VALST YBĖS T A R N Y B O S AKTUALIJOS...chanikos fakultetą. 1990–1994 m. studijavo Varšuvos universiteto Žurnalistikos ir politinių mokslų fakultete, apgynė po-litologijos

2N

r. 2

00

5

BALANDIS

V A L S T Y B Ė S

T A R N Y B O S

A K T U A L I J O S

ISSN 1648-8075

K A I P P L A N U O S I M E 2 0 0 6 - Ų J Ų M E T Ų V E I K L Ą ? – 6 p.

D V E J O PA PAT I R T I S Į G Y V E N D I N A N T VA L S T Y B Ė S TA R N Y B O S VA L DY M O TO B U L I N I M O P R O J E K TĄ – 8 p.

K A I P V E R T I N A M E P E R S O N A LO VA L DY M O D A R B Ą ? – 1 0 p.

I N F O R M A C I N Ė V E I K S M I N G O VA L S T Y B Ė S TA R N Y B O SVA L DY M O S I S T E M A – 1 1 p.

VA L S T Y B Ė S TA R N A U TO J Ų M O K Y M A S : S AV I VA L D O S M O K Y M O C E N T R O PAT I R T I S – 1 5 p.

D A R B U OTO J Ų V I E N Y B Ė PA D E D A D E RY B O S E – 1 7 p.

S I E K I A N T B E N D R O S KO M P E T E N C I J O S E U R O P O S S Ą J U N G O S VA L S T Y B Ė S TA R N Y B O J E – 1 9 p.

E U R O P O S T E I S I N G U M O T E I S M A S : N A U J O S VA L S T Y B Ė S G A L I M Y B Ė S , N A U J I U Ž D AV I N I A I VA L S T Y B Ė S TA R N A U TO J A M S – 2 2 p.

K A R J E R O S G A L I M Y B Ė S I R D A R B O S Ą LYG O S E S I N S T I T U C I J O S E – 2 5 p.

L A I K I N A S D A R B A S E S I N S T I T U C I J O S E – I N V E S T I C I J A Į TA R N A U TO J U S – 2 7 p.

TA R P TA U T I N Ė S PAT I R T I E S – Į P R A N C Ū Z I J Ą – 2 9 p.

VA L DY M O K R I T E R I J A I C E N T R I N Ė J E I R RY T Ų E U R O P O J E – 3 1 p.

L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S TA R N Y B A S O V I E T M E Č I U – 3 3 p.

V I E Š Ų J Ų O R G A N I Z A C I J Ų T E O R I J Ų R A I D A , I I D A L I S – 3 5 p. P R OTO KO LO R E I K A L AV I M A I A P R A N G A I – 3 7 p.

D E Š I MT P R I Ė M I M O Į VA L S T Y B Ė S TA R N A U TO J O PA R E I G A S E G Z A M I N O R A Š T U K L A U S I M Ų – 4 1 p.

K L A U S I AT E - AT S A KO M E – 4 3 p.

VA L S T Y B Ė S TA R N A U TO J Ų K Ū RY B A – 4 5 p.

B r a n g ū s skaitytojai,

Džiaugiamės, kad pirmasis ,,Valstybės tarnybos aktualijų” numeris buvo šiltai Jūsų sutiktas ir sulaukė

daug gerų atsiliepimų. Dėkojame visiems mums skambinusiems ir rašiusiems už palaikymą bei

padrąsinimą tęsti pradėtą darbą. Žinodami, kad leidinys Jums yra aktualus, įdomus bei reikalingas,

stengsimės, kad spausdinami straipsniai atitiktų Jūsų lūkesčius ir būtų naudingi Jūsų darbe.

Jūsų, mieli skaitytojai, išsakyta nuomonė padėjo mums sužinoti, kokios temos Jums yra aktualios,

kokiais klausimais norėtumėte išgirsti specialistų komentarus. Minėjote, kad Jus domina galimybės

įsidarbinti Europos Sąjungos institucijose, valstybės tarnautojų bendradarbiavimas su Europos

Teisingumo Teismu, strateginis planavimas, Lietuvos valstybės tarnautojų profesinių sąjungų veikla ir

kiti dalykai. Žinodami, kokios informacijos ieškote, kas Jums įdomu, galėjome kryptingai dirbti, ieškoti

specialistų, kurie atsakytų į Jums rūpimus klausimus. Mes stengiamės užtikrinti, kad leidinys atitiktų

savo misiją – skleistų valstybės tarnautojams aktualią informaciją.

Naujame „Valstybės tarnautojų aktualijų“ numeryje rasite ir pirmojo numerio skyriuje ,,Istorijos

vingiai” publikuotų dviejų straipsnių tęsinius. Sužinosite, kokia buvo Lietuvos valstybės tarnyba po

1940 m., susipažinsite su viešųjų organizacijų teorijų raida XX amžiuje.

Tikimės, kad analizuojamos viešojo administravimo sistemos naujovės, valstybės tarnybos aktualijos

bei kiti kiekvienam valstybės tarnautojui svarbūs klausimai Jums taip pat pasirodys naudingi.

Dėkojame už atsiųstus klausimus. Atsakymų į juos ieškokite skyriuje ,,Klausiate – atsakome”. Rašykite

mums [email protected] ir kitame „Valstybės tarnybos aktualijų“ numeryje ieškokite atsakymų į Jums rūpimus

klausimus.

Norėtume Jus paraginti pasidalyti sukaupta patirtimi. Jei turite minčių ar idėjų, kurios praverstų

kitiems valstybės tarnautojams, mes mielai suteiksime Jums žodį šio leidinio puslapiuose. Lauksime

Jūsų laiškų.

Leidėjai:

Valstybės tarnybos departamentasprie Vidaus reikalų ministerijos

Lietuvos viešojo administravimo institutas

VA L S T Y B Ė S TA R N Y B O S A K T UA L I J O S 3

Į ,,Valstybės tarnybos aktualijų“ žurnalo klausimus atsako vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius

– Prieš tapdamas ministru pripažinote, kad neturite darbo valstybės tarnyboje patirties, tačiau akcentavote turintis va-dybininko gebėjimų. Kokias vidaus reikalų sistemos spragas įžvelgėte vos pradėjęs eiti pareigas?

– Visų pirma darbas valstybės tarnyboje labai skiriasi nuo dar-bo privačiajame sektoriuje, tai pajutau labai aiškiai. Nustebino begalinis biurokratizmas, todėl vienas iš mano darbo priorite-tų – stengtis, kad biurokratizmo būtų kuo mažiau. Ministerijos Bendrasis departamentas mane informavo, kad per metus mi-nisterijos sistemoje išsiunčiama ir gaunama 203 tūkst. raštų. Toks kiekis, prisipažinsiu, man yra sunkiai suvokiamas. Į akis krito ir tai, jog kartais darbuotojų pareigos ir atsakomybės dubliuojasi, todėl minčių, kaip pagerinti ministerijos darbą, be abejo, turiu. Norint ką nors pakeisti, pirmiausia reikia gerai išanalizuoti situa-ciją, o tik vėliau ieškoti sprendimų, kaip padaryti, kad ši struktūra

funkcionuotų geriau. Mano, kaip vadovo, darbas yra suderinti visas grandis, kad jos veiktų kaip laikrodis.

– Jūs vadovaujate valstybės tarnybos valdymui. Turite didelę darbo patirtį privačiajame ir viešajame sekto-riuose. Kokia Jūsų nuomonė apie valstybės tarnautojų profesionalumą ir administravimo kultūrą?

– Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo dirbau privačiajame sektoriuje, todėl pakankamai gerai jį pažįstu. Tuo tarpu mano patirtis valstybės tarnyboje nėra didelė, nors su valstybės tarnautojais dažnai tekdavo susidurti kaip klientui. Privačiajam sektoriui būdingas greitas ir racionalus problemų sprendimas, lankstumas priimant sprendimus, gerokai didesnė nei viešajame sektoriuje laisvė rinktis darbuotojus ir nustatyti jiems teisingą ir objektyvią atlygio už darbą bei premijavimo už gerus veiklos rezultatus tvarkas. Privatusis sektorius akivaizdžiai lenkia viešąjį ir raciona-laus veiklos kaštų naudojimo požiūriu. Vienas iš Vidaus reikalų ministerijos strateginių tikslų yra optimizuoti viešojo administravimo sistemą, pagristą profesionalia valstybės tarnyba, bei plėtoti informacinę ir žinių visuomenę. Daug dėmesio bus skiriama valstybės tarnautojų mokymui. Tikiu, kad Lietuvos gyventojai jau pajuto pasikeitusį daugelio valstybės tarnautojų požiūrį į žmogų ir jo problemas. Man labai malonu pažymėti, kad ministerijoje radau didelį būrį kompetentingų, atsakingai ir su meile savo darbą dirbančių žmonių, tarp jų yra nemažai jaunimo. Tikiu, kad jau netrukus skirtumai tarp viešojo ir privačiojo sektoriaus išnyks ir darbas valstybės tarnyboje taps prestižinis.

– 13-oji Vyriausybė savo programoje kaip vieną iš savo tikslų nurodo profesionalią valstybės tarnybą. Gal galite išskirti prioritetines veiklos kryptis siekiant šio tikslo?

– Vyriausybės programos dalyje „Valstybės valdymas“ yra apibrėžtos nuostatos, kuriomis vadovaujantis bus stip-rinamas valstybės tarnybos profesionalumas. Programoje išskiriamos valstybės tarnautojų atrankos ir tarnybinės veiklos vertinimo procedūrų tobulinimo kryptys. Tik išsilavinę, patyrę ir iniciatyvūs viešojo sektoriaus tarnautojai gali užtikrinti valstybės tarnybos profesionalumą. Būtent tokius žmones surasti ir išlaikyti valstybės tarnyboje galima per dvi žmogiškųjų išteklių valdymo priemones: atranką ir veiklos vertinimą. Dabartinė valstybės tarnautojų atrankos sistema sudaro pakankamai geras sąlygas atrinkti aukštos kvalifikacijos tarnautojus. Tačiau darbo jėgos rinka keičiasi ir valstybės tarnyba privalo reaguoti į šiuos po-kyčius bei atitinkamai keisti samdos į valstybės tarnybą procedūras. Mes ne mažiau nei privatusis sektorius suinteresuoti turėti gabius ir išsilavinusius darbuotojus.

Kita valstybės tarnybos profesionalumo stiprinimo kryptis yra veiklos vertinimas. Čia paminėtini du aspektai. Pirma, gerindami vertinimo sistemą, sudarysime palankesnes sąlygas skatinti tuos žmones, kurie puikiai atlieka savo pareigas ir suteikia Lietuvos gyventojams kokybiškas paslaugas bei padeda politikams kvalifikuotai ir greitai priimti racionalius sprendimus. Antra, tarnybinės veiklos vertinimas suteikia galimybę nubausti netinkamai dir-bančius tarnautojus. Siekiant stiprinti valstybės tarnybos profesionalumą, nepakanka vien tik šių krypčių. 13-oji Vyriausybė 2005 m. vasario mėn. patvirtino Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos įgyvendinimo priemonių planą. Joje, be dviejų minėtų tobulinimo krypčių, numatytos priemonės, kuriomis siekiama organizuoti sistemingą vals-tybės tarnautojų mokymą, užtikrinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, gerinti valstybės tarnautojo įvaizdį.

L I E T U V O S R E S P U B L I K O S S E I M O VA L S T Y B Ė S VA L D Y M O I R S AV I VA L D Y B I Ų K O M I T E TA S

Pasikeitus LR Seimo sudėčiai, pristatome Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą: jo veiklą, narius bei pir-mininką.

LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto funkcijos: – Seimo pavedimu arba savo iniciatyva rengia teisės aktų projektus valstybės valdymo bei viešojo administra-

vimo, teritorinių struktūrų pertvarkymo, vietos savivaldos darbo organizavimo, finansavimo ir ekonominio sava-rankiškumo klausimais;

– Svarsto įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, rengia dėl jų išvadas ir pasiūlymus valstybės valdymo, viešojo administravimo bei vietos savivaldos reformos, valstybės teritorijos administracinio suskirstymo, valstybės tarny-bos ir vietos savivaldos teisinių santykių reglamentavimo klausimais;

– Svarsto Vyriausybės programos valdymo ir viešojo administravimo bei vietos savivaldos reformos nuostatas;– Rengia išvadas dėl valstybės ir savivaldybių biudžetų vykdymo;– Aprobuoja Seimui teikiamus Vyriausybės pasiūlymus dėl valstybės teritorijos administracinio suskirstymo ir

atskirų savivaldybių ar apskričių teritorijų ribų nustatymo;– Teikia Seimui išvadas dėl laikinojo tiesioginio valdymo įvedimo pagrįstumo ir naujų rinkimų į savivaldybių

tarybą datos nustatymo;– Atlikdamas parlamentinę kontrolę, išklauso valstybės valdymo ir vietos savivaldos institucijų informaciją bei

pranešimus, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai komiteto kompetencijai pri-skirtais klausimais.

Stasys Mikelis – LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas – organizuoja komiteto darbą bei vadovauja jo veiklai.

Stasys Mikelis gimė 1953 m. gegužės 1 d. Šilutės rajone. 1979 m. Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultete įgijo renginių organizatoriaus specialybę.

Nuo 1995 m. keturias kadencijas iš eilės buvo renkamas Neringos savival-dybės meru. 2003 m. už nuopelnus Lietuvai, uolų ir sąžiningą darbą bei visuo-meninę veiklą Lietuvos Respublikos Prezidento apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Nuo 2004 m. gruodžio 9 d. – LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas.

LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai:

Violeta Boreikienė – komiteto pirmininko pavaduotoja. Kuruojamos sritys: viešasis administravimas, valstybės


tarnyba, vietos savivalda, biudžetas ir finansai, regioninė plėtra.Gimė 1960 m. vasario 29 d. Tauragėje. 1982 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo pramoninių prekių mokslo ir preky-

bos organizavimo specialybę. 1994–1999 m. mokėsi Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultete, kur jai buvo suteiktas verslo ir vadybos magistro laipsnis.

2002 m. buvo Kauno miesto tarybos narė, Savivaldos ir ekonomikos komiteto pirmininkė, Strateginio planavimo komisijos narė, Dainavos poliklinikos stebėtojų tarybos pirmininkė. 2003 m. – politikių klubo „Milda” prezidentė.

Danutė Bekintienė – komiteto narė. Kuruojamos sritys: vietos savivalda, biudžetas finansai, rinkimai.Gimė 1944 m. vasario 27 d. Puvočių kaime, Varėnos rajone. 1967 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos fakultetą ir

įgijo biologijos ir chemijos dėstytojo specialybę.Nuo 1997 m. dirbo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Karoliniškių seniūne.2000 m. buvo išrinkta į Vilniaus miesto tarybą. Buvo Seniūnų tarybos pirmininkė, Seniūnų asociacijos valdybos narė,

Karoliniškių poliklinikos stebėtojų tarybos pirmininkė, Policijos departamento visuomeninės ir konsultacinės tarybos narė.

Valentinas Bukauskas – komiteto narys. Kuruojamos sritys: vietos savivalda, savivaldybių biudžetas ir finansai, regio-ninė plėtra.

Gimė 1962 m. lapkričio 25 d. Sukančių kaime, Telšių rajone.1988 m. baigė Šiaulių K. Didžiulio politechnikumą, įgijo techniko specialybę.

Nuo 2003 m. Vakarų Lietuvos verslo kolegijoje studijuoja ekonomiką (išlyginamosios studijos). 2003 m. – antrą kartą išrinktas į Telšių rajono tarybą, buvo Ekonomikos ir finansų komiteto narys.

Algis Rimas – komiteto narys. Kuruojamos sritys: vietos savivalda, savivaldybių biudžetas ir finansai, regioninėplėtra.

Gimė 1940 m. lapkričio 26 d. Baukų kaime, Radviliškio rajone. 1962 m. Lietuvos žemės ūkio akademijoje (dabar – Lietuvos žemės ūkio universitetas) įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę. 1990–1997 m. buvo Marijampolės rajono savivaldybės tarybos narys, nuo 2000 m. – Marijampolės savivaldybės tarybos narys. LR Seimo narys nuo 2000 m.

Liudvikas Sabutis – komiteto narys. Kuruojamos sritys: viešasis administravimas, valstybės tarnyba, savivaldybių biudžetas ir finansai, regioninė plėtra.

Gimė 1939 m. vasario 1 d. Klaipėdoje. 1973 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Yra Nepriklausomos vals-tybės atkūrimo akto signataras.1996 m. buvo išrinktas Seimo nariu, ėjo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pir-mininko, Europos komiteto nario, Baltijos Asamblėjos Teisės komiteto pirmininko pareigas, nuolat dalyvavo rengiant Baltijos Asamblėjos, vietos savivaldos, valstybės valdymo ir viešojo administravimo teisės aktus. 2000 m. buvo pakviestas į Lietuvos generalinę prokuratūrą ir iki 2004 m. liepos 30 d. dirbo Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro pa-vaduotoju.

Valdemar Tomaševski – komiteto narys. Kuruojamos sritys: vietos savivalda, biudžetas ir finansai, rinkimų sistema.Gimė 1965 m. kovo 3 d. Vilniuje. 1990 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą ir įgijo inžinieriaus mechaniko

specialybę. Nuo 1993 m. – Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus rajono skyriaus pirmininkas. Nuo 2000 m. spalio mėn. – LR Seimo narys.

Antanas Valionis – komiteto narys. Kuruojamos sritys: viešasis administravimas, valstybės tarnyba, biudžetas ir fi-nansai, rinkimų sistema.

Gimė 1950 m. rugsėjo 21 d. Zabieliškių kaime, Kėdainių rajone. 1974 m. baigė Kauno politechnikos instituto Me-chanikos fakultetą. 1990–1994 m. studijavo Varšuvos universiteto Žurnalistikos ir politinių mokslų fakultete, apgynė po-litologijos ir socialinių mokslų daktaro disertaciją. 2000 m. spalio 30 d. paskirtas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru. 2001 m. liepos 5 d. suformavus naują šalies Vyriausybę, paskirtas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru ir šias pareigas eina iki šiol.

Apdovanotas Lietuvos Respublikos Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Atminimo ženklu už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius bei Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga, Prancūzijos Respublikos garbės legiono ordinu, Lenkijos Respublikos nuopelnų ordino Komandoro kryžiumi su žvaigžde ir Baltojo erelio kryžiu-mi su žvaigžde, Portugalijos Respublikos Princo Henriko ordino Didžiuoju kryžiumi bei Latvijos Respublikos trijų žvaigž-džių ordinu.

Vladimiras Volčiok – komiteto narys. Kuruojamos sritys: viešasis administravimas, valstybės tarnyba, biudžetas ir finansai, rinkimų sistema, regioninė plėtra.

Gimė 1963 m. spalio 8 dieną.1992 m. Vilniaus universitete įgijo teisininko kvalifikaciją. 2000–2003 m. buvo Trakų rajo-no savivaldybės narys, valdybos narys. Nuo 2003 m. balandžio buvo Trakų rajono savivaldybės narys, kolegijos narys.


Strateginis planavimas, pradėtas diegti vykdant

Lietuvos – Kanados viešojo administravimo reformos

projektą, jau po kelerių metų tapo nuolatinio tobulini-

mo objektu. Pirmoji Strateginio planavimo metodika,

2000 m. patvirtinta finansų ministro bei valdymo refor-

mų ir savivaldybių reikalų ministro įsakymu, tapo pa-

grindine valstybės institucijų planų rengimo metodine

priemone. Apibendrinus dvejų metų praktiką, 2002 m.

Vyriausybė patvirtino metodiką, kurioje, be daugelio

patobulinimų, buvo įtvirtinta šalies planavimo doku-

mentų sistema bei išryškinti jų tarpusavio ryšiai. Praėjus

dar dvejiems metams, siekdama toliau tobulinti strate-

ginį planavimą, Vyriausybė 2004 m. liepos 16 d. nutari-

mu Nr. 902 patvirtino Strateginio planavimo metodikos

pakeitimus, kurie ir aptariami šiame straipsnyje.

Pagrindiniai metodikos pakeitimai susiję su vertini-

mo kriterijų tobulinimu, tarpinstitucinių programų reg-

lamentavimo detalizavimu, aiškesniu strateginių planų

tvirtinimo reglamentavimu bei kitais pakeitimais. Minė-

tieji Strateginio planavimo metodikos pakeitimai turės

didelę įtaką ne tik planavimui viešojo administravimo

institucijose, bet ir atsiskaitymui už pasiektus rezulta-

tus.

Vienas esminių metodikos pakeitimų yra susijęs su

reikalavimu sukurti ir institucijos strateginiame plane

pateikti vertinimo kriterijų sistemą. Šis žingsnis žengtas

dėl keleto priežasčių. Visų pirma tai logiškas etapas to-

liau tobulinant strateginį planavimą. Iki šiol lietuviškoje

metodikoje buvo akcentuojami tik žemiausio lygmens

vertinimo kriterijai – uždavinių įgyvendinimo vertinimo

kriterijai. Kadangi šie vertinimo kriterijai yra supranta-

miausi ir lengviausiai suformuluojami, natūralu, kad iš

pradžių tik jie ir dominavo. Ketverių metų patirtis lei-

džia pereiti prie kelių lygių vertinimo kriterijų – ne tik

uždavinių, bet ir tikslų įgyvendinimo vertinimo kriterijų.

Antra priežastis, paskatinusi apsispręsti, – tai Valstybės

kontrolės audito ataskaitos „Programų, finansuojamų

iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, kriterijų

vertinimas“ išvados, kuriose ypač neigiamai įvertintos

institucijų strateginių tikslų bei programų tikslų formu-

luotės, neleidžiančios nustatyti tikslų pasiekimo lygio.

Pagaliau trečioji priežastis – Lietuvos narystė Europos

Sąjungoje ir galimybė pasinaudoti jos struktūriniais

fondais. Projektuose, finansuojamuose iš ES struktūrinių

fondų, taip pat turi būti numatyti trijų lygių vertinimo

kriterijai. Tai numatyta Bendrojo programavimo doku-

mente ir jo priede.

Taigi institucijos, planuodamos 2006 m. veiklą, turės

peržiūrėti savo programų vertinimo kriterijus ir sukurti

vientisą jų sistemą, rodančią ne tik institucijos suteiktas

paslaugas ar atliktus darbus, bet ir strateginių tikslų bei

programų tikslų įgyvendinimą. Be abejo, tai didelis iššū-

kis, pareikalausiantis nemažai intelektinių bei adminis-

tracinių pastangų. Pasirenkant vertinimo kriterijus, svar-

bu užtikrinti loginį programos elementų ryšį. Programai

skiriami materialiniai bei žmogiškieji ištekliai galėtų būti

matuojami indėlio vertinimo kriterijais. Įvertinant pro-

gramoje numatytų uždavinių įgyvendinimą, bus nau-

dojami produkto vertinimo kriterijai. Sukurti produktai

bei suteiktos paslaugos turės padėti įgyvendinti vieną

iš programos tikslų. Programos tikslo įgyvendinimas bus

matuojamas rezultato vertinimo kriterijumi. Ir pagaliau

programų įgyvendinimo rezultatai turi lemti strateginio

Kęstutis RekertaVyriausybės kanceliarijos Strateginio planavimo skyriaus vedėjas

KAIP PLANUOSIME 2006-ŲJŲ METŲ VEIKLĄ?


v a l s t y b ė s t a r n y b o s a k t u a l i j o s

KAIP PLANUOSIME 2006-ŲJŲ M

ETŲ VEIKLĄ?


v a l s t y b ė s t a r n y b o s a k t u a l i j o sKAIP PLANUOSIM

E 2006-ŲJŲ METŲ VEIKLĄ?

tikslo įgyvendinimą, kuris turėtų būti matuojamas efek-

to vertinimo kriterijumi.

Tarptautinė praktika rodo, kad diegiančios strate-

ginį planavimą šalys ėjo panašiu keliu. Antai Kanados

federalinė vyriausybė, 1985 m. pradėjusi nuo produkto

vertinimo kriterijų (output measures), 2000 m. pradėjo

diegti aukštesnio lygio vertinimo kriterijus – rezultato

(immediate outcome) bei efekto (outcome measures /

strategic results). Panašų kelią nuėjo ir Naujoji Zelan-

dija – 1987 m. buvo įdiegti produkto vertinimo krite-

rijai ir tik 2003 m. kai kuriose ministerijose buvo pradėti

diegti rezultato ir efekto vertinimo kriterijai. Didžiajai

Britanijai taip pat prireikė 5 – 6 metų, kad pereitų prie

aukštesnio lygio vertinimo kriterijų.

Kaip minėti pakeitimai turėtų atrodyti praktiškai, ga-

lima pailiustruoti paprastu Sveikatos apsaugos minis-

terijos veiklos pavyzdžiu įgyvendinant strateginį tikslą

„Užtikrinti visuomenės sveikatos priežiūrą stiprinant

ligų prevenciją ir kontrolę“. Tarkime, ministerija, atlikusi

situacijos analizę, nusprendžia, kad veiksmingiausia ko-

vos su tam tikra liga priemonė yra skiepai, ir pasirenka

šią priemonę atitinkamam programos tikslui įgyvendin-

ti. Tokiu atveju ministerijos vertinimo kriterijų sistema

galėtų atrodyti, kaip pavaizduota šiame paveikslėlyje.

Indėlio vertinimo kriterijai turėtų parodyti materia-

linius bei žmogiškuosius išteklius (skirtų pinigų kiekis,

nupirktų vakcinų skaičius, programą įgyvendinančių

valstybės tarnautojų skaičius ir panašiai). Pagrindinis

produkto kriterijus, be abejo, bus paskiepytų žmonių

skaičius, tačiau galimi ir kitokie vertinimo kriterijai, pa-

vyzdžiui, parodantys efektyvumą – išlaidos, tenkančios

vienam skiepijamam žmogui, ir t. t. Programos tikslo

įgyvendinimą turėtų atspindėti rezultato vertinimo kri-

terijus, kuris parodys, kiek sumažėjo sergamumas kon-

krečia liga (procentais arba absoliučiais skaičiais), nuo

kurios buvo skiepijami žmonės.

Efekto vertinimo kriterijus turėtų parodyti ministeri-

jos strateginio tikslo įgyvendinimo laipsnį. Vienas iš ga-

limų kriterijų galėtų būti bendro sergamumo sumažė-

jimas. Pats bendriausias kriterijus, atspindintis sveikatos

sistemos būklę, galėtų būti vidutinė tikėtina gyvenimo

trukmė. Be abejo, šis pavyzdys rodo tik metodikos pa-

keitimus, realiai sukurti vertinimo kriterijų sistemą bus

daug sunkiau, ypač toms institucijoms, kurios iki šiol

naudojo tik žemiausio lygmens vertinimo kriterijus.

Dažnai valstybės institucijų veikla nėra vienintelis ir

pagrindinis tos srities raidos veiksnys. Todėl pasirenkant

rezultato ir ypač efekto vertinimo kriterijus, reikėtų at-

kreipti dėmesį į tai, kad šie kriterijai turėtų parodyti kon-

krečios institucijos pastangomis pasiektą rezultatą, o ne

rezultatą apskritai. Pavyzdžiui, eksporto didėjimui /

mažėjimui didesnę įtaką gali turėti JAV dolerio kurso

kitimas nei atitinkamos Ūkio ministerijos programos.

Teigiamas pavyzdys pasirenkant rezultato vertinimo

kriterijų galėtų būti Ūkio ministerijos vykdomos Ekono-

minės plėtros programos vienas iš nurodytų rezulta-

tų – „Tiesioginių užsienio investicijų į Lietuvą padidė-

jimas iš tiesiogiai realizuotų projektų iki 100 mln. Lt ir

450 naujų darbo vietų sukūrimas“. Šioje formuluotėje

pabrėžiami projektai, kuriuos vykdys Ūkio ministerija.

Akivaizdu, kad tiesioginės užsienio investicijos gali pa-

didėti ir dėl kitų veiksnių, pavyzdžiui: dėl pelno mokes-

čio tarifo sumažinimo, kitų palankių investicinių sąlygų

sukūrimo ir pan. Svarbu, kad institucijos neprisiimtų įsi-

pareigojimų tose srityse, kur jos nedaro jokios įtakos, ir

atvirkščiai – nepasisavintų svetimų nuopelnų.

Kitas reikšmingas metodikos pakeitimas yra susijęs

su tarpinstitucinių programų rengimo bei įgyvendini-

mo reglamentavimu. Šie pakeitimai pagerins minėtų

programų rengimo bei įgyvendinimo koordinavimą.

Siekiant suteikti šioms programoms išskirtinį statu-

są, metodikoje nustatyta, kad jos turi būti tvirtinamos

Vyriausybės. Konkretizuota tarpinstitucinių programų

struktūra, įgyvendinimo mechanizmas. Kartu su pro-

grama turi būti tvirtinamas įgyvendinimo priemonių

planas, kuriame turi būti išdėstytas finansinis poreikis.

Programos koordinatoriai savo strateginiame veiklos

plane turėtų parengti tokios tarpinstitucinės programos

įgyvendinimo programą. Dalyvaujančios įgyvendinant

programą institucijos numatomas priemones turėtų

įtraukti į savo programas. Patikslintos ir tarpinstitucinių


DVEJOPA PATIRTIS ĮGYVENDINANT VALSTYBĖS TARNYBOSVALDYMO TOBULINIMO PROJEKTĄ


KAIP PLANUOSIME 2006-ŲJŲ M

ETŲ VEIKLĄ?

programų rengimo bei įgyvendinimo koordinavimo

formos.

Ministerijos ir Vyriausybės įstaigos rengia sutrum-

pintus ir išsamiuosius strateginius veiklos planus. De-

talizuodama strateginių veiklos planų tvirtinimą, Vy-

riausybė nustatė, kad Vyriausybėje bus tvirtinami tik

sutrumpinti ministerijų ir Vyriausybės įstaigų planai.

Vėliau ministrai ir Vyriausybės įtaigų vadovai turi pa-

tvirtinti savo ir jiems pavaldžių institucijų išsamiuosius

strateginius veiklos planus. Tokia tvarka turėtų sudaryti

sąlygas geriau koordinuoti įstaigų prie ministerijų veik-

lą.

Apibendrinant galima pasakyti, kad vertinimo krite-

rijų sistemos diegimas – tikrai didelis išbandymas valsty-

bės tarnautojams, tačiau įdiegus tokią sistemą siekiami

rezultatai taptų aiškesni visiems: programų rengėjams,

vykdytojams, vertintojams bei visuomenei. Vertinimo

kriterijų sistema leis institucijoms sukurti efektyvias ste-

bėsenos bei atsiskaitymo sistemas. Visuomenei bei Sei-

mui ateityje reikėtų pateikti tik aukštesnio lygio vertini-

mo kriterijus, t. y. rezultato ir efekto. Produkto vertinimo

kriterijai turėtų būti labiau taikomi institucijos vidaus

kontrolei užtikrinti. Ateityje valstybės tarnautojų veikla

turėtų būti vertinama labiau susiejant kiekvieno valsty-

bės tarnautojo veiklos rezultatus su institucijos veiklos

rezultatais, t. y. su aptartais vertinimo kriterijais.

2004 m. vasarį prasidėjęs PHARE programos finan-

suojamas valstybės tarnybos valdymo tobulinimo pro-

jektas tęsis iki š. m. rugpjūčio. Per šį laikotarpį bus sie-

kiama pagerinti Valstybės tarnybos departamento prie

Vidaus reikalų ministerijos administracinius gebėjimus,

patobulinti valstybės tarnybą reglamentuojančią teisi-

nę bazę, parengti Žmogiškųjų išteklių valdymo viešaja-

me sektoriuje vadovą ir būtinas metodikas, apmokyti

personalo tarnybų vadovus, sukurti ir įdiegti informa-

cinę sistemą, leisiančią efektyviau valdyti valstybės tar-

nybą.

Siekti šių tikslų departamentui padeda trys partne-

riai. Projektui vadovauja Prancūzijos viešojo adminis-

travimo ir valstybės tarnybos generalinis direktoratas,

o Danijos viešojo administravimo mokykla bei Belgijos

federalinė valstybės tarnybos organizavimo ir persona-

lo tarnyba yra jaunesnieji partneriai. Projektui įgyven-

dinti skirta 1,77 mln. eurų (1,5 mln. eurų yra PHARE

Birutė Česnulevičienė

Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijosdirektoriaus pavaduotoja



Valstybės tarnybos departamento darbuotojų mokymai

DVEJOPA PATIRTIS ĮGYVENDIN

ANT VALSTYBĖS TARN

YBOS VALDYMO TOBULIN

IMO PROJEKTĄ

programos lėšos, o 270 000 eurų – Lietuvos biudžeto).

Per vienuolika mėnesių ekspertai jau pateikė siū-

lymų, kaip tobulinti valstybės tarnybos teisinę bazę;

patikslinta Valstybės tarnybos departamento vizija ir

parengtas strateginių tikslų žemėlapis; išleisti leidiniai

„Žmogiškųjų išteklių valdymo viešajame sektoriuje va-

dovas“ ir „Kaip veikia Lietuvos valstybės tarnyba“; ap-

mokytas Valstybės tarnybos departamento personalas;

surengtos trys pažintinės kelionės į Prancūziją, Daniją

ir Belgiją.

Artimiausioje ateityje daugiausia dėmesio numato-

ma skirti mokymams. Metų pradžioje prasidėję perso-

nalo tarnybų vadovų mokymai truks penkis mėnesius.

Kovo mėnesį Danijoje susipažinome su šios valstybės

tarnybos modeliu, žmogiškųjų išteklių vadybos viešaja-

me sektoriuje principais, išsiaiškinome priėmimo į tar-

nybą ir veiklos vertinimo procedūras, mokymo ir parei-

gybių aprašymo sistemas, kontrolės mechanizmą.

2004 m. lapkritį pasirašius paslaugų ir prekių pirki-

mo sutartis, bus sukurta taikomoji programinė įranga

valstybės tarnybos valdymo informacinei sistemai pa-

laikyti. Įranga bus pritaikyta statistiniams duomenims

ir ataskaitoms pateikti, testų duomenų bazei valdyti,

darbo užmokesčiui ir mokymams planuoti, tarnybinei

veiklai ir pareigybėms vertinti. Be to, numatoma įsigyti

ir įdiegti techninę bei telekomunikacinę įrangą, įrengti

mokymų klasę, instaliuoti sinchroninio vertimo įrangą.

Tuo naudosis visos viešojo administravimo įstaigos.

Įgyvendindami projektą įgijome ir ES lėšomis finan-

suojamų projektų vykdymo patirties. Įsitikinome, jog

netiesa, kad sunkiau koordinuoti projektą, jei jame da-

lyvauja daugiau nei vienas projekto partneris. Pasirinkti

trys partneriai mums sudarė galimybes susipažinti su

gerąja ES valstybių praktika. Pasimokėme, kad renkantis

projekto partnerius pagrindinis kriterijus turi būti ins-

titucijos analogiškumas arba/ir jos vykdomų funkcijų

panašumas. O trumpalaikius ekspertus reikia rinktis itin

kruopščiai, nes kiekvienos veiklos sėkmė priklauso tik

nuo jų kompetencijos, turimos patirties ir asmeninių

savybių. Be to, siekiant konkrečių rezultatų, būtina eks-

pertams tiksliai suformuluoti technines užduotis prieš

jiems atvykstant.

Kita vertus, svarbus projektų įgyvendinimo sėkmės

veiksnys – kvalifikuotas personalas. Neužtikrinus jo pa-

stovumo, neišsprendus deramo atlygio problemos,

sunku kokybiškai valdyti projektus. Deja, šis darbas pa-

prastai neatlyginamas. Dažna specialistų kaita rodo,

kad įstaigų vadovai nesugeba rasti darbuotojų motyva-

vimo priemonių ir rizikuoja europinių projektų sėkme.

Ko gero, laikas spręsti tokių specialistų darbo užmokes-

čio problemą.

Paaiškėjo, kad naudojant PHARE programos lėšas

reikia nuolat kontroliuoti, kaip įgyvendinamos sutartys,

naudojami finansiniai ištekliai. Institucijai, gaunančiai

ES finansinę paramą, tikslinga nustatyti vidaus taisykles,

reglamentuojančias projektų įgyvendinimo ir priežiū-

ros tvarką, kad būtų sėkmingai ir operatyviai sprendžia-

mi techninio ir procedūrinio pobūdžio klausimai. Dabar

tokie klausimai dažniausiai sprendžiami konsultuojan-

tis su visomis ES paramą koordinuojančiomis instituci-

jomis: Finansų ministerija, Centrine projektų valdymo

agentūra bei Viešųjų pirkimų tarnyba.

Atlikta Lietuvos valstybės tarnybos personalo sky-

rių veiklos analizė parodė, kad įstaigų vadovai nepa-

kankamai vertina darbą su personalu, nors ši valdymo

sritis yra viena iš svarbiausių, – nuo jos priklauso visos

įstaigos darni veikla bei rezultatai.

Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus rei-

kalų ministerijos turi užtikrinti vientisą valstybės tarny-

bos personalo valdymo ir valstybės tarnautojų karjeros

planavimo sistemą, koordinuoti tarnautojų mokymo

strategijos įgyvendinimą. Atsižvelgiant į kitų Europos

Sąjungos šalių patirtį, kuriamas lankstus ir šiuolaikinis

personalo valdymo modelis. Jau atlikta personalo tar-

nybų veiklos apimties analizė, įvertintos šių personalo

tarnybų specialistų atliekamos funkcijos, pateikti siūly-

mai dėl šių specialistų poreikio.

Tyrimas parodė, jog šalies įstaigose egzistuoja skir-

tinga praktika ir požiūris į personalo valdymo funkcijas.

Daugumoje savivaldybių ir apskričių viršininkų admi-

nistracijų net nėra personalo skyrių – personalo valdy-

mo funkcijas ten atlieka kanceliarijos, bendrieji, teisės,

net ūkio skyriai. Tuo tarpu ministerijose, Vyriausybės

įstaigose ir įstaigose prie ministerijų personalo valdy-

mui skiriama gerokai daugiau dėmesio – jose yra per-

sonalo skyriai, departamentai.

Daugelio įstaigų pareigybių sąrašuose personalo

skyriaus pareigybės, jei tokios ir yra, įrašytos sąrašo gale

taip tarsi parodant jų ,,svarbą”, nors šio skyriaus specia-

listai turėtų būti pagrindiniai įstaigos vadovo pagalbi-

ninkai valdant personalą ir siekiant gerų rezultatų.

Yra savivaldybių administracijų, kur personalo val-

dymo funkcijas atlieka vienas tarnautojas ir jis praktiškai

pajėgia atlikti tik būtiniausią techninį darbą. Statistika

rodo, jog įvairiose įstaigose vienas personalo skyriaus

tarnautojas aptarnauja 50–100 valstybės tarnautojų ar

darbuotojų, o tiriant savivaldybių administracijas nu-

statyta, kad 31 savivaldybėje vienas specialistas aptar-

nauja iki 150, kitose – iki 200, o 9 savivaldybėse – nuo

200 iki 350 darbuotojų. Tuo tarpu žinoma, kad vienas

žmogus gali tinkamai atlikti visas personalo valdymo

funkcijas, jei aptarnauja 70–80 tarnautojų ar darbuo-

tojų.

Personalo valdymo specialistas kasdien turi skirti

laiko savišvietai: studijuoti teisės aktus, susijusius su jo

veikla (turi žinoti ir išmanyti daugiau nei 90 persona-

lo veiklą reglamentuojančių teisės aktų); bendrauti su

įstaigos darbuotojais ir vadovais personalo parinkimo,

jo adaptavimosi, karjeros planavimo, darbo organiza-

vimo, galimų vidinių pertvarkymų, su personalu susi-

jusių teisės aktų rengimo ir kitais klausimais; palaikyti

ryšius su mokslo ir kvalifikacijos tobulinimo įstaigomis,

su pavaldžiomis įstaigomis; turėti laiko atlikti kitas tei-

sės aktų nustatytas ir įstaigos vadovo pavestas funk-

cijas; organizuoti įstaigos tarnautojams svarbių datų

paminėjimus bei dirbti kitus darbus.

VA L S T Y B Ė S TA R N Y B O S A K T UA L I J O S 1 0


Regina Aleksienė

Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijosOrganizavimo ir kontrolės skyriaus vedėja

KAIP VERTINAME PERSONALO VALDYMO DARBĄ?

KAIP VERTINAME PERSONALO VALDYM

O DARBĄ?


v a l s t y b ė s t a r n y b o s a k t u a l i j o sKAIP VERTINAM

E PERSONALO VALDYMO DARBĄ?

Išanalizavus įstaigų personalo ar kitų skyrių, tvar-

kančių personalo valdymo reikalus, patvirtintas funkci-

jas, paaiškėjo, kad daug įstaigų neatlieka nė pusės per-

sonalo valdymo funkcijų.

Specialistų teigimu, nuo personalo skyriaus veiklos

priklauso bendras įstaigos kolektyvo mikroklimatas,

darbingumas ir darbo kokybė. Per personalo valdymą

įgyvendinami įstaigos strateginiai tikslai, analizuojamos

priemonės jiems pasiekti, aplinka, įvertinami tarnauto-

jų gebėjimai, išaiškinamas žmogiškųjų išteklių poreikis.

Įstaigos veiklos sėkmė priklauso tiek nuo tinkamai pa-

rinktų tarnautojų, tiek nuo gebėjimo panaudoti jų ga-

bumus, todėl būtina nuolat vertinti tarnautojų veiklą ir

laiku pasiūlyti karjeros galimybes.

Personalo valdymo darbuotojai turi kaupti informa-

ciją apie tarnautojus, tinkamai tvarkyti dokumentus ir

perduoti juos archyvui saugoti. Personalo valdymo tar-

nybos privalo operatyviai reaguoti į pokyčius, dalyvauti

kuriant ir įgyvendinant įstaigos strategiją, planus, pro-

jektus.

Visa tai rodo, kad personalo valdymui turi būti tei-

kiamas išskirtinis dėmesys bei sudarytos tinkamos sąly-

gos nuosekliai šį darbą dirbti. Valstybės tarnybos depar-

tamentas prie Vidaus reikalų ministerijos šiuo aktualiu

klausimu laukia Jūsų atsiliepimų telefonu ar elektroni-

niu paštu. Mums svarbi ir įdomi Jūsų nuomonė bei pa-

siūlymai.

Laima Tuleikienė

Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Registro ir analizės skyriaus vedėja

INFORMACINĖ VEIKSMINGO VALSTYBĖS TARNYBOS VALDYMO SISTEMA

Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo

įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnis nustato, kad Val-

dininkų registras Vyriausybės nustatyta tvarka reorga-

nizuojamas į Valstybės tarnautojų registrą iki 2005 m.

gruodžio 30 d. (Valdininkų registras veikia nuo 1998

metų). Įgyvendinant įstatymo nuostatas, buvo pareng-

ti ir Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr.

1255 patvirtinti Valstybės tarnautojų registro nuostatai.

Tais pačiais metais buvo parengtas Valstybės tarnauto-

jų registro investicinis projektas, kurio tikslas – sukurti

informacinę sistemą, atitinkančią registro nuostatus.

2003 m. buvo įsigyta kompiuterinė įranga, o 2004 m.

buvo sukurta taikomoji programinė įranga, atitin-

kanti Valstybės tarnautojų registro nuostatus. Šiuo

metu registrui duomenis teikia 880 valstybės ir savival-

dybių įstaigų. Valstybės tarnautojų registre sukaupta

susisteminta informacija apie viešojo administravimo



įstaigų struktūras, laisvas ir užimtas pareigybes, valsty-

bės tarnautojus ir jų darbo užmokestį.

Kol kas tebėra aktuali duomenų patikimumo pro-

blema. Nors paskiriami atsakingi už įstaigos duomenų

tvarkymą registre asmenys, ne visų institucijų duome-

nys tvarkingi ir patikimi. Registro priežiūra reikalauja

daug kruopštaus darbo: reikia ne tik įrašyti duomenis

apie įstaigą, jos padalinius, pareigybes ir valstybės tar-

nautojus bei darbuotojus, bet ir nuolat juos atnaujinti,

nurodyti informaciją apie atleistus tarnautojus ar dar-

buotojus, likviduojamas įstaigas ar jos padalinius. Daž-

noje institucijoje šiam darbui atlikti trūksta tarnautojų.

Esama ir kompiuterinio raštingumo problemų, trūksta

mokymų, kaip tvarkyti Valstybės tarnautojų registrą.

Kita vertus, nemažai registro tvarkytojų neišnaudoja

visų galimybių – užuot dirbę su suprogramuotomis

ataskaitų formomis, netaupydami darbo laiko naudoja

kitas ar rengia jas patys.

Valstybės tarnautojų registro pagrindu kuriama

Valstybės tarnybos valdymo informacinė sistema

VATIS suteiks galimybę valstybės ir savivaldybių įstai-

goms kaupti informaciją, reikalingą tarnybos veiklai

planuoti, organizuoti, kontroliuoti ir įvertinti, per-

sonalo tarnybų darbui gerinti. Teisingai įrašę visus

duomenis į institucijos valstybės tarnautojų registrą

(VATARAS), personalo tvarkytojai turės susistemintą

visą savo darbui reikalingą informaciją. Tikimasi, kad

iki 2008 m. sistema taps kasdiene Valstybės tarnybos

departamento bei kiekvienos valstybės įstaigos per-

sonalo valdymo specialistų darbo priemone.

VATIS sudaro Valstybės tarnybos departamento ir

Įstaigos personalo apskaitos posistemės, klasifikato-

riai ir vartotojų elektroninio mokymo programa. Šiuo

metu įgyvendintas VATIS 1-asis etapas, t. y. sukurtos šios

posistemės:

– Valstybės tarnybos departamento posistemė (lais-

vų pareigybių valdymas – pareigų siūlymas atleistiems

dėl pareigybės panaikinimo, pensinio bei 62,5 metų

amžiaus valstybės tarnautojų apskaita, priėmimo į vals-

tybės tarnautojo pareigas konkursų testų duomenų

bazė ir testų skelbimas internete, pagalba vykdantiems

Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo kontrolės

funkcijas, Valstybės tarnybos departamento interneto

svetainė);

– Valstybės ir savivaldybių įstaigų personalo apskai-

tos posistemė (stažo valstybės tarnyboje skaičiuoklė,

kompiuterizuota darbo laiko apskaita, komandiruočių

apskaita, valstybės tarnautojų atostogų apskaita).

Valstybės tarnybos departamentas sistemina atskirų

institucijų, jų grupių bei visų institucijų informaciją. Įvai-

rių statistinių duomenų ataskaitas jis rengia ir kitoms

institucijoms ar įstaigoms bei privatiems asmenims,

pvz. teikia informaciją žurnalistams.

Departamento darbuotojams, tikrinantiems vie-

šojo administravimo institucijas, parengtos tam tikros

ataskaitos, padedančios nustatyti Valstybės tarnybos

įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų pažeidimus per

tarnautojų išsilavinimo, amžiaus, darbo užmokesčio

priedų/priemokų ir kt. reikalavimų laikymosi kontrolę.

Informacinė sistema leidžia sparčiau paskelbti ir

konkursus valstybės tarnautojų pareigoms. Štai vals-

tybės tarnautojų registre duomenų tvarkytojai pa-

žymi laisvas pareigybes, kurioms užimti gali būti skel-

biami konkursai, o Valstybės tarnybos departamento

tarnautojas, atsakingas už laisvų pareigybių siūlymus

ir konkursų organizavimus, iš karto gavęs informaciją

gali atsakyti – leidžiama organizuoti konkursą ar laisvą

pareigybę reikia rezervuoti statusą siekiančiam atkurti

tarnautojui. Informacija iš karto matoma informacinėje

sistemoje, todėl duomenų tvarkytojai daug greičiau su-

žino apie tolesnius veiksmus, nei tai būtų aiškinamasi

susirašinėjant.

Remiantis registro duomenimis, Vyriausybei opera-

tyviai gali būti teikiama bendra informacija apie valsty-

bės tarnautojus: kiekybinė (tarnautojų skaičius, pareigy-

bių skaičius), kokybinė (išsilavinimas, tarnautojų amžius,

stažas ir kt.) bei duomenys apie tam tikrų parametrų ki-

timą, numatomas tendencijas bei priežastis.

Planuojama viešai skelbtiną registro informaciją

operatyviai pateikti internete. Tai leis stiprinti ryšius su

visuomene – ji žinos, kas valstybės tarnyboje užima ko-

kias pareigas, koks jo telefonas, el. pašto adresas, kokiu

adresu kreiptis.

Įstaigos personalo apskaitos posistemėje jau vei-

kia šios ataskaitų formos: pareigybių bei laisvų/užimtų

pareigybių sąrašai, darbo laiko apskaitos žiniaraštis (kad

INFORMACINĖ VEIKSM

INGO VALSTYBĖS TARNYBOS VALDYMO SISTEM

A



būtų tinkamai pildomas, į registrą reikia įrašyti duome-

nis apie atostogas, komandiruotes, mokymąsi ir kitokio

pobūdžio informaciją), atostogų ir komandiruočių, ins-

titucijos tarnautojų ir darbuotojų gimtadienių, stažo,

atlyginimo priedų bei tarnybos laiko pratęsimų suves-

tinės ir kt.

Sistemos plėtra

Vykdant PHARE projektą „Valstybės tarnybos valdy-

mo tobulinimas stiprinant valstybės tarnybos tvarky-

mo įstaigą“, 2004 m. lapkričio 30 d. pasirašytos projek-

to Techninės pagalbos ir Tiekimo dalių sutartys, skirtos

Valstybės tarnybos valdymo informacinės sistemos

VATIS plėtrai. Įgyvendinant šias sutartis bus sukurta

taikomoji programinė įranga, kurią sudarys:

– Pareigybių aprašymo modulis, skirtas pareigybių

aprašymui ir jų vertinimui tobulinti, funkcijoms stan-

dartizuoti bei pareigybių aprašymų rengimui kompiu-

terizuoti;

– Valstybės tarnautojų vertinimo modulis, skirtas

valstybės tarnautojų vertinimo sistemai įgyvendin-

ti, kaip numatyta 2002 m. birželio 17 d. Lietuvos Res-

publikos Vyriausybės nutarime Nr. 909 ,,Dėl valstybės

tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės

tarnautojų vertinimo tvarkos bei valstybės tarnautojų

tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų“;

– Valstybės tarnautojų, laikinai išvykusių dirbti į ES

institucijas, modulis, skirtas saugoti ir analizuoti jų duo-

menims bei padėti įdarbinti sugrįžusius į Lietuvą valsty-

bės tarnautojus;

– Valstybės tarnautojų mokymo koordinavimo mo-

dulis, kuriame bus pateikiamos visos patvirtintos moky-

mo programos, sukurta per vienerius metus apmokytų

valstybės tarnautojų apskaitos sistema bei mokymo iš-

laidų analizavimo priemonė;

– Mokymo poreikių planavimo modulis, skirtas mo-

kymo poreikiui išsiaiškinti pagal 2002 m. liepos 11 d.

vidaus reikalų ministro įsakymą Nr. 340 ,,Dėl Valstybės

tarnautojų mokymo organizavimo tvarkos taisyklių pa-

tvirtinimo“;

– Darbo užmokesčio fondo planavimo modulis, skir-

tas 2003 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nutarimu Nr. 280 ,,Dėl Valstybės tarnautojų ir darbuoto-

jų, gaunančių darbo užmokestį iš Lietuvos Respublikos

valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir valstybės

pinigų fondų, darbo užmokesčio fondo apskaičiavimo

metodikos patvirtinimo“ patvirtintai metodikai įgyven-

dinti.

Taip pat bus sukurta posistemė, kurią galės tvarkyti

patys valstybės tarnautojai. Kiekvienas valstybės tar-

nautojas (posistemės vartotojas) turės galimybę matyti

savo asmeninius duomenis, o kai kuriuos galės ir pats

atnaujinti.

1 pav. Valstybės tarnautojų registro duomenų struktūra

Pagrindinis Valstybės tarnautojų registro įsteigimo tik-

slas – sukurti ir įdiegti informacinę sistemą pagal Valstybės

tarnybos įstatymo nuostatas, kad būtų galima registruo-

ti valstybės tarnautojus, rinkti, kaupti, sisteminti ir teikti

duomenis apie valstybės ir savivaldybių įstaigų struktūras,

pareigybes, tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal

darbo sutartis.

Informacinę sistemą sudaro Valstybės tarnybos

departamento ir Įstaigos personalo apskaitos posi-

stemės, klasifikatoriai ir vartotojų elektroninio moky-

mo programa.

Valstybės tarnybos departamento posistemę, at-

liekančią vadybos (organizavimo, valdymo, vadovavi-

mo, kontrolės, analizės ir prognozės) funkcijas, sudaro

šie moduliai:

- pareigybių aprašymo ir vertinimo;

- laisvų valstybės tarnautojų pareigybių valdymo;

- priėmimo į valstybės tarnybą konkursų valdymo;

- valstybės tarnautojų karjeros;

- pensinio bei 62,5 metų amžiaus valstybės tarnau-

INFORMACINĖ VEIKSM


A



Sveikiname!2005 m. kovo 11 d. Alytaus miesto teatro Mažojoje salėje sureng-

tame iškilmingame savivaldybės tarybos posėdyje, skirtame Lietuvos

nepriklausomybės atkūrimo 15-osioms metinėms paminėti, miesto

meras Vytautas Kirkliauskas už darbus, nuveiktus per 15 nepriklau-

somybės metų, įteikė padėkos raštus miestui nusipelniusiems žmo-

nėms. Pirmą kartą padėkos raštas buvo įteiktas valstybės tarnautojai

– Alytaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investi-

cijų departamento Finansų skyriaus vyriausiajai specialistei Bronytei

Margevičienei. Baigusi Vilniaus universiteto Finansų ir apskaitos fakul-

tetą, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriuje ji

dirba nuo 1977 m.

Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos valstybės ir savi-

valdybių institucijose ir įstaigose dirba per 4 000 valstybės tarnautojų. Padėkos raštu apdovanota valstybės tarnautoja B. Margevičienė

2 pav. Valstybės tarnybos valdymo informacinės sistemos duomenų bazės

3 pav. Valstybės tarnybos valdymo informacinės sistemos kūrimas

INFORMACINĖ VEIKSM


A

tojų;

- kontrolieriaus;

- valstybės tarnautojų mokymo ir kvalifikacijos to-

bulinimo koordinavimo;

- tarnybinių pasų;

- kita informacija.

Įstaigos personalo apskaitos posistemę, atliekan-

čią vadybos (analizės, organizavimo, valdymo, vadova-

vimo, kontrolės, analizės ir prognozės) funkcijas, sudaro

šie moduliai:

- įstaigos valstybės tarnautojų pareigybių;

- darbo užmokesčio planavimo;

- konkursų į valstybės tarnybą;

- pensinio bei 62,5 metų amžiaus valstybės tarnau-

tojų apskaitos;

- valstybės tarnautojų mokymo ir kvalifikacijos to-

bulinimo;

- stažo valstybės tarnyboje skaičiavimo;

- darbo laiko apskaitos;

- kasmetinių atostogų apskaitos;

- komandiruočių;

- kita informacija.



Jolita Piliutytė

Kauno technologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Savivaldos mokymo centro projektų vadovė

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYMAS: SAVIVALDOS MOKYMO CENTRO PATIRTIS

1993 m. įkurto Kauno technologijos universiteto

Socialinių mokslų fakulteto Savivaldos mokymo centro

(toliau – SMC) tikslas buvo teikti praktinių žinių valsty-

bės įstaigų darbuotojams ir juos lavinti, kol universite-

tai ir kitos mokymo įstaigos pradės rengti kvalifikuotus

specialistus. Šalies aukštosios mokyklos jau kelinti metai

rengia viešojo administravimo bakalaurus, magistrus,

tačiau nuolatinis kvalifikacijos tobulinimo, naujų žinių

ir gebėjimų poreikis išlieka. Savivaldos mokymo cen-

tras – pirmoji valstybės tarnautojų mokymo institucija

šalyje – turi sukaupusi bene didžiausią šios srities darbo

patirtį.

Per vienuolika centro veiklos metų SMC mokymų

grupė parengė įvairaus turinio ir trukmės mokymo pro-

gramų valstybės tarnautojams. Pagrindinės mokymų

sritys – viešasis administravimas, narystės Europos Są-

jungoje aktualijos, strateginis planavimas, viešųjų finan-

sų valdymas, investicijų planavimas, valdymas ir finansa-

vimas, vadyba, informacinių technologijų naudojimas,

viešieji ryšiai, atskirų sektorių bendradarbiavimas ir kt.

1 ir 2 pav. parodytos SMC populiariausios mokymo

programos bei jų renginiuose dalyvavusių žmonių skai-

čius per pastaruosius dvejus metus.

1 pav. SMC mokymo programos ir dalyvių skaičius

2004 m.

2 pav. SMC mokymo programos ir dalyvių skaičius

2003 m.

2003 m. visuose centro mokymo renginiuose da-

lyvavo 817 asmenų, iš jų – 569 valstybės tarnautojai.

2004 m. antrą pusmetį savivaldybių, savivaldybių įmo-

nių bei visuomeninių organizacijų atstovams SMC su-

rengė mokymus pagal 59 mokymo programas, kurių

bendra trukmė – 464 akad. val.

2004 m. seminaruose dalyvavo 1180 klausytojų, iš

jų – 865 valstybės tarnautojai.

Vis didesnio populiarumo sulaukia SMC organizuo-

jami mokymai pagal Valstybės tarnautojų įvadinio mo-

kymo bendrąją programą (toliau – ĮMBP). 3 pav. rodo

šios programos dalyvių skaičiaus kaitą nuo 2000 m.

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYM

AS: SAVIVALDOS MOKYM

O CENTRO PATIRTIS

Padėkos raštu apdovanota valstybės tarnautoja B. Margevičienė

3 pav. ĮMBP dalyvių skaičiaus kaita 2000–2004 m.

Įvadinio mokymo bendrosios programos dalyvių

skaičius išaugo dėl keleto priežasčių. Vis daugiau savi-

valdybių vadovų suvokia, kaip svarbu darbuotojams

įgyti naujų žinių ir tobulinti gebėjimus, todėl sudaro

sąlygas kvalifikacijai kelti. SMC programų turinio koky-

bė, daug aktualios praktinės patirties ir žinių turintys

lektoriai, patogios mokymosi sąlygos, aktyvūs mokymo

metodai – tai dar keletas svarbių SMS programų popu-

liarumo didėjimo veiksnių.

4 pav. 2004 m. ĮMBP dalyvių pasiskirstymas pagal sa-

vivaldybes

Pastaraisiais metais savivaldybės pageidauja naujų programų. Prieš keletą metų ypač domėtasi strateginiu planavimu, personalo valdymu, viešųjų finansų plana-vimu ir valdymu, piliečių įtraukimu į valdymo procesus, kompiuterinio raštingumo įgūdžių lavinimu ir panašiais dalykais, o šiemet didelio susidomėjimo sulaukia semi-narai, kuriuose analizuojami Europos Sąjungos struk-tūrinių fondų panaudojimo, savivaldybių investicinių projektų rengimo, valdymo ir finansavimo, programiniobiudžeto sudarymo, strateginių plėtros planų įgyven-dinimo, viešųjų pirkimų organizavimo, visuomenės in-formavimo, miestų rinkodaros, projektų valdymo ir kiti klausimai.

Informacija apie rengiamas programas bei orga-nizuojamus seminarus skelbiama centro internetinėje svetainėje, savaitraštyje „Savivaldybių žinios“ bei siun-

čiama daugelio savivaldybių darbuotojams elektroni-niu paštu.

Atsižvelgdamas į valstybės tarnautojų pageidavi-mus papildyti įvairių sričių žinias bei įgyti praktinių įgū-džių, SMC rengia naujas mokymų programas ir pagal jas organizuoja mokymus. Programų vadovai stengiasi, kad seminarų dalyviams būtų pateiktos pačios naujau-sios, tiesiogiai jų praktiniame darbe pritaikomos žinios, kad ir po susitikimo su lektoriais dalyviai toliau savaran-kiškai galėtų domėtis aptartais klausimais ir patys rastų atsakymus į jiems aktualius klausimus.

Centras bendradarbiauja su įvairių savivaldos sri-čių ekspertais praktikais, kviečia juos pasidalyti savo žiniomis su seminaruose dalyvaujančiais kolegomis. Renkantis dėstytojus daug dėmesio skiriama jų prakti-nėms žinioms bei įgūdžiams, bendravimo gebėjimams, patirčiai. Kauno technologijos universiteto Savivaldos mokymo centro dėstytojams kasmet organizuojami specialūs dėstytojų mokymai. Tai unikali galimybė tiek patyrusiems, tiek pradedantiems lektoriams patobulinti suaugusiųjų mokymo įgūdžius, susipažinti ir praktiškai išbandyti naujausius mokymo metodus, pasidalyti pa-

tirtimi su kolegomis.

Kauno technologijos universiteto Socialinių mokslų fa-kulteto Savivaldos mokymo centras:

* organizuoja mokymus pagal Valstybės tarnautojų įvadinio mokymo bendrąją programą bei kitas trumpalai-kes ir ilgalaikes mokymo programas;

* teikia konsultacijas savivaldybėms aktualiais klausi-mais;

* teikia informacines paslaugas Lietuvos ir užsienio or-ganizacijoms viešojo administravimo klausimais;

* skleidžia gerąją Lietuvos savivaldybių patirtį užsieny-je, skatina Lietuvos savivaldybes plėtoti tarptautinį ben-dradarbiavimą.



Kauno technologijos universiteto Savivaldos mokymo centras, reaguoda-mas į besikeičiančius rinkos poreikius, tobulina ir kuria naujas mokymo pro-gramas, aktyviai diegia viešojo administravimo srities darbuotojų kvalifikacijostobulinimo naujoves.

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYM

AS: SAVIVALDOS MOKYM

O CENTRO PATIRTIS



Rima Kisielienė

Lietuvos valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininkės patarėja, valdybos narė

DARBUOTOJŲ VIENYBĖ PADEDA DERYBOSE

Lietuvos, kaip ir ES valstybių, profesinės sąjungos

siekia tapti solidžia jėga, kuri atstovauja darbuotojų in-

teresams, rūpinasi jų švietimu. Tačiau žmonių sąmonė-

je vis dar gajus sovietmečio profsąjungų stereotipas –

steigiamuosiuose susirinkimuose dažnai klausiama: „Ką

dabar galima gauti iš profesinės sąjungos? Sovietmečiu

ji bent kelialapius, baldus, mašinas dalino, o dabar ką?“

Tai liudija ir skaičiai: Lietuvos valstybės tarnautojų pro-

fesinės sąjungos, vienijančios savivaldybių, muitinių,

socialinių įstaigų, mokesčių inspekcijų, draudimo, užsie-

nio šalių ambasadų, Seimo bei kitų valstybės sektoriaus

darbuotojų profesines sąjungas, nariai yra per 14 proc.

visų šalyje dirbančių valstybės tarnautojų. Palyginkime

su Švedija, kur valstybės tarnautojų profesinei sąjungai

priklauso apie 90 proc. dirbančiųjų. Lietuviai itin pasy-

vūs, persisotinę pažadais. Kita vertus, valstybės tarnyba

gana griežtai reglamentuota įstatymų, todėl ribotos

derybų galimybės. Tačiau neseniai sukurtas preceden-

tas Konstituciniam teismui pripažinus, kad buvo pažeis-

tos policininkų, muitininkų bei savivaldybių valstybės

tarnautojų teisės nemokant jiems viso priklausančio at-

lyginimo, liudija, jog ir čia esama problemų.

Gina ir moko

Pagrindinis Lietuvos dabartinių profesinių sąjungų

tikslas – atstovauti savo nariams, ginti jų darbo, eko-

nomines, socialines ir profesines teises bei teisėtus

interesus teismuose, valdžios, valdymo organuose ir

derėtis su darbdaviais. (Tiesa, pasitaiko, kad profesinė

sąjunga įstaigoje steigiama ne problemoms spręsti, o

norint, kad kolektyvas bendrautų.) Valstybės tarnautojų

profesinė sąjunga rūpinasi ir savo narių visuomeniniu,

ekonominiu, teisiniu švietimu ir mokymu. Pavyzdžiui,

rengiami seminarai darbo teisės klausimais, mokoma

derybų meno, kaip pasirašyti kolektyvines sutartis, kaip

pritraukti naujų narių, diskutuojama dėl Europos Sąjun-

gos narių galimybių, prioritetų ir kt. Šios organizacijos

nariai dalyvauja Europos Sąjungos Komisijos, tarptau-

tinių profesinių sąjungų komitetų bei komisijų darbe,

bendradarbiauja su partneriais iš Europos Sąjungos

valstybių.

Tobulina įstatymus

Dar vienas profesinės sąjungos tikslas – teikti siūly-

mus LR Seimui, Vyriausybei dėl naujų įstatymų ir nu-

tarimų priėmimo, galiojančių įstatymų papildymo, pa-

keitimo, panaikinimo. Pavyzdžiui, profesinės sąjungos

pasiekė, kad 2002 m. balandžio 23 d. priimtame Lietu-

vos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme atsirastų

profesinėms sąjungoms naudingi punktai, kaip antai:

16 straipsnio 3 punktas, nustatantis, kad „valstybės tar-

nautojai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę


Lietuvos valstybės tarnautojų profesinės sąjungos

pirmininkė Irena Petraitienė,

pavaduotojas Algimantas Vitkauskas

J. Jasinskio g. 9–310, LT-01111 Vilnius

Tel. (8 ~ 5) 2497256, tel./faks. (8 ~ 5) 2496142

Elektroninis paštas [email protected]



dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinimo,

pareigų paaukštinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo

klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje

veikloje. Tam skiriama iki 10 valandų tarnybos (darbo)

laiko per mėnesį ir už šį laiką mokamas darbo užmo-

kestis“; 22 straipsnio 4 punktas: „Jei valstybės ar savival-

dybės institucijoje ar įstaigoje veikia profesinė sąjunga,

vienas vertinimo komisijos narys turi būti valstybės ar

savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios profesi-

nės sąjungos atstovas“. Valstybės tarnautojų profesinės

sąjungos pastangomis įstatymo 36 straipsnio 2 punkte

nustatyta: „Valstybės tarnautojui, turinčiam didesnį kaip

penkerių metų tarnybos stažą, už kiekvieną paskesnių-

jų trejų metų tarnybos stažą suteikiamos papildomos 3

kalendorinės dienos kasmetinių atostogų“.

Kolektyvinės sutartys

2003 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos

darbo kodeksui, Lietuvos valstybės tarnautojų profesi-

nės sąjungos įgijo teisę derėtis dėl kolektyvinių sutarčių

pasirašymo. Valstybės tarnybos įstatymo 5(1) straipsnio

3 dalis nustato, jog kolektyvinėje valstybės tarnyboje

sudaromoje sutartyje gali būti numatomos šios sąly-

gos: valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir poilsio lai-

ko; saugių ir sveikatai nekenksmingų sąlygų sudarymo;

darbo užmokesčio mokėjimo; kolektyvinės sutarties

vykdymo tvarkos; kvalifikacijos tobulinimo; šalių tar-

pusavio informavimo ir konsultavimo bei kitos galio-

jantiems teisės aktams neprieštaraujančios ir valstybės

tarnautojų padėties nebloginančios sąlygos. Pirmosios

iš savivaldybių tokias sutartis pasirašė Visagino miesto

bei Biržų rajono savivaldybių administracijų darbuotojų

profesinės sąjungos ir savivaldybių administracijos. Ne-

mažai organizacijų kolektyvines sutartis jau yra paren-

gusios ir ruošiasi jas pasirašyti.

Europos Sąjungos valstybėse pasirašomos ir šakinės

(tarifinės) kolektyvinės sutartys, tačiau Lietuvoje to pa-

daryti negalima, kol nepriimtas Darbdavių įstatymas ir

nėra socialinio partnerio – darbdavio.

Nario mokestis

Profesinės sąjungos išsilaiko iš nario mokesčio. Jo

dydį savarankiškai nustato kiekviena organizacija. Daž-

niausiai nario mokestį sudaro 1 proc. priskaičiuoto atly-

ginimo. Suprantama, kuo didesnis profesinės sąjungos

biudžetas, tuo ji stipresnė. Nuo biudžeto priklauso ir

profesinės sąjungos galimybės savo nariams mokėti

nedarbingumo pažymėjimo priemokas, teikti kreditus

ir t. t.

Šakinei valstybės tarnautojų profesinei sąjungai iš-

laikyti mokamas nustatyto dydžio procentas nuo su-

renkamo nario mokesčio. Be to, nemažą materialinę ir

intelektinę pagalbą jos narių švietimui teikia kolegos

skandinavai.


1991 m. balandžio mėn. atkurta Lietuvos valstybės

tarnautojų profesinė sąjunga yra savarankiška organi-

zacija, nepriklausoma nuo valstybės valdžios ir valdymo

institucijų, darbdavių ir jų organizacijų, politinių partijų,

visuomeninių organizacijų bei judėjimų.

Lietuvos valstybės tarnautojų profesinė sąjunga yra

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos narė. 1994 m.

tapo Tarptautinio visuomeninių paslaugų gamybinio

sekretoriato (PSI), o 1998 m. – Europinės visuomeninių

paslaugų organizacijos sekretoriato (EPSU) nare. 1999 m.

įsijungė į KARTELĮ – bendradarbiavimo organizaciją, kuri

vienija Lietuvos visuomeninių paslaugų profsąjungų fede-

racijos, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų bei Lietu-

vos valstybės tarnautojų profesinių sąjungų narius. Orga-

nizacijoje veikia Jaunimo centras ir Moterų komitetas.


Europos viešojo administravimo institutų ir mokyk-

lų vadovai nuo 2001 m. renkasi į konferencijas pasidaly-

ti patirtimi bei pasisemti naujų idėjų. Šio savotiško klu-

bo susitikimuose dalyvauja tiek ES šalių narių, tiek šalių

kandidačių viešojo administravimo institutų ar mokyklų

direktoriai. Susitikimų tikslas – aptarti būsimo darbo ES

institucijose klausimus, išsiaiškinti galimo mokymo ins-

titucijų bendradarbiavimo sritis bei nubrėžti valstybės

tarnautojų tobulėjimo gaires.

Po svarbiausių mūsų šaliai 2004 m. pokyčių pakito ir

Lietuvos statusas šiuose susitikimuose. Dabar jau kitos

šalys mokosi iš dabartinių ES šalių narių, tarp jų – ir iš

Lietuvos. Džiugu, kad iš tiesų esame sukaupę nemažai

patirties bei žinių, kuriomis galime pasidalyti su Euro-

pos šalimis.


lų vadovų susitikimus organizuoja pagal rotacijos prin-

cipą pirmininkaujanti ES šalis. Pirmą kartą dalyvavau

tokioje konferencijoje 2002 m. balandžio 3 – 4 d. pirmi-

ninkaujant Ispanijai. Susitikimai vyksta kas pusmetį, dar-

botvarkė nustatoma iš anksto, ir gana įdomiai. Siekiant

užtikrinti svarstomų klausimų tęstinumą, susitikimą

organizuoja trys šalys: susitikimo laikotarpiu pirminin-

kaujanti šalis, prieš tai pirmininkavusi šalis ir pirminin-

kausianti ateityje šalis. Šios šalys yra vadinamos ,,troika”.

Pavyzdžiui, šiuo metu gegužės mėnesį įvyksiančio su-

sitikimo darbotvarkę rengia Olandija, pirmininkavusi

antrąjį 2004 m. pusmetį, šį pusmetį pirmininkaujantis

Liuksemburgas ir Didžioji Britanija, pirmininkausianti

antrąjį šių metų pusmetį.

Norėčiau plačiau aptarti Hagos konferencijoje, su-

rengtoje 2004 m. pabaigoje pirmininkaujant Olandijai,

svarstytus klausimus. Manau, jog šios konferencijos

tema ,,Vadovavimas Europos viešajame sektoriuje: sie-

kiant bendros kompetencijos” yra labai svarbi ne vien

Lietuvos viešojo administravimo institutui, bet ir kiek-

vienam valstybės tarnautojui. Per įvairių darbo gru-

pių diskusijas buvo pritarta minčiai, jog siekiant, kad

prisijungusi naujų narių Europos Sąjunga darniai bei

sklandžiai veiktų, reikia, kad visų šalių narių valstybės

tarnautojai turėtų vienodas žinias, gebėjimus bei įgū-

džius. Tik taip nekils sunkumų ar net nesusipratimų ES

institucijose lietuviui bendradarbiaujant su portugalu

ar graikui su suomiu. Išsiaiškinus, kokias žinias, įgūdžius

bei gebėjimus turi turėti ES valstybės tarnautojas, šalys

gali nustatyti ir valstybės tarnautojų mokymo priorite-

tus. Taip bus siekiama bendro tikslo: profesionalaus visų

ES šalių narių valstybės tarnautojų darbo bei sklandaus

jų bendradarbiavimo. Diskusijai šia tema buvo rengia-

Alfonsas VeličkaLietuvos viešojo administravimo instituto direktorius

SIEKIANT BENDROS KOMPETENCIJOS EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖS TARNYBOJE

ž v i l g s n i s u ž L i e t u v o s r i b ųSIEKIANT BENDROS KOM

PETENCIJOS EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖS TARNYBOJE


masi gerai išnagrinėjus padėtį visose 25 šalyse narėse.

Į Olandijos viešojo administravimo instituto parengto

klausimyno klausimus atsakė visos 25 šalys. Mes prista-

tėme Lietuvos nuveiktus darbus tobulinant valstybės

tarnybą, siekiant didesnės kiekvieno valstybės tarnau-

tojo kompetencijos. Mūsų šalyje visus valstybės tarny-

bos reikalus reglamentuoja Valstybės tarnybos įstaty-

mas. Aptardamas valstybės tarnautojų kvalifikacijos to-

bulinimo klausimus ES kontekste, rėmiausi šio įstatymo

X skyriumi ir jo straipsniais bei pabrėžiau šio įstatymo

svarbą tiek rengiantis stoti į ES, tiek dabar – darbo ES

sąlygomis, Lietuvai jau įstojus į garbingą Europos šalių

klubą. Išskirtinai paminėjau kvalifikacijos tobulinimo si-

stemą, kuri buvo sukurta įgyvendinant Valstybės tarny-

bos įstatymą ir šio įstatymo lydimuosius aktus.

Sužinojus, kokia yra valstybės tarnautojų kvalifika-

cijos tobulinimo sistema kiekvienoje šalyje, bei išsi-

aiškinus, kokių gebėjimų, žinių bei kompetencijos yra

tikimasi iš kiekvienos šalies valstybės tarnautojo, buvo

diskutuojama, kokias žinias bei gebėjimus turi turėti

Europos Sąjungos institucijose dirbantys ar jose savo

šaliai atstovaujantys tarnautojai. Štai čia ir išryškėjo vie-

šojo administravimo institutų svarba bei būtinybė šių

institucijų vadovams reguliariai susitikti bei formuoti

bendrą požiūrį į valstybės tarnautojų mokymą siekiant

bendros visų ES šalių narių valstybės tarnautojų kom-

petencijos.

Į Europos Sąjungą įstojus dešimčiai naujų narių, jos

institucijoms kyla naujų iššūkių. Iki šiol šios dešimt šalių

tarpusavyje nederino valstybės tarnautojų mokymo si-

stemų. Taigi naujų šalių narių valstybės tarnautojai prie

Europos Sąjungos darbo stalo sėda turėdami skirtingą

žinių bagažą bei vadovaudamiesi skirtingais darbo or-

ganizavimo principais. Jeigu kiekvienos ES šalies narės

valstybės tarnautojai ugdys skirtingus įgūdžius bei skir-

tingą kompetenciją, kyla nesusikalbėjimo grėsmė de-

rinant įvairias pozicijas. Ką turime daryti mes, kad to

išvengtume? Šį klausimą ir mėginome nagrinėti.

Buvo nutarta, kad nuo šiol reikia pradėti kalbėti apie

ES šalių valstybės tarnautojų bendrąją kompetenciją,

t. y. yra apie tokius gebėjimus, kurie būtini kiekvienos

šalies valstybės tarnautojams, kad jie sėkmingai ben-

dradarbiautų tarpusavyje ir „susikalbėtų“. Po ilgų disku-

sijų buvo sudarytas toks dažniausiai minimų dešimties

gebėjimų sąrašas:

1. derybų įgūdžiai,

2. procedūrų išmanymas,

3. institucijų pažinimas,

4. nešališkumas,

5. strateginis mąstymas,

6. socialiniai įgūdžiai,

7. gebėjimas užmegzti ryšius,

8. organizaciniai gebėjimai,

9. gebėjimas bendrauti daugiakultūrėje terpėje,

10. gebėjimas įsitraukti į kolektyvo darbą.

Nustačius, ko siekiame, galima toliau galvoti, kokio-

mis priemonėmis tai įgyvendinti, t. y. kokios srities mo-

kymo programas tobulinti ar rengti naujas, kaip jomis

dalytis ir pan.

Siekdami gerovės Europoje, turime žinoti, kad Eu-

ropos Sąjunga sukurta būtent jos piliečių gerovei kurti.

Tad valstybės tarnautojai – tiek dirbantys valstybės val-

dymo institucijose, tiek su ES institucijomis nacionali-

niu lygiu – turi gerai žinoti Europos viziją, misiją, gebėti

įsiklausyti į šalies žmonių poreikius ir paversti juos kon-

krečiais pasiūlymais. Tai nemenkas uždavinys.

Mūsų Institutas nuo pasirengimo narystei ES pra-

džios daug dėmesio skiria valstybės tarnautojų mo-

kymui ES klausimais. Mes intensyviai rengėme įvairias

mokymo programas apie ES, aktyviai kvietėme valsty-

bės tarnautojus išklausyti jų kursą. Nuo 1999 m. Institu-

te parengti 128 įvairių sričių mokymo moduliai, iš jų – 43

Europos Sąjungos temomis.


lų vadovų susitikime Hagoje buvo kalbėta ir apie senųjų

ES valstybių narių valstybės tarnautojų suskirstymą į tris

grupes pagal tai, kaip dažnai jiems tenka bendradar-

biauti su ES institucijomis. Taigi jie skirstomi į auksinius,

sidabrinius bei bronzinius. Pirmajai grupei priskiriami

kone kasdien bendraujantys su ES institucijomis vals-

tybės tarnautojai. Antrosios grupės valstybės tarnau-


ž v i l g s n i s u ž L i e t u v o s r i b ų

Europos viešojo administravimo institutų ir mokyklų vadovų susitikimas Madride.




tojai su ES institucijomis bendrauja dažnai, o trečiosios

grupės – retai. Toks valstybės tarnautojų skirstymas gali

būti pravartus ir Lietuvoje: žinant specifinius kiekvienos

valstybės tarnautojų grupės poreikius, galima dar ge-

riau pritaikyti mokymo programas.

Be bendrųjų programų, Institutas yra parengęs 100

val. specialų kursą valstybės tarnautojams, atstovau-

jantiems Lietuvos interesams Europos Sąjungoje. Šios

programos, kurią rėmė LR Vyriausybė, kursą 2003 m.

privalomai išklausė 204 valstybės tarnautojai. 2004 m.

programą išėjo dar 33 valstybės tarnautojai. Į šį skaičių

nėra įtraukti išklausę jau minėtų bendrų Mokymo apie

ES programų modulių kursą. Drįsčiau teigti, kad išėję

Pasirengimo atstovauti Lietuvos interesams ES institu-

cijose programą valstybės tarnautojai yra deramai pasi-

rengę atstovauti šalies interesams.


lų vadovai taip pat diskutavo dėl būtinybės mokyti ne

tik valstybės tarnautojus, bet ir politikus. Šiandien ES

institucijose keliami vis nauji reikalavimai, todėl tik iš-

silavinę profesionalūs valstybės tarnautojai ir politikai

gali efektyviai dirbti tiek savo šalies, tiek ES institucijose.

Neabejoju, jog Instituto siūlomos programos būtų labai

naudingos daugumai politinio pasitikėjimo valstybės

tarnautojų.

Per susitikimą Hagoje aptarėme ir praktinius viešojo

administravimo institutų bendradarbiavimo aspektus.

Buvo nutarta sukurti bendrą tinklapį, bendradarbiauti

rengiant naujas mokymo programas, glaudžiau ben-

drauti dalijantis valstybės tarnautojų mokymo patir-

timi. Neabejoju, kad, skleisdami kitų Europos viešojo

administravimo institutų patirtį, ateityje savo klientams

galėsime pasiūlyti daugiau naudingų programų.

Dėkoju Instituto klientams už tai, kad renkatės mus,

ir kviečiu dažniau apsilankyti Lietuvos viešojo adminis-

travimo instituto interneto svetainėje www.livadis.lt,

kur rasite visas naujienas.



Lietuvai tapus ES nare, sakoma, kad nacionalinė tei-

sė pradedama kurti Briuselyje, o baigiama Liuksembur-

ge, kur patikrinamas sukurtos teisės turinys, teisėtumas

ir veiksmingumas. Pirmąja teiginio dalimi pabrėžiama

valstybės dalyvavimo ES sprendimų priėmimo proce-

se svarba (rengiant nacionalines pozicijas dėl siūlomų

priimti ES teisės aktų, joms atstovaujant bei ginant). O

Liuksemburgui derama pagarba atiduodama dėl ten

įsteigtų svarbiausių Europos teismų didelės praktikos.

Norint Lietuvai tinkamai ginti savo interesus šioje ES

institucijų grupėje bei išvengti klaidų, būtina supra-

sti šių teismų tikslus, veiklos taisykles bei analizuoti jų

praktiką.

Europos Teisingumo Teismas (ETT) ir jo jurisdikci-

ja. Lietuvos valstybės tarnautojams svarbiausia perpra-

sti dviejų ES teismų – Europos Bendrijų Teisingumo Teis-

mo ir Pirmosios instancijos teismo (kai įsigalios Sutartis

dėl Konstitucijos Europai – Bendrojo teismo) – veiklą.

Būtent šie teismai pagal savo kompetenciją užtikrina,

kad taikant ir aiškinant ES ir Europos Bendrijų sutartis

bei jų pagrindu ES institucijų priimtus teisės aktus būtų

laikomasi teisės. Teismai įvertina ES institucijų priimtų

teisės aktų teisėtumą, užtikrina jų vienodą aiškinimą ir

taikymą, sprendžia, ar valstybės narės tinkamai vykdo

įsipareigojimus. Todėl ETT gali būti vadinamas teismu,

vykdančiu tarptautinio teismo, konstitucinio teismo ir

aukščiausiojo bendrosios kompetencijos teismo funk-

cijas. Tačiau ETT nenagrinėja privačių asmenų ES vals-

tybėms narėms pareikštų ieškinių dėl tariamai pažeistų

jų teisių. Tai yra kito Strasbūre posėdžiaujančio Europos

žmogaus teisių teismo kompetencija.

ETT sprendimai, galintys turėti pasekmių Lietuvai ir jos teisės sistemai

Ieškiniai dėl įsipareigojimų nevykdymo. Europos

Komisija prižiūri, kad būtų laikomasi lojalumo ES ir vals-

tybių narių solidarumo principų. Ji turi teisę kreiptis į

ETT, jei mano, kad kuri nors narė nesilaiko įsipareigoji-

mų, t. y. netaiko reglamentų, į nacionalinę teisę neper-

kelia direktyvų, nevykdo sprendimų ar kitaip pažeidžia

ES teisės normas. Komisija šią pareigą vykdo itin uoliai,

antai 2000 m. ir 2001 m. iškelta po 157 bylas, 2002 m. – 168,

o 2003 m. – net 214 bylų. Be to, tai daroma itin profe-

sionaliai, pavyzdžiui, 2002 m. iš 93 ETT išspręstų bylų tik

trims valstybėms pavyko atremti kaltinimus dėl įsiparei-

gojimų nevykdymo, 2004 m. išnagrinėtų ir valstybių na-

rių prieš Komisiją laimėtų bylų santykis buvo 155 ir 11.

Taigi privalome analizuoti ir skirti deramą dėmesį

tokioms byloms, kurias Europos Komisija kelia dėl kitų

ES narių, ne Lietuvos, įvykdytų pažeidimų, mat pas mus

Deividas Kriaučiūnas

Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos generalinis direktorius, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės katedros dėstytojas

EUROPOS TEISINGUMO TEISMAS: NAUJOS VALSTYBĖS GALIMYBĖS, NAUJI UŽDAVINIAI VALSTYBĖS TARNAUTOJAMS

EUROPOS TEISINGUMO TEISM

AS: NAUJOS VALSTYBĖS GALIMYBĖS, NAUJI UŽDAVINIAI VALSTYBĖS TARNAUTOJAM

S

gali egzistuoti analogiška byloje nagrinėjama situaci-

ja. Tokiais atvejais Lietuva turėtų apsvarstyti galimybę

dalyvauti byloje, kurioje atsakovė yra kita valstybė, ir

pareikšti savo nuomonę ginčijamu klausimu, o ETT pri-

ėmus sprendimą – tinkamai į jį reaguoti (Europos Ko-

misija taiko vadinamųjų bandomųjų bylų praktiką: nu-

stačiusi, kad panašius pažeidimus padarė kelios narės,

iš pradžių į teismą paduoda vieną, o teismui priėmus

palankų sprendimą kreipiasi dėl kitų).

Kita vertus, jei kuri nors ES valstybė nevykdo įsipa-

reigojimų, nesąžiningai įgyja pranašumų ir dėl to nu-

kenčia Lietuvos subjektai, Lietuva gali dalyvauti byloje ir

pasisakyti, kurią bylos šalį – ES valstybę narę ar Europos

Komisiją – palaiko. Suprantama, palaikančiųjų skaičius

tiesiogiai neturi įtakos teismo sprendimui ir negaran-

tuoja palaikomos valstybės užtarimo kitose bylose,

tačiau argumentų gausa bei aktyvus interesų gynimas

yra labai svarbūs dalykai.

Dėl įsipareigojimų nevykdymo bylos gali būti ke-

liamos ir Lietuvai. Pagal ikiteismines procedūras Euro-

pos Komisija, prieš pateikdama ieškinį ETT, Lietuvai turi

atsiųsti oficialų raštą bei pagrįstą nuomonę dėl kaltini-

mų, o mums suteikiama teisė išdėstyti savo argumen-

tus. Nesvarbu, esame linkę atsižvelgti į Komisijos argu-

mentus ar jiems nepritarti, kompetentingų valstybės

tarnautojų glaudus bendradarbiavimas būtinas. Svarbu

suvokti, kad iki teismo sprendžiama daug klausimų: nu-

statomas pažeidimo faktas ir laikas, pateikiami faktiniai

įrodymai bei teisiniai argumentai. Suklydus šioje sta-

dijoje teisminio nagrinėjimo metu būtų sunkiau ginti

savo pozicijas.

Šis etapas reikšmingas ir todėl, kad po jo Komisija

turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą dėl finansinių

sankcijų taikymo valstybei už ETT sprendimo, kuriuo ji

pripažinta pažeidusi įsipareigojimus, nevykdymą. Tokių

bylų kol kas nedaug, tačiau jų padariniai ypač skaus-

mingi, antai maksimalus baudos mokestis Lietuvai,

įvertinus pažeidimo trukmę ir sunkumą, galėtų būti

37 584 eurai už kiekvieną dieną iki visiško įsipareigo-

jimų įvykdymo.

Ieškiniai dėl ES teisės akto paskelbimo negaliojan-

čiu. Ši ieškinių kategorija – pagrindinė gynybos priemo-

nė valstybėms narėms, įtariančioms, kad ES institucijos

viršija savo kompetenciją, piktnaudžiauja įgaliojimais

ar pažeidžia nustatytas ES teisės aktų priėmimo pro-

cedūras (pvz., 2003 m. ETT išsprendė 49 tokio pobū-

džio bylas). Jei priimant teisės aktą nepavyksta pasiekti

kompromiso, suformuoti teisės akto priėmimą blokuo-

jančios mažumos ir pan., o tai turi didelę įtaką Lietuvos

interesams, galima kreiptis į teismą su prašymu teisės

aktą paskelbti negaliojančiu. Sėkmė priklauso nuo to,

ar pavyksta įrodyti bent vieną EB Sutarties 230 straips-

nyje nurodytą aplinkybę (pvz., nesilaikyta subsidiarumo

ir proporcingumo principų, teisės aktas priimtas kvalifi-

kuota balsų dauguma, o ne vieningai ir pan.).

Kitoms šalims narėms ar ES institucijoms iškėlus

tokio pobūdžio ieškinį, Lietuva taip pat gali dalyvauti

byloje, kad palaikytų vieną ar kitą šalį. Tačiau net ir ap-

skundus ES teisės aktą dėl jo neteisėtumo, pareiga įgy-

vendinti direktyvą, taikyti reglamentą ar vykdyti spren-

dimą lieka, nebent ETT nuspręstų kitaip.

Bylos, nagrinėjamos preliminarios procedūros

tvarka. Kai į ETT kreipiasi nacionaliniai teismai, šiose

bylose aiškinamos steigiamosios sutartys, direktyvos,

reglamentai ir kiti teisės aktai, už kurių tinkamą įgyven-

dinimą atsakingi valstybės tarnautojai. Būtina stebėti

šios gausiausios kategorijos bylas (2002 m. ETT pagal

šią procedūrą priėmė 241 preliminarų nutarimą, o

2003 m. – 233) ir laiku reaguoti į Lietuvai aktualius

išaiškinimus. Į ETT nacionaliniai teismai dažniausiai krei-

piasi susidūrę su nacionalinės ir ES teisės kolizija, todėl

būsimi sprendimai gali turėti tiesioginių pasekmių ir

nacionalinei teisei. Antai ETT išaiškinus ES teisę taip, kad

tai prieštarauja galiojantiems Lietuvos teisės aktams, di-

delė tikimybė, kad netrukus bus pateiktas Europos Ko-

misijos ieškinys Lietuvai dėl įsipareigojimų nevykdymo.

Tokiose bylose valstybė gali pareikšti savo nuomo-

nę, samprotavimus ir argumentus dėl abejonių sukėlu-

sios ES teisės normos turinio tiesiogiai negindama kie-

no nors pozicijų. Garbė ir profesinė atsakomybė turėtų

skatinti valstybės tarnautoją reaguoti ir dalyvauti bylo-

je, kai dėl ES teisės akto, už kurio įgyvendinimą jis yra

atsakingas ir dėl kurio kyla neaiškumų nacionaliniam

teismui, išaiškinimo kreipsis Lietuvos teismai. Būtent su

konkretaus teisės akto įgyvendinimu susijusi valstybės

institucija, tarnyba ar konkretus valstybės tarnautojas


ž v i l g s n i s u ž L i e t u v o s r i b ųEUROPOS TEISINGUM

O TEISMAS: NAUJOS VALSTYBĖS GALIM

YBĖS, NAUJI UŽDAVINIAI VALSTYBĖS TARNAUTOJAMS



turėtų būti suinteresuoti, kad ETT išaiškintų ES teisės

aktą taip, kaip jis buvo suprastas jį rengiant, priimant ar

įgyvendinant, kad šis teisės aktas atitiktų Lietuvos sub-

jektų interesus. Pagaliau šios kategorijos bylos – unikali

galimybė prisidėti prie ES teisės aktų, kurių priėmimo

procese Lietuva dar nedalyvavo, aiškinimo.

Valstybės pozicijos pateikimas. Visose ETT svars-

tomose bylose Lietuva turi teisę dalyvauti ir būti išklau-

syta, net jei nėra ieškovė ar atsakovė. Valstybės tarny-

bos užduotis – parengti tvirtą, argumentuotą poziciją.

Europos teisės departamento specialistai, gerai išma-

nantys ES teisę ir Europos teismų jurisprudenciją bei

turintys ilgametę tokio darbo praktiką, taip pat pasiren-

gę pagrįsti valstybės poziciją teisiniais argumentais, ją

pristatyti ir jai atstovauti Europos teismuose.

Europos teisės departamento pagrindinė parei-

ga – dalyvauti rengiant ir rengti šalies pozicijas bei at-

stovauti Lietuvos interesams Europos Komisijai svars-

tant Lietuvos teisės aktų atitiktį ES teisei ir atstovauti

šalies interesams ETT bylose ir kitose ES institucijose.

Labai svarbu, kad profesionalūs derybose dėl narystės

ES didelę patirtį įgiję valstybės tarnautojai atsakingai

įvertintų šią jiems tekusią naują užduotį ir aktyviai pa-

dėtų ją įgyvendinti.

- Paduodant ieškinį ar dalyvaujant byloje jokios rin-

kliavos mokėti nereikia.

- Skirtingai nuo bylą pralaimėjusios valstybės atsako-

vės, į bylą įstojusi valstybė privalo padengti tik savo pa-

tirtas išlaidas.

- Valstybės pozicija gali būti pateikiama lietuviškai,

dažniausiai raštu, prireikus – papildomai išdėstoma žo-

džiu teismo posėdyje.

- Bylos ES paprastai svarstomos ilgiau nei 2 metus, ta-

čiau visoms vidinėms procedūroms atlikti (pareikšti apie

įstojimą į bylą, pozicijai parengti, pastaboms pateikti ir

t. t.) valstybei narei skiriami 2 mėnesiai.

Galimi Lietuvos interesai Europos Teisingumo Teismo

ir Pirmosios instancijos teismo nagrinėjamose šių katego-

rijų bylose:

1. Europos Komisijos ir kitų valstybių narių ieškiniai

dėl įsipareigojimų nevykdymo, įskaitant reikalavimus tai-

kyti finansines sankcijas;

2. valstybių narių ir kitų institucijų ieškiniai dėl priimtų

ES teisės aktų paskelbimo negaliojančiais;

3. bylos, dėl kurių kreipiasi ES valstybių narių naciona-

liniai teismai, prašydami pateikti preliminarų nutarimą, t.

y. išaiškinti ES teisę.

EUROPOS TEISINGUMO TEISM

AS: NAUJOS VALSTYBĖS GALIMYBĖS, NAUJI UŽDAVINIAI VALSTYBĖS TARNAUTOJAM

S

Norintys įsidarbinti ES institucijose valstybės

tarnautojai turėtų apsišarvuoti kantrybe – sudėtingas

atrankos į nuolatinį darbą procesas trunka 12-14 mėn.

Tačiau patekus į rezervo sąrašą ir vėliau gavus kvietimą

nuolat dirbti ES institucijoje, užtikrinamos patrauklios

karjeros galimybės ir darbo sąlygos. Ne veltui vis

daugiau lietuvių bando įsidarbinti ES institucijose, mat iki

2010 m. dešimties naujų šalių narių piliečiai konkursuose

dalyvauja lengvesnėmis sąlygomis – jiems nereikia

konkuruoti su pretendentais iš ES šalių senbuvių.

ES institucijų pareigybės

ES institucijose pareigybės skirstomos į klases,

kategorijas ir pakopas.

Pareigybių klasės yra dvi. Pirmai priklauso

administratoriai (A* klasė, nuo 2006 m. gegužės 1 d. – AD

klasė), atliekantys administravimo, valdymo (įstatymų

redagavimas, dalyvavimas derybose), mokslinių

tyrimų ar vertimo funkcijas. Jiems būtinas aukštasis

universitetinis išsilavinimas. Antrai klasei priklauso

asistentai (B*, C*, D* klasės, nuo 2006 m. gegužės

1 d. – AST klasė), atliekantys vykdomąsias, technines



Rūta RepečkaitėUžsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos departamentoPolitinio ir institucinio bendradarbiavimo skyriaus trečioji sekretorė

KARJEROS GALIMYBĖS IR DARBO SĄLYGOS ES INSTITUCIJOSE


Lietuva suinteresuota, kad kuo daugiau lietuvių dirbtų ES institucijose – tai padėtų užtikrinti geresnį mūsų šalies interesų supratimą ES ir palengvintų bendradarbiavimą su ES.

ar kanceliarines funkcijas. Asistentams pakanka turėti

aukštesniojo mokslo diplomą, o turintiems bent trejų

metų profesinę patirtį – brandos atestatą.

Kiekviena pareigybių klasė skirstoma į

kategorijas. Administratorių klasė turi 12 kategorijų

– nuo žemiausios A*5/AD5 iki aukščiausios A*16/

AD16. Pastarosios kategorijos pareigūnai vadovauja

stambiems struktūriniams padaliniams, pvz., Komisijos

generaliniam direktoratui. Asistentų klasės turi skirtingą

kategorijų skaičių: B* klasė – 9 kategorijas, C* – 7, D* – 5.

Nuo 2006 m. gegužės 1 d. bus 11 asistentų katego-

rijų – nuo žemiausios AST1 iki aukščiausios AST11.

Kiekviena pareigybių kategorija, išskyrus A*16, turi 5

pakopas, jos skiriasi darbo užmokesčiu.

Karjeros sistema

Kiekvienas naujai priimtas tarnautojas privalo

išdirbti 9 mėn. bandomąjį laikotarpį. Likus ne mažiau

kaip mėnesiui iki šio termino pabaigos, pranešime

įvertinama jo veikla. Remiantis šiuo pranešimu

priimamas sprendimas dėl tarnautojo įdarbinimo.

Tolesnė karjera ES institucijose priklauso nuo tarnautojo

darbo vertinimo ir jo darbo stažo. Siekti karjeros galima ir

dalyvaujant vidaus konkursuose. Kiekvieno darbuotojo

sugebėjimai, darbo efektyvumas ir elgesys vertinami

periodinėje ataskaitoje bent kartą per dvejus metus.



ES institucijose tarnautojas gali būti paaukštinamas

vertikaliai, t. y. perkeliamas į aukštesnės kategorijos

pareigas, arba horizontaliai – perkeliamas į aukštesnes

tos pačios kategorijos pareigas. Abiem atvejais

atlyginimas didėja, tačiau karjeros laiptais kopia tas,

kuris tampa aukštesnės kategorijos tarnautoju.

Vienos kategorijos tos pačios pakopos pareigas

dvejus metus ėjęs tarnautojas perkeliamas į aukštesnės

pakopos pareigas. Į aukštesnės kategorijos pareigas gali

pretenduoti ne trumpiau kaip dvejus metus ėjęs tos

pačios kategorijos pareigas tarnautojas. Paaukštinimas

priklauso nuo darbuotojo nuopelno, atsakomybės lygio,

nuo to, kaip jis įvertinamas periodinėse ataskaitose, kiek

darbe vartoja užsienio kalbų. Nuo 2006 m. gegužės 1 d.

darbuotojas privalės įrodyti mokąs tris ES oficialiąsias

kalbas, kad pirmą kartą būtų perkeltas į aukštesnės

kategorijos pareigas.

Numatyta ir darbuotojo galimybė pereiti iš

vienos pareigybės klasės į kitą liekant to paties

lygio pareigose. Dabar į administratoriaus (A* klasės)

pareigas gali pereiti tik B* klasės (B*5 ar aukštesnės

kategorijos) tarnautojai, o nuo 2006 m. gegužės 1 d.

galės visi penktos ar aukštesnės kategorijos asistentai.

Norint pereiti į kitą pareigybės klasę, reikia dalyvauti

privalomuose mokymuose ir sėkmingai išlaikyti testus

žodžiu ir raštu.

Darbo sąlygos

Darbo savaitė ES institucijose negali viršyti 42

valandų. Tik išskirtiniais atvejais tarnautojo gali būti

prašoma dirbti viršvalandžius. Darbuotojas turi teisę

į specialią išmoką, jeigu nuolat dirba viršvalandžius.

Išmokos gali būti mokamos ir už įtemptą, daug

pastangų reikalaujantį darbą.

ES tarnautojams priklauso 24-30 darbo dienų

kasmetinės atostogos. Besilaukiančiai moteriai

suteikiamos 20 savaičių atostogos. ES institucijų

darbuotojų mėnesinis bazinis atlyginimas priklauso

nuo pareigybės kategorijos bei pakopos.

Kiekvieną mėnesį ES tarnautojams mokami

įvairūs priedai: išmoka šeimai, išmoka vaikams

išlaikyti, vaikų mokslo išmoka, persikėlimo išmoka.

Mokama ir vienkartinė įsikūrimo išmoka bei

kompensuojamos kelionės išlaidos, kai tarnautojas

įsidarbina ar baigia darbą ES institucijose, kartą per

metus tarnautojui ir jo šeimai kompensuojamos

kelionės į gimtąją šalį išlaidos.

ES institucijų darbuotojams suteikiama nemažai

socialinių garantijų: jiems ir jų šeimų nariams

užtikrinamas sveikatos draudimas, darbuotojai

apdraudžiami nuo profesinių ligų ar nelaimingų

atsitikimų. ES institucijose 10 metų išdirbę žmonės

įgyja teisę į senatvės pensiją, trumpiau dirbusiems

priklauso speciali išmoka. Turintiems beveik 37 metų

darbo stažą skiriama maksimali 70 proc. mėnesinio

bazinio atlyginimo, gauto prieš pensiją, dydžio

senatvės pensija. Vieneri darbo ES institucijose

metai suteikia teisę į 1,9 proc. mėnesinio bazinio

atlyginimo dydžio pensinę išmoką. Darbuotojai

gali gauti ir 70 proc. paskutinio bazinio mėnesinio

atlyginimo dydžio invalidumo pensiją. Mirus

darbuotojui sutuoktinis turi teisę į dalį jo pensijos.

ES institucijų darbuotojai moka mokesčius į ES

biudžetą, todėl nėra apmokestinami nacionaliniais

mokesčiais. Jiems privalomos įmokos į pensijų fondą,

sveikatos draudimo, draudimo nuo nelaimingų

atsitikimų mokesčiai.

ES tarnautojas gali atsistatydinti savo noru, o iš

darbo atleidžiamas, jei neatitinka ES tarnautojui

keliamų reikalavimų, pvz., netenka ES šalies narės

pilietybės, dėl nekompetencijos ir kitų dalykų. Visi

galimi atleidimo atvejai numatyti Europos Bendrijų

tarnautojų personalo taisyklėse. Be to, darbas ES

institucijose nutrūksta tarnautojui sulaukus 65

metų, tik išskirtiniais atvejais galima dirbti iki 67

metų.

Nors darbo sąlygos labai geros, ne kiekvienam

priimtinas darbas užsienyje, juolab kad ir karjeros

galimybės dėl didesnės konkurencijos ten paprastai

sudėtingesnės nei nacionalinėje administracijoje.

Tačiau Lietuvos valstybės tarnautojai gali pabandyti

dirbti ES institucijose, mat jiems įstatymas

garantuoja galimybę grįžti į valstybės tarnybą, kur

tokia patirtis labai vertinama.



Jei norite įgyti vertingos tarptautinio darbo patir-

ties, tačiau jus atbaido ilga atranka į nuolatinį darbą ES

institucijose arba nenoras visą gyvenimą dirbti toli nuo

namų, ES institucijos siūlo įvairių laikino darbo galimy-

bių. Kita vertus, toks darbas jums suteiktų pranašumų,

jei ateityje nuspręstumėte siekti nuolatinio darbo ES.

Laikinai įsidarbinti, keliems mėnesiams ar metams,

paprasčiau, tačiau toks darbas nesuteikia visų teisių ir

garantijų, kurios užtikrinamos nuolatiniams darbuoto-

jams.

Esama įvairių laikino įsidarbinimo ES institucijose

galimybių.

Pirma galimybė – tapti laikinuoju darbuotoju. Šių

darbuotojų darbo sąlygas nustato 2004 m. gegužės 1 d.

įsigaliojusios Europos Bendrijų kitų tarnautojų įdarbini-

mo sąlygos. ES institucijose laikinųjų darbuotojų parei-

gybės skirstomos į:

- laikinojo personalo (angl. „temporary staff“),

- pagalbinio personalo (angl. „auxiliary staff“),

- pagal sutartis dirbančio personalo (angl. „contract

staff“),

- vietinio personalo (angl. „local staff“),

- specialiųjų patarėjų (angl. „special advisers“).

Į šias pareigybes paprastai priimama, kai nuolatiniai

darbuotojai dėl tam tikrų priežasčių kurį laiką negali eiti

savo pareigų. Pretendentai dažnai turi turėti specialią

kvalifikaciją, patirties, būti tam tikrų sričių specialistai

(pvz., moksliniai darbuotojai). Kartais jie priimami itin

specifinėms funkcijoms atlikti.

Antra galimybė – tapti deleguotu nacionaliniu eks-

pertu. ES narių nacionalinės, regioninės ar vietos val-

džios institucijų, teismų, universitetų ar tyrimų įstaigų

deleguotų ekspertų darbo sąlygas nustato atskirų ES

institucijų – Komisijos, Tarybos, Teisingumo teismo – pa-

tvirtintos taisyklės.

2005 m. Lietuvos valstybės tarnautojams atsiveria

ir trečia galimybė laikinai padirbėti ES institucijose:

Europos Komisija pradeda rengti 3-6 mėn. stažuotes

ES valstybių narių nacionalinės, regioninės ar vieti-

nės administracijos atstovams. Lietuvos atstovams

pagal šią programą numatytos 6 vietos. Taip bus

stiprinamas Europos Komisijos ir ES valstybių narių

LAIKINAS DARBAS ES INSTITUCIJOSE – INVESTICIJA Į TARNAUTOJUS

Rūta RepečkaitėUžsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos departamentoPolitinio ir institucinio bendradarbiavimo skyriaus trečioji sekretorė


Kategorijos PakoposA* B* C* D* 1 2 3 4 516 14822 15445 1609415 13100 13651 14225 14620 1482214 11579 12065 12572 12922 1310013 10233 10663 11112 11421 1157912 9045 9425 9821 10094 1023311 11 7994 8330 8680 8921 904510 10 7065 7362 7671 7885 79949 9 6244 6507 6780 6969 70658 8 5519 5751 5993 6159 62447 7 7 4878 5083 5296 5444 55196 6 6 4311 4492 4681 4811 48785 5 5 5 3810 3970 4137 4252 4311

4 4 4 3368 3509 3657 3758 38103 3 3 2976 3101 3232 3322 3368

2 2 2630 2741 2856 2936 29761 1 2325 2423 2524 2595 2630




institucijų bendradarbiavimas.

Abipusė nauda

Deleguotos nacionalinės ekspertės į Europos Ko-

misiją Kristinos Kamsiukaitės teigimu, tokie ekspertai

dirba pakankamai savarankiškai, jiems suteikta didelė

atsakomybė. Deleguoti nacionaliniai ekspertai turi pui-

kių galimybių susipažinti su ES funkcionavimu, suvokti,

kaip priimami sprendimai, užmegzti naudingų asme-

ninių kontaktų. Darbas ES gali padėti lavinti įvairius

gebėjimus, pvz., rengti teisės aktus, vadovauti įvairiems

projektams, bendradarbiauti su kitomis institucijomis.

Be to, institucija, bendraujanti su laikinai ES dirbančiu

savo darbuotoju, taip pat gali geriau suprasti, kaip ES

institucijose priimami sprendimai ir formuojama po-

litika, turi geresnių galimybių užmegzti institucijai rei-

kalingus kontaktus. Deleguotas nacionalinis ekspertas

Informaciją apie ES institucijų skelbiamus konkur-

sus rasite interneto svetainėje „Įsidarbinimas Europos

Sąjungos institucijose“ – www.es-isidarbinimas.lt. Šioje

svetainėje taip pat skelbiama informacija apie Lietu-

vos viešojo administravimo instituto rengiamus kursus

„Kaip pasirengti įsidarbinti ES institucijose“.


gali greičiau tiesiogiai perduoti aktualią informaciją.

Laikinas darbas ES – ilgalaikė investicija į darbuotojų

kvalifikaciją, nes turėdami tokios patirties jie galės dau-

giau prisidėti ir prie nacionalinės politikos formavimo.

Kaip įsidarbinti?

Norintys laikinai įsidarbinti ES turi turėti ES šalies na-

rės pilietybę bei mokėti dvi ES oficialiąsias kalbas. Kiek-

vienu konkrečiu atveju keliami ir specifiniai reikalavimai.

Atranką dažniausiai organizuoja pati institucija analizuo-

dama pretendentų gyvenimo aprašymus bei rengdama

pokalbius. Per 3 – 4 mėn. nuo konkurso paskelbimo su

laimėtoju ji pasirašo laikino darbo sutartį keliems mėne-

siams ar metams.

Deleguoti nacionaliniai ekspertai paprastai, be ES

šalies narės pilietybės bei dviejų ES oficialiųjų kalbų mo-

kėjimo, turi turėti ir 3 metų administravimo, techninio,

konsultavimo ar priežiūros darbo patirtį. Juos pagal LR

Vyriausybės nutarimą atrenka pati ekspertą deleguojan-

ti institucija arba Valstybės tarnybos departamento prie

Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu sudaryta

komisija. Vėliau siūlomo kandidato gyvenimo aprašymas

siunčiamas ES institucijai bei surengiamas pokalbis.

Kartais ES institucijos tiesiogiai susiranda tinkamus

kandidatus į deleguotus nacionalinius ekspertus ir, su-

derinusios su buvusiu darbdaviu, juos įdarbina be kon-

kurso. Tai priklauso ir nuo darbuotojų bei institucijų ak-

tyvumo.

Karjeros valstybės tarnautojams, savo noru atsi-

statydinusiems iš pareigų ir laikinai dirbusiems ES

institucijose, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos

įstatymas (16 straipsnio 2 dalis) užtikrina teisę grįžti į

valstybės tarnybą per 3 mėn. nuo darbo ES instituci-

joje pabaigos.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo

19 straipsnis numato, kad karjeros valstybės tarnau-

tojas jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai perkeltas

į pareigas ES institucijoje. Šis laikotarpis įskaičiuoja-

mas į jo tarnybos stažą, jam garantuojamos einamos

pareigos ir mokamas nustatytas darbo užmokestis

perkėlimo į ES instituciją metu. Einamos pareigos

garantuojamos ir kartu su perkeliamu tarnautoju iš-

vykstančiam sutuoktiniui, jei šis buvo karjeros valsty-

bės tarnautojas.


Prancūzijos nacionalinėje viešojo administravimo

mokykloje (Ecole nationale d’administration – ENA)

kasmet po 1–9 mėn. stažuojasi iki 10 valstybės tarnau-

tojų iš Lietuvos. Mokyklos atrankose (jas organizuoja

Prancūzijos ambasada) gali dalyvauti puikiai prancūzų

kalbą mokantys 25–45 metų valstybės tarnautojai, tu-

rintys aukštojo mokslo diplomą ir 3 metų darbo patirtį

valstybės tarnyboje. Jauni valstybės tarnautojai ar turin-

tys tam tikrų žinių pagrindus studentai gali pretenduoti

į ilgalaikes stažuotes.

Viena iš pagrindinių ENA funkcijų – tarptautinis ben-

dradarbiavimas viešojo administravimo srityje. Kasmet į

ilgesnes ar trumpesnes stažuotes čia atvyksta per tūks-

tantį valstybės tarnautojų iš daugiau nei šimto šalių.

Mokymus paprastai finansuoja Prancūzijos Vyriau-

sybė, o asmenims, kurie neatitinka bent vieno reikala-

vimo, ENA sprendimu gali būti leidžiama tobulintis, ta-

čiau patiems tenka susimokėti už studijas bei gyvenimą

Prancūzijoje. Pavyzdžiui, vien užsirašyti į trumpalaikes

stažuotes kainuoja iki 2500 eurų.

ENA siūlomos tarptautinės stažuotės:

– Ilgalaikė stažuotė, skirta jauniems valstybės tar-

nautojams ar turintiems tam tikrų žinių pagrindus

studentams, kurie įtraukiami į atitinkamą ENA kursą

ir išklauso tą patį programos kursą kaip ir Prancūzijos

valstybės tarnautojai.

– 9 mėn. stažuotė turintiems darbo patirties valsty-

bės tarnautojams. Didžioji programos dalis išklausoma

kartu su vadovų pareigas einančiais Prancūzijos valsty-

bės tarnautojais.

– 6,5 mėn. viešojo administravimo stažuotė turin-

tiems darbo valstybės tarnyboje patirties. Stažuotojai

išklauso bendro pobūdžio bei specializuotas paskaitas

(diplomatijos, ekonomikos arba viešojo administravi-

mo) ir atlieka praktiką atitinkamoje Prancūzijos valsty-

bės institucijoje ar įstaigoje.

– Specializuotos viešojo administravimo stažuotės,

vidutiniškai trunkančios mėnesį.

Išsamią informaciją apie ENA siūlomas stažuotes ga-

lima rasti ENA interneto svetainėje www.ena.fr.

2004 m. I pusmetį dalyvavau ENA surengtoje viešo-

jo administravimo stažuotėje kartu su 49 valstybės tar-

nautojais iš 33 šalių, todėl turėjau puikių galimybių pa-

sidalyti patirtimi, susipažinti su įvairių šalių laimėjimais

bei valstybės tarnybos ir žmogiškųjų išteklių valdymo

sričių problemomis.

Stažuotė prasidėjo bendromis paskaitomis pran-

cūzų kalba. Buvo nagrinėjamos šios temos: Prancūzija

šiandien (institucijos ir politinės aktualijos, administra-

cija ir valstybės reforma, prancūzų visuomenės realijos,

pagrindinės užsienio politikos kryptys); Europos Sąjun-

ga (istorija ir institucijos, aktualūs ginčai, Prancūzija ir

Europa) bei frankofonija1.

Vėliau savaitę trukusioje išvykoje į Prancūzijos šiau-

rėje esantį Lilio miestą įgytas teorines žinias susiejome

Lina Satkutė

Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė

TARPTAUTINĖS PATIRTIES – Į PRANCŪZIJĄ


1 1880 m. prancūzų geografo O. Reclus knygoje pirmą kartą paminėta sąvoka „frankofonija“, apibrėžianti asmenis ir šalis, kuriose vartoja-ma prancūzų kalba.




su praktine patirtimi. Aplankėme prefektūrą, meriją, da-

lyvavome įvairiose konferencijose. Buvo atskleisti įvai-

rūs (administraciniai, ekonominiai, kultūriniai, politiniai)

Prancūzijos šiaurės regiono aspektai.

Pasibaigus paskaitų ciklams, buvome išskirstyti į

įvairias Prancūzijos valstybės institucijas ar įstaigas at-

likti dešimties savaičių trukmės praktikos. Administra-

vimo ir valstybės tarnybos generalinėje direkcijoje (ji

pavaldi Ministrui Pirmininkui ir atskaitinga valstybės tar-

nybą kuruojančiam ministrui) nagrinėjau aktualiausius

Prancūzijos valstybės tarnybos klausimus, susijusius su

vykdomos biudžeto reformos įtaka žmogiškųjų išteklių

valdymui valstybės tarnyboje (2005 m. sausį įsigaliojo

naujos redakcijos biudžeto sandaros įstatymas). Stebė-

jau tarpministerinių darbo grupių posėdžius, kuriuose

svarstyta šios reformos įtaką darbuotojų priėmimui į

valstybės tarnybą, jų mobilumui, mokymams, karjerai,

valstybės tarnybos valdymo decentralizavimui ir kt. Per

posėdžius aptarti ministerijų atlikti žmogiškųjų išteklių

valdymo eksperimentai rengiantis įgyvendinti minėtą

įstatymą. Kiekvienos ministerijos posėdžiuose svarsto-

mais klausimais buvo prašoma pateikti situacijos anali-

zę, išsakyti nuomonę, teikti siūlymus.

Stebėjau ir įvairius kitus posėdžius, pavyzdžiui, dar-

bo grupių, sudarytų teisės aktų projektams parengti (dėl

palankesnių sąlygų siunčiant nacionalinius ekspertus į

Europos Sąjungos ir tarptautines institucijas), lankiausi

įvairiose valstybės institucijose.

ENA įkurta 1945 m. siekiant atrinkti aukšto lygio

valstybės tarnautojus ir organizuoti jų įvadinį moky-

mą. Mokytis ENA gali turintys universiteto diplomą

asmenys arba jauni valstybės tarnautojai. Įstoję į šią

mokyklą iš karto įgyja valstybės tarnautojo statusą,

jiems mokamas atlyginimas. ENA dėstomi šie dalykai:

viešoji teisė, ekonomika, biudžetas ir finansai, viešasis

administravimas, aptariami tarptautiniai ir europiniai

klausimai bei mokoma užsienio kalbų.

Baigę studijas pagal mokymosi rezultatus turi tei-

sę iš pasiūlytų pareigų valstybės tarnyboje pasirinkti,

kur norėtų pradėti karjerą, pavyzdžiui, būti patarėju

užsienio reikalų klausimais diplomatiniame korpuse,

kurios nors ministerijos administracinio padalinio va-

dovu ir kt.

ENA organizuoja ir Prancūzijos valstybės tarnau-

tojų tęstinį mokymą, paprastai trunkantį 2 dienas.

Kasmet išleidžiamas mokymo programų katalogas,

kur nurodomi tais metais siūlomi mokymai.

Prancūzijos valstybės tarnybos ir valstybės reformos ministras R. Dutreil kartu su Europos Sąjungos šalių valstybės tar-nautojais.



Remiantis tarptautiniais valdymo gebėjimų tyrimais,

konstatuojama, kad dabartiniai Centrinės ir Rytų Europos

šalių valdymo būdai negali tenkinti regiono poreikių ir

spręsti globalinių iššūkių veikiamų problemų. Norėdami

pagerinti tiek dabartinės, tiek būsimos kartos gyvenimo

kokybę, piliečiai ir politikai turi suvokti, kaip svarbu tobulinti

valdymo pagrindus ir neatidėliotinai peržiūrėti administra-

vimo prioritetus.

Nepaisant didelių skirtumų, egzistuojančių pokomu-

nistinėse šalyse, akivaizdūs kai kurie komunizmo palikimo

bendri bruožai, lemiantys ryškią ribotų galimybių valdyti ir

kylančių didžiulių vidinių bei išorinių reikalavimų neatitik-

tį. Bendrą valdymo būklę Centrinės ir Rytų Europos šalyse

rodo 2003 m. balandį vykusios apklausos, kurioje dalyvavo

78 viešojo administravimo ekspertai iš 23 šalių, bei Čekijoje

atliktų tyrimų rezultatai. Domėjimasis tarptautiniais palygi-

namaisiais valdymo gebėjimų tyrimais didėja, nes tai pade-

da šalims daugiau sužinoti apie savo stiprybes ir silpnybes

bei efektyviau koreguoti viešąją politiką. Remiantis šiais ty-

rimais, galima apibrėžti 10 gero valdymo kriterijų.

Gero valdymo kriterijai

Geram valdymui būtinas analitinis sprendimų priėmi-

mo pagrindas, t. y. sprendimų priėmėjai privalo aprėpti

faktų visumą: viešosios politikos problemas, jas lemiančius

veiksnius, problemų sprendimo alternatyvas, grėsmes bei

būdus, kaip jų išvengti ir pasinaudoti potencialiomis gali-

mybėmis. Patariamųjų organų, bendradarbiaujančių su

politiniais lyderiais, vyresniaisiais viešojo administravimo

pareigūnais ir viešosios politikos formavimo bei įgyvendi-

nimo specialistais, steigimas – svarbi analitinių gebėjimų

priimti sprendimus gerinimo priemonė.

Efektyvus viešasis administravimas neatsiejamas nuo

visuomenės reakcijos, taigi ryšiai su visuomene yra labai

svarbūs. Vyriausybės nesugeba savarankiškai įvertinti tik-

rųjų žmonių poreikių daugelyje viešosios politikos sričių,

todėl priimdamos sprendimus turi bendradarbiauti su pi-

liečiais. Tokios partnerystės pavyzdys – politikos formavimo

tarybos, sudarytos iš vyriausybės atstovų, piliečių ir įvairių

interesų grupių organizacijų, padedančių nustatyti plačiai

priimtinus viešosios politikos įgyvendinimo būdus. Ryšiai

su visuomene palaikomi per trišales tarybas, organizuoja-

mas viešas apklausas bei diskusijas.

Strateginio mąstymo ir valdymo poreikis arba koor-

dinuota nuolat atnaujinamų prioritetų paieška konkrečiai

valstybei ir visuomenei tapo reikšminga 1990 m. Atsakin-

gai pasirinkusios prioritetus, Suomija, Airija ir Taivanas tapo

greitai besivystančių šalių lyderėmis ir efektyviai išsprendė

svarbias vidaus problemas, o neieškojusios tokių prioritetų

šalys atsiliko. Siekiant gero valdymo, būtina parengti stra-

teginius sprendimus visais viešojo administravimo lygiais,

kurti vidutinės trukmės koordinuojamas nacionalines vi-

zijas, strategijas ir doktrinas bei turėti patvirtintą strategiją,

kaip tai atnaujinti.

Demokratinis interesų derinimas. Mokslininkai ana-

lizuoja mažėjantį piliečių domėjimąsi viešaisiais reikalais,

ypač nenorą dalyvauti viešajame administravime. Tradi-

ciškai interesų atstovavimo krizę sukelia nuolat mažėjantis

pasitikėjimas vyriausybe ir jos institucijomis. Kuo piliečiai

abejingesni, tuo vyriausybė neatskaitingesnė.

Valdymo efektyvumą gali didinti skirtingi esamos ir siū-

lomos politikos vertinimo būdai, taigi vyriausybė privalo

siekti įsiklausyti į visų piliečių bei atskirų grupių nuomones.

Atstovaujamoji demokratija turi būti papildyta dalyvavimo

demokratija (susieta su piliečių dalyvavimo politikoje stip-

rinimu) ir tiesiogine demokratija (organizuojant referendu-

mus, patvirtinant elektronines socialinių interesų formula-

vimo ir išraiškos formas, legalizuojant lobizmą). Vyriausybė

turėtų padrąsinti piliečius dalyvauti bet kokio masto vie-

šojoje politikoje (dalyvavimas politinėse partijose, atstova-

vimas vyriausybės institucijose ir pilietinėse asociacijose,

viešuose klausymuose, diskusijose, referendumuose, pe-

ticijos). Pilietinis ir politinis mokymas taip pat gali prisidėti

Straipsnis parengtas ,,Valstybės tarnybos aktualijų” redaktorių pagal Martino Potůčeko,

Karlo universiteto Socialinės ir ekonominės strategijos centro (Praha, Čekijos Respubli-

ka) atstovo, pranešimą, skaitytą 11-oje kasmetinėje NISPAcee konferencijoje 2003 m.

Bukarešte.

VALDYMO KRITERIJAI CENTRINĖJE IR RYTŲ EUROPOJE





prie gero valdymo, jeigu mokoma patraukliai.

Politinių partijų skaidrumas. Politinių partijų tarpinin-

kavimas interesų grupėms visada bus lemiamas, visuome-

nė turi suvokti, kad partijos yra teisėtos tokių grupių tarpi-

ninkės. Todėl svarbu užtikrinti vidinės partinės demokrati-

jos funkcionavimą, partijų finansinį skaidrumą bei reguliarų

patikrinimą.

Kol kas svarbiausia partijų problema (išskyrus įsikūru-

sias prieš 1989 m. ir sugebėjusias „išgyventi“) – mažas narių

skaičius, dėl to ribotos jų galimybės parinkti kompetentin-

gus politinius vadovus. Be to, yra trūkumų lavinant partijų

narius ir nepartinius piliečius, kuriant programas, valdant

partines organizacijas ir t. t. Todėl kaip geras valdymo ro-

diklis nurodytina išplėtota partijos narių politinio mokymo

sistema.

Vyriausybės atskaitomybė. Paradoksalu, tačiau panai-

kinus komunistų partijos valdžią dingo ir skleidusi baimę

priežiūros ,,superstruktūra”, kuri buvo valstybės sukurtų

suvaržymų kontrolės garantas. Valstybės veiklos kontrolė

įtvirtinta daugelyje Centrinės ir Rytų Europos šalių, tačiau

labai pavėluotai; daugelis pareigūnų spėjo pasinaudoti

pareigomis siekdami asmeninės naudos. JAV General Ac-

counting Office (Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės

atitikmuo) turi šimtus aukštos kvalifikacijos teisės, valstybės

finansų, viešosios politikos ir viešojo administravimo sričių

specialistų. Tokia audito bei finansinių fondų tvarkymo

struktūra leidžia įstaigai vykdyti suteiktus įgaliojimus. Vidi-

nės ir išorinės kontrolės sistemos Centrinėje ir Rytų Europo-

je negarantuoja etikos kodeksų ir taisyklių laikymosi.

Politikos, rinkos ir žiniasklaidos susipynimas – reiški-

nys, kurį šiuolaikinės demokratijos bando valdyti. Egzistuo-

ja pavojus, kad šališki ekonomikos arba politikos subjektai

gali piktnaudžiauti žiniasklaida arba stiprios ekonominių

interesų grupės pasinaudoti politikais.

Visuomenės pokyčiai 1990 m. įvairiems veikėjams su-

teikė daug galimybių praturtėti darant įtaką politiniams

sprendimams. Daugelis piliečių, negalėjusių prieiti prie

nekontroliuojamo valdiško turto ir valdžios, nukentėjo, kai

ekonominis ir politinis elitas, remdamasis teisės aktų spra-

gomis, masiškai savinosi valstybės nuosavybę. Ateityje pri-

vatizavimo, finansų rinkų, valstybinės ir privačios žiniasklai-

dos, viešųjų pirkimų, politinių partijų finansavimo, viešojo

sektoriaus teisinio reglamentavimo nuolatinis tobulinimas

turi tapti prioritetu.

Socialiniai pokyčiai vyko kartu su žiniasklaidos priemo-

nių valdžios augimu. Valdžios dėmesio centras – galimybė

daryti įtaką žmonių mintims ir veiksmams – iš esmės per-

sikėlė nuo taisyklėmis apribotų politinių ir administracinių

institucijų prie žiniasklaidos priemonių, ypač televizijos.

Atsakingos už žiniasklaidos veiklos reguliavimą institucijos

atsirado 1990 m. pradžioje, tačiau įstatymų leidėjai turėjo

mažai šių priemonių reguliavimo patirties. Egzistavo pa-

vojus, kad valstybei priklausančios žiniasklaidos priemo-

nės nusileis valdančiai politinei partijai. (Pavyzdžiui, krizė

Čekijoje, kurią 2000 m. pabaigoje sukėlė naujai paskirtas

valstybinės televizijos direktorius.) O privačios žiniasklaidos

priemonės turi didžiulę laisvę pasirinkti laidų stilių ir turinį

bei dideles galimybes sudaryti abipusiai naudingus neofi-

cialius susitarimus su politikais. Reikalingas teisinis valstybi-

nių ir privačių žiniasklaidos priemonių reguliavimas, tačiau

žiniasklaidos tarybos beviltiškai atsilieka garantuodamos

vienodą priėjimą prie informacijos kanalų ir užtikrindamos

žiniasklaidos reportažų nešališkumą.

Požiūris į socialines garantijas. Būtina parengti nuo-

seklią įdarbinimo politiką, sukurti aiškią socialinio draudi-

mo sistemą, garantuoti vienodas teises į sveikatos apsau-

gą ir mokymąsi, numatyti specialias priemones socialiai

pažeidžiamiems asmenims ir mažumoms.

Europos Sąjunga neturi bendros nuomonės, kas ge-

riau: siekti ekonominio efektyvumo ar (socialinės) gyveni-

mo kokybės visiems Centrinėje ir Rytų Europoje.

Geras valdymas neįsivaizduojamas be viešosios po-

litikos ir viešojo administravimo mokymo programų.

Tam reikalinga išsami vyriausybės programa, orientuota

į mokymo kokybės gerinimą visais viešosios politikos ir

administravimo lygmenimis. Reikalingos specialios mo-

kymo programos politikams, žurnalistams ir piliečiams,

užsienio institutų ir mokyklų studentų bei dėstytojų mai-

nų planai.

Paskutinis gero valdymo kriterijus – gebėjimas for-

muojant politiką atsižvelgti į globalinį kontekstą. Eko-

nomikos globalizacija, globaliniai pavojai aplinkai, naujų-

jų informacijos ir komunikacijos technologijų antpuolis,

nauji pavojai saugumui stipriai keičia išorines sąlygas.

Dabartiniai valdymo metodai nespėja prisitaikyti prie šių

išorinių pasikeitimų. Tai kelia pavojų gyvenimo kokybei,

net pagrindinėms žmogaus teisėms. Reikalinga ankstyva

ir nuosekli viešojo valdymo ir administravimo reforma, ta-

čiau tam trūksta intelektinių, organizacinių, motyvacinių ir

materialinių išteklių.

Gero valdymo neįmanoma įsivaizduoti tiksliai neapi-

brėžiant nacionalinių interesų globalizacijos ir Europos

integracijos kontekste, be analitikų ir politikų įžvalgos, ge-

bėjimo įvertinti globalinį kontekstą priimant sprendimus,

dalyvaujant tarptautinių organizacijų (JT, ES, NATO bei

EBPO ) veikloje, valdant krizes.



i s t o r i j o s v i n g i a iLIETUVOS VALSTYBĖS TARNYBA SOVIETM

EČIU

Lietuvai tapus SSRS dalimi, pasikeitė valstybės tar-

nybai keliami uždaviniai ir jos esmė. Dauguma profe-

sionalių valstybės tarnautojų pakeisti naujai valdžiai

lojaliais žmonėmis. Buvo privalu laikytis „partinės lini-

jos“. Nors kai kurie iš sovietmečiu deklaruotų bendrųjų

valstybės tarnybos principų demokratinėse valstybėse

ir dabar yra pagrindiniai, tada jų turinys buvo gerokai

iškreiptas. Visa tai Lietuvos valstybės tarnybai turėjo

neigiamą įtaką.

Sovietmečiu taikyti šie bendrieji valstybės tarnybos

principai: tarnybos paklusimas liaudies ir socialistinės

valstybės valiai bei atstovavimas jų interesams; demok-

ratinis centralizmas; nacionalinė lygybė; planingumas;

socialistinis teisėtumas bei valstybinė drausmė. Be to,

kartais minimi ir kiti principai, kaip antai: valstybės tar-

nybos prieinamumas visiems tarybiniams piliečiams,

valstybės aparato darbuotojų ir darbo žmonių masių

ryšys; valstybės aparato vadovaujančių darbuotojų

kontrolė, atliekama valstybės valdžios, ir jų atskaitomy-

bė valstybės valdžios organams; valstybės tarnautojų

kaita; socialinė lygybė; kitų valstybės tarnautojų privile-

gijų nebuvimas, palyginti su kitais visuomenės nariais.

Deklaruota, kad svarbiausių valstybės aparato grandžių

darbuotojai turi būti renkami, lygiateisiai politiniame ir

visuomeniniame gyvenime, kaip ir kiti piliečiai, ir t. t.

Galima teigti, kad sovietmečiu valstybės tarnybos

nė nesistengta teisiškai sureguliuoti. Detaliai regla-

mentuota tik tarnyba kariuomenėje ir vidaus reikalų

sistemoje. Tik 1987–1990 m. buvo priimti teisės aktai,

turėję didesnę įtaką profesionalios valstybės tarnybos

sukūrimui. Šie teisės aktai reglamentavo atestacijos, tar-

nautojų drausminės atsakomybės ir kitus dalykus. Tada

pradėta kalbėti, kad reikalingas įstatymas, nustatantis

valstybės tarnautojų statusą. Iki tol jiems, kaip ir kitiems

darbuotojams, taikyti vienodi darbo, atlyginimo, socia-

linio aprūpinimo bei teisinio reguliavimo principai, o jų

kompetenciją nustatydavo įstaigos vadovybė.

Valstybės tarnautojo sąvoka paprastai vartota pla-

čiąja prasme – valstybės tarnautojais laikyti ne tik

valstybės aparato darbuotojai, bet ir įmonių, įstaigų

bei organizacijų darbuotojai (inžinieriai, konstruktoriai,

ekonomistai, architektai, gydytojai, artistai ir kt.), dirban-

tys valstybinėje organizacijoje ir užimantys joje skyri-

mo, rinkimų ar kitu įstatymo nustatytu būdu pareigybę

bei už atitinkamą atlyginimą vykdantys jiems pavestus

valstybės uždavinius arba atliekantys kitą valstybės nu-

statytą visuomenei naudingą veiklą. Pagrindinis valsty-

bės tarnautojo skiriamasis bruožas buvo toks: jis, kitaip

nei darbininkas, bendrauja su žmonėmis, daro jiems

Norėdami valstybės tarnautojus supažindinti su Lietuvos valstybės tarnybos ištakomis bei istorija, tęsiame

straipsnių ciklą šia tema (pradžia: ,,Valstybės tarnybos aktualijos”, 2004 m., Nr. 1). Šį kartą siūlome susipažinti

su valstybės tarnybos veikla sovietmečiu.

Edvardas Žukauskas

Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjas

LIETUVOS VALSTYBĖS TARNYBA SOVIETMEČIU


i s t o r i j o s v i n g i a i

LIETUVOS VALSTYBĖS TARNYBA SOVIETMEČIU

vienokį ar kitokį poveikį, vykdo valstybės funkcijas ne-

sukurdamas materialiųjų vertybių.

Siaurąja prasme valstybės tarnautojais laikyti pilie-

čiai, užimantys valstybės institucijoje pareigybę skyri-

mo, rinkimų ar kitu įstatymo nustatytu būdu. Pagal šį

supratimą valstybės tarnautojais laikyti ir politikai. Tai

rodo, kad sovietmečiu nebuvo atskirtos politikos ir vie-

šojo administravimo sritys, o valstybės aparatas buvo

,,suaugęs” su atitinkamą vietą partijos hierarchijoje už-

imančiomis įstaigomis ir funkcionavo pagal vieną par-

tijos bei vyriausybės valdymo programą.

Valstybės tarnautojas į pareigas galėjo būti paskiria-

mas, išrenkamas arba gauti jas laimėjęs konkursą. Į va-

dovų bei kitas atsakingas pareigas darbuotojus parink-

davo atitinkami aukštesni organai. Rinkimai organizuoti

retai. Taip buvo suformuoti visi atstovaujamieji valsty-

bės valdžios organai, teismai, vietinių tarybų vykdomieji

komitetai, užimamos kai kurios pareigybės aukštosiose

mokyklose (pvz., fakultetų dekanų). Išrinktų tarnauto-

jų tarnybiniai santykiai tęsėsi iki kadencijos pabaigos.

Konkurso būdu pareigybės paprastai buvo užimamos

aukštosiose mokyklose (katedrų vedėjų, docentų, pro-

fesorių), mokslinių tyrimų įstaigose (sektorių vadovų,

mokslinių bendradarbių), kai kuriose kultūros organi-

zacijose (režisierių, artistų). Tinkamiausią pretendentą

užimti pareigybę balsuodama išrinkdavo atitinkamos

organizacijos sudaryta komisija. Konkurso rezultatus

patvirtindavo įstaigos vadovas arba aukštesnis organas.

Konkursą laimėjęs asmuo dažniausiai buvo priimamas

tam tikram laikui. Vėliau atestuojamas ir teigiamai įver-

tintas, galėjo būti skiriamas eiti pareigas kitą kadenciją;

įvertinus neigiamai, buvo skelbiamas naujas konkursas.

Eiliniai specialistai buvo priimami tiesiog sudarant

darbo sutartį Darbo įstatymų kodekso nustatyta tvar-

ka.

Sovietmečiu valstybės tarnautojai skatinti padėko-

mis, vertingomis dovanomis, įrašais garbės knygoje

arba garbės lentoje, buvo teikiami garbės raštai, garbės

ženklai, premijos, medaliai ir ordinai. Geri darbuotojai

gaudavo įvairių lengvatų (pvz.: kelialapiai į sanatorijas

ir poilsio namus, gyvenimo sąlygų pagerinimas), jiems

buvo teikiama pirmenybė paaukštinant pareigas ir

pan.

Tarnautojams už nusižengimus, susijusius su valsty-

bės tarnyba, taikyta materialinė, drausminė, administra-

cinė ir baudžiamoji atsakomybė.

Valstybės tarnyba sovietmečiu buvo suprantama

siaurąja ir plačiąja prasme. Siaurąja prasme valstybės

tarnyba apėmė tik valstybės aparato darbuotojų veiklą.

Valstybės tarnyba plačiąja prasme buvo laikomas visų

valstybės tarnautojų (t. y. ne tik valstybės organų, bet

ir valstybės įstaigų, įmonių ir organizacijų tarnautojų)

darbas vykdant jiems pavestas bei su užimamomis pa-

reigomis susijusias funkcijas. Toks valstybės tarnybos

supratimas yra tiesiog konstatavimas, kad ši žmogaus

socialinės veiklos rūšis egzistuoja, tačiau nei apie valsty-

bės tarnybos institutą, nei apie profesionalius valstybės

tarnautojus tarybiniu laikotarpiu nebuvo kalbama. Su-

prantama, tarybinė valstybės tarnyba ir negalėjo būti

kitokia, kadangi SSRS apskritai nebuvo privatinės nuo-

savybės (bent jau oficialiai tai nebuvo pripažįstama).

Lietuvos valstybės tarnybos istorijos tęsinys – kituose

leidinio numeriuose.



V I E Š Ų J Ų O R G A N I Z A C I J Ų T E O R I J Ų R A I D A

I I d a l i s

Viešųjų organizacijų teorijų raidos apžvalga, parengta Lietuvos viešojo administravimo institu-

to konsultanto Artūro Arbatausko pagal Robert B. Denhardt knygą ,,Viešųjų organizacijų teori-

jos“, Vilnius: Algarvė, 2001. Pradžia: „Valstybės tarnybos aktualijos“, 2004 m., Nr. 1.

Nuo 1920 m. (Weberis) Racionalioji biurokratija

Kiekviena valdžios sistema sie-

kia sukurti ir apginti tikėjimą savo

teisėtumu. Gali būti 3 teisėtos

valdžios ,,grynieji tipai”: 1) teisinė

valdžia, grindžiama tikėjimu tam

tikrų taisyklių teisėtumu ir teisi-

nę valdžią turinčiųjų teise leisti

įstatymus; 2) tradicinė valdžia,

grindžiama tikėjimu besitęsiančiomis tradicijomis; 3)

charizmatinė valdžia, grindžiama emociniu prisirišimu.

Teisinė valdžia vykdoma per biurokratinį administra-

cinį personalą. Biurokratinis organizavimas sėkmingai

gali būti pritaikytas ne tik valdžios institucijose, bet ir

savanoriškose, verslo organizacijose bei religinėse insti-

tucijose. Biurokratinė organizacija patraukli, nes ji veiks-

mingiausiai kontroliuoja daugelio žmonių darbą, kai

šie siekia konkrečių tikslų, per pareigų hierarchiją, pa-

reigybines instrukcijas, darbuotojų atranką egzaminų

forma pagal techninę kvalifikaciją, karjeros galimybes,

paklusimą disciplinai ir kontrolei. Toks organizavimas

sukuria realios valdžios, grindžiamos įsakymais, struktū-

ras ir vadovams tai leidžia iki tam tikro laipsnio numatyti

rezultatus. Tai yra pats racionaliausias būdas imperaty-

viai valdyti žmones. Biurokratinė sistema idealiai tinka

masiniam administravimui. M. Weberio atlikta raciona-

liosios biurokratijos analizė padarė didelę įtaką viešųjų

organizacijų teorijai, tačiau ši įtaka buvo įvertinta gana

vėlai – vokiečių sociologo darbai į anglų kalbą buvo iš-

versti tik po Antrojo pasaulinio karo.

Nuo 1923 m. (Tailoras) Mokslinė vadyba

Tik pripažinus, kad viešąjį admi-

nistravimą galima tirti atsietai nuo

politikos, administravimui galima

pritaikyti verslo vadybos metodus

ir mokslinę vadybą – vadybos tyrė-

jai taikė tiksliųjų mokslų metodus,

stebėjo darbuotojų elgesį, siekda-

mi padidinti jų darbo našumą.

VIEŠŲJŲ ORGANIZACIJŲ TEORIJŲ RAIDA



VIEŠŲJŲ ORGANIZACIJŲ TEORIJŲ RAIDA

Nuo 1927 m. (Gulickas, Willoughby ir kt.)Administracinis valdymas

Institucijos turi būti valdo-

mos pagal administracinio val-

dymo principus, visiškai kito-

kius nei demokratinės valdžios

principai. Tokį požiūrį lėmė 3

reiškiniai: federalinės valdžios

plėtimasis; verslo vertybių (ka-

pitalo kaupimas, pelno ir nuo-

stolių idėja, efektyvumas) perkėlimas į valstybės sek-

torių; mokslo ir pramonės laimėjimai (mechanizuotos

technologijos raidos metafora – tiksli mašina). Dėl fede-

ralinės valdžios plėtimosi reikėjo pereiti nuo problemų

tvarkymo su politikais prie problemų tvarkymo su or-

ganizacijų vadovais. Svarbu sukurti kuo racionalesnius

ir kontroliuojamus planus piliečiams taikant planavimo,

organizavimo, vadovavimo ir kadrų komplektavimo

metodus. Svarbu surasti tokius organizacinius mode-

lius, kurie atspindėtų pagrindines mašinos savybes.

Atsiranda ,,ekonominis žmogus”, kuriam svarbiausia pa-

siekti maksimalų pelną.

Tačiau 1976 m. Lutheris Gulickas, vienas iš įtakin-

giausių ortodoksinio Amerikos viešojo administravimo

kūrėjų, pareiškė, kad jis gailisi dėl prieš penkis dešimt-

mečius liaupsinto mechaniško, dehumanizuoto ir be-

emocinio administravimo modelio, nes keli dirbantys

ir siekiantys vieno tikslo žmonės – tai gyvas organiz-

mas, o ne mašina. Pasak Gulicko, valstybės tarnautojai

ne mechaniškai transliuoja iš aukščiau paimtą energiją,

o asmeniškai prisideda prie galutinio rezultato, pagal

tai, ką jie tuo metu mato, jaučia ir daro. (Šaltinis: Robert

Kramer (2003) Beyond Max Weber: Leading with Emo-

tional Intelligence in Post-Communist Governments.

Proceedings of 10th Annual Conference of Network of

Institutes and Schools of Public Administration in Cen-

tral and Eastern Europe, 2003, p. 126-146.)

Nuo 1943 m. (Levitanas, Follet)Demokratinis administravimas

Demokratinė valstybė turi

būti demokratiškai adminis-

truojama, o ne vien grindžia-

ma demokratiniais principais.

Administravimas turi būti pa-

grįstas darbuotojų motyvuo-

tų troškimų pripažinimu.

Nuo 1945 m.Moksliniai žmogaus elgesio tyrinėjimai

Siekiant objektyvumo buvo taikomi tiksliųjų mok-

slų metodai, o faktai analizuojami atsietai nuo vertybių.

Toks požiūris ilgainiui į šalį nustūmė politinius mokslus

ir su jais susijusias disciplinas, kurios tyrinėjo vertybes.

Nuo 1945 m.

Bendras valdymo ir administravimo mokslas teigė,

kad organizacinis elgesys viešosiose organizacijose ir

privačiose yra beveik toks pats (pvz., lyderiavimas ir val-

džia, motyvacija ir sprendimų priėmimas), – buvo įkur-

tos bendros administravimo mokyklos ir žurnalai.

Tęsinys – kituose leidinio numeriuose.

Ypač konkretūs ir griežti protokolo reikalavimai tai-

kytini vyriškiems kostiumams. Eidami į visus iki 18 val.

prasidedančius priėmimus, kuriuose kostiumas priva-

lomas, išskyrus rengiamus nacionalinės šventės proga,

valstybės vadovo garbei arba jo vardu, vyrai gali vilktis

bet kokios spalvos kostiumą, tik ne ryškios. Einant į vi-

sus po 18 val. prasidedančius priėmimus, dera rengtis

juodu arba kitokiu tamsiu kostiumu.

Kostiumas – konservatyvus drabužis, o mada kuria

vis naujas aprangos formas. Tačiau tai, ką siūlo mada,

nesunku suderinti su protokolo reikalavimais. Laikyda-

miesi jų niekada nepateksite į keblią padėtį dėl apran-

gos ir atrodysite ne prasčiau nei apsirengę „ypač ma-

dingai“.

Prie kostiumo jokiu būdu nedera avėti sportbačių,

nes tai paskirties požiūriu nesuderinami dalykai. Spor-

tinė avalynė skirta tik sportuoti. Lygiai taip pat prie kos-

tiumo nedera ir sportinio stiliaus krepšys. Dokumentus

ir būtiniausius daiktus patartina nešiotis diplomatuose,

portfeliuose arba segtuvuose. Jei aplinkybės vis dėlto

verčia neštis sportinį krepšį, reikia išsirinkti tamsų viens-

palvį, be ryškių užrašų ar etikečių.

Prie kostiumo dera ryšėti kaklaraištį. Kaklaraištis ir

kostiumas (išskyrus sportinio ar klubinio stiliaus švar-

ką) – neatskiriamos aprangos dalys. Užrištas kaklaraiš-

tis turi būti tokio ilgio, kad siektų apatinę diržo sagties

ribą. Iš po plačiosios jo dalies neturi kyšoti (negali būti

ilgesnis) siaurasis galas. Jeigu taip atsitinka, kaklaraiščio

galą patartina kuo atsargiau, kad nesusilamdytų marš-

kiniai, pakišti po jais pasinaudojus tarpeliu tarp sagų.

Kaklaraištis gali būti šviesesnis už kostiumą ir tam-

sesnis už marškinius. Akivaizdu viena: pasirinkta kakla-

raiščio spalva daug ką pasako apie žmogų.

Kaklaraiščių mados taip pat kinta – jie būna platesni

ar siauresni, vienspalviai ar margaspalviai, dryžuoti, taš-

kuoti ir t. t. Pasirinkti tinkamą kaklaraištį ne taip papra-

sta, nes jis turi derėti ir prie kostiumo, ir prie marškinių.

Kontrastiškas spalvas galima derinti su neutraliais at-

spalviais. Norint išvengti nevykusių derinių, reikia laiky-

tis tokio principo: vienas iš trijų elementų – kostiumas,

marškiniai ar kaklaraištis – gali būti margas. Margus

marškinius ir margą kaklaraištį dėvintis vyras atrodo

anaiptol ne elegantiškai, o su margu kostiumu, margais

marškiniais ir margu kaklaraiščiu – netgi juokingai.

Kaklaraiščių esama įvairių – ryškių, gyvų ir švelnių,

Arminas Lydeka

Lietuvos Respublikos Seimo narys,knygos „Protokolo pagrindai: kiekvienam, siekiančiam ...“ autorius (Vilnius: Eugrimas, 1999)

PROTOKOLO REIKALAVIMAI APRANGAI


t a i į d o m uPROTOKOLO REIKALAVIM

AI APRANGAI


t a i į d o m u


pastelinių spalvų, stambaus ir smulkaus piešinio. Pieši-

nio stambumas turi būti atvirkščiai proporcingas am-

žiui – kuo garbesnis amžius, tuo smulkesnis, švelnesnis

turėtų būti piešinys.

Užsirišus kaklaraištį apykaklės kampučiai neturi sty-

roti. Gulsčia apykaklė seniau buvo siūloma tik ištisiniam

Vindzoro mazgui, bet ji visai neprastai atrodo ir grakš-

tesnio pusinio Vindzoro mazgo fone.

Gali kilti klausimas, ar visada nusimautą kaklaraištį

reikia atrišti. Jeigu jis pasiūtas iš pigaus audinio, to gali-

ma ir nedaryti, – pakanka atleisti jo mazgą ir nusimau-

ti per galvą. Jeigu kaklaraiščio audinys geros kokybės,

standus, tuomet jį verta atrišti kiekvienąkart nusimo-

vus.

Perkamą kaklaraištį pirma reikia patikrinti: maždaug

ties viduriu persverti per plaštaką ir pasižiūrėti, kaip

atrodo siaurasis galas, – jeigu šis banguoja, vadinasi,

kaklaraištis prastai sukirptas ir jo pirkti neverta. Kad kak-

laraištis nepersisuktų ir kabotų tiesiai, audinys turi būti

kerpamas įstrižai. Ypač kokybiški yra siūti rankomis kak-

laraiščiai.

Kaklaraištis, kaip minėta, rodo žmogaus individualy-

bę, todėl vyras jį turėtų pasirinkti labai atidžiai.

Varlytės (peteliškės) būna juodos, baltos, spalvotos

ar margos. Juodos varlytės ryšimos prie smokingo ir

frako, baltos – prie frako, o spalvotos – prie smokingo.

Su kostiumu dėvimi

marškiniai turi būti kiek

ilgesnėmis rankovėmis

– iš po švarko kyšantys

rankogaliai teikia elegan-

tiškumo. Dvigubi (arba

prancūziški) rankogaliai

laikomi veiklaus, klestin-

čio ir elegantiško vyro

simboliu. Norint atrodyti

elegantiškai, patartina

įsigyti auksines (paauk-

suotas) arba sidabrines

sąsagas, galima ir su

neryškiais pusbrangiais

akmenimis, o jei įma-

noma – ir su brangak-

meniais. Iš po švarko rankovių turi „žvilgčioti“ apie pusę

centimetro paprastų ir daugiau kaip centimetras dvi-

gubų rankogalių. Jei rankogalių iš po švarko nematyti

– įspūdis nekoks.

Du artimiausi kostiumo elementai neturi būti tapa-

tūs. Kitaip sakant, jeigu kaklaraištis iš aksomo arba veliū-

ro, marškiniai turi būti lygaus audinio, o švarkas taip pat

gali būti šiauštinio audinio; jeigu marškiniai „su pūkeliu“,

švarkas ir kaklaraištis – lygaus audinio.

Prie šiuolaikinio darbinio kostiumo šiauštinio audi-

nio marškinių šiais laikais nebevilkima – gerą skonį liu-

dija lygūs, vienspalviai marškiniai.

Jei rengiamasi kalbėti viešai, juostuotų marškinių

verčiau atsisakyti, arba bent jau juostelės neturėtų būti

plačios. Anglai, priešingai, teikia pirmenybę kaip tik pla-

čioms juostoms, todėl pamačius užsienietį spalvotais

plačiadryžiais marškiniais kieta balta apykakle galima

neabejoti – tai anglas.

Renkantis marškinius ypač įdėmiai reikia apžiūrėti

apykaklę – ji turi būti standi ir tinkamos formos. Jeigu

užsegta apykaklė pernelyg laisva, žmogus atrodo ligo-

tas, todėl tarp apykaklės ir kaklo turėtų būti tik tiek vie-

tos, kad tilptų pirštas.

Elegantiški marškiniai neturi kišenių, o jeigu jų ir esa-

ma, naudotis jomis nederėtų.

Kostiumą vilkintiems vyrams geriausiai tinka tam-

sios neutralios spalvos kojinės – juodos, tamsiai mėly-

nos, tamsiai pilkos, gal net su neryškiais plonyčiais raš-

tais. Ryškių spalvų kojinės (raudonos, geltonos, žalios,

rėksmingo rašto) rodo tik viena – pastangas bet kokia

kaina atkreipti į save dėmesį. Kad baltos kojinės prie

darbinio kostiumo nedera, turbūt net neverta sakyti.

Vienaip ar kitaip, kojinių spalva visada turi būti tamses-

nė negu kelnių.

Kojinių esama įvairaus ilgio – trumpų, vidutinio il-


t a i į d o m uPROTOKOLO REIKALAVIM

AI APRANGAI

gio ir iki kelių. Nesvarbu, kurias iš jų renkatės, – reikia

atminti, jog kojinės turi pridengti kelis centimetrus

plaukuotos blauzdos, apsinuoginančios užsikėlus koją

ant kojos. Net jei kojos ir neplaukuotos, blauzdų geriau

nerodyti.

Daugelis vyrų apie

batus pagalvoja pa-

skiausiai. O juk batai ge-

riausiai rodo žmogaus

visuomeninį statusą ir

sėkmę. Labiausiai pro-

tokolą atitinka geros

kokybės juodi batai, bet

leistini ir anglių ar rūdos

spalvos. Užtat šviesių

batų reikėtų vengti. Bal-

ti marškiniai ir juodi batai dera prie bet kokios spalvos

kostiumo. Bet svarbiausia taisyklė – batai turi būti tam-

sesni nei kelnės.

Verslo srities darbuotojams siūlomas didžiulis tradi-

cinių suvarstomų batų asortimentas. Tokie batai atrodo

solidžiai ir tik jie vieninteliai tinka prie dalykinio stiliaus

kostiumo.

Odinis turi būti tiek batų viršus, tiek padai. Geriausiai

rinktis veršio odos, o ne veliūrinius batus. Kad ir kokie

patogūs būtų batai storais guminiais padais, jais avint

galima sukurti labai specifinį įvaizdį. Beje, geros koky-

bės batai turi ir patogius odinius vidpadžius, leidžian-

čius odai kvėpuoti.

Darbe vertėtų turėti atsarginius batus, kad dargano-

tu oru būtų galima persiauti.

Surdutas – tai stilizuota karinė uniforma, priglu-

dusio silueto kostiumas su gausiais karinės aprangos

elementais: stačia apykakle, antpečiais „auksinėmis“

sagomis, tiesaus kirpimo apysiaurėmis kelnėmis. Prie

surduto avimi juodi suvarstomi batai.

Vilkintys paradinę uniformą karininkai gali dalyvauti

bet kuriose iškilmėse bet kuriuo paros metu. Tas pat pa-

sakytina ir apie surdutą.

Būtina įsidėmėti ir keletą svarbiausių taisyklių, susi-

jusių su kostiumų derinimu. Vadinamasis klubinis kos-

tiumas susideda iš skirtingos spalvos kelnių ir švarko,

pavyzdžiui, tamsiai mėlyno švarko, tamsiai pilkų kelnių

ir pilkai mėlyno kaklaraiščio. Batai turi būti juodi, marš-

kiniai – tik balti, be jokių puošmenų, kojinės – juodos.

Kitas variantas – pilkas arba šviesiai pilkas švarkas, juo-

dos kelnės, balti marškiniai, bet koks kaklaraištis, juodi

batai ir kojinės.

Šie variantai yra praktiškiausi ir labiausiai paplitę.

Kitokie aprangos deriniai reikalauja didelės patirties ir

nepriekaištingo skonio.

Pastangos įsigyti tokios pat spalvos kelnes kaip

nunešiotosios ir šitaip išsaugoti kostiumą pasmerktos

žlugti, nes medžiagos esti labai įvairių atspalvių ir faktū-

rų. Jei švarko ir kelnių medžiaga tik panaši, tai jau nebe

kostiumas, juolab ne klubinis.

Protokolinių aprangos reikalavimų būtina paisyti

vilkint kostiumą.

Oficialiame renginyje švarkas turi būti užsegtas.

Atsisegti visas švarko sagas galima tik pietaujant arba

sėdint teatro krėsle. Atsistojus būtina užsisegti bent vir-

šutinę švarko sagą.

Kostiumas neturi varžyti judesių, spausti, trukdyti

pasilenkti ar pakelti rankos. Kita vertus, pernelyg duk-

sliu kostiumu vilkintis žmogus taip pat neatrodo ele-

gantiškai.

Kartais mados vaikymasis kenkia stiliui. Jei taip, to-

kią madą nedvejojant reikia atmesti. Jau geriau atrodyti

nemadingai, bet gražiai ir skoningai.

Smulkmena, tačiau svarbi, – medžiaginė nosi-

nė. Ir anksčiau, ir dabar šios drabužių detalės vieta

kišenėje ir kiekvienos moters rankinėje. Popierinių

nosinaičių paskirtis yra praktinė – jos vartojamos

sloguojant, prireikus ką nors pavalyti. Medžiaginės

nosinės, kaip aprangos aksesuarai, nepakeičiamos ir

šiandien.

Vyro vidinėje švarko kišenėje turi būti plona už-

rašų knygelė ir mažas kalkuliatorius arba elektroninė

užrašų knygelė; viršutinėje išorinėje švarko kišenėje

gali būti tik šilkinė nosinė; apatinėse išorinėse švar-

ko kišenėse gali būti aplankas vizitinėms kortelėms;

šoninėse kelnių kišenėse – smulkių pinigų, 2–3 reika-

lingiausi raktai; užpakalinėje kelnių kišenėje – plona

piniginė.

Vyrams taikomi labai griežti reikalavimai, o mote-

rų apranga yra daug mažiau reglamentuojama. Mo-

teris gali dėvėti kostiumėlį, sijoną ir palaidinę, kelnes

ir palaidinę, suknelę ir švarką. Kostiumėlio spalva,


t a i į d o m u


audinys ir modelis turi būti suderinti. Geriausia rink-

tis šias spalvas: juodą, rudą (nuo šviesios iki tamsios),

vyšninę, mėlyną (nuo šviesios iki tamsios), smėlio,

rausvai pilką, visų atspalvių pilką. Moteriškumui išryš-

kinti rekomenduojami minkštesni, švelnesni audiniai:

aksomas, trikotažas, kašmyras, viskozė ar šilkas.

Klasikinio stiliaus kostiumėlis būtinai turi turėti si-

joną arba kelnes. Klasikinio stiliaus švarkas paprastai

turi pamušalą, ilgas statytas rankoves. Jei švarkelis su

sagomis, jos turėtų būti kairėje pusėje (išskyrus dvi-

gubą užsegimą). Klasikiniai švarkeliai būna su skeltu-

ku nugaroje ar be skeltuko.

Griežtos protokolo normos yra taikomos sijono il-

giui. Jis turėtų būti ne trumpesnis nei 10 centimetrų

virš kelių.

Palaidinės – pakankamai uždaros, be didelių iškirp-

čių, nepermatomos. Jos gali būti be rankovių, tačiau

būtinai, net vasarą, kai yra karšta, turi dengti pečius.

Rūpestingai parinkta suknelė tinka tarnyboje, ji gali

būti dėvima po švarkeliu, teikiančiu oficialesnį vaizdą.

Suknelė nebūtinai turi būti vientisa, tačiau tinkamiau-

sios suknelės yra su juosmens linija, įsiūtu elastingu

juosmens diržu arba siūle nuo viršaus iki apačios. Dau-

gelis suknelių atrodo gražiau, jei vietoj medžiaginio

dirželio yra odinis diržas su dailia sagtimi. Atsižvelgiant

į figūrą, galima rinktis ir trumpą, ir pailginto silueto švar-

ką.

Ne pagal protokolą ateiti į darbą dėvint megztinį.

Kokias kojines mūvėti moterims – trumpas, ilgas ar

pėdkelnes – palikta jų pačių nuožiūrai. Kojinaitės arba

puskojinės netinka tik tuo atveju, jei matoma ir dalis

plikos kojos.

Moteris neatrodys labai elegantiškai, jei prie visų su-

knelių mūvės tos pačios spalvos kojines. Jos turi būti ne

tik tvirtos, bet ir patogios bei tinkamos spalvos. Kojinių

spalva neturi sudaryti kontrasto drabužių spalvai. Pa-

vyzdžiui, prie tamsiai mėlyno sijono ir tokios pat spal-

vos batelių nederėtų smėlio spalvos kojinės – geriau

tiktų tamsiai mėlynos arba žydrai pilkos. Užtat dailios

smėlio spalvos kojinės puikiai tiks prie šviesių spalvų si-

jono ir batelių.

Jei kojos pilnos ir ne itin tobulos formos, su iššoku-

siomis venomis ar randais, patartina mūvėti tamsesnes

kojines. Labai laiboms kojoms tinka šiltesnio atspalvio

kojinės – tokios optiškai pastorina kojas ir suteikia joms

subtilesnę formą.

Batai turi būti tvarkingi ir prižiūrėti. Nunešioti padai

ir kreivi kulnai netinka lygiai taip pat kaip ir patogios

„šliurės“, sportiniai batai. Pakulnė turi būti, tačiau jos

aukštis nereglamentuojamas. Moterys atrodo elegan-

tiškiau, jeigu jų batelių spalva dera prie kojinių spalvos.

Ir dar viena smulkmena: batai su spalvotomis detalėmis

erzina ir gali sudaryti neprofesionalaus žmogaus įspūdį.

Taigi moterys turėtų avėti kuo mažiau išpuoštus bate-

lius. Batai turėtų būti natūralios spalvos ir pagrindinių

spalvų – juodi, tamsiai mėlyni, tamsiai rudi, rausvai pil-

ki. Šių spalvų batai tiks prie minėtų pagrindinių spalvų

kostiumėlių ir šviesesnių suknelių.


t a i į d o m u

1. Kas turi teisę teikti pasiūlymus dėl teisės aktų pro-

jektų rengimo?

1. tik asmenys, turintys įstatymų leidybos iniciatyvos

teisę, Seime;

2. tik valstybės valdžios institucijos pagal savo kompe-

tenciją;

3. tik asmenys, turintys įstatymų leidybos iniciatyvos

teisę, Seime bei valstybės institucijos pagal savo kom-

petenciją;

4. visi fiziniai ir juridiniai asmenys;

5. valstybės institucijos paskirti ar konkurso tvarka par-

inkti asmenys ar jų grupė.

(Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų rengi-

mo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis)

2. Įstatymai įsigalioja:

1. jų pasirašymo dieną;

2. po to, kai juos pasirašo ir „Valstybės žiniose“ paskelbia

Respublikos Prezidentas;

3. po to, kai juos pasirašo ir „Valstybės žiniose“ paskelbia

Respublikos Prezidentas, jeigu pačiuose įstatymuose

nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data;

4. jų priėmimo dieną;

5. kitą dieną po jų paskelbimo „Valstybės žiniose“.

(Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvar-

kos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis)

3. Kokiu atveju karjeros valstybės tarnautojas gali

būti be konkurso perkeltas į aukštesnes pareigas?

1. jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu;

2. perkėlimas į aukštesnes pareigas negalimas;

3. valstybės tarnautojų vertinimo komisijos sprendimu;

4. į pareigas priėmusio asmens ir valstybės tarnautojo

susitarimu įvertinus valstybės tarnautojų vertinimo ko-

misijai;

5. į pareigas priėmusio asmens sprendimu, kai karjeros

valstybės tarnautoją įvertina valstybės tarnautojų verti-

nimo komisija.

(Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis)

4. Kas skelbia konkursą dėl priėmimo į valstybės tar-

nautojo pareigas?

1. valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ar

kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija;

2. valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose – tų

institucijų ir įstaigų vadovai;

3. valstybės institucijose ir įstaigose – tų institucijų ir

įstaigų vadovai, savivaldybės institucijose ir įstaigo-

se – merai;

4. kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija ar įstai-

ga;

5. valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas vykdanti įstai-

ga.

(Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 4 dalis)

5. Koks yra Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyk-

lių tikslas?

1. organizuoti efektyvų valstybės tarnautojų darbą;

2. užkirsti kelią atsirasti ir plisti korupcijai valstybės tar-

nyboje;

3. efektyviai spręsti valstybės tarnautojų nesutarimus ir

konfliktus;

Siūlome pasitikrinti savo žinias ir atlikti trumpą priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas testą. Atsakydami į kiekvieną klausimą, pasirinkite tik vieną atsakymą ir jį pažymėkite.

DEŠIMT PRIĖMIMO Į VALSTYBĖS TARNAUTOJO PAREIGAS EGZAMINO RAŠTU KLAUSIMŲ

DEŠIMT PRIĖM

IMO Į VALSTYBĖS TARNAUTOJO PAREIGAS EGZAM

INO RAŠTU KLAUSIMŲ


t a i į d o m u

DEŠIMT PRIĖM

IMO Į VALSTYBĖS TARNAUTOJO PAREIGAS EGZAM

INO RAŠTU KLAUSIMŲ

4. apibrėžti veiklos ir elgesio principus, kurių turi laiky-

tis valstybės tarnautojas, įgyvendindamas savo teises,

vykdydamas teisės aktuose nustatytas pareigas bei

funkcijas, ir didinti visuomenės pasitikėjimą valstybės

tarnautojais;

5. pašalinti valstybės tarnautojų veiklą reglamentuo-

jančių įstatymų (Valstybės tarnybos įstatymo, Viešųjų ir

privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įsta-

tymo, Lobistinės veiklos įstatymo, Korupcijos prevenci-

jos įstatymo) spragas ir netikslumus.

(Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d.

nutarimu Nr. 968, 1 punktas)

6. Duomenų gavėjo prašyme (vienkartinio duomenų

teikimo atveju) turi būti nurodyta:

1. asmens duomenų naudojimo tikslas, sąlygos ir tvar-

ka;

2. asmens duomenų naudojimo tikslas;

3. asmens duomenų naudojimo tvarka;

4. asmens duomenų naudojimo sąlygos;

5. asmens duomenų naudojimo tikslas ir sąlygos.

(Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės ap-

saugos įstatymo 6 straipsnis)

7. Papildomos informacijos iš pareiškėjo sprendimui

priimti reikalavimas turi būti:

1. būtinas, kad būtų galima priimti sprendimą;

2. suprantamas ir logiškas;

3. pagrįstas ir motyvuotas;

4. pareiškėjui aiškiai suprantamas, atitinkantis jo galimy-

bes;

5. nevilkinantis pareiškimo nagrinėjimo.

(Viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalis)

8. Teisines klaidas, kurios padarytos viešojo adminis-

travimo institucijos sprendime ir reiškia asmeniui su-

teiktos ir pagal nustatytą tvarką įsigaliojusios teisės

atėmimą ar suvaržymą, galima taisyti tik:

1. administracinių ginčų komisijos sprendimu;

2. aukštesnės pagal pavaldumą institucijos reikalavimu;

3. Seimo arba Vyriausybės pavedimu;

4. teismo sprendimu;

5. Valstybės kontrolės įpareigojimu.

(Viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio 6 dalis)

9. Kas įstatymų nustatyta tvarka skiria į pareigas ir iš

jų atleidžia savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojus ir kitus savivaldybės administracijos dar-

buotojus?

1. meras;

2. savivaldybės taryba;

3. savivaldybės taryba mero siūlymu;

4. mero pavaduotojas;

5. savivaldybės administracijos direktorius.

(Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 5 dalies 6

punktas)

10. Dokumentuose, kuriuose yra rengėjo nuoroda,

rengėjo vizą sudaro:

1. parašas, vardas ir pavardė, data;

2. pareigų pavadinimas, parašas, vardas ir pavardė, data;

3. parašas ir data, rašomi virš rengėjo nuorodos;

4. parašas, vardas ir pavardė, data, rašomi virš rengėjo

nuorodos;

5. pareigų pavadinimas, parašas, vardo raidė ir pavardė,

data, rašomi virš rengėjo nuorodos.

(Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių, patvirtin-

tų Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Res-

publikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu,

31.2 punktas)

Teisingų atsakymų į šiuos priėmimo į valstybės tar-

nautojo pareigas egzamino raštu klausimus ieškokite 44

puslapyje.


k l a u s i a t e - a t s a k o m eKLAUSIATE - ATSAKOM

E

K L A U S I AT E - ATSAKOME

Į skaitytojams aktualius klausimus atsako Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos specialistai.

Ar būtina pasitikrinti sveikatą prieš pradedant

darbą laimėjus konkursą laisvoms karjeros valstybės

tarnautojo pareigoms?

Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 5 straips-

nis nustato, kad darbo santykius ir socialines garantijas

reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valsty-

bės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socia-

linių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Darbo

kodekso 265 straipsnio 2 dalyje bei Darbuotojų saugos

ir sveikatos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta,

kad darbuotojai, kurie darbe gali būti veikiami profe-

sinės rizikos veiksnių, privalo pasitikrinti sveikatą prieš

įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai. Tuose

pačiuose straipsniuose nustatyta, kad profesijų ir dar-

bų, kuriuos dirbantys asmenys įsidarbindami ir vėliau

privalo periodiškai tikrintis sveikatą, sąrašą, sveikatos

pasitikrinimų tvarką nustato Vyriausybė. Kadangi nėra

nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojai gali būti

veikiami profesinės rizikos veiksnių, manome, kad jiems

tikrintis sveikatą prieš pradedant darbą neprivaloma.

Ar įspėjus karjeros valstybės tarnautoją apie

pareigybės panaikinimą pagal Valstybės tarnybos

įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatas jis gali būti

neskiriamas toje įstaigoje į kitas to paties lygio ir ka-

tegorijos pareigas motyvuojant tuo, kad neatitinka

specialiųjų reikalavimų?

VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad karjeros

valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, pa-

skiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros

valstybės tarnautojo pareigas. Vadovaujantis šia nuo-

stata bei atsižvelgiant į VTĮ 9 straipsnį, valstybės tarnau-

tojas turi atitikti tiek bendruosius, tiek ir tos pareigybės

aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.

Ar atleidus valstybės tarnautoją iš pareigų pagal

Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9

punktą, t. y. dėl pareigybės panaikinimo, pastarasis

gali būti neskiriamas į kitas to paties lygio ir kate-

gorijos pareigas motyvuojant tuo, jog jis neatitinka

specialiųjų reikalavimų?

VTĮ 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad buvusiam

karjeros valstybės tarnautojui, atleistam iš pareigų dėl

pareigybės panaikinimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iš

pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka (2002 m.

birželio 24 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 967) yra siūlo-


k l a u s i a t e - a t s a k o m e

KLAUSIATE - ATSAKOME

mos laisvos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros

valstybės tarnautojo pareigos, jeigu asmuo atitinka VTĮ

9 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Ar reikia vertinti karjeros valstybės tarnautoją ir

jo tarnybinę veiklą, jeigu jis šias pareigas ėjo ne visus

metus?

Reikia. Valstybės tarnybos įstatyme nenurodyta, kiek

laiko karjeros valstybės tarnautojas turi eiti pareigas,

kad būtų vertinamas. Visi karjeros valstybės tarnautojai

ir jų tarnybinė veikla vertinama už išdirbtą laiką neatsi-

žvelgiant į tai, kiek laiko jie eina šias pareigas.

Ar galima įtraukti į valstybės tarnautojų vertini-

mo komisijos sudėtį kitos įstaigos valstybės tarnau-

tojus?

Galima. VTĮ 22 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ver-

tinimo komisija susideda iš 5 arba 7 valstybės tarnauto-

jų. Ši įstatymo dalis nenustato, kad vertinimo komisija

susideda iš įstaigos, kurioje dirba valstybės tarnautojas,

valstybės tarnautojų.

Ar gali valstybės tarnautojai mokytis už valstybės

tarnautojų mokymui skirtas įstaigos biudžeto lė-

šas mokymo įstaigose, kurios nepatvirtintos vidaus

reikalų ministro įsakymu kaip valstybės tarnautojų

kvalifikacijos tobulinimo įstaigos?

Negali, nes vidaus reikalų ministro patvirtintų Vals-

tybės tarnautojų mokymo organizavimo taisyklių (Žin.,

2002, Nr. 77-3311) 2 punkte nustatyta, kad valstybės

tarnautojai mokosi vidaus reikalų ministro nustatyta

tvarka patvirtintose valstybės tarnautojų kvalifikacijos

tobulinimo įstaigose. Tačiau kai atlyginimui už mokymo

paslaugas naudojamos ne valstybės tarnautojų moky-

mui skirtos įstaigos biudžeto lėšos, valstybės tarnauto-

jas mokytis gali.


tarnautojų mokymui skirtas įstaigos biudžeto lėšas

valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstai-

gose pagal Valstybės tarnybos departamento nepa-

tvirtintas mokymo programas?

Gali, jeigu bendra mokymo programos trukmė ne-

viršija 8 akademinių valandų (Valstybės tarnautojų mo-

kymo organizavimo taisyklių 4 punktas).


tarnautojų mokymui skirtas įstaigos biudžeto lėšas

darbo metu?

Gali, nes valstybės tarnautojams yra garantuojamos

einamos pareigos ir darbo užmokestis, kai valstybės

tarnautojai valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstai-

gos vadovo sprendimu yra pasiųsti į Valstybės tarnybos

įstatymo nustatytą mokymą (VTĮ 43 straipsnio 4 dalies

1 punktas).

Ar pakanka tik Valstybės tarnautojų registre užre-

gistruoti, kad pratęsiama įstaigos vadovo ar karjeros

valstybės tarnautojo, kuriam suėjo 62 metai ir 6 mė-

nesiai, valstybės tarnyba?

Ne, kadangi pagal VTĮ 43 straipsnio 7 dalies nuo-

statas apie būsimą įstaigos vadovo ar karjeros valsty-

bės tarnautojo tarnybos pratęsimą jį į pareigas priėmęs

asmuo privalo pranešti valstybės tarnybos tvarkymo

funkciją atliekančiai įstaigai (Valstybės tarnybos depar-

tamentui prie Vidaus reikalų ministerijos) ne vėliau kaip

prieš 10 kalendorinių dienų iki tarnybos pratęsimo die-

nos.

Teisingi atsakymai į priėmimo į valsty-bės tarnautojo pareigas egzamino raštu klausimus.

A T S A K Y M A I

1. 4

2. 3

3. 5

4. 1

5. 4

6. 2

7. 3

8. 4

9. 5

10. 3

ALEKSANDRAS KOČETKOVAS

Baladė apie prirūkytąjį vagoną

– Kaip keista, kaip skaudu, mieloji,

Suaugus mums dvasia ir kūnu,

Kaip keista, kaip skaudu, mieloji,

Kai tenka skirtis nelauktai.

Tave dažnai naktim sapnuoju

Ir be tavęs ilgu man būna,

Tave dažnai naktim sapnuoju –

Vien tuo ir gyvenu tiktai.

– Kol aš gyva, sykiu mes būsim,

Širdis ir kraujas jungs per amžius.

Kol aš gyva, sykiu mes būsim –

Mirtis ir meilė žengs kartu.

Tu nepamiršk manęs, brangusis,

Nors likimus daugsyk dar laužys,

Tu nepamiršk manęs, brangusis,

Tėvynės ir namų gimtų.

– Jei pasislėpt man nepavyko

Nuo gailesčio, kurs plėšo sielą,

Jei pasislėpt man nepavyko

Nuo šalčio ir nuo tamsumos?

– Mes susitiksim dar ne sykį,

Manęs tu nepamirški, mielas,

Mes susitiksim dar ne sykį,

Abu sugrįšim į namus.

– O jeigu be žinios pražūsiu –

Greit šviesą temdo miglos tirštos, –

O jeigu be žinios pražūsiu –

Už Paukščių Tako ir ūkų?

– Žvaigžde tau kelrode aš būsiu,

Kad kelio žemėn nepamirštum,

Žvaigžde tau kelrode aš būsiu,

Ir grįši tu, šventai tikiu.

Ir prirūkytame vagone

Nurimo jis ir susitaikė.

4 5

v a l s t y b ė s t a r n a u t o j ų k ū r y b a

VA L S T Y B Ė S TA R N Y B O S A K T UA L I J O S

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ KŪRYBA

POEZIJOS PASAULYJELietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Generalinio inspektoriaus skyriaus vedėjas Julius Jasaitis,

žinomas poezijos rinkinių sudarytojas, vertėjas, meilę poezijai paveldėjo iš tėvų: mamos – lietuvių kalbos ir

literatūros mokytojos, tėvo – istorijos mokytojo. Eilėraščius J. Jasaitis pradėjo versti prieš 6-7 metus, kai, rimčiau

susidomėjęs poezija, pradėjo sudaryti eilėraščių rinkinius. J. Jasaičio sudarytų eilėraščių rinkinių jau yra 17.

J. Jasaitis verčia meilės lyriką iš rusų kalbos ir pasirenka tik pagal tai, ar jam asmeniškai patinka eilėraštis. Yra

išvertęs S. Jesenino, M. Lermontovo, V. Tušnovos, J. Jevtušenkos, A. Achmatovos ir daugelio kitų poetų eilėraš-

čių, jų yra apie porą šimtų, todėl kartais pagalvoja ir apie savo vertimų knygos išleidimą. Vertimai atima nemažai

laiko, todėl J. Jasaitis stengiasi išnaudoti kiekvieną laisvą minutę – jis dažnai turi su savim rusišką tekstą, o at-

klydusią mintį nedelsdamas užsirašo. Yra sudaręs 3 tomus rusų meilės

lyrikos, 3 tomus lietuvių meilės lyrikos, pasaulio meilės lyrikos rinktinę

„Ji spindi žavesiu slaptu“, prancūzų meilės lyrikos knygelę „Tavyje būsiu

amžinas vasaros džiaugsmas“ ir vokiečių meilės lyrikos dvitomį „Tavo

rankos – dvi baltos kregždės“, V.Mačernio, J.Mačiukevičiaus, J. Jakšto

eilių rinkinius, lietuvių poetų eilių apie Tėvynę I tomą „Nupinsiu Lietu-

vai vainiką“. J. Jasaitis yra parengęs ir ketina išleisti Kaukazo, Vidurinės

Azijos, lenkų, latvių, ukrainiečių, baltarusių ir kitų tautų meilės lyrikos

knygeles. Jaunystėje yra ir pats bandęs rašyti eiles.

Jūsų dėmesiui – J. Jasaičio verstos eilės.


v a l s t y b ė s t a r n a u t o j ų k ū r y b a

Ir prirūkytame vagone

Užvaldė sapnas jį tamsus...

Kai traukinys, įveikęs klonį,

Ir savo greičio neatlaikęs,

Kai traukinys, įveikęs klonį,

Nuo bėgių atplėšė visus.

Tada nežemiškąją jėgą

Pasikvietė žiaurus likimas,

Tada nežemiškąją jėgą

Pajungė sau mirties trauka.

Ir neišgelbėjo jau nieko

Žadėtasis susitikimas,

Ir neišgelbėjo jau nieko

Toli mojuojanti ranka.

Su mylimaisiais nesiskirkit!

Su mylimaisiais nesiskirkit!

Su mylimaisiais nesiskirkit! –

Įaukite į juos krauju.

„Sudie“, - sakykit lyg prieš mirtį,



Nors skiriatės tik mirksniui jūs!

KONSTANTINAS BALMONTAS

Švelniau už viską

Vėl juokas skambės sidabrinis

Švelniau nei varpelių aidai, –

Švelniau, negu apsikabina

Dviejų pakalnučių žiedai.

Švelniau negu žvilgsniai, iš lėto

Alsuojantys meilės karščiu, –

Švelniau nei plaukai, netikėtai

Nuslydę nuo tavo pečių.

Švelniau, nei kad atšvaitus mėto

Banga vandenų sraunumos,

Už dainą, vaikystėj girdėtą,

Už bučinius meilės pirmos.

Švelniau negu tai, kas svaigina

Stebuklų liepsna, aš maniau, –

Švelniau už lenkaitę merginą,

Tai reiškia – už viską švelniau.

NIKOLAJUS STARŠINOVAS

* * *

Iš lėto dienos, metai bėgs. Kažin,

Ar ilgesys kamuos mažiau, jei klūpau?

O mylima, prašau tavęs – grąžink,

Grąžink rankas man savo, balsą, lūpas.

Kodėl atidavei kitam, sakyk,

Savas akis ir šypseną, net vardą?

Aš neatsižadu tavęs, ir neprašyk,

Net jei be gailesčio už tai pakartų.

Dangus ir jūra, ir stotis –

Juk viskas kažkada tai buvo mūsų.

Gyvenimo keliai vingiuos ir susitiks,

Miela, žinau – vis tiek tu mano būsi.

Mūs akys juoksis; bėgsi tu gatve,

O tavo šypsena kaip gėlės skleisis.

Tik už metus, praleistus be tavęs,

Nebus kam nei išteisint, nei nuteisti.

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ KŪRYBA

Redakcinė kolegija

Rasa Budbergytė, valstybės kontrolierėFrancisco Cardona, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vyriausiasis administratorius teisinio reglamentavi-mo, valstybės tarnybos ir teisingumo klausimaisVytautas Juškus, Šiaulių miesto merasFeliksas Kolosauskas, Vilniaus apskrities viršininko pavaduotojas Algis Krupavičius, prof. dr., Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto direktoriusStasys Mikelis, Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Dainius Numgaudis, Švietimo ir mokslo ministerijos valstybės sekretoriusOsvaldas Šarmavičius, Valstybės tarnybos depar tamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriusGražina Urbonienė, Finansų ministerijos Personalo skyriaus viršininkėAlfonsas Velička, Lietuvos viešojo administravimo instituto direktorius

Redakcija

El. p. [email protected]

Jekaterina KundrotaitėTel. (8~5) 271 8265Faks. (8~5) 271 8563El. p. [email protected]

Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijosKalvarijų g. 3, LT-09310 VilniusTel. (8~5) 271 8547Faks. (8~5) 271 8563El. p. [email protected]

Lietuvos viešojo administravimo institutasŽemaitės g. 21, LT-03118 VilniusTel. (8~5) 239 5800Faks. (8~5) 239 5811El. p. [email protected]

l e i d ė j a i

Aida Cvietkovaitė Tel. (8~5) 239 5810Faks. (8~5) 239 5811

El. p. [email protected]

Leidinys skiriamas valstybės tarnautojams,

viešojo administravimo įstaigų vadovams,

personalų tarnybų darbuotojams bei vi-

siems, besidomintiems valstybės tarnybos

aktualijomis. Leidinio tikslas yra gerinti vals-

tybės tarnautojų profesionalumą teikiant

jiems informaciją apie valstybės valdymo ir

viešojo administravimo ištakas, pokyčius,

naujoves bei Valstybės tarnybos departa-

mento ir Viešojo administravimo instituto

veiklą. Šiame leidinyje valstybės tarnauto-

jai ras informacijos apie naujausius įstaty-

mus, jų projektus bei pakeitimus, valstybės

tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo bei

karjeros galimybes; bus aptariami ir anali-

zuojami valstybės tarnautojams aktualūs

klausimai.

Valstybės tarnybos departamentasprie Vidaus reikalų ministerijos

Lietuvos viešojo administravimo institutas

STEIGĖJAI IR LEIDĖJAI

,,Valstybės tarnybos aktualijos“ yra Vals-

tybės tarnybos departamento prie Vidaus

reikalų ministerijos ir Lietuvos viešojo admi-

nistravimo instituto informacinis biuletenis.

V A L S T Y B Ė S

T A R N Y B O S

A K T U A L I J O S

Documents

VALST YBĖS T A R N Y B O S AKTUALIJOS...chanikos fakultetą. 1990–1994 m. studijavo Varšuvos universiteto Žurnalistikos ir politinių mokslų fakultete, apgynė po-litologijos