LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALO

SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI

SCIENTIFIC WORKS OF THE INSTITUTE OF HORTICULTURE,

LITHUANIAN RESEARCH CENTRE FOR AGRICULTURE AND FORESTRY

AND ALEKSANDRAS STULGINSKIS UNIVERSITY

SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ

37(3–4)

Leidžiamas nuo 1983 m.

Published since 1983

Babtai 2018

2

UDK 634/635 (06)

Redaktorių kolegija

Editorial Board

dr. Audrius SASNAUSKAS (LAMMC SDI, žemės ūkio mokslai, agronomija)

prof. habil. dr. Pavelas DUCHOVSKIS (LAMMC SDI, žemės ūkio mokslai, agronomija)

dr. Edite KAUFMANE (Latvija, Latvijos valstybinis sodininkystės institutas, biomedicinos

mokslai, biologija)

dr. Aleksandras KMITAS (ASU, žemės ūkio mokslai, agronomija)

dr. Pranas VIŠKELIS (LAMMC SDI, žemės ūkio mokslai, agronomija)

dr. Giedrė SAMUOLIENĖ (LAMMC SDI, žemės ūkio mokslai, agronomija)

prof. habil. dr. Vidmantas STANYS (LAMMC SDI, žemės ūkio mokslai, agronomija)

prof. habil. dr. Algirdas SLIESARAVIČIUS (ASU, žemės ūkio mokslai, agronomija)

Redakcinė mokslinė taryba

Editorial Scientific Council

dr. Audrius SASNAUSKAS – pirmininkas (Lietuva),

prof. habil. dr. Pavelas DUCHOVSKIS (Lietuva), dr. Kalju KASK (Estija),

dr. Edite KAUFMANE (Latvija), prof. habil. dr. Zdzisław KAWECKI (Lenkija),

dr. Giedrė SAMUOLIENĖ (Lietuva), prof. habil.dr. Albinas LUGAUSKAS (Lietuva),

habil. dr. Maria LEJA (Lenkija), prof. habil. dr. Lech MICHALCZUK (Lenkija),

prof. dr. Ala SILAJEVA (Ukraina), prof. habil. dr. Algirdas SLIESARAVIČIUS (Lietuva),

prof. habil. dr. Vidmantas STANYS (Lietuva), prof. dr. Viktor TRAJKOVSKI (Švedija)

Redakcijos adresas:

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas

LT-54333 Babtai, Kauno r.

Tel. (8 37) 55 52 10

Faksas (8 37) 55 51 76

El. paštas: institutas@lsdi.lt

Address of the Editorial Office:

Institute of Horticulture, Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry

LT-54333 Babtai, Kaunas district, Lithuania

Phone +370 37 55 52 10

Fax. +370 37 55 51 76

E-mail: institutas@lsdi.lt

Leidinio adresas internete http://bit.ly/Sodininkyste-darzininkyste

Leidinys cituojamas CAB Abstracts, EBSCO Publishing, VINITI duomenų bazėse

e-ISSN 2424-5771 © Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas

Sodininkystės ir daržininkystės institutas, 2018

© Aleksandro Stulginskio universitetas, 2018

3

LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALO

SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.

SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2018. 37(3-4).

Nitratai vaisiuose ir daržovėse: ar tai rizikos veiksnys

Pranas Viškelis1, Tomas Liubertas2, Dalia Urbonavičienė1,

Česlovas Bobinas1, Jonas Viškelis1 1Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės

institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai, Kauno r.

el. paštas: biochem@lsdi.lt 2Lietuvos sporto universitetas, Sporto g. 6, LT-44221 Kaunas

Atliekant šį darbą buvo siekiama ištirti ir įvertinti, ar Lietuvoje išauginami vaisiai ir

daržovės sukaupia pavojingus sveikatai nitratų kiekius, ar, diegiant gamyboje naujas

daržovių veisles, agrotechnikos priemones, vykstant klimato kaitai, Lietuvoje

išaugintuose vaisiuose ir daržovėse nitratų kiekis padidėjo ir ar toks jų kiekis potencialiai

galėtų būti rizikos veiksnys sveikatai. Išanalizavus tirtų vaisių, uogų ir daržovių

sukaupiamus nitratų kiekius 1990–2005 ir 2017–2018 m. laikotarpiais galima daryti

išvadą, kad naujų veislių ar hibridų atsiradimas ir auginimas, naujų agrotechnikos

priemonių taikymas, naujų trąšų naudojimas ir klimato kaita nitratų kiekiui Lietuvoje

išauginamuose vaisiuose, uogose ir daržovėse esminės įtakos neturėjo. Technologinės

priemonės ir trąšų norma turi didesnę įtaką nitratų kiekiui raudonųjų burokėlių

šakniavaisiuose negu jų genotipas.

Nitratų vaisiuose ir daržovėse nereikėtų vertinti griežtai – kaip kancerogeninio,

antimitybinio komponento, kaip rizikos faktoriaus, juolab kad nitratai organizme susidaro

ir endogeniškai, o šiuolaikinės agrotechnologijos, naudojant LED apšvietimą, leidžia

labai sumažinti nitratų kiekį žalumyninėse daržovėse, kaupiančiose daugiausia šių

komponentų.

Reikšminiai žodžiai: daržovės, nitratai, vaisiai.

Įvadas. Nitratai yra azoto junginiai, kurių dirvožemyje gali atsirasti dėl

naudojamų azoto trąšų ar natūraliai susidaryti dėl aerobinių

mikroorganizmų vykdomos nitrifikacijos (Norton, Stark, 2011) bei

biologinės azoto fiksacijos, t. y. atmosferinį azotą fiksuojančių

mikroorganizmų (diazotrofų) veiklos (Cabrera et al., 2008). Nitratų yra

visuose augaluose ir iš jų pagamintuose produktuose. Jų kiekiui augaluose

įtakos turi daug veiksnių: dirvožemis, priešsėlis, tręšimas organinėmis ir

mineralinėmis trąšomis, daržovių veislė, derliaus nuėmimo laikas,

dirvožemyje vykstantys mineralizacijos procesai ir kita. Kartu veikia ir

aplinkos veiksniai: saulėtumas, temperatūra, krituliai. Nitratų kiekis labai

priklauso nuo apšvietimo, todėl įvairiu metų laiku, ypač auginant daržoves

šiltnamiuose, nitratų kiekis labai įvairuoja. Kai daržovės auga atvirame

4

grunte ir gauna daug šviesos (liepos–rugpjūčio mėn.), nitratų susikaupia

mažiausiai. Daugiausia nitratų susikaupia intensyvaus augimo metu.

Daržovėms bręstant, jų kiekis mažėja, todėl rekomenduojama derlių

nuimti laiku. Ekologiškai auginamose daržovėse taip pat gali būti nitratų,

kaip ir auginant intensyviai.

Nitratų perteklius gali būti pavojingas sveikatai (Eichholzer,

Gutzwiller,1998; EFSA, 2008). Patekę į žmogaus organizmą, nitratai

virškinamajame trakte gali jungtis su baltymų apykaitos antriniais

produktais ir virsti vėžį sukeliančiais nitrozaminais (Calmels et al., 1987;

ATSDR, 2013). Tačiau nitrozaminų dažniausiai atsiranda terminio

apdorojimo metu, kai temperatūra pasiekia maždaug 150 °C (Honikel,

2008), ypač susidarius baltymų pertekliui organizme. Esant nitratų

pertekliui hemoglobinas kraujyje virsta methemoglobinu, todėl sutrinka

deguonies apykaita. Tačiau kliniškai nustatyta, kad deguonies pernešimas

susilpnėja tik tada, kai methemoglobino koncentracija viršija 10 proc.

bendro hemoglobino kiekio (Walker, 1990; FAO / WHO, 2003 a, b).

Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) nuomone (EFSA, 2008), nitratai

maiste didina onkologinių ligų riziką – tai rodo ir epidemiologinių tyrimų

duomenys.

Europos Sąjungos, taigi ir Lietuvos, teisės aktai (Komisijos reglamentas

(EB) Nr. 1881/2006) jau nereglamentuoja nitratų kiekio daržovėse bei

vaisiuose, išskyrus špinatus ir salotas.

Daugelyje šalių (Reports, 1997), taip pat ir Lietuvoje, atlikti tyrimai

parodė, jog į žmogaus organizmą nitratai patenka daugiausia su

daržovėmis – 60–70 %, su geriamuoju vandeniu – 10–30 % ir su kitais

maisto produktais – 10–20 %. Taigi nitratų kiekio sumažinimas

geriamajame vandenyje ir daržovėse yra tiesiogiai susijęs su žmogaus

organizmui tenkančiu jų kiekiu. Maisto produktų mokslinis komitetas

(SCF) savo nuomonėje pareiškė, kad bendras suvartojamų nitratų kiekis

paprastai yra daug mažesnis nei priimtina paros norma (PPN) –

3,65 mg kg-1 kūno svorio (EFSA, 2008). Todėl priklausomai nuo kūno

svorio, leistina nitratų norma per parą suaugusiam žmogui sudaro 200–

300 mg, vaikui – apie 100 mg. Tačiau rekomenduojama ir toliau stengtis

mažinti nitratų, suvartojamų su maistu ir vandeniu, poveikį. Tiesa,

Pasaulinė sveikatos organizacija 2002 m. nustatė dar didesnę leistiną

nitratų normą – 3,7 mg kg-1 kūno svorio (FAO / WHO, 2002).

Tačiau, nepaisant neigiamo požiūrio į nitratus, jie turi ir sveikatinamąjį

poveikį. Pavyzdžiui, širdies kraujagysles veikiančių vaistų bendrajame

informacinio lapelio turinyje dažniausiai rašoma, kad nitratai plečia venas

(jose susikaupia daug kraujo, mažiau priteka į širdį) ir šiek tiek arterijas

(jos mažiau priešinasi kraujo tėkmei), todėl palengvėja širdies darbas, jai

5

reikia mažiau kraujo. Nitratai dažniausiai vartojami stenokardijos

priepuoliams malšinti ir nuo jų apsisaugoti, taip pat širdies

nepakankamumui gydyti. Išanalizavus širdies kraujagysles veikiančių

vaistų sudėtį matyti, kad daugiau kaip 75 proc. visų vaistų yra gaminama

nitratų pagrindu. Dauguma tyrimų jau patvirtino dietinių nitratų naudą

žmogaus sveikatai: jie mažina kraujospūdį, slopina trombocitų agregaciją,

apsaugo nuo išemijos, taip pat gerina endotelio funkciją (Lidder, Webb,

2012).

Klimato pokyčiai lemia ne tik augalų įvairovę, bet ir mikroorganizmų

bei augalų cheminės sudėties pokyčius. Lietuvoje, kaip ir visame

pasaulyje, vyksta intensyvi klimato kaita (Keršytė ir kt., 2015).

Ankstesniais metais Lietuvos agroklimato sąlygomis buvo plačiai ištirta

įvairių rūšių bei veislių vaisių ir daržovių cheminė sudėtis, taip pat ir

sukaupiamų nitratų kiekis (Petronienė, Viškelis, 1999; Staugaitis,

Viškelis, 2000, 2001; Zalatorius, Viškelis, 2005), tačiau paskutinį

penkmetį išsamesni nitratų kiekio tyrimai neatliekami. Taigi neaišku, ar

klimato pokyčiai, jo šiltėjimas, naujų veislių, hibridų auginimas, naujų

auginimo technologijų taikymas iš esmės nekeičia nitratų kiekio pokyčių

vaisiuose ir daržovėse.

Darbo tikslas – 2017–2018 m. ištyrus kai kuriuose vaisiuose ir

daržovėse sukaupiamus nitratų kiekius ir juos palyginus su daugiamečių

1990–2005 m. tyrimų rezultatais įvertinti, ar nitratai yra rizikos veiksnys.

Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Tyrimai atlikti 1990–2005 ir

2017–2018 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo

Sodininkystės ir daržininkystės instituto (LAMMC SDI) Biochemijos ir

technologijos laboratorijoje.

Nitratų kiekis nustatytas LAMMC SDI (iki 2010 m. – Lietuvos

sodininkystės ir daržininkystės institutas) bandymų laukuose ir

šiltnamiuose bei Lietuvos ūkiuose išaugintuose agurkuose, bulvėse,

burokėliuose, morkose, pomidoruose, salotose, svogūnuose, obuoliuose ir

juodųjų serbentų uogose. Išsamiau tirti ir 2017 m. LAMMC SDI bandymų

ir selekciniuose laukuose išaugintų įvairių veislių raudonųjų burokėlių

(Beta vulgaris L.) ‘Detroit 2’, ‘Boro H’, ‘Boltardy’, ‘Kestrel H’, ‘Pablo

H’, ‘Bona’, ‘Wodan H’, ‘Rhonda H’, ‘Subeto H’, ‘Action H’, ‘Joniai’

šakniavaisiuose sukaupiamų nitratų kiekiai. Burokėliai auginti lengvo

priemolio dirvožemyje pagal Sodininkystės ir daržininkystės institute

priimtą integruotą augalų auginimo technologiją. Veislių tyrimui atlikti

raudonieji burokėliai buvo auginami selekcinių bandymų darže, o

agrotechninių priemonių tyrimui atlikti – Daržininkystės technologijų

sektoriaus bandymų lauke, taikant mechanizuotas sėjos, auginimo,

priežiūros bei derliaus nuėmimo technologijas.

6

Raudonųjų burokėlių auginimo technologinių priemonių variantai

(išsamiai aprašyti O. Bundinienės, V. Zalatoriaus ir R. Starkutės (2017)

straipsnyje):

1. Kontrolė, įprastinė auginimo technologija, N122. Veislė ‘Boro H’.

2. Intensyvi burokėlių auginimo technologija, N170. Veislė ‘Boro H’.

3. Intensyvi burokėlių auginimo technologija, N170 + naujos kartos

boro (B) trąšos prevenciniam tręšimui. Veislė ‘Boro H’.

4. Intensyvi burokėlių auginimo technologija, N170 + naujos kartos

boro (B) ir kompleksinės trąšos pagrindiniam (NPK 11-11-21) ir

papildomam tręšimui (NPK 11-14-25) + augimo biostimuliatoriai

(Delfan Plus). Veislė ‘Boro H’.

5. Intensyvi burokėlių auginimo technologija, N170, naudojant

kompleksines trąšas su azoto stabilizatoriais. Veislė ‘Boro H’.

6. Lauko bandymas su ‘Kestrel H’ veisle: intensyvi burokėlių auginimo

technologija, N122 + naujos kartos boro (B) ir kompleksinės trąšos

pagrindiniam ir papildomam tręšimui + augimo biostimuliatoriai

(Delfan Plus). Veislė ‘Kestrel H’.

Nitratų kiekis nustatytas potenciometriškai (Metodiniai nurodymai,

1990) pH-metru FE20 („Mettler Toledo“, Šveicarija) naudojant nitratų

jonams selektyvų elektrodą NO30301B („Hydrocal BV“, Nijkerk,

Nyderlandai).

Eksperimentai buvo kartoti tris kartus. Šiame straipsnyje pateikiamas

rezultatų vidurkis su standartiniu nuokrypiu. Bandymų duomenys įvertinti

dispersinės analizės metodu (Raudonius, 2017), naudojant ANOVA

statistinę programą.

Rezultatai ir aptarimas. Ištyrus skirtingo ankstyvumo ir skirtingo tipo

raudonųjų burokėlių veislių ir hibridų šakniavaisiuose, išaugintuose

naudojant vienodą agrotechniką, vienodomis agroklimato sąlygomis ir

tame pačiame bandymų lauke, sukauptų nitratų kiekius nustatyta, kad

daugiausia nitratų sukaupė ‘Detroit 2’ (805 mg kg-1) ir ‘Action H’

(769 mg kg-1), mažiausiai – ‘Kestrel H’ (685 mg kg-1) ir ‘Jonių‘

(670 mg kg-1) veislių (1 pav.) šakniavaisiai. Tarp įvairių veislių ir hibridų

šakniavaisiuose nustatytų nitratų kiekių didelių skirtumų nenustatyta, todėl

galima teigti, kad, nors nitratų kiekiui genotipas neabejotinai turi įtakos,

tačiau didesnę įtaką daro agroklimato sąlygos, tręšimas, dirvožemio

sudėtis. 2017–2018 m. tyrimų duomenimis, vidutinis raudonųjų burokėlių

sukaupiamų nitratų kiekis yra 726 mg kg-1. Palaikius 6 mėn. 2±1 °C

temperatūroje, esant 95 proc. santykiniam drėgniui, raudonųjų burokėlių

šakniavaisiuose nitratų kiekis sumažėjo iki 693 mg kg-1, tačiau šis

sumažėjimas nedidelis ir neesminis.

7

1 pav. Genotipo įtaka nitratų kiekiui raudonųjų burokėlių šakniavaisiuose

Fig. 1. The effect of genotype on the content of nitrates in red beet root crops

Tiriant technologinių priemonių įtaką nitratų kiekiui raudonųjų

burokėlių šakniavaisiuose, 1 variante (kontroliniame) azoto trąšų norma

buvo N122. Šiame variante nitratų burokėlių ‘Boro H’ šakniavaisiuose rasta

mažai – tik 754 mg kg-1. Padidinus azoto trąšų normą iki N170 (2–5 var.),

nitratų rasta iš esmės daugiau ir jų kiekis jau didesnis kaip 1 000 mg kg-1

(2 pav.). Tačiau ir toks nitratų kiekis produkcijos kokybės neprastina. Boro

trąšos (3–5 var.) nitratų kiekiui burokėliuose esminės įtakos neturi, jos

tikriausiai tik gerina burokėlių išsilaikymą ir fiziologinius procesus.

6 variante ‘Kestrel H’ veislės burokėliai nitratų sukaupė nedaug – tik

720 mg kg-1, nes šios veislės šakniavaisiai nėra linkę kaupti nitratus.

Taigi, technologinės priemonės ir trąšų norma daro didesnę įtaką nitratų

kiekiui raudonųjų burokėlių šakniavaisiuose negu genotipas.

2017–2018 m. ištyrus nitratų kiekį agurkuose, bulvėse, raudonuosiuose

burokėliuose, morkose, pomidoruose, salotose, svogūnuose, obuoliuose ir

juoduosiuose serbentuose ir palyginus su daugiamečiais 1990–2005 m.

tyrimų duomenimis matyti, kad 2017–2018 m. daugumos daržovių ir

vaisių rūšių sukaupiamų nitratų vidutinis kiekis netgi sumažėjo (lentelė),

padidėjo tiktai morkose (nuo 197 mg kg-1 1990–2005 m. iki 217 mg kg-1

2017–2018 m.), pomidoruose (atitinkamai nuo 47 iki 52 mg kg-1) ir

svogūnuose (atitinkamai nuo 104 iki 107 mg kg-1). Vaisiuose ir uogose

nitratų randama labai nedaug: dažniausiai aptinkamas kiekis (moda) tiek

1990–2005 m., tiek ir 2017–2018 m. laikotarpiu nepakito ir obuoliuose bei

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

1000

Nit

ratų

kie

kis

, m

g k

g-1

Nit

rate

co

nte

nt,

mg k

g-1

Veislė / Cultivar

8

juoduosiuose serbentuose liko toks pats mažas – tik 27 mg kg-1. Kai kurios

daržovių rūšys nitratų kaupia irgi labai nedaug, pvz., pomidorai: 1990–

2005 m. laikotarpiu – nuo 10 iki 139 mg kg-1, o 2017–2018 m.

laikotarpiu – nuo 31 iki 87 mg kg-1. Taigi, išanalizavus tirtų vaisių, uogų

ir daržovių sukaupiamus nitratų kiekius 1990–2005 ir 2017–2018 m.

laikotarpiais galima daryti išvadą, kad naujų veislių ar hibridų atsiradimas

ir auginimas, naujų agrotechnikos priemonių taikymas, naujų trąšų

naudojimas ir klimato kaita nitratų kiekiui Lietuvoje išauginamuose

vaisiuose, uogose ir daržovėse esminės įtakos neturėjo.

2 pav. Agrotechnikos priemonių įtaka nitratų kiekiui raudonųjų burokėlių

šakniavaisiuose Fig. 2. The effect of agrotechnical treatments on nitrate content in red beet root crops

Kitas klausimas, kokie nitratų kiekiai dažniausiai nustatomi Lietuvoje

išaugintuose vaisiuose ir daržovėse. Kaip matyti iš 3 paveikslo, nitratų

kiekiai agurkuose dažniausiai kito gana plačiose ribose – nuo 126 iki

258 mg kg-1, o bulvėse – tik nuo 78 iki 107 mg kg-1 (4 pav.). 1990–2005 m.

raudonuosiuose burokėliuose buvo rasta net iki 4 605 mg kg-1 nitratų

(maksimalus kiekis), tačiau paprastai dideli nitratų kiekiai burokėliuose

randami labai retai. Atliekant tręšimo bandymus, burokėlių bandiniuose

nitratų kiekis dažniausiai įvairavo nuo 284 iki 504 mg kg-1 (5 pav.).

Salotos priskiriamos prie daug nitratų kaupiančių daržovių ir joms

teisės aktais (Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1881/2006) yra nustatyta

didžiausia leistina nitratų koncentracija: pavasarį šiltnamiuose augintose

salotose – 4 500 mg kg-1, lauke augintose – 4 000 mg kg-1. Kaip matyti iš

lentelėje pateiktų duomenų, maksimali salotose nustatyta nitratų

koncentracija buvo 4 452 mg kg-1. Tačiau didesni kaip 3 850 mg kg-1

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1 2 3 4 5 6

Nit

ratų

kie

kis

, m

g k

g-1

Nit

rate

co

nte

nt,

mg k

g-1

Variantas / Treatment

9

nitratų kiekiai nustatyti labai mažame salotų bandinių kiekyje (6 pav.).

Dažniausiai aptinkamas nitratų kiekis salotose yra 560–1 030 mg kg-1

(6 pav.). Tačiau būna, kad salotose randama ir labai mažai nitratų – tik

90 mg kg-1 (lentelė, 6 pav.). Nors salotos ir priskiriamos prie daug nitratų

kaupiančių daržovių, tačiau šiuolaikinės technologijos, ypač optimizuotas

apšvietimas LED lempomis, derinant šviesos bangos ilgį ir fotonų srautus,

leidžia radikaliai sumažinti nitratų kiekį salotose (Samuoliene et al., 2011,

2012) ir kitose žalumyninėse daržovėse (Samuoliene et al., 2009; Viršilė

et al., 2018) iki nykstamai mažų kiekių, siekiančių vos 4,01 mg kg-1

(Simanavičius, Viršilė, 2018).

Lentelė. Nitratų kiekiai daržovėse ir vaisiuose, mg kg-1 Table. Nitrate content in vegetables and fruits, mg kg-1

Pavadinimas / Name Vidurkis

Mean Min.

Maks.

Max.

Bandinių

kiekis, vnt.

Samples, no

Moda

Mode

Mediana

Median

1990–2005 m.

Agurkai / Cucumbers 259 38 730 836 206 250

Bulvės / Potatoes 130 52 210 156 82 134

Burokėliai / Beets 744 64 4 605 632 227 611

Morkos / Carrots 197 21 843 1 488 231 175

Pomidorai / Tomatoes 47 10 139 459 30 43

Salotos / Salad 1 479 90 4 452 312 730 1 225

Svogūnai / Onions 104 25 990 232 82 82

Obuoliai / Apples 30 12 65 131 27 27

Juodieji serbentai

Black currant 47 18 139 53 27 34

2017–2018 m.

Agurkai / Cucumbers 203 103 357 10 208 210

Bulvės / Potatoes 117 80 176 35 80 109

Burokėliai / Beets 515 114 1247 66 413 437

Morkos / Carrots 217 66 392 45 201 201

Pomidorai / Tomatoes 52 31 87 11 32 46

Salotos / Salad 831 450 1 751 38 877 773

Svogūnai / Onions 107 34 299 9 56 91

Obuoliai / Apples 27 24 43 10 27 27

Juodieji serbentai

Black currant 34 27 45 11 27 34

10

3 pav. Agurkų bandinių skaičiaus pasiskirstymo pagal nitratų kiekį

histograma Fig. 3. Histogram of nitrate content and number of cucumber samples

4 pav. Bulvių bandinių skaičiaus pasiskirstymo pagal nitratų kiekį

histograma Fig. 4. Histogram of nitrate content and number of potato samples

11

Ištyrus 41 415 įvairių daržovių bandinių nustatyta, kad ES išaugintose

daržovėse randama vidutiniškai 336 mg kg-1 nitratų (EFSA, 2008). Mūsų

atlikti tyrimai rodo (lentelė), kad 1990–2005 m. ištyrus 4 299 vaisių ir

daržovių bandinius nitratų rasta vidutiniškai 337 mg kg-1, o 2017–2018 m.

ištyrus 235 bandinius nustatytas vidutinis nitratų kiekis dar mažesnis –

233 mg kg-1.

Dietoje esantys nitratai šiuo metu yra vienas labiausiai tyrinėjamų

maisto papildų sportininkams. Tyrimų su dietinių nitratų papildais

rezultatai ir nustatyta jų nauda širdies kraujagyslių funkcijai sąlygojo tai,

kad vis daugiau šių papildų vartoja sportininkai siekdami padidinti

funkcinį pajėgumą. Dietinių nitratų vartojimas gerina ir skeleto raumenų

susitraukimą, mitochondrijų veiklos našumą, gliukozės homeostazę ir

kvėpavimo funkcines galimybes (Stamler, Meissner, 2001).

5 pav. Burokėlių bandinių skaičiaus pasiskirstymo pagal nitratų kiekį

histograma Fig. 5. Histogram of nitrate content and number of beet samples

12

6 pav. Salotų bandinių skaičiaus pasiskirstymo pagal nitratų kiekį

histograma Fig. 6. Histogram of nitrate content and number of lettuce samples

Azoto oksidas (NO), susidarantis iš burokėlių nitratų, yra svarbi

signalinė molekulė, turinti įtakos kraujotakai, griaučių raumenų

susitraukimo mechanizmams, gliukozės ir kalcio homeostazei,

mitochondrijų veiklai (Ferreira, Behnke, 2011). Ši cheminė medžiaga

sintetinama endogeninių ir egzogeninių procesų metu. Endogeninis azoto

oksido atsiradimo organizme kelias – tai pirmiausiai vykstanti

aminorūgšties L-arginino oksidacija iki NO. Tolesnis endogeninis

procesas apima „nitrato-nitrato-NO“ kelią (Lundberg, Weitzberg, 2010).

Azoto oksido egzogeninis kelias – tai tiesioginis maistinių nitratų (NO3-)

vartojimas ir jų tolesnis skilimas organizme iki nitritų (NO2-) bei NO.

Per penkerius pastaruosius metus dietinių nitratų, kaip ergogeninės

priemonės, populiarumas labai išaugo. Nors nitratų teigiamas poveikis kai

kuriais aspektais akivaizdus, tačiau mokslinių tyrimų, analizuojančių

nitratų poveikį darbingumo rodikliams, rezultatai yra labai prieštaringi.

Vieni jų rodo neabejotiną nitratų naudą darbingumo ekonomiškumui,

deguonies suvartojimo sąnaudoms (Cermak et al., 2012; Lansley et al.,

2011), tačiau kitų tyrimų, taip pat ir su raudonaisiais burokėliais, rezultatai

nerodo esminio teigiamo pokyčio (Murphy et al., 2012). Pastaraisiais

metais burokėlius tiriantys mokslininkai mokslinėse publikacijose jau

nerašo, kad burokėliuose esantys nitratai yra nuodingi. Jie teigia, kad ir

13

nitratai burokėliuose gali daryti sveikatinamąjį poveikį (Wruss et al.,

2015).

Taigi, apibendrinant mokslinių tyrimų rezultatus galima teigti, kad jau

nereikėtų bijoti nitratų vaisiuose ir daržovėse ir jų vertinti griežtai – kaip

kancerogeninio, antimitybinio komponento, kaip rizikos faktoriaus, juolab

kad nitratai organizme susidaro ir endogeniškai (EFSA, 2008), o

šiuolaikinės agrotechnologijos, naudojant LED apšvietimą, leidžia labai

sumažinti jų kiekį žalumyninėse daržovėse, kaupiančiose daugiausia šio

komponento.

Išvados. 1. Technologinės priemonės ir trąšų norma daro didesnę įtaką

nitratų kiekiui raudonųjų burokėlių šakniavaisiuose negu genotipas.

2. Išanalizavus tirtų vaisių, uogų ir daržovių sukaupiamus nitratų

kiekius 1990–2005 ir 2017–2018 m. laikotarpiais galima daryti išvadą, kad

naujų veislių ar hibridų atsiradimas ir auginimas, naujų agrotechnikos

priemonių taikymas, naujų trąšų naudojimas ir klimato kaita nitratų kiekiui

Lietuvoje išauginamuose vaisiuose, uogose ir daržovėse esminės įtakos

neturėjo.

3. Nitratų vaisiuose ir daržovėse nereikėtų vertinti griežtai – kaip

kancerogeninio, antimitybinio komponento, kaip rizikos faktoriaus, juolab

kad nitratai organizme susidaro ir endogeniškai, o šiuolaikinės

agrotechnologijos, naudojant LED apšvietimą, leidžia labai sumažinti jų

kiekį žalumyninėse daržovėse, kaupiančiose daugiausia šio komponento.

Padėka. Tyrimai iš dalies buvo finansuoti ir atlikti pagal Lietuvos

Respublikos žemės ūkio ministerijos sutartį MT-17-20.

Gauta 2018-10-30

Parengta 2018-11-26

Literatūra

1. ATSDR, Agency for Toxic Substances & Disease Registry. 2013.

Nitrate / nitrite toxicity. What are the health effects from exposure

to nitrates and nitrites?

2. Bundinienė O., Zalatorius V., Starkutė R. 2017. Naujos kartos trąšų

įtaka perdirbti skirtų burokėlių derliui ir jo kokybės rodikliams.

Sodininkystė ir daržininkystė, 36(3–4): 36–46.

3. Cabrera M. L., Molina J. A., Vigil M. 2008. Modeling the nitrogen

cycle. Nitrogen in Agricultural Systems, 49: 695–730.

4. Calmels J., Oshima H., Crespi M., Leclerc H., Cattoen C., Bartsch H.

1987. Nitrosamine formation by microorganisms isolated from

14

human gastric juice and urine: biochemical studies on the bacterial

catalysed nitrosation. In: H. Bartsch, I. K. O'Neill, R. Schulte‐

Hermann (eds), The Relevance of N‐Nitroso Compounds to Human

Cancer. IARC Scientific Publication No. 84. International Agency

for Research on Cancer, Lyon, 391–395.

5. Cermak N. M., Gibala M. J., Loon L. J. van. 2012. Nitrate

supplementation's improvement of 10-km time-trial performance in

trained cyclists. International Journal of Sport Nutrition & Exercise

Metabolism, 22(1): 64–71.

6. EFSA, European Food Safety Authority. 2008. Nitrate in vegetables.

Scientific Opinion of the Panel on Contaminants in the Food Chain.

EFSA Journal, 689: 1–79.

7. Eichholzer M., Gutzwiller F. 1998. Dietary nitrates, nitrites, and N-

nitroso compounds and cancer risk: A review of the epidemiologic

evidence. Nutrition Reviews, 56(4): 95–105.

8. FAO / WHO. 2002. Evaluation of certain food additives: Fifty-ninth

report of the Joint FAO / WHO Expert Committee on Food

Additives. WHO Technical Report Series, 913, 1–153.

9. Ferreira L. F., Behnke B. J. 2011. A toast to health and performance!

Beetroot juice lowers blood pressure and the O2 cost of exercise.

Journal of Applied Physiology, 110(3): 585–586.

10. Honikel K. O. 2008. The use and control of nitrate and nitrite for the

processing of meat products. Meat Science, 78(1–2): 68–76.

11. Keršytė D., Rimkus E., Kažys J. 2015. Klimato rodiklių scenarijai

Lietuvos teritorijoje XXI a. Geologija. Geografija, 1: 22–35.

12. Lansley K. E., Winyard P. G., Fulford J., Vanhatalo A., Bailey S. J.,

Blackwell J. R., DiMenna F. J., Gilchrist M., Benjamin N.,

Jones A. M. 2011. Dietary nitrate supplementation reduces the O2

cost of walking and running: a placebo-controlled study. Journal of

Applied Physiology, 110(3): 591–600.

13. Lidder S., Webb A. J. 2013. Vascular effects of dietary nitrate (as

found in green leafy vegetables and beetroot) via the nitrate‐nitrite‐

nitric oxide pathway. British Journal of Clinical Pharmacology,

75(3): 677–696.

14. Lundberg J. O., Weitzberg E. 2010. The biological role of nitrate and

nitrite: the times they are a-changin'. Nitric Oxide, 22(2): 61–63.

15. Metodiniai nurodymai nitratams nustatyti augalininkystės

produkcijoje. 1990. Vilnius.

16. Murphy M., Eliot K., Heuertz R. M., Weiss E. 2012. Whole beetroot

consumption acutely improves running performance. Journal of the

Academy of Nutrition and Dietetics, 112(4): 548–552.

15

17. Norton J. M., Stark J. M. 2011. Regulation and measurement of

nitrification in terrestrial systems. Methods in Enzymology, 486:

343–368.

18. Petronienė D., Viškelis P. 1999. Lietuviškų veislių burokėlių

biocheminė sudėtis ir jos kintamumas. Maisto chemija ir

technologija, 33: 122–126.

19. Raudonius S. 2017. Application of statistics in plant and crop

research: important issues. Zemdirbyste-Agriculture, 104(4): 377‒

382.

20. Reports of the Scientific Committee for Food, 38th series. 1997.

Opinion of the Scientific Committee for Food on nitrates and nitrite,

1–63.

21. Samuoliene G., Brazaitytė A., Sirtautas R., Novičkovas A.,

Duchovskis P. 2011. Supplementary red-LED lighting affects

phytochemicals and nitrate of baby leaf lettuce. Journal of Food,

Agriculture and Environment, 9(3–4): 271–274.

22. Samuolienė G., Brazaitytė A., Sirtautas R., Novičkovas A.,

Duchovskis P. 2012. The effect of supplementary LED lighting on

antioxidant and nutritional properties of lettuce. Acta Horticulturae,

952: 835–841.

23. Samuolienė G., Urbonavičiūtė A., Duchovskis P., Bliznikas Z.,

Vitta P., Žukauskas A. 2009. Decrease in nitrate concentration in

leafy vegetables under a solid-state illuminator. HortScience, 44(7):

1857–1860.

24. Simanavičius L., Viršilė A. 2018. Šviesos intensyvumo ir spektro

įtaka nitratų ir askorbo rūgšties kaitai salotose. Sodininkystė ir

daržininkystė, 37(1–2): 33–45.

25. Stamler J. S., Meissner G. 2001. Physiology of nitric oxide in

skeletal muscle. Physiology Reviews, 81(1): 209–237.

26. Staugaitis G., Viškelis P. 2000. Trąšų ir dirvožemio mineralinio

azoto įtaka gūžinėms salotoms. Sodininkystė ir daržininkystė, 19(2):

82–97.

27. Staugaitis G., Viškelis P. 2001. Lapinių daržovių kokybės

įvertinimas pagal vitamino C ir nitratų kiekį. Sodininkystė ir

daržininkystė, 20(4)–1: 61–69.

28. Viršilė A., Brazaitytė A., Jankauskienė J., Miliauskienė J.,

Vaštakaitė V., Odminytė I., Novičkovas A., Samuolienė G. 2018.

Pre-harvest LED lighting strategies for reduced nitrate contents in

leafy vegetables. Zemdirbyste-Agriculture, 105(3): 249–256.

29. Walker R. 1990. Nitrates, nitrites and N-nitroso compounds: a

review of the occurrence in food and diet and the toxicological

16

implications. Food Additives and Contaminants, 7(6): 717–768.

30. WHO. 2003 a. GEMS / Food regional diets: regional per capita

consumption of raw and semi-processed agricultural commodities /

prepared by the Global Environment Monitoring System / Food

Contamination Monitoring and Assessment Programme (GEMS /

Food), Rev. ed. World Health Organization, Geneva.

31. WHO. 2003 b. Diet, nutrition and the prevention of chronic diseases.

Report of the joint WHO / FAO expert consultation. Technical

Report Series, 916: 1–160.

32. Wruss J., Waldenberger G., Huemer S., Uygun P., Lanzerstorfer P.,

Müller U., Hoglinger O., Weghuber J. 2015. Compositional

characteristics of commercial beetroot products and beetroot juice

prepared from seven beetroot varieties grown in Upper Austria.

Journal of Food Composition and Analysis, 42: 46–55.

33. Zalatorius V., Viškelis P. 2005. Papildomo juostinio tręšimo per

lapus įtaka morkų produktyvumui ir laikymuisi. Sodininkystė ir

daržininkystė, 24(1): 65–71.

17

SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2018. 37(3-4).

Nitrates in fruits and vegetables: is it a risk

P. Viškelis, T. Liubertas, D. Urbonavičienė, Č. Bobinas, J. Viškelis

Summary

The aim of this work was to investigate and evaluate nitrate content in fruits and

vegetables grown in Lithuania, and whether such nitrate levels could potentially be a risk

a factor for health. This is important when it comes to climate change, when introducing

new vegetable varieties, using new agrotechnical treatments, etc. After analyzing the

amount of nitrates accumulated in fruits, berries and vegetables in year 1990-2005, and

in year 2017-2018, it can be concluded that the emergence of new varieties or hybrids

and their cultivation, the use of new agrotechnical treatments, the use of new fertilizers

and the climate change, did not have a significant impact on the amount of nitrates in

fruits, berries and vegetables grown in Lithuania. Though technological treatments and

use of fertilizers, have a greater influence on the content of nitrates in the root crops than

their genotype.

Nitrates in fruits and vegetables should not be considered strictly as a cancerogenic,

anti-nutritional component as a health risk factor, especially since nitrates are formed

endogenously in the body. Also, modern agrotechnology using LED lighting allows a

significant reduction in the content of nitrates in green vegetables that accumulate more

nitrates.

Keywords: fruits, nitrates, vegetables.

18

LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALO

SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.

SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2018. 37(3–4).

Įvairiu laiku nokstančių veislių braškių produktyvumas

ir uogų kokybė

Nobertas Uselis1,2, Juozas Lanauskas1, Pranas Viškelis1, Alma

Valiuškaitė1, Neringa Rasiukevičiūtė1, Loreta Buskienė1, Darius

Kviklys1 1Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės

institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai, Kauno r.

el. paštas: n.uselis@lsdi.lt 2Aleksandro Stulginskio universitetas, Studentų g. 11, LT-53361 Akademija, Kauno r.

Veislių tyrimui atlikti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filiale Sodininkystės

ir daržininkystės institute (LAMMC SDI) braškės pasodintos 2015 m. rugpjūčio 18 dieną.

Augalai auginti balta plėvele mulčiuotose žemose trieilėse lysvėse, taikant lašelinio

laistymo ir tręšimo sistemą. Braškynas įveistas sodinant kasetėse išaugintus pikuotus

daigus. Braškių sodinimo schema: 1,0 + 0,35 + 0,35 × 0,2 m (88 236 vnt. ha-1). Tirtos

šios braškių veislės: ‘Rumba’, ‘Asia’, ‘Daroyal’, ‘Darselect’, ‘Deluxe’, ‘Elegance’,

‘Flair’, ‘Syria’, ‘Sonata’ ir ‘Vivaldi’.

Palyginus su kontrolinės veislės ‘Rumba’ braškėmis, iš esmės derlingesnės buvo tik

‘Sonatos’ veislės braškės. Nors skirtumai ir neesminiai, bet derlingesnės už ‘Rumba’

buvo ‘Vivaldi’, ‘Asia’, ‘Darselect’ ir ‘Daroyal’ veislės. Pagal uogų sunokimo laiką

nustatyta, kad ‘Flair’, ‘Rumba’ ir ‘Daroyal’ veislės priskirtinos ankstyvųjų, ‘Asia’,

‘Darselekt’, ‘Vivaldi’, ‘Deluxe’ ir ‘Elegance’ – vidutinio ankstyvumo, ‘Syria’ ir

‘Sonata’ – vidutinio vėlyvumo veislių grupei.

Pagal ūkinių ir biologinių savybių kompleksą iš tirtų veislių Lietuvos agroklimato

sąlygomis tinkamiausios auginti ankstyvosios veislės ‘Rumba’ ir ‘Daroyal’, vidutinio

ankstyvumo – ‘Asia’ ir ‘Deluxe’ ir vidutinio vėlyvumo – ‘Sonata’.

Reikšminiai žodžiai: braškės, derlius, uogų kokybė, veislės.

Įvadas. Lietuvoje toliau vyksta pažangių verslinių braškynų plėtra ir

sparčiai tobulėja jų veisimo ir priežiūros technologijos, tiek auginant

braškes lauko sąlygomis, tiek ir aukštuose tuneliuose bei šiltnamiuose.

Toliau optimizuojant braškių auginimo technologijas labai svarbu

pasirinkti tinkamų veislių braškes, kurios Lietuvos klimato sąlygomis būtų

ne tik produktyvios, vestų puikios kokybės uogas, bet ir būtų paklausios

bei konkurencingos. Taip pat labai svarbu, kad braškės noktų įvairiu laiku

ir būtų galima kuo ilgiau mėgautis šviežiomis puikios kokybės

desertinėmis braškių uogomis.

19

Sodininkystės ir daržininkystės institutas įvairiais laikotarpiais pasiūlė

versliniuose braškynuose auginti šių veislių braškes: ‘Venta’, ‘Nida’,

‘Jaunė’, ‘Dangė’ (sukurtos LAMMC SDI), ‘Senga Sengana’, ‘Rubinovyj

Kulon’, ‘Redgauntlet’, ‘Holiday’, ‘Rusanovka’, ‘Dukat’, ‘Induka’,

‘Korona’, ‘Polka’, ‘Tenira’, ‘Kama’, ‘Kent’, ‘Roxana’, ‘Pandora’

(Intensyvios..., 2002; Rugienius, Sasnauskas, 2005; Uselis, 2005;

Rugienius, Sasnauskas, 2006; Uselis ir kt., 2006; Uselis, 2008; Uselis ir

kt., 2010; Valiuškaitė ir kt., 2010). Kaimyninėse šalyse plito ‘Elsanta’,

‘Senga Sengana’, ‘Dukat’, ‘Kama’, ‘Kokinskaya Raniaya’, ‘Zefyr’,

‘Festivalnaya’, ‘Kulon’, ‘Tenira’, ‘Induka’, ‘Holiday’, ‘Bogota’, ‘Polka’,

‘Korona’, ‘Bounty’, ‘Jewel’, ‘Wega’, ‘Syriusz’ veislių braškės (Libek,

2001; Żurawicz, Masny, 2005, 2009; Kikas ir kt., 2007). Toliau plečiantis

verslinei braškininkystei ir didėjant uogų paklausai, labai svarbu parinkti

įvairaus sunokimo laiko, Lietuvos klimato sąlygomis produktyvias, geros

kokybės uogas vedančias braškių veisles. Braškių veislių tyrimai atlikti

taikant ne tik tradicinę braškių auginimo technologiją, kai auginama

lygiame dirvos paviršiuje, bet ir Lietuvoje naują desertinių braškių

auginimo technologiją – auginant trieilėse ar dvieilėse balta ar juoda

plėvele mulčiuotose lašeliniu būdu drėkinamose ir tręšiamose lysvėse

(Radajewska, 1998; Uselis, 2008; Uselis ir kt., 2008).

Siekiant paankstinti braškių derėjimą lauko sąlygomis, buvo ištirtos ir

atrinktos pačios geriausios šiuo atžvilgiu braškių veislės auginant jas po

priedangomis (Uselis ir kt., 2009).

Darbo tikslas – atlikti Lietuvoje jau auginamų ir naujų veislių braškių

produktyvumo ir uogų kokybės tyrimą ir įvertinti jų tinkamumą auginti

verslui Lietuvos klimato sąlygomis.

Tyrimo objektas, sąlygos ir metodai. Braškių veislių bandymas

įrengtas 2015 m. rugpjūčio 18 dieną. Tyrimas atliktas taikant Lietuvoje

naują desertinių braškių auginimo technologiją – auginant braškes

profiliuotoje dirvoje. Braškės augintos balta plėvele mulčiuotose žemose

trieilėse lysvėse, panaudojant lašelinio lietinimo sistemą. Bandomasis

braškynas įveistas sodinant kasetėse išaugintus pikuotus daigus. Braškių

sodinimo schema: 1,0 + 0,35 + 0,35 × 0,2 m (88 236 vnt. ha-1).

Elementaraus laukelio dydis 1,7 × 2,0 m (3,4 m2), jame pasodinta 30

tiriamos veislės braškių daigų. Bandomojo braškyno dirvožemis turtingas,

pagrindinės jo agrocheminės savybės: dirvos rūgštingumas pH – 7,2,

humuso kiekis – 3,4 %, P2O5 – 248 mg kg-1, K2O – 273 mg kg-1.

Tirtos šios braškių veislės: ‘Rumba’, ‘Sonata’, ‘Vivaldi’, ‘Flair’

(Olandija), ‘Daroyal’, ‘Darselect’, ‘Deluxe’ (Prancūzija), ‘Asia’, ‘Syria’

(Italija) ir ‘Elegance’ (Jungtinė Karalystė). Bandymas atliktas kartojant po

keturis kartus.

20

Nuo ligų ir kenkėjų braškės purkštos fungicidu Signum 334 g kg-1 v. g.

(1,8 kg ha-1) ir insekticidu-akaricidu Envidor 24 % k. s. (0,4 l ha-1). Purkšta

nugariniu purkštuvu „Hardi“ 4 110-12. Purškiamo tirpalo kiekis –

1 000 l ha-1. Bandomasis braškynas lietintas lašeliniu būdu pagal poreikį,

atsižvelgiant į dirvos drėgmės matuoklio rodmenis. Atsižvelgiant į

rekomendacijas (Intensyvios..., 2002), per braškių vegetaciją su vandeniu

paskleista tiek trąšų, kad suminis jų veikliosios medžiagos kiekis per

vegetaciją sudarė 50 kg ha-1 N, 30 kg ha-1 P2O5 ir 80 kg ha-1 K2O.

Remiantis mokslinėmis metodikomis (Mokslinės metodikos..., 2013),

tyrimo metu įvertinti šie rodikliai: braškių kerelių būklė ir išretėjimas,

braškių derėjimo laikas, uogų derlius, uogų derliaus pasiskirstymas pagal

nokimo laiką, vidutinė uogos masė, uogų dydis pagal skersmenį, uogų

kokybės juslinis įvertinimas. Uogos skintos reguliariai 2 kartus per savaitę.

Masė ir dydis pagal skersmenį įvertinti pirmojo ir trečiojo skynimo metu.

Tyrimo duomenų dispersinė analizė atlikta „Anova“ kompiuterine

programa.

Rezultatai ir jų aptarimas. Br aš k i ų k e r e l i ų b ūk lė . Įveisto

braškyno produktyvumas labai priklauso nuo kerelių būklės įvairiais

augimo laikotarpiais. Jau braškyno įveisimo metais, baigiantis vegetacijai,

įvairių veislių braškių kerelių būklė buvo skirtinga. Daugelio veislių

braškių, kaip ir kontrolinių – jau plačiai Lietuvoje auginamos veislės

‘Rumba’, kerelių būklė buvo puiki ar labai gera. Tačiau ‘Elegance’ ir

‘Sonatos’ veislių kerelių būklė buvo iš esmės prastesnė (1 lentelė). Panaši

kerelių būklės kitimo tendencija išliko ir derėjimo metais prieš žydėjimą.

Nuėmus derlių daugumos veislių, kaip ir veislės ‘Rumba’, kerelių būklė

buvo labai gera, tačiau ‘Elegance’, ‘Sonatos’, ‘Vivaldi’ ir ‘Flair’ veislių

kereliai buvo iš esmės prastesnės būklės (1 lentelė).

Lapų ligotumo apskaita po pirmojo derliaus nuėmimo parodė, kad

daugelio veislių braškių lapai buvo mažai pažeisti lapų ligų, tačiau

‘Vivaldi’ ir ‘Flair’ veislių lapų ligotumas buvo iš esmės didžiausias

(1 lentelė).

Įveisus braškyną mulčiuotose plėvele lysvėse, kur auga tik pasodinti

daigai ir negali įsišaknyti naujai išaugusios skrotelės, labai svarbu, kad

braškynas neišretėtų ir taip nesumažėtų bendras jo produktyvumas.

Tyrimai parodė, kad jau sodinimo metais vegetacijos pabaigoje išretėjo

atitinkamai net 10 ir 14,2 proc. ‘Elegance’ ir ‘Sonatos’ veislių kerelių. Šių

veislių kerelių būklė buvo iš esmės prasčiausia. Manome, kad tai lėmė

plintančios pašaknio ligos, nes šių veislių braškės yra jautrios šioms

ligoms.

21

1 lentelė. Braškių kerelių būklė ir ligotumas Table 1. Condition of strawberry plants

Babtai, 2015–2016

Veislė

Cultivar

Kerelių būklė balais / Plant condition, score Lapų ligotumas

2016 m.

nuskynus uogas,

balais / Leaf

disease infection

after harvest in

2016, score

2015 m. spalio

mėn. / In

October 2015

2016 m. prieš

žydėjimą / Before

flowering in 2016

2016 m. nuskynus

uogas / After

harvest in 2016

‘Flair’ 9,50 9,75 8,00 3,50

‘Daroyal’ 10,00 10,00 9,75 0,50

‘Rumba’ 10,00 10,00 9,25 0,75

‘Asia’ 7,75 9,25 9,00 1,00

‘Darselect’ 9,00 10,00 8,75 1,50

‘Vivaldi’ 9,25 8,75 7,50 3,50

‘Deluxe’ 9,75 9,50 9,75 0,75

‘Elegance’ 5.75 7,00 7,00 1,75

‘Syria’ 10,00 9,25 9,25 0,50

‘Sonata’ 7,00 7,75 7,00 1,75

R05 / LSD05 2,31 1,321 1,140 1,094

Braškėms baigiant derėti, lyginant su daugeliu tirtų veislių, iš esmės

labiausiai išretėjo Elegance’, ‘Sonatos’ ir ‘Syria’ veislių braškės

(2 lentelė). Palyginus su veisle ‘Rumba’, iš esmės mažiausiai išretėjo

‘Asia’ ir ‘Deluxe’ braškės.

2 lentelė. Braškių kerelių išretėjimas vegetacijos pabaigoje, % Table 2. Extinction (%) of strawberry plantation at the end of vegetation

Babtai, 2015–2017

Veislė / Cultivar 2015 m. 2017 m.

‘Flair’ 1,60 6,00

‘Daroyal’ 0,00 3,00

‘Rumba’ 0,00 5,00

‘Asia’ 0,00 1,00

‘Darselect’ 0,00 0,00

‘Vivaldi’ 0,00 4,00

‘Deluxe’ 0,00 1,00

‘Elegance’ 10,00 21,00

‘Syria’ 0,00 12,00

‘Sonata’ 14,20 21,00

R05 / LSD05 – 3,012

22

Br aš k i ų de r l i u s . Vertinant skirtingų veislių braškes vienas iš

svarbiausių rodiklių yra sveikų, puvinių nepažeistų, geros kokybės uogų

derlius. Daugumos veislių braškių vidutinis dvejų metų derlius buvo

gausus ir įvairavo nuo 14 iki 19 t ha-1. Palyginus su kontrolinės veislės

‘Rumba’ braškėmis, iš esmės derlingesnės buvo tik ‘Sonatos’ veislės

braškės (3 lentelė). Derlingesnės už ‘Rumbą’ buvo veislių ‘Vivaldi’,

‘Asia’, ‘Darselect’ ir ‘Daroyal’ braškės, bet skirtumai neesminiai, o veislių

‘Elegance’ ir ‘Syria’ braškės derėjo šiek tiek prasčiau (3 lentelė).

3 lentelė. Braškių derlius, t ha-1 Table 3. Strawberry yield, t ha-1

Babtai, 2016–2017

Veislė

Cultivar

Sveikų uogų

derlius / Yield of

sound berries

Supuvusių uogų

derlius / Yield of

rotten berries

Bendras derlius

Total yield

t ha-1 % t ha-1 % t ha-1 %

‘Flair’ 16,5 100,0 0,0 0,0 16,5 100,0

‘Daroyal’ 18,2 95,8 0,8 4,2 19,0 100,0

‘Rumba’ 16,2 100,0 0,0 0,0 16,2 100,0

‘Asia’ 19,2 99,0 0,2 1,0 19,4 100,0

‘Darselect’ 18,5 99,0 0,2 1,0 18,7 100,0

‘Vivaldi’ 19,6 99,0 0,2 1,0 19,8 100,0

‘Deluxe’ 18,3 99,0 0,2 1,0 18,5 100,0

‘Elegance’ 14,1 99,3 0,1 0,7 14,2 100,0

‘Syria’ 14,2 97,3 0,4 2,7 14,6 100,0

‘Sonata’ 20,5 99,0 0,2 1,0 20,7 100,0

R05 / LSD05 4,15 – – – 4,45 –

Supuvusių uogų apskaita parodė, kad tirtų šiuolaikinių veislių braškės

nelinkusios labai pūti: tik vienos veislės braškių supuvusių uogų kiekis

siekė iki 0,8 proc. nuo visų išaugusių uogų (3 lentelė). Todėl analizuojant

bendrą uogų derlių (sveikų ir supuvusių uogų derliaus suma) derlingumo

tendencijos išlieka tos pačios, kaip ir analizuojant sveikų uogų derliaus

pokyčius. Iš esmės derlingiausios buvo ‘Sonatos’ veislės braškės.

Tendenciją gausiai derėti išlaikė ir veislių ‘Vivaldi’, ‘Asia’ ir ‘Daroyal’

braškės (3 lentelė). Reikia pažymėti, kad ‘Daroyal’, ‘Vivaldi’ ir ‘Deluxe’

veislių braškės Lietuvoje visai netirtos ir, lyginant su anksčiau tirtomis

veislėmis, gauti vertingi rezultatai. Atliekant šį tyrimą, ‘Sonatos’ veislės

braškės buvo kiek išretėjusios, bet vis tiek derlingiausios. Analogiški ir

ankstesnių tyrimų rezultatai: ‘Sonatos’ veislės braškės derėjo gausiai ir

derlingumu atsiliko tik nuo labai derlingų veislės ‘Elkat’ braškių (Uselis ir

kt., 2009).

23

Br aš k i ų de r ė j im o l a i k as . Vertinant įvairių veislių braškes labai

svarbu nustatyti jų derėjimo laiką. Paprastai labai vertinamos kuo anksčiau

derančių veislių braškės, nes ankstyvosios braškių uogos yra brangiausios.

Taip pat svarbu auginti įvairaus sunokimo laiko braškes, taip užtikrinant

geros kokybės uogų tiekimą į rinką kuo ilgesnį laikotarpį. Nors 2016 ir

2017 metais dėl skirtingų meteorologinių sąlygų uogų nokimo pradžia

skyrėsi, bet, vidutiniais duomenimis, anksčiausiai (06-11) pradėtos skinti

‘Flair’, ‘Rumba’ ir ‘Daroyal’ veislių uogos (4 lentelė). Taip pat anksti (po

2 dienų) pradėtos skinti ‘Asia’ veislės uogos. Daugumos veislių uogos

pradėtos skinti birželio 15 dieną ir tik ‘Syria’ veislės – dar 2 dienomis

vėliau (4 lentelė).

4 lentelė. Vidutinis braškių uogų skynimo laikas, mėn. d. Table 4. The average strawberry harvesting date (month, day)

Babtai, 2016–2017

Veislė

Cultivar 06-11 06-13 06-15 06-17 06-30 07-02 07-04 07-06 07-08

‘Flair’ + + + + +0

‘Rumba’ + + + + + + +0

‘Daroyal’ + + + + + + + +0

‘Asia’ + + + + + + + +0

‘Darselect’ + + + + + + +0

‘Elegance’ + + + + + + +0

‘Deluxe’ + + + + + + +0

‘Vivaldi’ + + + + + + +0

‘Sonata’ + + + + + + +0

‘Syria’ + + + + + +0

Daugumos tirtų veislių uogos baigtos skinti liepos 8 dieną, o

anksčiausiai pradėjusios derėti ‘Flair’, ‘Rumba’ ir ‘Daroyal’ veislių

braškės anksčiau ir baigtos skinti – atitinkamai liepos 8, 4 ir 2 dienomis

(4 lentelė).

Labai informatyvus braškių derėjimo ankstyvumo rodiklis yra nuskinto

derliaus dalis iki birželio trečiojo dešimtadienio vidurio, kai braškės dera

gausiausiai ir uogų kaina būna pati žemiausia, ir vėliau, kai uogų kaina vėl

kyla. Vidutiniais dvejų metų duomenimis, ‘Flair’, ‘Rumba’ ir ‘Daroyal’

veislių braškės priskirtinos ankstyvųjų veislių grupei, nes per laikotarpį iki

birželio trečiojo dešimtadienio vidurio jų sunokusių uogų kiekis sudarė

90–80 % (5 lentelė). Vidutinio sunokimo laiko veislių grupei priskirtinos

‘Asia’, ‘Darselect’, ‘Vivaldi’, ‘Deluxe’ ir ‘Elegance’ veislės: sunokusių

uogų kiekis sudarė 70–60 %. Vidutinio vėlyvumo veislių grupei

24

priskirtinos veislės ‘Syria’ ir ‘Sonata’: minėtu laikotarpiu braškės

sunokino 55 % derliaus.

5 lentelė. Braškių derliaus dalis atskirais derėjimo laikotarpiais, % Table 5. Strawberry harvest share over different periods (%)

Babtai, 2016–2017

Veislė / Cultivar 06 07–06 25 06 26–07 21

‘Flair’ 88,2 11,3

‘Daroyal’ 86,0 14,0

‘Rumba’ 82,4 17,6

‘Asia’ 71,9 28,1

‘Darselect’ 69,4 30,6

‘Vivaldi’ 65,8 34,2

‘Deluxe’ 63,0 37,0

‘Elegance’ 62,1 37,9

‘Syria’ 54,9 45,1

‘Sonata’ 54,6 45,4

U o gų k ok yb ė . Vertinant uogų kokybę nustatyta vidutinė uogos masė

įvairiais derėjimo laikotarpiais. Derėjimo pradžioje daugelio tirtų veislių

braškių vidutinė uogos masė buvo didelė, o iš esmės didžiausias uogas

išaugino ‘Asia’ veislės braškės (6 lentelė). Veislių ‘Darselect’ ir ‘Vivaldi’

uogų masė buvo iš esmės mažesnė, palyginti su kontrolinės ‘Rumba’

veislės uogomis.

6 lentelė. Vidutinė uogos masė, g Table 6. The average strawberry fruit weight, g

Babtai, 2016–2017

Veislė

Cultivar

Pirmasis skynimas

The first harvest

Trečiasis skynimas

The third harvest

Paskutinysis skynimas

The last harvest

‘Flair’ 21,3 13,3 9,0

‘Daroyal’ 26,4 18,2 9,9

‘Rumba’ 28,8 21,7 12,0

‘Asia’ 34,0 23,0 14,4

‘Darselect’ 22,7 18,3 10,8

‘Vivaldi’ 22,1 13,1 7,3

‘Deluxe’ 28,1 18,8 11,2

‘Elegance’ 24,9 17,4 9,4

‘Syria’ 27,1 19,2 10,7

‘Sonata’ 28,4 22,4 12,6

R05 / LSD05 4,36 4,12 2,02

25

Visiško braškių derėjimo metu (trečiasis skynimas) daugelio veislių

braškių vidutinė uogos masė iš esmės nesiskyrė, tik veislių ‘Vivaldi’ ir

‘Flair’ uogos buvo iš esmės mažesnės už kontrolinės veislės ‘Rumba’

uogas.

Derėjimo pabaigoje (paskutinysis skynimas) už ‘Rumba’ veislės

braškes iš esmės mažesnės buvo ‘Vivaldi’, ‘Elegance’ ir ‘Flair’ veislių

uogos (6 lentelė).

Uogų kokybė ir pasiskirstymas į prekines klases priklauso nuo uogų

skersmens, o šis priklauso ne tik nuo auginimo sąlygų, skynimo laiko per

visą derėjimo laikotarpį, bet ir nuo konkrečiai veislei būdingos uogų

formos. Pavyzdžiui, veislių ‘Rumba’ ar ‘Sonata’ uogos paprastai būna

apvalios, širdiškos ar plataus kūgio formos ir jų skersmuo dažniausiai bus

didesnis negu ‘Syria’ veislės uogų, kurios būna ilgo kūgio formos, nors

vidutinė uogos masė gali sutapti, ir atvirkščiai. Vidutiniais dvejų metų

tyrimais nustatyta, kad daugumos veislių visos arba beveik visos pirmojo

skynimo uogos atitiko aukščiausios klasės reikalavimus, nes buvo 25 mm

ir didesnio skersmens (7 lentelė). Paanalizavus ypač didelių (35 mm ir

didesnio skersmens) uogų pirmojo skynimo metu kiekį nustatyta, kad iš

esmės daugiausia jų išaugino ‘Rumba’ veislės braškės, o iš esmės

mažiausius labai didelio skersmens uogų kiekius išaugino ‘Flair’ ir

‘Vivaldi’ veislių augalai (7 lentelė).

7 lentelė. Braškių uogų pasiskirstymas pagal skersmenį, % Table 7. Distribution of strawberry fruits by their diameter, %

Babtai, 2016–2017

Veislė

Cultivar

Pirmasis skynimas /First harvest Trečiasis skynimas / Second harvest

≥ 25 mm ≥ 35 mm ≥ 25 mm ≥ 35 mm

‘Flair’ 98,2 44,1 81,1 14,9

‘Daroyal’ 100,0 79,4 81,1 17,6

‘Rumba’ 100,0 98,4 92,3 39,8

‘Asia’ 100,0 85,7 95,1 53,6

‘Darselect’ 100,0 85,3 84,5 23,7

‘Vivaldi’ 95,9 64,8 73,1 21,7

‘Deluxe’ 98,0 85,2 93,0 24,2

‘Elegance’ 99,1 83,8 89,6 23,3

‘Syria’ 98,8 82,1 83,6 16,4

‘Sonata’ 100,0 86,8 84,9 39,2

R05 / LSD05 9,81 11,40 12,64 3,87

Trečiojo skynimo metu, t. y. uogų nokimo laikotarpio viduryje, pagal

skersmenį aukščiausios klasės reikalavimus atitinkančių visų veislių

braškių uogų kiekis buvo panašus, išskyrus ‘Vivaldi’ veislę: jos

26

aukščiausios klasės uogų buvo iš esmės mažiausiai. Šiuo laikotarpiu pagal

skersmenį labai didelių uogų, palyginus su veislėmis ‘Rumba’ ar ‘Sonata’,

iš esmės daugiau sunokino veislė ‘Asia’, o iš esmės mažiau – veislės

‘Flair’, ‘Syria’, ‘Daroyal’, ‘Vivaldi’, ‘Elegance’, ‘Darselect’ ir ‘Deluxe’

(7 lentelė).

Vertinant braškių uogų kokybę labai svarbu ir kiti jusliniai rodikliai.

Pomologinė komisija nustatė, kad išoriškai puikiai atrodo veislių ‘Syria’,

‘Rumba’, ‘Asia’ ir ‘Sonata’ uogos. ‘Darselect’ veislės uogos atrodė šiek

tiek prasčiau (8 lentelė).

8 lentelė. Jusliniai braškių uogų kokybės rodikliai balais Table 8. Sensory strawberry fruit quality indicators, scores

Babtai, 2016–2017

Veislė

Cultivar

Patrauklumas

Attractiveness Skonis / Taste

Bendras kokybės

įvertinimas

Overall rating

‘Flair’ 4,4 4,6 4,4

‘Daroyal’ 4,5 4,4 4,4

‘Rumba’ 4,6 4,3 4,3

‘Asia’ 4,6 4,5 4,6

‘Darselect’ 4,2 3,9 3,9

‘Vivaldi’ 4,4 4,1 4,2

‘Deluxe’ 4,4 4,3 4,4

‘Elegance’ 4,5 4,5 4,5

‘Syria’ 4,7 4,6 4,7

‘Sonata’ 4,6 4,6 4,6

R05 / LSD05 0,49 0,48 0,49

Skaniausias uogas išaugino veislės ‘Flair’, Syria’ ir ‘Sonata’. Iš esmės

prasčiausio skonio iš tirtų veislių buvo ‘Darselect’ uogos (8 lentelė).

Aukščiausias bendras uogos kokybės įvertinimas suteiktas veislių ‘Syria’,

‘Asia’ ir ‘Sonata’ braškėms, o iš esmės prasčiausiai įvertinta veislė

‘Darselect’. Ankstesniais tyrimais taip pat buvo nustatyta, kad veislių

‘Asia’ ir ‘Syria’ braškės nebuvo derlingiausios, bet buvo siūlomos auginti

dėl puikios uogų kokybės (Uselis ir kt., 2013). Ankstesnių tyrimų

duomenimis, ‘Darselect’ veislės uogos yra puikios kokybės (Uselis ir kt.,

2009, 2013), tačiau šio tyrimo duomenys rodo, kad jau atsirado veislių,

išauginančių kur kas geresnio skonio uogas ir bendra jų kokybė yra

geresnė.

Išvados. 1. Daugumos veislių braškių vidutinis dvejų metų derlius buvo

gausus ir įvairavo nuo 14 iki 19 t ha-1. Palyginus su kontrolinės veislės

‘Rumba’ braškėmis, iš esmės derlingesnės buvo tik ‘Sonatos’ veislės

27

braškės. Taip pat derlingesnės už kontrolinę veislę buvo ‘Vivaldi’, ‘Asia’,

‘Darselect’ ir ‘Daroyal’ veislių braškės, nors skirtumai neesminiai, o

‘Elegance’ ir ‘Syria’ veislių braškės buvo linkusios derėti prasčiau.

2. Nustačius tirtų veislių braškių skynimo pradžią ir įvertinus nuskintų

uogų derliaus kiekį procentais iki visiško braškynų derėjimo laikotarpio

vidurio (birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidurys), nustatyta, kad

‘Flair’, ‘Rumba’ ir ‘Daroyal’ veislės priskirtinos ankstyvųjų veislių grupei,

‘Asia’, ‘Darselect’, ‘Vivaldi’, ‘Deluxe’ ir ‘Elegance’ – vidutinio

ankstyvumo, ‘Syria’ ir ‘Sonata’ – vidutinio vėlyvumo.

3. Vidutiniais dvejų metų tyrimų duomenimis, daugumos veislių visos

arba beveik visos pirmojo skynimo uogos atitiko aukščiausios klasės

reikalavimus, nes buvo 25 mm ir didesnio skersmens, o ypač didelių (35

mm ir didesnio skersmens) uogų daugiausia išaugino ‘Rumba’ veislės

braškės. Pirmojo skynimo metu nustatyta, kad iš esmės mažiausius labai

didelio skersmens uogų kiekius išaugino ‘Flair’ ir ‘Vivaldi’ veislių

braškės. Trečiojo skynimo metu, t. y. uogų nokimo laikotarpio viduryje,

pagal skersmenį labai didelių uogų, palyginus su veislėmis ‘Rumba’ ar

‘Sonata’, iš esmės daugiau sunokino ‘Asia’ veislė, o iš esmės mažiau –

‘Flair’, ‘Syria’, ‘Daroyal’, ‘Vivaldi’, ‘Elegance’, ‘Darselect’ ir ‘Deluxe’

veislės.

4. Vertinant braškių uogų kokybę nustatyta, kad puikiai išoriškai atrodo

‘Syria’, ‘Rumba’, ‘Asia’ ir ‘Sonatos’ veislių uogos. ‘Darselect’ veislės

uogos atrodo šiek tiek prasčiau. Skaniausias uogas išaugino ‘Flair’, Syria’

ir ‘Sonatos’ veislių braškės, o iš esmės prastesnio skonio iš tirtų veislių

braškių buvo ‘Darselect’.

5. Pagal ūkinių ir biologinių savybių kompleksą iš tirtų veislių Lietuvos

agroklimato sąlygomis tinkamiausios auginti ankstyvosios veislės –

‘Rumba’ ir ‘Daroyal’, vidutinio ankstyvumo – Asia’ ir ‘Deluxe’ ir vidutinio

vėlyvumo – ‘Sonata’.

Padėka. Lietuvos žemės ūkio ministerijai už tyrimo finansavimą 2015–

2016 m. (projektas MT-15-23).

Gauta 2018-10-12

Parengta 2018-11-14

Literatūra

1. Intensyvios uoginių augalų auginimo technologijos. 2002. N. Uselis

(sudaryt.). Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas,

Babtai, Kauno r.

28

2. Kikas A., Libek A., Kaldmäe H., Hanni L. 2007. Evaluation of

strawberry cultivars in Estonia. Sodininkystė ir daržininkystė, 26(3):

131–137.

3. Libek A. 2001. Investigation of strawberry cultivars in Estonia.

Sodininkystė ir daržininkystė, 20(3): 245–251.

4. Mokslinės metodikos inovatyviems žemės ir miškų mokslų

tyrimams. 2013. A. Sasnauskas (sudaryt.). LAMMC, Kaunas. 447 p.

5. Radaewska B., Dewor I. 1996. Yield and mean weight of fruit from

six strawberry cultivars grown under unheated plastic tunnels over

three years. Acta Horticulture, 439: 525–532.

6. Rugienius R., Sasnauskas A. 2005. Braškių veislių ir hibridinių

klonų tyrimas. Sodininkystė ir daržininkystė, 24(1): 34–41.

7. Rugienius R., Sasnauskas A. 2006. Braškių veislių tyrimas Lietuvoje

pagal tarptautinę COST 863 programą. Sodininkystė ir

daržininkystė, 25(4): 43–53.

8. Sasnauskas A., Rugienius R., Šikšnianas T., Uselis N., Raudonis L.,

Valiuškaitė A., Brazaitytė A., Viškelis P., Rubinskienė M. 2008.

Small berry research according to COST 863 Action. Sodininkystė

ir daržininkystė, 27(2): 389–400.

9. Uselis N. 2005. Investigation of strawberry cultivars for commercial

growing in Lithuania. Fruit – growing, 17(2): 314–319.

10. Uselis N. 2008. Inovatyvių braškių auginimo technologijų kūrimo ir

tobulinimo raida. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(3): 153–164.

11. Uselis N., Lanauskas J., Duchovskis P., Brazaitytė A., Viškelis P.,

Šabajevienė G. 2006. Frigo daigais pasodintų braškių ‘Elsanta’

auginimo būdai šiltnamiuose. Sodininkystė ir daržininkystė, 25(1):

56–63.

12. Uselis N., Lanauskas J., Valiuškaitė A., Viškelis P. 2009. Braškių

veislių tyrimas auginant jas profiliuotoje dirvoje. Sodininkystė ir

daržininkystė, 28(4): 51–60.

13. Uselis N., Lanauskas J., Viškelis P. 2010. Vėlyvųjų braškių veislių

tyrimas auginant jas profiliuotoje dirvoje. Sodininkystė ir

daržininkystė, 29(4): 15–22.

14. Uselis N., Lanauskas J., Zalatorius V., Duchovskis P., Brazaitytė A.,

Urbonavičiūtė A. 2008. Evaluation of the methods of soil cultivation

growing dessert strawberries in beds. Sodininkystė ir daržininkystė,

27(2): 295–305.

15. Uselis N., Rugienius R., Lanauskas J., Valiuškaitė A., Viškelis P.,

Sasnauskas A., Kviklys D. 2013. Naujausios braškių veislės

versliniam auginimui. Iš: Naujausios rekomendacijos žemės ir

miškų ūkiui. Akademija, Kėdainių r., 27–29.

29

16. Valiuškaitė A., Uselis N., Survilienė E. 2010. iMETOS®sm

Botrytis sp. prognozavimo modelio efektyvumo tyrimai braškyne.

Sodininkystė ir daržininkystė, 29(3): 13–22.

17. Žurawich E., Masny A. 2005. Uprawa truskawek w polu i pod

oslonami. Plantpress, Krakow.

18. Żurawicz E., Masny A. 2009. Yielding of new dessert strawberry

cultivars and their susceptibility to fungal diseases in Poland.

Research Institute of Pomology and Floriculture Pomologiczna,

Skierniewice, 18: 96–100.

30

SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2018. 37(3-4).

Productivity and berry quality of different time ripening strawberry cultivars

N. Uselis, J. Lanauskas, P. Viškelis, A. Valiuškaitė, N. Rasiukevičiūtė,

L. Buskienė, D. Kviklys

Summary

Field experiment of strawberry cultivar evaluation was established on August 18,

2015. Strawberries were grown in low white film mulched beds with a fertigation system.

Potted strawberry plant runners were used, planting scheme – 1.0 + 0.35 + 0.35 × 0.2 m

(88 236 plants ha-1). The following strawberry cultivars were tested: ‘Rumba’, ‘Asia’,

‘Daroyal’, ‘Darselekt’, ‘Deluxe’, ‘Elegance’, ‘Flair’, ‘Syria’, ‘Sonata’ and ‘Vivaldi’.

Only strawberries of ‘Sonata’ cultivar gave higher yield if compared to the control

cultivar ‘Rumba’. Somewhat more productive than the cultivar ‘Rumba’ were ‘Vivaldi’,

‘Asia’, ‘Darselekt’ and ‘Daroyal’. According to the berry ripening time, it has been

determined that ‘Flair’, ‘Rumba’ and ‘Daroyal’ are early; ‘Asia’, ‘Darselekt’, ‘Vivaldi’,

‘Deluxe’ and ‘Elegance’ – medium early; ‘Syria’ and ‘Sonata’ – medium late maturing

cultivars.

According to the complex of biological and economically important characteristics of

Lithuanian soil and climate, the best for cultivation are early maturing ‘Rumba’ and

‘Daroyal’, medium early – ‘Asia’ and ‘Deluxe’, medium late – ‘Sonata’ cultivars.

Keywords: strawberries, yield, berry quality, cultivars.

31

LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALO

SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.

SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2018. 37(3–4).

Skystųjų organinių vaistažolinių trąšų Fitokondi normų

ir purškimų dažnio įtaka ekologiškai auginamoms

bulvėms

Juozas Pekarskas Aleksandro Stulginskio universitetas, LT-53361 Akademija, Kauno r.

el. paštas: juozas.pekarskas@asu.lt

Skystųjų organinių vaistažolinių trąšų Fitokondi įtakos ekologiškai auginamų bulvių

derliui ir kokybei tyrimai atlikti 2011–2013 m. Aleksandro Stulginskio universiteto

Bandymų stotyje lengvo priemolio sekliai glėjiškame karbonatingajame išplautžemyje –

IDg8-k (Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisol – LVg-p-w-cc). Ekologiškai auginamas bulves

nupurškus skystomis organinėmis vaistažolinėmis trąšomis Fitokondi (vienkartinė

norma – 6 ir 8 l ha-1) tris ir keturis kartus, esmingai padidėjo bulvių suminis ir prekinis

gumbų derlius, prekinio derliaus išeiga, sausųjų medžiagų, krakmolo ir nitratų kiekis

gumbuose, o azoto, fosforo ir kalio kiekiui Fitokondi trąšos įtakos neturėjo. Bulves

nupurškus Fitokondi trąšomis (norma – 24 ir 32 l ha-1) tris ir keturis po 8 l ha-1, esmingai

padidėjo suminis ir prekinis bulvių gumbų derlius, palyginti su purškimu tris kartus, kai

norma – 18 l ha-1, kiekvieną kartą išpurškiant po 6 l ha-1. Fitokondi norma ir purškimo

dažnis neturėjo įtakos bulvių prekinio derliaus išeigai. Palyginus tarpusavyje bulvių

purškimą vegetacijos metu Fitokondi trąšomis per tris ar keturis kartus, kai vienkartinė

norma – 6 ir 8 l ha-1, esmingų sėklinių ir pašarinių bulvių gumbų derliaus skirtumų

nenustatyta. Skirtingos Fitokondi normos ir purškimų dažnis neturėjo esminės įtakos

sausųjų medžiagų, krakmolo, azoto, fosforo ir kalio kaupimuisi gumbuose. Fitokondi

trąšomis nupurškus tris kartus, nitratų kiekis bulvių gumbuose padidėjo iš esmės,

palyginti su purškimu keturis kartus. Kai bendra Fitokondi norma buvo 24 l ha-1, esmingai

daugiau nitratų gumbuose susikaupė bulves nupurškus tris kartus po 8 l ha-1 nei keturis

kartus po 6 l ha-1.

Reikšminiai žodžiai: bulvės, cheminė sudėtis, derlius, ekologinis ūkininkavimas,

skystosios organinės trąšos Fitokondi.

Įvadas. Pasaulyje susidomėjimas bulvių (Solanum tuberosum L.) kaip

vertingos žaliavos maisto produktų gamybai, auginimu didėja. Didėja ir jų

suvartojimas. Taip pat išsiplėtė ekologiškai auginamų bulvių plotai ir jų

vartojimas pasaulyje, ypač Europoje, bet, palyginti su bendru plotu, jie

išlieka nedideli ir sudaro tik 4 % viso bulvių ploto (Haase et al., 2007a;

Maggio et al., 2008; Camire et al., 2009; Pawelzik, Möller, 2014).

Pagrindinės priežastys – gaunamas mažesnis ekologiškų bulvių derlius,

keliami specialūs aprūpinimui maisto medžiagomis ir augalų apsaugos nuo

32

ligų ir kenkėjų reikalavimai, kurie gerokai skiriasi nuo taikomų

intensyvios gamybos sąlygomis. Ekologinėje žemdirbystėje griežtai

draudžiama naudoti sintetines mineralines trąšas bei sintetinius pesticidus

(Finckh et al., 2006; Möller et al., 2006; Haase et al., 2007b; Tarybos

reglamentas (EB) Nr. 834/2007, 2007; Komisijos reglamentas (EB)

Nr. 889/2008, 2008; De Ponti et al., 2012; Palmer et al., 2013).

Ekologiškai ūkininkaujant išauginama sintetinėmis cheminėmis

medžiagomis neužteršta produkcija, nes sintetinės mineralinės trąšos bei

pesticidai nenaudojami ir jais neteršiama aplinka, o tręšiant mėšlu,

kompostu ir kitomis organinėmis trąšomis didėja dirvožemio derlumas,

išvengiama biodegradacijos procesų. Ekologiškose bulvėse, palyginti su

intensyviai augintomis, susikaupia mažiau nitratų, gumbuose pagausėja

sausųjų medžiagų, vitamino C, fenolio junginių, aminorūgščių, bendro

cukraus, mineralinių ir kt. medžiagų (Hajšlová et al., 2005; Hamouz et al.,

2005; Moschella et al., 2005; Wszelaki et al., 2005; Rembiałkowska, 2007;

Mansour et al., 2009; Williams et al., 2010; El-Sayed et al., 2015).

Skystosiomis trąšomis per lapus tręšiama siekiant sušvelninti

nepalankių klimato, dirvožemio ir kitų sąlygų keliamą stresą, sumažinti

mitybinių medžiagų trūkumą augalams kritiniu momentu. Papildomai per

lapus patręšti augalai apie 50 proc. mitybinių medžiagų pasisavina per

pirmąsias šešias valandas. Didesniems žemės ūkio augalų derliams

išauginti reikia daugiau mitybinių medžiagų, tarp jų – ir mikroelementų, o

juos patogiausiai išpurkšti su lapų trąšomis (Staugaitis ir kt., 2002;

Budzynski et al., 2003; Knittel, Albert, 2003).

Lietuvoje yra atlikta nemažai tyrimų su skystosiomis trąšomis. Jos

skiriasi chemine sudėtimi, sudedamosiomis dalimis bei žaliavomis,

naudotomis toms trąšoms gaminti. Auginant intensyviai, vegetacijos metu

du kartus nupurškus kompleksinėmis trąšomis su azotu, fosforu, kaliu bei

mikroelementais bulvių derlius padidėjo tik vienerius metus iš trijų. Lapų

trąšos bulvių gumbų derliaus nedidino. Kalcio, boro ir aminorūgščių

turinčios trąšos Boramin Ca, kalio ir azoto trąšos Final K mažino nitratų

kiekį bulvių gumbuose, o amidinio azoto ir aminorūgščių turinčios lapų

trąšos Delfan – didino. Lapų trąšos neturėjo įtakos krakmolo kiekiui

gumbuose. Sausųjų medžiagų kiekį gumbuose iš esmės didino kalcio, boro

ir aminorūgščių turinčios Boramin Ca trąšos (Staugaitis ir kt., 2006;

Staugaitis, Laurė, 2008). Tyrimais nustatyta, kad biologiniai preparatai ir

skystosios organinės trąšos buvo labai nevienodo efektyvumo, kaip kurios

iš jų – mažo (Sliesaravičius et al., 2006; Starkutė ir kt., 2009 a, b;

Jablonskytė-Raščė ir kt., 2012). Aleksandro Stulginskio universiteto

Agroekologijos centre atliktais tyrimais nustatyta, kad veikiant

skystosiomis organinėmis trąšoms Biojodžiui ir Biokal 1 ne tik didėjo

33

ekologiškai auginamų žemės ūkio augalų derlius, gerėjo išauginamos

produkcijos kokybė, bet ir mažėjo augalų sergamumas įvairiomis ligomis

(Sliesaravičius et al., 2006; Pekarskas, 2008 a, b). Bulves nupurškus

skystosiomis organinėmis trąšomis Biojodžiu, tiek netręštame, tiek

tręštame kalio trąšomis plote esmingai padidėjo bulvių suminis ir prekinis

gumbų derlius. Bulves nupurškus Biojodžiu (norma – 10 l ha-1), esmingai

sumažėjo nitratų (Pekarskas, 2012). Lietuvoje ekologinės žemdirbystės

sistemoje yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų su skystosiomis

organinėmis trąšomis Biokal 1 ir Biokal 2, kurių sudėtyje yra atitinkamai

57 ir 45 % vaistinių augalų ekstrakto. Jos veikė efektyviai apdorojant

sėklas prieš sėją, didino žemės ūkio augalų derlumą ir turėjo įtakos jų

cheminei sudėčiai (Pekarskas, 2008 a, b, c; Starkutė ir kt., 2009 a, b;

Jablonskytė-Raščė ir kt., 2012; Pekarskas, Sinkevičienė, 2015;

Sinkevičienė ir kt., 2015).

Darbo tikslas – ištirti skystųjų organinių vaistažolinių trąšų Fitokondi

įtaką ekologiškai auginamų bulvių derliui ir produkcijos biocheminei ir

cheminei sudėčiai.

Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Skystųjų organinių vaistažolinių

trąšų Fitokondi įtakos ekologiškai auginamoms bulvėms bandymai atlikti

Aleksandro Stulginskio universiteto bandymų stotyje 2011–2013 metais.

Bandymų atlikimo vietoje vyravo lengvo priemolio sekliai glėjiškas

karbonatingasis išplautžemis – IDg8-k (Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisol –

LVg-p-w-cc). Tyrimų metais dirvožemis buvo neutralus, vidutinio

fosforingumo ir kalingumo ir mažo humusingumo, bendrojo (0–20 cm

gylyje) ir mineralinio (0–30 cm gylyje) azoto dirvožemyje prieš bulvių

sodinimą buvo: 2011 m. – atitinkamai 0,171 % ir 8,76 mg kg-1, 2012 m. –

atitinkamai 0,162 % ir 7,91 mg kg-1, o 2013 m. – atitinkamai 0,148 % ir

8,45 mg kg-1 (1 lentelė).

Bulvių bandymo bendras laukelio plotas – 17,5 m2 (5 × 3,5),

apskaitinis – 10 m2 (4 × 2,5). Bandymų variantai kartoti po keturis kartus.

Bulvės augintos po juodojo pūdymo. 2011 ir 2012 m. auginta vidutinio

ankstyvumo vokiška veislė ‘Merdian’, 2013 m. – ankstyvoji veislė ‘Fakse’

(Danija). Bulvės nebuvo tręštos kitomis trąšomis. Augalų apsaugos

preparatai nuo ligų ir kenkėjų nenaudoti. 2011 m. bulvės buvo pasodintos

gegužės 5 d., 2012 m. – gegužės 4 d., 2013 m. – gegužės 9 d., o nukastos

atitinkamai rugsėjo 7, 8 ir 26 dienomis.

Bulvės purkštos tokia tvarka: pirmą kartą – pagrindiniams stiebams

formuojantis dirvos paviršiuje (BBCH 22–24 tarpsnis), antrą kartą –

pagrindiniam stiebui augant (BBCH 35–37), trečią kartą – žiedyno

pasirodymo tarpsnyje (BBCH 53–57) ir ketvirtą kartą – žydėjimo

pabaigoje ir vaisiaus vystymosi tarpsnyje (BBCH 6N9–71).

34

Bandymo schema:

1. Bulvės nepurkštos;

2. Purkšta Fitokondi 18 l ha-1 per 3 kartus po 6 l ha-1 (BBCH 22–24,

BBCH 35–37 ir BBCH 53–57) - Fitokondi 6+6+6 l ha-1;

3. Purkšta Fitokondi 24 l ha-1 per 3 kartus po 8 l ha-1 (BBCH 22–24,

BBCH 35–37 ir BBCH 53–57) - Fitokondi 8+8+8 l ha-1;

4. Purkšta Fitokondi 24 l ha-1 per 4 kartus po 6 l ha-1 (BBCH 22–24,

BBCH 35–37, BBCH 53–57 ir BBCH 6N9–71) - Fitokondi

6+6+6+6 l ha-1;

5. Purkšta Fitokondi 32 l ha-1 per 4 kartus po 8 l ha-1 (BBCH 22–24,

BBCH 35–37, BBCH 53–57 ir BBCH 6N9–71) - Fitokondi

8+8+8+8 l ha-1.

1 lentelė. Ekologiškų bulvių bandymo ploto dirvožemio agrocheminių

savybių charakteristika Table 1. The characteristics of soil agrochemical properties of organic potatoes test

area

Dirvožemio rodikliai / Indicator of soil 2011 2012 2013

Humusas / Humus, % 1,91 1,94 1,81

pH 7,0 7,1 7,0

Judrusis fosforas (P205) / Mobile phosphorus (P205), mg kg–1 146,7 132,6 142,6

Judrusis kalis (K20) / Mobile potassium (K20), mg kg–1 141,6 139,2 125,0

Bendrasis azotas / Total nitrogen, % 0,171 0,162 0,148

Mineralinio azoto kiekis dirvožemyje prieš bulvių sodinimą

The amount of mineral nitrogen prior to sowing, mg kg-1 8,76 7,91 8,45

Dirvožemio ėminiai agrocheminėms savybėms tirti imti iš 0–20 cm

gylio 8–12 skirtingų vietų, o mineralinio azoto kiekiui nustatyti – iš

0–30 cm gylio 6 skirtingų laukelio vietų, iš kiekvieno varianto trijų

pakartojimų. Dirvožemio pH nustatytas potenciometriniu (ISO

10390:2005), humusas – sauso deginimo (organinės anglies kiekis ×

1,724) (ISO 10694:1995), judrieji fosforas ir kalis – A-L (Egnerio-Rimo-

Domingo) (GOST 26208-84), mineralinis azotas – kolorimetriniu, o

bendrasis azotas – Kjeldalio (ISO 11261:1995) metodais.

Nukasus bulves jos buvo surūšiuotos. Prekinėms bulvėms priskirti

gumbai, kurių skersmuo didesnis nei 55 mm. Mažesnio skersmens bulvės

priskirtos sėklinių ir pašarinių bulvių kategorijoms. Sausųjų medžiagų

kiekis nustatytas kaitinant 105 oC temperatūroje iki nekintamos masės,

krakmolas – pagal lyginamąjį svorį, nitratai – jonometriniu metodu,

azotas (N) – Kjeldalio metodu, fosforas (P) – spektrometriniu su amonio

35

molibdatu, o kalis (K) – liepsnos fotometriniu metodais. Dirvožemio

agrocheminių savybių rodiklių reikšmės ir bulvių gumbų cheminė sudėtis

nustatytos Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių

tyrimų laboratorijoje.

Skystosios organinės vaistažolinės trąšos Fitokondi yra sukurtos ir nuo

2010 m. gaminamos Vengrijoje. Jas sudaro vandeninis vaistažolinių

augalų ekstraktas – 80 %, biohumuso vandeninis ekstraktas – 13,3 %, kalio

muilas – 6,6 % (50,0 ml l-1) ir eteriniai aliejai – 0,1 % (eukalipto aliejus –

1,5 ml l-1). Gaminant skystąsias Fitokondi trąšas naudojami septynių

augalų ekstraktai: 110,0 g l-1 didžiosios dilgėlės (Urtica dioicia L.),

52,5 g l-1 vaistinės taukės (Symphytum officinale L.), 100,0 g l-1

burgundinio ąžuolo (Quercus imbricaria) žievės, 60,0 g l-1 dirvinio

asiūklio (Equisetum arvense L.), 52,2 g l-1 karčiojo kiečio (pelyno)

(Artemisia absinthium L.), 35,0 g l-1 serenčio (Tagetes) ir 25,0 g l-1

didžiosios ugniažolės (Chelidonium majus L.).

Skystųjų organinių vaistažolinių trąšų Fitokondi sudėtis: ne mažiau

kaip 1,0 % sausųjų medžiagų; ne mažiau kaip 0,02 g l-1 N; 0,01 g l-1 P2O5;

0,15 g l-1 K2O; 0,02 g l-1 Ca; 0,01 g l-1 Mg; ne daugiau kaip 50,0 mg l-1 Co;

100,0 mg l-1 Cu; 5,0 mg l-1 Se; 10,0 mg l-1 As; 2,0 mg l-1 Cd; 100,0 mg l-1

Cr; 0,1 mg l-1 Hg; 50,0 mg l-1 Ni ir 100,0 mg l-1 Pb. Fitokondi pH yra

7,0±0,5, tankis – 1,0±0,1 kg m-3.

Duomenys statistiškai įvertinti dispersinės analizės metodu naudojant

programą ANOVA (Tarakanovas, Raudonius, 2003).

Meteorologinės sąlygos. Pasodinus bulves 2011 m. gegužės mėn.

pradžioje vyravę šilti ir drėgni orai buvo palankūs bulvėms sudygti ir augti,

bet birželio mėnesio karšti ir mažai lietingi orai bulvių augimą ir vystymąsi

stabdė. Per birželio mėn. 17 ir 27 dienų liūtis iškrito atitinkamai 18,1 ir

28,6 mm kritulių, kaip kur bulvių vagose trumpą laiką stovėjo vanduo.

Labai neigiamai bulvių augimui ir vystymuisi atsiliepė liepos mėnesio

lietingi orai. Bulvių vagos buvo apsemtos. Rugpjūčio pradžioje dėl drėgnų

ir šiltų orų per trumpą laiką greitai išplito bulvių maras, jis labai stipriai

pažeidė bulvienojus ir šie nurudo. Bulvių vegetacija sustojo. 2012 m. prieš

ir po bulvių pasodinimą ir po jo vyravo šilti, bet sausi orai. Drėgmės

stygius vėlino bulvių sudygimą. Birželio mėn. vyravo 2,3 °C vėsesni orai

nei daugiametė norma, bet iškrito 12,2 mm daugiau iškrito kritulių nei

daugiamečiai vidurkiai. Praėjus birželio mėn. 1, 11, 22 ir 26 dienų liūtims,

kai iškrito atitinkamai 9,7; 34,9; 10,2 ir 11,2 mm kritulių, bulvių vagos

buvo apsemtos ir vanduo išsilaikė kelias dienas. Liepos mėnesį ir

rugpjūčio mėn. pirmą dešimtadienį vyravo labai lietingi ir šilti orai,

nepalankūs bulvių augimui ir vystymuisi. Išplitęs bulvių maras pažeidė

bulvienojus, o tai turėjo didelės įtakos bulvių gumbų derliui. 2013 m.

36

meteorologinės sąlygos bulvėms pasodinti ir sudygti buvo palankios.

Dirva buvo drėgna ir pakako šilumos. Birželio mėnesį iškrito net

118,5 mm kritulių, dirva buvo pažliugusi. Vėliau vyravo sausringi orai,

kurie buvo nepalankūs bulvėms augti, nes dirvožemis per daug išdžiūvo ir

sukietėjo. Rugsėjo mėnuo buvo labai lietingas, o nesiliaujantys lietūs

sutrukdė bulves nukasti laiku, dėl to buvo gerokai suvėlintas bulviakasis.

2011–2013 m. meteorologines sąlygas galima vertinti kaip nepalankias

ekologiškoms bulvėms augti ir vystytis.

Rezultatai. Vegetacijos metu nupurškus bulves skystosiomis

organinėmis vaistažolinėmis trąšomis Fitokondi po 6 ir 8 l ha-1 per tris ir

keturis kartus, esmingai padidėjo bulvių suminis ir prekinis gumbų derlius

bei prekinio derliaus išeiga, palyginti su nepurkštomis bulvėmis

(1 lentelė). Nupurškus bulves keturis kartus po 8 l ha-1 (norma – 32 l ha-1)

esmingai padidėjo suminis ir prekinis bulvių gumbų derlius, palyginti su

purškimu tris ir keturis kartus po 6 l ha-1 (norma – atitinkamai 18 ir

24 l ha-1). 2011 m. suminis bulvių derlius padidėjo 1,32 ir 1,72 t ha-1, arba

6,25 ir 7,75 proc., prekinis – 1,52 ir 1,54 t ha-1, arba 13,55 ir 12,39 proc.,

2012 m. – atitinkamai 1,24 ir 1,06 t ha-1, arba 6,00 ir 4,86 proc. ir 0,89 ir

0,91 t ha-1, arba 7,79 ir 7,43 proc., o 2013 m. – atitinkamai 1,39 ir

1,27 t ha-1, arba 6,95 ir 6,03 proc. ir 1,30 ir 0,89 t ha-1, arba 11,69 ir

7,19 proc. Skirtingais tyrimo metais esminių prekinio derliaus skirtumų,

purškiant po 6 l ha-1 keturis kartus (24 l ha-1) ir po 8 l ha-1 tris kartus

(24 l ha-1), nenustatyta.

Bulves vegetacijos metu nupurškus Fitokondi trąšomis keturis kartus

po 6 l ha-1 (norma – 24 l ha-1) ir po 8 l ha-1 (norma – 32 l ha-1), esmingai

padidėjo suminis ir prekinis gumbų derlius, palyginti su purškimu tris

kartus, o prekinio derliaus išeigai esminės įtakos nenustatyta. Purškiant tris

kartus po 8 l ha-1 (norma – 24 l ha-1) ir keturis kartus po 6 l ha-1 (norma –

24 l ha-1) esminių suminio ir prekinio gumbų derliaus bei prekinio derliaus

išeigos skirtumų nenustatyta (2 lentelė).

Atliktais tyrimais nustatyta, kad, auginant tiek vidutinio ankstyvumo

veislę ‘Merdian’, tiek ankstyvąją veislę ‘Fakse’, vegetacijos metu

nupurškus bulves skystosiomis organinėmis vaistažolinėmis trąšomis

Fitokondi po 8 l ha-1 tris ir keturis kartus (norma – atitinkamai 24 ir

32 l ha-1), esmingai padidėjo sėklinių bulvių gumbų derlius, palyginti su

nepurkštomis bulvėmis, o purškimas 6 l ha-1 tris ir keturis kartus (norma –

atitinkamai 18 ir 24 l ha-1) esminės įtakos sėklinių gumbų derliui neturėjo.

Purškimas Fitokondi trąšomis iš esmės mažino pašarinių bulvių gumbų

derlių, palyginti su nepurkštomis bulvėmis (3 lentelė).

37

Vegetacijos metu nupurškus bulves Fitokondi tris ir keturis kartus po 6

ir 8 l ha-1, esminių sėklinių ir pašarinių bulvių gumbų derliaus skirtumų

nenustatyta (3 lentelė).

Atliktais tyrimais nustatyta, kad 2011, 2012 ir 2013 m. vegetacijos metu

nupurškus bulves skystosiomis organinėmis vaistažolinėmis trąšomis

Fitokondi tris ir keturis kartus po 6 ir 8 l ha-1, palyginti su nepurkštomis

bulvėmis, esmingai padidėjo sausųjų medžiagų, krakmolo ir nitratų kiekiai

bulvių gumbuose, o azoto, fosforo ir kalio kiekiui nei normos, nei

purškimo dažnis esminės įtakos neturėjo (4 lentelė).

Palyginus Fitokondi trąšų normas ir jų purškimo dažnį nustatyta, kad

nei normos, nei purškimo dažnis neturėjo esminės įtakos sausųjų

medžiagų, krakmolo, azoto, fosforo ir kalio kaupimuisi gumbuose. Bulves

nupurškus Fitokondi tris kartus po 6 l ha-1 (norma – 18 l ha-1) ir tris kartus

po 8 l ha-1 (norma – 24 l ha-1), esmingai padidėjo nitratų kiekis gumbuose,

palyginti su purškimu keturis kartus po 6 ir 8 l ha-1. Kai bendra Fitokondi

norma buvo 24 l ha-1, iš esmės daugiau nitratų gumbuose susikaupė bulves

nupurškus tris kartus po 8 l ha-1 nei keturis kartus po 6 l ha-1 (4 lentelė).

2 lentelė. Skystųjų organinių vaistažolinių trąšų Fitokondi įtaka

ekologiškai auginamų bulvių suminiam ir prekiniam derliui bei

prekinio derliaus išeigai Table 2. The impact of liquid herbal organic fertilisers Fitokondi on total and

marketable yield of organically cultivated potatoes as well as the output of the

marketable yield

Variantas / Treatment

Suminis

derlius / Total

yield, t ha-1

Prekinis derlius

Marketable

yield, t ha-1

Prekinio derliaus

išeiga / Output of

marketable yield, %

2011 m.

Nepurkšta / Unsprayed 19,70 8,48 43,05

Fitokondi 6+6+6 l ha-1 21,09 11,22 53,20

Fitokondi 8+8+8 l ha-1 22,41 12,74 56,85

Fitokondi 6+6+6+6 l ha-1 22,19 12,43 56,02

Fitokondi 8+8+8+8 l ha-1 23,91 13,97 58,43

R05 / LSD05 0,83 0,92 4,73

2012 m.

Nepurkšta / Unsprayed 19,45 9,11 46,84

Fitokondi 6+6+6 l ha-1 20,65 11,42 55,30

Fitokondi 8+8+8 l ha-1 21,89 12,31 56,24

Fitokondi 6+6+6+6 l ha-1 21,81 12,25 56,17

Fitokondi 8+8+8+8 l ha-1 22,87 13,16 57,54

R05 / LSD05 0,84 0,78 4,23

38

2 lentelės tęsinys. Table 2 continued.

Variantas / Treatment

Suminis

derlius / Total

yield, t ha-1

Prekinis derlius

Marketable

yield, t ha-1

Prekinio derliaus

išeiga / Output of

marketable yield, %

2013 m.

Nepurkšta / Unsprayed 21,05 9,85 46,79

Fitokondi 6+6+6 l ha-1 22,15 11,12 50,20

Fitokondi 8+8+8 l ha-1 23,69 12,42 52,43

Fitokondi 6+6+6+6 l ha-1 23,54 12,37 52,55

Fitokondi 8+8+8+8 l ha-1 24,96 13,26 53,13

R05 / LSD05 0,74 0,65 3,27

2011–2013 m. vidutiniai duomenys / 2011–2013 average data

Nepurkšta / Unsprayed 20,07 9,15 45,56

Fitokondi 6+6+6 l ha-1 21,30 11,25 52,90

Fitokondi 8+8+8 l ha-1 22,66 12,49 55,17

Fitokondi 6+6+6+6 l ha-1 22,51 12,35 54,91

Fitokondi 8+8+8+8 l ha-1 23,91 13,46 56,37

R05 / LSD05 0,80 0,79 4,12

Vidutiniais 2011–2013 m. tyrimų duomenimis, nupurškus skystosiomis

organinėmis vaistažolinėmis trąšomis Fitokondi po 6 ir 8 l ha-1 tris ir

keturis kartus, esmingai padidėjo bulvių suminis ir prekinis gumbų derlius

bei prekinio derliaus išeiga, palyginti su nepurkštomis bulvėmis.

Nupurškus bulves Fitokondi po 8 l ha-1 (norma – 32 l ha-1), esmingai

padidėjo suminis ir prekinis bulvių gumbų derlius, palyginti su purškimu

tris ir keturis kartus po 6 l ha-1 (norma – atitinkamai 18 ir 24 l ha-1).

Vegetacijos metu nupurškus Fitokondi trąšomis keturis kartus po 6 l ha-1

(24 l ha-1) ir 8 l ha-1 (32 l ha-1), esmingai padidėjo suminis ir prekinis

gumbų derlius, palyginti su purškimu tris kartus, o prekinio derliaus išeigai

esminės įtakos nenustatyta. Purškiant tris kartus po 8 l ha-1 (24 l ha-1) ir

keturis kartus po 6 l ha-1 (24 l ha-1), esminių suminio ir prekinio gumbų

derliaus bei prekinio derliaus išeigos skirtumų nenustatyta (2 lentelė).

Vidutiniais 2011–2013 m. tyrimų duomenimis, nupurškus bulves

skystosiomis organinėmis vaistažolinėmis trąšomis Fitokondi tris ir

keturis kartus po 8 l ha-1 (norma – 24 ir 32 l ha-1), esmingai padidėjo

sėklinių bulvių gumbų derlius, palyginti su nepurkštomis bulvėmis, o

purškimas tris ir keturis kartus po 6 l ha-1 (norma – atitinkamai 18 ir

24 l ha-1) esminės įtakos sėklinių gumbų derliui neturėjo. Purškimas

Fitokondi trąšomis iš esmės mažino pašarinių bulvių gumbų derlių,

palyginti su nepurkštomis bulvėmis (3 lentelė).

39

3 lentelė. Skystųjų organinių vaistažolinių trąšų Fitokondi įtaka

ekologiškai auginamų sėklinių ir pašarinių bulvių gumbų derliui Table 3. The impact of liquid herbal organic fertilisers Fitokondi on the yield of

organically cultivated seed and for feed potato tubers

Variantas / Treatment Sėklinės bulvės / Seed

potatoes (35–50 mm), t ha-1

Pašarinės bulvės / Potatoes

for feed (25–35 mm), t ha-1

2011 m.

Nepurkšta / Unsprayed 3,26 7,96

Fitokondi 6+6+6 l ha-1 4,21 4,96

Fitokondi 8+8+8 l ha-1 4,90 4,77

Fitokondi 6+6+6+6 l ha-1 4,35 5,41

Fitokondi 8+8+8+8 l ha-1 4,61 5,33

R05 / LSD05 1,19 1,37

2012 m.

Nepurkšta / Unsprayed 3,41 6,93

Fitokondi 6+6+6 l ha-1 4,12 5,11

Fitokondi 8+8+8 l ha-1 4,65 4,93

Fitokondi 6+6+6+6 l ha-1 4,29 5,27

Fitokondi 8+8+8+8 l ha-1 4,71 5,00

R05 / LSD05 1,05 1,07

2013 m.

Nepurkšta / Unsprayed 4,05 7,15

Fitokondi 6+6+6 l ha-1 5,11 5,92

Fitokondi 8+8+8 l ha-1 5,86 5,41

Fitokondi 6+6+6+6 l ha-1 5,22 5,95

Fitokondi 8+8+8+8 l ha-1 5,95 5,75

R05 / LSD05 1,20 1,01

2011–2013 m. vidutiniai duomenys / 2011–2013 average data

Nepurkšta / Unsprayed 3,57 7,35

Fitokondi 6+6+6 l ha-1 4,48 5,33

Fitokondi 8+8+8 l ha-1 5,14 5,04

Fitokondi 6+6+6+6 l ha-1 4,62 5,54

Fitokondi 8+8+8+8 l ha-1 5,09 5,36

R05 / LSD05 1,15 1,16

Vidutiniais 2011–2013 m. tyrimų duomenimis, bulves nupurškus

skystosiomis organinėmis vaistažolinėmis trąšomis Fitokondi tris ir

keturis kartus po 6 ir 8 l ha-1, palyginti su nepurkštomis bulvėmis, esmingai

padidėjo sausųjų medžiagų, krakmolo ir nitratų gumbuose, o azoto, fosforo

ir kalio kiekiui esminės įtakos nei normos, nei purškimo dažnis neturėjo.

Palyginus Fitokondi normas ir jų purškimo dažnį, nustatyta, kad nei

normos, nei purškimo dažnis neturėjo esminės įtakos sausųjų medžiagų,

40

krakmolo, azoto, fosforo ir kalio kaupimuisi gumbuose. Bulves nupurškus

Fitokondi tris kartus po 6 l ha-1 (norma – 18 l ha-1) ir tris kartus po 8 l ha-1

(norma – 24 l ha-1), esmingai padidėjo nitratų kiekis gumbuose, palyginti

su purškimu keturis kartus po 6 ir 8 l ha-1. Kai bendra Fitokondi norma

buvo 24 l ha-1, iš esmės daugiau nitratų gumbuose susikaupė bulves

nupurškus tris kartus po 8 l ha-1 nei keturis kartus po 6 l ha-1 (4 lentelė).

4 lentelė. Skystųjų organinių vaistažolinių trąšų Fitokondi įtaka

ekologiškai auginamų bulvių gumbų cheminei sudėčiai Table 4. The impact of liquid herbal organic fertilisers Fitokondi on the chemical

composition of organically cultivated potato tubers

Variantas / Treatment

Sausosios

medžiagos

Dry

matter, %

Krakmolas

Starch, %

Nitratai

Nitrates,

mg kg-1

N, % P, % K, %

2011 m.

Nepurkšta / Unsprayed 18,71 11,30 40,85 0,211 0,045 0,495

Fitokondi 6+6+6 l ha-1 19,54 12,20 55,90 0,231 0,043 0,495

Fitokondi 8+8+8 l ha-1 19,69 12,30 55,30 0,230 0,040 0,485

Fitokondi 6+6+6+6 l ha-1 19,61 12,45 49,10 0,230 0,041 0,480

Fitokondi 8+8+8+8 l ha-1 19,75 12,40 46,80 0,225 0,042 0,490

R05 / LSD05 0,53 0,35 3,33 0,026 0,006 0,020

2012 m.

Nepurkšta / Unsprayed 19,01 11,84 45,23 0,201 0,043 0,491

Fitokondi 6+6+6 l ha-1 19,65 12,31 53,85 0,228 0,042 0,493

Fitokondi 8+8+8 l ha-1 19,71 12,62 53,65 0,231 0,042 0,490

Fitokondi 6+6+6+6 l ha-1 19,68 12,55 50,36 0,229 0,041 0,487

Fitokondi 8+8+8+8 l ha-1 19,82 12,54 48,36 0,226 0,040 0,486

R05 / LSD05 0,31 0,38 2,56 0,034 0,005 0,015

2013 m.

Nepurkšta / Unsprayed 19,41 14,25 78,36 0,261 0,044 0,312

Fitokondi 6+6+6 l ha-1 19,78 14,91 88,25 0,274 0,043 0,314

Fitokondi 8+8+8 l ha-1 19,91 15,12 88,36 0,275 0,043 0,315

Fitokondi 6+6+6+6 l ha-1 19,87 15,05 84,23 0,271 0,041 0,311

Fitokondi 8+8+8+8 l ha-1 20,02 15,32 82,63 0,270 0,042 0,312

R05 / LSD05 0,36 0,46 2,41 0,028 0,004 0,008

2011–2013 m. vidutiniai duomenys / 2011–2013 average data

Nepurkšta / Unsprayed 19,04 12,46 54,81 0,224 0,044 0,433

Fitokondi 6+6+6 l ha-1 19,66 13,14 66,00 0,244 0,043 0,434

Fitokondi 8+8+8 l ha-1 19,77 13,35 65,77 0,245 0,042 0,430

Fitokondi 6+6+6+6 l ha-1 19,72 13,35 61,23 0,243 0,041 0,426

Fitokondi 8+8+8+8 l ha-1 19,86 13,42 59,26 0,240 0,041 0,429

R05 / LSD05 0,41 0,40 2,80 0,030 0,005 0,015

41

Aptarimas. Ekologinės žemdirbystės sistemoje yra griežtai uždrausta

naudoti sintetines mineralines trąšas ar trąšas, kurioms gaminti

naudojamos sintetinės mineralinės medžiagos, bet galima naudoti trąšas,

pagamintas iš organinių ir natūralios kilmės mineralinių medžiagų.

Plečiantis ekologiniam ūkininkavimui, naudojant leistinas organines ir

mineralines medžiagas, buvo sukurta ir pagaminta nemažai birių,

granuliuotų ir skystų organinių trąšų, kurios leidžia išauginti didesnius ir

geresnės kokybės žemės ūkio augalų derlius, gerina dirvožemio savybes,

didindamos juose organinių medžiagų kiekį. Dauguma ekologiškų

skystųjų organinių trąšų turi augalus nuo ligų ir kenkėjų saugančių savybių

(Knittel, Albert, 2003; Finckh et al., 2006; Hasse et al., 2007 b; Komisijos

reglamentas (EB) Nr. 889/2008, 2008; De Ponti et al., 2012; Palmer et al.,

2013; Pekarskas, 2008 c, 2016 a, b).

Skystųjų organinių trąšų panaudojimo ekologinėje žemdirbystėje

pagrindinis tikslas yra išauginti didesnius ir geresnės kokybės žemės ūkio

augalų derlius ir turėti galimybę aprūpinti augalus maisto medžiagomis jų

vegetacijos metu (Sliesaravičius et al., 2006; Pekarskas, 2008 c, 2016 b).

Pirmos skystosios organinės trąšos, sertifikuotos naudoti ekologinėje

gamyboje, buvo Biokal 1, Biokal 2 ir Biojodis. Biokal 1 ir Biokal 2 –

Vengrijoje gaminamos skystosios organinės trąšos. Joms gaminti

naudojamas vaistažolinių augalų esktraktas. Atlikti moksliniai tyrimai

parodė, kad šias organines trąšas galima sėkmingai panaudoti sėkloms

apdoroti prieš sėją ir žemės ūkio augalams purkšti jų vegetacijos metu. Dėl

trąšų su vaistažolinių augalų ekstraktu poveikio mažiau sėklų pažeidė

mikromicetai, didėjo dygimo energija ir daigumas, labai pagausėjo žemės

ūkio augalų derlius, pagerėjo kokybė, mažiau augalų pažeidė ligos ir

kenkėjai (Pekarskas, 2008 a, b; Starkutė ir kt., 2009 a, b; Jablonskytė-

Raščė ir kt., 2012; Pekarskas, Sinkevičienė, 2015; Sinkevičienė ir kt.,

2015).

Skystosios organinės trąšos Fitokondi nuo trąšų Biokal 1 skiriasi tuo, kad

jų sudėtyje vandeninis vaistažolinių augalų ekstraktas sudaro net 80 % ir

pagamintas jis iš septynių vaistažolinių augalų, o Biokal 1 sudėtyje

vandeninis vaistažolinių augalų ekstraktas sudaro tik 57 % ir pagamintas

jis iš trijų vaistažolinių augalų (Pekarskas, 2016 b). Aleksandro

Stulginskio universiteto Agroekologijos centre skystųjų organinių trąšų

įtaka ekologiškoms bulvėms yra plačiai tyrinėjama. Su skystosiomis

organinėmis trąšomis Biokal, Fitokondi, Ruponics atliktais tyrimais,

nustatyta, kad tręšinat šiomis trąšomis didėja tiek ekologiškai auginamų

bulvių derlius, tiek prekinio derliaus išeiga (Pekarskas et al., 2011).

Panašūs rezultatai gauti ir atlikus šiuos tyrimus: nustatyta, kad tręšiant

Fitokondi iš esmės padidėjo bulvių suminis ir prekinis gumbų derlius bei

42

prekinio derliaus išeiga.

Lietuvoje intensyvios gamybos sistemoje atliktais tyrimais nustatyta,

kad bulvių gumbų derliui ir cheminei sudėčiai didelės įtakos turi tiek

trąšos, tiek tręšimo intensyvumas, tiek meteorologinės sąlygos bulvių

vegetacijos metu. Visos tirtos trąšos sumažino krakmolo kiekį gumbuose,

tačiau padidino bendrą cukraus ir nitratų kiekį (Makarevičiūtė, 2003;

Staugaitis ir kt., 2006; Janušauskaitė, Žėkaitė, 2008). Trąšos ir jų normos

turi esminę įtaką bulvių gumbų cheminei sudėčiai ir ekologinės

žemdirbystės sistemoje, bet ji skiriasi nuo įtakos, daromos ūkininkaujant

intensyviai. Netręštame kalio trąšomis plote krakmolo kiekį bulvių

gumuose iš esmės padidino tiek 6, tiek 10 l ha-1 bendros Biojodžio normos,

o bulves patręšus kalio trąšomis, iš esmės krakmolo kiekį padidino tik

10 l ha-1 norma. Bulves nupurškus Biojodžiu (norma – 10 l ha-1) kalio

sulfatu (K90) tręštame plote, iš esmės sumažėjo nitratų kiekis, palyginti su

netręštomis ir Biojodžiu nepurkštomis bulvėmis. Biojodis turėjo mažai

įtakos sausųjų ir tirpių sausųjų medžiagų bei vitamino C kiekiui

ekologiškai augintų bulvių gumbuose (Pekarskas, 2012). Atlikus tyrimus

su Fitokondi nustatyta, kad palyginti su nepurkštomis bulvėmis, gumbuose

iš esmės padidėjo sausųjų medžiagų, krakmolo ir nitratų kiekiai, o azoto,

fosforo ir kalio kiekiui Fitokondi trąšos įtakos neturėjo. Bulvių purškimas

jų vegetacijos metu skystosiomis organinėmis trąšomis turėjo esminės

įtakos bulvių gumbų cheminei sudėčiai, bet skirtingos trąšos gali daryti

nevienodą įtaką atskiriems cheminės sudėties rodikliams.

Išvados 1. Ekologiškai auginamas bulves nupurškus skystosiomis

organinėmis vaistažolinėmis trąšomis Fitokondi tris ir keturis kartus po 6

ir 8 l ha-1, iš esmės padidėjo suminis ir prekinis gumbų derlius, prekinio

derliaus išeiga, sausųjų medžiagų, krakmolo ir nitratų kiekis gumbuose, o

azoto, fosforo ir kalio kiekiui Fitokondi trąšos įtakos neturėjo.

2. Bulves nupurškus Fitokondi tris ir keturis kartus po 8 l ha-1 (normos –

atitinkamai 24 ir 32 l ha-1), iš esmės padidėjo suminis ir prekinis bulvių

gumbų derlius, palyginti su purškimu tris kartus po 6 l ha-1 (norma –

18 l ha-1). Fitokondi norma ir purškimo dažnis neturėjo įtakos bulvių

prekinio derliaus išeigai.

3. Skirtingos Fitokondi trąšų normos ir purškimų dažnis neturėjo

esminės įtakos sausųjų medžiagų, krakmolo, azoto, fosforo ir kalio

kaupimuisi gumbuose. Fitokondi trąšomis nupurškus tris kartus, esmingai

padidėjo nitratų kiekis bulvių gumbuose, palyginti su purškimu keturis

kartus. Kai bendra Fitokondi norma buvo 24 l ha-1, iš esmės daugiau nitratų

gumbuose susikaupė bulves nupurškus tris kartus po 8 l ha-1 nei keturis

kartus po 6 l ha-1.

43

Gauta 2018-11-14

Parengta 2018-11-19

Literatūra

1. Budzynski W. S., Jankowski K. J., Szemplinski W. 2003. Cultivar –

related and agronomic conditions of rye yielding on good rye soil

suitability complex. Part I: Yield and its relationship with the yield

components. Agronomy, 6(1): 1–11.

2. Camire M. E., Kubow S., Donelly D. J. 2009 Potato and human

health. Critical Reviews in Food Science and Nutrition, 49: 823–840.

3. El-Sayed S. F., Hassan A., Hassan H. A., El-Mogy M. M. 2015.

Impact of Bio- and Organic Fertilizers on Potato Yield, Quality and

Tuber Weight Loss After Harvest. Potato Research, 58: 67–81.

4. Finckh M. R., Schulte-Geldermann E., Bruns C. 2006. Challenges to

Organic Potato Farming: Disease and Nutrient Management. Potato

Research, 49: 27–42.

5. Haase T., Schüler C., Haase N. U., Heß J. 2007 a. Suitability of

organic potatoes for industrial processing: effect of agronomical

measures on selected quality parameters at harvest and after storage.

Potato Research, 50: 115–141.

6. Haase T., Schüler C., Piepho H. P., Thöni H., Heß J. 2007 b. The

effect of preceding crop and pre-sprouting on crop growth, N use

and tuber yield of maincrop potatoes for processing under conditions

of N stress. Journal of Agronomy and Crop Science, 193: 270–291.

7. Hajšlová J., Schulzová V., Slanina P., Janné K., Hellenäs K. E.,

Andersson C. 2005. Quality of organically and conventionally

grown potatoes: four-year study of micronutrients, metals,

secondary metabolites, enzymatic browning and organoleptic

properties. Food Additives & Contaminants, 22: 514–534.

8. Hamouz K., Lachman J., Dvořák P., Pivec V. 2005. The effect of

ecological growing on the potatoes yield and quality. Plant, Soil

and Environment, 51: 397–402.

9. Jablonskytė-Račkė D., Maikštėnienė S., Cesevičienė J.,

Mankevičienė A. 2012. Ekologiškų trąšų ir bioaktyvatorių įtaka

paprastųjų kviečių (Triticum aestivum L.) ir spelta kviečių (Triticum

spelta L.) produktyvumui bei derliaus kokybei. Žemės ūkio mokslai,

19(1): 1–10.

10. Janušauskaitė D., Žėkaitė V. 2008. Bulvių cheminės sudėties kitimas

vegetacijos metu bei jo ryšys su gumbų derliumi. Žemės ūkio

mokslai, 15(4): 53–59.

44

11. Knittel H., Albert E. 2003. Düger und Düngung. Bergen–Dumme,

Agrimedia.

12. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos

išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės

gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės

dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (OL L 250, 2008 9

18, p. 1) http://eur-lex.europa [accessed 21 06 2016].

13. Maggio A., Carillo P., Bulmetti G. S., Fuggi A., Barbieri Gand De

Pascale S. 2008. Potato yield and metabolic profiling under

conventional and organic farming. European Journal of Agronomy,

28: 343–350.

14. Makaravičiūtė A. 2003. Tręšimo įtaka bulvių derliui, krakmolo ir

sausųjų medžiagų kiekiui gumbuose. Žemės ūkio mokslai, 2: 35–42.

15. Mansour S. A., Belal M. H., Abou-Arab A. A., Ashour H. M.,

Gad M. F. 2009. Evaluation of some pollutant levels in

conventionally and organically farmed potato tubers and their risks

to human health. Food and Chemical Toxicology, 47: 615–624.

16. Möller K., Habermeyer J., Zinkernagel V., Reents H. J. 2006. Impact

and interaction of nitrogen and Phytophthora infestans as yield-

limiting and yield-reducing factors in organic potato (Solanum

tuberosum L.) crops. Potato Research, 49: 281–301.

17. Moschella A., Camin F., Miselli F., Parisi B., Versini G., Ranalli P.

2005. Markers of characterization of agricultural regime and

geographical origin in potato. Agroindustria, 4(3): 325–332.

18. Palmer M. W., Cooper J., Tétard-Jones C., Średnicka-Tober D.,

Barański M., Eyre M., Shotton P. N., Volakakis N., Cakmak I.,

Ozturk L., Leifert C., Wilcockson S. J., Bilsborroe P. E. 2013. The

influence of organic and conventional fertilization and crop

protection practices, preceding crop, harvest year and weather

conditions on yield and quality of potato (Solanum tuberosuum) in a

long-term management trial. European Journal of Agronomy, 49:

83–92.

19. Pawelzik E., Möller K. 2014. Sustainable potato production

worldwide: the challenge to assess conventional and organic

production systems. Potato Research, 57: 273–290.

20. Pekarskas J. 2008 a. Biologinių preparatų Biojodžio ir „Biokal 1“

įtaka ekologiškai auginamoms morkoms. Sodininkystė ir

daržininkystė, 27(4): 133–144.

21. Pekarskas J. 2008 b. Biologinių preparatų Biojodžio ir „Biokal 1“

įtaka ekologiškai auginamų burokėlių derliui ir biocheminei

sudėčiai. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(4): 145–154.

45

22. Pekarskas J. 2008 c. Tręšimas ekologinės gamybos ūkiuose. Kaunas.

23. Pekarskas J. 2012. Skystos organinės trąšos Biojodžio įtaka

ekologiškų bulvių derliui ir kokybei. Sodininkystė ir daržininkystė,

31(1–2): 74–85.

24. Pekarskas J. 2016 a. Mėsinių galvijų mėšlo kompostavimo ir

granuliuotų organinių trąšų gamybos technologijos, jų įtaka

augalams ir dirvožemiui. Kaunas.

25. Pekarskas J. 2016 b. Skystų organinių trąšų gamyba, panaudojant

mėsinių galvijų mėšlo kompostą, jų savybės ir įtaka augalams.

Kaunas.

26. Pekarskas J., Sinkevičienė J. 2015. Effect of biopreparations on seed

germination and fungal contamination of winter wheat. Biologija,

61(1): 25–33.

27. Pekarskas J., Šileikienė D., Grigalavičienė I., Karklelienė R.,

Granstedt A. 2011. The Effect of Organic Certified Materials on the

Tendency of Yield and Quality Index of Potatoes. Rural

development 2011: the fifth international scientific conference,

proceedings, 5(2): 200–205.

28. Ponti T. de, Rijk B., van Ittersum M. K. 2012. The crop yield gap

between organic and conventional agriculture. Agricultural System,

108: 1–9.

29. Rembiałkowska E. 2007. Review Quality of plant products from

organic agriculture. Journal of the Science of Food and Agriculture,

87: 2757–2762.

30. Sinkevičienė J., Pekarskas J., Krasauskas A. 2015. Biologinių

produktų poveikis ekologinių žieminių kviečių sėklai. Žemės ūkio

mokslai, 22(2): 74–80.

31. Sliesaravičius A., Pekarskas J., Rutkovienė V., Baranauskis K. 2006.

Grain yield and disease resistance of winter cereal varieties and

application of biological agent in organic agriculture. Agronomy

Research, 4: 371–378.

32. Starkutė R., Viškelis P., Bundinienė O., Zalatorius V. 2009 a.

Ekologiškų trąšų įtaka svogūnų produktyvumui ir laikymuisi.

Sodininkystė ir daržininkystė, 28(2): 95–104.

33. Starkutė R., Viškelis P., Zalatorius V., Bundinienė O.,

Kavaliauskaitė D. 2009 b. Skystų trąšų „Biokal 01“ įtaka ekologiškai

auginamų burokėlių derliui ir kokybei. Sodininkystė ir

daržininkystė, 28(1): 95–104.

34. Staugaitis G., Kučinskas J., Matusevičius K. 2002. Makro- ir

mikroelementų reikšmė skirtingoderlingumo bulvėms. Sodininkystė

ir daržininkystė, 21(2): 78–87.

46

35. Staugaitis G., Kučinskas J., Petrauskienė R., Dalangauskienė A.

2006. Trąšų įtaka ankstyvosioms bulvėms. Sodininkystė ir

daržininkystė, 25(1): 216–227.

36. Staugaitis G., Laurė R. 2008. Lapų trąšų įtaka bulvių gumbų derliui,

kokybei ir pelningumui. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(1): 169–

177.

37. Tarakanovas P., Raudonius S. 2003. Agronominių tyrimų duomenų

statistinė analizė taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT,

SPLIT-PLAT iš paketo SELEKCIJA ir IRRISTAT. Akademija,

Kėdainių r.

38. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir

ekologiškų produktų ženklinimo, panaikinantis Reglamentą (EEB)

Nr. 2092/91 (OL L 189, 2007 7 20, p. 1) http://eur-lex.europa

[accessed 01 07 2016].

39. Williams A. G., Audsley E. and Sandars D. L. 2010. Environmental

burdens of producing bread wheat, oilseed rape and potatoes in

England and Wales using simulation and system modelling.

International Journal of Life Cycle Assessment, 15(8): 855–868.

40. Wszelaki A. L., Delwiche J. F., Walker S. D., Liggett R. E.,

Scheerens J. C., Kleinheinz M. D. 2005. Sensory quality and mineral

and glycoalkaloid concentrations in organically and conventionally

grown redskin potatoes (Solanum tubersoum L.). Journal of the

Science of Food and Agriculture, 85: 720–726.

47

SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2018. 37(3-4).

The impact of liquid organic herbal fertilisers Fitokondi rates and spray

frequency on ecologically grown potatoes

J. Pekarskas

Summary

The research of the impact of liquid organic herbal fertilisers Fitokondi on organically

cultivated potato yield and its quality were carried out in 2011–2013 in the Experimental

Station of the Lithuanian University of Agriculture on loam, shallowly calcareous gleyic

Luvisol - IDg8-k (Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisol - LVg-p-w-cc). Having sprayed three

and four times the ecologically grown potatoes with liquid organic herbal fertilisers

Fitokondi 6 and 8 at the rate of l ha-1 total and marketable yield of potato tubers, the output

of marketable yield, the amount of dry matter, starch and nitrates in the tubers increased

essentially, meanwhile Fitokondi fertilisers had no impact on the amount of nitrogen,

phosphorus and potassium. Having sprayed the potatoes with Fitokondi 24 and 32 1 ha-1

at the rate of three and four 8 1 ha-1, total and marketable yield of potato tubers essentially

increased in comparison with spraying 18 1 ha-1 at the rate of 6 1 ha-1 in three times. The

rate of Fitokondi and spray frequency had no impact on the output of commercial potato

yield. Having compared potato spray in the time of vegetation at the Fitokondi rates of 6

and 8 1 ha-1 in three or four times there were no essential differences of the yield of seed

and fodder potato tubers. Potato spray with different Fitokondi rates and frequency of

sprays had no essential impact on the accumulation of dry matter, starch, nitrogen,

phosphorus and potassium in the tubers. Having sprayed with Fitokondi fertilisers three

times the amount of nitrates increased essentially in comparison with spraying four times.

Having sprayed the potatoes with common 24 l ha-1 rate of Fitokondi essentially more

nitrates were accumulated in the tubers after potatoes were sprayed three times 8 l ha-1

than four times 6 l ha-1.

Keywords: chemical composition, yield, liquid organic fertilisers Fitokondi, organic

farming, potatoes

48

LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALO

SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.

SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2018. 37(3–4).

Tręšimo įtaka piktžolių paplitimui ir įvairovei pupų

pasėlyje

Roma Starkutė, Ona Bundinienė, Vytautas Zalatorius Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės

institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai, Kauno r.

el. paštas: r.starkute@lsdi.lt

2016 metais Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filiale Sodininkystės ir

daržininkystės institute atliktų tyrimų tikslas – nustatyti trąšų su huminių medžiagų

kompleksu ir įvairių boro ir molibdeno trąšų, panaudotų vegetacijos metu, įtaką piktžolių

paplitimui ir įvairovei pupų pasėlyje. Nustatyta, kad patręšus kompleksinėmis trąšomis

prieš sėją ir vegetacijos metu per lapus boro ir molibdeno trąša su jūros dumbliais buvo

iš esmės mažiausias piktžolių tankis ir jų orasausė masė.

Prieš derliaus nuėmimą iš esmės didžiausias piktžolių tankis ir didžiausia orasausė

masė buvo patręšus kompleksinėmis trąšomis su huminėmis medžiagomis prieš sėją ir

vegetacijos metu – per lapus boro ir molibdeno trąša. Didžiausia piktžolių įvairovė buvo

patręšus prieš sėją kompleksinėmis trąšomis ir vegetacijos metu – per lapus boro ir

molibdeno trąšomis (kontrolinis variantas).

Reikšminiai žodžiai: huminės medžiagos, kompleksinės trąšos, piktžolės, pupos.

Įvadas. Augalų produktyvumą lemia vidaus ir išorės veiksnių visuma.

Pasėlių piktžolėtumas yra viena didžiausių problemų žemdirbystės

sistemoje, nes piktžolės konkuruoja su kultūriniais augalais dėl mitybinių

medžiagų, šviesos, vandens, per jas plinta ligos, kenkėjai, o tai lemia prastą

derlių ir jo kokybės sumažėjimą (Kandasamy, 2017; Vollmann et al.,

2010).

Piktžolių paplitimas priklauso ne tik nuo dirvos užterštumo piktžolių

sėklomis, dirvos įdirbimo, mechaninės sudėties, bet ir nuo kultūrinio

augalo biologinių savybių, jo stelbiamosios galios, nuo naudojamų trąšų.

Piktžolėms naikinti naudojami herbicidai. Tačiau pernelyg didelis ir

neatsakingas herbicidų naudojimas gali būti ne tik kenksmingas žmogui,

augmenijai ir gyvūnijai, bet ir užteršti pavojingais teršalais vandens

telkinius, gruntinį vandenį bei dirvožemį. Be to, juos gausiai naudojant,

gali išsivystyti piktžolių atsparumas herbicidams (Rao et al., 2007).

Pasėlių tręšimas yra svarbi integruotos kovos su piktžolėmis dalis

(Blackshaw et al., 2003).

49

Visi azotą fiksuojantys augalai labai jautriai reaguoja į netinkamą ir

netikslų herbicidų naudojimą, todėl herbicidais turi būti purškiama

atsižvelgiant į augalo biologiją, auginimo agrotechnikos ir aplinkosaugos

reikalavimus. Pupos ir pupelės ankstyvaisiais augimo tarpsniais ypač

jautrios piktžolėtumui, todėl jas auginant svarbu kovoti su piktžolėmis

(Blackshaw, 1991). G. M. Pynenburg ir kt. (2011) nustatė, kad piktžolės

gali sumažinti ankštinių pupelių sėklų derlių iki 85 %. J. Qasem ir kt.

(1995) teigia, kad piktžolių kritinis laikotarpis – 14–21 diena po pupelių

sudygimo. Todėl vietoj herbicidų geriau taikyti alternatyvias augalų

piktžolių naikinimo priemones arba bent mažinti jų naudojimą. Tyrimais

nustatyta, kad piktžolių kiekį ir rūšinę sudėtį pasėlyje galima kontroliuoti

prieš piktžolių sudygimą ir joms sudygus akėjant pupų pasėlį ir tręšiant

atitinkamomis trąšomis. Tręšimas keičia dirvožemio derlumą, kuris turi

įtakos ne tik kultūrinių augalų augimui, bet ir piktžolių įvairovei

(Cheimona et al., 2017), be to, stimuliuoja kai kurių piktžolių augimą

(Assani Bin Lukangila, 2016). Tiek trąšų tipas, tiek norma daro didelį

poveikį piktžolių bendrijos struktūrinei sudėčiai (Pyšek, Lepš, 1991;

Tilman, 1987). Tręšimas gali būti naudingas tiek kultūriniams augalams,

tiek piktžolių biologinei įvairovei ir augimui.

Pastaraisiais metais sukurta naujų huminių trąšų su įvairiais priedais,

taip pat boro ir molibdeno trąšų, kurių poveikis piktžolėtumui ir jų rūšinei

įvairovei netirtas. Didelę įtaką pupiniuose augaluose vykstantiems

fiziologiniams procesams, tokiems kaip ląstelių dalijimasis, kalcio

pasisavinimas, angliavandenių apykaita, turi boras ir molibdenas.

Boras (B) būtinas augalų fiziologiniams procesams vykti: jis skatina

šaknų augimą ir vystymąsi, fermentų aktyvumą ir kvėpavimą,

angliavandenių, ypač sacharozės, sintezę ir nutekėjimą iš lapų į šaknis,

didina augalų atsparumą ligoms, skatina gumbelių vystymąsi. Boras (B)

pupoms būtinas visą vegetacijos laikotarpį (Singh et al., 2014; Patra,

Bhattacharya, 2009; Samet et al., 2013). Jo trūkumas stabdo žiedų ir sėklų

susidarymą (Subasinghe et al., 2003). Kitas svarbus mikroelementas

pupoms yra molibdenas (Mo). Jis būtinas gumbelinėms bakterijoms

susidaryti, stiprina azoto fiksavimą iš oro ir reguliuoja jo apykaitą

augaluose (Singh et al., 2014; Hansch et al., 2009).

Manoma, kad trąšos su jūros dumbliais yra pranašesnės už sintetines

chemines trąšas, nes jūros dumbliuose yra didelis kiekis organinės

medžiagos, mikro- ir makroelementų, vitaminų ir riebiųjų rūgščių, kurie

teigiamai veikia augalų augimą ir produktyvumą (Arioli et al., 2015; El-

Metwally, 2016).

50

Darbo tikslas – nustatyti trąšų su huminių medžiagų kompleksu ir

įvairių boro ir molibdeno trąšų įtaka piktžolėtumui bei jų įvairovei pupų

pasėlyje.

Tyrimų objektas, metodai ir sąlygos. Bandymai atlikti Lietuvos

agrarinių ir miškų mokslų centro (toliau – LAMMC) filialo Sodininkystės

ir daržininkystės instituto bandymų lauke, karbonatingajame sekliai

glėjiškame išplautžemyje (IDg8-k / Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisols –

LVg-p-w-cc). Pagal granuliometrinę sudėtį tai priesmėlio ant lengvo

priemolio dirvožemis. Armens gylis – iki 25–26 cm.

Dirvožemis šarminės reakcijos (pHKCl 7,8), mažo humusingumo

(1,66 %), labai mažo azotingumo (Ns – 0,098 %, Nmin –19,02 kg ha-1), labai

didelio fosforingumo ir kalingumo (atitinkamai 382 ir 175 mg kg-1),

kalcingas ir magningas (atitinkamai 8 265 ir 1 660 mg kg-1).

Lauko bandymo plotas – 360 m2 (ilgis – 15 m, plotis – 24 m).

Apskaitinio laukelio dydis: ilgis – 6 m, plotis – 1,4 m. Variantai kartoti po

4 kartus.

Pupų veislė ‘Fanfare’ auginta lygiame paviršiuje. Sėjos norma –

240 kg ha-1, pasėta tikslaus išsėjimo universalia pneumatine daržovių

sėjamąja UPDS-2,8 pagal schemą – 62 + 8 cm (70 cm tarpueiliais, dviem

eilutėmis). Sėklos įterptos 6–8 cm gylyje.

Bandymų schema:

1. Herbicidai (fonas) + kompleksinės trąšos + boro ir molibdeno trąšos

(F + KT + BMo);

2. Fonas + kompleksinės trąšos + biostimuliatorius + boro ir molibdeno

trąšos (F +KT + Bs + BMo);

3. Fonas + kompleksinės trąšos su huminėmis medžiagomis + boro ir

molibdeno trąšos (F + KTH + BMo);

4. Fonas + kompleksinės trąšos + boro ir molibdeno trąšos su jūros

dumbliais (F +KT + BMojd);

5. Fonas + kompleksinės trąšos + boro ir molibdeno inovatyvios trąšos

(F +KT + BMoinov).

Prieš sėją pagal bandymų schemą laukas tręštas kompleksinėmis

trąšomis PB 5 15 30 ir PBH 5 15 30 + Humifirst. Trąšų norma –

N30P90K180.

Pupoms esant 2–4 lapo tarpsnio, pasėlis tręštas amonio salietra (N30), o

papildomai per lapus įvairiomis boro ir molibdeno trąšomis tręšta pupoms

esant žaliojo pumpuro tarpsnio.

51

Iki sudygimo pupos nuo vienamečių dviskilčių ir kai kurių vienaskilčių

piktžolių buvo nupurkštos herbicidu Fenix (norma – 3 l ha-1), o pupoms

esant 3–5 lapų tarpsnio nuo varpinių piktžolių jos purkštos Agilu (norma –

1 l ha-1).

Piktžolių kiekis (vnt. m-2) ir rūšinė sudėtis buvo nustatoma du kartus:

pirmą kartą – praėjus 10 dienų nuo papildomo tręšimo boro ir molibdeno

trąšomis, antrą kartą – prieš derliaus nuėmimą. Piktžolės skaičiuotos

keturiose laukelio vietose 0,25 m2 dydžio ploteliuose. Surinkti piktžolių

ėminiai išdžiovinti, paskui pasverti jų orasausės masės pokyčiams tarp

variantų nustatyti.

Bandymų duomenys apdoroti dispersinės analizės metodu, naudojant

statistinę duomenų apdorojimo programą ANOVA (Tarakanovas,

Raudonius, 2003).

Meteorologinės sąlygos. 2016 m. pupų vegetacijos laikotarpiu

temperatūra buvo šiek tiek aukštesnė už daugiametę vidutinę (1 pav.). Itin

karštas buvo 2016 m. gegužės mėnuo: oro temperatūra buvo 3,3 ºC

aukštesnė už daugiametę vidutinę. Aukšta temperatūra vyravo ir birželio

mėnesį – ji 1,5 ºC viršijo daugiametį vidurkį. Aukšta oro temperatūra ir

drėgmės stoka stabdė sėklų dygimą ir augalų vegetaciją. Gausūs krituliai

iškrito liepos mėnesį – 40 % daugiau nei daugiametis vidutinis mėnesio

kritulių kiekis. Rugpjūčio mėnesio kritulių kiekis buvo artimas vidutiniam

daugiamečiam, o rugsėjis buvo sausas ir, palyginti su daugiamete vidutine

temperatūra, šiltas.

Rezultatai ir aptarimas. Mokslininkų nustatyta, kad piktžolių

skaičiaus pasėlyje sumažėjimą ar padidėjimą bei rūšinę sudėtį gali lemti

tinkamos agrotechninės priemonės, taip pat ir tręšimas (Rahnavard et al.,

2009). Mūsų atliktais tyrimais nustatyta, kad papildomai patręšus boro ir

molibdeno trąšomis, pupų pasėlyje vyravo vienametės dviskiltės piktžolės

(apie 13 rūšių) (2 pav. ). Jos sudarė apie 96 % bendro piktžolių skaičiaus.

Labiausiai buvo paplitusios baltosios balandos, plačialapės balandūnės,

juodosios kiauliauogės, trikertės žvaginės, smulkiažiedės galinsogos,

pūdyminės veronikos. Daugiamečių piktžolių buvo mažai ir jos neturėjo

didesnės įtakos pasėlio piktžolėtumui.

52

1 pav. Temperatūra ir kritulių kiekis 2016 m. vegetacijos laikotarpiu. Babtų

agrometeorologinės stotelės duomenys, iMETOS prognozavimo sistema Fig. 1. Temperature and precipitation during vegetation period in 2016. Data of Babtai

agrometeorological station, iMETOS prognostication system

2 pav. Piktžolių kiekis (%) pupų pasėlyje vegetacijos pradžioje.

Babtai, 2016 Fig. 2. Content (%) of weeds in bean crop at the beginning of vegetation. Babtai, 2016

15,6

17,418,5

17,4

13,6

16,5

12,3

15,9

17,316,7

12,1

14,9

11,2

45,8

107,6

77,4

13,4

51,150,7

71,275,3

78,4

58,7

66,9

0

4

8

12

16

20

0

20

40

60

80

100

120

Gegužė / May Birželis / June Liepa / Jule Rugpjūtis /

August

Rugsėjis /

September

Vidurkis /

Average

Krituliai

Precipitation, mmOro temperatūra

Air temperature, °C

Mėnesiai

Month

2016 daugiametė / multiannual 2016 daugiametė / multiannual

Vienametės

dviskiltės / Annual

dicotyledon96 %

Daugiametės

dviskiltės / Perennial

monocot2 %

Daugiametės

dviskiltės / Perennial

dicotyledon1 %

Vienametės

vienaskiltės / Annual

monocot1 %

53

Tyrimais nustatyta, kad patręšus skirtingomis trąšomis piktžolių rūšių

pasiskirstymas ir tankis buvo skirtingi (1 lentelė). Visuose variantuose

dominavo baltoji balanda (Chenopodium album): ji iš visų piktžolių sudarė

vidutiniškai 47,3 %, ir plačioji balandūnė (Atriplex patula) – 18,3 %.

Didžiausias baltosios balandos tankis (25,4 vnt. m-2) buvo prieš sėją

patręšus kompleksinėmis ir papildomai vegetacijos metu – inovatyviomis

boro ir molibdeno trąšomis, o plačiosios balandūnės – patręšus trąšomis su

huminėmis medžiagomis ir boro ir molibdeno trąšomis (8,5 vnt. m-2).

Mažiausias jų tankis (atitinkamai 12,7 ir 4,2 vnt. m-2) buvo prieš sėją

patręšus kompleksinėmis trąšomis ir vegetacijos metu – boro ir molibeno

trąšomis, tačiau patręšus šiomis trąšomis buvo nustatytas didesnis kitų

piktžolių rūšių, tokių kaip smulkiažiedė galinsoga (Galinsoga parviflora

Cav.), paprastasis varputis (Elymus repens), juodoji kiauliauogė (Solanum

nigrum L.), trikertė žvaginė (Capsella bursa-pastoris) (atitinkamai 10,1;

2,6; 3,7; 2,6 vnt. m-2), tankis.

Nustatyta, kad prieš ravėjimą didžiausias piktžolių tankis

(41,8 vnt. m-2) buvo patręšus trąšomis su huminių trąšų kompleksu ir boro

ir molibdeno trąšomis, o iš esmės mažiausias – patręšus kompleksinėmis

ir boro ir molibdeno trąšomis su biostimuliaciniu veikimu (R05 = 3,2).

1 lentelė. Tręšimo įtaka piktžolių tankiui pupų pasėlyje Table 1. Influence of on weed density in bean crop

Babtai, 2016

Piktžolių rūšys / Weed

species

Piktžolių tankis prieš, vnt. m-2 / Weed density before, unit m-2

ravėjimą / weeding derliaus nuėmimą / harvesting

Variantas / Treatment 1 2 3 4 5 1 2 3 4 5

Chenopodium album 12,7 15,9 14,8 17,5 25,4 2,6 2,6 6,9 3,2 3,5

Atriplex patula 4,2 7,4 8,5 7,9 5,3 0,5 0,0 2,1 0,5 0,7

Senecio vulgaris 1,1 0,0 1,6 0,5 1,1 0,5 0,5 22,2 0,0 4,1

Amaranthus retroflexus 0,0 0,0 0,5 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0

Tripleurospermum

inodorum 0,0 1,1 1,1 1,6 0,0 10,1 16,4 13,8 20,1 8,1

Elymus repens 2,6 1,6 0,0 0,0 0,0 7,9 6,3 3,7 3,2 3,5

Solanum nigrum 3,7 2,6 2,1 1,1 0,5 2,6 5,3 4,2 0,0 0,7

Plantago major 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 9,0 5,8 3,2 5,3 6,0

Echinochloa crus-galli 0,0 0,0 0,0 1,6 0,0 0,5 0,0 1,6 0,0 0,0

Capsella bursa- pastoris 3,7 1,1 1,6 0,5 1,1 5,8 1,6 29,1 2,1 11,6

Galinsoga parviflora 10,1 1,6 2,1 0,0 2,1 18,5 6,9 11,6 1,6 10,2

Polygonum lapathifolium 0,5 0,0 0,5 0,0 0,0 9,0 5,8 3,2 5,3 6,0

Veronica agrestis 2,6 2,1 1,6 0,5 2,6 4,8 2,1 1,1 1,4 0,0

54

1 lentelės tęsinys. Table 1 continued.

Piktžolių rūšys / Weed

species

Piktžolių tankis prieš, vnt. m-2 / Weed density before, unit m-2

ravėjimą / weeding derliaus nuėmimą / harvesting

Variantas / Treatment 1 2 3 4 5 1 2 3 4 5

Poa annua 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 1,1 0,5 0,5 1,1 0,0

Stellaria media 0,5 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,5 0,0 0,0

Lamium purpureum 0,0 0,0 0,0 1,1 1,6 0,5 0,0 0,0 1,1 0,7

Mentha arvensis 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 1,6 0, 0,0 0,0

Sonchus arvensis 0,0 0,0 0,5 0,5 0,0 0,5 0,0 0,0 1,1 0,7

Cirsium arvense 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,5 0,0 0,0 0,0 0,0

Taraxacum officinale 0,0 0,28 0,28 0,01 0,00 0,0 0,5 11,0 0,5 0,0

Gnaphalium uliginosum 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,2

Erodium cicutarium 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 1,1 0,0 0,0 0,0

Iš viso piktžolių / Total

weed 41,8 33,3 34,9 32,8 39,7 65,1 51,3 114,7 40,2 50,8

Procentai nuo visos

piktžolių sumos / Percent

off total amount of

weeds

22,9 18,3 19,1 18,0 21,7 20,2 15,9 35,6 12,5 15,8

Pastabos / Notes:

1 – Herbicidai (fonas) + kompleksinės trąšos + boro ir molibdeno trąšos (F + KT +

BMo) / Herbicide (Background) + complex fertilizer + boron-molybdenum fertilizer

(B + CF + BMo); 2 – Fonas + kompleksinės trąšos + biostimuliatorius + boro ir

molibdeno trąšos (F +KT + Bs + BMo) / Background + complex fertilizer +

biostimulant + boron-molybdenum fertilizer (B +CF + BS + BMo); 3 – Fonas +

kompleksinės trąšos su huminėmis medžiagomis + boro ir molibdeno trąšos (F +

KTH + BMo) / Background + complex fertilizer with humic substances + boron-

molybdenum fertilizer (B + CFH + BMo); 4 – Fonas + kompleksinės trąšos + boro ir

molibdeno trąšos su jūros dumbliais (F +KT + BMojd) / Background + complex

fertilizer + boron-molybdenum fertilizer with seaweed (B + CF + BMosw); 5 –

Fonas + kompleksinės trąšos + boro ir molibdeno inovatyvios trąšos (F +KT +

BMoinov) / Background + complex fertilizer + boron-molybdenum innovation

fertilizer (B + CF + BMoinnov).

Rudenį, prieš derliaus nuėmimą, pasėlyje vyravo bekvapė ramunė

(Tripleurospermum indorum), trikertė žvaginė (Capsella bursa-pastoris),

smulkiažiedė galinsoga (Galinsoga parviflora) ir plačialapis gyslotis

(Plantago major). Šios piktžolės sudarė 61,2 % viso piktžolių kiekio.

Daugiausia smulkiažiedės galinsogos (18,5 vnt. m-2) buvo patręšus

kompleksinėmis trąšomis prieš sėją ir boro ir molibdeno trąšomis

vegetacijos metu, mažiausia (1,6 vnt. m-2) – papildomai vegetacijos metu

patręšus boro ir molibdeno trąša su biostimuliaciniu veikimu.

Piktžolių tankis rudenį, prieš pupų derliaus nuėmimą, iš esmės buvo

didesnis (16,2 proc. punkto) patręšus kompleksinėmis trąšomis su

55

huminėmis medžiagomis prieš sėją ir boro ir molibdeno trąšomis –

vegetacijos metu (R05 = 5,5). Galima teigti, kad huminės medžiagos

paskatino didesnį piktžolių tankį ir jų didesnę biomasę, nes tręšimas

skirtingomis trąšomis keičia dirvožemio derlumą taip paveikdamas

piktžolių tankį, maisto medžiagų pasisavinimą ir biomasės derlių, kuris,

savo ruožtu, daro įtaką rūšių sudėčiai, biologinei įvairovei ir masei (Di

Tomaso, 1995; Blackshaw et al., 2005; Yin et al., 2006). Patręšus kitomis

tirtomis trąšomis piktžolių rasta 2,4–5,9 proc. punkto mažiau negu

vegetacijos pradžioje (2 lentelė).

2 lentelė. Tręšimo įtaka piktžolėtumui pupų pasėlyje vegetacijos metu Table 2. Impact of fertilizer on weediness in bean crop during vegetation

Babtai, 2016

Variantas / Treatment 1 2 3 4 5

Piktžolių kiekis

vegetacijos pradžioje

Weed quantity at the

begining of

vegetation, %

22,9 18,3 19,1 18,0 21,7

Piktžolių kiekis prieš

derliaus nuėmimą

Weed quantity before

harvest, %

20,2 15,9 35,6 12,5 15,8

Skirtumas, proc.

punktais / Difference,

percentage point

–2,7 –2,4 +16,2 –5,5 –5,9

Pastabos / Notes:

1 – Herbicidai (fonas) + kompleksinės trąšos + boro ir molibdeno trąšos (F + KT +

BMo) / Herbicide (Background) + complex fertilizer + boron-molybdenum fertilizer

(B + CF + BMo); 2 – Fonas + kompleksinės trąšos + biostimuliatorius + boro ir

molibdeno trąšos (F +KT + Bs + BMo) / Background + complex fertilizer +

biostimulant + boron-molybdenum fertilizer (B +CF + BS + BMo); 3 – Fonas +

kompleksinės trąšos su huminėmis medžiagomis + boro ir molibdeno trąšos (F +

KTH + BMo) / Background + complex fertilizer with humic substances + boron-

molybdenum fertilizer (B + CFH + BMo); 4 – Fonas + kompleksinės trąšos + boro ir

molibdeno trąšos su jūros dumbliais (F +KT + BMojd) / Background + complex

fertilizer + boron-molybdenum fertilizer with seaweed (B + CF + BMosw); 5 –

Fonas + kompleksinės trąšos + boro ir molibdeno inovatyvios trąšos (F +KT +

BMoinov) / Background + complex fertilizer + boron-molybdenum innovation

fertilizer (B + CF + BMoinnov).

Prieš derliaus nuėmimą buvo nustatyta piktžolių orasausė masė

(3 lentelė). Mažiausia piktžolių orasausė masė buvo patręšus boro ir

56

molibdeno su jūros dumbliais ir boro ir molibdeno trąšomis (atitinkamai

20,5 ir 29,02 g-2).

3 lentelė. Tręšimo įtaka piktžolių orasausei masei pupų pasėlyje Table 3. Influence of fertilizer on weeds air-dry mass in bean crop

Babtai, 2016

Piktžolių rūšys / Weed species Piktžolių orasausė masė / Weeds air dray mass, g-2

1 2 3 4 5

Chenopodium album 11,63 2,75 24,70 1,33 10,68

Atriplex patula 0,77 0,00 0,04 0,59 0,35

Senecio vulgaris L. 0,17 0,02 2,31 0,00 0,25

Tripleurospermum inodorum 0,60 0,75 1,87 4,82 1,95

Elymus repens 1,48 0,86 0,05 1,56 0,35

Solanum nigrum L. 0,22 16,29 5,19 0,00 1,83

Plantago major 1,28 0,32 1,29 2,20 0,25

Echinochloa crus-galli 0,01 0,0 0,86 0,0 0,0

Capsella bursa-pastoris L. 0,23 0,11 2,53 0,05 0,47

Galinsoga parviflora 24,17 11,99 20,51 7,28 12,82

Veronica agrestis L. 0,38 0,06 0,40 1,12 0,06

Poa annua 0,01 0,01 1,26 1,31 0,0

Lamium purpureum L. 0,01 0,0 0,0 0,08 0,01

Taraxacum officinale 0,0 0,28 0,28 0,01 0,00

Suma / Total 40,96 33,44 61,29 20,35 29,02

Pastabos / Notes:

1 – Herbicidai (fonas) + kompleksinės trąšos + boro ir molibdeno trąšos (F + KT +

BMo) / Herbicide (Background) + complex fertilizer + boron-molybdenum fertilizer

(B + CF + BMo); 2 – Fonas + kompleksinės trąšos + biostimuliatorius + boro ir

molibdeno trąšos (F +KT + Bs + BMo) / Background + complex fertilizer +

biostimulant + boron-molybdenum fertilizer (B +CF + BS + BMo); 3 – Fonas +

kompleksinės trąšos su huminėmis medžiagomis + boro ir molibdeno trąšos (F +

KTH + BMo) / Background + complex fertilizer with humic substances + boron-

molybdenum fertilizer (B + CFH + BMo); 4 – Fonas + kompleksinės trąšos + boro ir

molibdeno trąšos su jūros dumbliais (F +KT + BMojd) / Background + complex

fertilizer + boron-molybdenum fertilizer with seaweed (B + CF + BMosw); 5 –

Fonas + kompleksinės trąšos + boro ir molibdeno inovatyvios trąšos (F +KT +

BMoinov) / Background + complex fertilizer + boron-molybdenum innovation

fertilizer (B + CF + BMoinnov).

S. Kandasamy (2017) teigia, kad piktžolių orasausės masės padidėjimas

susijęs su didesniu piktžolių tankiu. Šį teiginį patvirtina ir gauti mūsų

tyrimų duomenys. Piktžolių orasausė masė buvo iš esmės didžiausia

(61,29 g-2) patręšus kompleksinėmis trąšomis su huminėmis medžiagomis

ir boro ir molibdeno trąšomis (R05 = 5,6). Tam įtakos turėjo piktžolių

tankio padidėjimas šiame variante.

57

Didžiausia piktžolių įvairovė buvo patręšus PB 5-15-30 + H + Tradebor

Mo trąšomis (kontrolinis variantas).

Išvados. 1. Mažiausias piktžolių tankis ir orasausė masė buvo patręšus

pupas kompleksinėmis trąšomis prieš sėją ir per lapus boro ir molibdeno

trąšomis su jūros dumbliais.

2. Prieš derliaus nuėmimą didžiausias piktžolių tankis ir orasausė masė

buvo patręšus prieš sėją kompleksinėmis trąšomis su huminėmis

medžiagomis ir per lapus boro ir molibdeno trąšomis.

3. Didžiausia piktžolių įvairovė buvo patręšus kompleksinėmis

trąšomis prieš sėją ir per lapus boro ir molibdeno trąšomis.

Padėka. Tyrimai finansuoti pagal sutartį Nr. 47, 2016-04-19,

kompanija ,,Tradecorp International Division“.

Gauta 2018-10-23

Parengta 2018-11-19

Literatūra

1. Arioli T., Mattner S. W., Winberg P. C. 2015. Applications of

seaweed extracts in Australian agriculture: past, present and future.

Journal of Applied Phycology, 27(5).

2. Assani Bin Lukangila M. 2016. Response of Weeds and Crops to

Fertilization Alone or in Combination with Herbicides: A Review.

American Journal of Plant Nutrition and Fertilization Technology,

6: 1–7.

3. Blackshaw R. E. 1991. Hairy nightshade (Solanum sarrachoides)

interference in dry beans (Phaseolus vulgaris). Weed Science, 39(1):

48–53.

4. Blackshaw R. E., Brandt R. N., Janzen H. H., Entz T., Grant C. A.,

Derksen D. A. 2003. Differential response of weed species to added

nitrogen. Weed Science, 51(4): 532–539.

5. Blackshaw R. E., Molnar L. J., Larney F. J. 2005. Fertilizer, manure

and compost effects on weed growth and competition with winter

wheat in western. Canada Crop Protection, 24: 971–980.

6. Cheimona N., Kontopoulou C. K., Papandreou A., Tabaxi I.,

Travlos I., Kakabouki I., Bilalis D. J. 2017. Effect of N and P

Fertilization on Weed Flora of Maize (Zea Mays L.) Crop. Bulletin

UASVM Horticulture, 74(1).

58

7. Di Tomaso J. M. 1995. Approaches for improving crop

competitiveness through the manipulation of fertilization strategies.

Weed Science, 43: 491–497.

8. El-Metwally I. M. 2016. Efficiency of some weed control treatments

and some bio-stimulants on growth, yield and its components of faba

bean and associated weeds. International Journal of PharmTech

Research, 9(12):165–174.

9. Yin L. C., Cai Z. C., Zhong W. H. 2006. Changes in weed

community diversity of maize crops due to long-term fertilization.

Crop Protection, 25: 910–914.

10. Kandasamy S. 2017. Effect of Weed Management Practices on

Weed Control Index, Yield and Yield Components of Sweet Corn.

Journal of Agricultural Research, 2(4): 000139.

11. Patra K. P., Bhattacharya C. 2009. Effect of different levels of boron

and molybdenum on growth and yield of mung bean [Vigna radiata

(L.) Wilczek (cv. Baisakhi Mung)] in Red and Laterite Zone of West

Bengal. Journal of Crop and Weed, 5(1): 111–114 .

12. Pynenburg G. M., Sikkema P., Robinson D., Gillard C. 2011. The

interaction of annual weed and white mold management systems for

dry bean production in Canada. Journal of Plant Sciences, 91(3):

587–598.

13. Pyšek P., Lepš J. 1991. Response of weed community to nitrogen

fertilization: a multivariate analysis. Journal of Vegetation Science,

2: 237–244.

14. Qasem J. 1995. Critical period of weed interference in irrigated snap

bean (Phaseolus vulgaris). Advances in Horticultural Science, 9(1):

23–26.

15. Rao A. N., Mortimer A. M., Johnson D. E., Sivaprasad B,

Ladha J. K. 2007. Weed management in direct-seeded rice.

Advances in Agronomy, 93: 155–257.

16. Samet H., Cilikili Y., Dursun S. 2013. Interactive effect of Boron

and potassium on the growth and mineral composition of beans

(Pseolus vulgaris). Journal of Soil and Water, 2: 2(1).

17. Tarakanovas P., Raudonius S. 2003. Agronominių tyrimų statistinė

analizė taikant kompiuterines programas ANOVA iš paketo

„Selekcija“ ir „Irristat“. Akademija, Kėdainių r. 57 p.

18. Vollmann J., Wagentristl H., Hartl W. 2010. The effects of simulated

weed pressure on early maturity soybeans. European Journal of

Agronomy, 32: 243–248.

59

SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2018. 37(3-4).

Influence of fertilization on weed distribution and diversity in bean crop

R. Starkutė, O. Bundinienė, V. Zalatorius

Summary

The aim of the research carried out in the Institute of Horticulture, Lithuanian

Research Centre for Agriculture and Forestry in the year 2016 is to determine the

influence of fertilizers with the humic substances complex and the influence of various

boron and molybdenum fertilizers used during vegetation on the distribution and variety

of weeds in the bean crop. It was determined that using fertilizers with complex fertilizers

before to sowing and during vegetation, the boron and molybdenum fertilizers with

seaweed were substantially decrease the weed density and air-dry weight mass of weeds.

Before harvesting, in principle, the biggest weed density and biggest mass were applied

to complex fertilizers with humic substances before sowing and during growing - through

the leaves of boron and molybdenum fertilizer. The biggest variety of weeds was

fertilized before sowing with complex fertilizers and during vegetation - through leaves

of boron and molybdenum fertilizers (control variant).

Keywords: humic substances, complex fertilizers, weeds, beans.

60

LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALO

SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.

SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2018. 37(3–4).

Valgomosios morkos (Daucus sativus Röhl.) hibridinės

veislės ‘Jola’ kiekybės ir kokybės parametrų įvertinimas

Rasa Karklelienė, Audrius Radzevičius, Nijolė Maročkienė,

Eugenijus Dambrauskas, Danguolė Juškevičienė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės

institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai, Kauno r.

el. paštas: r.karkleliene@lsdi.lt

Tyrimai atlikti 2016–2017 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (toliau –

LAMMC) filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto lauko bandymų sėjomainoje.

Darbo tikslas – įvertinti valgomosios morkos hibridinės veislės ‘Jola’ šakniavaisių

morfologinius rodiklius, produktyvumą ir kokybės parametrus. Naujos hibridinės veislės

kiekybės ir kokybės parametrai buvo lyginti su populiacinės veislės ‛Garduolės’ ir

hibridinės veislės ‛Svalia BS’ bei tėvinių formų tyrimų rezultatais. Nustatyta, kad naujos

hibridinės veislės ‘Jola’ šakniavaisiai yra vidutiniškai 20,16 cm ilgio ir 4,03 cm

skersmens, ji išaugina 65,10 t ha-1 suminio derliaus ir kaupia vidutiniškai 19,42 mg

100 g-1 karoteno, 8,38 % bendrojo cukraus ir 11,43 % tirpių sausųjų medžiagų.

Reikšminiai žodžiai: derlius, morfologiniai požymiai, morkos, tėvinės formos,

veislės.

Įvadas. Morkos yra vienos pagrindinių lauko daržovių Lietuvoje, todėl

labai svarbu sukurti veisles, kurios atitiktų rinkos reikalavimus ir

prisitaikytų prie besikeičiančio klimato pokyčių. Sukurtų naujų veislių

augalai geriau pasisavina dirvoje esančias mitybines medžiagas. Siekiant

užauginti geros kokybės morkų šakniavaisius, būtina laikytis auginimo

technologijų, augalai turi gauti pakankamai mitybinių medžiagų. Lietuvoje

morkos yra mėgstamos dėl vertingų maistinių ir dietinių savybių,

nesudėtingo auginimo ir dėl to, kad gerai laikosi per žiemą (Gaučienė,

2001; Karklelienė ir kt., 2012). Per paskutinįjį dešimtmetį institute

sukurtos trys valgomosios morkos populiacinės (‘Šatrija BS’, ‘Garduolės’,

‘Gona’) ir penkios hibridinės (‘Svalia BS’, ‘Skalsa’, ‘Ieva’, ‘Rokita’,

‘Jola’) veislės. Joms kurti naudotas vietinis genofondas ir introdukuotos

veislės (Armolaitienė, 1988, 1997; Gaučienė, 1997, 2001; Karklelienė,

2008; Karklelienė ir kt., 2008, 2012, 2018). Šios morkų veislės yra

įtrauktos į Nacionalinį augalų veislių sąrašą ir Europos Sąjungos daržovių

rūšių veislių bendrąjį katalogą. Morkų selekcijai keliami uždaviniai –

sukurti derlingas, atsparias biotiniams ir abiotiniams veiksniams veisles ir

61

hibridus, tinkamus vartoti šviežius, ilgai laikyti ir perdirbti. Iki šiol

vykdant sintetinę selekciją morkos kryžminamos, taikoma individuali ar

grupinė šeimų atranka. Siekiant išlaikyti naudingas šeimų savybes ir

palaikyti jas, pirminėje sėklininkystėje taikoma ir masinė atranka.

Hibridizacijos metodu gauta pradinė medžiaga ir pirmosios kartos hibridai.

Morkų heteroziniams hibridams kurti parenkamos stabilios veislės ar

linijos kaip vyriški komponentai, o sterilūs veislių analogai, turintys

citoplazminį vyriškąjį sterilumą (CVS), – kaip moteriškieji komponentai

(Gaučienė, 1996; Gaučienė, 1997; Gaučienė, 2001). Taikant grįžtamuosius

kryžminimus sukurti lietuviškų morkų veislių analogai su citoplazminiu

petaloid tipo vyriškuoju sterilumu, naudojant nacionalinius genetinius

išteklius ir introdukuotas veisles (Gaučienė, 1996). Tuo tikslu yra

atliekami daržo augalų veislių, hibridų, selekcinių linijų genofondo ir

genetinių išteklių saugojimo tyrimai (Bartkaitė ir kt., 2002; Petraitytė ir

kt., 2005).

Darbo tikslas – įvertinti valgomosios morkos hibridinės veislės ‘Jola’

šakniavaisių morfologinius rodiklius, produktyvumą ir kokybės

parametrus ir palyginti su tėvinių formų linijomis bei veislėmis.

Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. 2016–2017 m. Lietuvos

agrarinių ir miškų mokslų centro (toliau – LAMMC) filiale Sodininkystės

ir daržininkystės institute atlikti valgomosios morkos hibridinės veislės

‘Jola’ konkursiniai bandymai. Tyrimų rezultatai palyginti su populiacine

veisle ‘Garduolės’ ir hibridine veisle ‘Svalia BS’ bei ‘Jola’ veislės

tėvinėmis formomis (VS 39 ir ‘Šatrija BS’). Morkos augintos lengvo

priemolio bandymų lauke, karbonatingajame sekliai glėjiškame

išplautžemyje (Calcic Endo Gleyic Luvisol (LV-gl-n-cc) (WRB 2014).

Morkos kasmet sėtos gegužės pirmąjį dešimtadienį rankine sėjamąja

70 cm tarpueiliais dviem eilutėmis profiliuotame paviršiuje, augintos

pagal LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute priimtą morkų

auginimo technologiją, remiantis metodika (Uselis ir kt., 2013).

Apskaitinio laukelio plotas – 5,6 m2. Bandymo variantai kartoti po tris

kartus. Morkų vegetacijos metu atlikti vizualiniai stebėjimai, siekiant

nustatyti morkų alternariozės (Alternaria dauci) paplitimą pasėlyje.

Morkoms pasiekus techninės brandos tarpsnį, pirmąjį spalio dešimtadienį,

nuimtas ir pasvertas derlius, apskaičiuota prekinio derliaus išeiga. Paėmus

po 10 augalų iš kiekvieno laukelio, nustatyta vidutinė morkos šakniavaisio

masė, skersmuo ir ilgis. Biocheminių rodiklių analizei atlikti paimta po 10

šakniavaisių. Biochemijos ir technologijos laboratorijoje morkų

šakniavaisiuose nustatyti šie rodikliai: karotenas – Murri metodu

(Ермаков, 1987), bendrojo cukraus kiekis – Bertrano metodu, tirpių

sausųjų medžiagų kiekis – refraktometru (AOAC, 1990 a, b). Rezultatai

62

matematiškai apdoroti dispersinės analizės metodu pagal Dunkano

kriterijų (p=0,05), naudojant kompiuterio programą ANOVA (Raudonius,

2017).

Meteorologinės sąlygos tyrimo metais buvo panašios (1 lentelė). Oro

temperatūra 2016 m. gegužės–liepos mėnesiais buvo 1,8–2,8 laipsnio

aukštesnė nei 2017 metais. Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesių oro temperatūra

buvo panaši abejais tyrimo metais. Palyginus kritulių kiekį 2016 ir 2017 m.

morkų vegetacijos metu, atskirais mėnesiais nustatyti nedideli

svyravimai – nuo 11,2 iki 21,6 mm. 2016 m. liepos ir rugsėjo mėnesiai

buvo kiek drėgnesni nei 2017 metais, o 2017 m. rugsėjis buvo lietingas

(iškrito 107,2 mm kritulių) ir kritulių kiekis buvo beveik du kartus didesnis

už daugiametį vidurkį. Abejais tyrimo metais morkos dygo ir augo

tolygiai. Didesnės įtakos turėjo 2017 m. lietingas rugsėjis: šakniavaisiai

buvo blogesnės kokybės, morkų lapiją labiau pažeidė ligos.

1 lentelė. Meteorologinės sąlygos augalų vegetacijos metu.

Agrometeorologinės stotelės duomenys, iMETOS®sm prognozavimo

sistema Table 1. Meteorological conditions during carrots vegetation. Data of the

iMETOS®sm forecasting model

Babtai, 2016-2017

Mėnuo / Month

Oro temperature / Air

temperature, ºC Krituliai / Precipitation, mm

2016 2017

daugiametis

vidurkis

mmulti-year

average

2016 2017

daugiametis

vidurkis

multi-year

average

Gegužė / May 15,6 12,8 12,3 11,2 21,6 50,7

Birželis / June 17,4 15,3 15,9 45,8 40,4 71,2

Liepa / July 18,5 16,7 17,3 107,6 86,2 75,3

Rugpjūtis / August 17,4 17,6 16,7 77,4 58,8 78,4

Rugsėjis / September 13,6 13,5 12,1 13,4 107,2 58,7

Rezultatai ir aptarimas. Morkų vegetacijos metu morkų lapija buvo

vertinama vizualiai, siekiant nustatyti morkų alternariozės (Alternaria

dauci) paplitimą pasėlyje. Nustatyta, kad sterilios morkų linijos VS 39

augalai yra mažiau atsparūs lapų ligoms: abejais tyrimo metais ši liga

pažeidė jų lapiją nuo 15 (2016 m.) iki 25 proc. (2017 m.). Visų kitų tirtų

morkų bandinių lapija labiau pažeista buvo 2017 m. – nuo 10 iki 15 proc.,

nes buvo lietingas rugsėjis (šį mėnesį iškrito 107,2 mm kritulių). Mūsų

tyrimais buvo nustatyta, kad drėgnesniais metais morkų lapiją labiau

pažeidė ligos ir dėl to prastėjo prekinė produkcija.

63

Lietuviškos selekcijos veislių autorių duomenimis, morkos formuoja

vidutinio ilgio (18,0–20,0 cm) ir skersmens (3,5–4,2 cm) šakniavaisius

(Armolaitienė, 1997; Gaučienė, 1997; Karklelienė ir kt., 2012, 2018).

Morkų kokybės parametrams didelės įtakos turi ne tik genetinė prigimtis,

bet ir aplinkos sąlygos. H. J. Rosenfeld (1998) tyrimais nustatė, kad didelės

įtakos morkų kokybei, ypač šaknų sistemai ir augalų išsivystymui, turi

meteorologinės sąlygos sėkloms dygstant. Įvertinus morkų šakniavaisių

morfologinius požymius nustatyta, kad hibridinės veislės ‘Jola’ tėvinės

formos – tiek sterili morkų linija VS 39, tiek veislė ‘Šatrija BS’ – formavo

stambiausius šakniavaisius (atitinkamai 152,67 ir 144,67 g). Naujos

hibridinės veislės šakniavaisiai buvo 20,16 cm ilgio ir 4,03 cm skersmens,

šakniavaisis svėrė vidutiniškai 138,33 g (2 lentelė). Trumpiausius

šakniavaisius (17,57 cm) formavo hibridinės veislės ‘Svalia BS’ morkos,

mažiausio skersmens – ‘Garduolės’.

2 lentelė. Valgomosios morkos veislių šakniavaisių morfologiniai

rodikliai Table 2. Evaluation of carrots morphological parameters

Babtai, 2016–2017

Šakniavaisio / Root-crop

veislė / cultivar masė / weight, g ilgis / length, cm skersmuo / diameter, cm

‘Jola’ 138,33 abcd 20,16 bcd 4,03 bcd

‘Garduolės’ 129,17 a 18,68 ab 3,68 a

‘Svalia BS’ 131,50 ab 17,57 a 3,98 b

VS 39 152,67 d 19,68 bcd 4,20 d

‘Šatrija BS’ 144,67 bcd 20,33 d 4,07 bcd

Pastabos / Notes:

Duomenys pateikti vidurkio įverčiais. Reikšmės stulpeliuose, pažymėtos ta pačia

raide, statistiškai nesiskiria (p = 0,05) pagal Dunkano kriterijų. / The mean values

followed by the same letter within the column do not differ significantly at p= 0.05

(Duncan’s multiple range test).

Kai kurie autoriai teigia, kad blogėjančios aplinkos sąlygos morkų

vegetacijos pabaigoje menkina derliaus kokybę (Sørensen ir kt., 1997;

Zdravkovska ir kt., 2016). Tyrimo metais didžiausias suminis derlius

(65,10 t ha-1) ir prekingumas (92,00 %) buvo hibridinės veislės ‘Jola’

morkų (3 lentelė). Mažiausią derlių formavo ‘Garduolės’.

64

3 lentelė. Valgomosios morkos veislių šakniavaisių suminis derlius ir

prekinė išeiga Table 3. Estimation of carrot yield and marketability

Babtai, 2016–2017

Veislė / Cultivar Suminis derlius / Total

yield, t ha-1 Prekinė išeiga / Marketability, %

‘Jola’ 65,10 c 92,00

‘Garduolės’ 59,10 a 89,15

‘ Svalia BS’ 61,55 d 91,05

VS 39 64,75 c 86,25

‘ Šatrija BS’ 62,20 e 89,50

Pastabos / Notes:

Duomenys pateikti vidurkio įverčiais. Reikšmės stulpeliuose, pažymėtos ta pačia

raide, statistiškai nesiskiria (p = 0,05) pagal Dunkano kriterijų. / The mean values

followed by the same letter within the column do not differ significantly at p= 0.05

(Duncan’s multiple range test).

Morkų kokybę parodo šakniavaisių biocheminė sudėtis, ypač morkose

esančio karoteno kiekis, kuris dar lemia ir šakniavaisio spalvos

intensyvumą. T. Grune ir kt. (2010) nustatė, kad labai svarbus morkose

esantis β karotenas. Jis yra vitamino A šaltinis žmonių mityboje.

R. Baranski ir kt. (2010, 2012) atlikti tyrimai parodė, kad priklausomai nuo

morkų genetinės prigimties karoteno kiekis gali svyruoti nuo 0 iki 40 mg

100 g-1. Mūsų tyrimų duomenimis, lietuviškos selekcijos morkos kaupia

nuo 14,0 iki 23,0 mg 100 g-1 karoteno (Gaučienė, 2001; Karklelienė ir kt.,

2005, 2012, 2018). Tai patvirtina ir šie tyrimai. Per dvejus tyrimų metus

nustatyta, kad karoteno kiekis šakniavaisiuose svyravo nuo 17,85 iki

19,42 mg 100 g-1. Daugiamečiai tyrimai Lietuvoje parodė, kad morkų

šakniavaisių kokybei, ypač karoteno kiekiui, turi įtakos bendras kritulių

pasiskirstymas vegetacijos metu ir aktyvių temperatūrų suma. Įvertinę

abiotinių veiksnių (kritulių ir temperatūrų) įtaką morkų produktyvumui ir

kokybei, autoriai nustatė, kad priklausomai nuo karoteno kaupimosi

neigiami veiksniai labiau veikia hibridus ir vėlyvesnes morkas (Gaučienė,

Viškelis, 2000). Morkų skonio savybėms ir šviežių šakniavaisių vartojimo

trukmei įtakos turi ir bendrasis cukrus: kuo jo daugiau, tuo šakniavaisiai

išsilaiko šviežesni (Baranski ir kt., 2012). Bendrojo cukraus morkų

šakniavaisiuose aptikta nuo 7,11 iki 8,60 %, tirpių sausųjų medžiagų – nuo

10,40 iki 11,43 % (4 lentelė). Daugiausia bendrojo cukraus sukaupė VS 39

linijos morkos (8,60 % ), o ‘Jola’ hibridinės veislės morkos daugiausia

kaupė tirpių sausųjų medžiagų (11,43 %).

65

4 lentelė. Valgomosios morkos šakniavaisių (šviežios masės)

biocheminiai rodikliai Table 4. The biochemical properties of roots (fresh weight) of carrot

Babtai, 2016–2017

Veislė / Cultivar Karotenas / Carotene,

mg 100 g-1

Tirpios sausosios

medžiagos / Dry

soluble solids, %

Bendrasis

cukrus / Total

sugar, %

‘Jola’ 19,42 c 11,43 c 8,38 bc

‘Garduolės’ 18,35 ab 10,9 abc 8,18 abc

‘Svalia BS’ 19,22 bc 10,67 abc 7,60 abc

VS 39 21,28 d 10,60 abc 8,60 c

‘Šatrija BS’ 17,85 a 10,40 a 7,11 a

Pastabos / Notes:

Duomenys pateikti vidurkio įverčiais. Reikšmės stulpeliuose, pažymėtos ta pačia

raide, statistiškai nesiskiria (p = 0,05) pagal Dunkano kriterijų. / The mean values

followed by the same letter within the column do not differ significantly at p = 0.05

(Duncan’s multiple range test).

Išvados. 1. ‘Jola’ – vidutinio vėlyvumo Nantes tipo hibridinė veislė.

Šakniavaisiai oranžinės spalvos, vidutinio stambumo, cilindriniai, šiek tiek

nusmailėję, bukais galais, apie 19–22 cm ilgio ir 3,9–4,3 cm skersmens.

Morkos kaupia 18,0–20,0 mg 100 g-1 karoteno, 10,0–10,5 % tirpių sausųjų

medžiagų, 8,0–8,8 % bendrojo cukraus. Morkos atsparios ligoms, tinka

auginti rudens derliui, laikyti per žiemą.

2. Lietuviškos selekcijos morkos užaugina 59,10–65,10 t ha-1 suminį

derlių, formuoja 129,17–152,67 g masės, 17,57–20,33 cm ilgio ir 3,68–

4,20 cm skersmens šakniavaisius.

3. Morkų šakniavaisiai kaupia 17,85–21,28 mg 100 g-1 karoteno, 7,11–

8,60 % bendrojo cukraus ir 10,40–11,43 % tirpių sausųjų medžiagų.

Padėka. Tyrimas atliktas pagal LR AM finansuotą projektą „Augalų

nacionalinių genetinių išteklių lauko kolekcijų palaikymas ir

atnaujinimas“.

Gauta 2018-10-16

Parengta 2018-11-14

Literatūra

1. AOAC. 1990 a. Sucrose in fruits and fruit products. Official methods

of analysis. 15th ed. Arlington, USA. 922 p.

66

2. AOAC. 1990 b. Official method of analysis. 15th ed., 17(1001).

962 p.

3. Armolaitienė J. 1988. Morkų veislė ‘Šatrija’. Sodininkystė ir

daržininkystė, 8: 45–49.

4. Armolaitienė J. 1997. Morkų veislė ‘Garduolės 2’. Sodininkystė ir

daržininkystė, 16: 47–51.

5. Baranski R., Allenderb C., Klimek-Chodackaa M. 2012. Towards

better tasting and more nutritious carrots: carotenoid

and sugar content variation in carrot genetic resources.

Food Research International, 47(2), 182–187.

https://dx.doi.org/10.1016/j.foodres.2011.05.006.

6. Barañski R., Maksylewicz-Kaul A., Kamiñska I., Leja M., Schulz-

Witte J., Schulz H., Nothnagel T., Carle R. 2010. Characterisation of

carrots of various root colour. Ecological Chemistry and

Engineering, 17(9): 1053–1059.

7. Bartkaitė O., Bobinienė M., Dambrauskas E., Karklelienė R.,

Kamštaitytė D., Maročkienė N., Petronienė O. D. 2002. Evaluation

of genetic resources of vegetables and identification of donors.

Biologija, 4 (priedas): 31–35.

8. Gaučienė O. 1996. Morkų linijų su citoplazminiu vyrišku sterilumu

sukūrimas. Sodininkystė ir daržininkystė, 15: 34–42.

9. Gaučienė O. 1997. Morkų hibridas ‘Svalia’ F1. Sodininkystė ir

daržininkystė, 16: 57–62.

10. Gaučienė O. 2001. Morkos. LSDI, Babtai, Kauno r.

11. Gaučienė O., Viškelis P. 2000. Productivity and quality formation of

carrot varieties under the effect of different abiotic factors.

Sodininkystė ir daržininkystė,19(3)-2: 16–21.

12. Grune T., Lietz G., Palou A., Ross A. C., Stahl W., Tang G.,

Thurnham D., Yin S. A., Biesalski H. K. 2010. Beta-carotene is an

important vitamin A source for humans. The Journal of Nutrition,

140(12): 2268S–2285S.

13. Karklelienė R. 2008. Šakniavaisių daržovių lietuviškos selekcijos

veislių bei hibridų ūkinės ir biologinės savybės. Sodininkystė ir

daržininkystė, 27(3): 179–187.

14. Karklelienė R., Bobinas Č. 2008. Daržovių selekcijos raida ir

pasiekimai. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(3): 165–177.

15. Karklelienė R., Bobinas Č., Stanienė G. 2005. Combining ability of

morphological traits and biochemical parameters in carrot (Daucus

sativus Röhl.) CMS lines. Biologija, 15–18.

67

16. Karklelienė R., Juškevičienė D., Radzevičius A., Sasnauskas A.

2018. Productivity and adaptability of the new carrot and garlic

cultivars in Lithuania. Zemdirbyste-Agriculture, 105(2): 165–170.

17. Karklelienė R., Radzevičius A., Dambrauskienė E., Survilienė E.,

Bobinas Č., Duchovskienė L., Kavaliauskaitė D., Bundinienė O.

2012. Root yield, quality and plant resistance to diseases of

organically grown carrot hybrids and cultivars. Zemdirbyste-

Agriculture, 99(4): 393–398.

18. Petraitytė N., Karklelienė R., Maročkienė N. 2005. Umbellifer

genetic resources in Lithuania Report of a Vegetables Network

(IPGRI), 75–77.

19. Raudonius S. 2017. Application of statistics in plant and crop

research: important issues. Zemdirbyste-Agriculture, 104(4), 377–

382. https://dx.doi.org/10.13080/z-a.2017.104.048.

20. Rosenfeld H. J. 1998. Maturity and development of the carrot root

(Daucus carota L.) Gartenbauwissenschaft, 63: 87–94.

21. Sørensen J. N., Jørgensen U., Kühn B. F. 1997. Drought effects on

the marketable and nutritional quality of carrots. Journal of the

Science of Food and Agriculture, 74: 379–391.

22. Uselis ir kt. 2013. Mokslinės metodikos inovatyviems sodininkystės

ir daržininkystės tyrimams. Iš: Mokslinės metodikos inovatyviems

žemės ir miškų tyrimams. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų

centras, 157–259.

23. World reference base for soil resources WRB. 2014. International

soil classification system for naming soils and creating legends for

soil maps. World Soil Resources Reports No. 106. FAO, Rome,

118–181.

24. Zdravkovska M., Agic R., Popsimonova G., Bogevska Z.,

Davitkovska M. 2016. Morphological characteristics and yield of

carrot (Daucus carota L.) grown with application of microbiological

fertilizers. Journal of Agricultural, Food and Environmental

Sciences, 68: 63–68. https:// dx.doi.org/udc 635.13-184.7.

25. Методы биохимического исследования растений. 1987. А. И.

Ермаков (ред.). Ленинград. 430 c.

68

SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2018. 37(3-4).

Estimation of quantitative and qualitative parameters of carrots (Daucus sativus

Röhl.) hybrid ‘Jola’

R. Karklelienė, A. Radzevičius, N. Maročkienė, E. Dambrauskas,

D. Juškevičienė

Summary

Experiments were carried out in 2016–2017 at the Institute of Horticulture, Lithuanian

Research Centre for Agriculture and Forestry. The aim of the research was evaluated the

morphological parameters of carrot hybrids ‘Jola’ root crops, productivity and qualitative

parameters. The quantitative and qualitative parameters of the new hybrid were compared

to the results of investigation of ‘Garduolės’ and hybrids ‘Svalia BS’ and paternal forms.

It was established, that the new hybrid variety ‘Jola’ roots are on average 20.16 cm long

and 4.03 cm in diameter, yielding 65.10 tons per ha-1 and accumulates on average

19.42 mg of 100 g-1 carotene, 8.38 % total sugar and 11.43 % dry soluble solids.

Keywords: carrot, cultivars, yield, morphological parameters, paternal forms.

69

LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALO

SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.

SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2018. 37(3–4).

Šviesos spektro poveikis augalų atsparumui pilkajam

puviniui (Botrytis cinerea Pers.) (Apžvalga)

Asta Bylaitė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės

institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai, Kauno r.

el. paštas: a.bylaite@lsdi.lt

Dėl prisitaikymo užkrėsti daržoves augimo, derliaus nuėmimo ir sandėliavimo metu

pilkasis puvinys (Botrytis cinerea) laikomas vienu svarbiausių kontroliuojamos aplinkos

daržininkystės sistemose parazituojančių patogeninių grybų. Didėjantis pilkojo puvinio

atsparumas fungicidams skatina ieškoti sveikatai nekenksmingų alternatyvių augalų

apsaugos priemonių. Viena jų – naudoti papildomą apšvietimą. B. cinerea, reaguodamas

į šviesos kokybę ir intensyvumą, keičia augimo ir vystymosi lygį. Žinant, kad šviesa

tiesiogiai veikia augalo augimą, vystymąsi ir antrinį metabolizmą, lemiantį maistinę

kokybę, ją galima panaudoti kaip įrankį augalo ir patogeno sąveikai kontroliuoti. Keičiant

šviesos srauto, spektro, fotoperiodo parametrus, kryptingai valdomi šie gyvybiniai

procesai, kartu sužadinama augalo antioksidacinės sistemos reakcija, didinamas augalo

atsparumas nepalankioms sąlygoms. Šio darbo tikslas – apžvelgti šviesos parametrų įtaką

pilkojo puvinio sukėlėjo (Botrytis cinerea Pers.) vystymuisi ir augalo antioksidacinės

sistemos atsakui. Tyrimų duomenimis, mėlyna (380–530 nm), raudona (620–720 nm) ir

žalia (~505 nm) šviesa efektyviai stabdė B. cinerea augimą ir vystymąsi. Patogeninio

grybo micelis, veikiamas mėlynosios spektrinės komponentės, buvo linkęs vešėti, tačiau

neformavo skleročių. Raudona (620–720 nm) šviesa, inicijuodama antioksidacinių

fermentų gamybą ir bendrąjį fenolinių junginių kiekį, turėjo antigrybelinį poveikį.

Tolimoji raudona (>720 nm) šviesa veikė priešingai – skatino patogeninio grybo

B. cinerea vystymąsi ir trikdė augalo pasipriešinimo infekcijoms mechanizmą, t. y.

mažino antioksidacinių junginių kiekį. Mėlynos ir raudonos šviesos kompleksas turėjo

didesnį poveikį augalo antioksidaciniam potencialui, palyginti su monochromatinių

mėlynos ir raudonos šviesų poveikiu.

Reikšminiai žodžiai: antioksidacinė sistema, Botrytis cinerea, fotonų srauto tankis,

fotoperiodas, šviesos spektras.

Įvadas. Dėl daržovėse esančių baltymų, angliavandenių, tokoferolių,

organinių rūgščių, ląstelienos, fitoncidų, mineralų ir maistinių skaidulų

rekomenduojama jas valgyti kasdien. Daržovės gali būti auginamos

kontroliuojamos aplinkos daržininkystės sistemose, kur yra padidinama

temperatūra, pratęsiamas šviesos periodas. Dėl technologijų pažangos,

tikslingai reguliuojamų aplinkos sąlygų parametrų metinis salotų derlius

uždarose patalpose gali būti iki 100 kartų didesnis, palyginti su laukuose

70

auginamų tų pačių lapinių daržovių derliumi (Kozai, 2013; Davis, Burns,

2016).

Optimalų drėgmės ir šviesos režimą toleruoja ne tik daržo augalai, bet

ir juos atakuojantys patogeniniai mikroorganizmai. Dėl grybų sukeltų

augalų ligų žemės ūkis patiria didelių ekonominių nuostolių (Martinelli

et al., 2015). Augalas, pajutęs patogeninių mikroorganizmų invaziją,

susitelkia į pagrindinį tikslą – kuo greičiau sustabdyti infekcijos plitimą.

Patogeninių grybų biocheminės veiklos ir šalinimo produktai neigiamai

veikia augalo fiziologinius procesus. Žinoma, kad aktyvių deguonies

junginių (ADJ) padidėjimas augalų audiniuose yra vienas ankstyviausių

patogeninės infekcijos požymių. Siekdami sumažinti oksidacinį stresą,

augalai išvystė atsako mechanizmą: epidermio ląstelėse aktyviau

sintetinami fenoliniai junginiai, turintys apsauginių savybių ląstelėje, o

ADJ padidėjimas antioksidacinėje sistemoje veikia kaip signalas vienos

ląstelės ir viso augalo lygmeniu (Torres et al., 2006; Ouzounis et al., 2015).

Augalams sureagavus į nedidelį stresą (eustresą), padidėja ir H2O2

koncentracija augalo ląstelėje, ir gebėjimas prisitaikyti prie pakitusių

aplinkos sąlygų (Lattanzio et al., 2006; Xu et al., 2017). Nustatyta, kad tam

tikros apšvietimo sąlygos, įvardijamos, kaip stresas augalams, taip pat gali

lemti antioksidantų ir fermentų padidėjimą (Torres et al., 2006; Ouzounis

et al., 2015). Toks šviesos poveikis galėtų sužadinti kryžminės adaptacijos

mechanizmą, kai augalo prisitaikymas prie vieno stresoriaus gali

sustiprinti jo atsparumą kitam, po kurio laiko pasireiškiančiam streso

veiksniui (Godbold, 1998).

Maisto pramonėje svarbu, kad vaisiai ir daržovės būtų geros kokybės ir

turėtų prekinę išvaizdą. Žemės ūkio sektoriui, atsakingam už maistinių

augalų produkciją, kyla nemenkas iššūkis, kaip užauginti sveikas daržoves

be mikotoksinų ir kiek įmanoma sumažinti cheminių preparatų nuo ligų

sukėlėjų naudojimą. Fungicidų ir mineralinių trąšų naudojimas žemės

ūkyje šiuo metu yra ribojamas ir griežtai reglamentuotas (HN 54:2008, HN

60:2015), tiek siekiant sumažinti daržovių, kaip maisto produktų, taršą

cheminių medžiagų likučiais, tiek atsižvelgiant į sukėlėjo atsparumo

problemą. Pastebėta ir fungicidų likučių ilgalaikė nepalanki įtaka

derlingumui, dirvožemiui ir žmogaus sveikatai (Wightwick et al., 2010).

B. cinerea atsparumas fungicidams išryškėjo XX amžiuje. 1954 m.

buvo nustatyta, kad B. cinerea tapo rezistentiškas chlorintiems

nitrobenzeno fungicidams (Bollen, Scholten, 1971), vėliau kilo diskusijų

dėl grybo atsparumo dikarboksimidams (Katan, 1982). Todėl alternatyvūs

sukėlėjų kontrolės būdai yra itin svarbūs šiuolaikinėje daržininkystėje. Tai

ypač aktualu auginant trumpesnės technologinės brandos lapines daržoves,

71

labiausiai linkusias kaupti augimo ir vystymosi metu nepanaudotus

junginius.

Auginant daržoves uždarose patalpose bei šiltnamiuose šiauriniuose

regionuose, reikalingi papildomi šviesos šaltiniai (Davis, Burns, 2016).

Papildomam apšvietimui dažniausiai naudojamos aukšto slėgio natrio

(HPS), fluorescencinės, halogeninės lempos, kurių fotonų efektyvumas

yra mažas (Rehman et al., 2017). Šviesą emituojančių diodų (LED)

technologija ne tik leidžia sumažinti elektros energijos sąnaudas, bet ir turi

daugiau pranašumų: galimybę pasirinkti šviesos bangos ilgius, keisti

kiekvieno jų intensyvumą (Kook et al., 2013; Kim et al., 2013). Taip

galima sukurti optimalias apšvietimo sąlygas skirtingoms augalų rūšims,

teigiamai veikiant augalų morfogenezę ir anatomiją (Rehman et al., 2017)

ar sukeliant nedidelį fotostresą, sužadinant augalo antioksidacinės

sistemos reakciją ir taip paveikiant augalo imuniteto formavimą. Todėl

šiame darbe siekiama apžvelgti šviesos parametrų įtaką pilkojo puvinio

sukėlėjo (Botrytis cinerea Pers.) vystymuisi ir augalo antioksidacinės

sistemos atsakui.

Pilkojo puvinio (Botrytis cinerea Pers.) biologija. Dėl Botrytis

cinerea konidijų panašumo į vynuogių kekes grybas vadinamas kekeriniu,

arba pilkuoju puviniu. Pilkajam puviniui būdingos pilkos arba pilkšvai

rusvos, kartais žalsvo atspalvio kolonijos. B. cinerea sukelta infekcija

pasireiškia išryškėjant nekrotiniams plotams, kuriuose grybas sparčiai

auga, suteikdamas pilkojo puvinio išvaizdą (Govrin, Levine, 2000).

Pilkasis, arba kekerinis puvinys gali pažeisti daugiau kaip 1 000 augalų

rūšių, įskaitant svarbiausias daržoves ir javus (Govrin, Levine, 2000;

Williamson et al., 2007; Veloso et al., 2018). B. cinerea užkrečia

aukštesniuosius augalus prieš jiems subrandinant derlių ir derliaus

sandėliavimo metu. Pilkasis puvinys gali pūdyti vaisius, uogas ir daržoves

net esant 0 oC temperatūrai (Elad, 2007).

Susilpnėjus augalo imuninei sistemai, B. cinerea iš latentinio infekcijos

etapo pereina į agresyvųjį. Pasibaigus augalo egzistencijai, pilkasis

puvinys išlieka gyvybingas, pradeda sporuliuoti arba gaminti skleročius,

padėsiančius grybui išlikti ant negyvų augalo audinių (Holz et al., 2007).

Kad galėtų kuo ilgiau išgyventi, aukšliagrybių šeimos atstovai (Botrytis

spp.) suformavo lytinio ir nelytinio dauginimosi mechanizmus. Tyrimų

metu paaiškėjo, jog iš trijų skirtingų tipų – sklerotinio, micelio ir

sporuliuojančio – dažniausiai pasitaiko sklerotinis B. cinerea tipas, kuomet

grybo kolonijos suformuoja didelius, netaisyklingai išsidėsčiusius

skleročius (Tanović et al., 2014). Išsivysčiusiems skleročiams būdinga

juoda spalva, ji įžvelgiama po 10 inkubacijos dienų (Tanović et al., 2014).

72

Vėlesnėje grybo brandos stadijoje skleročiai „patręšiami“

mikrokonidijomis priešais vykstant lytiniam poravimuisi. Taip apoteciai

pripildomi lytinių sporų (Canessa et al., 2013). Lytinio dauginimosi metu

sklerotis atlieka moteriškąjį vaidmenį, mikrokonidija – vyriškąjį

(Schumacher et al., 2012). Apresorijoms susiformavus, konidijos

prasiskverbia tiesiai ir taip užkrečia gyvuosius audinius. Pilkojo puvinio

konidijos suformuoja naujas, iš skystos medžiagos sudarytas kolonijas,

kurios, patogenui pasiekus brandą, išdžiūsta. Konidijos geba iš santykinės

oro drėgmės pasisavinti vandenį, reikalingą joms sudygti (Carre, Coyier,

1984).

Be maistingo augalinio paviršiaus, grybo sporoms sudygti būtina

drėgmė. Tai vienas svarbiausių grybo augimą ir vystymąsi sąlygojančių

veiksnių (Carre, Coyier, 1984). B. cinerea skleročiai, gamindami micelį ir

konidijas, iš pradžių atlieka nelytinio dauginimosi funkciją.

Sporuliuojančiame micelyje gausu sporų, gebančių plisti originaliausiais

būdais: su vėju, lietumi (lauko sąlygomis), rasa (patalpos viduje).

Vabzdžiai prisideda prie pilkojo puvinio fragmentų sklaidos. B. cinerea

konidijos prilimpa prie vaisinės muselės (Drosophila melanogaster),

tripsų (Thrips obscuratus), Viduržemio jūros vaisinės muselės (Ceratis

capitata) dekoratyvinių segmentų, odos, plaukelių ir nelygaus paviršiaus

(Fermaud, Gaunt, 1995; Louis et al., 1996; Engelbrecht, 2002). Atsitiktiniu

būdu pasklidusios pilkojo puvinio sporos patenka ant maistingų paviršių,

tuomet, gavusios drėgmės, sėkmingai sudygta. B. cinerea gali gyventi bet

kur, bet pirmenybę teikia natūraliems substratams, pavyzdžiui, augalų

liekanoms.

Šviesos spektro poveikis pilkajam (kekeriniam) puviniui. Šviesos

energija reikalinga gyvųjų organizmų metabolizmo procesams vykdyti

(Rehman et al., 2003; Wang et al., 2010; Yu, Lee et al., 2013). Šviesos

spektras bet kurioje ekosistemoje atlieka tiek energijos šaltinio funkciją,

tiek stresoriaus vaidmenį (Schumacher, 2017). Tam, kad pilkasis puvinys

augtų ir vystytųsi, šviesos nereikia, tačiau ji gali paveikti grybo vystymąsi

(Menezes et al., 2014). Grybai ypač jautrūs UV (ultravioletinei)

spinduliuotei. Ši spinduliuotė yra pakankamas grybo vystymąsi ribojantis

veiksnys (Heuvelink, 2006; Schumacher, 2017). Šviesos spektras stipriai

veikia kelių grybų rūšių lytinio ir nelytinio dauginimosi struktūras

(Schumacher et al., 2012).

73

1 lentelė. Šviesos spektro poveikis B. cinerea tiriant nuskintų augalų

audinius Table 1. Lighting spectrum effects to B. cinerea on plant

Bangos ilgis

Wave lenght

Šviesos šaltinis,

apšvietimo sąlygos

Lighting source

conditions

Augalas

Plant Efektas / Effect

Autoriai

References

Tolimoji

raudona

(>720 nm)

Far-red

(>720 nm)

Filtruota saulės šviesa

Filtred solar light

Agurkų vaisiai

(Cucumis

sativa L.)

Fruits of

cucumbers

(Cucumis

sativa L.)

Sporuliacijos

padidėjimas1

Increasing of

sporulation1

Elad, 1997

Tolimoji

raudona (685–

780 nm, pikas

755 nm) Far-

red (685–

780 nm, peak

at 755 nm)

Šviesą emituojantys

diodai (LED), PPFD –

200 μmol m-2s-1,

fotoperiodas – 18 val.

Light emitting diodes

(LED), PPFD

(photosynthetic photon

flux density) –

200 μmol m-2s-1,

photoperiod – 18 hours

Rožių lapai

(Rosa × hybrida

cv. ‘Mistral’)

Detached leaves

of roses (Rosa ×

hybrida cv.

‘Mistral’)

Konidijų

pagausėjimas2 (2,3

karto daugiau)

Increasing of

conidium2 (2,3 times

more)

Suthaparan

et al., 2010

Raudona

(650–660 nm)

Red (650–

660 nm)

Šviesą emituojantys

diodai (LED), PPFD –

150 ± 20 μmol m-2s-1,

fotoperiodas – 12 val.,

kontroliuojamo klimato

kamera / Light emitting

diodes (LED), PPFD

(photosynthetic photon

flux density) –

150±20 μmol m-2s-1,

photoperiod – 12 hours,

controlled environment

chamber

Pomidorų lapai

(Solanum

lycopersicum)

Detached leaves

of tomatoes

(Solanum

lycopersicum)

Neesminis micelio

augimo greičio

sumažėjimas1

Not significant

decreasing of

mycelium1

Puvinio skersmens

sumažėjimas1

32,08 %

Decreasing of rot

diameter‘s1 32,08 %.

Xu et al.,

2017

74

1 lentelės tęsinys. Table 1 continued.

Bangos ilgis

Wave lenght

Šviesos šaltinis,

apšvietimo sąlygos

Lighting source

conditions

Augalas

Plant Efektas / Effect

Autoriai

References

Raudona

(600–700 nm)

Red (600–

700 nm)

Fluorescencinis

apšvietimas, PPFD –

15 μmol m-2s-1

Fluorescent lighting,

PPFD – 15 μmol m-2s-1

Žaliosios

vynuogės (Vitis

vinifera) / Green

grapes (Vitis

vinifera)

Micelio augimo

greičio padidėjimas

in vitro1 / Increasing

of mycelium growth

rate in vitro1

Zhu et al.,

2013

Pomidorų vaisiai

(Lycopersicon

esculentum)

Fruits of

tomatoes

(Lycopersicon

esculentum)

Paviršinio puvinio

progresavimo

sumažėjimas1

Decreasing of

surface rot progress1

Balta (400–

680 nm)

White (400–

680 nm)

Fluorescencinis

apšvietimas, PPFD –

15 μmol m-2s-1

Fluorescent lighting,

PPFD – 15 μmol m-2s-1

-

Sporuliacijos

pagausėjimas in

vitro1 / Increasing of

sporulation in vitro1

Žaliosios

vynuogės (Vitis

vinifera) / Green

grapes (Vitis

vinifera)

Puvinio

progresavimo

sumažėjimas1

Decreasing of rot‘s

progress1

Pomidorų vaisiai

(Lycopersicon

esculentum)

Fruits of

tomatoes

(Lycopersicon

esculentum)

75

1 lentelės tęsinys. Table 1 continued.

Bangos ilgis

Wave lenght

Šviesos šaltinis,

apšvietimo sąlygos

Lighting source

conditions

Augalas

Plant Efektas / Effect

Autoriai

References

Žalia (500–

575 nm)

Green (500 –

575 nm)

Fluorescencinis

apšvietimas, PPFD –

15 μmol m-2s-1

Fluorescent lighting,

PPFD – 15 μmol m-2s-1

-

Konidijų augimo ir

sporų daigumo

sumažėjimas in

vitro1 / Growth of

conidium and

germination in vitro1

B. cinerea

morfologiniai

pakitimai1

Morphological

variation of

B. cinerea1

Radialinio micelio

augimo greičio

sumažėjimas1

Decreasing of radial

mycelium growth

rate1

Zhu et al.,

2013

Žaliosios

vynuogės (Vitis

vinifera) / Green

grapes (Vitis

vinifera)

Puvinio

progresavimo

sumažėjimas1

Decreasing of rot‘s

progress1

Nuskinti

pomidorų vaisiai

(Lycopersicon

esculentum)

Detached fruits

of tomatoes

(Lycopersicon

esculentum)

Puvinio

progresavimo

sumažėjimas1

Decreasing of rot‘s

progress1

76

1 lentelės tęsinys. Table 1 continued.

Bangos ilgis

Wave lenght

Šviesos šaltinis,

apšvietimo sąlygos

Lighting source

conditions

Augalas

Plant Efektas / Effect

Autoriai

References

Mėlyna (450–

460 nm)

Blue (450–

460 nm)

Šviesą emituojantys

diodai (LED), PPFD –

150 ± 20 μmol m-2s-1,

fotoperiodas –12 val.,

kontroliuojamo klimato

kamera / Light emittings

diodes (LED), PPFD –

150±20 μmol m-2s-1,

photoperiod 12 hours,

controlled

environmental chamber

Pomidorų lapai

(Solanum

lycopersicum)

Detached leaves

of tomatoes

(Solanum

lycopersicum)

Micelio augimo

greičio

sumažėjimas1

15,16 %

Decreasing of

mycelium growth

rate1 15,16 %

Xu et al.,

2017

Violetinė

(400–410 nm)

Purple (400–

410 nm)

Šviesą emituojantys

diodai (LED), PPFD –

150 ± 20 μmol m-2s-1,

fotoperiodas –12 val.,

kontroliuojamo klimato

kamera / Light emitting

diodes (LED), PPFD-

150±20 μmol m-2s-1,

photoperiod 12 hours,

controlled

environmental chamber

Pomidorų lapai

(Solanum

lycopersicum)

Detached leaves

of tomatoes

(Solanum

lycopersicum)

Micelio augimo

greičio

sumažėjimas1

22,3 %

Decreasing of

mycelium growth

rate1 22,3 %

Puvinio

progresavimo

sumažėjimas1

36,74 %

Decreasing of rot‘s

progress1 36,74 %

Xu et al.,

2017

Tokuno et

al., 2012

Balta (400–

720 nm,

5000–6500 K)

White (400–

720 nm,

5000–6500 K)

Fluorescencinis

apšvietimas, PPFD –

100 μmol m-2s-1, fotoperiodas – 24 ir

12 val. / Fluorescent

lighting, PPFD –

100 μmol m-2s-1,

photoperiod 24 and

12 hours

-

Micelio augimo

greičio sumažėjimas

in vitro1 / Decreasing

of mycelium growth

rate in vitro1

Canessa et

al., 2013

77

1 lentelės tęsinys. Table 1 continued.

Bangos ilgis

Wave lenght

Šviesos šaltinis,

apšvietimo sąlygos

Lighting source

conditions

Augalas

Plant Efektas / Effect

Autoriai

References

Balta (380–

740 nm)

White (380–

740 nm)

Fluorescencinis

apšvietimas, PPFD –

15 μmol m-2s-1

Fluorescent lighting,

PPFD – 15 μmol m-2s-1

-

Kolonijų augimo

greičio padidėjimas

in vitro1 / Increasing

of conidium growth

rate in vitro1

Zhu et al.,

2013

Žaliosios

vynuogės (Vitis

vinifera) / Green

grapes (Vitis

vinifera)

Puvinio

progresavimo

sumažėjimas1

Decreasing of rot‘s

progress1

Pomidorų vaisiai

(Lycopersicon

esculentum)

Fruits of

tomatoes

(Lycopersicon

esculentum)

Neesminis puvinio

progresavimo

sumažėjimas1

Not significant

deacresing of rot‘s

progress1

Geltona (580–

590 nm)

Yellow (580–

590 nm)

Šviesą emituojantys

diodai (LED), PPFD –

150 ± 20 μmol m-2s-1,

fotoperiodas – 12 val.,

kontroliuojamo klimato

kamera / Light emitting

diodes (LED), PPFD –

150±20 μmol m-2s-1,

photoperiod 12 hours,

controlled

environmental chamber

Pomidorų lapai

(Solanum

lycopersicum)

Detached leaves

of tomatoes

(Solanum

lycopersicum)

Nepastebėta esminių

pokyčių1 / Any

significant

variations1

Xu et al.,

2017

78

1 lentelės tęsinys. Table 1 continued.

Bangos ilgis

Wave lenght

Šviesos šaltinis,

apšvietimo sąlygos

Lighting source

conditions

Augalas

Plant Efektas / Effect

Autoriai

References

UV-A

(ultravioletinė

spinduliuotė

300–400 nm)

UV-A (near

ultraviolet

300–400 nm)

Saulės šviesa, šiltnamio

sąlygos / Solar light,

greenhouse conditions

Agurkų vaisiai

(Cucumis sativus

L. cv. ‘Kasem’

292) Fruits of

cucumbers

(Cucumis sativus

L. cv. ‘Kasem’

292)

Nuskinti

pomidorai

(Lycopersicon

esculentum Mill.

cv. F121)

Detached fruits

of tomatoes

(Lycopersicon

esculentum Mill.

cv. F121)

Sporuliacijos

padidėjimas1

Increasing of

sporulation1

Epton,

Richmond,

1980

Elad, 1997

Pastabos / Notes: 1lyginant su tamsos sąlygomis / compared with dark; 2lyginant su gyvsidabrio baltos (400–700 nm) šviesos poveikiu (Power star HQI-BT

400W/D day light; OSRAM GmbH, Augsburg, Germany) / compared with Mercury

lamp (400–700 nm) light effect (Power star HQI-BT 400W/D day light; OSRAM

GmbH, Augsburg, Germany).

A. F. S. Mello (2004) nustatė, kad dėl fluorescencinio apšvietimo

Colletotrichum gloeosporioides sporuliacija per pirmąsias septynias

dienas nepakito. Dvyliktą tyrimo dieną konidijų kiekis padidėjo

C. gloeosporioides izoliatuose, kurie buvo veikiami reguliarios

fluorescensinės šviesos. UV-A spinduliuotė (300–400 nm) ir tolimoji

raudona (>720 nm) šviesa didino patogeninio grybo sporuliaciją, o mėlyna

šviesa (380–530 nm) ją stabdė (Elad, 1997) (1 lentelė). Fluorescencinis

apšvietimas (PPFD – 100 μmol m-2s-1) neigiamai veikė Botrytis cinerea

micelio augimo greitį 61 %, esant 24 val. fotoperiodui, ir 82 %, esant

12 val. fotoperiodui, palyginti su tamsoje augintu grybu (Canessa et al.,

2013) (žr. 1 lentelę).

79

Daugiausia atlikta šviesą emituojančių diodų (LED) skleidžiamos

raudonos (620–720 nm) ir mėlynos (380–530 nm) šviesų poveikio

B. cinerea ir augalams mokslinių tyrimų. Raudonosios ir plataus spektro

baltosios (420–680 nm) komponenčių derinys, veikiant ant pomidoro

inokuliuotą B. cinerea, sumažino paviršinio puvinio plotą, palyginti su

pažeidimų plotu ant pomidorų lapų, kurie buvo laikomi tamsoje (Zhu

et al., 2013). Eksperimentų rezultatai parodė, kad mėlyna (420–520 nm)

šviesa esmingai mažino patogeninio grybo konidijų formavimosi procesus

(51,75 %), palyginti su 24 val. per parą tamsoje augintu B. cinerea (Tan,

1976; Elad, 1997; Suthaparan et al., 2010). H. Xu (2017) nustatė, kad

B. cinerea konidijos teigiamai reaguoja į mėlyną šviesą (450–460 nm),

jeigu prieš tai buvo veikiamos UV-A spinduliuote. Didžiausias konidijų

jautrumas pastebėtas praėjus 24–28 val. ir 32–36 val. nuo švitinimo

UV-A spinduliuote pradžios. Rezultatai parodė, kad violetinė šviesa (400–

410 nm) labiau stabdė B. cinerea micelio augimą negu mėlyna (450–

460 nm) (Xu et al., 2017).

Veikiant žalia (500–575 nm) šviesa mažėjo Botrytis cinerea konidijų

daigumas ir radialinis micelio augimo greitis, tačiau tai nebuvo būdinga

Alternaria alternaria, Fusarium oxysporum ir Magnasporthe grisea

kolonijoms. Žalia (500–575 nm) fluorescencinė šviesa ribojo pilkojo

puvinio vystymąsi ant nuskintų vynuogių, kurios buvo užkrėstos

B. cinerea, palyginti su raudona (600–700 nm) ir mėlyna (400–500 nm)

fluorescencinėmis šviesomis ir visiška tamsa (Zhu et al., 2013). Panašus

efektas buvo pastebėtas tiriant nuskintus pomidorus: B. cinerea pažeistas

plotas buvo mažiausias veikiant žalia (500–575 nm) šviesa, palyginti su

raudonos (600–700 nm), mėlynos (400–500 nm), baltos (380–740 nm)

šviesos poveikiu ir tamsos sąlygomis (Zhu et al., 2013).

Geltona (580–590 nm) šviesa neturėjo esminės įtakos B. cinerea

augimo ir vystymosi procesams (Schumacher, 2017). Biocheminių

analizių rezultatai rodo, kad ridikėliai, obelys, pomidorai, aitriosios

paprikos, paveiktos geltona (590 nm) LED šviesa, sukaupė daugiau

bioaktyviųjų medžiagų ir tokiu būdu išvystė didesnį atsparumą

patogeniniams mikroorganizmams (Samuoliene ir kt., 2011; Kokalj et al.,

2016; Hasan et al., 2017). Autoriai teigia, kad padidėjęs augalų atsparumas

pilkajam puviniui, esant geltonos šviesos poveikiui (580–590 nm),

netiesiogiai stabdo patogeno vystymąsi. Tačiau H. Xu ir kt. (2017) nustatė,

kad praėjus keturioms dienoms po pilkojo puvinio inokuliacijos pažeidimų

plotas ir skersmuo išliko tokie patys, kaip ir B. cinerea izoliatų, kurie buvo

laikomi visiškoje tamsoje.

80

Raudona (620–720 nm) šviesa slopino B. cinerea sporuliacijos procesą,

prieš tai grybą paveikus tolimąja raudona (>720 nm) šviesa, bet neturėjo

įtakos B. cinerea kolonijoms, kurios prieš eksperimentą buvo paveiktos

UV-A spinduliuote (Epton, Richmond, 1980; Ylad, 1997). Inokuliavus

B. cinerea ant pomidorų lapų ir veikiant violetinės (400–410 nm) ir

raudonos (650–660 nm) spalvos komponentėmis buvo užfiksuotas puvinio

skersmens sumažėjimas, palyginti su tamsos sąlygomis (Xu et al., 2017).

Pastebėta, kad raudona (620–720 nm) šviesa sustabdė B. cinerea

sporuliaciją, o tolimoji raudona (>720 nm) – ją paspartino. Raudona (620–

720 nm) šviesa neigiamai veikė pilkojo puvinio augimą ir vystymąsi,

slopindama konidijų formavimosi procesą, prieš tai paveikus grybą

mėlyna ir tolimąja raudona (>720 nm) šviesomis (Schumacher, 2017).

Tolimoji raudona (>720 nm) šviesa, priešingai nei raudona (620–

720 nm), teigiamai stimuliavo B. cinerea formavimąsi. Ant rožės (Rosa ×

hybrida cv. ‘Mistral’) lapų, ant kurių buvo inokuliuotos 3×104 ml-1

koncentracijos konidijos, esant 18 val. fotoperiodui, buvo rasta apytiksliai

2,3 karto daugiau konidijų veikiant tolimąja raudona (685–780 nm) šviesa,

nei veikiant raudonos (575–675 nm) ir mėlynos (420–520 nm) šviesos

komponentėmis (Suthaparan, Torre, 2010).

Šviesos spektro nulemtas augalų atsparumas Botrytis cinerea. Per

vegetaciją augalai kasdien sintetina antioksidacinius fermentus, kurie įeina

į gynybinio mechanizmo sudėtį. Kuo didesnis bendrasis fenolinių

junginių, antioksidacnių fermentų ir ADJ kiekis, tuo stipresnė augalo

gynybinė sistema. Antriniai augalų metabolitai (pvz., fenoliniai junginiai)

yra toksiški patogeniniams mikroorganizmams, žolėdžiams gyvūnams ir

svarbūs pigmentacijos, augimo, reprodukcijos, rezistentiškumo procesams

vykti (Lattanzio et al., 2006). ADJ veikla stabdo infekcijos progresavimą

augalo audiniuose. Kuomet į augalo lapus buvo infiltruotas ADJ mišinys,

praėjus 24–36 val. po B. cinerea inokuliacijos, ant augalo nebuvo aptikta

jokių pažeidimų (Govrin, Levine, 2000). Padidintas ADJ kiekis neigiamai

veikė patogeninio grybo S. sclerotiorum sukeltos infekcijos židinius

(Govrin, Levine, 2000). Fenoliniai junginiai ir antioksidaciniai fermentai

reikalingi pigmentacijos, augimo, reprodukcijos, atsparumo procesams

vykti (Lattanzio et al., 2006). Šviesos komponenčių derinys vertinamas ne

tik kaip augalo augimo ir vystymosi iniciatorius, bet ir kaip stresą

sukeliantis veiksnys. Augalas, patyręs šviesos spektro sukeltą eustresą,

sparčiau sintetina aktyvius deguonies junginius, antrinius metabolitus,

antioksidacinius fermentus (Urban et al., 2018). Šviesos spektras – ypač

svarbus augalo ir patogeno sąveikų reguliatorius. Didesnis šviesos spektro

ir UV spinduliuotės srautas teigiamai stimuliuoja augalų gynybinį

mechanizmą (Urban et al., 2018). Naudojant papildomus šviesos šaltinius,

81

teigiamai inicijuojamos augalo savybės, turinčios įtakos infekcijos

progresavimui. Skirtingas spektro komponenčių derinys individualiai

veikia augalų augimą ir vystymąsi (Rehman et al., 2017). Ne visi šviesos

komponenčių kompleksai efektyviai veikia augalo gynybinę sistemą, nors

grybo augimui ir vystymuisi daro neigiamą poveikį. Ketvirtąją dieną po

inokuliacijos fermento peroksidazės (POD) veikla sumažėjo 40 %, nors

peroksidazės ir katalizės (SOD) veikla, veikiant raudona šviesa, buvo iš

esmės didesnė, palyginti su geltonos (580–590 nm), mėlynos (450–

460 nm), violetinės (400–410 nm) šviesos ir tamsos poveikiu (Xu et al.,

2017).

Literatūros šaltiniuose dažniau minima raudonos ir mėlynos

komponenčių derinio nauda augalo antioksidaciniam potencialui.

Pastebėta, kad augaluose, paveiktuose mėlynos ir raudonos LED spektro

komponenčių deriniu, padidėjo karotenoidų ir bendrasis fenolinių junginių

kiekis (Rehman et al., 2017).

Mėlyna (420–530 nm) šviesa atitinka fotosintezės pigmento chorofilo a

sugerties spektrą, todėl teigiamai veikia viso augalo gyvybines funkcijas.

DPPH laisvųjų radikalų veikla salotose išliko panaši veikiat mėlyna

(460 nm) ir plačios aprėpties balta (420–680 nm) šviesa, bet iš esmės

didesnė, palyginti su raudona (635 nm) LED šviesa. Veikiant mėlyna

(450–460 nm) šviesa buvo pastebėtas pilkojo puvinio progresavimo

sumažėjimas – 3,6 % mažesnis negu geltonos (580–590 nm) šviesos ir

tamsos paveiktuose pomidorų lapuose (Xu et al., 2017). Augalas,

veikiamas atitinkamo šviesos spektro, intensyviau sintetina

antioksidacinius fermentus. Fermento superoksido dismutazės veikla

(SOD), veikiant mėlyna šviesa, padidėjo iki 29 %, o po raudonos ir žalios

šviesų apšvitos SOD aktyvumas sumažėjo atitinkamai 16 ir 35 %, palyginti

su plataus spektro baltos šviesos komponente (Kook et al., 2013). Salotose,

augintose veikiant mėlyna (460 nm) LED šviesa, buvo užfiksuoti didžiausi

antioksidacinių fermentų – glutationo reduktazės (GR) ir askorbo

peroksidazės (APX) – rodikliai (Kook et al., 2013). Sėjamosiose salotose,

paveiktose mėlynos (460 nm) šviesos, antioksidacinių fermentų veikla

buvo 4–10 kartų didesnė nei salotose, augintose veikiant raudonai

(635 nm) LED ir baltai (420–680 nm) šviesoms (Kook et al., 2013).

Didesnis antioksidacinių fermentų kiekis skatina energetiškai palankias

reakcijas augale. Mėlyna (460 nm) LED šviesa efektyviausiai malšino

B. cinerea sukeliamą infekciją salotose (Kook et al., 2013). Rezultatai

parodė, kad mėlyna (460 nm) LED šviesa padidino bendrąjį fenolinių

junginių kiekį pomidorų lapuose ir stiebuose, palyginti su kontroline balta

BSWL (Bernadotte Single Wall Light) šviesa (Kim et al., 2013).

82

Nustatyta, kad žalia LED (520 nm) šviesa iš esmės sumažino fenolinių

junginių kiekį pomidoruose nuo 49 iki 37 %, palyginti su plataus spektro

baltąja LED (BSWL, 420–680 nm) šviesa (Kim et al., 2013). Didesni

fenolinių junginių kiekiai pomidoruose susikaupė tuomet, kai fotoperiodo

metu buvo panaudotas žalios (520 nm) ir raudonos (635 nm) spektro

komponenčių derinys, palyginti su plačios aprėpties baltos (BSWL, 420–

680 nm) LED šviesos poveikiu (Kim et al., 2013). Tyrimų rezultatai

parodė, kad raudonos ir mėlynos (LED) šviesos spektro komponenčių

poveikis energetiškai efektyvesnis negu žalios (LED) (Chang et al., 2014).

Nustatyta, kad raudonos (623–673 nm), mėlynos (427–478 nm) ir žalios

(494–564 nm) LED šviesos spektro komponenčių derinys (PPFD =

300 ± 12 μmol m−2 s−1, esant 18 val. fotoperiodui) labiau skatino sėjamųjų

salotų augimą ir gerino kokybės rodiklius, nei didino atsparumą

patogeniniams mikroorganizmams (Chang et al., 2014).

Raudona (620–720 nm) šviesa teigiamai veikė vynuogių (Vitis

flicifolia) šaknų sistemą: jos vystymasis netiesiogiai padidino bendrąjį

fenolinių junginių kiekį vynuogėse (Wu, 2006; Davis, Burns, 2016).

Augalo atsparumas patogeniniams mikroorganizmams tiesiogiai

proporcingas augalo šaknų masės didėjimui veikiant raudona šviesa.

Nustatyta, kad fermento peroksidazės veikla pomidorų lapuose iš esmės

padidėjo per pirmąsias tris dienas po inokuliacijos B. cinerea (Xu et al.,

2017). Ketvirtąją inokuliacijos dieną peroksidazės veikla ėmė mažėti ir

pasiekė 40 % veiklos ribą. Fermento peroksidazės (APX) aktyvumas išliko

didžiausias, palyginti su violetinės, geltonos ir mėlynos šviesos spektro

komponenčių poveikiu (Xu et al., 2017). K. Kim ir kt. (2013) atliktų

tyrimų duomenimis, raudonos (635 nm) LED šviesos efektas iš esmės

padidino fermento katalizės (CAT) aktyvumą. Raudona šviesa 6 %

padidino bendrąjį fenolinių junginių kiekį augale, taip padidindama

sėjamųjų salotų kokybinę vertę (Li, Kubota, 2009). Nustatyta, kad

raudonos ir mėlynos LED šviesų kompleksas padidino bendrąjį fenolių

kiekį grikių daigų lapuose (Lee et al., 2014), o tolimosios raudonos šviesos

(>720 nm) efektas salotose pasireiškė antocianinų, karotenoidų ir

chlorofilų kiekio sumažėjimu (Rehman et al., 2017).

Apibendrinimas. Sėjamosiose salotose, paveiktose mėlyna (460 nm)

šviesa, padidėjo fermentų – superoksido dismutazės (SOD), glutationo

reduktazės (GR) ir askorbo peroksidazės (APX) – rodikliai, o paveiktose

raudona (635 nm) šviesa – suaktyvėjo fermento katalizės (CAT) veikla.

Pomidorų lapuose, kurie buvo veikiami mėlyna (460 nm) LED šviesa ir

žalios (520 nm) bei raudonos (635 nm) šviesos spektro komponenčių

deriniu, padidėjo bendrasis fenolinių junginių kiekis. Tačiau žalia

83

(520 nm) šviesa mažino fenolinių junginių – antioksidantų – kiekį

pomidoruose.

Gauta 2018-10-16

Parengta 2018-11-26

Literatūra

1. Bollen G. J., Scholten G. 1971. Acquired resistance to benomyl and

some other systemic fungicides in a strain of Botrytis cinerea in

Cyclamen. Netherlands Journal of Plant Pathology, 77: 83–90.

2. Canessa P., Schumacher J., Hevia M. A., Tudzynski P.,

Larrondo L. F. 2013. Assesing the effects of light on differentiation

and virulence of the plant pathogen Botrytis cinerea:

Characterization of the White Collar Complex, 8(12), 1–17.

3. Carre D. D., Coyier D. L. 1984. Influence of atmospheric humidity

and free water on germ tube growth of Botrytis cinerea (Abstr.).

Phytopathology, 74: 1136.

4. Chang C. L., Chang K. P. 2014. The growth response of leaf lettuce

at different stages to multiple wavelength – band light – emitting

diode lighting. Scientia Horticulturae, 179: 78–84.

5. Davis A., Burns P. A. C. 2016. Photobiology in protected

horticulture. Food and Energy Security, 5(4): 223–238.

6. Elad Y. 1997. Effect of filtration of solar light on the production of

conidia by field isolates of Botrytis cinerea and on several diseases

of greenhouse – grown vegetables. Crop Protection, 16(7): 635–642.

7. Elad Y., Williamson B., Tudzynski P., Delen N. 2007. Botrytis spp.

and diseases they cause in agricultural systems – an introduction. In:

Y. Elad et al. (eds.), Botrytis: Biology, Pathology and Control, 1–8.

8. Elmer P. A. G., Michailides T. J. 2007. Botrytis: Biology, Pathology

and Control.

9. Engelbrecht R. 2002 The role of the Mediterranean fruit fly,

Ceratitis capitata, in Botrytis bunch rot on grape. MScAgric thesis.

University of Stellenbosch, Stellenbosch, South Africa.

10. Epton H. A. S., Richmond D. V. 1980. Formation, structure and

germination of conidia. In: J. R. Coley-Smit, K. Verhoeff and

W. R. Jarvis (eds.), The Biology of Botrytis. Academic Press,

London, 41–43.

11. Fermaud M., Gaunt R. E. 1995. Thrips obscuratus as a potential

vector of Botrytis cinerea in kiwifruit. Mycological Research, 99:

267–273.

84

12. Fernandez E., Segarra G., Trillas M. I. 2014. Physiological effects

of the induction of resistance by compost or Trichoderma

asperellum strain T34 against Botrytis cinerea in tomato. Biological

control, 78: 77–85.

13. Godbold D. L., Jentschke G., Winter S., Marschner P. 1998.

Ectomycorrhizas and amelioration of metal stress in forest trees.

Chemosphere, 36: 757–762.

14. Govrin E. M., Levine A. 2000. The hypersensitive response

facilitates plant infection by the necrotropic pathogen Botrytis

cinerea. Current Biology, 10: 751–757.

15. Hasan M. M., Bashir T., Ghosh R., Lee S. K., Bae H. 2017. An

overview of LED‘s effects on the production of bioactive

compounds and crop quality. Molecules, 22: 1–12.

16. Heuvelink E. 2006. Reducing Botrytis in greenhouse crops periodic

UV-light treatment in tomato plants. Horticultural Production

Chains, 1–3.

17. Holz G., Coertze S., Williamson B. 2007. The ecology of Botrytis

on plant surfaces. In: Y. Elad et al. (eds.), Botrytis: Biology,

Pathology and Control. Springer, 9–27.

18. Yu S. M., Ramkumar G., Lee Y. H. 2013. Light quality influence the

virulence and physiological responses of Colletotrichum acutatum

causing anthracnose in pepper plants. Journal of Applied

Microbiology, 509–516.

19. Katan T. 1982. Resistance to 3,5-dichlorophenyl-N-cyclic imide

(‘dicarboximide’) fungicides in the grey mould pathogen Botrytis

cinerea on protected crops. Plant Pathology, 31: 133–141.

20. Kim K., Kook H. S., Jang Y. J., Lee W. H., Kamala-Kannan S.,

Chae J. C., Lee K. J. 2013. The effect of blue-light-emitting diodes

on antioxidant properties and resistance to Botrytis cinerea in

Tomato. Plant Pathol. Microb., 4(9).

21. Kokalj D., Hribar J., Ciglic B., Zlatic E., Demsar L., Sinkovic L.,

Siercelj H., Bizjak G., Vidrih R. 2016. Influence of yellow light-

emitting diodes at 590 nm on storage of apple, tomato and bell

pepper fruit. Food Technol. Biotechnol., 54: 228–235.

22. Kook H. S., Park S. H., Jang Y. J., Lee G. W., Kim J. S., Kim H. M.,

Oh B. T., Chae J. C., Lee K. J. 2013. Blue LED (light-emitting

diodes) – mediated growth promotion and control of Botrytis disease

in lettuce. Acta Agriculturae Scandinavica: Section B – Soil and

Plant Science, 63(3): 271–277.

23. Kozai T. 2013. Resource use efficiency of closed plant production

system with artificial light: Concept, estimation and application to

85

plant factory. Proceedings of the Japan Academy: Series B –

Physical and biological sciences, 89(10): 447–461.

24. Lattanzio V., Lattanzio V. M. T., Cardinali A. 2006. Role of

phenolics in the resistance mechanisms of plants against fungal

pathogens and insects. Phytochemistry: Advances in Research, 24–

67.

25. Lee S. W., Seo J. M., Lee M. K., Chun J. H., Antonisamy P.,

Arasu M. V., Suzuki T., AL-Dhabi N. A., Kim S. J. 2014. Influence

of different LED lamps on the production of phenolic compounds in

common and Tartary buck-wheat sprouts. Ind. Crop Prod., 54: 320–

326.

26. Li Q., Kubota C. 2009. Effects of supplemental light quality on

growth and phytochemicals of baby leaf lettuce. Exp. Bot., 67: 59–

64.

27. Lietuvos higienos norma HN 54:2008 „Maisto produktai.

Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos“.

28. Lietuvos higienos norma HN 60:2015 „Pavojingųjų cheminių

medžiagų ribinės vertės dirvožemyje“.

29. Louis C., Girard M., Kuhl G., Lopez-Ferber M. 1996. Persistence of

Botrytis cinerea in its vector Drosophila melanogaster.

Phytopathology, 86: 934–939.

30. Martinelli F., Scalenghe R., Davino S., Panno S., Scuderi G.,

Ruisi P., Villa P., Stroppiana D., Boschetti M., Goulart L. R. 2015.

Advanced methods of plant disease detection: A review. Agronomy

for Sustainable Development, 35: 1–25.

31. Mccree K. J. 1971. The action spectrum, absorptance and quantum

yield of photosyntesis in crop plants. Agricultural and Forest

Meteorology, 9: 191–216.

32. Mello A. F. S., Machado A. C. Z., Bedendo I. P. 2004. Development

of Colletotrichum gloeosporioides isolated from green pepper in

different culture media, temperatures, and light regimes. Sci. Agric.

(Piracicaba, Braz.), 61 (5): 542–544.

33. Menezes H. D. et al. 2014. Growth under visible light increases

conidia and mucilage production and tolerance to UV-B radiation in

the plant pathogenic fungus Colletotrichum acutatum.

Photochemistry and Photobiology, 1–6.

34. Ouzounis T. 2015. Spectral effects of artificial light on plant

physiology and secondary metabolism: A review. Journal of the

American Society for Horticultural Science, 141: 169–176.

86

35. Rehman M. Z., Honda Y., Arase S. 2003. Red-Light induced

resistancein broad bean (Vicia faba L.) to leaf spot disease caused by

Alternaria tenuissima. Journal of Phytopathology, 151: 86–91.

36. Rehman M., Ullah S., Boa Y., Wang B., Peng D., Liu L. 2017. Light-

emitting diodes: whether an efficient source of light for indoor

plants? Environmental Science and Pollution Research, 24: 24 743–

24 752.

37. Samuoliene G., Brazaityte A., Urabanaviciute A., Sabajeviene G.,

Duchovskis P. 2010. The effect of red and blue light component on

the growth and development of frigo strawberries. Zemdirbyste-

Agriculture, 97: 99–104.

38. Samuoliene G., Urbanaviciute A., Brazaityte A., Sabajeviene G.,

Sakalauskaite J., Duchovskis P. 2011. The impact of LED

illumination on antioxidant properties of sprouted seeds. Central

European Journal of Biology, 6: 68–74.

39. Schumacher J. 2017. How light affects the life of Botrytis. Fungal

Genetics and Biology, 106: 26–41.

40. Schumacher J., Pradier J. M., Simon A., Traeger S., Moraga J.,

Collado I. G., Viaud M., Tudzynski B. 2012. Natural variation in the

VELVET gene bcvel1 affects virulence and light – dependent

differentation in Botrytis cinerea, 7(10).

41. Shin K. S., Murthy H. N., Heo J. W., Hahn E. J., Pack K. Y. 2008.

The effect of light quality on the growth and development of in vitro

cultured Doritaenopsis plants. Acta Physiologiae Plantarum, 30:

339–343 .

42. Shinomura T., Nagatani A., Hanzazawa H., Kubota M.,

Watanabe M., Furry M. 1996. Action spectra for phytochrome A-

and B-specific photoinduction of seed germination in Arabidopsis

thaliana. PNAS, 93: 8129–8133.

43. Suthaparan A., Torre S., Stensvand A. Herrero M. L., Pettersen R. I.,

Gadoury D. M., Gislerød I. H. R. 2010. Specific light-emitting

diodes can suppress sporulation of Podosphaera pannosa on

greenhouse roses. Plant Disease, 94: 1105–1110.

44. Tanović B., Hrustći J., Mihajlović M., Grahovac M., Delibašić G.

2014. Botrytis cinerea in raspberry in Serbia I: Morphological and

molecular characterization. Pestic. Phytomed., 29(4): 237– 247.

45. Tokuno A., Ibaraki Y., Ito S., Araki H., Yoshimura K., Osaki K.

2012. Disease suppersion in greenhouse tomato by supplementary

lighting with 405 nm LED. Environment Control in Biology, 50: 19–

29.

87

46. Torres M. A., Jones J. D. G., Dangl J. L. 2006. Reactive oxygen

species signaling in response to pathogens. Plant physiology, 141:

373–376.

47. Urban L., Chabane S. D., Orsal B., Lopes M., Miranda R., Aarrouf J.

2018. UV-C light and pulsed light as alternatives to chemical and

biological elicitors for stimulating plant natural defences against

fungal diseases. Scientia Horticulturae, 235: 452–459.

48. Veloso J., Kan J. A. L. 2018. Many shades of grey in Botrytis – host

plant interactions: A review. Trends in Plant Science, 23(7): 613–

622.

49. Wang H., Jiang Y. P., Yu H. J., Xia X. J., Shi K., Zhou Y. H.,

Yu J. Q. 2010. Light quality affects incidence of powdery mildew,

expression of defence – related genes and associated metabolism in

cucumber plants. European Journal of Plant Pathology, 127: 125–

135.

50. Wightwick I. A., Walter R., Allison G., Reichman S., Menzies N.

2010. Environmental risks of fungicides used in horticultural

production systems. Clarivate analytics, 1–35.

51. Williamson B., Tudzynski B., Tudzynski I., Kan J. A. L. van. 2007.

Botrytis cinerea: the cause of grey mould disease. Molecular Plant

Pathology, 8: 561–580.

52. Wu H. C. 2006. Improving in vitro propagation of Protea cynaroides

L. (King Protea) and the roles of strach and phenolic compounds in

the rooting of cuttings. PhD thesis. University of Pretoria, Pretoria.

53. Xu H., Li Y. I., Wang R. 2017. Effects of different LED light

wavelengths on the resistance of tomato against Botrytis cinerea and

the corresponding physiological mechanisms. Journal of Integrative

Agriculture, 16(1): 106–114.

54. Zhu P., Zhang C., Xiao H., Wang Y., Toyoda H., Xu L. 2013.

Exploitable regulatory effects of light on growth and development

of Botrytis cinerea. Journal of Plant Pathology, 95(3): 509–517.

88

SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2018. 37(3–4)

Lighting spectrum effects on resistance of plants for Botrytis cinerea (Review)

A. Bylaitė

Summary

Botrytis cinerea (Grey Mold) is known as one of the most important pathogenic

fungus of controlled environment olericulture system because of its ability to infect

growing, post-harvest and storage of vegetables. The resistance of Grey Mold to

fungicides influences researches to harmless plant protection alternatives. One of them –

B. cinerea reacts to lighting quality and intensity and responce varies according to its

growth and development level. Knowledge that light directly influences the growth,

development and secondary metabolism of plant treating nutrient quality allows to use it

as an implement to control interaction of plant and pathogen. Variations of light flux,

spectrum, photoperiod parameters could purposeful controlled these vital processes. Also

are induced antioxidation system’s reaction of plant, are increased resistance of plant to

negative conditions. The aim of study is to review effects of lighting parameters to

development of Grey Mold (Botrytis cinerea Pers.) and response of plant antioxidation

system. To sum up researches, blue (380–530 nm), red (620–720 nm), green (~505 nm)

lights effectively inhibited B. cinerea growth and development. Mycelium of pathogenic

fungus influenced by blue spectrum component was able to flourish without production

of sclerotium. Red (620–720 nm) light influenced production of antioxidation enzymes

and the total phenolic content characterized anti-fungal effect. Whereas far-red (>720 nm)

light affected contrarily – induced pathogenic fungus B. cinerea development and

disturbed plant resistance to infection, used to decrease amount of antioxidation

compounds. The complex of red and blue lights had bigger effect to antioxidation

potential of plant compared with blue and red monochromatic lighting.

Keywords: lighting spectrum, photon flux density, photoperiod, Botrytis cinerea,

resistance of plants.

89

ATMINTINĖ AUTORIAMS, RAŠANTIEMS Į MOKSLO DARBUS

„SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ“

Straipsnio rankraščio pateikimo–priėmimo procedūra

Straipsnius redakcijai gali pateikti bet kurie Lietuvos ar užsienio šalies

mokslo darbuotojai bei asmenys, dirbantys mokslinį darbą. Ne mokslo

darbuotojo straipsnis turi būti parašytas kartu su mokslo darbuotoju.

Rankraštis redakcijai siunčiamas elektroniniu paštu

g.samuoliene@lsdi.lt vienu egzemplioriumi, laikantis toliau tekste

nurodytų reikalavimų. Pateiktas straipsnio rankraštis užregistruojamas ir

perduodamas redaktorių kolegijos nariui, kuruojančiam šią sritį. Jis

įvertina, ar rankraščio turinys ir forma atitinka svarbiausius periodiniams

straipsniams keliamus reikalavimus. Rankraščiai, kurie buvo atmesti

pirmojo vertinimo metu, su aiškinamuoju raštu grąžinami autoriui. Jeigu

straipsnio tinkamumas nekelia abejonių, redaktorių kolegijos narys skiria

du recenzentus.

Pataisytą rankraštį autorius turi atsiųsti el. paštu redakcijai per dešimt

dienų.

Rankraščio reikalavimai

Struktūra ir apimtis

Rankraščio forma turi atitikti periodiniams moksliniams straipsniams

keliamus reikalavimus. Teksto ir jo sudedamųjų dalių seka tokia:

- Straipsnio pavadinimas (ne daugiau kaip 10 žodžių)

Pavadinimas rašomas mažosiomis raidėmis paryškintu šriftu (Augalų

adaptacijos prie šalčio molekulinio mechanizmo aspektai).

- Autoriaus vardas, pavardė

Vardas, pavardė – mažosiomis raidėmis paryškintu šriftu (Viktor

Sharma). Jeigu yra keli autoriai, rašoma mažėjančia jų autorystės indėlio

tvarka.

- Institucija, adresas, elektroninis paštas

Rašomi mažosiomis raidėmis kursyvu (Italic) (Lietuvos agrarinių ir miškų

mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas).

Pagrindinis tekstas

- Santrauka (iki 1 400 rašybos ženklų, arba 250 žodžių)

Labai glaustai pateikiami tikslai, sąlygos, svarbiausi rezultatai, pagrindinė

išvada.

- Reikšminiai žodžiai (ne daugiau kaip 10 žodžių)

90

- Įvadas

Trumpai išdėstoma nagrinėjama problema, ankstesni kitų panašių

tyrimų rezultatai, darbo reikalingumas, originalumas. Nurodomas darbo

tikslas.

- Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos

- Rezultatai

Trumpai išdėstomi tyrimų metu surinkti duomenys, dokumentai

(lentelės, grafikai).

- Aptarimas

Aptariami, bet ne kartojami „Rezultatų“ skyrelyje pateikti duomenys,

palyginami su kitų autorių duomenimis, aiškinamos tirtų reiškinių

priežastys, keliamos naujos idėjos, hipotezės.

- Rezultatai ir aptarimas gali būti pateikiami kartu.

- Išvados

- Padėka (neprivaloma)

- Literatūra

Rekomenduojama į sąrašą įtraukti ne mažiau kaip 10 naujausių

literatūros šaltinių rašoma tema.

- Santrauka lietuvių ir anglų kalbomis (600–1 400 sp. ženklų)

Straipsnių, kurie parašyti remiantis netradiciniais bandymų

duomenimis ir jų rezultatais, struktūrinės teksto dalys gali būti ir kitokios.

Straipsnis turi būti ne daugiau kaip 10 puslapių apimties kompiuteriu

rinkto teksto, įskaitant lenteles ir paveikslus (didesnės apimties straipsniai

derinami su redaktorių kolegijos pirmininku).

Teksto parengimas

Straipsnis rašomas lietuvių ir anglų kalbomis ir spausdinamas

Microsoft WORD teksto redaktoriumi Windows®operacinėse sistemose.

Tekstas rašomas TIMES NEW ROMAN 12 dydžio šriftu, B5 formato

(180×245 mm) lape, atstumas tarp rankraščio eilučių – 1 (single),

išlyginamas iš abiejų pusių. Paraščių plotis: viršuje – 2 cm, apačioje –

2 cm, dešinėje –1,5 cm, kairėje – 3 cm. Straipsnis pateikiamas elektronine

laikmena.

Paryškintai (Bold) rašoma: straipsnio pavadinimas visomis kalbomis,

antraštės bei svarbiausi struktūros elementai (įvadas, tyrimo objektas,

metodai ir sąlygos, rezultatai, aptarimas, išvados, padėka, literatūra,

santrauka). Kursyvu (Italic) rašomi lotyniškieji augalų rūšių, genčių, ligų,

kenkėjų, mikroorganizmų ir kitų biologinių objektų pavadinimai. Augalų

veislių pavadinimai rašomi viengubose kabutėse (pvz., ‘Auksis’).

Cituojamas šaltinis tekste nurodomas lenktiniuose skliaustuose

(autoriaus pavardė, metai).

91

Lentelės

Lentelėse neturi būti kartojama paveiksluose ar kitose iliustracijose

pateikta informacija.

Lentelių tekstas rašomas lietuvių ir anglų kalbomis TIMES NEW

ROMAN 12 dydžio šriftu, jeigu parašyti tekstai talpinami vienoje eilutėje,

tarp jų dedamas ženklas /. Lentelės teksto dalys vertikaliomis ir

horizontaliomis linijomis neatskiriamos. Horizontaliomis linijomis

atskiriamos tik lentelės metrikos dalys ir lentelės pabaiga. Lentelės padėtis

puslapyje tik vertikali (Portrait).

Bandymų veiksnių gradacijos lentelėse neturi būti žymimos skaičiais,

sudėtingomis santrumpomis, o pateikiamos visa arba suprantamai

sutrumpinta aprašo forma. Pateikiama santrumpa turi būti paaiškinama

pirmosios lentelės (paveikslo) apraše.

Statistiniai duomenys, skaičiai ir skaitmenys

Pageidautina detaliai aprašyti taikytus tyrimų metodus ir nurodyti jų

originalius šaltinius. Labai svarbi informacija apie lauko, vegetacinių ir kt.

bandymų išdėstymo schemą ir jos pasirinkimo motyvus. Lentelėse ir

paveiksluose pateikiami duomenys privalo būti statistiškai įvertinti.

Rodiklių žymėjimo santrumpos turi būti paaiškintos, jeigu jos neatitinka

tarptautinių ISO standartų.

Paveikslai

Visa iliustracinė medžiaga – brėžiniai, grafikai, diagramos,

fotografijos, piešiniai ir kt. – vadinami bendru paveikslų vardu. Tekstas

juose rašomas lietuvių ir anglų kalbomis.

Paveikslai turi būti nespalvoti, padaryti Microsoft Office paketų

elektroninėje lentelėje EXCEL su suderintomis programomis ir

pradine informacija. Redakcija pasilieka teisę keisti jų formatą pagal

straipsnio ar viso leidinio dizainą.

Įrašai ir simboliai paveiksluose turi būti parašyti ne mažesniu kaip 10

dydžio TIMES NEW ROMAN šriftu. Paveikslų blokų dalys turi būti

sužymėtos raidėmis a, b, c ir t. t.

Literatūra

Į literatūros sąrašą turi būti įtraukiamos tik mokslinės publikacijos.

92

Citavimo pavyzdžiai:

Vieno autoriaus knyga:

1. Brazauskienė M. D. 2004. Agroekologija ir chemija. Naujasis lankas,

Kaunas.

2. Blažek J. 2001. Pìstujeme jablonì. Nakladatelství Brázda, s. r. o., Praha.

Kelių autorių knyga:

1. Kawecki Z., Łojko R., Pilarek B. 2007. Mało znane rośliny sadownicze.

Wydawnictwo UWM, Olsztyn.

2. Žemės ir miškų ūkio augalų pesticidų katalogas. 2005. G. Rimavičienė

(sudaryt.). Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Akademija,

Kėdainių r.160

Straipsnis knygoje:

1. Streif J. 1996. Optimum harvest date for different apple cultivar in the

‘Bodensee’ area. In: A. de Jager, D. Johnson, E. Hohn (eds.),

Determination and Prediction of Optimum Harvest Date of Apples and

Pears. COST 94. European Commission. Luxembourg, 15–20.

2. Byme D. H., Sherman W. B., Bacon T. A. 2000. Stone fruit genetic pool

and its exploitation for growing under warm winter conditions. In: A.

Erez (ed.), Temperature Fruit Crops in Warm Climates. Kluwer

Academic Publishers, Netherlands, 157–230.

3. Keller R. R. J. 2002. Cryopreservation of Allium sativum L. (Garlic). In:

L. E. Towill, Y. P. S. Bajas (eds.), Biotechnology in Agriculture and

Forestry. Springer-Verlag, Berlin, Heidelberg, 50: 38–47.

Straipsnis konferencijos medžiagoje:

1. Kampuss K., Strautina S. 2004. Evaluation of blackcurrant genetic

resources for sustainable production. Proceedings of the International

Workshop on Protection of Genetic Resources of Pomological Plants

and Selection of Genitors with Traits Valuable for Sustainable Fruit

Production. 22–25 August, Skierniewice, Poland, 147–158.

Vieno autoriaus žurnalo straipsnis:

1. Korban S. S. 1986. Interspecific hybridization in Malus. Hort. Science,

21(1): 41–48.

93

Žurnalo straipsnis (du ir daugiau autorių):

1. Sasnauskas A., Gelvonauskienė D., Gelvonauskis B. 2002. Evaluation

of new scab resistance apple in the first-fifth years in orchard.

Sodininkystė ir daržininkystė, 21(3): 29–37.

2. Balan V., Oprea M., Drosu S., Chireceanu C., Tudor V., Petrisor C.

2006. Maintenance of biodiversity of apricot tree phenotypes in

Romania. Acta Horticulturae, 701: 207–214.

Straipsnis e. žurnale:

1. Stanys V., Mažeikienė I., Stanienė G., Šikšnianas T. 2007. Effect of

phytohormones and stratification on morphogenesis of Paeonia

lactiflora Pall. isolated embryos. Biologija, 18(1).

http://images.katalogas.lt/maleidykla/Bio71/Bio_027_030.pdf

Duomenų bazė:

FAO Stat Database. 2005. http://faostat.fao.org/faostat/

Disertacijos santrauka:

1. Čižauskas A. 2003. Valgomųjų svogūnų (Allium cepa L.) auginimo iš

sėklų technologijos elementų tyrimai: daktaro disert. santr. Babtai.

94

GUIDELINES FOR THE PREPARATION AND SUBMISSION OF

ARTICLES TO THE VOLUMES OF SCIENTIFIC WORKS

„SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ“

Rules for Submission – Acceptance of Papers

Papers can be contributed by any Lithuanian and foreign scientific

workers and persons carrying out scientific research. The latter’s paper

will be accepted only when the co-author is researcher.

Manuscripts should be sent by e-mail to g.samuoliene@lsdi.lt in one

copy according to following instructions. The manuscript will be

registered and submitted to the member of the Editorial Board in charge.

He (she) will evaluate if the contents and the form corresponds to the main

requirements for periodical articles. Manuscripts rejected during the first

evaluation will be returned to the author with explanatory remarks. If the

article is approved the member of the Editorial Board appoints two

reviewers.

The author must return the corrected manuscript to the Editorial Board

in ten days by e-mail.

Requirements to the manuscript

Structure and length

The form of a manuscript has to correspond to the requirements for

periodical scientific articles. The paper should be organized in the

following order:

- Title (should not exceed 10 words)

Title should be written in small letters in bold (Aspects of plant color

acclimation molecular mechanism).

- Author(s)’ name, surname

The name and surname should be written in small letters in bold

(Viktor Sharma). If there is more than one author they are listed

according to their input to the paper.

- Institution(s), address, email address

Should be written in small letters in Italic (Institute of Horticulture

Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry).

The main text

- Abstract (should not exceed 1 400 characters or 250 words)

Should contain the statement of the aims, methods and main results in

short.

95

- Key words (should not exceed 10 words)

- Introduction

Should present the investigated subject, results of earlier related

research, reasons of the study, innovation. Should indicate the aim of the

investigation.

- Object, methods and conditions

- Results

Should present concisely the collected data during investigation,

documentation (tables, figures).

- Discussion

Should not repeat results presented in “Results” but should interpret

them with reference to the results obtained by other authors, explain the

reasons of the investigated phenomena and raise new ideas, hypotheses.

- Results and discussion may be described in one section.

- Conclusions

- Acknowledgements (optional)

- References

Should be kept to a minimum of 10 latest references on this theme.

- Summary in Lithuanian and English (600–1 400 characters)

Articles written based on non-traditional trial data and the obtained

results may have other than traditional structural parts of a paper.

The article should not exceed 10 pages of computer text, tables and

figures included (longer articles are agreed with the chairman of the

Editorial Board).

Text preparation

The manuscripts should be submitted in Lithuanian and English, typed

on a PC, used Microsoft WORD for Windows®word-processor format.

The font to be typed – TIMES NEW ROMAN size 12, on B5 paper

(180×245 mm), single spaced, justified. Margins: top – 2 cm, bottom –

2 cm, right – 1.5 cm, left – 3 cm. Article should be submitted in electronic

carrier.

In bold there are written the title of the paper in all languages, headings

and all main structural elements (introduction, object, methods and

conditions, results, discussion, conclusions, acknowledgements,

references, abstract). In Italic there are written Latin names of species,

genera, diseases, pests micro-organisms and other biological objects.

Names of plant cultivars should be placed within single quotation marks

(for example, ‘Auksis’).

The quoted reference in the text is indicated in round brackets (author’s

surname, year).

96

Tables

Information given in figures or other illustrations, should not be

repeated in tables.

Text in tables is written in Lithuanian and English languages. If

Lithuanian and English texts are in one line they are separated by /. Do not

use vertical and horizontal lines to separate parts of the text. A horizontal

line separates only headings of columns and the end of the table.

Orientation in a page only vertical (Portrait).

Trial variants in tables should not be numbered or submitted in

complicated abbreviations. Tables should be self explanatory, and if there

are abbreviations, they should be understandable. The used abbreviation

should be explained in the description of first table (figure).

Statistical data, figures, numerals

It is desirable to describe in detail the applied research methods and

indicate their original references. The information on the scheme (design)

of field, vegetative and other trials and motivation of their choice is very

important. Data presented in tables and figures must be statistically

processed. Abbreviations of parameters should be explained if they do not

correspond to the international standard abbreviations (ISO).

Figures

All illustrations – drawings, graphs, diagrams, photographs, pictures,

etc. are considered as figures. The text in them is written in Lithuanian and

English.

Figures must be drafted in black colour in Microsoft Office package,

EXCEL electronic table with conformed programs and initial information.

Editorial Board has the right to change their format according to the design

of the article or the whole publication.

Letters and symbols in figures should be not smaller than size 10

TIMES NEW ROMAN. Block parts of figures should be numbered

consecutively by letters a, b, c, etc.

References

Into references it may be included scientific publications.

Titles of foreign journals, volumes of conference articles, etc., are not

abbreviated. The reference list should be arranged in alphabetical order.

97

Examples of quotation:

Book of one author:

1. Brazauskienė M. D. 2004. Agroekologija ir chemija. Naujasis lankas,

Kaunas.

2. Blažek J. 2001. Pìstujeme jablonì. Nakladatelství Brázda, s. r. o., Praha.

Books of several authors:

1. Kawecki Z., Łojko R., Pilarek B. 2007. Mało znane rośliny sadownicze.

Wydawnictwo UWM, Olsztyn.

2. Žemės ir miškų ūkio augalų pesticidų katalogas. 2005. G. Rimavičienė

(sudaryt.). Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Akademija,

Kėdainių r.164

Article in book:

1. Streif J. 1996. Optimum harvest date for different apple cultivar in the

‘Bodensee’ area. In: A.de Jager, D. Johnson, E. Hohn (eds.),

Determination and Prediction of Optimum Harvest Date of Apples and

Pears. COST 94. European Commission. Luxembourg, 15–20.

2. Byme D. H., Sherman W. B., Bacon T. A. 2000. Stone fruit genetic pool

and its exploitation for growing under warm winter conditions. In: A.

Erez (ed.), Temperature Fruit Crops in Warm Climates. Kluwer

Academic Publishers, Netherlands, 157–230.

3. Keller R. R. J. 2002. Cryopreservation of Allium sativum L. (Garlic). In:

L. E. Towill, Y. P. S. Bajas (eds.), Biotechnology in Agriculture and

Forestry. Springer-Verlag, Berlin, Heidelberg, 50: 38–47.

Article in conference material:

1. Kampuss K., Strautina S. 2004. Evaluation of blackcurrant genetic

resources for sustainable production. Proceedings of the International

Workshop on Protection of Genetic Resources of Pomological Plants

and Selection of Genitors with Traits Valuable for Sustainable Fruit

Production. 22–25 August, Skierniewice, Poland, 147–158.

Article in scientific journal:

1. Korban S. S. 1986. Interspecific hybridization in Malus. HortScience,

21(1): 41–48.

2. Sasnauskas A., Gelvonauskienė D., Gelvonauskis B. 2002. Evaluation

of new scab resistance apple in the first-fifth years in orchard.

Sodininkystė ir daržininkystė, 21(3): 29–37.

98

2. Balan V., Oprea M., Drosu S., Chireceanu C., Tudor V., Petrisor C.

2006. Maintenance of biodiversity of apricot tree phenotypes in

Romania. Acta Horticulturae, 701: 207–214.

Article in e. journal:

1. Stanys V., Mažeikienė I., Stanienė G., Šikšnianas T. 2007. Effect of

phytohormones and stratification on morphogenesis of Paeonia

lactiflora Pall. isolated embryos. Biologija, 18(1).

http://images.katalogas.lt/maleidykla/Bio71/Bio_027_030.pdf

Database:

FAO Stat Database. 2005. http://faostat.fao.org/faostat/

Thesis abstract:

1. Čižauskas A. 2003. Valgomųjų svogūnų (Allium cepa L.) auginimo iš

sėklų technologijos elementų tyrimai: daktaro disert. santr. Babtai.

99

Turinys – Contents

P. Viškelis, T. Liubertas, D. Urbonavičienė, Č. Bobinas, J. Viškelis

Nitratai vaisiuose ir daržovėse: ar tai rizikos veiksnys.......................................................3

Nitrates in fruits and vegetables: is it a risk.......................................................................17

N. Uselis, J. Lanauskas, P. Viškelis, A. Valiuškaitė, N. Rasiukevičiūtė, L. Buskienė,

D. Kviklys

Įvairiu laiku nokstančių veislių braškių produktyvumas ir uogų kokybė..........................18

Productivity and berry quality of different time ripening strawberry cultivars………….30

J. Pekarskas

Skystųjų organinių vaistažolinių trąšų Fitokondi normų ir purškimų dažnio įtaka

ekologiškai auginamoms bulvėms...................................................................................31

The impact of liquid organic herbal fertilisers Fitokondi rates and spray frequency on

ecologically grown potatoes.............................................................................................47

R. Starkutė, O. Bundinienė, V. Zalatorius

Tręšimo įtaka piktžolių paplitimui ir įvairovei pupų pasėlyje..........................................48

Influence of fertilization on weed distribution and diversity in bean crop........................59

R. Karklelienė, A. Radzevičius, N. Maročkienė, E. Dambrauskas, D. Juškevičienė

Valgomosios morkos (Daucus sativus Röhl.) hibridinės veislės ‘Jola’ kiekybės ir kokybės

parametrų įvertinimas......................................................................................................60

Estimation of quantitative and qualitative parameters of carrots (Daucus sativus Röhl.)

hybrid ‘Jola’…………………………………………………………………………….68

A. Bylaitė

Šviesos spektro poveikis augalų atsparumui pilkajam puviniui (Botrytis cinerea Pers.)

(Apžvalga).......................................................................................................................69

Lighting spectrum effects on resistance of plants for Botrytis cinerea (Review)...........88

Atmintinė autoriams, rašantiems į mokslo darbus „Sodininkystė ir daržininkystė“.......89

Guidelines for preparation and submission of articles to the volumes of scientific works

„Sodininkystė ir daržininkystė“.......................................................................................94

100

e-ISSN 2424-5771

Mokslinis leidinys

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo

Sodininkystės ir daržininkystės instituto ir

Aleksandro Stulginskio universiteto mokslo darbai

„Sodininkystė ir daržininkystė“. T. 37(3–4). 1–100.

Redagavo ir skaitė korektūrą Saulius Zagorskis

Maketavo Aurelija Kriūkaitė

SL 1070. 2018 12 14 4,95 sp. l.

Išleido Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas

Sodininkystės ir daržininkystės institutas,

LT-54333 Babtai, Kauno r.

Leidinio adresas internete http://bit.ly/Sodininkyste-darzininkyste