baigėsi ir edukatorė sekė pasaką toliau. Ji vėl suskirstė vaikus po tris.
Vaikai pradėjo mekenti ir sakė: ‚mee, mee, mee“. Edukatorė tarė: vieną dieną, ožiukai žiūrėjo viens
į kitą. Žiūrėjo ir galvojo, kaip čia dabar pereiti kartu lieptelį“. Visi vaikai sustiko ant „lieptelio“ (
ištiestos virvės). Edukatorė tarė ir mokė vaikus sakyti : „traukis iš kelio“. Vaikai bendravo vienas su
kitu ir sakė: „traukis iš kelio“. Visi ožiukai norėjo pereiti lieptelį, bet nežinojo ką daryti. Tyrėja sa-
kė: „jie susipyko; pasitrauk iš kelio“. „Ir atsitiko taip“, šnekėjo ji , kad „jie pykosi, pykosi ir nug-
riuvo į vandenį“. Edukatorė pirma nugriuvo ant grindų, jos pavyzdžiu pasekė vaikai. Vaikai pradė-
jo griūti vienas ant kito, išdykauti, linksmai juoktis. Tyrėja pergyveno, kad vaikai neužsigautų, nes
jie negali taip giliai suvokti, kad tokia veikla gali juos užgauti, jie gali patys užsigauti, nors ir vaikai
yra vaikai.
Edukatorė tęsė pasaką toliau klausė vaikų ir : „ nugriuvo?“, vaikai sušuko: „taip“. Tuomet tyrėja
sakė: “ir subliovė „mee, mee“. Vaikai pradėjo mekenti. Edukatorė sakė vaikams: „gelbėkit“ . Ta-
čiau vaikai toliau mekeno kaip ožiukai, juos buvo sunku sustabdyti. Aktyviausi buvo Nr. 3, Nr. 7,
Nr. 8 ir Nr. 5. Tyrėja pradėjo ploti rankomis ir sakė: „viskas, viskas, šaunuoliai“. Vaikai nutilo. Ty-
rėja tęsė pasaką ir tarė: „jie sušuko ir sakė gelbėkit, peštukai“. „Laimė, netoliese buvo peštukų ma-
ma ir ištraukė visus peštukus iš vandens“ pasakojo vaikams tyrėja. Pasaka baigėsi. Tyrėja norėjo su
vaikais aptarti šią pasaką ir klausė jų: „ vaikai, ar jūs pešatės tarp savęs?“ Nr. 3 atsakė: „taip“. Edu-
katorė klausė toliau: „o ko jūs pykstatės?“ Vaikai įvardinti negalėjo. Todėl tyrėja klausė toliau: „su
draugais pykstatės?“ Nr. 7 atsakė: „ne“ , Nr. 8 pasakė: ‚taip“. „O dėl ko jūs pykstatės?“- klausė e-
dukatorė vaikų. Vaikai pasakyti negalėjo. Tuomet tyrėja sakė: „prisimenat kaip ožiukai negalėjo
praeiti lieptelio?“ Nr. 5 atsakė: „nes jis neduoda praeiti“ ir rodė į berniuką Nr. 3. „O klasėj su kuo
pykstatės?“ – klausė edukatorė toliau vaikų. Nr. 5 atsakė jai: „aš nepykstu“. Tuomet tyrėja paklausė
berniuko Nr. 8 : „o tu pykstiesi su kuo nors?, pastumi va taip?“ ( edukatorė rodė vaikui Nr. 8) . Ber-
niukas tylėjo ir šypsojosi, bet nieko neatsakė. Tuo metu berniukas Nr. 3 sakė tyrėjai, kad berniukas
Nr. 8 klasėjė pykstasi. Edukatorė klausė: „pykstasi? su kuo ir dėl ko?, ko nepasidalina?“ Nr. 3 nepa-
sakė, tačiau Nr. 5 atsakė: „praeiti“. Iš vaikų atsakymų galima daryti išvadą, kad dėl jų turimos
diagnozės – nežymaus intelekto sutrikimo, jų suvokimo tempas yra lėtas . Suvokimai netikslūs,
skurdūs paviršutiniški ir siauri.
148
Baigusi vaidinti su vaikais pasaką, edukatorė norėjo su vaikais pažaisti vieną žaidimą, kuris vadi-
nosi “ pykčio laiptai” . Žaidimo pagrindis tikslas buvo įvardinti visus pykčio žingsnius. Tyrėja tęsė
savo užsiėimą ir sakė vaikams: “vaikai, žinot, ką mes dabar pasimokysim? kaip nepykti ir suvaldyti
savo pyktį”. “Dabar, aš paskaitysiu tokią mažą istoriją”, - sakė edukatorė vaikams. Tuo momentu
berniukas Nr. 7 lindo prie mergaitės Nr. 1. Mergaitė supyko ir prašė tyrėjos: “Greta nu pasakykit” .
Edukatorė sureagavo ir prašė berniuko Nr. 3 nelįsti prie mergaitės Nr. 1 . Tačiau kol tyrėja nuėjo
prie savo lagamino, berniukas Nr. 7 vistiek lindo prie mergaitės Nr. 1. Edukatorė išdalino visiems
minkštus “meškiukus , pasiėmė pekino kopūsto lapus “ir pasakė :”būsit visi meškiukais”. Ji pradėjo
skaityti istoriją: “meškiukas, pasidarė iš kopūsto lapo, pavėsinės stogą ir užmigo”. Tada ji paprašė
vaikų atsigulti ant grindų ir įjungė lopšinę. Tyrėja atsigulė su vaikais taip pat. Kol vaikai miegojo,
edukatorė atsikėlė, nuėjo prie savo lagamino, jį atidarė ir pasiėmė zuikio kaukę, užsidėjo. Lopšinė
baigėsi ir edukatorė sekė istoriją toliau: “atėjo zuikis ir pamatė, kad meškiukas pasidarė iš kopūsto
lapo stogą, pradėjo jį graužti” . Edukatorė valgė kopūsto lapą ir šnekėjo toliau: “meškiukai pabudo”.
Tyrėja klausė vaikų:”kaip jūs galvojate, kas nutiko, kai pabudo meškiukai?” Vienintelis berniukas
Nr. 5 atsakė: “suvalgė”. Tuomet tyrėja parodė vaikams supykusio meškiuko emociją ir tarė supyku-
si: “meškiukai supyko”. “Tada meškiukas penkis kartus įkvėpė ir iškvėpė” – sakė tyrėja, rodė vai-
kams ir skaičiavo iki penkių. “Tada suskaičiavo iki 10”- tarė edukatorė ir skaičiavo garsiai iki 10.
Prie jos prisijungė Nr. 5, tačiau pradėjo labai greitai skaičiuoti. Edukatorė pakartojo :”lėtai”. Tuo-
met tyrėja pasakojo vaikams ir klausė: “ir meškiukai žinot, ką pasakė?- mes labai pykstame, kad tu
sugraužei kiški , mūsų pavėsinės stogą” ( tyrėja rodė vaikams supykusi). Tuomet ji sakė: “ir kiškis
atsiprašė visų meškiukų ir atnešė jiems naują kopūsto lapą”( tyrėja paimė pekino kopūsto lapą ir
parodė vaikams). Nr. 5 labai norėjo kopūsto lapo ir truputį atsilaužė. Tuomet ji klausė vaikų: “jūs
norit kopūsto?” Nr. 8 ir Nr. 1 atsakė: “taip”. Edukatorė išdalino kopūsto lapą vaikams ir tarė: “ nuo
to laiko jie nebesipyko ir tapo labai gerais draugais.” Istorija buvo baigta pasakoti ir vaidinti, tačiau
tyrėja norėjo su vaikais užtvirtinti, dar kartą aptarti ir įvardinti pykčio žingsnius ir kalbėjo toliau:
“kai jūs susipykstate, jūs vistiek pykstatės su draugais klasėje taip?” Berniukas Nr. 3 linktelėjo gal-
va žemyn. "Tai kažkas, kažką paėmė, kažkas kažką pastūmė” – kalbėjo tyrėja. “Reikia mokėti
valdyti savo pyktį, spręsti konfliktus, nereikia muštis. Kai pasidaro labai pikta, ką reikia daryt?”- ji
klausė vaikų. Vaikai neatsakė tyrėjai į klausimą. Krepšyje Nr. 5 rado kopūsto lapą ir jį paėmė, no-
rėjo suvalgyti vienas. Tyrėja pastebėjo ir priminė visiems taisykles sakydama: “ o kur draugišku-
mas?, o dalintis?, o draugams?čia gi mūsų draugai visi” . Berniukas pradėjo dalintis kopūsto lapu.
Tyrėja norėjo, kad vaikai pakartotų ir įvardintų pykčio žingsnius ir klausė vaikų: “ką reikia daryti,
jeigu jus užvaldo pyktis?”. Kartu su vaikais ji įvardino visus keturis pykčio žingsnius: 1. Penkis
kartus įkvėpti ir iškvėpti. 2. Suskaičiuoti iki 10. 3. Pasakyti, kad pyksti. 4. Nueiti šalin. Po to tyrėja
išdalino vaikams iškirptus meškiukus, kreidelės ir paprašė jų nupiešti piktą meškiuką ir piešė kartu
149
su jais. Pats pirmas nupiešė piktą meškiuką Nr. 5 . Antras buvo Nr. 3 ir parodė tyrėjai. Nr. 2 nupiešė
linksmą meškiuką. Nr. 1 ir Nr. 7 nupiešė meškiuką pagal pateiktą mokytojo instrukciją . Nr. 5 norė-
jo dar kartą parodyti tyrėjai savo piktą meškiuką. Jis net užrašė žodį “piktas” . Visi vaikai norėjo
būti pastebėti ir parodyti savo piktus meškiukus tyrėjai. Ji apžiūrėjo kiekvieno meškiuką ir paprašė
vaikų atsisėsti į ratą. Nr. 5 šaukė tyrėją vardu ir sakė: “Greta, emocijos reikia”. Visi susėdo į ratą,
kad galėtų kiekvienas prieiti prie emocijų plakato ir parodyti “savo emociją”. Berniukas Nr. 8 pap-
rašė sėstis šalia tyrėjos. Ji neprieštaravo, apsikabino berniuką ir klausė: “vaikučiai, ar jums aptiko?”
Vaikai atsakė: “taip”. Nr. 7 vėl pradėjo lįsti prie mergaitės Nr. 1. todėl tyrėja nusprendė leisti Nr.7
pirmam parodyti “savo emociją”. Tačiau berniukas nelabai norėjo, buvo piktas. Jis pavargo. Vai-
kų, turinčių nežymų intelekto sutrikimą dėmesys veiklai labai sumažėja pavargus, ypač po ilgesnio
protinio darbo, tai buvo matyti veiklos metu. Tokiam vaikui reikalingos ilgesnės pertraukėlės, poil-
sis. Prie berniuko Nr. 7 priėjo berniukas Nr. 5 ir sakė: “stok, aš tau padėsiu ir ištarė berniuko var-
dą”. Berniukas Nr. 5 paėmė berniuką Nr. 7 už rankos, padėjo jam atsistoti ir nuėjo abu prie emocijų
plakato. Berniukas Nr. 7 nenorėjo rodyti, kaip jis jaučiasi, buvo piktas. Tyrėja leido berniukui nero-
dyti savo emocijos ir paprašė parodyti berniuko Nr. 5 . Tuo pat metu, berniukas Nr. 7 stumtelėjo
berniuką Nr. 5 ir vis dėlto parodė “ laimingo meškiuko emociją” . Nr. 5 parodė “laimingo meškiu-
ko “semociją. Nr. 8 parodė naują “sumišusio meškiuko emociją” . Paklaustas, kodėl jis taip jaučiasi,
atsakyti negalėjo. Nr. 2 taip pat parodė naują “išsigandusio meškiuko emociją”. Paklaustas, kodėl
jis taip jaučiasi, paaiškinti negalėjo. Nr. 3 parodė “įsimylėjusio meškiuko emociją”; Nr. 1 parodė
“įsimylėjusio meškiuko emociją” . Edukatorė plojo ir dėkojo visiems vaikams už jų pasidalinimą
“kaip jie jaučiasi”. Užsiėmimo pabaigoje kaip ir visuose užsiėmimuose, vaikai buvo skatinami.
Vaikai vis pamiršta stebuklingą žodį “ačiū”. Jiems tyrėja davė saldainių, padėkojo ir atsisveikino
iki kito karto. Nr. 8 paklausė: “ar galiu jums padėti”( sutvarkyti ir nusinešti daiktus, priemones).
Tyrėja atsakė berniukui: “galima man padėti”.
Užsiėmimas Nr. 12. Inscenizacija „Voverė rudė – kam gi atiteks obuolys“ Žaidimas „pykčio
laiptai“. Tikslas - lavinti, konfliktų, problemų sprendimo įgūdžius
Vyko aktų salėje, dalyvavo 7 vaikai. Sirgo Nr. 4 ir Nr. 9. Tyrėja buvo persirengusi vovere „Rude“.
Įėjusi į salę edukatorė pasisveikino su vaikais. Vaikai sėdėjo ant kėdžių. Ji vaikams sakė: „šiandien
aš būsiu voverė rudė ir mes vaidinsime pasaką kam gi atiteks obuolys“. Nr. 8 visai ne į temą klausė:
„o telefonas kur?“. Jo atmintyje išliko „telefonas iš praeitų užsiėmimų. ( Edukatorė paprašė vaikų
užlipti ant scenos. Visi užlipo, atsisėdo ant grindų. Nr. 5 atsisėdo šalia tyrėjos, pamatė, kad pas ją
kailis užrištas virvele, jis paklausė: „o kam jums virve? “ Tyrėja neatsakė į jo klausimą , bet paklau-
sė berniuko: „ką mes dabar turime daryti?“ Berniukas Nr. 5 atsakė: „taisykles“ . Tyrėja pagyrė:
„šaunuoliai“ . Vaikai , kartu su edukatore aptarė taisykles. Jie žinojo ir išvardino visas taisykles. Net
150
Nr. 6 norėjo kažką pasakyti, skleidė garsą.. Edukatorė klausė pas berniuką Nr. 6: „voverės klausy-
ti?“ , berniukas linktelėjo galvą, taip išreikšdamas pritarimą. Tyrėja vaikus pagyrė. Ji bendravo su
vaikais ir berniukas Nr. 8 sakė tyrėjai: „dabar eisim šitą ( rodė tyrėjai atsisukęs į pakabintą meš-
kiukų plakatą pirštu) ir pridūrė: „po vieną“. Berniukas Nr. 6 taip pat norėjo pritarti žodžiams „ po
vieną“ ir skleidė garsą, taip norėdamas į save atkreipti dėmesį. Tyrėja ištarė dar kartą žodžius :“po
vieną“ žiūrėdama berniukui Nr. 6 į akis ir gestais parodė iškėlusi nykščius į viršų. Nr.5 ir Nr. 7 ir
Nr. 1 parodė „laimingo meškiuko emocijas“; Nr. 2 ir Nr. 3 parodė naujas „pasitikinčio meškiuko“
emocijas; Nr. 8 įvardino taip pat naują „šmaikštaus meškiuko emociją“; Nr.6 parodė „ įsimylėjusio
meškiuko“ emociją“. Emocijos buvo aptartos ir tyrėja sakė vaikams: „pasidalinsime vaidmenimis“ ,
atidarė savo lagaminą ir ištraukė kaukes ( meškos, zuikučių ir ožiukų). Nr. 5 sėdėjo prie tyrėjos,
jam labai rūpėjo, kas yra lagamine, norėjo jį atidaryti ir pasižiūrėti. Edukatorė jam neleido, uždarė
lagaminą ir sakė: „palaukit, palaukit“. Ištraukusi kaukes, Nr. 8 nustebo ir skleidė emociją: „a“, priė-
jo arčiau tyrėjos ir kvietė ją vardu: „Greta“, norėdamas kažką pasakyti. Edukatorė laikė rankoje vi-
sas kaukes. Nr. 7 paėmė „zuikio kaukę“ ir užsidėjo. Nr. 5 norėjo meškiuko kaukės, tačiau tyrėja tarė
vaikams: dabar „dėl meškutės paklausykit dabar“ ir kalbėjo toliau. „ Ar jūs prisimenate kaip mūsų
Nr. 3 ( ir ištarė jo vardą) norėjo būti meškute visą laiką?“ Jūs sutiksit, kad jis būtų meškute?“ Nr. 2
atsakė: „ihm“ ir linktelėjo galva žemyn“, Nr. 8 ir Nr. 6 linktelėjo galvomis žemyn“, tai rodė, kad
berniukai neprieštarauja. Tyrėja klausė vaikų: „Jūs sutinkat visi?“ Vaikai neprieštaravo ir tyrėja
vaikams padėkojo, davė meškiuko kaukę Nr. 3. Kiti vaikai išsirinko patys kaukes: Nr. 2 , Nr.1 ,
Nr.6, ir Nr.8 buvo zuikiais, Nr. 5 norėjo būti ožiuku. Nr. 3 gavęs meškos vaidmenį, buvo labai lai-
mingas. Jis sakė: „aš meška“ ir lingavo į šonus kaip meška. Nr. 6 užsidėjęs zuikio kaukę, kvietė
tyrėją vardu: „Greta“, norėdamas parodyti, kad jis zuikis. Berniukui Nr. 7 zuikio kaukė buvo per
didelė, tyrėja ją mažino. Užsidėjęs zuikio kaukę, berniukas laimingas vaikščiojo po salę, šypsojosi.
Tuomet tyrėja buvo pamiršusi, kad dar trūksta vieno vaidmens- varnos. Nr. 3 turėjo meškos vaid-
menį, tačiau pasakė: „aš noriu “ ir pakėlė ranką. Edukatorė turėjo varnos vaidmeniui suknelę su
plunksnomis. Tuomet ir Nr. 8 prašė tyrėjos: „aš galiu būti varna?“. Tyrėja jam atsakė: „ gali, bet čia
yra suknelė“. Tuomet, ji pažiūrėjo į mergaitę Nr. 1 ir prašė jos, ištardama vardą: „būk varna, būsi?“
Mergaitė atsakė: „ne“. Nr. 5 pasiūlė tyrėjai būti varna. Edukatorė klausė vaikų: „aš būsiu varna?“.
Ji žinojo, kad neįlys į „varnos suknelę“. Tada tyrėja turėjo skubiai sugalvoti, ką daryti ir jai šovė į
galvą mintis, nuimti nuo suknelės plunksnas. Ji tarėsi su vaikais ir sakė jiems: „suknelės taigi nedė-
sim berniukams, o gal tada plunksnas nuimam ir kam nors pridėsim?“ Tuomet Nr.2 ir Nr. 8 pakėlė
rankas ir sakė: „aš noriu“. Tyrėja atsistojo kartu su vaikais ir sakė jiems: „išsiskaičiuojam, seniai
skaičiavomės“. Kartu su vaikais, atsistojo Nr. 5, tyrėja jo paklausė: „tu irgi nori būti varna?“, ber-
niukas šyptelėjo ir palingavo galva žemyn. Ji pradėjo išskaičiuoti vaikus „ drum, drum drumbacėlė“
ir staiga, šalia jų atsistojo Nr. 6 , ištiesė savo du kumščius. Tyrėja jo klausė: „tu irgi nori“, berniu-
151
kas Nr. 6 skleidė garsą ir linktelėjo galva į priekį. Edukatorė pradėjo išskaičiuoti iš naujo. Tyrėja
pradėjo išskaičiuoti ir šalia vaikų atsistojo Nr. 7. Ji pasilenkė prie berniuko ir paklausė jo: „ir tu nori
būti varna?“ . Berniukas Nr. 7 skleidė garsą ir linktelėjo galva žemyn. Tyrėja suprato, kad berniukas
taip pat nori būti varna ir pradėjo iš naujo išskaičiuoti vaikus. Edukatorė beskaičiuodama susimaišė
ir vėl pradėjo skaičiuoti iš naujo. Laimėjo Nr. 6, ploti pradėjo Nr. 3, tai rodė, kad berniukas džiau-
giasi. Nr. 6 pradėjo džiaugsmingai skleisti garsą, kad jis laimėjo ir bus varna. Tyrėja nuplėšė nuo
suknelės plunksnas ir užkišo berniukui už zuikio kaukės gumytės. Nr. 5 paklausė: „varnas toks“ .
Tyrėja jam atsakė: „varna bus“. Kol edukatorė berniukui tvirtino plunksnas, berniukas Nr. 7 skleidė
garsą: „ė,ė“ ir tiesė rankas į plunksnas. Tyrėjo iš jo veiksmų suprato, kad berniukas taip pat nori
plunksnų, jis neleido jai praeiti, skleidė garsus atidarė jos lagaminą ir tokiu būdu rodė, kad labai
nori plunksnų. Edukatorė berniukui taip pat užkišo „varnos plunksną“ už zuikio kaukės gumytės.
Nr. 1 buvo labai kantri mergaitė, ji ilgai laukė, kol tyrėja sumažins mergaitei zuikučio kaukę. Kol
tyrėja mažino mergaitei zuikučio kaukę, vaikai priėjo prie emocijų plakato ir žiūrėjo į emocijas,
bendravo tarpusavyje. Tyrėja paprašė vaikų sugrįžti, jie grįžo. Edukatorė pastatė vaikus pagal pasi-
rinktus vaidmenis į jų vietas ir pradėjo sekti ir vaidinti pasaką. Ji sakė: „saulėtu miško takeliu bėga
kiškiukai“. ”Kaip bėga kiškiukai?“- ji klausė vaikų, vaikai pradėjo strikinėti kaip kiškiukai. „Striki-
nėja, strikinėja ir pamato obuolį“, - tarė edukatorė ( nupieštą didelį obuolį, ji padeda ant grindų).
Tyrėja sekė pasaką toliau ir sakė: „obuolys toks didelis, kad jie negali jo pakelti“. Edukatorė prieina
prie vaikų ir su vaikais kelia didelį obuolį ir sako: „o-o-o, kaip sunkiai pakėlė“. Tyrėja sakė: „pasi-
ėmė obuolį, kiškučiai eina ir strikinėja miško takeliu“. „Visi nešam draugiškai“, - ji tarė vaikams.
Visi zuikučiai nešė obuolį. „Kur buvus, kur nebuvus atskrenda varna“, - sakė tyrėja. Nr. 6 turėjo
varnos vaidmenį ir skrido kaip varna keldamas rankas aukštyn, žemyn. „Varna nori atimti iš kiškiu-
kų obuolį“, - tęsė pasaką toliau tyrėja. Nr. 6 priėjo prie obuolio, kurį laikė vaikai zuikučiai ir bandė
jį paimti. „Bet kiškučiai nenori atiduoti, nes jie pirmi rado obuolį“, - skaitė edukatorė. Kiškučiai
sakė: „mes tau neduosim, nes mes pirmi radom“. „Varna su kiškučiais negalėjo išspręsti. Tada vie-
nas kiškutis ir sako: „einam toliau visi miško takeliu ie sutiksim kokį nors žvėrį, kuris mums pa-
tars“. „Jie visi taip ir padarė“ , - sekė pasaką edukatorė. Visi miško gyvūnai ėjo miško takeliu, nešė
obuolį ir sutiko ožiuką. Priėjo ožiukas ( tyrėja sakė vaikų žodžius) ir sakė: „duokite man obuolį“,
berniukas įsikimba į obuolį kartu su vaikais ir linksmai juokėsi. Edukatorė tęsė pasaką ir tarė: „ mes
neduosime obuolio, mes pirmi radome“ ir visi vaikai laikosi įsikibę į obuolį. Tuomet kiškučiai vėl
sakė: „gerai, einame toliau miško takeliu, gal rasime kokį kitą gyvūną, kuris mums padės, taip? „ –
kalbėjo tyrėja ir klausė vaikų. Edukatorė kartu su vaikais ėjo miško takeliu. Ėjo, ėjo, ėjo, ėjo, bet
nerado jokio gyvūno. Edukatorė sekė pasaką ir sakė: „kiškiukai su varna ir ožiuku pavargo ir nusp-
rendė pailsėti.“ ( jie visi atsisėdo). „Oi pavargom, taip“- sakė tyrėja, „ilsimės“. „Dabar, miško žvė-
reliai ką nusprendė padaryt?“- edukatorė klausė vaikų. Vaikai neatsakė nieko. Tyrėja kalbėjo toliau
152
ir sakė: „ miško žvėreliai taip pavargo, kad nusprendė paskambinti meškai“. Ji pasiėmė didelį nu-
pieštą telefono ragelį ir skambino meškai. Kai edukatorė pakėlė telfono ragelį, Nr. 8 ir Nr. 5 labai
norėjo juo skambinti. Nr. 5 paklausė: „o galima man?“, Nr. 8 paėmė pirmas telefono ragelį ir jį lai-
kė pridėjęs prie ausies. Tyrėja pradėjo imituoti, kad skambina ir skleidė garsą: „billl, billl, billl“,
pirštu ore rinko telefono numerį ir garsiai sakė: „85 billl“. Tuomet ji bendravo su vaikais ir klausė
vaikų : „meška nekelia telefono, ką dabar daryti?“ Nr. 8 atidžiai žiūrėjo į berniuką Nr. 3, kuris buvo
meška ir stovėjo atokiau nuo vaikų. Ir staiga Nr. 8 tarė: „kelia“. Tyrėja perklausė: „kelia?“ ir pasi-
žiūrėjo į berniuką Nr. 3. Tuomet ji sakė vaikams: „skambinam meškai“ ir pradėjo vėl skambinti
laikydama telefono ragelį prie ausies. Labas rytas meškute“, - pasisveikino edukatorė. Meškutė,
berniukas Nr. 3 pasisveikino ir atsakė: „labas rytas“. Jis paklausė visų: „kodėl jūs žadinat?“ Tyrėja
berniukui pradėjo pasakoti: „mes turim tokią problemą didžiulę. Gal gali ateiti mums padėti. Mes
taip pavargom ir kiškučiai ir ožiukas, ir varna. Mes nerandam tavo guolio, gal gali ateiti, mes turim
problemą“. Berniukas Nr. 3 atsakė: „gerai“. Tiriamasis taip įsijautė į savo meškos vaidmenį, kad
atšlepseno kaip meška, vaikai pradėjo juoktis. Edukatorė tarė meškutei: „labas meškute“. Berniukas
Nr. 3 pakeitė balsą ir atsakė : „labas“. Tuomet tyrėja jam sakė: „prisėsk, ačiū, kad atvykai mums
padėti išspręsti problemą“. Edukatorė kreipėsi į vaikus ir klausė jų: “kokią mes problemą turim?“
Nr. 5 atsakė : „obuolį didelį“ ir rodė į obuolį. Vaiko atsakymas buvo labai paviršutiniškas. Todėl
tyrėja, remdamasi mokslinėje literatūroje nurodomais faktais apie vaikų, turinčių nežymų intelekto
sutrikimą, požymius, gali daryti išvadą, kad labiausiai šių vaikų yra sutrikdytas mąstymas, kuris ir
išryškėjo veikloje. Ypatingiems vaikams sunku analizuoti, apibendrinti. Kaip bebūtų gaila, šios sa-
vybės išlieka visą gyvenimą. Mąstymui būdingas siaurumas, lėtumas, inertiškumas, nekritiškumas
ir paviršutiniškumas. Todėl edukatorė dalyvaudama kartu veikloje, padėjo vaikams ir sakė meškai,
berniukui Nr. 3: „mes visi labai norim šito obuolio ( rodė į obuolį) ką mums daryti. Meškutė, Nr. 3
pagalvojo ir atsakė: „pasidalinti, supjaustyti“ ir rodė ant savo rankos delno, kaip reikia pjaustyti.
Edukatorė berniukui padėkojo ir pasakė jam: „ nu ačiū meškute“ . „Matot vaikai, kokia meškutė
protinga“ – sakė tyrėja vaikams. Tuomet tyrėja paprašė meškutės padalinti visiems obuolį ir vaikų
suskaičiuoti į kiek dalių reikės dalinti jį. Edukatorė paėmė berniuką Nr. 3 už rankos, su juo pirštu
vedžiojo ir rodė, kaip reikia padalinti į aštuonias lygias dalis, ir sakė jam: „nu meškute, dalinam
obuolį į aštuonias lygias dalis“ ir padėkojo jam. Tuomet vaikams ji tarė: „imam dabar visi po gaba-
lėlį“. Nr. 3 pastebėjo, kad išsitepė raudonai berniuko pirštas ( obuolys buvo nuspalvintas guašu) ir
tarė edukatorei: „išsitepė“. Ji atsakė: „nieko baisaus, imam visi po gabalėlį“. Visi kartu imitavo, kad
ėmė po obuolio gabalėlį ir jį valgė. Kol tyrėja bendravo su vaikais ir dar kartą padėkojo meškutei už
pagalbą, netikėtai berniukas Nr. 7 pasilenkė prie obuolio kaip „ožiukas“ praeitame užsiėmime ir
valgė- laižė obuolį. Berniukas pakėlė galvą ir tyrėja pamatė, kad jo burna ir liežuvis nusidažė rau-
donai, nes obuolys buvo nuspalvintas guašu. Nr. 8 sušuko: „jis laižė“. Kiti vaikai garsiai kvatojosi.
153
Iš tokio vaiko poelgio galima daryti išvadą, kad vaikai, turintys nežymų intelekto sutrikimą gali pa-
sielgti neadekvačiai tam tikroje situacijoje, jų mąstymas siauras, vaizdinis, veiksminis ir paviršuti-
niškas.
Edukatorė tęsė savo užsiėmimą ir pasakė vaikams, kad : „pažaisime dar vieną žaidimuką“. Ji išdali-
no vaikams po popieriaus lapą, iškirptus meškiukus, klijus ir kreideles ir skaitė istoriją apie meškiu-
ką. „Pasidarė meškiukas iš kopūsto lapo pavėsinės stogą. Atsigulė po juo ir užmigo” – sakė eduka-
torė. Tyrėja įjungė lopšinę “vakaro tyla”. Vaikai kartu su ja atsigulė ant grindų ir vaidino, kad mie-
ga. Tuomet ji atsikėlė, priėjo prie kiekvieno vaiko ir glostė jam galvelę, dainavo lopšinės priedainį.
Baigėsi lopšinė, tyrėja tarė: “meškiukai pabudo” ir vaikai prabudo, atsikėlė, pradėjo ražytis kartu su
edukatore. Ji pasisveikino su vaikais ir tarė: “Labas rytas”. Nr. 3 atsakė: “labas rytas visiems”. Ty-
rėja tęsė istoriją toliau klausė ir sakė: “ką pamatė meškučiai?, kad nugraužtas yra stogas, pavėsinė
meškiukų”. Nr. 5 atsakė: “pamatė obuolį”. Ir tada tyrėja tęsė ir sakė: “ meškiukai ir zuikučiai labai
supyko” ir parodė išsireikšdama emocijomis”. Tuomet ji bandė su vaikais aptarti visus pykčio
žingsnius ir klausė vaikų: “ką tada padarė?” ir atsakė: “ įkvėpė penkis kartus ir iškvėpė “ ir kartu su
vaikais atliko veiksmais.” Po to, suskaičiavo iki dešimt lėtai ” – sakė edukatorė ir kartu su vaikais
skaičiavo. “Ir tada pasakė, aš labai pykstu, kad sugriaužei mano stogą ir atsiprašė, kad daugiau taip
nebedarys” – baigė pasakoti istoriją tyrėja. Ji išdalino vaikams iškirptus meškiukus, kreideles, klijus
ir paaiškino užduotį. Tyrėja vaikų paprašė vaikų nupiešti piktus meškiukus ir juos priklijuoti ant
lapo. Vaikai gražiai dirbo. Nr. 5 buvolabai greitas ir pats pirmas nupiešė piktą meškiuką, pakėlė,
parodė tyrėjai ir sušuko rusiškai. ”vsio”. Antras nupiešė piktą meškiuką Nr. 3 . Jis pakėlė jį ir paro-
dė edukatorei sakydamas: “va”. Trečias nupiešė piktą meškiuką Nr. 7, skleidė garsą, taip norėdamas
atkreipti į save dėmesį, pakėlė meškiuką ir parodė tyrėjai. Nr. 5 užklijavo savo piktą meškiuką ant
popieriaus lapo, pakėlė jį ir skleidė garsu piktą emociją. Berniukas mokėjo ne tik nupiešti, bet ir
parodyti pikto meškiuko emociją. Nr. 7 dar kartą pakėlė savo meškiuką ir parodė edukatorei. Ji pa-
gyrė berniuką ir sakė: “šaunuolis, va koks piktas tavo meškiukas”. Tyrėja paprašė nekalbančio ber-
niuko Nr. 7 pakartoti žodį “piktas”. Berniukas pakartojo. Edukatorė labai apsidžiaugė ir dar kartą
pagyrė berniuką. Nr. 5 jau seniai buvo baigęs savo darbą, tačiau jis norėdamas vis į save atkreipti
dėmesį, kurį laiką baksnojo kreidele ant savo piešinio į grindis. Sklido triukšmo garsas. Tyrėja ber-
niuko paprašė nustoti baksnoti, berniukas nustojo. Tai reiškia, kad jis moka laikytis taisyklių .
Berniukas Nr. 5 net parašė žodį PIKTAS.. Ketvirtas baigė piešti piktą meškiuką Nr. 6. Jis taip pat
kaip ir kiti vaikai pakėlė savo meškiuką, skleidė garsą ir norėjo pasakyti tyrėjai, kad baigė savo dar-
bą. Edukatorė pagyrė berniuką, iškėlė savo du nykščius ir viršų, parodė jam ir pasakė: “šaunuolis”.
Tyrėja priėjo prie berniuko Nr. 8 ir paklausė jo: “padėti?” Berniukas linktelėjo galva žemyn. Eduka-
torė padėjo užklijuoti vieną meškiuko kampą. Berniukas Nr. 7 didžiavosi savo darbu iškeldamas į
viršų ir visiems rodydamas. Nr. 1 baigė savo darbą, tačiau jokių emocijų nerodė. Edukatorė prašė
154
vaikų, kurie jau baigė atlikti savo darbą, kad vaikai dar truputį palauktų savo draugų, kol ir jie
baigs savo darbą. Berniukas Nr. 7 buvo labai tvarkingas vaikas. Todėl, kol kiti vaikai dar dirbo, jis
tvarkė išmėtytas kreideles ir dėjo į maišiuką. Vienintelis berniukas nupiešė linksmą meškiuką, nors
mokytojos pateikta užduotis buvo nupiešti piktą. Nr. 5 paklausė edukatorės: “ o jūs nupiešėt?” Ji
prisiminė, kad nenupiešė pikto meškiuko kartu su vaikais ir skubėjo piešti. Tuo tarpu, berniukas Nr.
8 paklausė mokytojos: “o jums galima padėti?” Tyrėja atsakė: “galim piešti kartu” ir berniukas Nr.
8 kartu su tyrėja piešė piktą meškiuką. Berniuko Nr. 2 veiklos tempas buvo labai lėtas. Bet vaikas
buvo labai kruopštus, jis labai gražiai piešė ir buvo paskutinis iš visų vaikų, kuris atlikinėjo užduotį.
Jis paprašė tyrėjos: “ mokytoja, ar galima žalią? “ Ji davė jam žalią kreidelę. Po to berniukas dar
paprašė: “galima dar rožinę su geltonu” . Edukatorė berniukui davė kreideles. Vaikai baigė atlikti
savo darbus ir tyrėja sudėjo visus vaikų darbus į vieną vietą, kad visi galėtų pasidžiaugti savo dar-
bais. Tuomet ji dar kartą su vaikais pakartojo ir prisiminė pykčio laiptus. Nr. 6 dar priėjo prie e-
mocijų plakato ir parodė pikto meškiuko emociją , skleidė garsą, bandydamas tarti “piktas”. Tyrėja
jam sakė :” taip, piešėm piktą meškiuką”. Tyrėja pagyrė visus vaikus ir sakė: “šaunuoliai”. Tuomet,
edukatorė paprašė visus atsisėsti ant grindų ir padaryti ratą. Visi vaikai susėdo ir tyrėja dar kartą
pagyrė vaikus ir sakė jiems :”Aš labai džiaugiuosi, jūs labai šaunūs. Ačiū jums už dalyvavimą. Visi
stengėtės, šaunuoliai Visi, visi. Aš paprašysiu dabar parodyti, kaip jūs jaučiatės. “ Edukatorė kvie-
tė vaikus prie meškiukų emocijų plakato, kad vaikai galėtų parodyti kaip jie jaučiasi užsiėmimo
pabaigoje. Nr. 3, Nr. 2 , Nr. 5 , Nr. 8, Nr. 7 ir Nr. 1 buvo laimingi, Nr. 6 buvo įsimylėjęs. Edukatorė
visiems vaikams dėkojo ir plojo. Ji tarė vaikams :”šiandien voverė turi jums prizą – siurprizą”, ati-
darė savo lagaminą ir ištraukė raudoną dėžutę, pradėjo barškinti. Ji kalbėjo vaikams toliau: “Jūs
nuostabūs visi, šaunuoliai” ir atidarė raudoną dėžutę ir dalino vaikams saldainius. Nei vienas nepa-
dėkojo, todėl edukatorė klausė vaikų : “o kur stebuklingas žodis” ačiū, nepamirštam vaikai, gerai?”.
Išdalino vaikams saldainius, padėkojo ir atsisveikino iki kito karto.
Užsiėmimas Nr. 13. Pepės sugrįžimas. Aptarimas Atsisveikinimas. Inscenizacija „Kas name-
lyje gyvena?“ Tikslas - Lavinti bendravimo įgūdžius, suteikti džiaugsmo, pajusti sėkmę; ap-
tarti visus užsiėmimus.
Užsiėmimas vyko žaidimų kambaryje. Dalyvavo visi 9 vaikai. Edukatorė buvo persirengusi „pepe
ilgakojine“. Ji sugrįžo atsisveikinti su vaikais. Tyrėja pasibeldė į duris ir įėjo. Ji pasisveikino su
vaikais. Edukatorė pasidėjo lagaminą ant stalo. Nr. 8 šaukė tyrėją vardu ir sakė: „Greta, atsisėskit
čia“ ir parodė. Ji priėjo prie kievieno vaiko, paspaudė jam ranką ir su juo pasisveikino. Tyrėja priėjo
prie Nr. 8 , paspaudė jam ranką. Berniukas iš karto paklausė: „koks tavo vardas? ” Ji sveikinosi su
kitais vaikais, spaudė jiems rankas ir sakė: „pasakykit, koks mano vardas?“ Nr. 5 pirmas pasakė:
„pepė“. Nr. 4 taip pat žinojo personažo vardą. Kiti vaikai sveikinosi tardami „pepės“ vardą. Vai-
155
kams pepės personažas jau buvo žinomas. Edukatorė pasisveikino su visais vaikais ir tarė: „vaikai“.
Tačiau ji negalėjo pasakyti, ką norėjo pasakyti, nes ją pertraukė Nr. 8 ir sakė: „kojinių aš nepersi-
rengiau“. „Norit kojinių?‘, - paklausė tyrėja. Nr. 8 atsakė: „taip“, Nr. 7 skleidė garsą. Edukatorė
tarė: „kojinių, aš turiu“ ir nuėjo prie savo lagamino, atidarė jį, ir atnešė vaikams kojines. Tyrėja iš-
dalino vaikams kojines, jie jas apsimovė. Nr. 5 pašaukė vardu edukatore ir sakė: „Greta, aš jau užsi-
dėjau“. Jis kaip visada buvo pirmas ir labai greitas. Nr. 1 pasakė rusiškai :“daite mne bolšuju“. Nr. 5
vėl klausė: „o galima užsidėt batą?“ Tyrėja jam atsakė: „galima“. Nr. 8 kvietė tyrėją vardu ir sakė:
„Greta, pinta čia“. Nr. 1 uždavė tyrėjai klausimą rusiškai, visiškai nesusijusį su veikla:“ a vi pani-
maite po litovski?“ Edukatorė atsakė: „taip“. Tyrėja paprašė visų vaikų užsidėti kojines ir tarė:
„vaikai, jūs žinote,kokią aš noriu jums žinią pasakyti? ir tęsė savo kalbą toliau: „šiandien pepė su
jumis atėjo atsisveikinti“. Vaikai sureagavo ir Nr. 1 paklausė:“kodėl?“, Nr. 2: „ką?“, Nr.
8:“nemeluokit“. Po to Nr. 1 vėl paklausė: „jūs išeinat iš darbo?“. tu išeisi iš darbo- nesaugumas ir
baimė prarasti saugų rtšį su edukatoriumi Pepė atsakė mergaitei: „ne“ ir nusišypsojo jai. „Aš atėjau
su jumis atsisveikinti“ – pakartojo tyrėja ir kalbėjo apie tai, kad nori prisiminti, ką veikė per visus
užsiėmimus, ko išmoko. Nr. 5 atsakė: “\\taisykles“, Nr. 3 sakė: „vaidinom“. Tyrėja paklausė vaikų:
„O apie ką mes vaidinom?“ Nr. 2 atsakė : „apie zuikius“; Nr. 3 sakė: „ropę rovėm“; Nr. 6 stengėsi
pasakyti :“zuikius“. Tuomet tyrėja sakė vaikams: „mes mokėmės bendrauti, draugauti; taisyklių
būtinai, nes jų prireiks ir gyvenime ir visur, būtinai“. Po to, ji bendravo su vaikais, klausė jų ir atsa-
kė: „kaip galima pasitikėti, ar nepasitikėti“. Nr. 8 sakė pepei: „nesimušti, draugauti“,- edukatorė
pritarė berniukui, sakydama jam „taip“ Tyrėja paklausė vaikų: „ar prisimenat kaip mes apie meš-
kiukus vaidinom ir mokėmės pyktį savo suvaldyti ir nepykti?“ „Pykčio laiptai tokie buvo, ar prisi-
menat?“- klausė edukatorė. „Ką dar prisimenat?- pepė klausė vaikų ir atsakė: „savo emocijas, taip?“
ir rodė vaikams į pakabintą meškiukų emocijų plakatą. Vaikai šurmuliavo, kalbėjo visi, o ne po vie-
ną, todėl edukatorei buvo sunku išgirsti ką jie nori pasakyti. Nr. 8 sėdėjo prie edukatorės ir jos pak-
lausė: „o kodėl jūs išeinat?“ Tyrėja, atsisuko į berniuką ir atsakė jam: „aš neišeinu“ ir tarė garsiai
visiems vaikams: „pepė atėjo atsisveikinti ir pasakyti jums ne viso gero, o iki kito karto, aš dar sug-
rįšiu. Pepė dar sugrįž. Bet žinokit „pepė“ man labai patinka“. Ji kalbėjo toliau ir sakė: „mes mokė-
mės labai gražių dalykų. Tai dabar dar kartą prisiminkime taisykles“. „Pepė“ aptarė su vaikais tai-
sykles. Vaikai taisykles žinojo, jas vardino. Kol vaikai vardino taisykles, Nr. 1 klausė tyrėjos rusiš-
kai: „kogda esčio budet Greta“. Edukatorė mergaitei nieko neatsakė. Ji bendravo su kitais vaikais.
Tuomet mergaitė Nr. 1 pasakė taisyklę: „ir Gretai padėti“. Tyrėja vaikus pagyrė. Ji sakė vaikams: „
dabar aš noriu, kad jūs po vieną parodytumėte, kaip jūs šiandien jaučiatės?“ Berniukas Nr. 5 sėdin-
tis iš kitos pusės edukatorės pirmas pakėlė ranką, taisyklę išmoko“. Tyrėja leido jam pirmam paro-
dyti, kaip jaučiasi berniukas. Jis parodė laimingo meškiuko emociją, plojo jam ir pagyrė. Edukatorė
sakė: „aš labai džiaugiuosi“. Ranką iškart pakėlė Nr. 8, kuris sėdėjo šalia pepės. Tuomet Nr.7 pradė-
156
jo skleisti garsą :“ a-a-a“ , norėdamas pasakyti, kad jis nori eiti antras ir draugas Nr. 5 tarė pepei:
„nori Nr. 7 ( ir ištarė berniuko vardą). Nr. 8 pasakė: „nu gerai“ ir užleido berniukui antram eiti pa-
rodyti emocijų meškiuką. Tai rodo, kad berniukas išmoko išlaukti ir užleido savo vietą silpnesniam
vaikui. Berniukas Nr. 7 parodė „įsimylėjusio meškiuko emociją“ . Tuomet savo eilės sulaukė mer-
gaitė Nr. 4. Ji parodė laimingo meškiuko emociją. Berniukas Nr. 8 ėjo prie emocijų plakato ketvir-
tas. Jis žiūrėjo į meškiukus ir galvojo kokią emociją pasirinkti. Pirmą kartą berniukas parodė „išsi-
gandusio meškukio emociją“. Tyrėja nustebo ir paklausė jo: „kodėl tu šiandien išsigandęs?“ Ber-
niukas prisiglaudė prie pepės, timptelėjo pečiais. Ir staiga jis prisiminė ir sakė: „ a, berniukas ( iš-
tarė jo vardą) nedavė man miegot“. „Tu dėlto išsigandęs, taip? Gerai, išsiaiškinsim“. Nr. 6 . Jis atsi-
sėdo ant grindų prie plakato, žiūrėjo, galvojo ir pasirinko pasitikinčio meškučio emociją. Tyrėja
atsakė: „šaunu“. Tuomet prie plakato ėjo Nr. 2, jis parodė nustebusio meškučio emociją. Mergaitė
Nr. 1 parodė laimingo meškiuko emociją. Prie plakato priėjo berniukas Nr. 3. Jis parodė liūdno
meškiuko emociją. Edukatorė paklausė: „kodėl tu šiandien liūdnas?“ Berniukas atsakė:“nežinau,
todėl, kad šiandien paskutinė diena“ ir berniuko akyse pasirodė ašaros. Edukatorė susijausmino pati
ir atsakė berniukui: „Pepė jums nesako sudie, pepė jums sako iki kito karto. Aš tikrai sugrįšiu, aš
jums pažadu“. Nr. 9 parodė tyrėjai laimingo meškiuko emociją. Edukatorė padėkojo vaikams ir
sakė: „šiandien mes pavaidinsime pasaką, kas namelyje gyvena?“ Tyrėja atidarė savo lagaminą ,
pasiėmė kaukes ir dalino vaikams. Visi vaikai sutiko su vaidmenimis, išskyrus Nr. 8. Berniukas la-
bai norėjo būti katino vaidmenyje. Katino vaidmenį pasiėmė mergaitė Nr. 4. Tačiau, ji pamačiusi,
kad berniukas labai nori būti katinu, atidavė savo katino kaukę berniukui. Edukatorė padėkojo mer-
gaitei ir ją pagyrė, sakydama: „ačiū“ ir ją apsikabino. Tyrėja paprašė sustoti vaikus , iš lagamino
išsitraukė savo užrašus ir sakė:“vaidinsime pasaką, kas namelyje gyvena?“ Tyrėja paėmė „ padarytą
namą, jį laikė“ ir pradėjo sekti pasaką, kartu vaidino su vaikais. Ji sakė: „ateina pas mane pelytės“ .
Jos įlindo į namelį. Tyrėja sekė pasaką ir sakė:“ateina ožiukai, ( jie nori įlįsti į namelį ) ir klausia:“
kas namelyje gyvena?“ Nr. 3 atsakė: „pelytės, o jūs kas?“ „Mes ožiukai, įleiskite vidun“ – atsakė
tyrėja Edukatorė pasižiūrėjo į pelytes ir sakė joms: „jūs sakykit, ateikit“. Ji atsisuko į ožiukus ir tarė
jiems: „lendam ožiukai“. Ožiukai įlindo į namelį. Tyrėja sekė pasaką toliau ir sakė : „atbėga kiš-
kiai“. Nr. 9 ir nr. 6 buvo kiškiai. Nr. 6 nenorėjo lįsti pro namelį, atsisėdo šalia jo. Nr. 9 priėjo prie
namelio ir klausė: „ kas namelyje gyvena?“. Tuomet edukatorė atsakė: „mes pelytės ir ožiukai. Nr.
9 sakė: „įleisk mane vidun“. Tyrėja paklausė vaikų, ar pelytės ir ožiukai įleis kiškutį. Vaikai sutiko
ir kiškutis nr. 9 įlindo į namelį. Edukatorė skaitė pasaką ir sakė: „atbėga, atšliaužia katinai“. Nr. 5,
nr. 2, ir nr. 8 buvo katinai. Jie atšliaužė prie namelio, nr. 8 pradėjo miauksėti ir paklausė: „kas gy-
vena namelyje?“ Nr. 3 atsakė: „pelytės“, nr. 9 atsakė: „kiškiai“, nr. 7 ir nr. 1 – ožiukai, neatsakė
nieko. Už juos atakė edukatorė. Tuomet nr. 8 prašė: „leiskit mus vidun“. Nr. 9 atsakė: „užeikit“ ir
katinai įlindo į namelį. Edukatorė sakė: „ir visi gyvūnai draugiškai sulindo į namelį ir ilgai ir lai-
157
mingai sau gyveno. Pasaka baigta“. Tyrėja pagyrė visus vaikus. Nr. 1 paklausė tyrėjos: „o ką dabar
darysim?“ „O dabar susėdam į ratą“. Pirmoji atsisėdo ant grindų tyrėja, jos pavyzdžiu pasekė vai-
kai. Nr. 4 taip pat kvietė vaikus sėsti į ratą ir ištarė: „sėdam“ . Tuomet mergaitė nr. 4 priėjo prie ty-
rėjos, pataisė jos „pepės“ kostiumo petnešą“ . Eduaktorė padėkojo mergaitei. Tyrėja pradėjo kalbėti:
„ vaikučiai, tai pepė, kaip jau sakė, su jumis nori atsisveikinti, nori jums labai padėkoti, jūs labai
šaunūs, stengiatės visi“. Kol tyrėja kalbėjo su vaikais, nr. 6 visą laiką stebėjo ir klausė šalia, ne kar-
tu su visais, bet šalia. Tuomet, kaip visada, edukatorė paprašė parodyti vaikų kaip jie jautėsi . Pir-
mas norėjo parodyti savo emociją, berniukas nr. 5. Tyrėja jam leido. Tiriamasis parodė įsimylėjusio
meškiuko emociją. Edukatorė kartu su vaikais paplojo berniukui nr. 5. Antrais norėjo būti nr. 8 ir
nr. 4. Tyrėja klausė vaikų: „leidžiam nr. 4 ir pasakė jos vardą, ar „drum, drum?“, ( tai reiškė, kad
reikia išsiskaičiuoti, kas bus pirmas). Vaikai nr. 4 ir nr. 8 norėjo išsiskaičiuoti. Prie vaikų, norėjo
prisijungti nr. 9 ir nr. 7. Nr. 5 jau buvo įvardijęs savo emociją, bet jis priėjo kartu į ratą ir sakė: „aš
žiūrėsiu“. Tyrėja pradėjo išskaičiuoti vaikus. Pats pirmas, kuris iškrito, buvo nr. 9, tai reiškė, kad
berniukas laimėjo. Jis buvo antras ir nuėjo prie emocijų plakato, kad galėtų įvardinti kaip jis „šian-
dien jaučiasi“. Berniukas stovėjo ir galvojo, kokią emociją pasirinkti. Ilgai pagalvojęs, berniukas
pasirinko įsimylėjusio meškiuko emociją. Visi kartu plojo, todėl galima daryti išvadą, kad visi pa-
laikė ir gerbė draugo pasirinkimą. Berniukas nr. 6 stoviniavo prie meškiukų emocijų plakato. Tyrė-
ja stebėdama jį, matė, kad berniukas labai nori būti trečias ir įvardinti savo emociją. Ji atsiklausė
vaikų: „ar gali dabar be eilės nr. 6?“. Vaikai neprieštaravo, todėl berniukas parodė pasitikinčio meš-
kiuko emociją. Visi paplojo berniukui ir tyrėja jam pasakė: „džiaugiuosi“. Tuomet nr. 8, nr. 7 ir nr.
4 norėjo vėl išsiskaičiuoti. Jie sustojo, ištiesė savo sulenktus kumščius į priekį ir tyrėja pradėjo išs-
kaičiuoti. Laimėjo nr. 8. Jis buvo labai patenkintas, nusišypsojo. Berniukas priėjo prie emocijų pla-
kato, žiūrėjo į emocijų meškiukus ir pasirinko šmaikštaus meškiuko emociją. Po to prie emocijų
plakato priėjo berniukas nr. 7. Jis pasirinko įsimylėjusio meškiuko emociją. Mergaitė nr. 4 taip pat
pasirinko įsimylėjusio meškiuko emociją. Edukatorė gerbė vaikų pasirinkimą, plojo jiems. Prie e-
mocijų plakato priėjo berniukas nr. 3, jis parodė susigraudinusio meškiuko emociją. Edukatorė ir
berniukas nr. 5 klausė berniuko nr. 3, kodėl jis susigraudinęs. Berniukas nr. 3 liūdnu balsu ir akyse
su ašaromis tarė: „ nežinau, todėl, kad paskutinė diena, išeini“. Tyrėja norėjo nuraminti berniuką ir
sakė: „tu taip nesijaudink, aš tikrai sugrįšiu, aš niekur neišeisiu. Nesijaudink. Aš pažadu, pepė tikrai
sugrįš“. Berniuko žodžiai, edukatorei leido daryti išvadas, kad vaikas įvardino naują, niekada nero-
dytą, emociją –susigraudinusio meškiuko. Vaikas labai pergyveno, kad edukatorės daugiau nebe-
pamatys, kad „ šiandien yra paskutinis kartas“ . Tai rodo, kad berniukas buvo prisirišęs prie tyrė-
jos, jam patiko užsiėmimai, kuriuos ji vedė. Po berniuko nr. 3 priėjo berniukas nr. 2. Berniukas taip
pat įvardino naują emociją – neramaus meškiuko. Tyrėja paklausė berniuko nr. 2: „o tu kodėl nera-
mus?“ Jis atsakė: „todėl, kad paskutinė diena“. Edukatorė atsakė berniukui: „pepė būtinai sugrįš,
158
jums pažada, gerai?“ Berniukas nr. 2 linktelėjo galva žemyn, tai rodė, kad jis sutinka. Pepė sakė
vaikams: „kadangi aš jus visus labai myliu, ir jūs visi esate šaunuoliai, pepė nori jus apdovanoti“.
Berniukas nr. 7 ištarė vardą : „pepė“. Tyrėja atidarė savo lagaminą ir iš jo ištraukė padėkos raštus
vaikams. Ji įteikė kiekvienam vaikui po padėkos raštą ir šokoladinį medalį ( padėkos raštas patei-
kiamas prieduose). Pepė, kartu su vaikais plojo, juos sveikino, spaudė jiems ranką, sėkmingai bai-
gus socialinių įgūdžių lavinimo programą „žaidžiu- ugdau save“ . Visi vaikai džiaugėsi, kad
buvo įvertinti ir gavo padėkos raštus . Jie rodė savo padėkos raštus mokytojai, kuri filmavo užsiė-
mimą. Dalinant padėkas ir apdovanojimo medalius, medaliai susipainiojo. Tyrėja niekaip negalėjo
jų atpainioti. Vaikai, nr. 5 ir nr. 8 priėjo prie tyrėjos ir norėjo padėti atpainioti medalius, tačiau nie-
kaip nepavyko. Tuomet eduaktorė sakė: „pepė‘ paskui patvarkys medalius, aš atsinešiu žirkles, me-
dalius būtinai gausit “ , nr. 1 tarė edukatorei : „nea“ . Tyrėja vaikų atsiprašė ir sakė:“ „pepė labai
atsiprašo, bet medaliai bus visiems“. Mergaitė nr. 1 buvo nepatenkinta ir vėl ir skleidė garsą: „nea“.
Edukatorė įteikė likusiems vaikams padėkas. Visi kartu plojo. Išdalinusi padėkas tyrėja dėkojo vai-
kams ir sakė: „ačiū jums labai“. Pasibaigus paskutiniam užsiėmimui, ji atsinešė žirkles, atpainiojo
šokoladinius medalius ir įteikė vaikams. Tyrėja kartu su vaikais atsiminimui pasidarė bendrą nuot-
rauką ( nuotrauka pateikta DVD kompakte).
159
Priedas Nr. 5
Vaikų, turinčių nežymų intelekto sutrikimą, socialinių įgūdžių lavinimo programos
„Šaunieji artistai“, taikant vaidybos elementus, poveikis vaikui . Poveikis buvo matuojamas
trimis lygiais: „nebūdinga; nei būdinga, nei nebūdinga; būdinga.
Veikla
Veiklos metu išryškėjusios
vaikų stiprybės, įgytos
kompetencijos, vidiniai
barjerai
Vertinimo lygiai Poveikis vaikui
„S
usi
paži
nim
as
ir t
ais
yk
lių
su
kū
rim
as”
Įgytos kompetencijos
Pagalba nešant popieriuje
parašytas taisykles; vaikai
vienas kitą praleido, nesistumdė
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Tiriamieji Nr. 1, 2, 3, 6, 8
nubėgo ant scenos, tačiau vienas
kitą praleido, nesistumdė
Vaikai Nr. 5, 7, 4 ir 9 paėmė
taisykles ir nešė jas pakabinti.
Jautrumas vienas kitam,
empatija
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Vaikai Nr. 1,2,3,4,5,6,7,8,9
kabino taisykles kartu, vienas
kitam padedant
Išryškėjo noras kiekvienam būti
pastebėtu
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Žaidimo metu kiekvienas vaikas
norėjo būti pastebėtas. Jie rodė
savo piešinius tyrėjai.
Taisyklių žinojimas ir jų
laikymasis
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Taisykles žinojo, bet jų nesilaikė
Nr. 8,7 ir 4
Taisykles žinojo ir iš dalies
laikėsi Nr. 9,5 ir 3
Taisykles žinojo ir jų laikėsi
tiriamieji Nr. 1,2 ir 6
Vidiniai vaikų barjerai
Gebėjimas valdyti emocijas
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Žaidimo metu berniukas Nr. 8
negebėjo valdyti savo emocijų,
jis buvo piktas.
Gebėjimas pralaimėti
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Žaidimo metu, berniukas Nr. 8
nemokėjo pralaimėti.
Pasa
kų
“R
op
ė”
ir
“D
an
g
us
gri
ūva
”in
scen
izaci
jos
Įgytos kompetencijos
Pagalba silpnesniam,
draugiškumas
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Pagalba silpnesniam,
draugiškumas šioje situacijoje
nebūdingas vaikams Nr.
1,2,5,6,7,8,9
160
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Tyrėjai paprašius vaikų atsisėsti
ant suoliuko, vietos neliko
mergaitei Nr. 4. Berniukas Nr. 3
pasisodino mergaitę ant kelių,
padėjo jai atsisėsti.
Vidiniai vaikų barjerai
Gebėjimas valdyti emocijas
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Pasakoje „Dangus griūva“
berniukas Nr. 3 negalėjo su
draugu Nr. 5 pasidalinti meškos
vaidmeniu. Nr. 3 nemokėjo
lanksčiai išeiti iš šios situacijos,
t.y. nemokėjo susitvarkyti su
savo jausmais, demonstravo
nusivylimą, nepasitenkinimą.
Prasidėjus pasakai , berniukas
Nr. 3, nepasirinko jokio
vaidmens, atsiribojo, atsisėdo
ant suolelio, judino koją, bet
vaikus stebėjo.
Galėjimas išlaukti, valios
turėjimas
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Berniukas Nr. 5 negalėjo
išlaukti savo vaidinimo eilės, vis
nerimastingai vaikščiojo po salę.
Tiriamieji Nr. 1,2,3,4,6,7,8 ir 9
galėjo išlaukti savo vaidinimo
eilės.
Mu
zik
inia
i ža
idim
ai
– v
eik
sen
os
Įgytos kompetencijos
Išryškėjo vaikų valios
užuomazgos ir vaikų
sąmoningumas atiduodant savo
antrą saldainį
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Visi kiti vaikai nenorėjo atiduoti
savo antro saldainio – Nr.
1,2,3,4,6,8,9
Veiklos pabaigoje, aptarusi su
vaikais jų emocijas, tyrėja davė
jiems po saldainį. Tyrėja turėjo
visiems vaikams po vieną
saldainį ir norėjo duoti po antrą,
tačiau paskaičiavo, kad vienam
kažkuriam vaikui trūksta antro
saldainio. Ji klausė: <..„kas
galėtų atiduoti tik šį kartą savo
saldainį?..> Vaikai ilgai
galvojo. Savo saldainį draugui
atidavė Nr. 5. Jo pavyzdžiu
pasekė berniukas Nr. 7, kuris
taip pat atidavė savo saldainį
draugui.
161
Vidiniai vaikų barjerai
Išbuvimas veikloje nuo pradžios
iki galo
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Berniukas Nr. 5 negalėjo išbūti
veikloje nuo pradžios iki galo,
jam buvo sunku. Jis stengėsi
dalyvauti veikloje, tačiau
nerimastingai vaikščiojo po salę
ir klausė tyrėjos: <..viskas?..>
Kiti vaikai Nr. 1,2,3,4,6,7,8,9
veikloje išbuvo nuo pradžios iki
galo.
Pa
sak
os
“A
sili
uk
as
ir ž
ali
as
bali
on
ėlis
” i
scen
izaci
ja .
Žaid
imas:
“ak
la v
išta
”.
Įgytos kompetencijos
Išryškėjo pagalba draugui,
empatija
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Likusieji vaikai draugams
nepadėjo.
Žaidimo „akla višta“ metu
išryškėjo vaiko pagalba draugui,
empatija. Berniukas Nr. 7 priėjo
prie draugės Nr. 4 ir davė ranką,
padėjo mergaitei eiti užrištomis
akimis, kad ji galėtų jaustis
saugi ir pasitikėtų.
Pasitikėjimas savimi ir kitais
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Savimi ir kitais nepasitikėjo
berniukas Nr. 6 . Jis nenorėjo
būti užrištomis akimis, saugus
buvo nusiėmęs skarelę nuo akių.
Likusieji vaikai Nr. 1,2,3,4,5,7,8
pasitikėjo savimi ir tyrėja, kuri
jiems buvo įsikibusi į ranką.
Gebėjimas globoti kitus
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Gebėjimas globoti kitus buvo
būdingas vaikams Nr. 4, 5 ir 7.
Išryškėjo skirtingi vaikų
saugumo poreikiai ir veiksmai
siekiantys užtikrinti saugumo
jausmą
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Žaidimo „akla višta“ metu
mergaitė Nr. 1 jautėsi nesaugiai,
norėjo į kažką įsikibti. Einant iš
kitos pusės priėjo Nr. 8, davė
savo ranką, kad Nr. 1 jaustųsi
dar saugiau. Pasibaigus
užduočiai, prie Nr. 1 pribėga Nr.
4 ir atriša draugei skarelę. Nr. 1
sėkmingai susitvarkė su
užduotimi padedant draugams.
Vidiniai vaikų barjerai
Dėmesio sukoncentravimas
veiklai, esant pašaliniams
dirgikliams
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Veiklos metu vaikams Nr. 5, 8,
7 4 buvo sunku sukoncentruoti
dėmesį esant pašaliniams
dirgikliams ( žaliam balionui).
162
Būdinga
Nr. 1, 2, 3, 6 gebėjo
susikoncentruoti veiklai esant ir
pašaliniam dirgikliui.
Gebėjimas išlaukti žaidimo eilės
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Nr. 5 išdykavo, lakstė po salę,
negalėjo sulaukti savo žaidimo
„akla višta“ eilės, todėl edukato-
rė pakvietė jį ir įsikibo jam į
ranką.
Vaikai Nr. 1,2,3,4,6,7 ir 8
sugebėjo išlaukti savo žaidimo
eilės.
Gebėjimas įvardinti tik
teigiamas emocijas
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Noras įvardinti tik teigiamas
emocijas būdingas visiems vai-
kams. Vaikai nenori imti emoci-
jų kamuoliukų su kuriomis
jiems sunku išbūti –piktas, liūd-
nas, susirūpinęs ir kt,. Visi nori
imti tas emocijas su kuriomis
lengva išbūti- linksmas, laimin-
gas ir kt..
Sveč
iuose
Pep
ė Il
gak
oji
nė
Įgytos kompetencijos
Sužadintos vaikų emocijos,
padeda įveikti vaikų vidinius
barjerus mokantis kalbėti
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Nekalbantis berniukas Nr. 7
veiklos metu ištarė pirmą savo
žodį “pepė”, pakartojo tyrėjos
kitą žodį “opa”.
Išryškėjo atsakingumas
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Šios veiklos metu, atsakingumas
buvo būdingas mergaitei Nr. 1.
Ji klausė: <..ir rytoj reikia ateiti
pas Gretą..>
Gebėjimas pasakyti, tai ką nori
svarbaus pasakyti, atkreipiant į
save dėmesį
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Berniukas Nr. 5 paėmė pepei už
rankos sakydamas: <..pepe, nu-
piešiau draugą..> Berniukas
surado pozityvų būdą atkreipiant
į save dėmesį, norėdamas tyrėjai
pasakyti, kad nupiešė draugą.
Gebėjimas imtis iniciatyvos,
susitariant tarpusavyje
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Gebėjimas imtis iniciatyvos
veiklos metu buvo nebūdingas
vaikams Nr. 1,2,3,4,5,6,7
163
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Gebėjimas imtis iniciatyvos
susitariant tarpusavyje išryškėjo
pas berniuką Nr. 8 . Jis veiklos
metu norėjo išsiskaičiuoti, kas
bus pirmas.
Vidiniai vaikų barjerai
Gebėjimas išlaukti kitų vaikų,
kol baigs užduotį
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Nr. 5 laukė, kol baigs visi ir
truputį susinervino, vėl paim-
damas pieštukus ir klausė pepės:
<..kada?.>. Veikloje išryškėjo,
kad berniukas neturi kantrybės,
negali išlaukti.
Vaikai Nr. 1,2,3,4,6,7,8 gebėjo
išlaukti kitų vaikų, kol baigs
atlikti užduotį.
Vaid
yb
inia
i ža
idim
ai
(pavyk
o i
š d
ali
es)
Įgytos kompetencijos
Gebėjimas parodyti kūno kalba,
gestais, kaip vaikai jaučiasi
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Gebėjimas parodyti kūno kalba
kaip vaikai jaučiasi yra
nebūdingas kalbantiems
vaikams Nr. 1,2,3,4,5,8.
Gebėjimas parodyti kūno kalba
kaip vaikai jaučiasi yra būdingas
nekalbantiems vaikams Nr. 6 ir
7. Berniukas Nr. 6 iškėlė
nykščius į viršų parodydamas,
kad jaučiasi gerai.
Mokymasis kalbėti, tarti žodžius
girdint kitus
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Vaikui Nr. 6.
Vaikams Nr. 1,2,3,4,5,8.
Berniukas Nr. 7 pamatęs, kad
vaikai į ratą nestoja, pats
pakvietė vaikus į ratą ir kartojo
tyrėjos žodžius: „stojam į jatą“.
Vidiniai vaikų barjerai
Gebėjimas ugdyti savo
lankstumą
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Pasikeitė veiklos pobūdis. Tyrė-
ja atėjo į užsiėmimą nepersiren-
gusi jokiu personažu, todėl vai-
kams kilo daug klausimų. Ti-
riamieji Nr. 8, 3, 4 sakė:<..su
kaukėm..> Tai rodo, kad sunku
įveikti vidinius barjerus ir ug-
dyti savo lankstumą, kai gyve-
nime kažkas pasikeičia,- šiuo
atveju vaidinti be kaukių.
Šiems vaikams, Nr. 1, 6 ir 7
nebuvo ypatingo skirtumo.
Vaikai Nr. 2 ir 5 gebėjo
lanksčiai pažvelgti į susidariusią
164
situaciją ir priimti tokią veiklą,
kuri buvo suplanuota tyrėjos
Gebėjimas valdyti savo emocijas
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Berniukas Nr. 8 nemokėjo
valdyti savo emocijų ,supyko,
kai turėjo atiduoti savo geltoną
emocijų kamuoliuką.
Vaikai Nr. 1,2,3,4,5,6,7 veiklos
metu gebėjo valdyti savo
emocijas
Išryškėjo taisyklių žinojimas ir
laikymasis
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Nesaugaus žaidimo metu
išryškėjo, kad vaikams Nr. 8,
7, 5, 3, 4 vis dar reikia nuolat
priminti kaip elgtis ir patvirtinti
jiems jų pastebėtą tinkamą
veiksmą tiek savo atžvilgiu, tiek
su kitais. Šie įgūdžiai dar nėra
tvirtai įsitvirtinę.
Saugiai žaidė, taisykles žinojo ir
jų laikėsi Nr 1, 6 ir 2
Zu
ikių
šei
myn
ėlės
in
scen
izaci
ja. Ž
aid
imas
„p
yk
čio l
aip
tai.
Įgytos kompetencijos
Turėjimas pasaulio pažinimo
žinių, noras būti pastebėtu ir
įvertintu
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Vaikai Nr. 1,2,3,5,6,7 mažai
turėjo žinių apie pasaulio
pažinimą, tačiau pastebėti ir
įvertinti norėjo būti visi.
Berniukas Nr. 8 turėjo pasaulio
pažinimo žinių ir norėjo būti
pastebėtas bei įvertintas.
Tiriamasis Nr. 8 pamatęs
laistytuvą, pakėlė ir pasižiūrėjo,
kad jame nėra vandens. Nr. 8
niekaip negalėjo nurimti, jam
labai rūpėjo atsakymas apie
vandenį ir jis dar kartą paklausė:
<..ar galėsim vandens įpilti..>
Išryškėjo tvarkingumas
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Šioje veikloje tvarkingumas
buvo būdingas tik vienam
berniukui Nr. 7. Paprašytas
tyrėjos, jis sutvarkė darbo vietą.
Išryškėjo bendrosios kultūros
turėjimas ( padėka)
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Visi vaikai neturi įvaldę
bendrosios kultūros, jie nemoka
padėkoti.
Išryškėjo gebėjimas sakyti kitam
apie savo poreikius
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
Vaikai Nr. 1,2,3,5,8 geba
165
situacijos
Būdinga
pasakyti kitam apie savo
poreikius.
Berniukui Nr. 7 kaukė buvo per
didelė, todėl jis, skleisdamas
garsą „m-m“, paprašė
edukatorės pagalbos. Tiriamasis
Nr. 6 buvo labai patenkintas,
kad turi užsidėjęs kiškio kaukę
ir skleidė garsą, taip norėdamas į
save atkreipti dėmesį ir pasakyti.
Berniukai rado būdą pasakyti
apie savo poreikius. Tai rodo,
kad įgytas pažinimo savimi
įgūdis ir gebėjimas sakyti kitam
apie savo poreikius.
Išryškėjo naujų emocijų
įvardinimas
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Šie vaikai Nr. 1, 3, 5, 7 įvardino
ir parodė tas pačias emocijas
kaip ir kiekvieną užsiėmimą –
laimingo meškiuko emociją.
Emocijų plakato dėka, vaikai
Nr. vaikai įvardino naujas
emocijas - Nr. 6- pavargusio,
Nr. 8 - šmaikštaus, Nr. 2 -
nuobodžiaujančio meškukio
emocijas.
Pa
sak
os
“P
elytė
ir
pa
bais
a” i
nsc
eniz
aci
ja
Įgytos kompetencijos
Išryškėjo taisyklių žinojimas ir
laikymasis
Nebūdinga
Nei nei būdinga, nei
nebūdinga. Priklauso
nuo situacijos
Būdinga
Tiriamieji Nr. 1, 4 , 6 ir 7
taisykles kaip ir žino , ir nežino,
tačiau stengiasi jų laikytis.
Taisyklių žinojimas yra
būdingas Nr. 8 ir Nr. 5. Jie
visada aktyviai jas sakė. Tačiau
ne visada berniukai norėjo jų
laikytis. Berniukas Nr. 2 pirmą
kartą pasakė
taisyklę..<nesispjaudyti..>
Gebėjimas pasakyti kūno kalba
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Vaikams Nr. 1,2,4,5,8
nebūdingas gebėjimas sakyti
kūno kalba
Nekalbantis berniukas Nr. 6
mojavo ranka edukatorei ir
kvietė ją skleisdamas garsą,
norėdamas pasakyti jai, kad nėra
kabančių taisyklių. Berniukas
Nr. 6 parodė edukatorei savo
pelės kaukę ir pasakė
skleisdamas garsą, kad jo pelės
kaukė jam tinka, nebuvo per
166
didelė, iškėlė nykščius į viršų,
norėdamas pasakyti, kad jaučiasi
gerai.
Gebėjimas imtis iniciatyvos,
atliekant vaidmenį
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Vaikams Nr. 1, 2, 4, 5, 6 7 šioje
veikloje nebūdingas gebėjimas
imtis iniciatyvos atliekant
vaidmenį.
Gebėjimas imtis iniciatyvos
atliekant vaidmenį išryškėjo pas
berniuką Nr. 8 . Jis buvo
tolimesnės veiklos iniciatorius ir
visi vaidino pagal berniuko
taisykles, tačiau situaciją
kontroliuojant tyrėjui.
Vidiniai vaikų barjerai
Gebėjimas išlaukti tolimesnės
veiklos
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Berniukai Nr. 8 ir Nr. 7 buvo
nekantrūs. Nr. 7 norėjo kažką
pasakyti ir skleidė garsą – „ m,
m“, bei rodė gestais - pakėlė
ranką , ištiesė smailių pirštą ir
rodė į salės kampą, kur stovėjo
siurblys. O Nr. 8 kvietė
edukatore vardu, prilietė jos
ranką, taip norėdamas atkreipti
jo dėmesį ir pasakė: <..o kam
ten siurblys?..> Tai rodo, kad
vaikai yra nekantrūs, negali
išlaukti.
Kiti vaikai Nr. 1,2,4,5,6,
sugebėjo išlaukti tolimesnės
veiklos.
“B
ried
is i
r n
yk
štu
kai”
in
scen
iza
cija
. Ž
aid
imai:
maši
nos,
mo
toci
klo
vaiz
dav
ima
s, g
yv
atė
.
Įgytos kompetencijos
Gebėjimas padėti, paslaugumas
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Veiklos metu nei vienas vaikas
nepasisiūlė padėti tyrėjai
Paslaugumas atsiskleidė pas
berniuką Nr. 5. Jis pasisiūlė
padėti tyrėjai.
Žinojimas bendrosios kultūros
( padėka)
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Visi vaikai nemoka padėkoti.
Šios veiklos metu mergaitė Nr. 4
pirmą kartą padėkojo. Tai rodo,
kad mergaitė mokosi bendrosios
kultūros.
Edukatorės žodžių kartojimas
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Vaikams Nr. 1,2,4,5,6,8
nebūdingas tyrėjos žodžių
kartojimas.
Nr. 7, nekalbantis berniukas
labai „švariai“ pakartojo tyrėjos
pasakytą žodį: „pasaką“ .
Berniukas Nr. dar kartą ištarė
žodį „ pasaką“. Tai rodo, kad
167
pasakų , įvairių vaidmenų
vaidyba vaikui padeda tarti
žodžius, kalbėti.
Išryškėjo veiklos iniciatyvumas
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Vaikams Nr. 1,2,4,6,7
nebūdingas veiklos
iniciatyvumas. Jie dalyvauja
veikloje, atlieka paskirtus
vaidmenis.
Nr. 8 kartu su Nr. 5 buvo naujo
žaidimo iniciatoriai, pasiūlė
veiklą ir paprašė važiuoti su
motociklu. Tai rodo, kad
vaikams įdomi veikla ugdo jų
kūrybiškumą.
Vidiniai vaikų barjerai
Gebėjimas išlaukti
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Gebėjimas išlaukti nebūdingas
berniukams Nr. 8 , Nr. 7 ir Nr.
5. Vaikai tyrėjai vis uždavinėjo
klausimus: <..kada lipsim į
namą?..>, <..kada eisim į
mišką?..>, berniukas Nr. 7 rodė
pirštais skleisdamas garsus ir
norėdamas pasakyti kada galės
visi lipti į namą, kuris stovėjo
ant scenos.
Kiti vaikai Nr. 1, 2, 4, 6
sugebėjo klausyti tyrėjos ką ji
sako ir gebėjo išlaukti veiklos.
Gebėjimas draugauti, priimti
draugą į žaidimą
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Berniukas Nr. 5 nenorėjo priimti
į skaičiuotę berniuko Nr. 6.
Šioje veikloje kiti vaikai buvo
draugiški.
Gebėjimas pralaimėti
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Skaičiuotę pralaimėjo berniukas
Nr. 5. Jis atrodė šiek tiek
nusivylęs, matėsi iš jo veido
išraiškos. Tai rodo, kad
berniukas nemoka pralaimėti
Isto
rija
pare
mta
tik
rais
fak
tais
“M
ešk
iuk
ų
mok
yk
lėlė
Įgytos kompetencijos
Išryškėjo pastabumas
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Kiti vaikai Nr. 2,3,4,5,6,7 buvo
nepastabūs.
Veiklos metu berniukas Nr. 8 iš
karto pastebėjo ir paklausė: <..o
kur kamuoliukai, jų nėra..> ir
rodė pirštu į meškiukų – emo-
ciukų plakatą. Tai rodo, kad
berniukas yra pastabus.
Išryškėjo pagalba draugui
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
Veiklos metu, kiti vaikai Nr.
2,3,5,6,8 nepadėjo draugams,
atlikinėjo užduotis patys.
168
situacijos
Būdinga
Prie berniuko Nr. 7 priėjo
mergaitė Nr. 4, nuėmė jam
kaukę, ją išvertė ir sakė: <..ne
šitaip..>, atidavė jam. Išryškėjo
pagalba draugui.
Gebėjimas paprašyti draugo
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Berniukas Nr. 8 labai norėjo
antro lapo, tyrėja jį mokė:
<..paklausk pas draugą,
paprašyk jo..>. Nr. 8 paklausė
Nr. 7 ir Nr. 7 linktelėjo galva,
atidavė savo antrą lapą draugui.
Tai rodo, kad vaikai mokosi
paprašyti draugo. Vaikai mokėsi
dirbti kartu.
Kiti vaikai 2,3,4,5,6,7 mokėjo
paprašyti draugo. Jie skolinosi
vieni iš kitų klijus. 2,3,4,5,6,7
Išryškėjo kantrybės užuomazgos
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Visi vaikai buvo šaunuoliai, jie
labai kantriai laukė, atsisėdę ant
grindų, kol Nr. 8 baigs savo
darbą. Tai rodo, kad atsirado
kantrybės užuomazgos
Išryškėjo teigiamos vaikų
emocijos, juokas
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Kiti vaikai Nr. 2,3,4,šypsojosi.
Nr. 5 pradėjo garsiai juoktis ir
sakė: <..raganas, raganas..>
Nr. 8 šaukė taip pat: <..ragana,
ragana..>. Net Nr. 7, kuris
nekalba sakė: <..jagana,
jagana..>, Nr. 6 pradėjo
linksmai kvatotis. ir linksmai
juokėsi. Tai rodo, kad tyrėjos
personažas ir veikla suteikė
vaikams teigiamų emocijų.
Išryškėjo iniciatyvumas
prisiimant vaidmenį
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Kitiems likusiems vaikams buvo
nebūdingas iniciatyvumas
prisiimant vaidmenis
Berniukas Nr. 3 pats prisiėmė
policininko vaidmenį ir pradėjo
kalbėti ir vaidinti su tyrėja
Gebėjimas padėkoti kitais
būdais
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Kiti vaikai Nr. 2,3,5,6,7,8
neparodė savo veiksmais kitų
padėkos būdų
Šioje veikloje Nr. 4 mergaitė,
norėdama atsidėkoti, priėjo prie
169
tyrėjos ir ją apsikabino. Tai
rodo, kad mergaitė moka padė-
koti kitais būdais.
Ryškėjo pasitikintis elgesys
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Likusiems vaikams nebuvo
būdingas pasitikintis elgesys
Berniukas Nr. 6 pats pasiprašė
parodyti savo emociją prie
emocijų plakato. Jis parodė
pasitikinčio meškiuko emociją.
Ryškėjo pasitikinčio savimi
berniuko elgesys.
Vidiniai vaikų barjerai
Gebėjimas susitvarkyti su savo
jausmais, emocijomis
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Veiklos metu visi vaikai dirbo,
Berniukas Nr. 8 susinervino,
jam neišėjo užklijuoti raidės ant
lapo ir pasakė: <..nesiklijuoja
šūdas..>. Pirmą kartą per visas
veikla berniukas pavartojo ne-
cenzūrinius žodžius. Tai rodo,
kad berniukas negeba susitvar-
kyti su savo emocijomis, užduo-
čiai nesigavus, nusivylė, de-
monstravo pyktį, mėtė klijus,
sakydamas, jog jie blogi, pradė-
jo skėsčioti rankomis ir garsiai
kažką burbėti, metė raidę.
Kiti vaikai Nr. 2,3,4,5,6,7, dirbo
gražiai, jiems nekilo neigiamų
emocijų , pykčio priepuolių.
Pasa
kos
“8 oži
uk
ai
an
t li
epte
lio” i
nsc
eniz
aci
ja. Ž
aid
imas
“P
yk
čio l
aip
tai
Įgytos kompetencijos
Žino bendrąją kultūrą, moka
padėkoti
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Vaikai Nr. 1,2,3,5,7, nemoka
padėkoti, tai rodo, kad jie dar
nėra įvaldę bendrosios kultūros,
neturi tam įgūdžių.
Berniukas Nr. 3 vienintelis
padėkojo tyrėjai, kai ji jam davė
obuolį. Tai rodo, kad berniukas
yra įvaldęs bendrąją kultūrą ir
moka padėkoti
Išryškėjo pagalba tyrėjui
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Kiti vaikai nepasisiūlė padėti
tyrėjai
Veiklos pabaigoje berniukas Nr.
8 paklausė: <..ar galiu jums
padėti..> ( sutvarkyti ir nusinešti
daiktus, priemones). Tai rodo,
kad berniukas moka ir nori
padėti mokytojui.
Išryškėjo kūrybiškumas,
sumanumas
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Bevalgant, Nr. 8 pakvietė tyrėją
170
Būdinga vardu ir sakė: <..Greta, jie iš
tikro turi kitaip valgyti obuo-
lius..> ir padėjo savo obuolį ant
grindų, pasilenkė prie jo ir valgė
kaip tikras ožiukas. Jo pavyz-
džiu pasekė ir kiti vaikai Nr. 7,
Nr. 5, Nr. 3, Nr. 2 ir Nr. 1. Tai
rodo berniuko sumanumą, kūry-
biškumą pasaulio pažinimo žinių
turėjimą ir norėjimą parodyti,
kad žino, moka valgyti kaip o-
žiukas.
Vidiniai vaikų barjerai
Gebėjimas dalintis su visais
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Krepšyje Nr. 5 rado kopūsto
lapą ir jį paėmė, norėjo suvalgyti
vienas. Tyrėja pastebėjo ir
priminė visiems taisykles
sakydama: <.. o kur
draugiškumas?, o dalintis?, o
draugams? čia gi mūsų draugai
visi..> Tai rodo, kad berniukas
nemoka ir nenori dalintis su
visais.
Vo
ver
ė ru
dė.
In
scen
izaci
ja “
Kam
gi
ati
tek
s ob
uoly
s”?
Įgytos kompetencijos
Gebėjimas pasakyti gestais ir
kūno kalba, kai nori kažką
pasakyti
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Gebėjimas pasakyti kūno kalba
ir gestais, kai nori kažką
pasakyti yra nebūdingas
vaikams Nr. 1,2,3,4,5,8, todėl,
kad jie gali pasakyti žodžiais.
Tyrėja kartu su vaikais aptarė
taisykles. Vaikai taisykles
žinojo. Net berniukas Nr. 6
norėjo kažką pasakyti, skleidė
garsą, užsidėjęs zuikio kaukę,
bandydamas kviesti tyrėją
vardu: Edukatorė klausė pas
berniuką Nr. 6: <..voverės
klausyti?..> Tai rodo, kad
berniukas geba pasakyti savo
kūno ir gestų kalba, tai ką nori
pasakyti.
Gebėjimas atpažinti emocijas ir
mokėjimas parodyti veiksmu
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Emocijas geba atpažinti vaikai
Nr. 1,2,3,,6,7,8, tačiau jiems
nebūdingas rodymas veiksmu
Berniukas Nr. 5 užklijavo savo
piktą meškiuką ant popieriaus
lapo, pakėlė jį ir skleidė garsu ,
parodė veiksmu, piktą emociją.
Berniukas mokėjo ne tik
nupiešti, bet ir parodyti pikto
meškiuko emociją. Tai rodo,
kad jis geba atžapinti emocijas,
moka jas veiksmu parodyti.
171
Išryškėjo taip ilgai laukto
vaidmens atlikimas
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Berniukas Nr. 3 visus
užsiėmimus labai norėjo meškos
vaidmens. Šiame užsiėmime jis
buvo meškutė. Berniukas taip
įsijautė į meškos vaidmenį ir
labai kūrybiškai suvaidino.
Berniukas atšlepseno kaip
meška, vaikai pradėjo juoktis.
Tai rodo, kad vaikams meškos
vaidyba suteikė teigiamų
emocijų .
Edukatorės žodžių kartojimas
Vidiniai vaikų barjerai
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Tyrėjos žodžių kartojimas nei
būdingas, nei nebūdingas
vaikams Nr. 1,2,3,5,6,8, todėl,
kad jie gali pasakyti, moka
kalbėti.
Tyrėja paprašė nekalbančio
berniuko Nr. 7 pakartoti žodį
“piktas”. Berniukas pakartojo.
Edukatorė labai apsidžiaugė ir
dar kartą pagyrė berniuką. Tai
rodo, kad vaidyba daro poveikį
vystytis vaiko kalbai kalbiniams
įgūdžiams.
Gebėjimas išlaukti
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Nr. 5 sėdėjo prie tyrėjos, jam
labai rūpėjo, kas yra lagamine,
norėjo jį atidaryti ir pasižiūrėti.
Berniukas Nr. 5 buvo labai
greitas ir pats pirmas nupiešė
piktą meškiuką, pakėlė, parodė
tyrėjai ir sušuko rusiškai. ”vsio”.
Tai rodo, kad berniukas dar
neišmokęs išlaukti, neturi valios.
Berniukas Nr. 7 taip pat negeba
išlaukti, tačiau šioje veikloje, jis
sugebėjo.
Vaikai Nr. 1,2,3,6,8 geba išlauk-
ti.
172
Dėmesio sukoncentravimas
veiklai, esant pašaliniams
dirgikliams
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Nr. 5 atsisėdo šalia tyrėjos, pa-
matė, kad pas ją kailis užrištas
virvele, jis paklausė: <..o kam
jums virve?..> ir čiupinėjo ją.
Tai rodo, kad berniuko dėmesį
blaško pašaliniai dirgikliai- šiuo
atveju pas tyrėją užrišta virvė.
Vaikų Nr. 1,2,3,6, pašaliniai
dirgikliai veiklos metu neveikė
173
Pep
ės s
ugrį
žim
as.
Ap
tari
mas
Ats
isvei
kin
imas.
In
scen
izaci
ja „
Kas
na
mel
yje
gy
ven
a?
“
Įgytos kompetencijos
Išryškėjo baimė prarasti
saugų ryšį su tyrėja
Gebėjimas įvardinti naujas
emocijas ir apie jas kalbėti
Nebūdinga
Nei būdinga, nei ne.
Priklauso nuo
situacijos
Būdinga
Vaikai Nr. 4,5,6,7,9 visiškai
nesureagavo į tyrėjos žodžius. Šiandien pepė su jumis atėjo
atsisveikinti“. Vaikai sureagavo
ir Nr. 1 paklausė:<..kodėl?..>,
Nr. 2: <..ką?..>, Nr.
8:<..nemeluokit..>. Po to Nr. 1
vėl paklausė: <..jūs išeinat iš
darbo?..>. Pepė atsakė mergai-
tei: <..ne..> ir nusišypsojo jai.
(išryškėjo baimė prarasti saugų
ryšį su edukatoriumi, nesaugu-
mas) Nr. 8 sėdėjo prie edukato-
rės ir jos paklausė: <..o kodėl
jūs išeinat?..>Tyrėja, atsisuko į
berniuką ir atsakė jam: <..aš
neišeinu..> ir tarė garsiai vi-
siems vaikams: <..pepė atėjo
atsisveikinti ir pasakyti jums ne
viso gero, o iki kito karto, aš dar
sugrįšiu. Pepė dar sugrįž..>
Pirmą kartą berniukas parodė
„išsigandusio meškukio emoci-
ją“. Tyrėja nustebo ir paklausė
jo: <..kodėl tu šiandien išsigan-
dęs?..> Berniukas prisiglaudė
prie pepės, timptelėjo pečiais.
Prie plakato priėjo berniukas Nr.
3. Jis parodė liūdno meškiuko
emociją. Edukatorė paklausė:
<..kodėl tu šiandien liūdnas?..>
Berniukas atsakė:<..nežinau,
todėl, kad šiandien paskutinė
diena..> ir berniuko akyse pasi-
rodė ašaros. Tai rodo, kad vaikai
jaučiasi nesaugūs, jie bijo pra-
rasti ryšį su tyrėja. Berniuko
žodžiai, leido daryti išvadas,
kad vaikas įvardino naują, nie-
kada nerodytą, emociją –
susigraudinusio meškiuko. Vai-
kas labai pegyveno . Tai rodo,
kad berniukas buvo prisirišęs
prie tyrėjos, jam patiko užsiė-
mimai, kuriuos ji vedė. Po ber-
niuko Nr. 3 priėjo berniukas Nr.
2. Berniukas taip pat įvardino
naują emociją – neramaus meš-
kiuko. Tyrėja paklausė berniuko
Nr. 2: <..o tu kodėl neramus?..>
Jis atsakė: <..todėl, kad paskuti-
nė diena..>. Edukatorė atsakė
berniukui: <..pepė būtinai sug-
rįš, jums pažada, gerai?..>
174
Priedas Nr. 6.
TĖVŲ SUTIKIMAS DĖL VAIKO DALYVAVIMO TYRIME
Gerbiami Tėveliai,
Esu Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Specialiosios pedagogikos magistrantūros
nuolatinių studijų II kurso studentė Greta Sinkevičienė. Šiuo metu rašau baigiamąjį magistro darbą
tema „Vaikų, turinčių nežymų intelekto sutrikimą, socialinių įgūdžių lavinimas taikant vaidybos
elementus” (darbo vadovė – doc. dr. Sigita Burvytė; [email protected]).
Tyrimo metu Jūsų vaikui bus lavinami bendravimo, emociniai, savęs pažinimo, konfliktų sprendimo,
pasitikėjimo savimi įgūdžiai. Bus atliekamas veiklos tyrimas. Kadangi šioje įstaigoje dirbu jau 15
metų, atlikdama veiklos tyrimą, noriu pasižiūrėti, ką reikia keisti, tobulinti, dirbant su nežymų
intelekto sutrikimą turinčiais vaikais. Užsiėmimų metu vaikams bus sukurta saugi aplinka, jie gaus
teigiamų emocijų, bendraus tarpusavyje ir pajus sėkmę (trumpai pristatoma tyrimo procedūra ir
metodai).
Per tyrimą surinkti duomenys bus naudojami apibendrinti ir tik moksliniais tikslais.
Anonimiškumas garantuojamas (Jūsų vaiko vardas, pavardė niekur nebus minimi). Kilus
klausimams ar norėdami grįžtamosios informacijos apie Jūsų vaiko tyrimo rezultatus, galite
susisiekti su manimi mob. tel. +370 67380681 arba el. paštu [email protected]
Dėkoju už pagalbą ir Jūsų skirtą laiką.
Pagarbiai,
Greta Sinkevičienė
2018-09-03
Aš,........................................................................................................ sutinku / nesutinku
(Vardas Pavardė ) ( reikiamą pažymėti X)
kad mano duktė/ sūnus.....................................................................................................dalyvautų
tyrime.
(Vardas Pavardė)
Parašas
