(42) SPORTO 4 S P O R T MOKSLAS (42) SCIENCE - sportinfo.lt

2005 Nr. 4(42) 1

LIETUVOS SPORTO MOKSLO TARYBOSLIETUVOS OLIMPINËS AKADEMIJOS

LIETUVOS KÛNO KULTÛROS AKADEMIJOSVILNIAUS PEDAGOGINIO UNIVERSITETO

Þ U R N A L A S

JOURNAL OF LITHUANIAN SPORTS SCIENCE COUNCIL, LITHUANIAN OLYMPICACADEMY, LITHUANIAN ACADEMY OF PHYSICAL EDUCATION AND

VILNIUS PEDAGOGICAL UNIVERSITY

2 0 0 5

ISSN 1392-1401

S P O R T OMOKSLAS VILNIUS

S P O R TSCIENCE4(42)

LEIDÞIAMAS nuo 1995 m.; nuo 1996 m. – prestiþinis þurnalas

TURINYSÁVADAS // INTRODUCTION ......................................................... 2K. Miðkinis. Sportas ir taika .................................................................. 2SPORTO ISTORIJA // SPORTS HISTORY ........................................... 7B. S. Sabaitë, R. Grumadaitë. Lietuvos neágaliøjø sportoistorijos bruoþai ...................................................................................... 7B. Statkevièienë. Pasauliniø karø poveikis olimpiniø þaidyniøplaukimo varþybø rezultatams ............................................................ 14K. Karpavièius. Organizuoto neágaliøjø sporto ir veþimëliøkrepðinio pradþia Lietuvoje (1988–1995) ......................................... 20SPORTO MOKSLO DIDAKTIKA // SPORTS SCIENCE DIDACTICS ...28A. Ðatas, K. Milaðius, R. Dadelienë. Lietuvos kurèiøjø krepðiniorinktinës nariø organizmo adaptacijos ypatumai rengiantisEuropos èempionatui ir kurèiøjø olimpinëms þaidynëms ............... 28D. Bulotienë, A. Skurvydas, D. Mickevièienë, G. Mamkus,R. Endrijaitis, P. Zachovajevas. Kartotiniø ðuoliavimo krûviøpoveikis raumenø nuovargio ir atsigavimo dinamikai ...................... 33J. Rauckis, R. Janèiauskas. Klaipëdos miesto gyventojøsaviugda ir kûno kultûros poreikis ...................................................... 38A. Baubinas, J. Saplinskas, L. Samsonienë. Bûsimøjø gydytojøpoþiûrio á aktyvø judëjimà vertinimas ................................................ 42N. Jaðèaninienë, J. Jaðèaninas, M. Radzijevska, E. Kriðkoviecas.Savigynos imtynininkø organizmo hormoninë reakcijaá treniruotës ir varþybø krûvius ........................................................... 46I. J. Zuozienë, A. Ðmigelskaitë, A. K. Zuoza, J. J. Grigonienë.Naujoviø dëstant kûno kultûros dalykà plëtotë kaip prielaida,skatinanti studenèiø fizinæ saviugdà ................................................... 51S. Poteliûnienë, J. Jankauskas, J. Dumskis. Kûno kultûrosvyksmo Lietuvos neuniversitetinio tipo aukðtosiosemokyklose ypatumai ............................................................................ 58R. Kviklienë, A. Vilkas, R. Kontorovièienë.Ávairiø edukaciniø veiksniø átaka VII–VIII klasiø mergaièiønuomonei apie kûno kultûros pamokas ............................................. 64V. Èingienë, M. Gobikas. Organizaciniai sporto renginiø vadybosypatumai: lyginamoji teorijos ir praktikos analizë ............................ 70SPORTO MOKSLO ÐIANDIENA // SPORT SCIENCE TODAY ... 76A. Gailiûnienë. Kà gali duoti genomikos, proteomikos irbioinformatikos laimëjimai sporto mokslui? .................................... 76V. A. Rogozkin, I. V. Astratenkova, A. M. Druþevskaja,O. N. Fedorovskaja. Polinká greitumo jëgos sporto ðakomslemiantys genai ..................................................................................... 81KRONIKA // CHRONICAL ......................................................... 85

REDAKTORIØ TARYBAProf. habil. dr. Algirdas BAUBINAS (VU)Prof. habil. dr. Alina GAILIÛNIENË (LKKA)Prof. dr. Jochen HINSCHING (Greisvaldo u-tas, Vokietija)Prof. habil. dr. Algimantas IRNIUS (VU)Prof. habil. dr. Jonas JANKAUSKAS (VU)Prof. habil. dr. Janas JAÐÈANINAS (Ðèecino universitetas, Lenkija)Prof. habil. dr. Povilas KAROBLIS (LOA, vyr. redaktorius)Prof. habil. dr. Sigitas KREGÞDË (VPU)Prof. habil. dr. Kæstas MIÐKINIS (LOA)Prof. habil. dr. Algirdas RASLANAS (KKSD)Prof. habil. dr. Juozas SAPLINSKAS (VU)Prof. habil. dr. Antanas SKARBALIUS (LKKA)Prof. habil. dr. Juozas SKERNEVIÈIUS (VPU)Prof. dr. Arvydas STASIULIS (LKKA)Kazys STEPONAVIÈIUS (LTOK)Prof. habil. dr. Stanislovas STONKUS (LKKA)Prof. habil. Povilas TAMOÐAUSKAS (VGTU)Dr. Eglë KEMERYTË-RIAUBIENË (atsak. sekretorë)

© Lietuvos sporto mokslo taryba© Lietuvos olimpinë akademija© Lietuvos kûno kultûros akademija© Vilniaus pedagoginis universitetas

Vyr. redaktorius P. KAROBLIS +370 526 22 185Atsakingoji sekretorëE. KEMERYTË-RIAUBIENË +370 523 37 431

Dizainas Romo DUBONIOVirðelis dail. Rasos DOÈKUTËSRedaktorë ir korektorë Zita ÐAKALINIENËAnglø k. redaktorë Ramunë ÞILINSKIENËMaketavo Eglë SLUÐNIENËLeidþia

Þemaitës g. 6, LT–03117 VilniusTel. +370 523 37 431; faks. +370 521 33 496El. paðtas: [email protected]: www.sportinfo.lt/sportomokslas

SL 2023. Tiraþas 200 egz. Uþsakymas 256.Kaina sutartinë

Þurnale „SPORTO MOKSLAS“ spausdinami straipsniaiðiø mokslo krypèiø:1. Sporto mokslo teorija.2. Sporto bei judesiø fiziologija, sporto medicina,sporto biochemija.3. Ávairaus amþiaus ir treniruotumo sportininkø organizmoadaptacija prie fiziniø krûviø.4. Sporto pedagogika ir psichologija.5. Sportiniø þaidimø teorija ir didaktika.6. Kûno kultûros teorija, sveika gyvensena ir fizinë reabilitacija.7. Sporto istorija, sporto sociologija, sporto vadyba, sportoinformatika, olimpinio sporto problemos.

SPORTO MOKSLAS2

ÁVADASINTRODUCTION

Sportas ir taikaProf. habil. dr. Kæstas Miðkinis

Lietuvos olimpinë akademija

SantraukaKûno kultûra ir sportas puoselëja socialiai turiningas vertybes, padeda spræsti jaunimo uþimtumo problemas, skatina

estetinius iðgyvenimus ir moko suprasti groþá, pratina jaunimà garbingai kovoti ir kilniai elgtis, padeda geriau paþinti pasaulá,stiprina kiekvienos tautos demokratiðkumà, didina pasididþiavimà savo Tëvyne, maþina ávairius nesantaikos þidinius. Spor-to vaidmuo ypaè didelis uþtikrinant pasaulyje taikà. Visø ðaliø jaunuoliai per varþybas artimai bendrauja, keièiasi nuomonë-mis, pradeda geriau suprasti vieni kitus, o gráþæ á savo ðalis skleidþia antimilitaristines nuotaikas. Sportas padeda ágyvendintivisos þmonijos amþinà svajonæ – gyventi ramioje, taikioje, pilnoje dþiaugsmo, graþioje þemëje. Sportas ir taika – du neatsie-jami dalykai. Kosovo pavyzdys liudija, kad ten, kur sportuojama, reèiau aidi ðûviai, maþiau liejasi kraujo, þmonës ðilèiauþvelgia vienas á kità. Sportas turi dideles galimybes gerinti þmoniø etiná iðprusimà, spræsti sudëtingas perëjimo ið karo á taikosekonomikà, etnines ir religines problemas, palengvinti perëjimà nuo uþdaros etninës kultûros visuomenës á daugiakultûrævisuomenæ.

Ðiø metø spalio 3–4 dienomis, vykdant Tarptautiniø 2005-øjø sporto metø programà, Maskvoje ávyko tarptautinë konfe-rencija „Sportas ir taika“. Joje dalyvavo 40-ies ðaliø sporto ministrai, mokslininkai, visuomenës veikëjai. Praneðimus skaitëJ. Kosas – tarptautinës organizacijos „Sporto plëtotë taikos labui“ prezidentas, keturiskart olimpinis èempionas M. A. Buch-valderis – Jungtiniø Tautø misijos Kosove vadovas, V. Fustas – pasaulinës organizacijos „Taika ir sportas“ prezidentas,E. Kamuti – Tarptautinio kilnaus elgesio (Fair Play) komiteto prezidentas, V. Fetisovas – Rusijos federalinës kûno kultûros irsporto agentûros vadovas ir kt. Ið viso perskaityti 27 praneðimai. JT generalinio sekretoriaus Kofi Annano sveikinimà perskai-të JT gen. sekretoriaus patarëjas kûno kultûrai ir sportui Adolfas Ogi. Jame nuskambëjo prasmingi þodþiai: „Sportas gali taptididþia jëga, neðanèia gërá þmonijai, iðkentusiai daugybæ kanèiø, kurias sukëlë karai ir skurdas. Tarptautiniai sporto ir kûnokultûros metai turi padëti tam, kad bûtø dar kartà priminta valstybiø vyriausybëms, tarptautinëms ir visuomeninëms organi-zacijoms bûtinumas gerbti þmoniø teises, stiprinti demokratijà, uþtikrinti taikà visame pasaulyje“.

Konferencijos dalyviai priëmë deklaracijà, kurioje kreipiamasi á viso pasaulio valstybiø, politiniø bei visuomeniniø organi-zacijø vadovus ir kvieèiama visus pasitelkti savo autoritetà, kad bûtø likviduoti etniniai, religiniai ir kultûriniai konfliktai,atsisakyta bet kokio prieðiðkumo ir agresyvumo vienø kitiems, uþtikrintas pasaulio tautø taikus sugyvenimas.

Raktaþodþiai: asmenybës ugdymas, humanistinës vertybës, taika, sportas, taikus sugyvenimas, kilnus elgesys (Fair Play),deklaracija.

2003 m. lapkrièio mënesá Jungtiniø Tautø Gene-ralinë Asamblëja priëmë rezoliucijà 58/5 „Sportas kaipugdymo, sveikatos stiprinimo ir taikos uþtikrinimo pa-saulyje priemonë“. Rezoliucijoje akcentuojama didþiu-lë kûno kultûros ir sporto átaka vaikø ir jaunimo visa-pusiðkam ugdymui, humanistiniø vertybiø puoselëji-mui ir taikos uþtikrinimui pasaulyje. Ta paèia rezoliu-cija 2005-ieji metai buvo paskelbti Tarptautiniais spor-to ir kûno kultûros metais. Rezoliucijoje pabrëþiama,kad JT, atsiþvelgdamos á milþiniðkà kûno kultûros irsporto reikðmæ pasaulio visuomenës raidai, ragina vi-sas tautas ir valstybiø vyriausybes aktyviai plëtoti sa-vo ðalyse kûno kultûrà ir sportà ir taip sparèiau spræs-ti aktualias pasaulio ir atskirø valstybiø problemas.

„Kûno kultûra ir sportas, – sakoma JT rezoliuci-joje, – puoselëja socialiai turiningas vertybes, padedaspræsti jaunimo uþimtumo problemas, skatina esteti-nius iðgyvenimus ir moko suprasti groþá, pratina jau-nimà garbingai kovoti ir kilniai elgtis, padeda geriaupaþinti pasaulá, stiprina kiekvienos tautos demokra-

tiðkumà, didina pasididþiavimà savo Tëvyne, padedauþtikrinti taikà, maþina ávairius nesantaikos þidinius“.

Tarptautiniais 2005-aisiais sporto metais buvoplanuojama surengti nemaþai renginiø, tarp jø tarp-tautines konferencijas „Sportas ir kultûra, ekono-mika, etika“ (Bed-Bol, Vokietija, 02 13–15), „Spor-tas ir sveikata“ (Xamamet, Tunisas, 03 22–24),„Sportas ir gamtos apsauga“ (Aièi Nagoja, Japoni-ja, 07 31), „Sportas ir ðvietimas“ (Bankokas, Tai-landas, 2005 m. II pusmetis), „Sportas ir moterølyderystë“ (Atlanta, JAV, 10 20–22), „Sportas ir tai-ka“ (Maskva, Rusija, 10 02–05), „Sportas ir visuo-menës raida“ (Maglingenas, Ðveicarija, 12 04–06).

Ð. m. spalio 3–4 d. pagal Tarptautiniø sporto me-tø programà Maskvoje ávyko tarptautinë konferen-cija „Sportas ir taika“. Joje dalyvavo 40 ðaliø spor-to ministrai, mokslininkai, visuomenës veikëjai.Konferencijoje buvo perskaityti 27 praneðimai.Jungtiniø Tautø generalinio sekretoriaus Kofi An-nano sveikinimà konferencijos dalyviams perskaitë

2005 Nr. 4(42) 3

specialus JT generalinio sekretoriaus patarëjas kû-no kultûrai ir sportui Adolfas Ogi (buvæs Ðveicari-jos gynybos ministras). Jame nuskambëjo tokieþodþiai: „Visø tautybiø þmonës mëgsta sportà. Jovertybës – sàþininga ir kilni kova, tobulybës sieki-mas – turi universalø charakterá. Sportas gali taptididþia jëga, neðanèia gërá þmonijai, iðkentusiai dau-gybæ kanèiø, kurias sukëlë karai ir skurdas. Tarp-tautiniai sporto ir kûno kultûros metai turi padëtitam, kad bûtø dar kartà priminta valstybiø vyriau-sybëms, tarptautinëms ir visuomeninëms organiza-cijoms bûtinumas gerbti þmoniø teises, stiprinti taikàir demokratijà, uþtikrinti taikà visame pasaulyje“.

Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentoÞ. Rogo sveikinimà perskaitë ðio komiteto vicepre-zidentas V. Smirnovas, Rusijos prezidento V. Puti-no sveikinimà – Federalinës kûno kultûros ir spor-to agentûros vadovas dukart olimpinis èempionasV. Fetisovas, Valstybës Dûmos sveikinimà perdavëDûmos pirmininko pavaduotojas A. Kozlovskis. Vi-suose sveikinimuose skambëjo raginimas per spor-tà spræsti aktualias pasaulio problemas – maþintitautø prieðiðkumà vienø kitoms, uþtikrinti glaudes-ná tautø bendradarbiavimà ir taikà visame pasaulyje.

Kultûra, mokslas, ðvietimas gali plëtotis tik esanttaikai, todël daugelyje perskaitytø praneðimø dau-giausia ir buvo akcentuojamas iðskirtinis sporto vaid-muo jaunimo ugdymui ir taikos palaikymui.

Jochanas Kosas, tarptautinës organizaci jos„Sporto plëtotë taikos labui“ prezidentas, keturis-kart olimpinis èiuoþimo èempionas, akcentavodidþiulæ sporto átakà vaikams ir jaunimui. Þmogusturi gyventi ne tik taikiame pasaulyje, bet taikoje irpats su savimi bei já supanèiais þmonëmis. Todël tre-nerio vaidmuo jaunimo ugdymo procese – iðskirti-nis. Jis daug ðiltø þodþiø pasakë apie savo buvusátrenerá F. Halvorsenà. „Treneris, – sakë J. Kosas, –ypaè daug dëmesio skyrë mano elgesiui, mano poþiû-riui á vertybes, mano gyvenimo filosofijai formuoti.Að niekada nebûèiau pasiekæs tokiø rezultatø, jei-gu bûèiau skyræs dëmesá tik sporto treniruotei. Ma-ne mokë gyvenimo, aiðkino, kas yra gyvenimo tiks-las, kaip jo reikia siekti, ko reikia atsisakyti, á kàreikia kreipti dëmesá. Mano trenerio meilë savoauklëtiniams vertë já nuolat ieðkoti naujø dalykø,dirbti kûrybiðkai, nuolat tobulintis, siekti aukðèiau-sio profesionalumo lygmens. Jauni þmonës sportuotituri ne tik dël to, kad pasiektø gerø sportiniø rezul-tatø, – teigë mano treneris, – bet ir dël to, kad ug-dytø savo asmenybæ, taptø valingi, atkaklûs, kilnûs.“

J. Kosas akcentavo mintá, kad siekiant plëtotisportà pasaulyje bûtina didþiulá dëmesá skirti tre-

neriø kvalifikacijai, jø nuolatiniam tobulinimuisi.Treneriai turi pasiþymëti kûrybiðkumu ir iðradin-gumu, jø poþiûris á gyvenimà turi bûti neðablonið-kas, jie turi labai gerai þinoti pedagoginæ psicholo-gijà ir jos tiesas pritaikyti sportininkams ugdyti. Kadðiame visuomenës raidos etape treneris jaustøsi tvir-tai, jis turi nuolat mokytis, keistis, nuolat kelti savokvalifikacijà. „Geras treneris – tai ðimtai gerø þmo-niø“, – teigë J. Kosas.

M. A. Buchvalderis, Jungtiniø Tautø misijos Ko-sove vadovas, savo praneðime papasakojo, kaip spor-tas padëjo sunormalizuoti gyvenimà neramiame Ko-sove, kur buvo labai daug etniniø, religiniø, kultû-riniø konfliktø, kuriø metu buvo þudomos ir prie-vartaujamos moterys, þmonës iðvaromi ið gimtøjøvietø, deginamos sodybos ir pan. Sportas pagelbëjosujungti ávairiø etniniø grupiø jaunimà á bendrau-janèias ir bendradarbiaujanèias grupes, sporto ko-mandas ir taip maþinti prieðiðkumà vienø kitiems.Kosovo pavyzdys liudija, kad ten, kur sportuoja-ma, reèiau aidi ðûviai, liejasi kraujas, þmonës ðiltes-niais þvilgsniais þiûri vienas á kità. Misijos vadovasteigë, kad sporto plëtra Kosovo regione pagerinsþmoniø etiná iðprusimà, padës galutinai iðspræsti su-dëtingas perëjimo ið karo á taikos ekonomikà, etni-nes ir religines problemas, palengvins perëjimà nuouþdaros etninës kultûros visuomenës á daugiakul-tûræ visuomenæ.

K. Folkvain, JAV filosofinës bendrijos sportoproblemoms tyrinëti prezidentë, akcentavo dabar-tinës pasaulio visuomenës globalines problemas. Josnuomone, visuotinai pastebima, kad pasaulyje visdidesná prioritetà ágyja pinigai, ekonominë gerovë.Galima pateisinti þmogaus norà gyventi gerai, ne-turëti ekonominiø rûpesèiø, taèiau blogai, kai toksnoras tampa savitiksliu, kai paminamos amþinos hu-manistinës vertybës – þmogus pamirðta esàs valsty-bës pilietis, pamirðta savo pareigà tautai, savo ða-lies þmonëms, dël pergalës pasielgia nesàþiningai,negarbingai.

Kiekviena konkreti visuomenë, atsiþvelgdama ásavo ekonominæ, politinæ, socialinæ, ideologinæ irkitas struktûras, skatina puoselëti vienokias ar ki-tokias vertybes, pateikia tam tikrà socialiná uþsaky-mà. Kadangi sportas visais laikais buvo suvokiamaskaip sudëtingas, daugialypis reiðkinys, turintisdidþiulæ átakà ir paèios valstybës kultûros lygme-niui, todël reikia visapusiðkai skatinti sporto plëto-tæ. Sportas tampa vis labiau internacionalinis, uþtik-rinantis lyèiø lygybæ, iðtrinantis rasinius prieðtara-vimus, mokantis etinio elgesio ir taikaus bendra-darbiavimo. Tai vertybës, kurias puoselëjant ugdo-

SPORTO MOKSLAS4

mas ir bendras valstybës kultûros lygmuo, kuriosyra svarbus paèios valstybës ramstis. Be to, sportasturi didþiulæ átakà suartinant ávairias kultûras,maþinant religiná antagonizmà. Pastaruoju metu at-siranda naujø tendencijø tarptautinëse organizaci-jose – jose didëja sporto vaidmuo, vis labiau pasi-reiðkia sporto diplomatija. Ávairios sporto organi-zacijos vis labiau integruojasi á valstybiø visuome-nines politines organizacijas ir tai teikia vilèiø, kadpadedant sportui bus sparèiau sprendþiamos opiospasaulio problemos, – teigë filosofë.

V. Fustas, pasaulinës organizacijos „Taika ir spor-tas“ prezidentas, teigë, kad sportas yra puiki prie-monë taikai pasaulyje uþtikrinti. Dar antikinëje Grai-kijoje centriniø miestø aikðtëse ðaukliai skelbdavogyventojams, kad visose helenø þemëse nutraukia-mi karai ir vaidai, kad visi laisvieji graikai kvieèiamiá Olimpijos þaidynes. „Kas nesustosiàs þvanginti gin-klais arba mëginsiàs uþpulti á þaidynes keliaujan-èius pilieèius, bûsiàs smarkiai nubaustas...“ – skel-bë ðaukliai. Ir ðiais laikais visø ðaliø jaunuoliai pervarþybas artimai bendrauja, keièiasi nuomonëmis,pradeda geriau suprasti vieni kitus, o gráþæ á savoðalis skleidþia antimilitaristines nuotaikas. Sportaspadeda ágyvendinti visos þmonijos amþinà svajonæ –gyventi ramioje, taikioje, pilnoje dþiaugsmo, graþiojeþemëje. Sportas ir taika – du neatskiriami dalykai.Kad sportas atliktø savo didþiàjà funkcijà, reikia,kad ir kasdienybëje jis bûtø taikus. Sporto arenoserungtyniauja varþovai, o ne prieðininkai, ir reikia tosiekti – jose turi dominuoti ne agresyvumas, bet dþen-telmeniðkumas, garbinga kova, – akcentavo prane-ðëjas.

E. Kamuti, Tarptautinio kilnaus elgesio (FairPlay) komiteto prezidentas, savo praneðime „Spor-tas ir kilnus elgesys (Fair Play)“ akcentavo didþiu-les sporto galimybes mokyti þmones sàþiningai irgarbingai rungtyniauti, skiepyti dorovines vertybes.Olimpizmas, anot praneðëjo, – tai gyvenimo filoso-fija, siekianti sukurti gyvenimo bûdà, pagrástà re-zultato siekimo dþiaugsmu, gero pavyzdþio verte irpagrindiniais etikos principais. E. Kamuti teigë, kadporeikis iðlavinti savo fizines ir dvasines jëgas yrasàlygojamas dorovës normø: dvasingumo – dvasi-niø vertybiø prioritetas prieð materialines, sàþinin-gumo – tinkami ir garbingi sportinës kovos bûdai,kilnumo – aukðtesniø tikslø siekimas kuriant gerustarpusavio santykius, skatinanèius pasiaukojimàsporte ir gyvenime, teisingumo – garbingas sportovarþybø taisykliø laikymasis, orumo – savo vertëssuvokimas, kuklumo – reiklus savo poelgiø vertini-mas ir kt. Garbinga ir sàþininga kova, kilnus elge-

sys sporte yra vienas svarbiausiø asmenybës veik-los ir elgesio motyvø, atitinkantis dvasinius porei-kius, skatinantis sàþiningai ir kilniai elgtis. Kol pa-saulyje egzistuoja daug átampos þidiniø, nesantai-kos, terorizmo poreiðkiø, didesniø ar maþesniø ka-rø, Kilnaus elgesio sporte komitetai, veikiantys dau-gelyje pasaulio ðaliø, gali ir turi atlikti savo misijà –kurti graþesná, teisingesná ir dvasingesná pasaulá, ug-dyti pagarbà kûrybai, þmogaus orumui, etikos nor-moms. Sportas turi tapti kiekvienos nacijos mokytoju.

V. Stoliarovas, Rusijos valstybinio kûno kultû-ros universiteto Filosofijos katedros vedëjas, savopraneðime teigë, kad sportas daro didelæ átakà pa-saulio kultûros raidai. Sportas gerai atlieka tautøintegracinæ funkcijà, suartina pasaulio tautø kultû-ras, pratina humaniðkais bûdais spræsti prieðtaravi-mus ir konfliktus, turi didþiulæ auklëjamàjà átakà.Praneðëjas priminë Olimpinæ chartijà, kur skelbia-ma, kad vienas pagrindiniø sporto tikslø – ugdytijaunimà, kuriantá geresná, tobulesná ir taikesná pa-saulá. Praneðëjas citavo P. de Kubertenà ir tvirtino,kad protingai sutvarkytas kûno kultûros dëstymasir sportas padës ið pasaulio visuomenës paðalinti dau-gybæ tarpstanèiø blogybiø, padarys pasaulá dorovin-gesná ir taikesná. Sportas kaip niekas kitas padedajauniems þmonëms tapti visavertëmis asmenybëmis,turinèiomis daug gerø, atspariø blogiui savybiø.Sporto praktikoje ryðkiau negu natûraliame gyve-nime atsiskleidþia asmenybë, charakteris, kultûrin-gumas, sàþiningumas, garbingumas, etiðkas elgesys.Tikras sportininkas yra þymus ne tik savo sporti-niais rezultatais, bet ir savo elgesiu – kilnumu, do-ra, kuklumu, sàþiningumu, jis moka ne tik garbin-gai laimëti, bet ir garbingai pralaimëti.

U. Šeferis, Izraelio kûno kultûros ir sporto ins-tituto generalinis direktorius, teigë, kad sportas –tai universalus ateities ginklas, padësiantis iðspræstisusikaupusias aðtrias etnines ir socialines proble-mas. Taigi sportas – ne tik tikslas, bet ir priemonë.Izraelis sportà sëkmingai panaudoja spræsdamasþydø ir palestinieèiø tarpusavio santykiø problemas,maþindamas terorizmo poreiðkius, tramdydamasávairiø formø agresijos apraiðkas. Be to, praneðëjonuomone, sportas yra universali priemonë, pade-danti iðgyvendinti narkomanijà, prostitucijà, alko-holizmà, organizuotà nusikalstamumà. Izraelyje jau-nimui akcentuojama, kad jeigu jis nori susikurti sauir sukurti savo vaikams geresnæ ir saugesnæ ateitá,turi sportuoti ir panaudoti sportà susikaupusiomsproblemoms spræsti. Sportas puikiai padeda ben-draujant ir bendradarbiaujant, keièiantis kultûrinë-mis vertybëmis, keliant etiná iðprusimà. Pasaulyje

2005 Nr. 4(42) 5

esanèià tvarkà reikia keisti, ir tai gali padaryti jau-nimas, susiformavæs naujà poþiûrá á daugelá dalykø,taip pat ir á sportà.

V. Platonovas, Ukrainos valstybinio kûno kul-tûros ir sporto universiteto rektorius, praneðime„Sportas ðiuolaikiniame pasaulyje“ akcentavo sportomokslo reikðmæ sporto plëtrai. Sporto mokslas turine tik nagrinëti þmogaus organizmo pokyèius dëlfizinio akyvumo poveikio, sportinio rengimo vyks-mà – treniruotæ, varþybas, atsigavimà, bet ir supran-tama kalba perteikti visa tai visuomenei. Ávairiosproblemos, susijusios su þmogaus sveikata, jo fizi-niu pajëgumu, psichiniø jëgø stiprinimu, – svarbiosvisiems, taigi turi bûti ir suprantamos visiems. Spor-to mokslininkai neturi vien uþsidaryti laboratorijo-se, jiems privalu propaguoti sportà, aiðkinti sportoesmæ. „Sportas, – teigë akademikas, – yra þmogauskûno groþio, þmogaus galiø, tobulumo raiðka, þmo-gaus sveikatos pagrindas, dël to ávairius jo bruoþusturi paaiðkinti, visiems atskleisti jø esmæ ir prasmæsporto mokslininkai.“ Ukrainoje, vykdant tokià mi-sijà, yra iðleisti enciklopedijos „Olimpinis sportas“penki tomai, labai iðplëtota knygø kûno kultûros irsporto tema leidyba, sukurta nemaþai trumpamet-raþiø filmø apie sportà ir sportininkus. Akademi-kas taip pat áspëjo sporto mokslininkus, kad ðie at-sisakytø smulkiatemiðkumo, tyrimø, vykdomø tikdël tyrimø, nereikðmingø, sportui nieko neduodan-èiø temø, savo darbuose „nepamestø“ sportininkoir paties sporto.

V. Fetisovas, Rusijos federalinës kûno kultûrosir sporto agentûros vadovas, ypaè pabrëþë sportoreikðmæ jaunimui. Geriausiøjø sportininkø pa-vyzdþiu, teigë jis, seka ðimtai tûkstanèiø vaikø. Bræs-tantis jaunimas, stebëdamas garsiø sportininkø star-tus, jø elgesá, stengiasi bûti panaðus á juos, kopijuo-ja jø manieras, elgsenà, mokosi laimëti, oriai elgtispralaimëjus. Tai teikia jaunam þmogui graþiø vil-èiø, moko laikytis taisykliø ir nustatytø normø. Tai-gi sportas yra puiki ir universali priemonë jaunamþmogui ugdyti, visuotinai pripaþástamoms vertybëmsformuoti.

Paaiðkinæs, kodël Rusijos sportas buvo deðimt-meèius „ákritæs á duobæ“, V. Fetisovas pabrëþë, kadkrizë, kurios prieþastis buvo prasta ðalies ekono-minë padëtis, jau áveikta, ir dabar vyksta didþiulispakilimas plëtojant sporto sàjûdá. Visi ðalies mies-tai ir gubernijos priima specialias programas, nu-matanèias plëtoti sportà, sukurti tokià sporto bazæ,kad kiekvienam ðalies vaikui ji bûtø prieinama. Ru-sijos valstybë taip pat patvirtino kûno kultûros irsporto plëtotës deðimties metø planà. Per juos nu-

matyta pastatyti tûkstantá dideliø sporto komplek-sø (kiekviename ið jø turës bûti stadionas, basei-nas, kelios sporto salës, ávairios aikðtelës) ir dar 4tûkstanèius kitø sporto objektø. Manoma, kad ádë-tos lëðos greitai atsipirks pagerëjusia þmoniø svei-kata, sumaþëjusiu nusikalstamumu, kokybiðkesniuþmoniø laisvalaikiu.

Olimpiniø þaidyniø atgaivinimo iniciatorius P. deKubertenas 1927 metais Olimpijoje á viso pasauliojaunimà kreipësi ðiais þodþiais: „Paþadindami olim-pines þaidynes ið du tûkstanèius metø trukusio mie-go, mes norime, kad jûs susiþavëtumëte tokia spor-to religija, kurià jums suteikë mûsø didieji pirmta-kai. Mûsø laikais atsivërus didþiausioms galimy-bëms, o kita vertus – dideliems pavojams, olimpiz-mas turi bûti estetinio idealo ir dorovinio tyrumo,fizinës iðtvermës ir kûno stiprybës mokykla“. Ðiuosuþdavinius bus galima ágyvendinti tik tada, kai pa-saulyje vieðpataus taika! Sportas ir taika – tai duneatskiriami dalykai. Neatsitiktinai Pjero de Kuber-teno „Odëje sportui“ skamba tokie prasmingiþodþiai: „O sporte! Tu pasaulyje taika! Tu jungiÞemëje tautas, kad jos lyg seserys, nors kiekvienasavaip, jaunimà mokytø kilme didþiuotis, bet gerbtir vertint paproèius kitø, parodyt ir pasvert jëgas –toksai kilniø varþybø tikslas!“

Tarptautinio kongreso dalyviai priëmë deklara-cijà „Sportas vardan taikos. Sportas vardan ben-dradarbiavimo. Sportas vardan ateities“. Joje kon-greso dalyviai:

pabrëþdami, kad kûno kultûra ir sportas yra vie-nas ið didþiausiø visuomenës laimëjimø ir reikðmin-ga socialinë vertybë;

pripaþindami olimpizmo idealus ir bûtinumà ge-rinti jaunimo olimpiná ðvietimà, átraukti kuo dau-giau jaunø þmoniø á sporto sàjûdá, kad sportas tap-tø viena ið svarbiausiø humanitariniø ir humanisti-niø vertybiø ugdymo priemoniø;

bûdami ásitikinæ, kad sportas gali atlikti aktyvøkuriamàjá vaidmená stiprindamas fizinæ ir dvasinæXXI a. þmogaus sveikatà;

suvokdami, kad sportas gali ir turi tapti viena iðsvarbiausiø priemoniø átvirtinant pasaulyje huma-nitarines ir humanistines vertybes, ðalinant bet ko-kià prievartà, rasinius bei religinius prieðtaravimus,

kreipiasi á viso pasaulio valstybiø, politiniø ir vi-suomeniniø organizacijø vadovus ir kvieèia visus pa-sitelkti savo autoritetà, kad bûtø likviduoti etniniai,religiniai ir kultûriniai konfliktai, atsisakyta bet ko-kio prieðiðkumo ir agresyvumo vienø kitiems, uþtik-rintas pasaulio tautø taikus sugyvenimas.

Visi Kongreso dalyviai pasiraðë po ðiuo kreipimusi.

SPORTO MOKSLAS6

LITERATÛRA1. 265 Lietuvos olimpieèiai. (2004). Parengë P. Rimða.Vilnius. P. 4.2. Education. Health. Development. Peace. (2005). Moscow. P. 8.3. Karoblis, P. (2005). Olimpizmo dvasinë kultûra – visøtautø nuosavybë. Sporto mokslas, 3, 3–8.

Physical education and sports fosters sociallypurposeful values, helps to solve problems of youthleisure time, stimulate aesthetic experiences andteaches to understand beauty, disciplines youth tothe honest fight and fair behaviour, helps to knowthe world better, strengthens democracy in everynation, enhances pride for one’s country, eliminatesdifferent disagreements. Role of sport is especiallyimportant in sustaining peace in the world. Youngpeople from different countries communicate at thecompetitions, exchange their opinions, it helps tounderstand each other better, and when come backhome, they spread antiwar spirit. Sport helps toembody an immortal dream of all humankind to liveon quiet, peaceful, beautiful earth, full of joy. Sportand peace are two inseparable things. An example ofKosovo witnesses that where people are doing sport,there is less violence and blood, and people look ateach other with warmer eyes. Sport has wideopportunities to develop ethically, to help in solvingdifficult problems of transition from military to peacetime economics, ethical and confessional problems,to assist in transition from incommunicative societyof ethnic culture to multicultural society.

In October 3-4, 2005, within the framework of theprogramme of International Year for Sport andPhysical Education by the United Nations,international conference „Sport and Peace“ tookplace in Moscow. Representatives of 40 countries –sports ministers, scientists, public figures haveparticipated at this event. Presentations were givenby the president of organisation „Sports development

SPORT AND PEACE

Prof. Dr. Habil. Kæstas Miškinis

SUMMARY

– for the peace“ J. Koss, four-times Olympicchampion, head of UN mission in Kosovo M. A.Buchvalder, president of international organisation„Peace and sport“ V. Fust, president of international„Fair Play“ committee J. Kamuti, Russian FederalAgency for Physical Culture and Sport Head, V.Fetisov etc. 27 presentations were given in total.Welcome of the UN Secretary General Koffi Annanhave been read by the Special Representative of theUN Secretary General on Sport for Development andPeace, Adolf Ogi. Meaningful words were pronouncedthere: “Sports may become a great power, bringinggood to the humankind that suffered so manytorments because of wars and poverty. InternationalYear for Sport and Physical Education must serve forto remind again to the governments of the states,international and nongovernmental organisationsabout the necessity to respect human rights,strengthen democracy, and ensure peace over theworld”.

Participants of the conference signed aDeclaration, appealing to state and political leaders,to the athletes of the planet and to sportsorganizations to use their authority for the preventionof conflicts on an interethnic basis and renunciationof any expressions of enmity and aggression, and thuscontribute to the unification of the internationalcommunity on the principles of peace and harmony.

Keywords: development of the personality,humanistic values, peace, sport, principles of peaceand harmony, Fair Play, declaration.

4. Miškinis, K. (2002). Sporto pedagogikos pagrindai.Kaunas. P. 11–22.5. Poviliûnas, A. (2004). Olimpizmas: istorija, dabartis,ateitis. Sporto mokslas, 3, 12–17.6. Sport and Peace. (2005). The International Conference„Sport and Peace“. Moscow.

Gauta 2005 11 24Patvirtinta 2005 12 15

Kæstas MiðkinisLietuvos olimpinë akademijaOlimpieèiø g. 15, LT – 09200 VilniusTel. +370 686 04 831

2005 Nr. 4(42) 7

SPORTO ISTORIJASPORTS HISTORY

Lietuvos neágaliøjø sporto istorijos bruoþaiDoc. dr. Birutë Saulë Sabaitë, Rûta Grumadaitë

Lietuvos kûno kultûros akademija

SantraukaStraipsnyje analizuojami atkûrusios nepriklausomybæ Lietuvos neágaliøjø sporto istorijos bruoþai akcentuojant Lietuvos

akløjø sporto federacijos (LASF) veiklà: apþvelgiamos klubø darbo gairës, rezultatai ávairaus lygio varþybose. Sporto istorijatyrinëjama siejant jà su pokyèiais Lietuvoje, su vyriausybës vykdoma socialine politika, aptariant kai kuriuos dokumentus,reglamentuojanèius neágaliøjø integracijos á visuomenæ proceso sudëtines dalis.

2003-ieji – Neágaliøjø metai Europoje – buvo stimulas Lietuvoje dar kartà atkreipti dëmesá á neágaliøjø poreikius, jøpatenkinimo galimybes, á neágaliøjø sporto problemas ir jø sprendimo bûdus.

Raktaþodþiai: Lietuvos parolimpinis komitetas, sporto klubas, neágaliøjø sportas.

Ávadas„Negalios iðtiktam þmogui sportas turëtø tapti

varomàja jëga, padedanèia surasti ar atkurti ryðiussu aplinkiniu pasauliu, o kartu tapti lygiaverèiu irgerbiamu pilieèiu“, – teigë seras Liudwigas Gut-tmannas, neágaliøjø sporto pradininkas.

Nepaisant didþiulës medicinos mokslo paþangos,neágaliøjø skaièius pasaulyje lëtai, bet nuolat didë-ja: pvz., vaikø, kuriems reikalingas specialus moky-mas, skaièius padidëja 3–5 proc. kasmet.

Pasaulyje negalios iðtikti þmonës pradëjo spor-tuoti po Pirmojo pasaulinio karo. Pirmieji sportorenginiai buvo vykdomi amputantams invalidøveþimëliuose ir akliesiems. Praëjo daug laiko, kolvisuomenë suprato sporto ir fizinës rekreacijos nau-dà neágaliems þmonëms, ir neágaliøjø sugebëjimasdalyvauti, dþiaugtis ir turëti naudos ið fizinës veik-los buvo pagaliau pripaþintas. Ði ilgà laikà apleistaþmoniø grupë susilaukë reikiamo dëmesio. Ávairiøapklausø duomenimis, maþdaug 30 proc. Europosgyventojø reguliariai sportuoja, o geriausias daly-vavimo invalidø sporto organizacijose procentas yra3 (Lietuvoje – 1 proc.) (Dël nacionalinës þmoniøsu negalia socialinës integracijos 2003–2012 metøprogramos patvirtinimo, 2002).

Neágaliøjø sporte galime iðskirti 4 pagrindiniuslygius: aukðèiausio lygio sportas elitiniams sporti-ninkams (reprezentacinis lygis), reguliarus dalyva-vimas organizuotoje sportinëje veikloje (klubø ly-gis), rekreacinis sportas asmeniniam malonumui,sveikatingumo sportas dël medicininiø prieþasèiøarba dël sveikatos.

Darbo gairës Europoje buvo numatytos dar1986 m. atsakingø uþ sportà Europos ministrø Dub-line priimtoje Europos sporto visiems chartijoje: ne-

ágalieji þmonës. Joje nurodoma, kad ðaliø vyriausy-bës privalo gauti visà informacijà apie neágaliøjøsporto bei rekreacijos poreikius ir þinoti, kad rek-reacinë fizinë veikla pagerina fizinæ bûklæ, skatinabendravimà tarpusavyje ir su sveikaisiais (Europossporto visiems chartija: neágalieji þmonës, 1996).

2002 m. duomenimis, Lietuvoje veikë 40 neága-liøjø sporto klubø (Dël nacionalinës þmoniø su ne-galia socialinës integracijos 2003–2012 metø pro-gramos patvirtinimo, 2002), kuriø tikslas – rekrea-cinë neágaliøjø veikla, sportas visiems, geras laisva-laikio leidimas. Vykdomi ir moksliniai tyrinëjimai,kurie pamaþu atskleidþia Lietuvos neágaliø þmoniøfizinio aktyvumo, sporto poreikius, leidþia nustaty-ti jø grupiø fiziná ir funkciná pajëgumà bei ávertintijá pagal atitinkamus sveikø þmoniø ir tarptautiniusstandartus. Jau daugelyje ðalies bendrojo lavinimomokyklø dalis neágaliø vaikø yra integravæsi, taèiaukartais susiduriama tiek su skeptiðku kûno kultû-ros mokytojø poþiûriu, tiek su pedagogikos didak-tiniø þiniø stoka.

Yra pripaþinta, kad fizinë veikla ir sportas vai-dina svarbø vaidmená neágaliøjø fizinëje reabilitaci-joje, kartu jiems suteikia socialinës integracijos irpoilsio galimybes. Neágaliøjø integracijos á visuo-menæ plëtotæ Lietuvoje skatino kûno kultûros irsporto organizacijø kûrimasis. 1988 m. vasario 12 d.ákurta Lietuvos invalidø sporto federacija. Joje su-darytos 6 komisijos: Akløjø sporto, Kurèiøjø, Ju-dëjimo invalidø, Organizacinio-masinio darbo irpropagandos, Mokslinë-metodinë ir medicinos beiSportinë-techninë (Armalytë, 1988). 1990 m. ákur-tas Lietuvos parolimpinis komitetas, 1991 m. jis pri-imtas á Tarptautiná parolimpiná ir Europos parolim-piná komitetus. Bendraþmogiðkosioms nuostatoms

SPORTO MOKSLAS8

neágaliøjø atþvilgiu ágyvendinti 1992 m. ðalyje buvoákurta speciali patariamoji institucija – Lietuvos in-validø reikalø taryba prie LietuvosRespublikosVyriausybës (LIRT).

LIRT, plëtodama savo veiklà, pagrindinëmis pro-gramomis laiko: neágaliøjø ugdymo, darbinio uþim-tumo, aplinkos pritaikymo, savarankiðko gyvenimoformavimo, medicininës reabilitacijos, informaci-jos prieinamumo.

Darbo tikslas – išanalizuoti ir apibendrinti isto-rinæ medþiagà apie neágaliøjø kûno kultûros ir sportoraidà Lietuvoje akcentuojant akløjø ir silpnaregiøsportà.

Tyrimo rezultatai1988 m. vasario 12 d. buvo ákurta Lietuvos in-

validø sporto federacija (LISF). Jos pirmininku ið-rinktas V. Raguckas sakë, kad „laukia nelengvasdarbas. Bus daug kliûèiø, nes visuomenë dar nepa-sirengusi matyti sportuojantá invalidà. Taèiau pastan-gos nenueis veltui“ (Armalytë, 1988). TuometinësLTSR valstybinio kûno kultûros ir sporto komite-to pirmininko pavaduotojas A. Poviliûnas, dalyva-væs federacijos steigiamajame posëdyje, kalbëjo, kad„invalidø sportas – apleista darbo sritis. Smarkiaiatsilikome net nuo kolegø estø. Lietuvos invalidøsporto federacijos ásteigimas mums visiems bus im-pulsas, pasvërus kalbas ir paþadus, imtis darbo“.

Sportinei veiklai koordinuoti LISF sudarytos6 komisijos: Akløjø sporto komisija (pirm. J. Dzi-dolikas), Kurèiøjø sporto komisija (pirm. A. Jasiû-nas), Judëjimo invalidø sporto komisija (pirm. L.Rakauskaitë), Organizacinio-masinio darbo ir pro-pagandos komisija (pirm. J. Maèiukevièius), Moks-linë-metodinë ir medicinos komisija (pirm. E. Ðve-das), Sportinë-techninë komisija (pirm. A. Girinin-kas). Federacijos prezidentu buvo iðrinktas V. Ra-guckas, sekretoriumi – V. Stankevièius. Lietuvojeprasidëjo ir vyko organizuotos veiklos paieðkos, kû-rimasis.

1990 m. kovo 11 d. aktu atkûrus Lietuvos Ne-priklausomybæ, buvo pertvarkoma ir kûno kultû-ros ir sporto sritis, vadinasi, ir neágaliøjø sporto sis-tema. Taèiau ðioje srityje Lietuva vis dar atsiliekanuo senas tradicijas, materialinæ bazæ, patyrimà turin-èiø demokratiniø ðaliø, sukûrusiø pilietinæ visuomenæ.

Valstybinës socialinës ekspertizës komisijos duo-menimis, Lietuvoje þmoniø, turinèiø negalià, nuo1990 iki 2001 metø padaugëjo daugiau kaip 1,5 kartoir sudaro apie 6 proc. ðalies gyventojø. 2001 m. Lie-tuvoje buvo 199084 neágalûs þmonës, ið jø I grupës– 26788, II grupës – 129137, III grupës – 43123,

visiðkos negalios – 8917. Pirmà kartà pripaþinti ne-ágaliais 29673 asmenys, ið jø 1684 vaikai iki 16 me-tø ir 27989 suaugusieji, tarp jø: darbingo amþiausasmenø – 18733, pensinio – 9256; I invalidumo gru-pë suteikta 5605 asmenims, II – 15063 ir III inva-lidumo grupë – 7321 asmeniui.

Neágaliøjø skaièiaus didëjimo Lietuvoje prieþas-tys yra: nepakankamai populiarinamas sveikatingu-mas, netinkamas þmoniø gyvenimo bûdas, nedar-bas ir kiti socialiniai veiksniai. Daþniausiai invali-dumo grupë suteikiama dël kraujotakos sistemos,jungiamojo audinio ir griauèiø bei raumenø siste-mos ligø, navikø, traumø ir psichikos sutrikimø.

Pirmasis teisës aktas, reguliuojantis þmoniø sunegalia teisinæ padëtá Lietuvoje, buvo Aukðèiau-siosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1990 m. lie-pos 5 d. priimtas nutarimas „Dël Lietuvos Respub-likos invalidø interesø gynimo“. Ðiuo aktu buvo pri-paþinta Invalidø teisiø deklaracija, priimta Jungti-niø Tautø Organizacijos Generalinëje Asamblëjoje1975 m. gruodþio 9 d.

1991 m. Lietuvoje buvo priimti Invalidø sociali-nës integracijos ástatymas, 1992–2002 m. Valstybi-në invalidø reabilitacijos programa ir kiti dokumen-tai, numatæ neágaliøjø integracijos á visuomenæ pro-ceso sudëtines dalis: keisti þmoniø poþiûrá, nuosta-tas á neágaliøjø vietà visuomenëje, pritaikyti jiemsaplinkà, organizuoti ir vykdyti medicininæ, sociali-næ ir edukacinæ reabilitacijà, pritaikyti ðvietimo sis-temà, nustatyti teisines, ekonomines ir organizaci-nes integracijos á darbo rinkà, profesijos ágijimo,dalyvavimo visuomeniniame gyvenime garantijas.

Ðiuo metu ávairias neágaliøjø gyvenimo sritisreglamentuoja apie 70 teisës aktø. Invalidø sociali-nës integracijos ástatymo nuostatos yra áraðytos ásvarbiausius teisës aktus, reguliuojanèius sveikatosprieþiûros, pensijø, kompensacinës technikos sky-rimo, protezavimo ir ortopedijos pagalbos, trans-porto lengvatø, darbo santykiø, ugdymo, sporto, so-cialiniø paslaugø, laidojimo paðalpø skyrimo, pra-rastø indëliø kompensavimo, komunaliniø paslau-gø, mokesèiø lengvatø, aplinkos pritaikymo ir kitusklausimus.

1996 metais II Lietuvos Respublikos sporto kon-grese pastebëta, kad „Lietuvoje pirmieji kûno kul-tûros ir sporto renginiai þmonëms, turintiems re-gëjimo ir klausos sutrikimø, buvo organizuoti1944 m., o judëjimo aparato sutrikimus turintiemsneágaliesiems – 1986 m.“ (Kûno kultûros ir sportovisiems plëtotë Lietuvoje, 1996).

Kûno kultûros ir sporto departamento prieLietuvos Respublikos Vyriausybës duomenimis,

2005 Nr. 4(42) 9

XX a. pabaigoje Lietuvos neágaliøjø sporto federa-cijose susibûræ sportininkai kultivavo ðias sporto ða-kas:

1. Turintys regëjimo sutrikimø (IBSA) – dziu-do, imtynes, golbolà, lengvàjà atletikà, plau-kimà.

2. Amputantai (ISOD) – lengvàjà atletikà, plau-kimà, stalo tenisà, sunkiàjà atletikà, tinkliná.

3. Veþimëlininkai (ISMWSF) – krepðiná, leng-vàjà atletikà, plaukimà, stalo tenisà, sunkiàjàatletikà, tinkliná.

4. Sergantys cerebriniu paralyþiumi (CP-ISRA)– boèià, lengvàjà atletikà, plaukimà, stalo te-nisà, sunkiàjà atletikà, tinkliná.

5. Sutrikusio intelekto (INAS-FMH) – krepði-ná, lengvàjà atletikà, plaukimà (Neágaliøjøþmoniø sporto organizacijos, 1997).

Neágaliøjø kûno kultûra ir sportas Lietuvoje or-ganizuojami vadovaujantis 1986 m. Dubline priim-ta Europos sporto visiems chartija: neágalieji þmo-nës, kurioje skelbiama: „Valstybiø nariø vyriausy-bës turi glaudþiai bendradarbiauti su sporto orga-nizacijomis tam, kad bûtø plëtojama atitinkama vi-sø lygiø negalios iðtiktø þmoniø sportinë veikla irbûtø sudarytos sàlygos jiems dalyvauti rekreacinë-je veikloje; bûtø apsvarstytos galimybës invalidamsintegruotis á tradicinius sporto klubus ir organiza-cijas; negalios iðtikti þmonës tiesiogiai dalyvautø ku-riant sporto politikà...“

Lietuvos neágalieji dalyvauja parolimpinëse (re-gëjimo ir judëjimo invalidø), specialiosios olimpia-dos (sutrikusio intelekto) þaidynëse ir kurèiøjø olimpi-nëse þaidynëse, pasaulio bei Europos èempionatuose.

Lietuvos Respublikos sporto chartija, kurià1993 m. lapkrièio 3 d. patvirtino Lietuvos Respub-likos sporto kongresas, remdamasis Lietuvos Res-publikos Konstitucijos 53 straipsniu, skelbia, kadLietuvos parolimpinio komiteto „pagrindinë funk-cija – rûpintis sporto plëtojimu tarp negalios iðtik-tø þmoniø ir rengti juos parolimpinëms ir kurèiøjøþaidynëms, pasaulio bei Europos èempionatams, ku-riuos vykdo Tarptautinis parolimpinis komitetas.Lietuvos parolimpinis komitetas jungia akløjø, in-validø ir kurèiøjø sporto federacijas“. Lietuvos tau-tinis specialusis olimpinis komitetas privalo „rûpin-tis sporto plëtojimu tarp sutrikusio intelekto þmo-niø ir rengti juos dalyvauti specialiosiose olimpinë-se þaidynëse ir kitose sporto varþybose“ (LietuvosRespublikos sporto chartija, 1994).

1993–1996 m. kûno kultûros ir sporto plëtotësLietuvoje rezultatø apþvalgoje, pateiktoje II Lie-tuvos Respublikos sporto kongresui, viena dalis yra

paskirta neágaliø þmoniø sportui. Þmogus, iðtiktasnegalios, gali pradëti sportuoti dël sveikatos, o vë-liau kultivuoti 2 ar 3 skirtingas sporto ðakas ávai-riais lygiais ir dël skirtingø prieþasèiø. Visø invali-dumo grupiø þmonëms visø keturiø lygiø sportasgali bûti kaip terapinë ir / arba reabilitacijos prie-monë (Kûno kultûros ir sporto visiems plëtotë Lie-tuvoje (1993–1996 m.), 1996). 1995 m. Lietuvojebuvo surengti 31 sporto ðakos èempionatai, juosedalyvavo 1172 neágalieji sportininkai. 1996 m. ða-lies neágaliøjø sporto organizacijos jau buvo 10 tarp-tautiniø sporto organizacijø narës. Ðalyje veikia 26neágaliøjø sporto klubai, veikloje dalyvauja daugiaukaip 2000 þmoniø.

2000 m. pagrindinës parolimpinio ciklo varþybosávyko metø pabaigoje. XI parolimpinëse þaidynëseSidnëjuje dalyvavo tarptautiniø organizacijø reika-lavimus ávykdæ 14 federacijos sportininkø: 2 dziu-do atstovai, 7 lengvaatleèiai ir 5 golbolininkai. Leng-vaatletis R. Urbonas numetë diskà 45 m 86 cm (nau-jas LAS rekordas) ir iðkovojo parolimpiniø þaidy-niø viceèempiono vardà bei sidabro medalá. Bron-zos medalá 5000 m bëgimo rungtyje (15.24,81) pelnëK. Bartkënas. 8 dienas rungtyniavo golbolininkai(M. Zibolis, G. Pavliukianecas, E. Biknevièius,A. Montvydas ir A. Juchna): ið 10 rungtyniø 8 lai-mëjæ, 1 suþaidæ lygiosiomis ir 1 pralaimëjæ, jie tapoparolimpiniais viceèempionais. S. Markevièienë pa-gerino du nereginèiø moterø pasaulio ir parolimpi-niø þaidyniø rekordus: 1500 m (4.58,07; 4-a vieta)ir 5000 m (20.05,81; 6-a vieta tarp silpnaregiø spor-tininkiø), uþëmë 4-à vietà 400 m ir 5-à vietà 800 mbëgimo rungtyse. Pasiekæs naujà Lietuvos silpnare-giø bëgikø 800 m rekordà, 4-à vietà iðkovojo S. Le-onavièius. Ketvirta rutulio stûmimo sektoriuje bu-vo D. Skërienë – 10,72 m, ieties metikas V. Girnius– 35,64 m – penktas.

Lietuvos neágaliøjø sporto tendencijos nagrinëtosanalizuojant Lietuvos akløjø sporto federacijos(LASF) veiklà. Visapusiðkas LASF veiklos vaizdassusidarytas susipaþinus su paèios federacijos beiKauno miesto akløjø ir silpnaregiø sporto klubo„Sveikata“ archyvais, ið pokalbiø su LASF prezi-dentu Raimundu Ðimkumi, „Mûsø þodis“ vyr. re-daktoriumi Vytautu Gendvilu, neágaliøjø lengvosiosatletikos treneriu Alfonsu Buliuoliu, sporto klubo„Sveikata“ pirmininku, neágaliøjø sporto aktyviu da-lyviu Vytautu Girniumi.

1996 m. LASF pirmininku išrinktas RaimundasŠimkus, viceprezidentu – Vaclovas Gylys, generali-niu sekretoriumi – Rimantas Venckutonis, Vykdo-mojo komiteto nariais – Vytautas Girnius, Jonas

SPORTO MOKSLAS10

Burakovas, Jonas Buivydas, Anatolijus Novikovas,Osvaldas Petrauskas, Petras Èyþius, Kazys Kiþaus-kas, Romualdas Vaitiekus.

LASF, jai priklausanèiø sporto klubø rinktinës,pajëgiausi sportininkai dalyvavo pasaulio, Europos,kitose ávairaus rango tarptautinëse varþybose.LASF, siekdama aktyvinti neágaliøjø dalyvavimàsporte, supaþindina juos su apibendrintais federa-cijos neágaliøjø sportininkø rezultatais, ankstesniaismetais pasiektais rekordais, su sportininkø klasifi-kacija á grupes pagal regëjimo aðtrumà (1 – B1 ne-matantieji; 2 – B2 ir B3 silpnaregiai ir 3 – regintie-ji), pagal amþiø (12 grupiø), su numatomø varþybødatomis, programa, vykdymo tvarka, komandineáskaita, kontroliniais kvalifikaciniais normatyvais,nugalëtojø nustatymu, protestais, finansavimu, ap-dovanojimais. Federacijos Vykdomojo komiteto po-sëdþiuose buvo svarstomi aktualiausi akløjø ir sil-pnaregiø sporto klausimai: kasmetinis federacijosbiudþeto tvirtinimas ir jo ávykdymo ataskaitos; fe-deracijos metinio kalendoriaus bei èempionatø irkitø varþybø nuostatø tvirtinimas (kasmet); pasi-rengimas ir dalyvavimas pasaulio lengvosios atleti-kos, jaunimo lengvosios atletikos, dziudo, golboloir ðachmatø èempionatuose (1998 m.) bei jø rezul-tatø ávertinimas; pasirengimas ir dalyvavimas Eu-ropos lengvosios atletikos, dziudo, golbolo, plauki-mo, ðachmatø èempionatuose ir jø rezultatø áverti-nimas (1997 m., 1999 m.); pasirengimas ir dalyva-vimas jëgos trikovës èempionate (2000 m.); valsty-binës neágaliøjø kûno kultûros programos projektoávertinimas (1999 m.), federacijos programos Kû-no kultûros ir sporto departamentui prie LietuvosRespublikos Vyriausybës bei Invalidø reikalø tary-bai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës áverti-nimas (kasmet); pasirengimas ir dalyvavimas Pasau-linëje ðachmatø olimpiadoje (2000 m.); pasirengi-mas ir dalyvavimas 2000 metø Sidnëjaus parolim-pinëse þaidynëse ir kiti klausimai.

1996 m. LASF kolektyviniais nariais buvo ðeðiklubai: „Sveikata“ (Kaunas), „Pamarys“ (Klaipëda),Ðiauliø SK, „Ðviesa“ (Panevëþys), „Ðaltinis“ ir „Ða-rûnas“ (Vilnius). 1997 m. birþelio mënesá ásikûrë 2nauji sporto klubai: „Mes“ (Kaunas) ir „Vyþuonai-tis“ (Utena), kurie tø paèiø metø rugsëjo mënesábuvo priimti á federacijà. SK „Mes“ ásikûrë Kaunosilpnaregiø mokyklos bazëje, kad labiau suburtømoksleivius dalyvauti sporto pratybose ir federaci-jos varþybose. SK „Vyþuonaitis“ ákurtas siekiant,kad vaikai, lankantys Utenos silpnaregiø vaikødarþelá, iðmoktø plaukti, bûtø ugdomi sportiðkai,keliamas jø meistriðkumas.

1996–2000 m. iðaugo klubø nariø skaièius:„1997 m. uþsiëmimus sporto klubuose lankë 625 na-riai, ið jø 437 sutrikusio regëjimo asmenys; 1998 m.– 612, ið jø 418 sutrikusio regëjimo; 1999 metais –879, ið jø 475 su regëjimo sutrikimais. Pastaraisiaismetais smarkiai padidëjo sporto klubo „Ðaltinis“ re-ginèiøjø baseino lankytojø skaièius; 2000 metais spor-to klubuose uþsiëmimus lankë 955 asmenys, ið jø 487sutrikusio regëjimo“ (LASF archyvas).

Siekdama tobulinti sporto klubø veiklà, LASF1997 m. patvirtino sporto klubø veiklos reitingø len-telæ, kurioje buvo vertinamas kiekvienas SK nariostartas, iðskyrus dalyvavimà miesto lygio varþybo-se. Ðis þingsnis padidino sporto klubø aktyvumà,nes nuo to priklausë SK finansavimas ið federacijosbiudþeto. Pagal patvirtintø reitingø lentelæ 1998 m.klubai surinko: „Ðarûnas“ – 682, „Ðaltinis“ – 628,„Sveikata“ – 563, „Mes“ – 235, „Ðviesa“ – 229, „Pa-marys“ – 160, Ðiauliø SK – 102, „Vyþuonaitis“ – 3;1999 m.: „Sveikata“ – 803, „Ðaltinis“ – 742, „Ðarû-nas“ – 434, „Pamarys“ – 224, „Ðviesa“ – 219, „Mes“– 132, Ðiauliø SK – 72, „Vyþuonaitis“ – 0; 2000 m.:„Sveikata“ – 546, „Ðaltinis“ – 482, „Ðarûnas“ – 297,„Pamarys“ – 228, „Ðviesa“ – 189, Ðiauliø SK – 99,„Mes“ – 70, „Vyþuonaitis“ – 0 taðkø.

Kauno m. akløjø ir silpnaregiø SK „Sveikata“ tiks-lai ir uþdaviniai yra numatyti ðie: propaguoti akløjøsporto sàjûdá; sudaryti klubo nariams sàlygas spor-tuoti ir dalyvauti sporto renginiuose; integracijos ávisuomenæ tikslais dalyvauti ávairiuose Kauno miestoir ðalies sporto renginiuose; rengtis pasaulio ir Eu-ropos lengvosios atletikos, jëgos trikovës, plauki-mo èempionatams, parolimpinëms þaidynëms ir ki-toms tarptautinëms varþyboms ir jose dalyvauti; rû-pintis klubo nariø sporto apranga, inventoriumi, re-konstruoti ir pritaikyti akløjø ir silpnaregiø reik-mëms gautas naujas patalpas. Pagrindinës priemo-nës yra organizuoti kûno kultûros ir sporto praty-bas, mokomàsias treniruoèiø stovyklas, sportovarþybas, dalyvauti ðalies ir tarptautinëse varþybo-se, kituose sporto ir sveikatos renginiuose.

Ðiame sporto klube (pirm. Vytautas Girnius)susiklostë geros tradicijos. Nors klube nëra etati-niø darbuotojø, dirba 10 visuomenininkø, ið jø 7treneriai. Kruopðtus ir atidus jø darbas davë gerørezultatø. Ðiame klube besitreniruojanèiø lengva-atleèiø dauguma – R. Urbonas, K. Bartkënas, V.Girnius, B. Girþadas, D. Bartkënienë – yra fede-racijos rinktinës nariai. Rinktinës nariai yra irplaukikai J. Miliauskas bei D. Bartkënienë, ðach-matininkai G. Grybas, I. Karsokaitë, V. Benkuns-kienë, ðaðkininkas E. Marèiulynas. Federacijos ve-

2005 Nr. 4(42) 11

terano, pirmojo sporto meistro (1974 m.) JonoBurakovo iniciatyva 1998 m. buvo atgaivintos sun-kiosios atletikos sporto tradicijos ir pradëtos reng-ti jëgos trikovës varþybos. 2000 m. keturi ðiossporto ðakos atstovai – J. Burakovas, R. Urbo-nas, V. Girnius ir A. Gvazdauskis – dalyvavo I pa-saulio èempionate Olandijoje. Jie pirmieji atsto-vavo ðios sporto ðakos federacijai tarptautinëjearenoje. 2002 m. sporto klube buvo 87 nariai, iðjø 49 regëjimo invalidai: 21 – pirmos grupës, 25 –antros grupës, 3 – treèios grupës. Darbingoamþiaus 46, ið jø 19 dirbanèiøjø, 3 pensinioamþiaus. 2003 m. klubas pasipildë 6 regëjimo ne-galià turinèiais nariais. Ið 55 regëjimo negalià tu-rinèiø nariø 25 – pirmos grupës, 28 – antros gru-pës, 2 – treèios grupës; 48 darbingo amþiaus, ið jø20 dirbanèiøjø, 7 pensinio amþiaus (Kauno m. aklø-jø ir silpnaregiø sporto klubo „Sveikata“ archyvas).

Klubas rûpinasi ne tik profesionaliais sportinin-kais, bet ir padeda visiems, turintiems regëjimo ne-galià. Klubo treneriai visuomenininkai nemaþai nu-veikë padëdami regëjimo invalidams integruotis ávisuomenæ. Buvo suorganizuota sporto ðventë, re-abilitacijos ir sveikatinimo stovykla Ðventojoje, bu-vo teikiama parama dideliam skaièiui neágaliøjø sie-kiant suþadinti norà sveikai gyventi ir sportiðkai at-rodyti. Visa tai pasiekti padëjo ir rëmëjai: UAB„Katra“, UAB „Vesiga“, UAB „Strateksas“. UAB„Solardas“, UAB „Atletas“, UAB „Gikama“, UAB„Viktorija ir partneriai“, AB „Ðilainiø turgus“, Peè-kienës ÁDV, UAB „Vievio paukðtynas“, UAB „Kau-no Kemi“, UAB „Jungtinës pajëgos“, UAB „Ewexprojektas“, UAB „Mazgas“.

Ðio klubo profesionalumà ir tinkamà kryptá rodosportininkø rezultatai tarptautinëse varþybose. Pa-saulio akløjø maratono èempionate Atënuose iðko-vota 3-ia vieta, Europos akløjø lengvosios atletikosèempionate iðkovotos keturios pirmosios vietos, opasaulio rutulio stûmimo rekordas dabar priklausoR. Urbonui.

SK „Ðarûnas“ (prezidentas P. Èyþius) veikia Lie-tuvos akløjø ir silpnaregiø ugdymo centre(LASUC). Ðiame klube kultivuojama lengvoji atle-tika, dziudo, ðaðkës, ðachmatai, golbolas ir plauki-mas. Sporto klube yra 7 visuomeniniai darbuotojai,ið jø 5 treneriai, kurie LASUC veda papildomougdymo pamokas. Nemaþai SK „Ðarûnas“ nariø ási-tvirtino federacijos rinktinëse dar mokydamiesi mo-kykloje. Tai lengvaatletë L. Liaudinskaitë, 1998 m.perëjusi á SK „Ðaltinis“, golbolininkai E. Biknevièius,A. Juchna. Ilgameèiu rinktinës nariu yra mokytojasðachmatininkas G. Rutkauskas.

Siekdama plësti sportuojanèiøjø skaièiø, LASFdaugelyje varþybø – golbolo, plaukimo, ðachmatø,ðaðkiø èempionatuose – leidþia dalyvauti neribotamSK nariø, komandø skaièiui.

Naujo poþiûrio á negalios iðtiktà þmogø apraið-ka – 1996 m. ásikûræs ir veikiantis Briuselyje Euro-pos neágaliøjø forumas (ENF). Jo iniciatyva 2003-ieji buvo paskelbti Europos neágaliøjø metais. 2003m. sausio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybëpatvirtino Neágaliøjø metø Lietuvoje veiksmø pla-nà. Veiksmø planà pakoregavo tai, kad vietoje pra-ðytø 16 mln. litø Vyriausybë Neágaliøjø metamsskyrë tik 3 mln. litø.

Neágaliøjø metams pasirinktos keturios svarbiau-sios veiklos kryptys: teisës aktø tobulinimas ir ren-gimas; visuomenës ðvietimas ir informacijos sklei-dimas; fizinës aplinkos pritaikymas; neágaliøjø gali-mybiø mokytis, bûti ugdomiems didinimas. Apieveiklos kryptis buvo grupuojami numatyti atliktidarbai.

Vienas ið Neágaliøjø metø prioritetiniø darbø –parengti teisës aktà – Lietuvos Respublikos invali-dø socialinës integracijos pakeitimo ástatymà (nau-jà redakcijà). Taip pat numatyta parengti: 1) fizi-nës aplinkos pritaikymo þmonëms su negalia beibûsto pritaikymo, jo finansavimo (arba kompensa-vimo) tvarkà; 2) Valstybinæ specialiojo ugdymo pa-slaugø teikimo programà; 3) teisës aktus, susiju-sius su neágaliø þmoniø studijomis, verslo plëtoji-mu ir finansavimu.

2003 m. birþelio 23–24 d. Lietuvos neágaliøjøforumas (LNF) surengë tarptautinæ konferencijà.Joje dalyvavo Lietuvos neágaliøjø forumo, neágaliø-jø organizacijø atstovai, sveèiai ið uþsienio: ENFsekretorë S. Beaumont ir keturi ávairiø srièiø eks-pertai J. P. Pritchart, R. Wchittle, J. Clark, I. Farm.Ðioje konferencijoje buvo apibrëþti Lietuvos neága-liøjø forumo tikslai ir uþdaviniai. LNF prezidentasteisininkas A. Novikovas paþymëjo, jog pagrindi-nis uþdavinys – bûti tiltu tarp neágaliøjø organizaci-jø ir Vyriausybës bei Seimo, tarp Lietuvos ir Euro-pos neágaliøjø organizacijø bei Europos Sàjungos,Europos Komisijos ir Europos Parlamento. LNFsiekia, kad „visi su neágaliais þmonëmis susijæ spren-dimai (ástatymai, kiti teisës aktai) bûtø derinami supaèiais neágaliaisiais“ (Valenta, 2003).

LASF, ruoðdamasi Neágaliøjø metø varþyboms,parengë ir paskelbë Bendruosius Lietuvos akløjø irsilpnaregiø èempionatø nuostatus. Juose nurody-tas LASF tikslas: „Populiarinti ávairias sporto ða-kas tarp regëjimo negalià turinèiø þmoniø kaip vie-nà ið pagrindiniø reabilitacijos, mobilumo ugdymo

SPORTO MOKSLAS12

ir sveikatos stiprinimo priemoniø, skatinti regulia-riai treniruotis“. Nuostatuose numatyta dalyviøamþius, regëjimo grupë, SK, LASUC, Kauno sil-pnaregiø internatinës mokyklos sportininkø daly-vavimo varþybose tvarka. Kartu parengti ir iðpla-tinti nuostatai atskirø Lietuvos akløjø ir silpnare-giø èempionatø: lengvosios atletikos kroso; suau-gusiøjø ir jaunimo lengvosios atletikos vasaros èem-pionato; lengvosios atletikos þiemos èempionato;golbolo èempionato; plaukimo individualiojo èem-pionato; plaukimo komandinio èempionato; greitøjøðachmatø èempionato; ðachmatø èempionato; ko-mandinio ðachmatø èempionato; greitøjø paprastøjøðaðkiø èempionato; paprastøjø ðaðkiø èempionato;ðimtalangiø ðaðkiø èempionato; braziliðkøjø ðaðkiøèempionato; komandinio ðaðkiø èempionato; tarp-tautiniø akløjø ir silpnaregiø vyrø dziudo varþybø;tarptautinio „Lietuvos telekomo“ taurës golboloturnyro, tarptautiniø J. Burakovo taurës akløjø irsilpnaregiø vyrø sunkiosios atletikos jëgos trikovësvarþybø.

Apibendrinant LASF sportininkø laimëjimus ga-lime teigti, kad tarp moterø daugiausia rekordø yrapasiekusi S. Markevièienë: 100; 200; 400; 1500;3000 ir 5000 m bëgimo, o tarp vyrø – V. Girnius(daugiausia ávairiø rungèiø rekordø): 60; 100; 200;400 ir 1500 m bëgimo, triðuolio, ðuolio á tolá, aukð-tá, ieties ir disko metimo, trikovës, penkiakovës. Lie-tuvos akløjø ir silpnaregiø lengvaatleèiø moterø irvyrø þiemos lengvosios atletikos rekordai buvo pa-siekti Kaune, Vilniuje, Maskvoje, Minske vykusio-se varþybose. Ilgiausiai iðsilaikë A. Mickevièiûtësðuolio á tolá (1981 m.) ir iki ðiol sportuojanèio V. Gir-niaus ðuolio á tolá (1981 m.) rekordai. Seniausi plau-kimo rekordai priklauso: 25 m baseine vyrø –A. Kaðparovui (100 m nugara), V. Grauþiui (200 ml. st.), P. Jakubauskui (50 m nugara), moterø – J. Pal-kinai (25 m nugara), D. Komarovai (50 m krûtine).

2003 m. LASF sportininkø geriausi rezultatai,pasiekti pasaulio, Europos èempionatuose, kitosetarptautinëse ðalies ir Lietuvos akløjø sporto fede-racijos varþybose:

Geguþës 7–11 d. Miunchene vykusiame atvira-me Vokietijos akløjø ir silpnaregiø dziudo èempio-nate dalyvavo ðeði LASF atstovai. Savo svorio ka-tegorijos nugalëtoju tapo G. Valeika, antràsias vie-tas iðkovojo R. Antropikas ir M. Antropikas, tre-èiàjà – J. Stoðkus.

Geguþës 16–18 d. atvirame Baltarusijos akløjøir silpnaregiø lengvosios atletikos vasaros èempio-nate Minske dalyvavusi S. Markevièienë ið Pane-vëþio nugalëjo dviejose rungtyse.

Geguþës 24 d. tarptautiniame dziudo turnyre Vil-niuje dalyvavo sveèiø ið Didþiosios Britanijos, Uk-rainos ir Latvijos. Savo svorio kategorijos varþybosepirmàsias vietas iðkovojo V. Radþiûnas ir V. Stoð-kus, treti liko A. Stepanovas ir R.Þiþys.

Birþelio 28–29 d. Berlyne vykusiame atvirameVokietijos akløjø ir silpnaregiø plaukimo èempio-nate dalyvavo ðeði plaukikai ið Lietuvos. 50 ir 100 mplaukimo krûtine rungtyse nugalëjo D. Bartkënienë,o 100 m nugara L. Pileckaitë nuplaukë treèia.

Liepos 3–6 d. tarptautinio golbolo turnyro Pra-hoje nugalëtoja, áveikusi visus prieðininkus, tapo Lie-tuvos rinktinë.

Rugpjûèio 1–4 d. Kuressaare (Estija) ávykoXXXIX tarptautinis Saremo taurës ðaðkiø turny-ras. Jame dalyvavo po dvi komandas ið Estijos irLatvijos bei LASF komanda. Lietuvai atstovavæS. Ingaunytë, J. Kubilius, R. Kryþevièius, E. Mar-èiulynas ir R. Valuþis uþëmë 4-àjà vietà. Tarp mo-terø S. Ingaunytë buvo antra.

Rugsëjo 6–9 d. Bialystoke (Lenkija) ávyko tarp-tautinës lengvosios atletikos varþybos lenkø silpna-regiui lengvaatleèiui V. Kikolskiui atminti. 100 mbëgimà laimëjo S. Markevièienë, o 400 m nuotolyjeji buvo treèia. Ieties metimo rungtyje V. Girnius ið-kovojo treèiàjà vietà, B. Girþadas – penktà. K Bart-kënas greièiausiai áveikë 5000 m. Ðis nuotolis yralaikomas pagrindine varþybø V. Kikolskiui atmintirungtimi.

Rugsëjo 12–15 d. Rygoje vykusiame tarptauti-niame ðachmatø turnyre K. Fernestui atminti daly-vavo penki LASF atstovai. Ið vyrø geriausiai sekësiJ. Smirnovui – jis iðkovojo treèiàjà vietà. Ketvirtasliko S. Berginas, penktas – G. Grybas. I. Skërutë irI. Karsokaitë tarp moterø pasidalijo pirmàja ir ant-ràja vietomis.

LASF, o ir klubø darbà sunkina tai, kad nëravykdomas 1996 m. Kûno kultûros ir sporto depar-tamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës nu-tarimas dël etatiniø treneriø darbo apmokëjimo permiestø sporto skyriø sporto mokyklas. Papildomailëðø darbo uþmokesèiui sporto mokyklos negauna.LASF darbà lengvina tai, kad jau beveik ágyvendin-ta praktikoje kompiuterinë duomenø bazë irvarþybø vykdymo programa. Kompiuteriai aki-vaizdþiai sutrumpina raðtvedybos darbà ir paleng-vina masiniø sporto varþybø organizavimà.

Pasikeitus Lietuvos Respublikos labdaros ir pa-ramos ástatymui, LASF sunkiau sekësi rasti rëmë-jø. Gauta nedaug lëðø. Daþniausiai buvo gaunamapagaminta produkcija arba susitarta dël nuolaidøpaslaugoms. Pagrindiniai federacijos rëmëjai buvo:

2005 Nr. 4(42) 13

AB „Utenos trikotaþas“, AB „Lietuvos telekomas“,AB „Vilniaus paukðtynas“, kelioniø agentûros „In-terservis“ ir „Wrislit“, AB „Coca cola“, AB „Ute-nos gërimai“, VÁ „Vilniaus regiono keliai“, AB „Mo-rena“, Lietuvos akløjø ir silpnaregiø sàjunga ir kiti(LASF archyvas).

Baigiantis Neágaliøjø metams Lietuvos Vyriau-sybë surengë padëkos vakarà sportininkams, garsi-nusiems Lietuvà 2003 metais. Á vakarà susirinko irgausus bûrys þymiausiø neágaliøjø sportininkø beijø treneriø, neágaliøjø sporto organizatoriø. Buvopasveikinti susirinkusieji ir apdovanoti neágaliejisportininkai, daugiausia – net 6 – lengvaatleèiai. TaiEuropos èempionai A. Grigaliûnienë, R. Urbonasir K. Bartkënas, Europos kurèiøjø èempionato pri-zininkë L. Voronetckaja, Pasaulio specialiosiosolimpiados laimëtojas A. Kuica ir Europos paro-limpinio komiteto èempionato nugalëtojas A. Ta-tulis. Buvo pagerbta ir pasaulio kurèiøjø èempio-nato pirmosios ir dviejø antrøjø vietø laimëtoja bad-mintonininkë K. Dovydaitytë. Apdovanoti sporti-ninkø treneriai, medikai, sporto organizatoriai,mokslininkai, palinkëta iðtvermës ir sëkmës ateitiesstartuose, ypaè 2004-aisiais – olimpiniø ir parolim-piniø þaidyniø metais (Þeimantas, 2003).

Aptariamuoju laikotarpiu kaip prioritetines ne-ágaliøjø sporte galima iðskirti ðias kryptis: parengtiþmoniø su negalia sporto klubø priëmimo ir finan-savimo tvarkà; remti þmoniø su negalia sporto pro-gramas, dalyvavimà sporto renginiuose (vietos, Lie-tuvos, tarptautiniuose); parengti didelio meistrið-kumo sportininkø su negalia rëmimo tvarkà; orga-nizuoti sporto specialistø kvalifikacijos këlimà.

Valstybiniø ir visuomeniniø organizacijø, susi-jusiø su neágaliaisiais, jø gyvenimu, sveikata, spor-tu, ávairiapusë veikla 2003-aisiais – Neágaliøjø me-tais leidþia teigti, kad per trylika metø Lietuvojeklostosi sistema, bandanti ieðkoti bûdø iðspræsti ne-ágaliøjø problemas ir Lietuvos neágaliøjø gyvenimolygá priartinti prie ES neágaliøjø gyvenimo lygio.

LITERATÛRA1. Armalytë, A. (1988). Ákurta invalidø sporto federacija.Mûsø þodis, 4.2. Bertulytë, L. (2001). Neágaliøjø integracija á sveikøjø sportà– neiðvengiama, bet dar tolima ateitis. Sportas, geg. 14.3. Cemnolonskis, R. (2003). Lietuvos neágaliøjø forumastiesia tiltà á Europà. Bièiulystë, birþ. 03–09.4. Dël nacionalinës þmoniø su negalia socialinës integracijos2003–2012 metø programos patvirtinimo (2002). Valstybësþinios, 57.

5. Dialogas tarp negalios ir sveikøjø pasaulio. (2003).Bièiulystë, gruod. 11–17.6. Europos sporto visiems chartija: neágalieji þmonës. (1996).Vilnius: Respublikinis sporto informacijos ir specialistøtobulinimo centras.7. Jozënaitë, A. (2003). Europos þmoniø su negalia metøpradþia. Mûsø þodis, 4.8. Kûno kultûros ir sporto visiems plëtotë Lietuvoje (1993–1996 m.). (1996). Lietuvos Respublikos sporto kongresas.Vilnius: Respublikinis sporto informacijos ir specialistøtobulinimo centras.9. Lenkðas, K. (2001). Kas tinka neregiui, netrukdo irmatanèiajam. Lietuvos sveikata, spalio 18–24.10. Lietuvos akløjø sporto federacijos archyvas.11. Lietuvos Respublikos socialinës apsaugos ir darboministerija. Neágaliøjø nevyriausybinëms organizacijoms.(2003). Mûsø þodis, 2.12. Lietuvos Respublikos sporto chartija. (1994). Vilnius:Respublikinis sporto informacijos ir specialistø tobulinimocentras.13. Lietuvos Respublikos sporto kongresas: dokumentørinkinys. (1996). Vilnius: Respublikinis sporto informacijosir specialistø tobulinimo centras.14. Maèiukevièius, J. (1998). Ið vilties. LID deðimtmeèiokraitis: „Bièiulystës“ laikraðèio vienkartinis priedas.15. Milieðka, M. (2003). Neágaliaisiais besirûpinantiministerija pagaliau turës invalidams skirtà liftà. Socialinësapsaugos ir darbo ministrë Vilija Blinkevièiûtë pristatoNeágaliøjø metø Lietuvoje veiksmø planà. Bièiulystë, vas.06–12.16. Milieðkienë, A. (2003). Pasaulinæ neágaliøjø dienà –dalykiðkas ir konstruktyvus pokalbis Vyriausybëje. Bièiulystë,gruod. 11–17.17. Petrauskas, O. (2003). ES link – per Neágaliøjø metus.Mûsø þodis, 1.18. Rimeika, È. (2003). Europos neágaliøjø forumas ragina:kà gali – pats daryk, negali – pagalbos prašyk. Bièiulystë,liepos 17–23.19. Rotundas, A. (2003). Neágaliøjø metø „parðelis“. Mûsøþodis, 2.20. Sabaitë, B.S., Karpavièius, K. (2003). Neágaliøjø kûnokultûros ir sporto istorijos Lietuvoje bruoþai 1990–2002 m.Kaunas.21. Socialinës apsaugos ir darbo Ministrei V. Blinkevièiûtei.(2003). Bièiulystë, spal. 16–22.22. Stankevièius, V. (1996). Parolimpinis judëjimas beinegalios iðtiktø þmoniø sportas Lietuvoje ir uþsienyje.Þmoniø su negalia integracijos á visuomenæ ir sportoproblemos: konferencijos tezës. Kaunas.23. Tamaðauskas, K. (1998). Pradþiø pradþia. LIDdeðimtmeèio kraitis: „Bièiulystës“ laikraðèio vienkartinispriedas.24. Uþ straipsnius „Bièiulystëje“ – penki apdovanojimai.(2003). Bièiulystë, gruod. 11–17.25. Valenta, A. (2003). Metas imtis politikos. Mûsø þodis, 8.26. Þeimantas, V. (2003). Ministras Pirmininkas pagerbëneágaliuosius sportininkus. Bièiulystë, gruod. 11–17.

SPORTO MOKSLAS14

THE MAIN ASPECTS OF THE HISTORY OF SPORT FOR DISABLEDIN THE INDEPENDENT LITHUANIA

Assoc. Prof. Dr. Birutë Saulë Sabaitë, Rûta Grumadaitë

SUMMARYWhen the movement for the independence of

Lithuania started in 1988, some changes were madein the sports for disabled sphere. The Lithuanianfederation for disabled have been established in 1988,the Lithuanian Paralympic Committee founded in1990.

The movement of sport for disabled is organizedaccording to the ‘Charter of Sports for All’ adoptedin Dublin, in 1986, and the Lithuanian Sports Charteradopted in 1993. The tendency of the sport fordisabled is analyzed according to the activities of thefederation for the blind people.

In this article the analysis of the sports club

activities, sport results in the competitions for disabledpeople is given. It is tradition in Lithuania to awardthe best disabled athletes and their coaches at theend of every year. The Lithuanian Government andsports organisations for disabled created new sportsystem and the main task of this system is to solveproblems that appeared in the sphere for disabled.The social and cultural life of the disabled people inLithuania have to be the same as it is in the Europeancountries and this is the first task for the nearestfuture.

Keywords: Lithuanian Paralympic Committee,sport club, sport for disabled.


Birutë Saulë SabaitëLietuvos kûno kultûros akademijaDraugystës g. 7c–35, KaunasTel. +370 615 51 882

ÁvadasIðanalizavæs literatûros kûno kultûros ir sporto

tema ðaltinius prof. H.Ðadþius (2001) raðo: „Kaiprodo duomenø apþvalga, iðsamesnio poþiûrio á dau-gelio sporto ðakø istorinius ávykius ir reiðkinius Lie-tuvoje vis dar trûksta. Dabartiniø sporto asociaci-

Pasauliniø karø poveikis olimpiniø þaidyniøplaukimo varþybø rezultatams

Doc. dr. Birutë StatkevièienëLietuvos kûno kultûros akademija

SantraukaDarbe nagrinëjami kai kurie I–XIV olimpiadø þaidyniø (OÞ) duomenys ir I bei II pasauliniø karø poveikis OÞ plaukimo

varþybø rezultatams. Tirta, kaip kito dalyviø skaièius I–XIV OÞ, atkreipiant ypatingà dëmesá á OÞ, kurios vyko tuoj popasauliniø karø. Nagrinëta, kaip I–XIV OÞ keitësi plaukimo varþybø programa, kaip kito dalyviø skaièius visose plaukimovarþybø rungtyse. Tirti OÞ plaukimo èempionø ir prizininkø rezultatai bei rezultatø vidurkiai, jie lyginti tarpusavyje. Duomenysgauti ið literatûros ðaltiniø, varþybø protokolø ir enciklopedijø.

Duomenø analizë parodë, kad OÞ dalyviø ir ðaliø skaièius tiriamuoju laikotarpiu nuolat didëjo. Po I ir II pasauliniø karødalyviø ir ðaliø skaièius OÞ nebuvo maþesnis negu OÞ prieš pasaulinius karus. Tas pats pasakytina ir apie OÞ plaukimovarþybas. OÞ vyrø plaukimo programa kito labiau negu moterø. Vyrø OÞ plaukimo varþybø programa, nusistovëjusi ikiI pasaulinio karo, nepakito ir po jo bei tuoj po II pasaulinio karo ir iðliko per tiriamàjá laikotarpá tokia pati. Moterø OÞvarþybø programoje nagrinëjamuoju laikotarpiu buvo tik viena rungtis, kurios vëliau OÞ neliko. Tai 300 m l. st. Kitos rungtysbuvo plaukiamos ir po I bei II pasauliniø karø. Beveik visø nuotoliø OÞ èempionø rezultatai nagrinëjamuoju laikotarpiugerëjo. Pasauliniai karai turëjo didesnæ neigiamà átakà vyrø vidutiniø ir ilgøjø nuotoliø rezultatams negu trumpøjø nuotoliø l.st. rezultatams. Moterø rezultatø augimui I ir II pasauliniai karai turëjo maþesnæ neigiamà átakà negu vyrø rezultatams. NorsJAV plaukikës tuoj po karø laimëjo daugiau aukso medaliø negu europietës, taèiau amerikieèiø plaukikiø iðkovotas auksomedaliø skaièius buvo gerokai maþesnis uþ JAV vyrø plaukikø iðkovotà medaliø skaièiø. Ne europieèiø vyrø pasiektirezultatai OÞ po pasauliniø karø neleido labai smarkiai regresuoti plaukimo varþybø rezultatams.

Raktaþodþiai: olimpinës þaidynës, èempionai ir prizininkai, I ir II pasauliniai karai, plaukimas, plaukimo bûdai.

jø, federacijø bei sàjungø (kuriø yra per 100) duo-menimis, savo sporto ðakos istorijà tëra giliau tyri-nëjæ ir apibendrinæ tik 15 sporto ðakø atstovai. Taisudaro tik 15 proc. Todël sporto istorijos srityjeyra daug kas veikti“.

2005 Nr. 4(42) 15

Lietuvos plaukimo sportà istoriniu aspektu nag-rinëjo: V. Kupstys (1993) yra raðæs apie plaukimosporto atsiradimà Lietuvoje; B. Statkevièienë irA. Januðauskas (1993) pasakojo apie plaukimo pe-teliðke raidà Lietuvoje; B. Statkevièienë (1994) ra-ðë apie veteranø plaukimo sporto sàjûdþio pradþiàLietuvoje; R. Maþutaitienë, B. Statkevièienë (1994)– apie plaukimo veteranø startus IV Europos vete-ranø èempionate; B.Statkevièienë (2001) – apieplaukimo raidà pasaulyje XX a.; R. Maþeikienë(2001) supaþindino su Lietuvos moterimis, kuriosdalyvavo olimpinëse þaidynëse, tarp jø yra ir plau-kikiø. Ávairiuose plaukimo vadovëliuose galima rastiduomenø apie plaukimo sporto atsiradimà pasau-lyje ar atskirose ðalyse, randame duomenø ir apieolimpiniø þaidyniø plaukimo varþybas.

Z. Firsovas (Ôèðñîâ, 1980) aptarë, kaip kitoplaukikø plaukimo technika nuo vienø olimpiniø þai-dyniø iki kitø. Jis nustatë, kad beveik kiekvienoseolimpinëse þaidynëse sportininkai pademonstruo-davo naujus ávairiø plaukimo bûdø technikos va-riantus. Apie pirmàsias olimpines þaidynes bei plau-kikus nugalëtojus raðë S. Johnson (2000). S. Raba-lais (1999) supaþindino su kai kuriais olimpiniaisèempionais, kurie laimëjo pirmàsias vietas Berly-no, Helsinkio, Romos, Meksikos, Miuncheno,Monrealio olimpinëse þaidynëse. Literatûros ðalti-niuose radome ir daugiau duomenø apie OÞ plau-kimo varþybø rezultatus, taèiau tai buvo tik apþval-giniai straipsniai, knygos ir daugelis jø paraðytos pra-ëjus kelioms deðimtims metø po II pasaulinio karo,o jose daþniausiai nagrinëjami tik sportininkø lai-mëjimai OÞ nuo 1952 m.

Apie pasaulinius karus ir OÞ uþsimena S. Ston-kus (2000). J. Þilinskas (1994) raðo, kad Lietuvosdalyvavimà OÞ galima suskirstyti á 3 periodus: I –1924–1928 m., susijæs su Lietuvos nepriklausomosvalstybës paskelbimu, Pirmojo pasaulinio karo pa-dariniais, ekonominiais sunkumais ir t. t.; II – 1952–1988 m., susijæs su Lietuvos nepriklausomybës pra-radimu ir inkorporavimu á TSRS ir III – nuo1988 m. gruodþio mën., kai atkurtas Lietuvos tau-tinis olimpinis komitetas. Manome, kad tai vienin-teliai darbai lietuviø kalba, kuriuose nors trumpai, bet uþsi-menama apie pasaulinius karus ir olimpines þaidynes.

Neradome duomenø, kokià átakà OÞ plaukimovarþybø rezultatø kaitai turëjo pasauliniai karai,nors atrodytø, kad atsakymas turëtø bûti vienareikð-mis – neigiamà.

Darbo tikslas – nustatyti, kokià átakà pirmø po-kariniø OÞ plaukimo varþybø rezultatams turëjo Iir II pasauliniai karai.

Darbo uþdaviniai:1. Nustatyti, ar pasauliniai karai turëjo átakos

OÞ ávairiø sporto ðakø dalyviø skaièiaus irsporto ðakø skaièiaus augimui.

2. Nustatyti, ar pasauliniai karai turëjo átakosOÞ plaukimo varþybø programos kaitai.

3. Nustatyti, ar pasauliniai karai turëjo vienodàátakà moterø ir vyrø pirmø pokariniø OÞ plau-kimo varþybø rezultatams.

Tyrimo metodai: literatûros ðaltiniø analizë,varþybø protokolø analizë, matematinë statistika.

Tyrimo organizavimas. OÞ plaukimo varþybørezultatai buvo paimti ið sporto enciklopedijø,varþybø protokolø. Analizuoti I–XIV olimpiadøþaidyniø plaukikø 1–3 vietos rezultatai, kurie buvorasti sporto enciklopedijose. Matematinës statisti-kos metodais apskaièiuoti rezultatø vidurkiai irkvadratiniai nuokrypiai (), o vidurkiø skirtumo pa-tikimumui nustatyti naudotas T testo rodiklis p.

Gautø duomenø analizëI–XIV olimpiadø þaidyniø (OÞ) sporto ðakø ir

dalyviø skaièiaus duomenø analizë parodë, kad tuojpo pasauliniø karø, t. y. VII ir XIV OÞ dalyviø irðaliø skaièius nebuvo maþesnis negu OÞ iki pasau-liniø karø (V ir XI OÞ). I OÞ dalyvavo 311 daly-viø ið 13 ðaliø, po I pasaulinio karo VII OÞ dalyva-vo 29 ðalys. Vyrus á plaukimo varþybas atsiuntë 15ðaliø, o moteris – 8 ðalys. Po II pasaulinio karo da-lyvauti OÞ atvyko sportininkai ið 59 ðaliø. Vyrus áplaukimo varþybas atsiuntë 24 ðalys, o moteris –16 ðaliø. Bendras OÞ dalyviø skaièius didëjo, ne-paisant to, ar OÞ vyko iki pasaulinio karo ar tuojpo jo. OÞ dalyviø vyrø skaièius: nuo I OÞ iki XIVOÞ iðaugo daugiau kaip 10 kartø, o ðaliø dalyviø skai-èius padidëjo daugiau kaip 4,5 karto.

Moterys pirmà kartà dalyvavo II OÞ. Jø skai-èius didëjo kiekvienose OÞ. Iki XIV OÞ jø skai-èius iðaugo iki 385, t. y. beveik 30 kartø daugiaunegu II þaidynëse. Ðaliø dalyviø skaièius didëjo irplaukimo varþybose. I OÞ dalyvavo plaukikai ið 6ðaliø, VII – ið 15 ðaliø, o XIV – ið 24 ðaliø. Moterysplaukimo varþybose dalyvauja nuo V OÞ (1 lentelë).

Analizuojant I–XIV olimpiadø þaidyniø plau-kimo varþybø programas, dalyviø (vyrai ir mote-rys) ir ðaliø, dalyvavusiø þaidynëse, duomenis, nu-statyta, kad plaukimo varþybos rengiamos nuo IOÞ, vandensvydis – nuo II OÞ, o ðuoliai á vandená– nuo III OÞ. Pastarosios sporto ðakos priklausotai paèiai Tarptautinei plaukimo federacijai (FINA).

Vyrø varþybø programos, dalyviø ir ðaliø, daly-vavusiø þaidynëse, analizë parodë, kad daugiausia

SPORTO MOKSLAS16

rungèiø OÞ buvo plaukiamalaisvuoju stiliumi (l. st.). IOÞ buvo plaukiama 100,500 ir 1200 m. Be to, dar bu-vo plaukimas jûreiviams,kur galëjo dalyvauti tik Grai-kijos sportininkai. Tai sukë-lë kitø ðaliø plaukikø nepa-sitenkinimà. II OÞ plauki-mo varþybø programoje bu-vo 200, 1000, 4000 mplaukimas l. st., nërimas,200 m plaukimas su kliûti-mis ir pirmà kartà buvoplaukiama 5x40 m estafetëbei 200 m nugara. III OÞplaukimo varþybø nuotoliaibuvo matuoti jardais (1 jar-das = 0,914 m). Dalyviaiplaukë 50, 100, 220, 440,880 jardø l. st. ir 1 mylià l.st., 100 jardø nugara, 440jardø krûtine ir 4x50 jardøestafetæ l. st. Pirmosios tre-jos OÞ buvo plaukimovarþybø programos paieð-kos ir bandymai.

OÞ vyrø plaukimovarþybø programa nusisto-vëjo nuo IV OÞ. IV–XIVOÞ buvo plaukiama 100,400, 1500 m l. st., 100 mnugara, 4x200 m estafetë l.st. Tai nuotoliai, kurie, bekitø, plaukiami ir dabartinë-se OÞ plaukimo varþybose.Duomenys rodo, kad OÞdaugiausia sportininkøstartuoja l. st. rungtyse.

Tuoj po I pasaulinio karo vykusiose VII OÞ da-lyviø skaièius sumaþëjo labai nedaug.

Po II pasaulinio karo surengtoje XIV OÞ daly-viø skaièius, palyginti su XI OÞ, sumaþëjo tik 100 ml. st. rungtyje (4 dalyviais). Kitose rungtyse dalyviøskaièius smarkiai padidëjo.

I–XIV OÞ moterø plaukimo varþybø progra-mos, dalyviø ir ðaliø, dalyvavusiø þaidynëse, duo-menys rodo, kad moterø plaukimo varþybø pro-grama nekito taip smarkiai kaip vyrø. Akivaizdu,kad tam turëjo átakos jau ketverias OÞ rengiamosvyrø plaukimo varþybos, nes moterys plaukimovarþybose dalyvauja tik nuo V OÞ. Nuo V OÞ ikidabartiniø OÞ moterø varþybø programoje yra 100

ir 400 m l. st. rungtys bei 4x100 m estafetë. Tik300 m l. st. rungtis, kuri buvo V OÞ, yra panaikin-ta. Nuo VIII OÞ iki dabar moterys plaukia ir 200 mkrûtine bei 100 m nugara.

Tuoj po I pasaulinio karo vykusiose VII OÞdalyvavo maþiau plaukikiø negu V OÞ, nors ðaliøskaièius VII OÞ buvo didesnis.

Siekiant nustatyti, kokià reikðmæ I ir II pasauliniaikarai turëjo OÞ plaukimo varþybø rezultatams, iðana-lizuota, kaip kito visø rungèiø èempionø ir prizininkørezultatai, atkreipiant ypatingà dëmesá á rezultatus OÞtuoj po pasauliniø karø, t. y. VII ir XIV OÞ.

Vyrø rezultatai (þr. 1–3 lenteles). Duomenysrodo, kad 100 m l. st. rungtyje èempionø rezultatai

1 lentelë

I–XIV olimpiadø þaidyniø 100 m l. st. èempionø ir prizininkø rezultatai (vyrai)

Olimpiados þaidynës Rezultatas (s) Metai ir miestas Nr. 1 vieta 2 vieta 3 vieta x

p

1986 Atënai I 82,2 83,0 - 82,6 0,56 0,0005 1908 Londonas IV 65,6 66,2 68,0 66,6 1,24 0,0980 1912 Stokholmas V 63,4 64,6 65,6 64,53 1,10 0,0411 1920 Antverpenas VII 61,4 62,2 63,0 62,2 0,8 0,2121 1924 Paryþius VIII 59,0 61,4 61,8 60,73 1,51 0,2647 1928 Amsterdamas XIX 58,6 59,8 60,0 59,46 0,75 0,1188 1932 Los Andþelas X 58,2 58,6 58,8 58,53 0,30 0,0305 1936 Berlynas XI 57,6 57,9 58,0 57,83 0,20 0,7225 1948 Londonas XIV 57,3 57,8 58,1 57,73 0,40

2 lentelë

IV–XIV olimpiadø þaidyniø 400 m l. st. èempionø ir prizininkø rezultatai (vyrai)

Rezultatas (s) Olimpiados þaidynës 1 vieta 2 vieta 3 vieta ×

p

IV 336,8 344,2 346,0 342,3 4,87 0,012178 V 324,4 325,8 331,2 327,1 3,59 0,583891 VII 326,8 329,0 329,6 328,4 1,47 3,09E-05 VIII 304,2 305,6 306,6 305,4 1,20 0,121807 IX 301,6 303,6 304,6 303,2 1,52 0,000965 X 288,4 288,5 292,3 289,7 2,22 0,005646 XI 284,5 285,6 288,1 286,1 1,50 0,059364 XIV 281,0 283,4 287,4 283,9 3,23

3 lentelë

IV–XIV olimpiadø þaidyniø 1500 m l. st. èempionø ir prizininkø rezultatai (vyrai)

Rezultatas (s) Olimpiados þaidynës 1 vieta 2 vieta 3 vieta ×

p

IV 1368,4 1371,2 1376,2 1371,9 3,9 0,562633 V 1320,0 1359,0 1395,4 1358,1 37,7 0,992128 VII 1343,2 1346,4 1384,0 1357,8 22,6 0,03163 VIII 1206,6 1241,4 1308,4 1252,1 51,7 0,235499 IX 1191,8 1202,6 1228,8 1207,7 19,0 0,031244 X 1152,4 1154,1 1179,5 1162 15,1 0,470324 XI 1153,7 1174,0 1174,5 1167,4 9,68 0,734273 XIV 1158,5 1171,3 1183,2 1171 10,08

x

x

x

2005 Nr. 4(42) 17

per tiriamàjá laikotarpá nuolat gerëjo nepriklauso-mai nuo to, ar varþybos vyko tuoj po karø ar prieðkarus. Tà patá galima pasakyti apie antrosios ir tre-èiosios vietos laimëtojø rezultatus. 1–3 vietos re-zultatø vidurkio skirtumas buvo reikðmingas tik tarppirmøjø ir ketvirtøjø OÞ (p=0,0005) (1 lentelë).

II OÞ nebuvo 100 m l. st. rungties, o III OÞbuvo 100 j l. st. plaukimas. Kadangi 100 m ir 100 jyra skirtingi nuotoliai, todël jø rezultatø lyginti nega-lima. VII OÞ 100 m l. st. rezultatø vidurkiai buvoreikðmingai geresni negu V OÞ. Vadinasi, tuoj po Ipasaulinio karo plaukikai ðá nuotolá OÞ plaukë grei-èiau negu OÞ iki karo.

Èempionø ir viceèempionø 400 m l. st. rezulta-tai gerëjo kiekvienose OÞ, iðskyrus VII OÞ, t. y.OÞ tuoj po pasaulinio karo (2 lentelë). Prizininkørezultatø vidurkiai VII OÞ buvo tik truputá bloges-ni negu V OÞ, skirtumas nëra reikðmingas (p=0,58)(2 lentelë). Ðá nuotolá V OÞ vyrai plaukë greièiaunegu IV (p=0,01), o VIII OÞ – greièiau negu VIIOÞ (p=3,09E-05), X OÞ – greièiau negu IX OÞ(p=0,0009), o XI OÞ – greièiau negu X OÞ(p=0,005). Taèiau tuoj po II pasaulinio karo vy-kusiø XIV OÞ prizininkø rezultatø vidurkiai nesi-skyrë nuo XI OÞ, t. y. paskutinëse OÞ iki II pa-saulinio karo, pasiektø rezultatø vidurkiø. Tai ro-do, kad tuoj po II pasaulinio karo vyrø 400 m l. st.plaukimo rezultatø progreso nebuvo. Neabejotina,kad tam átakos turëjo pats karas ir jo padariniai.

Ilgiausio 1500 m OÞ nuotolio èempiono pasiek-tas rezultatas VII OÞ, t. y. OÞ tuoj po I pasauliniokaro, buvo blogesnis negu V OÞ, t. y. iki I pasauli-nio karo. Tas pats pastebëta ir tarp ðio nuotolio èem-pionø rezultatø XI ir XIV OÞ, t. y. iki ir po II pa-saulinio karo. Antrosios vietos laimëtojø rezultataivisose OÞ gerëjo, bet plaukiko, uþëmusio III vietàXIV OÞ, rezultatas buvo blogesnis negu bronzosmedalininkø X ir XI OÞ (3 lentelë).

Analizuojant IV–XIV OÞ 1500 m l. st. prizi-ninkø plaukimo rezultatø vidurkius pastebëta, kadðioje rungtyje rezultatai au-go labai lëtai, daþniau vie-nø OÞ rezultatø vidurkiøskirtumas reikðmingai nesi-skyrë nuo kitø, iðskyrusVIII OÞ, kuriose plaukikaiplaukë greièiau negu VIIOÞ (p=0,031), o X OÞ –greièiau negu IX OÞ(p=0,031). Tai reiðkia, kadI ir II pasauliniai karai bu-vo lyg stabdis ðio nuotoliorezultatø augimui.

Èempionø 100 m nugara rezultatai gerëjo kiek-vienose OÞ, iðskyrus X ir XIV OÞ, o bronzos me-dalio laimëtojo rezultatas VIII OÞ buvo blogesnisnegu VII OÞ.

100 m nugara rezultatø vidurkiø analizë paro-dë, kad tuoj po I pasaulinio karo, t. y. VII OÞ pri-zininkø rezultatø vidurkiai reikðmingai geresni ne-gu iki I pasaulinio karo, t. y. V OÞ.

IX OÞ 100 m nugara rezultatø vidurkis buvoreikðmingai geresnis negu VIII OÞ (p=0,035). Tuojpo II pasaulinio karo vykusiose XIV OÞ pasiektirezultatø vidurkiai yra truputá geresni, bet skirtu-mas nereikðmingas (p=0,64).

Apibendrinus analizës duomenis galima pasaky-ti, kad I pasaulinis karas nebuvo labai reikðmingastrikdys siekiant gerø plaukimo sportiniø rezultatø,bet II pasaulinis karas buvo viena ið prieþasèiø, ne-leidusiø olimpieèiams pasiekti geresniø rezultatø.

Èempionø 200 m plaukimo krûtine rezultatai ge-rëjo kiekvienose OÞ, iðskyrus VII OÞ. Ðiose OÞsidabro ir bronzos medaliø laimëtojø rezultatai bu-vo blogesni negu V OÞ. Tas pats pasakytina ir apieprizininkø rezultatø vidurkius. Skirtumas tarp re-zultatø vidurkiø VII ir V OÞ nëra reikðmingas(p=0,27). Rezultatø vidurkiø skirtumai tarp XI irXIV OÞ irgi nereikðmingi (p=0,50). Tai dar kartàparodo, kad karai turëjo neigiamos átakos siekiantgeresniø 200 m plaukimo krûtine rezultatø, arbakarai buvo vienas ið veiksniø, nulëmusiø plaukimosportiniø rezultatø stabtelëjimà OÞ.

Nustatyta, kad 22 proc. vyrø èempionø rezulta-tø, 9 proc. viceèempionø ir 13 proc. bronzos me-daliø laimëtojø rezultatø, pasiektø I–XIV olimpi-adø þaidynëse, nebuvo geresni negu gretutinëseOÞ.

Moterø rezultatai (4 ir 5 lentelës). OÞ èempio-niø 100 m l. st. rungties rezultatai gerëjo nuolat,iðskyrus XIV OÞ (4 lentelë). Èempioniø ir prizi-ninkiø rezultatø vidurkiø analizë parodë, kad VIIOÞ prizininkiø rezultatø vidurkis buvo reikðmin-

4 lentelë

V–XIV olimpiadø þaidyniø 100 m l. st. èempioniø rezultatai (moterys)

Rezultatas (s) Olimpiados þaidynës 1 vieta 2 vieta 3 vieta x

p

V 82,2 85,4 87,6 85,06 2,71 0,009507 VII 73,6 77,0 77,2 75,93 2,02 0,093834 VIII 72,4 72,8 74,2 73,13 0,94 0,353788 XIX 71,1 71,4 73,6 72,03 1,36 0,00763 X 66,8 67,8 68,2 67,60 0,72 0,031361 XI 65,9 66,4 66,2 66,16 0,36 0,214316

XIV 66,3 66,5 67,6 66,8 0,70

x

SPORTO MOKSLAS18

gai geresnis negu V OÞ (p=0,009), bet XIV OÞrezultatø vidurkiai nuo XI OÞ rezultatø vidurkiøskyrësi nereikðmingai (p=0,21). Reikðmingi rezul-tatø vidurkiø skirtumai buvo tarp X ir IX OÞ beiXI ir X OÞ.

300 m l. st. moterys plaukë VII OÞ, taèiau ðisnuotolis daugiau niekad nebuvo plauktas OÞ, tadnëra jo su kuo lyginti. Reikëtø paminëti, kad ðiojerungtyje visas tris pirmas vietas uþëmë amerikietës.

Èempioniø ir prizininkiø 400 m l. st. rezultataiper tiriamàjá laikotarpá gerëjo nuolat (5 lentelë). Ádo-mu pabrëþti, kad XIV OÞ rezultatai buvo reikð-mingai geresni negu paskutinëse OÞ iki II pasauli-nio karo (p=0,01). 400 m l. st. rezultatø vidurkiainuo vienø OÞ iki kitø gerëjo nereikðmingai, iðsky-rus jau minëtàsias XIV OÞ, kur plaukikiø rezulta-tø vidurkiai buvo reikðmingai geresni negu iki IIpasaulinio karo, t. y. XI OÞ. Galima teigti, kad ðiosrungties moterø rezultatø progresas buvo gana lë-tas. Lygiai tas pats pastebëta ir analizuojant 100 mnugara bei 200 m krûtine rezultatus – prizininkiørezultatø vidurkiai po II pasaulinio karo buvo reikð-mingai geresni negu iki karo.

Apibendrinant èempioniø ir prizininkiø plauki-mo rezultatø OÞ analizæ galima teigti, kad moterøsportiniø rezultatø gerëjimui II pasaulinis karas tu-rëjo daug maþesnæ átakà negu vyrø rezultatø augi-mui. Sunku pasakyti apie I pasaulinio karo poveikámoterø OÞ varþybø rezultatams, nes iki ðio karoOÞ moterys plaukë tik vienà nuotolá – 100 m l. st.,ðios rungties rezultatø vidurkiai OÞ tuoj po I pa-saulinio karo buvo reikðmingai geresni.

Nustatyta, kad net 96 proc. OÞ èempioniø,91 proc. viceèempioniø ir tiek pat treèiosios vietoslaimëtojø rezultatø buvo pagerinti, palyginus su gre-tutiniø OÞ èempioniø ir prizininkiø rezultatais.

Norint nustatyti, kodël pasauliniai karai turëjomaþesnæ neigiamà átakà moterø rezultatams neguvyrø, iðsiaiðkinta, kokiø ðaliø sportininkës tapo olim-pinëmis èempionëmis ir prizininkëmis VII irXIV OÞ, t. y. tuoj po pasauliniø karø.

Išanalizavus VII ir XIVOÞ plaukikiø laimëtus vi-sus medalius paaiðkëjo,kad daugiausia aukso me-daliø iðkovojo JAV plauki-kës. Jos greièiausiai nu-plaukë 5 nuotolius ið 8, oVII OÞ JAV sportininkës,plaukdamos 100 ir 200 ml. st., laimëjo ir visas pri-zines vietas. Australi jos

plaukikës iðkovojo 1 sidabro ir 1 bronzos meda-lá. Kitø rungèiø nugalëtojos buvo europietës.Olimpinëmis èempionëmis XIV OÞ tapo plauki-kës ið Olandijos (200 m krûtine) ir Danijos(100 m nugara ir l. st.).

Iðanalizavus VII ir XIV OÞ plaukikø vyrø iðko-votus medalius nustatyta, kad po pasauliniø karøJAV sportininkai tapo lyderiais OÞ plaukimovarþybose. Jø sàskaitoje net 11 aukso medaliø ið13 galimø. Europieèiams atiteko tik 2 aukso, 3 si-dabro ir 8 bronzos medaliai. Galima daryti iðvadà,kad pasauliniai karai labai skaudþiai palietë Euro-pos plaukimo sporto mëgëjus vyrus. Be to, galimateigti, kad ne europieèiai prisidëjo prie to, kad plau-kimo rezultatai po pasauliniø karø nenukristø á darþemesná lygá.

Iðvados1. I –XIV olimpiadø þaidynëse (OÞ) dalyviø ir

ðaliø skaièius nuolat augo. Po I ir II pasauli-niø karø dalyviø ir ðaliø skaièius OÞ nebuvomaþesnis negu OÞ prieð pasaulinius karus. Taspats pasakytina ir apie OÞ plaukimo varþybas.

2. OÞ vyrø plaukimo varþybø programa kito la-biau negu moterø. Vyrø OÞ plaukimo varþybøprograma, nusistovëjusi iki I pasaulinio karo,nekito ir po jo, ir tuoj po II pasaulinio karo,t. y. ji iðliko tokia pat iki XIV OÞ.

3. Pasauliniai karai turëjo didesnæ neigiamà áta-kà vyrø vidutiniø ir ilgø nuotoliø rezultatamsnegu trumpø nuotoliø l. st. rezultatams.

4. Visø rungèiø moterø rezultatø gerëjimui II pa-saulinis karas turëjo maþesnæ neigiamà átakànegu vyrø rezultatams.

5. Viena ið prieþasèiø, neleidusi smarkiai regre-suoti plaukimo varþybø rezultatams olimpinë-se þaidynëse po pasauliniø karø, buvo ne eu-ropieèiø, o JAV moterø ir ypaè ne europieèiø,o JAV, Kanados, Australijos vyrø pasiekti pui-kûs rezultatai.

5 lentelë

VIII–XIV olimpiadø þaidyniø 400 m l. st. èempioniø rezultatai (moterys)

Olimpiados þaidynës

Rezultatas (s) p

1 vieta 2 vieta 3 vieta × VIII 362,2 363,8 364,8 363,6 1,07 0,142996 IX 342,8 357,8 360,2 353,6 7,38 0,085904 X 328,5 328,6 347,3 334,8 12,64 0,318504 XI 326,4 327,5 329,0 327,6 1,30 0,010959 XIV 317,8 321,2 322,5 320,5 9,67

x

2005 Nr. 4(42) 19


Birutë StatkevièienëLKKA Vandens sporto ðakø katedraSporto g. 6, LT – 3000 KaunasTel. +370 373 02 666

INFLUENCE OF THE FIRST AND THE SECOND WORLD WAR ON THE RESULTS OFOLYMPIC GAMES’ SWIMMING COMPETITIONS

Assoc. Prof. Dr. Birutë Statkevièienë

SUMMARY

H. Šadþius (2001) have written that there is notenough literature on the history of various sports inLithuania. There are more than 100 sports federationsin Lithuania, but only 15 of them started to collectand summarise historical data of their sport. V.Kupstys(1993), B.Statkevièienë, A.Januðauskas (1993),B.Statkevièienë (1994), R.Maþutaitienë,B.Statkevièienë (1994) B.Statkevièienë (2001),Maþeikienë (2001) have investigated and summarisedfacts of the history of swimming sport. Firsov (1980)writes about changes in swimming technique fromone Olympic games (OG) to another. We can findsome articles of champions of various OG (SteveJohanson 2000, Scott Rabalais 1999), but there arenot enough data about OG swimming competitionsand world wars. We analysed number of OGparticipants, programme of swimming competitionbefore World War and just after the War. We analysedthe results of 1st-14th OG champions and mean dataof swimming results of the athletes that took 1st -3rd

places in OG.We determined that the number of OG

participants used to increase from OG to OG. Thesame results we received with the number of swimmingcompetitions participants. Swimming competitions

programme for men stabilised from the 4th OG, forwomen stabilised from 8th OG. As we determinedthere was not the World War influence on changingGO swimming competition programme.

We determined that 96% of women championsresults and 78% of men results that have shown inthe OG were better than one OG before.

The 1st and the 2nd World War have had much moreinfluence on men results than on women, especially fordistance swimmers. After the War II the results in alldistances (except 100m freestyle) shown by women werebetter than before the World War II (the difference issignificant). The averages of the 1-3-place results shownby men after the World War II (at the 14th OG) werenot always better than before the War (in 14th OG). Theaverages of the 1-3 places results shown by men afterthe World War I (in 7th OG) in 100 m freestyle, 100 mbackstroke were better than before the World War I (in5th OG) (the difference is significant).

OG swimming competition results could be worseif not swimmers from the USA, Canada, andAustralia. After the I and II Wars at the 7th and 14th

OG swimmers from USA.Keywords: Olympic Games, champions and prizemen,

World War I, World War II, swimming, stroke.

LITERATÛRA1. Johnson, S. (1999). Olympicflashback. Swimming World,41; 2 February, 38–40.2. Kupstys, V. (1993). Lietuvos plaukimo sportas. Istorinëpatirtis – nepriklausomos Lietuvos sporto dabarèiai ir ateièiai:mokslinës konferencijos medþiaga (pp. 144–150). Vilnius.3. Maþeikienë, R. (2001). Lietuvos moterys ir sportas. Sportomokslas, 4(26), 45–53.4. Maþutaitienë, R., Statkevièienë, B. (1994). Lietuvosveteranø startai IV Europos veteranø èempionate. Istorinëpatirtis – sporto ateièiai: mokslinës konferencijos medþiaga(pp. 175–177). Vilnius.5. Michalik, M.B. (1993). Kronika sportova. Warszawa,Polska.6. Rabalais, S. (1998). Olympic: Experience: Part II-Men.Swimm Magazine, XII, Jul/Aug, 32–34.7. Statkevièienë, B.(1994). Lietuvos veteranø sporto sàjûdþiopradþia Lietuvoje. Lietuvos veteranø startai IV Europosveteranø èempionate. Istorinë patirtis – sporto ateièiai:mokslinës konferencijos medþiaga (pp. 172–175). Vilnius.

8. Statkevièienë, B. (2001). Plaukimo sportas pasaulyje irLietuvoje XX a. Sportas ir visuomenë amþiaus sandûroje:respublikinës mokslinës konferencijos programa ir praneðimøtezës. Kaunas.9. Statkevièienë, B., Januðauskas, A. (1993). Plaukimopeteliðke raida Lietuvoje. Istorinë patirtis – nepriklausomosLietuvos sporto dabarèiai ir ateièiai: mokslinës konferencijosmedþiaga (pp. 190–195). Vilnius.10. Stonkus, S. (2000). Olimpinis sportas. Olimpijos irOlimpinës þaidynës. Kaunas: Ðviesa.11. Ðadþius, H. (2001). Ðiuolaikinës kûno kultûros ir sportoistorijos tyrimai. Mokslinës konferencijos, skirtos Lietuvostautinio olimpinio komiteto atgaivinimo 10-meèiui, medþiaga(pp. 19–27). Vilnius.12. Þilinskas, J. (1994). Lietuva ir Olimpinës þaidynës.Lietuva ir pasaulinis olimpinis judëjimas: mokslinëskonferencijos medþiaga (pp. 24–26). Kaunas.13. Ïðîõîðîâ, À.Ì. (1980). Îëèìïéñêàÿ ýíöèêëîïåäèÿ. Ìîñêâà.14. Ôèðñîâ, Ç.Ï. (1980). Îò îëèìïèàäû ê îëèìïèàäû.Ïëàâàíèå, 1 âûï., 46–54.

SPORTO MOKSLAS20

Ávadas2002 metais Lietuva ðventë krepðinio jubiliejø –

mûsø ðalyje krepðinis þaidþiamas 80 metø. 2003-ieji Europoje ir Lietuvoje paskelbti Neágaliøjø me-tais. Apibendrinami laimëjimai, mokslo atradimussiekiama pritaikyti þaidimui, kuris populiarumu len-kia kitus þaidimus, tobulinti. Krepðinis tampa prie-mone ir neágaliesiems ásitraukti á visavertá gyveni-mà. Tas, kuriam teko regëti krepðiná, kurá þaidþiainvalidø veþimëliuose vaþinëjantys þmonës, paste-bëjo, koks entuziazmas, atsidavimas þaidimui vy-rauja aikðtelëje. Krepðiniui abejingas negali bûti nie-kas (Stonkus, 1996).

Veþimëliø krepðinis pradëtas þaisti JungtinëseAmerikos Valstijose po Antrojo pasaulinio karo –1946 m. pirmosios tarptautinës veþimëliø krepði-nio varþybos ávyko 1954 m., o Europos èempiona-tai pradëti rengti 1970 m. Pirmosiose tarptautinëseveþimëliø krepðinio varþybose dalyvavo JAV, Ka-nados ir Didþiosios Britanijos komandos. Visuosetarptautiniuose turnyruose iki 1966 m. dominavoJAV, taèiau 1966 m. Stok Mandevilio þaidynëse ne-tikëtai laimëjo Izraelio komanda.

Veþimëliø krepðinis nuo 1950 m. ëmë sparèiaiplisti Europoje, o vëliau – visame pasaulyje. 1970 m.Belgijoje buvo surengtas pirmasis Europos veþimë-liø krepðinio èempionatas nacionalinëms vyrø ko-mandoms. Pirmàja èempione tapo Belgijos rinkti-në (Stonkus, 1996). Veþimëliø krepðinis ypaè pa-plito Vokietijoje, Didþiojoje Britanijoje, Prancûzi-joje, Ispanijoje, Izraelyje ir Italijoje. Populiarinti ðià

Organizuoto neágaliøjø sporto ir veþimëliø krepðinio pradþiaLietuvoje (1988–1995)

Kostas KarpavièiusLietuvos kûno kultûros akademija

SantraukaSurinkus, susipaþinus ir iðanalizavus Lietuvos parolimpinio komiteto (LPK), Lietuvos invalidø sporto federacijos (LISF),

Vilniaus invalidø sporto klubo „Draugystë“ ir Kauno klubo „Santaka“, Tarptautinës veþimëliø krepðinio federacijos (IWBF)dokumentus, istorinæ literatûrà ir periodinæ spaudà, galima tvirtinti, kad organizuoto valstybës mastu invalidø sporto Lietu-voje pradþia laikytini 1988 metai – LISF ákûrimo metai. Federacija numatë veiklos prioritetus: organizaciná masiná darbà,propagandà, mokslinæ-metodinæ ir medicininæ kontrolæ, sportiná-techniná darbà, kartu siekiant keisti visuomenës poþiûrá áinvalidus, jø ávairiapusá gyvenimà. Praktiðkai ðie uþdaviniai buvo ágyvendinami besikeièianèiuose neágaliøjø sporto klubuose,remiant talkininkams rëmëjams, pagalbininkams. Stipriausi, labiausiai iðplëtojæ sportinæ veiklà ir palyginti gausûs sportoklubai susikûrë Vilniuje, Klaipëdoje, Ðiauliuose, Kaune. Geriausiø veþimëliø krepðinio rezultatø pasiekë Kauno „Santakos“ir Vilniaus „Draugystës“ klubai, tarptautinëse varþybose dalyvaujantys nuo 1989 m., o sportinius veþimëlius ásigijæ 1991 ir1994 m. Nuo 1991 m. Lietuvos veþimëliø krepðinio rinktinë pradëjo dalyvauti Vakarø ir Rytø Europoje organizuojamosevarþybose. IWBF, ávertindama veþimëliø krepðinio plëtrà iki 1995 m., Lietuvoje organizavo ávairaus lygio veþimëliø krepðiniorenginius: parodomàsias varþybas, seminarus treneriams, teisëjams, gydytojams klasifikatoriams.

Aptariamojo laikotarpio veþimëliø krepðinio plëtotës analizë parodë ir viso Lietuvos neágaliøjø sporto trûkumus, proble-mas, bëdas: lëðø stygius, nekoordinuojami veiksmai tarp vadovaujanèiøjø sporto organizacijø, sporto klubø susiskaidymas,veþimëliø krepðiniui þaisti trûkumas, kvalifikuotø treneriø, teisëjø nebuvimas.

Raktaþodþiai: neágaliøjø sportas, invalidø sporto klubai, veþimëliø krepðinis.

sporto ðakà padëjo ir padeda gerëjanti veþimëliø ko-kybë, naujoviðkos jo konstrukcijos. Veþimëliø krep-ðinio þaidimas tapo greitesnis, atletiðkesnis ir pa-trauklesnis þiûrovams.

Vadovavimo sistema atskirø ðaliø ir tarptauti-niam veþimëliø krepðiniui klostësi pamaþu. 1949 m.buvo ákurta Nacionalinë veþimëliø krepðinio aso-ciacija – NWBA (JAV), 1973 m. – Tarptautinëveþimëliø krepðinio federacija (IWBF), kaip Tarp-tautinës Stok Mandevilio þaidyniø federacijos da-lis. Ji yra neágaliø þmoniø, þaidþianèiø krepðiná, tarp-tautinë organizacija. 1993 m. ji tapo nepriklauso-ma (Stonkus, 1996).

Lietuvoje mokslo darbø apie veþimëliø krepði-nio istorijà nëra. Ðio darbo, kuris raðomas remian-tis archyvine medþiaga, sukaupta LISF, Vilniaus„Draugystës“ ir Kauno „Santakos“ klubø archyvuo-se, Tarptautinës veþimëliø krepðinio federacijos(IWBF) dokumentais, Lietuvos periodine spauda,pirmøjø veþimëliø krepðinio entuziastø atsimini-mais, tikslas – surinkti, iðanalizuoti, apibendrintiistorinius faktus apie veþimëliø krepðinio atsiradi-mà ir raidos Lietuvoje pradiná etapà.

Uþdaviniai:1. Surinkti, susisteminti ir apibendrinti duome-

nis bei istorinius faktus apie veþimëliø krepði-nio atsiradimà, plëtotæ Lietuvoje.

2. Surinkti ir apibendrinti bei chronologine tvarkaiðdëstyti faktografijà apie Lietuvos veþimëliø krep-ðinio komandø ryðius su uþsienio valstybiø koman-domis bei dalyvavimà tarptautinëse varþybose.

2005 Nr. 4(42) 21

Tyrimo metodai:1. Istorinë ir teorinë dokumentø analizë.2. Istorinës medþiagos sisteminimas ir apiben-

drinimas.3. Sisteminë struktûrinë ir statistinë analizë.4. Pokalbis.5. Praktinës veiklos studijavimas ir asmeninës

patirties apibendrinimas.

Tyrimo rezultatai ir jø aptarimasPo Antrojo pasaulinio karo JAV ligoninëse atsi-

rado daug karo veteranø su stuburo ir kitais paþei-dimais. Jie naudojo invalidø veþimëlius. Nepaisantjudëjimo funkcijos sutrikimo, dar palyginti jauniþmonës pradëjo uþsiiminëti sportu. Pradþioje þais-davo stalo tenisà, plaukiojo baseine.

IWBF, siekdama tobulinti veþimëliø krepðiná, yrasudariusi klasifikacinæ sistemà. 1982 m. Stok Man-devilio ðaliø, kur þaidþiamas veþimëliø krepðinis, at-stovai pripaþino H. Strohkendl sukurtà funkcinæklasifikacinæ sistemà. Ji pagrásta sportininkø gebë-jimu atlikti pagrindinius krepðinio veiksmus: apsi-sukti, varyti kamuolá, perduoti, kontroliuoti kamuo-lá, atmuðti, atakuoti. Pagal tai, kaip þaidëjai atliekaðiuos veiksmus, jie skirstomi á keturias klases. Ðiskalë yra informacinis pagrindas klasifikuojant fi-ziniø sutrikimø (persirgus poliomielitu, amputuo-tom galûnëm, po stuburo paralyþiaus ir t. t.) turin-èius þaidëjus. Sunku nubrëþti ribas tarp þaidëjø, su-skirstytø á keturias klases, todël buvo ávesta penktaribinë klasë, kuri sudaroma tada, kai þaidëjas funk-cionaliai ar mediciniðkai, pagal invalidø veþimëliospecifinius kriterijus arba veiksmø kieká tinka dviemklasëms.

Þaidëjai nori, kad á juos þiûrëtø kaip á atletus.Gerbiant jø màstysenà, klasifikacijos procedûrapradedama aikðtelëje. Klasifikuojama paprastai irkuo ekonomiðkiau. Þaidëjai turi prisiimti atsako-mybæ ir dalyvauti klasifikacijos procese. Niekas taipgerai neveikia kaip tikrinimas. Gerai informuoti þai-dëjai pasitiki savimi ir vienas kità kontroliuoja(Courbariaux, 1994).

Lietuvoje organizuoto invalidø sporto pradþia sà-lyginai galima laikyti 1984–1985 m., o pradininkais– Vilniaus ir Kauno miestø neágalius þmones. LPKgeneralinis sekretorius V. Stankevièius atsimini-muose raðo, kad pirmosios judëjimo negalià turin-èiø þmoniø varþybos ávyko 1984 m. rugpjûèio 18 d.Pasvalio r., Talaèkonyse. Jose dalyvavo 34 aktyviausineágalieji ið ávairiø Lietuvos miestø ir rajonø. Ðven-tëje dalyvavo ir Latvijos invalidø sporto klubo „Op-timist“ pirmininkas Janis Ilus. Keli Lietuvos neága-lieji sportininkai tais paèiais metais dalyvavo I Lat-

vijos neágaliøjø spartakiadoje (Karpavièius, 2002).1985 m. gruodþio 26 d. SSD „Þalgiris“ Respub-

likinës tarybos prezidiumo nutarimu prie Vilniausmiesto sporto árenginiø valdybos buvo ákurtas res-publikinis invalidø sporto-sveikatingumo klubas„Draugystë“. Klubo pirmininke iðrinkta Vlada Gri-bënienë. Klubo ákûrimas suaktyvino neágaliøjø spor-tinæ veiklà visoje ðalyje. 1986–1988 m. buvo ákurtiklubo filialai Vilniaus zonoje – pirmininkas ArûnasJuzumas, Kauno zonoje – pirmininkas MykolasStrumkis, Klaipëdos zonoje – pirmininkas Jonas Po-cius, Ðiauliø zonoje – pirmininkë Aldona Krikðèiû-nienë, Panevëþio zonoje – pirmininkë Rita Mali-nauskienë. Pirmoji organizuota „Draugystës“ klu-bo nariø treniruotë ávyko 1986 m. vasario 2 d. Vil-niaus „Þalgirio“ irklavimo bazëje.

1986 m. liepos 15–17 d. Alantoje, Molëtø rajo-ne, technikumo sporto bazëje vyko tuometinësTSRS Pabaltijo respublikø neágaliøjø þaidynës. Ne-ágalieji varþësi lengvosios atletikos, trikovës – rutu-lio stûmimas, disko ir ieties metimas, ðaudymas iðlanko, pneumatinio ðaudymo ir miestuèiø varþybo-se. 1987 m. vël Alantoje vykusioje Pabaltijo res-publikø ðventëje dalyvavo ir Maskvos bei Lening-rado miestø komandos. Spartakiados dalyviai, bejau minëtø, jëgas iðbandë ir stalo teniso, sëdimojotinklinio ir krepðinio (baudø metimai) varþybose.1988 m. Alantoje ávykusiose pirmosiose buvusiosTarybø Sàjungos neágaliø þmoniø þaidynëse dalyva-vo penkiø respublikø, Leningrado ir Maskvos rink-tinës. Taip bûtø galima apibûdinti neágaliøjø sportopradþià Lietuvoje.

1987 m. spalio 2 d. trisdeðimt neágaliøjø ákûrëKauno zonos invalidø sporto klubà. Jis tapo esamosporto klubo „Draugystë“ padaliniu. Klubui Kauneëmë vadovauti Mykolas Strumkis, kuris ðá darbà dir-bo iki 1989 m. vasario.

Neágalieji sekmadieniais rinkosi á Kauno 26 vid.mokyklos sporto salæ, treèiadieniais ir ðeðtadieniaisplaukiojo „Pluoðto“ baseine. Kartu su jais dalyvau-davo ðeimos nariai. Sekmadieniais susirinkdavo apie30 þmoniø. Buvo þaidþiamas badmintonas, krepði-nis, sëdimasis (sëdint ant grindø) tinklinis, taip patþaidþiama ðachmatais, ðaðkëmis. Sveikieji pradþio-je su nuostaba stebëjo „Pluoðto“ baseine plaukio-janèius ar sporto salëje sportuojanèius invalidus. Taibuvo pirmieji neágaliøjø integracijos á visuomenæþingsniai Kaune (Kauno kraðto invalidø sporto klu-bo „Santaka“ archyvas, toliau – KSA).

1987 m. neágaliøjø sporto entuziasto S. Milins-ko kvietimu Kaune á invalidø sportà atëjo Kûno kul-tûros akademijos gimnastikos katedros vyr. dëst.

SPORTO MOKSLAS22

K. Karpavièius. „Santakos“ klube K. Karpavièiusdirbo su plaukikais, tinklininkais, lengvaatleèiais,þaidþianèiais badmintonà, ðaðkëmis, ðachmatais. Taipadëjo pasiruoðti þaisti krepðiná: suburtas kolekty-vas, surastos sporto salës, uþmegzti ryðiai ir t. t.

1988 m. vasario 12 d. ákuriama Lietuvos invali-dø sporto federacija (LISF). Steigiamajame susi-rinkime dalyvavo tuometinës LTSR socialinio ap-rûpinimo ministrë J. Pacevièienë. Susirinkimui pir-mininkavo tuometinës LTSR valstybinio kûno kul-tûros ir sporto komiteto pirmininko pavad. A. Po-viliûnas. Susirinkimo dalyviai iðklausë V. Stankevi-èiaus praneðimà, kuriame buvo pabrëþta, kad tuo-metinëje Sovietø Sàjungoje kasmet invalidais tam-pa apie pusæ milijono þmoniø. 70 proc. jø neturi në29 metø. Susirinkime taip pat kalbëta apie invalidøbëdas Lietuvoje.

Buvo numatyta, kad LISF savo veikloje vado-vausis Lietuvos Konstitucija, ástatymais, teisës nor-miniais aktais, tarptautiniø neágaliøjø sporto fede-racijø dokumentais. Apie LISF ákûrimà plaèiai bu-vo raðoma þurnale „Mûsø þodis”.

1989 m. vasario 5 d. respublikinio „Draugystës“sporto klubo ataskaitiniame-rinkiminiame susirin-kime Kauno klubas pasirinko pavadinimà „Santa-ka“, o jo pirmininku buvo iðrinktas Artûras Zuma-ras (M. Strumkis ëmësi vadovauti Kauno invalidødraugijai).

Pamaþu invalidø sportas Lietuvoje tampa orga-nizuotesnis: koordinuojama veikla tarp Vilniaus,Kauno, Klaipëdos, Ðiauliø, Panevëþio, Ukmergësneágaliøjø sporto entuziastø.

Vienas ið veþimëliø krepðinio Kaune pradininkø– K. Skuèas, 1989 m. atëjæs á „Santakos“ sportoklubà. Jis nurodo ðiuos ásitraukimo á neágaliøjø spor-tà motyvus: dalyvauti sporto varþybose, iðbandytisave. K. Skuèas atsiminimuose raðo, kad apie ne-ágaliøjø sporto varþybas ir sporto klubà „Santaka“suþinojo ið veþimëlyje judanèio kolegos A. Liepi-nio. Ruoðdamasis maratono varþyboms, jis kasdiennuvaþiuodavo po 20–30 km, tris kartus per savaitæþaisdavo veþimëliø krepðiná treniruotëse. K. Sku-èas „Santakos“ klubo sportinëje veikloje dalyvavoiki 1994 m.

Sportinæ veiklà koordinavo LISF sudarytos ðe-ðios komisijos: Akløjø sporto komisija (pirm. J. Dzi-dolikas), Kurèiøjø sporto komisija (pirm. A. Jasiû-nas), Judëjimo invalidø sporto komisija (pirm.L. Rakauskaitë), Organizacinio-masinio darbo irpropagandos komisija (pirm. J. Maèiukevièius),Mokslinë-metodinë ir medicinos komisija (pirm.E. Ðvedas), Sportinë-techninë komisi ja (pirm.

A. Girininkas). Federacijos prezidentu buvo iðrink-tas V. Raguckas, generaliniu sekretoriumi – V. Stan-kevièius (Armalytë, 1988).

1989 m. lapkrièio mën. Maskvoje vyko krepði-nio 100-meèiui skirta sporto ðventë. Joje kartu susveikaisiais dalyvavo ir neágalieji. Lietuvai ðioje ðven-tëje atstovavo veþimëliø krepðinio komanda, kuriojeþaidë E. Brazauskas, I. Lavrentjev ið Vilniaus „Drau-gystës“, A. Klipèius, A. Liepinis ið Kauno „Santa-kos“ ir S. Januðka ið Panevëþio klubo. Komandostreneriu paskirtas A. Ðumoviè, o komandà lydëjoV. Kasperovièius ir V. Januðka. CASK rûmuose ávy-ko Rusijos ir Lietuvos neágaliøjø komandø rungty-nës, kurias transliavo televizija. Salëje ðias ir kitasrungtynes þiûrëjo apie 5000 þiûrovø. Rungtynësbaigësi rezultatu 2:0 Lietuvos komandos naudai!Veþimëliø krepðiná neágalieji þaidë sëdëdami buiti-niuose veþimëliuose.

1990 m. geguþës mën. Maskvoje vykusioje inva-lidø ðventëje „Nadieþda“ „Santakos“ sportininkaiA. Liepinis, J. A. Gurevièius, A. Sadauskas, P. Ba-rakauskas, R. Unikauskas (KSA) dalyvavo paro-domosiose veþimëliø krepðinio varþybose.

Lietuvos invalidø klubuose plaèiau þaisti krep-ðiná pradëta sëdint buitiniuose veþimëliuose. „San-takos“ komanda ir vadovai brandino mintá – apsi-rûpinti sportiniais veþimëliais. 1990 m. á Kaunàkoncertuoti buvo atvykusi garsi ðkotø roko grupëNAZARETH. Sporto klubo „Santaka“ pirminin-kas A. Zumaras kartu su keliais aktyviais klubo na-riais (J. Sadauskiene, N. Martiðiûte ir R. Eièinu)kreipësi á grupæ dël paramos Kauno kraðto invalidøsporto klubui „Santaka“ (KSA). 1991 m. vël atvaþia-vusi grupë NAZARETH padovanojo aktyviam ju-dëjimui pritaikytus ðeðis veþimëlius. Veþimëliø átei-kimo ceremonija vyko Sporto halëje koncerto me-tu. NAZARETH muzikantai buvo pakviesti á sportoklubà „Santaka“, kur susipaþino su klubo veikla,rezultatais, problemomis (Ðpirkauskas, Martiðiûtë,1997). Su judriam þaidimui pritaikytais veþimëliaispirmieji pradëjo treniruotis K. Skuèas, P. Barakaus-kas, A. Sadauskas, R. Unikauskas, K. Bernotas,G. Marèiulionis, G. Jasiulionis, V. Kliukovskis,J. A. Gurevièius. 1991 m. lapkrièio 28 d. priimtasLietuvos Respublikos invalidø socialinës integraci-jos ástatymas (ISI) padëjo teisinius pagrindus inva-lidø lygiateisiðkumui visuomenëje (Stankevièius,1996).

Tais paèiais metais „Santakos“ klubo pirminin-kas A. Zumaras uþmezgë ryðius su A. Saboniu,þaidþianèiu Ispanijoje. Vasarà atostogø á Lietuvàgráþæs A. Sabonis susitiko su klubo vadovais, buvo

2005 Nr. 4(42) 23

supaþindintas su klubo planais, problemomis.Þymusis krepðininkas „Santakai“ skyrë lëðøveþimëliams pirkti. Veþimëliø ásigijimà taip pat rë-më R. Kurtinaitis ir A. Sabonio mama M. Sabonie-në. „Santakai“ buvo nupirkti penki SOPUR krep-ðinio veþimëliai ir vienas veþimëlis maratonui. Ðisveþimëlis buvo duotas treniruotis K. Skuèui,þaidþianèiam ne tik krepðiná. Jis vëliau vaþiavo ma-ratonà aplink Lietuvà (KSA). Taigi Kauno kraðtoinvalidø sporto klubas „Santaka“ pirmasis Lietu-voje ásigijo sportiniø veþimëliø krepðiniui þaisti irjo nariai, vadovaujami trenerio K. Karpavièiaus, pir-mieji pradëjo treniruotis, mokytis krepðinio abëcë-lës. Krepðiná þaidë K. Skuèas, P. Barakauskas, A. Sa-dauskas, R. Unikauskas, K. Bernotas, G. Marèiu-lionis, V. Kliukovskis, G. Jasiulionis.

1991 m. gruodþio 18–23 d. Kauno „Santakos“komanda þaidë tarptautiniame naujameèiame tur-nyre Maskvoje. Turnyre dalyvavo dvi Maskvos ko-mandos: RTSB ir „Maki“, Sankt Peterburgo „Bas-ki“, Armënijos ir Kauno „Santakos“ komandos.Kaunieèiø komandoje buvo K. Skuèas, P. Barakaus-kas, R. Unikauskas, S. Kulboka, G. Marèiulionis,R. Godliauskas, treneris K. Karpavièius. Koman-dos vadovas A. Zumaras, lydintis asmuo – R. Lin-kevièius. Turnyrà laimëjo Maskvos RTSB, antràjàvietà iðkovojo Kauno „Santaka“, treèiàjà – SanktPeterburgo „Baski“, ketvirti – Armënijos sportinin-kai (KSA) (1 lentelë).

Neágaliøjø sporto Lietuvoje pradiniu laikotarpiuiðryðkëjo, kokios sporto ðakos yra mëgstamiausios,susikûrë pirmieji neágaliøjø sporto klubai, uþmegztiryðiai su kitø ðaliø veþimëliø krepðinio komandomis.

Lietuvos invalidø draugijos (LID) Tarybos ple-nume, vykusiame 1992 m. Ðiauliuose, buvo aptartineágaliøjø sporto Lietuvoje pradinio laikotarpio dar-bo metodai, gvildentos problemos. Ðiame plenumeJ. Maèiukevièius, V. Gribënienë siûlë organizacijos

ástatuose áraðyti, kad LID veiklos prioritetas yra sun-kiausios negalios þmoniø gyvenimo klausimø spren-dimas. LID tarybos nariai brandino naujas idëjas,bet jos daþnai uþgesdavo padaliniuose, kuriuose na-riø daugumà sudarë gerai judantys ir savimi pasirû-pinti galintys neágalieji. Plenume V. Gribënienë sa-kë, kad svarbu padëti konkreèiam þmogui. Jos irkitø plenumo dalyviø iðsakytos mintys buvo ir likoaktualios dar ne vienus metus.

Siekiant tobulinti, plësti, organizuoti neágaliøjødarbà, 1992 m. ákurta speciali patariamoji institu-cija – Lietuvos invalidø reikalø taryba prie Vyriau-sybës (LIRT). Ji rûpinosi invalidø socialinës integ-racijos ástatymo ágyvendinimu, invalidø reabilitaci-jos nacionalinës programos sukûrimu (Adomaitie-në, 1996).

1992 m. vasará Maskvoje vykusiame veþimëliøkrepðinio turnyre „Santakos“ klubo komanda daly-vavo jau su þaidimui pritaikytais veþimëliais, dova-notais A. Sabonio. Ðiame turnyre, be Kauno „San-takos“ komandos, dalyvavo Armënijos, Sankt Pe-terburgo ir dvi Maskvos komandos. Kaunieèiø ke-lionæ rëmë Kauno „Labdaringos pagalbos fondas“(pirmininkas A. Anfimovas), UAB „Mes“. Turny-re „Santakos“ komanda nugalëjo Armënijos, SanktPeterburgo ir Maskvos MAKI ekipas, pralaimëjo tikMaskvos RTSB komandai ir uþëmë antràjà vietà.

1992 m. geguþës 5–11 d. Maskvos miesto komi-teto Raudonojo Kryþiaus „Sport-inter TOCC“ aso-ciacija organizavo festivalá „Vorobjovy Gory“, skirtàinvalidø sportui. Kvietimà gavo ir Kauno „Santa-kos“ klubas. Festivalio programa apëmë sportovarþybas ir plaèià kultûrinæ programà. Varþomasibuvo futbolo (amputuotiems sportininkams),veþimëliø krepðinio, lenktyniø veþimëliais (pusë ma-ratono), ðaudymo ið arbaleto, smiginio ir rankos len-kimo rungtyse. Á festivalá vyko „Santakos“ koman-da, papildyta S. Kulboku, P. Ðakaliu, E. Ðakaliene ið

Panevëþio, I. Perminiene,M. Baumgarte ið Kelmës r.,I. Lavrentjevu ið Vilniaus„Draugystës“ klubo. Lietuvossportininkai veþimëliø krepði-nio turnyre þaidë su Maskvos,Armënijos ir Sankt Peterbur-go krepðininkais. Renginio me-tu vyko praktinis seminaras„Aktyvaus sporto pratybø áta-ka invalidø reabilitacijai“. Fes-tivalio metu dalyviams organi-zuotos ekskursijos po Maskvà,aplankyta Tretjakovo paveiks-

1 lentelë

1991 metais Maskvoje vykusio tarptautinio Naujøjø metø turnyro rezultatai

Komandos Varþybø rezultatas

RTSB, Maskva SANTAKA, Kaunas 43 : 31

BASKI,

Sankt Peterburgas

Armënija 39 : 34

SANTAKA, Kaunas BASKI, Sankt Peterburgas 37 : 30

MAKI, Maskva Armënija 28 : 33

RTSB, Maskva BASKI, Sankt Peterburgas 48 : 31

MAKI, Maskva SANTAKA, Kaunas 24 : 41

Rungtyniø rezultatas

SPORTO MOKSLAS24

lø galerija, Troice-Sergejevo Laura (KSA).Rusijos jaunø invalidø asociacija „Apparel“

1992 m. liepos 25–rugpjûèio 2 d. Maskvoje organi-zavo pirmà tarptautiná jaunøjø invalidø festivalá. Ájá buvo kvieèiama 350 dalyviø ið uþsienio – Angli-jos, Prancûzijos, Graikijos, Islandijos, Italijos, Vo-kietijos, Ispanijos, Danijos, Belgijos, Nyderlandø,Kipro, Kinijos, Ðveicarijos, JAV, Pakistano, Maltos,Èekoslovakijos, Lenkijos, Kanados, Honkongo, In-dijos, Portugalijos Japonijos, Australijos, Ðvedijos,Lietuvos ir SNG ðaliø. Dalyvavo sveèiai ið „Mobili-ty International“, Europos Bendri jos, JTO,UNESCO, Tarptautinës reabilitacijos organizaci-jos. Festivalio programoje buvo šios sporto ðakos:futbolas, tinklinis, krepðinis, stalo tenisas, tenisas,badmintonas, ðaðkës, ðachmatai ir t. t. Lietuvos de-legacijà sudarë Kauno „Santakos“ klubo sportinin-kai – veþimëliø krepðinio komanda: K. Skuèas,P. Barakauskas, G. Marèulionis, R. Unikauskas,K. Bernotas, R. Godliauskas, lydintis asmuo – I. Sa-dauskienë, vertëja – J. Dailydienë (LKKA dëstyto-ja), komandos vadovas – K. Karpavièius. Vyko pa-rodomosios veþimëliø krepðinio rungtynës su Mask-vos komanda. Lietuvos sportininkai dalyvavo ávai-riose estafetëse, kliûèiø ruoþo varþybose.

1992 m. pabaigoje Lietuvoje buvo suorganizuo-tas pirmas veþimëliø krepðinio „Santakos“ taurësturnyras. Tauræ laimëjo „Santakos“ krepšininkai.

1992 m. Kaune vyko Norvegijos Westfaldo mies-to dienos. Tarpininkaujant Kauno miesto Tarybospirmininkui V. Griniui, Norvegijos delegacija inva-lidø klubui „Santaka“ padovanojo keturiolikos vie-tø „Wolksvagen“ markës (VD28D) autobusà. Ðisautobusas buvo pritaikytas neágaliesiems, juo vyks-tama ir á krepðinio treniruotes, varþybas.

1993 m. balandþio mën. IWBF Europos zonosvadovybë Olandijoje, Utrehto mieste, suorganiza-vo seminarà veþimëliø krepðinio treneriams. Semi-nare dalyvavo A. Zumaras, K. Skuèas, K. Karpavi-èius. Darbotvarkëje áraðyti teoriniai ir praktiniaiklausimai: teorinëje dalyje treneriai iðklausë paskai-tas anatomijos ir fiziologijos klausimais, o prakti-nëse pratybose IWBF Europos zonos konsultantasEdas Owenas supaþindino su veþimëlio valdymotechnika, þaidimo taktika.

1994 m. aktyvus neágaliøjø sporto dalyvis K. Sku-èas, skatinamas LKKA doc. R.Adomaitienës, ástei-gë klubà prie LKKA. Keliamas uþdavinys: ne tiksudaryti sàlygas negalios iðtiktiems þmonëms spor-tuoti, bet pirmiausia uþsiimti rekreacija. K. Skuèasteigia, kad „ðis klubas pirmiausia ir pradëjo ieðkotijaunø þmoniø, daugiausia sëdinèiø veþimëliuose, ku-

rie tik sportuodami gali tapti visiðkai savarankiðkiir integruotis á normalø gyvenimà. Daugelis jø netneásivaizduoja, kad sëdëdami veþimëlyje gali spor-tuoti, aktyviai gyventi, dirbti, savarankiðkai áveik-dami visas gyvenime iðkilusias kliûtis. Rekreacija –pirmasis þingsnis negalios iðtiktus þmones átraukiantá normalø gyvenimà, iðmokant juos tokiø elementa-riø dalykø kaip uþvaþiuoti ant ðaligatvio ir nuo jonuvaþiuoti, persësti nuo lovos á veþimëlá ir atvirkð-èiai, uþvaþiuoti laiptais. Iðmokius þmones su nega-lia pasirûpinti savimi, jie gali jau laisviau gyventi,bûti savarankiðkesni, o tada þengti antràjá þingsná –pradëti sportuoti pasirinkdami tinkamà sporto ða-kà, nes neágalusis jau sukaupæs tam tikrus fiziniuságûdþius“. Dirbama pagal analogiðkà ðvedø rekrea-ciniø grupiø modelá, su kuriuo iðsamiai susipaþintalankantis Ðvedijoje. „Fizinës ypatybës, paprastai in-struktoriø, taip pat sëdinèiø veþimëliuose, pa-vyzdþiu, lavinamos pagal atskiras sporto ðakas. Ðioklubo nariai þaidþia stalo tenisà, plaukioja, kilnojasunkumus, á programà áeina ir veþimëliø valdymas“(Kamarauskienë, 1995). Á 1994 m. ákurtà Kaunoneágaliojo jaunimo rekreacijos ir sporto klubà(RSK) ið „Santakos“ klubo, be K. Skuèo, perëjo K.Bernotas, R. Godliauskas, M. Vaitiekûnas. Ðis klu-bas lëðas gaudavo ið dviejø ðaltiniø – Kauno m. sa-vivaldybës Socialinës rûpybos ir Sporto skyriø, oretsykiais – ið LISF. Komanda treniravosi LKKAsporto bazëse. Klubui pagal sutartá su LKKA vado-vybe buvo leista ðiomis sporto bazëmis naudotis ne-mokamai.

1994 m. geguþës 6–8 d. Italijos sostinëje Romo-je IWBF organizuotame veþimëliø krepðinio trene-riø seminare, be Belgijos, Vokietijos, Graikijos, Ai-rijos, Izraelio, Lenkijos, Olandijos, Ðvedijos ir Ðvei-carijos treneriø, dalyvavo ir atstovai ið Lietuvos:A. Zumaras, K. Skuèas, R. Soroka. Kartu vyko ver-tëjas A. Uþupis ir televizijos operatorius V. Dekð-nis (KSA). Nemaþa praktiniø ir teoriniø þiniø su-teikë praneðëjai Rene Molas (Belgija), Jean-Marievan Hulle (Belgija), Edas Owenas (Vokietija, JAV).Gautos þinios, filmuota medþiaga naudinga rengiantkrepðininkus varþyboms (Tukker, 1994). Seminare„Santakos“ klubo pirmininkas A. Zumaras uþmez-gë ryðius su veþimëliø krepðinio þinovu, vienu iðIWBF Europos zonos vadovø, atsakingø uþ veþimë-liø krepðinio plëtrà, Rene Molu ið Belgijos.

Vilniaus „Draugystës“ klubas, siekdamas plëto-ti, tobulinti veþimëliø krepðiná, irgi ieðkojo bûdø,kaip ásigyti krepðiniui þaisti skirtus veþimëlius.1994 m. klubas gavo dovanø ið Anglijos: deðimt„Kvikli“ sportiniø veþimëliø, skirtø krepðiniui. Juose

2005 Nr. 4(42) 25

sëdëdami þaidë klubo sportinin-kai A. Suchora, M. Komka,A. Degteriovas, I. Lavrentjevas,E. Jagminas, A. Buinevièius,N. Lukoðevièius, D. Galinauskasir kt. Jie pamaþu perpratoveþimëliø valdymo technikà, ið-moko varyti kamuolá, mesti ákrepðá ir kt. „Draugystës“ ko-manda turëjo gerà sporto bazæVilniaus Naugarduko vidurinëjemokykloje. Mokyklos direkto-rius K. Moðara sudarë sàlygasnemokamai naudotis sporto sa-le. Sportininkai treniruotis galë-jo tris kartus per savaitæ.

1994 m. geguþës 23–31 d. Graikijoje, Atënuose,vykusiame antrajame tarptautiniame veþimëliøkrepðinio turnyre dalyvavo Lietuvos veþimëliø krep-ðinio rinktinë. Joje þaidë Vilniaus „Draugystës“krepðininkai I. Lavrentjevas, N. Lukaðevièius,A. Buinevièius (treneris A. Ðumovièius), Kauno„Santakos“ þaidëjai: K. Bernotas, H. Dailidë,R. Godliauskas, K. Skuèas, S. Kulboka, M. Boruta(treneris R. Soroka). Ruoðiantis ðiam turnyrui Lie-tuvos veþimëliø krepðinio komandoje pirmà kartàatlikta þaidëjø medicininë ir funkcinë klasifikacija.Delegacijoje buvo gydytoja L. Rilienë, trenerisK. Karpavièius, vertëja R. Ramanauskaitë ir koman-dos vadovas A. Zumaras. Lietuvos komanda, josvadovai antrajame tarptautiniame turnyre Atë-nuose ágijo patirties, kaip organizuojami krepðinioturnyrai.

1994 m. rugsëjo 13–18 d. Sankt Peterburge(Moþaisko akademijos manieþe) vyko atviras tarp-tautinis veþimëliø krepðinio turnyras. Ðiame turny-re dalyvavo Sankt Peterburgo „Baski“, Rusijos Gat-èino miesto „Skib“, Vokietijos Ausburgo miesto irKauno „Santakos“ neágaliøjø komandos. Kauno„Santakos“ krepðininkai, rezultatu 47:18 áveikæ tik„Skib“ komandà, liko treèioje vietoje.

Pamaþu plëtësi Lietuvos invalidø sporto klubøgeografija. 1995 m. vasario 9 d. Marijampolësmiesto savivaldybëje áregistruotas neágaliø þmoniøsporto klubas „Ðeðupë“ (vadovas J. Abramavièius).Klubo nariai veþimëliø krepðiná þaisti pradëjo1996–1997 m. Marijampolës statybininkø sportosalëje.

Nuo 1995 m. Ð.Marèiulionio krepðinio mokyklarengia krepðinio turnyrus 3x3. Jie organizuojami pa-vasará. Dar 1991 m. S. Stonkus „Kauno dienos“skaitytojus supaþindino su 3x3 þaidimo pagrindais

(Stonkus, 1991). 1995 m. kovo 24–26 d. Ð.Mar-èiulionio krepðinio mokykloje vykusiame trijuliøkrepðinio turnyre dalyvavo Kauno „Santakos“ ir Vil-niaus „Draugystës“ klubø veþimëliø krepðinio ko-mandos, o 1996 m. – jau penkios veþimëliø krepði-nio komandos: dvi Vilniaus miesto, Kauno RSK irdvi Kauno „Santakos“ komandos.

1995 m. geguþës 3–8 d. Kauno 13 vid. mokyklo-je vyko tarptautinis veþimëliø krepðinio turnyras,skirtas Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo pen-keriø metø sukakèiai. Á turnyrà pakviestos Ausbur-go „Svreha“ (Vokietija), Atënø „Aetoi“ (Graikija),Getatorpo „Linkoping Hif“ (Ðvedija), Varðuvos„Solidarnost“ (Lenkija), Sankt Peterburgo „Baski“,Gatèinos „Skib“ (Rusija), Vilniaus „Draugystës“ irKauno „Santakos“ komandos. Nugalëtojais tapoKauno „Santakos“ komandos krepðininkai (trene-ris K. Karpavièius) (2 lentelë).

Á 1995 m. geguþës 15–21 d. Graikijoje, Atë-nuose, vykusá treèiàjá tarptautiná veþimëliø krepði-nio turnyrà pakviesta Kauno „Santakos“ krepðiniokomanda. Turnyre Atënuose dalyvavo: „RSV Zalc-burg“ (Austrija), „Hercules“ (Bulgarija), „Ilanza-hal“ (Izraelis), „Eragny“ (Prancûzija), „Osnab-ruck“ (Vokietija), RTSB (Rusija), „GRB-Eindho-ven“ (Olandija), „Corvino“ (Italija), „All Stars Mi-xed“ (Izraelis), „Start“ (Lenkija), „Santaka“ (Lie-tuva), „Aetoi“ (Graikija), „Pasca“ (Graikija),„M. Alexandros Salonika“ (Graikija). Kauno „San-takoje“ þaidë: P. Barakauskas (kapitonas), M. Bo-ruta, H. Dailidë, R. Unikauskas, R. Godliauskas,S. Kulboka; treneris – K. Karpavièius; komandosgydytojai – A. Lubienë, G. Bernotas. Kartu vykorëmëjai B. Skulsèiuvienë, K. Buðauskas, J. Barkaus-kienë, J. Tamelis, vertëja M. Miliauskaitë, kino ope-ratorius V. Dekðnys. Komandos buvo suskirstytos á

2 lentelë

1995 metais Kaune vykusio tarptautinio veþimëliø krepðinio turnyro rezultatai

Komandos Rezultatai

DRAUGYSTË, Vilnius SONS, Lenkija 46 : 11

SKIB, Gatèina SANTAKA, Kaunas 19 : 50

SANTAKA, Kaunas DRAUGYSTË, Vilnius 45 : 33

BASKI, Sankt Peterburgas SONS, Lenkija 67 : 13

DRAUGYSTË, Vilnius SKIB, Gatèina 48 : 10

BASKI, Sankt Peterburgas SKIB, Gatèina 61 : 10

SANTAKA, Kaunas SONS, Lenkija 52 : 8

BASKI, Sankt Peterburgas DRAUGYSTË, Vilnius 54 : 24

SKIB, Gatèina SONS, Lenkija 33 : 21

SANTAKA, Kaunas BASKI, Sankt Peterburgas 28 : 23

SPORTO MOKSLAS26

keturis pogrupius. Kauno „Santaka“ þaidë A po-grupyje su „Corvino“, „Eragny Basket Club“, „M.Alexandros Salonika“. Visas rungtynes „Santakos“krepðininkai pralaimëjo. Nugalëjæ kito pogrupioBulgarijos „Hercules“ komandà rezultatu 42:28,Kauno „Santakos“ krepðininkai uþëmë prieðpasku-tinæ vietà. Ðiame turnyre santakieèiai sëmësi patir-ties: puiki turnyro organizacija, laisvalaikio organi-zavimas (KSA).

1995 m. rugsëjo 28–spalio 1 d. Lietuvos koman-da dalyvavo tarptautiniame veþimëliø krepðinio tur-nyre Lenkijoje, Þeðovo mieste, kuriame þaidë irÞeðovo „Start-Special“, Prahos, Varðuvos „Start“,Poznanës „Start” komandos. Lietuvai atstovavo„Draugystës“ komandos krepðininkai M. Komka,D. Galinauskas, A. Suchora ir Kauno þaidëjai P. Ba-rakauskas, S. Kulboka, H. Dailidë, M. Boruta,A. Sadauskas. Treneriais paskirti A. Ðumoviè irK. Karpavièius, o komandos vadovu – A. Zuma-ras.

„Adidas Streetbal 95” turnyras vyko 1995 m.geguþës 13 d. Kaune, sporto aikðtëje prie Lietuvoskûno kultûros instituto (dabar – akademija) rûmø.Turnyro organizatorius G. Umaras sakë, kad tai në-ra turnyras Vilniui ar Kaunui. Jis skirtas visai Lie-tuvai. Bûtø gerai, kad þmonës nors trumpam pa-mirðtø savo problemas ir dalyvautø ðioje ðventëje.Juk sveikata – didþiausias turtas. Vienas ið gatvëskrepðinio turnyro organizatoriø È. Garbaliauskas– Lietuvos studentø sporto asociacijos prezidentas– teigë, kad rengiant festivalá „Sportas visiems“ su-prasta, jog bet kokia sporto ðventë Kaune neáma-noma be krepðinio. Ðventëje kartu su krepðinio sen-jorais, paaugliais ir kt. dalyvavo neágalieji. Negaliosiðtiktø þmoniø grupëje 1995 m. turnyro nugalëtojatapo Vilniaus „Draugystës“ komanda, o specialøjákrepðiná (þaidë sutrikusio intelekto vaikai) laimëjoKauno „Aidas“.

1995 m. birþelio 17 d. „Santakos“ sportininkaiþaidë „Reebok” firmos organizuotame gatvës krep-ðinio turnyre 3x3, vykusiame Kaune. „Santakai“ at-stovavo dvi komandos, kuriose þaidë H. Dailidë,R. Unikauskas, M. Vaitiekûnas ir R. Tebëra, M. Bo-ruta, A. Sadauskas, R. Ivanauskas (KSA).

1995 m. lapkrièio 9–13 d. „Santakos“ þaidëjaidalyvavo tarptautiniame veþimëliø krepðinio turnyreVarðuvoje. Ðiame turnyre þaidë P. Barakauskas (ka-pitonas), S. Kulboka, M. Boruta, H. Dailidë,M. Komka, A. Sadauskas, R. Unikauskas (trenerisK. Karpavièius). Delegacijos vadovas – A. Zumaras.

Kauno krepðinio klubo „Þalgirieèiai veteranai” na-riai, 1995 m. gruodþio mën. aptardami veteranø krep-

ðinio plëtotæ ir savo darbø programà, numatë palaiky-ti glaudesnius ryðius ir su invalidø sporto klubais.

1995 m. prie Kauno miesto savivaldybës buvoákurta Kauno invalidø reikalø taryba, kuri dalyvavosprendþiant invalidø reabilitacijos, socialinës integ-racijos, ástatymø ágyvendinimo (nevaikðèiojanèiø in-validø medicininë prieþiûra, laisvalaikio uþimtumas)ir kt. problemas (Jursevièius, Staðaitytë, 2001).

LISF kasmet organizavo 12 sporto ðakø (biliar-do, boèios, veþimëliø krepðinio, lengvosios atletikos,orientavimosi sporto, plaukimo, rankos lenkimo, staloteniso, sunkiosios atletikos, ðachmatø, ðaðkiø,sëdimojo tinklinio) èempionatus, kuriuose dalyvau-davo daugiau kaip 400 neágaliøjø. Invalidø sporto fe-deracijos nariais aptariamojo laikotarpio pabaigojebuvo 18 neágaliøjø sporto klubø, kuriø veikloje daly-vavo daugiau kaip 1400 neágaliøjø (LISF archyvas).

Apibendrinant veþimëliø krepðinio plëtrà Lie-tuvoje pradiniu laikotarpiu (iki 1995 m.), galimaremtis ir IWBF 1996 metais iðleistu biuleteniu, ku-riame Lietuva priskiriama prie gerø rezultatø pa-siekusiø ðaliø: organizuojami turnyrai, treneriø irteisëjø seminarai, vykdomas teisëjø testavimas(Scowcroft, 1996). Iðanalizuota medþiaga apieveþimëliø krepðinio atsiradimà, raidà Lietuvoje pra-diniu etapu leidþia suformuluoti ðias išvadas:

1. Organizuoto invalidø sporto valstybës mastupradþia laikytini 1988 m., t. y. LISF ákûrimometai.

2. Geriausiø veþimëliø krepðinio rezultatø pasie-kë Kauno „Santakos“ ir Vilniaus „Draugys-tës“ klubai (ásteigti 1987 ir 1985 m.), tarp-tautinëse varþybose dalyvaujantys nuo1989 m., o sportinius veþimëlius ásigijæ atitin-kamai 1991 ir 1994 m.

3. Veþimëliø krepðinio plëtrà lëmë ávairaus lygiorenginiø, varþybø organizavimas: parodomo-sios varþybos, seminarai treneriams, teisëjams,gydytojams klasifikatoriams.

4. LISF ir sporto klubai, ágyvendindami Valsty-binæ invalidø reabilitacijos 1992–2002 metøprogramà, aptariamuoju laikotarpiu sukaupënemaþà varþybø, èempionatø organizavimo irdalyvavimo juose patirtá, diegë kûno kultûràkaip vienà svarbiausiø sveikatinimo priemo-niø, plëtojo neágaliøjø socialinæ integracijà, re-abilitacijà.

LITERATÛRA1. Adomaitienë, R. (1996). Invalidø socialinës integracijosproblemos Lietuvoje. Konferencijos tezës: Þmoniø su negaliaintegracijos á visuomenæ ir sporto problemos (pp. 12–14).Kaunas.

2005 Nr. 4(42) 27

2. Armalytë, A. (1988). Ákurta invalidø sporto federacija.Mûsø þodis, 4.3. Courbariaux, B. (1994). Invalidø veþimëliø krepðininkoklasifikacinë sistema. IWBF, 3 (3), 25.4. Jursevièius, D., Staðaitytë, V. (2001). Neágaliøjø sportasintegracijos kryþkelëje. Kauno diena, geg. 15.5. Kamarauskienë, D. (1995). Iððûkis likimui: maratonokilometrai invalido veþimëliu. Lietuvos rytas, geg. 8.6. Karpavièius, K. (2002). Veþimëliø krepðinio raidaLietuvoje: magistro baigiamasis darbas. LKKA, Kaunas.7. Kauno kraðto invalidø sporto klubo „Santaka“ archyvas.8. Lietuvos invalidø sporto federacijos archyvas.9. Scowcroft, B. (1996). Eurozone competitions. Europeanchampionships for men division “B”. IWBF European ZoneNewsletter, 7(3).

10. Stankevièius, V. (1996). Parolimpinis judëjimas beinegalios iðtiktø þmoniø sportas Lietuvoje ir uþsienyje.Konferencijos tezës: Þmoniø su negalia integracijos ávisuomenæ ir sporto problemos. Kaunas.11. Stonkus, S. (1991). Þaiskime krepðiná 3x3. Kauno diena,geg. 17.12. Stonkus, S. (1996). Veþimëliø krepðiniui –penkiasdeðimt. Kauno diena, gruod. 2.13. Ðpirkauskas, S., Martiðiûtë, N. (1997). Kauno kraðtoinvalidø sportui 10 metø. Kaunas.14. Tukker, H. (1994). History wheelchair basketball inEurope. IWBF European Zone Newsletter, 3(3).

The analysis of the documents referring to theactivities of the LSOD, the Sports Clubs for theDisabled “Draugystë” and “Santaka” in Vilnius andKaunas, as well as the documents of the IWBF,historic sources and periodical press enables us toassert that the year 1988, i. e. the year of thefoundation of the LSFD, should be regarded the yearof organized sports for the disabled on a State scalein Lithuania. The Federation provided for thepriorities of the activities to be undertaken, such asorganizing mass and propaganda work, research-methodic and medical control, sports-technical work,etc. at the same time trying to change the attitude ofthe society to towards people with disabilities andthus trying to provide them a versatile and full-fledged life. These tasks were, virtually, beingimplemented in the newly formed sports clubs fordisabled people with assistance of benevolent sponsorsand supporters. The strongest and comparativelynumerous sports clubs for people with disabilities wereformed in Vilnius, Klaipëda, Ðiauliai and Kaunas.

When playing wheelchair basketball the best resultshave been achieved by the Vilnius “Draugystë” andthe Kaunas „Santaka“ clubs that have been takingpart in international competitions since 1989 and hadacquired wheelchairs in 1991. The same year theLithuanian wheelchair basketball national teamstarted participating in tournaments and

THE BEGINNING OF ORGANIZED SPORT FOR PEOPLE WITH DISABILITIES ANDWHEELCHAIR BASKETBALL IN LITHUANIA

Kostas Karpavièius

SUMMARY

championships held in Western and Eastern Europe.Having appreciated the process of spreading of

wheelchair basketball in Lithuania during the years1992 the IWBF organized in our country a numberof events devoted to wheelchair basketball, such asdemonstration contests, seminars for coaches andreferees as well as for doctors responsible for theclassification of athletes with disabilities.

The analysis of the development of wheelchairbasketball in Lithuania during the period discussedhas also revealed a number of shortcomings, troublesand problems in the organization of sports for peoplewith disabilities in Lithuania in general, namely:shortage of funds, poor coordination of actions amongdifferent organizations responsible for this sphere ofactivities, shortage of wheelchairs, the absence ofskilled coaches and referees in wheelchair basketball,etc. During the period studied the LSFD and sportsclubs have accumulated considerable experience inorganizing contests and championships. They havebeen promoting physical education and training asone of the most important means contributing topeople’s health. They have also greatly contributedto rehabilitation and social integration of people withdisabilities.

Keywords: sport for disabled, sports club of peoplewith disabilities, wheelchair basketball.


Kostas KarpavièiusLKKA Gimnastikos katedraSporto g. 6, LT – 3000 KaunasTel. +370 273 02 639

SPORTO MOKSLAS28

SPORTO MOKSLO DIDAKTIKASPORTS SCIENCE DIDACTICS

Lietuvos kurèiøjø krepðinio rinktinës nariø organizmoadaptacijos ypatumai rengiantis Europos èempionatui

ir kurèiøjø olimpinëms þaidynëms

Algimantas Ðatas, prof. habil. dr. Kazys Milaðius, doc. dr. Rûta DadelienëVilniaus pedagoginis universitetas

SantraukaLietuvos krepðininkai, turintys klausos negalià, pasiekë graþiø laimëjimø. 1997, 2001 ir 2005 metais jie tapo kurèiøjø

olimpiniø þaidyniø sidabro ir bronzos medalininkais, o 2004 m. Europos èempionate iðkovojo bronzos medalius. Kurèiøjøkrepðininkø þaidimo veiklos tyrimai, fizinio parengtumo, fizinio darbingumo ir funkcinio pajëgumo nustatymas leidþia numa-tyti jø rengimo kryptis ir valdyti kurèiøjø krepðininkø rengimà aukðèiausio rango varþyboms.

Darbo tikslas – nustatyti Lietuvos kurèiøjø krepðinio rinktinës nariø fizinio iðsivystymo, jø fiziniø ir funkciniø galiø, rodan-èiø organizmo adaptacijà prie fiziniø krûviø, rodiklius metiniu treniruotës ciklu rengiantis 2004 m. Europos ir 2005 m.kurèiøjø olimpinëms þaidynëms.

Nustatyta, kad 2004–2005 m. Lietuvos kurèiøjø krepðininkø rinktinës nariø fizinio iðsivystymo rodikliai nebuvo geresninei 1997 ir 2001 m. rinktinës nariø tie patys rodikliai. Tai rodo, kad esant nedideliam klausos negalià turinèiø þmoniø skaièiuiá Lietuvos krepðinio rinktinæ atrinkti krepðininkai kai kuriais savo fizinio iðsivystymo parametrais smarkiai atsilieka nuosveikø krepðininkø. Klausos negalià turinèiø krepðininkø vienkartinio raumens susitraukimo galingumas ir anaerobinisalakatatinis raumenø galingumas bei psichomotoriniø funkcijø lygis per tiriamàjá laikotarpá beveik nekito ir yra þemesnis neisveikø krepðininkø. Ðiø krepðininkø raumenø galingumas atliekant penkis maksimalaus galingumo ðuolius turëjo tendencijàdidëti, o jø vargstamumas ðuoliø metu nekito. Jø kraujotakos ir kvëpavimo sistemos funkcinio pajëgumo rodikliams treni-ruotës krûvis metiniu ciklu didesnës reikðmës neturëjo.

Raktaþodþiai: krepðinis, kurèiøjø krepðininkø rinktinë, olimpinës þaidynës, fizinis iðsivystymas, fizinës ir funkcinës galios.

ÁvadasKlausos negalià turintys þmonës Lietuvoje krep-

ðiná þaidþia jau apie 50 metø. Per ðá laikotarpá Lie-tuvos vyrø krepðinio rinktinë net 10 kartø yra ta-pusi buvusios Tarybø Sàjungos èempione, Lietuvoskrepðininkø nuolat bûdavo ir tos ðalies rinktinëje,kuri ne kartà yra tapusi Europos èempione. Atga-vus nepriklausomybæ, Lietuvos rinktinë Europoskurèiøjø krepðinio èempionate jau yra laimëjusi vi-sø spalvø medalius (2004 m. – bronzos), pasauliokurèiøjø olimpinëse þaidynëse lietuviai 1997 m. yraiðkovojæ sidabro, o 2001 ir 2005 m. – bronzos me-dalius.

Kurtieji krepðininkai þaidþia krepðiná pagal taspaèias taisykles kaip ir sveikieji. Skiriamasis poþymisgali bûti tik tas, kad þaidimo veiklos kiekybiniai ro-dikliai paprastai skiriasi nuo panaðaus meistriðku-mo komandø sveikøjø þaidëjø.

Kurèiøjø krepðininkø þaidimo veiklos tyrimai, fi-zinio parengtumo, fizinio darbingumo ir funkciniopajëgumo nustatymas leidþia numatyti jø rengimokryptis ir valdyti kurèiøjø krepðininkø rengimàaukðèiausio rango varþyboms.

Integraliam komandos þaidëjø parengtumo áver-

tinimui yra svarbûs visi kriterijai. Kurèiøjø krepði-ninkø parengtumà, jø þaidimo kokybæ galima nu-statyti remiantis modeliniais kriterijais. Vienà ðioskriterijø sistemos dalá sudaro fizinio iðsivystymo,fiziniø ir funkciniø galiø rodikliai.

Lietuvos mokslininkø darbuose daþniausiai nag-rinëjamas ávairaus amþiaus ir meistriðkumo sveikøkrepðininkø rengimas (Stonkus, 1979, 1987; Saka-lauskas, 1995; Paulauskas ir kt., 1998; Gedvilas,1999; Butautas, 2002, ir kt.). Klausos negalià tu-rinèiø krepðininkø rengimas yra kur kas maþiautyrinëtas (Ðatas, Radþiukynas, 2003). Lietuvos kur-èiøjø krepðininkø varþybø rezultatai rodo, kad ðiossocialinës grupës þmonës gali pasiekti þenkliø spor-tiniø laimëjimø. Vadinasi, tokiø krepðininkø rengi-mo sistemai tobulinti yra reikðminga moksliðkai ið-tirti Lietuvos kurèiøjø krepðininkø fiziniø ir funk-ciniø galiø kaità metiniu treniruotës ciklu.

Darbo hipotezë. Nustaèius Lietuvos kurèiøjøkrepðininkø fizinio iðsivystymo, fiziniø ir funkciniøgaliø kaità, bus galima veiksmingiau organizuoti irvaldyti tokiø krepðininkø rengimà tarptautinëmsvarþyboms.

Darbo tikslas – nustatyti Lietuvos kurèiøjø krep-

2005 Nr. 4(42) 29

1 lentelë

Lietuvos kurèiøjø krepšinio rinktinës nariø fizinio iðsivystymo, raumenø ir riebalø masës santykiorodikliø kaita metiniu treniruotës ciklu

Rodikliai Ûgis Siekimas Kûno Plaðtakø jëga (kg) GPT Rieb. Raum. RRMI

(cm) stovint masë (l) (l) (kg) (cm) (kg) D K

2004 06 08 X 189,25 245,58 81,33 44,83 42,67 5,23 9,09 43,54 5,01 Sx 1,74 2,32 2,81 2,33 2,96 0,22 0,78 1,59 0,29 S 6,03 8,05 9,72 8,07 10,25 0,75 2,70 5,50 1,01 V% 3,18 3,28 11,95 18,00 24,02 14,34 29,70 12,63 20,16 Min 178,00 229,00 66,70 30,00 30,00 4,10 6,30 36,20 3,33 Max 198,00 257,00 100,00 54,00 60,00 6,40 14,80 55,50 6,78

2004 11 05 X 188,67 244,92 80,52 43,83 43,75 5,30 9,40 42,49 4,71 Sx 1,73 2,15 2,36 1,91 2,56 0,17 0,78 1,29 0,30 S 5,99 7,45 8,17 6,63 8,88 0,60 2,70 4,48 1,03 V% 3,17 3,04 10,15 15,13 20,30 11,32 28,72 10,54 21,87 Min 178,00 230,00 71,00 30,00 30,00 4,60 6,70 36,30 3,15 Max 198,00 257,00 97,50 52,00 66,00 6,40 15,20 49,80 6,74

2004 12 20 X 188,71 245,83 80,52 44,08 44,33 5,04 9,13 43,38 4,94 Sx 1,73 2,96 2,71 1,72 2,85 0,17 0,73 1,49 0,30 S 6,00 10,24 9,37 5,95 9,87 0,60 2,53 5,18 1,05 V% 3,18 4,17 11,64 13,50 22,26 11,90 27,71 11,94 21,26 Min 177,00 230,00 68,00 34,00 30,00 4,10 6,50 36,60 3,30 Max 199,00 259,00 96,00 52,00 64,00 6,00 14,10 54,60 6,80

ðinio rinktinës nariø fizinio iðsivystymo, jø fiziniøir funkciniø galiø, rodanèiø organizmo adaptacijàprie fiziniø krûviø, rodiklius metiniu treniruotës cik-lu rengiantis 2004 m. Europos èempionatui ir2005 m. kurèiøjø olimpinëms þaidynëms.

Tyrimo metodaiTirta 12 Lietuvos kurèiøjø krepðinio komandos

nariø, besirengianèiø 2004 m. Europos èempiona-tui ir kurèiøjø olimpinëms þaidynëms, vykusioms2005 m. sausio mën.

Fizinio iðsivystymo, fiziniø galiø ir funkcinio pa-jëgumo tyrimai atlikti VPU Sporto mokslo institu-to laboratorijose tris kartus – birþelio, lapkrièio irgruodþio mënesiais. Ðiø tyrimø metu nustatyta:somatometriniai ir fiziometriniai fizinio iðsivystymorodikliai, raumenø ir riebalø masë bei jø tarpusaviosantykio indeksas (RRMI) (Skernevièius ir kt., 2004).

Iðmatuotas vienkartinis raumenø susitraukimogalingumas (VRSG) (Bosco, 1982) ir anaerobinisalaktatinis raumenø galingumas (AARG) (Marga-ria ir kt., 1966). Raumenø vargstamumas tirtas spor-tininkams atliekant penkis maksimalaus galingumoðuolius ant ðuoliø matuoklio SBM-1. Vikrumas tir-tas ðeðiakampio testu (Bittenham, 1998) – buvo ma-tuojamas laikas ðuoliuojant tris ratus uþ visø ðeðia-kampio kraðtiniø.

Nustatytas psichomotorinës reakcijos greitis(PRG) ir judesiø daþnis (JD) per 10 s, rodantyscentrinës nervø sistemos paslankumà. Kraujotakosir kvëpavimo sistemø funkcinis pa jëgumas(KKSFP) ávertintas pagal Rufjë indeksà (RI) ir pul-so daþná ramybës metu, ortostazëje ir reaguojant ástandartiná fiziná krûvá bei atsigaunant.

Tyrimø rezultatai buvo statistiðkai apdoroti ap-skaièiuojant aritmetiná vidurká (X), standartiná nuo-krypá (S), aritmetinio vidurkio paklaidà (Sx), va-riacijos koeficientà (V). Pateiktos minimalios irmaksimalios tiriamojo rodiklio reikðmës, rodanèiossklaidos plotà.

Tyrimo rezultatai ir jø aptarimas2004 m. Lietuvos kurèiøjø krepðinio komandos

nariø vidutinis ûgis buvo 189,25±1,74 cm. Aukð-èiausio komandos þaidëjo ûgis buvo 199 cm, oþemiausio – 173 cm. Ðie duomenys rodo, kad ðiømetø komandoje nëra labai aukðtø krepðininkø, obe jø ðiuolaikiniame krepðinyje komandai pasiektilabai gerø rezultatø sunku. Taèiau ir 1997 bei2001 m. kurèiøjø krepðinio rinktinës þaidëjø ûgisnebuvo didesnis (Ðatas, Radþiukynas, 2003). Ma-tyt, kurtumo negalia sàlygoja maþesnes krepðinin-kø atrankos galimybes. Per tiriamàjá laikotarpá ko-mandos nariø kûno masë kito nedaug, o sklaidos

SPORTO MOKSLAS30

plotas siekë 66,7–100,0 kg (1 lentelë). Komandosþaidëjø abiejø rankø plaðtakø jëga per tiriamàjá lai-kotarpá beveik nekito ir vidutiniðkai buvo 44 ir 43kg. Taèiau, palyginus ðiuos rodiklius su 2001 m. kur-èiøjø krepðinio rinktinës nariø rankø plaðtakø jë-gos rodikliais, matyti, kad ðiø metø tyrimo rezulta-tai yra prastesni.

Per tiriamàjá laikotarpá tiriamøjø gyvybinis plau-èiø tûris (GPT) truputá maþëjo (nuo 5,23±0,22 iki5,04±0,17), o raumenø ir riebalø masës tarpusa-vio santykis buvo optimalus ir kito maþai(5,01±0,29 ir 4,71±0,30). Tai rodo, kad ðiø metøkurèiøjø krepðinio komandos nariai – jau visiðkaisubrendæ ir susiformavæ sportininkai.

Labai svarbus krepðinio þaidëjams yra vienkar-tinio raumenø susitraukimo galingumas ir anaero-binis alaktatinis raumenø galingumas. Nuo to, ko-kiu galingumu krepðininkas atsispiria ðuolio metu,atlieka pirmàjá ir kitus tris þingsnius, labai priklau-so atkovotø kamuoliø skaièius, apgaulingø judesiøkokybë ir þaidimo veiksmø greitis. Nustatyta, kadprieð Europos krepðinio èempionatà kurèiøjø krep-ðinio komandos nariø VRSG buvo lygus vidutinið-kai 2,62±0,13 kgm/s/kg, o AARG – 1,62 kgm/s/kg (2 lentelë). Ðiø rodikliø sklaidos plotas buvo di-delis. Raumenø susitraukimo galingumas priklausënuo pozicijos, kurioje þaidþia þaidëjas. Vidurio puo-lëjø raumenø galingumas buvo prasèiausias. Rengian-

tis olimpinëms þaidynëms ðie rodikliai kito nedaug.Krepðininkø psichomotorinës reakcijos greitis

pirmojo tyrimo metu buvo lygus vidutiniðkai192,75±6,51 ms. Lapkrièio mënesá ðis rodiklis pa-blogëjo iki 208,17±5,83 ms, o gruodþio mënesá pa-gerëjo iki 201,25±5,55 ms. Ðá rodiklá lyginant susveikøjø krepðininkø duomenimis, matyti, kadklausos negalià turinèiø krepðininkø psichomotori-nës reakcijos greitis yra prastesnis nei sveikøjø (Pau-lauskas, Paulauskienë, 2004).

Per tiriamàjá laikotarpá pastebëta vikrumo rezul-tato gerëjimo tendencija. Jei birþelio mën. ðio testorezultatas buvo lygus vidutiniðkai 15,95±0,57 s, tailapkrièio mën. jis pagerëjo iki 14,15±0,76 s, ogruodþio mënesá ðio testo rezultatas buvo14,74±0,64 s. Taèiau, kaip ir kitø testø, ir ðio testorezultatø sklaida buvo gana didelë, o variacijos ko-eficientas birþelio ir lapkrièio mën. siekë 15–18 proc. Ðiuos rodiklius palyginus su kitø autoriøduomenimis (Paulauskas, Paulauskienë, 2004), taippat galima teigti, kad klausos negalià turinèiø krep-ðininkø raumenø galingumo ir vikrumo rodikliai at-silieka nuo panaðaus amþiaus sveikø krepðininkø.

Á sportininkø testavimo programà buvo átrauktipenki ðuoliai maksimaliu galingumu, atlikti ant ðuo-liø matuoklio SBM-1. Ið ðio tyrimo rezultatø spræs-ta apie raumenø galngumà ir jø vargstamumà. Nu-statyta, kad pirmojo tyrimo, atlikto prieð Europos

2 lentelë

Lietuvos kurèiøjø krepšinio rinktinës nariø raumenø galingumo, vikrumo ir psichomotoriniø funkci jørodikliø kaita metiniu treniruotës ciklu

Rodikliai Aukštis Laikas VRSG AARG Vikrumas PRG Judesiø

(cm) (ms) kgm/s/ W W/kg kgm/s/ W W/kg (18 k/s) (ms) Daþnis

kg kg (k/10 s)

2004 06 08 X 50,42 196,40 2,62 2073,93 25,64 1,62 1288,53 15,87 15,95 201,25 72,75 Sx 2,71 12,85 0,13 103,82 1,24 0,02 40,30 0,20 0,57 5,55 1,63 S 9,40 44,50 0,44 359,66 4,29 0,07 139,60 0,69 1,97 19,22 5,66 V% 18,64 22,66 16,79 17,34 16,73 4,32 10,83 4,35 12,35 9,55 7,78 Min 34,00 144,00 1,84 1421,96 18,04 1,46 1072,43 14,31 12,60 172,00 66,00 Max 66,00 299,60 3,28 2717,25 32,16 1,71 1559,00 16,76 19,90 235,00 84,00

2004 11 05 X 51,25 210,17 2,45 1919,92 24,06 1,63 1278,92 16,01 14,15 208,17 76,50 Sx 2,76 9,68 0,10 92,53 1,01 0,03 40,14 0,30 0,76 5,83 1,94 S 9,55 33,53 0,36 320,53 3,48 0,11 139,06 1,04 2,62 20,20 6,71 V% 18,63 15,95 14,69 16,69 14,46 6,75 10,87 6,49 18,52 9,70 8,77 Min 37,00 154,00 1,92 1457,00 18,82 1,50 1099,00 14,71 11,88 179,00 66,00 Max 71,00 250,00 2,95 2400,00 28,92 1,83 1520,00 17,94 21,00 252,00 93,00

2004 12 20 X 50,33 232,17 2,23 1741,00 21,85 1,56 1039,41 15,33 14,74 192,75 71,58 Sx 2,16 14,57 0,11 82,34 1,12 0,02 143,40 0,22 0,64 6,51 2,19 S 7,50 50,47 0,39 285,22 3,87 0,08 496,75 0,76 2,21 22,56 7,57 V% 14,90 21,74 17,49 16,38 17,71 5,13 47,79 4,96 14,99 11,70 10,57 Min 38,00 174,00 1,30 1224,00 12,75 1,47 10,99 14,41 11,47 164,00 60,00 Max 64,00 331,00 2,67 2182,00 26,18 1,73 1425,00 16,96 18,90 250,00 84,00

Judesiødaþnis(k./10 s)

Vikrumas(18 k./ s)

2005 Nr. 4(42) 31

èempionatà, metu krepðininkø penkiø ðuoliø aukð-èiø suma siekë vidutiniðkai 175,59±10,31 cm, ðuo-liø aukðèio vidurkis buvo 34,31±2,04 cm, o jø ga-lingumas – 29,66±1,72 W/kg. Pradëjus rengtisolimpinëms þaidynëms, lapkrièio mën., ðuoliø aukð-èiø suma padidëjo iki 182,24±6,74 cm, ðuoliø aukð-èio vidurkis pasiekë vidutiniðkai 36,58±1,33 cm, ojø galingumas padidëjo iki 31,24±1,67 W/kg. Pa-naðaus lygio ðis rodiklis iðliko ir tyrimø, atliktø

gruodþio mën., metu (1 pav.).Kraujotakos ir kvëpavimo sistemø funkcinis pa-

jëgumas buvo ávertintas pagal Rufjë indeksà ir pul-so daþnio kaità ortostatinio mëginio bei standarti-nio fizinio krûvio ir atsigavimo per 1 min metu.2 pav. matyti, kad kurèiøjø krepðininkø ðios siste-mos funkcinis pajëgumas kito banguotai. Be to, Ruf-jë indekso rodiklis turëjo itin didelá sklaidos plotà.Galima paþymëti, kad KKSFP rodikliø lygis visø ty-rimø metu buvo patenkinamas (Skernevièius ir kt.,2004), taèiau, palyginus su literatûros ðaltiniuosepateiktais duomenimis (Paulauskas, 2002), buvo pras-tesnis nei sveikøjø tokio paties amþiaus krepðininkø.

Apibendrinant galima pasakyti, kad pasirengi-mo Europos èempionatui ir kurèiøjø olimpinëmsþaidynëms metu fizinio iðsivystymo rodikliai beveiknekito, o kai kurie raumenø galingumo ir kraujota-kos bei kvëpavimo sistemø funkcinio pajëgumo ro-dikliai turëjo tendencijà gerëti.

Išvados1. Tyrimai parodë, kad esant nedideliam klausos

negalià turinèiø þmoniø skaièiui á Lietuvoskrepðinio rinktinæ atrinkti krepðininkai kai ku-riais savo fizinio iðsivystymo parametraissmarkiai atsilieka nuo sveikø krepðininkø.

2. Tirtø klausos negalià turinèiø krepðininkøvienkartinio raumens susitraukimo galingumasir anaerobinis alaktatinis raumenø galingumasbei psichomotoriniø funkcijø lygis per tiria-màjá laikotarpá beveik nekito ir buvo þemes-nis nei sveikø krepðininkø.

3. Per pasirengimo laikotarpá krepðininkø rau-menø galingumas atliekant maksimalaus ga-lingumo ðuolius turëjo tendencijà didëti, o jøvargstamumas ðuoliø metu nekito. Ðie rodik-liai yra prastesni uþ analogiðkus sveikø krep-ðininkø rodiklius.

4. Nustatyta, kad krepðinio treniruotës neturëjodidelës átakos klausos negalià turinèiø krepði-

3334

343535

363637

37

2004 0608

2004 1105

2004 1220

cmÐuoliøaukðèiovidurkis

172

174

176

178

180

182

184

2004 0608

2004 1105

2004 1220

cm Ðuoliøaukðèiøsuma

282829293030313132

2004 0608

2004 1105

2004 1220

W Ðuoliøgalingumovidurkis

1 pav. Lietuvos kurèiøjø krepðinio rinktinës nariø penkiømaksimalaus galingumo ðuoliø rezultatø dinamika metiniutreniruotës ciklu

0,0

0,5

1,0

1,52,0

2,5

3,03,5

4,04,5

5,0

2004 06 08 2004 11 05 2004 12 20

RI

2 pav. Lietuvos kurèiøjø krepðinio rinktinës nariø Rufjëindekso dinamika metiniu treniruotës ciklu

SPORTO MOKSLAS32

ninkø kraujotakos ir kvëpavimo sistemosfunkcinio pajëgumo kaitai. Ðie rodikliai perparengiamàjá laikotarpá kito nereikðmingai. Ko-mandos þaidimo kokybæ lemia þaidimo veiklosparametrai.

LITERATÛRA1. Bittenham, G. (1998). Complete Conditioning forBasketball. Human Kinetics. 45–49.2. Bosco, C., Wiitasalo, J., Komi, P., Luhtanen, P. (1982).Combined effect of elestic energy and myoelectricalpotentiation during stretch-shortening cycle exercise. ActaPhysiol. Scand., 114, 558–565.3. Butautas, R. (2002). Vienalaikio poveikio metodoveiksmingumas rengiant jaunuosius krepšininkus: dakt.disert. santr.4. Gedvilas, V. (1999). Amþiaus ir sportinio rengimo poveikiskrepðininkø raumenø nuovargiui ir ðoklumui: dakt. disert.5. Margaria, R., Aghemo, P., Rovelli, E. (1966).Measurement of muscular power (anaerobic) in man. J.Appl. Physiol., 21, 1662–1664.6. Paulauskas, R., Skernevièienë, B., Vilkas, A. (1998).Lietuvos jauniø krepðinio rinktinës kandidatø fizinio

iðsivystymo ir funkcinio pajëgumo ávertinimas. Sportomokslas, 5 (14), 63–64.7. Paulauskas, R. (2002). Didelio meistriðkumo krepðininkøkai kuriø parengtumo rodikliø kaita treniruojantis vidutinioaukðèio kalnø sàlygomis. Sporto mokslas, 4 (30), 33–35.8. Paulauskas, R., Paulauskienë, R. (2003). Dideliomeistriðkumo vyrø krepðinio komandos gynybos klaidøypatumai. Sporto mokslas, 3 (33), 58–61.9. Paulauskas, R., Paulauskienë, R. (2004). Lietuvos jauniøkrepðinio rinktinës kandidatø fizinio iðsivystymo irfunkcinio pajëgumo kaitos analizë. Sporto mokslas, 2(36),37–42.10. Sakalauskas, Š. (1995). Jaunøjø krepðininkø (16–18metø) fizinio ir techninio rengimo efektyvinimo bûdai (teorijair didaktika): dakt. disert.11. Skernevièius, J., Raslanas, A., Dadelienë, R. (2004).Sporto mokslo tyrimø metodologija. Vilnius: LSIC.12. Stonkus, S. (1979). Sportiniø þaidimø treniruotë.13. Stonkus, S. (1987). Teoriniai ir metodiniai krepðininkørengimo pagrindai: habilitacinis darbas.14. Ðatas, A., Radþiukynas, D. (2003). Lietuvos kurèiøjøkrepðininkø rinktinës fizinis parengtumas ir varþybinëveikla. Sporto mokslas, 3 (33), 46–50.

Lithuanian basketball players with defectivehearing have achieved good results. In years 1997,2001 and 2005 they won silver and bronze medals atthe Deaf Olympic Games and in 2004 the bronzemedal in the European championship. Investigationsof the game activities of deaf basketball players,determination if their physical fitness, physicalperformance and functional capacity allow to planthe trends of their training and to manage the processof preparation of deaf basketball players for the top-class competitions.

The aim of the work was to determine thepeculiarities of the physical development, physical andfunctional abilities reflecting bodily adaptation tophysical loads in members of the Lithuanian nationalbasketball team with defective hearing over the annualcycle of training while preparing for 2004 Europeanchampionship and 2005 Deaf Olympic Games.

In 2004-2005, the physical development indices ofmembers of the Lithuanian national deaf basketballteam were found not to exceed the indices of the

BODILY ADAPTATION PECULIARITIES OF BASKETBALL PLAYERS FROM THE LITHUANIANNATIONAL BASKETBALL TEAM WITH DEFECTIVE HEARING DURING PREPARATION FOR

THE EUROPEAN CHAMPIONSHIP AND DEAF OLYMPIC GAMES

Algimantas Šatas, Prof. Dr. Habil. Kazys Milašius, Assoc. Prof. Dr. Rûta Dadelienë

SUMMARY

1997 and 2001 national teams. This shows that giventhe rather small number of people with defectivehearing in Lithuania, basketball players selected tothe national team by some of their physicaldevelopment parameters are much behind the healthybasketball players. In basketball players with defectivehearing, single muscular contraction power as well asanaerobic alactic muscular power and the level ofpsychomotor functions over the study period changedinsignificantly and were at a lower level than inhealthy basketball players. Their muscular power whileperforming five jumps of maximum strength showedan increasing tendency, while their fatigue during thejumps showed no changes. The training load over theannual preparatory cycle showed no pronouncedeffect on the functional indices of the circulatory andrespiratory systems of the basketball players withdefective hearing.

Keywords: basketball, national team of deafbasketball players, Olympic Games, physicaldevelopment, physical and functional abilities.


Algimantas ÐatasVPU Sporto metodikos katedraStudentø g. 39, LT – 2034 VilniusTel. +370 537 51 748

2005 Nr. 4(42) 33

Kartotiniø ðuoliavimo krûviø poveikis raumenø nuovargio iratsigavimo dinamikai

Daiva Bulotienë¹, prof. habil. dr. Albertas Skurvydas¹, Dalia Mickevièienë¹, dr. Gediminas Mamkus¹,Ronaldas Endrijaitis², doc. dr. Pavelas Zachovajevas¹

Lietuvos kûno kultûros akademija¹, Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija²

SantraukaTyrimo tikslas – nustatyti raumenø nuovargio ir atsigavimo po dviejø ðuoliavimo krûviø, atliekamø kas 48 valandas,

ypatumus. Ðuoliavimo krûvis – dvi serijos po 50 ðuoliø, atliekamø maksimaliu intensyvumu (poilsis tarp serijø – 60 min).Tiriamieji – sveiki aktyviai nesportuojantys vyrai, kuriø amþius – 23,5±4,1 m., ûgis – 178,2±4,6 cm, kûno masë – 71,7±3,6 kg.Prieð krûvá buvo atliekami kontroliniai matavimai – nustatomas kreatinkinazës (CK) aktyvumas serume, laktato (La)koncentracija kraujyje, ðuolio aukðtis (h), registruojama raumenø susitraukimo jëga P15, P50 ir MVJ. Po 24 valandøsubjektyviai ávertinamas raumenø skausmas pagal 10 balø skalæ. Pagrindinë tyrimo iðvada – pakartojus po 48 valandø dviserijas po 50 ðuoliø nepakito nei ðoklumo iðtvermë, nei laktato koncentracija, taèiau sumaþëjo raumens mechaninës paþeidossimptomai (CK aktyvumas serume ir raumenø skausmas) ir pagreitëjo raumens valingosios bei elektrostimuliacijos sukeltosjëgos atsigavimas.

Raktaþodþiai: griauèiø raumenys, elektrostimuliavimas, ðuoliai, pakartoto krûvio efektas, raumenø paþeida.

ÁvadasAtliekant maksimaliu intensyvumu ðoklumo pra-

timus, raumenyse gali atsirasti abiejø tipø nuovar-gis: metabolinis ir nemetabolinis, susijæs su mecha-nine raumens paþeida (Allen, 2001; Byrne etal.,2004; Morgan, Proske 2004; Warren etal.,1999). Raumens funkcijos atsigavimas po tokiøfiziniø krûviø, kuriø metu reiðkiasi metabolinis irnemetabolinis nuovargis, yra gana sudëtingas, nesjei atsigavimo metu greitai iðnyksta metabolinis nuo-vargis (Bogdanis et al., 1998; Green, 2004; Sahlinet al.,1998), tai dël raumens mechaninës paþeidosatsiradæs nemetabolinis nuovargis atsigavimo metu galinet dar labiau padidëti (Allen, 2001; Clarkson, Hu-bal, 2002; MacIntyre et al., 2001). Dël to sunku pa-aiðkinti raumens funkcijos atsigavimo dinamikà. Posavaitës ar net keliø savaièiø pakartojus prieð tai bu-vusá krûvá, raumenø ir nervø sistemos nuovargis yramaþesnis. Ðis organizmo adaptacijos fenomenas yravadinamas pakartoto krûvio efektu (PKE) (McHugh,2003; Nosaka, Clarkson, 1995). Nëra aiðku, ar pasi-reikð PKE, kai krûvis bus pakartotas daug greièiaunei po savaitës, t. y. po 60 min ir po 48 valandø.

Tyrimo tikslas: nustatyti raumenø nuovargio iratsigavimo po ðuoliavimo krûviø, atliekamø kas60 min ir 48 h, ypatumus.

Tyrimo metodikaTiriamieji – 10 sveikø aktyviai nesportuojanèiø

vyrø, jø amþius – 23,5±4,1 metai, ûgis –178,2±4,6 cm, kûno masë – 71,7±3,6 kg. Prieð ty-rimà jie buvo supaþindinti su tyrimo eiga. Tyrimoprotokolas aptartas ir patvirtintas Kauno regioni-niame biomedicininiø tyrimø etikos komitete.

Šoklumo testavimas. Tiriamieji po 10 min nein-

tensyvaus apðilimo ant tenzodinamometrinës plat-formos (Kistler, 9286A, USA) atliko vertikaliusðuolius, amortizuojamai pritûpdami iki 90° kampoper keliø sànarius (rankos ant juosmens). Remian-tis Bosco ir Komi (1979) metodika, buvo apskai-èiuojamas vertikalaus ðuolio aukðtis (h). Kiekvie-nas tiriamasis atliko po 3 kontrolinius ðuolius. Bu-vo áskaitomas geriausias ðuolio rezultatas.

Ðoklumo krûvis. Ðoklumo krûvis buvo toks: 2 se-rijos po 50 ðuoliø, poilsio intervalai tarp serijø –60 min. Ðuoliø atlikimo sàlygos buvo ðios: 1) kiek-vienas ðuolis buvo atliekamas ðokant kiek galimaaukðèiau; 2) pritûpimo kampas per kelius – 90°; 3)rankos laikomos ant juosmens. Ðuoliai buvo atlie-kami ant tenzodinamometrinës platformos ir regist-ruojamas kiekvieno šuolio aukštis.

Keturgalvio ðlaunies raumens susitraukimo sa-vybiø testavimas. Tiriamieji buvo sodinami á spe-cialià këdæ ir jø deðinë koja per kelio sànará buvonejudamai fiksuojama 135o kampu. Ant distalinioblauzdos treèdalio buvo dedamas dirþas, per trau-kæ sujungtas su metaliniu þiedu. Susitraukiant ke-turgalviam ðlaunies raumeniui buvo gaunamas izo-metrinis susitraukimas. Jo jëga deformuodavo me-taliná þiedà, kurio deformacijà tenzodaviklis trans-formuodavo á elektrinio signalo pokytá. Ðis signalasbuvo perduodamas á stiprintuvà, o ið jo á personali-ná kompiuterá, kuriame buvo analizuojama jëgoskreivë. Raumens susitraukimo jëgos testavimo me-todika iðsamiau yra apraðyta ankstesnëse mûsø pub-likacijose (Skurvydas ir kt., 2002).

Nustatomi šie keturgalvio šlaunies raumens su-sitraukimo rodikliai:

1. Maksimali valingoji jëga (MVJ) (atliekami 3bandymai kas 1 min; analizuojamas geriausias

SPORTO MOKSLAS34

rezultatas). MVJ nustatoma, kai kampas perkelio sànará 135°.

2. Raumens susitraukimo jëga, sukelta stimu-liuojant raumená 15 Hz (P15) ir 50 Hz (P50)daþnio elektros stimulais (buvo parinkta to-kia stimuliavimo átampa, kuri sukelia didþiau-sià raumens susitraukimo jëgà; stimuliavimotrukmë – 1 s; poilsio intervalas tarp skirtingøstimuliavimo reþimø – 3 min). Pagal P15/P50pokytá buvo nustatomas raumenø maþø daþniønuovargis (MDN) (Skurvydas ir kt., 2002).

Tyrimo eiga:1. Nustatomas kreatinkinazës (CK) aktyvumas

(IU/L) serume automatiniu biocheminiu ana-lizatoriumi „Monarch“ (Instrumentation La-boratory SpA, USA-Italy).

2. Nustatoma laktato (La) koncentracija krau-jyje pagal Kulis ir kt. (1988) metodikà.

3. Keturgalvio ðlaunies raumens susitraukimo sa-vybës testuojamos tokia seka: P15, P50 ir MVJ.

4. Atliekama 10 min pramankðta, kurios metulëtai bëgama (pulsas bëgimo pabaigoje siekëapie 110–120 k./min).

5. Testuojamas šoklumas.6. Atliekamas ðoklumo krûvis.7. Po ðoklumo krûvio praëjus 2, 30 ir 60 min, nu-

statoma P15, P50 ir MVJ. h nustatomas ið kar-to po krûvio ir praëjus 30 bei 60 min po krûvio.

8. Po ðoklumo krûvio praëjus 5 min, nustatomaLa koncentracija kraujyje.

9. Po 50 ðuoliø praëjus 60 min, atliekama antrakrûvio serija.

10. Po krûvio praëjus 24 valandoms, raumens su-sitraukimo savybës testuojamos pakartotinai. Beto, nustatoma CK koncentracija kraujo plazmojeir subjektyviai ávertinamas raumenø skausmaspagal 10 balø skalæ. CK koncentracija serumenustatoma ir praëjus 48 valandoms po krûvio.Raumenø skausmo ávertinimo metodika buvotaikoma ankstesniuose mûsø tyrimuose (Skur-vydas ir kt., 2002). CK koncentracija ir raume-nø skausmas netiesiogiai rodo raumenø mecha-ninæ paþeidà (Warren et al.,1999).

11. Tokia pat tyrimø eiga kartojama praëjus popirmo krûvio 48 valandoms.

Matematinë statistika. Gauti rezultatai buvo apdo-roti matematinës statistikos metodais: apskaièiuotas arit-metinis vidurkis ir vidutinis kvadratinis nuokrypis. No-rint ávertinti pakartoto krûvio poveiká raumenø nuo-vargio ir atsigavimo dinamikai, taikyta dviejø veiksniøANOVA. Reikðmingumo lygmuo buvo laikomas svar-biu, kai paklaida maþesnë nei 5proc. (p<0,05).

Tyrimo rezultataiTyrimo rezultatai parodë, kad po pirmos ir ant-

ros krûvio serijos (50 ðuoliø, atliekamø maksima-liu intensyvumu) reikðmingai (p<0,001) sumaþëjoh reikðmë, taèiau praëjus 30 min po krûvio ji gráþoiki pradinio dydþio (1 pav.). Be to, nebuvo statis-tiðkai reikðmingo skirtumo tarp h sumaþëjmo popirmosios ir antrosios ðuoliø krûvio serijø. La kon-centracija reikðmingai (p<0,05) padidëjo po kiek-vienos pirmojo ir antrojo krûvio serijos (2 pav.).Nustatyta, kad La po antrojo krûvio antrosios seri-jos padidëjo maþiau nei po pirmosios seri jos(p<0,05). Tyrimo rezultatai parodë, kad CK kon-centracija reikðmingai (p<0,05) padidëjo praëjus24–48 h po pirmojo ir antrojo krûvio pabaigos (3pav.). Pastebëta, kad CK po antrojo krûvio padidë-jo maþiau (p<0,05) nei po pirmojo. Praëjus 2 minpo kiekvienos pirmosios ir antrosios krûvio serijosMVJ, P15 ir P50 statistiðkai reikðmingai sumaþëjo(p<0,05) (4, 5, 6 pav.). Be to, po krûvio pasireiðkë

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

Pr. A0 A30 A60 Pr. A0 A30 A60Laikas

I testavimasII testavimas

H (

cm)

1 pav. Vertikalaus ðuolio aukðèio rodikliø kaita prieð Ibei II krûvius ir po jø (x ± S) per I ir II testavimus, atliktuskas 48 h

Pastaba. Vertikalaus šuolio aukðèio rodikliø kaita praëjuspo I ir II krûvio 0 (A0), 30 (A30), 60 (A60) min. Ðuoliøkrûvis: 2 serijos po 50 ðuoliø, poilsis tarp serijø – 60 min.

* – p<0,05, lyginant su pradine reikšme.

I KR

ÛV

IS

II K

RÛ

VIS

*

*

*

*

6,76 6,756,56 6

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

I testavimas II testavimasMatavimai

I krûvisII krûvis

La (

mm

ol/l

)

2 pav. Laktato koncentracijos kiekio kraujyje rodikliøkaita prieð I bei II krûvius ir po jø (x ± S) per I ir IItestavimus, atliktus kas 48 h

Pastaba. La proc., lyginant pirmos ir antros dienos krûvius.Ðuoliø krûvis: 2 serijos po 50 ðuoliø, poilsis tarp serijø –60 min.* – p<0,05, lyginant I testavimà su II.

*

2005 Nr. 4(42) 35

MDN (7 pav.). Dviejø veiksniø ANOVA parodë,kad po antrojo krûvio pagreitëjo MVJ, P15, P50 irP15/P50 atsigavimas (antrojo krûvio efektas:p<0,01). Nustatyta, kad, po pirmojo krûvio pra-ëjus 24 h, MVJ, P15 ir P50 reikðmës nesugráþo ikikontrolinës reikðmës (p<0,05), o po antrojo krû-vio praëjus 24 h, MVJ, P15 ir P50 reikðmës nesi-skyrë nuo kontrolinës reikðmës. Tyrimo rezultatairodo, kad po pirmojo ir antrojo krûvio praëjus 24 htiriamieji jautë raumenø skausmà – atitinkamai3,1±1,1 ir 0,9 ±1,1 balø.

5 pav. Keturgalvio ðlaunies raumens jëgos, sukeltos 15 Hz(P15) daþnio elektros impulsais, rodikliø kaita prieð I ir IIkrûvius bei po jø per I ir II testavimus, atliktus kas 48 h.Raumens jëga uþregistruota, kai kampas per kelio sànarábuvo 135o (x ± S)

Pastaba. P15 rodikliø kitimas proc. (lyginant su pradinereikðme) praëjus po I krûvio 2 (A2), 30 (A30), 60 (A60) minir po II krûvio – 2 (A2), 30 (A30), 60 (A60) min ir 24 (A24) h.Ðuoliø krûvis – dvi serijos po 50 ðuoliø, atliekamø maksimaliuintensyvumu. Poilsio intervalai tarp seri jø – 60 min.

* – p<0,05, lyginant su pradine reikšme; # – p<0,05,lyginant I testavimà su II.

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

Pr. I-24 I-48 II-24 II-48Matavimai

CK

(IU/l)

3 pav. Kreatinkinazës aktyvumas (CK) serume prieððuoliavimo krûvá ir praëjus 48 h po jo

Pastaba. I ir II – atitinkamai pirmasis ir antrasis krûvis. IIkrûvis buvo atliekamas praëjus 48 h po I krûvio. Ðuoliø krûvis –dvi serijos po 50 ðuoliø, atliekamø maksimaliu intensyvumu.Poilsio intervalai tarp serijø – 60 min.* – p<0,05, lyginant sukontroline reikšme; # – p<0,05, lyginant I ir II krûvius.

*

**#

*#

0102030405060708090

100110120

Pr. IA2 A30 A60 Pr. IIA2 A30 A60 A24Laikas


MV

J (p

roc.

)

4 pav. Keturgalvio šlaunies raumens MVJ rodikliø kaitaprieð I ir II krûvius bei po jø per I ir II testavimus, atliktuskas 48 h. Raumens jëga uþregistruota, kai kampas per keliosànará buvo 135o (x ± S)

Pastaba. MVJ rodikliø kitimas proc. (lyginant su pradinereikðme) praëjus po I krûvio 2 (A2), 30 (A30), 60 (A60) minir po II krûvio – 2 (A2), 30 (A30), 60 (A60) min ir 24 (A24) h.Ðuoliø krûvis – dvi serijos po 50 ðuoliø, atliekamø maksimaliuintensyvumu. Poilsio intervalai tarp serijø – 60 min.


I KR

ÛV

IS

II K

RÛ

VIS

*#

* * *

*

* * * *

0102030405060708090

100110120130140



P15

(p

roc.

)

I KR

ÛV

IS

II K

RÛ

VIS

*#

** *

** * *

* * *

*

#

*

6 pav. Keturgalvio ðlaunies raumens jëgos, sukeltos 50 Hz(P50) daþnio elektros impulsais, rodikliø kaita prieð I ir IIkrûvius bei po jø per I ir II testavimus, atliktus kas 48 h.Raumens jëga uþregistruota, kai kampas per kelio sànarábuvo 135o (x ± S)

Pastaba. P50 rodikliø kitimas proc. (lyginant su pradinereikšme) praëjus po I krûvio 2 (A2), 30 (A30), 60 (A60) minir po II krûvio – 2 (A2), 30 (A30), 60 (A60) min ir 24 (A24) h.Ðuoliø krûvis – dvi serijos po 50 ðuoliø, atliekamø maksimaliuintensyvumu. Poilsio intervalai tarp seri jø – 60 min.


7 pav. Keturgalvio ðlaunies raumens jëgø, sukeltø 15 Hz(P15) ir 50 Hz (P50) daþnio elektros impulsais, santykioP15/P50 rodikliø kaita prieð I ir II krûvius bei po jø per I irII testavimus, atliktus kas 48 h. Raumens jëga uþregistruota,kai kampas per kelio sànará buvo 135o (x± S)

Pastaba. P15/P50 rodikliø kitimas proc. (lyginant supradine reikðme) praëjus po I krûvio 2 (A2), 30 (A30), 60(A60) min ir po II krûvio – 2 (A2), 30 (A30), 60 (A60) minir 24 (A24) h. Ðuoliø krûvis – dvi serijos po 50 ðuoliø,atliekamø maksimaliu intensyvumu. Poilsio intervalai tarpserijø – 60 min. * – p<0,05, lyginant su pradine reikšme;# – p<0,05, lyginant I testavimà su II.

0102030405060708090

100110120130

Pr. IA2 A30 A60 Pr. IIA2 A30 A60Laikas


P15

/P50

(p

roc.

)

I KR

ÛV

IS

II K

RÛ

VIS*

# #

* *

*

* * *

**

0102030405060708090

100110120130140



P50

(p

roc.

)

I KR

ÛV

IS

II K

RÛ

VIS

*

*

* *

# #

#*

** *

SPORTO MOKSLAS36

Rezultatø aptarimasBeveik neabejojama, kad maksimaliu intensyvu-

mu atliekant 50 ðuoliø nuovargis atsiranda ne tikraumenyse, bet ir nervø sistemoje. Tokio tipo krû-vio metu ypaè pasireiðkia vadinamasis metabolinisnuovargis, kuris atsiranda dël energiniø medþiagø(ATP, kreatinfosfato, glikogeno) sumaþëjimo ir me-tabolitø (neorganinio fosfato, ADP ir kt.) susikau-pimo (Bogdanis et al., 1998, Green, 2004, Sahlinet al., 1998).

Jei labiau sumaþëja elektrostimuliavimo sukeltajëga nei MVJ, tai galima teigti, kad nuovargis la-biau pasireiðkë raumenyse nei nervø sistemoje. Mû-sø atveju raumens susitraukimo jëga, sukelta sti-muliuojant raumená 50 Hz daþnio stimulais, ið kar-to po krûvio sumaþëjo daugiau nei MVJ (4 ir6 pav.). Tai leidþia teigti, kad MVJ sumaþëjimas yralabiau susijæs su raumenø nuovargiu. Nustatyta, kadraumens susitraukimo jëga, sukelta maþø stimulia-vimo daþniø, labiau sumaþëjo nei P50 ir MVJ (4, 5,6 ir 7 pav.). Maþø stimuliavimo daþniø sukeltos jë-gos sumaþëjimas priklauso nuo iðmetamo ið sarkop-lazminio tinklo kalcio jonø koncentracijos su-maþëjimo ir nuo miofibriliø jautrumo kalcio jonams,o dël ðiø prieþasèiø dideliø stimuliavimo daþniø su-kelta jëga maþiau pakinta (Westerblad, Allen,2002).

Mûsø krûvio atveju raumenyse atsirado nuovar-gis, kuris pasireiðkë dël mechaninës raumenø paþei-dos, nes praëjus po krûvio 24–48 valandoms krau-jyje padidëjo CK (3 pav.), o tiriamieji po pirmojokrûvio praëjus 24 valandoms jautë didelá raumenøskausmà. Nustatyta, kad CK koncentracijos padi-dëjimas kraujyje ir raumens skausmas yra raumenømechaninës paþeidos netiesioginiai rodikliai(MacIntyre et al., 2001, Warren et al., 1999). Va-dinasi, maksimaliu intensyvumu atliekant ðoklumoiðtvermës krûvá, raumenyse atsiranda dviejø tipønuovargis: metabolinis ir nemetabolinis, susijæs sumechanine raumenø paþeida.

Taigi po ekscentrinio-koncentrinio fizinio krû-vio (ðoklumo krûvio) raumenyse atsiranda meta-bolinis ir nemetabolinis nuovargis. Metabolinionuovargio reiðkimàsi rodo gana didelis La koncen-tracijos padidëjimas po fizinio krûvio (2 pav.), onemetaboliná – raumens skausmas ir kreatinkina-zës koncentracijos padidëjimas (3 pav.) bei lëtasraumens susitraukimo funkcijos atsigavimas po krû-vio (4, 5 ir 6 pav.). Be to, nematabolino nuovargiokilmæ rodo maþø daþniø nuovargio poreiðkis(7 pav.). Tai sutampa su kitø mokslininkø tyrimøduomenimis, kad raumenø skausmas, CK padidëji-

mas bei raumenø susitraukimo jëgos (ir ypaè su-keltos stimuliuojant maþais daþniais) sumaþëjimasir lëtas jos atsigavimas yra patikimi raumenø me-chaninæ paþeidà rodantys rodikliai (MacIntyre etal., 2001, Warren et al., 1999).

Raumens mechaninës paþeidos sumaþëjimas poantrojo krûvio gali bûti aiðkinamas raumenø ir/arnervø sistemos adaptacija. Dël nervø sistemos adap-tacijos galëjo pasikeisti judesiø valdymo ekonomið-kumas, pvz., kartojant krûvius á darbà galëjo bûtiátraukiama vis daugiau lëtai susitraukianèiø raume-niniø skaidulø, kurios yra atsparesnës nuovargiuinei greitai susitraukianèios raumeninës skaidulos.Be to, kartojant krûvius raumens átampa galëjo bû-ti paskirstyta tarp didesnio kiekio raumeniniø skai-dulø ir taip iðvengta ypaè didelio mechaninio stresolabiausiai paþeidþiamoms raumeninëms skaiduloms.Nustatyta, kad net po vieno fizinio krûvio raume-nys tampa atsparesni paþeidai, kai po keliø dienø(ar net savaièiø) taikomas pakartotinis krûvis(McHugh, 2003; Nosaka, Clarkson, 1995). Kodëlraumuo tampa atsparesnis mechaninei paþeidai, aið-kinama ávairiai. Viena ið labiausiai paplitusiø hipo-teziø teigia, kad pakartoto krûvio efektas pasireið-kia dël to, kad raumeninëje skaiduloje padidëja sar-komerø skaièius ir sustiprëja silpnieji, labiausiai me-chaninei paþeidai jautrûs sarkomerai (Allen, 2001;Morgan, 2004). Atlikto tyrimo rezultatai neleidþiaiðskirti, kurià ið hipoteziø – nervinæ ar raumeninæ –labiausiai patvirtina mûsø eksperimentas.

Tai, kad po ðoklumo krûvio raumenyse atsiran-da MDN, sutampa su ankstesniais mûsø tyrimo duo-menimis (Skurvydas A., 2002). Manoma, kadMDN atsiranda dël blogesnës miofibriliø aktyvaci-jos kalcio jonais, nes maþiau jø iðmetama ið sarkop-lazminio tinklo (Warren et.al., 1999). O miofibri-liø jautrumas kalcio jonams yra didesnis esantmaþam raumens ilgiui negu esant dideliam (Wes-terblad, Allen 2002). Dideliø stimuliavimo daþniøsukeltos jëgos nuovargio kilmë gali bûti siejama irsu blogesne miofibriliø aktyvacija bei su paèiø mio-fibriliø kontraktiliðkumo sumaþëjimu (Westerblad,Allen, 2002).

IšvadosPagrindinë tyrimo iðvada: po 48 valandø pakar-

tojus dvi serijas po 50 ðuoliø nepakito nei ðoklumoiðtvermë, nei laktato koncentracija, taèiau sumaþëjoraumens mechaninës paþeidos simptomai (kreatin-kinazës aktyvumas serume ir raumenø skausmas)bei pagreitëjo raumens valingosios ir elektrostimu-liacijos sukeltos jëgos atsigavimas.

2005 Nr. 4(42) 37

LITERATÛRA1. Allen, D.G. (2001). Eccentric muscle damage:mechanisms of early reduction of force. Acta PhysiologicaScandinavica, 171 (3), 311–319.2. Bogdanis, G.C., Nevill, M.E., Lakomy, H.K., Boobis, L.H.(1998). Power output and muscle metabolism during andfollowing recovery from 10 and 20 s of maximal sprintexercise in humans. Acta Physiol Scand, 163(3): 261–72.3. Bosco, C., Komi, P. (1979). Mechanical characteristicsand fiber composition of human leg extensors muscles.European Journal of Applied Physiology, 41, 275–284.4. Byrne, C., Twist, C., Eston, R. (2004). Neuromsucularfunction after exercise-induced muscle damage. Theoreticaland Applied Implications. Sports Medicine, 34(1): 49–69.5. Clarkson, P.M., Hubal, M.J. (2002). Exercise-inducedmuscle damage. American Journal of Physical Medicine andRehabilitation, 81(11), S52–S69.6. Green, H.J. (2004). Membrane excitability, weakness,and fatigue. Can J Appl Physiol. Jun; 29(3): 291–307.7. Kulis, Yu., Laurinavichyus, A., Firantas, S.G.,Kurtinaitene, B.S. (1988). Determination of lactic acid inblood with an exan-G analyzer. Journal of AnalyticalChemistry, 43(7), 1521–1523.8. MacIntyre, D.L., Sorichter, S., Mair, J., Berg, A., McKenzie,D.C. (2001). Markers of inflammation and myofibrillarproteins following eccentric exercise in humans. Eur J ApplPhysiol, 84(3): 180–6.

9. McHugh, M.P. (2003). Recent advances in theunderstanding of the repeated bout effect: the protectiveeffect against muscle damage from a single bout of eccentricexercise. Scand J Med Sci Sports, 13(2): 88–97.10. Morgan, D.L., Proske, U. (2004). Popping sarcomerehypothesis explains stretch-induced muscle damage. ClinExp Pharmacol Physiol, 31(8): 541–5.11. Nosaka, K., Clarkson, P.M. (1995). Muscle damagefollowing repeated bouts of high force eccentric exercise.Med Sci Sports Exerc, Sep; 27(9): 1263–1269.12. Sahlin, K., Tonkonogi, M., Söderlund, K. (1998). Energysupply and muscle fatigue in humans. Acta Physiol Scand,162: 261–266.13. Skurvydas, A., Dudoniene, V., Kalvenas, A., Zuoza, A.(2002). Skeletal muscle fatigue in long-distance runners,sprinters and untrained men after repeated drop jumpsperformed at maximal intensity. Scand J Med Sci Sports,12(1): 34–39.14. Warren, G.L., Lowe, D.A., Armstrong, R.B. (1999).Measurement tools used in the study of eccentriccontraction-induced injury. Sports Med, 27(1): 43–59.15. Westerblad, H., Allen, D.G. (2002). Recent advances inthe understanding of skeletal muscle fatigue. CurrentOpinion in Rheumataology, 14(6), 648–652.

The aim of the research was to identify thepeculiarities of muscle fatigue and recovery after twojumping loads performed every 48 h. The jumpingload, including two series of 50 jumps performed atmaximal intensity (the rest period between the twoseries – 60 min). The testees were healthy, inactivelyengaged in sport men of 23.5 ± 4.1 years old, withthe height of 178.2 ± 4.6 cm and body mass 71.7 ±3.6 kg. The control measurements were executedbefore the load: the activity of creatinkinase (CA) inthe serum, lactate concentration in the blood (La),the height of a jump (H) were determined, the muscle

THE INFLUENCE OF REPEATED JUMPING LOADS ON THE DYNAMICS OF MUSCLE FATIGUEAND RECOVERY

Daiva Bulotienë, Prof. Dr. Habil. Albertas Skurvydas, Dalia Mickevièienë, Dr. Gediminas Mamkus,Assoc. Prof. Dr. Ronaldas Endri jaitis, Pavelas Zachova jevas

SUMMARY

contraction force P15, P50 and MVF were registered.After 24 hours muscle pain was subjectively evaluatedusing a 10-point scale. The major outcome of theresearch was that neither jumping endurance norlactate concentration changed after the repetition oftwo series of 50 jumps every 48 h, however, thesymptoms of mechanical muscle injury decreased (theactivity of creatinkinase in the serum and musclepain), the recovery of muscle voluntary force and theforce elicited by electrostimulation hastened.

Keywords: skeletal muscles, electrostimulation,jumps, repeated load effect, muscle injury.


Daiva BulotienëLietuvos kûno kultûros akademijaSporto g. 6, LT – 44221 KaunasTel. +370 373 02 655El. paðtas: [email protected]

SPORTO MOKSLAS38

ÁvadasÞmogaus rûpinimasis savo sveikata, savo kûnu

ir dvasios gerove yra labai svarbûs mûsø visuome-nei, nes jai labai reikia, kad þmonës, bûdami þvalûsir stiprios sveikatos, graþiai ir ilgai gyventø(Karoblis, Ðvedas, 1998). Sveikatos ugdymas yrapermanentinis (lot. permanens – nenutrûkstamas),t. y. trunkantis visà gyvenimà, procesas. Jis ypaèprasmingas vaikystëje ir paauglystëje, kai þmogusauga, bræsta, ágyja gebëjimà rûpintis savimi, savosveikata (Adaðkevièienë, 2004).

Jau nuo seno manoma, kad sportinë veikla galiturëti teigiamos átakos ne tik sportuojanèiø asme-nø fiziniam, bet ir dvasiniam tobulëjimui (Ðukys,2004). Saviugdos turiná lemia socialinës gyvenimosàlygos. Motyvai labai priklauso ir nuo paties þmo-gaus sàmoningumo, ásitikinimø, kaip jis suvokia gy-venimo tikslà, kokia jo bendroji kultûra, iðsilavini-mas, iðsimokslinimas.

Pastarøjø metø mokslinëse publikacijose teigia-ma, kad vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas(FA), trunkantis 30 minuèiø ir ne maþiau kaip pen-kis kartus per savaitæ, sunaudojant apie 200 kcalenergijos per dienà (pvz., 30 minuèiø greitoko ëji-mo), stiprina suaugusiøjø sveikatà (Volbekienë,2004).

Kad þmonës galëtø stiprinti savo sveikatà, sava-rankiðkai fiziðkai lavintis, reikia tinkamø sàlygø, to-dël mûsø tyrimo tikslas – iðanalizuoti Klaipëdos

Klaipëdos miesto gyventojø saviugda irkûno kultûros poreikis

Prof. dr. Juozas Rauckis, Rolandas JanèiauskasKlaipëdos universitetas

SantraukaDabartiniu Lietuvos visuomenës raidos tarpsniu, kai dar nëra nuoseklaus suaugusiø þmoniø tæstinio ugdymo sistemos, o

þmonës paskendæ nepritekliuose ir pirmiausia rûpinasi momentiniais materialinio gyvenimo klausimais, asmenybës tobulë-jimo procesas yra gana problemiðkas. Kad þmonës galëtø stiprinti savo sveikatà, savarankiðkai fiziðkai lavintis, reikia tamtikrø sàlygø, todël mûsø tyrimo tikslas buvo iðanalizuoti Klaipëdos miesto sporto baziø infrastruktûros ir ávairaus amþiaus beilyties gyventojø kûno kultûros poreiká sveikai gyvensenai gerinti.

Tyrimo metu, 2004 m., vykdyta Klaipëdos viduriniø mokyklø mokiniø, jø tëvø ir pedagogø anoniminë anketinë apklausa.Anketà sudarë ðeði klausimai su galimais atsakymais. Buvo iðdalyta 300 anketø ir paaiðkinta, kaip jas pildyti. 271 responden-tas atsakë á anketos klausimus. Anketas uþpildë 73 vyr. lyties atstovai ir 198 mot. lyties atstovës.

Tyrimai parodë, kad Klaipëdos miesto sporto baziø infrastruktûra gyventojø poreikiø nepatenkina. Klaipëdieèiams trûks-ta árengtø stadionø prie mokymo ástaigø, dviraèiø takø, taip pat egzistuoja ir riedutininkams pritaikytø aikðteliø problema.Atvësus orams, pasigendama plaukimo baseinø, o þiemà trûksta èiuoþyklø, kuriose galima bûtø aktyviai praleisti laisvalaikáir stiprinti savo sveikatà.

Vertindami sporto bazes, Klaipëdos miesto gyventojai didelá dëmesá skiria ðvarai, sportinio inventoriaus kokybei, kainai irtrenerio kvalifikacijai.

Sporto baziø pasirinkimui átakos turi amþius ir lytis. Jaunesni gyventojai labiau domisi kartingu, futbolu, krepðiniu, irkla-vimu, paplûdimio tinkliniu, vyresni – tenisu, èiuoþimu, dviraèiais, ðokiais. Plaukimas populiarus tiek tarp vyrø, tiek tarpmoterø. Krepðinis, futbolas ir kartingas populiariausi tarp vyr. lyties respondentø, irklavimas ir stalo tenisas populiaresni tarpmot. lyties respondenèiø.

Raktaþodþiai: sporto bazës, kûno kultûros poreikis, sveikata.

miesto sporto baziø infrastruktûros ir ávairausamþiaus bei lyties gyventojø kûno kultûros poreikásveikai gyvensenai gerinti.

Tyrimo objektas – Klaipëdos miesto sporto ba-ziø infrastruktûra ir jos átaka gyventojø sveikatini-mui.

Metodai. Tiriant naudotasi parengta anketa. An-ketà sudarë ðeði klausimai: 1. Kokiø specializuotøsporto baziø pasigendate Klaipëdoje? 2. Ar moka-te plaukti? 3. Ið pateiktø sporto baziø vertinimo kri-terijø pasirinkite vienà, Jums tinkamà. 4. Kokiøsporto ðakø pratybas norëtumëte lankyti? (buvo pa-praðyta iðvardyti prioriteto tvarka). 5. Jûsø amþius.(respondentai buvo suskirstyti á septynias amþiausgrupes: I – iki deðimt metø; II – 11–18 metø; III –19–25 metai; IV – 26–35 metai; V – 36–50 metø;VI – 51–64 metai ir VII – per 65 metø). 6. Jûsølytis.

Tyrimo metu, 2004 m., atlikta Klaipëdos viduri-niø mokyklø mokiniø, jø tëvø ir pedagogø anonimi-në anketinë apklausa. Buvo iðdalyta 300 anketø irpaaiðkinta, kaip jas pildyti. 271 respondentas atsa-kë á anketos klausimus. Anketas uþpildë 73 vyr. ly-ties atstovai ir 198 mot. lyties atstovës. Ryðiui nu-statyti buvo skaièiuojamas Spirmeno koreliacijoskoeficientas. Koreliacijos rodikliai parodo, kiek dutiriami kintamieji (objektai, reiðkiniai, faktai) vie-nas nuo kito priklauso (Skernevièius, Raslanas, Da-delienë, 2004).

2005 Nr. 4(42) 39

RezultataiRespondentø atsakymai ro-

do, kad aktyviausiai apklauso-je dalyvavo 26–35 metøamþiaus grupës respondentai(39,5 proc.), pasyviausiai – 19–25 amþiaus grupës responden-tai (1,1 proc.). Ið 271 apklaus-tøjø 73,1 proc. buvo moterysir 26,9 proc. – vyrai. Ði tenden-cija vyravo visose amþiaus gru-pëse, t. y. moterys apklausojedalyvavo aktyviau.

Á klausimà, kokiø speciali-zuotø sporto baziø pasigenda-te Klaipëdoje, 50,9 proc. ap-klausoje dalyvavusiø respon-dentø atsakë, kad labiausiaiKlaipëdoje pasigenda plaukimobaseinø (1 pav.).

0,00% 10,00%20,00% 30,00%40,00%50,00%60,00%

BaseinøFutbolo aikðteliø

Teniso aikðtynø ir specializuotø saliøAtvirø krepðinio aikðteliø

Sporto saliø

Ðokiø studijø

Èiuoþyklø

Irklavimo baziø

Paplûdimio tinklinio aikðteliø

Riedutininkams pritaikytø aikðteliø

Bëgimo takeliø

Kartingø

Rytø dvikov saliøų

Dviraèiø takø

Jogos studijø

Kitø

1 pav. Atsakymai á klausimà, kokiø specializuotø sporto baziø pasigendateKlaipëdoje?

Daugiausia plaukimo baseinus norinèiø lankytirespondentø buvo 10 metø amþiaus grupëje –58,1 proc., 26–35 metø amþiaus grupëje tokiø bu-vo 49,5 proc., o 36–50 metø amþiaus grupëje –48,6 proc. 31,0 proc. respondentø pageidautø, kadbûtø árengta daugiau dviraèiø takø ir riedutininkamspritaikytø aikðteliø. 28,8 proc. respondentø pasi-genda prie mokymo ástaigø árengtø stadionø, nestiek vaikai, tiek jø tëveliai neturi sàlygø aktyviaimankðtintis ir stiprinti savo sveikatà. 27,7 proc. ap-klausoje dalyvavusiø respondentø þiemà trûkstaèiuoþyklø, kuriose galëtø aktyviai praleisti laisva-laiká ir stiprinti savo sveikatà.

Á klausimà, ar mokate plaukti, 80,8 proc. vyrø ir61,6 proc. moterø atsakë ,,Taip“, o 19,2 proc. vyrøir 38,4 proc. moterø atsakë ,,Ne“. Ið visø apklau-soje dalyvavusiø respondentø 66,8 proc. atsakë, kadmoka plaukti, 33,2 proc. atsakë, kad nemoka plaukti.

Analizuojant amþiaus grupiø duomenis pastebë-ta, kad maþdaug tiek pat mokanèiø plaukti (51,6proc.) ir nemokanèiø plaukti (48,4 proc.) buvoamþiaus grupëje iki 10 metø. Todël svarbu, kad ðiuoamþiaus tarpsniu kuo daugiau vaikø galëtø lankytiplaukimo baseinus, stiprintø savo sveikatà ir iðmoktøplaukti.

11–18 metø amþiaus grupëje mokanèiø plauktibuvo 75,0 proc., nemokanèiø – 25,0 proc.; 19–25 metø atitinkamai 66,7 ir 33,3 proc.; 26–35 me-tø amþiaus grupëje – 69,2 ir 30,8 proc.; 36–50 me-tø amþiaus grupëje – 73,0 ir 27,7 proc.; 51 ir dau-giau metø amþiaus grupëje – 80,0 ir 20,0 proc.

Analizuojant amþiaus grupiø duomenis pagallytá pastebëta, kad amþiaus grupëje iki 10 metømergaièiø, mokanèiø plaukti, buvo 48,6 proc., ber-niukø – 56,0 proc.; 11–18 metø amþiaus grupëjebuvo 88,9 proc. mokanèiø plaukti vaikinø ir 63,6proc. merginø; 19–25 metø amþiaus grupëje ati-tinkamai 100,0 proc. vyrø ir 50,0 proc. moterø;26–35 metø amþiaus grupëje – 91,1 proc. vyrø ir64,4 proc. moterø; 36–50 metø amþiaus grupëje –95,0 proc. vyrø ir 64,8 proc. moterø; 51 ir dau-giau metø amþiaus grupëje – 100,0 proc. vyrø ir75,0 proc. moterø.

Vertindami bazes pagal pateiktus kriterijus (Iðpateiktø sporto baziø vertinimo kriterijø pasirinki-te vienà, Jums tinkamà), 63,5 proc. respondentøteigë, kad jiems ,,labai svarbu“ yra ðvara; 50,2 proc.– sportinio inventoriaus kokybë; 50,9 proc. – kai-na; 50,2 proc. – trenerio kvalifikacija. ,,Svarbu“42,4 proc. respondentø buvo patogus pratybø lai-kas; 39,9 proc. – patogus susisiekimas; 43,2 proc.– naudojimasis ðiuolaikinëmis praktikomis. ,,Nela-bai svarbu“ 24,0 proc. respondentø buvo geografi-në sporto bazës padëtis ir 22,5 proc. – pirties buvi-mas sporto bazëje (2 pav.).

Atsakydami á klausimà, kokiø sporto ðakøpratybas norëtumëte lankyti, respondentai ávardijoávairias sporto ðakas. Amþiaus grupëje iki 10 metøpopuliariausia sporto ðaka buvo plaukimas (35,4proc.); paskui – krepðinis (8,5 proc.); joga ir fitne-sas (4,1 proc.); futbolas (3,7 proc.); l. atletika irtenisas (3,3 proc.). 11–18 metø amþiaus grupëje

SPORTO MOKSLAS40

0,0%

10,0%

20,0%

30,0%40,0%

50,0%

60,0%

70,0%

Nesvarbu

Šva

ra

Spo

rtin

ioin

vent

oria

usko

kybė

Kai

na

Tren

erio

kval

ifika

cija

Pato

gus

prat

ybų

laik

as

Geo

graf

inė

spor

to b

azės

padėt

is

Pato

gus

susi

siek

imas

Nau

doja

mos

šiuo

laik

inės

pra

ktik

os

Bazėj

eyr

api

rtis

Nelabai svarbu Svarbu Labai svarbu Nevertino

2 pav. Ið pateiktø sporto baziø vertinimo kriterijø vieno, respondentams tinkamiausio, pasirinkimas

populiariausia sporto ðaka taip pat buvo plaukimas(14,4 proc.); tada – krepðinis ir tenisas (6,6 proc.);joga ir èiuoþimas (4,8 proc.); ðokiai (8,5 proc.); ae-robika ir tenisas (3,0 proc.). 19–25 metø amþiausgrupëje vëlgi populiariausias plaukimas (7,7 proc.);toliau – tenisas (5,5 proc.); èiuoþimas (4,8 proc.);dviraèiai (3,3 proc.); ðokiai (3,0 proc.). 26–35 me-tø amþiaus grupëje populiariausias buvo tenisas(3,7 proc.); tada – ðokiai ir èiuoþimas (3,0 proc.);l. atletika (2,6 proc.). 36–50 metø amþiaus grupëjepopuliariausi ðokiai (2,2 proc.); krepðinis (1,8 proc.);plaukimas ir dviraèiai (1,5 proc.).

Sporto šakas respondentai vardijo prioritetotvarka. Visose amþiaus grupëse pirmoje pozicijojebuvo plaukimas. Amþiaus grupëje iki 10 metø plau-kimui pirmà vietà skyrë 40,3 proc. respondentø;11–18 metø amþiaus grupëje – 40,0 proc.; 19–25metø amþiaus grupëje – 33,3 proc.; 26–35 metøamþiaus grupëje – 32,7 proc.; 36–50 metø amþiausgrupëje – 33,8 proc.; 51 ir daugiau metø amþiausgrupëje plaukimui pirmà vietà skyrë 40,0 proc. res-pondentø.

Plaukimo pratybas amþiaus grupëje iki 10 metølabiau norëjo lankyti mergaitës (48,6 proc.), o ber-niukai ðiomis pratybomis domëjosi maþiau(28,0 proc.). Tokia pat tendencija nustatyta ir ki-tose amþiaus grupëse, iðskyrus 11–18 metø amþiausgrupæ, kur vyr. lyties atstovai buvo kiek aktyvesni(44,4 proc.) nei mot. lyties atstovës (36,4 proc.).19–25 metø amþiaus grupëje: vyrai 0,0 proc., mo-terys 50,0 proc.; 26–35 metø amþiaus grupëje: vy-rai 17,6 proc., moterys 35,6 proc.; 36–50 metøamþiaus grupëje: vyrai 15,0 proc., moterys40,7 proc.

Plaukimas buvo populiarus tiek tarp vyrø, tiektarp moterø, krepðinis, futbolas ir kartingas buvopopuliariausi tarp vyr. lyties respondentø, irklavi-mas bei stalo tenisas buvo populiaresni tarp mot.lyties atstoviø.

Krepðiná norëjo lankyti daugiau vyr. lyties atsto-vai amþiaus grupëje iki 10 metø, 11–18 metø, 19–25 metø ir 26–35 metø amþiaus grupëse. Futbolasbuvo populiariausias tik tarp vyr. lyties atstovøamþiaus grupëje iki 10 metø ir 11–18 metø amþiausgrupëje. Kartingas domino tik amþiaus grupës iki10 metø berniukus. Irklavimas buvo populiarus tarp26–35 metø amþiaus grupës moterø. Joga domino26–35 metø ir 36–50 metø amþiaus grupiø mote-ris. Boksas buvo populiarus tarp 11–18 metøamþiaus grupës vyr. lyties respondentø.

Rezultatø aptarimas1. Apibendrinant galima teigti, kad Klaipëdos

miesto sporto baziø infrastruktûra gyventojø po-reikiø nepatenkina. Klaipëdos miesto gyventojamstrûksta árengtø stadionø prie mokymo ástaigø (28,8proc.), dviraèiø takø (31,0 proc.), taip pat egzis-tuoja ir riedutininkams pritaikytø aikðèiø proble-ma (31,0 proc.). Atvësus orams pasigendama plau-kimo baseinø (50,9 proc.), o þiemà trûksta èiuoþyk-lø (27,7 proc.), kuriose bûtø galima aktyviai pra-leisti laisvalaiká ir stiprinti sveikatà.

2. Ryðiui nustatyti buvo skaièiuojamas Spirmenokoreliacijos koeficientas. Amþius ir pasigendamø spor-to baziø pasirinkimas yra statistiðkai reikðmingai susi-jæ. Nustatyta, kad èiuoþyklø (R=17,197; p<0,01),irklavimo baziø (R=18,571; p<0,01), paplûdimio tin-klinio aikðteliø (R=12,886; p<0,05), kartingo

2005 Nr. 4(42) 41

(R=11,267; p<0,05) bei kitø (R=11,455; p<0,05)sporto baziø pasirinkimui amþius turëjo átakos.

3. Respondentø lytis ir pasigendamø sporto ba-ziø pasirinkimas yra susijæ. Nustatyta, kad futbolo(R=10,082; p<0,01), atvirø krepðinio aikðteliø(R=6,491; p<0,05) ir bëgimo takeliø (R=4,865;p<0,05) pasirinkimui lytis turëjo átakos.

4. Amþius ir lytis turëjo átakos sporto baziø pa-sirinkimui. Pvz.: futbolo (R=26,273; p<0,01) iratviros krepðinio aikðtelës (R=28,161; p<0,01),èiuoþyklos (R=26,503; p<0,01), irklavimo bazës(R=25,279; p<0,01), paplûdimio tinklinio aikðte-lës (R=22,569; p<0,05), kartingas (R=26,53;p<0,01) ir kitos (R=29,125; p<0,01).

5. Ið visø apklausoje dalyvavusiø respondentø66,8 proc. atsakë, kad moka plaukti, 33,2 proc. at-sakë, kad nemoka plaukti. Analizuojant duomenisamþiaus grupëse buvo pastebëta, kad panaðus mo-kanèiø plaukti (51,6 proc.) ir nemokanèiø plaukti(48,4 proc.) santykis buvo tik amþiaus grupëje iki10 metø, kitose amþiaus grupëse mokanèiøjø plauktibuvo daugiau nei nemokanèiøjø. Todël labai svar-bu, kad vaikai iki 10 metø lankytø plaukimo basei-nus, stiprintø savo sveikatà ir iðmoktø plaukti.

6. Ið pateiktø sporto baziø vertinimo kriterijøpasirinkdami vienà, jiems tinkamà, 63,5 proc. res-pondentø teigë, kad jiems ,,labai svarbu“ yra ðvara;50,2 proc. – sportinio inventoriaus kokybë;50,9 proc. – kaina; 50,2 proc. – trenerio kvalifika-cija. ,,Svarbu“ 42,4 proc. respondentø buvo pato-gus pratybø laikas; 32,1proc. – geografinë sportobazës padëtis; 39,9 proc. – patogus susisiekimas;43,2 proc. – naudojimasis ðiuolaikinëmis praktiko-mis. ,,Nelabai svarbu“ 24,0 proc. respondentø bu-vo geografinë sporto bazës padëtis ir 22,5 proc. –pirties buvimas sporto bazëje.

7. Amþius turëjo átakos vertinant sportinio in-ventoriaus kokybæ (R=32,972; p<0,05) ir pirtiesbuvimà bazëje (R=33,873; p<0,05), o lytis reikð-mingos átakos vertinant sporto baziø kriterijus ne-turëjo. Amþius ir lytis turëjo átakos vertinant spor-to baziø inventoriaus kokybæ (R=65,143; p<0,05)ir geografinæ padëtá (R=62,812; p<0,05).

8. Visose amþiaus grupëse pagal prioriteto tvar-ka iðvardytas sporto ðakas, kuriø pratybas norëtølankyti respondentai, pirmà pozicijà uþëmë plauki-mas, jis buvo populiariausias amþiaus grupëje iki10 metø (40,3 proc.). Antra pozicija liko krepði-niui, kuris populiariausias buvo 11–18 metø amþiausgrupëje (20,0 proc.). Treèià pozicijà uþëmë futbo-las, kuris populiariausias buvo taip pat 11–18 me-

tø amþiaus grupëje (10,0 proc.). Ketvirtà pozicijàuþëmë ðokiai, kurie populiariausi buvo amþiaus gru-pëje iki 10 metø (12,9 proc.). Prioriteto tvarka bu-vo ávardytos ir kitos sporto ðakos, taèiau jomis do-mëjosi nedidelis skaièius skirtingø amþiaus grupiørespondentø. Analizuojant respondentø domëjimàsisporto ðakomis pagal lytá, buvo pastebëta, kad ak-tyvesnës mot. lyties atstovës.

Iðvados1. Klaipëdos miesto sporto baziø infrastruktûra

gyventojø poreikiø nepatenkina.2. Amþius ir lytis turi átakos sporto baziø pasi-

rinkimui, pvz.: futbolo (R=26,273; p<0,01)ir atviros krepðinio aikðtelës (R=28,161;p<0,01), èiuoþyklos (R=26,503; p<0,01), ir-klavimo bazës (R=25,279; p<0,01), paplû-dimio tinklinio aikðtelës (R=22,569;p<0,05), kartingas (R=26,53; p<0,01) ir ki-tos (R=29,125; p<0,01).

3. Ið visø apklausoje dalyvavusiø respondentø66,8 proc. atsakë, kad moka plaukti,33,2 proc. atsakë, kad nemoka plaukti.

4. Amþius ir lytis turi átakos vertinant sporto ba-ziø inventoriaus kokybæ (R=65,143; p<0,05)ir sporto baziø geografinæ padëtá (R=62,812;p<0,05).

LITERATÛRA1. Adaðkevièienë, E. (2004). Vaikø fizinës sveikatos ir kûnokultûros ugdymas. Klaipëda.2. Gonestas, E., Strielèiûnas R. (2003). Taikomoji statistika.Kaunas.3. Karoblis, P., Švedas, E. (1998). Bëgimas – sveikata.Vilnius.4. Skernevièius, J., Raslanas, A., Dadelienë, R. (2004).Sporto mokslo tyrimø metodologija. Vilnius.5. Ðukys, S. (2004). Paaugliø elgesio sprendimø analizë lytiesir fizinio aktyvumo aspektu. Ugdymas. Kûno kultûra.Sportas, 4(54), 89–94.6. Volbekienë, V.T. (2004). Fizinis aktyvumas, sveikata irsenëjimas. Ugdymas. Kûno kultûra. Sportas, 4(54), 10–16.

SPORTO MOKSLAS42

In the current period of Lithuanian societydevelopment, when there is still no consistent systemof continuous adult education available and peoplesuffer from poverty and are, first of all, concernedwith the immediate material matters of life, theprocess of personality improvement is ratherproblematic. Certain conditions are needed forpeople to be able to strengthen their health andexercise independently; therefore the goal of thisresearch is to analyze the demand of sports facilities’infrastructure in Klaipëda as well as the need ofpeople of different ages and sexes for physicaleducation in order to improve their healthy lifestyles.During the research carried out in 2004 an anonymousquestionnaire was given to the pupils of Klaipëdasecondary schools, their parents and teachers. Thequestionnaire was composed of six questions withpossible answers. 300 questionnaires were distributedand it was explained how to fill them in. 271 ofrespondents answered the questions. 73 males and198 females filled in the questionnaire.

The research showed that the sports facilities

SELF-EDUCATION AND NEED FOR PHYSICAL EDUCATION OF THE RESIDENTSOF KLAIPËDA CITY

Prof. Dr. Juozas Rauckis, Rolandas Janèiauskas

SUMMARY

infrastructure in Klaipëda city does not meet theneeds of the citizens. They lack equipped stadiumsclose to the educational institutions, cycling paths;they also indicated the problem of skaters. Duringthe colder season people lack swimming pools andskating rinks in winter, where they could actively spendtheir leisure time and strengthen their health.

Evaluating sports facilities, Klaipëda citizensindicated tidiness, quality of the sports equipment,price and a qualification of the coaches as veryimportant criteria.

Age and sex has an influence on choosing thesports facilities. Younger people are more interestedin karting, football, basketball, rowing, beachvolleyball; elder people choose tennis, skating, cycling,and dancing. Swimming was popular among bothmales and females. Basketball, football and kartingwere most popular among male respondents; rowingand table tennis were more popular among femalerespondents.

Keywords: sports facility, demand for physicaleducation, health.


Juozas RauckisKlU Pedagogikos fakultetasS. Neries g. 5, LT – 92227 KlaipëdaTel. +340 463 98 617El. paðtas: [email protected]

Bûsimøjø gydytojø poþiûrio á aktyvø judëjimàvertinimas

Prof. habil. dr. Algirdas Baubinas, prof. habil. dr. Juozas Saplinskas, Laima SamsonienëVilniaus universitetas

SantraukaSiekiant iðsiaiðkinti VU Medicinos fakulteto studentø poþiûrá á aktyvø judëjimà, atlikta anoniminë I–V kursø studentø

apklausa. Tam buvo panaudotos specialios ir ankstesniuose tyrimuose aprobuotos anketos. Analizei atrinktos 609 anketos:168 vaikinø ir 441 merginos.

Nustatyta, kad 87,5 proc. studentø medikø aktyvø judëjimà vertina kaip sveikatos ðaltiná, taèiau 55,4 proc. vaikinø ir60,1 proc. merginø (p>0,05) fiziðkai lavinasi nepakankamai, t. y. vienà kartà per savaitæ ir maþiau. Beje, 41,1 proc. vaikinøir 39,9 proc. merginø (p>0,05) pasisako uþ kûno kultûros pratybas per visus studijø fakultete metus.

Dauguma apklausoje dalyvavusiø studentø kritiðkai vertino sporto bazæ, kas, jø nuomone, atgraso jaunimà joje sportuotiarba mankðtintis: 98,2 proc. studentø nepatenkinti sporto baze ir áranga, 96,1 proc. – vienu metu sportuojanèiø þmoniøgausa, 85,9 proc. – netinkamu pratybø laiku, 85,2 proc. – tiekiamo karðto vandens trikdþiais ir prasta jo kokybe, net98,7 proc. studentø nusirengimo patalpose ir duðinëse bijojo uþsikrësti pëdø ir nagø grybeliu.

Raktaþodþiai: studentai medikai, poþiûris, aktyvus judëjimas, kûno kultûra, sporto bazë.

2005 Nr. 4(42) 43

ÁvadasKasdienis fizinis aktyvumas yra bene svarbiau-

sias veiksnys, stiprinantis sveikatà, padedantis su-reguliuoti kûno svorá ir medþiagø apykaità, grûdi-nantis organizmà. Kûno kultûra yra viena ið veiks-mingiausiø priemoniø, didinanèiø darbingumà ir ap-sauganèiø þmogaus organizmà nuo streso, nuovar-gio ir pervargimo, atitolinanèiø senatvæ. Fiziniamaktyvumui, kaip sveikatos tausojimo ir ligø iðvengi-mo veiksniui, daug dëmesio skiriama Europos Sà-jungos (ES) („Sveikata visiems XXI amþiuje“) irLietuvos sveikatos programose. Mankðtinimasis tarpES gyventojø uþima treèià vietà (15 proc.) po pasy-vaus laisvalaikio leidimo bûdø: televizijos laidø þiû-rëjimo – 88 proc. ir naudojimosi internetu –19 proc. Tuo tarpu Lietuvoje savarankiðkai mankð-tinasi ir sportuoja 31 proc., o organizuotai –16,5 proc. gyventojø (Smalinskaitë, Tubelis, 2004).Akivaizdu, kad siekiant iðugdyti aktyvaus judëjimoporeiká visuomenëje kûno kultûros pratybø bûsi-miesiems specialistams aukðtosiose mokyklose ne-pakanka, juolab kad fizinis aktyvumas ir sportinëveikla yra ne tik kaip laisvalaikio praleidimo, bet irasmeninio tobulëjimo priemonë. Vilniaus universi-tete pagal tvarkaraðtá kûno kultûros pratybos pri-valomos tik pirmame kurse (beje, tik vienà semest-rà) ir tik vienà kartà per savaitæ. Visa kita – studen-tø asmeninis reikalas. Esant tokiai situacijai, dis-kusijos apie aktyvaus judëjimo poreikio ugdymà yrabeprasmiðkos. Esmë ta, kad fizinis aktyvumas turitapti kiekvieno visuomenës nario poreikiu, o neprievole.

Nors moksliniø tyrimø apie fizinio aktyvumo po-veiká ávairaus amþiaus þmoniø sveikatai gausu (Ka-roblis, Ðvedas, 1998, Vainauskas, 1998, Baubinas,Vainauskas, 1998, Dailidienë, 2001, Tubelis, 2001,Mockevièienë, 2002, Motiekaitis ir kt., 2002, Mu-liarèikas, Stanislovaitis, 2003, ir kt.), taèiau nepa-kanka duomenø apie jaunimo poþiûrá á sporto pra-tybas, jø motyvacijà bei kokybæ, sporto baziø bûk-læ ir galimybes jomis naudotis, neigiamas nuostatasá aktyvø judëjimà ir jø prieþastis. Tai itin aktualuaukðtosiose mokyklose besimokanèiam jaunimui,tarp jø ir bûsimiesiems gydytojams.

Darbo tikslas – ávertinti bûsimøjø gydytojø poþiû-rá á kûno kultûros pratybas Vilniaus universitete.

Uþdaviniai:1. Nustatyti studentø medikø poþiûrá á kûno kul-

tûrà kaip sveikatos ðaltiná.2. Ávertinti studentø aktyvaus judëjimo daþnumà.3. Ávertinti studentø poþiûrá á kûno kultûros

pratybas per visà studijø aukðtojoje mokykloje laikà.

4. Nustatyti, kaip studentai medikai vertina spor-to bazæ.

Tyrimo metodikaSiekiant ávertinti bûsimøjø gydytojø poþiûrá á kû-

no kultûros pratybas, atlikta Vilniaus universiteto(VU) Medicinos fakulteto studentø apklausa. Tambuvo panaudota specialiai parengta ir ankstesniuo-se tyrimuose aprobuota anoniminë anketa. Prieðpradedant apklausà, buvo atliktas þvalgomasis ty-rimas, kuriame dalyvavo 37 ávairiø kursø studen-tai. Tai leido patobulinti tyrimø anketà ir pakore-guoti atskirø klausimø formuluotes. Apklausai stu-dentai buvo atrenkami atsitiktinës atrankos princi-pu, atsiþvelgiant á grupiø skaièiø kiekviename kur-se, studentø skaièiø grupëje, taip pat vaikinø ir mer-ginø skaièiø grupëse ir kursuose. Tai leido sudarytireprezentatyvias tiriamøjø grupes. Apklausoje da-lyvavo 80 proc. I–V kursø studentø. Tyrëjamsgràþinta 90,3 proc. visø iðdalytø anketø. Taèiau13,3 proc. anketø á analizuojamø skaièiø nepatekodël ðiø prieþasèiø: dalis anketø gràþintos visaineuþpildytos ir tai buvo traktuojama, kaip atsisa-kymas dalyvauti tyrime, kiti studentai neatsakë dau-giau kaip á 20 proc. klausimø. Ið viso buvo anali-zuojamos 609 anketos: 168 vaikinø ir 441 mergi-nos. Tad analizuojamàjà imtá sudarë 78,4 proc. ty-rime dalyvavusiø, arba 59,1 proc. I–V kursuose stu-dijuojanèiø, Medicinos fakulteto studentø. Jiemskûno kultûros pratybos vyksta Èiurlionio gatvëjeesanèioje sporto bazëje, kuri yra arti fakulteto irstudentø bendrabuèio.

Kiekvieno studento apklausos duomenys buvofiksuojami kompiuteryje, rezultatø statistinis apdo-rojimas atliktas panaudojant statistines programasEpi Info 2000 ir SPSS 11 versijà. Apskaièiuotas ti-riamø rodikliø procentinis pasiskirstymas, ypatin-gas dëmesys skirtas skirtumø patikimumui (p) áver-tinti ir apskaièiuoti 95 proc. tikslumo pasikliautináintervalà (PI).

Tyrimo duomenys ir jø aptarimasSu nuostata, kad kûno kultûra yra sveikatos ðal-

tinis, sutiko vidutiniðkai 87,5 proc. studentø:85,1 proc. vaikinø ir 89,8 proc. merginø (p>0,05).Prieðingos nuomonës ir abejojanèiø respondentø iðesmës buvo vienodai: atitinkamai 7,2 ir 4,2 proc.(p>0,05). Ið 1 lentelëje pateiktø duomenø matyti,kad á minëtà klausimà atsakiusiøjø „sutinku“ sta-tistiðkai reikðmingai buvo daugiau nei atsakiusiøjø„nesutinku“ arba „abejoju“. Beje, sutinkanèiø su to-kia nuostata buvo reikðmingai daugiau (p<0,05) ne-gu nesutinkanèiø ir abejojanèiø kartu paëmus.

SPORTO MOKSLAS44

Gautus duomenis palygi-næ su 2000 metais atliktosapklausos rezultatais (Paz-drazdytë, 2000) ásitikino-me, kad minëtu klausimu si-tuacija ið esmës nepasikeitë:tuos paèius pateiktø atsaky-mø variantus ið esmës vieno-dai vertino tiek pat studen-tø (p>0,05). Taèiau palan-kiai reikia vertinti tai, jog ap-skritai apie 90 proc. bûsimø-jø gydytojø pasisakë uþ tai,kad kûno kultûra yra svei-katos ðaltinis. Tikëtina, kaddauguma bûsimøjø gydytojøsavo profesinëje veikloje pa-cientams ir visuomenei akty-vø judëjimà propaguos kaipvienà veiksmingiausiø sveika-tà tausojanèiø priemoniø.

Mus taip pat domino, kaipdaþnai patys studentai medi-kai fiziðkai lavinasi. Galimasutikti, jog aktyvus judëjimasyra sveikatos ðaltinis, taèiausvarbu ir tai, ar asmuo savopavyzdþiu parodo, kadmankðtinimasis yra neatsie-jama kasdienio gyvenimo da-lis. Apklausos rezultataimums buvo netikëti (2 len-telë). Duomenys byloja, kadkasdien sportuoja vos5,4 proc. vaikinø ir 3,6 proc.merginø (p>0,05). Viduti-niðkai apie treèdalis bûsimø-jø gydytojø (vaikinø ir merginø) fiziðkai lavinasi 2–3 kartus per savaitæ ir tiek pat – vienà kartà persavaitæ. Kaip vertinti tokià situacijà? Mûsø nuomo-ne, jeigu apie 80–90 proc. bûsimøjø gydytojø nuo-lat fiziðkai lavintøsi nors tris kartus per savaitæ, bû-tø tikëtina, kad jiems susiformavo aktyvaus judëji-mo poreikis ir ásitikinimas, jog toks judëjimas yrasveikatos ðaltinis. Taèiau mûsø ir ankstesniø tyri-mø (Pazdrazdytë, 2000) rezultatai tokios nuosta-tos nepatvirtina, juolab kad net 21,4 proc. vaikinø(PI 15,5–28,4) ir 30,4 proc. merginø (PI 26,1–34,9)(p<0,05) fiziðkai lavinasi vos vienà kartà per më-nesá, reèiau nei vienà kartà per mënesá arba esti fi-ziðkai visiðkai neaktyvûs. Pasaulio sveikatos orga-nizacijos (PSO) vertinimu, nepakankamai (vie-

nà kartà per savaitæ ir maþiau) fiziðkai lavinasi55,4 proc. vaikinø ir 60,1 proc. merginø. Tai leidþiamanyti, kad su amþiumi nepakankamai fiziðkai be-silavinanèiø asmenø skaièius didëja. Tokià prielai-dà patvirtina mûsø (Baubinas, Vainauskas, 1998,1998a) ankstesni tyrimai: nustatyta, kad nepakan-kamai mankðtinasi 22,6 proc. mokiniø berniukø ir45,1 proc. mergaièiø. Skirtumas tarp lyèiø statis-tiðkai reikðmingas (p<0,001). Jeigu situacija atei-tyje nepasikeis, abejotina, ar bûsimieji gydytojai sa-vo profesinëje veikloje propaguos aktyvø judëjimàkaip veiksmingà ligø profilaktikos priemonæ. An-tra vertus, maþai tikëtina, kad tokie gydytojai savoasmeniniu pavyzdþiu skatins fiziðkai lavintis. Rei-kia pastebëti, jog asmeninis gydytojo pavyzdys ir

2 lentelë

Studentø mankðtinimosi daþnumas

Daþnumas Vaikinai n=168 Merginos n=441 p abs. sk. proc. PI 95 proc. abs. sk. proc. PI 95 proc. Kasdien 9 5,4 2,5–9,9 16 3,6 2,1–5,8 >0,05 4–6 kartai per savaitæ

13 7,7 4,2–12,9 16 3,6 2,1–5,8 <0,05

2–3 kartai per savaitæ

53 31,6 24,6–39,1 144 32,7 28,3–37,2 >0,05

1 kartà per savaitæ

57 33, 9 26,8–41,2 131 29,7 25,5–34,2 >0,05

1 kartà per mënesá

12 7,1 3,7–12,1 46 10,4 7,7–13,7 >0,05

Reèiau nei 1 kartà per mënesá

11 6,6 3,3–11,4 58 13,2 10,1–16,7 <0,05

Visai nesi- mankština

13 7,7 4,2–12,9 30 6,8 4,6–9,6 >0,05

1 lentelë

Studentø medikø nuomonë, ar kûno kultûra yra sveikatos šaltinis

3 lentelë

Studentø medikø nuomonë apie tai, kuriuose kursuose turëtø bûti kûno kultûrospratybos

Atsaky- Vaikinai n=68 Merginos n=441 p mai abs. sk. proc. PI 95 proc. abs. sk. proc. PI 95 proc. Sutinku 143 85,1 78,8–90,1 396 89,8 86,6–92,5 >0,05 Nesutinku 15 8,9 5,1–14,3 29 6,6 4,5–9,3 >0,05 Abejoju 10 5,9 2,9–10,7 16 3,6 2,1–5,8 >0,05

Kursas Vaikinai n=168 Merginos n=441 p abs. sk. proc. PI 95 proc. abs. sk. proc. PI 95 proc. I 39 23,2 17,1–30,3 133 30,2 25,9–34,7 >0,05 I– 25 14,9 9,9–91,2 61 13,8 10,7–17,4 >0,05 I–III 13 7,7 4,2–12,9 27 6,1 4,1–8,8 >0,05 I–IV 5 3,0 1,0–6,8 15 3,4 1,9–5,5 >0,05 I–V 74 44,1 36,4–51,9 176 39,9 35,3–44,6 >0,05 Tai asme - ninis reikalas

12 7,1 3,7–12,1 29 6,6 4,4–9,3 >0,05

2005 Nr. 4(42) 45

nuostata itin skatina aktyviai judëti ne tik pacien-tus, bet ir visuomenæ. Todël gydytojo vaidmuo ku-riant sveikà visuomenæ yra akivaizdus.

Gauti tyrimø duomenys mus paskatino iðsiaiðkintibûsimøjø gydytojø nuomonæ, kokiuose kursuose tu-rëtø vykti kûno kultûros pratybos. Kaip þinoma, ðiuometu tokios pratybos privalomos tik pirmame kurse(vienà semestrà) ir tik 2 valandas per savaitæ.

3 lentelëje pateikti duomenys rodo, kad apie ket-virtadalis studentø yra tos nuomonës, kad kûno kul-tûros pratybos bûtø tik pirmame kurse (p>0,05).Taèiau dauguma vaikinø ir merginø pasisako(p>0,05) uþ kûno kultûros pratybas I–V kursuo-se, t. y. per visus studijø Medicinos fakultete me-tus. Tokios nuomonës studentø buvo reikðmingaidaugiau (p<0,05) negu pageidaujanèiø, kad minë-tos pratybos vyktø tik pirmame arba kituose kur-suose. Panaðios nuostatos vyravo ir 2000 metais(Pazdrazdytë, 2000).

Apklausa parodë, kad dauguma bûsimøjø medi-kø vengia sportuoti minëtoje Vilniaus universitetosporto bazëje ir pasirenka kitas (net ir mokamas)bazes. Mes pabandëme nustatyti esmines to prieþas-tis. Tyrimø duomenys byloja, kad absoliuti daugu-ma (98,2 proc., PI 96,8–99,1) studentø nepaten-kinti sporto baze ir áranga, 96,1 proc. (PI 94,2–97,5) apklaustøjø nepatenkinti vienu metu sportuo-janèiø studentø gausa, 85,9 proc. (PI 82,9–88,5)respondentø netenkino pratybø laikas, 85,2 proc.(PI 82,1–87,9) teigë patiriantys karðto vandens tie-kimo trikdþius ir prastà jo kokybæ (pakitusi van-dens spalva), o 98,7 proc. (PI 97,4–99,4) nusiren-gimo patalpose ir duðinëse bijojo uþsikrësti pëdø irnagø grybeliu.

Mes neturime pagrindo teigti, jog panaði situa-cija visose VU arba kitø aukðtøjø mokyklø sportobazëse. Tam bûtina atlikti specialius tyrimus, ku-riø iki ðiol pasigendama. Taèiau tyrimø rezultataileidþia manyti, kad sporto baziø apkrova yra labainevienoda. Senos sporto bazës neremontuojamos,o áranga neatnaujinama dël lëðø stygiaus (Jankaus-kas, 2004). Aukðtosios mokyklos neturi lëðø naujømoderniø sporto baziø statybai, kas labai sumaþinakultivuojanèiø kûno kultûrà skaièiø ir teigiamàpoþiûrá á mankðtinimàsi, o senos, apleistos sportobazës atgraso jaunimà aktyviai fiziðkai lavintis ir for-muoti aktyvaus judëjimo ágûdþius. Tai yra didþiulëvisuomenës sveikatinimo spraga.

Išvados1. 87,5 proc. bûsimøjø gydytojø (85,1 proc.

vaikinø ir 89,8 proc. merginø; p>0,05) ásitikinæ,kad aktyvus judëjimas yra sveikatos ðaltinis.

2. 55,4 proc. vaikinø ir 60,1 proc. merginø(p>0,05) fiziðkai lavinasi nepakankamai, t. y.sportuoja arba mankðtinasi vos vienà kartà persavaitæ arba reèiau. Maþas kûno kultûros pra-tybø skaièius neprisideda prie kûno kultûrosporeikio formavimo.

3. Daugumos studentø nuomone, kûno kultûrospratybos turëtø bûti per visus studijø Medici-nos fakultete metus. Tai prisidëtø prie akty-vaus judëjimo átvirtinimo kasdieniame gyve-nime ir jo propagavimo ne tik pacientams, betir visuomenei.

4. Vidutiniðkai 91,3 proc. studentø medikø ne-patenkinti sporto pratybø baze ir jos áranga,vienu metu besimankðtinanèiø þmoniø gausa,pratybø laiku ir tiekiamo karðto vandens ko-kybe bei trikdþiais. Net 98,7 proc. responden-tø baiminasi nusirengimo patalpose ir duðinë-se uþsikrësti pëdø ir nagø grybeliu.

LITERATÛRA1. Baubinas, A., Vainauskas, S. (1998). Psychosocial factorsand their influence on schoolchildrens health. Acta medicaLituanica, 2, 150–154.2. Baubinas, A., Vainauskas, S. (1998 a). Lietuvos moksleiviøpoþiûris á kûno kultûrà ir savo sveikatà. Sporto mokslas, 2,65–69.3. Dailidienë, N. (1995). Jokie vaistai negali pakeistijudëjimo. Sveikata, 9, 41.4. Jankauskas, J. (2004). Kûno kultûra ir sportas Vilniausuniversitete (1579–2004).5. Karoblis, P., Švedas, E. (1998). Bëgimas – sveikata.Vilnius.6. Lietuvos sveikatos programa 1997–2010. (1998). Lietuvossveikatos apsaugos ministerija. Vilnius.7. Mockevièienë, D. (2002). Socialinio pedagogo vaidmuogerinant vaikø uþimtumà ir laisvalaiká. Pedagogika, 64, 47–52.8. Motiekaitis, Z., Balzeris, V., Kaminskienë, B.,Lapinskienë, S. (2002). Lietuvos 7–80 metø amþiausgyventojø poþiûris á kûno kultûros pratybas ir dalyvavimasjose. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras.9. Muliarèikas, A., Stanislovaitis, A. (2003). Kauno miestogyventojø poþiûrio á sveikatà ir fiziná aktyvumà tendencijøaspektai. Visuomenës sveikata, 4(23), 57–63.10. Pazdrazdytë, R. (2000). Studentø medikø gyvensenosávertinimas: magistro darbas. Vilnius: VU.11. Smalinskaitë, I., Tubelis, L. (2004). Ðvietimo per sportàfenomenas Europos Sàjungos ðalyse. Sporto mokslas, 3, 17–20.12. Sveikata 21. (2000). Pagrindiniai PSO visuomenëssveikatos prieþiûros principai Europos regione. Vilnius.13. Tubelis, L. (2001). Studentø fizinës saviugdos skatinimosistema ir jos efektyvumas: daktaro disertacijos santr. Vilnius:VPU.14. Vainauskas, S. (1998). Lietuvos moksleiviø gyvensenosir poþiûrio á savo sveikatà ávertinimas: daktaro disertacija.Vilnius: VU.

SPORTO MOKSLAS46


Algirdas BaubinasVU Medicinos fakultetasÈiurlionio g. 21/27, LT – 01513 VilniusTel. +370 523 98 733, faks. +370 523 98 838El. paðtas: [email protected]

Seeking to find out what is the standpointconcerning the physical activity in the first and forthcourses students of Medical faculty of VilniusUniversity, the questioning have been performed. 609selected questionnaires were analyzed: 168 men and441 woman.

It have been established that 87,5% medicalfaculty students valued physical activity as a healthsource, however 55,4% men and 60,1% women(p>0,05) are insufficiently involved into physicalculture: one time or less every week. By the way, about41,1% men and 39,9% women (p>0,05) expressedtheir opinion that physical culture is a need duringthe all years of the studies.

THE ESTIMATION OF STANDPOINT OF THE FUTURE DOCTORS CONCERNING THEPHYSICAL ACTIVITY

Prof. Dr. Habil. Algirdas Baubinas, Prof. Dr. Habil. Juozas Saplinskas, Laima Samsonienë

SUMMARY

Majority of the polled students criticize universitysports facilities which “frightens away” many studentsfrom taking up physical exercises: about 98,2%students critically assessed situation of the sportfacilities and equipment, 96,1% do not like a lot ofpeople exercising at the same time in the sport halls,85,9% students said that the time inconvenient inthe schedule for them, 85,2% were discontent withnot systematic functioning showers and bad waterquality, about 98,7% students believed that there isserious risk to catch foot and nails fungus diseases inlocker rooms.

Keywords: medical students, standpoint, physicalactivity, physical culture, sports facilities.

Savigynos imtynininkø organizmo hormoninë reakcija átreniruotës ir varþybø krûvius

Doc. dr. Nijolë Jaðèaninienë, prof. habil. dr. Janas Jaðèaninas, prof. habil. dr. Marija Radzijevska,Eugeni jus Kriðkoviecas

Vilniaus pedagoginis universitetas, Ðèecino universitetas (Lenkija),Lietuvos kûno kultûros akademija, V.Riomerio teisës universitetas

SantraukaDarbe analizuota didelio meistriðkumo savigynos imtynininkø (n=7) adrenalino (A), noradrenalino (NA), kortizolio (K)

ir 17-oksikortikosteroidø (17-OKCS) dinamika ðlapime per parà prieð varþybas, varþybø dienà ir praëjus parai po ávykusiøvarþybø. Tyrimuose dalyvavo septyni didelio meistriðkumo 19–22 metø amþiaus savigynos imtynininkai.

Pirmasis tyrimas atliktas per treniruotës mikrociklà. Antruoju tyrimu, atliktu varþybø cikle, bandyta nustatyti ðiø hormonøkitimø priklausomybæ nuo imtyniø turnyro svarbos (ðiame tyrime dalyvavo 6 sportininkai).

Nustatyta, kad savigynos imtyniø treniruotës ir varþybø krûviai aktyvina antinksèiø liaukà ir pagumburio sistemà, dël topadidëja katecholaminø (A, NA) ir kortizolio sekrecija. Minëtàsias sistemas dar labiau suaktyvina varþybos. Daugelioendokrininiø liaukø sujaudinimo lygis priklauso ir nuo varþybø svarbos laipsnio. Nustatyta, kad egzistuoja priklausomybëtarp NA sekrecijos didëjimo ir prieðstartinio (laukimo) laikotarpio, ypaè prestiþiniø turnyrø metu.

Tyrimo duomenys rodo, kad antinksèiø liauka labai jautri emocinëms apkrovoms. Adrenerginës ir pagumburio-antinksèiøsistemø aktyvinimas ramybës metu iki starto ir per varþybas mobilizuoja organizmà, skatina metabolinius procesus.Pagumburio-antinksèiø sistema prieð atsakingas varþybas ramybës metu suþadinama dël emociniø krûviø poveikio. Josaktyvumas iðlieka net parà po varþybinës veiklos. Nustatyti dideli NA, K ir 17-OKCS hormonø individualios sekrecijosskirtumai. Ðiø skirtumø pasireiðkimas priklauso nuo atleto pasirengimo fizinei veiklai.

Raktaþodþiai: noradrenalinas, adrenalinas, kortizolis, 17-oksikortikosteroidas, savigynos imtynininkai.

ÁvadasSporto treniruotës metu imtynininkø, kaip ir ki-

tø sporto ðakø atstovø, organizmà veikia fiziniai krû-viai, o varþybose, ypaè prieð jas, atsiranda psichinis

diskomfortas, kurá galima pavadinti emociniu krû-viu. Prieð varþybas, priklausomai nuo jø svarbos,pasireiðkia vadinamasis prieðvarþybinis nervinis dru-

2005 Nr. 4(42) 47

gys, kurá rodo padidëjæs endokrininës sistemos ak-tyvumas. Daugelis autoriø teigia, kad ðiais atvejaislabiausiai reaguoja pagumburio-antinksèiø sistema,kuri pradeda iðskirti á kraujà didesnius kiekius ka-techolaminø (A, NA) ir kortizolio (Fry et al., 1991;Hoch et al. 1998). Be jokios abejonës, ðiø hormo-nø ir jø metabolitø iðskyrimas (ekskrecija) su ðla-pimu taip pat padidëja (Jaðèaninienë, Jaðèaninas,1999; Busso et al., 1992). Yra duomenø, kadvarþybos dar labiau suaktyvina minëtàsias sistemas,nes tai ávyksta ne áprastomis treniruotës sàlygomis(Hoch et al., 1998; Sniegovskaja, Viru, 1993). Prieðio suaktyvinimo prisideda situacijos, kai kuriø au-toriø vadinamos laukiamomis stresinëmis situaci-jomis (O’Connor et al.,1991; Gross, 1994), t. y.artëjantis atsakingas turnyras ar atrankos á pasau-lio èempionatà, olimpines þaidynes turnyras. Fizi-niø krûviø metu iðskirti hormonai, ypaè noradre-nalinas (NA), didesnæ reikðmæ turi kraujotakos sis-temai ir maþesnæ – medþiagø apykaitai, o tuo tarpuadrenalinas (A), kaip antinksèiø ðerdies hormonas,skatina energiniø sistemø aktyvumà, ðirdies darbà(Tabata et al., 1990). Dar Cannon (1932) antinks-èius pavadino aliarmo liauka.

CNS aktyvinimas, sukeltas emociniø reakcijø,skatina vadinamàsias orientacines reakcijas, atletobudrumà, taip palengvinamas krûviø áveikimas(Hackney et al., 1990; Passelargue et al., 1995).

Kortizolis pasireiðkia angliavandeniø apykaitosreguliacine funkcija, aktyvina gliukozës deponavi-mà kepenyse, dalyvauja riebalø apykaitoje, dël toiðsaugomas gliukozës panaudojimo bioenerginis ðal-tinis. Taip pat ðis hormonas skatina darbingumà, slo-pina uþdegiminius procesus (Booth et al., 1998).Pastaruoju metu pasigirsta nuomoniø apie kortizo-lio kaip streso hormono veiklà (Obminski, Tkac-zyk, 2001).

Antinksèiø þievës hormono 17-oksikortikoste-roido aktyvumas ypaè ryðkus psichofizinio pajëgu-mo vertinimo aspektu. Ðia prasme jo koncentraci-jos svyravimai siejami su fiziniø apkrovø intensy-vumu ir atsigavimo po jø suminiu vertinimu (Taba-ta et al., 1990).

Adrenerginës ir pagumburio-antinksèiø sistemøaktyvinimas varþybø metu ir iki starto yra teigia-mas reiðkinys, nes minëtieji hormonai mobilizuojaorganizmà ir didina jo pajëgumà. Manytume, kadtiek per didelë, tiek ir per silpna ðios sistemos mo-bilizacija turi neigiamà poveiká atleto organizmui,juo labiau uþsitæsæs jos aktyvinimas prieð varþybas.Minëtieji hormonai (NA, A ir K), skatindami me-tabolinius procesus, gali sukelti energiniø substra-

tø atleto organizme sumaþëjimà, netgi jø sunaudo-jimà dar iki varþybø pradþios.

Šio darbo tikslas – nustatyti adrenerginës ir pa-gumburio-antinksèiø sistemø aktyvinimo pokyèiusdël fiziniø ir emociniø krûviø poveikio.

Tyrimo metodika ir organizavimasTyrimuose dalyvavo septyni didelio meistriðku-

mo 19–22 metø amþiaus savigynos imtynininkai. Ty-rimø protokolà sudarë du ciklai.

Pirmasis tyrimas atliktas per treniruotës mik-rociklà. Kiekvienas sportininkas turëjo penkias im-tis pagal turnyrø reikalavimus. Ðlapimo mëginiai A,NA, kortizolio ir 17-OKCS koncentracijai nusta-tyti buvo imami likus vienai parai (poilsio para) ikiimties, 3-ià minutæ po jos ir atsigavimo metu pra-ëjus parai po varþybø. Ðiø tyrimø tikslas buvo nu-statyti adrenerginës ir pagumburio-antinksèiø sis-temø aktyvumà esant ramybës bûsenai, t. y. darnepasireiðkus stresui, bûdingam varþybø ciklui.

Antrajame tyrime dalyvavo 6 sportininkai. Tyri-mai buvo atliekami varþybø cikle. Ðlapimo mëgi-niai hormonø tyrimams buvo imami likus parai ikivarþybø, prieð imtá ir praëjus parai po varþybø. Kor-tizolis buvo nustatomas RIA (radioimuniniu) me-todu, A ir NA – spektroflorimetriniu, 17-OKCS –taikant spektrofotometriná metodà.

Tyrimø rezultatai apdoroti matematinës statisti-kos metodais.

Tyrimo rezultatai ir jø aptarimasAdrenalino, kortizolio ir 17-OKCS ekskrecija

(iðskyrimas) su ðlapimu tiek treniruotës mikrocik-le, tiek varþybø cikle likus parai iki imèiø buvo pa-naði ir atitinkamai siekë: A – 5,2 ir 6,8 g/24 h, NA– 29,5 ir 41,2 g/24 h, 17-OKCS – 10,8 ir 9,2 mg/24 h. Varþybø cikle prieð startà noradrenalino ið-skyrimas buvo didesnis nei treniruotës mikrocikle.Varþybø dienà visø hormonø koncentracija skyrë-si (p<0,05–0,01) nuo koncentracijos, gautos prieðvarþybas, iðskyrus 17-OKCS (4 pav.). Praëjus pa-rai po varþybø imtynininkø hormonø koncentraci-ja pasiekë prieð varþybas buvusià ðiø hormonø kon-centracijà ir atitiko treniruotës mikrociklo lygá (1–4 pav.). Pateikti tyrimø rezultatai rodo, kad savigy-nos imèiø treniruotës ir varþybø krûviai aktyvinaadrenerginæ ir pagumburio-antinksèiø sistemas, dëlto labai padidëja katecholaminø, kortizolio ir 17-OKCS ekskrecija su ðlapimu.

Reikëtø atkreipti dëmesá, kad treniruotës mik-rocikle per parà kiekvienas imtynininkas turëjo pen-kias imtis, o varþybø cikle tik du ið jø dalyvavo pen-kiose kovose (turnyro nugalëtojai) ir atliko po 4 im-

SPORTO MOKSLAS48

tis. Kiti imtynininkai turëjo dar maþiau kovø. Ne-paisant to, visø atletø hormonø ekskrecija buvo pa-didëjusi. Imtynininkø NA ekskrecija treniruotësmikrocikle po 5 imèiø pagal turnyro reikalavimusbuvo maþesnë nei varþybø dienomis (53,8±4,9 g/24 h – treniruotës imtys ir 68,6±5,9 g/24 h –varþybø). Panaðûs koncentracijos kitimai nustatytiir tiriant A (14,9±2,9 g/24 h – treniruotës imtys,19,8±3,4 g/24 h – varþybø).

Adrenerginës ir pagumburio-antinksèiø sistemøaktyvinimà reikëtø gretinti ne tik su fiziniø krûviøintensyvumu, bet ir su emocijomis (Gross, 1994;Hortobagyi et al., 1993). Didesnë hormonø ekskre-cija nustatyta imtynininkams, atlikusiems maþiauimèiø atsakingø varþybø metu, ir tai, matyt, susijæsu emocijomis (Fry et al., 1991). Kai kuriuose dar-buose teigiama, kad egzistuoja priklausomybë tarpNA ekskrecijos didëjimo ir prieðstartinio (laukimo)laikotarpio, ypaè prestiþiniø turnyrø metu (Ob-minski, Tkaczyk, 2002).

Antruoju tyrimu, atliekant tø paèiø imtynininkøtyrimus skirtingo lygio turnyruose, nustatyta prieð-startinio ir varþybinio emocinio streso priklauso-mybë nuo varþybø svarbos. Hormonø ekskrecijossu ðlapimu paros vidurkiai rodë ryðkius jø koncen-tracijos prieaugius (p<0,05–0,01) ir priklausë nuovarþybø svarbos (5–8 pav.). Reikëtø paþymëti, kadvarþybø dienomis NA ekskrecija, likus parai ikivarþybø, buvo kiek didesnë nei ðis rodiklis treni-ruotës mikrocikle (1 pav. ir 5 pav.). Likus parai ikistarto èempionate A ekskrecija su ðlapimu buvo di-desnë negu prieð þemesnio rango varþybas (6 pav.).

Nekelia abejoniø ir tai, kad varþybinæ veiklà lydiemocinis stresas, kurio lygis siejamas su sportiniuparengtumu. Submaksimalaus ir maksimalaus inten-syvumo fiziniai krûviai aktyvina adrenerginæ ir pa-

1 pav. Noradrenalino (NA) ekskreci ja treniruotësmikrocikle ir varþybø cikle; a – para iki imèiø; b – imèiømetu; c – 24 h po imèiø

0

10

20

30

40

50

60

70

treniruotë

g/24h

X

ia

X – p<0,05XX – p<0,01

varžybos

XX

Ib Ic

0

5

10

15

20

25

treniruotë

varžybos

g/24h

ia Ib Ic

XXXX

XX – p<0,01

2 pav. Adrenalino (A) ekskrecija treniruotës mikrocikleir varþybø cikle (a, b, c – kaip 1 pav.)

0

20

40

60

80

100

120

treniruotë

g/24h

X

ia

X – p<0,05XX – p<0,01

varžybos

XX

Ib Ic

3 pav. Kortizolio (K) ekskrecija treniruotës mikrocikleir varþybø cikle (a, b, c – kaip 1 pav.)

02468

1012141618

treniruotë

g/24h

X

ia

X – p<0,05

varžybos

Ib Ic

4 pav. 17-OKCS ekskrecija treniruotës mikrocikle irvarþybø cikle (a, b, c – kaip 1 pav.)

gumburio-antinksèiø sistemas, dël to skatinamas ka-techolaminø (A, NA) ir kortizolio koncentracijospadidëjimas ne tik kraujyje, bet ir ðlapime (Jaðèa-ninienë, Jaðèaninas, 1999; Hackney et al., 1990).Atsiranda nuomoniø, kad adrenerginë sistema jaut-riau reaguoja á statines fizines apkrovas (Bosco et

g/24 h g/24 h

g/24 h

mg/24 h

2005 Nr. 4(42) 49

al., 1996; Busso et al., 1992), kurios bûna imtiesmetu per imtynininkø kovas. Trumpalaikiai submak-simalaus ir maksimalaus intensyvumo fiziniai krû-viai ypaè skatina A ekskrecijà, kuri gana greitai mo-bilizuoja energinius organizmo ðaltinius. Nustaty-ta, kad baimë, nepasitikëjimas, taip pat ir intensy-vus protinis darbas bei didelës informacinës apim-ties krûviai padidina A iðskyrimà (Sothmann, Hart,1995; Passelargue et al., 1995). Pateikti tyrimø duo-menys rodo, kad þemesnio rango varþybos maþiauaktyvina minëtàsias hormonines sistemas, t. y. hor-monø iðskyrimas prieð bûsimas varþybas maþesnis.Individuali imtynininkø NA, A, K ir 17-OKCS eks-krecija parà prieð varþybas ir varþybø dienà ið es-mës skyrësi (9 pav.). Ne visais atvejais NA ekskre-cijos lygis rodë jos prieaugá likus parai iki varþybø(pvz., penkto imtynininko). Panaðiai kito ir A ið-skyrimas. Ketvirto imtynininko ðlapime nustatyti tiknedideli NA ir K ekskrecijos prieaugiai, o trims spor-tininkams (1, 3 ir 5) buvo nustatytas ryðkus korti-zolio padidëjimas. Tai rodo dominuojantá pagum-burio-antinksèiø sistemos jautrumà, 2-am ir 4-amsportininkui dominavo adrenerginës sistemos ak-tyvumas.

Labiau suaktyvëjusi katecholaminø ir kortizolioekskrecija prieð varþybinæ imtá miesto (m) turnyre(5–8 ir 9 pav.) rodo, kad gali labiau dominuoti vie-na ið hormoninës sistemos funkcijø ir, matyt, taiyra susijæ su emocijomis (O’Connor et al., 1991;Sniegovskaja, Viru, 1993), kurios kyla pavojaus me-tu veiksme dël aktyvaus adrenerginës sistemos do-minavimo. Tais atvejais, kai emocijas sukelia bevil-tiðka situacija ar situacijos, kai prarandama veiks-mø eigos kontrolë, taip pat gali bûti aktyvinama pa-gumburio-antinksèiø sistema (Gross, 1994; Jaðèa-ninienë, Jaðèaninas, 1999). Yra nuomoniø, kad iki

0

10

20

30

40

50

60

m

è

tv

g/24h

ia Ib

X – p<0,05XX – p<0,01

XX

X

XX

5 pav. NA ekskrecija likus parai iki varþybø (a) ir pervarþybø parà (b); m – miesto memorialas, è – ðaliesèempionatas, tv – tarptautinës varþybos

6 pav. A ekskrecija likus parai iki varþybø (a) ir pervarþybø parà (b); m – miesto memorialas, è – ðaliesèempionatas, tv – tarptautinës varþybos

7 pav. K ekskrecija likus parai iki varþybø (a) ir varþybømetu (b); m – miesto memorialas, è – ðalies èempionatas;tv – tarptautinës varþybos

0

5

10

15

20

25

30

m

è

tv

XX – p<0,01

XX

XX

XX

g/24hia Ib

0

20

40

60

80

100

120

140

m

è

tv

X – p<0,05XX – p<0,01

X

XX

XX

g/24hia Ib

02468

1012141618

g/24h

m

è

tv

X – p<0,05

X

ia Ib

8 pav. 17-OKCS ekskrecija likus parai iki varþybø (a) irvarþybø metu (b); m – miesto memorialas, è – ðaliesèempionatas; tv – tarptautinës varþybos

starto padidëjusi NA sekrecija yra naudingesnë, nesatsiranda agonijos pobûdþio emocijos, skatinanèiosimtynininkà sportinei kovai. Tai patvirtina ir ðiamedarbe pateikti tyrimø rezultatai. Bet A ir K sekre-cijos padidëjimas yra gretinamas su baime ir gali

g/24 h g/24 h

g/24 h

mg/24 h

SPORTO MOKSLAS50

sukelti sportiniø rezultatø pablogëjimà (Gross,1994; O’Connor et al., 1991).

Ðiame darbe pateikti tyrimø duomenys vertina-mi tik kaip bûdingi dvikovos sporto ðakø atletams.Kadangi endokrininë sistema kartu su nervø siste-ma kontroliuoja daugelá làsteliø metaboliniø funk-cijø, nuo kuriø priklauso judesiø kontrolë ir kitaorganizmo veikla, todël ðiuolaikinës sporto treni-ruotës valdymo fragmentu galëtø tapti gana infor-matyvûs ir naujoviðki hormoniniai tyrimai. Be jo-kios abejonës, ðie tyrimai padëtø spræsti sudëtingusðiuolaikinës sporto treniruotës ir varþybinës veik-los klausimus.

Išvados1. Savigynos imtyniø krûviai treniruotës ir

varþybø ciklø metu aktyvina pagumburio-ant-inksèiø sistemà ir didina katecholaminø ir kor-tizolio ekskrecijà.

2. Pagumburio-antinksèiø sistema prieð atsakingasvarþybas (ramybës metu) suþadinama dël emocijø.

3. Adrenerginës ir pagumburio-antinksèiø sis-temø padidëjæs aktyvumas iðlieka vienà paràpo varþybinës veiklos ir kinta individualiai.

4. Varþybø cikle prieð imtá adrenerginës ir pa-gumburio-antinksèiø sistemø aktyvumas galibûti padidëjæs, ðis padidëjimas taip pat priklau-so ir nuo varþybø svarbos.

LITERATÛRA1. Booth, F.W., Tseng, B.S., Fluk, M., Carson, J.A. (1998).Molecular and celular adaptation of muscle in response tophysical training. Acta Physiol. Scand., 162, 343–350.2. Bosco, C., Tihanyj, J., Viru, A., (1996). Relationshipsbetween field fitness test and basal serum testosterone andcortisol levels in soccer players. Cin. Physio., 16, 317–322.3. Busso, T., Hakkinen, K., Pakarinnen, A., Kauhanen, H.,Komi, P.V., Lacour, J.R., (1992). Hormonal adaptations andmodelled responses in elite weightlifters during 6 weeks oftraining. Eur. J.Appl. Physiol., 64; 381–386.4. Fry, R.W., Moton, A.R., Gracia-Web, P. (1991). Monitoringexercise stress by changes in metabolic and hormonalresponses over 24-h period. Eur.J.Appl. Physiol., 228–234.5. Gross, J.D. (1994). Hardiness and mood disturbance inswimmers while overtraining. J. Sport Exerc.Physiol., 16, 15–149.6. Hackney, A.C., Pearman, S.N., Nowacki, J.M. (1990).Physiological profiles of overtrained and stale athetes: areview. J.Appl. Sport Psychol., 1, 21–33.7. Hortobagyi, T., Houmard, A., Stevenson, J.R., Fraser, J.A.,Johns, R.A., Israel, R.G. (1993). The effect of detraining onpower athletes. Med. Sci. Sports Exerc., 25, 929–935.8. Hoch, F., Werle, E., Weicker, H. (1998).Sympathoadrenargetic regulation in elite fencers trainingand competition. Int. J.Sports Med., 9 Suppl, 141–145.9. Jaðèaninienë N., Jaðèaninas, J. (1999). Hormonai,metabolizmas ir fiziniai krûviai. Vilnius.10. O’Connor, P., Morgan, W.P., Raglin, J.S. (1991).Psichobiologic effects of 33 days of increased training infemale and male swimmers. Med. Sci. Sports Exerc., 23, 1055–1061.11. Obminski, Z., Tkaczyk, J. (2002). Changes in restingequilibrium between concentration of cortiso and testeronin blood of athletes in response to resuming training followingthe detraining period. Pol. J. Sports Med., 18, 101–105.12. Passelargue, P., Robert, A., Lac, G. (1995). Saivarycortisol and testosterone variation during an official andsimulated weight-lifting competition. Int. J.Sports Med., 16,298–303.13. Sothmann, M.S., Hart, B.A. (1995). Selectedpsychophysiological stress responses in men to high andlow body fatness. Med. Sci. Sport Exercise., 27, 417–422.14. Sniegovskaja V., Viru A. (1993) . Evaluation of cortisoland growth hormones levels in the course of futherimprovement of performance capacity in trained rowers.Int. Sports Med., 14, 202–206.15. Tabata, I., Atomi, Y., Mutoh, Y. (1990). Effects ofphysical exercise on the responses of serumadrenocorticotropic hormone during prolonged exhaustingexercise. Eur. J.Appl. Physiol., 61, 181–191.

THE INFLUENCE OF TRAINING EXERCISE AND COMPETITIONS ON HORMONALVARIABLES OF SAMBO WRESTLERS

Assoc. Prof. Dr. Nijolë Jaðèaninienë, Prof. Dr. Habil. Janas Jašèaninas,Prof. Dr. Habil. Mari ja Radzi jevska, Eugenijus Kriškoviecas

SUMMARY

-200

0

1

200

400

600

800

1000

2 3 4 5

iproc.

Na

A

K

17-OKCS

9 pav. Atskirø imtynininkø NA, A, K ir 17-OKCSekskrecija iki fiziniø imèiø (iðreikðta procentais) vienà paràprieð varþybas; 1–5 atskiri imtynininkai

The aim of the research was to establish thehormone (adrenaline, noradrenalin, cortisol and 17-OHCS) concentrations and physiological responses

during training exercise and competition of sambowrestlers. Level of hormones in urine was measured24 hours before training test, at training test and 24

2005 Nr. 4(42) 51


Nijolë JaðèaninienëVPU Sporto ir sveikatos fakultetasKûno kultûros teorijos katedraStudentø g. 39, LT – 2034 VilniusTel. +370 527 52 225

hours after this test. The same investigations weredone during competition too. Seven highperformance athletes (age 19-22 years) volunteeredfor the study. There were established changes ofhormones (A, NA, C, 17- OHCS) concentrationsrelationship on competition degree.

We assume that sambo wrestling could becharacterized not only by intensive dissipation ofbioenergetic substrata, but emotions too. Results ofthe research show that competition increased cortexpituitary activity more intensive that training exercise.

The data suggest that competition degree is veryimportant, because not only stressful exercises causedchanges in stress hormones (A, NA, K, 17-OHCS)concentrations, but the concentrations of thishormones were high at rest before competition.

Research data reflect changes of hormonesconcentrations in athletes and may be informativefor individual training monitoring of sambo wrestlers.

Keywords: noradrenalin, adrenalin, cortisol, 17-OHCS, sambo wrestlers.

Naujoviø dëstant kûno kultûros dalykà plëtotë kaip prielaida,skatinanti studenèiø fizinæ saviugdà

Doc. dr. Ilona Judita Zuozienë, Auðra Ðmigelskaitë* ,doc. dr. Aureli jus Kazys Zuoza, Jolanta Janina Grigonienë

Lietuvos kûno kultûros akademija, *Alytaus kolegija

SantraukaTyrimo tikslas – iðtirti kûno kultûros dalyko dëstymo neuniversitetinëje aukðtojoje mokykloje – Alytaus kolegijoje –

naujoviø veiksmingumà skatinant studijuojanèiøjø fizinæ saviugdà. Eksperimentinës kûno kultûros programos naujoviøesminiai momentai buvo ðie: kûno kultûros pratybos orientuotos á patá ugdymo(si) procesà, o ne á galutiná rezultatà; teoriniøkûno kultûros ir sveikos gyvensenos þiniø perteikimas siekiant sàmoningo kûno kultûros formø ir priemoniø taikymo kasdie-niame gyvenime priklausomai nuo interesø; naujø fizinio aktyvumo formø (lëkðèiasvydis, kalanetika, joga, tempimo prati-mai, liekninantis kvëpavimas, savigynos elementai, judesio plastikos pratybos ir kt.) mokymas ir ágûdþiø tobulinimas; sa-varankiškos uþduotys skatinant fizinæ saviugdà.

Tyrime dalyvavo Alytaus kolegijos studentës – 66 I kurso ir 31 III kurso. Taikyti teorinës analizës ir apibendrinimo,anketinës apklausos, testavimo, statistinës duomenø analizës metodai. Tyrimo rezultatai parodë, jog ávairios naujovës kûnokultûros programose ðalia tradiciniø fizinio aktyvumo formø padeda iðlaikyti studenèiø teigiamà poþiûrá á dëstomà kûnokultûros disciplinà per visà mokymosi laikotarpá. Eksperimentinë kûno kultûros programa sudarë palankias sàlygas veiks-mingiau formuoti studenèiø mokëjimus, ágûdþius ir metodines þinias – tiek klasikiniø sporto ðakø (tinklinio, aerobikos,plaukimo ir badmintono), tiek naujø fizinio aktyvumo formø (liekninanèio kvëpavimo, tempimo). Nors aukðèiausiais balaisbuvo vertinami tokie fizinës veiklos motyvai kaip noras graþiai atrodyti, gera savijauta ir sveikata, ligø profilaktika, malonu-mo potyris, taèiau kasdienëje studenèiø veikloje jie vis dar realizuojami nepakankamai.

Raktaþodþiai: kolegija, fizinis aktyvumas, poþiûris, motyvai, fizinë saviugda.

ÁvadasAukðtasis mokslas yra aukðèiausia Lietuvos

nuosekliojo ðvietimo sistemos grandis. Ðiuo metuðalyje veikia valstybinës ir nevalstybinës,universitetinës ir neuniversitetinës aukðtosiosmokyklos. Ðioms ðvietimo instituci joms tenkaspræsti svarbø uþdaviná – parengti ateities specialistà,ugdyti asmenybæ, gebanèià dirbti, veikti ir kurtinuolat kintanèioje visuomenëje. Specialisto rengimoir ugdymo procese dalyvauja ir aukðtøjø mokykløkûno kultûros katedros bei sporto centrai. Dauguma

aukðtøjø mokyklø – tai senieji universitetai,akademijos ir kolegijos (ákurtos reorganizavusaukðtesniàsias mokyklas) – savo studijø programoseyra iðlaikiusios kûno kultûrà kaip mokomàjàdisciplinà, nors nevalstybinës aukðtosios mokyklosðio studijø dalyko yra atsisakiusios.

Vadovaujantis humanistinës pedagogikosnuostatomis, studentø fizinis ugdymas sietinas suindivido kûno kultûros puoselëjimu ir jos visumineraiðka, o vienas ið svarbiausiø kûno kultûrosaukðtojoje mokykloje uþdaviniø yra ugdyti studento

SPORTO MOKSLAS52

kûno kultûros poreiká, formuoti motyvus, skatintijo fiziná aktyvumà, saviraidà ir saviraiðkà(Tamoðauskas, 1999). Manoma, jog savarankiðkoskûno kultûros pratybos yra viena iðperspektyviausiø ir tikslingiausiø kûno kultûrosformø diegiant fiziná tobulinimàsi á kasdiená studentøgyvenimà (Poteliûnienë, 2000; Tubelis, 2001). Taèiautyrimais nustatyta, kad studijø metais jaunimo fiziniopajëgumo rodikliai kinta maþai, o studijø pabaigojepastebimas jø blogëjimas. Tai lemia nesuformuotasstudentø fizinës saviugdos poreikis, daþnai kûnokultûra kaip vertybë suvokiama tik þinojimolygmeniu (Armonienë,1995; Tamoðauskas,1998).

Analizuojant mokslinæ literatûrà pastebëta, kaddauguma nûdienos mokslininkø (Poteliûnienë, 2000;Tamoðauskas, 2000; Tubelis, 2001; Vaðèila, 2000)tyrimø skirti universitetø studentø fizinio ugdymoproblemoms tirti, taèiau kolegijose studijuojanèiojaunimo fizinio aktyvumo ir saviugdos problemosliko uþ mokslininkø susidomëjimo ribø.

Kolegijos yra naujas reiðkinys Lietuvos ðvietimosistemoje. Jos kaip lygiateisës mokyklos papildëðalies aukðtøjø mokyklø tinklà. Jose daug dëmesioskiriama akademiniø disciplinø plëtrai ir studijøkokybei. Kokybiðkai kinta ir kûno kultûrosdisciplina. Taigi natûralu, kad kolegijose iðkylaaktuali problema: kaip rengiant profesinei veiklaispecialistus modifikuoti kûno kultûros dalykodëstymà, kad bûtø skatinamas studentø ágimtø ir ágytøfiziniø bei psichiniø galiø lavëjimas, ugdomaasmenybës kûno kultûra, priimami pozityvûssprendimai aktyviai dalyvauti savæs kûrimo procese,t. y. siekti fizinës saviugdos. Juolab kad XXI a.,atgimstant asmenybës visybiðkumo samprataipostmodernizmo vertybiø sistemoje, dalyvavimassportinëje veikloje tampa svarbus daugeliovisuomenës nariø gyvenimo kokybës atributas(Pacenka, 1999).

Tyrimo tikslas – iðtirti kûno kultûros dalykoturinio naujoviðkø sprendimø veiksmingumàskatinant neuniversitetinëje aukðtojoje mokyklojestudijuojanèiøjø fizinæ saviugdà.

Siekiant tikslo kelti ðie uþdaviniai:1. Iðanalizuoti kolegijos studenèiø poþiûrá á kûno

kultûros dalykà.2. Nustatyti kolegijos studenèiø fizinio aktyvumo

formø mokëjimø ir ágûdþiø subjektyvøvertinimà.

3. Iðtirti kolegijos studenèiø poþiûrá á fizinæsaviugdà ir fizinës veiklos motyvacijà.

4. Nustatyti ir ávertinti studenèiø fizinápajëgumà.

Tyrimo organizavimas ir metodikaTyrime dalyvavo 97 Alytaus kolegijos studentës,

studijuojanèios verslo vadybà. Visos tiriamosiosbuvo suskirstytos á dvi grupes: pirmojoje grupëjebuvo I kurso studentës (n = 66), antrojoje – IIIkurso studentës (n = 31), kurioms dvejus metusbuvo taikytas eksperimentinis kûno kultûrosmodulis. Kûno kultûros modulio naujovës buvo ðios:

• kûno kultûros pratybos orientuotos á patáugdymo(si) procesà, o ne á galutiná rezultatà;

• skaitytos teorinës kûno kultûros ir sveikosgyvensenos paskaitos, kuriose buvo teikiamosþinios siekiant sàmoningo kûno kultûrosformø ir priemoniø taikymo kasdieniamegyvenime priklausomai nuo interesø;

• ðalia tradiciniø sporto ðakø supaþindinta sunaujomis fizinio aktyvumo formomis(lëkðèiasvydþiu, skvoðu, Tai Èi gimnastika,kalanetika, joga, tempimo pratimais,liekninanèiu kvëpavimu, kompensaciniaispratimais, savigynos elementais), rengtosjudesio plastikos pratybos: mokyta klasikinioir lietuviø liaudies ðokio pagrindø; diegiami irtobulinami ágûdþiai;

• skatinant fizinæ saviugdà studentëms pasiûlytossavarankiðkos uþduotys.

Kûno kultûros dalyko apimtis: I kursas –80 valandø; II kursas – 80 valandø; III kursas –80 valandø. Kontaktiniai susitikimai su studentëmisvyko 1 kartà per savaitæ po 2 akademines valandas.

Siekiant ávertinti taikytos programos efektyvumàbuvo analizuota, kaip skiriasi Alytaus kolegijos I irIII kurso studenèiø poþiûris á kûno kultûros dalykà,fizinio aktyvumo formø mokëjimø ir ágûdþiøsubjektyvus vertinimas, poþiûris á fizinæ saviugdà irfizinës veiklos motyvacija, fizinis pajëgumas. Taikytišie tyrimo metodai: anketinë apklausa, testavimas,statistinë duomenø analizë.

Anketinës apklausos bûdu tirtas studenèiøpoþiûris á kûno kultûrà, fizinæ saviugdà ir fizinësveiklos motyvacijà, taip pat fizinio aktyvumo formømokëjimai ir ágûdþiai. Tuo tikslu buvo parengti trysklausimynai su atviro, uþdaro ir filtruojanèio tipoklausimais. Anketos parengtos remiantis nagrinëtaliteratûra ir autoriø pedagogine patirtimi.

Testavimo metodu nustatyti tiriamøjø studenèiøfizinio pajëgumo rodikliai: ðuolio á tolá ið vietos (cm)testu ávertinta staigioji jëga; sëstis ir gultis (kartaiper 30 s) testu – liemens raumenø jëgos iðtvermë;rankø lenkimo ir tiesimo remiantis rankomis irkeliais (kartai) testu – tiesiamøjø rankø ir krûtinësraumenø jëgos iðtvermë; ðuoliø kvadratuose (kartaiper 10 s) testu – vikrumas; tûptis ir stotis (kartai

2005 Nr. 4(42) 53

Dël kûno kultûros vadovëlio bûtinumo studenèiønuomonë taip pat yra labai ávairi. Daugiau kaip pusëpirmakursiø (56,1 proc.) mano, kad jisnereikalingas, taip mananèiø treèiakursiø yra maþiau(35,5 proc.). Tarp vyresniø merginø yra daugiaunegalinèiø duoti teigiamo ar neigiamo atsakymo ðiuoklausimu (atitinkamai 32,3 proc. treèio kursostudenèiø ir 18,2 proc. – pirmakursiø; 2 = 32,42;p<0,001).

Tiriant studenèiø poþiûrá á kûno kultûràkolegijoje domëtasi, kokia merginø nuomonë dëlðio dalyko áskaitos, kurios pagrindiniai kriterijai yraaktyvumas paskaitose ir pratybose, jø lankomumasir asmeninë paþanga, o fizinio pajëgumo rezultatølygis nëra sureikðmintas. Apklausos duomenys rodo,kad treèiame kurse merginos (per studijø metus jauaiðkiai perpratusios vertinimo kriterijus) palankiaunei pirmame vertina studijø dalyko vertinimà áskaita.Uþ áskaitos bûtinumà pasisako 45,16 proc. treèiokurso studenèiø ir tik 27,27 proc. pirmo kursostudenèiø (2 = 8,55; p<0,01). Mananèiø, kadkûno kultûros dalyko nereikëtø vertinti áskaitapirmame kurse yra kur kas daugiau nei treèiame(atitinkamai 48,5 ir 25,8 proc.; 2 = 6,86; p<0,01).Taèiau abiejuose kursuose beveik ketvirtadalismerginø neturi grieþtos nuomonës ðiuo klausimu.Aukðtesnis teigiamas áskaitos vertinimas treèiamekurse, matyt, yra dël to, kad ðios studentës geriaususipaþinusios su kûno kultûros dalyko vertinimosistema kolegijoje.

Kaip neigiamà studenèiø poþiûrio á kûno kultûràiðraiðkà reikia vertinti jø nuomonæ apie kolegijojeorganizuojamus sporto renginius – sporto varþybas,kûno kultûros ir sporto ðventes, sveikatingumodienas. 87 proc. treèio kurso ir 72,7 proc. pirmokurso studenèiø nenori dalyvauti organizuojamuoserenginiuose. Ðioje veikloje merginos daþnai esti tikpasyvios stebëtojos. Nenoras dalyvauti tokiuoserenginiuose motyvuojamas pasikeitusiu mokymosipobûdþiu ir laiko stoka.

Fizinio aktyvumo formø mokëjimø ir ágûdþiølygio subjektyvaus vertinimo analizë. Norintnustatyti Alytaus kolegijos studenèiø sportiniøágûdþiø lygá, praðyta paèiø tiriamøjø subjektyviaijuos ávertinti pagal 5 balø skalæ. Domëtasi, kaipstudentës vertina tradiciniø fizinio aktyvumo formøir sporto ðakø bei netradiciniø fizinio aktyvumoformø mokëjimus ir ágûdþius. Abiejø kursøstudentës savo judamuosius gebëjimus vertinoneaukðtais balais – vidurkis nesiekë 3,5 balo. Treèiokurso studentës aukðèiausiai vertina tinklinio (3,39balo) ir aerobikos (3,35 balo) mokëjimus beiágûdþius. Taip pat jos geriau, palyginti su pirmokurso studentëmis, vertina savo pagrindinius

per 60 s) testu – anaerobinis glikolitinis pajëgumas(Raslanas, Skernevièius, 1998).

Statistinë duomenø analizë buvo taikytarespondenèiø atsakymø á anketos klausimus daþniui(procentais) nustatyti. Kokybiniø rodikliø skirtumotarp grupiø patikimumas patikrintas 2 (chikvadrato) kriterijumi. Kiekybiniams duomenimsapdoroti taikyti šie statistiniai rodikliai: aritmetinisvidurkis (x), aritmetinë paklaida (Sx), vidutiniskvadratinis nuokrypis (), Stjudento kriterijus (t).

Tyrimo rezultataiPoþiûrio á kûno kultûros dalykà kolegijoje

analizë. Tyrimo duomenys rodo, kad 62,5 proc.treèio kurso ir 59,1 proc. pirmo kurso studenèiømano, kad kûno kultûros dalykas studi jøprogramoje yra bûtinas. Prieðingà nuomonæ turi24,2 proc. pirmo kurso ir 12,5 proc. treèio kursomerginø. Studentes vilioja kûno kultûros formøávairovë pratybø metu. Taip mananèiø yra 36,8 proc.treèio kurso ir 46,9 proc. pirmo kurso studenèiø.Merginoms aktualios sveikos gyvensenos paskaitos– jø pageidautø 26,3 proc. treèio ir 17,3 proc. pirmokurso merginø. Taip pat joms yra ádomu mokytisnaujø sporto ðakø technikos (atitinkamai 18,5 proc.pirmame ir 18,4 proc. treèiame kurse). Svarbupaminëti tai, kad treèio kurso studentës pritariapateiktai programai, todël jø yra daugiau tarpatsakiusiøjø, jog esama programa jas tenkina tokia,kokia ji yra kolegijoje.

Analizuojant merginø interesus kûno kultûrospamokose siekta nustatyti, kokioms paskaitomsmerginos skiria daugiau dëmesio. Tyrimo rezultatairodo, kad studenèiø interesai nëra vienodi. Treèiokurso studentës norëtø daugiau sveikos gyvensenospaskaitø, aerobikos ir sportiniø þaidimø. Pirmokurso merginos pirmenybæ teikia aerobikai irsportiniams þaidimams. Pirmakursëms sveikosgyvensenos paskaitos yra maþiau aktualios neitreèiakursëms (atitinkamai 15,7 ir 30,2 proc.; 2 =37,47; p<0,001). Ádomu pastebëti, kad studentëskûno kultûrà vertina kaip dalykà, kur teorinës þiniosnëra tokios svarbios kaip kitø dalykø, todëlnepageidauja paskaitø, skirtø teoriniams kûnokultûros ypatumams nagrinëti. Teoriniø þiniøpageidautø vos 1,9 proc. treèio ir 4,9 proc. pirmokurso studenèiø. Merginø susidomëjimas kûnokultûros teorinëmis þiniomis su amþiumi beveiknekinta. Ðià mûsø prielaidà patvirtina ir Zuozienës(1998) atliktø tyrimø vidurinëje mokyklojeduomenys. Autorë nustatë, jog tik 2,7 proc.moksleiviø pageidautø daugiau teoriniø þiniø perkûno kultûros pamokas, be to, ðis rodiklis iðliekastabilus per visà mokymosi laikà.

SPORTO MOKSLAS54

plaukimo (atitinkamai 3,10 ir 2,12 balo) irbadmintono þaidimo ágûdþius (2,87 ir 1,73 balo).Prasèiau merginoms sekasi þiemos sporto ðakos –slidinëjimo ágûdþiø vidurkis nesiekia 2 balø.

Asmeninius netradiciniø fizinio aktyvumo formø(jogos, kalanetikos, tempimo ir liekninanèiokvëpavimo) ágûdþius studentës vertina darþemesniais balais. Liekninantis kvëpavimas(treèiame kurse – 2,87 balo, pirmame kurse – 1,86balo) ir tempimo pratimai (treèiame kurse – 2,52balo, pirmame kurse – 2,18 balo) respondentëmsyra labiausiai þinomi. Nors treèio kurso studenèiøjudamøjø gebëjimø lygis yra aukðtesnis, taèiaunepakankamas, kad já galima bûtø vertinti gerai.

Merginø teoriniø ir metodiniø þiniø lygis kûnokultûros srityje nevienodas. Studentës mokanustatyti kûno masës indeksà (KMI): treèio kursomerginø vidurkis – 4,29 balo, o pirmo kurso – 4,15.Sudaryti rytinës mankðtos pratimø kompleksà,suorganizuoti savarankiðkà pramankðtà taip patgeriau sekasi treèio kurso studentëms. Merginomssunkiau yra sudaryti asmeninës fizinës saviugdosprogramas, pasirinkti priemones fizinëmsypatybëms ugdyti, atlikti iðsamesnæ asmeniniofizinio pajëgumo analizæ, sudaryti aerobikospratimø kompleksà. Savo turimas þinias ðiose sritysestudentës ávertino ganëtinai prastai (balø vidurkisnuo 2,67 iki 3,05).

Aptariant tyrimø duomenis derëtø paminëtisubjektyvø sveikatos ir fizinës bûklës vertinimà, nestai svarbi sàlyga pradëti fiziná savæs ugdymà.Studentës savo sveikatà vertina gerai. Sveikatosvertinimo vidurkis yra 8 balai. Þemesniu balu yravertinama fizinë bûklë – pirmame kurse 7,44 balo,treèiame – 7,58 balo (p>0,05).

Respondentëms buvo uþduotas klausimas, ar josnorëtø, kad studijø metais bûtø vertinama jø fizinëir funkcinë bûklë. Teigiamai atsakë 74,2 proc. treèioir 53,03 proc. pirmo kurso studenèiø. Iðstudijuojanèiø pirmame kurse 13,6 proc. merginøto nepageidavo, o tarp treèio kurso studenèiø tokiønebuvo (2 = 6,19, p<0,05).

Poþiûris á fizinæ saviugdà irfizinio aktyvumo motyvaci ja.Nustatyta, jog 68,2 proc. pirmo ir58,1 proc. treèio kurso studenèiø1–2 kartus per savaitæ skiria laikofizinei saviugdai. Treèiame kurseyra daugiau merginø, kuriø fizinisaktyvumas yra reguliarus iratitinkantis rekomenduojamasnormas, t. y. sportuojama 3 irdaugiau kartø per savaitæ

(atitinkamai 41,6 proc. treèiame ir 30,3 proc.pirmame kurse; 2 = 8,53; p<0,01). Fizinio krûviopoveikis savijautai nëra vienodai toleruojamas:35,5 proc. treèio ir 30,3 proc. pirmo kursostudenèiø teigia, kad savarankiðkai mankðtindamosijos ágauna pasitikëjimo savo jëgomis; 22,7 proc.pirmo kurso ir 25,8 proc. treèio kurso studenèiøjauèia fiziniø jëgø antplûdá, pagerëja protinë veikla.Nemaþa dalis studenèiø jauèia nedidelá poveiká arbanejauèia tiesioginës fiziniø pratimø átakos savijautai(atitinkamai 46,9 proc. pirmame ir 38,7 proc.treèiame kurse; 2 = 5,27; p<0,05).

Dauguma apklaustø studenèiø laikosinuomonës, kad teorinis ugdymas skatintø jø fizinæsaviugdà. Taip mananèiø yra 71,2 proc. pirmakursiøir 54,8 proc. treèiakursiø. Todël galima manyti, kadnepakankamas teorinis rengimas yra viena iðpagrindiniø spragø studentø kûno kultûrosprogramose. Fizinio ugdymo vyksme asmenybë turibûti supaþindinama su kûno kultûros vertybiøpasauliu, kuriame ji galëtø apsispræsti kûno kultûrosnaudai. Ið gautø elementariø þiniø, suprantama,negalima susidaryti iðsamaus vaizdo apie kûnokultûros vertybiø arsenalà. Studentëms reikiaplatesnio ir iðsamesnio teorinio suvokimo lygmens,kuris leistø daryti veiksmingesnæ átakà tam, kadasmeninë kûno kultûra lydëtø þmogø per visàgyvenimà. Yra nustatyta (Zuozienë, 1998), kadteorinës þinios tiesioginës sàsajos su fiziniu aktyvumuneturi, taèiau daro teigiamà átakà paþintiniampoþiûrio á fiziná aktyvumà komponentui. Tai, kadmokiniø kûno kultûros ir sporto þiniø sistemaformuojasi ne mokykloje ir kad nedaugelis pedagogøpateikia konkreèiø þiniø apie fizinio aktyvumo irsveikatos sàsajas, rodo Bobrovos (1993) tyrimai.

Studentës mano, kad pozityviam poþiûriui áasmeninæ fizinæ saviugdà formuotis daugiausiaátakos turëtø testais nustatoma jø fizinë bûklë,pratybø metu atliekamos kûrybinës uþduotys,iðsamesnis teoriniø þiniø bagaþas ir kûno kultûrosnamø uþduotys (pav.).

14,6

23,7

21,2

27,3

11,8

21,7

24,7

30,1

0 5 10 15 20 25 30 35

Kûno kultûros namø uþduotys

Išsamesnės teorinës þinios

Kûrybinës uþduotys

Fizinës bûklës kontrolë

III kursas

I kursas

Pav. Veiksniai, darantys didþiausià átakà pozityviam poþiûriui á asmeninæfizinæ saviugdà

2005 Nr. 4(42) 55

Fizinës saviugdos ágûdþiø formavimosi procesedaug reikðmës turi asmens vertybinës orientacijosir fizinës veiklos motyvacija, nes tik motyvuotà veik-là galima laikyti prasminga. Ðiems aspektams tirti áanketà buvo átraukta keletas klausimø. Pagal pateiktàvertybiø skalæ abiejø kursø respondentës aukðèiau-siais balais vertino sveikatà bei iðsimokslinimà ir sa-væs tobulinimà. Treèio kurso studentës á treèià vie-tà iðkëlë pripaþinimà ir þmoniø pagarbà, o pirmokurso studentëms pasirodë svarbiau galimybë ið-reikðti save, kûryba. Taigi matyti, kad studentës su-pranta sveikatos reikðmæ ir siekia jà iðsaugoti. Ti-këtina, jog suvokdamos, kad geros sveikatos iðlai-kymo bei ávairiø ligø profilaktikos priemonës yra irfiziniai pratimai, studentës formuosis teigiamà as-meniná poþiûrá á fizinæ saviugdà.

Kalbant apie motyvus, skatinanèius sportuoti,studenèiø nuomoniø spektras yra ávairus. Svarbiausistudenèiø fizinio aktyvumo motyvai yra norasgraþiai atrodyti, gera savijauta ir sveikata, ligø pro-filaktika, malonumo potyris. Tarp svarbiø motyvønurodoma ir tai, kad kolegijoje kûno kultûros daly-kas yra privalomas ir be jo vertinimo negalima baigtistudijø. Vadinasi, galima manyti, jei ðio dalyko ne-bûtø studijø programoje, kai kurioms merginomskûno kultûra bûtø ne itin reikðminga jø kasdienia-me gyvenime. Draugø ir tëvø átaka studenèiø fizi-niam aktyvumui nëra svarbi.

Fizinio pajëgumo analizë. Analizuojant mergi-nø atskirø testø rezultatø vidurkius matyti, kad pir-mo ir treèio kurso studenèiø fizinis pajëgumas ski-riasi nedaug (lentelë). Statistiðkai reikðmingas yratik anaerobiná glikolitiná tiriamøjø pajëgumà apibû-dinanèio testo rezultatø vidurkiø skirtumas. Tûptisir stotis per 60 s testo rezultatø analizë rodo, kad

pirmo kurso studenèiø anaerobinis glikolitinis pa-jëgumas yra geresnis, palyginti su treèio kurso stu-dentëmis (42,75 k./min ir 41,03 k./min; p<0,05).Kitø testø rezultatai statistiðkai reikðmingai nesi-skyrë (p>0,05).

Rezultatø aptarimasKûno kultûros dalyko naujovës neuniversiteti-

nëje aukðtojoje mokykloje padeda iðlaikyti studen-èiø teigiamà poþiûrá á kolegijoje dëstomà kûno kul-tûros disciplinà per visà mokymosi laikotarpá. Dau-guma baigiamojo kurso studenèiø pasisako uþ kû-no kultûros dëstymà kolegijoje. Prieðingai manan-èiø absolvenèiø yra maþiau (12,5 proc.) negu kà tikpradëjusiø studijuoti (24,2 proc.) studenèiø. Mer-ginas vilioja kûno kultûros formø ávairovë. Vyres-nës merginos labiau domisi sveikos gyvensenos pa-skaitomis nei jaunesnës (atitinkamai 26,3 proc. tre-èiakursiø ir 17,3 proc. pirmakursiø).

Panaðius duomenis tirdami vyresniøjø klasiø mer-ginas yra gavæ ir kiti autoriai (Kardelis, Kavaliaus-kas, Balzeris, 2001), pvz.: 80,2 proc. miesto ir63 proc. kaimo merginø patinka tokios pamokos,kuriose mokoma visko po truputá (p<0,01) ir kurkas maþiau jas domina sporto ðakø technikos veiks-mø mokymasis (atitinkamai 46 ir 51 proc.) bei fi-ziniø ypatybiø lavinimas (31 ir 44 proc.).

Kolegijos studentës teoriniø kûno kultûros þiniødëstymà vertina nepalankiai, nors daugiau treèiakur-siø pripaþásta vadovëlio reikalingumà. Taip pat abie-jø tiriamøjø grupiø dauguma studenèiø mano, kadteorinës þinios jas skatintø uþsiimti fizine saviugda.Panaðius duomenis pateikia Zuozienë (1998), atli-kusi vyresniøjø klasiø moksleiviø tyrimus.

Daugiau treèio kurso studenèiø pasisako uþ kû-

Lentelë

Alytaus kolegi jos I ir III kurso studenèiø fizinio pajëgumo rodikliai

Ðuolis á tolá iš vietos (cm)

Rankø lenkimas ir tiesimas atsirëmus rankomis ir keliais

(kartai)

Šuoliukai kvadrate (kartai per 10 s)

Tûptis ir stotis, (kartai per 1 min)

Gultis ir sëstis (kartai per 30 s)

Rodiklis

Rezultatas Balas Rezultatas Balas Rezultatas Balas Rezultatas Balas Rezultatas Balas Pirmas kursas x 171,24 7,9 26,95 8,74 19,40 7,3 42,75 9,6 22,04 7,8

15,51 1,35 5,45 1,25 3,12 0,76 3,89 0,63 2,85 0,62 Sx 1,92 0,17 0,67 0,15 0,39 0,09 0,48 0,08 0,35 0,08 Treèias kursas x 174,45 8,16 27,74 8,8 18,70 7,16 41,03 9,67 21,80 7,80

6,93 0,69 2,62 0,57 2,74 0,69 2,46 2,01 2,08 0,40 Sx 1,26 0,13 0,48 0,10 0,50 0,12 0,44 0,37 0,38 0,07 Rezultatø skirtumo patikimumo lygmuo

p<0,05

SPORTO MOKSLAS56

no kultûros dalyko vertinimà áskaitos metu. Gali-ma manyti, jog kolegijos absolventës yra geriau su-sipaþinusios su vertinimo kriterijais, jie sutampa sujø nuostata, kad bûtø vertinamas asmeninis fiziniopajëgumo augimas, mokëjimø tobulëjimas, aktyvusdalyvavimas paskaitose. Bendras vertinimas, anotjø, turëtø bûti tarsi kaupiamas ir paskui iðvedamasbendras balas.

Tiriant nustatyta, kad pagal subjektyvius verti-nimus kolegijos treèio kurso studentës yra geriauávaldþiusios tinklinio, aerobikos, plaukimo, badmin-tono ir naujø fizinio aktyvumo formø (liekninanèiokvëpavimo, tempimo) mokëjimus ir ágûdþius bei me-todines þinias. Jø jaunesnës kolegës asmeninius pa-siekimus ir gebëjimus vertina þemesniais balais. Tai,kad treèiojo kurso studentës yra pasiekusios aukð-tesná mokëjimø ir ágûdþiø lygá, yra naujoviø kolegi-jos kûno kultûros programoje rezultatas. Norintpaþadinti norà sportuoti, bûtina ieðkoti naujø for-mø, taikyti naujus metodus, kurie padëtø formuotiteigiamà poþiûrá á fiziná aktyvumà, ugdytø teigiamànuostatà á kûno kultûrà. Tai, kas nauja, neþinoma,daþnai bûna geranoriðkai priimta ir duoda teigiamàrezultatà. Taèiau naujovës ne visada taip greitai kaipnorëtøsi diegiamos praktikoje. Reikia laiko, dësty-tojo ir studenèiø savitarpio supratimo, kruopðtausdarbo ir atkaklumo norimam rezultatui pasiekti. Bû-tina paþymëti, kad ðiandien dar trûksta metodinësliteratûros, padedanèios jogos, kalanetikos, tempi-mo, liekninanèio kvëpavimo pratimus ir kitas ne-tradicines fizinio aktyvumo formas taikyti studen-èiø fizinio ugdymo procese.

Apklausos duomenys rodo, jog merginoms trûkstaþiniø ir ágûdþiø sudaryti fizinës saviugdos programas,aerobikos pratimø kompleksus, parinkti priemonesfizinëms ypatybëms ugdyti ir ávertinti asmeniná fizinátobulëjimà. Manome, kad tam reikëtø skirti daugiaudëmesio paskaitose ir pratybose, kurioms vadovau-tø kompetentingas ir rûpestingas pedagogas.

Ið mûsø tyrimo duomenø taip pat matyti, kadpirmo ir treèio kurso studentës aukðèiausiais balaisvertina tokius fizinës veiklos motyvus kaip noràgraþiai atrodyti, gerà savijautà ir sveikatà, ligø pro-filaktikà, malonumo potyrá. Gauti mûsø tyrimo re-zultatai sutampa su anksèiau atliktø tyrimø duome-nimis (Zuozienë, 1998; Baublienë, 2000), kurie ro-do, kad labiausiai fizinæ saviugdà skatinantys moty-vai yra sveikata, fizinis tobulumas ir groþis. Ávairio-se amþiaus grupëse ðie motyvai ávardijami kaip svar-biausi (Çàéñåâ, 1993), taèiau gana daþnai prasilen-kia su realia veikla.

Specialistø rekomenduojamà optimalø fiziná krû-

vá, turintá teigiamos átakos sveikatai (tris ir daugiaukartø per savaitæ po 30 min aerobinio pobûdþio fi-zinës veiklos), atlieka 41,6 proc. treèio ir 30,3 proc.pirmo kurso studenèiø. Kitos savarankiðkai mankð-tinasi reèiau. Tarp studenèiø nëra populiari mankð-ta ir sporto varþybos, jose jos daþniausiai yra tikpasyvios stebëtojos. Nenoras dalyvauti tokioje veik-loje daþniausiai aiðkinamas kaip laiko stoka dël pa-didëjusio mokymosi krûvio kolegijoje. TaèiauR.Baublienë (2000), tyrusi kultivuojanèiø aerobi-kà ir nesportuojanèiø moterø motyvus, pastebi, kadlaiko trûkumas daþnai slepia neorganizuotumà arlëtà veiklos tempà, o savarankiðkam mankðtinimui-si nereikia ir didesniø finansiniø iðlaidø, todël gali-ma manyti, kad ðios prieþastys yra daugiau subjekty-vios ir rodo motyvacijos nebuvimà bei kompleksus.

Tiriant kolegijos studenèiø fiziná pajëgumà nu-statyta, kad statistiðkai reikðmingai didesnis buvopirmo kurso studenèiø anaerobinis glikolitinis pa-jëgumas (p<0,05), kitø fizinio pajëgumo testø re-zultatai nesiskyrë (p>0,05). Todël manome, kadnaujoviø diegimas á Alytaus kolegijos kûno kultû-ros programas daugiau átakos turëjo studenèiø tei-giamo poþiûrio á dëstomà dalykà ir fizinæ saviugdàformavimui, ávairesnës fizinës veiklos þiniø irágûdþiø plëtimui, bet maþai veikë merginø fiziná ak-tyvumà ir pajëgumà. Vadinasi, naujoviø paieðka irjø diegimas praktikoje yra pozityvus dalykas sie-kiant, kad kûno kultûra rastø deramà vietà kolegi-jos studenèiø kasdieniame gyvenime. Visos refor-mos turi bûti daromos ir naujovës diegiamos tam,kad bûtø sudarytos kuo geresnës sàlygos visapu-siškam jaunimo ugdymuisi.

Iðvados1. Naujoviø diegimas á kûno kultûros programas

ðalia tradiciniø fizinio aktyvumo formø pade-da iðlaikyti neuniversitetinëje aukðtojoje mo-kykloje studenèiø teigiamà poþiûrá á dëstomàkûno kultûros disciplinà per visà mokymosilaikotarpá:

• uþ kûno kultûros disciplinos dëstymà pasisa-ko 59,1 proc. pirmo ir 62,5 proc. treèio kursostudenèiø, prieðingai mananèiø absolvenèiøyra maþiau (12,5 proc.) negu kà tik pradëju-siø studijuoti (24,2 proc.) studenèiø;

• 45,16 proc. treèio kurso ir 27,27 proc. pirmokurso studenèiø teigiamai vertina kûno kultû-ros dalyko áskaità, kurios metu bûtø atsiþvelgtaá asmeninius fizinio parengtumo prieaugius,mokëjimus bei aktyvumà paskaitose;

• naujø kûno kultûros formø dëstymas patenkinamiðriø ir ávairesniø kûno kultûros pratybø poreiká.

2005 Nr. 4(42) 57

2. Treèio kurso studentës aukðtesniais balais neijø jaunesnës kolegës vertina tradiciðkai kûnokultûros programose esanèiø sporto ðakø (tin-klinio, aerobikos, plaukimo, badmintono) irnaujø fizinio aktyvumo formø (liekninanèiokvëpavimo, tempimo) mokëjimus ir ágûdþiusbei metodines þinias.

3. Merginos suvokia fizinës saviugdos svarbàkasdieniame gyvenime, taèiau joms trûkstaþiniø ir ágûdþiø sudaryti fizinës saviugdos pro-gramas, aerobikos pratimø kompleksus, pa-rinkti priemones fizinëms ypatybëms ugdytiir ávertinti asmeniná fiziná tobulëjimà. Norsaukðèiausiais balais yra vertinami tokie fizi-nës veiklos motyvai kaip noras graþiai atrody-ti, gera savijauta ir sveikata, ligø profilaktika,malonumo potyris, taèiau kasdienëje veiklojejie realizuojami nepakankamai.

4. Fizinio pajëgumo analizë rodo, jog Alytauskolegijos pirmo ir treèio kursø studenèiø stai-gioji jëga, rankø ir krûtinës raumenø jëgos ið-tvermë bei vikrumas statistiðkai reikðmingainesiskiria (p>0,05), taèiau pirmo kurso stu-denèiø geresni anaerobinio glikolitinio pajë-gumo rodikliai (p<0,05).

LITERATÛRA1. Armonienë, J. (1995). Jaunimo fizinio aktyvumo ugdymoveiksniai: daktaro disertacija. Vilnius.2. Baublienë, R. (2000). Fizinio ugdymosi poveikiságyvendinant ávairius moterø gyvenimo aspektus ir siektinusporeikius. Ugdymas. Kûno kultûra. Sportas, 4(37), 5–10.

3. Bobrova, L. (1993). Bendrojo lavinimo mokykløpedagogø kolektyvo vaidmuo ugdant sveikà moksleiviøgyvensenà. Ávairaus amþiaus þmoniø sveikos gyvensenosproblemos: tarptautinës konferencijos praneðimø medþiaga(pp. 27–31). Kaunas: LKKI.4. Kardelis, K., Kavaliauskas, S., Balzeris, V. (2001).Mokyklinë kûno kultûra: realijos ir perspektyvos.Monografija. Kaunas: LKKA.5. Pacenka, R. (1999). Sàmonës ir kûno integralumoproblema kûno kultûroje. Sporto mokslas, 1(15), 10–14.6. Poteliûnienë, S. (2000). Studenèiø, bûsimøjø mokytojø,fizinës saviugdos edukacinis skatinimas: daktaro disertacija.Vilnius: VPU.7. Raslanas, A., Skernevièius, J., (1998). Sportininkøtestavimas (pp. 33–56). Vilnius: LTOK.8. Tamoðauskas, P. (1998). Studentø fizinio ugdymometodologiniai aspektai. Filosofija ir sociologija, 1, 31–38.9. Tamoðauskas, P. (1999). Humaniðkai orientuoto studentøfizinio ugdymo koncepcijos esminiai bruoþai. Sportomokslas, 2(16), 43–48.10. Tamošauskas, P. (2000). Humanistiðkai orientuotasstudentø fizinis ugdymas. Monografija. Vilnius: Technika.11. Tubelis, L. (2001). Studentø fizinës saviugdos skatinimosistema ir jos efektyvumas: daktaro disertacija. Vilnius:VPU.12. Vaðèila, V. (2000). Studentø fiziná aktyvumà sàlygojantysveiksniai. Socialiniø-humanitariniø mokslø vaidmuouniversitetinio ugdymo sistemoje: moksliniø straipsniørinkinys (pp. 374–378). Kaunas: LÞÛU.13. Zuozienë, I. J. (1998). Kûno kultûros ir sveikosgyvensenos þiniø átaka moksleiviø fiziniam aktyvumui:daktaro disertacija. Kaunas: LKKI.14. Çàéñåâ, Ã. Ê. (1993) Ïîòðåáíî-ìîòèâàöèîííàÿ ñâåðàôèçè÷åñêîãî âîñïèòàíèÿ ñòóäåíòîâ. Òåîðèÿ è ïðàêòèêàôèçè÷åñêîé êóëòóðû, 4; 23–26.

DEVELOPMENT OF INNOVATIONS IN PE TEACHING AS A PREREQUISITE THATSTIMULATES PHYSICAL SELF-DEVELOPMENT OF FEMALE STUDENTS

Assoc. Prof. Dr. Ilona Judita Zuozienë, Auðra Ðmigelskaitë, Assoc. Prof. Dr. Aurelijus Kazys Zuoza, Jolanta Janina Grigonienë

SUMMARY

Creation of colleges is a phenomenon in theeducation system of Lithuania. These educationinstitutions joined the net of higher school on equalrights. Great attention is paid to development ofacademic subjects and quality of studies here. Thesubject of physical education is also included in theprocess of innovation.

Naturally, the problem of modifying the subjecteducation arises. In the process of preparation aspecialist for professional (business) carrier it is veryimportant to develop students’ inborn and acquiredphysical and psychical powers and their independentactivities. Students should make positive decisions;

actively participate in self-creation process that is tostrive for physical self-development.

The goal of this work was to analyse efficiency ofinnovations in the subject of physical education,fostering female students’ physical self-development.Theoretically healthy 66 first year and 31 third yearstudents participated in the survey.

The results of the survey: introduction of newforms of physical activities besides the traditional onesin the subject of physical education at Alytus Collegehelps to keep female students’ positive attitudetowards this subject. Wide range of forms in physicaleducation attracts students. The third year female

SPORTO MOKSLAS58

students have better skills and methodic knowledge,than their younger colleagues. The highest evaluationis given to such motives of physical training as good-looking, feeling well and good health, feeling ofpleasure.

So we are coming to the conclusion thatimplementation of innovations into the programmesof the subject of physical education make influenceon the positive attitude of female students towards

the subject and formation of the physical of thephysical self-development. Search for innovations andtheir implementation in practice are positive thingsstriving for daily student physical education.

Different reforms and innovations should help tocreate the best possible conditions for all-round self-development of young people.

Keywords: college, physical activity, attitude,motivation, self-development.


Ilona Judita ZuozienëLietuvos kûno kultûros akademijaSporto g. 6, LT – 4221 KaunasTel. +370 373 02 666El. paðtas: [email protected]

Kûno kultûros vyksmo Lietuvos neuniversitetinio tipoaukðtosiose mokyklose ypatumai

Doc. dr. Sniegina Poteliûnienë, prof. habil. dr. Jonas Jankauskas, Jonas DumskisVilniaus pedagoginis universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus kolegija

SantraukaStraipsnyje nagrinëjamos kûno kultûros organizavimo Lietuvos neuniversitetinio tipo aukðtojoje mokykloje problemos.

Darbo tikslas - iðtirti kûno kultûros vyksmo Lietuvos aukðtosiose mokyklose ypatumus. Uþdaviniai: 1. Iðsiaiðkinti kolegijøkûno kultûros padaliniø vadovø poþiûrá á kûno kultûros vyksmà kolegijose. 2. Iðtirti studentø poþiûrá ir nuostatas á kûnokultûros vyksmà kolegijose, iðsiaiðkinti studentø fizinio aktyvumo motyvus, poreiká ir fizinës saviugdos galimybes.

Tyrimas atliktas 2004 m. Naudoti dokumentø analizës, anketavimo, interviu, pokalbio ir matematinës statistikos (nau-dotas statistinis paketas STATISTICA nustatant Chi kvadrato kriterijø) metodai. Anketavimo metodu apklausta 10 kole-gijø kûno kultûros ir sporto vadovø ir 12-os kolegijø 980 studentø (467 merginos ir 512 vaikinø).

Nustatyta, kad daugumoje neuniversitetiniø aukðtøjø mokyklø kasdienë fizinio ugdymo praktika daþniausiai apsiribojatrumpalaikiø, pragmatiniø uþdaviniø sprendimu, orientuotu ne á vidinius studento asmenybës parametrus, o á iðorinius –fiziniø galiø ugdymà ir organizmo funkcinio pajëgumo didinimà. Ið akiraèio iðleidþiami pasaulëþiûros, psichologiniai ir kitisvarbûs ugdymo parametrai. Pusë apklaustøjø studentø mano, kad kûno kultûra nepadeda realizuoti savo tikslø studijuo-jant. Studentø poþiûris á kûno kultûros vyksmà kolegijose yra teigiamas, palankiai vertinama kûno kultûros programa irsporto pedagogø veikla, o tinkamiausia kolegijø studentø fizinio ugdymo forma, jø teigimu, bûtø privalomos pratybos.

Raktaþodþiai: kolegijø studentø kûno kultûra, fizinio aktyvumo motyvacija, fizinë saviugda, kûno kultûros pratybos.

ÁvadasAkademinio jaunimo gyvenimo bûdas ir serga-

mumas lëtinëmis ligomis kelia susirûpinimà ir mû-sø, ir kitose ðalyse. N. Leenders ir kt. (2003) tei-gia, kad, lyginant su 1980 metais, daugumoje JAVaukðtøjø mokyklø studentai neprivalo lankyti kûnokultûros pratybø, jiems leidþiama pasirinkti – daly-vauti ar ne, nors tyrimais nustatyta, kad dalyvavi-mas intensyvioje fizinëje veikloje sumaþëja nuo 3,8kartø per savaitæ mokantis mokykloje iki 2,3 kartøstudijuojant aukðtojoje mokykloje. Amerikieèiømokslininkai (Assessment..., 1999) teigia, kad ko-legijø studentai daþnai maþiau fiziðkai aktyvûs ne-gu besimokantys universitetuose. Jie nustatë, kaddidþiausià átakà reguliariai mankðtintis turi iðanks-tinis nusiteikimas tai daryti. Taip pat svarbûs veiks-niai – galimybiø mankðtintis sudarymas ir paèiø stu-dentø noras sustiprëti.

Lietuvoje net iki 37 proc. akademinio jaunimo(atskirais mokslo metais) yra medicininiø ástaigøáskaitoje, specialiajai medicininei grupei priskiria-ma apie 18–25 proc. visø studentø, apie 7–9 proc.visai atleidþiami nuo praktiniø kûno kultûros pra-tybø; vis daugiau á jø buitá ásiðaknija savigriovos ele-mentø (Jankauskas, 1993; Armonienë, 1995; Pro-ðkuvienë ir kt., 1999; Muliarèikas, 2003; Poteliû-nienë, Tinteris, 2003a; Poteliûnienë ir kt., 2003b;Tamoðauskas ir kt., 2004). Prastas fizinis pareng-tumas ir þiniø bagaþas, gaunamas vidurinio mokslograndyje, verèia rimtai susimàstyti, kaip ðiandieni-niams studentams padëti suprasti, kad kûno kultû-ra – tai ne hobis, ne tik poilsio ir laisvalaikio prie-monë. Todël kûno kultûrai, kaip sveikos gyvense-nos ugdymo organizuotai formai, turëtø bûti suda-rytos sàlygos sistemingai integruotis á formalaus irneformalaus ugdymo aukðtojoje mokykloje turiná.

2005 Nr. 4(42) 59

Kûno kultûra turëtø tapti neatskiriama studijø da-limi, iðsigelbëjimu nuo pasyvumo, iðglebimo, proti-nio darbo perkrovø ir pagrindine sveikatingumo kë-limo priemone.

Lietuvoje atlikta nemaþai kûno kultûros vyks-mo universitetinëse aukðtosiose mokyklose proble-mø tyrimø, taèiau stokojama panaðiø neuniversite-tiniø aukðtøjø mokyklø studentø tyrimø.

Darbo tikslas – iðtirti kûno kultûros vyksmo Lie-tuvos neuniversitetinio tipo aukðtosiose mokyklo-se ypatumus.

Uþdaviniai:1. Iðsiaiðkinti kolegijø kûno kultûros padaliniø va-

dovø poþiûrá á kûno kultûros vyksmà kolegijose.2. Ištirti studentø poþiûrá ir nuostatas á kûno kul-

tûros vyksmà kolegijoje, nustatyti studentø fi-zinio aktyvumo motyvus, poreiká ir fizinëssaviugdos prielaidas.

Tyrimo metodikaTyrimas atliktas 2004 m. spalio mën. Tyrime nau-

doti dokumentø analizës, anketavimo, interviu, po-kalbio ir matematinës statistikos metodai. Parengtosdviejø tipø anketos: a) anketos, kuriose vyravo at-viro tipo klausimai, kolegijø ir neuniversitetiniøaukðtøjø mokyklø (kûno kultûros katedrø, sportocentrø) vadovams ir dëstytojams, kitiems uþ kûnokultûrà bei sportà atsakingiems vadovams; b) an-ketos, kuriose vyravo uþdaro tipo klausimai, kole-gijø studentams.

Uþpildytos (išsamios ir tik su daliniais atsaky-mais) anketos gautos ið 10 kolegijø (Vilniaus, Vil-niaus statybos ir dizaino, Vilniaus technikos, Mari-jampolës, Ðiauliø, Klaipëdos verslo ir technologijø,Alytaus, Lietuvos jûreivystës, Utenos, Þemaitijoskolegijø) vadovø, atsakingø uþ kûno kultûrà beisportà. Uþpildytas studentø anketas atsiuntë 12 ko-legijø. Vëliau interviu ir pokalbio bûdu duomenysdar buvo papildomi.

Matematinë statistika atlikta naudojant statistinápaketà STATISTICA. Statistiðkai reikðmingam skir-tumui tarp aukðtøjø mokyklø studentø atsakymø,vaikinø ir merginø atsakymø nustatyti buvo naudo-jamas Chi kvadrato kriterijus.

Tyrimo rezultatø analizë ir aptarimasKolegijø kûno kultûros padaliniø vadovø ir at-

sakingø dëstytojø apklausos rezultatø analizë. Ápateiktus anketø klausimus atsakë 10-ies Lietuvoskolegijø vadovai, atsakingi uþ kûno kultûros vyks-mà kolegijose. Kaip parodë tyrimas, ne visose ko-legijose yra kûno kultûros katedra. Apie 90 proc.kolegijose besimokanèiø studentø kultivuoja kûno

kultûrà. Visose kolegijose, ið kuriø gauti duome-nys, yra privalomos kûno kultûros pratybos, jø truk-më per studijø laikotarpá skirtinguose kursuose irprogramose nevienoda. Po 6 val. per savaitæ, bettik pirmus du semestrus, privalomos pratybos yraÞemaitijos kolegijoje, Marijampolës kolegijoje – po2 val. aðtuonis semestrus, Klaipëdos jûreivystës ko-legijoje – po 2 val. septynis semestrus. Kitose tirto-se kolegijose kûno kultûros pratybos vyksta po 2val. per savaitæ 6 semestrus. Studentø kûno kultû-ros programø tikslas daugelyje kolegijø – stiprintistudentø sveikatà ir fiziná pajëgumà, formuoti fizi-nio aktyvumo motyvus, gerinti atskirø sporto ðakøgebëjimus.

Kaip rodo tyrimo duomenys, atskirose kolegijo-se studentø kûno kultûros kaip mokomojo dalykoásisavinimas vertinamas skirtingai, bet labiausiai ak-centuojamas lankomumas ir testø rodikliai. Në vie-noje kolegijoje nevertinamos þinios, metodiniai arpraktiniai gebëjimai. Daugelyje kolegijø, bet ne vi-sose, yra atliekamas studentø testavimas. Testavi-mas rodo, kad studentø fizinio pajëgumo rodikliaiper pirmuosius studijø metus pagerëja. Deja, nërabendros testø programos, ir daugumoje kolegijøvyksta tik daliniai tyrimai. Apie 4 proc. kûno kul-tûrà kolegijose lankanèiø studentø yra priskiriamispecialiajai fizinio pajëgumo grupei.

Kolegijose, be privalomø kûno kultûros praty-bø, studentai tobulinasi sportinio meistriðkumo gru-pëse, kurioms programas rengia patys sporto ðakøtreneriai. Daugumoje kolegijø yra sporto klubai. Vi-sose kolegijose yra vidaus sporto renginiø sistema,vyksta tarpkursinës, tarpfakultetinës varþybos, pir-makursiø varþybos. Mokyklø auklëtiniai dalyvaujaávairiose kolegijø varþybose, kolegijose mokosi irdidelio meistriðkumo sportininkø. Në vienoje ko-legijoje nëra sudarytos olimpinio ugdymo progra-mos, nors ávairûs olimpiniai renginiai vyksta:daþniausiai varþybos, turnyrai, konkursai, sporti-ninkø pagerbimo vakarai, olimpiniai disputai.

Ne visø kolegijø senatuose yra svarstomi kûnokultûros strategijos ir bûklës klausimai, o patvir-tintà ilgametæ kûno kultûros strategijà, kaip rodoatsakymai á anketø klausimus, turi tik Marijampo-lës ir Klaipëdos verslo ir technologijø kolegijos.

Kaip rodo tyrimo duomenys, atskirose kolegijo-se kûno kultûros dëstytojø etatø skaièius svyruojanuo 1–2 (Ðiauliø kolegija, Lietuvos jûreivystës ko-legija, Vilniaus technikos kolegija) iki 11,25 (Vil-niaus kolegija). Daugiausia dëstytojø eina lektoriøpareigas. Jø amþiaus vidurkis siekia 51–52 metus,o darbo staþo vidurkis – 26 metai. Dëstytojai savo

SPORTO MOKSLAS60

kvalifikacijà daþniausiai kelia savarankiðkai arba yrasiunèiami á kursus. Paþymima, kad dëstytojams ne-pakanka literatûros, metodiniø, vaizdiniø priemo-niø.

Atskirose kolegijose materialinë sporto bazë ski-riasi. Daugelyje kolegijø sporto árenginiai statyti so-vietiniu laikotarpiu, o Vilniaus technikos kolegijanaudojasi net 1922 m., Lietuvos jûreivystës kolegi-ja – 1933 m. statytomis sporto salëmis. Tik vienaÞemaitijos kolegija turi plaukimo baseinà. Paten-kinama materialinë sporto bazës bûklë, kaip nuro-dyta anketose, yra Vilniaus, Vilniaus statybos ir di-zaino, Marijampolës, Ðiauliø, Alytaus kolegijose,apgailëtina ir bûtina renovuoti – Vilniaus techni-kos, Klaipëdos verslo ir technologijø kolegijose. Kû-no kultûros programai vykdyti, kaip nurodoma, tin-ka Vilniaus statybos ir dizaino, Marijampolës irÞemaitijos kolegijø sporto árenginiai, kitose kole-gijose jie tinka tik iš dalies. Paþymëtina, kad Ute-nos ir Klaipëdos kolegijos apskritai neturi jokiossavo sporto bazës.

Kaip nurodoma anketose, trûksta lëðø sporto fi-nansavimui, pageidaujama, kad bûtø planuojamos irskiriamos konkreèios lëðos. Sporto bazës renovaci-jai lëðø skiriama labai maþai arba visai neskiriama.

Kolegijø studentø apklausos rezultatø analizë.Apklausos duomenys rodo, kad studentai, mergi-nos ir vaikinai, panaðiai vertina kûno kultûros vaid-mená. Pusë apklaustøjø studentø nesuvokia kûnokultûros naudos ir mano, kad ji nepadeda jiems re-alizuoti uþsibrëþtø tikslø studijuojant: net 44,6 proc.studentø atrodo, jog geras fizinis parengtumas nie-kaip nesisieja su sëkmingomis studijomis, o dar 6,2proc. teigia, jog kûno kultûra ir sportas uþima dauglaiko, todël trukdo studijoms. 31,6 proc. apklaus-tøjø studentø paþymëjo, kad geras fizinis parengtu-mas padeda siekti geresniøstudi jø rezultatø, o 10,5proc. nuomone, geras fizinisparengtumas palengvina moky-màsi kolegijoje.

Vertinant studentø poþiûráá sportà kaip socialiná reiðki-ná paaiðkëjo, kad ir merginø,ir vaikinø vertinimai sutapo.Kaip reikðmingiausius ir la-biausiai viliojanèius sportoypatumus jie nurodë tai, kadsportas daro þmones stipriusir dràsius (63,7 proc.), pade-da atrasti save (34,8 proc.),leidþia atrasti savyje naujø fi-

ziniø galimybiø (33,2 proc.) ir galima suþinoti, koesi vertas (30,8 proc.). Tyrimas parodë, kad 27,7proc. apklaustøjø studentø sportas padeda patirtididelá malonumà. Kaip maþiausiai viliojanèius spor-to ypatumus kolegijø studentai nurodë labai gerøsportiniø rezultatø siekimà þinant, jog tai aukšto-sios mokyklos, šalies prestiþas (4,0 proc.), ir tai,kad malonu bûti þymiu sportininku (7,4 proc.).

Duomenys apie kolegi jø studentø fizinioaktyvumo formas pateikti 1 pav. Vaikinø ir merginømëgstamos fizinio aktyvumo formos skiriasi.Daugiausia apklaustøjø studentø (60,4 proc.)mankðtinasi savarankiðkai – individualiai irorganizuotai, bet tokiø merginø yra statistiðkaidaugiau negu vaikinø (p<0,02). Kas antrasapklaustas kolegijos studentas þaidþia sportiniusþaidimus (51,4 proc.), bet tokiø vaikinø yra daugdaugiau nei merginø (p<0,001). Rytais mankðtinasi29,3 proc., sveikatos sumetimais bëgioja 20,2 proc.studentø. Rytais bëgiojanèiø merginø yra daugiaunegu vaikinø (p<0,05). Nedaug studentøpraktikuoja grûdinimosi procedûras (11,8 proc.),kvëpavimo gimnastikà (9,0 proc.), lanko aerobikos(5,9 proc.) ir atletinës gimnastikos (3,4 proc.)treniruotes.

Studentø motyvai atlikti fizinius pratimus yraávairûs (2 pav.) ir merginø bei vaikinø jie ið esmësnesiskiria, iðskyrus tai, kad merginoms aktualiau neivaikinams yra suformuoti graþø kûnà (p<0,001).Aktualiausi tiriamiesiems motyvai – stiprintisveikatà (67,4 proc.), gerinti fizines ypatybes (64,9proc.), suformuoti graþø kûnà (64,0 proc.).Maþiausiai svarbus jiems motyvas – mankðtintissiekiant geriau mokytis (2,8 proc.). Maþà átakà jiemsdaro þiniasklaida, tëvai ar šeimos nariai.

29,3

15,3

60,4

5,9

3,4

20,2

51,4

9

7,5

11,8

0 10 20 30 40 50 60 70

Mankðtinasi rytais

Treniruojasi sporto klube vadovaujami trenerio

Treniruojasi savarankiðkai

Lanko aerobikos treniruotes

Lanko atletinës gimnastikos terniruotes

Bëgioja sveikatos sumetimais

Þaidþia sportinius þaidimus

Daro kvëpavimo gimnastikà

Uþsiima masaþu

Praktikuoja grûdinimosi procedûras

proc.

1 pav. Kolegijø studentø fizinio aktyvumo formos

2005 Nr. 4(42) 61

Kaip pagrindinæ nesi-mankðtinimo prieþastá dau-giausia studentø nurodëdidelá mokymosi krûvá(38,7 proc.), taip teigianèiømerginø buvo daugiau neguvaikinø (p<0,006), jomssunkiau suderinti kûnokultûros pratybas sumokymusi (p<0,02) (3 pav.).Treèdalis studentø nesi-mankðtina todël, jog domisikitomis laisvalaikio for-momis (32,9 proc.). Kaspenktas apklaustas studentasteigia, kad neturi noro,energijos ir valios mankð-tintis, be to, nëra lëðø, sportopaslaugos brangios.

Apibendrinant galimateigti, kad daugumos stu-dentø motyvaci ja kûnokultûros priemonëmis stip-rinti sveikatà vertintinateigiamai, nors emociniopobûdþio motyvai yra ganasilpni, nepastovûs. Ap-klausos duomenys rodo, kadkolegi jø studentø fizináaktyvumà skatina noras iðlaikyti gerà fizinæ irpsichinæ darnà, stiprinti savo sveikatà ir patirtiemociná malonumà. Didelë dalis studentømankðtinasi savarankiðkai, taèiau dël savarankiðkomankðtinimosi kokybës abejoniø kelia tas faktas,kad net 93,8 proc. studentø visiðkai nesinaudojametodine literatûra, maþai turi galimybiø naudotissavo mokyklos sporto baze.

Tyrimas parodë, kad 60,5 proc. apklaustøjøstudentø poþiûris á kûno kultûrà per vienus studijømetus liko nepakitæs, o kas treèias teigë, jog jispasikeitë á gera (4 pav.), be to, vaikinø ðis poslinkisdidesnis negu merginø (p<0,04). Kûno kultûrospratybø veiksmingumà rodo ir tai, kad 40 proc.studentø teigia ágijæ daug naudingø þiniø, reikalingøsavarankiðkai fizinei veiklai.

Apklausos duomenys rodo, kad dëstytojo, kaipedukacinio veiksnio, darbas ir elgesys yra labaigerai vertinamas: 71,0 proc. studentø ávardijo jákaip labiausiai patikusá kûno kultûros pratybøbruoþà. Palankiai vertinama ir kûno kultûrospratybø programa – ji labiausiai patiko 65 proc.studentø, 53 proc. respondentø ávertino studijø

2 pav. Pagrindiniai motyvai, skatinantys studentus atlikti fizinius pratimus

67,4

64

64,9

15,7

0 10 20 30 40 50 60 70 80

Stiprinti sveikatà

Suformuoti graþø kûnà

Gerinti savo fizines ypatybes

Siekia fizinës ir dvasinës harmonijos

proc.

38,7

32,9

22

21,9

19,8

19,4

11,6

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45

Dël didelio mokymosi krûvio

Domisi kitomis laisvalaikio formomis

Neturi noro, energijos, valios

Sunku suderinti sporto pratybas su mokymusi

Dël silpnos sveikatos

Brangios sporto paslaugos, nëra lëðø

Netenkina esama skurdi materialinë sporto bazė

proc.

3 pav. Pagrindinës kolegijø studentø nesimankðtinimo prieþastys

33,6

60,5

5,9

Pasikeit geraë á

Liko nepakit sæ

Pasikeit blogaë á

4 pav. Kolegijø studentø poþiûrio á kûno kultûrà kaita perstudijø metus (proc.)

metø kûno kultûros programà kaip gerà. 20 proc.studentø paþymëjo, kad teorinës paskaitos juospaveikë teigiamai. Vaikinams labiau nei merginomspatiko sporto bazë ir sporto inventorius(p<0,005). Kaip labiausiai nepatikusius kûnokultûros pratybø dalykus didþiausia dalis studentønurodë sporto bazæ (40,5 proc.) ir sportoinventoriø (34,3 proc.), taip teigusiø merginø buvodaugiau negu vaikinø (atitinkamai p<0,008 irp<0,02).

40,2 proc. visø apklaustøjø studentø pasisakouþ tai, kad privalomos kûno kultûros pratybos bûtøper visus studijø metus, o 22,6 proc. norëtø, kad

Siekti fizinës ir dvasinës harmonijos

SPORTO MOKSLAS62

tai bûtø tik laisvai pasirenkamas dalykas (5 pav.).Kûno kultûros kaip laisvai pasirenkamo dalykomerginos pageidauja daþniau uþ vaikinus(p<0,001), bet daugiau vaikinø norëtø privalomøkultûros pratybø per visus studijø metus (p<0,005).

Beveik pusë studentø (47 proc.) teigia, kad jielankytø kûno kultûros pratybas net ir tada, jeigunebûtø áskaitos, o 33 proc. ið jø tai darytø dël to,kad supranta pratybø naudà. Ketvirtadalis apklaustøstudentø nesimankðtintø, jei nebûtø privalomø kû-no kultûros pratybø. Beveik pusë (46,3 proc.) stu-dentø yra pasiryþæ ir toliau savarankiðkai daryti fi-zinius pratimus, nors tokia pat dalis (45,7 proc.)tuo abejoja. 40,2 proc. studentø pageidautø, kadbaigiant studijas bûtø testuojama jø fizinë bûklë iriðduodamas jos vertinimo sertifikatas, bet 31,7 proc.tikrai to nenorëtø.

Ið tyrimo duomenø matyti, kad didelë dalis stu-dentø neturi iðankstinio nusiteikimo reguliariai fi-ziðkai mankðtintis, ir tai kelia rûpestá. Todël kûnokultûros vyksmui kolegijose reikia kurti tokià ug-dymo sistemà, kuri tenkintø humanistinio ugdymoporeikius, sudarytø sàlygas studentams dalyvauti iriðbandyti save ávairiose, jø interesus bei poreikiusatitinkanèiø sporto ðakø pratybose. Bûtina sukurtipalankià edukacinæ aplinkà, skatinanèià studentusmankðtintis, formuojanèià fizinës saviugdos ágûdþiusir áproèius. Reikëtø iðplësti tyrimà ir stebëti, kaipkeièiasi studentø poþiûris á fiziná aktyvumà ir jø fi-zinë bûklë per visà studijø laikotarpá, taip pataiðkintis, kokie veiksniai galëtø daryti reikðmingàátakà jø fizinio aktyvumo poreikiui.

Išvados1. Tyrimas parodë, kad daugumoje neuniversi-

tetiniø aukðtøjø mokyklø kasdienë fizinio ug-dymo praktika daþniausiai apsiriboja trumpa-laikiø, pragmatiniø uþdaviniø sprendimu,orientuotu ne á vidinius studento asmenybësparametrus, o á iðorinius – fiziniø galiø ugdy-mà ir organizmo funkcinio pajëgumo didini-mà. Ið akiraèio iðleidþiami pasaulëþiûros, psi-chologiniai ir kiti svarbûs ugdymo paramet-rai. Veiklà pertvarkyti pagal ðiuolaikinës hu-manistinës edukologijos paradigmas trukdo irnepakankama daugumoje mokyklø dëstytojøkvalifikacija ir iniciatyva, o studentø saviraið-kos ir savirealizacijos poreikius patenkinti truk-do skurdi materialinë kolegijø sporto bazë.

2. Pusë apklaustøjø studentø mano, kad kûnokultûra nepadeda realizuoti uþsibrëþtø tiksløstudijuojant. Tai galëtø bûti susijæ su tuo, kad

studentai nesuvokia savo kaip kûno kultûrosvertybiø perëmëjo, puoselëtojo ir kûrëjo vaid-mens visuomenëje. Kita vertus, to prieþastisgali bûti prieðtaravimas tarp fizinio ugdymoporeikio ir jo patenkinimo galimybiø.

3. Tyrimo duomenys parodë, kad 60 proc. ap-klaustøjø studentø mankðtinasi savarankiðkai,o jø kûno kultûros motyvai daþniausiai susijæsu sveikatos stiprinimu, fiziniø ypatybiø lavi-nimu ir kûno formø tobulinimu. 46 proc. ap-klaustøjø studentø kaip pagrindinæ nesimankð-tinimo prieþastá nurodo domëjimàsi kitomislaisvalaikio formomis, todël, siekiant formuotisaviraiðka grindþiamà aktyvaus gyvenimo mo-tyvacijà, bûtina kurti palankià aplinkà ir gali-mybes edukaciniais veiksniais tenkinti esmi-nius fizinio aktyvumo poreikius. Studentøpoþiûris á kûno kultûros vyksmà kolegijose yrateigiamas, palankiai vertinama kûno kultûrosprograma ir sporto pedagogø veikla, o tinka-miausia kolegijø studentø fizinio aktyvumoforma, jø teigimu, bûtø privalomos pratybos.

4. Atkreiptinas dëmesys á kûno kultûros dësty-tojø kvalifikacijos këlimà, moksliniø-metodi-niø darbø vykdymà ir organizacinës struktû-ros kûrimà. Sukurta ðalies kolegijø sporto or-ganizacija galëtø ne tik brandþiau organizuotikûno kultûros vyksmà kolegijose ir metodið-kai jam padëti, bet ir suvienyti visà kolegijøsporto sàjûdá.

LITERATÛRA1. Armonienë , J. (1995). Studentø fizinio ugdymo veiksniai:daktaro disertacija, socialiniai mokslai, edukologija (07 S).Vilnius.2. Assesment of factors which influence college students toparticipate in regular physical activity: Thesis (M.-S.).California Politechnic State University, 1999 [þiûrëta2004-11-19]. Prieiga per internetà: http://web30.epnet.comEugene, Or.: Microform Publications, University ofOregon. 2000.3. Jankauskas, J. (1993). Silpnesnës sveikatos studentø kûnokultûros teorija ir praktika: habilitacinis darbas, socialiniaimokslai, edukologija (07S). Vilnius.

40,2

18,5

18,7

22,6Per visas studijas

Tik pirmuose dviejuosekursuose

Tik pirmame kurse

Tik laisvai pasirenkamasDalykas

5 pav. Kolegijø studentø nuomonë apie kûno kultûros

pratybø formà (proc.)

dalykas

2005 Nr. 4(42) 63

4. Leenders, N., Sherman, M., Wierd, P. College physicalactivity coures: Why do students enroll, and what are theirhealth behaviors? 1999 [þiûrëta 2004-04-27]. Prieiga perinternetà: http://proquest.umi.com.5. Muliarèikas, A. (2003). Kauno studentø laisvalaikiofizinis aktyvumas ir já lemiantys veiksniai. Ugdymas. Kûnokultûra. Sportas, 5(50), 44–52.6. Poteliûnienë, S., Tinteris, M. (2003a). Kûno kultûrospratybø veiksmingumas pirmakursiø poþiûriui á kûnokultûrà bei jø pedagoginiams gebëjimams. Pedagogika, 65,215–223.

7. Poteliûnienë, S., Tamoðauskas, P., Karoblis, P. (2003b).Studentø poþiûris á kûno kultûros vyksmà Lietuvosaukðtosiose mokyklose. Sporto mokslas, 4(34), 54–60.8. Proðkuvienë, R., Zlatkuvienë, V., Èerniauskienë, M.(1999). VPU I kurso studentø poþiûris á sveikatà. Ugdymopsichologija, 2 tomas, 3, 22–28.9. Tamošauskas, P. (2000). Humanistiškai orientuotasstudentø fizinis ugdymas: monografija. Vilnius.10. Tamoðauskas, P., Poteliûnienë, S., Karoblis, P.,Poviliûnas, A. (2004). Studentø fizinis ugdymas Lietuvosaukðtosiose mokyklose humanistinës pedagogikoskontekste. Sporto mokslas, 2(36), 68–74).

The article deals with the problems of physicaleducation organisational aspects in Lithuaniancollege. The aim of the work was to research attitudeand opinion of heads of physical educationdepartments and students on physical educationprocess in high school, to clarify the motives ofstudents’ physical activeness, need and possibilitiesfor physical self-development. The questionnairemethod was employed to investigate 980 students intwelve colleges. Conclusions: 1. Research has shownthat in the majority of non-university high schoolsdaily physical education practices often are limitedby solving of short pragmatic tasks that are orientednot at the inward students personal parameters, butat the external physical power training and functionalorganism increase. Psychological and other importanteducational parameters are left out of theconsideration. Reformation of today’s activitiesfollowing humanistic paradigms is blocked bydeficiency of magisterial qualification and initiativein majority of schools, and satisfaction of studentself-exercising and self-realization is blocked by poorlyequipped sports facilities in colleagues. 2. Half ofinterviewed students do think that physical educationdoes not help to realize their own purposes at studies.The reason can be that they do not recognize theirselves in continuity, nourishing and creation ofphysical education values. On the other hand, the

ASPECTS OF PHYSICAL EDUCATION PROCESS IN LITHUANIAN HIGHER EDUCATIONINSTITUTIONS

Assoc. Prof. Dr. Sniegina Poteliûnienë, Prof. Dr. Habil. Jonas Jankauskas, Jonas Dumskis

SUMMARY

reason can be contradiction between demand andsatisfaction possibilities of physical education. 3. Therecords of examination showed that 60 per cent ofstudents exercise by their own and their motivationof physical education more often are connected tohealth consolidation, training of physical features andperfection of body building. 46 per cent of examinedstudents indicate interest in other leisure-timeattitudes as the main reason of not-training, soseeking to format motivation on basis of self-expression for active life, it is essential to createfavourable environment and possibilities to satisfyfundamental physical activeness by educationalfactors. Attitudes of students towards the process ofphysical education are positive, the program ofphysical education and activity of sports educators isestimated positively, and the most suitable physicaltraining for students in the college, by their words,would be the compulsory training one. 4. One shouldtake into account the raise of qualification of physicalculture instructors, their scientific methodologicalworks and organizational structures that could notonly maturely organize the process of physicaleducation but also the creation of sports organizationbetween colleges.

Keywords: physical education for the students ofcolleges, motivation of physical activity, physical self-development, physical education practises.


Sniegina PoteliûnienëVPU Sporto ir sveikatos fakultetasSporto metodikos katedraStudentø g. 39, LT – 2034 VilniusTel. +370 537 51 748El. paðtas: [email protected]

SPORTO MOKSLAS64

ÁvadasMokslinëje literatûroje bandoma pagrásti ávairiø

poveikio priemoniø, skatinanèiø mokiniø pomëgá fi-ziðkai lavintis, veiksmingumà. Nurodoma, pa-vyzdþiui, kad svarbus vaidmuo formuojant moki-niø kûno kultûros ir sporto interesus tenka mokyk-lai bei kûno kultûros mokytojui (Davidavièienë,1996). Kiti autoriai labiau pabrëþia ðeimos átakà ug-dant teigiamà vaikø poþiûrá á fiziðkai aktyvià veiklà(Weiss, Hayashy, 1995).

Labai svarbu, kad kûno kultûros mokytojas ver-tintø ir brangintø kiekvieno ugdytinio iðskirtinæ irnepakartojamà asmenybæ. Todël netinka atkakliaireikalauti, kad mokiniai dirbtø tik pagal mokytojodarbo metodus, kurie ðiam atrodo esà tinkamiausi.Geriau padëti kiekvienam mokiniui susiformuoti as-meninius mokymosi bûdus, patogesnius jam, o nemokytojui. Per pamokà neámanoma atsiþvelgti á vi-sas individualias psichikos ir fizines ypatybes. Ug-dant akcentuojamos tos, kurios svarbiausios pamo-kos uþdaviniams ágyvendinti. Tinkama pagalba ug-dytiniui galima tik þinant, kokiais motyvais jis va-dovaujasi, kokius tikslus kelia, kokias priemones irbûdus nori panaudoti siekdamas fizinio ugdymosirezultatø, kaip vertina tuos rezultatus. Toks þinoji-

Ávairiø edukaciniø veiksniø átaka VII–VIII klasiø mergaièiønuomonei apie kûno kultûros pamokas

Doc. dr. Renata Kviklienë, doc. dr. Audronius Vilkas, Ramutë KontorovièienëVilniaus pedagoginis universitetas

SantraukaTyrimo tikslas – iðtirti edukaciniø veiksniø (individualus ruoðimasis, savarankiðkas darbas maþomis grupëmis, savaran-

kiðkas dalies pamokos vedimas, muzikos parinkimas, pratimø atlikimas su muzika), taikytø per kûno kultûros pamokas,poveiká 7–8 klasiø mergaièiø nuomonei apie kûno kultûros pamokas ir pratimus.

Tyrimas atliktas per 2002/2003 m.m., tirtos 7–8 klasiø mergaitës. Sudarytos dvi eksperimentinës grupës: E1 – 7–8 klasiø43 mergaitës, ðios grupës paaugliø fizinës ypatybës per kûno kultûros pamokas buvo lavinamos pratimais, atliekamais sumuzika, naudojant savarankiðko darbo elementus; E2 – 7–8 klasiø 39 mergaitës, ðios grupës paaugliø fizinës ypatybës buvolavinamos áprastais pratimais be muzikos, ugdymo procesas valdomas mokytojo. Skyrësi grupiø kûno kultûros pamokosugdomojo proceso valdymas ir fiziniø ypatybiø lavinimo priemonës. Per E1 grupës mokiniø kûno kultûros pamokas taikyti ðieedukaciniai veiksniai: savarankiðkas darbas, t. y. paauglës paèios parinkdavo muzikà, ieðkodavo ádomesniø pratimø, skai-tydavo literatûrà, iðmokdavo ir vesdavo dalá pamokos – mokydavo atlikti iðmoktus fiziniø ypatybiø lavinimo pratimø kom-pleksus, dalyvaudavo pamokos pasiruoðimo procese. E2 grupës mokiniø fizinio ugdymo procesà valdë kûno kultûros moky-tojas, fizinës ypatybës buvo lavinamos plaèiai þinomais pratimais be muzikos, savarankiðko ir papildomo ruoðimosi.

Tyrimas parodë, kad mûsø pasirinkti edukaciniai veiksniai (individualus ruoðimasis, savarankiðkas darbas maþomisgrupëmis, savarankiðkas dalies pamokos vedimas, muzikos parinkimas, pratimø atlikimas su muzika), taikyti per E1 grupësmokiniø kûno kultûros pamokas, pakeitë teigiamai jø bendrà nuomonæ apie kûno kultûros pamokas. Taikydami ugdoma-jame procese iðvardytus edukacinius veiksnius árodëme, kad savarankiðkas mokiniø darbas per kûno kultûros pamokas yravienas ið svarbiausiø bûdø ne tik pamokø kokybei gerinti, bet ir galimybë iðmokyti bei átvirtinti poreiká savarankiðkai veikti perpamokà: didinti fiziná aktyvumà, gerinti sveikatà. Todël per pamokas, atsiþvelgiant á amþiø, lytá ir kûno kultûros programà,reikëtø teikti daugiau savarankiðko darbo metodikos þiniø, ugdyti atitinkamus mokëjimus.

Raktaþodþiai: kûno kultûros pamoka, edukaciniai veiksniai, paauglës.

mas leidþia numatyti, kada ir kokià átakà mokiniuidaryti, koká pamokos turiná parinkti arba rekomen-duoti jam paèiam pasirinkti, susiplanuoti ilgesniammokymosi ciklui. Taigi ugdytiniø individualumai le-mia ir kûno kultûros pamokos turinio ávairovæ. Ðiávairovë remiasi pamatiniais judesiø valdymo, jude-siø mokymo ir fiziniø ypatybiø lavinimo, sveikatosstiprinimo fiziniais pratimais, fiziologiniais, psicho-loginiais ir pedagoginiais jø taikymo pagrindais(Blauzdys, 2002).

Kadangi daug mokyklinës kûno kultûros sritiestyrimø yra labiau orientuoti á vaikø fiziniø gebëji-mø ugdymà, ávairiø organizmo sistemø funkciniøgaliø stiprinimà, mes savo darbe siekëme iðtirti, kokápoveiká mergaièiø paaugliø nuomonei apie kûnokultûros pamokas bei pratimus daro per kûno kultû-ros pamokas taikomi tam tikri edukaciniai veiksniai.

Tyrimo tikslas – iðtirti edukaciniø veiksniø (in-dividualus ruoðimasis, savarankiðkas darbasmaþomis grupëmis, savarankiðkas dalies pamokosvedimas, muzikos parinkimas, pratimø atlikimas sumuzika), taikytø per kûno kultûros pamokas, po-veiká 7–8 klasiø mergaièiø paaugliø nuomonei apiekûno kultûros pamokas ir pratimus.

2005 Nr. 4(42) 65

Tyrimo uþdaviniai:1. Parinkti edukacinius veiksnius 7–8 klasiø mer-

gaièiø kûno kultûros pamokoms.2. Pedagoginiu eksperimentu iðtirti taikytø edu-

kaciniø veiksniø poveiká 7–8 klasiø mergaièiønuomonës apie kûno kultûros pamokas ir pra-timus kaitai.

Tyrimo subjektas: Trakø rajono Lentvario Mo-tiejaus Šimelionio vidurinës mokyklos 7–8 klasiømergaitës (n=82).

Tyrimo metodika ir organizavimasTyrimas atliktas Trakø r. Lentvario Motiejaus Ði-

melionio vidurinëje mokykloje. Eksperimente da-lyvavo 7-ø ir 8-ø klasiø (13–14 metø) pagrindinësmedicininës grupës mokinës, lankanèios kûno kul-tûros pamokas du kartus per savaitæ, taèiau neda-lyvaujanèios organizuotoje popamokinëje sportinëjeveikloje (ið viso n=82). Sudarytos dvi eksperimen-tinës grupës.

Pirmoji eksperimentinë grupë E1 (n=43). Ðiosgrupës mokiniø fizinës ypatybës buvo lavinamospratimais, atliekamais su muzika, naudojant sava-rankiðko darbo elementus. Antroji eksperimentinëgrupë E2 (n=39). Ðios grupës mokiniø fizinës ypa-tybës buvo lavinamos áprastais pratimais be muzi-kos, ugdymo procesas valdomas mokytojo.

Eksperimento metu mokinës du kartus apklaus-tos anketavimo bûdu (mokslo metø pradþioje – spa-lio mënesá ir mokslo metø pabaigoje – geguþës-birþelio mënesiais).

Abiejø grupiø kûno kultûros pamokø struktûrabuvo vienoda, per abiejø grupiø pamokas buvo la-vinamos tos paèios fizinës ypatybës. Skyrësi grupiøugdomojo proceso valdymas irfiziniø ypatybiø lavinimo prie-monës.

Per E1 grupës kûno kultû-ros pamokas taikyti ðie edu-kaciniai veiksniai: merginø pa-augliø savarankiðkas darbas, t.y. merginos paèios parinkda-vo muzikà, ieðkodavo ádomes-niø pratimø, skaitydavo litera-tûrà, iðmokdavo fiziniø ypaty-biø lavinimo pratimø kom-pleksus ir vesdavo dalá pamo-kos – mokydavo ðiuoskompleksus atlikti savo klasësdraugus, dalyvaudavo pamo-kos pasiruoðimo procese. E2grupës mokiniø fizinio ugdy-

mo procesas buvo valdomas kûno kultûros moky-tojo, fizinës ypatybës lavinamos plaèiai þinomaispratimais be muzikos, savarankiðko ir papildomoruoðimosi.

Tyrimo rezultataiAnketavimo metodu nustatyta, ar patinka paaug-

lëms kûno kultûros pamokos, kokiø pamokø jos no-rëtø daugiau, kokius pratimus joms sekasi geriau-siai atlikti, ko reikia, kad kûno kultûra geriau sek-tøsi, kaip jø darbà per kûno kultûros pamokas ver-tino mokytojai.

Eksperimento pradþioje á klausimà, ar patinkakûno kultûros pamokos, atsakiusiøjø labai patinkaabiejose grupëse buvo panaðiai: E1 grupëje23,3 proc., E2 grupëje 28,2 proc. Kad pamokos pa-tinka, atsakë 30,2 proc. E1 grupës ir 35,9 proc. E2grupës mergaièiø. Neturinèiø tvirtos nuomonës iratsakiusiøjø, kad nei patinka, nei nepatinka, E1 irE2 grupëse taip pat buvo panaðus skaièius, atitin-kamai 46,5 ir 43,6 proc. Tokiø, kurioms kûno kul-tûros pamokos visai nepatinka, eksperimentopradþioje buvo 16,3 proc. E1 grupëje ir 7,7 proc.E2 grupëje (1 pav.).

Eksperimento pabaigoje nuomonë apie kûnokultûros pamokas grupëse pakito. E1 grupëje mer-gaièiø, mananèiø, kad kûno kultûros pamokos jomslabai patinka, padaugëjo nuo 23,3 iki 46,5 proc, ðisskirtumas statistiðkai reikðmingas (p<0,05). E2 gru-pëje atvirkðèiai – taip mananèiø skaièius nuo 28,8sumaþëjo iki 15,4 proc. Skirtumas tarp grupiø tyri-mo pabaigoje yra reikðmingas (p<0,05). Kad pa-mokos patinka, atsakë panaðus E1 grupës mergai-èiø skaièius kaip ir eksperimento pradþioje – 32,6

-10 0 10 20 30 40 50 60

Nepatinka

Nei patinka,

nei nepatinka

Patinka

Labai patinka

E2 gr. II tyrimas E2 gr. I tyrimasE1 gr. II tyrimas E1 gr. I tyrimas

1 pav. Mergaièiø (E1 ir E2 grupiø) nuomonës apie kûno kultûros pamokas kaitaeksperimento laikotarpiu

E2 gr. I tyrimasE1 gr. I tyrimas

SPORTO MOKSLAS66

proc, o E2 grupëje merginø, ku-rioms pamokos patinka, su-maþëjo iki 28,2 proc. Abiejosegrupëse eksperimento pabaigo-je sumaþëjo neapsisprendusiø,ar joms patinka, ar nepatinkakûno kultûros pamokos, atitin-kamai 34,9 proc. E1 grupëje ir28,2 proc. E2 grupëje. E1 gru-pëje eksperimento pabaigoje bu-vo ðiek tiek maþiau mergaièiø,kurioms kûno kultûros pamo-kos nepatinka (9,3 proc), o E2grupëje ðis skaièius padidëjo(12,8 proc.) (1 pav.).

Á klausimà, kokiø kûno kul-tûros pamokø mokinës norëtø daugiau, paauglës at-sakë ávairiai. E1 grupës tiriamosios eksperimentopradþioje norëjo, kad daugiau bûtø aerobikos (55,8proc.), tinklinio (32,6 proc.), krepðinio (25,6 proc.)pamokø. Maþesnë dalis atsakiusiøjø pageidavo dau-giau gimnastikos (18,6 proc.) ir lengvosios atleti-kos (16,3 proc.) pamokø. Panaðiai eksperimentopradþioje pageidavo ir E2 grupës mergaitës. Dau-giausia mokiniø norëjo aerobikos (48,7 proc.), tin-klinio (43,6 proc.), krepðinio (35,6 proc.) pamo-kø. Maþai paaugliø pageidavo lengvosios atletikos(15,4 proc.) ir gimnastikos (7,7 proc.) pamokø.Eksperimento pabaigoje daugiau nei pusë E1 gru-pës mokiniø (65,1 proc.) norëjo, kad aerobikos pa-mokø bûtø dar daugiau. Norinèiø, kad kitø pamo-kø bûtø daugiau, skaièius eksperimento pabaigojesusivienodino: lengvosios atletikos, krepðinio ir tin-klinio daugiau norëjo 16,3 proc., gimnastikos pa-mokø – 14,0 proc. paaugliø. E2 grupëje smarkiaipadaugëjo norinèiø aerobikos pamokø (nuo 48,7iki 84,6 proc.), ðis skirtumas reikðmingas (p<0,05).Kitø sporto ðakø per kûno kultûros pamokas po-puliarumas liko panaðus: tinklinio pamokø daugiaunorëjo 35,9 proc. mokiniø, krepðinio – 25,6 proc,gimnastikos – 17,9 proc., lengvosios atletikos – 12,8proc. atsakiusiøjø paaugliø (2 pav.).

Á klausimà, kokius pratimus geriausiai sekasi at-likti per kûno kultûros pamokas, atsakyta taip patávairiai. E1 grupës mokinëms geriausiai sekasi at-likti gimnastikos (51,2 proc.) ir lengvosios atleti-kos (44,2 proc.) pratimus. Maþdaug ketvirtadalisgrupës mergaièiø sëkmingai atlieka tinklinio ir krep-ðinio pratimus, atitinkamai 27,9 ir 25,6 proc. E2grupës mokiniø nuomone, joms labiausiai sekasi at-likti tinklinio ir krepðinio pratimus, atitinkamai 46,2ir 35,9 proc. Gerokai maþiau mergaièiø, mananèiø

0

30

60

90Aerobika

Tinklinis

Lengvoji atletikaKrep inisš

Gimnastika

E1 gr. I tyrimas

E1 gr. II tyrimas

E2 gr. I tyrimas

E2 gr. II tyrimas

2 pav. Mergaièiø (E1 ir E2 grupiø) pageidavimø dël kûno kultûros pamokø kaitaeksperimento laikotarpiu

(17,9 proc), kad lengvosios atletikos ir gimnasti-kos pratimai joms sekasi puikiai.

Tyrimo metu teirautasi ir ko, mergaièiø many-mu, reikia, kad kûno kultûra sektøsi. Didesnë dalisabiejø grupiø mergaièiø eksperimento pradþioje kaipsvarbiausià dalykà, kad kûno kultûra sektøsi, nuro-dë sàþiningà darbà per kûno kultûros pamokas (E1grupëje – 67,4 proc., E2 grupëje – 56,4 proc.).30,2 proc. E1 grupës ir 25,6 proc. E2 grupës moki-niø manë, kad reikëtø sportuoti savarankiðkai popamokø, o 20,9 proc. E1 grupës ir 12,8 proc. E2grupës mergaièiø nuomone, svarbu turëti ágimtø ga-bumø, tada kûno kultûra turëtø sektis. Kad kûnokultûros sëkmë maþiausiai priklauso nuo ávairiø bû-reliø lankymo, taip eksperimento pradþioje manë7 proc. E1 grupës ir 15,4 proc. E2 grupës mergai-èiø (3 pav.).

Eksperimento pabaigoje E1 grupës mergaièiønuomonë ðiuo klausimu kito maþai ir svarbiausiudalyku jos nurodë sàþiningà darbà per kûno kultû-ros pamokas (76,7 proc.), 34,9 proc. E1 grupësmerginø manë, jog reikia sportuoti savarankiðkaipo pamokø, 20,9 proc. teigë, kad tam reikia ágimtøgabumø ir tik 7 proc. nurodë, kad padëti galëtø spor-to bûreliø lankymas. E2 grupës merginø nuomonëeksperimento pabaigoje ðiek tiek pakito: 69,2 proc.manë, kad reikia dirbti sàþiningai per kûno kultû-ros pamokas, 28,2 proc. – kad reikia turëti ágimtøgabumø, 23,1 proc. – kad reikia po pamokø spor-tuoti savarankiðkai ir 20,5 proc. teigë, kad reikð-mës turi ávairiø sporto bûreliø lankymas (3 pav.).

Eksperimento metu suþinota, ar paèios paaug-lës norëtø dalá kûno kultûros pamokos vesti sava-rankiðkai. Atsakymai abiejose grupëse vienareikð-miðkai buvo teigiami: 65,1 proc. E1 grupës ir 74,4proc. E2 grupës mokiniø norëtø savarankiðkai ves-

2005 Nr. 4(42) 67

ti dalá kûno kultûros pamokos.9,3 proc. E1 grupës bei 12,8proc. E2 grupës mokiniø inicia-tyvos vesti dalá kûno kultûros pa-mokos nenorëtø imtis ir atitin-kamai 30,2 bei 17,9 proc. mer-gaièiø ðiuo klausimu neturëjonuomonës.

Tyrimo metu ádomu buvosuþinoti, ar yra kokiø nors veiks-niø, kurie trukdo mergaitëms fi-ziðkai lavintis savarankiðkai. Pa-grindinis veiksnys, mergaièiømanymu, trukdantis savarankið-kai fiziðkai lavintis, yra laiko sto-ka, taip atsakë 46,5 proc. E1 gru-pës ir 48,7 proc. E2 grupës mo-kiniø. Kiti E1 mergaièiø grupës atsakymai: savaran-kiðkam fiziniam lavinimuisi trûksta valios – 32,6proc., mokëjimø ir ágûdþiø – 14 proc., poreikio sa-varankiðkai lavintis – 11,6 proc., þiniø – 9,3 proc;E2 mergaièiø grupës: savarankiðkam fiziniam lavi-nimuisi trûksta mokëjimø ir ágûdþiø – 25,6 proc.,þiniø – 20,5 proc., valios – 12,8 proc., poreikio sa-varankiðkai lavintis – 10,3 proc. (1 lentelë).

Tyrimo metu nustatyta, kaip mokiniø darbà perkûno kultûros pamokas vertina mokytojai. Ekspe-rimento pradþioje abiejø grupiø mergaièiø kûno kul-tûros metinio paþymio vidurkis buvo lygus 8,9 ba-lo. Eksperimento pabaigoje E1 grupës mergaièiømetinio paþymio vidurkis buvo lygus 9,2 balo, E2grupës mergaièiø – 9,3 balo.

Tyrimo rezultatø aptarimas ir iðvadosJ. Zuozienës (1998) teigimu, kûno kultûros pa-

mokas labiausiai mëgsta 7–9 klasiø beniukai. Mer-gaièiø poþiûris á ðias pamokas su amþiumi tampavis nepalankesnis. A. Baubinas, S. Vainauskas(1998) nustatë, jog kuo jaunesni moksleiviai, tuo

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Lankyti sporto burelá

Igimti gabumai

Sportuoti savarankiškai po pamokø

Dirbti s žiningai perk. k. pamokasąi i

E2 gr. II tyrimas E2 gr. I tyrimasE1 gr. II tyrimas E1 gr. I tyrimas

3 pav. Veiksniø, reikalingø, kad kûno kultûra gerai sektøsi, kaita E1 ir E2 grupëseeksperimento laikotarpiu

1 lentelë

Veiksniai, kuriø trûksta mergaièiø (E1 ir E2 grupiø) savarankiðkam fiziniam lavinimuisi

E1 grupë (n=43) E2 grupë (n=39) Eil.

Nr. Veiksniai

n proc. n proc.

1 Laiko stoka 20 46,5 19 48,7

2 Valios trûkumas 14 32,6 5 12,8

3 Mokëjimø ir ágûdþiø stoka 6 14,0 10 25,6

4 Poreikio savarankiškai lavintis trûkumas 5 11,6 4 10,3

5 Þiniø stoka 4 9,3 8 20,5

labiau jie mëgsta ðias pamokas. S. Poteliûnienës(2000) atlikto tyrimo duomenys rodo, kad daugu-mai studenèiø mokantis bendrojo lavinimo mokyk-loje sportuoti buvo malonu, nors kûno kultûros pa-mokas labai mëgo tik 23,9 proc. apklaustøjø. Tikapie 25 proc. visø mûsø tirtø paaugliø tyrimopradþioje paþymëjo, kad kûno kultûros pamokosjoms labai patinka.

Eksperimento pabaigoje E1 ir E2 grupiø moki-niø nuomonë apie kûno kultûros pamokas pakito.E1 grupëje mergaièiø, mananèiø, kad kûno kultû-ros pamokos joms labai patinka, padaugëjo iki46,5 proc., skirtumas statistiðkai reikðmingas(p<0,05). E. Jensen (1999) siûlymas pasitelkti mu-zikà, kaip efektyvià mokymo priemonæ, pasiteisi-no. Eksperimento metu pastebëta, kad muzika tei-kia energijos, suvienija grupes, padeda atsipalaiduo-ti, uþmegzti ryðá su aplinkiniais, padidina dþiaugs-mà ir ákvepia. Gera muzika þmogø visada veikia tei-giamai, o jeigu prie jos dar pritaikomi tinkamai su-grupuoti fiziniai pratimai, tai, be abejonës, jie su-kelia didþiulæ emocinæ ir fizinæ iðkrovà, taip pat su-

SPORTO MOKSLAS68

kaupia ir energijos kasdienos veiklai (Nauþemys,Saplinskas, Kniukðta, 2000). E2 grupëje atvirkðèiai– mergaièiø, mananèiø, kad kûno kultûros pamo-kos labai patinka, skaièius sumaþëjo iki 15,4 proc.,o tø, kurioms kûno kultûros pamokos nepatinka,padaugëjo (12,8 proc.).

Mûsø tyrimo rezultatai panaðûs á A. Vilko ir R.Kviklienës (2003) skelbtus tyrimø duomenis, kurierodo, kad per kûno kultûros pamokas mergaitës no-rëtø daþniau þaisti judriuosius ir sportinius þaidi-mus, joms patinka ir ritminës gimnastikos (aerobi-kos) pamokos, o lengvosios atletikos, gimnastikospratimø skaièiø per pamokas reikëtø maþinti. Mû-sø abiejø tirtø grupiø mokinës labiausiai norëtø, kaddaugiau bûtø aerobikos, tinklinio ir krepðinio pa-mokø, maþiau mëgstamos yra gimnastikos ir leng-vosios atletikos pamokos.

Mûsø tirtø paaugliø nuomone, sàþiningas dar-bas per kûno kultûros pamokas lemia pasisekimàsportuojant. Maþiausiai tam turi átakos, jø nuomo-ne, sporto bûreliø lankymas.

O. Batuèio (2003) tyrimo rezultatai rodo, kaddaugumos mokiniø suvokiamø sëkmës per kûno kul-tûros pamokas prieþasèiø kilmës ðaltinis yra vidi-nis. Tà patá galima pasakyti ir apie nesëkmës prieþas-tis – didelë dalis mergaièiø kaip nesëkmiø prieþastáávardija nepakankamas savo paèiø pastangas. Taileidþia teigti, jog vis dëlto didesnë dalis tirtø moki-niø gana atsakingai þiûri á pasiektus per kûno kul-tûros pamokas rezultatus, svarbiausia sëkmës ar ne-sëkmës prieþastimi laiko savo paèiø ádëtas pastan-gas. Taigi jiems yra bûdingas vidinis kontrolës lo-kusas.

Mûsø tyrimas ið dalies patvirtino J. Armonienës(1997), I. Zuozienës (1998), V. Blauzdþio, M. Ja-siûno (2000), G. Cardon ir kt. (2002) duomenisapie þiniø átakà mokiniø poþiûriui á savo sveikatà irfiziná aktyvumà. Aukðtesniøjø klasiø mokiniø kûnokultûros ir sporto þiniø lygis yra þemas. Mokiniamstrûksta metodiniø kûno kultûros þiniø ir þiniø apiesporto ðakas, jø rungtis, technikà, olimpizmà. Ðiektiek daugiau jie gali pasakyti apie sportinius þaidi-mus, taèiau maþai þino apie sveikà gyvensenà, sa-varankiðko mankðtinimosi metodus. Tiriant, ar yrakokiø nors veiksniø, kurie trukdo paauglëms fizið-kai lavintis savarankiðkai, iðsiaiðkinta, kad pagrin-dinis veiksnys, beveik pusës merginø nuomone, yralaiko stoka. Kitos prieþastys, trukdanèios lavintissavarankiðkai, – mokëjimø ir ágûdþiø, þiniø, valiosstoka ir poreikio savarankiðkai lavintis nebuvimas.Taèiau, kaip teigia P. Tamoðauskas (1999), þmogus,turintis pakankamai kûno kultûros þiniø, ne visada

gali bûti fiziðkai aktyvus. Visuomenei ne tiek svar-bu vertybinës orientacijos, poþiûris á kûno kultûrà,kiek konkretûs veiksmai kûno kultûros atþvilgiu,kaip þmogus taiko kûno kultûros priemones savogyvenime.

Apibendrinant darbà, galima suformuluoti tokiasiðvadas:

1. Mûsø pasirinkti edukaciniai veiksniai (indivi-dualus ruoðimasis, savarankiðkas darbasmaþomis grupëmis, savarankiðkas dalies pa-mokos vedimas, muzikos parinkimas, pratimøatlikimas su muzika), taikyti per E1 grupësmergaièiø kûno kultûros pamokas, pakeitë tei-giamai jø bendrà nuomonæ apie kûno kultû-ros pamokas.

2. Taikydami ugdomajame procese iðvardytusedukacinius veiksnius árodëme, kad savaran-kiðkas mokiniø darbas per kûno kultûros pa-mokas yra vienas ið svarbiausiø bûdø ne tikpamokø kokybei gerinti, bet ir galimybë iðmo-kyti bei átvirtinti poreiká savarankiðkai veiktiper pamokà: didinti fiziná aktyvumà, gerintisveikatà.

3. Nustatëme, kad mergaitës paauglës stokojaþiniø apie savarankiðkà mankðtinimàsi, apie joreikðmingumà fizinio ugdymo procese. Todëlper kûno kultûros pamokas, atsiþvelgiant áamþiø, lytá ir kûno kultûros programà, reikiaugdyti savarankiðko darbo ágûdþius ir atitin-kamus mokëjimus, teikti daugiau metodikosþiniø.

LITERATÛRA1. Armonienë J. (1997). Kûno kultûros vieta þmogausvertybiø sistemoje. Ðvietimo reforma ir mokytojø rengimas:IV tarptautinës mokslinës konferencijos praneðimai ir jø tezës(pp. 31–35).2. Batutis, O. (2003). Moksleiviø poþiûris á fizinæ saviugdà irjo ugdymo galimybës mokykloje: daktaro disertacijossantrauka. Kaunas: LKKA.3. Baubinas, A., Vainauskas, S. (1998). Lietuvos moksleiviøpoþiûris á kûno kultûrà ir savo sveikatà. Sporto mokslas, 2, 65–69.4. Blauzdys, V. (2002). Naujoviðka kûno kultûros pamoka.Vilnius: VPU.5. Blauzdys, V., Jasiûnas, M. (2000). 11–12 klasiø miesto irkaimo moksleiviø poþiûris á kûno kultûros pamokas. Sportomokslas, 4, 57–62.6. Cardon, G., De Bordeaudhuij, I., De Clercg, D. (2002).Knowledge and perceptions about physical education amongelementary school students, teachers, and parents in Belgium.Journal of School Health, 2(72), Issue 3, 100–107.7. Davidavièienë, A. (1996). Sveikos gyvensenos átvirtinimasmokykloje: tyrimø medþiaga. Vilnius.8. Jensen, E. (1999). Tobulas mokymas. Daugiau kaip 1000praktiniø patarimø vaikø ir suaugusiøjø mokytojams. Vilnius.

2005 Nr. 4(42) 69

9. Nauþemys, R., Saplinskas, J., Kniukšta, R. (2000). Fizinioaktyvumo paslaptys. Vilnius.10. Poteliûnienë, S. (2000). Studenèiø, bûsimøjø mokytojø,fizinës saviugdos edukacinis skatinimas: daktaro disertacijossantrauka. Vilnius: VPU.11. Tamoðauskas, P. (1999). Humanistiðkai orientuotostudentø fizinio ugdymo koncepcijos esminiai bruoþai.Sporto mokslas, 2(16), 43–47.12. Vilkas, A., Kviklienë, R. (2003). Mergaièiø paaugliøfiziniø ypatybiø lavinimas aerobikos edukacinesistema per kûno kultûros pamokas. Sporto mokslas,4(34), 47–53.

13. Weiss, M. R., Hayashy, C. T. (1995). All in the family:Parent – child influences in competitive youth gymnastics.Pediatric Exercise Science, 36–48.14. Zuozienë, I. (1998). Kûno kultûros ir sveikos gyvensenosþiniø átaka moksleiviø fiziniam aktyvumui: daktarodisertacijos santrauka. Kaunas: LKKA.

THE IMPACT OF DIFFERENT EDUCATIONAL FACTORS ON 7TH-8TH FORM SCHOOLGIRLATTITUDES TOWARDS PE CLASSES

Assoc. Prof. Dr. Renata Kviklienë, Assoc. Prof. Dr. Audronius Vilkas, Ramutë Kontorovièienë

SUMMARY

The objective of the present research was to analysethe impact of different educational factors (likeindividual training, independent work in smallgroups, independent conduction of part of a class,choosing the music, exercising with music, etc)applied during sports classes on 7 th-8 th formschoolgirls’ opinions related to sports classes andexercises applied.

The research involved 7th-8th form schoolgirls asparticipants and was carried out during academic year2002-2003. Two experimental groups were assembled:group E1 consisting of 7th-8th form schoolgirls (n = 43)whose physical abilities had been developed duringsports classes using exercises with music andeducational activities related with independent work,and group E2 consisting of 7th-8th form schoolgirls(n = 39) whose physical abilities had been developedby means of ordinary physical education exerciseswithout music, the educational process beingconducted by a teacher. As can be seen from the abovedescription, the groups differed in management ofthe educational process undergone during sportsclasses as well as in means used for developingphysical abilities. Group E1 members have had thefollowing educational factors applied during sportsclasses: independent work of adolescent girls (i.e. theyhad a possibility to choose music, search for moreattractive exercises, make use of related literarysources, learn and conduct sets of exercises related

to development of physical abilities, and to take partin the process of preparation for the classes). GroupE2 members have had their physical education processconducted by a teacher, and their physical abilitieswere developed using widely known exercises withoutmusic, independent work or extra preparation.

The research results indicate that the educationalfactors chosen by the researchers (i.e. individualpreparatory work, independent work in small groups,independent conduction of part of the classes,choosing the music, and exercising with music) andapplied in group E1 in sports classes changed thegroup members’ opinions on sports classes in thepositive direction. By applying the aforementionededucational factors in the education process, we haveproved that independent work of school learnersduring sports classes is not only a factor belonging tothe most significant ways intended to improve qualityof classes, but also an opportunity to teach and toconsolidate the need for independent activities inclass, including increase of physical activity andimprovement of health. Therefore, sports classes, withregard to the learners’ age, sex and the physicaleducation programme used, should be enhanced withprovision of knowledge related to independent workmethods, and developing of related competences.

Keywords: sports class, educational factors,adolescent girls.


Renata Kviklienë, Audronius VilkasVPU Kûno kultûros teorijos katedraStudentø g. 39, LT – 2034 VilniusTel. +370 527 52 225El. paðtas: [email protected]

SPORTO MOKSLAS70

Organizaciniai sporto renginiø vadybos ypatumai:lyginamoji teorijos ir praktikos analizë

Doc. dr. Vilma Èingienë, Mindaugas GobikasLietuvos kûno kultûros akademija

SantraukaTyrimo tikslas — iðnagrinëti ir apibûdinti pagrindinius renginiø organizavimo principus ir palyginti juos su vieno ið didþiau-

siø Lietuvoje sporto renginiø — Lietuvos krepðinio lygos (LKL) „Þvaigþdþiø dienos“ — organizavimo principais.Tyrimo metodai — literatûros ðaltiniø analizë ir standartizuotas interviu. Á interviu klausimus atsakë LKL darbuotojai,

dalyvavæ organizuojant ir pravedant renginá. Tyrimo duomenys buvo sugrupuoti taip, kad bûtø galima nustatyti renginioorganizavimo proceso eigà ir palyginti jà su literatûros ðaltiniuose iðanalizuota renginiø organizavimo seka.

Tyrimo rezultatai. Pagrindiniai organizaciniai renginiø vadybos aspektai yra ðie: 1) sprendimo organizuoti renginá priëmi-mas, 2) renginio planavimas ir pasiruošimas, 3) renginio pravedimas ir 4) renginio ávertinimas. Ðiø etapø praktiná pritaikomu-mà parodë profesionaliai organizuotas ir sëkmingai ávykæs LKL „Þvaigþdþiø dienos“ renginys.

Raktaþodþiai: renginys, vadybos etapai, Lietuvos krepšinio lyga.

ÁvadasÞmones visais laikais traukë pramogos, ðventës,

renginiai, nes vienas svarbiausiø jø tikslø — gerai irmaloniai praleisti laisvalaiká. Neformalus religiniø,kultûriniø ir sportiniø tikslø susiliejimas egzistuojanuo neatmenamø laikø. Pirmosios olimpinës þaidy-nës buvo surengtos jau 776 m. pr. Kr., o religinësðventës ir kiti renginiai viduramþiais buvo visuome-nës susiëjimo vietos. Šiais laikais pasikeitë tik ren-giniø daþnumas, tema ir vieta. Be to, praeityje ren-giniai buvo organizuojami ðvenèiant tam tikrà ypa-tingà ávyká, dabar gi — norint ágyvendinti ypatingussiekius.

Youellas (1995), nagrinëdamas prieþastis, dël ku-riø organizuojami renginiai, paþymi, kad jø yra tiekdaug ir tokiø ávairiø, kiek yra ir paèiø renginiø. Pa-sak ðio autoriaus, renginiai gali padëti supaþindintivisuomenæ su nauja veikla ar laisvalaikio praleidi-mo bûdu, iðgarsinti tam tikras vietas, aprûpinti re-gionà tarptautinius standartus atitinkanèiais stati-niais, kurie turi iðliekamàjà vertæ renginiui pasibai-gus. Kartu renginiai vaidina svarbø vaidmená eko-nominiame bendruomenës gyvenime, nes jie pritrau-kia lankytojø, kurie renginio metu iðleidþia pinigø.Taip pat renginiais galima remti kokià nors veiklà.Pavyzdþiui, renginio metu gautos lëðos gali bûti pa-naudojamos konkreèiam, numatytam tikslui. Ga-liausiai renginiai gali padëti suvienyti organizacijøpastangas, pagerinti organizatoriø þinias ir ágûdþius,t. y. rengiant renginá atsiranda daug papildomø dar-bø, kurie turi bûti atlikti greitai ir profesionaliai,taip lavinami ágûdþiai ir tobulinamos þinios.

Renginiø organizatoriai, vildamiesi pritraukti vi-suomenës, kuri tampa vis labiau išrankesnë lanko-miems renginiams, dëmesá, nuolat savo renginiamssugalvoja naujø idëjø. Kelioniø ir turizmo, sportoir rekreacijos, apgyvendinimo, maitinimo, pramo-

gø ir ðvietimo — visur organizuojami renginiai tam,kad pritrauktø lankytojø. Savo pobûdþiu (sporto,meno, muzikos, dramos), mastu (tarptautinis, na-cionalinis, regioninis ar vietinis) ir tikslais (komer-cinis, fondo sukûrimo, socialinës reikðmës ar ðiaippramoginis) renginiai bûna labai ávairûs.

Šio straipsnio tikslas — iðnagrinëti LKL „Þvaigþ-dþiø dienos“ renginio organizavimo principus ir pa-lyginti juos su mokslinëje literatûroje iðskirtais pa-grindiniais renginiø organizavimo principais.

Tyrimo metodai ir organizavimasBuvo taikomi šie tyrimo metodai:1. Literatûros ðaltiniø analizë ir apibendrinimas.2. Standartizuotas interviu.Remiantis iðnagrinëtos mokslinës literatûros ðal-

tiniø analize ir tyrimo problemos aktualumu, pa-rengtas standartizuotas interviu. Interviu metu bu-vo siekiama iðsiaiðkinti, ar literatûros ðaltiniuosepateiktø bendrøjø rekomendacijø laikomasi prak-tiðkai organizuojant sporto renginá. Respondentøbuvo teiraujamasi apie organizacinio darbo patirtá,darbus, atliktus iki „Þvaigþdþiø dienos“ renginio or-ganizavimo. Taip pat buvo siekiama iðsiaiðkinti LKL„Þvaigþdþiø dienos“ renginio organizavimo ypatu-mus. Respondentø buvo praðoma nurodyti darbus,atliktus pasiruoðimo renginiui metu, veiksmø pla-navimo eigà, darbuotojø paskirstymà ir koordina-vimà. Galiausiai buvo siekiama nustatyti, kaip vykoLKL „Þvaigþdþiø dienos“ renginys ir kokias parei-gas renginio metu atliko tyrimo dalyviai. Taip patbuvo klausiama, kaip renginio organizatoriai verti-no savo atliktà darbà.

Tyrimo respondentais buvo pasirinkti LKL dar-buotojai, vykdæ pagrindines funkcijas organizuojantir pravedant 2002 metø LKL „Þvaigþdþiø dienos“renginá, tai – koordinatorius, kuris taip pat buvo

2005 Nr. 4(42) 71

atsakingas uþ renginio sportinæ dalá, meninæ dalá irrenginio pravedimà; techninis direktorius, kuris bu-vo atsakingas uþ renginio reklamà ir darbà su rë-mëjais bei renginio transliacijà per televizijà; vyr. fi-nansininkë.

Teorinë dalisÐiame skyriuje pateikta sporto renginiø vadybos

mokslinës literatûros apþvalga. Pagrindinis ðios da-lies akcentas – renginiø vadybos etapø iðskyrimasir apibûdinimas.

Renginys – tai bet koks specialus ávykis, projek-tas ar atrakcija, paprastai turintis kokià nors reikð-mæ. Daþniausiai jis traukia publikos ar aistruoliøir / arba þiniasklaidos dëmesá, nes turi demonstra-vimo ypatybæ. Pasak Stonkaus (2002, p. 496), „ren-ginys — tai ugdymo forma. Tai, kas pagal tam tikràprogramà bei vidinæ struktûrà padaryta arba daro-ma kultûros, sporto ir kitose srityse“.

Torkildsenas (1999), apibrëþdamas renginá, pa-þymi ðeðias iðskirtines ypatybes, kuriomis renginiaiišsiskiria ið kitø laisvalaikio praleidimo ir rekreaci-jos programø: skiriamieji bruoþai, galimybës siektitikslø, reglamentuotø taisykliø laikymasis, keliamosproblemos, vadovavimo stilius, organizavimo pana-ðumai. Kiti autoriai (Youell, 1995; Parks, Quarter-man, 2003) teigia, kad nëra nusistovëjusios rengi-niø organizavimo darbo tvarkos, kurios taikymasautomatiðkai garantuotø sëkmæ. Nors renginio pla-navimo modelyje viskas nurodoma logine seka, ta-èiau reikia suprasti, kad renginio vadyba nëra pro-cesas tiesia linija nuo a ligi zet. Kiekvienas renginysyra iðskirtinis ávykis, pasiþymintis savomis proble-momis ir jø numatymo bei sprendimo bûdais. Ta-èiau apibendrinant renginiø organizavimo teorijà ga-lima teigti, kad vadybos poþiûriu skirtingø renginiøpanaðumø yra daug daugiau nei skirtumø. Nors po-litika, programa ir turinys skiriasi, planavimo sekair etapai visada iðlieka tie patys (lentelë).

Renginiø vadybos etapai. Renginio organizavi-mas ir pravedimas skirstomi á tam tikras fazes ar

etapus. Ir nors ávairiø autoriø (Youell, 1995; Parks,Quarterman, 2003; Torkildsen, 1999) pateikiamosstruktûros skiriasi punktø ar etapø skaièiumi, ta-èiau jø pavadinimai ir turinys ið esmës yra tie patys.

I etapas. Pradinis etapas — tai idëjø apie rengi-nio surengimà generavimas ir detalus jø ávertinimas.Tai etapas, kurio metu individui ar organizacijai kylaidëja surengti sëkmingà renginá. Galimybiø nusta-tymo etapo tikslas — objektyviai paþvelgti á bet ko-kius pasiûlymus bei idëjas ir pamatyti, ar renginysið tikrøjø yra ágyvendinamas.

II etapas. Iðanalizavus galimybes ir ásitikinus,kad renginys tikrai bus naudingas, galima pradëtijo planavimà. Sprendimo dël renginio organizavi-mo vieðas praneðimas yra svarbus dël daugelio prie-þasèiø. Visø pirma paskelbimas, kada ir kur vyksrenginys, uþtikrina, jog kiti renginiø organizatoriainepasirinks tos paèios datos ir vietos savo planuo-jamam renginiui; tikrovëje beveik neámanoma ne-susidurti su kitais renginiais, vykstanèiais tà paèiàdienà, taèiau reikia stengtis iðvengti panaðaus po-bûdþio renginiø ir taip uþsitikrinti gausesná þiûrovødalyvavimà. Antroji praneðimo prieþastis yra pa-prasèiausiai sudominti publikà. Treèioji — praneðtitiems, kurie gali bûti suinteresuoti padëti organi-zuoti ir pravesti renginá. Jei egzistuoja keletas al-ternatyvø, kada surengti renginá, geriausia pasirinktità laikà, kuris yra priimtiniausias pasirinktai grupeiir kuriuo galima sulaukti daugiausia lankytojø. Nu-statant renginio datà taip pat svarbu atsiþvelgti átarptautiniø, nacionaliniø ar turinèiø didesnæ reikð-mæ renginiø organizavimo tvarkaraðtá. Prieðingu at-veju tikëtina, kad á renginá atvyks daug maþiau þmo-niø nei galëtø.

Planuojant renginá neapsieinama be keleto pa-grindiniø veiksmø atlikimo. Pirmiausia turi bûti nu-matyti renginio finansai. Biudþetas labai priklausonuo renginio pobûdþio ir tikslø. Svarbu, kad rengi-nio organizatoriai þinotø, kokius finansinius tiks-lus turi jø renginys, ar jie gali patirti nuostoliø, jei

Lentelë

Renginiø vadybos etapai

Autorius Youell Torkildsen

Etapas

Galimybiø nustatymas Pasiûlymø ir politikos formulavimas Galimybiø analizë Galimybiø ávertinimas ir sprendimø priëmimas

Planavimas

Tol esnis planavimas, tikslai ir biudþetas Organizacinë struktûra ir pagrindiniai paskyrimai Planavimas Bendras ir detalus pasiruošimas

Pasirengimas

Renginio pravedimas Renginio pristatymas Pravedimas Ávertinimas Gráþtamasis ryðys ir ávertinimas Ávertinimas

SPORTO MOKSLAS72

taip, tai kokiø. Nepaisant to, ar renginiu siekiamauþsidirbti, ar jo tikslas nëra pelno siekimas, yra bû-tinas tikslus kiekvienos veiklos finansinis fiksavi-mas. Kadangi renginiai sukuria daugybæ pajamø ðal-tiniø, Kestneris (1996, p. 98) siûlo pajamas skirti ádvi kategorijas: „skirtas pajamas ir potencialias pa-jamas. Skirtas pajamas sudaro organizatoriø turi-mos lëðos, pvz., valstybës, savivaldybës skirtos lë-ðos, paèios organizacijos renginiui numatytos lëðos,dalyviø registracijos mokesèiai, rëmëjø jau paskirtipinigai. Potencialias pajamas sudaro numatytos gau-ti, taèiau dar negautos lëðos (pinigai uþ bilietus, au-kos, rëmëjø skiriami pinigai, pajamos ið prekybossuvenyrais, maistu ir gërimais).“

Kaip matyti, dalis pajamø ne visuomet bûna tiks-liai apibrëþta ir lengvai prognozuojama. Todël ren-ginio pajamø ir iðlaidø sàmatos sudarymas yra su-dëtingas, taèiau labai svarbus veiksmas.

Antras, ne maþiau svarbus veiksnys, nuo kuriopriklauso renginio sëkmë, yra tinkamo þmogausrenginio planavimui koordinuoti parinkimas. Ðioveiksmo svarbà pabrëþia daugelis sporto renginiøvadybos mokslininkø, teigdami, kad neveiksmingaskoordinatorius gali sukliudyti sëkmingaisuorganizuoti renginá. Taèiau reikia pabrëþti, kadkoordinatorius tiesiogiai neatlieka renginio organi-zavimo, pasiruoðimo ir pravedimo darbø (1 pav.).Jis ar ji turi bûti lyderis, informuotojas, asmuo, ku-ris nukreipia reikiama linkme, kuris visuomet þino,kas vyksta kiekviename padalinyje, sekcijoje ar gru-pëje. Todël koordinatoriui nebûtina þinoti kiekvie-nos vykdomø darbø detalës, taèiau jis turi þinoti,kas ið jo pavaldiniø turi tokiø þiniø.

Treèias planavimo etapo þingsnis – organizaci-nio komiteto paskyrimas ir organizacinës struktû-ros sukûrimas. Nors vienam þmogui suorganizuotirenginá (ypaè jei jis nedidelis) yra ámanoma, taèiaupaprastai yra sudaromas renginio organizacinis ko-mitetas, dar vadinamas organizacine grupe. Organi-zacinës struktûros sukûrimas uþtikrina detalø visorenginio planavimà. Ið pradþiø reikia sudaryti atski-rø darbo srièiø grupes ir numatyti joms uþduotis.Kiekvienos srities darbui atlikti reikalinga darbo gru-pë, o jos lyderis atsakingas vyriausiajam renginio ko-ordinatoriui. Svarbu tiksliai susitarti dël kiekvienosgrupës ir jø lyderiø pareigø bei atsakomybës.

Priešpaskutinis renginio planavimo proceso eta-pas — tai terminø nustatymas. Renginio koordina-torius turi patikrinti, ar visø skyriø vadovai savodarbuotojams yra paskyræ darbø atlikimo terminusir suderinæ tai su bendru renginio tvarkaraðèiu. Vi-suomet turi bûti skiriama papildomai laiko tuo at-

Koordinatorius

Pagalba

Adminis-tracija

Renginys

Finansai

Gërimai, maitinimas

Techninë priežiûra

Reklama

Rëmimas

1 pav. Darbo grupiø ryðiai su koordinatoriumi(Torkildsen, 1993)

veju, jei iðkyla kokiø nors nenumatytø problemø arsuplanuoti darbai uþsitæsia.

Galiausiai renginio organizatoriai turi sudarytinetikëtumø planus. Netikëtumø pasitaiko net ir la-bai gerai apgalvotoje veikloje, bet daugumà atsi-tiktinumø galima numatyti. Pavyzdþiui, jeigurenginys vyksta lauke ir jei numatomos blogos orosàlygos, organizatoriai turëtø paskelbti, jog rengi-nys vyks bet kokiu oru. Taèiau pasitaiko atvejø, kairenginio atðaukimas (ar perkëlimas á kità dienà) bûnaneiðvengiamas. Tuomet sprendimas atðaukti (ar per-kelti) renginá turi bûti kuo skubiau vieðai paskelbtas.Vykdant ðià procedûrà reikia numatyti pinigø grà-þinimo ar bilietø panaudojimo (jei renginys perke-liamas á kità dienà) sàlygas.

III etapas. Renginio metu paaiðkëja, kaip orga-nizatoriai jam pasirengë. Vykstant renginiui, ypa-tingø darbø nebelieka, nes pagrindinis darbas turibûti atliktas iki tol, taèiau egzistuoja keletas nuro-dymø, kuriø renginiø vadybos specialistai (Youell,1995; Parks, Quarterman, 2003; Torkildsen, 1999)siûlo laikytis. Paprastai renginio dienà koordinato-riui neturi bûti skiriamos kokios nors uþduotys (ið-skyrus galbût svarbiø sveèiø pasitikimà ir uþëmi-mà). Koordinatoriaus uþdavinys — priþiûrëti, kadrenginio dienà viskas vyktø taip, kaip numatyta, irprireikus spræsti iðkilusias problemas.

Nepriklausomai nuo to, ar renginys mokamas arne, darbuotojai turi bûti pasiruoðæ maloniai suteik-ti bet kokià pagalbà atvykusiems. Taip pat renginioorganizatoriai turëtø grieþtai laikytis ið anksto su-darytos ir paskelbtos programos. Þiûrovams nëranieko blogesnio uþ vëlavimà ar netikëtà programospakeitimà. Renginio metu ypaè daug dëmesio turibûti skiriama þmoniø minios kontrolei, automobi-liø pastatymui ir alkoholio vartojimo prieþiûrai.

2005 Nr. 4(42) 73

IV etapas. Nuveikto darbo perþvelgimas ir áver-tinimas yra lygiai toks pat svarbus renginiø organi-zavimo etapas kaip ir renginio planavimas ar pra-vedimas. Bet koks renginio ávertinimo procesas,anot Youellio (1995), turëtø prasidëti atsakymais áklausimus, ar renginys pasiekë uþsibrëþtus tikslus(finansinius ir valdymo), ar organizacinë struktûrabuvo veiksminga, ar rëmëjai patenkinti rezultatais,ar þiûrovai liko patenkinti renginiu ir pan. Taip patsvarbu aptarti galimus pakeitimus, jei renginys vëlbûtø organizuojamas.

Be vidiniø procesø ávertinimo, organizatoriai turinustatyti ir iðoriná renginio poveiká, t. y. santyká suregiono ekonomika, aplinkosauga ir socialine ap-linka. Vertinimo kriterijø parinkimas priklauso nuoto, koks industrijos sektorius bus vertinamas. Kaiprodo Chalipo ir Leynso (2002) atliktas tyrimas, ren-ginio sukuriamos ekonominës naudos ávertinimasyra labai sudëtingas ir daþnai organizatoriø nepa-kankamai suprastas reiškinys. Galiausiai autoriai(Youell, 1995; Parks, Quarterman, 2003; Torkild-sen, 1999) paþymi, kad bet koks renginio vertini-mas turi apimti tiek trumpalaikæ, tiek ilgalaikæ ren-ginio reikðmæ.

Tyrimo rezultataiTyrimui buvo pasirinktas 2002 metø Lietuvos

krepðinio lygos „Þvaigþdþiø dienos“ renginys. Taivienas populiariausiø Lietuvos metø renginiø, su-traukiantis apie 4000 þiûrovø ir transliuojamas tie-siogiai per nacionalinæ televizijà (Eidvilas, Aleksiû-nas, 2000). Á standartizuoto interviu klausimus at-sakë LKL darbuotojai, organizavæ ir pravedæ ren-giná. Tyrimo duomenys buvo sugrupuoti taip, kadbûtø galima nustatyti renginio organizavimo pro-ceso eigà ir palyginti jà su literatûros ðaltiniuose ið-analizuota renginiø organizavimo seka.

Kaip parodë tyrimo rezultatai, LKL „Þvaigþdþiødienos“ organizavimo etapai atitiko pagrindiniusmokslinës literatûros ðaltiniuose nurodytus rengi-niø organizavimo principus. LKL „Þvaigþdþiø die-nos“ organizavimà sudarë keturios pagrindinës fa-zës: renginio projektavimo, renginio plano sudary-mo ir ágyvendinimo, renginio pravedimo ir renginioávertinimo.

Renginio projektavimas — tai pirminë renginioorganizavimo pakopa, kurios metu, pasak renginioorganizatoriø, buvo svarstoma renginio organiza-vimo galimybë. Sporto ðventës organizatoriai, atsi-þvelgdami á kitus tomis dienomis vykusius renginius(ne tik sporto), tikslino savo renginio datà ir laikà.Pavyzdþiui, specialiai buvo pasirinkta kovo 2-oji die-na, nes tà paèià dienà Kaune vyko ir tradicinë Ka-

ziuko mugë. Taip organizatoriai siekë pritraukti pa-pildomø lankytojø, kurie, atvykæ á dienos metu vy-kusià mugæ, vakare uþsuktø ir á sporto renginá. Taippat techninis direktorius informavo, kad renginiotrukmæ labai grieþtai ribojo tiesioginës televizijostransliacijos reþisieriai. Dël nacionalinës televizi-jos skirto tiesioginës transliaci jos laiko, LKL„Þvaigþdþiø diena“ galëjo trukti ne ilgiau kaip dvivalandas.

Svarstydami renginio vietà LKL „Þvaigþdþiø die-nos“ organizatoriai atsiþvelgë á daugelá veiksniø.Ankstesniais metais renginiai vyko Panevëþyje, Aly-tuje, Vilniuje ir Kaune. Pasak organizatoriø, svarbøvaidmená turi arenos talpumas ir jos universalumas.Renginiui bûtina ne tik krepðiniui, bet ir koncerti-niams pasirodymams pritaikyta arena. Kaip teigëLKL „Þvaigþdþiø dienos“ renginio koordinatorius,Kauno sporto halë yra optimalus sporto statinys,tinkamas tokiam renginiui: halëje telpa 4200 þiûro-vø, o tai antra pagal dydá ðalies arena; halës nuomanëra pati brangiausia, palyginti su kitomis ðaliessporto arenomis; gera geografinë Kauno miesto pa-dëtis ir gyventojø perkamoji galia.

Planuoti renginá taip pat padëjo renginioapklausos tyrimai. Pasak LKL „Þvaigþdþiø dienos“koordinatoriaus, iðankstinis susidomëjimas rengi-niu buvo didelis. Tai rodë aktyvus sporto mëgëjøbalsavimas starto penketukø rinkimuose. Visi krep-ðinio aistruoliai buvo kvieèiami iðrinkti tuos krep-ðininkus, kurie turëtø pradëti LKL „Þvaigþdþiø die-nos“ rungtynes. Susumavæ balsavimo rezultatus,renginio organizatoriai teigë gavæ apie tris tûkstan-èius anketø.

Praneðimas apie numatomà renginá, kuris, kaipminëta, dël keleto prieþasèiø yra svarbus renginioorganizavimui, buvo padarytas prieð keletà mëne-siø iki renginio. Negana to, apie bûsimà renginá nuo-lat primindavo savaitinis konkursas. Jo metuaistruoliai, apsilankæ LKL rungtynëse, turëdavo ga-limybæ mesti á krepðá ið aikðtës vidurio. Pataikiusie-ji gaudavo kvietimà á LKL „Þvaigþdþiø dienos“ ren-giná ir galimybæ laimëti automobilá.

Renginio plano sudarymas ir ágyvendinimas pra-sidëjo likus mënesiui iki paties renginio. Tai, pasakLKL „Þvaigþdþiø dienos“ renginio koordinatoriaus,pakankamas laiko tarpas atsiþvelgiant á darbø kiekáir darbuotojø skaièiø. Jo teigimu, organizacinio ko-miteto ðiam renginiui burti nereikëjo, nes turimadidelë organizacinio darbo patirtis leido paèiam ko-ordinatoriui numatyti renginio planavimà, paskirs-tyti reikalingus atlikti darbus ir priimti vykdomuo-sius sprendimus. Kaip jau minëta, LKL „Þvaigþ-

SPORTO MOKSLAS74

dþiø dienos“ renginio koordinatorius buvo atsakin-gas uþ renginio sportinæ dalá, meninæ dalá bei rengi-nio pravedimà, jam talkino techninis direktorius,kuris buvo atsakingas uþ renginio reklamà ir darbàsu rëmëjais bei renginio transliacijà per televizijà.Meninës dalies reþisavimui, kuriam, pasak rengi-nio organizatoriø, buvo skiriama daugiausiapasirengimo etapo laiko, buvo pasamdytas profe-sionalus reþisierius.

Kaip teigë LKL „Þvaigþdþiø dienos“ renginio ko-ordinatorius, vienas ið renginio tikslø buvo uþdirbtilëðø kitai lygos veiklai finansuoti. Sudarant rengi-nio sàmatà buvo kruopðèiai apskaièiuojamos iðlai-dos, kuriø didþiàjà dalá sudarë salës nuoma, artistø,ðokëjø atlyginimai, þaidëjø aprangos gaminimas, bi-lietø ir reklaminës medþiagos spausdinimas, iðlai-dos saugumo tarnyboms. Tada, pasak LKL „Þvaigþ-dþiø dienos“ renginio vyr. finansininkës, atsiþvel-giant á iðlaidas, buvo planuojamos pajamos – skir-tos ir potencialios. Skirtas pajamas sudarë ið ben-drø LKL pajamø skirta tam tikra lëðø dalis rengi-niui organizuoti ir pravesti. Potencialias pajamas su-darë renginio rëmëjø skirtos lëðos, pinigai uþ par-duotus bilietus. Tam, kad bûtø padengtos iðlaidos,ið rëmëjø buvo siekiama gauti ne tik lëðø, bet ir jøgaminamø produktø ar teikiamø paslaugø. Pavyz-dþiui, þaidëjams aprangà nemokamai pagamino fir-ma, rëmusi LKL „Þvaigþdþiø dienos“ renginá; vie-na ið renginio rëmëjø buvo apsaugos firma, kuri kar-tu su vieðàja policija uþtikrino tvarkà ir saugumàrenginio metu.

Numatydami galimus netikëtumus, LKL„Þvaigþdþiø dienos“ renginio organizatoriai didþiau-sià dëmesá skyrë minios kontrolës ir inventoriaussaugumo klausimams. Atsiþvelgdami á renginio kon-kursø turiná ir patyrimà, kuomet prieð porà metøpanaðaus renginio metu lûþo krepðio lenta, organi-zatoriai ið anksto pasiruoðë galimiems incidentams.Arenoje buvo paruoðta atsarginë lenta, darbuoto-jai buvo instruktuoti, kaip operatyviai pakeisti krep-ðio lentà, taip pat buvo konsultuojamasi su specia-listais, kokiu stiprumu ir kokiu kampu turëtø bûtipriverþtas lankas, kad atlaikytø maksimalø svorá.

Renginio metu koordinatoriaus vienintelë pareigabuvo áteikti nugalëtojams prizus. Visà kità laikà ko-ordinatorius nuolat kontroliavo ávykiø eigà ir buvopasiruoðæs spræsti iðkilusias nenumatytas problemas.Taèiau, kaip teigë renginio organizatoriai, LKL„Þvaigþdþiø dienos“ renginiui buvo tinkamai pasi-ruoðta, todël jis vyko taip, kaip buvo suplanuota irbe jokiø ypatingø nesklandumø.

Vertindami atliktà darbà ir ávykusio renginio re-zultatus, LKL „Þvaigþdþiø dienos“ organizatoriaiatsiþvelgë á keletà rodikliø. Pirmiausia buvo aptartirenginio dalyviø – þaidëjø, treneriø, þiûrovø –atsiliepimai, iðsakyti po renginio surengtoje spau-dos konferencijoje ir spaudoje. Antra, savaitinis te-levizijos laidø populiarumo reitingas suteikë orga-nizatoriams þiniø apie TV auditorijos, þiûrëjusiosLKL „Þvaigþdþiø dienos“ renginá per televizijà, dy-dá. Ðios transliacijos reitingas buvo antras pagal dy-dá tarp pirmàjà 2002 metø kovo mënesio savaitærodytø laidø (TV, 2002).

Kaip teigë LKL „Þvaigþdþiø dienos“ koordina-torius, renginys pavyko sëkmingai, nes visi organi-zatoriø renginiui kelti tikslai buvo ágyvendinti.

IšvadosRenginiø organizavimo patirtis rodo, kad nors

renginiai ir skiriasi vienas nuo kito, taèiau organi-zaciniu poþiûriu jie turi daugiau panaðumø nei skir-tumø. Nors renginio programa ir turinys gali skir-tis, taèiau planavimo seka visuomet bus panaði. Nëraidealaus ir tinkanèio kiekvienam atvejui renginiø or-ganizavimo metodo, nes já nulemia renginio paskir-tis ir aplinkybës. Taèiau sëkmingi renginiai iðsiski-ria aiðkiai ir tiksliai nusakytais bendrais tikslais, su-formuotomis darbo grupëmis, atliekanèiomis jomspatikëtas uþduotis, taèiau nenukrypstanèiomis nuobendro tikslo, patyrusiu ir autoritetingu koordina-toriumi ir efektyviu bendradarbiavimu bei laiko pa-naudojimu.

Kaip matyti iš mokslinës literatûros ðaltiniø ana-lizës, pagrindiniai renginiø organizavimo etapai yrašie: I etapas – sprendimo organizuoti renginá pri-ëmimas, II etapas – renginio planavimas ir pasiren-gimas, III etapas – renginio pravedimas ir IV etapas– renginio ávertinimas. Ðiø etapø sëkmingà praktinápritaikomumà parodë LKL „Þvaigþdþiø dienos“renginio organizavimo tyrimas. Krepšinio šventësorganizavimo analizë patvirtino, kad sëkmingas ren-ginys turi atitikti visus renginiø organizavimo prin-cipus. LKL „Þvaigþdþiø dienos“ renginio organi-zavimas pasiþymëjo profesionalumu ir organizaci-nio darbo nuoseklumu, o pravedimas — tikslumu irpasiektais lauktais rezultatais.

2005 Nr. 4(42) 75

LITERATÛRA:1. Chalip, L., Leyns, A. (2002). Local business leveraging ofa sport event: Managing an event for economic benefit.Journal of Sport Management, 16, 132–158.2. Eidvilas, R., Aleksiûnas, T. (2000). Krepðinio cirkas.Krepšinis, 02 15.3. Kestner, J. (1996). Event Management for SportsDirectors. Champaign, IL: Human Kinetics.4. Parks, J.B., Quarterman, J. (2003). Contemporary SportManagement. Champaign, IL: Human Kinetics.

The aim of the research was to synthesize the keyaspects of the event management and to examinetheir appliance to one of the main sporting event’sin Lithuanian—the Lithuanian Basketball League(LKL) All Star Game.

The methods of the research—the analysis of thescholarly literature and a standardized interview. TheLKL executives involved in the organization andpresentation of the All Star Game answered theinterview questions. Answers were grouped so thatevent’s organizational process could be determinedand compared to the key aspects of the event

ORGANIZATIONAL ASPECTS OF SPORT EVENTS MANAGEMENT:A COMPARATIVE STUDY OF THEORY AND PRACTICE

Assoc. Prof. Dr. Vilma Èingienë, Mindaugas Gobikas

SUMMARY

5. Stonkus, S. (2002). Sporto terminø þodynas. Kaunas:LKKA.6. Torkildsen, G. (1999). Leisure and RecreationManagement. New York, NY: Spon Press.7. Populiariausios LTV laidos 2002 03 02–03 06 (2002).TV Antena, kovo 13.8. Youell, R. (1995). Leisure and Tourism. Harlow:Longman.

management as provided by the scholarly literature.The results of the research. Four basic event

management stages are: (i) planning, (ii) organizing,(iii) presenting, and (iv) evaluating. The LKL All StarGame’s organization distinguished in a classical eventmanagement sequence that displayed all four basicstages. Both the organizers of the event and the fans,as well as the media, agreed that the event was atremendous success.

Keywords: event, management stages, LithuanianBasketball League.


Mindaugas GobikasLKKA Rekreacijos, turizmo ir sporto vadybos katedraSporto g. 6, LT–44221 KaunasTel. +370 373 02 662El. paðtas: [email protected]

SPORTO MOKSLAS76

SPORTO MOKSLO ÐIANDIENASPORT SCIENCE TODAY

Kà gali duoti genomikos, proteomikos ir bioinformatikoslaimëjimai sporto mokslui?

Prof. habil. dr. Alina GailiûnienëLietuvos kûno kultûros akademija

Sporto mokslas — integralinë mokslo sritis, ku-rioje sporto biologija uþima ypatingà vietà. Sportobiologija gali ir turi remtis bendrosios biologijos beikitø mokslø laimëjimais ir tyrimø metodologija. Vie-nas svarbiausiø uþdaviniø, iðkeltø sporto mokslinin-kams, yra susijæs su þmogaus genais, nes daugelissportininkø fiziniø ypatybiø yra genetiðkai deter-minuotos.

Kadangi þmogaus greitumo ir jëgos ypatybiøstruktûriniai veiksniai (sarkomero ilgis miofibrilë-se, greitai ir lëtai susitraukianèiø skaidulø skaièiusir santykis raumenyse bei kt.) yra genetiðkai deter-minuoti, todël sporto mokslininkai turi bûti susi-paþinæ su genetinëmis ir fenotipinëmis sportininkøgalimybëmis ir þinoti, kaip jas paveikti bei praplëstidaugiametës treniruotës metu. Todël paieðka naujømetodiniø sportininkø fiziniø ypatybiø (greitumo,jëgos ir iðtvermës) ugdymo bûdø, metodø ir prie-moniø, galinèiø kryptingai padidinti raumenø su-sitraukimà lemianèiø baltymø sintezæ bei miozino ATP-azës aktyvumà ir ATP resintezæ, yra labai aktuali.

Raumenø susitraukimà lemianèiø baltymø (kaipir visø kitø baltymø) sintezë priklauso nuo infor-macijos, kuri uþkoduota genuose. Genas — tam tikraDNR dalis, atsakinga uþ baltymø sintezæ, struktû-rà ir funkcijà. Universalûs genai susijæ su esminiaislàsteliø medþiagø apykaitos procesais. Didþioji jø

dalis koduoja baltymø sintezës, aminorûgðèiø ir ko-fermentø apykaitos bei energijos virsmø (transfor-macijos) biocheminius mechanizmus. Taèiau kylaklausimas, kaip informacinë struktûra — genas —yra susijæs su kita intensyviai dirbanèia molekulinestruktûra — baltymu? Þinoma, kad baltymai atlie-ka visas þinomas biologines funkcijas làstelëse(Watson et ai., 1987; Alberts et al., 2002), o adap-tacijà lemiantys baltymai yra atsakingi uþ sporti-ninkø adaptacijà prie fiziniø krûviø, t. y. treniruo-tumà (Gailiûnienë, Milaðius, 2001). Genø komplek-sø molekulinë apykaita ir reguliacija savo ruoþtuyra susijusi su atitinkamu genotipiniu mechanizmuir fenotipo formavimo galimybëmis (Serhiyenko,2003). Pastaraisiais metais kelios sporto biologijoslaboratorijos (Vokietijoje, Ðiaurës Amerikoje, Suo-mijoje ir kt.) pradëjo plaèiai taikyti ávairiø DNRderiniø analizæ, jø jungimo, pernaðos ir inkorpora-cijos á funkciná genomà tyrimus ne tik in vitro, betir in vivo. Tø darbø tikslas — padidinti sportininkødarbingumà ir pagerinti sveikatà. Ðie integruoti mo-lekuliniai ir fiziologiniai tyrinëjimai padëjo identifi-kuoti ávairius genus, nustatyti jø polimorfizmà, va-riantø sekà ir t. t. Tai leido paaiðkinti þmogaus fizi-nio darbingumo skirtumus, priklausanèius nuo jogenetinës determinacijos. Daugelis mokslininkø sa-vo straipsniuose nagrinëja genø sekà genome

SantraukaŠio straipsnio tikslas — apþvelgti sporto biologijos mokslo aktualiausias problemas ir panagrinëti naujausiø genomikos,

proteomikos ir bioinformatikos mokslø laimëjimø pritaikymo sporto praktikoje galimybes gerinant sportininkø sveikatà irdarbingumà.

Yra þinoma, kad kai kuriø individø, ugdanèiø iðtvermæ, organizmas „nereaguoja” á didëjantá fiziná krûvá ir nedidinamaksimaliojo deguonies suvartojimo (VO2 max), o tuo tarpu jø partneriø, „reaguojanèiø” á didëjantá deguonies stygiø,VO2 max proporcingai didëja didëjant darbo intensyvumui. Ðis „nereagavimas” ir „reagavimas” gali bûti priskirtas genø,atsakingø uþ VO2 max, polimorfizmui, nes ðá sudëtingà procesà sàlygoja daugiau nei vienas genas.

Genetiniai mechanizmai sudaro þmogaus darbingumo ir sveikatos fenotipiná pagrindà. Jau þinoma ir kartografuota25000 þmogaus genø, taèiau lieka galutinai iðsiaiðkinti daugialypiø genø polimorfizmà, kad galima bûtø paaiðkinti funkcinësadaptacijos dël treniruotës krûviø poveikio variacijø ávairovæ. Mokslininkø tyrimø rezultatai rodo, kad genø pernaða raume-nyse gali suformuoti pagrindà aukðtesniam darbingumui, genø terapijai, raumenø funkcijos maþëjimo prevencijai organiz-mui senstant, paþeidø atvejais ir gali didinti raumenø masæ bei susitraukimo jëgà.

Mokslininkø laimëjimai genomikos, proteomikos ir bioinformatikos srityse formuoja naujà poþiûrá á raumenø susitrauki-mà ir adaptacijà lemianèiø baltymø sintezës mechanizmà. Naujø þiniø apie genø bankà ir bioinformatikà panaudojimas galibûti naudingas formuojant raumenø masës, jëgos ir funkcinio pajëgumo didinimo treniruotës strategijà.

Raktaþodþiai: genas, genø polimorfizmas, genomika, proteomika, bioinformatika.

2005 Nr. 4(42) 77

(J. C. Venter (2000) — „Celera Genomics“ firmosdirektorius). Þinios apie 25000 þmogaus genø se-kà ir jø reguliacijà ateityje lems daug greitesnæ bio-logijos mokslo, taip pat ir sporto biologijos raidà.

Maþdaug prieð deðimt metø nedidelës apimtiesfiziniø pratimø taikymas Bouchardui (1997, 1998)leido nustatyti genø sekos polimorfizmà ir skirtu-mus, sàlygojanèius skirtingà fiziná darbingumà. Pvz.,þinoma (Booth, Vyas, 2001), kad kai kuriø indivi-dø, ugdanèiø iðtvermæ, organizmas „nereaguoja“ ádidëjantá fiziná krûvá ir nedidina maksimalaus de-guonies suvartojimo (VO2 max), o tuo tarpu jø part-neriø, „reaguojanèiø“ á didëjantá deguonies stygiø,VO2 max proporcingai didëja didëjant darbo inten-syvumui. Ðis „nereagavimas“ ir „reagavimas“ galibûti priskirtas genø, atsakingø uþ VO2 max, poli-morfizmui, nes ðá sudëtingà procesà sàlygoja dau-giau nei vienas genas. Dabar yra þinoma ir kartog-rafuota daugiau kaip 25000 þmogaus genø, taèiaulieka galutinai iðsiaiðkinti daugialypá genø polimorfiz-mà, kad bûtø galima paaiðkinti funkcinës adaptacijosdël treniruotës krûviø poveikio variacijø ávairovæ.

Sporto fiziologai stengiasi restruktûrizuoti savoþmogaus adaptacijos biologinio pagrindo þinias iriðsamiau iðtirti genø variantø sekà sportininkø rau-menø DNR grandinëse. DNR yra sudaryta iš 4 rû-ðiø nukleotidø molekuliø, jø variacijø làstelëje gali-ma suskaièiuoti iki 10000. Genas yra tam tikraDNR dalis, kurioje yra sukauptas bendras baltymostruktûros planas, projektas, kaip dëlioti aminorûgð-tis sintetinant baltymø molekules (Mildaþienë ir kt.,2004). Jau yra þinoma, kad egzistuoja genø poli-morfizmas, darantis skirtingà átakà þmogaus fizi-niam išsivystymui ir darbingumui. Kai kurie moks-lininkai (Rankinen et al., 2000; Booth, Vyas, 2001)iðkëlë hipotezæ, kad genø polimorfizmas rutuliojo-si daugelá tûkstanèiø metø. Tada þmogus buvo fi-ziðkai daug aktyvesnis bei pajëgesnis ir dominavogenai, atsakingi uþ geresná fiziná iðsivystymà bei di-desná fiziná pajëgumà. Taèiau pastaraisiais deðimt-meèiais labai sumaþëjæs þmoniø fizinis aktyvumasdël genø polimorfizmo tiesiogiai sukelia metaboli-næ disfunkcijà, sàlygoja audiniø rezistensyvumà in-sulinui, cukraligæ, aterosklerozæ, hipertenzijà irprastà fiziná pajëgumà. Pradeda dominuoti genai,prieðingi didelio fizinio pajëgumo genams (Booth,Vyas, 2001). Nurodytø autoriø nuomone, ta genødalis, kuri susijusi su dideliu fiziniu pajëgumu, uþtik-rina aukðtà metaboliniø ir morfofunkciniø procesø lygáir atsparumà lëtiniams metaboliniams sutrikimams.

Bouchardo ir kt. (1997, 1998) nuomone, genøpolimorfizmas paaiðkina, kad tam tikra jø dalis yratiesiogiai susijusi su raumenø skaidulø susitrauki-

mo jëgos didëjimu, su raumenø susitraukimà lemian-èiø baltymø (aktino, miozino ir kitø) sintezës didë-jimu ir maþesniu polinkiu á fiziná silpnumà. Sporti-ninkø fiziniø ypatybiø ugdyme dalyvauja keli ðimtaigenø, kuriuos galima valdyti.

Mokslininkø (Rankinen et al., 2000; Okuda etal., 2005) darbai apie genø funkcijas ir jø polimor-fizmà daugeliu atvejø paaiðkina þmoniø fizinio pa-jëgumo variacijas, adaptacijos prie fizinio krûviomechanizmo pokyèius ir ligas, kurios atsiranda dëlhipodinamijos civilizuotoje, mechanizuotoje, urba-nizuotoje visuomenëje.

Árodyta (Booth, Vyas, 2001; Wolfarth, 2002),kad sportininkø aerobinës energinës sistemos adap-tacija ir sportininkø aerobinis fizinis pajëgumasdidþia dalimi yra genetiðkai determinuoti. Nëra neiamþiaus, nei lyties, nei rasës skirtumø genetiniampoveikiui, ilgalaikei adaptacijai, kryptingai veikiantdirbanèiø raumenø aerobiná energiná mechanizmà.Kryptingi, sistemingi fiziniai pratimai gali daryti pa-tikimà átakà individo aerobinio pajëgumo geneti-niam potencialui, tam tikriems genams ir formuotitam tikrà fenotipà. Taèiau reikiamo fenotipo for-mavimà gali limituoti genotipas ir genø polimorfiz-mas. Todël, raumenims susitraukinëjant, energinádirbanèiø raumenø aprûpinimà daugiau limituoja ge-netiniai veiksniai ir adaptacijà lemianèiø baltymø(fermentø) sintezë negu individualûs judamieji ge-bëjimai. Fiziniø pratimø metu raumenø susitrauki-mo jëga aktyvina genetiná potencialà, kuris kontro-liuoja adaptacijà lemianèiø baltymø sintezæ ir indi-vido adaptacijos mechanizmø realizavimà.

Šio straipsnio tikslas – apþvelgti sporto biologijosmokslo aktualiausias problemas ir panagrinëti naujau-siø genomikos, proteomikos ir bioinformatikos mokslølaimëjimø pritaikymo sporto praktikoje galimybes ge-rinant sportininkø sveikatà ir darbingumà.

Kadangi molekulinë biologija, imunologija, ge-netika ir biotechnologija ið esmës formavo moksli-niø tyrinëjimø kryptis XX amþiaus pabaigoje, taigenomika, proteomika ir bioinformatika – moks-lai apie gyvà organizmà – tikriausiai lems moksli-niø tyrinëjimø kryptá XXI amþiuje.

Genomika susiformavo anksèiau uþ kitas dvi ðiosprioritetinës triados mokslo sritis ir dabar yra ðiuo-laikinës biologijos ir biomedicinos pagrindinë ru-tuliojimosi kryptis. Tai mokslas, kuris nagrinëja ge-nø struktûrà ir funkcijà, inventorizuoja genus su-darydamas gyvø organizmø genominius þemëlapius.Sporto mokslui svarbûs genai, susijæ su raumenøsistema, raumenø susitraukimà ir adaptacijà lemian-èiø baltymø sinteze, pagrindimø fiziniø ypatybiø ug-dymu. Iki 2005 metø buvo iððifruotos visos 23 chro-

SPORTO MOKSLAS78

mosomos, sekvestruota 25000 genø, turinèiø apie500 milijonø baziø.

Sportininkø individualaus genomo þinojimassvarbus sporto teorijai, praktikai ir medicinai. Esantbet kokiam patologiniam procesui ar ekstremaliøfiziniø krûviø sukeltø paþeidø atvejais, uþsitæsus at-sigavimui ar iðsirutuliojus persitreniravimo sindro-mui, galima pastebëti tam tikrus genø ekspresijosreguliavimo pokyèius. Mokslininkai (Sweeney et al.,2000; Hagberg, 2000; Henriksson, 2000) nustatëtamprø ryðá tarp genomo, genø ekspresijos regulia-vimo sutrikimo ir raumenø susitraukimo jëgos su-maþëjimo, ypaè organizmui senstant ar patologiniaisatvejais (Lusis, Sparkes, 1989). Dabartiniu metuvis daþniau manoma, kad senatvë ir susirgimas dau-geliu ligø „priklauso nuo genø“. Paveldimø ligø at-vejais pastebimas genø defektas, o visais kitais at-vejais — genø ekspresijos reguliavimo pokyèiai, ku-riuos stengiamasi iðtaisyti genomikos mokslo laimë-jimais (Macario et al., 2003).

Sporto praktikai ir sportininkø bioenergetikai la-bai svarbûs genø sudëtiniai komponentai – mono-,oligo- ir polinukleotidai bei kiti makroenerginiai(didþiaenerginiai) junginiai. XX amþiaus viduryjeir antroje pusëje ATP ir kiti nukleotidai buvo pla-èiai taikomi sportininkø fiziniam pajëgumui didin-ti. Vadinasi, jau praeito ðimtmeèio viduryje geneti-kos ir genomikos laimëjimus buvo bandyta empi-riðkai diegti á sporto praktikà. Taèiau iki ðiol vis darlieka neiðspræstas pagrindinis genomikos klausimas— kokiø genø ekspresija vyksta fizinio krûvio me-tu. Genai yra ne tik làsteliø branduoliuose, bet irmitochondrijose (Henriksson, 2000) bei kitose vie-tose (Mildaþienë ir kt, 2002). Iki ðiol neaiðku, kas,kur ir kaip vyksta ávairiose làstelës dalyse fiziniokrûvio metu, kokie adaptacijà lemiantys baltymaidaugiausia sintetinasi ugdant jëgà, greitumà ir ið-tvermæ, kaip daryti átakà tø baltymø sintezei.

Iš genomikos mokslo pastaraisiais metais pa-maþu išsirutuliojo nauja mokslo šaka — proteomi-ka (Proteomics: A Trends Guide, 2000). Proteo-mika atlieka atskirø organø ir audiniø làsteliø bal-tymø inventorizavimà, tyrinëja làstelëje realiai dir-banèias molekulines maðinas, fermentiniø reakcijøgrandines, naujai susintetintø baltymø molekuliø ju-dëjimo kryptis. Proteomikos uþdaviniai gerokai su-dëtingesni ir sunkesni negu genomikos. Galutinaiinventorizavus audiniø làsteliø genus, galima inven-torizuoti ir baltymus. Pastaràjá deðimtmetá didþiuo-siuose pasaulio mokslo centruose („Celera Geno-mics“ — Rokvile, Merilende; „Gene Bio“ — Þene-voje; „Protona“ — Odenzëje; „Proteome Inc“ — Be-verli, Masaèûsetse ir t. t.) mokslininkai tyrinëja ne

tik daugelio baltyminiø molekuliø sekà sudëtinguo-se junginiuose, sudaro duomenø bankus, bet ir su-geba analizuoti visus nemodifikuotus ir modifikuo-tus (fosforilintus, glikolizintus, pakeitusius savokonfigûracijà ir kitokius) baltymus. Sporto moks-lui ir sporto praktikai ypaè svarbu nustatyti, kaipekstremaliø fiziniø krûviø paþeistuose audiniuoseatsiranda disproporcija tarp baltymø, kokie balty-mai yra labiausiai paþeidþiami. Ne paslaptis, kadsunkûs fiziniai krûviai paþeidþia raumenø susitrau-kimà lemianèius ir membranø baltymus. Daugiae-tapës proteinø analizës (1) dvimatës elektrofore-zës; 2) kokybinës ir kiekybinës elektroforegramosanalizës; 3) masiø spektroskopijos) metu galimatiksliai iððifruoti baltymø sekà, sandarà ir sudëtá netiki atskirø atomø, nustatyti gliukozës, fosforo rûgð-ties liekanas. Pagal kartogramas galima iððifruoti bal-tymø miðinius jø neskaidant. Reikia tik þinoti, kad vi-sa ði informacija yra duomenø bankuose, kuriuose ga-lima rasti iki 4 milijonø sekø, bet tik 10000 þinomøtrimaèiø struktûrø ir 2000 atskirø baltymø (1999 metøduomenys). Todël apie baltymus, fizinio krûvio meturealiai veikianèias molekulines mašinas, mes faktiškaiiki šiol maþai þinome.

Ðiandien proteomikos pagrindinë uþduotis — ið-analizuoti atskirø audiniø, tarp jø ir raumenø, bal-tymus, nustatyti jø aminorûgðèiø sekà labiausiai ap-kraunamuose raumenyse ir kituose organuose, pa-lyginti su duomenø banko duomenimis, padarytirentgenoskopijà (-grafijà) ir nustatyti baltymøstruktûrà bei jos paþeidimus. Atskiro baltymo rent-geno struktûrinës analizës kaina nuo 10000 iki100000 doleriø. Vadinasi, proteinø sintezës ir san-daros struktûrinë-molekulinë analizë mums nepri-einama — per brangi. Taèiau mums pasiekiamos bal-tymø molekuliø struktûros kartogramos, kurias galipateikti bioinformatika.

Bioinformatika — tai mokslo sritis, kuri naudo-dama kompiuterinæ skaièiavimo technikà nagrinëjabeveik tuos paèius klausimus kaip ir klasikinë bio-chemija, molekulinë biologija ar biotechnologija.Tai vadinamoji „sausoji“ biochemija, kur viskà le-mia mokslininkø intelektas, þiniø bankas, kur yravietos proto, minèiø polëkiui ir ðvietimui. Bioinfor-matika — tai kelias nuo genø iki tam tikrø medþia-gø sintezës, genø inþinerijos, maisto papildø, vei-kianèiø per makromolekuliø struktûrà, genomà irdarbingumà, kûrimas. Viskas, kas anksèiau buvo da-roma eksperimento bûdu, áskaitant ir elektromag-netiná rezonansà, masiø spektroskopijà, rentgenost-ruktûrinæ analizæ, dabar galima padaryti matemati-niø skaièiavimø bûdu, panaudojant duomenis, su-kauptus duomenø bankuose. Sunku patikëti, bet

2005 Nr. 4(42) 79

taip yra! Jeigu yra þinomas genas, já galima rasti irkartogramoje paþymëti to geno ribas neklonuojantatskirø genø, bet naudojant tam tikras kompiuteriøprogramas. Jeigu yra þinomas baltymø molekuliødësningumas, jø seka labiausiai apkrautuose rau-menyse, galima pereiti prie molekuliø erdvinësstruktûros nagrinëjimo, paþeidø nustatymo, atsiga-vimo eigos formavimo ir raumenø adaptacijà le-mianèiø baltymø sintezës modeliavimo. Tai ne pa-saka, ne fantazija, bet ðiuolaikinë realybë! Tuo uþsi-ima kompanijos „Ciphergen Biosystems“ (Palo Al-to, Kalifornija) bioinformatikos specialistai ir kitøfirmø mokslininkai JAV ir Anglijoje. Be to, tø mo-deliø pagrindu galima sukonstruoti tam tikrasmedþiagas, kurios veiktø genomà ir baltymø sinte-zæ norima kryptimi.

Vietoje keliø ðimtø làsteliø taikiniø, á kuriuos nu-kreiptas dopingø poveikis, bioinformatika, naudo-damasi duomenø banku, gali nurodyti deðimt tûks-tanèiø naujø taikiniø, numatyti genø funkcijà, iððif-ruoti kuriamø (sintetinamø) naujø baltymø mole-kuliø sekà ir jø poveikio galutiná efektà. Jeigu for-muojama nauja seka reakcijø grandinëje DNR iRNR baltymas, jà galima palyginti su panašio-mis sekomis duomenø bankuose. Jeigu egzistuojahomologai, pagal juos galima gana tiksliai numatytisintetinamo baltymo struktûrà ir funkcijà. Jeigu në-ra homologø, tai ir tada galima ðá tà apskaièiuoti,nors jau ne taip tiksliai. Genetinës medþiagos ana-lizëje daug pasiekta, taèiau dirbama ir toliau, deda-mi moksliniai pagrindai proteomikai. Kas daromatoliau tyrinëjant genà? Paþymimos genomo ribos,tiriama jø funkcija, jie klasifikuojami. Antroje ge-nomo analizës dalyje atrenkami genai taikiniai, á ku-riuos nukreipiami vartojami vaistai, maisto papil-dai ar naudojamos kitokios poveikio priemonës.

Eksperimento bûdu nustatyti baltymo funkcijà– labai sudëtingas, kruopðtus ir ilgas procesas, rei-kalaujantis daug laiko, darbo ir ekonominiø sànau-dø. Taèiau bioinformatikas, deðifruodamas genà,iRNR uþfiksuotà aminorûgðèiø sekà bûsimo balty-mo molekulëje ir paties baltymo sintezës eigà, iðatskirø molekuliø sekos dësningumø perskaito visàbiologiná tekstà ir jo pagrindu nustato, kokia to bal-tymo funkcija, koks baltymas yra paþeistas, ko rei-kia ir kaip tiksliai atkurti jo erdvinæ struktûrà.

Norëdami greitai padidinti raumenø masæ ir pa-greitinti adaptacijà bei raumenø susitraukimà le-mianèiø baltymø sintezæ, sportininkai vartoja daugávairiø baltyminiø maisto papildø bei ávairiø amino-rûgðèiø miðiniø, visai negalvodami, kaip ir kur or-ganizme jie bus panaudoti, kur ásiterps raumenø arkitose làstelëse, visai negalvodami apie galutiná jø

poveikio mechanizmà. Gal tie baltyminiai papildaiásijungs visai ne á tas baltymø struktûras, kurios la-biausiai apkraunamos darbo metu arba yra suardy-tos. Dabar yra tiksliai nustatyta baltymø pernaðalàstelëje (Van Vliet et ai., 2003). Pasitelkus bioin-formatikos þinias, turint raumenø baltymø mole-kuliø kartogramas, galima kryptingai veikti balty-mø ir jø dariniø sintezæ, pagreitinti atsigavimo pro-cesø eigà, fizinio krûvio metu paþeistø baltymøstruktûriniø dariniø atkûrimà arba kryptingai mo-deliuoti ir formuoti toká funkciná raumenø skersme-ná, kuris uþtikrintø maksimalià jø susitraukimo jë-gà ir galingumà.

Prof. Aizenbergas (2000), naudodamas vien6000 baltymø kartogramas, jø deðifravimo bûdu,neatlikæs në vieno laboratorinio eksperimento, nu-matë 2,5 tûkstanèio baltymø funkcijas. Dar visaineseniai biochemikai skyrë visà gyvenimà eksperi-mentams, kad iðtirtø vieno baltymo erdvinæ, trimatæstruktûrà ir nustatytø jo funkcijas. Taèiau dabar, nau-dojantis bioinformatikos laimëjimais ir duomenø ban-kais, galima numatyti ir koreguoti 1000 baltymøfunkcijas. Ðie nauji biologijos mokslo laimëjimai ypaèreikšmingi sporto biologijai ir sporto medicinai.

Bioinformatikos laimëjimai labai intensyviai die-giami visame pasaulyje. Labai greitai vyksta naujøbioinformatikos atradimø ádiegimas á biomedicinà,farmakologijà, naujø biologiðkai aktyviø medþiagøkûrimà. Taèiau mokslininkai, dirbantys dopingokontrolës srityje, nelabai entuziastingai priima ðiasnaujas koncepcijas. Nepaisant to, sporto moksli-ninkai, pasinaudodami genomikos, proteomikos irbioinformatikos laimëjimais, jau sukurtomis duo-menø bazëmis, genø bankais ir kartogramomis, ga-li maksimaliai greitai surasti poveikio taikiná, tin-kamà receptoriø, nustatyti, kaip tam tikras aktyvu-sis pradas gali sàveikauti su tuo receptoriumi ir ko-ká efektà sukelti. Tinkamas rûðiavimas (atranka) pa-deda surasti veiksmingiausià bûdà optimaliam re-zultatui gauti. Labai svarbus sugebëjimas greitai gautinaudà ið bioinformaciniø technologijø ir þiniø banko.

Gali atrodyti, kad tai nerealu, kad tai fantastika.Ne, tai realybë, tik, deja, mums finansiðkai dar sun-kiai prieinama. O tuo tarpu ðiuolaikiniø mokslø tria-da – genomika, proteomika ir bioinformatika –uþkariauja vis naujas mokslo sritis, tarp jø ir sportobiologijà, bei formuoja visiðkai naujà poþiûrá á kryp-tingà, moksliðkai pagrástà sportininkø treniruotësprocesà, adaptacijà prie pratybose taikomø fiziniøkrûviø, adaptacijà lemianèiø baltymø sintezæ ir fizi-niø ypatybiø — greitumo, jëgos ir iðtvermës — kryptingàugdymà (Wilmore and Costill, 1997; Okuda et al., 2005).

Genomikos, proteomikos ir bioinformatikos

SPORTO MOKSLAS80

þinios bei þmogaus genø ir baltymø sekos þemëla-piai galëtø bûti efektyviai pritaikyti ir panaudotisportininkø darbingumui, sveikatai ir fenotipiniampajëgumui didinti.

LITERATÛRA1. Alberts, B., Bray, D., Lewis, J., Raff, M., Roberts, K.,Watson, J. D. (2002). Molecular Biology of the Cell. 4rd ed.New York: Garland Publishing Inc.2. Booth, F. W., Vyas, D. (2001). The human gene map forperformance and health-related fitness phenotypes. Medicineand Science in Sports and Exercise.3. Bouchard, C., Malina, R. M., Perusse, L. (1997). Genetics ofFitness and Physical Performance. Champaign, IL: Human Kinetics.4. Bouchard et al. (1998). The HERITAGE Family Study.Ainis, design and medicine protocol. Medicine and Sciencein Sports and Exercise, 30: 252—258.5. Gailiûnienë, A., Milaðius, K. (2001). Sporto biochemija.Vilnius: LSIC.6. Gorg, A., Gygi, S. P., Aebersold, R., Blakstock, W. P.,Grouford, M. E., Venter, J. C., Aizenberg et al. (2000).Proteomics: A Trends Guide. P. 3—160.7. Hagberg, J. M. (2000). Genetics and the agingcardiovascular system. Journal of Aging and Physical Activity,Vol. 8, No 3: 255.8. Henriksson, J. (2000). Age-associated changes inmitochondrial function. Journal of Aging and PhysicalActivity, Vol. 8, No 3: 256.

9. Lusis, A. J., Sparkes, R. S. (1989). Chromosomalorganization of genës involved in plasma lipoproteinmetabolism: Human and mouse fat maps. In Genetic Factorsin Atherosclerosis: Approaches and Modël Systems.Monographs n Human Genetics. ISSN 0077-0876. Vol. 12.10. Macario, A. J., Gripo, T. M., de Macario, E. C. (2003).Genetic disorders involving molecular chaperone genes: Aperspective. Genetic Medicine, 7, 3—12.11. Mildaþienë, V., Jarmalaitë, S., Daugelavièius, R. (2004).Làstelës biologija. Kaunas: VDU.12. Okuda, E., Horii, D., Kano, T. (2005). Genetic andenvironmental effects on physical fitness and motor performance.International Journal of Sport and Health Science, 3, l—9.13. Rankinen et al. (2000). Performance and health-related fitnessphenotypes. Journal of Applied Physiology, 88: 1029—1035.14. Serhiyenko, L. P. (2003). Genetics of AdaptivePossibilities of an Individual.15. Sweeney, H. L., Rosenthal, N., Barton-Davis, E. R.(2000). Gene Therapy for Aging Muscle. Journal of Agingand Physical Activity, Vol. 8, No 3: 252.16. Van Vliet, C., Thomas, E. C., Merino-Trigo, A., Tiesdale,R. D., Gleeson, P. A. (2003). Intracellular sorting and transportof proteins. Progr Biophysic and Molecular Biology, 83, l—45.17. Watson, J. D. et al. (1987). Molecular biology of gene.18. Wilmore, D. X. and Costill, D. L. (1997). Physiology ofSport and Motor Activities. Kiyv: Olympic Literature.19. Wolfarth et al. (2002). Genetic polymorphism and theregulation of genes related to endurance phenotypes. Medicineand Science in Sports and Exercise, 32: 1709—1712.

This article represents the exciting beginning ofthe arduous task to reach a new era of improvedathletes health, performance by an increasedknowledge of gene function and genomics,proteomics and informatics investigations. It is knownthat a small portion of individuals, from endurancesports are “non-responders” in that their maximaloxygen consumptions do not increase proportionallyto their “responder” counterparts. This non-responsiveness likely relates to polymorphisms inmore than one gene.

The genetic mechanisms underlying human physicalperformance and health related phenotypes.Knowledge of the existence and sequence of theestimated 25 000 human genes will likewise allow morerapid biological advances in the future. A small portionof the exercise physiology community had foresight tobegin an investigation into gene polymorphismsaccount for differences in physical performance. Giventhat there are 25 000 human genes, the task ofidentifying multiple polymorphisms that contribute to

WHAT CAN GIVE GENOMICS, PROTEOMICS AND BIOINFORMATICS ACHIEVEMENTSFOR SPORTS SCIENCE?

Prof. Dr. Habil. Alina Gailiûnienë

SUMMARYvariations in functional adaptations to physical trainingdaunting. Scientific results suggest that gene transferin muscle could form the basis of a high performance,gene therapy for preventing the loss of muscle functionassociated with aging, damage and may be of benefitin increase in muscle strength and mass.

This suggests that protein synthetic machineryadapts rapidly to increased contractile activity andthat the adaptive response(s) are maintained intensiveactivity of gene function at training.

Scientific results suggest that genomic, proteomicand bioinformatics scientific knowledge could formthe basis of a new understanding how of the musclecontractile and adaptive proteins synthetic rate mayincrease employment of new knowledge aboutgenebank and bioinformatics. We are now in theprocess of analyzing mechanism of the gene effecton training, as well as evaluating strategies to increasemuscle mass, strength and function in athletes.

Keywords: gene, gene polymorphism, genomic,proteomic, bioinformatic.


Alina GailiûnienëLietuvos kûno kultûros akademijaSporto g. 6, LT – 44221 KaunasTel. +370 373 02 671

2005 Nr. 4(42) 81

ÁvadasSëkmingas daugiametës tarptautinës programos

„Þmogaus genomas“ vykdymas turëjo didelá po-veiká fundamentiniams ir taikomiesiems medicinosbei biologijos mokslams ir turi átakos ávairiems so-cialiniams gyvenimo aspektams. Buvo nustatyti spe-cifiniai genai, glaudþiai susijæ su paveldimø ligø pa-sireiðkimu, taip pat genai, lemiantys normalias fi-ziologines ir metabolines funkcijas þmogaus orga-nizme. Kartu atsirado galimybë surasti genus mar-kerius, arba polinkio genus, kurie tiesiogiai susijæsu ávairiø fiziniø savybiø vystymusi ir pasireiðkimu(Ðîãîçêèí, 2001; Ðîãîçêèí, 2003). Pagrindiniukonkretø polinká lemianèiu genu, kurio ryðá su ávai-riø ðakø sportiniais rezultatais neginèijamai árodopaskutiniø metø tiriamieji darbai, iðlieka angioten-zinà konvertuojanèio fermento (ACE) genas(Ðîãîçêèí è äð. 2000; Nazaro et al., 2001). Ða-lia ðio labiausiai sporte tinkanèio polinkio geno, yrair kitø genø, kurie lemia ðirdies ir kraujagysliø sis-temos funkcijas: angiotenzinogeno (AGT), pirmotipo angiotenzin-II-receptoriaus (AGT2R1), bra-dikinino (2BKR) 2-receptoriaus ir endotelinësNO-sintazës (eNOS) genai. Tam tikri ðiø genø ge-notipai vienaip ar kitaip yra siejami su iðtvermëssavybës pasireiðkimu ir nurodo polinká atlikti ilgostrukmës fiziná darbà. Taèiau genø, kurie nusakytøþmogaus polinká greitumo jëgos fiziniams krûviams,paieðka dar nedavë átikinamø ir patikimø rezultatø.

Tyrimo tikslas – polimorfizmo analizës bûdu nu-statyti tris greitumo jëgos sporto ðakø atstovø ge-nus: -aktinino-3, AMF-dezaminazës ir angioten-zinà konvertuojanèio fermento.

Metodika: tirta studentø, kultivuojanèiø penkiasgreitumo jëgos sporto ðakas: dziudo, laisvàsias im-

Polinká greitumo jëgos sporto ðakomslemiantys genai

Prof. habil. dr. V. A. Rogozkin, dr. I. V. Astratenkova, A. M. Druþevskaja, O. N. FedorovskajaSankt Peterburgo kûno kultûros mokslo tiriamasis institutas

SantraukaTyrimo tikslas – polimorfizmo analizës bûdu nustatyti tris greitumo jëgos sporto ðakø atstovø genus: -aktinino-3, AMF-

dezaminazës ir angiotenzinà konvertuojanèio fermento.Metodika: tirta studentø, kultivuojanèiø penkias greitumo jëgos sporto ðakas: dziudo, laisvàsias imtynes, graikø-romënø

imtynes, boksà, sunkiàjà atletikà, taip pat èiuoþëjø sprinteriø ir trumpø nuotoliø irkluotojø genominë DNR (n=97). Popu-liacijos kontrolinæ grupæ sudarë 111 Sankt Peterburgo gyventojø DNR pavyzdþiai.

Aprašyto tyrimo rezultatai leido susidaryti þmogaus genetiðkai nulemtø polinkiø greitumo jëgos reikalingai fizinei veiklaivaizdà ir nustatyti genus, kurie gali bûti panaudoti kaip diagnostinis kompleksas atrenkant sportininkus á greitumo jëgos sportoðakas. Ðiø duomenø panaudojimas trenerio praktiniame darbe leis padidinti sportininkø atrankos rezultatyvumà ir apsaugotisportininkø sveikatà vykdant mokomàsias treniravimo programas ir stresinëse situacijose, kurios sporte neiðvengiamos.

Raktaþodþiai: sportinë genetika, polinkio genai (genai markeriai), polinkis greitumo jëgos sporto ðakoms, sportininkøatranka.

tynes, graikø-romënø imtynes, boksà, sunkiàjà at-letikà, taip pat èiuoþëjø sprinteriø ir trumpø nuo-toliø irkluotojø genominë DNR (n=97). DNRbuvo iðskirta ið burnos bukalinio epitelio làsteliø.Gauta DNR buvo naudojama kaip polimerinësgrandininës reakcijos (PGR) matrica, kartu sudviem trim praimeriais.

Po genø amplifikacijos genø produktai (PGR)buvo skaidomi endonukleazës. Tada DNR frag-mentai buvo atidalijami naudojant vertikalià elek-troforezæ poliakrilamido gelyje, kartu naudojantir þymiklius – daþus. Kad gauti DNR fragmentaibûtø matomi, po elektroforezës jie buvo daþomifluorescenciniais daþais (bromo etidijomu) ir per-þiûrimi transiliuminatoriuje ultravioletinëje ðvie-soje. Nufotografavus DNR fragmentus, buvo re-gistruojami gauti duomenys. Populiacijos kontroli-næ grupæ sudarë 111 Sankt Peterburgo gyventojøDNR pavyzdþiai.

Rezultatai ir aptarimasPirmasis sportininkø organizme nustatytas ge-

nas buvo -aktininas-3 (ACTN3). Þinoma, kadgriauèiø raumenyse yra dvi baltymo -aktinino izo-formos: izoforma -aktininas-2 (ACTN2) ir izo-forma -aktininas-3 (ACTN3), ðios izoformos yralabai homologiðkos, taèiau skiriasi jø lokalizacijos(iðsidëstymo) vieta raumeninëse skaidulose.

Visose raumeninëse skaidulose yra -aktinino-2,tuo tarpu baltymas -aktininas-3 lokalizuotas tik-tai greitai susitraukianèiose griauèiø raumenø skai-dulose. Abu -aktininø genai (ACTN2 ir ACTN3)pasireiðkia þmogaus griauèiø raumenyse. -aktini-no-3 genas (ACTN3) yra 11-os chromosomos il-gajame petyje (11q13-q14).

SPORTO MOKSLAS82

Analizës rezultatai parodë, kad -aktininai-2 ir -3priklauso pagrindiniams Z disko komponentamsgriauèiø raumenyse, kur jie suriða plonuosius akti-no filamentus. Ðie baltymai atlieka statinæ funkcijàorganizuojant plonuosius filamentus ir sàveikaujanttarp sarkomerø citoskeletø ir sarkoplazmos, kartutvarkingai iðdëstant miofibriliø masyvà. -aktininøizoformos griauèiø raumenyse be statinës atlieka irreguliuojamà funkcijà – jos dalyvauja miofibriliø di-ferenciacijos ir susitraukimo procesuose. -aktini-no-3 deficitas greitai susitraukianèiose griauèiø rau-meninëse skaidulose gali sumaþinti þmogaus dar-bingumà. ACTN3 trûkumo prieþastis yra nukleo-tidinë kaita: citozinas keièiamas timinu 577-m nu-kleotidà koduojanèioje sekoje, kuri yra 16-ame eks-zone. Dël to kodonas, koduojantis arginino amino-rûgðtá, virsta stop kodonu, stabdanèiu polipeptidi-nës baltymo -aktinino-3 grandinës sintezæ. Ðiosmutacijos uþraðymo nukleozidinë forma – R577X.ACTN3 geno polimorfizmas leidþia nustatyti trisgenotipus: RR – homozigotai pagal normaløjá alelá,RX – heterozigotai, XX – homozigotai pagal mu-tuotà alelá. Apie 16 proc. pasaulio populiacijos yrahomozigotai pagal X alelá, ir jø raumenyse nëra-aktinino-3 baltymo. Taèiau raumenø patologijospoþymiø ðie þmonës neturi, nes jo trûkumà greitaisusitraukianèiø raumeniniø skaidulø Z diskuosekompensuoja -aktininas-2. Kartu 577R alelio kie-kis parodo, kad griauèiø raumenyse yra baltymo-aktinino-3 ir suteikia individams pranaðumo la-vinant greitumo jëgos fizines savybes.

Pirmoje tyrimo stadijoje buvo svarbu gauti in-formacijos apie ACTN3 geno polimorfizmà nor-malioje Sankt Peterburgo populiacijoje ir palygintisu Europos populiacija. Tyrimo rezultatai parodë,kad tarp Sankt Peterburgo gyventojø ACTN3 ge-nas pasiskirsto taip: pagal X alelá – 40 proc., pagalR alelá – 60 porc., o XX genotipo daþnumas –17 proc. Tiek Rusijos, tiek Europos gyventojø po-puliacijose dominuoja R alelis (60 proc.), tai pa-tvirtina ir kitø ðaliø atlikti tyrimai (Mills et al., 2001).Tada buvo atliktas sportininkø ir Sankt Peterburgogyventojø geno ACTN3 genotipø palyginimas. Pa-tikimo skirtumo tarp Sankt Peterburgo gyventojøir sportininkø R ir X aleliø daþnio nenustatyta. Mu-tuoto X alelio daþnis kontrolinëje grupëje buvo 40proc., o sportininkø grupëje – 37 proc. Analizuo-jant tris ACTN3 geno genotipø variantus, nustaty-tas skirtumas tarp grupiø. Sportininkø grupëje bu-vo maþiau homozigotinio genotipo XX (7 proc.)negu kontrolinëje grupëje (17 proc.) (p<0,05). Ge-notipo XX didesnis daþnis buvo nustatytas ne dël

didesnio RR genotipo aptinkamumo daþnio, kurisparodo didesná pilnaverèio baltymo -aktinino-3kieká II tipo raumeninëse skaidulose, o dël gana di-delio heterozigotinio genotipo RX pasireiðkimo daþ-nio (60 proc.). Lyginant ðiuos duomenis su RX daþ-niu tarp Sankt Peterburgo gyventojø (45 proc.), nu-statytas patikimas skirtumas (p<0,05). Genotipøgeno ACTN3 pasiskirstymo tarp sportininkø, kul-tivuojanèiø greitumo jëgos sporto ðakas, analizësmetu keletui þmoniø buvo nustatytas mutantinis ge-notipas XX.

Á grupæ „kovos“ buvo átraukti sportininkai, ku-rie kultivuoja dziudo, laisvàsias ir graikø-romënøimtynes. Padidinus tiriamøjø imtá, padidëjo ir gau-tø rezultatø patikimumas. Genotipo XX daþnis liu-dija apie struktûrinio baltymo -aktino-3 nebuvi-mà greitai susitraukianèiose raumeninëse skaidu-lose. Ðis faktas stipriai sumaþina greitumo jëgos dar-bo rodiklius ir apriboja galimybes siekti labai gerøgreitumo jëgos sporto ðakø rezultatø. Tyrimo metunustatytas palyginti nedidelis genotipo XX genoACTN3 daþnis tarp sportininkø parodo daugiame-èiame sportinio rengimo procese natûraliai vyks-tanèià sportininkø atrankà. Vadinasi, labai gerø grei-tumo jëgos sporto ðakø rezultatø pasiekia sporti-ninkai, turintys geno ACTN3 genotipus RR ir RX,o sportininkai, turintys genotipà XX, turi ribotasgalimybes siekti puikiø ðiø sporto ðakø rezultatø.Iðvada: ACTN3 geno RR ir XX genotipø tyrimusjau ðiandien galime rekomenduoti kaip diagnostinátestà, nustatantá polinká greitumo jëgos reikalingamdarbui.

Antras iðtirtas sportininkø genomas buvo deza-minazës adenozin-monofosfato (AMFD) genas. Þi-nomos trys egzistuojanèios AMFD izoformos: Mizoforma (raumeninë, genas AMFD1), L izoforma(kepeninë, genas AMFD2), E izoforma (eritrociti-në, AMFD3).

AMFD izoformos skiriasi savo molekuline ma-se, imunologinëmis, katalizuojanèiomis ir regulia-cinëmis savybëmis. Imunofluorescencinës analizësduomenimis, AMFD M izoforma lokalizuota (iðsi-dësèiusi) greitai susitraukianèiose griauèiø raume-ninëse skaidulose. Ði AMFD izoforma yra koduo-jama AMRD1 geno, iðsidësèiusio ant pirmos chro-mosomos trumpojo peties (1p 13.1).

AMDF aktyvumo griauèiø raumenyse analizë pa-rodë, kad individai, kuriø fermento aktyvumas ma-þas, jauèia silpnumà, greit nuvargsta, jiems galimiraumens traukuliai netgi po vidutinio intensyvumotreniruotës. Ðio fermento trûkumas griauèiø rau-menyse yra viena ið labiausiai paplitusiø þmogaus

2005 Nr. 4(42) 83

metabolinës ir sukeltos miopati jos prieþasèiø.AMFD trûkumo prieþastis yra citozino pakeitimastiminu 34-oje nukleotidà koduojanèioje sekoje, ku-ri yra antrame ekszone. Dël ðio pakeitimo gliuta-mino kodonas tampa stop kodonu ir polipeptidinëgrandinë nebesintetinama. Ðios mutacijos nukleo-zidinë forma – C34T, o uþraðymo, naudojant vien-raidá aminorûgðtiná kodà, forma – Q12X. Dël ðiosgenø sekos taðkinës mutacijos ávyksta baltymo gran-dinës terminacija, ir produktas, kaip katalizatorius,tampa neaktyvus.

Molekulinës biologijos metodais galima iðanali-zuoti DNR ir pagal AMPD1 gene esanèio C34tpolimorfizmà nustatyti 3 genotipus: CC – homozi-gotai pagal normaløjá alelá, CT – heterozigotai, TT– homozigotai pagal mutuotà alelá. Pagal AMPD1gene esanèio C34t polimorfizmà nustatyta, kad 75proc. tirtø sportininkø priklauso CC genotipui,22,6 proc. yra heterozigotø CT turëtojai ir tik2 þmonës turëjo mutantiná alelá TT. Sportininkai,priklausantys CC genotipui, dominuoja sunkiojojeatletikoje (92 proc.), irklavime (70 proc.). Sporti-ninkai, priklausantys heterozigotiniam CT genoti-pui, daþniausiai buvo boksininkai (36 proc.) ir èiuo-þëjai paèiûþomis (36 proc.). Sportininkai, priklau-santys mutuotam TT genotipui, buvo irkluotojas irsunkiaatletis (po vienà þmogø). Sportininkø priklau-symas TT genotipui rodo þemà fermento AMPDaktyvumà greitai susitraukianèiose raumeninëseskaidulose ir bûtent jis ribos pasirinktos ðakos spor-tiniø rezultatø augimà. Tikslinga paþymëti, kad toksmaþas TT genotipà turinèiø sportininkø skaièius ro-do, kad sportininkø atranka á greitumo jëgos sportoðakas yra gana efektyvi.

Treèias tirtas sportininkø genomas buvo angio-tenzinà konvertuojanèio fermento (ACE) genas. Taipagrindinis renin-angiotenzininës sistemos fermen-tas – svarbiausias arterinio spaudimo humoralinisreguliatorius. ACE katalizuoja angiotenzino I vir-timà angiotenzinu II – tai aktyviausias kraujagyslessusiaurinantis hormonas. ACE taip pat gali katali-zuoti bradikinino – svarbiausio kraujagysles pleèian-èio hormono – degradacijà. ACE genas yra 17-ojechromosomoje (q23). Struktûrinis geno ACE poli-morfizmas vadinamas inerciniu / deleciniu (I/D) irpriklauso nuo 16-ame introne esanèio DNR frag-mento, kurio ilgis 287 nukleotidø poros, buvimo(insertion) arba nebuvimo (deletion).

Taikant PCR reakcijas galima iðskirti ACE ge-no tris genotipus: II – homozigotai pagal I alelá,ID – heterozigotai, DD – homozigotai pagal D ale-lá. Tarp genotipo ACE ir fermento, reguliuojanèio

angiotenzino II kieká, aktyvumo yra stiprus tar-pusavio ryðys. Ðis hormonas ne tik reguliuoja he-modinaminæ þmogaus bûklæ, bet veikia ir kaip au-gimo faktorius: padidina struktûriniø baltymø sinte-zæ miokardo làstelëse, dël to ðirdies raumuo hiper-trofuotasi.

Pagal geno ACE polimorfizmà tiriamàjà popu-liacijà galima suskirstyti á tris grupes: genotipo IIturëtojai, ID genotipas ir DD genotipas. Tyrimø pra-dþioje buvo palygintas genotipø daþnis tarp SanktPeterburgo gyventojø ir sportininkø. Analizës re-zultatai parodë, kad pasiskirstymas tarp miesto gy-ventojø (16 proc. – II, 51 proc. – ID, 33 proc. –DD) ir tarp sportininkø (14 proc. – II, 39 proc. –ID, 47 proc. – DD) yra panaðus. Kartu galima pa-þymëti, kad sportininkø grupëje buvo daugiau ho-mozigotø DD genotipui priklausanèiø þmoniø, o ge-notipui ID – maþiau. Geno ACE genotipø pasiskirs-tymo tarp sportininkø, kultivuojanèiø greitumo jë-gos sporto ðakas ir sporto ðakas, reikalaujanèias il-gos trukmës fizinio darbo, analizë leido nustatyti Iir D aleliø pasiskirstymo daþná. Greitumo jëgossporto ðakø atstovø D alelio daþnis buvo 0,72, o Ialelio – 0,28. Sportininkø, kurie atlieka ilgos truk-mës fiziná krûvá, ðis santykis buvo: I alelis – 0,63, Dalelis – 0,37 (Nazaro, Woods et al., 2001).

Gauti rezultatai rodo, kad yra patikimas kore-liacinis ryðys tarp kai kuriø fiziniø savybiø ir genoACE genotipø. Sportininkai, turintys geno ACE ge-notipà DD, daþniausiai turi polinká greitumo jëgossporto ðakoms, o turintys II genotipà – atvirkðèiai,daþniausiai turi polinká ilgos trukmës darbui(Ðîãîçêèí è äð., 2002). Ið viso to iðplaukia, kadtiek geno ACTN3 X alelio tyrimai, tiek ir genoAMPD1 T alelio analizë bei geno ACE genotipoDD nustatymas ðiandien gali bûti rekomenduojamikaip diagnostiniai testai siekiant iðsiaiðkinti, ar spor-tininkas turi genetiná polinká greitumo jëgos sportoðakoms.

Apraðyto tyrimo rezultatai leido susidaryti þmo-gaus genetiðkai nulemtø polinkiø greitumo jëgosreikalingai fizinei veiklai vaizdà ir nustatyti genus,kurie gali bûti panaudoti kaip diagnostinis komplek-sas atrenkant sportininkus á greitumo jëgos sportoðakas. Ðiø duomenø panaudojimas trenerio prakti-niame darbe leis padidinti sportininkø atrankos re-zultatyvumà ir apsaugoti sportininkø sveikatàvykdant mokomàsias treniravimo programas ir stre-sinëse situacijose, kurios sporte neiðvengiamos.

Autoriai dëkoja V. I. Krilièevskiui ir I.I. Koma-rovui uþ vaisingà moksliná bendradarbiavimà ir pa-galbà organizuojant tyrimus.

SPORTO MOKSLAS84

LITERATÛRA1. Mills, M.A. Nan Yang, Weinberger, R.P. (2001). Diferrentexpression of the actinbinding proteins, a-actin-2 and-3, indiferent species: implications for the evolution of functionalredundancy. Human Molecular Genetics, 10(13), 1335-1346.2. Nazaro, I., Woods, D., Montgomery, H., Schneider, O.,Kazakov, ,V., Tomilin, N., Rogozkin, V. (2001). Theangiotensin converting enzime 1/D polymorphysm inRussian atletes. European Journal of Human Genetics, 9,797-801.

3. Ðîãîçêèí, Â. À. (2001). Ðàñøèôðîâêà ãåíîìà ÷åëîâåêàè ñïîðò. Òåîðèÿ è ïðàêòèêà ôèç. kóëüòóðû, 6, 60-63.4. Ðîãîçêèí, Â. À. (2003). Ñïîðòèâíàÿ ãåíåòèêà: ñîñòîÿíèåè ïåðñïåêòèâû. Måæä. íàó÷íûé êîíãðåññ „Cîâðåìåííûéîëèìïèéñêèé ñïîðò è ñïîðò äëÿ âñåõ“, 3, 265-269.5. Ðîãîçêèí, Â.À., Íàçàðîâ, È.Á., Êàçàêîâ, Â. È. (2000).Ãåíåòè÷åñêèå ìàðêåðû ôèçè÷åñêîé ðàáîòîñïîñîáíîñòè÷åëîâåêà. Òåîðèÿ è ïðàêòèêà ôèç. Kóëüòóðû, 12, 33-36.6. Ðîãîçêèí, Â. À., Íàçàðîâ, È. Á., Êàçàêîâ, Â. È. Ñïîñîáâûÿâëåíèÿ ïðåäðàñïîëîæåííîñòè ê äëèòåëüíîé ôèçè÷åñêîéðàáîòå. Ïàòåíò ÐÔ 2194982, âûäàí 20.12. 2002. No. 35.

GENES-MARKERS OF PREDISPOSITION TO SPEED-POWER SPORTS

Prof. Habil. Dr. V. A. Rogozkin, Dr. I. V. Astratenkova, A. M. Druþevska ja, O. N. Fedorovska ja

SUMMARY

The purpose of research was to reveal and analyzethe polymorphism of three genes: - actinine-3,adenosin monophosphate deaminase and angiotensintransforming enzyme at representatives of speed-powersports. The work was fulfilled due to the samples ofgenome DNA of 97 students, specializing in five speed-power sports: judo, free-style wrestling, the Greco-Roman wrestling, boxing, weightlifting, skaters-sprinters and short distance rowers. The author usedthe samples of DNA taken from 111 inhabitants ofSaint Petersburg as the population control.

On the basis of the results of this research theyreceived the developed picture of genetic

predisposition of a person to the performance ofspeed – power physical work for the first time anddeterminate the spectrum of genes which can be usedin a diagnostic complex for the selection to the speed-power sports. The use of the received data in practicalwork of coaches will allow increasing the productivityof sport selection and will keep health of athletes atthe realization of the educational-training programof training and in stressful situations which sports areconnected.

Keywords: sports genetics, genes-markers,predisposition to speed-power loadings, sportsselection.


V. A. RogozkinSankt Peterburgo kûno kultûros mokslo tiriamasis institutasDinamo pr. 2, St. Peterburgas 197110, Rusija

2005 Nr. 4(42) 85

KRONIKACHRONICAL

Sporto mokslas – moksliniø tyrimø, studijø ir praktikossistema, kuri, integruodama kitø mokslø laimëjimus, kurianaujas technologijas ir metodus, aktualius þmogaus juda-mosios veiklos problemoms spræsti. Nûdienos mokslobruoþas – mokslo srièiø integracija, dideli mokslininkø ko-lektyvai ieðko praktikai aktualiø problemø sprendimø, tamskiriama daug lëðø. Maþoms valstybëms, kokia yra ir Lietu-va, apskritai kyla klausimas: gal tikslingiau pasinaudoti ki-tose valstybëse sukauptomis þiniomis, neinvestuojant lëðøturëti ðalyje pakankamai aukðtà ekspertiná lygá. Beje, sportomokslui tai netinka – jei tik „pirksime“ svetur sukurtas tre-niravimo technologijas, Lietuvos sportininkai neuþkops antnugalëtojø pakylos Europos, pasaulio èempionatuose, ne-taps olimpiniø þaidyniø nugalëtojais. Todël privalu panau-doti intelektualøjá ðalies potencialà, skatinti, kad Lietuvossporto mokslo laboratorijose bûtø tikrinamos, diegiamosbei kuriamos naujos tyrimø ir sportininkø parengtumo ver-tinimo bei treniravimo metodikos.

2005 m. rugsëjo 27 ir lapkrièio 28 d. posëdþiuose Lietu-vos sporto mokslo taryba (LSMT) svarstë klausimà „Dëlsportininkø testavimo praktikos ir dël naujø metodologijødiegimo Lietuvos sporto mokslo laboratorijose“.

LSMT paþymi:• treneriui reikia mokslininkø patarimø, mokslo laboratori-

jø pagalbos, trenerio ir mokslininko bendradarbiavimas –kvalifikuoto, kokybiðko darbo garantas, sëkmës laidas;

• Lietuvos sporto mokslo laboratorijos sukaupë tamtikrà patirtá, atliko nemaþai reikðmingø darbø padë-damos Lietuvos nacionaliniø rinktiniø sportininkamspasirengti atsakingiausioms varþyboms;

• naujø technologijø panaudojimas yra svarbus veiks-nys rengiant sportininkà rungtyniauti elito klasësvarþybose, bûtina sàlyga siekiant, kad ir ateityje Lie-tuvos sportininkai taptø tarptautiniø varþybø nuga-lëtojais ir prizininkais. Naujos vertinimo metodologijosleidþia atskleisti organizmo funkcijø sinergetinës sàvei-kos ypatybes, nenusakomas áprastiniais euristiniais me-todais;

• nûdienos bruoþas – greitø sprendimø metas, todëlnaujausiø tyrimo metodologijø diegimas Lietuvossporto mokslo laboratorijose yra bûtina sàlyga, kadgalëtø atlikti reikiamo lygio tyrimus ir kuo greièiausuteiktø informacijà vartotojui – treneriui;

• mokslas, taip pat ir sporto mokslas, nëra iki galo susi-formavæs ir nekintantis fenomenas. Ði þmogaus veik-los sritis yra nuolatiniame procese, anksèiau nustaty-tos ir skelbtos tiesos tikslinamos, kartais paneigia-mos, gaunama naujø þiniø, kuriamos naujos teorijos,jos vël tikrinamos. Ðiuolaikinio mokslo metodologi-ja vienareikðmiðkai paþymi mokslo ðakø integracijossvarbà – atskiri elementai niekada nesukuria tokioskokybës, kokià jie sukuria bendrai sàveikaudami irturëdami tam tikrus santykius.

LSMT kvieèia mokslininkus:• sekti ir apibendrinti pasaulio mokslininkø kuriamas

naujas sportininkø parengtumo vertinimo ir povei-kio organizmui metodikas ir metodologijas, skaitytipaskaitas, rengti metodinius praneðimus treneriamsapie sporto mokslo ir technologijø naujoves;

• siekti nuolat verifikuoti naudojamas tyrimo metodi-kas, diegti paþangias, veiksmingas ir informatyviasmetodologijas, leidþianèias geriau paþinti organizmofunkcijø vienovæ, sportininko asmenybës ypatybes iroptimaliai valdyti sportininkø rengimo vyksmà. Ge-netikos mokslo laimëjimai pakoreguoja ankstesnesteorijas ir atskleidþia naujas metodologines sporti-ninkø rengimo kryptis, todël tikslinga, kad Lietuvossporto mokslo laboratorijos pradëtø ðiuos tyrimus,ásisavintø ðio mokslo subtilybes;

• keistis naujausia informacija, siekti geriau pasinau-doti kitø Lietuvos universitetø ir pasaulio moksloástaigø teikiamomis galimybëmis, Lietuvos ir Euro-pos fondø, remianèiø mokslà, galimybëmis rengti ben-drus projektus;

• teikti siûlymus dël gabiø, jaunø, doktorantûros stu-dijas baigusiø mokslininkø siuntimo podoktoran-tûros studijoms ar staþuotëms á uþsienio ðaliømoksliniø tyrimø centrus, laboratorijas. Kuo dau-giau padëti treneriams ne tik atsakant á jø klausi-mus, tiriant sportininkus ir teikiant rekomenda-cijas, bet ir aptariant praktikai aktualias proble-mas, kartu tikrinant idëjas ir kuriant naujas me-todikas, nes sporto mokslo savitumas yra tai, kadmoksliniø tyrimø rezultatø diegimas á praktikà nërabaigiamasis moksliniø tyrimø bruoþas, o bûdingas jøpradþios dëmuo.

Lietuvos sporto mokslo taryboskreipimasis á Lietuvos sporto mokslininkus

SPORTO MOKSLAS86

2005 09 22–24 Leipcige vyko 17-oji aukðtøjø sporto mo-kyklø konferencija. Jà organizavo Leipcigo universitetoSporto mokslø fakultetas. Vokietijos sporto mokslø sàjun-gos (Deutsche Vereinigung für Sportwissenschaft; DVS)tarptautinis renginys „Sportas Europoje“ buvo puikiai or-ganizuotas, bet labiausiai domino turinio poþiûriu.

Konferencijoje buvo perskaityta 11 pagrindiniø pra-neðimø (1 skirtas sporto psichologijai), 5 poziciniai re-feratai ir maþdaug 200 praneðimø 36 darbo grupëse (ið jø– 12 praneðimø 3 sporto psichologijos darbo grupëse) irpristatyta apytikriai 60 stendiniø praneðimø, tarp jø iratstovo ið Lietuvos R. Malinausko „Aerobikos sportuotojøvidinës ir iðorinës motyvacijos pastiprinimas“ („Enhan-cing of intrinsic and extrinsic motivation of lovers ofsports in aerobics“). Vyravo treneriø rengimo ir dideliomeistriðkumo sporte temos. Stebëtinai daug dëmesio skir-ta mokyklos ir laisvalaikio sportui. Mokslininkai susirû-pinæ vis maþiau judanèiø ir statistiðkai patikimai sun-këjanèiø europieèiø sveikata, todël ne maþiau aktualûspraneðimai buvo ligø prevenci jos ir reabilitaci jos persportà klausimais. Maþiau kalbëta apie naujàsias infor-mavimo priemones, informatikà, diagnostikà ir neága-liøjø sportà.

Sporto psichologai registruodamiesi aktyviai teikë pra-neðimø santraukas, tad renginio metu, be pagrindinioJ. L. Hanino (KIHU-Research Institut for Olimpic Sports,Jyväskylä, Finland) praneðimo, tarp kitø sporto mokslodisciplinø buvo iðskirtos ir 3 sporto psichologijos gru-pës: „Sporto psichologija didelio meistriðkumo sporte“,„Sporto psichologijos ávairovë“, „Berniukai–identitetas–sportas. Á senas problemas ið naujos perspektyvos“, beiviena netiesiogiai su sporto psichologija susijusi darbogrupë – „Psichosocialiniai iðtekliai mokyklose ir sportoklubuose“.

J. L. Haninas savo pranešime „Sporto psichologijos da-bartis ir perspektyvos Europoje“ aptarë sporto psichologi-jos Europoje raidà ir ateities tendencijas. Sporto psicholo-

Psichologija Europos sporte

gijà praneðëjas siejo tik su didelio meistriðkumo sportu, tuotarpu praneðimai darbo grupëse aiðkiai rodo, kad sportopsichologijos tyrimo objektu tapo ir mokyklø, laisvalaikio,reabilitacijos bei sveikatos sportas.

Tradicinis ðios disciplinos supratimas didelio meistrið-kumo sporte – psichologinis veiklos reguliavimas rengiantsportininkà varþyboms. Moderni sporto psichologija pra-pleèia dëmesio objektà atsigræþdama á trenerá kaip á svarbøasmená sportininko psichologiniame rengime. Taigi atsiran-da naujas reiðkinys – „trenerio treniravimas“ („Coachingthe coach“). Atsisakyta kolektyvinio „sëkmingo sportinin-ko“ paieðkø ar formavimo – dabar stengiamasi atrasti irugdyti stipriàsias sportininko ypatybes, akcentuojant jo sa-varankiðkumà, individualumà ir patirtá. Sporto psichologaidirba komandos formavimo srityje, domisi kokybiðkos tre-niruotës, persitreniravimo, pervargimo ir traumø prevenci-jos klausimais. Dar viena nauja sritis – sportininkø ir trene-riø adaptavimasis prie kitø kultûrø.

Nors praneðimas buvo orientuotas á temas, kurios svar-bios siekiant puikiø rezultatø, sporto karjeros pabaiga ir suja susijæ procesai nepateko á ðià sporto psichologijos Euro-poje apþvalgà.

Greta ðiø temø, darbo grupëse buvo diskutuojami susportu susijæ motyvaciniai aspektai, iðkeltas empiriðkai pa-tvirtintø sporto psichologijos diagnostikos priemoniø po-reikis, pristatytos ideomotorinë bei mentalinë treniruotësir relaksacinës technikos kaip efektyvios darbo priemo-nës, analizuoti socialiniai iðtekliai ir jø reikðmë bei prista-tytas pasikeitæs vyrø ávaizdis sporte (nevarþomas emocijøreiðkimas – aðaros po pralaimëjimo, laukinis ðokis po per-galës).

Pasikeitimas informacija, diskusijos, naujovës skatinatolimesnius þingsnius moksle.

Plaèiau apie psichologijà Europos sporte – www.xxx.lt

Aistë ÞemaitytëÞurnalistë, sporto psichologë

2005 Nr. 4(42) 87

„Sporto mokslo“ þurnale spausdinami straipsniai ávairiømokslo krypèiø, uþ kurias atsakingi ðie Redaktoriø tarybosnariai:

1. Sporto mokslo teorija – prof. habil. dr. P. Karoblis, prof.habil. dr. A. Raslanas, prof. habil. dr. A. Skarbalius.

2. Sporto bei judesiø fiziologija, sporto medicina, sportobiochemija – prof. habil. dr. A. Gailiûnienë, prof. habil. dr.J. Saplinskas, prof. habil. dr. A. Irnius, prof. habil. dr. J. Jað-èaninas.

3. Ávairaus amþiaus ir treniruotumo sportininkø organiz-mo adaptacija prie fiziniø krûviø – prof. habil. dr. J. Skernevi-èius, prof. dr. A. Stasiulis.

4. Sporto pedagogika ir sporto psichologija – prof. ha-bil. dr. S. Kregþdë, prof. habil. dr. K. Miðkinis.

5. Sportiniø þaidimø teorija ir didaktika – prof.habil. dr. S. Stonkus.

6. Kûno kultûros teorija, sveika gyvensena ir fizinë reabi-litacija – prof. habil. dr. J. Jankauskas, prof. habil. dr.A. Baubinas, prof. habil. dr. P. Tamoðauskas.

7. Sporto istorija, sporto sociologija, sporto vadyba, sporto in-formatika, olimpinio sporto problemos – prof. habil. dr. P. Karoblis,K. Steponavièius.

Kiekvienos mokslo krypties Redaktoriø tarybos narys yrapateikiamo straipsnio ekspertas, jis aprobuoja straipsniospausdinimà þurnale, jei reikia, papildomai skiria recenzentus.

Bendrieji reikalavimai:Þurnalui pateikiami originalûs, neskelbti kituose leidi-

niuose straipsniai, juose skelbiama medþiaga turi bûti nauja,teisinga ir tiksli, logiðkai iðanalizuota ir aptarta. Moksliniostraipsnio apimtis – iki 6–8 puslapiø.

Straipsnis turi bûti suredaguotas, iðspausdintas tekstaspatikrintas, pageidautina, kad bûtø vartojamos tik standar-tinës santrumpos bei simboliai. Nestandartinius sutrumpini-mus bei simbolius galima vartoti tik pateikus jø apibrëþimustoje straipsnio vietoje, kur jie áraðyti pirmà kartà. Visi matavi-mø rezultatai pateikiami tarptautinës SI vienetø sistemosdydþiais.

Straipsnyje turi bûti akcentuojama darbo originalumas,naujumas bei svarbûs atradimai, praktinës veiklos apiben-drinimas ir pateikiamos iðvados, paremtos tyrimø rezulta-tais.

Straipsniai recenzuojami. Kiekvienà straipsná recenzuojane maþiau kaip du recenzentai, vienas recenzentas ið moksloinstitucijos – autoriaus darbovietës, o kità – anoniminá recen-zentà – skiria þurnalo atsakingasis sekretorius. Pagrindinis re-

cenzentø parinkimo kriterijus – jø kompetencija. Recenzentørekomendacijos pagrindþia straipsnio tinkamumà „Sportomokslo“ þurnalui.

Straipsniai skelbiami lietuviø ir anglø kalbomis su iðsa-miomis lietuviø ir anglø kalbø santraukomis.

Du rankraðèio egzemplioriai ir diskelis arba kompaktinis dis-kas siunèiami þurnalo „Sporto mokslas“ atsakingajai sekretoreidr. E. Kemerytei-Riaubienei ðiuo adresu:

Lietuvos sporto informacijos centras, 513 kab.Þemaitës g. 6, LT–03117 Vilnius

Gaunami straipsniai registruojami. Straipsnio gavimo da-ta nustatoma pagal Vilniaus paðto þymeklá.

Straipsnio struktûros ir áforminimo reikalavimai:Antraštinis puslapis: 1) trumpas ir informatyvus straips-

nio pavadinimas; 2) autoriø vardai ir pavardës, mokslo var-dai ir laipsniai; 3) institucijos, kurioje atliktas tiriamasis dar-bas, pavadinimas; 4) autoriaus, atsakingo uþ koresponden-cijà, susijusià su pateiktu straipsniu, vardas, pavardë, adre-sas, telefono (fakso) numeris, elektroninio paðto adresas.

Santrauka (ne maþiau kaip 700 spaudos þenklø) lietu-viø ir anglø kalbomis. Santraukoje nurodomas tyrimo tiks-las, objektas, trumpai apraðoma metodika, pateikiami tyri-mo rezultatai ir iðvados.

Raktaþodþiai: 3–5 informatyvûs þodþiai ar frazës.Ávadas (iki 500 þodþiø). Jame nurodoma tyrimo proble-

ma, aktualumas, iðtirtumo laipsnis, þymiausi tos srities moks-lo darbai, tikslas. Skyriuje cituojami literatûros ðaltiniai turiturëti tiesioginá ryðá su eksperimento tikslu.

Tyrimo metodai. Apraðomi originalûs metodai arba pa-teikiamos nuorodos á literatûroje apraðytus standartinius me-todus. Tyrimo metodai ir organizavimas turi bûti aiðkiai ið-dëstyti.

Tyrimo rezultatai. Iðsamiai apraðomi gauti rezultatai, pa-þymimas jø statistinis reikšmingumas, pateikiamos lentelësir paveikslai.

Tyrimo rezultatø aptarimas ir iðvados. Tyrimo rezultatai lygi-nami su kitø autoriø skelbtais duomenimis, atradimais, ávertinamijø tapatumai ir skirtumai. Pateikiamos aiðkios ir logiðkos iðvados, pa-remtos tyrimo rezultatais.

Literatûra. Literatûros sàraðe cituojama tik publikuotamokslinë medþiaga. Cituojamø literatûros ðaltiniø turi bûti nedaugiau kaip 15. Moksliniø konferencijø tezës cituojamos tiktada, kai tai yra vienintelis informacijos ðaltinis. Literatûrossàraðe ðaltiniai numeruojami ir vardijami abëcëlës tvarka pa-gal pirmojo autoriaus pavardæ. Pirma vardijami ðaltiniai loty-niðkais raðmenimis, paskui – rusiðkais.

INFORMACIJA AUTORIAMS

SPORTO MOKSLAS88

Literatûros apraðo pavyzdþiai:Bekerian, D. A. (1993). In search of the typical eyewit-

ness. American Physiologist, 48, 574–576.Ðtaras, V., Arelis, A., Venclovaitë, L. (2001). Lietuvos

moterø irkluotojø treniruotës vyksmo ypatumai. Sportomokslas, 4(26), 28–31.

Neuman, G. (1992). Specific issues in individual sports.Cycling. In: R. J. Shepard and P. O. Astrand (Eds.). Endu-rance in Sport (pp. 582–596). New-York.

Jovaiða, L. (1993). Edukologijos pradmenys: studijø prie-monë. Vilnius: VU l-kla.

Stonkus, S. (Red.) (2002). Sporto terminø þodynas (IIleid.). Kaunas: LKKA.

Tubelis, L. (2001). Studentø fizinës saviugdos skatinimosistema ir jos efektyvumas: daktaro disertacijos santrauka.Vilnius: VPU.

Straipsnio tekstas turi bûti iðspausdintas kompiuteriu vie-noje standartinio (210x297 mm) balto popieriaus lapo pusëje„Time New Roman“ ðriftu, 12 pt, per pusantro intervalo tarpeiluèiø. Paraðèiø dydis kairëje ir deðinëje – 1,5 cm; virðuje irapaèioje – ne maþiau kaip 2 cm; teksto norma – 30 eiluèiø po60–65 þenklus eilutëje. Puslapiai turi bûti numeruojami virðu-tiniame deðiniame kraðte, pradedant antraðtiniu puslapiu, ku-ris paþymimas pirmuoju numeriu.

Straipsniai, pateikiami diskelyje „Floppy 3,5“ arba kom-paktiniame diske, turi bûti surinkti A4 formatu. Skenuotø pa-veikslø pavadinimai pateikiami po paveikslais surinkti „Micro-soft Word for Windows“ programa. Paveikslai þymimi eilës tvar-ka arabiðkais skaitmenimis, pavadinimas raðomas po paveiks-lu, spausdinami ant atskirø lapø.

Kiekviena lentelë privalo turëti trumpà antraðtæ bei virð jospaþymëtà lentelës numerá. Visi paaiðkinimai turi bûti tekste arbatrumpame priede, iðspausdintame po lentele. Lentelëje vartoja-mi sutrumpinimai ir simboliai turi sutapti su vartojamais tekstear paveiksluose. Lentelës spausdinamos ant atskirø lapø, perpusantro intervalo tarp eiluèiø, jose pateikiami rezultatø aritme-tiniai vidurkiai, nurodomi jø variacijos parametrai, t. y. vidutiniskvadratinis nuokrypis arba vidutinë paklaida.

Jei paveikslai ir lentelës padaryti „Microsoft Exel for Win-dows“ programa, jie neturi bûti perkelti á programà „MicrosoftWord for Windows“, jø vieta tekste turi bûti nurodyta kairëjeparaðtëje pieðtuku.

Neatitinkantys reikalavimø ir netvarkingai parengtistraipsniai bus gràþinami autoriams be ávertinimo.

Kvieèiame visus bendradarbiauti „Sporto mokslo“ þur-nale, skelbti savo darbus.

„Sporto mokslo“ þurnalo vyr. redaktoriusprof. habil. dr. Povilas KAROBLIS

Documents

(42) SPORTO 4 S P O R T MOKSLAS (42) SCIENCE - sportinfo.lt