An EU project co-funded by the Erasmus+ Programme of the European Union. The European Commission support for the production of this publication does not constitute an endorsement of the contents which reflects the views only of

the authors, and the Commission cannot be held responsible for any use which may be made of the information contained therein.

TYČINIS SAVĘS ŽALOJIMAS. POZITYVŪS PASIRINKIMAI

ALEKSITIMIJA IR SAVĘS ŽALOJIMAS

Gerosios patirties

metodų rinkinys

TYČINIS SAVĘS ŽALOJIMAS. POZITYVŪS PASIRINKIMAI ALEKSITIMIJA IR SAVĘS ŽALOJIMAS

Smurtas, nukreiptas prieš save, yra viena iš populiariausių mirties priežasčių jaunimo tarpe po nelaimingų atsitikimų keliuose bei paskendimų. Vienas iš svarbiausių Pasaulinės sveikatos organizacijos ir Europos tikslų – jaunimo mirčių bei susižalojimų mažinimas. Projektas „DSH Positive Choices” yra skirtas spręsti jaunimo

sąmoningo savęs žalojimo problemą. Ši problema dažnai

vertinama kaip „asmenybės sutrikimas“. Žmogui dažnai

klijuojamos įvairios neigiamos etiketės. Tokia stigma („žymė”)

dažnai veda prie socialinės atskirties ir izoliacijos, depresijos ir

galiausiai gali baigtis jauno žmogaus savižudybe.

Darbe su jaunimu yra taikomos įvairios intervencijos priemonės,

kurios gali padėti jauniems žmonėms kovoti su aleksitimija

(nesugebėjimu išreikšti emocijų ir jausmų), tačiau daugelis

mokytojų, jaunimo darbuotojų ir kitų specialistų šių būdų nežino.

Projekto metu buvo vykdomi mokymai apie tai, kaip ugdyti jaunų

žmonių emocinį atsparumą, pasitikėjimą savimi, saviužuojautą.

Visi projekto partneriai savo šalyje organizavo trijų dienų trukmės

susitikimus ir pristatė du vienos dienos trukmės mokymus, kurie

gali padėti jauniems žmonėms pažinti ir reikšti emocijas. Partneriai

įgytas žinias perdavė savo šalies jaunimo darbuotojams

nemokamų seminarų metu.

Partneriai parengė metodų rinkinį dirbti su jaunais žmonėmis,

kurie patiria emocinių sunkumų.

Visi projekto rezultatai buvo pristatyti tarptautinėje

konferencijoje Šiauliuose 2017 m. kovo 15 d.

PROJEKTO

PARTNERIAI

Koordinatorius:

Plymouth & District Mind

Association, Plimutas,

JK

www.plymouthmind.com

Partneriai:

ZISPB Šiauliai, Lietuva

www.zispb.lt

SSP&MH Atėnai,

Graikija

www.ekpse.gr

BEHDER Aksarajus,

Turkija

BUCOVINA Institute

Sučiava, Rumunija

www.bucovinainstitue.org

University of

Thessaloniki,

Tesalonikai, Graikija

www.auth.gr

Užsiėmimai

6 susitikimai – kiekvienoje iš partnerių šalių

Kiekviename susitikime organizuojami du užsiėmimai

Partneriai grįžta namo

Užsiėmimų medžiaga verčiama ir adaptuojama pagal vietos kontekstą

Užsiėmimai vedami jaunimo darbuotojams

PIRMASIS SUSITIKIMAS PLIMUTE (JK) 2015 M. LIEPOS 6-10 D.

Užsiėmimai:

Rūpinimasis savimi ir saviužuojauta

Savęs pažinimas

ANTRASIS SUSITIKIMAS VYKO ŠIAULIUOSE (LIETUVA), 2015 M. SPALIO 26-30 D.

Užsiėmimai:

Engiamųjų teatras – kiekvienas iš mūsų vaidiname savo

gyvenimo „teatre“ – mes esame „žiūrovai-aktoriai!“

Partneriai atliko daug užduočių, kad atsipalaiduotų, gerai

jaustųsi tarp kitų dalyvių. Šiaulių miesto gatvėse dalyviai

atliko socialinį eksperimentą, į kurį buvo įtraukti ir miesto

gyventojai.

Forumo teatre vaidinamas spektaklis. Jis skiriasi nuo įprastinių tuo, kad nėra iš anksto parašytos

scenarijaus – spektaklis kuriamas tomis temomis, kurios aktualios grupei. Šis metodas taikomas

dirbant su sunkumais ir problemomis, todėl ir pasirinktos temos dažniausiai būna susijusios su

smurtu, patyčiomis, diskriminacija ar kitais sudėtingais socialiniais reiškiniais.

TREČIASIS SUSITIKIMAS ATĖNUOSE (GRAIKIJA) 2016 M. SAUSIO 18-22 D.

Užsiėmimai:

1. Švietimas apie psichinę sveikatą bendruomenės nariams, tėvams ir mokytojams, skiriant

dėmesį vaikų netinkamo auklėjimo ir prievartos prieš vaikus problematikai. Tikslas: didinti

informuotumą ir pripažinti vaikų netinkamo elgesio ir prievartos prieš vaikus problemą bei jų

poveikį psichinei jaunų žmonių sveikatai.

2. Darbas su jaunimu, paauglystės krizė.

Aplankėme emocijų muziejų, kuriame vaikams įvairių veiklų pagalba padedama pažinti baimes ir jas nugalėti. Aplankėme tikrai įkvepiančią parodą „Sveika, baime!”. Į veiklas įtraukiami ne tik vaikai, bet ir jų tėvai, mokytojai. Parodoje žaidžiama su jos eksponatais. Parodos tikslai:

Padėti atpažinti, suprasti ir atskirti įvairias baimes, kurias gali patirti žmogus.

Žaidimų pagalba aptarti baimes ir jas išreikštii.

Priimti faktą, jog baimės egzistuoja, ir, kad žmogus su kai kuriomis turi išmokti gyventi harmonijoje, nes jos mus saugo, o nuo kitų reikia išsilaisvinti.

http://www.athensmuseums.net/museum.php?id=20

KETVIRTASIS SUSITIKIMAS AKSARAJUJE (TURKIJA) 2016 M. BALANDŽIO 11-15 D.

Užsiėmimai:

Bendravimo bei komandos formavimo “Atviros erdvės” technologija

Atviros vietos technologija turi keturis pagrindinius principus:

1. Visi, kurie dalyvauja, yra patys tinkamiausi dalyviai 2. „Kas nutiks, tebūnie“ 3. Nesvarbu, kada viskas prasidės, tai bus pats tinkamiausias metas 4. Jei tai pabaiga, vadinasi tai pabaiga

(... bei žinoma nepamirškime „dviejų kojų įstatymo“)

Metodas yra skirtas skatinti aktyvų dalyvavimą ir visišką atsidavimą grupėje. Šį metodą sukūrė

Harison Owen. Norėdami sėkmingai jį taikyti, turite laikytis tam tikrų principų. Nereikia didelio

išankstinio pasiruošimo, jei norite taikyti atviros erdvės technologiją. Turi būti aiški ir įtikinama

tema, suinteresuota ir atsidavusi grupė, laikas, vieta ir vadovas. Išankstinė detali darbotvarkė,

planai ar kokie nors rekvizitai dažniausiai nėra būtini.

PENKTASIS SUSITIKIMAS VYKO SUČIAVOJE (RUMUNIJA) 2016 M. BIRŽELIO 27 – LIEPOS 1 D.

Užsiėmimai:

Pantomima, teatras bei gestai

Praktiniai užsiėmimai, skirti socialiniam ir emociniam lavinimui

Atlikome daug įvairių, linksmų užduočių, kurios aprašyto šiame vadove.

Tiesioginė televizijos transliacija – ši transliacija buvo tiesiogiai rodoma internete

Projekto facebook paskyroje galite rasti daug nuotraukų ir video iš mūsų susitikimų ir veiklų.

https://www.facebook.com/DSHPositiveChoices/

ŠEŠTASIS SUSITIKIMAS VYKO AMFISSOJE (GRAIKIJA) 2016 M. SPALIO 17-21 D.

Užsiėmimai:

Daug užsiėmimų „ledams pralaužti“

Meno terapija Šokių pratimai

Antrają mokymų diena prie mūsų

prisijungė grupė gidų, kurie vedė

užsiėmimą ir po to prisijungė prie kitų

veiklų. Labai įdomi skirtingų kartų patirtis,

kuri buvo naudinga visiems.

IŠMOKTOS PAMOKOS: DALYVIŲ ATSILIEPIMAI

Empatijos ir užuojautos suvokimas

Skirti laiko žmonėms, kad jie galėtų išreikšti savo emocijas

Bendravimas yra labai svarbus dalykas

Patobulinti mokymų vedimo metodai, išmokta motyvuoti kitus

Dalinimasis informacija individualių užsiėmimų metu

Užsiėmimuose pateikiama ne per daug informacijos

Išmokta efektyvaus klausymosi (Aksarajuje, ketvirto susitikimo metu)

Projektas „Tyčinis saves žalojimas. Pozityvūs pasirinkimai” 2017 m. kovo mėn.:

Graikijoje užsiėmimuose dalyvavo per 100 jaunuolių

Rumunijoje surengti 3 seminarai, kuriuose dalyvavo po 80 žmonių kiekviename

Jungtinė Karalystė pradėjo15 mėn. programą, kuri supažindintu tėvus su Aleksitimija

Lietuvoje mokytojai, jaunimo darbuotojai išreiškė didelį susidomėjimą visais užsiėmimais

Turkijoje toliau vyksta sklaida tėvams bei mokytojams

Pas visus partnerius – pakitęs bendravimas tarp mokinių bei mokytojų – daugiau atvirumo

bei pasitikėjimo – tokiais būdais griaunami įprasti barjerai

Projektas ir toliau skleidžia žinią apie jaunimo patiriamas problemas, susijusias su jų

emocine ir psichine sveikata

Užsiėmimų medžiaga

Plymouth Recovery College

SAVĘS PRIĖMIMAS IR SAVIUŽUOJAUTA

KURSŲ MEDŽIAGA

Plymouth & District Mind Association JK

UŽSIĖMIMAS NR. 1

„Kad ir kiek klaidų darytum, ar kaip lėtai judėtum pirmyn, vis tiek esi žymiai toliau

nei tas, kuris visai nesistengia“

Autorius nežinomas

Šis užduočių sąsiuvinys priklauso: ................................................

Kursų data: ........................................................................

Laikas: ........................................................................

Vieta: .....................................................................

Mokymų vadovės: Paula Hole and Annette Fisher

Kontaktinis telefono numeris: +44 (0)1752 512280

Kas yra depresija?

Didžiulio liūdesio ir bejėgiškumo jautimas, kuris tęsiasi ilgiau nei dvi savaites gali reikšti, kad

mus slegia depresija.

Kas sukelia depresiją?

* Dideli gyvenimo sukrėtimai;

* Netektis;

* Neišreikštas pyktis;

* Fizinė liga;

* Vaikystės trauma;

* Šalutinis vaistų poveikis;

* Netinkama mityba;

* Narkotinės medžiagos;

* Alkoholis;

* Cheminiai pokyčiai mūsų smegenyse.

Kaip sužinoti, ar man depresija?

* Jausmai;

* Nusiminimas ir noras verkti;

* Nerimas;

* Tuštumo jausmas;

* Mintys;

* Dėmesio sutelkimo stoka;

* Neigiamos mintys;

* Kaltės jausmas;

Fiziniai simptomai

* Negalėjimas užmigti;

* Nuovargis, energijos stoka;

* Apetito stoka arba padidėjęs apetitas;

* Fiziniai kūno skausmai;

* Elgesys;

* Nenorėjimas būti draugų kompanijoje;

* Nenorėjimas bendrauti su žmonėmis;

* Socialinių situacijų vengimas.

Užburtas ratas

Stebėdami juodą apskritimo vidurį pasakykite, į kokią pusę sukasi raudonos juostelės?

Ką aš galiu padaryti?

Atkreipkite dėmesį į savo mintis.

.

Labiausiai smegenims tinkantis maistas

Migdolai

Graikiški riešutai

Lazdyno riešutai

Braziliški riešutai

Brokoliai

Mėlynės

Granatai

Avokadai

Šalavijas

Sezamo sėklos

Linų sėklos

Moliūgų sėklos

Stebėk savo jausmus – pasikalbėk su kuo nors – būk atlaidus sau – nueik pas gydytoją –

jausiesi daugiau viską kontroliuojantis

Ko išmokai šioje sesijoje?

Nerimas. Kas yra nerimas?

„Nerimas tai – streso išraiška, panaši į jaudulio ar baimės jautimą. Ši išraiška gali būti tiek

stipri, tiek silpna. Kiekvieno iš mūsų gyvenime pasitaiko situacijų, keliančių nerimą. Nerimą gali

sukelti net ir kontrolinis darbas mokykloje.“

Kaip nerimas gali paveikti mano gyvenimą?

Nerimas gali užkirsti kelią užsiimti mėgstama veikla.

Nerimas gali versti nusivilti tiek savimi, tiek kitais.

Nerimas gali užkirsti kelią naujiems dalykams ar išbandymams.

Kodėl jaučiu nerimą?

Kartais tiesiog negalime pasakyti, kodėl jaučiame nerimą.

Kartais mes nerimaujame, jeigu kažkas nesiseka.

Nerimas gali kilti prisiminus praeityje vykusį nemalonų įvykį, kuris kartosis ateityje.

Galimas daiktas, kad užaugome aplinkoje, kurioje yra dažnai nerimaujančių žmonių.

Įtakos gali turėti ir praeityje įvykę įvykiai.

Suvokimas

Tai, kaip mes ką nors matome. Vaizdo ar įvykio interpretacija.

„Mes matome daiktus tokius, kokius norime matyti, o ne tokius kokie jie yra“.

PAVOJUS

PAVOJAUS SISTEMA AKTYVUOTA

Skausmas ir diegimo jausmas

Sustiprėję pojūčiai

Padažnėjęs kvėpavimas

Sutrikęs regėjimas

Išsiplėtę vyzdžiai

Išdžiūvęs gomurys

Įtampa krūtinėje

Padažnėjęs kvėpavimas

Dažnas norėjimas į tualetą

PAVOJAUS SISTEMA AKTYVUOTA

Negaliu to pakęsti!

O ne, netrukus nutiks kažkas blogo!

Baimė, liga, drebulys

VENGIMAS / BĖGIMAS / SUSIDŪRIMAS / SUSTABDYMAS

Simpatinė nervų sistema

Ši nervų sistema yra atsakinga už kūno reakcijas ištikus pavojui.

Parasimpatinė nervų sistema

Praėjus realiam ar įsivaizduojamam pavojui ši sistema atstato normalų širdies ritmą, taip pat sulėtina kvėpavimo ritmą.

Kaip mes galime įjungti parasimpatinę nervų sistemą?

Nusiramink ir viską apmąstyk.

Kvėpuok

Įkvepiant pilnai užpildyk plaučius oru, užlaikyk orą kelias sekundes, tada lėtai iškvėpk. Pamėgink taip daryti vieną minutę. Toks atsipalaidavimo būdas suaktyvina mūsų parasimpatinę nervų sistemą bei leidžia mums bei mūsų mintims atsipalaiduoti.

Atsipalaiduok

Atpalaiduoti raumenys siunčia signalus į smegenis. Signalai informuoja smegenis, kad nėra dėl ko nerimauti.

Įsivaizduok

Įsivaizduok ramią vietą. Susikurk paveikslą mintyse. Įsivaizduok visa tai kuo detaliau. Ką matai, užuodi, girdi? Gali aplankyti šią vietą visada norinėdamas nusiraminti ar pasijusti saugiai.

Ko išmokai šioje sesijoje?

Koks ryšys yra tarp mūsų jausmų, minčių bei elgesio?

Kas pasireiškia pirmiausia?

Galbūt jausmai?

Skausmas

Šokas

Baimė

Nerimas

Depresija

O galbūt elgesys?

Jei imate jausti nerimą būdami lauke, vis dažniau norėsite likti namie. Mūsų saugioji vietelė

ilgainiui gali virsti kalėjimu.

O gal mintys?

Trys automatinių minčių tipai

Negatyvios

Neutralios

Realistiškos

Mintys

Neutralios mintys:

Einu pasivaikščioti

Einu į mokyklą

Šiandien vėsoka

Ką čia suvalgius prie arbatos?

Realistiškos mintys:

Aš stengsiuosi padaryti viską kiek įmanoma geriau ir man to pakaks

Manau, kad šiandien galėčiau išbandyti kažką naujo

Aš jaudinuosi, bet laukiu naujų iššūkių

Automatinės negatyvios mintys (angl. Automatic Negative Thought – ANT (skruzdėlė))

Tiesiog ignoruok! Ar pavyko?

Kaip išvengti negatyvių minčių?

Pastebėk negatyvios minties atsiradimą

Nepasiduok jai

Pasipriešink jai

Ką patartų artimas draugas?

Ar ši mintis tikras faktas, ar išgalvotas dalykas?

Negatyvios mintys yra lyg taksi: arba pamojuoji ranka, arba iššokus į jo vidų važinėji ratų ratais

valandų valandas.

Pasipriešink negatyvioms mintims!

Ar ši mintis tikra?

Ar yra priežasčių, skatinančių pritarti šiai minčiai?

Ar būdas į visą tai pažiūrėti iš kitos pusės?

Ką apie tai galvotų kiti?

Negatyvios mintys žaloja pasitikėjimą savimi

Man nepasiseks!

Ne ir vėl tai kartojasi!

Aš jau žinau kas nutiks

Tiesiog lemta, jog nesiseka

Būk atsargus, nepatek į minčių spąstus!

Ko išmokai šioje sesijoje?

Automatinės negatyvios mintys:

Jei nori, kad kas nors pamestų, duok man!

Telefono tai jau tikrai niekas negražintų

Dabar negaliu susisiekti su žmonėmis

Kokia aš kvaila!

Negatyvūs jausmai (emocijos):

Pyktis

Nerimas

Baimė

Liūdesys

Kaltė

Gėda

Negatyvūs jausmai (fizinė reakcija):

Padažnėjęs širdies ritmas

Drebulys

Prakaitavimas

Galvos skausmas

Galvos svaigimas

Pasekmės:

Sienų daužymas

Vaikščiojimas ratais

Rėkimas

Kitų kaltinimas

Ką Laura galėtų padaryti?

Atsipalaiduoti

Tinkamai išsimiegoti

Stengtis labiau pažinti savo emocijas

Mažinti kofeino vartojimą

Susitikti su draugais

Tikėti savimi

Daugiau pajudėti

Ko išmokai šioje sesijoje?

Esminiai įsitikinimai – tai mintys, kurios nustato, kaip mes matome save, kitus, pasaulį ir ateitį.

Teigiami įsitikinimai

Aš esu geras žmogus

Aš galiu padaryti viską, ką užsibrėžiu

Manimi rūpinasi bei myli

Aš nesu tobulas, bet esu pakankamai sėkmingas

Neigiami įsitikinimai

Aš nesu pakankamai geras

Manęs niekas nemyli

Man viskas nesiseka

Aš dėl visko kaltas

Aš nieko vertas – esminis įsitikinimas. Pakalbėk apie tai su kitais!

Mintys

Man sunku išsisakyti

Mane gali apimti panika

Kas jeigu...

Nė nežinau, ką sakyti. Žmonės pamanys, kad noriu pasirodyti

Ne, man nepavyks

Žmonės ims juoktis iš manęs

Jausmai:

Panika

Liūdesys

Kaltės jausmas

Gėda

Nerimas

Susirgimai

Elgesys:

Išėjimas į kitą patalpą

Bijojimas pratarti žodį

Dažnas vaikščiojimas į tualetą

Nesubalansuoti esminiai įsitikinimai:

Aš nesu tobulas, tokiu ir niekados nebūsiu. Bet aš tikrai žinau, jog esu pakankamai geras ir

man to užtenka!

Pasikalbėk apie tai su kitais

Mintys:

Kiti irgi taip jausis

Aš galiu tai padaryti

Iš pradžių visi jaudinasi

Tikiuosi pasiseks

Jausmai:

Suprastas

Saugus

Ramus

Įvertintas

Palaikomas

Elgesys:

Sėdėjimas tiesia nugara

Įkvėpimas

Kalbama taip, kad kiti galėtų girdėti

Ko išmokai šioje sesijoje?

Kaip mes mokomės?

Kaip mokosi mūsų smegenys?

Prieš tai buvusio neurono aksonas / Sinapsė / Dendritai / Neurono ląstelės ląstelė / Branduolys

/ Elektros signalas / Aksonas / Sinapse /Aksono galiukai / Neurono ląstelė/ Kito neurono

dendritai / Branduolys.

Pirmasis žingsnis

Pamatau tai, kas mane sudomina.

Antrasis žingsnis

Atsakinga smegenų dalis praneša neuronams, kad jie ruoštųsi naujo įgūdžio mokymuisi.

Trečiasis žingsnis

Chemikalas, kuris vadinasi „glutamatas“ dirgina aksonus (tai yra mokomosios ląstelės), tada

šie mėgina jungtis prie dendritų (tai yra mokymosi ląstelės). Žinoma, per didelis glutamato

kiekis gali sukelti ląstelių žūtį.

Ketvirtasis žingsnis

Smegenų dalis, kuri yra atsakinga už emocinę jų veiklą, išleidžia chemikalą, kuris vadinasi

„dopaminas“. Dopaminas malšina glutamino perteklių.

Penktasis žingsnis

Kai sinapsė yra sustiprinama glutamatu bei dopanimu susiformuoja stiprus tarpusavio ryšys.

Visa informacija yra talpinama į hipokampą (smegenų dalis, atsakinga už trumpalaikę atmintį,

pvz., prisiminti, kur padėjai paltą) arba į „corpus stratium“ (smegenų dalis, atsakinga už

ilgalaikę atmintį, pvz. mokėjimas važiuoti dviračiu).

Norint išmokti, reikia daug praktikuotis!

Ko mūsų smegenys turi išmokti?

Įgūdžių

Galvoti pozityviai

Aš galiu / Aš tai padarysiu

Relaksacijos

Užsiimkite protine veikla, lavinkite savo smegenų ląsteles tam, kad jos galėtų išlikti aktyviomis

bei sveikomis.

Mokykitės naujų įgūdžių ir dažnai praktikuokitės.

Niekada nepasiduokite!

Surizikavai? – Apdovanok save

Ko išmokai šioje sesijoje?

Sukurkime planą

Pirmas žingsnis

Apmąstykite, ką norėtumėte padaryti

Pradžiai užtektų ir pamatyti senus draugus

Antras žingsnis

Kada man tai reiktų padaryti?

Trečias žingsnis

Išskirkite nedidelius žingsnelius, kuriuos žengdami galėsite pasiekti savo tikslą.

Susisiek su draugu

Susitark susitikti

Sutark kada

Sutark kur

Kvėpuok

Išlik ramus

Mėgaukis

Pasidžiauk savo pasiekimu

Ketvirtas žingsnis

Kokie iššūkiai gali trukdyti man pasiekti savo tikslą?

Baimė

Abejonės

Prasta nuotaika

„Ten, kur baigiasi tavo komforto zona, prasideda gyvenimas“ Neale Donald Walsch

Susidurk su savo baimėmis ir nugalėk jas!

Penktas žingsnis

Apžvalga

Kaip sekėsi?

Ar mano planas pavyko?

Ar įveikiau visus iššūkius?

Susitikus su draugu jis man pasakė: „Paskutiniuoju metu mažai bendrauju su aplinkiniais“

Automatinės mintys:

Tai reiškia, jog jis nenori su manimi susitikti.

Aš ir galvojau, jog taip nutiks.

Man amžinai taip nutinka!

Klausimai

Ar jis džiaugėsi mane pamatęs? (Taip)

Ar jis užsiminė, jog kitą kartą negalės susitikti su manimi? (Ne)

O gal jis jaučiasi pavargęs ir norėtų su manimi apie tai pakalbėti?

SĖKMĖ

Pasiryžęs ir tu gali taip atrodyti

Surizikavai? Apdovanok save

Ko šioje sesijoje išmokai?

Depresiją gali sukelti užslėptas ir neišreikštas pyktis. Jei mūsų pyktis lieka užslėptas, kyla

pavojus mūsų fizinei ir emocinei gerovei. Jei mes nebekontroliuojame savo pykčio, kyla

pavojus kitiems, mes juos galime įžeisti žodžiais ar veiksmais.

Kas gadina tavo nervus? Pyktį gali sukelti:

Žmonės, kurie nesielgia tinkamai

Žmonės, kurie ignoruoja mano poreikius

Žmonės, kurie mėgina kontroliuoti mane

Žmonės, kurie mane verčia laukti

Žmonės, kurie yra žiaurūs

Žmonės, kurie tyčiojasi iš manęs

Žmonės, kurie manęs negerbia

Žmonės, kurie mėgina manimi manipuliuoti

Žmonės, kurie man grasina

Žmonės, kurie yra nesąžiningi

Žmonės, kurie yra tingūs

Žmonės, kurie nekompetentingi

Žmonės, kurie yra neatsakingi

Situacijos, kai aš jaučiuosi įstrigęs ar įkalintas

Žmonės nesielgia taip, kaip aš elgčiausi.

Pykčio valdymo ABCD modelis pagal Albertą Ellisą

Situacijos ar įvykio Aktyvavimas (angl. activation)

Įsitikinimų sistema (angl. belief system) – būtent tai, ką mes sau sakome apie nutiksiantį įvykį, bei mūsų pačių lūkesčiai, susiję su kitais.

Pasekmės (angl. consequences) – mūsų nuomonė po „pokalbio su savimii“

Abejonė (angl. dispute) – mūsų lūkesčių bei įsitikinimų nagrinėjimas. Ar jie yra iracionalūs ar nerealūs?

Abejodami savo mintis galime užgesinti pykčio laužą. Rask savo avarinį išėjimą

Pykčio numalšinimas:

1. Pyktis 2. Stop 3. Įkvėpk 4. Stebėk 5. Atsitrauk 6. Daryk tai, kas padeda

Savęs užuojauta – tai sveikesnis santykis su savimi.

Emocingas protas

Išmintingas protas

Racionalus protas

Emocingas protas

Emocingas protas yra tarsi sniego audra. Negalime matyti viso vaizdo ir mąstyti „blaiviai“.

Jausmai kontroliuoja mūsų mintis bei elgesį. Mes galime pasielgti impulsyviai ir neapmąstyti

galimų pasėkmių.

Racionalusis protas

Racionalusis protas įsijungia mąstant apie situaciją. Mes planuojame ir priimame sprendimus,

kai remiamės faktais ir nesinaudojame emocijomis.

Išmintingas protas

Išmintingasis protas balansuoja tarp emocingo bei racionalaus proto. Išmintingasis protas

atpažįsta bei gerbia jausmus, bet tuo pačiu nepasiduoda emocijoms.

Išmintingasis protas padeda mums nuraminti emocines audras, tada galime mąstyti bei viską

daug aiškiau suvokti.

Ar aš turiu išmintingąjį protą?

Mes visi turime išmintingąjį protą. Tai mūsų intuicija, vidinis jausmas, kai tiesiog žinome, kas

gerai, o kas – ne. Jei kada yra tekę ginčytis dėl ko nors banalaus, tikriausiai vienu ar kitu

momentu tiesiog norėjote baigti ginčą (išmintingasis protas). Kita mūsų pusė nori laimėti ginčą

bet kokia kaina (emocinis protas). Išmintingasis protas visada buvo ir yra. Mes dažniausiai

nustojame klausytis.

Savęs užuojauta – tai sveikesnis santykis su savimi.

Dėmesingas įsisąmoninimas (angl. mindfulness) reiškia buvimą čia ir dabar. Dėmesys

sutelkiamas į dabarties momentą. Neteisiant, nesprendžiant, per daug nemąstant.

„Išgirsi tik tada, kai tapsi tylesnis“ Zen Frog

Ko šioje sesijoje išmokai?

UŽSIĖMIMAS NR. 2

Jaunų žmonių saves pažinimas

Jausmai gali būti kaip…

Šis užduočių sąsiuvinys priklauso:

................................................

Kursų data: ........................................................................

Laikas: ........................................................................

Vieta: .....................................................................

Mokymų vadovės: Paula Hole and Annette Fisher

Kontaktinis telefono numeris: +44 (0)1752 512280

Pirmoji sesija

Pagrindinės taisyklės

* Konfidencialumas

* Pagarba

* Sąžiningumas

KAS YRA JAUSMAI?

* Laimingas

* Nustebęs

* Sveikas

* Susigėdęs

* Liūdnas

* Mieguistas

* Sergantis

* Išsigandęs

* Piktas

* Susimąstymas

* Išalkęs

* Nuobodžiaujantis

Jausmai

Kaip mes galime pasakyti, ką kitas jaučia?

Peržvelkime į keletą skirtingų veido išraiškų ir pakalbėkite apie tai, kaip žmonės gali jaustis.

LINAS ADOMAITIS

Kaip jis jaučiasi?

DALIA GRYBAUSKAITĖ

Kaip ji jaučiasi?

INGA VALINSKIENĖ

Kaip ji jaučiasi?

DAVID BECKHAM

Kaip jis jaučiasi?

SIMON COWELL

Kaip jis jaučiasi?

SUSIPAŽINKITE SU LAURA

Lauros jausmai, mintys ir elgesys

Kai Laura laiminga, ji jaučiasi:

Kai Laura laiminga, ji galvoja:

Kai Laura laiminga, ji:

Kai Laura jaudinasi, ji tai jaučia (kur?):

Kai Laura jaudinasi, ji galvoja apie:

Kai Laura jaudinasi:

Kai Laura pikta, ji tai jaučia (kur?):

Kai Laura jaudinasi, ji galvoja apie:

Kai Laura jaudinasi:

Kai Laura liūdna, ji tai jaučia (kur?):

Kai Laura liūdna, ji galvoja apie:

Kai Laura liūdna:

Viskas apie mane!

Koks yra geriausias tavo padarytas dalykas?

Kas yra tavo mėgstamiausia grupė?

Kas tau sekasi?

Koks yra tavo mėgstamiausias valgis?

Koks buvo juokingiausias tau nutikęs įvykęs?

Kaip dabar jautiesi?

laimingas

liūdnas

piktas

išsigandęs

įtūžęs

sumišęs

įžeistas

nustebęs

Mano jausmų medis

Nuspalvink savo jausmų medį

Antroji sesija

VAIZDAS PER IŠKREIPTUS AKINIUS

Mes matome viską taip, kaip yra, ar per iškreiptus akinius? Kartais matome aplinką ne tokią,

kokia ji yra, o matome aplinką tokią, kokie mes esame patys.

PANIKOS BŪSENA

Ar mes visados tikimės pačio blogiausio? Ar mes jaučiame nerimą galvodami, jog viskas bus

blogai?

PRAŽŪTINGAS MĄSTYMAS

Ar mes specialiai sugadiname ką nors? Jei viskas susiklosto ne taip, kaip norėtumėme, ar tai

jau pasaulio pabaiga?

ĮKYRIOS MINTYS

Priimk savo nesėkmę

Tau viskas gerai: 10 žingsnių padėsiančių išvengti žlugimo

Septyni mulkių bruožai

Man ne viskas gerai, bet tau tikrai blogiau

Tau nepavyks: taigi net nesistenk

Būk aukščiau už vidutinybę!

Pramiegokite visą savo gyvenimą, vistiek nieko nenuveiksite.

AŠ NEKENČIU SAVĘS

Įvertink savo

jausmus

Trečioji sesija

Lauros minčių, jausmų bei elgesio

ratas

Ką Laura galvoja

Kaip Laura jaučiasi Ką Laura daro

Lauros minčių, jausmų bei elgesio ratas

Mintys:

Jausmai:

Veiksmai:

Pyktis Ašaros Atsipalaidavus Išsigandusi

O kaip yra su tavimi?

Mintys:

Jausmai:

Veiksmai:

Pyktis Ašaros Atsipalaidavęs Išsigandęs

ŽODŽIAI IR MINTYS ŽEIDŽIA

Sumažink mintis kurios žeidžia

Ketvirtoji sesija

Susipažinkite su saldžiųjų pupelių gauja. Suraskite protingąją pupelę tarp protingos ir

emocionalios pupelės.

Kas padės Laurai?

kvėpuok

nueik

sportuok

pasikalbėk su

suaugusiu,

kuriuo pasitiki

atsipalaiduok

pasikalbėk su

draugais

nukreipk

dėmesį kažkur

kitur

pasiklausyk

muzikos

Penktoji sesija

Visi kartu padėkim Laurai!

Lauros gerų emocijų kraitis gali būti tuščias.

PARAŠYKITE LAIŠKĄ

Negailėkite komplimentų

Aš tokia baisi! -

Tu be galo graži! Ir kukli!

Tu viena gražiausių merginų, kurias pažįstu

Laiškas Laurai

Miela Laura,

Rašau norėdamas pasakyti, kad manau, jog .........................................................

................................................................................................................................

Man labia gaila, kad tu jautiesi................................................................................

...............................................................................................................................

Manau, kad suprantama, jog .................................................................................

..............................................................................................................................

Tikiuosi šie mano patarimai tau padės: ................................................................

..............................................................................................................................

..............................................................................................................................

..............................................................................................................................

..............................................................................................................................

Noriu tau priminti, kad yra žmonių, kuriems tu rūpi. Gali jiems drąsiai sakyti, ko

norėtum iš jų.

Geriausi linkėjimai

............................................. (tavo vardas)

Laiškas sau

Brangus ……………………….

Rašau norėdamas sau priminti, kad ......................................................................

................................................................................................................................

Man liūdna, nes ..................................................................................................

...............................................................................................................................

Manau, kad suprantama, jog .................................................................................

..............................................................................................................................

Tikiuosi šie mano patarimai tau padės: ................................................................

..............................................................................................................................

..............................................................................................................................

..............................................................................................................................

..............................................................................................................................

Noriu tau priminti, kad yra žmonių, kuriems tu rūpi. Gali jiems drąsiai sakyti, ko

norėtum iš jų.

Geriausi linkėjimai,

............................................. (tavo vardas)

Komplimentų žvejojimas

Vardas ..........................

Kartais mums visiems reikia komplimentų. Įrašyk savo vardą aukščiau ir

siųsk lapą ratu grupėje. Kai gausi kažkieno lapą, į tuščią langelį įrašyk kitam

komplimentą. Ir taip ratu tol, kol lapas su tavo vardu grįš atgal.

Ar smagu gauti tiek komplimentų?

1

2

3

4

5

6

7

UŽSIĖMIMAI NR. 3 & 4

VŠĮ ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ STEBĖSENOS IR PLĖTROS BIURAS

(LIETUVA)

Engiamųjų teatras

Šiauliai, Lietuva

2015 m. spalis

(paimta iš “Užsiėmimai pagal A.Boalio metodus: Nematomas teatras, Laikraščių

teatras, Forumo teatras, Įstatymų leidybos teatras, Troškimų vaivorykštė

interaktyvi metodika”)

Augusto Boal (1931—2009) – gimė 1931 metais, Brazilijoje, portugalų šeimoje. Jo tėvas,

nepalaikęs Portugalijos įsitraukimo į Pirmąjį pasaulinį karą, 1914

metais buvo priverstas išvykti iš savo gimtosios šalies. Baigęs

mokyklą, A. Boalis studijavo chemiją Brazilijos universitete.

Baigęs universitetą Brazilijoje, Augustas išvyko toliau mokytis į

Niujorką, kur paraleliai studijavo chemiją ir teatrą. Į Braziliją

Augustas grįžo 1955 metais, tačiau jo pasirinkimas tarp chemijos

ir teatro jau buvo visiškai aiškus. Kol gyveno Brazilijoje, jis visą

laiką dirbo San Paulo „Arenos“ teatre.

Augustui dar gyvenant Brazilijoje, atsirado Engiamųjų teatras. Tai

įvyko prieš pat jo tremtį, 1971 metais. Pirmasis bandymas buvo

Laikraščių teatras. Ši teatro forma kilo remiantis to meto politine

situacija. Kadangi vis daugiau tekstų būdavo draudžiami

cenzūros, įžvelgiant juose pavojingas žinutes žiūrovams, išradingasis A. Boalis nusprendė, kad

tokiu atveju galima remtis tais tekstais, kurie jau yra praėję cenzūrą ir niekas negali priekaištauti,

kad jie netinkami. Tokiais tekstais tapo laikraščių ir žurnalų straipsniai. Tai buvo labai specifinis

būdas kalbėti apie svarbiausias to laiko problemas. Šio metodo esmė – laikraščių tekstų

pavertimas teatro vaidinimais. Šis būdas netruko greitai pasklisti po visą šalį.

Šis išradimas neapsaugojo A. Boalio nuo persekiojimų, ir neilgai trukus, po ilgų ir skausmingų

tardymų bei kankinimų, jis buvo ištremtas iš šalies ir tolesnius eksperimentus tęsė jau kitose

valstybėse.

Išvykęs iš Brazilijos, Boalis gyveno kitose Pietų Amerikos valstybėse, pirmiausia Peru. 1973

metais jis buvo pakviestas prisijungti prie raštingumo kėlimo programos, kurioje dalyvavo daug

įvairių sričių menininkų. Projektu buvo siekiama įtraukti pačius žmones į jų problemų sprendimą,

kviečiant aktyviai išsakyti savo nuomonę, ir poziciją. Taip gimė vienas svarbiausių ir žinomiausių

Engiamųjų teatro metodų – Forumo teatras. Kaip vėliau sakė A. Boalis, jis buvo tikras, kad tokia

forma gali tikti tik Pietų Amerikos šalims ar kitoms, kurios susiduria su labai panašiais sunkumais,

tačiau metams bėgant paaiškėjo, kad jis tinka įvairioms tautoms, kultūroms ir žemynams, o

dabar yra paplitęs beveik visame pasaulyje.

Vėliau šis teatras tobulėjo ir įgijo naujų formų, pvz, Argentinoje atsirado Nematomas teatras. Tuo

metu politinė situacija Argentinoje buvo mažiau įtempta negu Brazilijoje, todėl buvo galima

organizuoti įvairias politines akcijas, kurių metu ir buvo išvystyta Nematomo teatro idėja.

Vaizdinių teatras, vėliau tapęs ne tik atskiru metodu, bet ir neatskiriama bet kurio kito metodo

taikymo dalimi, atsirado kaip būtinybė, nes užsiėmimuose dalyvaudavo žmonės, kurie sunkiai

vieni kitus suprasdavo. Tose pačiose grupėse dalyvaudavo vietinių tautų bei ispanų palikuonys,

todėl reikėjo kalbos, kuri būtų universali, vienodai suprantama skirtingos kilmės žmonių. Taip A.

Boalis atrado, kad Vaizdinių teatras, t.y. vaizdais paremta kalba padeda komunikuoti nė kiek ne

blogiau, o dažnai net tiksliau ir efektyviau negu žodžiai. Tokį vaizdinį skirtingų kultūrų dialogą jis

kūrė Kolumbijoje, Venesueloje, Meksikoje.

Kai Engiamųjų teatro metodai tapo žinomi, A. Boalis buvo pakviestas dirbti Europoje. Patekęs

iš diktatūrų valdomų šalių į demokratines, jis ilgai negalėjo suprasti, kodėl ir šiose šalyse žmonės

nesijaučia nei laisvi, nei laimingi. Augusto nuomone, jie turėjo viską – laisvę kurti, bendrauti,

reikšti save. Todėl jį labai nustebino faktas, kad savižudybių skaičius kai kuriose labai gerai

išsivysčiusiose, tolerantiškose ir demokratinėse šalyse yra gerokai didesnis negu jo gimtojoje

Brazilijoje, kur žmonės patiria nuolatinę grėsmę, persekiojimus, prievartą. Pradėjęs domėtis

Europos šalių žmonių sunkumais, A. Boalis suprato, kad egzistuoja ne tik išorinė, bet ir vidinė

priespauda, kilusi iš išorės, bet vėliau „apsigyvenanti žmogaus viduje“ ir veikianti jį toliau, nors

išorinių agresorių ir nebėra. Šiuo metu atsirado „Troškimų vaivorykštės“ metodų sistema, kuri

padeda teatrinėms priemonėms pamatyti vidinę priespaudą ir ją įveikti. Vėliau šis metodas buvo

pradėtas taikyti ne tik psichologiniams sunkumams spręsti, bet ir kuriant naujus personažus

spektakliams, siekiant juos geriau suprasti ir giliau išgyventi.

Grįžęs į Braziliją XX a. Pabaigoje A. Boalis kūrė ir tobulino savo paskutinįjį metodą – Įstatymų

leidybos teatrą. Gimtojoje šalyje, Rio de Žaneire, jis buvo išrinktas vereadoru – Savivaldybės

tarybos nariu. Jo darbas rėmėsi visa ankstesne veikla – Forumo teatro principai buvo taikomi

įtraukiant piliečius į aktyvią diskusiją apie įstatymus, skatinant juos vaidinti ir aptarti problemines

situacijas, ieškoti, kaip jų sprendimas galėtų būti įteisintas įstatyminiais būdais. Taip buvo priimti

aktualūs tam metui įstatymai (pvz., neįgaliesiems pritaikyta aplinka, liudytojų apsaugos

įstatymas ir kt.).

All details about that room. Open eyes and compare.

ENGIAMŲJŲ TEATRO PRINCIPAI IR TIKSLAI:

Engiamųjų teatras yra pasaulinis nesmurtinis estetinis judėjimas, kuris siekia taikos, o ne

pasyvumo.

Tai sistema, kuri suteikia galimybę tapti protagonistais teatre ir savo gyvenime.

Engiamųjų teatras – tai ne ideologija, ne politinė partija; jis nėra dogmatiškas, nenaudoja

prievartos ir gerbia visas kultūras.

Tai priemonė atrasti save ir Kitą, ji padeda atskleisti ir išreikšti mūsų troškimus; ji padeda

mums keisti tas aplinkybes, kurios mus daro nelaimingus ir kelia skausmą, skatina gerbti

skirtumus tarp individų ir grupių; skirta tam, kad įtrauktume žmones į dialogą, siektume

ekonominės ir socialinės lygybės. Apibendrinant galima teigti, kad Engiamųjų teatro

tikslas – pagrindinių žmogaus teisių gynimas.

Engiamųjų teatro medis

ENGIAMŲJŲ TEATRO MEDIS

Nors, kaip žinome, A. Boalis sukūrė daug metodų, tačiau jis pats pabrėžia, kad jie nėra atskirti

ir tarpusavyje nesusiję. Jie sudaro sistemą, tarp jų yra aiškus ryšys. Visų pirma visi jie yra kilę iš

tos pačios derlingos žemės: etikos, istorijos, politikos, filosofijos ir ekonomikos. Į šią žemę

nuolat krinta ir medžio vaisiai – viskas, kas įvyksta, ko pasiekiama, plinta, dauginasi, paliečia vis

daugiau žmonių. Priespaudą patiriantys žmonės sužino, kad jie ne vieni, kad jų sunkumai yra ne

tik unikalūs, bet ir universalūs, būdingi žmonėms įvairiuose pasaulio kampeliuose.

Solidarumas su jais yra vienas esminių Engiamųjų teatro principų.

Medžio šaknys – tai vaizdas, garsas ir žodis. Žodis – vienas didžiausių žmonijos išradimų,

tačiau jo dominavimas pradėjo užgožti visus kitus jutimus. Vaizdas ir garsas – universalios

visame pasaulyje komunikacijos priemonės. Nesuprasdami svetima kalba sakomų žodžių,

paprastai galime nujausti, ką reiškia žmogaus išraiškos ir jo intonacijos.

Iš šių šaknų auga kamienas, kuriame visų pirma randame žaidimus. Žaidimai sujungia dvi

pagrindines visuomenės gyvenimo charakteristikas – taisykles ir kūrybiškumą. Kad visi kaip

lygūs dalyvauti žaidime, būtinos jį apibrėžiančios taisyklės, tačiau norint, kad žaidimas ir

gyvenimas nepaklustų joms aklai, būtina ir kūrybą skandinanti laisvė.

Be taisyklių nėra žaidimo, o be laisvės – gyvenimo.

Žaidimai padeda de-mechanizuoti kūną ir protą, kurie yra „nusavinti“ kasdienių su darbu ir

socialine aplinka susijusių užduočių. Nuolatos atlikdami tas pačias veiklas, užsidedame kaukę,

kuri atspindi mūsų laikysenoje, judesiuose, išraiškoje, o mes patys jos net nepastebime.

Žaidimai leidžia patirti savo kūną kitaip, prisiminti „pamirštas, nenaudojamas dalis, nusimesti „

raumenų“ ir socialinę kaukes.

Kildami aukštyn randame vaizdinių teatrą. Jame atsisakome vartoti žodžius, kad galėtume

geriau išvystyti kitus suvokimo kanalus. Paprastai Vaizdinių teatras mums padeda pasirengti kitų

metodų taikymui, jo metu ne tik de-mechanizuojame kūną, bet ir parengiame jį pajusti ir išreikšti

tuo metu svarbius jausmus ir išgyvenimus. Vaizdinių teatras gali būti naudojamas ir kaip atskiras

metodas.

LAIKRAŠČIŲ TEATRAS – tai technikų rinkinys, susijęs su laikraščių ir žurnalų tekstų

pavertimu teatro vaidinimais. Jame naudojami vaizdiniai ir žodžiai: pirmaisiais siekiama

atskleisti, kas slepiasi už antrųjų. Šios technikos padeda pamatyti tariamą žiniasklaidos

nešališkumą, susieti tarpusavyje skirtingų šaltinių pateikiamas žinias, prieštaras, geriau suprasti

istorinį dabartinių įvykių kontekstą.

„TROŠKIMŲ VAIVORYKŠTĖ“ – tai veikiau introspekcinė technika, kurioje naudojami ir

ekstravertiški išraiškos būdai. Ji padeda atskleisti vidinę priespaudą, kurią vienu ar kitu būdu

patiriame visi. Nors dažniausiai šios priespaudos šaknys slypi mūsų socialinėje aplinkoje, tačiau

„vidiniai agresoriai“ nenustoja mūsų kankinę, net ir tada, kai aplinka yra palanki ir nebaudžia už

mūsų veiksmus.

FORUMO TEATRAS – ko gero, demokratiškiausia Engiamųjų teatro forma. Ji labiausiai

žinoma, paplitusi ir praktikuojama visame pasaulyje. Tie, kuriuos Augustas Boalis vadina

žiūrovais-aktoriais, gali patys vaidinti scenoje ir atskleisti savo mintis ir sumanymus ne žodžiais,

o teatrinės išraiškos priemonėmis. Forumo teatras iškėlė mintį, kad teatras turėtų būti tikrojo

gyvenimo repeticija, o jos pabaiga – tai tolesnio gyvenimo pradžia.

NEMATOMAS TEATRAS – gali būti vaidinamas bet kurioje vietoje, kur drama galėtų įvykti

ar net jau yra įvykusi, - gatvėje, aikštėje, parduotuvės eilėje. Žiūrovai ir aktoriai susitinka toje

pačioje erdvėje, jie yra lygiaverčiai ir kuria dialogą. Vaidiname dalyvaujantys praeiviai nežino,

kad tai, kas vyksta, yra teatras – visos parenkamos situacijos yra realios, jos bet kurią akimirką

gali iš tiesų įvykti toje vietoje, kur vaidinamos.

TIESIOGINIAI VEIKSMAI (Engiamųjų teatro kontekste) apima protesto, akcijų, eitynių,

susitikimų teatralizavimą, tokių teatrinių atributų kaip kaukės, dainos, šokiai naudojimą. Šio

metodo toliau plačiau neaptarinėsime, tiesiog skatinsime prisiminti, kad kai kada geriausias

būdas pakeisti situaciją – tiesiog imtis veiksmų, kurie atkreiptų visuomenės ar atsakingų asmenų

dėmesį.

ĮSTATYMŲ LEIDYBOS TEATRAS derina Forumo teatro metodą ir įprastus įstatymų

siūlymo ir priėmimo procesus.

ENGIAMŲJŲ TEATRE NAUDOJAMOS SĄVOKOS

Džokeris

Tačiau prisiminkite, kad džokeris – tai grupės pagalbininkas, kuris siekia išlikti kiek galima labiau

neutralus, kad grupės dalyviai galėtų laisvai rinktis, reikšti įvairias nuomones, patys priimti

sprendimus ir aptarti jų efektyvumą.

Kita svarbi figūra Engiamųjų teatre – protagonistas. Tai pagrindinis žmogus tam tikroje

istorijoje.

Priešinga protagonistui figūra yra antagonistas. Tai yra tas personažas, kuris trukdo

protagonistui pasiekti tai, ko jis trokšta. Jį dar galima apibūdinti kaip engėją, agresorių. Dalyvių

pasakojamose istorijose jis paprastai būna tas, kuris neleidžia pasiekti užsibrėžto tikslo.

Forumo teatro vaidinimą stebinti publika taip pat nėra paprasti žiūrovai. Engiamųjų teatre

vartojamas terminas žiūrovas – aktorius. Tai reiškia, kad nė vienas iš stebinčiųjų spektaklį

nėra pasyvus žiūrovas, jis turi galimybę įsiterpti į vaidinimą, siūlyti protagonistui sprendimo

būdus, pats lipti ant scenos šių siūlymų išbandyti praktikoje. Net jeigu žiūrovas-aktorius

nusprendžia aktyviai nedalyvauti, jis vis tiek renkasi, o tai jau yra aktyvus procesas.

ENGIAMŲJŲ TEATRO METODŲ TAIKYMAS

Engiamųjų teatro metodai gali būti taikomi tiek dirbant su uždara grupe, tiek su didele auditorija,

susitikimai gali būti vienkartiniai arba nuolatiniai, reguliariai vykstantys. Reguliarus darbo su

nedidelėmis grupėmis privalumas, tas kad visi dalyviai turi galimybę pasisakyti, būti išgirsti, jie

gali vaidybos būdu bandyti pakeisti jiems aktualias situacijas. Be to, ilgai kartu dirbanti grupė

jaučiasi saugiau, todėl atskleidžiamos labiau asmeniškos situacijos, leidžiamasi į gilesnę

diskusiją.

Vienkartinis susitikimas su grupe reikalauja skirti daugiau laiko susipažinimui, grupės jausmo

kūrimui ir tik tada galima pradėti dirbti su dalyvių istorijomis. Tokiu atveju dirbama su viena ar

keliomis istorijomis, kurios labiausiai atspindi bendrąją dalyvaujančių asmenų patirtį, aktualios

daugumai.

ŽAIDIMAI IR PATARIMAI ENGIAMŲJŲ TEATRE

Toliau išskirsime pagrindines A. Boalio nurodytas žaidimų ir pratimų grupes ir pateiksime po

keletą jų pavyzdžių. Šiuo atveju taip pat svarbu prisiminti, kad nebūtina kiekvieno užsiėmimo

metu panaudoti visų penkių grupių žaidimų, tačiau labai svarbu tinkamai juos parinkti, pritaikyti

prie grupės poreikių.

BOALIO IŠSKIRTOS ŽAIDIMŲ IR PRATIMŲ GRUPĖS:

Jaučiame, tai ką liečiame (raumenų struktūros pakeitimas).

Klausomės to, ką girdime.

Aktyviname skirtingus pojūčius.

Matome tai, į ką žiūrime.

Prisimename pojūčius.

JAUČIAME TAI, KĄ LIEČIAME

Ši pratimų grupė pritaikyta mūsų kūnų „de-mechanizacijai“. Kad galėtume laisvai dalyvauti mums

neįprastoje, daug kūrybos ir pasitikėjimo kūnu ir jausmais reikalaujančioje veikloje, turime iš

pradžių atsisakyti mūsų kūnus kaustančių kaukių.

KOLUMBIJOS HIPNOZĖ.

Vienas aktorius laiko iškėlęs ranką delnu į priekį, ištiestais pirštais. Delną jis laiko maždaug 20-

40 centimetrų nuo kito žmogaus veido. Šis antrasis žmogus, lyg būtų užhipnotizuotas, turi

išlaikyti savo veidą vienodu atstumu nuo hipnotizuotojo delno, jo plaukų linija turėtų sutapti su

hipnotizuotojo pirštų galais, o smakras – maždaug su delno apačia. Hipnotizuotojas delnu

pradeda daryti įvairius judesius, judina delną aukštyn – žemyn, į dešinę – į kairę, pirmyn – atgal,

delną gali laikyti vertikaliai grindims, vėliau – horizontaliai arba kampu. Partneris, naudodamas

visą savo kūną, stengiasi prisitaikyti ir išsilaikyti tinkamą atstumą tarp savo veido ir hipnotizuotojo

delno, ir siekti, kad jie liktų lygiagretūs. Negalima daryti labai staigių judesių. Hipnotizuotojas gali

bandyti priversti hipnotizuojamąjį atsidurti keistose, nepatogiose pozose, bet prisiminkite, kad

vėliau bus keičiamasi vietomis: jei būsite pernelyg žiaurūs savo hipnotizuojamajam, jis būtinai

jums atsilygins! Tokiu būdu aktyvuojamos tokios raumenų grupės, apie kurių egzistavimą

žmogus net neįtaria ar jau būna pamiršęs. Po kelių minučių partneriai keičiasi vietomis. Dar po

kelių minučių galima duoti komandą, kad jie abu vienu metu taptų ir hipnotizuotoju ir

hipnotizuojamuoju – kiekvienas paklūsta partnerio delnui, tuo tarpu pats savo delnu valdydamas

jį. Šį pratimą atlieka visi grupėje esantys žmonės, susiskirstę, poromis. Tas, kuris tuo metu

atlieka hipnotizuotojo vaidmenį, yra atsakingas už savo partnerį – turi jį saugoti, kad nesusidurtų

su kitais dalykais ir neužsigautų.

Pratimo variacijos:

HIPNOTIZAVIMAS DVIEM RANKOMIS.

Pratimas atliekamas taip pat, tik dabar vienas dalyvis valdo kitus du, vieną – dešine ranka, kitą

– kaire. Hipnotizuotojas turėtų nenustoti judinti nė vienos rankos, jis gali jas kryžiuoti, taip

priversdamas hipnotizuojamuosius apsikeisti vietomis. Tačiau šiame pratime labai svarbu, kad

nebūtų atliekami staigūs ar drastiški judesiai. Hipnotizuotojas turi būti partnerių draugas, o ne

priešas. Vėliau dalyviai keičiasi vietomis, kad visi galėtų pabūti vedančiaisiais. Dar po kelių

minučių visi tampa ir vedančiaisiais, ir sekėjais, ištiesdami dešinę ranką žmogui dešinėje ir

sekdami žmogaus iš kairės ranką.

HIPNOTIZAVIMAS RANKOMIS IR KOJOMIS.

Šioje versijoje tas pats žmogus vienu metu hipnotizuoja keturis: du – rankomis, du – kojomis.

Hipnotizuotojas gali daryti bet kokius veiksmus – šokti, kryžiuoti rankas, vartytis ant žemės.

Vėliau keičiamasi vietomis, kad visi turėtų galimybę pabūti hipnotizuotoju.

LĖTAS JUDESYS.

Organizuojamos lenktynės. Laimi tas, kuris tikslą pasiekia paskutinis. Kai tik lenktynės

prasideda, dalyviai turi visą laiką judėti, jie negali sustoti. Kiekvienas atliekamas žingsnis turi būti

toks platus, kokį tik dalyvis geba žengti. Ir atliekamas taip lėtai, kaip tik pajėgia. Šis pratimas

aktyvuoja visus kūno raumenis. Svarbi taisyklė – abi kojos negali būti ant žemės tuo pačiu metu;

vis tik dešinė koja paliečia žemę kairė turi pakilti ir atvirkščiai. Tai, kad dalyviai itin lėtai atlieka

labai platų žingsnį, suteikia jiems galimybę pajusti, kiek daug raumenų visame kūne dalyvaujam

padėdami išlaikyti pusiausvyrą keistose, kūnui visiškai neįprastose, pozicijose.

KLAUSOMĖS TO, KĄ GIRDIME

Ši serija pratimų skirta tam, kad kuo labiau įsiklausytume į savo vidinį, ritmą, jį atrastume, o ne

bandytume kopijuoti kitus žmones. Vidiniu ritmu, galime išreikšti įvairius jausmus: meilę, baimę,

neapykantą. Kiekvieno atrastas tempas ir ritmas yra tikras ir teisingas, todėl čia nereikia nieko

išsigalvoti, nusižiūrėti ar bandyti rasti tai išreiškiančius žodžius. Kad galėtume išgryninti asmeninį

vidinį ritmą, svarbu išbandyti tai juos kuo įvairesnius, bandyti sekti kitų žmonių duodamu ritmu

ar patiems būti vedančiuoju, kuris turi galimybę, pamatyti, kaip jo rodomas ritmas atsikartoja

kituose žmonėse.

AKTYVINAME SKIRTINGUS POJŪČIUS

Nors mes visi turime tokius pojūčius kaip rega, klausa, lyta, skonis, uoslė ir dar tą paslaptingą

šeštąjį jausmą, kurį apibrėžti itin sunku, tačiau dažnai galime pastebėti, kad rega monopolizuoja

beveik visą pojūčių lauką ir mes nebesivarginame bandyti suvokti pasaulį kitais kanalais, todėl

jie pamažu silpsta. Ši pratimų grupė skirta pažadinti ir kitus jutimus, pajausti, kiek daug įvairovės

mus supančiame pasaulyje ir kad toli gražu ne viską galėtume apibrėžti matomais vaizdais!

STRASBŪRO VAMPYRAS.

A. Boalis, šis pratimas yra kiek gąsdinantis – kaip ir jo pavadinimas. Dalyviai vaikšto po kambarį

užmerktomis akimis, delnais pridengę alkūnes. Džokeris priliečia kurio nors dalyvio kaklą ir jis

tampa „pirmuoju Strasbūro vampyru“. Jis ištiesia priešais save rankas, suklykia iš siaubo ir nuo

to momento turi bandyti paliesti kitus, kad galėtų paversti juos vampyrais. Stengiamasi surasti ir

paliesti kito žmogaus kaklą. Antroji auka irgi turi suklykti iš siaubo ir pati tapti vampyru. Tokiu

būdu vampyrų daugėja. Kai kada vėl paliečiamas tas, kuris jau yra vampyras. Tokiu atveju jis

turėtų sukelti garsą, išreiškiantį didžiulį malonumą, vėl nuleisti rankas ir grįžti į žmogiškąją

būseną. Dalyviai išgirsta šį garsą, kuris reiškia ne tik tai, kad kažkas vėl tapo žmogumi, bet ir

kad šalia yra vampyras. Dalyviai turi bėgti kuo toliau nuo tos vietos, kurioje yra vampyrai.

Šiame žaidime laibai keista, bet kartu ir suprantama, kad dalyviai, tapę vampyrais, neretai

patiria palengvėjimo jausmą. Tada nebereikia bėgti, o galima persekioti kitus. Su dalyviais

galime aptarti, kad panašus mechanizmas veikia ir kitose socialinėse situacijose, kai engiamieji

verčiau renkasi tapti engėjais ir prisijungia prie agresorių. Kita vertus, kartu šis žaidimas ir

parodo, kad prieš priespaudos situaciją galima kovoti, iš jos galima išeiti.

MATOME TAI, Į KĄ ŽIŪRIME

Šioje pratimų grupėje vėl remiamės rega kaip ir dominuojančių pojūčių, tačiau pasitelkiame ją

kiek kitiems tikslams. Šį kartą mums svarbu kuo labiau įsisąmoninti tai, kas pasąmoningai valdo

mus ir mūsų gyvenimus. Neretai kūnu daug labiau nei žodžiais ar vaizdiniais galime išreikšti tai,

ko mes bijome ar ko laukiame iš kitų. Tačiau jeigu mums pavyks, galbūt kitiems padedant,

sąmoningai suvokti ir įvardyti žodžiais savo baimes, norus ar lūkesčius, tai mums padės aiškiau

suprasti, kodėl kartais elgiamės visai ne taip, kaip norėtume, ar siekiame tikslų, kurie mums

išties visai nėra naudingi.

VIENO ŽMOGAUS BIJOME, KITAS YRA MŪSŲ GYNĖJAS.

Dalyviai pasiskirsto po kambarį. Tylomis, nieko nesakydami, kiekvienas išsirenka vieną žmogų

kambaryje, kuris jį „gąsdina“ (tai turėtų būti atsitiktinis žmogus, pasirinktas žaidimo tikslais). Visi

juda kambaryje, turėdami galvoje tikslą laikytis kiek galima toliau nuo to, kuris juos „gąsdina“.

Tačiau reikia stengtis, kad išsirinktas žmogus nesužinotų apie tai. Po kurio laiko džokeris duoda

nurodymą kiekvienam dalyviui išsirinkti žmogų, kuris bus jo „gynėjas“ (jis irgi neturėtų apie tai

sužinoti). Visi dalyviai vėl juda po patalpą, stengdamiesi, kad jų gynėjas visada būtų tarp jo ir to

asmenis kuris „gąsdina“. Galiausiai džokeris sustabdo žaidimą (atgaline tvarka skaičiuoja iki

nulio). Tą pačią akimirką visi turi sustingti savo vietose. Tada dalyviai išsiaiškina, kas yra kieno

„gąsdintojas“, o kas – „gynėjas“. Aptarimo metu galima susieti su gyvenimo situacijomis: kokių

žmonių bijome? ką renkamės savo gynėjais? kokiais būdais bandome apsisaugoti nuo tų, kurie

gali mus nuskriausti? šalia kokių žmonių stengiamės būti tada, kai mums baisu?

PRISIMENAME POJŪČIUS

Ši pratimų grupė svarbi tuo, kad padeda dalyviams pajusti tęstinumą, sąsajas. Bandydami atkurti

tai, ką matė, girdėjo, jautė, ir patyrė, jie pamažu ugdo didesnį sąmoningumą, pradeda labiau

pastebėti tai, kas vyksta juose ir aplink juos. Šie pratimai padeda susieti mintis, kūno pojūčius,

emocijas ir vaizduotę.

PRISIMINIMAI APIE VAKARYKŠTĘ DIENĄ.

Visi grupės dalyviai susėda ant kėdžių ratu. Jie turi sėdėti visiškai tyliai, bandyti atsipalaiduoti.

Tada džokeris paskatina juos prisiminti viską, kas įvyko vakar vakarą, prieš jiems einant miegoti.

Dalyviai turi stengtis, kad kiekvieną jų prisiminimą lydėtų kūno pojūčiai, spalvos, garsai ir kiti

jutimai. Jie turi bandyti prisiminti, kokie buvo jų kūno pojūčiai tuo metu, ir vėl iš naujo juos patirti.

Tuo pačiu metu galima juos vėl atkurti fiziškai: prisiminus valgymą, pradėti „kramtyti“,

vaikščiojimą – kilnoti kojas ir atlikti kitus kūno judesius, susijusius su kylančiais prisiminimais.

Tada jų prašoma prisiminti šios dienos rytą, ir keliauti vis arčiau dabartinio momento, baigiant

prisiminimu apie tai, kaip jie atėjo į patalpą, kurioje vyksta užsiėmimas. Jie turi kiek galima

detaliau prisiminti, ką pirmiausia pamatėm įėję į kambarį ką išgirdo, bandyti atsiminti, kokie

žmonės juos supa, kaip ji atrodo, ką apsirengę kaip atrodo patalpa, joje esančios detalės. Tada

jie paskatinami atsimerkti ir sulyginti tai, ką prisiminė, su tuo ką mato iš tikrųjų.

FORUMO TEATRAS

Forumo teatre vaidinamas spektaklis. Jis skiriasi nuo įprastinių tuo, kad nėra iš anksto parašytos

scenarijaus – spektaklis kuriamas tomis temomis, kurios aktualios grupei. Šis metodas taikomas

dirbant su sunkumais ir problemomis, todėl ir pasirinktos temos dažniausiai būna susijusios su

smurtu, patyčiomis, diskriminacija ar kitais sudėtingais socialiniais reiškiniais. Pirmą kartą

vaidinant situaciją, ją siekiama baigti neigiamai – vaidinima iki to momento, kai pagrindinį veikėją

įveikia kiti, kai laimi priespauda, kaip neretai nutinka realiame gyvenime. Vėliau spektaklis

vaidinamas iš naujo, tik šįkart visi žiūrovai gali bet kuriuo momentu pakeisti pagrindinį veikėją

(protagonistą) ir pasiūlyti, ką jis galėtų daryti kitaip, kad įveiktų priespaudą. Spektaklis

vaidinamas tiek kartų, kiek publika nori, susitelkiant ne į vieną teisingą sprendimą, bet į kuo

didesnę sprendimų įvairovę – kad vėliau ir realiame gyvenime žinotume daugiau nei vieną ar

kelis būdus, kaip elgtis susidūrus su sunkumais.

Forumo teatre pirmiausia kuriamas spektaklis. Dažniausiai jis statomas pagal vieno iš

dalyvių pateiktą istoriją – jo paties, draugų matytą aplinkoje ir dėl tam tikrų priežasčių

šiuo metu jam svarbią. Istorija baigiama tada, kai priespauda ir kančia didžiausia,

protagonistas pralaimi.

Vėliau žiūrovų-aktorių klausiama, ar jie sutinka su protagonisto sprendimais šioje

situacijoje. Dažniausiai jie nesutinka. Tada paaiškinama, kad situacija bus vaidinama

dar kartą, tačiau šį kartą žiūrovai-aktoriai galės bandyti situaciją pakeisti, o aktoriai

scenoje – išlaikyti ją tokią, kokia ji yra. Žiūrovams-aktoriams turime sukelti įtampą: jeigu

niekas iš mūsų nebandys pakeisti pasaulio, jis liks toks pats, koks yra dabar; jeigu niekas

nepabandys pakeisti esamos situacijos scenoje, ji ir liks tokia pati, kaip buvusi, niekas

taip ir nepasikeis į geresnę pusę.

Jei kas nors iš publikos pamato, kad progagonistas, jo nuomone, pasielgia neteisingai,

padaro klaidą, blogai pasirenka, jis gali sušukti „stop“! . Aktoriai tą pačią akimirką

sustingsta. Scena pradedama nuo to momento, kurį nurodo „stop“ sušukęs žiūrovas-

aktorius.

Pakeistasis aktorius toli nepasitraukia, jis stebi tolesnį vaidinimą netoliese. Tam, kad jį

pakeitęs žmogus galėtų geriau įsijausti į vaidinamą personažą, pakeistas aktorius gali

jam duoti kokį simbolinį daiktą ar atributą, kurį jis su savimi turės scenoje. Naujasis

protagonistas turi ne tik kalbėti, bet ir pratęsti fizinius prieš tai scenoje buvusio aktoriaus

veiksmus.

Kai žiūrovas-aktorius pakeičia protagonistą scenoje, kiti aktoriai stengiasi išlikti savo

vaidmenyse ir lengvai neatsisakyti taikomos priespaudos, taip parodydami, kaip sunku

pakeisti realybę. Tačiau jie negali specialiai blokuoti naujojo protagonisto veiksmų ir

nereaguoti į tai, ką daro naujasis protagonistas, skatina juos elgtis kitaip, jie turėtų taip

ir daryti, o ne dirbtinai tęsti tuos pačius veiksmus.

Žaidimai, naudoti mokymų metu Šiauliuose

(2015 m. spalio 27 d.)

1. https://www.youtube.com/watch?v=k6bHltjIYzE

2. https://www.youtube.com/watch?v=HNSsYqtWrTo

3. https://www.youtube.com/watch?v=ZT4VkB4Mf1c

4. https://www.youtube.com/watch?v=mLHdvFwIdk8

5. https://www.youtube.com/watch?v=JS1J-2QYB-Q

6. https://www.youtube.com/watch?v=RTrsjkrHDfw

7. https://www.youtube.com/watch?v=ivYv1VmUXoQ

8. https://www.youtube.com/watch?v=rva3wRvpS_4

9. https://www.youtube.com/watch?v=DaMuZtIqQtw

UŽSIĖMIMAI NR. 5 & 6

SSP & MH

Atėnai (Graikija)

2016 m. sausis

Paauglystės krizė

Fizinis vystymasis

Prasidėjus brendimui, prasideda fiziniai pokyčiai

Brendimas trunka 6-8 metus

Augimo šuoliai – sparčių pokyčių periodai

Vystosi antriniai lytiniai požymiai

Menstruacijos ir hormoniniai pokyčiai

Paaugliai gali miegoti ilgiau

Pažintinis vystymasis

Paauglystė prasideda su daugybe pažinimo gebėjimų pokyčių

Mąstymas ir samprotavimas

Abstraktaus mąstymo gebėjimų ugdymas

Sisteminė sprendimų paieška

Gebėjimas mąstyti apie hipotetines problemas

Vystosi intelektualiniai pomėgiai, jie įgyja svarbos

Vystosi gebėjimas mąstyti apie mąstymą. Procesas, kuris vadinasi „metapažinimas“.

Mąsto apie tai, ką jaučia ir mąsto

Emocinis vystymasis

Tyrimai apie emocinį vaikų vystymąsi yra palyginti nauji

Paaugliai prisitaiko interpretuoti socialines situacijas, kaip būdą valdyti emocijas

Paaugliai turi savimonę, ypač dėl fizinės išvaizdos ir pokyčių. Paauglių savivertę

dažnai įtakoja išvaizda – kaip paaugliai mano atrodantys. Vystydamiesi paaugliai gali

lyginti savo kūnus su draugų ir bendraamžių.

Vaikai pradeda emociškai atsiskirti nuo tėvų ir vysto santykius su draugais

Berniukai pradeda geriau reguliuoti savo emocijas

Paauglystėje (jau nuo 10 m. amžiaus) vaikai pradeda suvokti, kad emocijos nėra

tokios paprastos, kaip jie galvojo vaikystėje.

Berniukai dažniausiai mažiau rodo, kad bijo, nei mergaitės

Paauglystėje sustiprėja empatijos rodymas

Socialinis vystymasis

Didesnis savarankiškumas ir mažesnė priklausomybė nuo tėvų

Vis dar reikalinga tėvų parama

SANTYKIAI SU TĖVAIS KEIČIASI:

1. Kadangi didėja pažintiniai gebėjimai, jų mąstymas apie tėvus keičiasi. Į juos žiūrima ne

tik kaip į tėvus, bet ir kaip į asmenybes

2. Mažiau laiko praleidžiama su tėvais ir šeimos nariais

3. Daugiau konfliktų su tėvais

Atsiranda artimesnis bendravimas su bendraamžiais

Kadangi mažiau laiko praleidžiama su šeima, bendraamžiai šiuo metu tampa labai

svarbūs

Pradeda formuoti savo identitetą

Susirūpinę dėl moralinių problemų ir vertybių. Formuojasi jų pačių vertybių sistema

PAGRINDINĖS PSICHOSOCIALINIO PAAUGLIŲ VYSTYMOSI UŽDUOTYS

1. Nepriklausomybė nuo tėvų ir šeimos

2. Užmegzti malonius santykius su bendraamžiais ir draugystę. Išmoksta intymumo

Santykiai su bendraamžiais yra santykių su suaugusiaisiais prototipai

Bendraamžiai teikia emocinę paramą

3. Identiteto vystymasis

Atskiras, savarankiškas individas

Nuoseklumas tarp savo ir kitų žmonių suvokimo apie paauglio identitetą

4. Tobulinami moralinio samprotavimo įgūdžiai

Klausimai apie socialinius ir politinius suaugusiųjų įsitikinimus

Asmeninės vertybės ir nuomonė nebėra tokie kategoriški

Politiniai įsitikinimai nebetokie autoritariniai

Seksualumas

Demonstruoja drovumą, rausta, kuklinasi

Mergaitės fiziškai bręsta greičiau nei berniukai

Padidėjęs susidomėjimu seksu

Linkstama link heteroseksualumo su baime dėl homoseksualumo

Susirūpinimas dėl fizinio ir seksualinio patrauklumo kitiems

Dažnai besikeičiantys santykiai

Identitetas ir vaidmenų maišymas

Eriksono požiūris – „Kas aš?“ ir „Kuo aš noriu būti?“

https://www.youtube.com/watch?v=wJMXk5ibkQk

https://www.youtube.com/watch?v=70yDo6cexyY

Eriksono išskirti vystymosi etapai: https://www.youtube.com/watch?v=Px

Aplinkos įtaka:

• Šeimos

• Bendraamžių

• Mokyklos

• Bendruomenės

• Žiniasklaidos,

interneto

• Kaimynų

Identitetas vs. vaidmenų maišymas (paauglystė, 13–19 m.)

Kas aš esu ir kuo galiu būti?

Iš pradžių paaugliai maišo vaidmenis – susipainiojusios mintys ir jausmai apie tai, kaip jie taps visuomenės

dalimi. Gali eksperimentuoti – įvairios veiklos, elgesys (pvz., kaimynų vaikų auklė, tapatinimasis su įvairiomis

politinėmis ar religinėmis grupėmis).

Galiausiai, dauguma paauglių supranta, kas jie yra ir kur link eina jų gyvenimas.

IDENTITETAS

• Pasirinkimai

• Vertybės

• Įsitikinimai / nuostatos

• Išvaizda

• Etniškumas

• Įpročiai

• Darbas, hobiai

• Draugai, šeima

• Pomėgiai

• Daiktai, objektai

Paauglystė ir jos sunkumai

https://www.youtube.com/watch?v=znzjRzjbM-0

https://www.youtube.com/watch?v=YxE_ohbYi5E

https://www.youtube.com/watch?v=Ph4IMOC3b_A

https://www.youtube.com/watch?v=ueg6wWLmy4A

BILLY ELLIOT

HTTPS://WWW.YOUTUBE.COM/WATCH?V=PHCEWSMHPOE

Tai drama apie vargšo angliakasio

sūnų, kuris nori būti baleto šokėju.

Filmo veiksmas vyksta angliakasių

streiko Durhamo grafystėje metu,

kai beveik kasdien pasitaiko piktų

piketuotojų ir policininkų

susirėmimų. Tarp pačių aršiausių

protestuotojų yra Tonis (Jamie

Driven) ir jo tėtis (Gary Lewis), kuris

engia savo jauniausią sūnų Billy

(Jamie Bell), kad šis lankytų bokso

pamokas. Nors vaikis turi miklias

kojas, jis neatlanko smūgių. Vieną

dieną sporto salėje jis pamato

baleto pamokas, kurias veda ponia Wilkinson (Julie Walters). Jos duktė meta iššūkį, kad Billy

prisijungtų. Kai tėvas sužino, apie šį „nevyrišką“ užsiėmimą, Biliui tenka mesti pamokas.

Matydama įgimtą ir neatskleistą talentą ponia Wilkinson pasisiūlo nemokamai vesti užsiėmimus

ir padėti ruoštis vietinei atrankai į Karališkąją baleto mokyklą. Kai Tonis patenka į policijos akiratį

ir Bilis neateina į peržiūrą, ponia Wilkinson nusprendžia pakalbėti su Bilio tėvu. Nors jis griežtai

atsisako svarstyti sūnaus norą lankyti baletą, pradeda suprasti, kad tai gali būti vienintelis Bilio

šansas pabėgti nuo kalnakasio gyvenimo. Jis nusprendžia uždirbti pinigų, kad galėtų išsisiųsti

savo sūnų į Londoną. Tai režisūrinis žinomo britų režisieriaus Stephen Daldry debiutas.

UŽDUOTYS

Mano šeima yra

__________________________________________________________________________________

Mielas man prisiminimas yra, kai aš

__________________________________________________________________________________

Žaviuosi

__________________________________________________________________________________

Šiuo metu jaučiuosi

__________________________________________________________________________________

Man sunkiai sekasi

__________________________________________________________________________________

Didžiuojuosi savimi, nes

__________________________________________________________________________________

Vieną dieną tikiuosi

__________________________________________________________________________________

Šiandien aš

__________________________________________________________________________________

Mano geriausias draugas

__________________________________________________________________________________

Bijau

__________________________________________________________________________________

Ateitis atrodo

__________________________________________________________________________________

Savivertės dienoraštis

Pirmadienis

Šiandien man

pavyko…

Šiandien buvo

smagu, kai…

Didžiavausi

savimi, kai…

………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

…………………………………………………………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

Antradienis

Šiandien

pasiekiau…

Labai smagiai…

Kitam padariau…

………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

…………………………………………………………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

Trečiadienis

Gerai jaučiausi,

kai…

Didžiavausi, kai…

Šiandien buvo

įdomu, nes…

………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

…………………………………………………………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

Ketvirtadienis

Didžiavausi, kai…

Pastebėjau, kai

ką teigiamo…

Šiandien

pasiekiau…

………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

…………………………………………………………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

Penktadienis

Šiandien gerai

padariau…

Man buvo smagu

(kur? su kuo?

Kas?)

Didžiavausi, kai…

………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

…………………………………………………………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

Šeštadienis

Šiandien buvo

smagu, kai…

………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

…………………………………………………………………………………………………………………………………………………

UŽDUOTIS NR. 1

Pasakykite 5 žodžius, kurie geriausiai jus apibūdina

Pagalvokite gerai apie šiuos žodžius. Pasižiūrėkite jų reikšmę žodyne, kad įsitikintumėte, jog tie

žodžiai jus gerai apibūdina. Susiraskite tų žodžių sinonimus ir antonimus.

Žodyne paieškokite sinonimų ir antonimų.

Šiandien

(kažkam)

padariau…

Gerai jaučiausi,

kai…

…………………………………………………………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

Sekmadienis

Pastebėjau kai

ką gražaus, kai…

Šiandien buvo

įdomu, nes

Didžiavausi, kai…

………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

…………………………………………………………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

UŽDUOTIS NR. 2:

VIDEO „AŠ ESU”

https://www.youtube.com/watch?v=SR8j_P1O0os

UŽDUOTIS NR. 3

Minčių lietus apie vaidmenis šeimoje

Kokius skirtingus vaidmenis mes atliekame?

Vaidmenys šeimoje (vyresnysis brolis? vyresnioji sesuo? pagrandukas?);

Vaidmenys mokykloje (rašytojas? skaitytojas? mokslininkas? istorikas? menininkas?

klasės klounas?);

Vaidmenys už mokyklos ribų – žaidimų aikštelėje, internete, tarp draugų (rimtas? žaidimų

asas? pasitikintis savimi?); vaidmenų gali būti pačių įvairiausių.

Identiteto žemėlapis

Aš esu

Mano stipriosios pusės

PATYČIOS IR SMURTAS

http://www.onevibefilms.com/bullying/english/index.html#/?snu=48332

BENDRAAMŽIŲ SPAUDIMAS

- Paauglystės laikotarpiu bendraamžiai turi svarbų vaidmenį jauno žmogaus gyvenime ir

paprastai pakeičia šeimos narių svarbą socialiniame gyvenime ir praleidžiant laisvalaikį.

- Paauglių santykiai su bendraamžiais būna labai įvairūs. Jie bendrauja su įvairiomis

bendraamžių grupėmis.

- Kai kurie vaikai pasiduoda bendraamžių spaudimui, nes nori, kad juos mėgtų, nori pritapti

arba bijo, kad kiti iš jų šaipysis, jei jie nedarys taip, kaip ir kiti.

- Kai kurie prisitaiko prie kitų, nes nori išbandyti ko nors naujo;

- Pasakymas „visi taip daro“ gali įtakoti, kad kai kurie paaugliai nebesivadovauja logika;

- Skirtingi bendraamžių spaudimo lygiai:

- Pirma – didelė grupė (pvz., mokykla, jaunuolių grupė, sporto komanda. Tai aplinka, kur

gaunama daugiausia dėmesio).

- Grupė uždeda spaudimą savo nariams. Ji diktuoja apsirengimo madas, muzikinį skonį,

laisvalaikio pramogas ir „politinį korektiškumą“.

- Antras patiriamas spaudimas – artimi santykiai su vienu ar keliais geriausiais draugais. Į

jų spaudimą dažnai nekreipiama dėmesio.

- Nėra lengva išvengti spaudimo iš artimų draugų. Tai, kam pritaria ar nepritaria tavo

geriausias draugas, daro didelę įtaką tau. Tai asmeninis ir įtaigus spaudimas.

APIBRĖŽIMAS

Visos prievartos, apleistumo ar aplaidžios vaiko priežiūros, kitokio jo išnaudojimo fizinio ir/ar

emocinio blogo elgesio, sukeliančio faktinę ar potencialią žalą vaiko sveikatai, išlikimui, raidai

ar orumui, formos (PSO).

KAS YRA PATYČIOS?

„Patyčios – tai pradinis noras įžeisti, kuris yra išreiškiamas veiksmu, kas nors yra įžeidžiamas,

veiksmą atlieka galingesnis žmogus ar grupė, be jokio pateisinimo, dažnai pasikartoja ir yra

daroma su aiškiai pastebimu mėgavimusi“. Ken Rigby (1998)

Psichoedukacijos svarba

Tėvų, mokytojų, bendruomenės narių psichoedukacija apie vaikų

nepriežiūrą ir smurtą prieš vaikus siekiama plėsti žinias apie nepriežiūros bei smurto

poveikį psichinei jaunų žmonių sveikatai;

Psichoedukacija kažkuriuo klausimu padidina supratimą ir atpažinimą, kai tai nutinka

Skatinamos strategijos problemai spręsti

SMURTO PRIEŠ VAIKUS ATPAŽINIMAS

Patyrę edukatoriai yra matę įvairių smurto prieš vaikus formų. Jie atpažįsta ženklus, kurie gali

rodyti, kad vaikas patiria smurtą.

Vaikai:

Pastebimas staigus elgesio arba rezultatų mokykloje pasikeitimas;

Negavo pagalbos dėl fizinių ar medicininių problemų, į kurias buvo

atkreiptas tėvų dėmesys;

Turi mokymosi problemų, kurių negalima priskirti kokioms fizinėms ar

psichologinėms priežastims;

Atsargūs, lyg ruoštųsi kažkam blogo;

Trūksta suaugusiųjų priežiūros;

Per daug skundžiasi, per daug atsakingi, per daug stengiasi;

Anksčiau ateina į mokyklą, užsibūna, nenori eiti namo.

Tėvai:

Vaikas mažai rūpi, retai suteikia mokyklai reikalingos informacijos, nedalyvauja

renginiuose, neįsileidžia į namus

Neigia problemų egzistavimą arba kaltina vaiką dėl problemų mokykloje arba

namuose

Prašo klasės auklėtojo naudoti griežtas priemones (fizines), jei vaikas blogai elgiasi

Vaikas jiems blogas, netikęs, nevykęs

Reikalauja, kad vaikas puikiai mokytųsi arba siektų sportinių aukštumų, kurios per

sunkios vaikui

Vaiko „paskirtis“ – tenkinti jų dėmesio, emocinius poreikius

Tėvai ir vaikai:

o Retai liečia ir žiūri vieni į kitus

o Mano, kad jų santykiai yra vien neigiami

o Sako, kad nepatinka vieni kitiems

o Nei vienas iš šių ženklų neįrodo, kad šeimoje vyksta smurtas prieš vaikus. Visi

šie ženklai kažkuriuo metu gali pasireikšti bet kurioje šeimoje. Tačiau, jei šie

ženklai pasikartoja, ar pasireiškia jų kombinacija, reiktų atidžiau stebėti situaciją

ir įsitikinti dėl potencialaus smurto šeimoje. Įdėmesnis žvilgsnis gali atskleisti

daugiau smurto prieš vaikus ženklų.

EMOCIJŲ PAŽINIMAS

Alfredas ir šešėlis. Trumpa istorija apie emocijas

https://www.youtube.com/watch?v=SJOjpprbfeE

EMOCIJŲ SVARBOS SUPRATIMAS

Emocijos yra labai svarbios mūsų išgyvenimui, klestėjimui ir gebėjimui priimti gerus

sprendimus. Mintis, kad galima atskirti emocijas ir protą, yra klaidinga. Kodėl emocijos tokios

svarbios mūsų išgyvenimui? Pateikiame tokį pavyzdį:

Įsivaizduokite, kad atsibundate vieną dieną ir nejaučiate gėdos arba socialinio nerimo. Jums

nesvarbu, kaip elgiatės prie kitų žmonių. Gali būti, kad prarasite visus savo draugus...

Emocijos yra svarbios santykiuose su kitais, tad ir visai mūsų egzistencijai.

Vaikai keičia savo elgesį, norėdami išvengti suaugusiųjų pykčio:

https://www.youtube.com/watch?v=7FC4qRD1vn8

Emocijos motyvuoja imtis veiksmų

Emocijos padeda išgyventi, klestėti ir išvengti pavojų

Emocijos padeda priimti sprendimą

Emocijos padeda kitiems mus suprasti

Emocijos padeda mums suprasti kitus

Vis dar nesuprantu, kodėl žmonės yra kitokios nuomonės apie mane,

nei aš

AKMENINIO VEIDO EKSPERIMENTAS

https://www.youtube.com/watch?v=apzXGEbZht0

Pagrindiniai faktai apie emocijas

- Emocijos atsiranda ir dingsta. Per dieną patiriame daug skirtingų emocijų. Kai kurios

trunka tik kelias sekundes, kitos trunka ilgiau ir tampa nuotaika.

- Emocijos gali būti vos juntamos, stiprios arba kažkur per vidurį. Emocijos

intensyvumas gali priklausyti nuo situacijos ir asmens.

- Nėra gerų ar blogų emocijų, bet yra geri ir prasti būdai jas išreikšti. Išmokti reikšti

emocijas priimtinu būdu – tai jau atskiras įgūdis, kurio pagrindas – gebėjimas suprasti

emocijas.

Kodėl emocijos svarbios?

- Emocinis skausmas fiksuojamas tose pačiose smegenų srityse kaip ir fizinis

skausmas.

- Emocinio skausmo prisiminimas sukelia daugiau skausmo, nei prisiminimai

apie fizinį skausmą.

Ką žmonės daro, norėdami išvengti emocijų?

• Ignoruojame jausmus

• Apsimetame, kad nieko nenutiko

• Valgome maistą su daug cukraus ir riebalų

• Geriame alkoholį

• Vartojame narkotikus

• Naudojame raminamuosius arba kitus vaistus

• Kompulsinis elgesys

• Visuomet būna užsiėmę, kad nieko nejaustų

• Nuolat analizuoja

• Daug skaito arba žiūri televizorių

• Per daug dirba

• Pokalbiai paviršutiniški

• Neigiamas emocijas slepia po taikos ir meilės kauke

PRAKTINIS PATARIMAS

Įvardinkite savo emocijas. Pirmiausia stebėkite patiriamas emocijas. Įvardinkite jas sau. Pvz.,

galima sakyti „aš didžiuojuosi savimi“, kai pristatymas klasėje buvo šaunus, arba „jaučiuosi

nusivylęs“, jei prastai parašei testą arba „esu draugiškas“, kai per pietus sėdi su draugais.

Ką daryti?

PRAKTINIS PATARIMAS

Sekite vieną emociją. Išsirinkite emociją, kurią gerai pažįstate – pvz., džiaugsmą – ir sekite ją

per visą dieną. Stebėkite, kaip dažnai ją jaučiate ir kada. Kai užplūsta ši emocija, įsidėmėkite

arba pasižymėkite užrašinėje. Atkreipkite dėmesį, kur esate, su kuo, ką veikiate, kai užplūsta

ši emocija. Fiksuokite emocijos intensyvumą – pvz. ar stipriai džiaugiatės?

PRAKTINIS PATARIMAS

Sudarykite emocijų žodyną. Kiek emocijų galite įvardinti? Pabandykite kiekvienai abėcėlės

raidei sugalvoti po emociją.

Aš bijau

Aš toks piktas

Jaučiuosi vienišas

Man nuobodu

Tu mane gąsdini Tu mane taip pykdai!!!! Tai tavo kaltė, kad esu vienišas

Tu mane ignoruoji

PRAKTINIS PATARIMAS

Pabandykite sugalvoti susijusių emocijų, kurios

skiriasi savo intensyvumu. Pavyzdžiui, galite būti

suirzę, susinervinę, pikti, įsiutę, sprogti iš įsiūčio. Kiek

tokių „emocijų šeimų“ galite sugalvoti?

PRAKTINIS PATARIMAS

Rašykite emocijų dienoraštį. Kasdien skirkite šiek tiek laiko ir fiksuokite, kaip jaučiatės ir kodėl.

Emocijų fiksavimas padės jas pažinti. Emocijas galite pavaizduoti ir meniškai. Kurkite meno

darbus, rašykite eilėraščius, kurkite muziką, kurie fiksuos tuo metu patiriamą emociją.

EMOCIJŲ DIENORAŠČIAI (MOBILIOSIOS PROGRAMĖLĖS)

Stebėkite, kaip dienos eigoje keičiasi jūsų

emocijos. Galbūt pastebėsite, kad labai

džiaugiatės, kai susitariate susitikti su draugu.

Arba, jog jaudinatės prieš kontrolinį ar testą.

Paprasčiausiai stebėkite tą emociją, kai ji jus

apima. Įvardinkite ją mintyse. Užtruksite tik kelias

sekundes. Tai puiki praktika. Pastebėsite, kad

visos emocijos praeina ir atsiranda vietos naujai

patirčiai.

Pasidalinkite savo jausmais su

artimiausiais žmonėmis. Labai gerai

yra įvardinti užplūdusias emocijas. Tai

padeda geriau jaustis tarp draugų,

vaikinų, merginų, tėvų ir t.t. Kasdien

pasikalbėkite apie jausmus su draugu

ar šeimos nariu. Galite pasidalinti

kažkuo labai asmenišku arba kasdien patiriamomis emocijomis.

2 DALIS. EMPATIJA

Empatija yra gebėjimas suprasti ir jausti, ką patiria kitas žmogus, iš to žmogaus perspektyvos,

t.y. gebėjimas atsidurti kito kailyje.

Empatija....

- reiškia įsijausti į kito asmens būseną

- konkrečiu momentu įsijausti į kito žmogaus jausmus, vertybes / poreikius

- vidinis pasirinkimas matyti kitu kampu, perprasti kitą istorijos versiją

- būsena, kai įsijaučiama į vienas kito jausmus ir poreikius

- ne pritarimas, o noras visiškai suprasti kito asmens požiūrį

Ar patiktų, jei pelė taip padarytų tau?

PO PAVIRŠIUMI

https://www.youtube.com/watch?v=AZ-

pU7ozt3g&index=11&list=PLFPDmaMM5XCuQEyZfgh-VMxzxaqsOe4z3

EMPATIJA IR UŽUOJAUTA

https://www.youtube.com/watch?

v=1Evwgu369Jw&list=PLFPDmaMM5XCuQEyZfgh-VMxzxaqsOe4z3

VIDEO

https://www.youtube.com/watch?v=2A9yor_4Qdo#t=46 https://www.youtube.com/watch?v=-_z6tJV5uLI

Penki žingsniai ugdyti empatiją

1 ŽINGSNIS. Žiūrėkite ir klausykitės, ką kitas žmogus sako ir kokia yra jo kūno kalba?

2 ŽINGSNIS. Prisiminkite, kada ir jūs taip jautėtės

3 ŽINGSNIS. Įsivaizduokite, kaip jaučiasi kitas žmogus, ir kaip jūs jaustumėtės tokioje

situacijoje?

4 ŽINGSNIS. Paklauskite, kaip kitas žmogus jaučiasi?

5 ŽINGSNIS. Parodykite, kad jums rūpi. Savo žodžiais ir veiksmais parodykite, kad jums iš

tikrųjų rūpi.

UŽDUOTIS NR. 1

Tikslas: dalyviai atras panašumus

su kitais;

Reikalingos priemonės: spalvotos

vielos, ilgos ar trumpos (geriau

ilgesnės). Parinkite įvairių spalvų.

Eiga: sudėkite spalvotas vielas ant

stalo ir kiekvienas dalyvis turi

pasirinkti 4, kokių tik nori spalvų.

1 ŽINGSNIS. Pasakykite, kad dalyviai

turi iš šių vielų pavaizduoti ką nors

labai brangaus ar tikslą savo gyvenime;

2 ŽINGSNIS. Dirbdami poromis dalyviai turi atspėti, kas pavaizduota iš vielų.

UŽDUOTIS NR. 2

Tai komandos formavimo pratimas.

Dalyviai, nesikalbėdami turi atlikti užduotį.

Jiems reikia išsirikiuoti pagal tam tikrus

požymius: pvz. pagal batų dydį, pagal

vardo pirmą raidę, pagal ūgį ar amžių.

Instrukcija turi būti nelabai aiškiai

pasakyta ir dalyviai turi patys nuspręsti,

kaip atlikti užduotį, kokiais kriterijais

remiantis atlikti užduotį ir tinkamai

išsirikiuoti.

Pavyzdžiui, vadovas sako „išsirikiuokite pagal plaukų spalvą“. Dalyviai patys nusprendžia, kokia

seka sustos žmonės pagal plaukų spalvą. Pratimą galima atlikti kelis kartus skirstant pagal vis

kitus bruožus. Jis skatina žmones priimti sprendimus, bendrauti neverbališkai ir imtis lyderystės

ir organizatorių vaidmenų.

UŽDUOTIS NR. 3.

PALIESKITE SKARDINĘ

Eiga:

Grupė susirenka aplink skardinę. Grupės nariai visi vienu metu turi paliesti skardinę su – pirštu,

kojos pirštu, keliu, alkūne, pečiu....

Variantai: priklausomai nuo grupės dydžio pasitelkti didesnius ar mažesnius daiktus ir palaipsniui

atliekant užduotį leisti grupei vis labiau susiglausti fiziškai.

Mokymų vadovas gali paprašyti grupės perkelti kokį nors daiktą iš vienos vietos į kitą (pvz.

įsivaizduokite 10 žmonių grupę, nešantį diską per auditoriją kelių pagalba).

EMPATIJA

https://www.youtube.com/watch?

v=w13LC6DLMn8&index=72&list=PLFPDmaMM5XCuQEyZfgh-VMxzxaqsOe4z3

UŽSIĖMIMAI NR. 7 & 8

MINŲ LAUKAS

Minų laukas – tai užduotis, kuri gali būti naudojama skirtingais būdais. Nors šis metodas skirtas

komandiniam darbui tobulinti, mes naudosime šį metodą norėdami labiau įsigilinti į bendravimą

su žmonėmis.

Užduoties aprašymas

1. Naudodami izoliacinę juostą, paruoškite minų lauką. Kvadrato formos

laukas turi būti 10 ir 10 kvadratėlių (žr. pav.)

X

X

X X

X X

X

X X

X

X X

X X X

X

PASTABA: ant kiekvieno kvadratėlio bus lipama dviem kojomis.

2. Ant popieriaus nupieškite 10 ant 10 lentelę ir išdėstykite minas. Turi būti

vienas išėjimas. Įėjimas ir išėjimas turi būti lygiagrečiose lentelės pusėse.

Turėkite omenyje, kad žaidėjai lipdami ant kvadratėlių galės judėti tik ant

kvadratėlių esančių jiems iš šonų (kairėje arba dešinėje) arba esančių

priešais juos.

3. Lentelėje žaidėjai turi vaikščioti kaip grupė ir išsidėstyti vienas po kito. Kai

žaidėjas, esantis priekyje (vedlys) lipa ant tuščio kvadratėlio, žaidėjai,

einantys po jo negali palikti tuščių kvadratėlių. Jeigu taip įvyksta, žaidėjai

privalo grįžti į pradžią ir vedlys turi eiti į grupės galą.

4. Kai vedlys užmina ant minos, visi privalo grįžti į pradžią, o vedlys stoja į eilės

galą.

5. Tyla – tai kita taisyklė. Žaidėjai negali kalbėtis ar skleisti garsų. Jei taip

nutinka, visi grįžta į pradžią, o vedlys eina į eilės galą.

6. Mokymų / užduoties vadovas turi sušvilpti arba pasakyti „IŠ PRADŽIŲ“,

jeigu kuri nors taisyklė yra pažeidžiama. Ji neprivalo pasakyti, kodėl reikia

pradėti žaidimą nuo pradžių.

7. Kai žaidėjams yra išaiškinamos taisyklės, duokite jiems 3 minutes apgalvoti

strategiją.

8. Po 3 minučių paskelbkite žaidimo pradžią. Jeigu jiems nepavyksta kirsti

lauką, duokite dar porą minučių vėl apsitarti.

9. Kai dalyviai pereina lauką arba nusprendžiate baigti, sustabdykite žaidimą.

10. Užduokite šiuos klausimus eilės tvarka:

Kaip jautėtės?

Kas nutiko?

Ką darytumėte kitaip, jeigu galėtumėte žaisti iš naujo?

Kokia buvo didžiausia kliūtis? (reiktų kalbėti apie bendravimą)

11. Prieš pradėdami temą „komunikacija“, paprašykite dalyvių atsistoti ir

pasikeisti vietomis.

12. Aptarkite komunikaciją pagal žemiau pateiktą struktūrą.

PASTABOS

Komunikacija – tai mūsų idėjų , nuomonės ir jausmų dalinimosi procesas su kitais žmonėmis ir

idėjų, nuomonių ir jausmų supratimas tų žmonių, su kuriais mes kalbamės. Kai bendraujame,

mes kalbame, klausomės ir stebime.

Bendravimo yra išmokstama. Būdami vaikais išmokstame bendravimo žiūrėdami į savo tėvus ir

kitus suaugusiuosius. Būdami vyresnio amžiaus, patobuliname savo bendravimą stebėdami,

kaip kiti efektyviai bendrauja, įgydami naujų įgūdžių ir praktikuodami juos.

Pastaba. Gebėjimas efektyviai bendrauti darbe, namuose ir gyvenime yra kone svarbiausias

įgūdžių kompleksas, kurį asmuo privalo turėti. Koks mūsų gyvenimas ir pasaulis būtų be

bendravimo? Mes negalime išsiversti be to. Tai nėra lengva ir mes visi turbūt turėjome patirtį,

kai mūsų bendravimas buvo nevykęs ar atsirado bendravimo kliūčių. Taigi, jeigu suprasime

bendravimo procesą, jis bus sėkmingesnis ir naudingesnis.

Kai siekiate savo tikslų, o tiksliau mokymosi tikslų, bendravimas tampa vis reikalingesnis.

Gebėjimas efektyviai bendrauti yra pagrindinis įgūdis. Kuo geresnis bendravimas, tuo greičiau

pasieksite to, ko norite. Daugiau nei 80% savo gyvenimo praleidžiame siųsdami ar gaudami

informaciją. Prastas bendravimas yra laiko ir energijos švaistymas ir gali būti konflikto

priežastimi. Pasvarstykime, kokią naudą duoda bendravimo tobulinimas: turėsite aiškesnį

supratimą apie tai, ką žmonės jums sako, kiti dažniau supras, ką norite pasakyti, problemos bus

greičiau išsprendžiamos, gebėsite suprasti, ko nori kiti, ir gebėsite išspręsti konfliktus.

Bendravimo įgūdžius aptarsime platesniame kontekste. Toliau bus kalbama apie efektyvaus

bendravimo kūrimą darbe, namuose su šeima ir mūsų kasdieninėje veikloje.

Išsiaiškinsime, kas yra efektyvi komunikacija, kokie yra pagrindiniai šio proceso elementai,

įvairius bendravimo būdus ir trumpai aptarsime, kokios yra bendravimo kliūtys.

1. Efektyvi komunikacija

Efektyvi komunikacija – tai prasmės ir supratimo dalijimasis tarp žmogaus, kuris siunčia žinią ir

žmogaus, kuris priima ją. Pagrindinis faktorius yra „supratimas”.

Pagrindinis diskusijos klausimas: ar esate susidūrę su bendravimo problemomis, ar galbūt

nepavyko bendrauti su kitais?

Kitas klausimas: ar nepavyko susikalbėti dėl to, jog nesupratote siunčiamos žinutės?

Taigi, norint veiksmingai bendrauti, visų pirma, turime būti suprasti skirtingose bendravimo

srityse.

2. Komunikacijos procesas

A. Siuntėjas (angl. Sender) – tai asmuo, kuris siunčia žinutę. Yra du pagrindiniai veiksniai,

lemiantys, ar asmuo veiksmingai perduos žinutę. Pirmasis veiksnys tai – siuntėjo požiūris. Jis

turi būti teigiamas. Antrasis veiksnys – siuntėjo pasirenkami prasmingi simboliai, ar tinkamai

pasirenkami simboliai, tinkami tam tikrai auditorijai ir aplinkai.

Klausimas: išvardinkite keletą bendravimo būdų.

B. Žinutė (angl. Message) – bendravimas raštu, žodžiu ar gestais.

C. Gavėjas (angl. Receiver) tai – asmuo, gaunantis žinutę, kurią jis suvokia, supranta ir paverčia

ją prasminga. Dabar akimirką pagalvokite: gavėjas taip pat yra ir siuntėjas. Kaip taip gali būti?

Kai gavėjas atsako, tada jis tampa siuntėju. Komunikacija yra sėkminga tik tada, kai gavėjo

reakcija, suvokimas yra toks, kokio siuntėjas ir norėjo.

D. Grįžtamasis ryšys (angl. Feedback) tai – sąveika, kurią mes ką tik aptarėme. Tai gali būti

verbalinė arba neverbalinė reakcija ar atsakymas. Tai gali būti išorinis grįžtamasis ryšys (kažkas,

ką matome) arba vidinis (kažkas, ko nematome), tarsi savęs vertinimas. Grįžtamasis ryšys

padeda siuntėjui pakoreguoti savo žinutę, kad ji taptų veiksmingesnė. Be grįžtamojo ryšio mes

negalėtume sužinoti, ar pranešimas buvo perduotas, ir ar jis buvo suprastas.

Komunikacija yra dvipusis ryšys. Informacija yra persiunčiama kitam asmeniui. Yra siuntėjas ir

gavėjas. Paprastai tariant, komunikacija yra efektyvi, kai žinia pasiekia gavėją. Siuntėjo pareiga

yra užtikrinti, kad jo siųsta žinutė pasieks gavėją ir bus suprasta taip, kaip norėjo siuntėjas.

Komunikacija apima daugiau nei vieną įgūdį. Pavyzdžiui, kalbėjimas yra ne tik jūsų žinutės

perdavimas kitiems, bet ir gebėjimas išklausyti ir suvokti, ką kiti nori pasakyti (aktyvus

klausymasis), taip pat verbalinių ir neverbalinių užuominų pastebėjimas norint patikrinti savo

siųstos žinutės efektyvumą.

3. Kliūtys

Ar esate kada nors bendravę su žmogumi ir jis nesuprato, ką norėjote pasakyti? Kaip manote,

kodėl taip įvyksta? Bet kuriuo metu gali atsirasti bendravimo kliūčių. Kliūtys neleidžia mums

suprasti kitų idėjų ir minčių.

Yra dvi bendravimo kliūtys — vidinės ir išorinės.

Vidinės kliūtys tai – nuovargis, prasti klausymosi įgūdžiai, požiūris į siuntėją ar gaunamą

informaciją, menkas susidomėjimas žinute, baimė, nepasitikėjimas, praeities patirtis, neigiamas

požiūris, problemos namuose, bendrų patirčių trūkumas ir emocijos.

Išorinės kliūtys tai – triukšmas, dėmesio blaškymas, elektroninio pašto neveikimas, prastas

telefono ryšys, paros metas, siuntėjas perduoda per daug techninių žodžių auditorijai, aplinka.

Kliūtys neleidžia žinutei pasiekti tikslo. Bendraujant reikia vengti kliūčių. Stebėkite gavėjo

reakciją. Stebėkite jo kūno kalbą. Patikrinkite, ar gavėjo gauta žinutė atitinka jūsų— užduokite

klausimų ir klausykite.

4. Komunikacijos tipai

A. VIENPUSĖ KOMUNIKACIJA orientuojasi į žinutės perdavimą gavėjui. Vienpusė

komunikacija vyksta tada, kai informacija iš komunikatoriaus sklinda priėmėjui, tačiau šis

nerealizuoja grįžtamojo ryšio.

B. ABIPUSĖ KOMUNIKACIJA. Gavėjas per grįžtamąjį ryšį tampa komunikatoriumi.

Grįžtamasis ryšys leidžia siuntėjui suprasti, ar žinia pasiekė savo tikslą.

C. TRANSAKCIJA. Orientuojamasi į reikšmę. Atsižvelgiama į visus veiksnius komunikacijos

procese. Ji susijusi su kliūtimis, kurios gali įtakoti komunikaciją. Transakcija yra apibūdinama

kaip efektyvi komunikacija. Tai yra pilnas komunikacijos procesas. Siuntėjas perduoda žinutę,

kurią gauna gavėjas. Gavėjas, duodamas atgalį ryšį leidžia siuntėjui suprasti, ar

žinia buvo suprasta taip, kaip reikėjo. Jeigu žinutė nebuvo suprasta taip, kaip reikėjo, siuntėjas

tęsia procesą, kad užtikrintų efektyvią komunikaciją.

Apibendrinimas

Bendravimas yra abipusis procesas, kuriuo siekiama perduoti žinutę kitiems ir suprasti, ką kiti

nori pasakyti. Bendravimas apima aktyvų klausymąsi, kalbėjimą ir suvokimą. Dabar, kai jau

supratote komunikacijos procesą, galite pradėti vertinti savo bendravimo įgūdžius. Stebėkite

save bendravimo metu. Kas kartą, kai bendraujate, stebėkite savo veiksmus, kaip sekėsi, kas

pavyko gerai ir ką galėtumėte pagerinti.

CITRINA

Kiekviena jauno žmogaus neigiama reakcija, kuri atsiranda dėl tam tikros kliūties, stumia jį į dar

didesnius rūpesčius. Tai užburtas ratas, kuris tik didėja. Stigma skatina šį užburtą ratą. Šiuo

pratimu sieksime aptarti etikečių klijavimo, stigmatizavimo, socialinės atskirties klausimą ir

aptarti galimus sprendimus.

Pirmiausia reikia turėti pakankamai citrinų. Jeigu planuojate dirbti su 5 grupėmis po 5 dalyvius,

tai raskite bent 10 citrinų.

Darbo aprašymas

1. Paprašykite grupės apibūdinti citriną (su visai įmanomais citrinos aspektais ir ją pačią) ir

užrašyti visa tai ant konferencinio lapo.

2. Kiekvienai grupei duokite po citriną.

3. Paprašykite kiekvieno atidžiai apžiūrėti vaisių, paieškoti išskirtinių žymių ir pajausti jos

žievelę.

4. Paskatinkite kiekvieną grupę, kad individualizuotų savo citriną ir duotų jai vardą.

5. Šiai užduočiai skirkite penkias minutes.

6. Paprašykite kiekvienos grupės parašyti istoriją apie citriną, pradedant nuo citrinmedžio iki

kambario, kuriame citrina dabar yra.

7. Paprašykite kiekvienos grupės papasakoti savo istoriją.

8. Kai visi papasakoja savo istorijas, surinkite visas citrinas ir įdėkite į krepšelį. Pakratykite

krepšelį, kad vaisiai susimaišytų.

9. Išbarstykite citrinas ant grindų priešais grupę.

10. Iš eilės pakvieskite kiekvieną grupę, kad pasiimtų savo citriną.

11. Jeigu iškyla ginčas, kuri citrina priklauso kuriai grupei, leiskite jiems išsiaiškinti, o jeigu vis

tiek nepavyksta išsirinkti citrinos, padėkite neišrinktą citriną atokiau. Pamatysite, kad

dauguma žmonių (neįtikėtina!) gali sėkmingai atpažinti savo vaisių.

Refleksija ir vertinimas:

Kai jaunuoliai atranda savo citrinas, galite eiti prie diskusijos.

Iš kur žinote, kad radote savo vaisių?

Iš ko tai nusprendėte?

Paklauskite, ar nori kažką pridėti lape apie citriną.

Paklauskite, kaip jie jaučiasi?

Paklauskite jų, kas nutiko?

Paprašykite jų sugretinti užduotį su žmonių atpažinimu.

Išnagrinėkite stereotipus: ar visos citrinos vienodos spalvos? Ar vienodos formos?

Palyginkite tai su stereotipais, kurie egzistuoja tarp skirtingų žmonių, kultūrų, rasių ir lyčių.

Ką grupei tai reiškia?

Paklauskite apie stigmas?

Su dalyviais apibrėžkite sąvoką „stigma“.

Padiskutuokite apie stigmą ir galimas pasekmes tikrame gyvenime.

Šio proceso vertinimas ir iškilę klausimai padės toliau plėtoti užsiėmimus apie diskriminaciją ir

atskirtį.

TEORIJA

KAS YRA DISKRIMINACIJA?

Diskriminacija tai – šališkas ar išankstinis nusistatymas asmens ar grupės atžvilgiu.

Diskriminacija dažnai apibrėžiama žmogaus teisių suvaržymu įvairiose srityse: sveikatos

priežiūroje, darbe, teisinėje sistemoje, socialinėje gerovėje ir šeimos gyvenime.

STIGMATIZACIJA IR DISKRIMINACIJA

Stigmatizacija atspindi požiūrį, tačiau diskriminacija yra veiksmas arba elgesys. Diskriminacija

tai – būdas, kai tyčia arba netyčia, išreiškiamos stigmatizuojančios mintys.

Stigma ir diskriminacija yra susijusios. Stigmatizuojami asmenys gali patirti diskriminaciją, o tai

yra žmogaus teisių pažeidimas.

ATITINKAMŲ ŽODŽIŲ IR FRAZIŲ VARTOJIMAS

Aptarkite šių frazių skirtumus:

Neįgalus berniukas – Berniukas su negalia

EFEKTYVUS KLAUSYMASIS

Visiškai įsitraukti ir norėti dalyvauti;

Susikoncentruoti ir klausytis;

Laikinai atidėti sprendimą ir analizę;

Išklausyti asmenį, bet nesusidaryti išankstinės nuomonės jam nebaigus kalbėti;

Apibendrinkite tai, ką išgirdote ir paklauskite tinkamų klausimų

AKTYVAUS KLAUSYMOSI ELEMENTAI

TIKSLAS:

Leisti suprasti, kad jūs įdėmiai klausotės ir suprantate, kas yra sakoma; taip pat skatindami savo

diskusijos partnerį išsikalbėti, sužinote paslėptą pranešimą.

Elementai Pavyzdžiai

Perfrazuokite Tai jūs norite pasakyti, kad...?

Išgirskite, kas nebuvo pasakyta Man susidarė nuomonė, kad jūs bijote,

jog...

Kelkite patikslinančius klausimus

(negali būti daroma išvadų,

Ar tai reiškia, kad...?

Jūs norite pasakyti, kad...?

sprendimų ar reikalavimų)

Nenukrypkite nuo temos Susilaikykite nuo komentarų /

istorijų iš savo gyvenimo

Nenukrypkite nuo partnerio

temos; susilaikykite nuo per daug

komentarų ir savo nuomonės

Rodykite empatiją Visiškai suprantu tavo pykčio priežastį...

KLAUSIMŲ UŽDAVIMAS

Bendrieji klausimai

Atvirieji klausimai

Uždarieji klausimai

Specialieji klausimai

Patikslinantys klausimai

Klausimai pasvarstymui

Hipotetiniai klausimai

Patariantys klausimai

Uždarieji klausimai

Savybės “Taip” arba “Ne” atsakymai

Vieno žodžio atsakymai

Tikslas Išgauti konkrečią informaciją

Pavyzdžiai Ar aš gerai supratau, kad jums labai svarbu, jog…?

Ar jūs jau žinojote, kad...?

Panaudojimas Užtikrinti tarpinius rezultatus

Užbaigiant diskusiją

Patarimas Per dažnai naudojant gali atrodyti kaip kryžminė apklausa

Atvirieji klausimai

Savybės Klausimai kodėl, kas, kada, kur, kaip ir pan.

Negali būti atsakomi tik Taip/Ne, turi būti paaiškinantis

atsakymas

Tikslas Inicijuoti diskusijos pradžią

Suteikti peno apmąstymams

Pavyzdžiai Ką mes galime padaryti...?

Kodėl norite...?

Neskaitant... kas dar jums svarbu?

Kaip jums šis pasiūlymas?

Panaudojimas Ištsiaiškinti reikalavimus

Diskusijos pradžioje

Patarimas Paprastai naudojami per retai, tačiau reikia naudoti atsargiai

su kalbiais pašnekovais

Klausinėjimo technikos

Technika Aprašymas Pavyzdžiai

Aktyvus

Klausymasis

Apibendrinti,

perfrazuoti

Tai ką pasakėte yra..., tiesa?

Ar tai reiškia, kad...?

„Pribuvėjos“

metodas

Pakartokite frazę ir

paskatinkite juos

pabaigti sakinį

Aš niekada taip nedaryčiau... Ką jūs

darytumėte tokiu atveju?

Viena vertus, aš sutinku, tačiau...?

Advokato

tikslumas

Klauskite konkrečių

klausimų

Jūs sakėte, kad tikslams pasiekti

reikia komandinio darbo. Gal galite

duoti pavyzdžių, kur tai būtų buvę

naudinga?

Skalėje nuo 1 iki 10, įvertinkite, ar

rimta problema?

Aplinkiniai

klausimai

Paprašykite

apklausiamojo

įsijausti į kito

žmogaus situaciją ir

išstudijuoti jo požiūrį

trečiojo asmens

atžvilgiu

Ką apie šią situaciją pasakytų

vartotojas?

Kokia jūsų viršininko nuomonė apie

padalinių bendradarbiavimą?

Hipotetiniai

klausimai

Aptarkite ateities

situaciją (arba

nuspėkite) kaip realų

dalyką

Taigi, kaip atrodytų ideali užduoties

eiga?

Kokia šiandien būtų jūsų situacija,

jeigu būtumėte perėmę savo

viršininko pareigas?

ATVIROS ERDVĖS TECHNIKA

Metodas yra skirtas skatinti aktyvų dalyvavimą ir visišką atsidavimą grupėje.

Priemonės aprašymas

* Šį metodą sukūrė Harison Owen. Norėdami sėkmingai jį taikyti, turite laikyti tam tikrų principų.

4 PRINCIPAI:

Bet kuris atėjęs žmogus yra tinkamas,

Kad ir kas nutiktų, tai yra vienintelis dalykas, kuris galėjo nutikti,

Bet kuris metas yra tinkamas metas,

Jei baigta, tai baigta.

TEISĖ IŠEITI (DVIEJŲ KOJŲ ĮSTATYMAS)

Jeigu kuriuo savo gyvenimo etapu jūs jaučiatės, kad negalite ko nors išmokti, jūs turite pilną

teisę išeiti iš tos vietos ir rasti kitą, kurioje GALITE išmokti.

Po to, kai pristatote šias taisykles, dalyviai įvardija temas, kurios jiems yra svarbios ir, kurias

norėtų nagrinėti. Kai surašomos visos temos, laikas ir vieta, dalyviai gali prisijungti prie kurios tik

nori grupės. Tai – „turgus“. Temos / užsiėmimo iniciatorius turi pasirūpinti, kad grupės diskusija

būtų fiksuojama. „Sekretorius“ ir diskusijos iniciatorius negali būti tas pats žmogus.

Tai yra vienas iš daugelio būdų, kaip veikia šis metodas, tačiau yra ir kitų variantų. Atraskite ir

išbandykite juos patys!

INFORMACIJA

TRUMPAS VARTOTOJO VADOVAS APIE ATVIROS ERDVĖS TECHNIKĄ

Harrison Owen

ATVIROS ERDVĖS REIKALAVIMAI

Nereikia didelio išankstinio pasiruošimo, jei norite taikyti atviros erdvės technologiją. Turi būti

aiški ir įtikinama tema, suinteresuota ir atsidavusi grupė, laikas, vieta ir vadovas. Išankstinė detali

darbotvarkė, planai ar kokie nors rekvizitai dažniausiai nėra būtini. Šis trumpas vadovas padės

naujai sudarytoms grupėms ir vadovams imtis darbo. Nors yra daug daugiau dalykų, kurių galima

išmokti apie atviros erdvės techniką, jums tai bus gera pradžia.

TEMA – Gera temos formuluotė yra svarbus dalykas. Apie ją telkiasi diskusija, vyksta grupės

narių dalyvavimas. Temos formuluotė negali būti ilgas, sausas tikslų ir uždavinių išvardinimas.

Ji turi įkvėpti dalyvavimą, būti konkreti ir nurodyti kryptį, tačiau tuo pat metu būti atvira, kad grupė,

pasitelkdama vaizduotę galėtų imtis darbo.

Nėra vienos veiksmingos formulės. Tai, kas gali įkvėpti vieną grupę, kitai visiškai netiks. Vienas

iš būdų, kaip suformuluoti temą, tai įsivaizduoti ją, kaip įdomios istorijos įžangą. Skaitytojas turi

rasti pakankamai detalių, nusakančių, kaip ši istorija vyks toliau, ir kokie galimi nuotykiai laukia.

Tačiau viską išduodant pačioje pradžioje, kažin, ar skaitytojas norės toliau skaityti. Kas skaitytų

istoriją, kurią jau žino?

GRUPĖ – Grupė turi būti suinteresuota ir atsidavusi. Priešingu atveju atviros erdvės technika

neveiks. Pagrindiniai kūrybingo mokymosi veiksniai yra visiška laisvė ir atsakomybė. Laisvė

leidžia tyrinėti ir eksperimentuoti, o atsakomybė užtikrina, jog šių dalykų bus griežtai siekiama.

Susidomėjimas ir atsidavimas yra būtinas sąmoningam laisvės išnaudojimui. Mes negalima

priversti žmones būti suinteresuotais ir atsidavusiais. Tai yra išankstinė sąlyga.

Vienas iš būdų užtikrinti, jog žmogus bus atsidavęs ir suinteresuotas, yra pakviesti žmones į

atviros erdvės renginį visiškai savanoriškai. Žmonės, kurie ateis, bus tie, kurie nori čia būti. Taip

pat būtina, kad dalyviai prieš jiems atvykstant žinotų, ko gali tikėtis. Žinoma, jie negali žinoti

diskusijos detalių, kurios dar nėra nuspręstos. Bet dalyviai gali ir turi būti informuoti apie bendrą

planą. Atvira erdvė skirta ne visiems. Priverstinis dalyvavimas apie kurį dalyvis nieko nežino, gali

būti žalingas.

Tai kelia akivaizdų klausimą, ką daryti su tais žmonėmis, kuriuos norite įtraukti, tačiau jie to noro

neišreiškia. Turite dvi išeitis. Pirmoji tai – parengti dvi sesijas ir tikėtis, kad pirmoji bus tokia

pasisekusi, kad teigiami atsiliepimai pritrauks tuos, kurių norėjote. Antroji – atsižvelgti į tai, ko

pageidauja dalyvaujantys. Tikrasis mokymasis vyksta tuomet, kai yra susidomėjimas ir

atsidavimas. Jokiu būdu negalima to daryti priverstinai. Grupės dydis nėra svarbus, tačiau reiktų

apsiriboti ne mažiau kaip 20 asmenų. Su mažiau nei 20 asmenų rizikuojama, kad nevyks

tinkamas apsikeitimas mintimis.

ERDVĖ. Erdvė yra svarbi, bet nebūtinai turi būti įmantri ar puošni. Patogumas yra svarbiau.

Jums reikės tokio kambario, kad tilptų visa grupė, ir liktų vietos, kad dalyviai galėtų laisvai judėti.

Stalai ne tik, kad nėra būtini, bet tik užims vietą. Kilnojamos kėdės, kita vertus, yra būtinos.

Pirmiausia turi būti didelė erdvė ir tuščia siena. Siena turi būti be langų, durų, užuolaidų, kad ant

jos būtų galima klijuoti popierių su lipnia juostele. Siena turi būti pakankamai ilga, kad visa grupė

galėtų atsistoti prieš ją.

Jeigu kambarys labai didelis, neužimta vieta gali būti nenaudojama, tačiau jos visada gali

prireikti. Geriausia yra tokia aplinka, kurioje užtektinai bendros erdvės. Jeigu pasirinksite

konferencijų salę ar viešbutį, rinkitės tokį, kuriame būtų pokalbiams nuošalių vietų, vestibiulis ar

atvirų aikštelių, kur žmonės galėtų susitikti ir netrukdomai arba netrukdydami kitų, dirbti.

LAIKAS. Kiek prireiks laiko priklauso nuo jūsų nustatytų reikalavimų. Netgi didelės grupės gali

pasiekti aukšto lygio bendradarbiavimą ir kokybiškai išnagrinėti problemą per aštuonias

valandas. Vis dėlto, jeigu norite pasiekti daugiau, pavyzdžiui tvirtas išvadas ir rekomendacijas

(kaip strateginio planavimo ir rezultato apipavidalinimo atveju), gali prireikti dviejų ar trijų dienų.

Svarbiau yra ne trukmė, o laiko vientisumas. Atviros erdvės technika neveiks, jeigu darbo laikas

yra pertraukiamas. Tai reiškia, kad „trumpi užėjimai” turėtų būti neskatinami. Tie, kurie atėjo nuo

pat pradžių ir turi išbūti iki pabaigos, jei tai įmanoma. Taip pat, vos procesas prasideda, jo

negalima nutraukti. Tokie dalykai turi būti prieš arba po to, bet ne proceso metu.

PAGRINDINĖ STRUKTŪRA

Tiesa, kad atviros erdvės užsiėmimas neturi išankstinės darbotvarkės, tačiau vis tiek turi būti

bendra sandara ar struktūra. Ši struktūra nėra skirta pasakyti žmonėms, ką ir kada daryti.

Priešingai, ji sukuria paremiančią aplinką, kurioje dalyviai patys sprendžia problemas. Minimalūs

šios struktūros elementai yra: įžanga, darbotvarkės planas, atvira erdvė ir išvados. Šių elementų

užtenka užsiėmimui, trunkančiam iki vienos dienos. Ilgesniems renginiams prireiks šių elementų:

rytinių pranešimų, vakarinių naujienų ir šventimo.

Tipinis atviros erdvės planas su visais šiais elementais yra aprašytas žemiau. Paprastai tariant,

minimalus reikalingas laikas yra penkios valandos, bet į jas vos įsitenkama.

ĮŽANGA. Mes įsitikinome, kad neformali įžanga puikiai tinka, ypač, jeigu grupė yra labai tvirta.

Vakarienė ir kasdieniniam pasikalbėjimui skirtas laikas padės pamatus renginio pradžiai. Jeigu

grupė nėra pažįstama, tada reiktų pakviesti dalyvius prisistatyti ir papasakoti ką nors apie save.

Išsamūs ir ledus pralaužantys pratimai, šiuo atveju, nelabai tinka.

DARBOTVARKĖS PLANAS. Tai grupei skirtas laikas nuspręsti, ką jie nori daryti. Detalesnė šio

proceso eiga bus aptariama žemiau.

ATVIRA ERDVĖ. Atvira erdvė ir laikas pradėti diskutuoti. Pradžioje, tikrąja to žodžio prasme,

nieko nėra.

PRANEŠIMAI. Tai trumpas laiko tarpas, kurio metu grupė kiekvieną rytą aptaria, ką, kada, kur

ir kaip darbas vyks. Nieko sudėtingo, jokių ilgų kalbų, tiesiog faktai ir tik faktai.

VAKARINĖS ŽINIOS. Tai laikas apmąstymams ir linksmybėms. Nereikia painioti su oficialia

ataskaita. Dalyviai savanoriškai pasakoja.

ŠVENTIMAS. Jeigu jūsų atviros erdvės užsiėmimas trunka daugiau nei vieną dieną, tuomet

paskutinį renginio vakarą bus švenčiama (vakarėlis). Netgi ir „rimtuose“ užsiėmimuose, kaip kad

rengiant strateginius įmonės planus, po atlikto darbo žmonės turėtų švęsti. Mes siūlome atšvęsti

tokia pat dvasia ir maniera, kaip ir pats renginys. Tai reiškia, jog nereikia planuoti iš anksto. Verta

turėti įrašytos muzikos, jeigu žmonėms patinka šokti, nors ir be to jūs neabejotinai sužinosite,

kokių gabumų turi jūsų grupės nariai. Panaudokite tai. Parodijos, dainos, juokingos apžvalgos

užpildys vakarą ir bus priedas prie mokomosios patirties.

UŽBAIGIMAS. Mes stengiamės užbaigimą daryti paprastą ir rimtą. Paprastą tuo, kad nėra

formalių pristatymų ir pasisakymų. Tačiau užbaigimas rimtas, nes jo metu pareiškiami

įsipareigojimai, tolimesni žingsniai ir renginio prasmės apibendrinimas. Geriausia užbaigti

renginį rate, kuriame nėra centro. Eikite aplink ir leiskite kiekvienam dalyviui, kuris nori, galimybę

išsisakyti, kas svarbu ir ką jie siūlo toliau daryti. Pabrėžkite, kad pasisakyti nebūtina. Didelėse

grupėse visiems pasisakyti, akivaizdu, kad neįmanoma, tačiau du ar trys savanoriai galėtų

pasisakyti.

OFICIALIOS ATASKAITOS. Formali ataskaitos sesija tapo pastovia konferencijos dalimi.

Tačiau mes pastebėjome, kad tai yra labai nuobodus ir paprastai tariant neproduktyvus

procesas. Niekada neužtenka laiko kiekvienai grupei išsisakyti, o jeigu yra skiriama pakankamai

laiko, tai dauguma konferencijos dalyvių nėra suinteresuoti. Kaip alternatyvą mes

rekomenduojame naudoti paprastą kompiuterinį dokumentą. Pavyzdžiui, vienoje konferencijoje

200 dalyvių parengė 65 grupių ataskaitas (iš viso 200 puslapių), kurias buvo galima perskaityti

po renginio.

Viskas, ko reikia, tai krūvos kompiuterių (tinka ir mažajėgiai nešiojamieji kompiuteriai) ir paprašyti

kiekvienos grupės organizatoriaus įvesti aptarimo rezultatus į sistemą. Mes atspausdiname

kiekvieną ataskaitą ir pakabiname ant sienos, todėl ataskaita vyksta realiu metu. Pagrindinis

privalumas yra tai, kad dalyviai išsiaiškina, kas vyksta, kadangi tai vyksta realiu laiku, o nelaukia,

kol visa diskusija pasibaigs. Žinoma, gauti ataskaitą konferencijos metu nustebina ir yra kur kas

maloniau, negu gauti ją po šešių mėnesių.

PIETŲ PERTRAUKA. Jūs pastebėsite, kad pietų pertraukos ar kavos pertraukėles nėra įtrauktos

į darbotvarkę. To priežastis yra aiški: vos tik užsiėmimas, renginys persikelia į mažas grupes,

tiesiog nėra tokio laiko, kad kas nors nevyktų. Trečias principas sako, kad viskas vyksta savu

laiku. Visa tai sukuria mažą, bet tikrai išsprendžiamą problemą, kaip kad pietų pertrauka ar kavos

pertraukėlė. Mūsų patirtis byloja, kad atsigerti kavos ar kitų gaivinančių gėrimų galima

pagrindiniame susitikimų kambaryje, kad žmonės galėtų bet kada užkandžiauti. Visai grupei

nereikia paeiliui eiti į kavos pertraukėles ir stabdyti svarbios diskusijos. Taip pat ir su pietų

pertraukomis. Mes siūlome bufetus, kurie būna atidaryti kelioms valandoms, todėl kada tik nori,

žmonės gali eiti ir pavalgyti. Yra dvi tvarkaraščio išimtys, skirtos pietų pertraukoms ir kavos

pertraukėlėms: atidarymo pietūs, jei tokie yra, ir pietūs paskutinį vakarą.

Viso to esmė – konferencijos tempas ir laikas turi būti nustatytas pagal grupės poreikius ir

mokymosi procesą, o ne pagal virtuvės reikalavimus.

VADOVAVIMAS

Vadovavimas atviros erdvės renginiui yra paprastas, tačiau gali būti apgaulingas. Paprastumas

kyla iš to, kad pati grupė turi susikurti savo vadovavimą. Sudėtingoji dalis kyla iš to, kad reikia

leisti, kad tai įvyktų. Reikalavimai, skirti pirmajam grupės vadovui yra svarbūs, tačiau ir riboti.

Darbas su ribota grupės vadovo dalimi yra lengviausias, todėl gali būti atliktas iš karto. Jo

pareigos yra nustatyti laiką, vietą ir temą. Laikas ir vieta paprasčiausiai atsako į klausimus kur ir

kada. Tai buvo aptarta aukščiau. Temos suformulavimas raštu nurodo, nuo ko grupė pradeda ir

ko siekia.

Dabar galime prieiti prie sunkiosios dalies. Vadovavimas atvirai erdvei kai kuriems gali atrodyti

nepatogus. Tai ypač aktualu tiems, kurie tapatina lyderystę su kontrole. Neabejojama, kad kai

žinai, ką nori daryti, ir kur nori eiti (kaip pavyzdžiui gamybos procese), griežta kontrolė yra būtina.

Tiesa sakant, kontrolė yra vadovavimo šerdis. Mes patenkame į bėdą, kai suvokiame lyderystę

kaip pažangų vadovavimą, todėl jeigu vadovas kontroliuoja, turi kontroliuoti ir lyderis. Protingi

lyderiai šiais laikais pasaulyje, kuriame palaipsniui plečiasi atviroji erdvė, gerai žino, kad tai, su

kuo jie susiduria, dažniausiai yra ne jų kontrolėje ar visiškai nekontroliuojama.

Jeigu lyderystė suprantama tik kaip kontrolė, tuomet ji žlunga. Lyderystės funkcija yra nukreipti,

o ne kontroliuoti kas minutę. Detalės turi būti paliktos grupės nariams, o tai reiškia, kad reikia

jais pasitikėti. Nei vienas lyderis negali išspręsti visų problemų pats arba kontroliuoti visų

veiksmų. Vadovavimas atviroje erdvėje reiškia, kad reikia nurodyti kryptį, apibrėžti temą, erdvę

ir tuomet leisti viskam vykti savo eiga.

Reikia laikytis keturių principų ir vieno įstatymo. Jie padeda tiek lyderiui, tiek visiems dalyviams.

Principai yra šie:

Bet kuris atėjęs žmogus yra tinkamas,

Kad ir kas nutiktų, tai yra vienintelis dalykas, kuris galėjo nutikti,

Bet kuris metas yra tinkamas metas,

Jei baigta, tai baigta.

Pirmasis principas primena visiems akivaizdų faktą, kad tie, kurie atėjo, yra tie, kurių ir reikėjo.

Kad ir ką reikės atlikti, viskas bus padaryta kartu su jais, arba išvis nebus padaryta. Nėra

prasmės nerimauti dėl tų, kurie turėjo ateiti ar galėjo ateiti, bet neatėjo. Svarbiausia yra

susikoncentruoti į tuos žmones, kurie pasirodė. Patirtis rodo, kad ir kaip būtų keista, esanti grupė

visada yra tinkama grupė.

Konkrečiau tariant, buvo atskleista, kad jeigu grupė yra įsigilinusi į problemą ir įsitraukusi į

galimybių ieškojimą, tuomet dalyvavimas ir susidomėjimas tampa užkrečiamu dalyku ir kiti

netrukus prisijungs. Net jeigu grupės įgūdžiai nėra patys aukščiausi, ji vis tiek gali rasti

sprendimą. Kita vertus, jeigu grupė visą laiką praleis diskutuodama, jog ji yra nekompetentinga,

tai ir rezultatas bus prastas.

Tai nereiškia, kad nereikia kreipti dėmesio, ką kviesti, arba raginti reikalingus žmones būtinai

dalyvauti. Kai žmonės pradeda rinktis tampa aišku, jog tie, kurie atėjo, yra tie, kurių reikia. Be jų

nieko nebūtų pasiekta. Jie bus tie tinkamiausi žmonės.

Antrasis principas taip pat yra akivaizdus. Atsižvelgiant į temą (duotą darbą) ir žmones, kurie

atvyko, kad ir kas beatsitiktų, tai bus vienintelis dalykas, kuris galėjo įvykti. Jei būtų kiti žmonės,

laikas, vieta ir tema, tai ir rezultatas bus visai kitoks. Žinoma, įmanoma, kad rezultatas gali būti

labai prastas, tačiau patirtis rodo, kad taip nutinka tada, kai lūkesčiai nuo pat pradžių būna

neigiami. Tikėkitės blogiausio – tą ir gausite.

Lūkesčiai, iš tiesų, yra labai svarbūs. Būkite pasiruošę nustebti – maloniai. Tie, kurie atvyksta į

atviros erdvės renginį aiškiai žinodami, kurie rezultatų siekia, bus nusivylę. Negana to, jie

neišvengiamai praleis teigiamus ir naudingus dalykus, kurie įvyksta renginio metu. Juk tokia

grupė daugiau nebesusirinks tokiu pat laiku ir toje vietoje. Sunku numatyti, kaip žmonių sinergija

įtakos susirinkusiuosius. Kažkas gali būti nenaudinga. Lyderio vaidmuo yra padidinti grupės

lūkesčius, paskatinti atvirumą galimybėms.

Dabar pats sunkiausias ir svarbiausias dalykas apie lyderio vaidmenį. Lyderis turi pasitikėti

grupe, kad ji pati ras savo kelią. Jei lyderis bandys primesti būsimus rezultatus arba konkrečia

darbotvarkę, tai visiškai pakenks procesui. Žmogus, kuris nėra pasiruošęs atsisakyti

dienotvarkės, neturėtų vadovauti.

Trečiasis principas iš esmės atrodo klaidingas tiems, kurių gyvenimą reguliuoja laikrodis. O tai

mes! Įprasta logika teigia, kad jeigu norite, kad kažkas būtų atlikta, reikia pradėti laiku. Ši išmintis

tinka, kai jūs žinote, ką darysite ir kaip. Kita vertus, kai pasitelkiame kūrybiškumą ir tikrąjį

mokymąsi, laikrodis daugiau kliudo, nei padeda. Procesas prasidės tada, kada prasidės, ir tai

bus tinkamiausias laikas. Kai prasideda kūrybiškas mokymasis, laiko iš kažkur atsiranda ir

laikrodis tampa nebesvarbus. Proveržio planavimas, pavyzdžiui 10 val., yra beprasmis ir netgi

kenkia atvirai erdvei.

Atviros erdvės renginys turi pradžią ir pabaigą, tačiau visa, kas yra tarp šių momentų, turi vykti

savo eiga.

Paskutinis principas „jei baigta, tai baigta“ taip pat yra akivaizdus, bet jį galime pamiršti. Gilus

mokymasis ir kūrybiškumas turi savo atskirus ciklus. Jie gali trukti ilgiau ar trumpiau, tačiau jei

baigiasi, tai baigiasi. Dažniausiai tai reiškia, kad užtrunkame ilgiau, bet būna ir priešingai.

Kūrybinis momentas gali užklupti netikėtai ir nėra prasmės sėdėti ir švaistyti laiką vien dėl to,

kad susitikimui buvo skirtos 2 val. Kūrybiniam momentui praėjus nebėra prasmės tempti laiko.

Pagaliau mes prieiname prie atviros erdvės įstatymo. Tai įstatymas, veikiantis tik tuomet, jei

dalyvauja visi dalyviai arba procesas neveiks. Mes jį vadiname dviejų kojų įstatymu. Trumpai

tariant, šis įstatymas teigia, kad visi asmenys turi dvi kojas ir turi būti pasiruošę jas panaudoti.

Atsakomybė už sėkmingą rezultatą bet kokiame atviros erdvės renginyje gula būtent ant

kiekvieno dalyvio. Dalyviai gali kažką pakeisti ir privalo tai padaryti. Jeigu to nepavyksta tam

tikroje situacijoje, jie, ir tik jie patys, privalo priimti sprendimą ir panaudoti savo kojas. Pereiti ten,

kur jie gali kažką pakeisti. Šis perėjimas negali būti padarytas iš pykčio ar priešiškumo, o tik

tuomet, kai yra gerbiami įtraukti asmenys ir vieta, kurioje buvote. Žodžiu ar gestu, išreikškite,

kad daugiau negalite niekuo prisidėti, palinkėkite jiems sėkmės, ir toliau eikite ten, kur būsite

naudingi.

KADA ATVIROS ERDVĖS TECHNIKA NETINKA

Yra asmenų, kurie negali vadovauti atvirai erdvei, taip pat yra situacijų, kuriose ši technika nėra

tinkama ir netgi gali būti neproduktyvi. Atviros erdvės technika yra efektyvi ten, kur reikia tikro

mokymosi, inovacijų ir nukrypimo nuo normų. Kai nežinote, kuriame taške esate, ar kur einate,

reikia visų įsitraukusiųjų pagalbos, atviros erdvės technologija jums tinka.

Kita vertus, jei esama padėtis, žingsniai ir siekiamas rezultatas yra aiškūs, atviros erdvės

technika yra tik laiko švaistymas.

ATVIROS ERDVĖS KŪRIMAS.

Renginio pristatymas

Laikas pradėti kalbėti apie renginį. Toliau pateiktas mūsų pavyzdys, tačiau jį galima drąsiai keisti.

Jūsų grupės poreikiai ir pačių stilius nulems geriausią būdą.

Jeigu pirmą kartą vadovaujate tokiai veiklai, rekomenduojame atidžiai perskaityti žemiau pateiktą

informaciją. Įsivaizduokite, kad vadovaujate grupei ir perskaitykite scenarijų. Skaitykite jį tol, kol

nebereiks. Tuomet galėsite daryti kitą žingsnį. Užmirškite scenarijuje naudotus žodžius. Sakykite

savais žodžiais. Šiame etape jau esate pasiruošę vadovauti tikrai grupei žmonių, tačiau

neskubėkite. Pasikvieskite, pirmiausia, draugų ir kolegų. Jiems, kaip ir jums, turėtų būti smagu.

Iš tikrųjų, jei jums smagu, tai reiškia, kad esate tikrai pasiruošęs dirbti su grupe. Jeigu jums nėra

smagu, tuomet nedarykite to. Galbūt jums iš viso nereikia to daryti arba tiesiog trūksta praktikos.

MĖGAUKITĖS!

Įsivaizduokite, kad grupės nariai susirinko į ratą, o už jų yra didelė tuščia siena. Jūs einate į rato

centrą ir sakote:

"Mūsų susitikimo temas yra _________. Per _____dienas mes bandysime rasti geriausius

sprendimus, idėjas, susijusias su mūsų tema.

Prieš pradedant norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tuščią sieną. Tai – mūsų darbotvarkė.

Vien iš smalsumo norėčiau paklausti jūsų: kiek kartų buvote susirinkime, kur darbotvarke

buvo tik tuščia siena?

Jeigu dabar galvojate, kaip čia atsidūrėte arba kaip iš čia ištrūkti, turėtumėte žinoti, kad

atviros erdvės technika yra naujas metodas, tačiau jis nėra neišbandytas anksčiau.

Grupės visame pasaulyje (kurias kartais sudaro net 400 dalyvių) patys sukuria

dienotvarkę per trumpiau nei valandą. Tuomet jie viską reguliuoja patys. Kadangi čia ne

varžybos, jums nereikia su jais varžytis, tačiau tai nereiškia, kad jūs to negalite atlikti“.

Čia vertėtų padaryti pauzę. Leiskite jiems pažiūrėti į tuščią sieną ir suprasti, kad joje nėra jokios

darbotvarkės, nebent jie patys ją susikurs. Kai kurie iš pradžių pradės nerimauti, kiti akivaizdžiai

tai parodys, tačiau nerimas šiame etape yra pliusas, kadangi jis simbolizuoja reikiamą energiją

ir charakterį, kurio laukiama. Svarbiausia yra pakankamai ilgai išlaukti, kol ji pradės susidėlioti,

bet ne tiek ilgai, kad žmonės pradėtų klausinėti, ką jiems daryti arba dar blogiau, kad jie pradėtų

diskutuoti apie visą procesą. Jeigu tokia diskusija prasidės, būsite praradęs reikiamą momentą.

Taigi, trumpam sustokite ir tęskite toliau.

"Kad nueitume „nuo čia, iki ten“, mes naudosime du labai paprastus metodus –

bendruomenės skelbimo lentą ir gyvenvietės prekyvietę. Po kelių minučių aš jūsų

paprašysiu identifikuoti problemą ar galimybes, susijusias su tema, duoti joms trumpą

pavadinimą ir užrašyti tai ant duoto popieriaus. Tada atsistokite priešais grupę,

pasakykite, kokią problemą radote ir priklijuokite lapą ant sienos. Tik įsitikinkite, kad

jaučiate užsidegimą ir tai ne tik gera idėja, kuri tiktų kitiems. Juk už tai turėsite prisiimti

visišką atsakomybę. Tai reiškia, kad turėsite pasakyti, kur ir kada grupė susitiks, sukviesti

ją ir suvesti diskusijos rezultatus į kompiuterinę sistemą (jei naudojate tokią). Jūs galite

iškelti kiek tik norite problemų, bet jeigu dienos pabaigoje ant sienos nematysite

sprendimų, tai turėsite kaltinti tik vieną žmogų. Patį save.

"Kai visos problemos įvardintos, tada mes atidarysime bendruomenės prekyvietę ir

kiekvienas galės prieiti prie sienos ir užsirašyti į vieną ar kelias grupes. Nuo to momento

jūs esate atsakingas.

"Nors atvira erdvė yra visiškai atvira, yra keli principai ir vienas įstatymas, kurių negalime

pamiršti. Keturi principai yra. . . [žiūrėti viršuje]. Taip pat turime dviejų kojų įstatymą, kuris

reiškia, kad . . . [žiūrėti viršuje]."

Rekomenduojame užrašyti keturis principus ir įstatymą ant didelio lapo ir pakabinti ant sienos.

„Visuomet turėkite omenyje keturis principus ir atviros erdvės įstatymą. Dabar metas

imtos darbo. Prieš tai vienas klausimas: kokie klausimai, galimybės, susiję su mūsų tema,

paskatintų aktyviai ir aistringai diskutuoti ir prisiimti visišką atsakomybę?“

„Kai identifikuojate problemą, klausimą, sritį, duokite trumpą pavadinimą, užrašykite ant

popieriaus lapo ir parašykite savo vardą. Žemiau palikite vietos, kad kiti galėtų įsirašyti į

grupę“.

Jeigu turite itin didelę grupę (25 asmenis ar daugiau), naudinga rato viduryje padėti daugiau

lapų, taip pat krepšelį su žymekliais. Lapas turėtų būti tokio dydžio, kad jį užklijavus ant sienos,

grupė 3 metrų atstumu galėtų lengvai perskaityti, kas parašyta,.

"Kai esate pasiruošę, atsistokite, perskaitykite temos pavadinimą ir užklijuokite lapą ant

sienos. Nelaukite, kol būsite pakviestas. Pradėkite, kai būsite pasiruošęs."

Tęskite tol, kol visi, norintys diskutuoti tam tikra tema, pakabins temas ant sienos. Iš pradžių bus

šiek tiek triukšmo ir sumaišties. Tai labai gerai, tačiau pritildykite visus, kad visi galėtų girdėti.

Šiame etape svarbiausia, kad žmonės nepradėtų diskusijos. Tam dar bus laiko.

Kai visos temos bus pakabintos ant sienos, paklauskite, ar dar yra likusių neužklijuotų temų ir

nukreipkite grupės dėmesį į sieną. Jeigu jūsų grupė tokia, su kokiomis dirbome, siena turėtų būti

apklijuota temomis, ką reikia aptarti. Tada galite pasakyti kažką tokio:

"Tie, kurie abejojo ar turėsime darbo, galite pažiūrėti į mūsų sieną. Jūs taip pat

pastebėsite, kad mes sukūrėme darbotvarkę vos per ____ minutes.

Mūsų kitas žingsni yra nuspręsti, kas ką, kada ir kur atliks. Kad tai atliktume, paprašysiu,

kad kiekvienas, kuris turi temą, įvardintą ant sienos, nueitų ir užrašytų laiką ir vietą, kur

jūsų grupė susitiks.

Įsitikinkite, kad jūsų vardas yra ant lapo. Pavyzdžiui, jūsų grupė susitiks nuo 10 iki 12 val.

konferencijų salėje C, o galbūt prie baseino“.

Kadangi tai yra svarbi darbo plano dalis, grupės vadovas turėtų paskelbti galimų susitikimo vietų

sąrašą. Žinoma, jeigu jūs esate vienintelė grupė, kuri susitinka konferencijų salėje, erdvės

klausimas yra žymiai paprastesnis. Grupelės gali susitikti bet kur, kur jaučiasi patogiai.

"Nesijaudinkite dėl konfliktų. Visa tai netrukus išspręsime. Kai išsirinksite laiką, perdėkite

savo lapą į atitinkamą sienos pusę. Jeigu norite susitikti anksti, perdėkite lapą į kairę

pusę. Tie, kurie nori susitikti susirinkimo pabaigoje – lapą deda į dešinę pusę. Tie, kurie

nori susitikti dienos viduryje, temą perdėkite į vidurį".

Susirinkimuose, kurie tęsiasi ilgiau nei vieną dieną, patartina padalinti sieną su lipnia juosta į tiek

dalių, kiek yra dienų. Taip pat kiekvieną rytą galite paskelbti rytines, o prieš vakarienę –

vakarines naujienas. Papildomas laiko dalinimas nereikalingas ir gali tik maišyti.

„Kol vadovai tai daro, kiti galite atsistoti ir apžiūrėti galimus pasiūlymus. Kai rasite sau

tinkantį, kuriame galėsite mokytis ir būti naudingu, užrašykite savo vardą apačioje.

Užsirašykite į tiek grupių, kiek norite, ir nesijaudinkite dėl konfliktų. Mes greitai visa tai

išspręsime. Visa tai gali atrodyti šiek tiek chaotiška, bet iš tikro netvarka leidžia protui

mąstyti ir kurti naujas idėjas."

Dabar viskas gali būti gana triukšminga ar kaip kiti pasakytų, chaotiška. Vadovai, kurie pratę

viską atlikti tyloje ir griežta tvarka, gali sunerimti. Nieko blogo nerimauti, bet nebandykite visko

sutvarkyti. GRUPĖ PATI VISKĄ SUTVARKYS. Šiek tiek netvarkos, šiuo atveju, yra gerai ir

būtinas dalykas. Pirmiausia, turbūt visiems reikia apsiprasti ir pakalbėti. Bet visas tas kylantis

triukšmas yra teigiamas požymis, kad grupė pradeda dirbti ir vyksta teigiami dalykai.

Leiskite grupei kelias minutes patriukšmauti, tačiau netrukus kai kurie dalyviai gali susidurti su

dilema. Jie nori eiti į dvi skirtingas grupes, kurios prasideda tuo pačiu laiku. Arba dvi skirtingos

grupės nori susitikti toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku. Kai pastebite, kad tai įvyksta, atsistokite

ir atkreipkite grupių dėmesį. Gali būti, jog jums reikės pakelti balsą, bet pakeltas balsas

nepakenks.

„Kai kurie iš jūsų susiduria su dilema, bet tai galima lengvai išspręsti. Tai vadinama

derybomis. Jeigu jūs norite dalyvauti dviejose grupėse, kurios vyksta tuo pačiu metu,

susiraskite grupės vadovus ir sužinokite, ar jie gali sujungti savo grupes ar pakeisti laiką.

Žinoma, jeigu jie to nedarys, tiesiog turėsite rinktis iš dviejų, bet toks jau tas gyvenimas.

Toliau jūs esate pats vienas. Kai jūsų grupė bus pasiruošusi dirbti, imkitės darbo.

Susitiksime vėl visi ______ [per vakarines naujienas, uždarymo sesijoje ar kur kitur]“.

Mes pastebėjome, kad vadovo išėjimas iš kambario yra naudingas dalykas. Kad ir kavos

pertraukėlei. Tai parodys, kad kiekvienas asmuo ir visa grupė yra atsakinga už tai, kas vyksta.

Nuo šio momento iki pabaigos, vadovo vaidmuo bus mažai pastebimas, tačiau labai svarbus.

Žinoma, yra keletas konkrečių dalykų, kurie turi būti atlikti, pavyzdžiui, rytiniai pranešimai,

vakarinės naujienos ir baigiamosios sesijos sušaukimas. Vadovas taip pat turi pasirūpinti, kad

būtų fiksuojami diskusijos rezultatai (jei tokios ataskaitos reikia). Geriausia yra pasirūpinti, kad

būtų galima pasinaudoti kompiuteriu.

Viena svarbiausių vadovo atliekamų pareigų yra pasirūpinti patalpa, kur sukabinta darbotvarkė.

Čia vadovai praleidžia nemažai laiko. Ir ne tik nurenka kavos puodelius ar priklijuoja atkibusius

lapus. Tai gali atrodyti nenaudinga veikla, tačiau tai rodo vadovo rūpestį bendra erdve. Iš

praktinės pusės dažniausiai išaiškėja, kad pradinis susitikimo kambarys tampa „misijos štabu“.

Tai vieta, į kurią, anksčiau ar vėliau, visi užeina pažiūrėti, kas vyksta ir kur toliau eiti. Tiesiog

būnant ten lengviau stebėti, kaip viskas vyksta.

Vis dėlto, pagrindinis vadovo vaidmuo yra ne daryti tam tikrus, konkrečius dalykus, o labiau

palaikyti tinkamą atviros erdvės atmosferą. Daugeliu atveju, tai apima daugiau nei vaikščiojimą

ir tikrinimą, kaip viskas vyksta. Kai susiduriama su sunkumais, svarbu ne perimti kontrolę, bet

permesti atsakomybę tiems, kurie tai turi atlikti. Pavyzdžiui, tikėtina, kad vienas ir du dalyviai

sutriks ir ateis pas vadovą tikėdamiesi, kad jis jiems pasakys, ką daryti. Tinkamas atsakymas

būtų paklausti – „Ką norite daryti?“ ir patikinti, kad nieko blogo nieko nedaryti. Gali būti taip, kad

kai kurių asmenų indėlis „susiformuos“ tiesiog sėdint vienam po medžiu. Tokio mąstymo

rezultatas gali pasimatyti kitų sesijų, vakarinių naujienų metu ar po šešių savaičių, kompanijos

susitikime. Atvira erdvė reikalauja visiškos laisvės ir visiško atsidavimo.

Kartais taip atsitinka, kad labai stropūs dalyviai jaučia, jog jų idėjos yra tokios svarbios ar

veiksmingos, kad visi, esantys kitose grupėse (ar net visoje konferencijoje) privalo atkreipti

dėmesį ir išklausyti. Toks atvejis turi sulaukti pastabos – bet subtiliai. Išeitis būtų ne tiesiogiai

apskųsti asmenį, o geriau priminti susirinkusiai grupei apie dviejų kojų įstatymą. Jeigu visi tikrai

nori klausytis, tegul tai ir daro. Bet jeigu taip nėra, jie turi dvi kojas, kuriomis gali pasinaudoti.

Nėra reikalo ginčytis ir šaukti, tiesiog padėkokite grupei ir išeikite. Egocentrikai greitai supras

esmę, kai visi pradės eiti lauk.

UŽSIĖMIMAI NR. 9 & 10

Sučiava, Rumunija

2016 m. birželis – liepa

GERESNIS VIENAS KITO PAŽINIMAS

Žaidimai „ledams pralaužti“

a) Kas aš?

Grupė žmonių susėda ratu ir kiekvienas žmogus turi prisistatyti ir pasakyti vieną teigiamą

dalyką / bruožą apie save. Ir taip pagal laikrodžio rodyklę – žmogus pakartoja dalyvio iš

dešinės vardą ir teigiamą bruožą, kurį jis ką tik išgirdo, tuomet prisistato pats ir pasako vieną

teigiamą bruožą apie save. Žaidimas vyksta tol, kol visi prisistato ir pasako vieną teigiamą

bruožą apie save ir pakartoja tai, ką pasakė žmogus prieš jį.

b) Pajudėkime kartu

Dalyviai susėda ratu ir atlieka paprastą mankštą – tempia rankų raumenis, pajudina pirštus,

pasisuka ant pirštų galiukų, pasuka galvą, pakraipo ją į šonus. Tuomet dalyviai pasisuka į

dešinę pusę ir su abiejomis rankomis švelniai vieni kitiems pradeda masažuoti pečius, tada

pakaušį ir vėl pečius švelniai tapšnodami delnais. Atlikdami pratimus visi dalyviai eina ratu.

Tuomet dalyviai pasisuka į kairę pusę ir viską pradeda iš pradžių. Jų laukia toks pats masažas,

kurį ką tik atliko.

c) Pažinkime vienas kitą

Turime trijų skirtingų spalvų kamuolius. Pirmąjį kamuolį perduodate vienam žmogui priešais

jus ir pasakote to žmogaus vardą. Nemeskite kamuolio kelis kartus tam pačiam žmogui.

Kamuolys yra perduodamas tol, kol visi prisistato ir gauna kamuolį. Tuomet viskas kartojama

iš pradžių, kol kamuolys pasiekia trečiąjį žmogų (nuo pradžios). Tada paimamas antrasis

kamuolys, o paskui trečiasis. Žaidimas tęsiasi tol, kol visi dalyviai gauna visus tris kamuolius.

d) Žmonių voratinklis

Mokymų vadovas turi siūlų kamuolį. Jis ištraukia iš kamuolio siūlą ir perduoda kamuolį kitam

dalyviui. Kiekvienas dalyvis prisistato, pristato savo pareigas organizacijoje ir tris dalykus apie

save, tuomet atsivynioja siūlo gabaliuką ir perduoda kamuolį kitam dalyviui. Žaidimas tęsiasi

tol, kol visi prisistato. Tada mokymų vadovas panaudoja siūlą kaip metaforą, kuri reiškia

savitarpio grupės priklausomybę.

e) Asmens kortelė

Kiekvienas dalyvis gauna A5 formato voką ir vieną spalvą (pasirinktinai). Dešiniajame kampe

dalyvis parašo asmeninius būdo bruožus, kuriuos jis minėjo anksčiau. Tuomet dalyviai

sugrupuojami po du ir apsikeičia vokais. Tada pora 5 min. dirba kartu: vienas dalyvis pasakoja

apie save, o kitas nupiešia jo portretą pagal pastarojo pasakojimą. Praėjus 5 minutėms

apsikeičiama vaidmenimis. Tada visi dalyviai keliais žodžiais pristato savo piešinius ir

partnerius visai grupei.

Vėliau kiekvienas dalyvis atgauna savo voką (su partnerio piešiniu) ir ten, kur yra baltos vietos

pradeda piešti savo esamą emocinę būklę. Po 3 minučių, mokymų vadovo nurodymu, visi

dalyviai perduoda voką žmogui, stovinčiam šalia iš dešinės, kol pastarasis tęsia piešinį taip,

kaip jis nori. Praėjus 3 minutėms vokas perduodamas kitam žmogui iš dešinės. Žaidimas

tęsiasi tol, kol visi atgauna savo vokus. Pabaigoje piešiniai yra išnagrinėjami ir 2-3 dalyviai turi

galimybę išreikšti savo nuomonę apie patį žaidimą ir galutinį piešinį. Galiausiai ant voko

užrašomas vardas, o vokas pakabinamas ant sienos.

f) Slaptas draugas

Dalyvių vardai užrašomi ant atskirų popieriaus lapelių. Visi lapai yra perlenkiami ir sumaišomi.

Kiekvienas dalyvis ištraukia po lapelį ir nesako, koks vardas yra užrašytas ant jo. Mokymų

metu užsiėmimo dalyviai yra paprašomi voke palikti gerų žodžių arba mažą dovanėlę

slaptajam draugui. Visi privalo neatskleisti, kieno slaptas draugas yra. Paskutiniąją dieną

dalyviai yra paprašomi užrištomis akimis ir liesdami žmogaus veidą atspėti, kas yra jų slaptas

draugas.

Užsiėmimas Nr. 2 „Emocijų reiškimas pasitelkus fotografijas“

a) “Pantomima ir fotografija

Reikmenys: kaukės, žymeklis, fotoaparatai, kortelės su emocijomis.

Kortelės su emocijomis: laimingas, liūdnas, piktas, įsiutęs, išsigandęs, pritrenktas, nustebęs,

nuobodžiaujantis, pavargęs, džiaugsmingas, susigėdęs, beviltiškas, įsimylėjęs,

entuziastingas, sutrikęs, drovus, pasitikintis, sumišęs.

Dalyviai dirba poromis.

Kiekviena pora iš krūvos traukia po kortelę ir tada pavaizduoja ištrauktą emociją ant baltos

kaukės. Pora pristato emociją visai grupei. Kol vienas dėvi kaukę, kitas nekalbėdamas

iliustruoja emociją su garsais ir gestais. Po to porininkas daro tą patį (pasinaudojęs ta pačia

kauke), bet iliustruoja kitą emociją (pasirinktinai). Grupėje esantys dalyviai turi atpažinti

emociją, kuri buvo pavaizduota ant kaukės.

Kiekviena pora iš krūvos ištraukia po kortelę ir turi suvaidinti tą emociją. Vaidinant galima

naudotis daiktais arba kitų žmonių pagalba, tačiau vaidinti gali tik tos poros nariai. Vaidinimas

yra fotografuojamas. Vaidinantieji privalo neatskleisti nuotraukos temos visai grupei.

Mokymų vadovas surenka nuotraukas ir pristato jas visai grupei.

Dalyviai turi atspėti, kokia emocija yra pavaizduota nuotraukoje arba išreikšta vaidinime.

Tada kiekviena pora yra kviečiama pakomentuoti savo nuotrauką, pagrįsti pasirinkimą ir

papasakoti, ką norėjo pavaizduoti vaidinime. Visi kiti gali pateikti teigiamų atsiliepimų ir

patarimų, kurie būtų sustiprinę vaidinimą.

Užsiėmimas Nr. 3 „Praktinės užduotys socialumui ir emocionalumui

gerinti“

a) „Panašumų ratas”

Pagrindinis užsiėmimo tikslas: užsiėmimas rekomenduojamas didelei žmonių grupei, kurie

vienas kito nepažįsta. Užsiėmimas padės greitai atpažinti, ką dalyviai turi bendro tarpusavyje.

Taip pat šis užsiėmimas gali būti naudojamas grupėse su skirtingomis žmonių grupėmis, taip

palengvinant tarpusavio bendravimą ir grupės identiteto ir dinamiškumo formavimą.

Apie užsiėmimą: dalyviai sustoja į didelį ratą. Mokymų vadovas žengia į rato vidurį ir trumpai

prisistato, pvz: „Man patinka fotografuoti”. Tie, kurie mano, jog tai, kas buvo pasakyta juos

apibūdina, turi žengti į rato vidurį taip suformuodami mažesnį ratą. Visi kiti niekur nejuda. Tuomet

visi grįžta į pradinį ratą. Žmogus šalia vadovo yra kviečiamas papasakoti apie save ir, o kiti

dalyviai, kurie sau priskiria tą savybę, pomėgį ar pan. žengia į rato vidurį, taip suformuodami dar

mažesnį ratą. Visi kiti daro tą patį pagal laikrodžio rodyklę, kol visi papasakoja apie save. Frazės,

kurias galima paminėti, gali būti kas jums patinka (man patinka ledai) arba kas nepatinka (man

nepatinka kamščiai), arba ką turite (aš turiu automobilį), arba kaip jaučiatės (aš jaučiuosi

laimingas) ir t.t.

b) Taksi vairuotojas”

Dalyvių skaičius: 4 - 12

Rekvizitai: 4 kėdės

Apie užsiėmimą

Keturios kėdės sustatomos taip, kad suformuotų „automobilį“. Viena kėdė yra skirta

vairuotojui, o kitos trys – pakeleiviams. Vairuotojas užveda automobilį ir pasirenka emociją arba

charakterio savybę, kurią nori pavaizduoti. Kai vairuotojas pradeda vaizduoti emociją arba

charackterio savybę, visi pakeleiviai turi jį pamėgdžioti. Pavyzdžiui, jei vairuotojas vaizduoja

liūdesį, tai visi pakeleiviai privalo vaizduoti liūdesį su atitinkama mimika, garsais ir gestais. Jeigu

vairuotojas pradeda šnekėti tyliu balsu, visi pakeleiviai turi kalbėti su vairuotoju tuo pačiu balso

tonu. Mokymų vadovui davus ženklą, vairuotojas sustoja ir išlipa iš automobilio ir į jo vietą įsėda

vienas iš pakeleivių. Į tuščią pakeleivio vietą ateina kitas žmogus. Užsiėmimas vyksta tol, kol visi

gauna galimybę pabūti vairuotoju.

Trukmė

Pasiruošimas: 5 min.

Užsiėmimo trukmė: 10 - 15 minučių, priklausomai nuo dalyvių skaičiaus (bent po 1 minutę

kiekvienam vairuotojui)

Diskusija po užsiėmimo: 10 minučių

Visa užsiėmimo trukmė: 25-30 minutės

Mokymų vadovų dėmesiui:

a) Užsiėmimas yra skirtas praktikuotis bendrauti nepertraukinėjant kitų. Taip pat išmokti

aktyviai klausytis ir lavinti socialumą grupėje. Svarbu leisti kitiems pasireikšti ir išklausyti

juos.

b) prieš užsiėmimą svarbu užduoti šiuos klausimus:

- Kodėl yra svarbu nepertraukinėti kitų pokalbio metu? Nepertraukinėdami kitų leidžiame

kitiems prisidėti prie pokalbio ir išreikšti savo nuomonę.

- Ką reiškia būti socialiu? A: gebėjimas adaptuotis, mokėjimas pritarti kitiems, mokėjimas

atkreipti dėmesį į kitų žmonių norus vietoj savųjų arba dėl grupės gerovės pakeisti tai, ką

esi suplanavęs.

c) klausimai, kuriuos svarbu užduoti po užsiėmimo:

- Kokie jausmai užplūdo sėdint taksi?

- Kaip jautėtės būdami vairuotoju? Pakeleiviu?

- Kas jums buvo lengva ar sunku užsiėmimo metu?

- Ar kitą kartą darytumėte ką nors kitaip?

- Ką galite panaudoti iš šio užsiėmimo, kas padėtų jums lengviau atrasti bendrą kalbą su

kitais žmonėmis?

c) „Plaukimas valtimi”

Pagrindinis užsiėmimo tikslas: užsiėmimas skirtas padėti žmonėms veikti komandiškai,

skatinti tarpusavio paramą grupėje. Užsiėmimas gali būti naudojamas kaip dalyvių suaktyvinimo

priemonė ir būdas palengvinti emocinę ekspresiją.

Apie užsiėmimą: su kreida arba izoliacine juosta ant grindų padaromi valties kontūrai. Valtis

turėtų būti gana didelė, kad visi užsiėmimo dalyviai tilptų neliesdami vienas kito. Tada grupės

vadovas pakviečia visus įlipti į valtį ir paskiria vietas, kas sėdės prieky, kas vidury, o kas gale.

Grupės vadovas į valtį nelipa, bet turi vaizduoti, kad atriša virves, kurios laiko valtį, pririštą prie

kranto.

Tuomet grupės / mokymų vadovas garsiai ištaria šiuos žodžius:

„Teprasideda kelionė. Atrišau virves ir mes iš lėto plaukiame jūra. Galite pajusti, kaip bangos

švelniai siūbuoja valtį. Jūs kartu siūbuojate su valtimi. Parodykite, kaip švelnios jūros bangos jus

siūbuoja. Atkreipkite dėmesį į žmogų, esantį priešais jus ir pabandykite koordinuoti judesius taip,

lyg būtumėte tikroje valtyje, tikroje jūroje [Pastaba vadovams: dabar grupės vadovas gali

pasiūlyti, koks bus žmonių judesių greitis arba koordinacija. Kai visi grupėje suderina judesius ir

palaiko tą patį greitį, vadovas gali tęsti pasakojimą]. Bangos vis didėja ir didėja, valtis pradeda

vis stipriau ir stipriau siūbuoti. Oi, artėja didelė banga! Laikykitės vienas už kito ir atsitraukit nuo

valties krašto, laikykitės… Banga tuoj atsimuš po trijų… dviejų… Laikykitės… vienos

sekundės… Banga atsimušė į valtį! Visi sveiki. Dar ne viskas, pasiruoškit dar vienai bangai!

Laikykitės… Vienas, du, trys… Ir atsimušė. Darosi vėjuota, artėja didelės bangos. Laikykitės!

Vienas, du, trys... dar viena! Didelės bangos siūbuoja valtį! Laikykitės! Prasidėjo liūtis,

neįmanoma nieko įžvelgt, užsimerkit, laikykitės! Liūtis baigėsi! O Dieve, į valtį bėga vanduo!

Turim du kibirus, išsemkit vandenį lauk... Prisemkit vandens ir perduokit kibirus žmonėms prie

valties krašto…Paskubėkit, išsemkit tą vandenį! Puiku, vandens nebėra, audra praėjo, jūra

aprimo ir pasirodė saulė, kuri jus pradeda šildyti. Mažos bangos švelniai siūbuoja valtį, kol

pastaroji plaukia link kranto. Šilta saulė džiovina jūsų rūbus, jūs jaučiatės atsipalaidavę… Ramiai

plaukiate valtimi, krantas jau netoliese… Jūra aprimus ir jūs jaučiatės atsipalaidavę… Jums šilta,

jūs atsipalaidavę… Valtis pasiekė krantą. Kol pririšiu valtį, jūs visi išsilaipinkit. Kelionė valtyje

baigėsi.”

d) „Emocijų simfonija”

Dalyvių skaičius: 3-6

Reikmenys: atspausdintos kortelės su emocijomis.

Apie užsiėmimą:

Dalyviai išsirikiuoja į vieną arba dvi eiles, priklausomai kiek jų yra. Kiekvienas dalyvis

traukia kortelę ir turi pagalvoti apie garsą bei judesį, kurie tinkamai ją iliustruotų (pvz, raudojimas

ir ašarų nusivalymas – iliustruoja liūdesį). Mokymų vadovui leidus dalyviai turėtų iliustruoti tik tą

emociją, kuri pavaizduota ant kortelės.

Mokymų vadovas sėdi priešais visus. Jis pradeda emocijų simfoniją skaičiuodamas 1,2,3

ir pirštu parodydamas į pirmąjį žmogų grupėje, kuris pavaizduos savo emociją. Tuomet vadovas

pasirenka kitą žmogų ir t.t. kol visi pristato. Pačioje pradžioje geriausia dalyviams leisti

pasipraktikuoti vieniems, kad jie patys pamatytų ir išgirstų savo emociją. Tada vadovas parenka

du žmones vienu metu ir juos sugrupuoja (pvz, pyktis ir džiaugsmas, tada džiaugsmas ir

liūdesys, pyktis ir baimė).

Užsiėmimo dalyviai turėtų moduliuoti emocijų išraiškingumo intensyvumą pagal vadovo

rankų judesius. Emocijų išraiškingumo intensyvumas turėtų padidėti, jei vadovo ranka pakyla

vertikaliai. Kai ranka nuleidžiama, tai emocija turi būti nuslopinama ir jos išraiškingumas nukristi

iki tylos ir ramumos. Vadovas taip pat gali sustabdyti žmogų ištiesdamas delną.

Trukmė:

Instrukcijos prieš užsiėmimą: 3-5 min.

Simfonijos trukmė: 3-5 min.

Diskusija po užsiėmimo: 3-5 min.

Bendra trukmė: 9-15 min.

Pastaba vadovams: pradėkite nuo paprastesnių emocijų ir pereikite prie sunkesnių. Jei

dalyviui nepavyksta pavaizduoti emocijos, tai duokite jai kitą kortelę arba paprašykite jo imituoti

kito kolegos garsą ir judesius. Taip pat galite dalyviui duoti specifinį garsą ir judesį, kurį jis

galės atlikti simfonijos metu.

Užsiėmimas Nr. 4 „Socialinių įgūdžių lavinimo programa – kritikos

priėmimas”

„Kaip efektyviai priimti kritiką”

Pagrindinis užsiėmimo tikslas. Kadangi žmonės nėra tobuli, tai kritika yra

neišvengiama ir visi esame susidūrę su ja bent kartą per savo gyvenimą. Kai kuriuos kritika gali

nuliūdinti, tačiau žinant, kaip efektyviai į ją reaguoti, galima ją paversti labiau pakenčiama

patirtimi ir netgi gauti iš to naudos.

Kritikos tipai:

Konstruktyvi kritika

Destruktyvi kritika

- Konkreti;

- Klaidos randomos tam tikroje

elgsenoje, o ne pačiame žmoguje;

- Negrėsmingu būdu pateikiamas

nuoširdus atsiliepimas;

- Skirta padėti žmogui, įskaitant

patarimus tobulėti.

- Bendra;

- Klaidos randomos pačiame

žmoguje, o ne tik elgsenoje;

- Asmuo yra verbaliai puolamas arba

jam grasinama;

- Skirta nubausti, įžeisti arba sugėdyti

žmogų, įskaitant ir grasinimus.

Pvz.: Man patiko tavo esė idėja ir

bendras požiūris, tačiau manau, kad tau

reikėtų padirbėti ties argumentavimu ir

išvadomis. Taip pat tau reikėtų įtraukti

daugiau nuorodų, galbūt duomenų

bazėse paieškoti naujesnių straipsnių.

Tikiuosi, kad šie patarimai tau padės

pagerinti darbą iki rytojaus.

Pvz.: Tu švaistai laiką ir nesuprantu, kodėl

lankai paskaitas, jeigu tau neįdomu. Esu

garantuotas, kad parašei esė vakar vakare

grįžęs iš vakarėlio. Neperskaitei nei vieno

reikiamo straipsnio, o tavo

argumentavimas, tai tikras šlamštas. Jei ir

toliau švaistysi mano laiką, tai neišlaikysi

egzamino.

Kaip reaguoti į kritiką?

a) „NE” nusistatymas.

Mes linkę suprasti kritiką kaip asmeninį išpuolį, todėl esame įpratę atsakyti agresyviai arba

pasyviai.

- Dažniausiai atsakoma žmogui, kuris tave kritikuoja, kritika: „Kaip tu drįsti man

priekaištauti, kad aš nespėju, jei pats niekada nepabaigi visko reikiamu metu? “;

- Gynyba, pasiteisinimas – tai yra labiau bėgimas nuo kritikos: „Čia dėlto, kad mano

kompiuteris sugedo šįryt “;

- Pasidavimas ir sutikimas su gaunama kritika, net jei ji ir nepagrįsta: „Taip, tai mano kaltė,

aš kvailys“;

- Sustingimas: „Girdžiu, bet neklausau ir nereaguoju, kas sakoma“;

- Neigimas: „Tai netiesa, aš visąlaik būnu laiku”;

- Savikritika: „Žinau, kad aš labai tingus, atleisk man”.

Agresyvus atsakas sustiprina konfliktą ir paveikia santykius. Mes išlaikome teigiamą

savigarbos jausmą, bet įskaudiname kitą žmogų, nesistengiame pagerinti savo elgesio, o

santykiai būna negatyviai paveikiami. Pasyvus atsakas išlaiko santykius vietoje, tačiau turi

negatyvų poveikį mūsų savigarbai, kas gali virsti nerimu ir depresija.

b) „TAIP” nusistatymas.

Žodis „kritikas“ yra kilęs iš senovės graikų žodžio „kritikos“, kuris reiškia „sugebėti įžvelgti

skirtumą“, o pastarasis yra kilęs iš žodžio „krites“, kuris apibūdina žmogų, siūlantį nuomonę arba

analizę, vertybinį vertinimą, interpretaciją arba pastabą. Taigi, kad pavyktų efektyviai susitvarkyti

su kritika, reikia mokėti priimti atsiliepimus apie mūsų elgseną iš kitų žmonių interpretacijos,

pastabų arba analizės forma.

Kai tinkamai reaguojame į kritiką, mes ją suprantame ne kaip ataką, o kaip informaciją. Kai

kas nors išreiškia nuomonę apie mus, tai jis mums suteikia informacijos. Labai svarbu priimti

kritiką tokią, kokia ji yra pateikiama, ir mokėti suprasti, kada ji pateikiama kaip informacija. Kartais

informacija būna maloni, o kartais jautiesi, lyg apdrabstytas purvais. Tačiau mes turime mokėti

su tuo susitaikyti ir priimti informaciją, nes kartais ji gali tapti tikru lobiu.

„TAIP” nusistatymas sumažina nerimo / pykčio lygį ir suteikia įgūdžių aktyviam klausymuisi.

Mes nepriimame visos kritikos, tačiau joje ieškome tik tai, su kuo sutinkame patys.

ŽINGSNIAI

1. Mintyse kartokite, kas buvo pasakyta, kol galvosite, kaip tinkamai sureaguoti. Emocijos

nuslūgs.

2. Defuzija. Viso to idėja yra nuslopinti potencialiai agresyvią arba sudėtingą situaciją. Tai

yra geras būdas susidoroti su destruktyvia arba klaidinga kritika, ypač, kai su tuo asmeniu

nepalaikote artimų santykių. Vietoj pasyvaus kritikos priėmimo ir puolimo atgal, taikant

šią techniką yra sutinkama su tam tikra kritikos dalimi (kuri yra iš tikrųjų tiesa). Išlikdami

ramūs ir nenusiminę, net kai esate provokuojamas, jūs mažinate kritikos efektyvumą.

Pvz.: Tu esi tinginys!

Taip, žinau, kad kai kurie žmonės yra darbštesni už mane!

Yra 2 būdai defuzijos būdai:

- Iš dalies sutikti (surasti tikslią vietą teiginyje ir pritarti tik jai)

Pvz.: Tu esi labai tingus ir visus nuvylei. Neatlikai savo darbo.

Atsakymas.: Tu teisus; Neatlikau savo darbo.

- Pripažinti kitų žmonių logiką nepritariant jų teiginiui.

Pvz.: Tu esi labai tingus, neatlikai savo darbo ir visus nuvylei. Neįmanoma tavimi

pasikliauti!

Atsakymas.: Tu teisus, žmonės nusivylia, kai darbai yra neatliekami laiku.

Tik nesupainiokite

Pažįstu ir prastesnių žmonių – kontrataka

Pažįstu ir geresnių žmonių – defuzija

3. Paprašyk, kad žmogus suteiktų daugiau informacijos – įsitikink, kad supranti, kas jiems

nepatinka tavo elgsenoje ir kaip tai juos veikia. Taip pat paprašyk patarimų, kurie padėtų

tobulinti charakterį.

Pvz.: Ką turi omenyje, kad aš tingus? Ar aš visada tingus, ar tik dabar esi nusivylęs

manimi? Praplėsk mintį, nes noriu žinoti, kas tau nepatinka manyje. Gal turi kokių

patarimų ateičiai?

4. Išreišk savo jausmus – pasinaudok „Aš“ teiginiais ir formule „Aš jaučiuosi X (tam tikras

jausmas), kai tu darai Y (tam tikra elgsena)“.

Pvz.: Aš jaučiuosi labai liūdnas, sunerimęs, kai mane vadini tingiu..

Aš jaučiuosi nuvertintas, kai rėki ant manęs.

Aš jaučiuosi labai piktas, kai girdžiu tiek daug negatyvių dalykų apie save.

5. Sprendimas: „Galbūt tu teisus, darbo nebaigimas laiku gali nuliūdinti kitus žmones ir pats

galiu pasirodyti nepatikimas.

c) Išvada

Efektyviai priimti kritiką reikia patirties, kurios galima įgyti, nes tai nėra įgimta savybė. Kai

kurie žmonės išmoksta to namuose arba iš draugų. Kiti, kuriems trūksta tinkamos aplinkos arba

tinkamo pavyzdžio, vis tiek gali to išmokti įgūdžių lavinimo mokymuose ir nesvarbu kiek jiems

metų.

Užsiėmimas Nr. 5 „Paauglių jausmai“

a) „Jausmų skulptūra”

Dalyviai ištraukia po lapelį, kuriame bus parašyta rolė, kurią reikės suvaidinti ir skaičius, kad

sudarytų poras: S – skulptorius arba M – molis. Kiekvienoje poroje turi būti po vieną skulptorių

ir vieną molį. Užduočiai atlikti dalyviai turės 5 minutes. Skulptorius sumodeliuos molį į emociją,

kurią kiekviena pora buvo ištraukus anksčiau. Baigus modeliuoti, statulos su emocijomis bus

sustatomos į ratą, o kiti turės atpažinti, kokia emocija yra vaizduojama.

b) „Piešk kaip Pikasas”

Dalyviai suporuojami ir turi atsisėsti vienas priešais kitą. Jie gauna po popieriaus lapą ir

žymeklį. Dalyviai užrašo savo vardus lapo apačioje ir apsikeičia lapais. Užsiėmimo metu dalyviai

turės piešti partnerio veidą laikydami lapą sau ant krūtinės. Piešiant negalima žiūrėti į lapą, kol

piešinys bus baigtas. Instrukcijų reikia laikytis ir negalima sukčiauti. Instrukcijos gali būti įvairios

(pvz, nupiešti kairę ausį, tada dešinę akį, veidą ir t.t.), kad piešinys būtų kuo juokingesnis ir

panašesnis į Pikaso stilių. Užsiėmimui einant į pabaigą, dalyviai apsikeičia piešiniais su savo

partneriu.

c) „Jausmų voratinklis”

Šiam užsiėmimui reikės dviejų pašnekovų. Į juos bus kreipiamasi M1 ir M2.

M1 pakviečia dalyvius suformuoti ratą. M2 taip pat prisijungia prie rato. Užsiėmimas

yra oagrįstas realia situacija (t.y. paauglys kenčiantis nuo aleksitimijos). Užsiėmimo tikslas yra

sukurti bendrą vaizdą apie kalbamą problemą, pasekmes ir sprendimus.

1 žingsnis: atpažinti galimas problemas,

2 žingsnis: konstatuoti galimas pasėkmes,

3 žingsnis: atrasti optimalių sprendimų,

4 žingsnis: baigiamoji diskusija.

Kiekvienas žingsnis yra simbolizuojamas spalvotu siūlo kamuoliu: RAUDONA –

PROBLEMOS, MĖLYNA – PASEKMĖS, JUODA – SPRENDIMAI. M2, kuris yra rate, pradeda

nuo 1 žingsnio. Jis numeta raudonų siūlų kamuolį bet kuriam dalyviui, kuris turėtų pateikti galimą

situacijos pasekmę. Tada dalyvi meta siūlų kamuolį kitam dalyviui ir prašo įvardinti kitą pasekmę.

Šis procesas tęsiamas, kol M1 nutraukia ir paprašo dalyvių atlikti veiksmus su kitais dviem siūlų

kamuoliais. Kai pereinama nuo vienos diskusijos temos prie kitos, siūlas yra nukerpamas ir

pririšamas prie kitos spalvos siūlo. Diskusija turėtų būti tęsiama tol, kol visi tampa emocijų tinklo

dalimi ir laikytų bent vienos spalvos siūlą savo rankoje,

M1 diskusijos metu ant lentos / popieriaus lapo užrašo dalyvių įvardintas priežastis (raudona

spalva), pasekmes (mėlyna spalva) ir sprendimus (juoda spalva).

Užsiėmimas baigiamas, kai visi dalyviai padaro išvadas anksčiau kalbėta tema.

d) „Princesė, princas ir drakonas“

Tai žaidimas, kurio pabaigoje yra tik vienas laimėtojas. Dalyviai sustoja dvejomis eilėmis nugara

vienas į kitą. Žaidimo taisyklės remiasi vienu populiariausiu žaidimu „Akmuo, žirklės, popierius“.

Davus signalą, jie turi staiga atsisukti vienas į kitą ir pavaizduoti vieną iš veikėjų: princesę, kuri

suvilioja princą, princą, kuri nužudo drakoną, arba drakoną, kuris pagrobia princesę.

Priklausomai nuo pasirinkto veikėjo, dalyviai lieka arba iškrenta iš žaidimo. Žaidimas tęsiamas

tol, kol liekas vienas nugalėtojas.

UŽSIĖMIMAI NR. 11 & 12

Amfissa, Graikija

2016 m. spalis

Savęs pažinimas ir saviraiška

„LEDAMS PRALAUŽTI”

Tikslas: prisistatyti, apšilti, susipažinti

Medžiagos: lapeliai ir pieštukai

Aprašymas:

Pirmas etapas (5-10 minučių): visi atsako į interviu klausimus.

Interviu klausimai

Koks jūsų vardas ir pavardė?

Ką labiausiai mėgstate valgyti?

Apibūdinkite savo mėgstamiausio valgio skonį, nelygindami jo su kitu maistu.

Ką labiausiai mėgstate veikti?

Kas yra jums labiausiai patinkantys žmonės?

Ką labiausiai mėgote veikti ankstyvoje vaikystėje?

Apibūdinkite savo mėgstamiausią aprangą?

Kur įsivaizduojate save po penkerių metų?

Antras etapas (20 minučių): pasirinkite žmogų į porą ir uždavinėkite vienas kitam interviu

klausimus. Pasidalinkite partnerio atsakymais su grupe.

Trukmė: 30 minučių

Meno terapijų pristatymas

KAS YRA GYDOMOJI MENO JĖGA?

Menas iš dalies yra laikomas dieviškosios dovanos ar talento rezultatu, skaitymo ir proto

auginimo rezultatu. Dėl šios priežasties asmuo gali sukurti meno kūrinį.

Menas yra reikšminga saviraiškos ir bendravimo priemonė, jis gali būti naudojamas kaip svarbi

prevencinė priemonė ir terapinis gydimo procesas kovojant su įvairiais emociniais ir

psichosomatiniais sutrikimais ir sunkumais.

Simbolizmas, kaip pagrindinis meno komponentas, yra būdas perduoti sau ir kitiems

intrapsichinius duomenis, neišreikštas, dažnai neapibrėžtas ir pasąmoningas emocines

būsenas, pojūčius ir jausmus. Pasitelkiant meną visa tai gali įgauti konkrečią formą, skatinti ir

sudaryti sąlygas terapeutinėms ir kūrybinėms jėgoms. Taigi, pasitelkus bendravimą ir saviraišką

gali atsirasti pokyčių.

Emocinis skausmas, ar bet koks kitas sunkumas, nebebūna miglotas tada, kai jam suteikiamas

aiškus ir kornetus įvaizdis. Tai prisideda prie sunkumų įveikimo.

XX a. menas atgavo savo vietą tarp įvairių psichoterapijos modelių. Pasitelkiant meno, dramos,

muzikos ir šokio terapijas asmenys ir grupės gali gauti reikiamą pagalbą.

KAIP MENAS GALI PRISIDĖTI PRIE TERAPINIO DARBO SU ASMENIMIS IR GRUPĖMIS, KURIE

TURI PSICHOSOCIALINIŲ SUNKUMŲ?

Pats menas yra dinamiškas – tai yra saviraiškos priemonė, leidžianti asmeniui vystytis

asmeniškai ir išbandyti jo / jos sugebėjimus, troškimus ir mintis, nerizikuojant, saugioje,

terapinėje aplinkoje (Giomelou K., The contribution of art in de –institutionalization and social

reintegration, 1st conference of Art and Psychiatry).

Atviros socialinės ir bendruomenės psichiatrijos srityje menas gali daug pasiūlyti žmonėms,

turintiems psichosocialinių ir psicho-emocinių problemų. Meno pagalba sukuriamas tvirtas

komunikacijos ir socializacijos tilto pagrindas. Jis padeda kovoti su išankstiniu nusistatymu,

buvimo kitokiu gėda, fobiniais refleksais, socialiniu konservatizmu, asmenų atskirtimi. Menas

taip pat teigiamai veikia politinę valią.

Meninė raiška stiprina gero savo įvaizdžio kultūrą, o padidėjusi savigarba prisideda prie teigiamų

emocijų išreiškimo, valios vystymo, atsakomybės ir komunikacinių įgūdžių. Menas padeda

susidoroti su stresu perteikiant emocijas, mintis ir vertybes. Jis taip pat padeda išreikšti ir perteikti

praeities ir dabarties patirtis, padeda pripažinti ir plėsti asmeninį potencialą, veda prie naujo

tikrovės apibrėžimo. Menas mobilizuoja įgūdžius ir gebėjimus, susijusius su kūrybiškumu, kuris

yra energijos nukreipimas, emocijų išreiškimas, rekonstrukcija, jis mažina atotrūkį tarp vidinio ir

išorinio pasaulio, subalansuoja išvadas, suteikia harmonijos, simetrijos naudojant simbolius,

naujais būdais suderina priešingybes, atstovauja nepaaiškinamą, dieviškąją paslaptį. Žmogus

kuria siekdamas nustatyti savo tapatybę.

Visi gali sukurti ką nors originalaus, ką nors, ką tik jie gali sukurti, nes išgyveno tai, ką išgyveno.

Įkvėpimas kūrybai tūno kiekviename asmenyje. Tai priverčia jį verkti, bijoti, paliečia širdį...

Žmogus pirmiausia turi pamatyti, kas yra jo viduje, jei nori tai išreikšti.

Meno terapija

Per tapybą, skulptūros kūrimą, spalvas, smėlį, molį ar nuotraukų koliažus siela randa

lengvesnį saviraiškos būdą.

Paprasta tiesa apie gydomąją meno galią yra žinoma dar nuo senovės laikų ir šiandien yra

terapeutų (meno terapeutų) taikoma sistematiškai pasitelkiant meną. Nuo XX a. pradžios

žmonės iš meno, edukacijos ir psichinės sveikatos pasaulių pradėjo suprasti, kad meninė

išraiška turi terapinį poveikį psichinei sveikatai.

Šis atradimas pradėjo atskiro terapeutinio metodo „Meno terapijos“ susikūrimą. Meno terapija

Jungtinėse Valstijose ir Jungtinėje Karalystėje taikoma nuo 1960-ųjų, o Graikijoje nuo maždaug

1980-ųjų. Meno terapija paremta artistinės išraiškos, kaip bendravimo būdo, galia.

Terapija, naudojant meną, pripažįsta artistinius procesus, struktūras, turinį ir jų asociacijas kaip

įgūdžių, asmenybės ir asmens interesų atspindį.

Meno terapija yra psichoterapijos forma, leidžianti emocinę ekspresiją ir „gydanti“ ne verbaliniais

būdais.

Tapyba yra projektinė technika, leidžianti vaikams ir suaugusiesiems pavaizduoti pasaulį taip,

kaip jie patys jį patiria. Dažniausiai suaugusieji savo emocijoms, kad jos galėtų racionalizuotis ir

pasišalinti, naudoja žodžius. Meninio proceso ir terapeuto dėka asmuo gali atpažinti emocijas ir

taip nusitiesti kelią pokyčiams. Meno terapija siūlo jausmų ir minčių „veidrodį“. Vaizdas išlieka.

Taigi, tai yra lyg „materiali atmintis“.

Žmonėms, kurie kreipiasi į meno terapeutus, nebūtina turėti ankstesnės patirties ar meninių

įgūdžių, kadangi terapeutui nerūpi kosmetinis ar diagnostinis jų darbo įvertinimas. Pagrindinis

meno terapeutų uždavinys – suteikti pacientams galimybę pasikeisti ir vystytis asmeniniame

lygmenyje.

Meno terapijoje sukuriami tripusiai santykiai tarp gydomojo, terapeuto ir vizualinio objekto. Tai

suteikia saviraiškos ir bendravimo galimybę ir gali būti ypač naudinga žmonėms, kuriems sunku

išsireikšti žodžiais.

Meno terapijos pratimai

PIRMAS PRATIMAS

Mano vardas. Savęs pristatymas ir susipažinimas su kitais.

Tikslas: šis pratimas yra naudojamas kaip įžanga, aktyvacija, dėmesio į čia ir dabar sutelkimas,

susipažinimas, nežodinės ir žodinės komunikacijos, kūrybingumo skatinimas.

Medžiagos: popieriaus lapas (kiekvienam), žymekliai, spalvoti pieštukai, pastelės, teptukai,

temperos, plastikinės mentelės ar paletės, seni žurnalai, žirklės, klijai (kiekvienam dalyviui).

Instrukcijos:

Pirmas etapas (3 min.): visi atsistojame ir vaikštome po kambarį. Kai sutinkame žmogų,

nekalbėdami žiūrime į jo / jos akis.

Antras etapas (3 min.): toliau vaikštome po kambarį. Kai sutinkame žmogų, nekalbėdami

pasižiūrime į jo / jos akis, bet šį kartą galime nusišypsoti.

Trečias etapas (3 min.): vis dar vaikštome po kambarį. Kai sutinkame žmogų, nekalbėdami

žiūrime į jo / jos akis, bet šį kartą galime nusišypsoti ir paspausti ranką.

Ketvirtas etapas (3 min.): vaikštome po kambarį. Kai susitinkame žmogų, žiūrime į jo / jos akis,

bet šį kart galime nusišypsoti, paspausti ranką ir pasakyti savo vardą.

Penktas etapas (3 min.): vis dar vaikštome po kambarį. Pasisveikiname taip, kaip norime ir

pasakome savo vardą.

Šeštas etapas (10 min.): kiekvienas savo popieriaus lape nupiešia / nutapo savo vardą ir parašo

keletą žodžių apie jį.

Septintas etapas (15-20 min.): kai visi baigia, kiekvienas padeda savo popieriaus lapą kur nors

kambaryje. Tuomet parodome, ką padarėme. Kiekvienas pristato piešinį su savo vardu ir padaro

kokį judesį. Visa grupė atkartoja judesį.

Aštuntas etapas (10 min.): pasirinkite asmenį su panašiu į jūsų piešiniu ir sudarykite porą.

Pabandykite rasti 3 bendrus pomėgius.

Devintas etapas (10 min.): papasakokite apie tai kitiems grupės nariams.

Trukmė: 60-70 min.

ANTRAS PRATIMAS:

Dialogai ant popieriaus lapelių

Tikslas: dirbti porose – stebėti kitą asmenį, su juo bendrauti ir, galbūt, suprasti savo bendravimo

modelį.

Medžiagos: A3 dydžio popieriaus lapas ir spalvoti žymekliai.

Instrukcijos:

Pirmas etapas: pasirinkite spalvą, kuri išreiškia kokią nors jūsų savybę. Tada pasirinkite žmogų

su kitokia spalva būti jūsų partneriu. Pabandykite penkias minutes bendrauti ant to paties

popieriaus lapo piešdami kreidelėmis ar dažais. Kiekvienas turėtų naudoti tik vieną spalvą.

Kiekvienas savo popieriaus pusėje padėkite žymę. Tada bandykite pasiekti kito žymę piešdami

liniją. Jūs abu bandote pasiekti vienas kitą.

Tikslas – sutikti su kitu žmogumi. Viso proceso metu pokalbis nevyksta.

Antras etapas: pasibaigus pratimui (jūs būsite sustabdyti maždaug po 5 min.) reikia padėti savo

žymeklius ir papasakoti, kas nutiko.

Užrašykite savo vardus ir duokite darbui pavadinimą.

Trečias etapas: kiekviena pora pasidalina įspūdžiais.

Trukmė: 20-30 min.

TREČIAS PRATIMAS:

Piešimas ratu

Tikslas: bendradarbiauti su kitai, išlaikant savo asmenybę grupėje ir bendrauti.

Medžiagos: popieriaus lapas (kiekvienam), žymekliai, spalvoti pieštukai, pastelės, teptukai,

temperos, plastikinės mentelės ar paletės, indai vandeniui, žirklės, klijai (kiekvienam).

Instrukcijos:

Pirmas etapas: kiekvienas turi turėti popieriaus lapą. Visi 2 minutes piešia. Tuomet persiunčia

savo lapą toliau ir 1 minutę tęsia kito piešinį. Taip tęsiama kol visi atgauna savo piešinius ir dar

2 minutes juos papildo. Dalyviai tarpusavyje nesikalba.

Antras etapas: dalyviai aptaria jausmus, kuriuos sukėlė keitimasis piešiniais.

Trukmė: 40-45 min.

ŠOKIO JUDESIŲ TERAPIJA

Amerikos šokių terapijos asociacija (ADTA) šokio judesių terapiją apibūdina kaip psichoterapinį

judesio naudojimą asmens emocinio, pažintinio, fizinio ir socialinio integravimo paskatinimui.

Šokio judesių terapija yra sąmoningas asmens ekspresyvių ir funkcinių nežodinių demonstracijų

naudojimas, bendraujant su tarpininku / terapeutu, siekiant išlaisvint ribojančius proto ir kūno

kompleksus, kurie riboja ar pažeidžia visapusiškesnį asmeninį tobulėjimą ir realybę. Fizinės,

kūno ekspresinės sąveikos yra vertinamos kaip transformacijos ir įžvalgos procesų pagrindas

(M. Leventhal, 1997).

Šokio judesių terapija yra viena iš ekspresyviojo meno psichoterapijų rūšių. Jos išskirtiniai

ypatumai yra:

pats kūnas yra įtraukiamas į psichoterapijos procesą,

ekspresyvus kūno judėjimas atskleidžia visus įgimtus žmogaus saviraiškos gebėjimus.

Kitaip tariant, šokio judesių terapijoje esame suinteresuoti natūraliai išsireiškiančiu, autentišku

žmogaus kūno judėjimu, kuris yra unikalus. Tai nėra šokio žingsnelių mokymasis ir nereikalauja

ankstesnės patirties šokiuose, šokių fitnese, gimnastikoje ar panašioje srityje.

Šokio judesių terapijos prielaidos ir pagrindinės hipotezės:

Asmens judesių išraiška atspindi tarpasmeninę dinamiką.

Judėjimo išraiškos pokyčiai lemia asmenybės ar elgesio pokyčius.

Kuo didesnis judėjimo diapazonas, tuo geriau asmuo prisitaikys ir lengviau susidoros su

pokyčiais ir stresu savo aplinkoje.

Pratimai šokio judesių terapijai

PRATIMAI, SUSIJĘ SU ASMENS KINESFEROS TYRIMU

Pirmas pratimas:

Pavadinimas: savo asmeninės kinesferos (t.y. asmeninė erdvė supanti kūną ir jos

įsivaizduojamos ribos – Bartenieff & Lewis 1980) tyrinėjimas erdvėje esant ramybės

būsenoje ir liekant vietoje.

Tikslas: kontaktuoti ir tirti savo asmeninės kinesferos ribas pirmiausia ramybės būsenoje. Tada

tirti jos ribas erdvėje.

Apibūdinimas: visi dalyviai susiranda vietą kambaryje, užsimerkia ir susitelkia į savo kūną. Visų

pirma, jie savo mintyse sukuria įsivaizduojamą burbulą, supantį jų kūną. Po to tą burbulą

tyrinėja, jo ribas visomis kryptimis ir lygiais (sėdint, klūpint ant kelių, stovint...). Šis

krypčių ir lygių tyrinėjimas gali vykti arba prie pat kūno, arba tiek, kiek žmogus gali

pasiekti savo galūnėmis ir liemeniu, nepasitraukdamas iš savo pasirinktos vietos.

Trukmė: 5-10 minučių.

Antras pratimas:

Pavadinimas: savo asmenines kinesferos tyrinėjimas judant erdvėje.

Tikslas: asmenines kinesferos tyrinėjimas, atliekant įvairios dinamikos judesius.

Apibūdinimas: visi dalyviai susiranda vietą kambaryje, kur jaučiasi patogiai, ir užsimerkę

susitelkia į savo kūną. Prisimena įsivaizduojamą burbulą aplink kūną ir atsimerkę judina

burbulą erdvėje, su kitų žmonių burbulais, bet nebendraudami su kitais. Ar judant vieno

žmogaus asmeninis burbulas yra paveikiamas kito žmogaus asmeninio burbulo? Kaip?

Taip pat šio pratimo metu kiekvienas grupės narys juda tarp kitų, atlikdamas įvairius judesius

(greitas-lėtas judesys, staigus-ištisinis, sunkus-lengvas, įsitempęs ar atsipalaidavęs,

sklandus-nesklandus...), ir suvokdamas ar jo / jos burbulas yra paveikiamas ar kinta

esant įvairiems judesiams.

Trukmė: 15-20 minučių.

Trečias pratimas:

Pavadinimas: savo asmeninės kinesferos tyrinėjimas, judant grupėje.

Tikslas: asmeninės kinesferos tyrinėjimas judant ir sąveikaujant su kitų grupės narių

kinesferomis.

Apibūdinimas: visi dalyviai randa sau porą judėjimui ir kartu judėdami nekeičia savo burbulo

ribų. Kiekvienas supranta būdus, kuriais jų kinesfera veikia abipusius santykius.

Toliau žmonės formuoja kitas judančias grupes (3-jų ir daugiau žmonių grupeles), visada

galvodami apie savo burbulų sąveiką su kitų žmonių burbulais.

Trukmė: 15-20 minučių.

---------------------------------------------

KONTAKTAI

Plymouth & District Mind Association

8 Woodside

Plymouth

PL4 8QE

UK

info@plymouthmind.com

ZISPB

Ezero g. 8-124

Siauliai

Lithuania

a.jaseliuniene@zispb.lt

Society Of Social Psychiatry & Mental Health

22 Meletiou Piga

Athens

Greece

11636

pfitsiou@gmail.com

BEHDER

K.Bolcek Mah. 2641. Sok. No:7 D:2

Aksaray

Turkey

68100

vahitatn@gmail.com

Bucovina Institute

sat. Gemenea, comuna Stulpicani, strada Principala,

nr. 204, orasul Suceava, judetul Suceava

Romania

720228

bucovina.institute@gmail.com

University of Thessaloniki

University Campus Administration Bureau

Thessaloniki

Greece

54124

marketing@rc.auth.gr