· TURINYS [ r 'A IJAS (A. Girininkas) .. ...... .. ........ ................ ... .................................................. .. .. ............. .......... 7

L I E

Kl a ip ė d os uni vers it e t as

Li e tu vos i s t o rij os in s titut as

Vilni a u s uni ve r s it e t as

T U V O S

ARCHEOlogija 27

V IL I US 1005

TURINYS

[ r 'A IJAS (A. Girininkas) .. ...... .. ...... .. .... ..... .. .. ... ... .... .. ........... ...... ....... .... .. ........... ... .. .. .......... ... ......... . 7

STRA IPSN IA I

R. Svclniute. SOCIA LINIO GYVE IMO ATS PI DZIA I V- V I A . PLlNKAIGALlO KAPI Y E .............. . 9

REFLECTIO SOFSOCIALLIFE I THE PLI KA IGA LI SCEMETERY OFTII E 5th 6th CE TRy ...... .... .... .. .. . 2 1

A. Ma lonaiti s. GELEZI IA I PLEISTO PAVIDALO KIRVI A I L1 ETUVOJE ............ ..... ........... .. .. .. ........ ... ....... 23

IRON A RROW-HLA DE WEDGE-A X ES IN LlTII A . IA ...... .. ...... .. .... .. .. .. ... .... .. .. ... ........ ... .. .. .. .... .. .. ..... .. .. ..... 2R

A. Sill1lliskytc. SELO KR ASTAS V IIVII- X II IIX IV AMZIA IS: TERITORI NE STRUKTORA IR HI ERA RCHI.lA .......... ......... ....... ..... ................. ................................ ...... ....... .... ......... .... ......... 29

T il l' LA D Of- SFLON IA I THE (, 7th 13 l-lth CEI T RlloS: TERR ITO RI A L STRUCT RE

A:--i D Ill ER ,RCII Y .. .. .... ..... .. .... .. .. ........... .................................................... .. .. ........................... .. .................. ........... .. ...... 46

V. Va itkc\-icillS. V IENO T EOR IJOS PEDSAKA IS. A RBA M IRUSIVJV DEG I IfMO PAPROTYS RYT L1 ET VOJ E .. .......... .. .. .. .. ...... .. ...... .... .... ......... ............... .. .... .. ...... .. ........ .. ... .... .... .. ........ .... . 49

ON H I I: TRACE ' OF A TlI EORY OR TIl E CU. TOM OF CREM ATIO IN EASTERN LlTII A 1/\ .. .. ........ .... .. . 5X

L. Kllri la. L1 ETUV IV ETN INE RIBA RYTUO E IX- X II A. (I . A RCHEOLOGIJOS DUOME Y ) ...... 59

Till : ETII ICAL BORDER OF THE LlTH UA IANS IN T ilE EAST IN Til E 9th 12th CE TURII :S

( I . A RCH EOLOG I AL DATA) .... .. ........................................ .. ......... .. .................................. ....................................... !Q

G. Zabicla . PILIAKAL IV PA Pt DZIV GYV E V I TtS: TYR I EJIM V PROBLEMATIKA L1 ETU OJE .......... ...... ...... .. .............. .. .... ... .. ................ ........ ......... .... ... .......... ..... .... .... ................. 85

FOOT SFTTLE 1EI TS OF III LL-FORTS: PROULEMS OF II VESTI(iATIO S I LlT II AN IA ............. .. .............. 103

E. Va ·iliallskas. JONISKI S XV I- XVIII A ...... ........ .. ........ ................... .... ........ ........... ......................................... . 105

.10 ISK IS INTIII-. I (lt h ISth CE TURIES .. .. ...... .. .. .... .. .. ... .. .. .. .. .. ..... ...... .. .. .. .. .. ... ...... .. ... .. .. .. .... .. .. .. .. .. .. ... 130

A. Za lnicrill s. PANEMUNES DVA RO ROMV A RCHEOLOG IN IA I TYR I EJIMAI ...... .. .... .. ..................... 133

TII E A RCII A EOLO dCAL INVESTIGt\TlO SOFTIIE PA E I NE MA ORIIO E ......... .. .............................. 157

R. La llzikas. SK A ITM E I E A RCHEOLOGIJA PASAULYJE IR L1 ETUVOJE: T RI Y . ISTORIJ A IR TA IKYMOGALIMYBES ........ .... .. ................ .... .... .... ... ... ... .... .... .. ....... ..... .. ...... .... ... .. .... ..... .. 16 1

DIGITAL A RCIIAEOLOGY II T ill: WORLD A D LlTII AN IA: CO TENT . 111 TORY A ND J\ PPLICATIO S 17X

PUBLIKACI./OS

8. 11. KYJlaKOB. PACKonKI,1 lEG HII XT B 1999 r. KEHll rCGEPr n Oll KAJl I 11-11 IHrPALlOM ............ 179 I'XC v T ION OF LC)13E I(, IIT I 1999 T ill' K(')NIliS13I· Rei (' I ry Ill :Nb\T II KAU , INGRAJ) ...................... 286

E. Zaiko\·skiy. SVENTVIEC Il) TYR IMA I NERIES (V IL I.IO ) BASEl E ..................................................... 2,7

G. Zabicla.

INVESTI( iATIONS OF S;$'REO PLACES IN TI ll ' nASI N OF Ti l l' FR I. (V I LIJ:$ RI\'FR ................................. 294

RECENZI./A

A DRIS CAUN . l EVA OSE. LATV IJ A 12. GADSIMTA BE IGU - 17. GADSIMTA V Ac PI!,. LEK IKON . LATVIJ S V IDUSL IK PILI RIGA: LATVIJAS VESTURES I STIT - TA APGAD 2004. T. IV 592 P ......... , .... , .... , ......... 295

A TOR Il) DEME lUI ................................................................ ...... ...... ...... .. ...... ............. " ... .. . 297

I.I EH I 0<; \RCIIUJI.O(iIJA .2()():'i T 27. p. 2\1 -lX. I'>S " (l207 ·X!>l) I

SELOS KRASTAS VINII-XIlIlXIV AMZIAIS: TERITORINE STRUKTURA IR HIERARCHIJA

A DR

!VADAS

Apic Siaurryciq Li.:lu\ oj.: Piclryciq Lal\ ijojc bll \ u· 'l l:-'loril1i ' 010, rcgiol1'l iki sio l ii nom<l I1C lick jau daug . Ncgausi arcilcologil10 mcdiiaga I0mc. Jog rcgionus da/nai charakt.:ri / uojama. kaip rctai gy\ cl1amas kra~ta". l3an· d) III a I apiblidinli gCk/lCS am/ ialls. ypac anlrosil)sjo pu"cs. :-,l:li~i-.o, kul ili ro" ."pcci lii-. ,! baig($\\'o,i ncsckmc. Dcl rys· b lu, Illat.:riallllcs kul illro" panaslItnll apwrialllo rcg ionn g) \cnl .i ai archcologincjc liicraillrojc ncrclHi \ adillll ;;clial,- Ialga liai ... (!'vloora, 195::!. p. 75. 105. I-tX: Lictl1\ iq, 19X7 . p. IJ(,) arba lalgal iais (Lat \ ic ;; u. 19.17. I <)JX: Lal· \ ija". 1(59). S01iq artimL[ Polocko Kunigai1--~l ys l': s 1--aimynq ncra larp 'csloro kroni1--uic is\ ardylL[ Ru,ial duo kl t; \i1okcj usil! laull! (I3aranau~kas . ::!OOO. p. 1-t$ ). llcnrikas Latyis ,c lius mini \ os 5 i-.drtllS. IUO larpu 1--ursill, 2~. i lcmgaliu, -10. lictll\ iu:-- 90. latga lill s 200 karlL! (:vIyl ypCB11'1. 19Q 7. c. ::!59).

BaitL[ gcnciq I cmclapiu o:--c clos r.:glonas ligllruoja 1--aip bcmai XOOO km: dyd/io bcslruklliris lcritorini, maS~"I, I (p\/., Lal\'ij"".197-t. p'l\ . I7CI: Mugllrc\ics. 1999. pm. -: J)'llIgirda:-. I 997S). II' \ i:-a I<li n.:paisanl scn iai ii-1l01ll0, (l cglll II' lIl:gausios) iSlorincs in formLlcijos. paga l 1-- uri ,!. 010jc lIIrcjc blili mai iau,iai -t IcrilOrini <li \ I.:nctai. Istorinc:-- gcogralijos paic:,kos prasidcjo dar ,\\ ' 111 a. P<lbaigojc liu, galla issamiai pri stal ) 10;; 1,11 \ iq archco logo Ja\llo ('lgl l( : (,igli~, 2ll0::!). la ' i<1 u lik kc li \ arian la i bm 0

pl'lp,1illlll \ i~uOl inai (I 1cnlck. I pa y.) . Pagrilld iniai ank ,,t('snil! bandymq Irlikumai: a l~ili kl inllll1 O principas \'i':IO\ ardiiq "' 'l~i-..1m bio paicskos('. iSiLlrincs gCllgm lijos: rinll! lau1--n (lc ri lorijus) ncapi brCZllIlll a:-.. archcologilllo pagri sIU11lu n.:pai:--yma-;.

IMNISKYTE

, ickialll i~\'cllgli atsil iklinllm o, anblY\ usi os yahl)hc~ laikq isltlrill c:-, gcogralijo;. paic<::' kns turCll[ blili Ilcalsicja ill o-; IlU O b.:ncinljq Icrilll r ill0~ ()rgalli/acl.!o" fprllla \ i ll1 o~ i pric;islnnnia i, laii-.ai. Iyrilll q. Sio "lraip;;nio elm)noluginiai r0ma i apima iaikow rp! nuo I ili1--q po Kr ',1 -

durio ik i X III IVa . i-.ur j gcograf'al dar \ adi n<l 11.1111\ kosio\ [('l'i[ol'lll(;S OI:I!(/lIi:aciio.\ III1PI/lIlI T,II Lldll\ lh

IcrilOri nill adm inl ~l r~lcin i ll l1 rgan l,,, imn i uillom;1/gu dap~I:-'. kuriamc i<; r) ;:; kCIO ir sU'iif()\'\ll ;l\ 0 pa~ rind ill iai ICril o rlll c~ Si~I':1ll0~ bruoial (L)aLl~irdas. ll)l)-t. p ... HI -t 7:

1997. p. 10): ill t.: ri torini: hcnd ru ma;; (Inlcgr;!Iumil:--}. u/lii-.rtIHlIl1a:-.

polillnlais. 1--arilllai-;. i-.lIitlirin i<li .. ckonominia i:-. ir pSlcil(llogilltais r) ;iai~ :

b) \a ldymo (admilllstr:lcini,II) ccntral dainldu:-.ial pil i:- :

c) "l ru1--tlirill c hicrarchija. <..;: \ Cll\ icci ll llnkl o ir lcritorinl" Irllklliro:-. bruni" l

ali-.uriailli pasilclkianl kartograJill i m.:lOd:l. ~1 a/c ... nl ar dl dc~ni palllini-.lq ,p iccia i \ ' adin~II\l1 g>-\ .:n' icciq rajol1,II' (Lang. 19)6. p 6()-t). pili.:s ptllaka lnlo .tpyga rdl mi.,. apskri lilll is (Zulkus. 200-J. p. Cl6. 6LJ) m \ a]"ci,lU<; lipojUllg lniai s (£,Ib i.: la. I 99:!. p. 17: i'ahici<l. l3ar:lIl<luska,. 19<:)6. p. L)). Kcli tok ic rajunai sudar.: dldcsni lcritllrinl \ iCllc la . gyvC\1\ icciq lcntorijq arba i.CllH;. huril!,i ungill)' Illl'lll,I\ ';"

dar didcsn! dari n[. P\ I .. gC lll ic~ icmc. TaCI<1l1 kra;lo I.: ri lori.!a bu \ OIlC Iii-. slrui-. lltri/llota atsi-.irl! l.:ritoriniq \ iCnCI !1 su ma. b':l ir hic ran: hi skai nrl-'<Ini/uola. 0 lok iclll , r. ';:;I<lm ... 1I11~la l y li \ Icn 10pologi ll l'S <Inal i/c~ ncpai-.anka ( ' ia "al bl! :-- \ aidllluo l.:nka g)'\ CI1\ icciL[ r,II01lL! ir Icril oniu C<.:I1-

Ir:II Il",iL! r.:iki;lllcs irslatu:-o laik;."CI111S \ iClla~ 1--ill atA ilgili. I. y. ili crarcltinil! rys il! [\'CrllIlimlii. CCl1lrq lonn<l\ illla~l "

, I'ana~uu ... dvli .i io (- ,()UO h.lll. Pi!1. I U\\'lll i: lli ... h.i. Il>.'2. p. I-IX) hu\o iiL'lIlgala. h.uri .,h.ir~$)l1Ia l 7 l1Iah,n<.:, iCllll" ( \I ugUll'\I';, . I<)l)l) . p. ())- 69). Kur,u (- 15fJOO 1..111 ' . pgl 1.Cl\\ IIlI :II·"ki. 19~2. p. I-l i$ l) .i<':llliq jungini ,udan: aplc 150 h.i":111l1 (\ Iugllrc\ il:~. 19<)'). p. 5,': Zu lh.lIs. 2()O-l. p. -1 2 ( 5 ). 'al;ill.lC ( 7()()() h.lll ) hu\.; 7 didcsni \ al s(; iai ar Ill aio~i(), i'CIlll:' h.Url,"" ,uda!'0 maid,lug 2-1 111a /C", i \ ICIlL'tai (Labicla . 1l)92). Ddlll\·nj .: I :WOO 1..11 1 ) i ', 1.. iria lill ~ \ alsc!ai (Zabl .: la. lIaranau,ka,. 1 <)uI,) .

("'.''11'1111 1\llllIll1''1·'r 'll1'\lllI'''\~1 1'11 '1\\.·;1phl1l1'r

dn ,,"I.({\J11I'1 1\11\1 dl'\lIj1llp"

("1''11'1111

"11\"11111,'\\. lIt1 .. ,"I.(tlJI1I;!

J .. nu.'11 .\1'1111'.1'111\ ''I III ',,'u;i"JtH,! ',\ .. ,"IU'1I\,{ .. n',:,,"IuJ ","IU:'I.1,"I"

... \111."11 1

'IPUoll'JI1I' I

1"011,'11 'l1'Uoll'.IIlI'1

,'10(1\11'1

J "\'11."111 'lI'Uoll'JI1I'1 .I"IHI.'11·,'I·'\

J ... 111."11 1 '1I'u;il~l1I' 1 J "IHPI1."IP\

lll' ""1111"1-1111'1

",' ','u,'p",

J .. nu,'11 '11'tI~I'JIWI

1I'1I,WJIlI'I tų {.I!-.. ,"IlIl"'1JIU·\(I' .. h' UIIIIJI,''-.

J"ml·"I'l 'lI'Uoll:JIU'1

J '1'u.'11 'lI'lIol!:JIlI'j '1J"..II'''I~

,'U."I.!.'!" ... qlll'''I(,j

lIt"."IlIlqJIU·.l1

tll' .... "IIIII.'1JIlI·IJ .''1''.''IlI'1t'1)o1 ""';';"Iud

'y/,~,wl

.''''U Jt /"tr.\ 1

",\'Iu.lt/"'l, 'My,m.J,tI".l

-,,,,UJ 1/tJ/I\Ų ,,,,.r,r,u.tln'lJ.

",nuII"'ll

,'-,",u,tOIIJ,

.',/U,HIII.l II.,J.I.\'

"IItIlO"'," (m"~J''''')

-= O ,I "

(JI

I '"'I"1"'I'J I II'J tll'1~I'1tl)1 _____ IHUI1:~'_I·UI."I\ d,' JI ''''I''1'''I,J I uI'1~ldn~

ll' 1111"l.(1 '''1l1P!'1I'11111

tll'1~LUW;1\-l ""I\t1ol11l'(I'''U,!

1I1'''''PJ.'' ... "I11}j· ... P'1Il1''-, ','UII I "."Ip'U1J 1 ,"U,!

,"Ihlfl\1I' I ,"Itnll \I.'~l

lI,' (,' iI""Jl'/ j·'1"J."I( .. lI· ... "IUcl JI' dl' I1I111TlP."II\

J '1IU,'11 'lI'IU,'p."IJ\

ll' ";"11, .. ,"11\ ·."Iunp·J .. ,"I!I'lIlt 1."IlJcI

J hPI'\1\ tll' hl'1,:,II'1I\'( ''''\IIJpIllJ\

"."1\\ .. ,"11\ JI mj.'untu." WI'I

11:'101.( 11Ij.'UIllU." J

\lllll }jS I 'lh' .... "IlIIII,1 h(1111 'lI'I'1I,'P,'I\

"·"111" \ Imu )11 lų

"I";1,:t', L1I' hmmp,'I\ (I'

.'11';"\' (I' IIIUmp:'l!\

lI,' ... 'I"'11l11 ... '1"'11111 1I1IU cli th' hHtllljl:'ll\

ti" .... '1 .. '11.111 1\I(lJi1Il1'(1 nilu d j

,11//1/0,/ "''''I'p.,/\ . mo/.,,/ ,)11.11'/"'/\

lI,mu·'/1.-I/t

'M'MI'I"'I\ .'"0/,',/ ,JlltlP"'\

,11111/.,,/ ,m·'''/MI\ ,"UI/,',/ .111""/1.1/,

,'/'" ,,:.'J!\ ."",/1,1/\

I <::)

-

":l\lIl/lll:I,"P,"lI ·"r.~I'''IU,)1 JI l!UIIOI1IIl'1'lp."U dtll;Ji1o,Y;1 I1t(lllI: \IlPI \ 11IS 1!U,111 'l1!llI:dĮ"1 (;:

HI:'II'J,"UIIlU,npU,,,.,,"loUJI!I:"Illl'''Į I 1:'11111111! 1:11.11"~'''Ulllll i1IĮpJI!\llPI,\ (I

J i"~'1'''\ ,,,,,,,,'1"1\ I d,' ""1"/1

I ,h' 'I'PJ,",

1'1~j1', "'''II}j-'''I~'1I11'\ I (,I-IoII'tl',ouZ .,!!;"j!.J

J 111\1':''1 \U\ ''''I~I,''IjI'l\ 1UZ'd 'UflOl".!'t"H:lIl:JI:U

J hl')':''1\\1\ "~I~I."II"I\ .)j1'1~'11 ""'''.''IuJ \'1" ... ,\ ilL 1-IoIL l'tI '~6h 1 ')1'1!1I11::'I

J 111\1':''1\\1\ ''''1':'1:'111'1\ 1661 "!ĮwtjI1U

ILP!'16(.1 ''I'I:H ',!"!<1JIII'

~I!' 1l.(JltI 'l1'I~I"I"1\ ~t '( 'I 'STI ,""p"I·"I1 I I Z -tf ',MII ',u!~I!U :~I 'el "I!IU"

:.. n~,· 1 ~

JI ",'\"'11)11 d.JI'1 ~ lI'IUn\II''f fiZ-IoIZ 'ZZ-II, 'ti 'Zh61 ""!~I!H

J .. nu."I11 '" - J 111,:t"'1\II\ '\1'1,:,1"1"1\ 'l1'I\P''( 601 'd '6~61 '~:-:OH lIt' 101i! 'II'I~I"P'I\ Nt) '11 ',fh 1 '!'t",I~!1II \\11'1 '~

::: NZlIl "!J.l!ll::1p!'l

~

- J "Olllll'lI;11 ·1I'1~1."II"I\ l!f16I"\JII,l'/ '"

JI' i1(JII:I 'II'I~I"I"I\ I'\I'/IJ\ to,·fOl 'ti . L061 '!'t'~1 \/J ).\:'1 .. tl'1I"1I1I·"{'II·"Illlllll;"l,

JI "O~OI\ t!llll (11"1':'1", :;ft·fft 'd ',MU T'1"\O'tl1q

"1'1~IJO,

,"IUI."I.( .. n,~I", lit' nqll..lI'''I'' JI' IUPlll_'!" ,61011 'U,,1IllU.1I·1!l! 1." .. ;"1\1"/ 6MIoII "!IĮ/II.I't"

lIl' tIlJlllŲ"'1,'r '''llIll''1II'I\ tll' ""110'11",( "IJId '."IlI:'Ill\ IJtloll '.l~IIJ'I

t"l'lI;'IlI'(J ul'tIIl'Llljl'Vr 111\\1 \ ! 6101, 'd 'ltloll 'IIU"r. \\

MLL I ·,I.l<1J!!l! .III!\,I.,/,,/\ I.IU V I (JI};I-\,r:-/ .III!:.I"I"I\ II \I ) ))1\ '\ .. :MI 1I·1\!"II"1\ ,uI/".) ·':/1' "'''PIII 1111/)))'\. ('Į). 1111 IŲ:I

~-

".h,f"II"/\ '''',tllJ.J 1111 I ) ) ) '\. (tĮJ_ IIII/tl;/ '" ~ -;; ''''!\''/111\ IIIt.> ))'\. fllIl _~-;I :::= "',~

.',t/".) 1111\ \ \ I » '\. Ų~-:/ ~~

.1II!\!"/1)1\ II 1\ \ \ I >.> '\. \ ~ )'~-/ t::;:::: .1tI!"I.,,.,,\ /1\1\1»'\. \ ~ ~: I :...: '"

",t/1) "'''''·'1/1 \1\1)) ,'\. f~-I n.-I

h ti VI -,,;/

, .I'~·1 'III '1/ n •• D II •

n·J..'I'/'U r/. tlllJa

·P'!"!II","

'111llWI.II1\ SOr!.JC.lTIO:lillll,\OlJI,\ hllll!I.II)j~l.Itlll~!:lS ';J!:llU:l! !

SI LOS KRA$TAS \ '1 \ II X II XI\ ' \ \I i iA IS: n' R II ORI N I~ s ml ' Į( I C'RA IR I III RARCI li lA 3 1

/ I

i ./

.", -1 ,'\

\.

, .. -

o • 2 3 4

I O 7 8

C:::J _

9 10

pli'!! i :.lo l in~, Sėlos •• iS I()( I~~ StlOS rIbos pgl • • ribO$ 1'91.

'" is,IorinOs Sel:>s ... ribo. pgl.

', '392 m luch~olo,, ;nlu~ dUOnllni!, •• 1261 m , dok dok

. ~ , ~ r

I pa\ , Sėla i priski ri am LĮ \ i.:to\ iLĮ gcogra lijo, \ a riallt lĮ icmėlap is . . /. Silll lli.\ky/(;\ h,.e: . ZI'III (;!I1Įiio !l'gl'l/(!O\ 1l11111 1'/"(/ciio,\" /l lIlIiikillilll llS ::1 : / h'lI ll'h;il'. A·!lIlI.\/lIklli ::rllli lI/l r/ik/"(,' \·ie/(}\ ·lI,.t!::io !okll!i:{/ciią .

bu v<;s vienas pagrindiniLĮ krašto teritorijos organi zacijos, jos reorganizac ij os bei ankstyvo. ios urbanizacijos ve iksniLĮ prieš istoriniais laikais .

Todė l darbo objektu pas irinkta hierarchi/uota teritorin ė s tru ktūra . I s to r i nės geogra fijos krypti s šiame strai psnyje yra ša lut i n ė. Studijoje keli amas kit as tik s las

remianti s archeologini ais duomenimi s nustatyti krašto \ idinės struktūros I"orma\ imąs i prieš i s t o rėje bei jos likimą ankstyva isiais istorin ia is laikai s. Ta i turė tLĮ pag ilinti 7inias apie Sė l os apgy encl inimo bendruos ius bruožus ir spec ilik ą bei suformuoti pagrįs t as nuorodas t o l esn ėms istori " ės informac ijos geogra fijos paieškoms,

,') -'-

T ERITORIJA

Dar \ ' 11 a. i~ryškė.i u ~ i o~ ribos iš li ko gana stab ilios ik i pat \ als ty hė~ s u sikū rimo ~ ( I pav. ). Siau rėjI.' ir šiau rė" ry-11 10,,1.' "u t:lrti nc ri ha la ik oma Dauguvll!- Upl' . Dignajos apy/11 1/"(" ) ra ',) 1'.111"';)' ! r_ Ill" Ill llllllhi , ,, ~ L' I ;li r' IS /"II ' lill llS

\ ie t o\ės r adaugll\·yie. Auk~t y n upe pam in klai ats itraukia IlUO Daugu \'os ir ik i pat D:lLI gpilio jok il Į etn iškai iška lbingq prie~i~to rlnllĮ pam i n k lLĮ nd inoma. Tiesa. [) v i e t ės

ir Il ūks t ės upilĮ supam uose lIū k ",ės aukštumos pa kr3šė iuo

:-,e s t ūkso n 'mažai įl\' i n intLĮ pil iak a l ni LĮ. .Juose pastO\aus gy\'eni mo I tukst. pėdsakLĮ ncapti kta, oj l! vė l y \ u l llCĮliudi

ja ti k galingi it \ irtinimai (Graudon is, 200 1. p. 55 58). Tačiau ;ioje teritorijoj .: la ido.ji mo pall1inkllĮncžinoma . ir li cka nea i~ku. ar it\ 'irt ini mai pri k l a u sė gent inei Sė l a i . ar 7ymi \ 01e:-, nio laiko k3 rinės-p() li t in0~ sistemos pėd sa ku~. Tod01 nuo Daugu\'os santakos su Eglain.: tics Duna \'a Sė l os ribos brė;i i amus ke rtant D\' ic tės vidurupi ir lIū ks t0s aukštu pi. \ ad i namą 19laine. Dabartin« Lic!U\'os s i c n ų rytini s , 010" p:l kraštys ki no kiek i SV nuo amanil! ir ėj o DirdlĮ , K ulll puo lio e/enĮ apyl in kėmi s. Sart q ėŽcry no rytiniu pakrašci u. Ties Rašq cžcru Sė l os ribos nutolo nuo Svento"ios upės ir suko S \ 'ėdas LĮ lin k. Sioje atkarpoje artimi3usias kai mynas buvus ios li e tu v il Į gentys. pari bys su kuriomis itin ryšk us. TankLĮ li e tu vi lĮ pil kapilĮ su degintiniais kapais ti n kl ą nuo Sė l a i s kiri a mLĮ la ido jimo paminkllĮ sky rė 10 15 km pl oč i o juosta. Nuo Svėda s LĮ Sė l os teritorija lankstu a p0mė ('I) Juostos. Vašuokos ir Vi eš in tos upes. Nuo Vašuokos ir Vieš intos santakos su Lėveniu Sė l os ribos ėjo i šiaur, Vabalni nko link . Ta i. berods. to liausiai i V n uto l ~s Sl' los pakraštys. Nuo č i a ri bos sukusios ŠR krypti mi . i V nuo Ku prel iški o. ki rto Apašč i ą, i V nuo ra pililĮ

RO\ ėją. Š iaurės va karuose na t ū ra lu s pak raštys bu\ o mi škingos Taurkal n ės \'ictovės iki pa t Daugu\'os tic~ Ai/.hrauk\c .

GY\ ' E:\\' I EČ I ~I SISTEMOS III T IN K LO YPATLJl\iA I I K I \' IIV II A. PO KR.

Hrūk~niu otosios kcramikos k ultū roje pagrindiniai gy\ eJl\ ' iečiq slst emo~ vicn l't ai huvo piliakalnia i. E rlĮ sandi:imie ia pa p tldė prie ka i k ur ilĮ p i li a ka lniLĮ trumpam isiklIrusios p:l pėd l'~ ~Y\ 'l1\'ietė~. atokiau nuojq išplito nedide l ės

at\ ir,).' gy\'el1\ ie t ės. Tai gy\'en v i eč ilĮ dispersijos. n: iški nio. kU ri S it in sustiprėjo romėn i š kojo peri odo viduryje 1I1tl'njojl' pusėje. pradi: ia. Gy\'e n \' ie či lĮ dispers ija. arba sk laIda. pas irei šk ė masiniu pilka piLĮ paplitimu regione ir

anl ropogenin0~ \ e i k lo~ \"onc 'lllracijos pi liaka ln iuose iymi u suma/ėj imu (Sta nč i ka it ė. et al. . 200-l , p. 20,29). Romėni škojo laikotarpio 2-oje pusėje dali s pil iaka l n i LĮ bu\o apleis ti arba, ka ip gal ima spn;sti paga l negausius to meto dirbin ius. tapo la ik inomis i: monilĮ s u sibūrimo vietomis. kur i(' Ill ~ d;t/lli,llIs i,li priskiri ama s lėptu vės fUllk cija. Ūkinė \'Cik la. kasdi e n i ni ~ gy \ enimas daba r koncelltral 'os i atski nĮ šei mLĮ sodybose.

I t ū k st. \ iJuryj e gy\'cntojai \ ' ė l pradėjo kurti s pili aka lni lĮ papėdėse. Tačiau net ir tada apie ryškcsnius gy\'env i eči LĮ sistemos pokyč ius hierarchine prasme. I'(;~ i s . n ėra

pagrindo k a lbė ti . egausios bendruomenės pilia ka ln ilĮ papėd0se ve iklos intensy umu ar teritoriniu -pol itiniu s\'ori u nci šs i sky rė. Gyvenvietes pili aka lni LĮ aplinkoje ti ks liau bLIll Į

įvardy ti ne kaip hierarchij os. bet ka ip gyve l1\ ' ie(' i LĮ į \ ' airo

vės po;iymi. Krašto t e rit orin ėje organizac ijoje tebe\'yravo ekstensY \'i d ispersija be ryškesnės \ cik los koncentrac ijos po/ym iLĮ.

POKYČ i A I VI IV II A.: PILl AKA Li\ IO III GYVENV I ETĖS SISTEMOS ATS IRADL\I AS

VI VII a. ri ba neatsitiktinai pas irin kta apatinc chronolog ine studij os riba . VI a. pabaigoje VII a. i\'yko \'icnas ryškiaus ilĮ materi a linės kult ūros pokyč iLĮ Sė l oje. išaugo soc i a l i nė dife relll:iacija, i š ryšk ėjo reg ioniniai ~ kirtumai.

ivy ko gyven v ieč ilĮ tinklo pennainLĮ tiek geografine. tiek tankumo prasme (S il11n i š kytė. į t e ikt a <;paudai) . Pas ik e itė ir gyvenv i cč i LĮ sistema. V iSlĮ pirma pili a ka l nilĮ \'a idmuo joje.

Siekiant ivertin ti apgyvcndinimo t<;s tinumo geležies a ll1 i: iuj e niuansus dar 1968 111 . surengta ž\ algomoj i ckspedi cij a Latvijos Augšžemėje , kurios metu 7va lgyta 19 pi l i a k a lnil Į ir j lĮ pa pėdžilĮ (G raudoni s, 1969). Ž \ a l gym LĮ m ' tu pagri ndini s dėmesys skirtas pili a ka lnilĮ ir J LĮ pap0-d i: ilĮ gy \'e n v ieč ilĮ kultLlrin io sl uoksnio stori o, intensy \'umo ir chronolog ij os nustatymui. Kadangi pil iaka lni q aikš t e l ėse domiml\'o keram ika lyg iu ir brūkšniuotu pav iršiumi . prieita prie išvados, jog daugelis pi li aka ln iLĮ apleisti dar pirmais iais a l11 žiais po Kr. Ki ti. ku ri lĮ papėdėsc rasti gy \ e n v ieč ilĮ pėdsa k a i su keramika grubl ėtu , gnaibytu ir lyg iu paviršiumi. datuoti iki I tūk s t. \' idurio. Nctgi Stupeli ai. kuriuose, kaip paai škėjo 8 dešimtmeč i o ty r i mLĮ l11etu (Stuba s. 1977. 1978. 1979). 1 tli kst. po Kt'. gyvenama nebuvo. datuoti .. I/llksl . po ;..:,: :: I I/ISC'. ga l/ullllel \ 'di(/ I/ "

(G raudonis, 1969. p. 37 ). Ta i ga lima traktuoti kaip nuorod ą i chronologi nG (reišk in i lĮ ankstin i mo) pak la id ą dėl l11 ažo paminkll! ištirtul110 laipsni o ' . Rcgis. ši paklaida turėj o

-Tl:bte pu l cik i a ll1 a~ apibendrinta, Sė l os !'ib LĮ pricšistorinia i, la ika is \'ai/.das. [)eta lia u apie įva iriu " Sė l o, pamin klus )'1'.: imlli škyti:- trimai t icnė. 200·įš. p. 74 79.

; Tok i" pa" I ~lIdqlrjl! perdataI imo pa\ y/d.i iq LietuIoje Ile \ il: ll :Js. j11 / .. Šillklll1a i. Kunigiški ai PajcI onys (Zabicla. t 995. p. 64).

~II f)~ Kln~ I \~ \ '1 \ II \11 :-'1\ ,\\Iil \IS . II RITORI\JI ' SI Rl h.11 R \ IR IIII RARCIII.IA 33

nemažai įtako~ klaidingo \'aizdinio apie Sėlos politin~-teritorin~ organizacijc! formavimui,

Keisti nusisto\ 'ėjus ia~ nuostatas skatina plataus ma~to tyrinėjima i Juodonyse (Naka itė, 1959; Grigalavičienė. 1992a; Simniškytė. 2002a: Simniškytė. et al" 2003) ir Dignajoje (Šnore, 1939; Vasks, 1990, 1992).

.JlIlldollil( piliakaln y.j e I tLlksl. 3 ketvirtyje bu o pastatinti šlaitai. aikštelės pakraštyj e supiltas 2,5- 3 111 pločio.

0,6 m aukščio py limėlis, ant kurio pastatytos d\'igubos medinės u7tvaros4

. Aikštelėje to meto radiniLĮ rasta nedaug. Tuo tarpu papėdės gy\el1\ ictėje ištyrus 317,5 Ill ' plotą rasta apie 2XO persimaišiusiLĮ VIGA ir VĖGA individualiLĮ dirbiniLĮ. Radiokarboninėmis datomis pagrįstLĮ pakanotiniLĮ tyrinėjimLĮ piliakalnio papėdėje metu nustatyta. jog 1 tLlksl. po Kr. \ idurio skurdLĮ horizontų dengiantis intensyvus ir radiniLĮ turtingas iki I m storio kultLlrinis sluoksnis pradėjo formuotis ma7daug VI!V II a. (Sim n iškytė ,

ct al.. 2003). Digllajoje 1 tLlksl. 2-oje pusėje liksuojamas intensy

\ iausios plėtros etapas (Snore, 1939; Vasks, 1990, 1992). Tuo metu buvo labiau sutvirtintas piliakalnis: pastatinti kah'os šlaitai. praplėsta aikštelė, palei jos kraštą sur~sta d\'igubos rentinės konstrukcijos užt\·ara. Tada atsirado ir papėdės gyvenvietė. PO 0,6 0,9 m storio kultūriniu sluoksniu aptikta durpilĮ (gyvenvietė įrengta šlapioje vietoje), kuriose išliko pastatLĮ pėdsakai stulpai. Drėgmės izoliacijai rąstai ir šakos bu vo padengiami beržo žieve ir aplipdomi moliu. Greta pi liakalnio stovėjusios dvi cilės 3x4 m dyd;iio namLĮ. š ildomLĮ iš akmelllĮ krautomis ir molinėmis krosnimis. taip pat at\'irais židiniais. Vakarinėje gyvenvietes dalyje rasta geležies Iydymo vieta, kurioje buvo susikaup~s iki 30 cm stono gele2ies šlako sluoksnis.

Vienalaikiai pokyčiai \'yko ir kituose Sėlos paminkluose. l 'elikll.iikėse didžioji dalis aptariamo periodo medžiagos (ramentinis smeigtukas, ietigaliai su užbarzdom , lazdeliniai smeigtukai. dali s verpstukLĮ, ylos. etc.) kilusi iš papėdės griovius ir pylimus dengusio ku ltli rinio sluoksnio. Papėdėje dominavo keramika lygiu paviršiumi - 41 % (manoma, dalis keramikos galėjusi būti apžiesta - Zabiela. 1994. p. 53); grublėta sudarė 21 %, brūkšniuota - 16%. Tuo tarpu piliakalnio aikštelės radiniai būdingi brūkšniuotosios keramikos kultūrai: vyravo kauliniai ir akmeniniai dirbiniai. Brūkšniuotoji keramika piliakalnyje sudarė 61 %, šukės lygiu pavirš iumi - 30'}o. grub l ėtu - 9% (Tarasenka, 1935š, p. 100- 10 I). Kaelill(}se VI- VII a. buvo supi lti pylimai, atlikti aikš telės pertvarkymo darbai. Šiam horizontui priskirti įtveriamasis ietiga lis, trapec ijos formos

kabučiai. atsitiktinai rasta ilgakojė segė. Tuo metu jau \'yravo grublėtoj i keramika, randama \'iename komplekse su šukėmis lygiu, gnaibylU paviršiumi, taip pat geometriniu raštu ornamentuota keramika (Grigalavičienė, 1992b). A!o.iikėIlIlOS(' Lallkllpėl1l1ose vėlyviausiLĮ dirbiniLĮ grupė

taip pat datuojama jau Itūksl. 3 ketvirčiu : ža lvarinis ramentinis smeigtukas. dvigubas trikampio formos kabutis . gele7iniai lazdeliniai smeigtukai. kiaurakryžmis smeigtukas. etc. (Krzywicki, 2000). Tiek Moškėnuose , tiek Kereliuosc tyrinėti tik piliakalniai , tačiau intensyvus kultūrinis sluoksnis JLĮ papėdėse skatina neabejoti čia bu\'us ir papė

d7i LĮ gy\'envietes. Taigi aukščiau išva rdyti pa\'y/d7iai paneigia prielai

dą. jog 1 tūkst. \'iduryje Sėlos piliakalniai bu\'o masiškai apkisti.

Ne tik Sėloje, bct ir visoje Lietuvoje bei kaimyniniuose kraštuose I tūkst. 2 pusės piliakalniai gerokai skyrėsi nuo ankstesnio etapo. kuomet viena pagrindiniLĮ JLĮ paskirčiq buvo gy\'enamoji. Dabarjuose susiformavo GP sistemomis (pgl. Lang. 1996. p. 59X: ,.fon settlement system") pavadinti papėdės gyvenvietės ir piliakalnio kompleksai, kuriems Sėloje būdingas neryškus kultūrinis sluoksnis piliakalniuose bei nemažos gyvenvietėsjLĮ papėdėse.

Kadangi to meto atviros gy\ envietės Sėloje (ir ne tik) ;iinomos tik labai ti·agmentiškai. sudėtinga įvardyti kriterijus. apibūdinančiusjų irGP funkc ijų skirtumus (žr.lw/ .. T\'auri, 2002). Lengviausiai pastebimas yra kultLlrinio sluoksnio storio ir intensyvumo nevienodumas. Storas kultūrini s sluoksnis GP kompleksuose. tiksliau piliakalniLĮ papėdėse, susiformavo nuolatinės ar ilgalaikės sezoniškos \'eiklos išdavoje. EiliniLĮ sodybLĮ \'ietose tokio sluoksnio nėra. Kai kurie radiniai (keramika. geležies gavybos pėdsakai , darbo įrankiai (p\'z .. verpstukai) to meto GP sistemose ir atvirose gyvenvietėse dubliuojasi. Dalis neagnll'inės produkcijos buvo gaminama nedidelėje kaimo bendruomenėje. Savo ru07tu žiedadulkiLĮ tyrimai patvirtina greta GP egzistavus nuolat dirbamus laukus, vadinasi, agrarinė veik la buvusi vienas iš GP gyventojLĮ u žsiėmimLĮ ·

Mišrus ve iklos pobūdis buvo būdinga s abicjLĮ tipl! gyvenvietėms. Skyrėsi tik radiniLĮ skaičius, taigi atitinkamos veiklos mastai, koncentracija , įvairovė ir greičiausiai produkcijos kokybė. GP ekonomikos agrarinis atspalvis ilgainiui blanko. GP tapo amatLĮ koncentracijos vieta. paprastai loka lizuojama papėdž il! gy\'envietėse. PačiLĮ užauginto derliaus GP bendruomenėms neužlekda\'~ ir trūkumas kompensuojamas pagamintą produkciją mainant į žemės

ūkio produktus, gamyb i n~ ža l iavą, kitus gamtos resursus.

4 Tai \ idurinis pilinkalniu horizontas. kuris pradžioje bu\'u datuotas I lūkst. I-ojo ir 2-ojo ketvirčiLĮ sandllra (Grigalavičienė. 1991<1, [J . 49 56). Peržiūrėjus sluoksnio llled7iagą rOlllėniškajalll laikotarpiui galima būtLĮ priskirti tik \ icną geležinį peilį - pjautuvėiį. Kili radiniai - nc ankstesni nei I tūk st. 2-os pw,ės (Simniškytė. 2001a. p. 150).

34

Piliakalniams tokiuose kompleksuose priskiriama slėptuvės funkcija (Vo lkai tė-Kulikausk i enė. 1959; Daugudis. 1981. p. 6:2. 7:2: Kobylillski. 1990. p. 15:2; Zabiela. 1995. p. 64. 171: Tautavičius. 1996. p. 1:2 16: Lavi. 200:2. p. :27:2; Asaris. 2002. p. I :22). Taikos metu. manoma. jie bu\'!:; žmoniLĮ susiri nkimo. bendruomenės reikalq. g inčLĮ

sprendimo vietos. galbLlt kolektyvo turto sa ugyklos (Tautavičius. 1996. p. 15). Padavimais apipinti piliaka lniai ir greta esanč i os šventv i etės (pvz .. Velikuškės. Pap ili ai. Margaskalnis. etc.) (Urtan . 1996; Gruzdas. Vaitkevičius. 1998. p. 53: Vaitke\' ičius. 2003. p. 143) byloja. jog piliakalniai arjLĮ apylink ės ga l ėj!:; būti ir kulto. ape i gLĮ vykimo \'ietos.

FunkcijLĮ įvai rovė skyrė GP kompleksus nuo žemd irbiLĮ sodybLĮ ir f'orma\ 'o JLĮ reikšmės bei statuso pranašumą gy\'ell\'iečiLĮ sistemoje . Todė l nuo VIIV II a. realu kalbėti apie gyvell\'iečiLĮ hierarch!ills atsiradimą J'unkcijq ap imties po7iūriu. GP kOll1p lcksai tapo teritoriją organ izuojančiu židiniu. pasak Kazio Šešelgio. lokalinio lygmens .. monocentru" (Šešelgis. 1986. p. :29; 1988. p. 16).

Keliapakopė hierarchija yra gerokai supaprastintas. to meto gy\ ' ell\ ' iečiq sistemą apibendrinantis modelis. Piliakalniai. nors iš pirmo ž\'i1gsnio atrodo gana vienodi. nebu\·o. kaip kartais teigiama (Kobylillski. 1990. p. 15-+). identiški reiškiniai socialine prasme. Tam tikro lygio subordinacijos ryšiai ar funkcijLĮ įvairo\ ' ė egzistavo ir tarp tos pačios pakopos e l emen 1LĮ (7r .. pvz .. Lang. :2000. p. 3 17 319: Žulkus. :2004. p. 70. 8 I) . Tokia tikimybė didėja mažėjant atstumui tarp vienodai re ik šmi nga is atrodanč iLĮ

piliakalniLĮ (1)\'7 .. Gaiga li ai ir Papi li ai. Sė lpili s ir Purmaliai). Tačiau be platesnio konteksto tyrinėjimq sudėtinga spn.;sti apiejlĮ J'unkcijlĮ apimtį ir politinĮ vaidmenį gyven\ ' iečiLĮ sistemoje.

Kiehienas centras turėjo sa\'o agrarin<; pro\ · inciją.

santykiai su kuria buvo pagrĮst i ne tik ekonominiais ryšiais (abipusiais mainais). bct ir tam tikra prievoliLĮ (pvz .. pilaitės remontas. ke liLĮ priežiūra) sistema (Tau tavičius.

1996. p. 15). Taip l'ollnavosi pilies apygarda. kuriLĮ I tLlksl. :2-oje pusėje Sėloje pagal egz i s t a\'usiLĮ GP skaičiLĮ gal ima suskaičiuoti apie 15- :20. eretai piliaka lni ai vienin te li ai elementai nemažo spind ulio teritorijoje (Kerelia i. Gaigaliai. Papiliai. Serpin iai. Kuliniai). Jie neleid7ia suabejoti. jog laidojimo paminklLĮ požiūriu tu ščios apylinkės buvo gy\enamos. Sunkiau spr!:;sti apie piliLĮ Įtakos mastą. Atstumas tarp keliLĮ kaimyni niLĮ piliakalniLĮ vidutini škai S\'Y

ruoja apie 8 10 km: Skosiai Knavukalnis 10 km. Knavukalnis Margaska lnis 6.5 km. Velikuškės-Papi liai

(Rokiškio r.) I () km; Kupiškis (Aukštupėnai) Kereliai II km. Kereliai Papiliai/Gaigaliai 9 10 km. Kiekvienas poros piliakalnis (teoriškai) ga l ėj<.;s koordinuoti pus<.; tos atkarpos -I 6 km. Vadinasi. vieno piliakalnio (pi li es apy-

ga rdos. va l sč i aus) Įlakos zona apėmė mažiausiai apie 100 km ' . Panašaus dydžio apygardos 7inoll1os ir kitur. p\'z .. prūsuosc (Žu lkus. 2004. p. 69). alšioje (Zabiela. 199:2. p. 16 17) ar Vidurio Lietuvoje (Bertaši us. :2002. p. 64)

GP atsiradimas galėjo turėti itakos bendram paminklq tinklui jo tankumui ir geografiniams pokyčiams. Pvz .. š iaurin ėje Sė l os dalyje laidojimo paminklLĮ ska i č i aus sumažėjimas sudarė tuštėjančio kraš to Įspūd Į . ! š iaur<; nuo Vi esytės daugelyje Sė liq kalvyno piliakalniLĮ aiškaus VIGA pėdsaklĮ nerasta (Babran iai. GrŪbe l ės . Maizyšiai) a rbajlĮ chronologija diskutuotina (Ži laskaln is). Net jei kai kuriuose JLĮ gy\'enill1us t!:;sėsi. G P sistemu nebLl\ o aktyvi. Šiaurinėje Sė liLĮ kalvyno dalyje pastebėtas tendencijas galima taikliai a pibūdinti .. \'lIlentingl/lllo" są\'oka. reiškiančia

pajėgumą prijungti tam tikrą skaičiLĮ kaimyniniLĮ \ ' icnetlĮ

(Daugi rdas. 1996). Proceso iniciatoriq rcikėtlĮ ieškoti Sėlpilio aukštumLĮ bendruomenėse. To meto radiniLĮ rasta plač i ai tyrinėtame Sėlpilio piliakalnyje (Šnore. ZarilJa. 19RO. p. 16). Tačiau sluoksn is sunaikintas II tLlkst. pradžios rekonstrukcijLĮ mctu. o Sė lpili o I tūkst. :2-oje pusėje sureikšminimas remiasi daugiau tradicija nei realia inf'ormacija. Todėl nereikė1LĮ atmesti prielaidos. jog tuo metu s\'arbus centras bu\'!:; Purmaliai atokiau nuo Daugu\'os.

GP sistemos atsiradimas žymi celllrali:aciios pradžią visuomenės teritorinėje organii'<Icijoje. Tiesa. tai. kas čia vadinama .. centralizacija". va l stybės l'ormavimosi e\'oliucijos po:iiLlriu (Kri sti ansen. 1991. p. 19 :21) apibūdinama kaip situacija dccentralizuotoje stratilikuotoje visuomenėje (Vasks. 1999. p. 65: Ligi. 1995. p. :2(8). kuriai blldinga vict iniq vadlĮ su savo karin iais būriais ir vadysčiLĮ gausa. Todėl I tūkst. 2-osios pusės .. centraliL<lcijos" apraiškLĮ nederėtlĮ sieti su integralios politinės ir administracinės sistemos susi t'orm<l\ imu. Tačiau reiškinį vertinant romėniškojo periodo dispersijos perspekty\ oje Įcentrinės krypties poslinkiai akiva izdlls.

GP ir socialill ė dilerell ciaciia. GP atsiradimas dažniausiai ve rtinamas kaip bendruomenės teritorinės SC1\'iorga ni zacijos rezultatas. nuoseklios raidos išdava (žr .. pvz .. Kobyliliski. 1990. p. 15-1). lemtingai susiklosčiusi esant pa lankioms aplinkybėms. tuo lyg ir ignoruojant ryšį tarp socia linės diferenciacijos ir gy\' cl1\'iečilĮ hierarchijos atsiradimo. Kol kas tokiam ryšiui pagrįsti trLlksta duomenl!: piliakalniuose nėra jokio eliliškull10 ženk llĮ. Kita \ertus. piliakalniLĮ rekonstrukcijoms. pylimams. užt\ 'arOll1s įrengti .

nuolatinei JLĮ priežiūrai buvo būtinos ne tik darbo rankos. bet irjas organizuojanti jėga. (7r.. 1)\Ii' .. Lang. :2000. p. 365: Ligi. 1995. p. :268). Pastaruoju metu Įtvirtinti piliakalniai traktuojal11i kaip \'akIYl11o. sugebėjimo sutelkti ir organiLuoti irodYl11as. pres ti žo ir ga lios išraiška (Collis. 19RI. p. 75; lIill. 1995. p. 53: Šne. :2000; :2001. p, 337) Tai nereiškia. jog piliakalniai tapo to l11eto aukštuoll1enės rezi-

SI LOS KRr\Sl AS \'1 VII .\11 .\1\' "~ l il l\IS : TI- RI rcJR11\ f SI RUKTC'R,\ IR 1111 ' R ,\RCIII.IĮ\ 35

dencijomis, kaip kanais manoma (Lavi, 2002, p. 272), ypač apie mini a tiūriniu s pili aka lnius (Volkaitė-Kulikauskienė, 1978, p. 8- 9). Beje. vertinant diduomenės laik y eną kolektyvo atžv ilgiu pastebėta , kad elitas buvo linkl;s išlaikyti distanciją tiek gyvensenos, tiek rezidencijos prasme. Tad ryškėjant hierarchijai teritorinėje krašto organizacijoje ir soc ialinėje terpėje nega lėj o nebūti sąsajLĮ tarp š iLĮ vienu metu kintančiLĮ rei š kiniLĮ.

TE RITORI N I Ų IR POLIT I N I Ų CENTRŲ RAIDOS M ODELI AI 1\ TŪ KST. PRADŽ IOJ E

Tolesnėje teritorinių ir politiniLĮ centrLĮ formavimosi raidoje ga lima išskirti 2-jLĮ tipLĮ modelius. Pirmojo tipo model io .. gyven vietės-piliakalnio" sistemos (G P) buvo ankstes niLĮ tąsa VĖGA, kuomet dar labiau i š ryš kėjo funkci ni ai sk irtumai tarp piliakalnio ir gyven v ietė s. Pvz., JuodOllili piliakalnio aikštelėje ištyrus apie 228,5 mC aptiktas tik vienas VĖGA dirbin ys pasag inė segė aguoniniais galais. ApIiestos keramikos ska i č iu s piliakalnyje toks nežymus, jog publikacijoje ji (išskyrus kaimi škos keramikos puodo dali) net neminima (Grigalavičienė, I 992a). Tuo ta rpu papėdės gyven v ietėj e j i s udarė.+ 6%, o piet inės gy\'CIl\ ' ietės dalies \' iršutiniuose sluoksniuose siekė net 500

0.

Palyginti su VIGA2. VĖGA medžiagos pagausėjo,ji tapo įnli resn ė (datuoja mLĮ radiniLĮ ska i č iu s (N) .+2; radiniLĮ

tipl! ska i č iu s (RTS) 19 (plg .. VIGA2: N- 26; RTS-4) (S imniškytė, 2002a). Dideli s radiniLĮ tankumas (0.85- 2,8 dirbinio,' ImC). Lietuvoje reti dirbiniai (p\ 'z .. kaulinės šukutės ar puodas ženklintu dugnu) neleidžia abejoti, jog JuodoniLĮ GP bu\'o vienas iš teritoriniLĮ ce ntnĮ, kuriame an tropogen in ės ve ikl os kulminac ija pasiekta 965- 1 054 AD (ca l) (S tan č ik ai tė. et al.. 2004, p. 30, lent. I)

Situacija 1 (>/iku.i-kė.\(' pakartoja Juodonyse pastebė tą

disproporciją tarp piliaka lnio ir papėdės gyven \'ie tė s. Vos keli \'ė l yv i dirbiniai (lazdelinis smeigtukas, ža l varin ė srai ginė [\'ija) aptikti VelikuškiLĮ piliakalnio aikštelėje (Tarasenka. 1935š). Kur kas ga u sesn ės kolekcijos (trapecinis kabuti s. pasagi n ė segė. gelel iniai pjautu Y<l i) būta piliakalni o pa pėdėje. kur rasta ir šiuose kraštuose rctLĮ dirbiniLĮ (p\'z .. la l \'ar inės šukos, jll dėklo li·agmentas. sidabri n ės antkakl ės dalis). Manoma,jog piliaka lnis bu\'o sunaik intas XII I a. antpuo lio. kurio metu ŽU\'l; ir po pil a it ės griu vės i a i s bu\'o palaidoti ke li pilies gyn ėja i (Zab iela, 1994, 1' .53).

I,'ae/ią piliakalni o aikštelės ty rin ėj imLĮ met u VĖGA med:liagos nerasta. Konstatuota, jog piliaka lni s po VI VI I a. ga is ro buvo apl e istas (G ri ga l av i č i e nė , 1992b. p. 1(0). Tačiau atsitiktiniai VĖGA dirbiniai (KVDM) byloja.jog gy\'Cnimas pili aka lnio aplinkoje t<;sėsi. 200 1 m. :I\'algant piliakalnio papėdl; be\eik pačiame lemės pavirši uje rasto~ dvi \' iena su kita sujungtos ža l va rinės apyran-

kės (Simniškytė, 2002b) (2 pav. a). Tai vieno tipo apyrankės išgaubtu. į ga lus ki ek plat ėj a nč iu lankeliu. dekoruotu tinklelio ornamentu, kokios Rytų Lat vijoje dažnai sutin kamos X a. (paprastai moterLĮ) kapuose (Šnore, 1987. p. 21 - 22, 8 pav.) . Gyvenvietėje tokie dirbini ai - retenybė . Vienintelė analogija žinoma Latvijoje. Asotės piliakalnyje, X a. lobyje, kur dvi apyrankės viena su kita buvo suj ungtos įvijiniu žiedeliu (2 pa v. bį. KereliLĮ a pyrankės. matyt. irgi buvusios kažkuo sujungtos, prieš ingu atvej u bū

tLĮ sunku paaiškinti, kaip , rastos arime. jos taip il ga i išliko sukibusios. Kadangi kapuose a pyrankės paprastai sutin kamos po dvi. matyt, ir platintos buvo poromi s. O tai. kad jos ra stos piliaka lnio aplinkoje. ska tina manyti I ir II tūk st.

sa ndūroje č i a buvus ir JLĮ gamybos bei pl at inimo v iet ą·

II tūk st. radiniLĮ nerasta ir tyrinėjant /l!o .š· kėllli

LuukllĮJėll1( piliakalnį. Panašiai kaip Kereliuose. piliakal ni o pabai ga datuojama VII a. (LAA. 1975, p. 11 2: Grigalavičienė, 1995, p. 32). Moškėnai yra \' ienas geriausiai įt v irtintLĮ piliaka l niLĮ Š iaurės RytLĮ Lietu voje. 50x38 m dydžio piliakalni o aikštel<;j uos ia pili aka lnio š lai te įrengti keli pylimai, trys grio\' iai. Tai paskatino t y rin ėtojus pili akalnio gyvav imo laik ą pratl;s ti iki XII a. (Zabie la, 1995, p. 194- 195; 2000. p. 3 1) Kaip ir Juodonyse. Ve li k u škėse

ir Kereliuose gy\'Cn imas I tūk s t. 3 ketvirtyje greič i a us i ai

pe rs ikėl ė į pili akalnio papėd<;. Tiesa, 1995 m. R papėdėje ištyrus 12 mC gyven v iet ės pėdsak LĮ nerasta (Tebe iškis . I 995š), tačiau sodrūs kul tLlri ni o sluoksn io pėdsakai V papėdėje palei Laukupl; byloja ap ie dar t yrinėtojLĮ neatskleistą intensyvią ve ikl ą.

A ukščiau išvardyti pa\'yzdžiai, kuriLĮ sąraŠe) gre i čiau

siai papi Id ytLĮ ir dar netyrinėtos G Psistemos, clar kartą paneigia nuosta t ą, jog Sėloje daugelis piliakalniLĮ ir gy \'en\' i eč iLĮ bu\'o apleisti I tLlk st. viduryje. DaugumajLĮ egzistavo ir II tūkst. pradžioje. ir aktyvusis komponentas juose bu\'o papėdžiLĮ gyvenv i e t ės su jose besi koncentruojančia gamyba .

Antrojo tipo , .p ilia kall1io-gyvel1l ' ietės" sistemos (PG ) modelyje santykis tarp papėdės gyvel1\ ' i e t ės ir pili aka lni o atvirkšč ias arba bent jau proporcingas. Digllojoje apl ies ta keramika piliakalnyje suda rė 3.4°0 ( UI I~ I ep~la ll e, 1985), papėdėje tik 0.6°0 (Vasks. 1990, 1992). 1939 m. archeolog inio komplekso tyrimLĮ metu iš \'iso aptikta apie 700 radiniLĮ (Šnore, 1939), tarp JLĮ bu\'o ir \ ' ėlyvojo ge ležies amžiaus pasaginiLĮ seg iLĮ . antka kl ilĮ nuplokštintais ga lais su trapeci ni ais kabučiais. II tLlk st. pradžios a rabLĮ dirhemas ir vok i ečiLĮ Augsbu rgo grafo Ul rihs \'on Dillingens (923 973) denaras (5epra, 1988, p. 23). Dauguma minėtLĮ radiniLĮ, regis, koneentrel\'osi pili aka lnyje. kadangi 19iN 1990 Ill . t y rilllLĮ rezu ltatai P papėdėje bLl\o kuk lesni: ištyrus 89R lll ~ plotą rasti 352 dirbiniai, kuriLĮ daugUlllą suda rė darbo [rankiai (Vasks. 1990. 1992).

36 \\,IlR\ <.,1\1\,I"n II

a

2 pal . Ap~ ran"iL! pmw,: al iš K.:n.:liLĮ (I. IJ/I,.ill lt."il';' Iii", . ): hl i, A.,otė~ (pgl. : 1IIIIop,:. Il)(ll. plte . 2.\ : I) .

S(;jjJi/io piliakalnio \iClojc XIV a. paSlal)la \okicčiLĮ ordino pilis sunaikino did2ią dali pricšislorinės \ciklos pėdsakLĮ (Šnorc. Zaril)a. 19HO. p. 16). Sislcmos prad/ia. malyt. bu\o panaši i daugcli kilLĮ Sėlos piliakalnil[. Pcnnaišytamc papėdės gy\cm iClės sluoksnyjc tarp I-IX dirbiniLĮ -IH"() sudarė 11Cikst. 2 pusės IIILIk sI. pr. radiniai. daugiausia darbo irankiai. Manoma . .Jog papėdė;, gy\ cm iClė I lliksl. 2-ojc pusėjc u7ėmė I 1.5 ha ploIą. Vcikla Sėlpilyjc labiau išplito VĖGA . .Jo" pėdsakLĮ aptikta nc lik piliakalnyjc ir gyvCt1\ ict ėjc. bel ir pricšpiIyjc. Piliakalnyjc iŠl~TUS 7-12 mC rasta apic 200 VĖGA dirbiniLĮ . pus~ kuril[ sudarė darbo įrankiai. pu,,~ papuošalai.

Po bc\ 'ci~ 1000 ll1etLĮ truku"ios patl/ės gy\'cnimas alsinaujino SII!ĮJe/il( piliakalnyjc. \'ėly\ asis horii'(mtas piliakalnyjc susiformavo X XII XIII a. (Stuba\'s. 197X. 1979. 19HO). Tuo mClu piliakalnio pakraščiuosc sur~"tos rcntininės mcdinės konslrukcijos. kurias lvirtino kcliasluoksnis akmctlLĮ klojinys; suformuotos piliakalnĮjuosusios tcrasos. Židiniq ir krosniLĮ liekanos byloja apic aikštclėjc sto\ ' ėjusius pastatus. Bc gausybės papuošalLĮ ir darbo ĮrankilĮ. piliakalnyjc rasta ginkllĮ. taip pat stiklo. gintaro karolilĮ. kauri kriauklclilĮ. apyrankės formos sidabro lydiniLĮ lobis. I. y. daiktLĮ, priskiriall1lĮ importui ir prckybai. Ap7icsla kcramika sudarė I 1.05° o.lygi 54,71 0

(). grublėia

2-1.-160 ° ( 197X m. duomcn) s: Stuba\'s. 1979). Tuo pat mClu

papėdėjc ĮsikCirė maždaug 3 ha ploto g} \ cm ielė (Stuba\s. 1977: 197H: 1979; 19XO). kurio~ iština 720 m '. I. J. kick daugiau nci 2°0. Aptikti sudegusiLĮ rcnlininiLĮ paslalLĮ pėdsakai. suirusilĮ moliniLĮ krosniLĮ. /idiniLĮ \·ietos. degusio molio plotcliai. 0.25 0,5 m slorio sluobnyjc išskirti kcli gyvcnimo ctapai. l\nkslcsniamc ctapc (X XI a. \ iduIYs) ncryškiai dominai o grublėta kcramika , anlrojc \'Icloje bu\ () I)gi. trečiojc gnalbyta. Ap/iesla kcramika 'iudarė tik 7°u. XI a. 2-ojc pusėjc XII XIII a. kcrami~os sanlykis pakilO. Bcvcik pus~ sudarė šukės lygiu paviršiumi ; ap1ieslos kerall1ikos trcčdaliu daugiau nei grublėtos. Vicn 1976 m. išt:vrus 320 mC rasta -IUO PUOdlĮ ~UkllĮ . o radinilĮ tankumas (2-10 radinllĮ. t.~. 0.75 dirblllio I m' ) bcma;i ncsi,kyrė nuo Ter\ clės. Ail.krauklė~ ar Kokncsės (Stuba\s. 1977, p. 57. 61 j .

Gausioje gy\'cn\ ietės dirbinilĮ ~(tlekcij(tje paminėtini !l\eriamicji ietigaliai. \ ienas kurilĮ puoštas damdsklnlo plieno raštu. s lrėlės , pentinas. /<Įslai. kaulinės d\'igalės ir sudcdamosios šukutės. i\ainaformiai kabučiai. gclc2inlai I~t/deliniai smeigtukai. apyrankės. ~r) ;iiaus formos segė. balto mctalo dir/o ski rstikliai. cte. Gy\cn\ ietėjc rastas.\1 a. \(lkicčilĮ dcnaro pasidabruotas I ~dsi likatas (Dcpra, I t)HH. c. :2-1. p"e. 20: 13). Nc\ ' ietinės kilmės daikl!! gy\ ell\ ictčje ma;;iau nei piliakalnyje. Tačiau dirbiniai. sidabro, al ,1\ o, iahario laliava. gamybos pėdsakai byloja hu\ us amatlĮ ccntrą. ti

S\ ar"IY~ lės ir warel iai prekybos \ iClą. Be 10. gy \'ell\ ictės ŠV dalyje aptiktas 2X Ill ' dyd/io kulto akmuo ir pilldkaln i(l

~II ()SKR \~rr\" \ I \ II \11 \1\ \~Iil \IS II RIIORI'.! · ~I Rl "Il R \ IR 1IIIIC\Rlllll \ 37

bendruomenė>. aukojimo \ iCla ( tubavs. 1978. p. 64 65: 1979.p.67)

M inėto~ PG sistcmos bU\ o artimos protomiestLĮ tipo \ ald;iios centrams Daugmalėjc. Iru. kr"ikojc. Mcžotnėje. Palangoje. Ryugc. Taisiuose. Tervctėje, Žardėjc. cte. (5pIIBl\aJlllc. 1959; 11J~ II I .·teXeJlb~I, 1959; Gcnys. 1994: Lang. 1996; Asa ris. :WO I; Pa:lIl l1 blll. ~003; Vil canc, ~004).

I licrarchiniq ryšiq perspcktyvoje G P kompleksai atliko antrinės rcikšmės victiniLĮ centrq vaidmenĮ pirminill PCi eentrLĮ <ItLvi!giu. Tačiau \ 'ieno modclio tipo pranašuma~ kito at7'\'ilgiu ne visada forma\ o tripakop~ hierarchiją. Pa\')'/džiui. Dignaja ryškiq satclitq ncturėjo. Priešingai. ilgainiui ji pati patcko anapus Daugu\'oS i;augus ios Jcrsikos Įtakon. Skirtumai eg/ist<!\'o nc tik tarp skirtingLĮ tipLĮ modeliLĮ. bet irjLĮ \'idujc. Administraciniamc centre Sėlpilyje mainlĮ ir prekybos ~fl:ra, regis. ncbu\ ' 0 itin išplėtota. Tuo tarpu [)ignaja. kuriojc mainLĮ prekybos \'eiklos p07ymiai ryškesni. tcritoriniame-admini~traciniamc Iygmcnyje atliko nedidelio valsčiaus centro \ aidmcnĮ.

SĖLOS TERITORI ~Ė STR KTŪ RA \' Ė LY\ 'OJOJ E PRI EŠ i STORĖJ E

Kartografuojant archeologinius paminklus nustatyti skirtingo dydlio gy\' clwicčiLĮ spicčiai . .Juos dcrinant su spėjamais ccntrais piliakalniuo~e aiškėja hierarchizuola Sėlos krašto tcritorinė struktlira II tLlksl. prad7iojc. Sprend7iant pagal paminklLĮ paplitimą to mcto tcritorinė schcma formavosi dar romėniškojo periodo apgyvcndinimo tinklo pagrindu. tačiau raiškiaujos kontūrai išryškėjo nuo VI VII a. (3 pa\'.).

Tik kclias paminklLĮ grupc" galima pmadinti žcmė" (arba. tiksliau. ma7osios /emės. žcmės statusą palickant \'isai Sėlai) tipo teritorinc organizacija. Vicna jq buvusi Padaugu\·yjc. Laidojimo paminklai aukštumosc į Š nuo Pikstcrės cžero VIGA buvo pap l it~ dar gana tolygiai, o V UJA dalUojama mcdžiaga koncentr,l\'osi Padaugu\'yjc (3 pa\'.). Kartais Padaugu\'io paminklai sujungiami į vicną tcritorinįjunginį nuo Jaunjclga\ 'os iki pat .Jckabpilio su ccntru Sėlpilyjc, tapatinamą su istoriniq šalliniL! Se/('/{ paminėjimu (eigiis, ~002. p. 18). Ši teritorija apima tris gamtines sritis: kkabpilio žcmumą, Sclpi lio aukšlUmą ir Laucės ~lėnio nuo JLĮ atskirtą Sccės aukštumą. kuriosc galėj~ susidaryti sl11ulkcsni tcritoriniai vienetai valsčiaus tipo organizacijos. Sunku pa~akyti. arjos buvo administ ruojamos ticsiogiai iš Sė l pi l io. Matyt. tai buvo vykdoma per tarpininkus ,.antrinius ccntrus" . kuriais ga l ėjo būti. P\'z ..

Allcnės piliakalnis Sccės aukštumoje ar Purmaliq piliakalnis Sėlpilio aukštumojc.

Dar vicna mažoji 7emė susitorma\ o Lictu\os ir Lat\'ijos paribyjc. (ia dar V I GA~ tarp Vyžuonos upės ir Saukas ežero išsiskyrė maždaug 200 ~5() km c tcritorija. tankiai apgyvendinta ir ankstcsn iais laikais. Jos plotas ilgainiui augo paminklams plintant Dicl1\ idsuscja , dėl ko susiformavo maždaug 400 km c teritorinis junginys. Sprcnd/iant pagal piliakalniLĮ skaičiLĮ (Skosiai. Kna\'ukalnis ir Margaskalnis) VIGA~ čia galėjo cgzistuoti J tcritorinės grupės piliLĮ apygardos. I P nuo Dicll\ idsuscjos tcritorinis ccntras bll\o , \/iIIg({sk({Įnio piliakalnyje. Ši tcritorinė grupė, matyt. apėmė ir dcšiniajamc Vy.Iuonos krantc gyvcIlusias bcndruomcncs Lietuvojc. K itapus Dicnvidsuscjos !\n(I\ ' lIkaĮnio piliakalnis kontroliavo perkėlą pcr up~. Jo įtakos zonai priskirtini paminklai prie upės bci dalis Saukos apycžcrio. Skosil( piliakalnio grupė grcičiausiai susijusi su Saukos vakarinio apyc;icrio paminklais bci Ncrctos link plintančiomis bcndruomenėmis. TrijLĮ teritoriniLĮ grupiLĮ kocg/ista\ ' imą X a. \'ainika\'o sudėtinio tcritorinio junginio mažosIos žcmės susitormavimas su centru Stupclskalnyjc.

Atskira paminkllĮ grupė išryškėjo D\ ictės bascinc . Apgyvcndinimo raida čia skyrėsi nuo likusios Sėlos teri torijos. nc" teritorinės struktūros forma\ osi ne romėniškojo laikotarpio gyvcn\'icčiLĮ tinklo pagrindu. Laidojimo paminklai ir radinl\'ictės I tLlkst. 2-ojc pusėjc naujo\ė šiojc Augš/cmės dal yjc. Ticsa. paminklus skyrė gana ncma.las atstumas. todėljLĮ sujungimas į \ ' ieną teritoriją lieka hipotc/ė . Tačiau \ienalaikis laidojimo paminklq atsiradimas apylinkėsc. kur anksčiau jic bu\'o nc;iinomi. yra svarus argulllentas. VĖGA paminklai išsidėst~ pric O\'ictės upės. Grupės viduryjc stūkso ncdidelis Kaldabruno piliakalnis. kuriamc žvalgymq mctu (Graudonis. 200 I. p. 55) aptikta I tūksl. ~-osios pusės GP sistcmoms bLIdingos medžiagos.

Dignajos pi liakalnio apylinkės bu\'o gana retai apgy\'endin tos. I tLlkst. ~-ojc pusėjc , I.y. Dignajos klcstėjimo metu, pilaitės apygarda galbūt sickė iki ~O km Į krašto gilumą. Vėliau jos įtaka, kaip ir centrLĮ šiaurinėjc Sėliq kal\ yno dalyjc. konccntr(\\ 'osi siauramc Padauguvio ruo;ic.

I ~54 m. Upmalės dalybos sutartyje nurodyta. jog 1\:emunėlio aukštupyjc yra Ml'dl'n c>' (LUB. I. p. 347. Nr. ('('LXV). Kaip tik čia. Ncmunėlio ir Laukupės santakoje. ir stllkso MoškėlllĮ piliakalnis su V~:GA bLldingais Įt\ ' irtinimais, Kcl i LĮ kil omctrLl atstumu, Turd\'aryjc, bLlta romėniškojo laikota llJio pi lkapiq su \ ' ėly\ 'ojo gclcžics am;iiaus radinia is. Kick atokiau VI~GA radiniLĮ rasta Skais-

', \Iet/elle; minima ir larp Mindaugo dO\ė1 nojamLĮ Sėlos /emil!. 1\. t3iknšleino nuomone. Ini (1\ i ,kirtingos \ iel0\0s (Biekns

lein. t X92. p. t 7 1 ).

38

.& 1 ~ 2

" 3 4

v 5 CJ 6

• 7 8

o 9 10

, , ,

A NDR A S I ~ I i\ I SK n I:

12 1> 111'::1]\" ..,.

Jib • 'v 'V . AtlEI

13

14 ::,

Cj'i'''' t)

·1'

" -. 11

.. -•••• . . -.. • • '" ~PIj\I\I

o • • •

\ ~ą.,~

• • tf,

() ()

• / , ,

fį

•• , '" ... . • • • • I

.. , •

I>IG~ \

•

8 .... ,ltI •• nni n.1

W

• . ,

v (' 2, Ą

• •

• ~O~E\l /\I . 1 \l '" t't '\1

• •

. 1 'v

I , .

• • • •

, 1' ,!"l i u .'

• \ ~t \0\

lJ"-·t\

• P~IIJ .\I

.&

• (;,\1(;\ 11 \1

" ... ,, ,~ •• • • -• • 'v I , • ., ~,

• :,1 1\1) ' I .... '" 1 1'\! I \ t HH 1 \ • ..

'1

A !:...' ~ Im.u 1' \I) II I\1rIJ

'i"" b •

1\ I'''~''~ I~"'h,r" \ I 1 1~ 1 \f\.I~ . .. ~ ~.

.& \ O /l ol I I \1

';a. 'I ' I ~n ' 1' f... 1 \I ll / 1' \ 1 fAll

"

.& "

/ I

" , .... .. - .. - ,'.&

'.,'

, , ,

I I , , ,

3 pa\. S010s lerilorija ir jos struk tlira v0 Iy\'ojoje pricšislOr':je .. ~ . Sillllli.\'k,r/(;s h/'(;::' . I piliakalnilĮ ir pap0c1z ilĮ gy\ enviečilĮ kompleksai ( pililĮ apygardl! ir milząjlĮ zemilĮ centrai): 2 piliakalnilĮ ir papėd,;ilĮ gy\ e n \ ' ieėiq

komplebai: J 5 piliakalniai, spėja mi pili aka lni ai . gyvenvietės: 6 Sė l ai pri skir iami laidojimo paminklai ir radimvictės (V IGA2) : 7 - Sė l ai priskiri ami laidojimo paminklai ir radim\'ietės (VĖGA): X - spėjami VIG A2 VĖGA la idojimo paminklai ir racl im\ iet':s Sl:Iojc: <) laidojimo pam inklai ir radinwie tė s u.i Sė l os riblĮ (V ICiI\2 VI~GA): 10 - pili es apygardlĮ teritorijos: II mazllll! žcmll! teritorijos: 12 Sėlos .icmės ribos (VIGA2-VĖCiA) archco log iniai s duomenimis: 13 ribos 126 I Ill . duomcnimis: I ~ ribos 1392 m. duomcnimis .

č i o apyežeryjc. IndrillllŲ Baubliq a py link ėse , kurios taip pat ga l ėjo Įeiti Į Moškėnų pilics apygardą·

,I/ee/eilės icškoma ir Kupi ški o (A uk štupėI1lĮ ) piliakalnio apy lin kėsc (Cig li s, 2002, p. 19). Piliakalnio aplinkoje rasta žiesta keramika, VĖGA radiniai nctolicse esančioje Pyrag iq victo\ 'ėjc pat\'irtina,jog šiosc apylinkėsc tikrai gy-

venta . Tačiau Kupi škis yra ne Nelllunė li o auk št upyje, bet Lėvens s lėnyj c , t odė l č ia g rc i čiaus iai buvusi kito junginio teritorija, Be Kupi ški o piliakalnio, Lėvcns auk štupyje ži nOlllOS mažiausiai 4-os GP sistcmos: Kereliai , Papiliai, Stirni šk is, Gaigaliai. Tikėtina, jog tarp Š ilĮ pili aka lnilĮ buvo tam tikrq ryšiLĮ,j ung u s iLĮjuos Į v i en ą didesnĮ t c rit ori n Į \' ic-

SIIOSKRAST,\S\ ' I \ ' 11 XII XI\ ' A\lil\IS. 11 RIT()RI~I SrRlKIl'R\IRIIII RARCIIIJ .\ 39

n etą ;iem~. Jos centras kol kas li eka neaiškus, ir Kupi škio piliakalnis gali būti tinkamas kandidatas.

Su istoriniu Į\1a!e\'silll!.I', j\/a!ei.l'illc;s va rdu siejamos Juodonil! apylinkės (MalcišiLĮ kaimas yra greta Juodoniq piliakalnio). Juodonil! piliaka lni o Įtakos zona apėmė 5 8 km ' spindulio teritorij'l, i kurią Įėjo Dviragio ežero apylinkės, Jaros apyežeris bei paupys su ge rai ži nomais Visėtiškiq ir Miškiniq pilkapynais ir ge ležies amžiaus gy\ 'en\ ' ietėmis. JuodoniLĮ apygardoje bu\'o ir i R nuo piliakalnio Vaineikil! apylinkiq bendruomenės (Stančikaitė e\. al. 2004, p. 21 )

Dar \' ienas \ ' alsčius su cent ru Velikuškėse egzistavo SartLĮ apyežeryje. Įtakos ribos nėra aiškios. Tikėtina, jog Velikuškės kontrolia\'o situaciją ne tik artimiausiu spinduliu, bet ir kiek atokiau gy\'enusias bendruomenes (P\'i'., DegučiLĮ \'ietovėje).

Šiaurės rytiniame lietu\'iškos Sėlos pakraštyje taip pat 7inomlls kelios \ėly\ 'os radim\'ietės (Kreščionyse, Antakriaunyje), (ia, regis. bu\'\~s ir \'ienas religiniL! centrq Visdie\'L! š\ el1lkalnis. greta kurio rasta II tllks\. pradžios žiestos keramikos, puoštos bangele (Gruzdas, Vaitke\ ' ičius, 199X. p. 55. 7X). Many tina, jog bent dalis objektl! galėjo būti susij<.; su Papiliq GP arba \'ėlesnius itvirtinimus turėjusiu Junkūlll! piliakalniu Obelil! apylinkėse.

Taigi archeologiniq duomel1l! pagrindu Sėloje galima išskirti 2 ar 3 didesnius sudėtinius ma;iąjq žemiq tipo teritorinius junginius (- 400 km' dydžio) ir 6 ar 7 ma/esnes piliakalniLĮ apygardas (- I 00 200 km' dyd/io). Teritorinil! \'ienetq bu\'<'; daugiau. tačiaujL! kontllrai am/iq bėgyje išblanko ir tapo sunkiai beatpažistami.

SĖLOS "SOSTINĖS" KLAlJSIi\IAS

Ar paminėti teritoriniai \'ienetai ~udarė \'ientis,! SėJos apgy\ 'end i n i mo sistem'!') Kas bu \'0 j L! j ungt ies pagri ndas: sa\'člrankiškq struktū rq partnerystė ar stipraus politinio centro atsi radimas') lki šiol tebekartojama tezė,jog Sėlos politinis. administracinis ir karinis centras bu\'~s Sė lpil yje

(Lietu\'iLĮ, 1962, p, 221: Lat\ 'ijas. 1970, p. 320: Maioji. 1971. p. I X I ). Tačiau teiginys pagristas daugiau tradicija nei realiais argumentais, Būdamas Padaugu\ io Sėlos centras, \'argu ar jis turėjo itakos krašto gilumos Sėlai.

Krašto istorijoje ypatingą \ ' ietą užima Stupelil! pilies fenomcnas didžiausiame Sėlos piliakalnyje (su 3400 m' aikštele) Lat\'ijos ir LietU\os pasienyje . .Jei PG susi forma\ illl,j Sėlpilyje ar Dignajoje didžia dalimi apsprendė patogi padėtis šalia Daugu\'os upės, tai Stupelil! kilmė \'ienarcikšmiškai nepaaiškin<lmCl. Centrui iškilti, atrodo, ncbu\'o nei istorinilĮ. nei geografinil! sąlygl!, Kah'a stūkso atokiai nuo didesnil! \ andens kelią Tiesa. per ši,! \ ietO\~. manoma, ėjo Augš/emės sausumos prekyb inis kelias.

funkcionavC(s dar I tLlk sl. I-oje pusėje (MyrypeBlI LI, 1965. c, 104- 105, p11C. 46). Šios api ink ybės dar labiau intriguoja. Mat nors St upeliL! apy link ėse gy\'enimas virė visą I tllksl., pats piliakalnis buvo negyvenamas nuo pat jo apleid imo pinniaisiais amžiais po Kr. Todėl sta igus jo suklestėjimas X a. neisiva izduojamas be stiprios politinės valdžios. Krašto gi lumoje įkurtos pilies geogral~ja turėjo

SaVl! privaluml!:ji iš \' i sLĮ pusil! ,.saugojo" teritorinės struktūros PadaugU\'yje, Sėlos pietuose ir pietryčiuosc bei mi škingos negyvenamos v i etovė ' vakaruose.

Spėjama , jog pili s i Stupelius buvo perkclta iš Margaska lni o piliakalnio, dėl ko pastarasis ir nustojo egzistuoti, Prieštaraujant šiai schcmai, laikomasi piliakalniq koegLista\'imo \'ersijos. Reikia manyti. jog StupcliL! apylinkėse tebeegzistavo Margaskalnis, Kna\'Llkalnis ir Skosiai, tik kokybiškai skirtingame lygmenyje, kaip Stupelska lniui pavaldžios ar kitokios paskirties GP sistemos (P\'z .. kulto kalnu \'adinamas Margaskalnio piliakalnis) (Urtans, 1996. p. 6). Kitapus Dienvidsusejos pilys. bent jau pradžiojc. matyt. bu\'o nc tik labiau savarankiškos. bet ir potencialios varžovės. Upės slėnyje stCtksančio Knavukalnio piliakal nio padėt is buvo strategiškai palankesnė. todėl galėjo sudaryt i rimt<Į konkurenciją StupeliLĮ ntldytojams. Tačiau ilgainiui StupcliLĮ ,,\alentingumo" pO\cikis stiprėjo, kartu sujuo plėtėsi pilies Įtakos slCra. Sprcndžiant pagal paminkil! i šs idėst ymą, retai gy\ enamas Viesytės tėkmės .. koridorius" žy mėj<.;s Sėlpilio ir Stupcliq itakL! tarpribį , taigi ir Stupeliq interesl! perifcrij'l. Stupeliq itaka galėjo sk\'erbtis ir priešinga kryptimi. Gana sudėtinga apibLldinti pilies 1': šius su Lė\ens aukštupio žemės spėjamu centru nctyrinė

tu Kupiškio (Aukštupėl1LĮ) piliakalniu ar pietinio pietrytinio Sė l os pakrašč io piliLĮ apygardomis. Galbūt JuodoniLĮ ir Moškėnq centrq (datuojami iki XI XII a.: Zabiela. 1995, p. 192. 19-\) nuosmukį paspart ino ieentrin is" \ alent ingumo" pm'eikis. o ne (\'ien tik) Lietu\ os ir Ordino kO\ LĮ itaka. Tai jau reikėtl! vadinti krašto politinės centrali/acijos tendencijomis, apėmus i omis pietin<.; Sė l ą. Sėlpilio Sėla Padaugu\'yje i ši procesą jau nebepateko ,

RAŠYTINIAI ŠALTlI\ Ir\ 1 PRIEŠISTORIi\'IŲ OlJO'lE:\'Ų FO:\'E

Archeologinės med/iagos cr(h ' inė analii'ė sute ikė galimyb~ kiek kitaip pa/\'elgti i istorinil! ša ltinil! apie Sėlą i nterpretac ijas.

Pa{/allglll'io Sė/lI. Sėla tradiciškai \ adinama Padauguvio kraštu. Tačiau - 160 km ilgio tiesioginio sąlyčio su Daugu\'<1 atkarpa nebu\o ištisai gy\'enama. Nuo Daugpi lio iki Jckabpilio tik keliolikos kilometrLĮ ruože ties Di gnaja pamink Il! gausiau. Rcgi s. ši sritis i SėJos sudėti X IIia . jau neiėjo. Latgalos padalijimo akte (1211 m.) minima

-l0

arki\yskupui atitekusi Jersikai kadaise priklausiusi Behemil/(;\ I ietol 'l'. kurios kartais ieškomu dabartinė~ l3ebrenės ap) I inkėse. DI ietė~ upyne. Jos centru ĮI ardijamas nedidelis arčiausiai dabartinės l3ebrenės esantis Kaldabrunės piliakalnis. o kurtais il'ilgsnis kreipiamas kiek toliau Į pietus. jau ui laidojimo paminkll! srities ribI! išeinančios piliakalnilĮ sistemos OI ietės ir lIūkstes ~kniuose link ( llll/ope. 1961. e. 135. UX: Mugurc\· iės.

1999. p. X I). Prie šios teritorijos prijungiamas ir Padaugll\ io ruoia~ Dignajos piliakalnio apylinkl'se ( IIII/OIK. 1961. e. 135. 13X: ~I ugurc, ' ičs. 1999. p. XI. 7 atl.) . .Juk būtent Dignaja i\ ardijam<l ta Jersikos I aldo\'() Visvaldo atsitraukimo \ ieta. iš kurios jis 1209 stebėj~s S<lIO pilies niokojimeĮ (LK. 1991. p. (3).

l'adaugu\'Ys tarp Eglainės ir Oysnos bUI o patek~s i lietUI ilĮ I ciklos /on;l. kuriq kariaunos ėia I eikė jau iki XIII a. " (\'arakuuskas. 19X2. p. 2CJ:l: (;ud'l\ičius. 19X9. p . ..į..į. 160: h inskis. 1991. p. 126 12 7: LK. 1991. p. 2..į.

1:5: Oeksny~. 2000. p. 7 X: Baronas. 200..į. p . ..įO) . I lcnrikas Latl IS mll1i ėia bUI us lietUI ilĮ kaimus (LK. 1991. p. XX. :\VII:5). o Traidenio laikais (1269 12X2) lokieėilĮ pa"tatytas Daugpilis reiškė. jog lokieėiai Įsitl irtino jo ši rdyje (GudaI ičius. 19X9. p . ..į..į . IMl).

SėlilĮ pilie,> Sėlpilio uiėmimcl (120X m.) apraš~" II. Lat I i, (LK. 1991. p. :'..į) turėjo omenyje būtent šios pilies arba pilies ap) linkilĮ. l. y. Sėlpilio Sėlos. o ne visos Sėlos gentine prasme gyventojus. 120X. 1213. 1225. 1226 m. minimi lik Padaugll\ io sėliai. gYI en~ ir Koknesės ar Rygos apylinkėse (LK. 1991. p. 5(1. XX. 145: LU13. I. IX53 . p. 103. r. LXXXVII: p. 10(1. l\r. LXXXIX: p. III. :"-ir. XCIII)"lq,ardopaminėjimuosedaugiauseĮsajll su lokaline teritorine (Sdpilio gYlelllojai. išeiviai iš Sėlpilio apylinkil!) nei politine (I isos Sėlo~ g) lentojai ) prik lausomybe.

Tad prie DauguI os Sėlos kraštas priešistoriniais laikais šliejosi keliaisjungiamaisiais .. tiltais" tankiau ar rečiau apg)lendintomis teritorijomis. XIII a. jll politinis "talllsasjau bUI o pakit~s. Dalisjq Sdai nebepriklau sė (tai i~ dalies paai~kina rašytinilĮ duomenll apie Sėlq šykšllImą). o Sda tebel adinamos sritys bUlo Sll\ okial11os ne kaip gentinės Sėlos sudėtinė dalis. bet kaip atskiras teritorinis I ienetas P;ldauguI yje.

121 X nl. ikuna SėĮos 1:l'skupija (eĮJi.\C(}ĮJlIIII\· SeĮlIl/iel/

\is)(Kalnil)š.1995.p.167).SėloslyskuputapoBel'llhar

das i~ Lipės. kuri I lcnrika" Lat\ is I'adino Žiell1galos I) skupu. o jo rClideneija bUI usi Rytq Ziemgaloje Meiuotnėje. Šis prieštaraI imas traktuojamas kaip neĮgYlendinto tikslo re/ultalas (Kalnil)š. 1995. p. I(>X 1(9). Mat

pirminis sumanymas bUI ~s ikurti I yskupijq Ziemgaloje. Tačiau 121 7 m. popieiiaus leidimas kurti naują I ysk upijcĮ

galiojo tik jau krikščioniškose icmėse. Kadangi meiuotnieėiai tuo metu dar tcbebulo nekrikštai (apkrikštyti 1219 m.). nauja vyskupija pal adinla SėJos I yskupijos (sėI iI! pi lies gYI entojai apkrikštyti 120X m.) vardu.

1219 m. spalio 25 d .. taip pat ir I ėliau 122..į m. lapkričio l ..į d. popieiius lIonorijus III pat\'irtino I y~ku piją

121X Ill . nuslat)'tose ribose (LlJB.I. I 53. p . ..į9.l\r. .\LIII: p. 70. r. L:\V). PastarlljLI apraš) Illas. deja. nelšlik~~ . tačiau iinoma. jog lakaruo~e jos apL'mė Rytl! Žiemgalą. Po Bernhardo mirties 12 2 ..į Ill .. ėJos I y~kupu paskirta~ Lamberla~. kurio iinioje bUI usios iem'::s net prie l3ab) tė:-- eie-1'0. Lielupės i ioėiq rajone. 1226 m. kOlo 15 d. dalis šil! iemil! (Lielupės de~iniajame krante) atiteko Rygus miestui (SLVA. I. 193 7. p. 97 . '\1'. 122). o po kcliq dienu . 1226 Ill. kOI o 21 d .. Sdos I'yskupija panaikinta lr [kurla nauja Žiemgalos I ysk upija (U ' B. I. I X53 . p. 96. 1\ I'. LX X X I). jos (II aSIniam ladOl ui pal iekant I isa~ pajamas iš ankstesnės Sėlo~ I ysku pijos.

Taigi S.::Ios I y. kupija savo !'(mnalaus gYI al imo metu lakarll rytI! kryptimi apėm':: kur ka:-- didesn~ h':r1turijq n~'1 SL'la archeologiniais duomenimis : nuo Liclupės iiočiq lakaruose iki . kaip manoma. Eglainės upės r~ tuose (13i!~ins. 1992. p. 17). Pietinės ribos nėra iinol1los. Saltiniai tyli apie I yskupijos plėtr;Į . karines ar religines misijas sėl iškojoje jos dalyje. 1225 1226 m. san(\lJroje popieiiaus legalaS apkclial o daugeli apkrikštytq iemiLĮ Livonijoje. taėiau neuisuko ijilydėjusio Žielllgalos (Sėlos) Iyskupo laidas (Kalnil)š. 1995 . p. 170). Sprendiiant iš priešistorinio apgy\ endinimo tinklo (3 P<l\.) Sėlos I yskupija greičiausiai apėmė tik PadauguI io Sėlą archeologiška i pa I i udytas SeeL:s. Sėlpi I io aukštumas . .lckabpi I io iemumLĮ bei Dignajos apylinkes .. lI0 likusios Sėlos dalies krašto gilumojej'l skyrė retai gYI'enallli Viesytė".liemcIsusejos rajonai .

XII I a. prad.%ioje \t)kiečiq ordino ir dvasininkijos ,k I erbimasis Padaugu\ iu aukštyn bUlo dar tik prasidėj~s. ir n;ltlIralu. jog jiems aktualiausia bUlo Pa(\;!ugu I io sritis. Todėl XII I a. I-osios pusės aktuose minimos Sėlos (Sel/el/, Se/OI/iii) reikėlll ieškoti ank~čiau Sėlos I yskupijai prik lausiusIame PadauguI io ruoIe . kuris. panaikinus l · ysk upij 'Į . ir toliau bll\o vadinamas Sėla (SLVA. 1937. p. 179. r. 209: l. p. ir. J(alninš. 1995. p. 1 7..į). Pal )/diiui. pagal 1256 m. Sdos dal~ bq tarp Rygos arkil 'ysku po ir Li\'onijos ordino sutarti I 3 Sėlos atiteko Ordinui . o 2 3 R)gos arkilyskupijai. kuri ordino labui atsisakė (,(/11'( ' \

srities (dicillir) (LL B. I. p. 3n 3 7 ..į.;-Jr. CCLX:\.\\ ' 1I1:

, K . Bllga l11al1~~ . .Jog 11.:lu\ iai pri.: f)augu\()', Įsi!..lll'\: 11<: \ėllau !..aip \ ' 11 \'111 a. ir \11 XIII a. /)glu, r.:ng0 n.: \ ilnldu'. h<:1 '\aujinll\ lr Ro<:\..n0, li<:lll\ iai ( Būga. Il)(, I. p. :' 7·ą

\1 IOS KI( ,\ S I ,\S \ ' 1 \ II \11 \1\ ·\\lil \I~ ' II 1(1101(" 1' S liU ' " I C 1( ,\ II( 1111 R,\RCIIIJA 41

LK. IlJlJ I. p. 17 1). Cia trečdali Sėlos sudarė sritis priešais Aizkraukl~. du trcčda liu s pricšais Kokncs<;.

1254 m. gegužės 23 d. popiežiaus Inokentijaus IV raštu Ordinui buvo patvil1intos poscsijos i A lleCfell. ClI!I'e, Se

lell , Medell e . .Nifc:egllle pilis ar itvirtinimus ir JLĮ apy l inkilĮ

kaimus ( ... eosl/"{[ selllllllllil i,lll es el ('(11"/1111 I·il/O.L.) (LUB. 1. p. 35 1. Nr. CCLX IX). Dokul11en to tekste nėrajokios Užuominos.jog išvardytus objektus n: ikėtLĮ sicti su Sėla. Tačiau spec i finis vietovardis Se/eli. taip pat Medelle ir Coh'e paiistami iš tq raštq. kuriuose kalbama apie Sėlą (p lg. 1256 m. dalybos suta11is bci Mindaugo .. do\'anojimo" raštas 1255 m.: L 13 . 1.p.371 3n.Nr.CCCLXXXVI)tapos<1\oti~kuar

gUl11cntu. kad 1254 m. iš\ ardytos Sėlos \ ictm ės.

Kai kas dok umentą laiko J..lastotc. kadangi ncprabL'gus nė metams. 1_55 Ill . kovo 3 1 d .. popiežius Aleksandras IV patvil1ino Sė l<l esant Rygos arkivyskupo dispol'icijojc (L 13. 1. p .. \64 3(J6. Nr. CCLXXX II : Ciglis . 2002 . p. II). Kartais manoma. jog šiuose dok ul11entuosc ka lbama apie skirtingas teritorijas: i 25 ... 111 . i\ ardijil11lĮ ieškoma i rytus nuo Eglain ės upės . o 1255 111 . i \'akarus (l3i!~ins. 19lJ2. p. 15. 2(J 22). Šiai p ar taip. raštai byloja apic Ordino ir Rygos lh asininklĮ konJ..urenciją isit\ il1inant Padauguvyjc. kurią vainika\ () kompromisinis sprendimas aukščiau minėtos Sė

los dal) bos 1256 Ill. Todėl 1254 Ill . paminėj imLĮ logiška icškoti blllelll prie Daugu\'os. bet ar . ėloje'!

.1ci objck tai iŠ\"{lrdyti gcografiniu principu . .. II/eelell

ir Cl/h 'l! re ikė tlĮ ieškoti \ icnoj e. o .\/I!dell l! ir N ilc::ego/e

kitoje sąrašu viduryjc paminėtu Se/eli pusėjc . kuri" grei č iausiai ivardija Sėlpili irju apylinkcs. Kadangi i \'aka rus driekės i Taurkalnės miškai. o Dignajos apylinkės politinc prasmc Sėlai jau ncbepriklau sė . paicškLĮ laukas s usiaurė

ja iki pačios Sėlpilio Sėlos Sclell kairiakranks Daugl1\ os ruožo pricšais Krustpili ir Aizkraukl<;. Be Sėlpilio. šio jc atkarpoje žinomi tik Altcnės (Graudonis. 19(3) ir Kauprės (Dauguvus saloje) (Kaupres. 199H) piliakalniai. kurie 1254 m. ga l ėjo bli ti pavadinti piltmi s ar it\·irtinimais. Tod0lncatsitiktinai iš\'ardytq piliq geogralija dažniausiai peržcngia š ios S0Ip il io /cmės ribas (Ilcnt .). JLĮ lokali/acijos varianllĮ korcktiškumo ivertinil11as nėra šio straipsnio tik s las. Tačiau ist or iniu s du o meni s vc rtinant archco log iniame ronc tapu aišku. jog ncderėtq bes<llygiškai su SėJa ir jos teritor ij<l'; \'idinc struk tlira sieti \ ' i~q

1254111. ivardijinllĮ. Selel1 č i a paminėta ne kaip sudėtinė Sė l os (gentine prasmc) dalis. bct kaip atskira" tcritorinis \ icnctas. kurio politinė priklausomybė bu\'o nulelllta Padaugu\ yjc vykstan čiLĮ i\·ykiq . SėJa tcbcvadinamas PadaugU\ io ruožas nuo XIII a. prad/ios bu\'o Rygos vyskupLĮ ir Ordino ginčq bei dalybLĮ objcktas. kurio gy \'cnimo ritl1las ~k yrėsi nUlllikusio~ Sė l os krašto gilulllo je .

. . . ferram. ifllae Se/eli i/idfll l~ I'ide/icef Medi/eile. Pe

Irllle. ,1Iale.\ ill e. Th lJl'l'axe, elllll .m is affillellfiis .. . 1255 m.

spalio mėn . Mindaugas Li\'onijo!'> ordinui valdyti pasky rė

Sėla vadinamas žcmcs su jq priklausiniais ir praš<;s popicžiaus dovanojimą patvirtinti . kuris tai padarė 1257 Ill .

licpos 13 d. (L 13.1. p. 371 - 372. Nr. CC LXXXVI: p."}'7"2 373. r. CCLXXXV II: p. 394- 395. Nr. CCCV II1 ). Victovės (išsky rus Pclon <;). ticsa, jau kaip pi liak a lniai (h1lre/llmlle). minimos 1261111. (LUB. 1. p.461 ... 6 ... .

r. CCCLX III ). Cia aprašoma siena su lictuviai s. ko nci 1255 Ill.. nci 125 7 m. aktuose nė ra . Mal1oma.jog 1261 Ill.

aktas yra f~t1sifikatas kito. vienalaikio. dokumcnto. kurio Iluoraša~ bu\'o padarytas 1392 Ill. (Dubonis. 1991. p. 12 : t. p. žr. MalcezYliski. 1936. p."'6 ... 9). 1261 Ill. raštas (tiksliau jo kelios rcdakc ijos) yra ankstcsniq dokumcntq. iskaitant ir duomcnis apie Sė los \ yskupijos ribas. informacijos rinkin y~ su šiokiai s tokiais pakciti lll ais ir naujais papildymais . .Iamc Daugu vos upe nurodoma riba tarp tikinčilljq ir "ėliq ( ... il/ler Chrisli(/l/lJs el.)·l.dol/ l!s ... l. o riba tarp sė liq ir lietll\'ilĮ (iIIIer .'11.'101/1'.\ et Lilll.'lI 'il/lJs) aprašyta labai smu lkmcniškai. tai t y rinėtojams s uk ė lė papildolllLĮ abcjonil! del dokumento autenti škumo (LO\\ mialiski. 1932. p. 32 1. \1ail:CI'Ylisk i. 1936. p. "'6 ... 9) . Atkreiptinas dėmcsys.jog ra;to rcdakcijosc aprašoma ne Sėlo~ riba. bct ta'l)ribis tarp SL'liq ir lictu\ Il! (tai dažnai yra maišoma).

Sėlos ribos nurodytos Li\,(lI1ijos ordino magistro KryiiuočilĮ ordino \'adovybci patei ktame aprašymo transulllptc 1392 111 .. kuriamc pakartojamos ir 1255 bci 125 7 Ill. išva rdytos /cl11ės (LUB. 111. p. 6X7. Nr. MCCCXXVI) Paga l 1392 m. duomenis. Sėla ncbcs iekė P~lc\aug u\ ' i o ru% Sėlpilio /emėje (Baranauskas. Zabiela. 199H. p. 33 35. 4 pm.). ! 1392 m. aprašymel nebepateko V ĖCiA gyvcn \'ieČiLĮ tcritorija Dignajos ir Bebre n ės apylinkė"e . Visa tai ncprieštarauja aukščiau išsakyticms pastcbėjimallls ir pat\·inina. jog X III a. Padaugu\ ys polit\lliu požillriu Sė Jai

jau nepriklausė.

Š iaurinės Sė l os ribos pra\'cstos Viesytės upe. kuri . kaip jaulllinėta. dar priešistoriniais laikai s sk y rė Sė lpili o ir Stupcltq itakos ~rcra~. 1392 m. pietinė'o Sėlos ribos Lietuvos teritorij oje IŠ esmės sutampa su pr ic š i s t o rinėmi s (atkarpoje tarp Švc l1tos ios ir .Jaros santakos bei AnykščilĮ jOllli !'> cina ir 126 1 m. siena) . Tai patvirtina ir papildollla inrormacija. (ia paplit~ ' olišk io \'ictO\ard/iai išk. Ia kaip li cluviLĮ (nalšėnq) ir s ėliLĮ pariby ~ (Būga. 196 1. p. 67-r.: Zabiela. 1992. p. 2 1: Baranall~kas. 1995. p. 19. Ciuda\'ič ius . 199H. p. 1 ... 6). DviejlĮ ctnos lĮ kontaktq /onojc abirado LaičilĮ. Lcita\'os. Lata\'os toponimai (Duboni s. I 99(): BaranalIskas. Zabiela. IlJ9H) . Su M indaugo taryboje bu-\ u~iu vicnu i~ trijLĮ Na l~i os kunigaikščiq I ('.\('ge/e

T. Baranauskas sieja dabal1inės vardo formos I {isgėlis \'iclU\ ' ard ž ill~ : VosgėJiLĮ piliakalnis ir kaimas pric Sartq ci-ero prie pat gentinės ėlos riblĮ: Vo"gėliai yra ne toli Utcno~ .

etc. (Haranauska". 1995. p. 19 20).

Rckonstruotamc 1392 m. Sėlos ribq žcmėlapyjc į Sė

los tcritoriją patcnka dalis žiemgaliq žcmiLĮ (Baranauskas. Zabicla. 199iS. p. 33 35,4 pav.). Kick kitoks Ziemgalos ir Sėlos paribys nurodomas 1-l16 m. Ordino prokuroro laiške magistrui. kuriame smulkiai aprašytos žiemgaliLĮ žc miLĮ ribos. Žicmgalos žcmės Uplllalės -pictrytinio Nuogailenės valsčiaus tcritorija ribojosi su Sėla. R ytinės \ ' ,lIsčiaus ribos nuo Apaščios ir Nemunėlio santakos Apaščia ėjusios iki Rovėjos intako. sukosi į vakarus, kirto BirŽLĮ lauką. siekė Smardės ištakas ir palci Slllardės upclį iki santako~ su Tatula. o toliau iki šios :liočiq su MlIša (BLlga, 1961. p. 2S0: Ziemga!i. 2003, p. iS5). Ribos faktiškai sutampa su VĖGA :licmgaliLĮ paminklq paplitimu ir laikytinos realiu ori cnt yru nustatant \ akarinį Sėlos pakra š tį .

Taigi būtcnt šiosc ribose rcikė1LĮ icškoti rašyt iniuosc šaltiniuosc minimLĮ -l mažqjq žcmiq (II'/"mllls: LUB , II L p. 6iS7). Pricšistoriniais laikai s čia cg/'istavo kcletas didcsniLĮ ir ma:lcs niLĮ gyvcnvicčiq spicčiq su centrais Stupcliuosc. Kupiškio (Aukštupėnq) piliakalnyjc. Laukupėnuosc. \1oškėnuosc . .Iuodonysc. Papiliuosc (Rokiškio r.). Vclikuškėsc. Kyla klausimas. ar kcturio~ aktuosc minimos Sėlos :lcmės apima \ ' isą Sėlos kraštą. ar tik jo dalį . .Iau A. l3yIenštcinas pastcbėjo.jog 125 5 m. Mindaugas užrašG'; Sėla \ ad i namas :lcmcs ( ... 11'/"/"(1/11. qllile Se/eli IIiei/III: .. ). O

1257 m. Ordinui patvirtinamos :lcmės. csančios Sėlos žCmėjc ( ... Iams Sl'lell. ,·illelieel ... ). ką rcikėtLĮ suprast i kaip Sėlos krašto dalį (13iclenstcin. I X92. p. 17 1).

Pirmuoju atvcju į \ ' icną I ygmcnį tektLĮ susta tyti skirtingo dyd:lio \'icnctus. kadangi 1392 m. nurodytosc ribo~ė išskirti tik du II tLlks!. prad:lios /cmės tipo junginiai. likusieji prilyginti piliLĮ apygardoms . Papildomu galvosūkiu tampa pricšistoriniLĮ tcritoriniLĮ struktlIrq skaičius. mat jq daugiau nci -l-ios. Žinoma. ncatmcstina ga limybė. jog pricšistoriniamc tinkle išryškėjusios piliq apygardos ilgainiui susijungė ir sudarė :lcmės tipo organiLacijas. Faktiškai u žtcktLĮ suju ngti kclias piliq apygardLĮ poras ir kcturiq istorinilĮ Sėlos žcmiLĮ problema bLilLĮ išspn.;sta. Vado\'aujantis principu. jog blHi paminėtais daugiau ;ansq turėjo didcsni (ir todėl. tcori ška i. s\ arbcsni) junginiai. į

""DR" SI\ ''iISKYII·

10kali/uojamLĮjLĮ sąrašą pirmiausia patcktLĮ abi pricšistorinės :lc mės su ccntrais Stupcliuosc ir Kupišk yjc. Ar š is paprasčiausias kclias yra korcktiškas sprendimo būdas. turėtLĮ parodyti komplcksiniai tyrimai atcityjc.

Kol kas Sėlos vidinės struktliros klausimas nederančilĮ rašytinilĮ ir arehcologinilĮ duomellLĮ fanc sprcndžiamas vado\ 'aujantis krašto gcografinio pažinimo kritcrijumi . Pictinėjc Sėlos dalyjc pricšistorėje išryš kėjo kclios piliLĮ apygardos. Tiesa. nei Vclikuškės. nci Papiliai iki šiol į

istorinės gcografijos lauką nepateko. Moškė nai

Laukupėnai taip pat ncbu vo tinkami kandidatai. mat po X X a. pradžios tyri nėj imLĮ manyta. jog pi I iakaln is gy\'avo tik iki VIII a. Tačiau paminklą pcrdata\'us istorinė informacija (JI!I'IIel1l' - Ncmunėlio aukštupyjc) byloja blltent tokios geografijos naudai . Juodon ys ir šalia csantis M ,l lci š iLĮ kaimas atkreipė jau ne vicno t y rėjo. icškančio čia JlĮulei.l-i llt-.\ v icto vės. dėmcsį. Visos -l-ios piliLĮ

apygardos buvusios Sėlos pakraštyjc. Ka7kur nctoli šiL[ victq pcr Užpalius ėjGs prek ybos kclias tarp Lictuvos ir Li\ 'onijos -. Taigi šios paribio /Onos ir prck ybos kclio apylinkės Liėtu\ 'os \aldovo administracijai turėjo būti gc rai žinomos . Tiesa. nė \'ienall1c paminėtLĮ piliakalniq XIV a. sluoksnio ncrasta. Tačiau dėl to neatmetama galimybė. jog /Iugus pricšistoriniams ccntrams senosios teritorinės administracinės t\ 'arkos tradicijos kurį laiką tebcgyva\'o ir pakliu\'o į XIII a. ra šy tinius ša ltinius.

Ordinui pcrlcisdamas pakrašti llcs Sėlos sritis Mindaugas ' ncabcjojo pasirodys iąs dosnus (juk tok s closnumas nicko nckaina vo ). Tai turėjo apriboti akstiną Ordinui sickti įsitvirtinti Lictuvos pasicnyjc. Ri zikos ša lia sa\'o \'a IdLĮ igyt i pricšą bu\'o nedaug . Nuo X III a. pradi:ios gaIėj~ plėsti įtaką į Sėlos krašto gilum'l, \ ' okicčiai iniciaty\ 'OS ncrodė: ncskubėta stcigti bažnyčiLĮ" , pirmoj i mūrinė pilis pastatyta Sėlpilio vietojc tik 1373 m .. ct ninė gy\'CntojLĮ sudė tis. matyt. pasikeitė nC/Yllll<ti . Todėl va rgu ar juos viliojo galimybė įsikurti ka/kur krašto gilumojc. pagoniLĮ sėliq ir lictuviLĮ apsuptyjc. Mat n cį\'čtrCl yclamas didesniLĮ gcntinės Sėlos žc miLĮ (pv!. .. pric f)icnvidsuscjos upės) Mindaugas užkirto kelią galimam Ordino norui sujungti sa\ 'o Padauguv io va ldas su naujai ga u tosiomis pic-

I.\ .'X Ill. LDK kunigaik;ti, Ciedimin;b ir Li\ ,)nijo~ ordino magistra, ~udarė prekybo, ~utartĮ. kuria bu\o nUl1latytos kellJrio, prd) bo, kelilĮ krypt)~. Viėll<l i;jlĮ ėjo nuo Ai\iebtė~ (e,·iw/m. !:' \I 's!lupės liočil! (Sėlpilio) Į pietus per U/palius. Į3alnin\..u,.

Ciiedraičiu,. l'\el1lCnČilll; (\'arakaus\..a,. 19X2. p. 2(0). , \1 indaugo bėi Sėlo, hipotetinĮ rYšĮ aptan;s Ton"" 13arallau'\..'b. bloriko nuoIllone. Sėkb \ aldo\ a~. u/\ ald<;, ir Icn1<; su

\'orutos piliakalniu. galėj<;s bŪli XIII a. prad/ioje IU\":S Pli\..i ~ Ru;\..ailis. Pastarasis ncturėj<;s StIIllĮ. lodėljo turtas turėj.,:, ,nilėkti

dukroms. kaip ,cigiama. Mindaugo IlllOIHllm. Tačiau Sėla atitckusi Plikio broliams. Tai galėjusi btni \ iena iš pric/.a~čilĮ. kodi:1 Mil1dauga~ Li\llJ1ijos ordino naulbi ,Ibi ,aki: prctCJli'ijlĮ Į Sėlą (l3arall'luskas. 1995. p. 19 20).

" Apie Kata I ikI! ba/llyčio<., (-iIĮ'») Į~tcigilllą Sėloie (CO!OIl/('/l.\·/\) ir I'olockc U/,illlcllallla Li \ ollijos aktIĮ ri Ilk illyic ~pausdill,1J1l1l0-sC apic 13 I () I J 12 Ill. suda rYIU(bC dokuIllCJ1IUosc. Bejc. Di c\ 'o 1 \a llllĮ stcig0.ia~ bu\'o Ile \ okicėiai, bėt I'olocko \ aldo\ as. kaip kanai, ,p'::jallla. Taut\ ila,. lXI pricšiš\..IĮ Li\{)llijos \ciksllllĮ las pab \..Ullig'likštis ba/Ilyčias ir sugrim.,:, (l'\iUcJll<litis. 19%. p. 9R).

~IIOSKI(\SI \\\1 \11 'II '1\ "Iii \1'> II RIIORI'I ,>IIU Kil R\IRIIII R\RUIIJ\ -D

tinėje Sėloje. Tai ir nei\yko. XIII XIV a. LDK sienos su Li\'lll1ija brė7iamos kertant Mūšos ir enlllnėlio 7el11upius. 'Jemunėlio bei Susejos rU 07U Suba tės. KUITUo. 111 0. Breslaujos. Kraslavos link (Varakauskas. 19 X2. p.222).

Kaip tuomet paaiškinti AnykščiLĮ valsčiuje. vaitijoje tarp Anykšči LĮ ir VicšintLĮ. \' ietovardiius I '(Jkid'ill siella ir liikidill hllrtas. kuriuos istorikas A. Dubonis a ptik~s minint dar 1532 m. ir kurie. manoma. iymėjo X III a. \ ok iečiLĮ sienos su Li\onija fragmentus (Dubonis. 199X. p.69 70: 7X 79) . .Juk \okiečimm perieisla Sė la niekuoJllet jq netapo. taigi Ordino sienos niekuomet taip toli i pielUs nepasistllln0j ol". Kodėl l ietu\ ' iLĮ piliq sistcma : ipaliai (Šeimyniškiq piliakalnis) Vosgėliai VorUla (Šci-myniškėliLĮ piliakalnis) Utena (NarkllmĮ piliakalnis) Tauragnai (Taurapilio piliakalnis) Linkmenys arba \0-

kicčiq \arlais (I(ikės mĮ'liIi) vadinamas RėkučiLĮ pylimas XIII XIV a. išsidėst~ ne Lietuvos šiauriniame pakraštyje palci Susejos up~. bet gen tini o laikota rpi o lietu\ ' iLĮ icmėse ' ) X III a. Lietu\os ir Livonijos politiniai mane\ rai ir JLĮ pasekmės Sėlai nėra iki ga lo išaiškillli. Regis. ėlos

\alst ybin~ priklausomyb~ lėmė ne tiek raštiški pot\ 'arkiai. "iek krašto apgY\Tndinimo geogra lijos bei kaimynystės 1 ~lktorius . Sėlpilio Sė l a ir IlIpcliLĮ Sėla ilgainiui transformavosi i Li\'lll1ijos 01,1 ir LDK Sėlą. Jas skyrė archajinė riba retai gy\'cnamas kra~tas tarp Susejos ir Viesytės.

Šiaurinėje (Padaugu\'io) Sėloje senosios krašto t\ 'arkos tradicijos tapo administracinio suskirstymo pagrindu Li\l)nijos \ 'als t ybėje. SenLtjLĮ piliakalniLĮ \ ietose bll\o pastatytos Sdpilio ( 1373 m.). Altenės (X IV a. pabaigoje) pilys. ikuJ10S Selpilio fogtija bei Ai7krauklės komtlll·ija. Tuo tarpu pietinės Sėlos tapimas LDK dalimi turėj~s būti ska usO. mingesnis. Priešistorin~ pakeitusi naujoji XV a. lCritorinė \ aldymo sistema senąjq kontllrLĮ nekarlojo (P\,/ .. Juodonys ir S\ ėdasai. Kamajai: Mošk0nai Laukupėnai ir Rokiškis: Swpelka lni s ir Nereta). Tik retais atvejais ankstesni centrai transform,l\osi i \ ' ėlesnius miestelius (p\ I .. Kupiškio piliakalnis ir Kupiškis). Naujoji inli'astruktūra iymiai pakeit0 priešistDrin~ administracin~ t\ 'arką. o centriniq \ ielLlt~!-.tinumo nepastebėta .

IŠ\ADOS

I. VI a. pabaigoje VII a. atsirado (iP sistemomi!-. p,l\adinti papėdės gy\en\'iet0s ir piliakalnio kompleksai. "uriems blldingas neryškus kultūrinis sluoksni!-. pi liak:llniuose beijq papėdėse išaugu!-.ios nemaios pap0di iLĮ

gy\eJl\ ietės. JLĮ susifonna\ ima!-. paneigia nuoslatq. jog Sėlos piliakalniai bu\ o apleisti I tūbl. po Kr. \ iduryje.

2. GP atsiradimas 7ymėjo teritorinės hierarchijos ir centrali/acijos prad7ią iki tol dispersiškoje gY\'en\ iečiq sistemoje. Pradėjo formuotis piliLĮ apygardLĮ tinklas. kuris pradLioje integralios ad mini st rac in ės ir politinės sistemos dar nesudarė . I tūk sl. 2-oje pusėje S010je galėjusios blili kelios dešimtys piliq apygardą

3, To l esnėje teritoriniLĮ centrLĮ raidoje išskirIi 2-jq tipLĮ modeliai. besiskiriantys piliakalnio ir gy\ eJl\ ietės \ aido. melllĮ santykiu. funkcijq i\ airme bei politiniu ir administraCiniU s\ onu.

-I . IItūksl. prad/ioje Sėloje eg/isla \'o 2 3 maiąjq iemiLĮ tipo teritorinės organi/m;ijo!-. ir maidaug 10 piliLĮ ap)gardą

5. K rašto teritorinės organi/acijos raidoje. kur daugeli s II tllksl. pradžios celllrLĮ išsi\ ystė iš ankstesniLĮ GP. išsiskyrė SlUpeliLĮ fenomenas. kurio atsirad imo irsuklestėjimo aplink ybės neatsiejamos nuo stiprios politinės \aldiios ir politinės centralil.acijos tendeneijLĮ .

6. Jau priešistoriniais laikais išryšk0jo krašto regiona I i/acijos tendencijo~. nulemtos krašto apgy\'end i n i ml) geogralijos ir senLLjLĮ \ aldymo tradicijLĮ: PadauglJ\ io (Sė!pilio) Sėla ir krašto gilumo!-. arba pietinė (StupcliLĮ) Sėla.

7. PadauglJ\ io Sė l a ilgainiui transform,1\ osi i Li\ 0-

nijo~ Sėlą. Pietinė Sėla tapo LDK Sėla. kurią daugiau ar ma i iau at li epia 1392 m. Sė l os ribLĮ aprašymas. Priešistoriniais laikais čia eg/ista\o keli maiosios iemės tipojun giniai ir keturios piliLĮ apygardo~. Būtent šiame areale. tibliau pietrytinėjejo dal yje ir reikėtLĮ ieškoti I\ l indaugo dm anotLĮ Sėlo~ iemiq.

LlTERATl'ROS S.\R\Š.\S

Asaris J ., 2001 - Tal\u rurIll curonian central place {(l

Illediė\ al 10\\ Jl II Luhėd \t) k ·.' ' 0\ gorod ,t) lė " CCC paper\ . 2001. T. 5. p. 69- 75.

Asaris J., 2002 Pil,kalllu 10llla Kur/ellle~ \ iduslai"u centru i/\ eidnč Venhpib Illu~c.ja ra" \ti . 2002 . T. II. p. 119 127.

Baranauskas T., 191):' Praeitie., pėd,akai All) "ščlq kra~lo \iėl()\ard/iuo~e I\n~k~čiai . 19l):' . '\1'.9. p. I~ 22 .

Baranauskas T., 2000 Lielu\ os \ al\l) bė~ i~la"o, . \ 'il niu\. 2000.

Baranauskas T.. Zahida G .. Il)l)~ 1\1 indaugo lh ara, Lata\a LlI'vI. 199 7 1llėlai . \ ·ilnlu\. 19l)X. p. 21 -10.

Baronas D., 200-1 l\u"~l<Iitija "0\ LĮ ~u Li\ llnijll\ ordinUllletu (XIII XI\ ' a.l f'an e\ė/io praeilies. l ' PYlė\ /ėlllel

7:,() Illėll!. !'ane\ ė/) s. 200-1. p. 36 5().

1-1 n 111 . Kurcul11, bu\ o JllI,lal) la \ adJlla1ll0ji .. Rad\ ill[ 'll'IW" larp I I<:IU\ 0' ir Li\ onijlh. SlelW '::jo nuo Daugu\ o~ i"i Kurni o. 1lll[ ,/em. o nuo jo '':1llun':llu paki \I ii,o, iiOli" i"i jl" ildėji1l1o 1 L i.:lup.; (\ 'ara"au,,"a,. 19 , ~ . p. 23X).

Bertaš ius i\ 1.. 2002 - Vidurio Li.::tu\a VIII - X II a. Kauna'. 2002.

Bielenstein A., I XLJ2 Di.:: Wohnsit7e der , ekn Die (jren/.::n des IL'lIisehen Volk~stammes un der Ictis<.:h.::n Sprach.:: in (kr (i.::gen\\al1und im 13. Jahrundcn. SI.-P.::tersburg, I X92. p. 16X 174.

Bi l ~in s \ '., 1992 Sčlija un Dicll\'idkursa. M inneapo-lis. ILJ92.

Borge r, I77X - V.::rsuch Libcr die Ah.::nhLim.::r Liel"land, und ,ein.:: V611-..::r b,::'ond.::rs der Lell.::n. Riga. I77X .

Būga K .. 19)9 Filologu biedrTbas rabti Rinktiniai ra~tai. Vilnius. 1959. T. II. p. 106- 110.

Būga K., 1961 - S':liLI I-.alba Rinl-.tiniai rašIai . \ 'il-nius. 1961. T. Ill. p. 274 2X2.

Ciglis J ., 2002 Senas Sčlijas \ ' csturisI-.Įh geografijas problčl11a~ Lat\ ija arhcologija pctijumi un problčmas. RTga. 2002. p. 9 25.

Collis .J. , I LlX I A theon.:ti<.:al swdy orhill-rons HillI"on sllIdies. Leleester. 19X I. p. 6(l 76.

Daugirdas \ '., 1994 LieIlIvos /emes formuojantys \elksniai iki XIII a. Geogralija. 1994. T. 30. p. 45 50.

Da ugirdas V. , 1996 TerilOriniLĮ-administra<.:iniLĮ \ ie-netLĮ \'alemingumas Geografija. 1996. T. 32. p. 91 96.

Daugirdas V. , 1997 Lielll\'os teritorinio-adnllnistra-cinio suskirstymo istorin':-geogralin': 'lIlali/':. Daktaro disertacijos samrauka . Cianllos moblai. geografija (2 1)). Vilnius.

Da ugirdas \ '., 1997š Lietu\ os terilOrinio-administracinio suskirstymo is torin':-geografin': analii'ė: daklaro disertacija: gamtos mokslai. gcografija (2 O). Vilnius, 1997.

Dallglldis V. , 19X I Seniausi.::ji mediniai pastatai ir irengimai LietU\ojc (4. M.e. V VIII am/iLĮ il\'ininimai ir pastatai) MADA. 19XI. T. 2(75), p. 61 73.

Deks n~ s B., 2000 S':liLĮ iem':s misl':s aujoji Ro-mu\a. 2000. l"r. 3(532), p. 6 15 .

DlIboni s A., 1990 Lielll\llS \'ait)'st': Lilllanistika. 1990. Nr. 2. p. 97 102.

Duboni s A .. 1991 Mindaugo sostapilis: istoriko ko-mentarai Anykščiai. 1991. p. 12 13 .

DlIboni s A., 199X Lielll\'os did/iojo kunigaikščio kičiai: iš Lictu\ os ankstY\"lljLĮ \ alstybinill struktūnl praeiti.::s. Vilnius. 199X.

Gen~' s J ., 1994 ProlOmie~1l1 tipo g) \ en\ iet':s VakarLĮ Lielll\ ojc Ciy\ en\ iečiLĮ ir I-.eramikos raida baltLĮ /emėse .

Vilnius. 1994, p. XO XX. G ra lld oni s J ., I96LJ Arheologlsko picmineklu ap-

/ina~ana Augš/em<, ZAtvl I96X. I 96L1. p. 35 39 . G I·aud oni s J .,19X3 Ahene AE. RTga. 19X3. T. XlV.

p. 40 XS. Graudoni ~ J.. 200 I Par Sčlijas pilskalnu apd/T\ otibu

LZA\'. 2001. 55 sčj. r. 5. 6.(616. 617.). p. 52 62 . G ri ga l a vi č i c n l' E .. 1992a Juodonill piliakalnis ir gy

\ el1\ iet': LA. Vilnius. 1992. T. 9. p. 41 91 . G riga l avič i e n ė E., 1992b KcrcliLĮ piliakalni~ LA.

Vilniu~. 1992. T. X. p. 5 105.

G I' igal a \"i č ien l' E., 1995 Zah ario ir anksty\ asis gcleiie~ amiius LietU\oje . Vilnius, 1995 .

G ruzdas G., Va itkevi čiu s V., 199X Obel ill KriaunLĮ

krašto senosios š\ent\·iet':s Obeliai. Kriauno~ . Vilnius. 199X. p. 5 I XO .

Gudavič iu s E .. 19X9 Kry/iaus karai Pabaltijyj.:: ir Liettl\a XIII amiiuje . Vilnius. 19X9.

G udavič iu s E., 199X Mindaugas . Zara . Vilniu~. 199X. !I ill J.D., 1995 - ll o\\' should \\e understand ll"On Age

sllei.::ti..-:s and hi11 I t1l1s·) A conte'\tual ~tudy from Southcrtl Britain Studies on thc Iron Agc ~ociety in tcmperat.:: Europe. BAR I~ 602. 1995. p. 45 66.

h 'inskis Z., 1991 Li.::tu\ os istorija. Iki \ 'ytaulO Didi iojo minies. Vilnius, 1991.

KalnilJ š \ '., 1995 13hkaps Albens un sčli Sč!u I.e-

m.::. RTga. 1995.p. 157 IX2. K~IUĮ>res . 199X Kaupre\ pil,I-.aln, 11 Lat\'ija' pil,I-.alni .

RTga. 199X. p. 32. K~trzyn ski \V., 1907 O dokument3ch Mendoga. krala

lite\\'skiego Rtl/prawy Akadcmii Umiej<;tnosci. \Vyd7iall l i~

toryuno Fil()/ofiuny. Krako\\. 1907. S. 11. T 25. p. I XX 220. Kobylill ski Z .. 1990 - Earl) mcdie\al hil1forh in 1'0-

li,h land, in the 61h to th.:: XII, centurie~: problem, of origin". I"unction. and ,patiai organi/ation II From the Balti<.: to the Blad ,e:l . Studie, in medie\al archaeolog). Onc \\'orld archacolog). BnslOn- S)dne) - Wcl1ington . 1990. p. 147- 156.

Kri sti a nsen h:. , 1991 - Chicfdom,. "tate'. and ") QCI11,

of ,ocial e\ olution II Chicfdom,. po\\er. econom) and ideolog). Camhridge. ILJ91. p. 16- +:1 .

KnIse F., I X46 Ur ges<.:hichte des Estnisch.::n Volksstammes und der Kaiscrlich Russischen OstseeprO\ in/en Li\. hth- and ('urland. Moskau. I X46. p. 152 155.

h:rzywicki L. (h:ši\"i cki s. L.), 2000 Aukštaitijos pi-liakalniai: piliakalnis ant Astikll kalno netoli Rokiškio (\'ertimas) Ziobi;kis. Vilnius, 2000. p. :l3 72.

La ng \ '., 1996 Muistne Rih'ala Muinasaja teadus . Tal1inn Tanu. 1996. T. 4.

La ng V .. 2000 From centrc to periphery (summary) uinasaja tcadus. Tallinn Tanu. 2000. 7. p. 313 369.

Lang \' .. 2002<1 On the formation or po\\ er centres in I:stonia. An introduction (SummalY) Muina~aja teadu~. Tallinn Tartu. 2002. II. p. 17 2(l.

Lang V .. 2002b - The Vaku, and Fon fi,trict in Eqonia. Appendiees to the study or an<.:ient adm inistrati\ e strllcture \\ ith special rercrence to Il arju COUIll) (Sut11mary) Muinasaja teadus. Tallinn Tanu. 2002. II. p. 16:1- 16X.

Latkowski J ., IX92 Mendog: krollite\\ski. Kraktl\\. 19X2.

Latvijas, 1959 X II gs. RTga. 1959.

Lat\"ij as, 1970 1970. III sčj .

Latvijas, 1974 Lat \" icšu, 1937

Lat\ ijas senamč . VIII g. tūkst. pr. Ill. Č .

Latvija~ P. R ma7a encil-.lopčdija. RTga.

Lat\'ijas P R arheologija . RTga. I 97.Į .

LaI\ iešu kultūra scnatnč. RTga. 1937.

"II{)\f..R\Sf\\\I\11 \11\1\ \\1/1\1" I IRII()RI'I ;'IRtf..lll<\II<IIIII<.\Rtlll.l\ -+5

Lat\ irš ll . 193X Lat\ iešu l 'čslUre. RTga. 19~X. I: I . Lavi. 2002 Kesh. h:~ti idao,a linnallliigcdest Mui-

n:lsaja Teacll". I allinn Tariu. 2002. T. II. p. 2)3 272. Lietgalietis, 192X Kur <ttradas lat\'iešu ,enie cietok~l!i

pilsčt<ls t\utina. IkI eri na. S,lIekle. 1 uraida. [V1e/olne. Sč lpi ls.

.krsih.a II.C . Latl iJas ~aule. 192X. Nr. (,9 72.752 75-1 . Lietuvių. 1962 Li etUI iq cnc iklopedij:1. South Boston.

1962. T. 27. Liclu\·iL,.1 9X7 LietUI ill etnogene/0. Vi lnius. 19X7. Ligi P .. 1995 Social systellls in I:stonia dUI ing the I.a

te Bron/c and In'n Agcs (~ull1ll1ary) Muina~aja Teadu~ . 1'allinn rartu. 1995 . T. 1. p. 262 270.

L,,\\ mia r't ski 1-1.. I L)~2 S!lIdia nad poC/;pkallli spolccIClistll<l litclI'skcgo. \\il llo. 19~2 . T. 2.

" a ll'ClYllski K.. 1l)~6 W ~prall ic autcnl~ c/no~ci do-kUIl1Cntll\l' Mendoga I Iat 1l)5~ 1961 AICllellll1 \Vilcliskil·. \VIIno. I (}36. T X I. p. I 5() .

:\Iaž"ji. 1071 rvla/oji lietuli~kuji tarybin0 encih.lo-pedija. Minti~ . \ 'ilnius. 1971. T~.

\I"ora H .• 19:"2 I'irmatnčja kop ienas iekarta Ull agra !\:udala sabiceIriba Lall'ijas PSR teritorija. Riga. 1952.

:\llIgllrč\'ičs f:: .• 1999 NOladu leido~ana~ unlll robcias Latl ijas leritorija t12. gs . I (l. gs. I idw;) L:llvijas lell1ju robeias 1000 gados. Riga. 1999, p. 5-1 90.

:'-iakaitI' L.. 1959 .Juodonil! gYICI1\ ietės (Ruh.iškio raj.) archl'ologinil! lyrinėjillll! duomeny~ Iš lietUI iq kultūros istorijos . Vilnius. 1959. T. 2. p. I ~X 150.

:'-iik:lcntaitis .\ .. 19()(1 Nuo Daull1anto iki Cicdill1ino. lkikrikšč ioniškos LielUI o;, I isuoll1enės bruo7ai Acta his-torica Llnil ersiwlis K laipcclcnsi~ . K 1:lipėda. 1996. T. V

Sill1nišk~' t ė ,\ .. 2002a .JulJlloniq pIli akain iI) gYI enl ic-10. Chronologiniai ir slruklflriniai pok yė iai Arch:leologia Liluana. \ 'ilnius. 2002. T. 3. p. 13 7 156.

Sil1lnišk~· tė .\ .• 2002 Piliakalniq aplinkos :ilalgYll1as Kupi~kiu ir Rokiškio rajonuo~e ATL 20() I ll1etai s. \ ·ilnilh. 2002. p. 53 5-1.

Sill1nišk~· tė A .. itl'ikta spaudai Sociocullural dyna-l1lic~ in Sclonia region (-150 70() .'\0): Transl'orl1lalion and Iradition.

Sill1nišk~tl' A., Stančikaitė !\I., h:isidicnė D .. 2003 (onlinuii)' and disconlinuity in lhe .Iulldon~ s archacological COIllpie:-, \luinasajaleadus.Tallinn ral1u.2003 .T. :3.p.267 2X6.

S ill1ni š kytė-St rill1 ai ti e ll l'. 2()O-l~ Kuillirinė dinamika S0hh re!!ione I XIII a. po Kr. !)ah.laro di'l·naeija. Ilumilni tarilliai mok'dal. i~lorija (05 II ). Vilniu,. 2()()-I.

SkruLltis ,I.. I XX') Si"!i. Kur/cmes augšgala s':llėi .

Riga. 1 X:\IJ. Stan čikait ė :\1.. KisieIicIlė D .• Strimaiticlll' A .. 2()O-l

\.'egclalil1n rcsponsc 10 llJe clil1lalic and human impacl change, during lhe Lale Glacial anei Il olocl'ne: casc study or lhe marginai arca 01 Ballija L'pla lld . Nt: Lilhu:ll1ia B,t!lica . 200-1. Vol. 17. Nr. I. p. 17 13.

Stuba \ sA., 19 77 l\rhel1logi~kil' i/rakul11i Stupe!u ap-nlelnc 1976 gada 7.. \M 1'J76. Riga. 1977. p. 55 62.

Stuba\ sA .• 197X I/rakullli Stupe!u pilskaln;lun ~en-piisčla 1977 g.ada IAM 1977. Riga. 197R. p. 62 -6X.

Stuha\ sA .. 197() Slupe!u arhcologi~k[b ckspedicija~ darb,197Xgada I.AM 197X. Riga.1979.p .67 7 1.

Stuhan A., 19XO /\rhclllngisklc pClijumi RilČ ( I 97(l. 1979 g.) ZAM 1979. Riga , 19X(). p. 91 9()

ŠešeIgis K., 19X6 LictuI (1'; gYI ell\ iClės iki X III a. \ ' ilniu~. 19X6.

Šcšrlgis K .. 19XX LietuI o~ lcrilorijo, apgYlendinimas nuo I11LISU eros pradi.ios iki X III a. Urbanislika ir rajonini s planal·illla s. Vilnius. 19XX. T. 15. p . .\ 59.

Šn č A., }OOO Į\gras pibčtas , re/idencijas . nociclinaju-111 i Oiell\ ielaustrul11lall'ijas d/ells laih.Il1Cnla pilskalni s()ci~lpolillska konlekstii f\rheologiskic piell1inck!i . arcIJeolugiskiis I·ielas. Riga. }O()O. p. -10 60.

Š il e A., }O() I - H i II rUlb or lile lale prchi,loric Li I ~,: el idl'IKe r,'r chiddolll') II Lubcch. qy le" Nm gorod <,1) le '.' CCC p~lpCP ... :!()() I . T. 5. p. :':'7 :,-L"L

Šnorc E., 1939 Oignajas pibkctlne~ (iss parskah par 1939 g. i/rah.ulllicll1) Scnalne un ll1aksla. Riga. 1939. T. 1\'. p. -16 6-1.

ŠIIore E., 19X 7 Kil tu kapulaub. Riga. 19X7. Šnorc E.. Zaril~a A., 19XO Sena Sčlpils. Riga. 19XO. Tarascnka P., 1935š \'elikuškil! piliakalnis LII RS

F. I. :-\r. 159X. Tauta\' i č ill s A., 19<)6 Vidurinis geleiies ;\lniiu, Lie-

lUIoje. Vilnius. 1996. Tebclškis P. , 1095š Moškėnq pi I iakalnill (1\ R (53)

~en. gYI en\'ielės (pralaidos pcr kcli~! I'ieloje) 1995 Ill. I'ykd) IL! i\ ' algollląjl! archeologiniq lyrill1L! alClskaita LII RS F. I. Nr. 2-169.

Tvauri A .. 2002 L(lLlIla I.:.csli noorcll1a rauaaja lin-nustcja kLilade arhcoloogilisc Iciull1alcrjali erine\'ll,ed \Iui nasaja Teadus. Tallinn Tartu. 2002. T. II. p. 275 301.

lJ rtalls J.. 1995 Arhclllogiskiis liccibas par ~C!U pagallli Latl ija Sč!u Icme. Riga. 1995. p. I X-I Il)O.

Urta ns J .• 1996 .. Kulla !..alni" prie Aug~/cmes pils-kalniem La ll 'ija, ICslure. Riga. 1996. T. 3(22). p.:" 7.

LJ rta ns J .• 2001 Į\ugši'emes pilskalnu arhcul()gisU~ i/PČIC S gaila LZ;\V Riga. }O(ll !' r. :":" . 5 6. p. -I:" 51.

\ 'aitkcvičills \ ' .• 200J Alkai. BallL! ŠI entI ieC:il! s!lIdi-ja. Vilnius. 2003.

\'arakau~kas n. .. 19X2 LielUI ll~ ir LIlonijo, ':Jnly-!..i<ll '\111 .'<\'1 a. Vilnius. 19X2.

\ 'asks \ ., IlJ90 I/rnh.umi DignJps pilskalna aplllel;lč 1.!\i\1 19XX un 19X9. Riga. I 'NO. p. 175 17X.

\ 'lIsks A .. 1992 Dignaja~ pilskalna aplllclne 7. .\\1 I 'NO un 199 I. Riga. 1992. p. 107 109.

Vasks A., 1999 - Latl i<ln archacolog): ITsc<lrch and L'oncllIsion Insiclc L:ltl ian archenlogy. Riga. 1909. p. 3 XX.

\ ilcam' . 200.į Scnii .Icrsika . Riga . 20()-I . \ 'o lkai tė-Kulika ll s kiellė n. .• 1()59 i\1inial iLlrinil! pi·

li akaln iq LietuIoje klausimu I~ lielUI ill h.ulllil'Os Iswrij'ls. \ ·ilnills. Il) 'il). T. 2. p. 125 137.

-l6

\"olkaitė-h:ulikauskienė R., 19 7~ LiCllI\ 'iq tautybė~ ,us idarymas (archcologiniais duomcnimi~) 1977 mctai . Vil

niu~. 197X. p. 5 22. Watson C. F., I X22 Darstcl lung dcr altcn E:inthcilung

\on KUI'land, wic dic Dcutschcn solchc vor l ~1Ildcn: nach Ur

kundcn au, dcm drcy/chntcn Jahrhundcrt und noch dcn ii ltcs

tcn Chronistcn JalncS\crhandlungcn dcr kurliindi~chcn

(ic"cbchan It'lr Litcratur und Kuns!. Mitau. I X22. p. 2XI

191.

Zahiela G., 1992 ralšia Lictu\'os \ ' abtybė, kllrimosi

iš\akarė~c R)tq Lictu\'<1. Istorija. kultūra. kalba. Vilnius. 1992. p. 12 2·į,

Zabiria G., 199-l VclikuškiL! piliakalnio .. kapai" (jy\ c'm icčiq ir kcramikos raida baltq /cmėsc. Vilniu,. 1 99-l.

p . ..\6 60. Zabiela G., 1995 Lictu\ os mcdinės pil y,. Vilniw;.

1995.

Zabiela G., 2000 Ž\ ilg,ni, [Žiobiškio ap) linkil! sc

n()\~ Zillbiškis. Vilnius. 2000. p. 27 32. Zahiela G., Baranauskas T.o 19l)() Dcltu\ os /cmė

LI:V1. 1995 mctai. \ ' ilnius. 19%. p. 5 1..\.

Zirmga!io 20()3 I:icmgali ,cnQtnč. 1:icmgalia i scno\ėjc. RTga, 2003.

Žebrys K. 1909 Kamc bu\ o Mindaugo so,tapil i":-'

Draugija. Vilniu~. 1909. T 9.1\'1'.35. p. 269 271.

ŽulkIlS\ ·.o 200..\ KUI'š iai l1altijo,jūro~ crlh ėjc . \ 'ilnius.

200..\.

bepl aT., 19XX i\ IOIlC II,I Il ap\co.lol II'ICCKIIX lIa \1511-

IIIIKa\ JlalHIIII 1.\ X II IlIl. 1'111 a. 19~ X.

bpllllh:a. III(· '). n., 1959 I"OPO: llllltC TqlllCIC II CIO

Ill' IOP"'ICCKOC llla' ICII liC !lOIlPOChIJ IIl1l'lCCHlii Ill' 10PIIII lIapo: loll Ilplloa.IIIIKII. \'vIocKlla. 1959. C. 25..\ 272.

"~' I ~ ' IH' HIfLI ')., 1965 Boc I 0'111<1)1 Jla I BII)I II COCC, tllllC IC\I.IIIIl.\ XIIIIlII. 1'111 a. 1965.

\IYI~peBII'1 ')'01997 XpolIlIKa I 'cllpllxa o lIapo: t-1I0CI5I\ 11 Ilpll6a' III1Kc Il KOllltC .\ 11 lIa'la: IC XIII 1111. \ 'a

"al'l! baltai: ctnogcnClė ir c tnin ė istorija. Viln ius. 1997. p. 253 2(13

\ '-I)R ,\ SI\I'dSo;) II ·

Pa,lIll1blll A.o 200J Jla)'1 ~I,L I C II JlaYI al3cKllii IIYI b. K liPOO-' I C~ I C o6pa'lOIlallllll mpo; toll Archacologia Lituana.

Vilniu~. 200J. T...\. p. 152 160.

LU'III,lexe: lbM i\1. .\ '01959 l "opo: tll lltC I'blyrc 1l 10lo

Hoc rO'IIloii ')CTO IIIIII BO IlPOCI,l ll IIII'I CCKOii Ill' I Opllll

lIaplJ;lOB Ilpll 6a: IIII"II . i\loc"lla , 1959. C. 15..\ I X5.

W lIope '-)., 1961 Aco I CKOC I OPO: tlllltC. Pili a. Il)(l I.

Ull'lep'lalle 11 .• 19X5 KCpa ,\IIIKa L!.lI llI aiicKOrL)

I OPO: tll II ta II IICIW I 0PbIX : tpYI IIX II'1.\lH11IIIKOIl CC;JOR KaK o I pa;KCII IIC h:OIlI a 1('1 OH C II .' IC\lCII<1\III I Cpplll Opll II J I II 1131.1 II KOIIIlC

I I bIC5l'IC: ICI 1111 : to II .) I I bIC5I'H:~ ICII III II .J. Ilpoo. IC\lbl

')II I0ICllC'la II lll ll l'lCClmii "CIOP"" OaJIIllll 13",I""IOC. 1()X5. c . ..\7 55.

SAi\'TRLI .\IPOS

/\ E A rhcologija llll ctnogrii lija

ATL /\rchcologiniai tyrinėjimai LictLl\ojc .. I11ctai~

(jI' (iy\cn\ ictės ir piliakalnio kompleksas

K VI)M \'ytauto l)id7ioio Karo mll/icjus Kaunc

LA L icllI\ 'oS archcologija

LA!\. 1975. Lictu\ 'oS TSR archcologijlb <Itlasa,. II.

Piliakalniai

L11 RS Lictu\ os i,torij()~ in,tituto nlnkraščiLĮ ~"yrius

L1i\1 Lictu\o, istorijos mctrašti,

L1Š. 1955 Lictu\ os TSR iswrijo, šaltiniai. \ ' i1niu,.

1955. T I

LK, 199 I . Li\ onijos kronikos. Vilnius. 1l)9 I

LUI3 Li\ -. I: st und Kurliindishc, U rkundcnbuch. Re

\al. Riga. I X53- IX73. 13l1.I \ ' 1

I./:AV Lat\'ijas (PSR) Z iniitl)u akademija, \č,ti,

MAI) /\ Lictu\os TSR Moksll! akadcmijo, darbai . 1\

sCrlJa PCi Piliakaln io ir g)'\cn\ ictė, kompleksas

I:AM 7. iniitni,kiis atskaitas scs ija, matcriiili par arhco-

logu (un ctnogriif"u) ... gada pčt~iumu rC/liltiiticl11. RTga

SL \'A Scna~ Lat\ ijas \ csturcs a\ oti

VI(iA2 Vidurin),i\ gcle,Iic~ am/ iu, (2 PU\ė) V I~(i/\ Vėly\a,is gcle,Iic, ;II11/iU ,

THE LAND OF SELONIA IN THE 6I7th-13/14th CENTURIES: TERRITORIAL STRUCTURE AND HIERARCHY

Andra Simniškytė

Summary

Tiw, far little i, J,.noll n aholll the hi 'luric region of Selonia II hich OIKe 11;1\ localed in Nonhea\ t I.ilhuania - Southeaq I.al\ ia . Scare archac'ological and hi,toric data lklcnnined Ihal Ihi, rcgion i, oi"tenc'haractcri/ed a\ a "\carecl~ populated land"' . In the 111;'11' of Ballie trihe, Sclonia appcar, ;\, ;\ ,tructurele" territor~ of ahout ~()()() 'lJ.J,.I11 . Thi, all goc, rc'gardle" or Ihc J,.n()\1 n hi\toric inrorl11atiol1 ('par\e a, it i\). according to II hic'h

Sclonia c'ontaincd ;11 lea,t -l Icrrilorial unih. SC;lrchc, I'm the

hiqorie gcograph ~ \tancu a, carl~ a' the end of thc I Xth cen -11I1").1101IClcl ·.onl~ ,OIllC Icr,ion\orit Ilere ul1ilcr,all~ acc'cpted (Tahle I. Fig . I j.

To al oid all) fonuilic\. Ihe ,carchc, ror hi,toric geogl'aph) in the carl) 'ta le' , eJ10ch ,hould go co il1cidelll;t!y II ilh gcnel'al re,carche, into de\clojllllel1t or territorial organi/ation in Ihc

~II()S"R\~I\~\I\II \11\1\ \\I/I\I~ IIRI I()RI\,I ~IRtKltR \IR IIIIR\IHIIIJ\

prehi,toric tillle'. Therct"ore. the hierarchi/eJ tcrritorial ,tructure \\a, LllO'en a' (/II ohi{'cl of \\orl.. . The Jirection of hi , torie geog raph~ i, ,econJar~ in thi, anicle . The ,tud~ pu" another ailll - lO de\ .:loplllent of territoria l ,tructure of prehi,torie Selonia lanJ ami i" fate in the carl) hi,wri c tinle ' ha,ing on archaeologll'al Jata .

The chronologieal frallle\\orl.. of the anick l'{)\er, the pcriod frolll the Illiddk of the I,t lllilknniulll l\D to the I."\ th l-lth cenlllr~. the period ca lkJ h) the geug rapher, al,o a, "the period oi Haltic tcrritorial organi/ation· ·. Thi, \\ a, a rudilllentar~ ,tagc for the tcrritorial adlll ini,trati\ e organi/ing of l.ithuania the Illain katurl" of territorial ,~,telll. ' uch a, a) territorial intcgrit~: h) center, of pm\er: c) ' tructural hierarch).

In the I,t ha lfofthe I,t lllilknniulll l\D the ,~'telll oi 'cllkIllen" and the ,ellklllent pallef"ll \\ ere fanHlu , for di,per,ion of ,ellklllen" \\ hat Illanik,ted h~ Illa" ' prcad of haITll\\' in the rcgion and h~ con,itkrahk deCl"ea 'e in concentration of an th ropogenlc acti\ ille' in the hill -fon,. In the lllidJ le of the I , t IllillenniuIll .. \D peopk again ,taned ,ellling at the foot of hill -fon,. 11 0\\ e\ er. e\ en then no greater change, \\ ere oh,el"\ cd in thl' ') , telll of 'ellklllen" in a 'C lhe of hierare h ~. Seant conllllunitie, at the foot of hill -fon, did not Ji,tingui,h for iIHen,it~ of eCO IH Illl lC acti\ itie, or lL'ITiturial -political \\eight. The 'ellklllen" in en\ irolh of hi II -for" ,hou ld he regarded a' a Ill;"l of \ anet~ of 'Cli leIllen". hut not a, that of hierarLll). The'~ ,te III of 'ellklllent ' ,till \\ a, dOlllinated h~ e\ten,i\ e di'per,ion \\ ithout a n ~ , ign, of concentration .

The inll:r'cction of the 6th and 7th ce lH urie' \\ a' not ,eketed ;11 ramioIll a' a IIl\\er chronological lillllt. At that tillle the nH"t prolllinl'lH ,ocia l and cu ltural change tool-. plal'e in the Seloni;ln region . rhe ,) , te 111 of ,ellklllen" undel"\\ent change' a, \\ clI. lir,t oi all. the role of hill -for" in it.

Due to the 'lll;rll nUlllher of in\e'tlgated hrll -for". it \\a, carlier ,upp,"ed that nu"t ofthelll e\i,ted in Selonia onl~ untrl the llliJdle of the I ,t Illllknniulll ,\D . Thl' ehronologieal elTor Influenced not ,Iighth on fonllatlon of the LrI 'e illlage ahout the territorial -J1olitical orga ni /;lI ion of Selonia . Ba,ing on the 1;lrge,cak III \ e,t igaIHlIl' III .Iu odo n ~ , and J)lgnaja. it \\ a, e,tahll,hed th;1I ;It the end of the !lth Celll Ur) Ihere appe;lred cornple\e, fonlled of;1 foot 'e lllelllent and ;1 hill -fon. l'a lkd a' SII I.' 11(' 1111 . The) \\e re charaete ri ,t lc ofa hlurred e ultur;rlla~er in hill -fon, and of a intelhl' ,elllellll'n t ;11 their foot. 1\11 in ;rll. II I Selonia ,Ollle telh of ,ueh ,~,te nl' euu ld ha\ e e\l,tClI.

SII eOlllpk\l" dilh:red frolll ,ellknll'n" of ordinar~ fanll er, h~ \ anet~ of fune ti o lh \\ hat ga\ e the fornll.:r an ath antagl' (1\ er the laller in ,ignilicanee and ,tatu, . Therct"ore. 'lnce thl' 6th 7th centurie, it i, reali,tic to 'peal.. ahout appearing t\\O,tage ,elllenu.:nt "i/'ul/'cl,,' in a 'en'e of 'l'ope of functiolh . Thl' '> 11 eOlllple\e, hec;"lle a foell' for organi/ing of COllllllllnit~ in the Il:rritor~. a lucal center. 1': ;lch centcr h;ld i" agra rian pr", ince. Ihe r.:lati(1I1' \\ ith \\ hi eh \\ere ha'ed not o nl ~ on econo lll ical tie,. hllt ;t\,o on a ccnain '~'ll: lll of ,.:r\ Ice, . Ca,tk di , tri l'" and their net\\orl.. ,taned forllling . ,\ppearancl' oi Sl l lllight ha\e Intlucnl'ed a' \\l' ll on the Ih:t\\ o ll 01 IllUlllllllenh. ih rarefactiun and the geographic changl'" It \\(llIlLl hl' pui llll'J to de'l"I"ihl' thl' oh'el"\ed tendencle' h) a L"llllcept of "1"(/1( '11("\" an ahilit\ to

.ioln a l"l:nain nUlllher of nl'i ghhoring unih . Thu,. appearance of the S II ') , te III IllarI.., a ' taning point of C('lIlroli;(/lioll in the terrilOnal organl/ation of eOlll nlllnit) . True that frolll the pOllH of \ ie\\ of "ate', e\ o lution. thi , ,o-called "centrali/ation" Illa) he de'l"I"ihed a, a , illlation in the decentrali/ed ,tratificd ,ociet) . Therct"ore. Illanik, tatiolh of n :ntrali/ation in the :2 nd ha lf of the I, t Illillenniulll AD , hould not he a"ociatcd \\ ith finai forllla tion uf an integral political -adlllini,trati\ e ,) "elll. But \\ hik e,tilllating thi, phenulllenon III the out lool.. of ,ellklllcnt d"per,ion of the ROlllan period. onc can oh\ iOl"I) 'cc the ccntripctal C h ;1I1gė .....

The SII appearance i, nHl,tl) e'"lllatcd a' ;1 re,ult uf tern toriai ,elf-organi/ing OfCOlll llllll lit~. a, an output ofcolhccutl\c dc\ cloplllent lllltkr fa\ oring l·lrClIIll,tance, . Thu, the connection hct\\een ,ocial dilTerentiatlon and appear;lIlce of,ellklllent hlerarch) i, a' if tknied. I lel\\ l' \ er. ,uch a pU"lhilit) ,hou lJ IUll he re.iected. In thc 2nd h;rlf of the I ,t Illillenniulll I\D . along \\ ith grm\ th of hierarch) hoth in tl'lTlturial organi/at ion uf Iami and in ",cia l Illed iulll . an) connection, coul d ha\e e\i,tcd hl't\\een the'c ,illllrltalll:o u , l~ changing phenunlena.

In the funher de\l:loplllent uf territunal -pulitieal cen".:r, . the Illodei, of :2 t) pc, Illa~ he di,tingui,hed . The nmdcl of flr't t~ pc II/(' 1\ 11(' 1111 11(" \( '111('/111'1/1 ti Ilill -Io rl (SH ) \\ cre a eontillllallon o i the carl ier SI I ,~,telll. and the functlonal dlfkrence' het\\ cen hill -fon anJ ,cllklllen t hecallle n10re prolllinclH . :\ot InlreLJuentl~ . III a hill -fort. e\en al"tcr thorough IIl \e,tigation,. no 1ll;lIerial oi the Late lron l\ ge . archaeolugic;t\h tangihle . \\ere found . ,\11 ;Icti\ itle, \\ere concentrated at the foot. \kam\ hrle in the Illodei of the ,econd t) pc II/(' 1\"\1(' 11/ III" "ill -l"rI ti

\( ' II!t '1I11'11I ( ll S) - the rok , hl't \\ een 'Cli klllent and hrll-Illl"l \\ lTe dl~.trlbuted \ ice \er,a or at ka,t proponionall~ . Such ,~,tenh arc Ic\\ III Selunia. nal11el) Dlgnap. S':' lprll' and Stupeliai . \\ hich \\ ere n:'elllbk to the pm\ er ccnter, of pruto-t(l\\ n t~ pc III I) ;lllglllak. Inl. Ih lIge. ral,iai . rer\ ct':. iard': etc . In th..: Ollt -1001.. oI" hi..:rarchical po,rtIDn. tllL' SII cOlllple\e' acted a, ,..:cDndar) local centl'!"' in re,peet oI" 11<) Cl'IHer, . 110\\ e\ er. , upen orit) ol"Dne lllod..:1 t~ pe 0\ er thl' lHher not ah\ a~, !lll"llled a three,t;lge hl..:rarch~ . The dil"krence' e\i,t..:d not on!) hct\\l'..:n t) pc, llf Illtllkl, . hut al,o IIhide the ill .

I)urin~ tile carto~raph~ o! a rc h al'olo~ic;rllllollllln..:n". therl' \\er..: det.:cted clu, ter, or 'cli le l11e 111 , di,trict, of dillerent '"l' . Onl) 'O llle grlll lp' of nHlIllIIll..:nh in ,ill' tlf ahout -lO() 'lJ.l..lll . Illa) b..: l'alkd a territonal organllatioll o! land (to put it Illorc precl'L'I) . I11 lnor land. the ,Iatu, oI" land $\ be kn I"or th..: \\ hok S..:lon ia j . ()ne group of 1110Illll11en" \\ a, III I'adaugu\ ~ '. anothl'!" at the border 01" I.ithuanla -Lat\ la. the third III the uJ1per rcach..:, ol"the 1':\ uo ri\..:r. ,\t the ,ollthe;"tef"ll-ea'tl.'f"ll border DI"Selonla there dtllllinated 'Illalkr ca,tk dl,tl"lL"" \\ ilh arl'a of !O() 20()

' lJ . I.. Ill . Did thc Illentilllled t..:rrrtonalllllll' forIll an integral ') ,t":llll,f

popula ti on tlf Seltlnia alld \\ hat did 'e l \ c a ha,i, for their loinlng" Thl' t..: rrittll"lal ana i) ' I' re\ eakd in\ ;rlldit) tlf th..: cOlbtanth repe;rted thc,,, that a political. adlllllll,tr;lIi\..: and lllilrt"l: center of S..:ltlnla \\a, S':lpili,. Sincc it \\;1' a c..:nt..:r I"or Selonla of I'albugu$ ' . II could hartll~ h;1\ e had an~ Inllllence on Selonla Inland . In the hl,tor~ ol"th..: land. II/(' 1 ,Į,Clltllllt 'IIt111 tI( SllIl'dilll III

-tX

thc biggc,t hill-!(lrt uI" Sclonia at thc bou1llhll) 01" Latl la alld Lithuania takc, an illlponant placc. II : Ior ilbtallce. 1(>rI1l<lIion oi' llS in Sėlpilis or Di gnaj a Ilas Illostly detcnnincd by their 1:1\01'ing p\lsition at the DauguI arile!". then. it ,cC lm. Stupcliai h,ld ncither hi'torlc nor gcographic f~lloring cundition, . There lore. ih ,udden pro,perit) in thc I (lth centul'y cannot he Illlagined II itllout anl 'trong political P(1\1 cr. Cher the) car,. tlle dket of "1 a!cnl") .. of Stupekli ,t rengthened funher and along II ith it the spherL' o i' the ca,tle', inlluenl"\: e).pandL'd. Judging b) ,c ttl elllent pattem. the 'l"~lriel) populated area at thc VIC') tė ,trcalll Illarked the pcriphcr northern o l'Stupeliai interests. !"he inllucllce ofStupeliai Illight hale 11101 cd into tlle rel crse direetioll as 11\::11. It is rather cOlllplicated to describe thL' ties nl" thc castle II ith the territorlal cenll:rs in the ,outhem pan oi Selonia. 1 he dccay ol' thc Juodonys center and the \10,kėnai cemer \las likcl) acceler,lIed b) the a centripetal elrect of'"l alcnc)" ol"Stupeliai. I\ccordingly. thl' pheIHllllenon ,IHlUld be called a tL'ndcne) I(lr political ccntrali/atioll. II hich ()\ el\l hcltlled the 1Il1,lIld Scloni,1. The Selonia ofSėlpilis in !',ldauguI) s 1:lilcd to cntcr this /one .

The ,patiai analy,i, of the arclwcological lllalL-rial oller, nC\l opportunitie, to get a dillcrent glilllp,,; at the cha rae!L'r nr !1/.I/iJri( .1(ll/r("1'1 un Selonla. In the prehi,toric time, the land or Selonla adjoined the DaugUI ariIer h) ,eIc ra i "hridge'" - Illllre nr IL'" IklhCI) populatcd tcrritorie,. th L' political ,tatu, and de pellLknce of II hich \l'a, ,tl rc,ld), changed in the I.'th centur). In 121 X thc S('!(ll/i" di(l("ese (e!,il("(I!}((!I/ .1 .'le!nl/i(')/Iil ) \:-tahli,hL'd. lt cOlllpri,ed a ,ection of P,lda ugu,) '. that i, Northcm Sclol1ia oi' Sccė and Sėlpili,. 10\1 1,lIlds or .l ckabpi ls and el1virons or Dignaja. At thc beginning ol"the I :lth centu r) thc (icrman Order and thc elcrgy just started penetrating imo thc uppcr reachcs or the DauguI'a Riler ,lIld naturall y their greatest eLJllccm Ilas the of Padau guI ) ,. Thercforc. Se!l')/ . .'le!o)/ill Illcntioncd in the II rit ten 'OI lrce, of the I ,t half or I-'t h ccn tur) ,hould be ,carchcd ror in the PadaugUI \' 'L'ct ion tract II hich helongL'd to the Selonia dim·c,c. ,Htcr Itquidation of the dioCl::'C. thi, land II a' rurther c ~tllcd ··Selonia··. Thc name orthc land in P,lda uguI)' ,Iwuld he regarded not a, an integral part 01 Sclonia (in a tribai ,en,c). but a' a ,epar"tc telTiwrial unit. thc political lkpelldcnce or whil'h 1\ a, dcterlllined h) el cnt , taking place in P:ld:lugul ys.

In thL' donating ae!' Ill' l\lindauga, li stin g lour land\ o, Selo lll a. ,uc h a, Met/del/I'. l'e!(lI/(', M({!e.lil/e, ! ltOlTII.Il'. another inl~llld Selo nia is Illcn tionL'd in ",uthcrn Sclonia (S tupeliai Selonial. thc boundarie, Ilfwhich arc tk,crihed in the transulllpt of I .'<)~. In r~I(:t. then: Ilcre n1{lrC terri torial \tructllre, thall thn,e mentioned in the donating ach. Thc criterion or geogra phical km)\\ ledge 01 the land \\'a, ,clccted for ,oh ing the problem . In the ~nd hall" or the I st Illillenniulll /\1) thc eastlc distriets becallle knll\\'n in the sOllthea,tcm part or Selnnia (\'elikllškės.

I)r. ,\ ndra SIII111i,h) Ic' Lil..'tll\ u:-. i .... toriJ lb ill ... tituta:-.. Archcll[ogi.lo:-. ~h.~ rill". I<ra/iLĮ g. ~. OIIOX. \ 'ilniu,. Id. 2(,1 .j\) 35. el , pa::'la ... : alldra:-.imll ~h ({ t::lka ... . li

Papiliai . .!uod\lI1Y'. \ 11l;kl:nai). II hlch II LTC 111 the ncighbllrho\lll or Lithuania (Nal~I,I) . SnlllL'11 here nllt 1~lr I"{"()1ll the\L' placl". through l lip:llial. a trading I mci rali hl'tll cell I.ithllani:l ,lIld Lil () ni:l. Thu,. thc,e 'Url ()unding' ,hould hal c heen II cli kn(1\1 n to the adlllini,tration 01" Lithu ~lnia ' , 'O\L're ign. TrllL' that no la)L'r ,'rom the I-Ith century \\'a' fou nd in an) olllle nti ()ned hill - r()rt, . I1 l1\lele r. thi, ract dlle, nllt elilllillatL' a p\)" ihilil ) that al"tcr tlie dcc a) or prehi,toric ccn tL'r'. oki tradition\ ()I" territ()rial dllministratile mder ,till e\i,ted ror a l'l' n~lin period and got rccorlkd in the II ritten ,ourcc' (lr the I" th ce lllll r).

Thc Gerlllan, neleI' cnt ren chcd ill the ,outhern Sel()nia alter it, rormal tran,kr to the Ordcl. In the I.'tll - I-Ith L'l'nturie, thL' horder \I ith LiloIIia Ilcnt hl the Dienl id,u,eja Ril c l. 111 tllL' I-'t h ce ntuI") the p()li tica lmancu'n\ or Lithllani,1 and l.ilOlll:l and their con'e4uencc, to Selonia rClIlain an enigma not rinall) read . Ho\l eler. it ,cem, that tlle ,ta te', depel1lkllce oi thl' land II a, detcrmined not '0 Illuch h\ \\'rittell deCl"L'L" . hut r~ltl1\: r b\ tradition, lelatl'd tll the ,ctt!clllent geograph) and the 1:lCtm oi ' nelghhorhood. SL'lonia ui' Sėlpil is (PadauguI )') and Selonia oi Stupeliai (inland) tran\ltlrllled ()\"cr thL' \'car, into Scl(lIli~1 oi ' Lil Dnia ~lI1d Selunia of C il)l . The latter procc" II as morc pailllltl I()I' soutllem Selollla thdn in LiloIIia. ,ince the territorial gOlcm ing "\lenl. II hi ch rep laced the pi"ehi,toric one. did not repeat thL' oki C\lntou r,. Dnl) in rdre c,l'e, the I"mlller center, tran,rormed Into ,u h\equent tml n,hips. The nell pattcrn cha nged c()lNder:lhl) the prehi\lmic admini\lratile order and no continuation Ill' centra l placc, II a' oh'en cd.

I,IST OF IU LSTRt\TIONS

I table . II istorlc geog raphy oI" IOGltions attrihutcd to Selonia . I·ig . I. l\lap or gL'og raphic lari:lllh or locati()f]\ attribU!L'd

to Sclol1i,1. Fig. :2. Pair, oI" bracclets : a) t'rom Kereliai (tll'all n by I.

BUrlnskaitė): b) lium Asot': (accllrding to 1llllope, 19(, I plle. :2-':1).

Fig.:1 . Territor) ofSe lonia and ih structure in the !;ltC prehi,tor).

comp!c.,es l,I"hill-forh and 1(1\>! scttlemenh (ccntl'es or castle districts and lllinlll·land,):.2 complc\e, urhill-!ilrb and l(ll1t settlell1L'nts: .' =' hill-lt)lb. suppu,ed hill-I"orh. ,ettlL'l11cnts: 6 burial nhlnUI11Cn!s and linding placcs attributcd to Selonia (l\1IA~): 7 as (, (L 1/\): X supposcd buri,d 1110nUlllents and lindin g place, 01" l\,IIĮ\ ~ L!Į\ in Selonia: 9 burial monulllents and lindin g places hcyo nd Sclonia (M I ,\~ Ll /\I: 10 tcrritorie, ol"C<l\tlc districts: II t.::rritorie, ol"l11inDr land,: I ~ hound,mes ol"the Sclonia land MIA:2 LI ,\ by archaeulogical data. 13 boundaries by data oI" I ~61: 1-1 boundaries hy data oI" 13<)2.

Documents

· TURINYS [ r 'A IJAS (A. Girininkas) .. ...... .. ........ ................ ... .................................................. .. .. ............. .......... 7