· Web view2 days ago · N01/2006-1156, pakeistą 2007 m. rugsėjo 17 d. ir 2014 m. spalio 24 d. susitarimais (toliau – nuomos sutartys). 3.Ieškovė nurodė, kad nuomos sutarčių

TAR identifikacinis nr.

Užregistravimo data

Galioja nuo

Paskelbta

Teisės akto priedai

2021-02065

2021-02-03

2021-01-14

2021-01-14

-

Civilinė byla Nr. e3K-3-177-421/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36549-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.16.8.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio ir Donato Šerno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LT Development Fund“ prevencinį ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti, bei atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „LT Development Fund“ dėl 2006 m. rugsėjo 28 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčių nutraukimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos be aukciono bei tokios nuomos sutarties nutraukimo pagrindus, aiškinimo ir taikymo.

2.Ieškovė prevenciniu ieškiniu prašė teismo uždrausti atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) ar jos teritoriniams padaliniams vienašališkai dėl 2018 m. rugsėjo 28 d. įspėjime nurodytų pagrindų nutraukti: 2006 m. rugsėjo 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2006-1155, pakeistą 2007 m. rugsėjo 17 d. ir 2014 m. spalio 24 d. susitarimais; 2006 m. rugsėjo 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2006-1156, pakeistą 2007 m. rugsėjo 17 d. ir 2014 m. spalio 24 d. susitarimais (toliau – nuomos sutartys).

3.Ieškovė nurodė, kad nuomos sutarčių pagrindu nuomojasi valstybinės žemės sklypą Vilniuje, Algirdo g. 77 (toliau – žemės sklypas, ginčo sklypas), suformuotą Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 1283V patvirtinto detaliojo plano pagrindu. Ieškovės ir atsakovės žemės sklypo nuomos santykiai susiklostė ieškovei pagal 2014 m. liepos 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį įsigijus žemės sklype 16 statinių. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ieškovei leista rengti detaliojo plano korektūrą, 2016 m. spalio 10 d. ieškovė su Vilniaus miesto savivaldybės administracija sudarė teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, 2017 m. balandžio 28 d. sudaryta projektavimo darbų sutartis. Taip pat 2017 m. gegužės 26 d. ir 2017 m. lapkričio 13 d. sudarytos paslaugų teikimo sutartys atitinkamai dėl žemės sklypo preliminaraus ekogeologinio tyrimo ir tyrimų ataskaitos parengimo bei dėl detalaus žemės sklypo ekogeologinio tyrimo, tyrimų ataskaitos ir teritorijos tvarkymo plano parengimo; 2018 m. parengti ir su Vilniaus miesto savivaldybės administracija suderinti detaliojo plano korektūros ir pagal planuojamus korektūros sprendinius numatytų statyti daugiabučių namų projektiniai pasiūlymai. Lygiagrečiai detaliojo plano korektūros rengimui vykdomi naujų statinių projektavimo darbai, užsakomi statybiniai gaminiai.

4.Ieškovė 2018 m. spalio 4 d. gavo atsakovės 2018 m. rugsėjo 28 d. įspėjimą dėl nuomos sutarčių nutraukimo. Ieškovės įsitikinimu, atsakovės veiksmai, kurių ji ketina imtis, yra neteisėti. Atsakovė nepagrįstai neįvertino ieškovės nuomos sutartimis įgytos teisės žemės sklype statyti naujus statinius, ši teisė jau pradėta įgyvendinti. Atsakovės pozicija neatitinka teismų formuojamos praktikos, pagal kurią nuomininko teisė statyti naujus statinius yra ginama. Atsakovei nutraukus nuomos sutartis, ieškovė prarastų 6 600 000 Lt (1 911 492 Eur) investicijų įsigyjant pastatus, 2 049 150,71 Eur investicijų paruošiamiesiems statybos darbams atlikti; būtų pažeista ieškovės nuosavybės teisė į statinius žemės sklype, įskaitant teisę juos vystyti, ir teisė valdyti nuomos sutarčių pagrindu išnuomotą žemės sklypą, būtiną tinkamam nuosavybės teisės į statinius įgyvendinimui.

5.Atsakovė priešieškiniu prašė nutraukti nuomos sutartis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ji nurodė, kad, nuo 2015 m. spalio mėnesio nugriovusi sklype buvusius pastatus, ieškovė žemės sklypo nenaudoja pagal paskirtį, taigi išnyko pagrindas žemės sklypą nuomoti lengvatine tvarka. Kiemo įrenginiai nesukuria pagrindo nuomotis žemės sklypą lengvatine tvarka. Ieškovė, nugriaudama pastatus ir neturėdama leidimo statyti naujus statinius, veikė savo rizika. Kadangi pastatų, kuriems naudoti reikalingo žemės sklypo nuomos sutartys buvo sudarytos, nėra, šių sutarčių vykdymas pagal tikslinę paskirtį yra iš esmės negalimas. Žemės sklypo nuomos sutarčių galiojimas sukelia žalą valstybei, nes neužtikrinamas tinkamas valstybinės žemės socialinės paskirties įgyvendinimas – teikti visuomeninę naudą. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė statybines medžiagas sklype pradėjo sandėliuoti tik gavusi įspėjimą dėl sutarčių nutraukimo. Atsakovės manymu, nuomos sutarčių 3 punktas nesuteikia teisės statyti naujus statinius.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.

7.Teismas, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, kad nuomos sutartimis išnuomotas 23 418 kv. m ploto valstybinės žemės sklypas. Teisę į valstybinės žemės nuomą ieškovė įgijo 2014 m. liepos 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijusi nekilnojamojo turto objektus (administracinį, gamybinį pastatus, sandėlius, garažą, stogines ir kitus) šiame sklype. 2014 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyrius įpareigojo ieškovę iki 2015 m. kovo 30 d. sklype esančius statinius suremontuoti, rekonstruoti, kad statiniai atitiktų esminius statinių reikalavimus, nekeltų pavojaus, arba juos nugriauti, o 2015 m. gegužės 27 d. įpareigojo pakartotinai bei nustatė terminą iki 2015 m. liepos 20 d. Visi pastatai, išskyrus kitus inžinerinius statinius – kiemo aikštelę ir tvorą, yra sunaikinti ir nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR). 2015 m. rugpjūčio 5 d. ieškovė kreipėsi į NŽT su prašymu duoti sutikimą ir leidimą vykdyti statybos darbus dėl 2014 m. liepos 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigytų pastatų, į šį prašymą NŽT atsakė, jog, esant sudarytai valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčiai, valstybinės žemės patikėtinio sutikimas dėl statinių statymo ar rekonstravimo išreiškiamas sutartyje, taigi šiuo atveju atskiri valstybinės žemės patikėtinio sutikimai neišduodami. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. rugsėjo 23 d. įsakymais leista rengti teritorijos prie Algirdo g. 75 nedidelių veiklos mastų detaliojo plano koregavimą sklype Algirdo g. 77 inicijavimo pagrindu, siekiant padalyti sklypą, keičiant naudojimo būdą, nustatant pagrindinius naudojimo reglamentus; patvirtinta planavimo darbų programa detaliojo planavimo dokumentui rengti. 2016 m. spalio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir ieškovė sudarė sutartį dėl žemės sklypo planavimo proceso inicijavimo – detaliojo plano rengimo ir finansavimo. 2018 m. gegužės 16 d. NŽT atsisakė derinti teritorijos prie Algirdo g. 75 nedidelių veiklos mastų detaliojo plano koregavimą žemės sklype, o 2018 m. rugsėjo 19 d., apžiūrėjusi žemės sklypą, surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kuriame konstatavo, kad sklypas nenaudojamas pagal nustatytą naudojimo būdą, apaugęs žolėmis ir krūmais; sklype esanti aikštelė apaugusi žolėmis, žemės sklype statinių nėra, ir 2018 m. rugsėjo 28 d. informavo ieškovę, kad nuomos sutartys bus nutrauktos praėjus 2 mėnesiams nuo pranešimo įteikimo. 2018 m. spalio 25 d. NŽT pakartotinai atsisakė išduoti teritorijų planavimo sąlygas, atsisakymą grįsdama tuo, kad žemės sklype nėra registruotų savarankiškai funkcionuojančių statinių ir įrenginių, kuriems eksploatuoti sklypas buvo suformuotas ir išnuomotas.

8.Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 2 dalies, nuomos sutarčių sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, galiojančio Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalies, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – Valstybinės žemės nuomos taisyklės), 28 punkto nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais, pagal kuriuos ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šio pastato eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę; savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013). Teismas pažymėjo, kad kai pirmiau nurodytų statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir nurodytos teisės bei pareigos šio teisinio santykio subjektams.

9.Įvertinęs bylos duomenis apie sudarytas įvairaus pobūdžio sutartis, susijusias su žemės sklypo paskirties keitimu ir projektavimu (projektavimo darbų, paslaugų teikimo, pirkimo–pardavimo ir kt.), ir ieškovės argumentus dėl tam išleistų sumų bei išlaidų, patirtų įsigyjant žemės sklype buvusius pastatus, teismas nusprendė, kad šios investicijos ir išlaidos nevertintinos kaip žala, nes ieškovė (įsigydama avarinės būklės pastatus ir ketindama juos nugriauti bei atlikdama projektavimo darbus, kol dar nepakeista žemės sklypo paskirtis, naudojimo būdas ir (ar) pobūdis) veikė savo rizika. Teismas nurodė, kad atsakovė turi pareigą kontroliuoti, ar valstybinė žemė yra naudojama pagal tą paskirtį, kuriai išnuomota, o nustačiusi pažeidimus – imtis priemonių jiems pašalinti. Atsakovės teisėtų veiksmų surašant įspėjimą apie nuomos sutarčių nutraukimą teismas nelaikė sukeliančiais potencialią žalą, konstatavo, kad ieškovė neįrodė prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų, todėl šį ieškinį atmetė.

10.Teismas nustatė, kad nuomos sutarčių 3 punkte nurodyti išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis: kitos paskirties žemė, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos; nustatyta, kad nuomininkai turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų ir lydimųjų aktų nustatyta tvarka keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį nurodydami paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, nustatytus pagal Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį ar specialųjį planą. Pakeitus žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, nuomotojas, vadovaudamasis parengtu ir patvirtintu detaliuoju planu, turi patikslinti išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis. Pagal nuomos sutarčių 14 punktą, sutartis prieš terminą nutraukiama nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje nurodytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį arba yra keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, išskyrus atvejus, kai sutartyje nustatytas žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir (ar) pobūdžio keitimas, taip pat sutartis gali būti nutraukiama kitais CK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. Sutarčių 15 punkte nustatyta, kad, pagal šias sutartis pakeitus žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, nuomotojas, vadovaudamasis parengtu ir patvirtintu detaliuoju planu, turi patikslinti išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre.

11.Teismas pažymėjo, kad viena iš esminių valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų yra ta, jog nuomininkas sutartyje nurodytą žemės sklypą privalo valdyti ir naudoti pagal šio žemės sklypo paskirtį ir naudojimo sąlygas (CK 6.545 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018). Jei žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, nuomotojo reikalavimu žemės nuomos sutartis gali būti nutraukiama prieš terminą (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovė siekia nutraukti nuomos sutartis argumentuodama tuo, kad žemės sklype neliko statinių, kuriems eksploatuoti žemės sklypas buvo išnuomotas, o ieškovė ginčo žemės sklypą naudojo ne pagal sutartį. Kai žemės sklypas išnuomojamas pastatui eksploatuoti, sprendžiant dėl sklypo naudojimo tinkamumo, turi būti vertinamos aplinkybės, susijusios su pastato eksploatavimu, taip pat ir sutarties nuostatos dėl pastato pertvarkymo. Valstybinės žemės sklypo nuomos statiniui eksploatuoti sutartyse gali būti sąlygos dėl naujų statinių statybos ir esamų rekonstrukcijos, jei statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui (Valstybinės žemės nuomos taisyklių 30.7 punktas).

12.Teismas nustatė, kad 2018 m. lapkričio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ieškovei išdavė statybą leidžiantį dokumentą statyti 2 negyvenamosios paskirties nesudėtingus statinius – sandėlį ir garažą. Pagal NTR duomenis, žemės sklype 2018 m. spalio 23 d. buvo nebaigti statyti I grupės nesudėtingi pastatai – sandėlis ir garažas; NTR išraše taip pat nurodyti garažų paskirties pastatas ir sandėliavimo paskirties pastatas, kurie įstatymų nustatyta tvarka nesuformuoti ir neįregistruoti NTR. 2019 m. sausio 17 d. atsakovės surašytame faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nurodyta, kad žemės sklype pastatyti 3 gelžbetoniniai garažai, sudėtos statybinės medžiagos, plytų padėklai, statybos darbai žemės sklype nevykdomi.

13.Teismas nusprendė, kad nors sandėliuoti skirtų pastatų, dėl kurių eksploatavimo buvo sudarytos nuomos sutartys, žemės sklype neliko, taigi būtų galima teigti, kad kartu išnyko sutarčių sudarymo metu buvęs pagrindas nuomoti žemės sklypą lengvatine tvarka, tačiau būtina sistemiškai įvertinti sutarčių nuostatas ir jų vykdymo aplinkybes. Atsižvelgdamas į nuomos sutarčių nuostatas, pagal kurias išnuomotame žemės sklype gali būti statomi tai pačiai veiklai vykdyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kuriems eksploatuoti išnuomotas žemės sklypas, jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui, teismas padarė išvadą, kad išnuomotame sklype nuomininkei (ieškovei) buvo suteikta statybos teisė, tai papildomai patvirtino atsakovė, raštu nurodžiusi, jog dėl atskirų statinių sutikimo neišduos. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovė šią teisę būtų įgyvendinusi netinkamai, pažeisdama teisės aktų reikalavimus. Teismas konstatavo, kad naujų tos pačios paskirties statinių statybos darbai nepažeidžia sutarties, todėl ir naujų statinių statybos bei naudojimo žemės sklype nėra pagrindo vertinti kaip pažeidžiančių sutartį ar kaip sklypo naudojimo ne pagal sutartį. Ieškovė šiuo metu sklype laiko statybines medžiagas, taigi pagal sutarties sąlygas naudoja žemės sklypą statiniams, nors ir kitiems, nei buvo sudarant nuomos sutartį, bet atsiradusiems nepažeidžiant sutarties ar įstatymų.

14.Teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus, pateiktus 2019 m. gegužės 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-695/2019, tuo atveju, kai valstybinės žemės sklypas, kurio naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, pobūdis – sandėliavimo statinių statybos, yra išnuomotas lengvatine tvarka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto pagrindu, o nuomotojas suteikia teisę nuomininkui statyti tai pačiai veiklai naujus statinius ar įrenginius, tai žemės sklype buvusių statinių pašalinimas ir naujų tos pačios paskirties statinių ir įrenginių pastatymas nesudaro pagrindo nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį.

15.Remdamasis šioje nutartyje pateiktais išaiškinimais, teismas taip pat konstatavo, kad kiemo aikštelė, kurią ieškovė naudoja statybinėms medžiagoms sandėliuoti, laikytina pagrindiniu daiktu. Taigi nuo momento, kai kiemo aikštelė buvo pradėta naudoti kaip savarankiškas daiktas statybinėms medžiagoms sandėliuoti, teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvados, kad žemės sklypas neeksploatuojamas pagal paskirtį, kuri nurodyta nuomos sutartyse. Nors iki 2018 m. spalio mėnesio, t. y. įspėjimo apie nuomos sutarčių nutraukimą, žemės sklypas nebuvo naudojamas pagal tiesioginę paskirtį (sandėliuoti), tačiau po įspėjimo sklype ieškovė pradėjo sandėliuoti statybines medžiagas, taip pat siekia jame statyti tokiai paskirčiai skirtus statinius. Šias aplinkybes teismas vertino kaip nepaneigiančias ieškovės, kaip nuomininkės, teisės išsaugoti esamus sutartinius teisinius santykius. Teismas pažymėjo, kad ieškovė negalėjo baigti statyti naujų sklypo paskirtį atitinkančių statinių ir dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Teismo vertinimu, nuomos sutarčių nutraukimas po to, kai ieškovė pradėjo sklypą naudoti pagal paskirtį, kuriai jis buvo išnuomotas, būtų neproporcingas. Taigi, nors atsakovė pagrįstai surašė įspėjimą apie sutarties nutraukimą, pakitus ieškovės, kaip nuomininkės, elgesiui, pagrindo nutraukti nuomos sutartį neliko.

16.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.

17.Kolegija rėmėsi CK 6.551 straipsnio 1, 2 dalių, Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalies, 6 dalies 1 punkto (redakcija, galiojusi nuomos sutarčių sudarymo metu) nuostatomis, nurodė, kad būtina prielaida asmens subjektinei teisei – be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą – atsirasti yra ta, jog turi egzistuoti teisiškai reikšminga aplinkybė – žemės sklype turi stovėti (būti pastatyti) statiniai ar įrenginiai, kurie turi priklausyti asmeniui nuosavybės teise arba toks asmuo turi turėti pastatų ir įrenginių nuomos teisę. Tačiau ši lengvata netaikoma tais atvejais, kai žemės sklype stovi laikinieji statiniai, inžineriniai tinklai bei neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.

18.Atsižvelgdama į Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nustatytą sutarties nutraukimo prieš terminą teisinį reguliavimą, kasacinio teismo išaiškinimus, sistemiškai įvertinusi nuomos sutarčių 3, 14, 15 punktų nuostatas, kolegija padarė išvadą, kad nuomos sutartyse šalys buvo nustačiusios nuomininkui galimybę keisti nuomojamo sklypo tikslinę paskirtį, atitinkamai pakeičiant ir žemės nuomos sutartis.

19.Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendžiant, ar yra pagrindas valstybinės žemės sklypą išnuomoti ne aukciono būdu jame esančių statinių ar įrenginių eksploatavimo tikslais, svarbu įvertinti Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, nurodė, jog tuo atveju, jei žemė nuomininko naudojama ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, nuomotojo reikalavimu žemės nuomos sutartis gali būti nutraukiama prieš terminą (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20.Kolegija nurodė, kad ieškovė sklype buvusius pastatus nugriovė ne savo iniciatyva, o gavusi Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus pranešimą. Teisė ieškovei, kaip nuomininkei, pakeisti ginčo sklypo paskirtį buvo nustatyta žemės nuomos sutartyse. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. rugsėjo 23 d. įsakymu ieškovei leista rengti teritorijos nedidelių veiklos mastų detaliojo plano koregavimą sklype siekiant jį padalyti, keičiant naudojimo būdą, nustatant pagrindinius naudojimo reglamentus, o tai iš esmės, kolegijos vertinimu, taip pat neprieštarauja nuomos sutarties nuostatoms.

21.Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad aikštelė naudojama statybinėms medžiagoms sandėliuoti, o sklypas naudojamas pagal paskirtį, pagrįstai atsižvelgė į aplinkybes, jog ieškovei 2018 m. lapkričio 26 d. buvo išduotas leidimas statyti 2 negyvenamosios paskirties nesudėtingus statinius – sandėlį ir garažą, kurie nebaigti statyti, įstatymų nustatyta tvarka nesuformuoti ir neįregistruoti NTR dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių; atsakovės 2019 m. sausio 17 d. surašytame faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nurodyta, kad ginčo sklype pastatyti 3 gelžbetoniniai garažai, sudėtos statybinės medžiagos, plytų padėklai.

22.Kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-695/2019, spręsdamas, jog aikštelė, kurioje ieškovė laiko sukrautas statybines medžiagas, laikytina pagrindiniu statiniu, nes nesutampa bylų faktinės aplinkybės. Nurodytoje byloje ieškovės vykdoma ūkinė veikla – metalo supirkimas, apdirbimas ir stambiagabaričių gaminių sandėliavimas – sudarė esminę sąlygą pripažinti aikštelę pagrindiniu statiniu, kurios buvimas valstybinės žemės sklype atitiko tokio sklypo išnuomojimo ne aukciono būdu sąlygą; byloje buvo nustatyta, kad aikštelė naudojama nuomininko pagrindinei veiklai – metalų supirkimui, supirktų metalų sandėliavimui. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad viena iš ieškovės veiklų yra statybinių medžiagų sandėliavimas, kuriai vykdyti ieškovė įsigijo iš esmės avarinius pastatus ir tuo pagrindu perėmė nuomininko teises pagal nuomos sutartis. Tačiau kolegija pažymėjo, kad teismas išvadas padarė remdamasis ne vien kasacinio teismo praktika, bet ir nuomos sutarčių nuostatomis bei aplinkybe, kad ieškovė buvo pradėjusi sandėliavimo pastatų statybą. Kartu kolegija atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad teismas nevertino, ar statybinių medžiagų laikymas nedidelėje (daugiau nei dviejų hektarų ploto) sklypo dalyje laikytinas sklypo naudojimu pagal nuomos sutartyje nurodytą paskirtį bei efektyviu valstybinės žemės naudojimu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

23.Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 16 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės priešieškinis, bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1.Teismai netinkamai aiškino ir taikė Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, CK 6.551 straipsnio 2 dalies, 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Valstybinės žemės nuomos taisyklių 28 punkto nuostatas. Nors teismai nustatė, kad ieškovė iki įspėjimo apie sutarčių nutraukimą pastatus, dėl kurių eksploatavimo nuomos sutartys buvo sudarytos lengvatine tvarka, jau buvo nugriovusi ir išregistravusi, o žemės sklypo nenaudojo pagal paskirtį, nepagrįstai pripažino, jog po įspėjimo ieškovė pradėjo žemės sklypą naudoti pagal paskirtį, kuriai jis buvo išnuomotas.

22.1.1. Pirmosios instancijos teismas žemės sklypo naudojimui iš esmės prilygino ieškovės veiksmus, keičiant pagrindinį žemės sklypo naudojimo būdą, rengiant detaliojo plano pakeitimus ir kreipiantis į atsakovę dėl sutikimo statyti naujus pastatus, nors jų paskirtis neatitiko tos, kuriai žemės sklypas buvo išnuomotas, taip pat naujų statinių – sandėlio ir garažo – padėjimą (jie nėra sujungti su žeme) nuo 2018 m. spalio 23 d. žemės sklype bei kiemo aikštelės naudojimą statybinėms medžiagoms sandėliuoti. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, kad statybinių medžiagų sandėliavimas nėra viena iš ieškovės veiklų, tačiau nepasisakė, ar yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog aikštelė laikytina pagrindiniu statiniu, ir kokią reikšmę ginčui išspręsti turi ieškovės veiksmai laikant joje statybines medžiagas. Atsakovės įsitikinimu, kiemo aikštelė naujų pastatų (sandėlio ir garažo) atžvilgiu tapo priklausiniu, todėl jos funkcija išliko tokia pati – tarnauti tokiems (pagrindiniams) statiniams. Ieškovė negali išsaugoti teisės nuomoti žemės sklypą vien dėl to, kad turi ir naudoja kiemo aikštelę statybinėms medžiagoms sandėliuoti, nes aikštelė nėra pagrindinis pastatas (ji nelaikytina apibrėžto naudojimo inžineriniu statiniu), kuriam naudoti žemės sklypas galėtų būti išnuomojamas, juolab kad ieškovės veikla nesusijusi su statybinių medžiagų sandėliavimu. Be to, aikštelės naudojimas tokiai veiklai prieštarauja Vilniaus miesto bendrajame plane nustatytai veiklai šioje teritorijoje. Vien aplinkybė, kad ieškovė, įsigydama avarinės būklės, neprižiūrimus pastatus, dėl kurių buvo sudarytos nuomos sutartys, neketino žemės sklypo naudoti pagal paskirtį (esamiems statiniams eksploatuoti), reiškia, jog nuomos sutartys nutrauktinos prieš terminą.

22.1.2.Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė žemės sklype buvusius pastatus nugriovė, gavusi įpareigojančius 2014 m. spalio 8 d. ir 2015 m. gegužės 27 d. raštus, nes juose pastatų nugriovimas nurodytas kaip viena iš alternatyvų. Nugriovusi pastatus dar nesant pakeistai žemės sklypo paskirčiai, jo naudojimo būdui ir ketindama naudoti žemės sklypą naujiems kitos paskirties pastatams statyti, ieškovė veikė savo rizika. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisės aktuose nenustatyta galimybės be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018).

22.1.3.Nuomojamame žemės sklype turi būti savarankiški, aiškios funkcinės priklausomybės, pagal paskirtį realiai naudojami statiniai. Nelikus šių įstatyme nustatytų sąlygų, išnyksta teisinis pagrindas valstybinę žemę nuomoti lengvatine tvarka. Ieškovė neįrodė, kad naudojo žemės sklype naujai pastatytus statinius, kam būtų reikalinga turėti žemės sklypo nuomos teisę. Teismai nevertino aplinkybių, susijusių su statinių būkle, jų eksploatavimu, užimamu plotu. Kadangi šiuo atveju žemės sklype esantys (apleisti, apaugę žolėmis) statiniai nenaudojami, žemės sklypas jiems eksploatuoti nereikalingas, juolab atsižvelgiant į išnuomoto žemės sklypo ir statinių užimamą plotą (sandėlio ir garažo plotas – po 17,43 kv. m). Pagal kasacinio teismo praktiką, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, tai gali būti vertinama kaip visiškas nenaudojimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013). Teismų išvados paneigia valstybinės žemės paskirtį.

23.2.Teismai pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nes nevertino, ar naujai žemės sklype atsiradę statiniai ieškovės buvo faktiškai naudojami, koks buvo jų ploto santykis su žemės sklypo plotu, kokia yra statinių būklė ir reali paskirtis. Teismai ignoravo itin svarbius įrodymus – NŽT 2019 m. sausio 17 d. patikrinimo aktą bei nuotraukas, nenustatė bylai teisiškai reikšmingų aplinkybių. Užfiksuotų statinių buvimas valstybinės žemės sklype neatitinka valstybinės žemės išnuomojimo ne aukciono būdu sąlygų. Teismai taip pat netinkamai vertino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 8 d. ir 2015 m. gegužės 27 d. raštus.

24.Ieškovė atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti galioti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

24.1.Aiškindami CK 6.550 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 6.557 straipsnio 1 dalį, Valstybinės žemės nuomos taisykles bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir įvertinę faktines bylos aplinkybes, teismai pagrįstai nustatė, kad ieškovė turi teisę toliau nuomotis valstybinę žemę, nes žemės sklypą naudoja pagal paskirtį, nurodytą nuomos sutarčių 3 punkte, t. y. statybinėms medžiagoms, reikalingoms jai, kaip įmonei, priklausančiai nekilnojamojo turto plėtros įmonių grupei, sandėliuoti; be to, yra teisėtai inicijavusi ir vykdo žemės sklypo paskirties keitimo procedūrą bei įgyvendina teisę žemės sklype statyti naujus statinius, remdamasi CK 6.550 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6.557 straipsnio 1 dalimi, Valstybinės žemės nuomos taisyklėmis. Žemės naudojimas negali būti suprantamas siaurai, vien kaip fizinis naudojimas, neatsižvelgiant į numatomą plėtoti veiklą. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką aplinkybė, kad žemės sklypas tam tikrą laiką nenaudojamas pagal paskirtį, nevertintina kaip viską lemianti, valdžios institucijos turi įvertinti nenaudojimo priežastis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018); nuo nuomos sutarties sudarymo iki jos pradėjimo vykdyti objektyviai turi praeiti tam tikras laikotarpis, priklausantis nuo sudarytos žemės nuomos sutartyje nurodytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties. Tai gali būti veiksmai, susiję su žemės sklypo detaliojo plano, statybos darbų projekto rengimu, leidimų statyti ir užsiimti atitinkama veikla išdavimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018).

24.2.Kiemo aikštelė, priešingai nei teigia atsakovė, pasižymi aiškia funkcija ir apibrėžtu naudojimu (ieškovė naudoja žemės sklypą savo veikloje (Žemės įstatymo 9 straipsnio 13, 14 dalys), aikštelėje sandėliuoja statybines medžiagas), todėl ji laikytina pagrindiniu daiktu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-695/2019).

24.3.Teismai įvertino ir pagrįstai apgynė ieškovės nuosavybės teisę nuo neteisėtų ir nepagrįstų atsakovės veiksmų, kurie iš esmės prilygtų nuosavybės nusavinimui be teisėto pagrindo. Nuomos sutarčių nutraukimas, kaip poveikio priemonė, taikytinas tik išimtiniu atveju, esant esminiam pažeidimui. Vien formalus sutarties nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2011). Dėl pasyvaus valstybės institucijų elgesio žala negali būti perkeliama privačiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-695/2018).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl valstybinės žemės nuomos santykių reglamentavimo ypatumų

25.CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata pakartota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.11 punkte (žr. šio teisės akto redakciją, galiojusią šioje byloje nagrinėjamų žemės nuomos sutarčių sudarymo metu).

26.Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomą, aiškinimo ir taikymo klausimus, yra pažymėta, kad valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Jis riboja šių santykių šalių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-421/2017 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

27.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams – nuomininkams – užtikrinti tinkamą jų valdomų statinių ar įrenginių eksploataciją (Žemės įstatymo 9 straipsnis, CK 6.551 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimas jiems eksploatuoti yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sąlyga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

28.Kasacinio teismo praktikoje taip pat pateikti išaiškinimai dėl statiniams eksploatuoti būtino valstybinės žemės sklypo naudojimo pobūdžio: pažymėta, kad teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Tai reiškia, kad asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam konkrečiam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šiam pastatui naudoti reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę; savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą. Teisės normos, nustatančios statinių savininko teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, šio asmens naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Atitinkamai šių sąlygų nelikus, teisinis pagrindas valstybinę žemę nuomoti lengvatine tvarka išnyksta. Taigi privalomos sąlygos, kurioms esant valstybinė žemė gali būti nuomojama ne aukciono būdu, yra pakankamai aiškiai suformuluotos nurodytose teisės normose ir teisminė praktika, jas aiškinant, yra nuosekliai plėtojama (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017 44 punktą; 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-421/2017 30 punktą; 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 18 punktą ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindo

29.Žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu reglamentuoja CK 6.654 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi CK 6.654 straipsnyje įtvirtintas pagrindų nutraukti nuomos sutartį sąrašas nėra baigtinis, tokius pagrindus gali įtvirtinti ir kiti įstatymai.

30.Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio, reglamentuojančio valstybinės žemės išnuomojimą, 14 dalį, valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje nurodytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime įtvirtinta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.

31.Taigi CK norma, reglamentuojanti žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą nuomotojo reikalavimu pagrindus ir tvarką, faktą, kad žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, įtvirtino kaip pagrindą (galimybę) nutraukti žemės nuomos sutartį nuomotojo reikalavimu. Tuo tarpu specialioji Žemės įstatymo norma, reglamentuojanti valstybinės žemės nuomos teisinius santykius, tokį faktą kaip žemės naudojimas ne pagal sutartyje nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar būdą įtvirtino kaip imperatyvų pagrindą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį.

32.Nagrinėjamoje byloje yra nustatytos ir neginčijamos šios aplinkybės: 2006 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir R. G. bei O. V. D. sudarytos dvi valstybinės žemės nuomos sutartys dėl 159 kv. m ploto žemės sklypo dalies ir dėl 23 259 kv. m ploto žemės sklypo dalies, esančių 23 418 kv. m ploto valstybinės žemės sklype Vilniuje, Algirdo g. 77; vėlesniais susitarimais, sudarytais 2007 m. rugsėjo 17 d., šios nuomos sutartys pakeistos, vietoje nuomininkų R. G., O. V. D. įrašant UAB „Interum“; 2014 m. liepos 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ieškovė įgijo administracinį pastatą, gamybinį pastatą, sandėlius, garažus, stogines, ūkinį pastatą, kiemo aikštelę, tvorą ir inžinerinius tinklus, esančius valstybinės žemės sklype Vilniuje, Algirdo g. 77. Įgydama šiuos nekilnojamojo turto objektus, ieškovė taip pat įgijo ir valstybinės žemės nuomos teisę; 2014 m. spalio 24 d. susitarimais 2006 m. rugsėjo 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartys iš dalies pakeistos, sutarties preambulėje vietoje UAB „Interum“ įrašyta informuotiesiems investuotojams skirta uždarojo tipo investicinė UAB „LT Development Fund“.

33.Byloje taip pat nustatyta, kad Nuomos sutarčių 3 punkte nurodyta išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis: kitos paskirties žemė, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos; šiame sutarties punkte taip pat nustatyta, kad nuomininkai turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų ir lydimųjų aktų nustatyta tvarka keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį nurodant paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, nustatytus pagal Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį ar specialųjį planą. Sutarties 14 punkte, be kita ko, nustatyta, kad ši sutartis prieš terminą nutraukiama nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje nurodytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį arba yra keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, išskyrus atvejus, kai sutartyje nustatytas žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir (ar) pobūdžio keitimas, taip pat gali būti nutraukiama kitais CK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais.

34.Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žemės sklype buvę pastatai, nurodyti šios nutarties 32 punkte, yra sunaikinti ir išregistruoti nuo 2015 m. rugsėjo 2 d., sklype likę du nuomos sutarčių sudarymo metu buvę šiuo metu ieškovei priklausantys statiniai – kiti inžineriniai statiniai, t. y. kiemo aikštelė ir tvora. Nustatęs, kad valstybinės žemės nuomos sutartimi žemės sklypas buvo išnuomotas dėl jame buvusių pastatų, skirtų sandėliuoti, eksploatavimo, šie pastatai nusidėvėjo, ieškovė turėjo spręsti klausimą dėl šių pastatų remonto arba nugriovimo, teismas padarė išvadą, kad šiuo metu pastatų, kurie buvo nuomos sutarčių sudarymo metu, ginčo sklype nėra, jie nugriauti. Šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas pripažino, jog būtų galima teigti, kad išnyko pagrindas nuomoti žemės sklypą lengvatine tvarka, buvęs sudarant nuomos sutartį. Tačiau atsižvelgdamas į žemės nuomos sutarčių nuostatas, pagal kurias išnuomotame žemės sklype gali būti statomi tai pačiai veiklai vykdyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kuriems eksploatuoti išnuomotas žemės sklypas, į aplinkybę, kad 2018 m. lapkričio 26 d. ieškovei buvo išduotas leidimas statyti du negyvenamosios paskirties nesudėtingus statinius – sandėlį ir garažą, sklype yra įstatymų nustatyta tvarka nesuformuoti ir neįregistruoti statiniai (garažai), sudėtos statybinės medžiagos, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad kiemo aikštelė, naudojama statybinėms medžiagoms sandėliuoti, gali būti laikoma pagrindiniu daiktu, ir atitinkamai nuo momento, kai kiemo aikštelė buvo pradėta naudoti kaip savarankiškas daiktas statybinėms medžiagoms sandėliuoti, nėra pagrindo daryti išvados, kad žemės sklypas neeksploatuojamas pagal paskirtį, kuri nurodyta nuomos sutartyse.

35.Apeliacinės instancijos teismas iš esmės nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kiemo aikštelė gali būti laikoma pagrindiniu daiktu, nurodydamas, jog šioje byloje nenustatyta, kad viena iš ieškovės veiklų yra statybinių medžiagų sandėliavimas, kuriai vykdyti ji įsigijo iš esmės avarinius pastatus ir tuo pagrindu perėmė nuomininko teises ginčo nuomos sutartyje. Tačiau remdamasis ginčo nuomos sutarčių nuostatomis bei aplinkybe, kad ieškovė buvo pradėjusi sandėliavimo pastatų statybą, teismas atmetė apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, ar toks statybinių medžiagų laikymas nedidelėje, daugiau nei dviejų hektarų ploto, sklypo dalyje laikytinas sklypo naudojimu pagal nuomos sutartyje nurodytą paskirtį ir efektyviu valstybinės žemės naudojimu. Taigi aplinkybe, patvirtinančia ginčo žemės sklypo naudojimą pagal nuomos sutartyje nurodytą paskirtį, apeliacinės instancijos teismas iš esmės laikė sandėliavimo pastatų statybos šiame sklype faktą.

36.Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad ne bet kokio statinio ar įrenginio buvimas valstybinėje žemėje sudaro pagrindą išnuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir Valstybinės žemės nuomos taisyklių 28 punkte yra išskirti statiniai, kurių buvimas valstybinėje žemėje nesuteikia jų savininkui ar nuomininkui teisės išsinuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu. Sprendžiant pagal išskirtųjų (kaip neatitinkančių pirmiau nurodytų materialiosios teisės normų taikymo sąlygų) statinių pobūdį, darytina išvada, kad tik tokių statinių, kurie turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, buvimas valstybinėje žemėje atitinka šiame nutarties punkte aptariamą valstybinės žemės išnuomojimo ne aukcionu būdu sąlygą. Vis dėlto statinio, jeigu jis ir atitinka pirmiau šiame nutarties punkte nurodytus reikalavimus, buvimo valstybinėje žemėje faktas per se (pats savaime) nėra pakankamas teisei į užstatytos valstybinės žemės nuomą lengvatine tvarka įgyti. Valstybinė žemė gali būti išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji yra užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančiu (jo nuomojamu) statiniu, kuris turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, ir yra būtina šio asmens, kaip savininko (nuomininko), turimoms teisėms į statinį įgyvendinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018 24 punktą).

37.Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad nekilnojamųjų daiktų teisinis kvalifikavimas yra atliekamas išanalizavus materialiosios teisės normas, ištyrus esamas faktines aplinkybes, su jomis susijusius įrodymus bei atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuluotus kriterijus. Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-695/2020 26 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

38.Kiemo aikštelėmis neturėtų būti pripažįstamos pagal bet kokią paskirtį naudojamos aikštelės. Kiemo aikštelė turi būti su teritorijos naudojimu pagal kiemo paskirtį susijęs statinys. Kiemas yra susijęs su gyvenamuoju pastatu. Jeigu tokio pastato (pagrindinio daikto) nėra, tai aikštelė kaip inžinerinis statinys gali pasižymėti aiškia ar neaiškia funkcija, apibrėžtu ar neaiškiu naudojimu, gali būti tiek antraeilis, tiek pagrindinis daiktas. Kvalifikuojant tokį inžinerinį statinį kaip aikštelė, reikia atsižvelgti į tai, kokiu tikslu ir pagal kokią paskirtį šis statinys projektuotas ir pastatytas, ar jis naudojamas, ar turi papildomų įrenginių. Tokiu atveju, jei aikštelė buvo prie pastato ir jis nugriautas, tačiau likusi aikštelė yra ar po pertvarkymo turi funkcinę paskirtį, gali būti aiškiai apibrėžtai naudojama, net tam specialiai įrengta, nėra pagrindo jos laikyti kiemo aikštele ir kvalifikuoti kaip antraeilį daiktą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-695/2019 27 punktą).

39.Taigi, siekiant nustatyti, ar nagrinėjamu atveju kiemo aikštelė gali būti pripažįstama pagrindiniu daiktu, turinčiu aiškią funkcinę paskirtį ir (ar) apibrėžtą bei aiškų naudojimą, ir jai eksploatuoti būtinas ginčo valstybinės žemės nuomos sutartimis išnuomotas žemės sklypas, būtina visų pirma nustatyti, kokiu tikslu ir pagal kokią paskirtį šis statinys projektuotas ir pastatytas, ar jis naudojamas, ar turi papildomų įrenginių. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog viena iš ieškovės veiklų yra statybinių medžiagų sandėliavimas, kuriai vykdyti ji įsigijo iš esmės avarinius pastatus ir tuo pagrindu perėmė nuomininko teises pagal ginčo nuomos sutartis. Byloje nustačius, kad įsigytieji statiniai, išskyrus kiemo aikštelę ir tvorą, yra nugriauti, kyla klausimas, ar šios aikštelės naudojimas statybinėms medžiagoms laikyti gali būti pripažįstamas išnuomoto valstybinės žemės sklypo naudojimu pagal šio sklypo nuomos sutartyse nurodytą jo paskirtį.

40.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2014 m. spalio 8 d. ir 2015 m. gegužės 27 d pranešimais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyrius įpareigojo ieškovę ginčo žemės sklype esančius statinius suremontuoti, rekonstruoti, kad statiniai atitiktų esminius statinių reikalavimus, nekeltų pavojaus, arba juos nugriauti. Šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas įvertino kaip patvirtinančią, jog sklype buvusius pastatus ieškovė nugriovė ne savo iniciatyva, tačiau neatsižvelgė į aplinkybę, kad pastatų griovimas buvo tik viena pasiūlytų alternatyvų, siekiant pašalinti statinių keliamą pavojų, prieš tai pasiūlius esančius statinius suremontuoti, rekonstruoti, kad statiniai atitiktų esminius statinių reikalavimus. Šių aplinkybių bylą nagrinėję teismai taip pat neįvertino ir ta apimtimi, kiek tai susiję su žemės sklypo (ne)naudojimu pagal jo nuomos sutartyse nurodytą paskirtį: nustačius, kad statiniai neatitiko esminių statinių reikalavimų ir kėlė pavojų, kyla klausimas, ar jie buvo ir (ar) galėjo būti naudojami pagal jų tiesioginę paskirtį, nurodytą nuomos sutartyse ir viešame registre.

41.Minėta, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovei 2018 m. lapkričio 26 d. buvo išduotas leidimas statyti du negyvenamosios paskirties nesudėtingus statinius – sandėlį ir garažą, sklype yra įstatymų nustatyta tvarka nesuformuoti ir neįregistruoti statiniai (garažai), ir šias aplinkybes teismai įvertino kaip įrodančias žemės sklypo naudojimą pagal paskirtį. Tačiau aplinkybės, ar šie statiniai iš tiesų naudojami pagal paskirtį, kokias funkcijas jie atlieka, kokią dalį sklypo užima šie statiniai bei ieškovės laikomos statybinės medžiagos, liko nenustatytos. Atsakovės teigimu, nauji statiniai – sandėlis ir garažas yra padėti ant žemės sklypo, jie nėra sujungti su žeme, jų buvimas valstybinės žemės sklype neatitinka valstybinės žemės išnuomojimo ne aukciono būdu sąlygų, jie nėra naudojami, yra apleisti. Šiuos teiginius atsakovė grindžia byloje esančiu NŽT 2019 m. sausio 17 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu, kurio teismai iš esmės netyrė ir tinkamai neįvertino, išskyrus naujai pastatytų statinių ir statybinių medžiagų buvimo faktų konstatavimą, nors jame nurodyti faktai dėl realaus statinių naudojimo (nenaudojimo) gali turėti esminę reikšmę žemės (ne)naudojimo pagal nuomos sutartyse nurodytą paskirtį faktui nustatyti. Pažymėtina, kad byloje yra ir analogiškas 2018 m. rugsėjo 19 d. aktas, kuris teismų taip pat liko iš esmės neįvertintas.

42.Teismai taip pat neįvertino, kad šios nutarties 41 punkte nurodytas statybos leidimas ieškovei buvo išduotas be atsakovės žinios ir jau po atsakovės pranešimo dėl žemės nuomos sutarčių nutraukimo prieš terminą. Ši aplinkybė taip pat turi esminę reikšmę, sprendžiant dėl pagrindo nutraukti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį buvimo.

43.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti du alternatyvūs pagrindai, kuriems esant sutartis pripažįstama pažeista – žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį arba ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Taigi sutarties pažeidimu laikytinas šio daikto nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu ar netinkamas jo naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį. Nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali būti vertinamas kaip visiškas nenaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartį. Žemės naudojimo laipsnis yra vertinamoji kategorija, apie kurią turi būti sprendžiama iš tokių kriterijų, kaip naudojamo daikto pobūdis (žemė, pastatai, įrenginiai ar kt.), žemės naudojimo paskirtis (žemės ūkio, miško, vandens, konservacinės paskirties, kt.), naudojimo specializacija (vertimasis tam tikros rūšies veikla, pavyzdžiui, augalininkyste, o žemė pūdymuoja), objekto naudojimo galimybės ir realus jų naudojimas (naudojama tik maža dalis objekto arba naudojama neefektyviai), naudojamo objekto dydis, jo naudojamos dalies santykis su nenaudojama dalimi (tačiau priklausomai nuo aplinkybių gali būti svarbi ir nedidelė stambaus objekto nenaudojama dalis, bet sudaranti didelę teritoriją, skaičiuojamą dešimtimis hektarų) ir kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).

44.Tik tinkamai ir visapusiškai nustačius šios nutarties 40–43 punktuose nurodytas aplinkybes, susijusias su išnuomoto valstybinės žemės sklypo naudojimu, galima daryti įstatymu ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstas išvadas dėl pagrindo naudotis sudarius nuomos sutartis be aukciono išnuomotu valstybinės žemės sklypu ar pagrindo šias sutartis nutraukti egzistavimo.

Dėl bylos procesinės baigties

45.Remdamasis šioje nutartyje išdėstytais argumentais kasacinis teismas konstatuoja, kad šią bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pažeisdami įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, tinkamai nenustatę svarbių faktinių bylos aplinkybių, susijusių su ginčo valstybinės žemės sklypo (ne)naudojimu pagal nuomos sutartyse nurodytą jo paskirtį, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės išnuomojimą ne aukciono būdu bei pagrindus nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovės priešieškinis, ir apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria nurodyta sprendimo dalis palikta nepakeista, negali būti pripažįstamos teisėtomis. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovės priešieškinis, ir apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria nurodyta sprendimo dalis palikta nepakeista, panaikinamos. Kadangi teismų padaryti esminiai pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, bylos dalis dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis).

Dėl rašytinių paaiškinimų

46.Ieškovė po atsiliepimo į atsakovės kasacinį skundą priėmimo (2020 m. gruodžio 15 d.) teikė teismui rašytinius paaiškinimus, nurodė papildomus argumentus, taip pat pateikė kasacinio teismo praktikos apžvalgą. Teisėjų kolegija nurodo, kad teisinis reguliavimas nenustato teisės dalyvaujantiems byloje asmenims kasaciniame procese teikti rašytinius paaiškinimus (CPK 355 straipsnis). Išsprendus kasacinio skundo priėmimo klausimą, kasacinio skundo papildyti ar pakeisti negalima (CPK 350 straipsnio 8 dalis). Atsiliepimas į kasacinį skundą surašomas ir pasirašomas tokia pat tvarka kaip ir kasacinis skundas. Atsiliepimai į kasacinį skundą, jo papildymai ar pakeitimai, pateikti praleidus nustatytą terminą, nepriimami ir grąžinami juos pateikusiems asmenims (CPK 351 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys yra prieinamos Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Dėl šių priežasčių pateikti rašytiniai paaiškinimai ir jų priedas (apžvalga) atsisakytini priimti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių

47.Kasacinis teismas patyrė 3,63 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šių išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

48.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2020 m. birželio 10 d. nutartimi atsakovės prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta ieškovei žemės sklype Vilniuje, Algirdo g. 77, atlikti bet kokius projektavimo ir statybos darbus, įskaitant inicijuoti teritorijų planavimo sąlygų išdavimą, detaliojo plano keitimą, remonto, rekonstrukcijos ar renovacijos darbus, kapitalinį remontą, taip pat pastatų, inžinerinių statinių pertvarkymo, statybos darbus, išskyrus šių statinių nukėlimo ar nugriovimo darbus. Atsižvelgdama į šios kasacinės bylos išnagrinėjimo rezultatą (tai, kad bylos dalis dėl atsakovės priešieškinio perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo) teisėjų kolegija nusprendžia, kad nėra pagrindo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl jos paliekamos galioti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 16 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinis ieškovei UAB „LT Development Fund“, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Atsisakyti priimti ieškovės UAB „LT Development Fund“ 2020 m. gruodžio 15 d. teiktus rašytinius paaiškinimus ir jų priedą (apžvalgą).

Palikti galioti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2020 m. birželio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigita Rudėnaitė

Gediminas Sagatys

Donatas Šernas

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2021-01939

2021-02-02

2021-01-21

2021-01-21

-

Kasacinio skundo Nr. DOK-5949/2020


(S)


N U T A R T I S


Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininko), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su nuteistojo M. P. kasaciniu skundu dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis M. P. kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasatorius, nesutikdamas su žemesnės instancijos teismų sprendimais, teigia, kad jam nebuvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kad viena iš nukentėjusiųjų yra S. A. yra prokuroro S. K. sesuo ir jis turėjo su tuo supažindinti Alytaus apylinkės teismą, be to, kasatoriaus nuomone, šis prokuroras neoficialiai davė nurodymus, kad jam būtų paskirta didesnė bausmė, taip pat ir prokuroras J. V. buvo gavęs nurodymus dėl jam skirtinos griežtesnės bausmės. Pažymėtina, kad šie kasatoriaus teiginiai nebuvo nurodyti jo apeliaciniame skunde ir nebuvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nuteistojo M. P. kasaciniame skunde nėra nurodyta apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų. Kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. P. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

TeisėjaiPranas Kuconis

Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2021-01927

2021-02-02

2021-01-21

2021-01-21

-

Kasacinio skundo Nr. DOK-5950/2020


(S)


N U T A R T I S


Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Olego Fedosiuko, susipažinusi su nuteistojo G. Š. kasaciniu skundu dėl Utenos apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 30 d. nutarties, prašymu sustabdyti nuosprendžio vykdymą ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis G. Š. prašo panaikinti skundžiamą Utenos apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nuosprendį ir bylą nutraukti, netenkinus šio prašymo – sumažinti baudą iki minimalios ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 641 straipsnį, baudą sumažinti trečdaliu.

Kasatorius nurodo, kad netinkamai pritaikyti BK 11 straipsnio 1 dalis, 14, 15 ir 232 straipsniai, neteisingai nepritaikytas BK 641 straipsnis; pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1, 7 straipsniai, 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 5, 6 dalys, 320 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1, 3, 6, 10 ir 14 straipsniai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 25, 29 ir 31 straipsniai. Pasak kasatoriaus, jis neįžvelgia jokios savo kaltės, kuri neįrodyta; jis siekė apginti savo teises ir svarbius visuomenės interesus (nubausti akivaizdžius nusikaltėlius); kaltinamasis aktas pagrįstas akivaizdžiu melu apie kasatoriaus elgesį teisme; pažeista jo teisė į gynybą, objektyvų bei nešališką teismą ir rungimosi principas; ignoruota teisė apklausti kaltinimo liudytojus, neapklausti kasatoriaus prašomi liudytojai; teismai atsisakė tirti aplinkybę, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis buvo akivaizdžiai suklastota; pirmosios instancijos teismas netenkino, o apygardos teismas nesvarstė kasatoriaus prašymo kompensuoti proceso išlaidas; apeliacinės instancijos teismas praktiškai neatsakė į apeliaciniame skunde pateiktus argumentus.

Nuteistojo G. Š. kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. BPK reikalavimų pažeidimai sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tik tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Pažymėtina, kad kasacinis skundas paduotas antrą kartą, jo turinys iš esmės analogiškas kasaciniam skundui, kurį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi, vadovaudamasi BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktu, atsisakė priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacinio skundo formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Naujai paduotame skunde taip pat neigiamos teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir pateikiami deklaratyvūs teiginiai dėl teismų galimai padarytų BPK pažeidimų, be kita ko, ir apeliacinės instancijos teismo padaryto BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimo, nors skunde nėra tinkamai argumentuota, jog apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl svarbiausių nuteistojo apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų. Pažymėtina ir tai, kad kasatoriaus teiginiai dėl neteisėtai nepritaikyto BK 641 straipsnio nebuvo nurodyti nuteistojo apeliaciniame skunde ir nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl, remiantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, jie negali būti kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Kasatorius taip pat nenurodo teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą skiriant bausmę (BPK 376 straipsnio 3 dalis), o pats bausmės dydis nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Be to, kasaciniame skunde pateikta baudžiamojo įstatymo taikymo ir BPK pažeidimų argumentacija nėra atskleidžiama nuosekliai ir logiškai dėstomais, aiškiais ir korektiškais argumentais. Skunde vartojami užgaulūs teisėjų atžvilgiu išsireiškimai, teisėjai įžeidinėjami, tai neatitinka kasaciniam skundui keliamų turinio ir argumentavimo reikalavimų, o toks skundas negali būti priimamas ir nagrinėjamas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo G. Š. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Pranas Kuconis

Alvydas Pikelis

Olegas Fedosiukas

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2021-01936

2021-02-02

2021-01-25

2021-01-25

-

Prašymo Nr. DOK-24/2021


(S)


N U T A R T I S


Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Olegas Fedosiuko ir Prano Kuconio, susipažinusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. atstovo advokato Andriaus Košel prašymu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarimo ir Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nutarties,

n u s t a t ė :

Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarimu A. A. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) (toliau – ANK) 454 straipsnio 3 dalį, jam paskiriant 400 Eur baudą, ir pagal ANK 454 straipsnio 5 dalį, jam paskiriant 1 100 Eur baudą. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi A. A. paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos, ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 100 Eur dydžio bauda.

A. A. nubaustas už tai, kad 2020 m. kovo 4 d., 9 val. 47 min., 122 kelio 12 km Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnui atlikus 110875670 UAB (duomenys neskelbtini), Klaipėda, (duomenys neskelbtini)„ priklausančios ir S. G. vairuojamos transporto priemonės „MAN TGX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sujungtos su puspriekabe „WIELTON NS34P“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavusios maršrutu Lietuva – Rusija, kontrolę, nustatyti nusižengimai:

Nuskaičius skaitmeninio tachografo ir vairuotojo kortelės duomenis, taip pat iš skaitmeninio tachografo atspausdinto techninio bei klaidų ir įvykių spaudinių nustatyta, kad vairuotojas S. G. vairuoja transporto priemonę, kurios tachografas 03-02-2020 13:19 dieną užfiksavo transporto priemonėje instaliuoto tachografo judesio jutiklio klaidos įvykius/gedimus (9. 9), t. y. užfiksavo įvykius ar gedimus, įvykusius po paskutinės tachografo patikros, atliktos 2019 m. gruodžio 20 d., kurie nurodyti 2002 m. birželio 13 d. Komisijos reglamento (EB)Nr. 1360/2002, su paskutiniais pakeitimais padarytais 2009 m. gruodžio 16 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1266/2009, 1B priedo III skyriaus 9 dalies 9.9 punktuose. Tokiu būdu, automobilyje „MAN TGX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtas skaitmeninis tachografas neatitinka nustatytų reikalavimų ir neužtikrinama, kad tachografas gerai veiktų ir būtų tinkamai naudojamas bei įvykus (įvykiams/ gedimams) butų patikrintas, suremontuotas ir kuriam būtų atlikta periodinė patikra, kuri turi būti periodiškai atliekama po kiekvieno įrangos remonto ar įvykus įvykiams ar gedimams. A. A., būdamas UAB(duomenys neskelbtini) vadovu, atsakingu už transporto veiklą įmonėje, nepasirūpino ir neužtikrino, kad kroviniai būtų vežami kelių transporto priemonėmis vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, naudojant reikalavimus atitinkantį tachografą.

Tikrinimo metu, nuskaičius transporto priemonėje sumontuoto skaitmeninio tachografo ir vairuotojo kortelėje esančius duomenis, bei sulyginus juos su DPKS sistemoje fiksuotais duomenimis apie TP valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimą, o taip pat apklausus vairuotoją (vairuotojas pateikė TP laikytą magnetą ir rašytinį paaiškinimą) nustatyta, kad vairuotojas S. G., vairuojamoje transporto priemonėje laikė ir naudojo įtakos tachografo veikimui turintį prietaisą/įrenginį (magnetą), pritaikytą tachografo bei vairuotojo kortelės vairavimo ir poilsio duomenims klastoti. Tokiu būdu specialiai, įtaiso (magneto) pagalba 2020 m. kovo 1 d. laikotarpiu nuo 13 val. 51 min., iki 14 val. 45 min., buvo klastojami realios vairuotojo veiklos neatitinkantys tachografo ir vairuotojo kortelės duomenys. Įtaiso (magneto) pagalba, vairuotojui uždėjus magnetą ant judesio jutiklio (vairuotojas praktiškai parodė kaip tai darė) ir taip atjungus vieną iš tachografo funkcijų, turinčią fiksuoti transporto priemonės judėjimą ir vairavimą, tachografo duomenyse ir vairuotojo kortelės duomenyse vairavimo metu buvo fiksuojamas poilsis, t. y. veikla, neatitinkanti tuo metu esančios realios vairuotojo ir transporto priemonės veiklos. A. A., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), vadovu, o taip pat ir atsakingu už transporto veiklą įmonėje, nepasirūpino ir neužtikrino, kad kroviniai būtų vežami kelių transporto priemonėmis vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vairuotojams tinkamai naudojantis juose sumontuotais skaitmeniniais tachografais, kad juose esantys duomenys nebūtų klastojami, kad įmonės transporto priemonėse nebūtų draudžiamų laikyti įtaisų ar prietaisų, kuriuos galima būtų panaudoti pirmiau minėtam tikslui.

Šiais veiksmais A. A. pažeidė Europos šalių susitarimo dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR), su paskutiniais pakeitimais, 11 straipsnio, priedo Kontrolės prietaisas III skyriaus 12 straipsnio 8 dalies straipsnio reikalavimus, (ES) Nr. 165/2014 32 straipsnio, 1, 3 dalių ir 33 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. apeliacinis skundas netenkintas ir palikta galioti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartis.

Pareiškėjas prašo dėl, jo nuomone, padarytų esminių materialiosios teisės pažeidimų panaikinti skundžiamus nutarimą ir nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną A. A. atžvilgiu nutraukti. Pareiškėjas tvirtina, kad A. A. veiksmuose nebuvo ANK 454 straipsnio 3 ir 5 dalyse numatytų pažeidimų sudėčių, kadangi nebuvo naudojamas neįrengtas, neveikiantis, per nustatytą laikotarpį nesuremontuotas ar reikalavimų neatitinkantis tachografas; A. A. neatjungė ar nepritaikė vairavimo ir poilsio rodmenims ir (ar) duomenims klastoti, nenaudojo įtakos tachografo veikimui turinčius prietaisus ar įrenginius bei nenurodė vairuotojui S. G. šių veiksmų atlikti; ANK nėra numatyta atsakomybės už Reglamento 33 straipsnio 1 dalies netinkamą vykdymą. A. A. apmokė ir instruktavo vairuotoją apie teisingą skaitmeninių ar analoginių tachografų veikimą, tikrino transporto priemonės tachografą teisės aktų nustatyta tvarka ir nesuteikė vairuotojui jokių tiesioginių ar netiesioginių paskatų tachografo netinkamam naudojimui; A. A. objektyviai negalėjo užtikrinti, kad vairuotojas nepanaudotų išorinių priemonių tachografo duomenų klastojimui ar pastebėtų, kad tokios priemonės buvo panaudotos.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. atstovo advokato Andriaus Košel prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jeigu padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi būti nurodyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nagrinėjant prašymus atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, sprendimus priėmusių žemesnės instancijos teismų ar institucijų nutarimai ir (ar) nutartys patikrinami tik teisės taikymo aspektu, t. y., ar nebuvo padaryta esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtų nutarimo ar nutarties priėmimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo įrodymų netiria, faktinių aplinkybių nenustatinėja (ANK 662 straipsnio 13 dalis).

Šiuo atveju paduotame prašyme esminiai materialiosios teisės pažeidimai grindžiami žemesnės instancijos teismo išvadų dėl įrodytos UAB (duomenys neskelbtini) vadovo A. A. kaltės, padarius ANK 454 straipsnio 3 ir 5 dalyse numatytus administracinius nusižengimus, kritika. Pasak pareiškėjo, teismai nenustatė, kad A. A. būtų atlikęs bent vieną iš šioje normoje nurodytų veiksmų, nebuvo atskleistas subjektyvusis nusižengimo sudėties požymis – A. A. kaltės tyčinė forma. Nekonstatavus tyčinių jo veikų, o neteisėtumą siejant išimtinai su Reglamento 33 straipsnio 1 dalies numatytų pareigų netinkamu vykdymu, iš žemesnės instancijos teismų motyvų spręstina, kad ANK 454 straipsnio 3 ir 5 dalyse numatytus administracinius nusižengimus A. A. padarė neatsargia kaltės forma, t. y. jis tariamai buvo nepakankamai rūpestingas ir apdairus organizuodamas vairuotojų ir jų valdomų tachografų kontrolę.

Atrankos kolegija pažymi, kad teiginiai, kuriais neigiama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė, ginčijamas bylos duomenų vertinimas bei savaip interpetuojamos teismų nustatytos aplinkybės, nelaikytini teisiniais argumentais, patvirtinančiais, kad šiuo atveju buvo padarytas esminis materialiosios teisės pažeidimas ir dėl to yra teisinis pagrindas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Tokie teiginiai tik suponuoja pakartotinį įrodymų tyrimą bei faktinių bylos aplinkybių kitokį vertinimą, o tai nėra, kaip nurodyta aukščiau, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas. Kiti pareiškėjo teiginiai dėl galimai nenustatytos A. A. tyčinės kaltės formos yra prieštaraujantys bylos medžiagai. Apeliacinės instancijos teismo nutarime (5 lapas) konstatuota, kad A. A. veikė netiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad žemesnės instancijos teismai padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, prašyme nesuformuluota. Nesant teisinių argumentų, prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį ANK 662 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų (ANK 662 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 6 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. atstovo advokato Andriaus Košel prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.

TeisėjaiPranas Kuconis

Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2021-01937

2021-02-02

2021-01-25

2021-01-25

-



(S)


N U T A R T I S


Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Prano Kuconio, susipažinusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. įgalioto atstovo advokato Arūno Abraičio prašymu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarimo,

n u s t a t ė :

Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutarimu G. G. administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, nurodyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 8 dalyje, sudėties.

Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarimu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos skundas tenkintas, Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutarimas panaikintas ir priimtas naujas nutarimas, kuriuo G. G. nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį administracine nuobauda 1000 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 290 straipsnio 9, 10 dalimis, paskirtos administracinio poveikio priemonės: teisės medžioti atėmimas vieneriems metams ir graižtvinio šautuvo „TikkaT3, 3006“ Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Vadovaujantis ANK 664, 665 straipsniais, iš G. G. priteista valstybei 5993 Eur už laukinei gyvūnijai padarytą žalą.

G. G. nubaustas už tai, kad 2019 m. spalio 26 d. apie 9 val. „V.“ medžiotojų būrelio plotuose, Rokiškio r., prie (duomenys neskelbtini) miško, vykusios medžioklės varant metu graižtviniu šautuvu „TikkaT3, 3006“ Nr. (duomenys neskelbtini) sumedžiojo 3–4 metų raguotą briedžio patiną. Po to, padedamas kitų asmenų, išskrodė briedžio patiną ir išvertė jo vidurius, o paskui gyvūno kūną pakrovė į automobilio „Toyota Land Cruiser“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabą, kad gyvūnas būtų nuvežtas į dorojimo vietą, taip G. G. vykdė neteisėtai sumedžioto licencijuojamo (limituojamo) gyvūno dorojimą ir gabenimą ir taip pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 28, 58.2.2, 58.2.3, 58.24 punktų reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. atstovo advokato V. Poškaus prašymą, vadovaujantis ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi pakeitė Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarimą: pašalino iš kaltinimo aplinkybes dėl neteisėtai sumedžioto licencijuojamo (limituojamo) gyvūno gabenimo ir dorojimo; sumažino pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį paskirtą baudą iki 800 Eur. Likusią nutarimo dalį paliko nepakeistą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. įgaliotas atstovas advokatas A. Abraitis prašo: atnaujinti administracinio nusižengimo bylą Nr. A11.-136-233/2020; panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti.

Pareiškėjas nurodo, kad padarytas esminis materialiosios teisės pažeidimas. 2020 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-631 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.16 papunkčiu pripažintas netekusiu galios 58.24 papunktis, t. y. neliko atsakomybės už sumedžiotus suaugusius elninių žvėrių patinus. Pasak pareiškėjo, kadangi G. G. veikoje nelieka nusižengimo, nurodyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, būtinojo objektyviojo požymio – dalyko, todėl nėra ir visų administracinio nusižengimo sudėties požymių (ANK 2 straipsnio 4 dalis, 7 dalis). G. G. paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda ir įstatymo pakeitimas lengvina jo teisinę padėtį, todėl turi grįžtamąją galią. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, netaikydamas G. G. ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatų, nepanaikino apygardos teismo nutarimo ir administracinio nusižengimo teisenos nenutraukė.

Atsisakytina priimti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. įgalioto atstovo advokato A. Abraičio prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.

Pareiškėjas pateikė naują prašymą atnaujinti G. G. administracinio nusižengimo bylą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarimo, kuriuo G. G. nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį. Be kita ko, pareiškėjas prašymą grindžia neteisingu įstatymo grįžtamosios galios taisyklės (ANK 3 straipsnio 2 dalis) traktavimu, nes pareiškėjo minimu pakeitimu buvo pakeistos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, bet ne ANK 290 straipsnio 8 dalies norma. Tačiau ši G. G. administracinio nusižengimo byla, vadovaujantis ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais pagrindais, jau buvo atnaujinta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos išnagrinėta ir joje 2020 m. gruodžio 15 d. priimtas sprendimas Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarimą pakeisti. Pagal ANK 659 straipsnio 2 dalį pakartotiniai prašymai atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nepriimami ir nenagrinėjami. Kadangi paduotas prašymas laikytinas pakartotiniu, vadovaujantis ANK 662 straipsnio 5 dalies 5 punktu, jį atsisakytina priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti priimti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. įgalioto atstovo advokato Arūno Abraičio prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Pranas Kuconis

Alvydas Pikelis

Olegas Fedosiukas

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2021-01926

2021-02-02

2021-01-25

2021-01-25

-



(S)


N U T A R T I S


Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Prano Kuconio, susipažinusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. T. atstovo pagal pavedimą advokato Giedriaus Bučinsko prašymu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo bei Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties,

n u s t a t ė :

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu E. T. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnio 5 dalyje, 290 straipsnio 8 dalyje ir jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) bauda su teisės medžioti atėmimu 2 (dvejiems) metams bei administracinių nusižengimų įrankių – medžio

Documents

· Web view2 days ago · N01/2006-1156, pakeistą 2007 m. rugsėjo 17 d. ir 2014 m. spalio 24 d. susitarimais (toliau – nuomos sutartys). 3.Ieškovė nurodė, kad nuomos sutarčių