Upload
others
View
1
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
Historical
Annual
Mkhedari2012
2
Collections
weliwdeuli
mxedari
2012
2
saredaqcio kolegia
zaza sxirtlaZe
mamuka wurwumia (mT. redaqtori)
goCa jafariZe
redaqtori
zaza xozberiZe
kompiuteruli uzrunvelyofa
irma jiSkariani
saistorio krebuli
UDC (uak) 93/94(051.2) s-187
© avtorebi 2012
saavtoro uflebebi daculia. masalis gadabeWdva
redaqciis nebarTvis gareSe dauSvebelia
ISSN 1987-7285
Tbilisi 2012 Tbilisi
Editorial BoardGotcha Djaparidze, Zaza Skhirtladze, Mamuka Tsurtsumia (Editor)
baRvaSTa da orbelTa naTesaobis Sesaxeb 13
mixeil baxtaZe
saqarTvelos damoukideblobis sakiTxi 25
giorgi brwyinvalis mefobaSi
giuli alasania
iran-saqarTvelos urTierTobebi 51
Sah sefi I-is zeobis xanaSi
nana gelaSvili
sameliqo qvemo qarTlSi. 67
Sah abasis mier qvemo qarTlis
miwebis mitacebis mcdeloba
aleqsandre boSiSvili
gzebi da mogzaurebi bizantiaSi `giorgi 96
mTawmidelis cxovrebis~ mixedviT
vladimer kekelia
garejeli ierodiakoni iostos mrevliSvili 103
(aRmSenebloba wm. daviTis lavraSi da
mogzauroba wminda miwaze)
darejan kldiaSvili, marina mesxia
Sua saukuneebis qarTuli poliorketika 121
mamuka wurwumia
I
II
III
IV
V
VI
VII
qoberis I da II samecniero eqspediciis 170
pirveladi Sedegebi (sainformacio mimoxilva)
giorgi kalandia, qeTevan asaTiani
Arm 23-is anderZ-minaweris cnoba 192
Tmogvis aRebis Sesaxeb
dali CitunaSvili
abasianTa dirhemebis qarTuli minabaZebi da 197
bagrat III-is vercxlis monetis xelaxali atribucia
goCa jafariZe
spilenZis Rirebuleba qarTl-kaxeTis samefoSi XVIII 220
saukunis miwuruls istoriuli sabuTebis mixedviT
(Tanadrouli spilenZis safasis TviTRirebulebis
sakiTxisTvis)
irakli faRava
mefe giorgis xuTjvriani beWdis (1160-1340) anabeWdebi 242
venis erovnul biblioTekaSi daculi 1160 wlis
garejuli xelnaweri krebulis (Ven.4) arSiebidan
Temo jojua
avSarTa periodis sparsuli da qarTul-sparsuli 300
orenovani istoriuli dokumentebi saqarTvelos
siZveleTsacavebSi
Tamar abulaZe, elene giunaSvili
IX
X
XI
XII
XIII
VIII
aTonis iveriis RvTismSoblis xatis 313
saCrdilobeli karavi
sofio daviTaSvili
Tamar mefis gardacvalebis TariRis Sesaxeb 348
goCa jafariZe
giorgi narimaniSvili. jvarosnebisa da fatimianebis 364
samxedro dapirispireba pirveli jvarosnuli
laSqrobis dros
mamuka wurwumia
zurab batiaSvili (darujanaSvili). trapizonis 372
imperiis daarseba
leri TavaZe
rogor imsxvreva miTebi 387
napoleonis mamluqi. rustam razas memuarebi.
frangulidan Targmnes, winasityvaoba da komentarebi
daurTes aleqsandre miqaberiZem da nika xoferiam.
goCa jafariZe
XV
XVI
XVII
XVIII
XIV
.
Contents
On the Family Ties Between Baghvashi and Orbeli 13Mikhail Bakhtadze
The Issue of Georgia’s Independence During the 25Reign of Giorgi the Brilliant
Giuli Alasania
Nana Gelahsvili
Melikdom in Kvemo Kartli 67Alexander Boshishvili
Roads and Pilgrims According to the 96"Life of George the Athonite"
Vladimer Kekelia
Hierodeacon of Gareja Iostos Mrevlishvili 103(The Builder and the Pilgrim)
Darejan Kldiashvili, Marina Meskhia
Medieval Georgian Poliorcetics 121Mamuka Tsurtsumia
Preliminary Results of First and Second Expedition in Koberi 170George Kalandia, Ketevan Asatiani
The Colophon of Ms. Armenian 23 192on the Capturing of Tmogvi Fortress
Dali Chitunashvili
Georgian Imitations of Abbasid Dirhams and Reattribution 197of the Silver Coin of Bagrat III
Gotcha Djaparidze
I
II
III
IV
V
VI
VII
VIII
IX
X
XI
XII
XIII
XIV
XV
XVI
Copper Price in the Kingdom of Kartl-Kakheti by the End 220of the 18th C. According to Historical Documents (On the Issueof the Self-Cost of the Contemporary Copper Currency)
Irakli Paghava
Impressions of a Five-Cross Seal (1160-1346) of King Giorgi 242from the Fields of the Gareji Manuscript (Ven.4, 1160)
Temo Jojua
Persian and Georgian-Persian Bilingual Historical 300Documents from Afshar Period at Georgian Depositories
Tamar Abuladze, Helen Giunashvili
The Shade Tent of the Virgin’s Icon at the Iviron Monastery 313on Mount Athos
Sophio Davitashvili
About the Date of the Death of Queen Tamar 348Gotcha Djaparidze
Reviews 364
Tqvens winaSea `saistorio krebulis~ meore tomi. krebulis Te-
matika uwindeburad mravalferovani da mravalmxrivia. masSi warmod-
genilia Sua saukuneebis saqarTvelos istoria, epigrafika da wya-
roTmcodneoba, numizmatika da sfragistika, xelovnebaTmcodneoba,
samxedro da ekonomikuri istoria. samecniero gamokvlevebis garda,
krebulSi Sesulia polemikuri narkvevebi da recenziebi.
`saistorio krebulis~ pirveli tomiT daviwyeT saqarTveloSi
samecniero naSromebis damowmebaTa Cikagos sistemis damkvidreba.
kmayofilebiT aRvniSnavT, rom am wamowyebas amaod ar Cauvlia. Cikagos
wesis upiratesobebSi TandaTan rwmundebian qarTveli mkvlevrebi.
sakmarisia iTqvas, rom 2011 wels Tavisi Sromebis X-XI nomridan am
sistemaze gadavida iseTi didi tradiciebis mqone dawesebuleba,
rogoricaa ivane javaxiSvilis saxelobis istoriisa da eTnologiis
instituti. 2011 wlidan praqtikulad amave sistemiT sargeblobs
iseTi prestiJuli gamocemac, rogoricaa Tbilisis saxelmwifo
universitetis humanitaruli kvlevebis weliwdeuli.
krebulis srulyofis Semdgomi etapi saerTaSoriso moTxovnebTan
misi SeZlebisdagvarad daaxloebaa – amisTvis aucilebelia aramarto
masSi warmodgenili naSromebis maRal samecniero Rirebulebasa
da profesiul doneze gamudmebiT zrunva, aramed ucxoeTis
samecniero wreebisaTvis am naSromebis farTod gaziarebac. krebulis
internacionalizaciis erT-erTi aucilebeli pirobaa ucxoeli
avtorebis mozidva, es ki mxolod mas Semdeg iqneba SesaZlebeli,
roca saerTaSoriso samecniero sazogadoeba krebuls masSi Sesuli
maRali donis SromebiT gaecnoba. qarTul enaze dawerili naSromebi,
Sua saukuneebis aRmosavleTisadmi gazrdili interesis miuxedavad,
enobrivi barieris gamo ucxoeli specialistebisaTvis jer kidev
miuwvdomelia. am problemis daZlevis erT-erTi realuri gza
gamokvlevebisaTvis SedarebiT vrceli inglisuri reziumeebis
darTvaa, rasac redaqcia yovelmxriv miesalmeba da xels Seuwyobs.
winamdebare krebulSi siaxlea is, rom didi adgili eTmoba
recenziebs samecniero naSromebze. dapirebisamebr, viwyebT mkacri
da obieqturi recenziebis beWdvas. dasamali ar aris, rom amJamad,
qarTul samecniero periodul gamocemebSi gamoqveynebuli rece-
nziebi, rogorc wesi, naSromis ukritiko daxasiaTeba-miwodebas war-
moadgens. saqmisadmi aseT midgomas ar moaqvs sargebloba qarTuli
istoriografiisaTvis, gansxvavebiT dasavleTisgan, sadac swored
obieqturma recenzirebam mniSvnelovanwilad Seuwyo xeli samecniero
naSromebis donis amaRlebas. imedia, mecnierebis ganviTarebisaTvis
aucilebeli da saSuri es praqtika CvenSic damkvidrdeba. aseve farTod
unda dainergos samecniero gamocemebSi gamosaqveynebeli naSromebis
faruli recenzirebac.
didi imedi gvaqvs, rom `saistorio krebulis~ redkolegiis am axal
iniciativas gagebiT Sexvdeba qarTuli samecniero sazogadoeba.
saredaqcio kolegia
mixeil baxtaZe
baRvaSebi da orbelebi Sua saukuneebis erT-erT yvelaze gavlenian
da Zlier sagvareuloebs warmoadgendnen. XI saukuneSi saqarTveloSi
aravin iyo baRvaSTa saxlze ufro Zlieri, xolo XII saukuneSi orbelebs
veravin Seecileboda pirvelobaSi.
qarTul da somxur istoriografiaSi arsebobs mosazreba (m.
janaSvili, m. brose, e. TayaiSvili da sxv.), rom orbelebi baRvaSTa
naTesavebi, ufro zustad Tu vityviT, maTi STamomavlebi iyvnen. am azrs
mowinaaRmdegebic (s. janaSia, v. kopaliani, s. eremiani da sxv.) yavs.1 orive
mxares Tavis argumentebi gaaCnia. aqve gvinda aRvniSnoT, rom bevri ram
wyaroebSi arsebuli cnobebis interpretaciazea damokidebuli.
baRvaSTa da orbelTa SesaZlo naTesaobis sakiTxi dawvrilebiT
ganixila q. quTaTelaZem. stefanos orbelianis cnobebTan dakavSirebiT
mkvlevari wers: `istorikosi, rogorc Cans flobs sagvareulo
gadmocemas, romlis mixedviTac, gvaris saxelovan winaprad liparit
baRvaSi gamohyavs, Tumca baRvaSad mas ar moixseniebs. ufro logikuri
iqneboda orbelebad liparitis Semdgomi Taobebi wodebuliyvnen,
rodesac maT mamulad samSvilde-orbis cixe miiRes da ara kldekaris
erisTavebi, romelTac vidre ivane baRvaSamde, samSvilde mamulad
arasdros hqoniaT... rogorc Cans, baRvaSTa sagvareulos damxobis
Semdeg es gvari ramdenime ganStoebad Camoyalibda. argveTSi moRvawe
Sto kaxaberisZeebad daiwernen, qvemo qarTlSi moRvawe Sto ki
orbelebad~.2 argveTisa da qvemo qarTlis Stoebis garda, mkvlevari
baRvaSTa kidev erTi Stos arsebobas varaudobs, rodesac aRniSnavs,
rom daviT aRmaSeneblis istorikosis cnoba – baRvaSTa sagvareulos
umemkvidreod amowyvetis Sesaxeb `TrialeTSi mosaxle baRvaSTa
1 dawvrilebiT, sakiTxis irgvliv literaturis mimoxilva, ix. qeTevan quTaTela-
Ze, qvemo qarTli: politikuri istoriis sakiTxebi (Tbilisi, 2001), 153-70.
2 quTaTelaZe, qvemo qarTli, 173.
I
14 mixeil baxtaZe
ganStoebas Seexeba~.3 gamodis, rom baRvaSTa feodalur saxlSi
arsebobda sami Sto. erTi TrialeTSi iyo da amowyda, meore – argveTSi
iyo da kaxaberisZeebad iwodeboda, mesame – qvemo qarTlSi damkvidrda
da orbelad iwoda.
Cveni azriT, realoba cota sxvagvari iyo. 1094 wels daviT
aRmaSenebelma liparit V Seipyro da sapyrobileSi gamoketa. baRvaSebma
kldekaris erisTavoba dakarges. es Ãeli~ giorgi mwignobarTuxucesis
diswuls, Tevdores gadaeca. liparitis Ze rati ki argveTis mamulSi
dabrunda. 1096 wels liparit V saqarTvelodan gaaZeves. 1103 wels ki
rati gardaicvala4 da `aRaravin daSTa sayofelTa maTTa mkvidri ...
da mamuli maTi aRiRo mefeman~. swored es argveTis mamuli Seswira
mefem gelaTis monasters. `mamuli lipariteTi umkvidrod darCenil
iyo, aramed sxuaTa mravalTa da samarTlianTa usarzel-miuxueWelTa
sofelTa Tana miscna dedasa RmrTisasa samsaxureblad~.5 amgvarad,
TrialeTSi baRvaSTa sagvareulos warmomadgeneli ar darCenila.
argveTSi ki gvaris raime axali ganStoeba ar Seqmnila. kaxaberisZeTa
sakiTxs dawvrilebiT cota qvemoT ganvixilavT.
q. quTaTelaZes damatebiTi argumentebic moaqvs Tavisi mosazrebis
dasasabuTeblad: `baRvaSTa poziciebi yvela sferoSi (sagvareulo
Tanamdebobebi – qarTlis erisTavoba da spasalaroba, siaxlove
bagrationTa xelisuflebasTan) orbelTa sagvareulom daikava. aqedan
gamomdinare maT Soris naTesauri kavSiri marTlac arsebobda~;6
amas emateba: orive sagvareulos warmomadgenelTa saxelebis
msgavseba; teritoria, sadac baRvaSebs da orbelebs uxdebodaT
moRvaweoba. es gaxlavT samSvilde da misi Semogareni, romelic orive
gvarisTvis mamuls warmoadgenda; saxeloebi romelsac orive gvari
flobda, spasalaroba da qarTlis erisTavoba; damokidebuleba
bagrationebisadmi. `isini garkveul zRvramde mefis erTgulni da
misi politikis gamtarebelni arian, magram garkveul sakiTxebze
uTanxmoebebisas mefes upirispirdebian~.7
g. alasania eTanxmeba mosazrebas, rom orbelebi baRvaSTa gan-
Stoebas warmoadgendnen da iziarebs q. quTaTelaZis mier wamoyenebul
3 iqve, 182.
4 mixeil baxtaZe, erisTavobis instituti saqarTveloSi (Tbilisi, 2003), 180.
5 qarTlis cxovreba, mT. redaqtori r. metreveli (Tbilisi, 2008), 313.
6 quTaTelaZe, qvemo qarTli, 180.
7 iqve, 183.
15
argumentebs. mkvlevari aRniSnavs, am igiveobis ZiriTadi argumentebia
is, rom 1. rogorc erT, aseve meore gvarSi gavrcelebulia erTi da igi-
ve sakuTari saxelebi (lipariti, ivane, sumbati, qavTari...); 2. rogorc
erTi aseve meore gvari flobs erTsa da imave teritoriebs; 3. ukaviaT
erTi da igive Tanamdebobebi; 4. mudam opoziciaSi udganan mefes~.8
Cven SevecdebiT TiToeuli argumenti ganvixiloT.
pirvel rigSi, gvinda baRvaSTa da orbelTa sagvareuloebis samefo
karTan damokidebulebis sakiTxs SevexoT.
samefo xelisuflebasTan mudam opoziciaSi yofna, an Tundac mefis
erTguleba ramdenad SeiZleba naTesaobiT gadadiodes da ama Tu im
sagvareulosaTvis `genetikurad~ damaxasiaTebeli niSanTviseba iyos
Zneli saTqmelia. baRvaSebisagan gansxvavebiT (Tumca erTi periodi,
1014-1039 wlebSi, isinic mefis xelsuflebis erTgulebi iyvnen)
orbelebi samefo karis mudmivi opozicionerebi~ ar yofilan. orbelTa
sagvareulos dawinaureba daviT aRmaSeneblis mefobis periodSi iwyeba.
am sagvareulos, CvenTvis cnobili, pirveli warmomadgeneli ivane
iyo. daviT aRmaSeneblis istorikosi mas 1110 wlis ambebis Txrobis
dros moixseniebs – `da Sekrbes giorgi Wyondidelsa da mwignobarT-
uxucessa winaSe Tevdore, abuleTi da ivane orbeli da simarjÂT
moipares samSÂlde... odes samSÂlde da Zerna aiRes, qronikoni iyo samas
ocdaaTi~.9 daviT IV aRmaSeneblis, demetre I-sa da TviT giorgi III-is
mefobis pirveli oci wlis manZilze maT samefo karTan problemebi
ar hqoniaT. gamonakliss daviT V-is xanmokle mefobis periodi
warmoadgens. giorgi III-sa da orbelTa dapirispireba 1177 wels daiwyo.
amitom mefesTan mudmivad opoziciaSi yofna ver CaiTvleba imis
damadastureblad, rom orbelebi maincdamainc baRvaSTa ganStoeba
iyo. orbelebi sul cota sami Taobis manZilze mefis erTgulebi iyvnen.
Semdeg giorgi III-s aujanydnen (calke sakiTxia demna ufliswulis mier
taxtis moTxovnis kanoniereba). Tumca ukve Tamar mefis dros orbelTa
erTi Sto brundeba saqarTveloSi.10 amis Semdeg orbelebi samefo karis
aRar dapirispirebian. am sagvareulos xelaxali gaZliereba ukve XIII
sukuneSi, monRolTa batonobis dros xdeba.
sruliad sapirispiro iyo baRvaSTa damokidebuleba mefis xeli-
8 giuli alasania, `baraTaSvilebis warmomavlobisaTvis~, analebi, 2 (2002), 11.
9 qarTlis cxovreba, 314.
10 stefanos orbelianis `cxovreba orbelianTas~ Zveli qarTuli Targmanebi, teqs-
ti gamosca, Sesavali da saZieblebi daurTo e. cagareiSvilma (Tbilisi, 1978), 53.
baRvaSTa da orbelTa naTesaobis Sesaxeb
16
suflebisadmi. am sagvareulos warmomadgenlebi Tavidanve ibrZvian
bagrationTa winaaRmdeg. samefo kars mxolod giorgi I-sa da bagrat IV-
is mefobis dasawyisSi uWeren mxars. Semdeg ki kvlav upirispirdebian
saqarTvelos mefeebs.
CvenTvis saintereso am or sagvareulos Soris naTesauri
kavSiris dasadastureblad arc Semdegi argumenti – ukaviaT erTi
da igive Tanamdebobebi – gamogvadgeba. vnaxoT Tu ra Tanamdebobebi
ekavaT samefo karze orbelebsa da baRvaSebs. orbelTa sagvareulos
warmomadgenlebi sxvadasxva dros iyvnen: amirspasalarebi, manda-
turTuxucesebi, mejinibeTuxucesebi, qarTlis erisTavebi. baRvaSebi
flobdnen: kldekaris erisTavobas, spasalarobas, qarTlis erisTavo-
bas. aucileblad unda aRiniSnos, rom spasalarisa da qarTlis erisTavis
saxeloebi baRvaSTagan mxolod liparit IV-s ekava. baRvaSTaTvis
tradiciuli kldekaris erisTavoba iyo. maSin rodesac orbelTa
tradiciuli saxeloebs amirspasalaroba, mandaturTuxucesoba da
qarTlis erisTavoba ganekuTvneboda. rogorc vxedavT arc aq gvaqvs
Tanxvedra. aqve aRvniSnavT, rom spasalari da amirspasalari sxvada-
sxva Tanamdebobebia. amirspasalarobis SemoRebis Semdeg spasalaris
`Ãeli~ ar gauqmebula.
garda amisa, erTi da igive Tanamdebobebis floba jer kidev ar
mianiSnebs sagvareuloTa naTesaobaze. orbelTa Tanamdebobebi
amirspasalaroba da mandaturTuxucesoba mxargrZelebma daikaves.
sxvaTa Soris, saxeli ivanec orive sagvareuloSi iyo gavrcelebuli.
ra Tqma unda, amis gamo aravin ityvis, rom mxargrZlebs orbelebTan
naTesauri kavSiri hqondaT.
ganvixiloT erTi da igive teritoriis flobis sakiTxic. sxvadasxva
periodSi moRvawe ori sagvareulos mier erTi da igive teritoriis
floba ar yofila Sua saukuneebis saqarTvelosaTvis gansakuTrebuli,
iSviaTi da unikaluri faqti. Tanac, rac mTavaria, baRvaSebi da
orbelebi maincdamainc erTi da igive teritorias ar flobdnen.
baRvaSebi marTavdnen kldekaris saerisTavos. aucileblad
unda ganvasxvavoT erTmaneTisagan samarTavad micemuli teritoria
– saerisTavod da samflobelod gadacemuli (Tundac droebiT)
teritoria. mflobeli Tavis TavSi socialur Sinaars gulisxmobs.
samflobelos teritoriaze mcxovrebTaTvis is patroni anu senioria.
mosaxleoba xdeba misi yma anu vasali. gansxvavebuli damokidebulebaa
erisTavsa da misi saerisTavos mcxovrebTa Soris. erisTavi aris
mixeil baxtaZe
17
saerisTavos droebiTi mmarTveli. saerisTavos mosaxleoba ar aris
misi vasali. is mas emorCileba rogorc moxeles da ara rogorc
seniors, patrons. samarTavad da samflobelod gadacemuli
`queynebi~ sul sxvadasxva socialur urTierTobebze arian agebuli.
kldekari arasdros ar yofila baRvaSTa samflobelo. is saerisTavo
anu saxelmwifo miwa iyo.11 sxva sakiTxia, rom xSirad erisTavoba
memkvidreobiT erTi sagvareulos kuTvnileba iyo da es sagvareulo
arc Tu iSviaTad saxelmwifo miwis dasakuTrebas cdilobda.
kidev erTxel gavimeorebT, baRvaSebi kldekaris erisTavebi anu
mmarTvelebi iyvnen. maTi mamuli anu samflobelo ki argveTSi iyo.
baRvaSTa mamuls rom argveTi warmoadgenda da ara kldekari es naTlad
Cans wyaroebidanac. rati I `dajda mamulsa Tvisaa argueTs~. 1057 wels
liparit IV-is datyvevebis mere `darCa argueTis mamuli ivanes~.12
Tavad ivanec xom wers – `movedi kacxs, mamulsa Cuensa~.13
orbelebi ar yofilan erisTavebi qvemo qarTlSi. isini aq
mflobelebi iyvnen. rogorc vxedavT ukve gansxvavebul socialur
statusTan gvaqvs saqme. amitom saubari SeiZleba iyos mxolod orbelTa
mier im teritoriis flobaze, romelsac baRvaSebi marTavdnen. erTiani
qarTuli samefos arsebobis Jams dafiqsirebulia saerisTavos an misi
erTi nawilis samflobelod anu mamulad gadaqcevis SemTxvevebi.
magaliTad, mamulebad iqca pankisisa da kalmaxis saerisTavoebi.14
Tumca CvenTvis saintereso sakiTxTan dakavSirebiT aucileblad unda
aRiniSnos, rom mTeli XII saukunis manZilze dasturdeba kldekaris
saerisTavos arseboba da rac aseve mniSvnelovania, erisTavebi ar
miekuTvnebodnen orbelTa sagvareulos.15
wyaroTa monacemebis gaTvaliswinebiT, SeuZlebelia saubari
orbelebis mier im teritoriis nawilis flobaze, romelsac baRvaSebi
marTavdnen. mas Semdeg rac daviT IV aRmaSenebelma baRvaSebs erisTavoba
CamoarTva, kldekaris saerisTavos teritoriis erTi nawili samefo do-
11 baxtaZe, erisTavobis instituti saqarTveloSi, 298-9.
12 qarTlis cxovreba, 271.
13 qronikebi da sxva masala saqarTvelos istoriisa, Sekrebili,
qronologiurad dawyobili, axsnili da gamocemuli T. Jordanias mier, t. I
(tfilisi, 1892), 203.
14 baxtaZe, erisTavobis instituti saqarTveloSi, 193, 262.
15 iqve, 182.
baRvaSTa da orbelTa naTesaobis Sesaxeb
18
meni gaxda.16 SesaZloa raRac nawili romelime feodals samflobelodac
gadaeca. SesaZloa es feodali ivane orbelic yofiliyo. sruliad
dasaSvebia, rom orbelebi flobdnen kldekaris saerisTavos yofili
teritoriis raRac nawils, magram ara mTels saerisTavos.
yovelive zemoTqmulis gamo Cven ar migvaCnia marTebulad
mosazreba, rom baRvaSebi da orbelebi flobdnen erTsa da imave
teritorias.
q. quTaTelaZe eTanxmeba Tavis droze n. berZeniSvilis mier
gamoTqmul mosazrebas da sruliad marTebulad aRniSnavs, rom
toponimidan sagvareulo saxeli mxolod im SemTxvevaSi warmoiqmneba,
rodesac es geografiuli adgili mamulia. rogorc ukve aRvniSneT,
baRvaSTa da orbelTa saerTo mamulad mkvlevari samSvildes miiCnevs.17
gansxvebiT qarTul istoriografiaSi gavrcelebulia mosazre-
bisagan – gvarsaxeli orbeli, q. quTaTelaZis Tanaxmad, ukavSirdeba
geografiul punqt orbeTis cixes18 (orbeTeli//orbeli) – mkvlevari
am gvarsaxels samSvildes ukavSirebs. `samSvildes Zveli saxelwodeba
`orbi~ yofila, romelic saSualo saukuneebSi da SeiZleba ufro adrec
daviwyebulia, xolo Semdgom drois avtorebma samSvildis Zveli
saxelwodeba, saxelis msgavsebis gamo, orbeTTan gaaigives... samSvil-
de-orbidan warmosdgeba gvarsaxeli `orbeli~, xolo orbelidan
– toponimi `orbeTi~.19 SesaZloa swori Tvalsazrisia. ubralod
gasaTvaliswinebelia, rom X-XV saukuneebSi bevri SemTxveva gvaqvs,
rodesac toponimidan iwarmoeba gvarsaxeli. gvarsaxelidan nawarmoebi
toponimi ki Cven ar gvaxsendeba (vgulisxmobT X-XV saukuneebs, Torem
gvian peridSi msgavsi faqtebi gvaqvs).
Zalian mniSvnelovania sakiTxi, iyo Tu ara samSvilde baRvaSTa
mamuli?
1073 wels giorgi II-m ajanyebuli feodalebis daSoSmineba maTi
dasaCuqrebiT SeZlo. mefem `uboZa ivanes samSÂlde da Zesa ivanessa
liparits misca lowobanni nacvlad rusTavisa, romeli misca kaxTa~.20
16 ilia anTelava, saqarTvelos centraluri da adgilobrivi mmarTveloba XI-XII
saukuneebis saqarTveloSi (Tbilisi, 1983), 182.
17 quTaTelaZe, qvemo qarTli, 183.
18 anri bogveraZe, `orbelebi~, qarTuli sabWoTa enciklopedia, t. VII (Tbilisi,
1984), 554.
19 quTaTelaZe, qvemo qarTli, 184-5.
20 qarTlis cxovreba, 297.
mixeil baxtaZe
19
wyarodan ar Cans Tu ra statusiT uboZa mefem samSvilde ivanes.
SesaZloa, marTalia mosazreba, rom baRvaSs samSvilde mamulad eboZa,
rogorc amas q. quTaTelaZe Tvlis. Tumca arc isaa gamoricxuli, rom
ivane liparitis Zes samSvilde mxolod samarTavad gadaeca, rogorc
d. berZeniSvili varaudobda. samwuxarod, am sakiTxis gadasawyvetad
aranairi informacia ar gagvaCnia. yvelaferi mxolod mkvlevris
survilzea damokidebuli.
samSvildis sakiTxi Cven imdenad gvainteresebs, ramdenadac
cnobilia, rom gvarsaxeli mxolod mamulidan warmosdgeba. Tu sam-
Svilde baRvaSTa mamuli ar iyo sakiTxi avtomaturad wydeba – gvar-
saxeli orbeli ver warmoiqmneboda.
CvenTvis saintereso sakiTxis gadasawyvetad umniSvnelovanesi da
gadamwyvetia Tu ra ewodeboda samSvildes XI-XII saukuneebSi?
davuSvaT, samSvilde marTlac iyo baRvaSTa mamuli. Tu mas XI-
XII saukuneebSi orbis cixe anu mokled orbi ar ewodeboda, misgan
gvarsaxeli orbeli ver warmoiqmneboda.
leonti mroveli wers, `qarTlos aRaSena cixe orbisaÁ, romelsa
aw hqÂan samSÂlde~.21 sainteresoa ra periods gulisxmobs `aw~? XI
saukunes? Cveni azriT, XI-XIII saukuneebis mematianeebis Txzulebebze
dayrdnobiT danamdvilebiT SeiZleba iTqvas, rom am periodSi
samSvildes erqva samSvilde da ara orbis cixe. sumbat daviTis Ze,
`matiane qarTlisaÁs~, daviT aRmaSeneblis istoriis, `istoriani
da azmanis~, Tamaris meore istoriis avtorebi da laSa-giorgis
droindeli mematiane asaxeleben mxolod samSvildes. isini ar icnoben
saxelwodebas orbis cixe. aqedan gamomdinare Cven vvaraudobT, rom XI-
XII saukuneebSi saxelwodeba orbis cixe ar gamoiyeneboda da relurad
arc arsebobda. amitom, samSvilde baRvaSTa mamuli romc yofiliyo,
misgan gvarsaxeli orbeli ver warmoiqmneboda. unda warmoqmniliyo
gvaris forma samSvildeli.
samagierod XI-XIII saukuneebis mematianeebi moixsenieben orbe-
Tis cixes. bagrat IV-is mefobisas, 1037-1039 wlebSi Tbilisis gaTa-
visuflebisaTvis mimdinare brZolis dros `wauxunes cixeni orbeTi
da farcxisi afxazTa mefis laSqarTa~.22 giorgi rusis ajanyebis erT-
erT organizatori vardan dadiani iyo `lixT aqeT patroni orbeTisa
21 iqve, 29.
22 iqve, 281.
baRvaSTa da orbelTa naTesaobis Sesaxeb
20
da kaenisa~ (1177 wlis ajanyebis marcxis Semdeg orbelebma yvela
samflobelo dakarges).23
yovelive zemoTqmulidan gamomdinare, Cven veTanxmebiT mosaz-
rebas, rom gvarsaxeli orbeli ukavSirdeba orbeTis cixes. amitom arc
samSvildis flobasTan dakavSirebuli argumenti gamodgeba baRvaSTa
da orbelTa naTesaobis damadastureblad.
ganvixiloT baRvaSTa da orbelTa sagvareuloebSi gavrcelebuli
saxelebis sakiTxic. orive sagvareuloSi marTlac gvxvdeba erTi da igive
saxelebi, kerZod lipariti da ivane. rac Seexeba orbelTa sagvareuloSi
arsebul saxelebs: sumbati da qavTari, CvenTvis cnobil wyaroebSi, am
saxeliT baRvaSTa sagvareulos arc erTi warmomadgeneli ar moixsenieba.
saxeli ivane Zalian gavrcelebuli iyo X-XIII saukuneebSi. es saxeli
arsebobda Zalian bevr sagvareuloSi: abazasZeebSi, abuleTisZeebSi,
abuserisZeebSi, axalcixelebSi, vardanisZeebSi, dadianebSi,
maruSisZeebSi, mxargrZelebSi, suramelebSi, tbelebSi, jayelebSi.
amitom am saxels ver miviCnevT specifikurad, romelime erTi
konkretuli sagvareulosaTvis damaxasiaTeblad. Tu sagvareuloTa
Soris naTesavobis damadasturebel argumentad mxolod saxel
ivanes gavrcelebas aviRebT, maSin Cvens mier zemoT dasaxelebuli
sagvareuloebi yvelani erTmaneTis naTesavebi gamovlen.
saxel ivanesgan gansxvavebiT, saxeli lipariti am mxriv marTlac
specifikuria da namdvilad Zalian iyo gavrcelebuli baRvaSTa Soris.
am saxels xuTi baRvaSi atarebda: kldekarSi dafuZnebuli pirveli
baRvaSi liparit I, bagrat III-is mowinaaRmdege ratis mama liparit
II, amave ratis Ze liparit III, bagrat IV-is mowinaaRmdege da baRvaSTa
sagvareulos yvelaze cnobili da didi warmomadgeneli liparit IV,
kldekaris bolo baRvaSi erisTavi liparit V (ivane or baRvaSs erqva:
liparit IV-is Zmasa da Zes).24
orbelebSi saxeli ivane Zalian gavrcelebuli iyo, xolo lipariti
samjer gvxvdeba. lipariti erqva giorgi III-is winaaRmdeg ajanyebuli
amirspasalar-mandaturTuxucesis ivanes Zmas, romelic ajanyebis
dawyebis dros qarTlis erisTavi iyo. aseve lipariti erqva mis
SviliSvils da am ukanasknelis SviliSvilsac.
ra Tqma unda, survilis SemTxvevaSi SegviZlia vivaraudoT, rom
23 iqve, 423.
24 baxtaZe, erisTavobis instituti saqarTveloSi, 174-82.
mixeil baxtaZe
21
radgan orive sagvareuloSi arsebobda saxeli lipariti, romelic ar
iyo Zalian gavrcelebuli da sxva sagvareuloebSi TiTqmis ar gvxvdeba,
es ori sagvareulo, naTesaobis kuTxiT, garkveuli saxiT erTmaneTTan
iyo dakavSirebuli.
Tumca isic gasaTvaliswinebelia, rom saxeli lipariti Toreleb-
Sic gvxvdeba – `da moiwia Tors, liparit Torelisasa, romelsa devis-
yurca ewodeboda~,25 mogviano periodSi ki dadianebSic.
Zalian gavrcelebuli meTodia saxelebis identurobis gamo
pirovnebebis erT sagvareulosTan, xolo sagvareuloebis erTma -
neTTan dakavSireba. ubralod es meTodi yovelTvis Seicavs gar-
kveul pirobiTobas. mag., saxeli virSeli Zalian specifikuria da
damaxasiaTebeli iyo qvenifnevelTa sagvareulosaTvis, Tumca virSeli
erqva wulukiZeTa erT-erT warmomadgenelsac.
amdenad, baRvaSTa da orbelTa sagvareuloebSi erTi da imave saxelebis
arseboba SesaZloa gamoviyenoT am or sagvareulos Soris naTesaobis
dadadasturebel argumentad. Tumca es Zalian pirobiTi iqneba. piradad
Cven, mxolod am argumentze dayrdnoba sakmarisad ar migvaCnia.
mecnierTa nawils eWvi Seaqvs imaSic, rom baRvaSTa sagvareulo
1103 wels, rodesac rati liparitis Ze umemkvidreod gardaicvala,
amowyda. rogorc vnaxeT, msgavsi saxis informacia daviT aRmaSeneblis
istorikosTan aris daculi.
daviT aRmaSeneblis istorikosis cnobasTan dakavSirebiT g.
alasania wers, `is rom, es cnoba erTgvari gazviadebaa, an mxolod
konkretul ojaxs exeba da ara mTel gvars, kargad Cans XIV s-is anonimis
JamTaaRmwerlis aswlovani matianedan~, sadac am gvaris warmomageneli
kidev erTxel gamoCndeba rogorc XIII s-is erT-erTi aqtiuri moRvawe.
amasTanave XIV s-is mematiane kidev erTxel imeorebs imas, rasac adre
daviTis istorikosic aRniSnavda: `mokuda da moispo yoveli naTesavi
misi baRvaSTa kaxaberisZeTa. ara daSTa da aRixoca naTesavi misi da
saxsenebeli maTi~.26
cxadia, bevri ram wyaroSi daculi informaciis interpretaciazea
damokidebuli. magram, Tu X-XV saukuneebSi arsebul viTarebas
gaviTvaliswinebT, unda vaRiaroT – kaxaberisZeebi baRvaSebi ar arian.
ra Tqma unda, kaxaberisZeTa sagvareulo baRvaSTa ganStoebad SeiZleba
25 qarTlis cxovreba, 575.
26 alasania, `baraTaSvilebis warmomavlobisaTvis~, 10-1.
baRvaSTa da orbelTa naTesaobis Sesaxeb
22
miviCnioT im mxriv, rom sagvareulos fuZemdebeli kaxaber I, liparit IV
baRvaSis Zmis ratis (I) Ze iyo.27 kaxaber I-is Ze rati (II) ukve kaxaberisZea da
kaxaberisZeebi ki calke sagvareulo. misi warmomadgenlebi yovelTvis
iwodebian kaxaberisZeebad da ara baRvaSebad. JamTaaRmwerlis cnoba
– `Seipyra mefeman da pirvel Tuali daswua, da merme erTi Ãeli
da erTi ferÃi mohkueTa, da orni Svilni misni miscna eqsoriobad,
kostantinepoliss wargzavna, rameTu dedofali coli misi, asuli iyo
didisa palialoRos mefisa. xolo kaxaberi, mcire cxovrebuli, ganvida
da mokuda, da moispo yoveli naTesavi misi, baRuaSTa kaxaberis-ZeTa, ara
daSTa, da aRiÃoca naTesavi misi da saÃsenebeli maTi~28 – gamonaklisia,
magram sruliad advilad asaxsneli gamonaklisi. mematiane ar ambobs
kaxaberisZeebi igive baRvaSebiao, aramed aRniSnavs, rom kaxaberisZeebi
baRvaSTa ganayofi arian (anu kaxaberisZeebi Tavis droze baRvaSebi
iyvnen). Tan amasac sagangebod akeTebs. amiT xazs usvams, rom rogorc
baRvaSebi iyvnen mefis orgulebi, aseTive orguli iyo kaxaber
kaxaberisZe daviT narinisa.
mas Semdeg rac raWis erisTavma kaxaber I baRvaSma saTave daudo
axal sagvareulos, kaxaberisZeebi da baRvaSebi ori damoukidebeli
sagvareulo gaxda. amitom daviTis istorikosis sityvebi – `mokuda
rati, Ze liparitisi, kaci or-guli da nandÂlve naSobi iqednesiTaÁ da
esreT dasrulda saxli baRuaSTaÁ, saxli ganmamwarebelTaÁ, rameTu
sua ukanaskneli Txle risxvisaÁ, sasumeli codvilTa queyanisaTaÁ.
da arRaravin daSTa sayofelTa maTTa mkÂdri, rameTu aRiÃsena usju-
loebaÁ mamaTa maTTaÁ winaSe uflisa, da mamuli maTi aRiRo mefeman~29
– exeba baRvaSTa sagvareulos. mematiane kidev erTxel aRniSnavs, rom
`mamuli lipariteTi umkÂdrod darComil iyo~.
orbelebis baRvaSebTan naTesauri kuTxiT dakavSirebisTvis
gvrCeba erTaderTi xelCasaWidi argumenti – stefanos orbeliani,
`rogorc Cans flobs sagvareulo gadmocemas, romlis mixedviTac,
gvaris saxelovan winaprad liparit baRvaSi gamohyavs~.30 ra SeiZleba
iTqvas amasTan dakavSirebiT? mematiane SesaZloa cdeba. im fragmentSi,
sadac selCukTa winaaRmdeg bizantielebis mxardamxar liparitis
27 baxtaZe, erisTavobis instituti saqarTveloSi, 226-7.
28 qarTlis cxovreba, teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s.
yauxCiSvilis mier, t. II (Tbilisi, 1959), 275.
29 qarTlis cxovreba, mT. redaqtori r. metreveli, 309.
30 quTaTelaZe, qvemo qarTli, 173.
mixeil baxtaZe
23
brZolazea saubari, ramdenime faqtobrivi Secdomaa daSvebuli. weria,
rom lipariti am brZolaSi daiRupa da Tanac saqarTvelos mefed daviT
aRmaSenebelia dasaxelebuli. arc isaa gamoricxuli, rom, rogorc amas
v. kopaliani da s. eremiani varaudobdnen, stefanosi sakuTari gvaris
gandidebis mizniT asaxelebs Tavis winaprebSi liparits. rogorc
vxedavT, arc es argumentia mtkice da ueWveli. kvlav yvelaferi
wyaroSi daculi informaciis interpretaciazea damokidebuli.
daviT aRmaSeneblis istorikosi, romelic mis mier aRwerili
movlenebis TviTmxilvelia, sruliad sando informacias iZleva, rom
baRvaSTa sagvareulo amowyda. cxadia es ar gamoricxavs ganStoebebis
arsebobas, romlebic am droisaTvis ukve damoukidebel sagvareuloebs
warmoadgendnen. aseTi iyo kaxaberisZeTa saxli. SesaZloa msgavsi viTareba
vivaraudoT orbelebTan dakavSirebiTac. Tumca wyaroebSi arsebuli
cnobebis analizis Sedegad, piradad Cven, ufro dasaSvebad is mosazreba
migvaCnia, rom orbelebi baRvaSTa ganStoebas ar warmoadgendnen.
alasania giuli. baraTaSvilebis warmomavlobisaTvis. analebi, 2, 2002
anTelava ilia. saqarTvelos centraluri da adgilobrivi
mmarTveloba XI-XII saukuneebis saqarTveloSi. Tbilisi, 1983
baxtaZe mixeil. erisTavobis instituti saqarTveloSi. Tbilisi, 2003
bogveraZe anri. orbelebi. qarTuli sabWoTa enciklopedia. t. VII.
Tbilisi, 1984
stefanos orbelianis `cxovreba orbelianTas~ Zveli qarTuli
Targmanebi. teqsti gamosca, Sesavali da saZieblebi daurTo e.
cagareiSvilma. Tbilisi, 1978
qarTlis cxovreba. teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris
mixedviT s. yauxCiSvilis mier. t. II. Tbilisi, 1959
qarTlis cxovreba. mT. redaqtori r. metreveli. Tbilisi, 2008.
quTaTelaZe qeTevan. qvemo qarTli: politikuri istoriis
sakiTxebi. Tbilisi, 2001
qronikebi da sxva masala saqarTvelos istoriisa. Sekrebili,
qronologiurad dawyobili, axsnili da gamocemuli T. Jordanias mier.
t. I. tfilisi, 1892
baRvaSTa da orbelTa naTesaobis Sesaxeb
24
On the Family Ties Between Baghvashi and Orbeli
Mikhail Bakhtadze
Summary
The Baghvashi and Orbeli families were one of the most powerful in medieval Georgia. According to some scholars, the Orbelis were descendants of the Baghvashi. This assumption is based on the fact that the same names were common in both families,
the king. The author disagrees with this statement, because of the following reasons:1. The historian of David the Builder clearly states that the Baghvashis became
extinct.2. The families did not own the same positions.3. The territories under their possession were different.4. Names in their families were different with the exception of two: Ivane and
Liparit, which were very common and wide-spread names at that time. This argument is very weak to prove the existence of the kinship ties between these two families.
5. The attitude of their patrimonials torwards the government differed.6. The family name Orbeli comes from Orbeti fortress, not from the old name of
Samshvilde – Orbis Tsikhe (castle).
mixeil baxtaZe
giuli alasania
qarTul istoriografiaSi erTgvarad gazviadebulad aris war-
modgenili mefe giorgi V brwyinvalis damsaxureba saqarTvelos
damoukideblobis mopovebis saqmeSi. sakiTxis garkvevas arTulebs
wyaroTa simcire. swored giorgi brwyinvalis mefobis wlebSi daiSala
ilxanTa saxelmwifo, ris Sedegadac axlo aRmosavleTi, iseve rogorc
mTeli kavkasia, Sinaomebma da dapirispirebebma moicva, xolo, swored
im dros, roca gardaicvala giorgi brwyinvale, – 1346 wels, regions
Savi Wiris epidemiam gadauara. istoriis werisTvis qveyanaSi arcTu
Sesaferisi dro iyo.
CvenTvis saintereso xanaSi, XIV s-is 30-40-ian wlebSi sailxanoSi
marioneti yaenebis zurgs ukan idgnen hasan didi (bozorgi)
jelairi, hasan mcire Cobaniani da misi Zma aSrafi. jelairianTa tomi
mniSvnelovan rols TamaSobda abu saidis (1317-36) gardacvalebis
Semdeg. hasan didma (jelairianma) Tavi xelmwifed gamoacxada, daipyro
erayi da baRdadi dedaqalaqad gamoacxada. hasan didma abu-saidis
Semdeg taxtze pirveli sami xani dasva.1 jelairianTa dinastiam iarseba
1410 wlamde da maTi saxelmwifo sxvadasxva dros moicavda sparseTis
erayis did nawils – hamadaniT, yazviniT da sultanieTi da garda amisa,
qurTistans, samxreT azerbaijans, yarabaxs, arabeTis erays, somxeTs,
Sirvansa da saqarTvelos. hasan bozorgis (1336-56) Semdeg misi Svilebi,
sultani huseini da uveisi inawilebdnen jelairianTa miwebs. huseinis
Semdeg misi adgili misma Zmam, Seix uveisma (1356-74) daikava, mis Semdeg
iyo jalal ad-din huseini (1374-81), dabolos – sultani ahmedi (1382-
1410). Cobanianebs, jelairianebsa da oqros urdos gamgeblebs Soris
mimdinareobda brZolebi teritoriebis gadasanawileblad. ilxan
1
II
26 giuli alasania
abu saidis Semdeg Cobanianma hasan mcirem 1338 wels Tavis jelairian
metoqes Tavrizi waarTva da Tavisi samefo ganavrco Crdilo-
dasavleTiT azerbaijaniT da sparseTis erayiT, rasac sikvdilamde
(1343 w.) flobda.2
saqarTveloSi monRolTa batonobis xangrZlivobis Sesaxeb azrTa
sxvadasxvaobaa. mecnierTa nawili saqarTvelos srul damoukideblobas
giorgi brwyinvales ukavSirebs, sxvebi am azrs ar iziareben.
vaxuSti bagrationi giorgi brwyinvalis Sesaxeb. `qarTlis
cxovrebis~ Zveli redaqcia swored giorgi brwyinvalis taxtze
asvlaze wydeba. JamTaaRmwereli CvenTvis saintereso wlebze mxolod
ramdenime sityviT ifargleba. mogvianebiT, es xarvezi nawilobriv
Seavses `qarTlis cxovrebis~ gamgrZeleblebma, xolo Semdeg – vaxuSti
bagrationma. rogorc Tavis droze m. brosemac SeniSna, mas, albaT,
xelT hqonda qronikebi, romlebic ar Sevida mamamisis, vaxtang VI-is,
iniciativiT Seqmnil teqstSi.3
vaxuStis teqsti, sxva wyaroebTan SedarebiT, ufro srulia da
yvela mkvlevari, vinc ki odesme Sexebia giorgi brwyinvalis mefobas,
ZiriTadad swored mas eyrdnoba.
vaxuStis informaciaSi yuradRebas iqcevs ramdenime momenti.
pirvel rigSi, aq sayuradReboa TariRebi. vaxuStis cnobiT, giorgi
brwyinvalis taxtze asvlis TariRia 1318 w., xolo gardacvalebisa – 1346
w. Tavisi mefobis wlebSi giorgi V-m `daipyra saqarTveloni, somxiTi,
her-kaxni, qarTli, mesxni, tao, SavS-klarjni da vidre speradmde da
zRvadmde~.4 `Sevida da Semusrna kavkassa Sina myofni, urCni mosrna da
daimorCilna da moxarke hyvna~, `daamSÂda qarTli ovsTagan, vinaÁTgan
gzani yovelni TÂT daipyrna~, `kualad Semoikribna spani da Sevida rans;
vervin winaaRudga da munidam Sevida Sirvans da daimorCilna iginica.
da moxarke hyvna darubandamde qurdis lekiTurT. Semdgomad moiqca
tfiliss ganZlierebuli~.5 vaxuSti gvatyobinebs, Tu rogor moupova
giorgim qveyanas damoukidebloba: `maSin ica Jami brwyinvale giorgi
2 Rene Grousset, L’empire des steppes. Attila, Cengiz Khan, Tamerlan (Paris, 1982), 465. 3 Histoire de la Géorgie depuis l’antiquité jusqu’au XIX siècle traduite du Géorgien par M. Brosset,
I-re partie, Histoire ancienne, jusqu’en 1469 de J.-C. (S-Pétersbourg, 1849), 644.4 batoniSvili vaxuSti, `aRwera samefosa saqarTvelosa~, qarTlis cxovreba,
teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis mier, t. IV
(Tbilisi, 1973), 255.
5 iqve, 257.
27saqarTvelos damoukideblobis sakiTxi
mefemanca da ganasxna TaTarni saqarTvelosagan, romelnime brZoliTa
da ZlierebiTa da mospna yovelni sazRvarTagan TÂsTa. merme moiyvanna
yovelni amis queyanisas erisTavni da warCinebulni, reca darbazobad
civsa zeda hereTisasa da moswyÂdna mun urCni TÂsisa mefobisani
da daadginna yovelTa adgilTa warvlinebulni erisTavni TÂsni
morCilebisani da daipyrna amiT umetes yovelTa~.6 aqve aris gadmocemuli
qveynis gaerTianebis ambavic, warmodgenilia dasavleT saqarTvelos
viTareba daviT narinis gardacvalebis Semdeg, dapirispireba samefo
ojaxSi, dasavleT saqarTvelos erisTavebis mimxroba giorgisadmi,
Tu rogor miadga giorgi mefe jariT quTaiss, sadac miqaelis Svili,
bagrati, iyo TavSefarebuli: `evedra mefesa giorgis, raTa ara-raÁ
evnos sikudilTa anu patimrobiTa da sces sarCo imereTsave mefeman,
mivides winaSe missa da mosces yovelni cixenica imereTisani mefesa,
vinaÁTgan mogca RmerTman Zleva~,7 `amisni mxilvelni dadiani mamia da
gurieli da suanTa erisTavi da afxazeTisa SarvaSiZe mierTnen niWiTa
didiTa da dauloces mefoba imereTsa da yovlisa giorgiisa. merme
STavida odiSs, munidam afxazeTs, ganagna muneburni da daipyrna cixeni
TÂsad da misca cxomis saerisTo bediels, Semovlo guria, ganagna
muneburni da movida samcxes...~8 `mokuda sargisi (1334 w.), miuboZa Zesave
missa yuaryuares aTabagoba da dasxna erisTavni TÂsni klarjeTs, spers,
kalmaxs, artanujs da samcxes artanisa da wunisa da am saerisTaoTagan
romelime miuboZa biZaTa da biZis ZeTa yuaryuare aTabagisaTa...~9 aqvea
cnoba giorgis sakanonmdeblo saqmianobazec da saeklesio saqmeebis
mogvarebaze: `kualad ganixilna mefeman mTiulTa da kavkasTa saqmeni,
rameTu mravalni `ujeroni iqmnebodnen~, `Semoikribna spani, Sevida
da daimorCilna yovelni umetes pirvelsa kavkassa Sina myofni. xolo
munidam Camovlo cxrazmasa zeda, movida muxrans da Camoiyvanna mun
romelni kavkasiisa Sina qristianeni iyvnen Tavni maTni da Ãevisberni
Semovida tfiliss, da Semoitanna iginica da ganuCina maT samarTalni da
wesni dausxna wigniT, raTa hyofdnen waRmarT egreT. mokuda kaTalikozi
efTvime da dasua basili~.10 vaxuStis moaqvs cnobebi giorgis sagareo
warmatebebzec, rasac nawilobriv qvemoT davubrundebiT.
6 iqve, 256.
7 iqve, 257.
8 iqve, 258.
9 iqve.
10 iqve.
28
.
dasasrul, giorgis mefobis wlebia Sejamebuli: `daimonna yoveli
giorgia nebasa Sina TÂssa da kavkasnica morCilebasa missa iyvnen
nikofsiidam darubandamde; kualad rani, movakani da SarvanSi moxarked
aqunda da arRaravin iyo winaaRmdgomi da urCi misi, Semoikribna
kaTalikozni da episkopozni iveriisani da ganaaxlnes wesni da rigni
saeklesioni da samRudeloni ganmarTnes, da daadginnes moweseni wessa
zeda TÂssa da uwesurni ganhkueTnes...~11 dabolos vaxuSti giorgis
daviT aRmaSenebels adarebs, saubrobs mis aRmSeneblobiT saqmianobaze
da amatebs: `rani, SarvanSi da movakani moxarked hyvna Tavisad“.12
samecniero literaturaSi damkvidrebuli Sexedulebebi giorgi
brwyinvalis Sesaxeb. yvela zemomotanili cnoba giorgi brwyinvalis
Sesaxeb, mcire gansxvavebebiT, meordeba saxelmZRvaneloebsa da gamo-
kvlevebSi. amasTan, vaxuStisTan CamoTvlil giorgis damsaxurebebs
emateba informacia jvris monastris gamosaxsnelad orjer gagzavnil
elCobaze (1316/7 da 1320 ww.), cnobebi monRolTa xarkis Sewyvetisa
da mefis mier axali safasis – giorgaulis moWris Sesaxeb. yvela aq
CamoTvlil cnobaze samecniero literaturaSi azrTa sxvadasxvaobaa.
m. brose erT-erT komentarSi gvaZlevs ilxanTa CamonaTvals,
zogierT informacias saqarTveloSi mdgari monRoluri jaris
meTaurebze da ilxanebis oljaiTus da abu saidis didvezir Cobanze, misi
erT-erTi Svilis gandgomaze, misi mokvlis brZanebaze, pasuxad Cobanis
ajanyebaze, mis gaqcevaze heraTSi da gubernatoris mier abu saidis
brZanebiT mis mokvlaze, aseve saqarTvelos da somxeTis gubernatoris,
Cobanis meoTxe Svilis, Seih mahmudis wamebiT mokvlaze yarabaRSi; imave
yarabaRSi, 1336 wlis 30 noembers, abu saidis gardacvalebis Semdeg (30
noembers, 1336 wels), taxtze arfa xanis, Cingiz yaenis erT-erTi Svilis,
Tulus STamomavlis taxtze asvlaze da maleve meore kandidatis musas
wamoyenebaze.
m. broses informaciiT, arfa mokla da Caanacvla hulagus sxva
STamomavalma, muhamadma, romelic eyrdnoboda rumelTa da qarTvelTa
jarebs, magram damarcxda 1336 wlis 24 ivlisis brZolaSi.13 rogorc
Cans, m. broses aq uzustoba aqvs daSvebuli, rac mogvianebiT gameorda
n. urbnelis naSromSi `giorgi brwyinvale~.
urbneli aRniSnavda, rom vinaidan `1336 w. Cvens laSqars brZolaSi
11 iqve, 259.
12 iqve.
13 Histoire de la Géorgie, 646, n.1.
giuli alasania
29
meTaurobda mohamedi, ulo yaenis CamomavalTagani, maSasadame im dro-
sac saqarTvelos vasaluri damokidebuleba hqonda monRolebTan da
mxolod SemdegSi ganTavisuflda~,14 Tumca igive mkvlevari ar iziarebs
im mecnierTa azrs, romlebsac `mefis TviT-mpyrobeloba ara swamT da
amtkiceben, viTom giorgi brwyinvale bolomde vasali iyo da ara sxva
vinmeo~.15 imis dasasabuTeblad, rom saqarTvelom giorgi brwyinvales
dros miaRwia damoukideblobas, n. urbneli imowmebs `Zeglis debis~
erT-erT cnobas, romelic xelT hqonia m. brosesac, sadac saubaria
giorgi brwyinvalis xelisuflebis mTel samefoze gavrcelebis Sesaxeb
(`yovelgniT ucileblad qonebasa Sina samefosa Cuenisasa da ucileblad
pyrobasa taxtisa da skiptrisasa~16 vimyofebodiTo). `pirvelad igi,
marTalia, vasalad iricxeboda, magram ... nel-nela vasaloba moiSora da
sruli damoukidebloba Seiqmna~, – dasZens n. urbneli. misi varaudiT, es
moxda ilxanebTan dawyebuli areulobis dros.17
aqve SevniSnavT, rom TviT m. broses informacia, rogorc Cans,
momdinareobs hafiz-i abrus Txzulebidan, Tumca cnoba am SemTxvevaSi
uadgilod da arcTu zustad aris motanili. sparsul wyaroSi cnoba
faqtobrivad exeba im dros, rodesac amir Cobanis da misi ojaxis
wevrebis mimarT represiebis Catarebamde daiZaba urTierToba abu sai-
dsa da Cobanis gvars Soris. amasTan dakavSirebiT, Seikribnen ojaxis we-
v rebi da imsjeles Seqmnili viTarebis Sesaxeb. maT gamoTqves azri, rom
Tavisuflad SeeZloT abu saidis damarcxeba, ris Semdegac CamoTvales
maT gankargulebaSi myofi Zalebi, dabolos aRniSnes: rodesac Cveni Zmebi
Timur-TaSi da mahmudi gaigeben Cveni ajanyebis Sesaxeb, isini gamoiyvanen
saqarTvelos da rumis jarebs, ajanydebian centraluri xelisuflebis
winaaRmdeg da es iqneba brwyinvale saSualeba samefo armiis SesaCereblad
yoveli mxridan~.18 rogorc vxedavT, es cnoba sul sxva dros da sxva
movlenebs exeba, amasTanave mahmudi, romelic Cobanis Svilia, marto
ar aris dasaxelebuli da masTan erTad ixsenieba Cobanis meore Svilic,
TimurTaSi. amdenad, motanili cnoba aranairad ar gamodgeba 1327 wlis
Semdgom monRolebze saqarTvelos damokidebulebis dasasabuTeblad.
14 n. urbneli, giorgi brwyinvale mefe saqarTvelosi (tfilisi, 1889), 74.
15 iqve, 80.
16 i. javaxiSvili, qarTveli eris istoria, t. III (Tbilisi, 1966), 263.
17 urbneli, giorgi brwyinvale, 82.
18 Chronique des Rois Mongols en Iran, texte persan edite et traduit par K. Bayani, II (Paris, 1936), 101.
saqarTvelos damoukideblobis sakiTxi
30
britaneli mecnieri devid lengi giorgi brwyinvalis mefobas
1314 wliT iwyebs da or periodad hyofs: 1327 wlamde, anu misi
mfarvelis amira Cobanis daRupvamde, da Semdgom, qarTveli mefis
gardacvalebamde – 1346 wels. aseT dayofas SeiZleba daveTanxmoT.
d. lengis azriT, marTalia, Cobanma giorgis aRudgina kontroli
mesxeTze, samcxe-saaTabagoze, samxreT-dasavleT saqarTveloze,
romelic ufro adre ilxanma abaRam ilxanebze pirdapir damokidebul
provinciad aqcia, magram Cobanis marcxis Semdeg man dakarga
kontroli aRmosavleT saqarTveloze da Tbilisze, risi kompensaciac
iyo dasavleT saqarTvelos gaerTianeba misi skiptris qveS,
dasavleT saqarTveloSi iZulebiTi gadasvlis Semdeg. aRmosavleT
saqarTveloze misi kontrolis Sesustebis gamo, 1338 wels iq SeiWra
hasan mcire.19
d. lengi ar endoba qarTul wyaroebs, romelTa mixedviTac giorgim
SemoierTa aramarto dasavleTi saqarTvelo – samegrelo, afxazeTi,
da Savi zRvispireTis sxva regionebi, aramed, agreTve, azerbaijani,
Sirvani, da kaspiispireTi derbendamde da rom monRoli noinebi ga-
vidnen saqarTvelodan da TaTrebi aRar iyvnen saqarTveloSi; rom
mTeli saqarTvelo da kavkasia nikofsiidan darubandamde giorgi
brwyinvalis skiptris qveS moeqca.20 numizmatikur monacemebze
dayrdnobiT, d. lengi gamoTqvams mosazrebas, rom monRolTa batonoba
saqarTveloSi mTeli XIV saukunis pirvel naxevarSi grZeldeboda.
Tavisi mosazrebebis dasasabuTeblad d. lengi, sxvadasxva
wyaros gamoyenebiT sxvadasxva arguments iSveliebs, rac qarTul
istoriografiaSi ar aris gaziarebuli. sxvadasxva dros d. lengis
msjelobas da daskvnebs sxvadasxva pasuxi gaeca.
winaswar vacxadebT, rom ar viziarebT d. lengis azrs imis
Sesaxeb, TiTqos giorgi brwyinvalem 1327 wlis Semdgom dakarga
kontroli aRmosavleT saqarTveloze da rom im droidan saqarTvelo
mniSvnelovnad dasustda, amasTan, yuradRebas SevaCerebT wyaroTa
zogierT cnobaze, romlis arasandooba, vfiqrobT, arasaTanadod aris
dasabuTebuli samecniero literaturaSi.
pirveli, vinc eWvqveS daayena d. lengis ZiriTadi mosazreba
19 D.M. Lang. “Georgia in the Reign of Giorgi the Brilliant (1314-1346),” Bulletin of the School of Oriental and African Studies, vol. 17, no. 1 (1955), 84.
20 iqve, 83; Histoire de la Géorgie, 646-8; batoniSvili vaxuSti, `aRwera samefosa
saqarTvelosa~, 277-80.
giuli alasania
.
31
saqarTvelos monRolTagan sruli damoukideblobis mopovebis
Sesaxeb mxolod XIV saukunis meore naxevarSi, iyo v. gabaSvili.21
v. gabaSvilis msjelobiT, aucilebeli piroba damoukideblobis
mosapoveblad aris xarkis Sewyveta. aqac ZiriTadad gaziarebulia
qarTul istoriografiaSi manamde miRebuli azri (zogjer frTxili
varaudis formiT gamoTqmuli – `giorgi brwyinvales saqarTveloSi
myofi monRolTa laSqrisa da yvela maTi moxeleebis gandevna-mospoba,
rasakvirvelia, ar gauZneldeboda~,22 zogjer – ufro kategoriulad,
rom monRolebisaTvis xarkis gadaxda, iseve, rogorc dampyroblebis
jaris gayvana, Sewyda XIV s-is 20-iani wlebis miwuruls).23
amasTanave v. gabaSvilis naSromSi ganxilulia sparsuli wyaroebi,
gaTvaliswinebulia agreTve numizmatikuri monacemebic, sadac
gansxvavebuli viTarebaa warmodgenili. miuxedavad amisa, v. gabaSvilis
daskvniT, imis gamo, rom `1335-1350 wlebSi saqarTvelos mezobel
qveynebSi metad mZime mdgomareoba Seiqmna...~ da ilxanTa saxelmwifo
Sinaomebma moicva, `Sinaomebis ZiriTad asparezs azerbaijani
warmoadgenda, magram saqarTvelos ukidures samxreT-aRmosavleT
nawilebzec vrceldeboda. swored aseT viTarebaSi... unda gaCeniliyo
saTaTro xarkic da monetac... magram... monRolebze damokidebuleba
axla mxolod formaluri xasiaTis matarebeli unda yofiliyo~.24
monRolebisTvis xarkis gadaxdis Sewyvetis TariRi. v. gabaSvilis
dasaxelebul naSromSi ganxilulia hamdallah yazvinis monacemebi,
romlis Txzulebac 1339-40 wlebSia dawerili da romlis mixedviTac
1336 wels saqarTvelodan Semodioda 120 Tumani (1,202,000 dinari an
7,212,000 dirhemi). am wyaroSi `saqarTvelos da afxazeTis Sesaxeb~
vkiTxulobT: `iq xuTi qalaqia, xolo klimati civi. is esazRvreba
aranis, armeniis da mcire aziis miwebs; maTi mefeebis dros Semosavali
daaxloebiT xuT milion dinars aRwevda axlandeli kursiT, xolo Cven
droSi xelisufleba iRebs mxolod 1,202,999 dinars, saqarTvelos da
afxazeTis regionebis dedaqalaqi Tbilisia~. yuradRebas iqcevs is
21 v. gabaSvili, `saqarTveloSi monRolTa batonobis xangrZlivobis sakiTxi-
saTvis~, aRmosavluri krebuli, I (Tbilisi, 1960), 121-46.
22 javaxiSvili, qarTveli eris istoria, III, 261.
23 n. berZeniSvili, v. dondua, m. dumbaZe, g. meliqiSvili, S. mesxia, p. ratiani,
saqarTvelos istoria (Tbilisi, 1958), 251.
24 gabaSvili, saqarTveloSi monRolTa batonobis xangrZlivobis sakiTxisaTvis~,
141.
saqarTvelos damoukideblobis sakiTxi
32
faqti, rom avtori, rogorc Cans, marTlac, Tavisi drois viTarebas
aRwers da man kargad icis, rom saqarTvelo gaerTianebulia.25
hamdalah yazvinis garda v. gabaSvili exeba agreTve abdalah ibn
mohamed ibn qia al-mazandaranis Txzulebas `resalei-e falaqia~,
romlis cnobebi, rogorc literaturaSia navaraudevi, ZiriTadad
1333-63 wlebs ganekuTvneba, yvelaze adreuli 1333 w., xolo yvelaze
gviani informacia – 1430-66 wlebisaa.26 am Txzulebis mixedviT, 1350
wels saqarTvelos gadasaxadia 40 Tumani – 400,000 dinari, aranis
82 Tumani – 820,000 dinari; armeniisa 54 Tumani – 540,000 dinari. am
monacemebiT, mokle droSi 120 Tumani 40 TumniT Seicvala, xolo, Tavis
mxriv, 120 Tumani yazan-xanis wlebTan SedarebiT ganaxevrebulia,
Tumca gadasaxadi moxsnili ar aris.
am ori wyaros cnobebis mimarT mkvlevrebs gansxvavebuli komentari
aqvT gakeTebuli. v. gabaSvilis azriT, hamdalah yazvinis cnoba sandoa,
Tumca xarkis gadaxda ufro epizodur SemTxvevas unda gulisxmobdes,
vidre monRoluri saxarko sistemis batonobas saqarTveloSi.27 r.
kiknaZis azriT, hamdalah yazvinis monacemebi motanilia gadasaxadTa
winaswari ganawilebis wignidan (`davTare kanunis~ mixedviT) da
Seesabameba oljaiTus (1304-17) droindel Semosavals da ara XIV s-is
30-ian wlebs.28 aqedan gamomdinare, r. kiknaZe askvnida: `raki viciT,
rom 1336-40 wlebSi, feodaluri Sinaomebisa da ajanyebebis xanaSi,
xazinaSi imis naxevaric aRar grovdeboda, rac yazan-xanis dros
Sedioda, Tamamad SeiZleba iTqvas, rom am periodSi saqarTvelo xarks
aRar uxdida monRolebs... abu-saidi uZeod gardaicvala 1335 wels da
taxtze dasves misi Soreuli naTesavi arfa-xani, saxelmwifoSi mZafri
brZola gaCaRda taxtis maZiebelTa Soris, erTmaneTis mowinaaRmdege
feodalur dajgufebebs zedized ahyavdaT ilxanis taxtze TavianTi
marionetebi (musa-xani, mohamed-xani, saTi-begi, soleiman-xani...),
25 The Geographical part of the Nuzhat al-Qulub, translated by G. Le Strange (Leyden, 1919), 94.
26
27 gabaSvili, saqarTveloSi monRolTa batonobis xangrZlivobis sakiTxisaTvis~,
141.
28 r. kiknaZe, me-14 saukunis pirveli naxevris saqarTvelos istoriidan (hamdalah
yazvinis erTi cnobis ganmarteba)~, saqarTvelos istoriis wyaroTmcodneobis
sakiTxebi, II (Tbilisi, 1992), 169-84.
giuli alasania
33
romelTac araviTari realuri xelisufleba ar gaaCndaT. cxadia, aseT
viTarebaSi saqarTvelo xarks aRar miscemda monRolebs~, – askvnis
mecnieri.29 Tu konkretulad rodis Seuwyvita saqarTvelom monRolebs
xarkis gadaxda, miTiTebuli ar aris.
hamdalahis cnoba aseve arasandod miiCnia v. kiknaZemac, romlis az-
riTac, yazan-xanis wlebTan SedarebiT, ilxanTa Semosavlis ganaxevrebis~
erT-erTi mizezi iyo XIV s-is 30-ian wlebSi ramdenime regionis da maT
Soris, pirvel rigSi – saqarTvelos gamokleba.30 Tu hamdalahis cnoba,
rogorc es r. kiknaZem ivarauda da rasac v. kiknaZec daeTanxma, oljaiTus
xanas Seesabameba, maSin, gamodis, rom ukve oljaiTus dros, e.i. abu saidis
taxtze asvlamde, saqarTvelo damoukidebeli yofila?
valter hincma al-mazandaranis cnoba abu saidis (1316-35) dros
gadaitana; misi azriT, gilani, Sirvani, saqarTvelo da mcire azia 1349-
50 ww. xarks ver gadauxdidnen Seix hasan jelairs, uveisis winamorbeds,
vinaidan swored uveisma 757-776 (1356-74) wlebSi waarTva oqros urdos
azerbaijani da Tavrizi (759/1357/58 w.), SemouerTa Tavis samflobeloebs
mosuli da diarbaqri da daamyara kontroli saqarTveloze.31
d. lengma sandod miiCnia al-mazandaranis cnoba, ar daeTanxma v.
hincis eWvs da amasTan aRniSna, rom al-mazandaranis unda esargebla
al-aSrafis im davTrebiT, romlebic jelairianebs xelT unda egdoT
1358 wels, rodesac maT Tavrizi daipyres.32
v. gabaSvilma al-mazandaranis informacia, iseve rogorc hamdalah
yazvinisa, sandod miiCnia, da, iseve rogorc pirvel SemTxvevaSi,
ivarauda, rom xarkis gadaxda am SemTxvevaSic epizodur xasiaTs ata-
rebda.33 s. aSurbeilim v. hincis mier 1363 wliT daTariRebuli al-
mazandaranis Txzuleba, gadaaTariRa da savaraudod moaTavsa 1467
wels. mkvlevarma savsebiT sandod miiCnia hamdalah yazvinis monacemebi
da maTTan SedarebiT al-mazandaranis 40 Tumani saeWvod CaTvala.
misi azriT, aseTi ricxvi ufro XIV saukunis dasasrulisaTvis aris
savaraudo.34
29 r. kiknaZe, `me-14 saukunis pirveli naxevris saqarTvelos istoriidan~, 180.
30 vaJa kiknaZe, saqarTvelo XIV saukuneSi (Tbilisi, 1989), 85.
31 iqve, 88.
32 Lang, “Georgia”, 89. 33 gabaSvili, saqarTveloSi monRolTa batonobis xangrZlivobis sakiTxisaTvis~,
143.
34 , “ - ,” 45-6.
saqarTvelos damoukideblobis sakiTxi
34
v. kiknaZem savsebiT gaiziara es eWvi da, Tavis mxriv, ivarauda,
rom al-mazandaranis mier dasaxelebuli 40 Tumani asaxavs bevrad
ufro gviani xanis viTarebas, kerZod, is jahan-Sahis (1438-67) wlebis
gadasaxadia.35
sparsuli wyaroebi giorgi brwyinvalisa da misi momdevno
wlebis saqarTvelos Sesaxeb. v. gabaSvili imowmebs raSid ad-dinis
Txzulebis gamgrZelebelTa (hafiz-i abru, abd ar-razak samaryandi,
romelic CvenTvis saintereso monakveTSi hafiz-i abrus emyareba)
saistorio nawarmoebebs, romelTa mixedviTac, rogorc XIV s-is 40-
ian, ise 50-ian wlebSi, azerbaijani da saqarTvelo CobanianTa da
jelairianebis saxelmwifos kontrolis qveSaa.
Cobanis dacemisa da ilxanTa saxelmwifos daSlis Semdeg,
rac mohyva abu saidis gardacvalebas (1336), saqarTvelo kvlav
ilxanebis kontrolis qveS iyo. amas adasturebs abu baqr al-kutbi
al-aharis Txzuleba `Seix uveisis istoria~, romlis mixedviTac,
mokluli Cobanis mokluli Svilis muhamadis nacvlad, monRolebma
saqarTvelos gamgeblad yuTluRSahis Svili, ikbalSahi daniSnes,
xolo 1334 wels es Tanamdeboba mieca Seix hasan jelairs, romelic
cnobili iyo rogorc `didi~.36 734/12.IX.1333-31.VIII.1334 wlis `zamTarSi
sultani baRdads gaemarTa, gaugzavna iarliyi amira Seix hasans, rom
is saqarTveloSi gamgzavrebuliyo. amira wavida iq... kuraki maliqi
Cavida mis udidebulesoba amira Taj ad-duni a va-d-din Seix hasanTan,
emsaxureboda erTgulad. kvlav gamovida fadiSahis miTiTeba imaze,
rom mTeli rumi ekuTvnis Taj ad-din Seix hasans, ris gamoc is iq unda
gaemgzavros~ (Seix uveisis istoria).37
miuxedavad sakmaod detaluri informaciisa, abu baqr al-ahar al-
kutbis cnoba qarTul istoriografiaSi sandod ar aris miCneuli. T.
beraZis da m. sanaZis komentariT, `1333-1334 wlebSi ilxanTa yaenma abu-
saidma saqarTveloSi Sihnad anu yaenis nacvlad hasan jalairi daniSna.
giorgi brwyinvalem is saqarTveloSi ar SemouSva. hasan jalairi
saqarTveloSi monRolTa mier daniSnuli ukanaskneli Sihna iyo. amiT
saqarTvelo monRolTa uRlisagan formaluradac ganTavisuflda~.38
35 vaJa kiknaZe, saqarTvelo XIV saukuneSi, 91.
36
37 , 14.38 T. beraZe, m. sanaZe, saqarTvelos istoria (Tbilisi, 2003), 209.
giuli alasania
35
aRniSnul komentarSi warmodgenili viTareba abu baqr al-kutbi al-
aharis cnobas, rogorc vxedavT, ar Seesabameba. erTaderTi, ris gamoc
SeiZleboda mkvlevrebs msgavsi daskvna gamoetanaT, is aris, rom Seix
hasanis rumSi gadayvanis Semdeg, wyaroSi ar Cans, Tu vin dainiSna
saqarTveloSi mis nacvlad. Tumca manamde saqarTveloSi daniSnuli
hasani iq Cavida da masTanve gaemgzavra kuraki maliqi, romelic mas
erTgulad emsaxureboda.
amave wlebis movlenebs exeba v. kiknaZe, romelic SeniSnavs, rom
giorgi V-m monRolebi ara marto saqarTvelos teritoriidan gandevna,
aramed yofil ymadnafic qveynebSi, ransa da SirvanSic ilaSqra da isinic
`moxarke hyvna~.39 naTqvamis dasadastureblad motanilia erT-erTi
wyaro, kirile donauris `anderZi~ (daTariRebuli 1333 wlis 5 martiT
– `q-sa ka: Tuesa martsa e~, romlis safuZvelzec `ucilobeli xdeba, rom
jer kidev abu saidis sicocxleSi giorgi V-s ransa (ganZa) da SirvanSi
ulaSqria.40 marTalia, aq damowmebuli dokumenti daTariRebulia,
magram TviT dokumentSi motanil cnobaSi ar Cans, rodis moxda CvenTvis
saintereso faqti. ar aris gamoricxuli, rom iq moxseniebuli brZola
yofiliyo jer kidev amir Cobanis dros, an Tundac ilxanebTan giorgi
brwyinvalis urTierTobebis aRdgenis Semdeg, uzbek xanis winaaRmdeg,
xolo giorgi brwyinvale am SemTxvevaSi ilxanebis interesebis damcveli
yofiliyo CrdiloeTidan SemoWrili Zalebis winaaRmdeg. movitanT
damowmebul dokuments: `odes brwyinvaleman mefeman giorgi gaimarjua
agarianTa zeda ganZas da Sirvans, mas Jamsa Sina Cuenni samwysoni Saq-
qurmuxisani Cinebulad ibrZodes Zlevad mterTa da amisTvis uZlevelman
giorgi gviwyalobna sigel da dagvimtkicna Cuen qiSel-qurmuxels.
zRvari yv... lsa...ganuxs. mamulni yabalasa Zuari vardTa Sens savaWroni
da vaWarni Suidni da Siraqisa: sabalaxeni da qarTvelTa mTasa zeda
sabalaxeni da qarTvelTa mTasa zeda sabalaxeni da mtkuarsa Tevzisa
sabaJeni axtaSisani RmerTman warumarTnes uZlevelsa mefesa giorgi
brwyinvalesa, romlisa meoxebiTa umetesad ganZlierda qristeanobai:
mTeulTa Soris da kualad ganmtkicda erTobai saqarTvelosa Sina amin
aRiwera: ese q-sa ka: Tuesa martsa: e~.41 cnobaSi moxseniebuli `agariani~
savsebiT SeiZleboda yofiliyvnen oqros urdos Zalebic.
39 batoniSvili vaxuSti, aRwera samefosa saqarTvelosa~, 257; kiknaZe, saqarTvelo
XIV saukuneSi, 70.
40 kiknaZe, saqarTvelo XIV saukuneSi, 71.
41 m. janaSvili, saqarTvelos istoria (Tfilisi, 1894), 206.
saqarTvelos damoukideblobis sakiTxi
36
hafiz-i abrus (gard. 1430/31 w.) TxzulebaSi, 1339 wlis gazafxulis
movlenebs uZRvis cnoba imis Sesaxeb, rom sparseTis erayis, azerbaijanis,
aranis, maraRisa da saqarTvelos mxareebis dapyrobis Semdeg, Seixi
hasan Cobani triumfalurad Sevida sultanieSi da darCa iq zamTris
dasasrulamde.42 e.i. im dros saqarTvelo daupyria amir Cobanis Svilis
– Timur-TaSis (romelic represiebis dros jer rumSi darCa, xolo
Semdeg egviptes Seafara Tavi da moklul iqna mamluqTa sultnis mier
1328 wels. misi Tavi gagzavnes ujanSi 1328 wlis TebervalSi43) Svils,
hasan mcires. amave mematianes 1347 wlis movlenebSi moaqvs cnoba,
rom maliq aSrafi baRdadze warumatebeli Setevis Semdeg dabrunda
TavrizSi da iqidan marTavda imas, rac mis mflobelobaSi iyo darCenili.
aq CamoTvlil erTeulebs Soris – azerbaijani, sparseTis erayi, arani,
muRani, qurTistani, kvlav dasaxelebulia gurjistani (saqarTvelo),
romelTa amirebad, misi cnobiT, erTguli pirebi iqnen daniSnuli.44
hafizi abrus cnobiTve, 1342 wels hasan mcires sxvadasxva qveSevrdomi
ujanydeba, maTi nawili Tavs hasan bozorgTan, jelairianTan afarebs da
hasan Cobanians maTTan gamklaveba uxdeba. swored im dros hasanis Zmam
maliq aSrafma gaimarjva pir-huseinze, romelic sultanieSi gaiqca.45 am
ambis Semdeg maliq aSrafi, romelsac Tavisi Zmis eSinoda, Tavs afarebs
saqarTvelos provincias,46 rasac d. lengisagan gansxvavebiT, romelic
am faqts aSrafis mier saqarTvelos dauflebad miiCnevs,47 v. kiknaZe
saqarTvelos damoukideblobis argumentad Tvlis.48 vfiqrobT, es arc
erTia da arc meore. aSrafs, romelic jer kidev Riad ar upirispirdeboda
Tavis Zmas, SeeZlo garideboda mas CobanianTa kontrolis qveS myof
provinciaSic, kerZod saqarTveloSi, romelic 1347 wlis movlenebSi
jer kidev CobanianTa kontrolis qveS myof provinciebs Soris aris
moxseniebuli, sadac CobanianTa erTguli amirebi dainiSnen. Tumca v.
kiknaZes amave mematianis zemomotanili 1347 wlis cnobac aseve saeWvod
miaCnia,49 radgan mematiane ar asaxelebs konkretul brZolas. mkvlevari
42 Chronique des Rois Mongols en Iran, 131.43 iqve, 107.
44 iqve, 148.
45 iqve, 136.
46 iqve, 136.
47 Lang, “Georgia”, 91.48 kiknaZe, saqarTvelo XIV saukuneSi, 94.
49 iqve, 89-95.
giuli alasania
37
ekamaTeba d. lengs da v. gabaSvils, romlebic hafiz-i abrus cnobaze
dayrdnobiT miiCneven, rom dapyrobili iyo mxolod aRmosavleTi
saqarTvelo, Tumca sakiTxis principulad gasarkvevad imis dazusteba,
Tu saqarTvelos romeli nawili iyo dapyrobili, mniSvnelovani ar aris.
mxolod is, rom wyaros cnobaSi saqarTvelo ixsenieba, xolo mkvlevrebi
mxolod aRmosavleT saqarTvelos uTiTeben, aranairad ar gamodgeba
wyaros cnobis eWvis qveS dasayeneblad. ufro metic, hafiz-i abrus
mier zogadad gurjistanis moxsenieba im wlebSi, rodesac saqarTvelo
erTiani samefoa, savsebiT mosalodnelia, xolo d. lengis da v.
gabaSvilis dazusteba gaumarTlebeli.
hasan mcires mier 1338 wels saqarTvelos dapyrobis Sesaxeb hafiz-i
abrus Txzulebidan zemoT motanili nawyvetis eWvqveS dasayeneblad
v. kiknaZes damowmebuli aqvs vaxuSti bagrationis cnoba, `romelman
noinTaganman daipyra adrabagani, amanve iwyo pyrobad somxiTisa, ranisa
da movakanisa da movida ganjas, raTa daimorCilos giorgi mefeca~.50 iqm-
na brZola Zlieri; garna ZaliTa RuTisaTa mosrna mefeman banakni maTni
da ivltodnen da moswyueddnen spani mefisani maxviliTa da Semoiqca
gamarjuebuli, alafiTa didiTa~.51 mkvlevaris daskvniT, vaxuStis cnoba
`brZolaSi qarTvelTa gamarjvebis Sesaxeb swori unda iyos~, radganac,
misi varaudiT, vaxuStis Tanadrouli sando wyaroebi unda gamoeyenebia,
`saqarTvelosa da ilxanTa memkvidreebs Soris brZolas epizoduri
xasiaTi hqonda da cvalebadi warmatebiT mimdinareobda~.52 sxva SemT-
xvevaSi igive mkvlevari aRniSnavs, rom `SeuZlebelia saqarTvelos mefes
giorgi V-s ar esargebla sailxanoSi Seqmnili situaciiT da sabolood
ar aRmoefxvra monRolTa batonoba saqarTveloSi~.53
numizmatikuri monacemebi. samecniero literaturaSi dasabu-
Tebuli mosazrebiT, giorgi brwyinvales arasdros mouWria erovnuli
xasiaTis moneta.54
araerTxel gamoiTqva varaudi, rom ilxanebis dacemis xanaSi
saqarTvelo kvlav ilxanebs eqvemdebareboda. zemomotanili abu baqr
50 batoniSvili vaxuSti, `aRwera samefosa saqarTvelosa~, 258.
51 iqve, 258-9.
52 v. kiknaZe, `saqarTvelosa da Cobanianebis urTierTobis erTi faqtis Sesaxeb
(XIV s.)~, saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis moambe, 93, 2, (1979), 501-3.
53 kiknaZe, saqarTvelo XIV saukuneSi, 70.
54 am sakiTxis Sesaxeb ix. giorgi dundua, Tedo dundua, qarTuli numizmatika, II
naw. (Tbilisi, 2011), 46.
saqarTvelos damoukideblobis sakiTxi
38
al-aharis cnobis garda, xsenebuli varaudis myari safuZveli aris
ilxanebis saxelze saqarTveloSi moWrili monetebi: arpa xanis 736/1335-
36, muhamed xanis 738 /1337-38), saTi beg xaTunis 739/1338-39, suleiman
xanis 740/1339-40, 741/1340-41, 743/1342-43), anuSirvanis 745/ 1344-45, 748,
750-756/1349-55). rogorc vxedavT, 1336 wlis Semdegac saqarTveloSi
kvlav grZeldeboda monetebis Wra ilxanebis saxeliT.55 miuxedavad
imisa, rom giorgi brwyinvalis wlebis gasaSuqeblad gamoyenebul
numizmatikur monacemebTan dakavSirebiT, literaturaSi, xSir SemT-
xvevaSi, azrTa sxvadasxvaobaa, swored numizmatikuri masalis moS-
veliebiT barTolomei, freni, len-puli, markovi, paxomovi, lengi, ja-
laRania, RvaberiZe akeTeben daskvnas imis Sesaxeb, rom saqarTvelo XIV
saukunis manZilzec sxvadasxva gareSe Zalis kontrols qveSaa.
abu saidis Semdeg, rogorc aRvniSneT, sparseTis erayi, azerbai-
jani, arani, maraRa, iseve rogorc saqarTvelo, daikaves Cobanianebma,
romelTa damarcxebas garkveul dromde uSedegod cdilobdnen ro-
gorc jela rianebi, ise oqros u dos gamgebeli uzbek-xani. sazRvari
oqros urdosa da ilxanebis saxelmwifos Soris gadioda derbendze.
wyaroebSi ar Cans, Tu ra saxis iyo qarTvelebis damokidebuleba
Cobanianebze. garkveuli miniSneba maT urTierTobaze aris al-‘uma-
ris TxzulebaSi (daiwera 1340 wlis Semdeg), sadac saubaria qarTvel
meomrebze: `isini hulaguianTa laSqris Zalasa da simdidres war-
moadgenen, xolo (hulaguianebi) endobian maT da eyrdnobian, gan-
sakuTrebiT jubanis Svilebi, SvilTaSvilebi da sxva STamomavalni
qarTvelebisadmi jubanis warsuli sikeTisa da qveli saqmeebis gamo,
romelic iyo maTi mefis bartilmas gulwrfeli megobari, nergavda
masTan sikeTes da mouwodebda daecva (mindobili) saganZuri~.56 marTalia,
suleimanis Semdeg hulaguianTa saxelmwifoSi xelisufleba xelT igdes
Cobanianebma, magram samxedro warmatebebis miuxedavad, verc hasanma
da verc misma Zmam aSrafma sultnad Tavis gamocxadeba ver gabedes.
amdenad, ar aris cnobili arc maTi saxeliT moWrili monetebi.57 amasTan,
55 ciala RvaberiZe, saqarTvelos urTierToba ilxanTa iranTan da jalairTa
saxelmwifosTan (numizmatikuri masalis mixedviT) (Tbilisi, 1986), 42-3.
56 XIV-XV ss. arabi istorikosebis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb (al-umari, al-
muhibbi, al-kalkaSandi), arabulidan Targmna, Sesavali, SeniSvnebi da saZieblebi
daurTo dito goColeiSvilma (Tbilisi, 1988), 51.
57 RvaberiZe, saqarTvelos urTierToba ilxanTa iranTan da jalairTa
saxelmwifosTan, 40.
giuli alasania
39
napovnia monetebi `samarTliani sultnis~ tituliT, sultnis saxelis
gareSe, romelTac e. paxomovi Cobanian aSrafs ukavSirebs. rogorc c.
RvaberiZe aRniSnavs, e. paxomovis koleqciaSi aRmoCenilia TbilisSi
moWrili am tipis monetac, romelic amJamad saqarTvelos saxelmwifo
muzeumis numizmatikis ganyofilebis qarTul ZiriTad fondSi inaxeba.58
amdenad, rogorc werilobiTi wyaroebi, aseve numizmatikuri monacemebi
adasturebs saqarTvelos damokidebulebas Cobanianebze.
Cobanianebis mkacri reJimis gamo, azerbaijanis adgilobrivma
feodalebma daxmarebisaTvis oqros urdos gamgebels, uzbek xans (1318-
42) mimarTes, romelmac, miuxedavad araerTi cdisa, ver miaRwia mizans.
brZolebi grZeldeboda janibekis (1342-57) drosac, romelmac mxolod
758/1356-57 wels daamarcxa Cobaniani maliq aSrafi, aiRo Tavrizi da
SemoierTa ilxanTa saxelmwifo. werilobiT wyaroebSi miTiTebulia
758, monetebze ki – 757 weli, rac ufro zustad aris miCneuli.59
istoriografiaSi gamoTqmuli mosazrebiT, oqros urdos gamgeblebs
mcire xniT saqarTvelos dedaqalaqic unda sWerodaT, vinaidan 757
wels Tbilisis zarafxanac axorcielebs samoneto regalias janibegis
da muhamed-berdibekis saxeliT 756-759 wlebs Soris,60 im dros, rodesac
paralelurad (759 w.) Tbilisis vercxlis monetaze Seix uveisis saxelia
aRbeWdili.61 rogorc cnobilia, swored Seix hasan buzurgis Svilma,
uveisma (757-776), daipyro azerbaijani da saqarTvelos samxreT da
samxreT-aRmosavleTiT momijnave teritoriebi. rogorc e. paxomovi
aRniSnavs, imis gamo, rom qarTveli mefeebis damokidebulebaze
jelairianebze matianeebi sduman, monetebis mowmoba gansakuTrebiT
mniSvnelovania.62
XIV s-is meore naxevarSi aRmosavleT saqarTveloSi mimoqcevaSi
ilxanTa garda, oqros urdos da jelairianTa monetebic iyo.
dasabuTebuli varaudiT, XIV s-is 30-ian-iani wlebis dasasruls qarTvel
mefeTa qveSevrdomobaSi CrdiloeT oseTi Sevida,63 ris gamoc oqros
urdos teritoriazec gaCnda igive monetebi, rac iyo mimoqcevaSi
58 iqve, 40.
59 dundua da dundua, qarTuli numizmatika, 52.
60 . . , ( , 1970), 190; dundua da dundua, qarTuli
numizmatika, 52; RvaberiZe, saqarTvelos urTierToba, 44-5.
61 , , 190. 62 iqve, 191.
63 RvaberiZe, saqarTvelos urTierToba, 45.
saqarTvelos damoukideblobis sakiTxi
40
saqarTveloSi. mkvlevris azriT, swored giorgi brwyinvalis mier oseTis
saqarTvelosTan SemoerTebis Semdeg CrdiloeT kavkasiaSi, oqros urdos
teritoriaze Cndeba ukanaskneli ilxanebisa da jelairianebis saxeliT
moWrili monetebi. alagiris zarafxanaSi ilxanTa saxeliT monetebi
iWreboda 739-759/1338-39 – 1357-58 wlebSi. amierkavkasiaSi ki CobanianTa
batonobis dros CrdiloeT urdos gamgeblis janibekis 757/1356 w. monetis
paralelurad iWreba jelairianTa monetac. 757 wels jelair hasan
bozorgis saxeliT xdeba samoneto regaliis ganxorcieleba. c. RvaberiZe
jelairianTa saxeliT monetebis gaCenas im dros, rodesac ilxanTa iranSi
CobanianTa mmarTveloba oqros urdom daamxo, xsnis imiT, rom Cobaniani
meliq aSrafi jelairian hasan bozorgTan damarcxebis Semdeg iZulebuli
gaxda Tavi ecno mis vasalad.
imave wels Cobanianma maliq aSrafma aRidgina Tavi, xolo adgi-
lobrivebma kvlav mimarTes CrdiloeTs dasaxmareblad.64 azerbaijanis
dauflebis Semdeg oqros urdos gamgebeli janibeki maleve brundeba
ukan, xolo azerbaijanSi tovebs Tavis Svils berdibeks, romelic, mamis
avadmyofobis gamo, TviTonac gadis qveynidan da tovebs Tavis vezirs
axiCuks, romelic damoukideblobas acxadebs. 759/1357-58 w. sparseTis
erayi da samxreT azerbaijani daipyres muzafarianebma, romelTac,
iseve rogorc axiCuks, imave wels amarcxebs jalair Seix hasan buzurgis
Svili, Seix uveisi.65 e. paxomovis azriT, swored axiCuki Wris jelaidur
anonimur monetebs.66 amgvarad, saqarTveloSi fulis emisia jelairianebs
daeqvemdebara. swored numizmatikuri monacemebis gaTvaliswinebiT
gakeTebulia daskvna, rom giorgi brwyinvalis Svilis, daviT IX-is da
bagrat V-is mefobis drosac saqarTvelo kvlav monRolebs emorCileba.67
aq ganxiluli yvela monacemi adrec iyo cnobili, Tumca
sxvadasxvagvarad axsnili. im mkvlevarTagan gansxvavebiT, romlebic
fiqroben, rom gaerTianebis miuxedavad, saqarTvelos politikuri
damoukidebloba ar iyo miRweuli XIV saukunis manZilze (`mematianis
gancxadeba, rom qarTli sruliad gawmendilia TaTarTagan giorgi
64 iqve, 46.
65 iqve, 46-7.
66
67 RvaberiZe, saqarTvelos urTierToba, 48.
giuli alasania
41
VI-is dros, aSkara gazviadebaa~).68 mkvlevarTa nawili miiCnevs, rom
`rogorc jalairebis, aseve oqros urdos yaenTa saxeliT monetebs Wris
TviT saqarTvelos samefo kari, romelic xelmZRvanelobs mxolod
ekonomikuri mosazrebiT~. ase fiqrobs v. kiknaZe.69 analogiuri azri
adre gamoTqmuli hqonda zogierT numizmats, magaliTad, d. kapanaZes.70
giorgi brwyinvalis mefobis meore naxevari (1327 wlidan).
davubrundeT giorgi brwyinvales xanas, kerZod imas, Tu ra bedi ewia
aRmosavleT saqarTvelos mefes amira Cobanis da misi ojaxis mimarT
ganxorcielebuli represiebis wlebSi da Semdgom? d. lengi mimarTavs
precedentebs saqarTvelos istoridan, kerZod, rusudanis gadasvlas
dasavleT saqarTveloSi jalal ad-dinis SemoWris dros, rusudanis
Svilis, daviT narinis gadasvlas imave dasavleT saqarTveloSi mon-
RolebTan dapirispirebis gamo, ris Semdegac varaudobs, rom aseve
moiqca giorgi brwyinvale, romelmac gadarCenis mizniT Tavi aseve
dasavleT saqarTvelos Seafara.71
Cven migvaCnia, rom es, marTlac, ar aris gamoricxuli, rasac kvlav
mxars uWers numizmatikuri monacemebi.
sainteresoa, rom swored 729/1328-29 wlis Semdeg 1333 wlamde
monetebi TbilisSi aRar iWreboda. ilxan abu saids Semoaqvs axali
welTaRricxva 733 wlis monetaze – ilxanuri era, romelic 701/1301-
02 wlidan iwyeba. magram ismis kiTxva: ra xdeboda im SualedSi da sad
iyo im dros giorgi brwyinvale? ar aris gamoricxuli, rom dasavleT
saqarTveloSi giorgis gadasvlamde moxda is faqti, romelic ixsenieba
`qarTlis cxovrebis~ ramdenime xelnaweris (WalaSviliseulis,
maCabliseulis da janaSviliseulis) minawerSi: `amis giorgi mefis
JamSi Cingiz yeenTa mteroba aRuCndaT da waxden, da imereTs narin
daviTis Svilnic erTmanerTzec aRdgen, da ra dro daica mefe
giorgim, her-kaxTa da somxiTis erisTavni, romelnic CingizT miudgen,
kaxeTs civzed moawviva da amoswyÂta~.72 giorgi gadadis dasavleT
saqarTveloSi, sadac 1327 wels gardaicvala konstantine daviT
68 , 201.69 kiknaZe, saqarTvelo XIV saukuneSi, 81.
70
, 2 (1964), 63-78. 71 Lang, “Georgia”, 86-7.72 qarTlis cxovreba, II, teqsti, dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris miexdviT
s. yauxCiSvilis mier (Tbilisi, 1959), 325.
saqarTvelos damoukideblobis sakiTxi
42
narinis Ze, romlis adgilic daikava misma Zmam miqaelma. ukanaskneli,
Tavis mxriv, 1329 wels gardaicvala da `dauteva Ze mcire bagrat~.
marTalia, vaxuStis gadmocemiT, saqarTvelos gaerTianebis procesi
maqsimalurad mSvidobianad warimarTa, `aman bagrat siyrmiT TvisiT da
daumorCileblobiTa mTavarTaTa ver ikadra mefoba, rameTu arRara
moerTnen erisTavni~.73 amave dros igive mTavarTa saTno iCines mefoba~
giorgi brwyinvalisa, `vinaiTgan ganZlierdeboda~.74 savaraudoa, rom
es procesi arc ise umtkivneulo iyo da yovelive amas didi samuSaoc
uZRoda. `Semoikribna spani Tvisni Zlierni, gardavlo mTa lixisa spiTa
da amisi mxilvelni imerni yovelni moerTnen sixaruliTa~, `bagrat Ze
miqel mefisa Seiyvanes aRmzrdelTa da erTgulTa misTa quTaTiss da
ganamagres cixe. mcnobi giorgi mefe moadga quTaTiss. maSin bagrat
verRara winaaRmdgomi da SeWirvebuli raodensame Jamsa evedra mefesa
giorgis, raTa ara-rai evnos sikudiliTa anu patimrobiTa da sces sarCo
imereTsave mefeman, mivides winaSe missa da misces yovelni cixenica
imereTisani mefesa, vinaiTgan mogca RmerTman Zleva. amisman msmenelman
mefeman ganixara da aRuTqua yovelnive aRsrulebad sawadelni misni.
smeneli pirisa amis gamovida bagrat da movida winaSe giorgi mefisa da
miscna yovelni cixe-qalaqni da simagreni imereTisani~. aq miTiTebulia
TariRi – 1330 w.: `da dasxna erisTavni Tvisni; xolo bagrats misca
saerisTo Sorapnisa da hyo mun erisTavad~.75
vaxuStis gadmocemiTac kargad Cans, rom drois didi monakveTis
manZilze mefe TbilisSi ar imyofeboda. am xnis manZilze man moiara odiSi,
afxazeTi, `ganagna muneburni da daipyrna cixeni TÂsad da misca cxomis
saerisTo bediels~, `movida samcxes~, sadac im dros gardacvlili
sargis aTabagis adgilze dasva misi Ze yuaryuare 1334 wels.76
yuradRebas iqcevs kaTolikuri misiis daarseba TbilisSi drois
swored im monakveTSi. rogorc cnobilia, jer kidev 1318 wlidan soxumSi
arsebula kaTolikuri saepiskoposo, romlis episkoposad bernar more
daniSnula. 1330 wels ki amave Tanamdebobaze petre geraldi dauniSnavT.77
aRsaniSnavia, rom jer kidev imave 1318 wels saqarTveloSi Casula
73 batoniSvili vaxuSti, `aRwera samefosa saqarTvelosa~, 257.
74 iqve.
75 iqve, 257-8.
76 iqve, 258.
77 v. kiknaZe, `saqarTvelos sagareo urTierTobis istoriidan~, mnaTobi, 9 (1962),
156-60.
giuli alasania
43
kaTolike ioane florencieli, romelic iq 30 weli darCenila,78 amaTgan
18 weli is TbilisSi daarsebuli kaTolikuri saepiskoposos episkoposia.
arsebobs ori werili, romelic gagzavnilia papis mier giorgi
mefisadmi. pirveli werili gamoegzavna avinionidan 1321 wlis 15
oqtombers `giorgis, qarTvelTa brwyinvale mefes da mis Tavadebs~ mo-
wodebiT, SeuerTdnen romis wminda eklesias. qarTveli mefis sapasuxo
werili cnobili ar aris. igive werili i. tabaRuas 1322 wliT aqvs
daTariRebuli.79 1328 wels papma gaauqma Turqebisagan Seviwroebuli
smirnis saepiskoposo da is TbilisSi gadaitana. 1329 wlis buliT, papma
Tbilisi episkoposis sataxto qalaqad aqcia da brZana: `momavalSic
yovelTvis ewodebodes aseve saxeli: tfilisis saepiskoposo qalaqi~,80
sadac episkoposad dainiSna ioane florencieli. SemorCenilia papis
1329 wlis mimarTva saqarTvelos mefisadmi, kvlav SemoerTebis
mowodebiT, Tumca aq arc mefis saxeli da arc misi adgilsamyofeli
miTiTebuli ar aris.81 Tu vivaraudebT, rom giorgi am dros aRar aris
TbilisSi da Tavs afarebs dasavleT saqarTvelos, SesaZloa, swored
im dros TbilisSi saepiskoposos daarseba erTgvari diplomatiuri
nabijic yofiliyo. axlad daarsebuli Tbilisis saepiskoposo papma
daumorCila sultanieSi 1318 wels daarsebul saepiskoposos,82 rogorc
Cans, swored imis gamoc, rom politikuradac saqarTvelos ilxanTa
kontrolis qveS miiCnevda. ar aris gamoricxuli, rom im daZabul
periodSi, rodesac represiebi did vezir Cobanis yvela axlobels
Seexo, swored kaTolikebi monawileobdnen saqarTvelos mefis da ilxan
abu-saids Soris molaparakebaSi, ris Sedegadac giorgis SesaZlebloba
mieca maleve dabrunebuliyo TbilisSi. v. kiknaZes Seswavlili aqvs
zogierTi evropuli wyaro, sadac, erT SemTxvevaSi, motanilia giorgi
brwyinvalis pasuxi filipe VI valuasadmi, romelic 1332/3 ww. Tavisi
elCebis, ori franciskanelis, rikardo merCerisa da aleqsandre
ingliselis meSveobiT sTavazobda saqarTvelos mefes erTobliv
78 m. TamaraSvili, istoria kaTolikobisa qarTvelTa Soris namdvilis sabuTebis
SemotaniTa da ganmartebiT XIII saukunidan vidre XX saukunemde (Tfilisi, 1902), 39.
79 i. tabaRua, saqarTvelo evropis arqivebsa da wignsacavebSi (XIII-XVI ss.) (Tbilisi,
1984), 203.
80 m. TamaraSvili, qarTuli eklesia dasabamidan dRemde, redaqcia gaukeTes,
winasityvaoba daurTes da gamosacemad moamzades zaza aleqsiZem da jumber
odiSelma (Tbilisi, 1995), 498, 501; TamaraSvili, istoria kaTolikobisa, 30-5.
81 TamaraSvili, qarTuli eklesia, 501.
82 TamaraSvili, istoria kaTolikobisa, 39.
saqarTvelos damoukideblobis sakiTxi
44
laSqrobas egvipteze. aRsaniSnavia, rom franciskaneli elCebi giorgi
V-m TbilisSi pativiT miiRo da ori Tvis manZilze umaspinZla. aseTive
winadadebiT papma mimarTa sparseTis ilxan gamgebels, romelic, abu
saids ar gadasces imis gamo, rom 1323 wels mas ukve dadebuli hqonda zavi
egviptis sultanTan. dokumenti 1919 w. gamoaqveyna i. j. goluboviCma
(kardinali ieronime), romelic aRniSnul faqtTan dakavSirebiT ake-
Tebs Semdeg komentars: `misi (giorgis) rezidencia iyo TbilisSi da
igi damoukidebeli iyo sparseTis monRolebisagan~. goluboviCis azri
monRolTa kontrolisagan saqarTvelos damoukideblobis Sesaxeb gai-
ziara Jan riSarma. v. kiknaZis msjelobiTac, gana safrangeTis mefe wmin-
da miwebze~ gasalaSqreblad calke miiwvevda giorgi V-s, Tuki is abu
said-yaenis vasali iyo?~83 v. kiknaZes motanili aqvs marino sanutos 1330
da 1334 ww. ori werili, sadac erTi da igive cnobebia saqarTveloze.84
marino sanutos cnobiT, qarTvelebi `erTgvarad morCileben saTaT-
reTs, (magram), meore mxriv, faqtobrivad arc (emorCilebian mas)~.
marino sanuto saqarTvelos or samefos ixseniebs. es werilebi,
rogorc Cans, asaxavs im drois viTarebas, rodesac qarTveli mefe jer
kidev dasavleT saqarTveloSia da gasulia monRolebis morCilebidan.
sayuradRebo cnobebs saqarTveloze CvenTvis saintereso wlebSi
gvaZlevs zemoT damowmebuli arabi avtori al-‘umari (1301-49), romlis
Txzuleba 1340 wlis Semdeg, mis axlo xanebSi, daiwera. aRniSnuli
naSromi gamoiyenes da Seavses sirielma avtorma Taki ad-din ‘abd ar-
rahman al-kadavi al-muhibbim (gard. 1384 w.) da cnobilma egviptelma
enciklopedistma Sihab ad-din abu l-‘abbas ahmad ibn ‘ali al-kalkaSandim
(1355-1418). al-‘umaris informaciiT, `qarTvelTa qveynis dedaqalaqia
Tbilisi... mas hyavs mefe da mefoba iq mudmivia. masze batonobs iranis
samefos hulaguianTa saxlis sultani, romlis firmanebi modis
(saqarTveloSi), magram misi niaRvari napirebs ar lekavs da ar daZrwian am
qveynis sanaxebSi misi mxedrebi gaCaRebuli omis gamo. mas (sultans) iq hyavs
mxolod erTi dumani laSqari, romelsac iyenebs am (qveynis) sazRvrebis
dasacavad da mis saqmeTa samarTavad~.85 d. goColeiSvilis komentariT,
al-‘umaris cnoba, rom ilxanebs saqarTveloSi mxolod erTi dumani
(10,000) laSqari hyavdaT, XIV s. 20-iani wlebis miwuruls exeba, radgan mas
83 vaJa kiknaZe, `saqarTvelos istoriis evropuli wyaroebi~, mnaTobi, 4 (1983), 158-
64; misive, `saqarTvelos sagareo urTierTobis istoriidan~, 156-60.
84 kiknaZe, `saqarTvelos sagareo urTierTobis istoriidan~, 161.
85 XIV-XV ss. arabi istorikosebis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb, 51.
giuli alasania
45
uSualod mosdevs Txroba ilxanTa iranis gamgeblis abu saidis (1317-
36) vaziris, Cobanis vaJis Seix mahmudis Sesaxeb, romelic saqarTveloSi
myofi monRolTa samxedro Zalis meTauri iyo.86 aRniSnuli komentari
moklebulia damajereblobas, radgan al-‘umari, ambebis gadmocemisas,
sruliadac ar icavs qronologiur Tanmimdevrobas. motanili infor-
macia adreul viTarebasac rom asaxavdes, rogor unda avxsnaT momdevno
cnoba, sadac avtori exeba qarTvelTa laSqars, romelic, misi azriT,
`hulaguianTa laSqris Zalasa da simdidres~ warmoadgens, `xolo (hula-
guianebi) endobian maT da eyrdnobian, gansakuTrebiT jubanis Svilebi,
SvilTaSvilebi da sxva STamomavalni~,87 romelic ukve namdvilad
Cobanis ganadgurebidan karga xnis Semdgom wlebs exeba. naSromis Seqmnis
wlebs savsebiT Seefereba cnoba imis Sesaxebac, rom qarTvelTa qveynis
dedaqalaqi Tbilisia, radgan im wlebSi saqarTvelo gaerTianebulia.
rogorc TviTon d. goColeiSvili SeniSnavs, egviptis sultnis saxelmwifo
mdivnis Tanamdebobaze yofnis gamo, avtori kargad iyo informirebuli
iranisa da saqarTvelos Sesaxeb. vfiqrobT, al-‘umaris cnobebi sandoa
da eWvis Setanis safuZveli ar arsebobs. rogorc Cans, eWvis mizezia
qarTul istoriografiaSi gabatonebuli azri imis Sesaxeb, rom giorgi
brwyinvalem saqarTvelo aramarto gaaerTiana, aramed 20-iani wlebis
dasasruls mas sruli damoukidebloba moupova.
dabolos, kidev erTxel Sevexebi jvris monastris gamoxsnis mizniT
1316/17 da 1320 wlebSi saqarTvelodan gagzavnili elCebis sakiTxs.
arabi avtoris, al-makrizis cnobiT, romelic 716/26.III.1316–15.III.1317
wlis movlenebSia moTavsebuli, naTqvamia:
`am wels movidnen uzbekis elCebi, qarTvelTa mefis elCebi da
tuRais, uzbekis naTesavis, elCebi saCuqrebiT. maT pasuxi gaeca da
gaegzavna maT saCuqrebi. da am wels egvipteSi Seikriba 8 elCi. esenia:
Cobanis elCebi, abu sa’idis, uzbekis, tuRais, barselonas mflobelis
(sahib), stambolis mflobelis, nubiis mflobelisa da qarTvelTa mefis
elCebi. yvela maTganma gamoxata morCileba. amis msgavsi ar momxdara
Turqebis saxelmwifoSi (ad-davla aT-Turqia, e.i. bahrel mamluqTa
saxelmwifoSi – g.a.). yvelaze meti, 5 elCi iyo zahiris (igulisxmeba az-
zahir beibarsi, 1260-77 – g.a.) xelmwifobis periodSi~.88
86 iqve, 21.
87 iqve, 51.
88 al-makrizi, as-suluq li-ma‘rifaT duval al-muluq. Tahkik muhammad ‘abd al-
kadir ‘ata, al-juz’ as-sani, baÁruT, 1997, 517. Targmani mogvawoda g. jafariZem.
saqarTvelos damoukideblobis sakiTxi
46
vinaidan cnobaSi Cobani da abu saidi ixseniebian, ar aris gamori-
cxuli giorgi mefis monawileobac, magram elCebis saerTo ricxvSi – 8,
saqarTvelodan mxolod erTi elCi SeiZleba vigulisxmoT. es erTi elCi
cnobaSi orjer aris moxseniebuli. pirvel SemTxvevaSi qarTvelTa mefis
garkveul konteqstSi moxsenieba SesaZlebels xdis mis identifikacias.
qarTvelTa mefis elCis oqros urdos gamgeblis uzbekis elCTan, misi na-
Tesavis, tuRais, elCTan erTad moxsenieba imaze miuTiTebs, rom aq, am Sem-
T xvevaSi, dasavleT da ara aRmosavleT saqarTvelos mefe igulisxmeba.
igive viTarebaa 1320 wlis elCobasTan dakavSirebiT. al-‘ainis cnobiT,
1320 wlis 8 maiss sultnis winaSe warsdgnen uzbekis elCebi, qarTvelTa
mefis elCebi da laskarisis elCebi89 (e.i. konstantinopolis mmarTvel
dinastiad arabuli wyaroebi SecdomiT miiCneven laskarebs, romlebic
XIII s-is 60-iani wlebidan paleologosebma Secvales). im dros, rodesac
aRmosavleT saqarTvelo da samcxe ilxanebis, kilikiis somxeTis, rumis
sasultnos da romis papis mokavSireebi arian, dasavleT saqarTvelo
bunebrivad gaerTianebulia ilxanebTan da romis papTan dapirispirebul
ZalasTan – oqros urdosTan, egviptesTan da bizantiasTan. aRniSnuli ar
gamoricxavs giorgi brwyinvalis wvlils jvris monastris dabrunebis
saqmeSi, magram es unda momxdariyo mas Semdeg, rac daido zavi ilxanTa
da egviptis sultans Soris.90
zemoTqmulidan gamomdinare, SeiZleba gakeTdes Semdegi daskvnebi:
1. 1329-34 wlebSi giorgi brwyinvalem, romelmac isargebla
ilxanTa samefoSi Seqmnili viTarebiT, CamoiSora politikuri
mowinaaRmdegeebi da aRadgina saqarTvelos teritoriuli mTlianoba,
qveyanas Seuqmna myari samarTlebrivi safuZveli, moawesriga saeklesio
sfero. 1329-32/3 wlebSi igi dasavleT saqarTveloSi imyofeboda
da gasuli iyo monRolTa morCilebidan. swored im monakveTSi
saqarTveloSi ilxanuri moneta aRar iWreboda; Tumca im droisaTvis
ukve gaerTianebuli saqarTvelos mefem maleve aRidgina ilxanebTan
urTierToba da dabrunda TbilisSi, rac monRolebis morCilebaSi
amjerad ukve gaerTianebuli saqarTvelos Seyvanas gulisxmobda.
2. rogorc Sesabamisma gamokvlevebma aCvena, giorgi brwyinvales
ar ukavSirdeba erovnuli monetis (`giorgauli~) moWra da mis dros
89 II520.
90 giuli alasania, `qarTveli mefeebis sagareo politikis istoriidan me-14
saukunis pirvel naxevarSi~, kr. nodar Sengelia, 75 (Tbilisi, 2008), 31-2.
giuli alasania
47
mimoqcevaSi iyo ilxanuri monetebi, xolo mogvianebiT CobanianTa,
oqros urdosa da jelairianTa monetebi;
3. 1338-9 wlebSi giorgi brwyinvalem daipyro oseTi, ris Semdegac
oqros urdos teritoriaze ilxanuri monetebi gavrcelda;
4. miuxedavad ucxo xelisuflebaze formaluri damokidebulebisa,
razedac metyvelebs monRolTa 10,000-iani jaris dgoma saqarTvelos
sazRvarze, aseve mimoqcevaSi myofi ucxouri moneta, saqarTvelo
sakmaod farTo Sida avtonomiiT sargeblobda;
5. formalurad saqarTvelo kvlav ilxanTa kontrolis qveS
rCeboda, romelTa Canacvleba 1338 w. moxda jer CobanianebiT, Semdeg
oqros urdos gamgeblebiT 757/1356 w., xolo paralelurad da Semdeg
jelairianebiT, rasac mowmobs rogorc werilobiTi wyaroebi, aseve
numizmatikuri monacemebi;
6. rac Seexeba sagareo politikas, aq qveynis SesaZleblobebi
SezRuduli iyo. Cvenamde moRweuli wyaroebiT, ar ivaraudeba giorgi
brwyinvalis monawileoba 1316/7, 1320 wlebSi jvris monastris daxsnis
mizniT mowyobil elCobaSi. im wlebSi elCebi gaigzavna, rogorc Cans,
dasavleT saqarTvelos mefis, konstantines mier.
yovelive zemoTqmuli ar akninebs giorgi V damsaxurebas qarTveli
eris winaSe da mis istoriul rols qveynis politikuri gaerTianebis,
misTvis samarTlebrivi safuZvlis Seqmnis, saeklesio saqmeebis
mowesrigebis TvalsazrisiT, mefis, romelic damsaxurebulad atarebs
`brwyinvalis~ saxels.
alasania giuli. qarTveli mefeebis sagareo politikis istoriidan
me-14 saukunis pirvel naxevarSi. kr. nodar Sengelia, 75. Tbilisi, 2008
berZeniSvili n., dondua v., dumbaZe m., meliqiSvili g., mesxia S.,
ratiani p. saqarTvelos istoria. Tbilisi, 1958
batoniSvili vaxuSti. aRwera samefosa saqarTvelosa. qarTlis
cxovreba. teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s.
yauxCiSvilis mier. t. IV. Tbilisi, 1973
beraZe T., sanaZe m. saqarTvelos istoria. Tbilisi, 2003
gabaSvili v. saqarTveloSi monRolTa batonobis xangrZlivobis
sakiTxisaTvis. aRmosavluri krebuli, I. Tbilisi, 1960
saqarTvelos damoukideblobis sakiTxi
48
dundua giorgi, dundua Tedo. qarTuli numizmatika. II nawili.
Tbilisi, 2011
TamaraSvili m. istoria kaTolikobisa qarTvelTa Soris namdvilis
sabuTebis SemotaniTa da ganmartebiT XIII saukunidan vidre XX
saukunemde, avtoris mier gamocemuli. Tfilisi, 1902
TamaraSvili m. qarTuli eklesia dasabamidan dRemde. redaqcia
gaukeTes, winasityvaoba daurTes da gamosacemad moamzades zaza
aleqsiZem da jumber odiSelma. Tbilisi, 1995
kiknaZe revaz. me-14 saukunis pirveli naxevris saqarTvelos
istoriidan (hamdalah yazvinis erTi cnobis ganmarteba). saqarTvelos
istoriis wyaroTmcodneobis sakiTxebi, II, Tbilisi, 1992
kiknaZe vaJa. saqarTvelos sagareo urTierTobis istoriidan.
mnaTobi, 9, 1962
kiknaZe vaJa. saqarTvelosa da Cobanianebis urTierTobis erTi faqtis
Sesaxeb (XIV s.). saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis moambe, 93, 2, 1979
kiknaZe vaJa. saqarTvelos istoriis evropuli wyaroebi. mnaTobi, 4,
1983
kiknaZe vaJa. saqarTvelo XIV saukuneSi. Tbilisi, 1989
al-makrizi. as-suluq li-ma‘rifaT duval al-muluq. Tahkik
muhammad ‘abd al-kadir ‘ata. al-juz’ as-sani, ba ruT, 1997
XIV-XV ss. arabi istorikosebis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb (al-
umari, al-muhibbi, al-kalkaSandi). arabulidan Targmna, Sesavali,
SeniSvnebi da saZieblebi daurTo dito goColeiSvilma. Tbilisi, 1988
tabaRua i. saqarTvelo evropis arqivebsa da wignsacavebSi (XIII-XVI
ss.). Tbilisi, 1984
urbneli n. giorgi brwyinvale mefe saqarTvelosi. tfilisi, 1889
javaxiSvili i. qarTveli eris istoria. t. III. Tbilisi, 1966
qarTlis cxovreba. teqsti, dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris
miexdviT s. yauxCiSvilis mier. t. II. Tbilisi, 1959
RvaberiZe c. saqarTvelos urTierToba ilxanTa iranTan da
jalairTa saxelmwifosTan. Tbilisi, 1986
janaSvili m. saqarTvelos istoria. Tfilisi, 1894
. . -- -
giuli alasania
49
.
II - , 1884
Qazwin in 740 (1340). Translated by G. Le Strange. Leyden, 1919Grousset, Rene. L’empire des steppes. Attila, Cengiz Khan, Tamerlan. Paris, 1982
K. Bayani, II. Paris, 1936Histoire de la Géorgie depuis l’antiquité jusqu’au XIX siècle traduite du Géorgien
par M. Brosset. I- re partie, Histoire ancienne, jusqu’en 1469 de J.-C. S-Pétersbourg, 1849
Lang D. M. Georgia in the Reign of Giorgi the Brilliant (1314-1346). Bulletin of the School of Oriental and African Studies, Vol. 17, No. 1, 1955
saqarTvelos damoukideblobis sakiTxi
50
The Issue of Georgia’s Independence During the Reign of
Giorgi the Brilliant
Giuli Alasania
Summary
In the scholarly literature there are some exaggerations about Giorgi V’s (1318-46) merit in regaining political independence for Georgia. The duration of Mongol rule over Georgia is still under dispute. Considering the different sources related to the issue the author of the present paper comes to the following conclusions:
In 1328/9–34, Giorgi the Brilliant took advantage of the situation in Ilkhanid state, got rid of domestic political adversaries, restored the territorial integrity of Georgia, established a sustainable legislative basis for the state, restored order in the ecclesiastical sphere. In 1328/9- 1332/3 he was in western Georgia, out of Mongol obedience. At that time the Ilkhan coin was not minted in Georgia. Meanwhile, the king of already united Georgia restored relationships with Ilkhans. returned to Tbilisi and under the Mongol rule;
1. National coinage (“Giorgauli”) is not connected with Giorgi the Brilliant and during his reign Ilkhans’, later Chobanids’, Golden Hordes’ and Jalairids’ coins were minted according to the political dependence of Georgia;
2. In 1338-9 Giorgi the Brilliant occupied Ossetia and since that time Ilkhanid coins were spread in the lands controlled by the Golden Horde.
3. Regardless of formal dependence on foreign power, as evidenced by the remaining 10,000 Mongol troops on the Georgian border, as well as by minted foreign coins, Georgia regained territorial integrity and enjoyed wide autonomy;
4. Georgia formally remained under Ilkhans rule, which was replaced in 1338 by Chobanids’, later by the Golden Horde’s in 757 (1356) and at the same time and
by the numismatic data;5. As for international policy the possibilities of eastern Georgia were limited. Until
1323 the participation of Giorgi the Brilliant, the king of eastern Georgia, in sending of envoys to the Holy land in 1316/17 and 1320 can’t be presumed. It seems that the envoys in those years were sent by the king of western Georgia, Constantine.
6. Although Giorgi the Brilliant didn’t regain political independence for the country, this doesn’t diminish his historic role and merit for the Georgian nation. Since Giorgi the Brilliant united Georgia, laid a legislative foundation in the country, brought the church to order, and thanks to him the country survived Mongol rule, he deserved the nickname “Brilliant” bestowed upon him by the Georgians.
giuli alasania
nana gelaSvili
sefianTa iranis da saqarTvelos urTierTobebis istoriaSi
mravalmxriv sayuradRebo periodia XVII saukunis 20-iani wlebis
miwurulidan 40-iani wlebis dasawyisamde, ramdenadac aRniSnuli
xana ara erTi mniSvnelovani faqtiTa da movleniT aRiniSna. sefianTa
saxelmwifos saTaveSi Sah sefi I-is (1629-42) mosvliT ori qveynis
urTierTobebSi axali etapi daiwyo. cnobilia, rom Sah abas I (1587-
1629) Tavisi zeobis ukanasknel wlebSi iZulebuli gaxda Zaladobrivi
meTodebi saqarTvelos mimarT, ufro liberaluriT Seecvala, rac
ganpirobebuli iyo axlo aRmosavleTSi da amierkavkasiis regionSi
imxanad Seqmnili politikuri viTarebiT. Sah abas I-is mier dawyebuli
axleburi, e.w. kompromisuli kursi realurad cxovrebaSi misi taxtis
memkvidre SviliSvilis – Sah sefi I-is zeobis xanaSi ganxorcielda.
aqve unda aRiniSnos, rom saqarTveloSi XVII saukunis 20-iani wlebis
miwuruls sakmaod mZime viTareba iyo: qarTvel mefe-mTavarTa
umetesoba erTmaneTTan mtrul damokidebulebaSi imyofeboda,
rac adekvaturad aisaxeboda maT sagareo politikur orientaciaSi
sefianTa saxelmwifosTan, osmaleTis imperiasTan, ruseTTan da
dasavleT evropis saxelmwifoebTan, anu mTlianad gare samyarosTan
mimarTebaSi. amis miuxedavad, TiToeuli maTgani, uTuod, erTi saerTo
miznisaTvis iRvwoda, rac samSoblos usafrTxoebis dacvis interesiT
iyo nakarnaxevi. saamisod isini dampyrobelTa winaaRmdeg brZolis
paralelurad, garkveuli doziT daTmobebzec midiodnen, moqnili
politikuri Tu diplomatiuri svlebis saSualebiT. yovelive amis
Taobaze uxvi masala moipoveba rogorc qarTul, ise ucxour (sparsul,
Turqul, somxur, rusul da evropul) werilobiT wyaroebSi.
sanam uSualod iran-saqarTvelos urTierTobebs ganvixilavdeT,
upriania oriode sityviT Sah sefi I-is pirovnuli portretis warmoCena,
romlis zeobis periodSic CvenTvis saintereso movlenebi viTardeboda.
III
52
sam-mirza (ase erqva mas gamefebamde) Sah abasis ufrosi vaJis, sefis Ze iyo,
romelic Sahs qarTveli qalisagan SeeZina. 1615 wels Sah abasma sefi-mirza
Ralatis eWvis gamo moakvlevina, Tumca ufliswuli udanaSaulo aRmoCnda
da Sahi Turme Zalian nanobda Tavisi qmedebis gamo.1 `karmelitebis
qronika~ gvauwyebs, rom sam-mirza 3 wlis iyo, rodesac mama moukles. is
Zalze Wirveuli, mgrZnobiare da susti janmrTelobis bavSvi iyo da Sah
abasis brZanebiT, mas opiumis dRiur normas asmevdnen.2 sam-mirzas deda
ki, romelmac kargad uwyoda sasaxlis karis intrigebis Sesaxeb, Svils
gansakuTrebulad ufrTxildeboda da yvela Rones mimarTavda, rom is
janmrTeli da Ronieri gazrdiliyo.3 asea Tu ise, saistorio wyaroebidan
cnobilia, rom Sah abass Zalian uyvarda sam-mirza, anebivrebda da swored
mas moiazrebda Tavis memkvidred. rogorc Cans, amiT is usamarTlod
dasjili Svilis sisxlis gamosyidvas cdilobda, rom sefi-mirzas
kuTvnili samefo gvirgvini mis vaJs mainc rgeboda.4
adam oleariusis cnobiT (romelic XVII saukunis 30-ian wlebSi
iranSi imyofeboda holStainis elCobis SemadgenlobaSi), rodesac
sam-mirza gaCnda, orive xeli mas sisxliT hqonda savse. Sah abass
maSin uTqvams: `es biWi gvarianad daibans xelebs sisxlSi~.5 marTlac,
gamefebisTanave (mamis pativsacemad Sah sefis saxeliT) man saSineli
sisxlisRvra gaaCaRa, mtyuan-marTlis ganurCevlad, mTeli sisastikiT
sjida da xocavda Sah abasis karze aRzevebulebs, aseve Tavis naTesavebs.
mas arc niWi da energia mosdgamda Tavisi papisa, saxelmwifo saqmeebic
naklebad ainteresebda da umetes dros smasa da garTobaSi atarebda.
yovelive amas xazs usvamen Tanamedrove iraneli mkvlevarebic.6
sabolood swored gadametebulma smam imsxverpla misi janm-
1 .,
1870), 860-2; nasrola faslafi, zendegani-e Sah abbas-e avval, II (Teirani, 1954), 176
(sparsul enaze).
2 th and 18th centuries, vol. I. (London, 1939), 314.
3 mohamad ahmad fenahi semnani, Sah abbas-e qabir mard-e hezar Cahre (Teirani, 1991),
258-9 (sparsul enaze).
4 nana gelaSvili, Sah sefi I-is gamefebis sakiTxisaTvis. daviT kacitaZe 80, red.
giuli alasania (Tbilisi, 2009), 143.
5 861-2.6 maSqur mohammad javad, Tarix-e iran zaman az rugzar-e basTan Ta asr-e zaher
(Teirani, 1977); semnani, Sah abbas-e qabir mard-e hezar Cahre, 265-6.
nana gelaSvili
53
rTeloba da sicocxle. gardacvalebisas is mxolod 31 wlis iyo.
Tumca aqve unda aRiniSnos, rom Sah sefis zeobis periodSi ara erTi
SemTxveva dafiqsirebula, rodesac is gulmowyalebas, xelgaSlilobas
da sikeTes amJRavnebda, aseve religiur Semwynareblobas iCenda
sxvadasxva konfesiebis mimarT.7 ase rom, saboloo jamSi, Sah sefi Zalze
winaaRmdegobrivi xasiaTis da impulsur pirovnebad warmoCindeba.
yovelive zemoTqmulis miuxedavad, Sah sefi I saqarTvelosTan
(konkretulad, aRmosavleT saqarTvelosTan) mimarTebaSi cnobilia,
rogorc loialuri da Semwynarebluri politikis gamtarebeli.
TumcaRa, es metwilad qarTlis valis – rostomis (1633-58), igive
xosro-mirza bagrationis damsaxureba iyo da ara uniaTo Sahis raime
politikuri alRosi. cnobili faqtia, rom swored xosro mirzas di-
di Zalisxmevis wyalobiT ascda sefianTa samefo kari dinastiur
sisxlisRvras da Sah abas I-is survilisamebr, Sahis taxti sam-mirzam
daikava. farsadan gorgijaniZis da vaxuSti batoniSvilis gadmocemiT,
amieridan xosro-mirzas avtoriteti iranSi kidev ufro amaRlda,
madlierebiT aRsavse axalgazrda Sahi mas mamas eZaxda,8 did ndobas uc-
xadebda da rCevebsac misgan iRebda sxvadasxva sakiTxis gadawyvetisas.
amis Sesaxeb vrclad da xatovnad mogviTxroben XVII saukunis iraneli
mematianeebi (isqander munSi, mohamad iusufi, mohamad ma’sumi, mir Temur
maraSi, mohamed Taher vahidi), aRsaniSnavia aseve evropel misionerTa
da mogzaurTa monacemebi. gansakuTrebul yuradRebas imsaxurebs mir
Temur maraSis cnobebi, romelic dawvrilebiT aRwers xosro-mirzas
windaxedul nabijebs da sifrTxiles im misiis Sesrulebisas, romelic
Sah abasma Tavisi anderZiT mas daakisra.9 xosro-mirzas mimarT Sah sefis
gansakuTrebuli damokidebulebis naTel gamoxatulebas warmoadgenda
misTvis qarTlis samefo taxtis boZeba 1632 wels. amieridan mas rostomi
ewoda qarTlis valis tituliT, imavdroulad is `Zmobis maRali
7 Vera B. Moreen, “The Status of Religious Minorities in Safavid Iran 1617-61, Journal of Near Eastern Studies, vol. 40, N2 (1981), 179; The Cambridge History of Iran, vol. 6, The Timurid and Safavid Periods, ed. by Peter Jackson and Laurence Lockhart (Cambridge, 1986), 280.
8 farsadan gorgijaniZe, „istoria“, gamomcemeli sargis kakabaZe, saistorio
moambe, 2 (1925), 238; vaxuSti batoniSvili, „aRwera samefosa saqarTvelosa“,
qarTlis cxovreba, teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s.
yauxCiSvilis mier, t. IV (Tbilisi, 1973), 441.
9 nana gelaSvili, „mir Temur maraSis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb“, iv.
javaxiSvilis sax. Tbilisis saxelmwifo universitetis Sromebi, 338 (2001), 152-3.
iran-saqarTvelos urTierTobebi
54
titulis~ matarebeli gaxda.10 Sah sefi I-is oficialur sabuTebSi is
Semdegnairadaa moxseniebuli: `Cemi Zma, qarTlis vali rostom-xani~.11 es
yovelive imaze miuTiTebs, rom Sah sefi saqveynod aRiarebda rostoms
Tavis tol-sworad. sxva sakiTxia, es realurad ase iyo Tu ara.
rostomis qarTlSi gamefebaSi erTgvari katalizatoris roli
Seasrula Teimuraz I-is (1606-63) da daud-xan undilaZis mier ganja-
yarabaRSi organizebulma ajanyebam, romelic iranis xelisuflebis
winaaRmdeg iyo mimarTuli. Sah sefim swored aseT daZabul viTarebaSi
gadawyvita rostomis saqarTveloSi gagzavna, rogorc misTvis Zalze
sando adamianis da Tanac gamocdili politikuri moRvawisa (rostomi
im droisaTvis 67 wlis iyo). iranSi muslimur tradiciebze aRzrdili
qarTveli batoniSvili marTlac SesaniSnav kandidaturas warmoadgenda
qarTlSi gasamefeblad. Sahis brZanebiT, uSualod ajanyebis CasaxSobad,
rostomis amalas win uZRoda yizilbaSTa jari spasalar rostom-
xan saakaZis sardlobiT.12 xsenebuli amboxebis peripetiebi kargadaa
cnobili istoriografiaSi. kerZod, ajanyebulebi damarcxdnen, ris
Semdegac Teimurazma samefo taxti dakarga da misi adgili 1633 wels
rostomma daikava.13 daud-xani mcire xans saqarTveloSi imaleboda,
Semdeg ki osmaleTs Seafara Tavi. ganrisxebulma Sah sefim iranSi myof
undilaZeTa sagvareuloze iZia Suri: upirveles yovlisa, daud-xanis
ufrosi Zma da misi Svilebi gamoasalma sicocxles, Semdeg ki TiTqmis
mTlianad gaJlita es sagvareulo. Tumca ramdenime maTgani mainc
gadaurCa am saSinel represiebs.14 isqander munSis sityviT, `alaverdi-
xanis mTeli sagvareulo, romelic isfahanidan omanis sanapiromde,
erTi Tvis saval gzaze batonobda, wyeuli daudis uRirsi saqcielis
gamo, araraobis qars mieca~.15
10 mohamad iusuf, xuld-e barin, be Tashih-e sohiel xansari (Teirani, 1939), 238
(sparsul enaze); isqander munSi, abasis qveynis damamSvenebeli istoriis gagrZeleba,
sparsul teqsts gamokvleva, qarTuli Targmani, SeniSvnebi da saZieblebi daurTo
nana gelaSvilma (Tbilisi, 1981), 57.
11 vladimer fuTuriZe, sparsuli istoriuli sabuTebi saqarTvelos wignT-
sacavebSi, wigni I, nakv. I ( Tbilisi, 1961), 48.
12 munSi, abasis qveynis damamSvenebeli istoriis gagrZeleba, 58.
13 nana gelaSvili, „erTxel kidev rostom-xanis qarTlSi gamefebis sakiTxisaTvis“,
macne, istoriis, eTnografiis da xelovnebis istoriis seria, 2 (1993), 28-9.
14nana gelaSvili, „undilaZeTa sagvareulo iranis kulturul asparezze“, samecniero
paradigmebi, prof. naTela vaCnaZisadmi miZRvnili krebuli (Tbilisi, 2009), 236-7.
15 munSi, abasis qveynis damamSvenebeli istoriis gagrZeleba, 59.
nana gelaSvili
55
devnili da Seuracxyofili Teimurazi, romelic verafriT egu-
eboda qarTlSi rostomis mefobas, wlebis manZilze TavgamodebiT
ebrZoda mas. am bataliebSi mas gverds umagrebda imereTis mefe gi-
orgi III (1605-39). aranakleb dramatul procesebSi iyo CarTuli
Teimurazi cota ufro adre — XVII saukunis 20-iani wlebis miwuruls.
kerZod, rodesac Sah abas I gardaicvala (1629 w.) da osmaleTma omi
ganaaxla iranis winaaRmdeg, Teimuraz mefe Seecada Seqmnili qaosuri
situaciiT esargebla da qarTlis samefo taxti mefe simon II-isaTvis
waerTmia (romelic imxanad faqtobrivad, somxiT-sabaraTianos
ganagebda). saamisod is yvela Rones mimarTavda da male cnobili gaxda,
rom simon mefe moRalaturad mokla Teimuraz mefis siZem – zurab
aragvis erisTavma (1630 w.), ris Semdegac am ukanasknelma Teimurazs
qarTlis samefo taxtis daufleba SesTavaza. qarTul saistorio
wyaroTa cnobiT, Teimurazi ar endoboda moRalate zurabs, ufro
metic – mis Tavidan mocilebas eswrafoda da saamisod mkvlelic
miuCina, romelmac aragvis erisTavi sicocxles gamoasalma. amis
Semdeg ki iranis SahisaTvis erTgulebis damtkicebis mizniT, mokluli
zurabis Tavi gaugzavna da SeuTvala, rom is simon mefis Ralatis gamo
mokla.16 farsadan gorgijaniZe gvauwyebs, rom Sah sefim mas saqcieli
mouwona da jildod `qarTlica da kaxeTic baton Teimurazs misces da
xalaTi da rayami gamougzavnes~.17 aRsaniSnavia, rom qarTul wyaroebSi
azrTa sxvadasxvaobaa simonis mokvlaSi Teimurazis monawileobasTan
dakavSirebiT. beri egnataSvilis, vaxuSti batoniSvilis, mefe arCilis
`gabaaseba Teimurazisa da rusTavelisa~ Tanaxmad, kaxeTis mefe amaSi
udanaSaulo iyo.18 farsadan gorgijaniZe, rostom mefe (Tavis 1648 wlis
sigelSi), anonimuri parizis qronika~ (igive cxovreba saqarTveloisa~)
ki Teimurazs zurabis Tanamonawiled miiCneven simonis mkvlelobaSi.19
16 beri egnataSvili, „axali qarTlis cxovreba. pirveli teqsti“, qarTlis
cxovreba, teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis
mier, t. II (Tbilisi, 1959), 415; vaxuSti, „aRwera samefosa saqarTvelosa“, 437.
17 gorgijaniZe, „istoria“, 238.
18 beri egnataSvili, „axali qarTlis cxovreba. pirveli teqsti“, 413; vaxuSti,
„aRwera samefosa saqarTvelosa“, 437; arCili, „gabaaseba Teimurazisa da
rusTavelisa“, Cveni saunje, t. 4 (Tbilisi, 1960), 232.
19 gorgijaniZe, „istoria“, 236; qronikebi da sxva masala saqarTvelos istoriisa
da mwerlobisa, Sekrebili, qronologiurad dawyobili da axsnili Tedo Jordanias
mier, wigni II (Tbilisi, 1897), 461-3; cxovreba saqarTveloisa (parizis qronika), teqsti
moamzada, SeniSvnebi da saZiebeli daurTo giuli alasaniam (Tbilisi, 1980), 92.
iran-saqarTvelos urTierTobebi
56
friad sayuradReboa isqander munSis mier mowodebuli informacia
aRniSnul sakiTxTan dakavSirebiT. misi gadmocemiT, Teimurazma sikvdi-
liT dasaja orguli aragvis erisTavi, simonis mokvlis gamo da amis
Sesaxeb Sahs acnoba. `misma udidebulesobam am samsaxuris sazRaurad,
qarTli, Tbilisis cixis gamoklebiT, mis vaJs – gurgen mirzas20 uboZa,
romelsac memkvidreobis ufleba hqonda dedis mxridan~. iqve avtori
dasZens, rom `Teimurazma sasaxlis zRurblze sinamdvile arasworad
moaxsena~, Sahma ki es daijera21. amrigad, naTelia, rom isqander munSim,
romelic Rrmad iyo Caxeduli saxelmwifo saqmeebSi, rogorc sasaxlis
karis istorikosi, dazustebiT icoda, rom Teimurazma Sahs simarTle
daumala.
1630 wels qarTlSi datrialebul tragikul movlenebs xatovnad
aRwers imxanad gorSi myofi TeaTineli misioneri don jakomo di
stefano. romSi gagzavnil erT-erT werilSi is aRniSnavs, rom Teimuraz
mefem Sahs bodiSi mouxada momxdaris gamo da SeuTvala, rom simonis
sikvdilSi misi xeli ar eria. Semdeg ki Teimurazma masTan stumrad
mowveuli aragvis erisTavi Tavis mcvels moakvlevina. es informacia
da TeaTinel misionerTa sxva werilebi italielma avtorma barTlomeo
ferom gamoaqveyna Tavis naSromSi `TeaTinel misionerTa istoria~.22
sxvadasxva werilobiT wyaroTa monacemebis urTierTSejerebisa
da analizis safuZvelze naTeli xdeba, rom Teimuraz mefe piradad ar
iyo dakavSirebuli simon mefis mkvlelobasTan, Tumca es zedmiwevniT
zustad miesadageboda mis interesebs. marTlac, zemoxsenebuli
tragikuli movlenebis Sedegad, iranis xelisuflebis xeldasxmiT,
Teimurazma sawadeli aisrula da qarTlis samefo taxti miiRo. isqander
munSis sityviT, Sahis wyalobiT amieridan Teimurazis samefo ayvavebisa
da aRmavlobis gzas daadga.23 magram Teimurazis keTilganwyoba iranis
xelisuflebis mimarT moCvenebiTi aRmoCnda, rac maleve gamomJRavnda.
amis naTeli dasturia 1632 wels daud-xan undilaZisa da mis mier
organizebuli ajanyeba, ris Sesaxebac zemoT iyo saubari.
amrigad, ganja-yarabaRis ajanyebis marcxis Semdgom qarTlis
20 aq, uTuod, daviT (daTuna) batoniSvili unda igulisxmebodes.
21 munSi, abasis qveynis damamSvenebeli istoriis gagrZeleba, 54.
22 Bartlomeo Ferro, Istoria della Missioni de Chierici Regolari Teatini con le Descricione de Regni, de Quattro Regni della Georgia: Iberia, Odishi, Gurieli, Imereti, t. I (Roma, 1704), 120; ilia tabaRua,
saqarTvelo evropis arqivebsa da wignTsacavebSi, t. III (Tbilisi, 1987), 173.
23 munSi, abasis qveynis damamSvenebeli istoriis gagrZeleba, 54.
nana gelaSvili
57
samefo taxti 1633 wels rostomma daikava. misi zeobis sxvadasxva
aspeqtebi saTanadodaa gaSuqebuli istoriografiaSi, amasTan, ara
calsaxad; mkvlevarTa erTi nawili mis mmarTvelobas dadebiTad
afasebs, garkveuli nawili ki – uaryofiTad. jer kidev akad. iv.
javaxiSvili xazs usvamda rostomis orbunebovan politikas, kerZod,
rogorc iranuli, ise qarTuli politikis gamtarebels.24 upirveles
yovlisa, unda aRiniSnos, rom Sah sefis mier xeldasxmuli rostomi
erTgulad da pirnaTlad asrulebda masze dakisrebul movaleobas,
Tumca imavdroulad, SefarviT Tu Riad, Tavisi mSobliuri mxaris
sakeTildReodac iRvwoda. Tavis mxriv, iranis xelisufleba mis
saSinao politikaSi TiTqmis ar ereoda, maT Soris, arc qristianobas
devnida. aqedan gamomdinare, qarTlis mefe am kuTxiT loialurobas
iCenda. Tavisi meuRlis – mariamis mxardamxar (romelic uaRresad
RvTismosavi da kulturul-saganmanaTleblo sferos didi amagdari
iyo), rostomi TiTqmis Tanabar mzrunvelobas amJRavndebda
marTlmadideblobis, kaTolikobisa da grigorianelobis mimarT. is
ara mxolod eklesiebis aRdgena-aRmSeneblobaze zrunavda, aramed
materialur daxmarebas uwevda maT da saqarTvelos farglebs miRma
arsebul monastrebsac.25 saamiso magaliTebi mravlad moipoveba
gansaxilveli periodis qarTul realobaSi, rac saubris calke Temas
warmoadgens. am konteqstSi xazi unda gaesvas im garemoebas, rom Sah
sefi, rostomis mimarT gansakuTrebul damokidebulebis gamo, zog
rameze Tvals xuWavda. amasTan, amgvari politika saqarTvelos mimarT
SemuSavebuli kompromisuli urTierTobis erT-erT Semadgenel
komponents warmoadgenda. isic unda aRiniSnos, rom samwuxarod,
am axleburi urTierTobis damyarebas Tan axlda qarTlis samefos
saxelisuflebo struqturebSi iranuli gavlenis gaZliereba. kerZod,
zogierTi Tanamdebobis qarTuli dasaxeleba sparsuliT Seicvala
(magaliTad: yorCibaSi, sufraji, naziri da sxv.), Tumca maTi arsi
igive rCeboda.26 qarTul sinamdvileSi sparsul-muslimurma adaT-
wesebma moikida fexi, garda amisa, qarTlSi yizilbaSTa garnizoni
24 ivane javaxiSvili, qarTveli eris istoria, IV (Tbilisi, 1967), 132.
25 gulqan JorJoliani, saqarTvelo XVII saukunis 30-50-ian wlebSi (Tbilisi, 1987),
55-7;
26 valerian gabaSvili, qarTuli feodaluri wyobileba XVI – XVII saukuneebSi
(Tbilisi, 1958), 270.
iran-saqarTvelos urTierTobebi
58
iyo Cayenebuli da TbilisSi fuli Sahis saxeliT iWreboda.27 saqar-
TveloSi islamisa da muslimuri adaT-wesebis gavrceleba arcaa
gasakviri, mezobel muslimur saxelmwifoebTan – iranTan da
osmaleTTan misi imJamindeli urTierTobis formebidan gamomdinare.
amis miuxedavad, faqtia da istoriidan calsaxad cnobilia, rom
qarTveli eri sxvadasxva saSualebiT Seurigebel brZolas ucxadebda
ucxo sarwmunoebis danergvas mSobliur miwa-wyalze.28 rostomis
mTavar mizans warmoadgenda Sida omebisagan da gareSe mtrisagan
dauZlurebul qarTlis samefoSi mSvidobianobis damyareba da same-
urneo-ekonomikuri aRorZinebis miRweva. amasTan, es yvelaferi iranis
saxelmwifoebriv interesTa CarCos ar unda gadascdenoda, rasac is
SesaniSnavad axerxebda.
iranis xelisuflebam mSvidobiani diplomatiuri urTierToba
daamyara agreTve odiSis mTavarTan – levan dadianTan (1611-57) mas Semdeg,
rac rostom mefem colad SeirTo levanis da – mariami. xsenebul qorwine-
bas politikuri datvirTva hqonda, ramdenadac is metad xelsayreli iyo
rogorc qarTlis mefisaTvis saqarTveloSi poziciebis ganmtkicebis
TvalsazrisiT, ise odiSis mTavrisaTvis; kerZod, rostomTan naTesauri
kavSiris Sekvra mas uadvilebda brZolas Teimurazisa da imereTis
mefis winaaRmdeg, romlebTanac, rostomis msgavsad, Zveli mtroba
hqonda. isqander munSis momdevno xanis iraneli mematianis mohamad
iusufis informaciiT, levans imisTvis surda rostomTan danaTesaveba,
rom `am gziT qveynis safarvelis sasaxlis zRurblis monaTa ricxvSi
moxvedriliyo~29 anu iranis Sahis kars dakavSireboda. rostom mefem,
rogorc Sah sefis xeldasxmulma, Tavisi daqorwinebis sakiTxi jer masTan
SeaTanxma. Sahma moiwona misi arCevani da Zvirfasi saqorwilo saCuqrebic
gamougzavna. TiTqos yvelaferi rigze iyo, magram Teimurazisa da
imereTis mefis, giorgis ZalisxmeviT qorwineba cotaTi gaWianurda. saqme
is iyo, rom qorwinebis CaSlis mizniT, maT saomari operacia wamoiwyes.
mohamad iusufis gadmocemiT, rostomi da odiSis mTavari, romlebic
27
25-7.28 karlo kucia, „sefianTa iranisa da aRmosavleT saqarTvelos urTierTobis
religiuri aspeqti“, Dedicatio, istoriul-filologiuri Ziebani (Tbilisi, 2001),
369; nana gelaSvili, „religiuri aspeqti rostom mefis mmarTvelobaSi (1633-1658)“,
nodar Sengelia 75, red. roin metreveli (Tbilisi, 2008), 121-2.
29 iusufi, xuld-e barin, 158.
nana gelaSvili
59
informirebulni iyvnen mowinaaRmdegeTa gegmis Taobaze, maT imereTis
sazRvarTan Causafrdnen da sisxlismRvreli Setakebis Sedegad, mteri
daamarcxes. yovelive amis Semdeg rostom mefem Tavis samflobeloSi
didi zar-zeimiT gadaixada qorwili.30 analogiurad, magram ufro mokled
mogviTxroben am movlenaTa Sesaxeb mohamad iusufis Tanamedrove
mematiane mohamad ma’sumi31 da qarTuli saistorio wyaroebi.32 evropeli
avtorebidan sayuradReboa italieli misioneris don juzepe judiCe
milanelis cnobebi, romelic gansaxilvel periodSi samegreloSi
imyofeboda. misi gadmocemiT, rostomma gadawyvita odiSis mTavarTan
danaTesaveba mis daze daqorwinebiT. `dadianma da rostomma gadawyvites
orive mxridan omi gaumarTon imereTis mefes, raTa mere Suaze gaiyon es
mxare im sababiT, rom imereTSi gadmoxvewil Teimurazs imereTis mefem
TavSesafari misca~.33
cxadia, rom iranis politikuri miznebisaTvis odiSis da
qarTlis kavSiri Zalze xelsayreli iyo, upirveles yovlisa im Tval-
sazrisiT, rom Sahis erTguli pirovneba – rostomi saqarTveloSi
poziciebs gaimyarebda, amasTanave levan dadianic Tavisi momxre
didebulebiTurT, iranis poziciebis damcveli xdeboda. es yvelaferi
ki imereTis winaaRmdeg erToblivi warmatebuli brZolis sawindars
warmoadgenda da rac mTavaria, iran-osmaleTis omis SemTxvevaSi,
uaRresad mniSvnelovani faqtori iqneboda. rogorc Cans, yovelive
zemoTqmulis gaTvaliswinebiT, farsadan gorgijaniZis gadmocemiT,
`50 000 marCili Sah sefi yaens gamoegzavna levan dadianisaTvis~. misive
cnobiT, amas male mohyva odiSis mTavris mier iranSi elCobis gagzavna.34
amrigad, rostomisa da odiSis mTavris damoyvrebam mniSvnelovani
cvlilebebi gamoiwvia politikur ZalTa TanafardobaSi, rogorc qveynis
SigniT, ise mis sazRvrebs miRma. gansakuTrebiT mwvave reaqcia mohyva
mas osmaleTis xelisuflebis mxridan. XVII saukunis Turqi istorikosis
mustafa naimas gadmocemiT, osmaleTis sultani Zalze SeaSfoTa
30 iqve, 159.
31 mohamad ma’sum, xulasaT as-siiar, peterburgis aRmosavleTmcodneobis
institutis xelnawerTa ganyofileba, mikrofilmi 127, 80a-80b (sparsul enaze).
32 egnataSvili, „axali qarTlis cxovreba. pirveli teqsti“, 419; vaxuSti, „aRwera
samefosa saqarTvelosa“, 441, 828; cxovreba saqarTveloisa (parizis qronika), 51.
33 don juzepe judiCe milaneli, werilebi saqarTveloze, XVII saukune, italiuri
teqsti Targmna, winasityvaoba da SeniSvnebi daurTo beJan giorgaZem (Tbilisi,
1964), 34.
34 gorgijaniZe, „istoria“, 241-2.
iran-saqarTvelos urTierTobebi
60
saqarTvelodan miRebulma cnobam rostomis qorwinebis Sesaxeb, rad-
ganac amaSi is xedavda osmaleTis winaaRmdeg mtruli politikuri
nabijis gamovlinebas rogorc iranis, ise odiSis mTavris mxridan.
amas zed daerTo informacia imis Sesaxeb, rom iranis xelisufleba,
dadiani, gurieli da maTTan erTad `30 aTasamde saqarTvelos urwmuno
mosaxleoba~ gaerTiandnen da Savi zRvis sanapiromde miaRwies, riTac
safrTxe Seuqmnes goniosa da trapizonis sazRvrebs.35 analogiuria
meore Turqi istorikosis, qaTib Celebis mier mowodebuli cnobac.36
amis Sedegi iyo is, rom sultanma murad IV-m (1623-1640) saswrafod
radikaluri RonisZiebebis gatareba daiwyo sasazRvro teritoriebis
gasamagreblad. 1634 wels osmaleTis jari samegreloSi SeiWra da
sastikad aaoxra. amis gamo dadiani, Semdeg ki gurielic iZulebulni
gaxdnen osmaleTis sultnisaTvis morCileba gamoecxadebinaT.37
Seqmnili politikuri situaciidan gamomdinare, Teimuraz me-
femac icvala politikuri orientacia (Tumca droebiTi), rogorc
rostomTan, ise Sah sefisTan damokidebulebaSi. rogorc Cans, man
adekvaturad Seafasa imxanad arsebuli viTareba da kompromisze
wasvla arCia. kerZod, Teimurazma qarTlis mefes Serigeba sTxova,
Sah sefis keTilganwyobis mosapoveblad ki ganacxada, rom mas Tavisi
qaliSvils– TinaTins gaugzavnida. farsadan gorgijaniZis gadmocemiT,
gulmowyale rostomma Teimurazis Txovna Seismina da amis Sesaxeb
iranis Sahs acnoba.38 iranis xelisuflebisaTvis Teimurazis Semorigeba
metad drouli da sasurveli iyo, ramdenadac qveynis sagareo viTareba
imxanad sakmaod mZime iyo; rogorc zemoT aRiniSna, osmaleTis saomar
operaciebs axorcielebda amierkavkasiis regionSi, riTac axali biZgi
mieca iransa da osmaleTs Soris mimdinare gauTavebel oms.
rac Seexeba Teimurazis qaliSvilis iranSi gamgzavrebas da
mis Semdgom bed-iRbals, saistorio wyaroebSi amis Taobaze azrTa
sxvadasxvaobaa. farsadan gorgijaniZis gadmocemiT, Sahis survilisamebr
35 mustafa naima, cnobebi saqarTvelosa da kavkasiis Sesaxeb, Turquli teqsti
qarTuli TargmaniT, gamokvleviTa da SeniSvnebiT gamosacemad moamzada nodar
Sengeliam (Tbilisi, 1979), 190.
36 giuli alasania, „saqarTvelos istoriis zogierTi sakiTxi qaTib Celebis
cnobaTa Suqze“, macne, istoriis, eTnografiis da xelovnebis istoriis seria, 2
(1973), 236.
37 mixeil svaniZe, saqarTvelo-osmaleTis istoriis narkvevebi (Tbilisi, 1990),
237.
38 gorgijaniZe, „istoria“, 244.
nana gelaSvili
61
rostomma TinaTini Zvirfasi mziTviT iranSi gaamgzavra. sapasuxod, Sah
sefim Teimurazi kaxeTis mefed aRadgina, jamagiri dauniSna da Zvirfasi
saCuqrebic gamougzavna. TinaTini man colad SeirTo, mogvianebiT ki, misi
brZanebiT, is mouxrCviaT.39 rusi elCebis e. miSeckisa da i. kluCarevis
informaciis Tanaxmad, romlebic 1640-1643 ww. Teimuraz mefesTan
molaparakebebs awarmoebdnen kaxeTSi, TinaTini moklul iqna iranis
momdevno Sahis, abas II-is (1642-1666) mier.40 Tvali gavadevnoT sparsul
wyaroTa monacemebs aRniSnul sakiTxTan dakavSrebiT. mohamad iusufis
sityviT, `rodesac Teimurazi amboxebis Rrma Zilidan gamofxizlda,
danaSaulis gamosyidvis mizniT, Sah sefis Tavisi qaliSvili gaugzavna~.
amis samagierod Sahma mas kaxeTis samefo daubruna. swored am dros iranSi
Setyobineba movida imereTis mefis, giorgis gardacvalebis Sesaxeb.41 aq
iraneli mematiane aSkarad urevs movlenebis Tanamimdevrobas, radganac
Sah sefim Teimurazi kaxeTis mefed 1635 wels aRadgina, imereTis
mefe ki ramdenime wlis Semdeg – 1639 wels gardaicvala. analogiuria
mohamad ma’sumis naSromSi daculi informacia im gansxvavebiT, rom iq
miTiTebulia, TiTqos rostomma Tavad Caiyvana Teimurazis qaliSvili
iranSi da Sah sefis mihgvara.42 TinaTinis tragikuli aRsasrulis Sesaxeb
ki sparsul wyaroebSi araferia naTqvami.
frangi mogzauris Jan batist tavernies cnobis Tanaxmad, mTvralma
Sah sefim Tavisi dedis waqezebiT, romelsac TinaTini sZulda, mas
xanjliT yeli gamosWra.43 adam oleariusic mogviTxrobs TinaTinis iranSi
Casvlisa da masze Sah sefis daqorwinebis Sesaxeb, magram misi Semdgomi
bedis Taobaze arafers ambobs.44 cnobilia, rom oleariusi isfahanSi 1637
wlis agvistos dasawyisSi Cavida, rodesac kaxeTis mefis asuli ukve Sah
sefis meuRleTa Soris iricxeboda. TeaTineli misioneris don pietro
avitabiles gadmocemiT, Teimurazi 1634 wlis ianvridan moyolebuli
SiSiT eloda iranidan brZanebas qaliSvilis gagzavnis Taobaze, romelic
Turme ukve 10 weli iranis Sahis colad iTvleboda. amitomac man qarTlis
39 iqve.
40
41 iusufi, xuld-e barin, 230.
42 ma’sumi, xulasaT as-siiar, 164 b.
43 Johann Baptista Tavernier, Beschreibung der Sechs Reisen in Turkey, Persien und Indien (Genf, 1681), 285.
44
., 879.
iran-saqarTvelos urTierTobebi
mefes miabara TinaTini da `axla yovel wuTs ucdian Sahis mosvlas mis
wasayvanad~.45 1635 wlis seqtemberSi Teimurazis mier ruseTis mefisadmi
gagzavnil werilidan ki Cans, rom misi asuli, romelsac Sahi daJinebiT
iTxovda, jer kidev saqarTveloSi imyofeboda~.46
zemoT xsenebul wyaroebSi daculi monacemebis da istoriuli
movlenebis ganviTarebis analizi calsaxad gviCvenebs, rom Teimurazi
yvelanairad cdilobda SahisaTvis micemuli pirobis Sesrulebis
gaWianurebas. sabolood, rogorc ukve aRiniSna, TinaTini mainc
aRmoCnda iranis samefo karze, rac savaraudod 1635 wlis Semodgomidan
1637 wlis agvistomde drois SualedSi unda momxdariyo.
saqarTvelosTan mimarTebaSi urTierTobis sasurvelad daregu-
lirebis Semdeg, Sah sefi osmaleTTan mimdinare omis peripetiebze
gadaerTo. Tavisi garemocvis TavdajerebulobiT gulmocemuli
Sah sefi (romelic naklebad erkveoda saxelmwifo saqmeebSi) saomar
frontze sefianTa saxelmwifosaTvis warmatebuli gardatexis moxdenas
imedovnebda, magram movlenebi sxvagvarad warimarTa; yizilbaSebs ar
ZaluZdaT osmalTa mZlavr SeiraRebul ZalebTan gamklaveba, romlebic
sul ufro warmatebul SeiaraRebul operaciebs axorcielebdnen
amierkavkasiis regionSi.47 ramdenadac es saubris calke Temas warmoadgens,
aq mxolod imis aRniSvniT SemovifarglebiT, rom 1639 wels iran-osmaleTs
Soris samSvidobo zavi daido, romelic faqtobrivad 1555 wlis amasiis
zavis pirobebs imeorebda. kerZod, aRmosavleT saqarTvelo wilad ergo
sefianTa saxelmwifos, dasavleT saqarTvelo – osmaleTs. siaxle ki is
iyo, rom samcxe-saaTabago mTlianad osmaleTis mflobelobaSi gadavida.48
uSualod saqarTvelo-iranis urTierTobebi XVII saukunis 40-
iani wlebis damdegs uwindeburad mSvidobian xasiaTs atarebda.
amis ganmsazRvrel faqtorebs warmoadgenda erTi mxriv, rostom
mefis dabalansebuli mmarTvelobis forma da meore mxriv, Sah sefis
gulTbili damokidebuleba mis mimarT, rac mniSvnelovanwilad
zurgs umagrebda rostoms. swored amis Sedegi iyo, rom qarTlSi
45 don pietro avitabile, cnobebi saqarTveloze (XVII saukune), Sesavali, Targmani
da komentarebi beJan giorgaZis (Tbilisi, 1977), 68.
46
47 naima, cnobebi saqarTvelosa da kavkasiis Sesaxeb, 75-7; ibrahim feCevis cnobebi
saqarTvelosa da kavkasiis Sesaxeb, 91.
48 mixeil svaniZe, TurqeTis istoria (Tbilisi, 2007), 208-9.
nana gelaSvili
63
mSvidobianobam daisadgura, Sida omebic droebiT minelda da rac
mTavaria, Sewyda gareSe mtris TareSi. Tumca, gasaTvaliswinebelia is
garemoeba, rom zogadad saqarTveloSi stabilurobis ganmtkicebas
sagrZnoblad amuxruWebda qarTvel mefe-mTavrebs Soris arsebuli
dapirispireba. es ki Tavis mxriv, xels uSlida gare samyarosTan
qveynisaTvis sasargeblo saerTaSoriso urTierTobebis ganviTarebas.
Sah sefi I moulodnelad gardaicvala 1642 wlis maisSi (is mxolod
31 wlisa iyo), ris Semdegac misma vaJma sulTan muhamad mirzam daika-
va samefo taxti Sah abas II-is saxeliT (1642-66). marTalia, aRniSnuli
droisaTvis iranis teritoriuli sazRvrebi da gavlenis sferoebi
ufro Semcirebuli iyo, vidre Sah sefis gamefebisas, magram ufro
mniSvnelovani faqtori is iyo, rom qveyanas ar emuqreboda raime
seriozuli gareSe safrTxe, gansakuTrebiT osmaleTis mxridan.
es sakmaod pozitiuri garemoeba miewereba ara imdenad Sah sefis,
ramdenadac gansakuTrebuli kompetenciis mqone maRalCinosnebs mis
samefo karze.49 amave dros, faqtia, rom swored Sah sefis zeobis xanis
miwuruls gamoikveTa pirvelad susti mxareebi sefianTa saxelmwifos
struqturebSi, ramac gadamwyveti roli Seasrula momdevno xanebSi
mmarTveli sefianTa dinastiis daqveiTebasa da saboloo damxobaSi.
avitabile don pietro. cnobebi saqarTveloze (XVII saukune).
Sesavali, Targmani da komentarebi beJan giorgaZis. Tbilisi, 1977
alasania giuli. saqarTvelos istoriis zogierTi sakiTxi qaTib
Celebis cnobaTa Suqze. macne, istoriis, eTnografiis da xelovnebis
istoriis seria, 2, 1973
arCili. gabaaseba Teimurazisa da rusTavelisa. Cveni saunje. t. 4.
Tbilisi, 1960
batoniSvili vaxuSti. aRwera samefosa saqarTvelosa. qarTlis
cxovreba. teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s.
yauxCiSvilis mier. t. IV. Tbilisi, 1973
gabaSvili valerian. qarTuli feodaluri wyobileba XVI-XVII
saukuneebSi. Tbilisi, 1958
gelaSvili nana. erTxel kidev rostom xanis qarTlSi gamefebis
49 The Cambridge History of Iran, 288.
iran-saqarTvelos urTierTobebi
64
sakiTxisaTvis. macne, istoriis, eTnografiis da xelovnebis istoriis
seria, 2, 1993
gelaSvili nana. mir Temur maraSis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb. iv.
javaxiSvilis sax. Tbilisis saxelmwifo universitetis Sromebi, 338, 2001
gelaSvili nana. religiuri aspeqti rostom mefis mmarTvelobaSi
(1633-1658). nodar Sengelia 75. red. roin metreveli. Tbilisi, 2008
gelaSvili nana. Sah sefi I-is gamefebis sakiTxisaTvis. daviT
kacitaZe 80. red. giuli alasania. Tbilisi, 2009
gorgijaniZe farsadan. istoria. gamomcemeli sargis kakabaZe.
saistorio moambe, 2, 1925
egnataSvili beri. axali qarTlis cxovreba. pirveli teqsti.
qarTlis cxovreba. teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris
mixedviT s. yauxCiSvilis mier. t. II. Tbilisi, 1959
ibrahim feCevis cnobebi saqarTvelosa da kavkasiis Sesaxeb. teqsti
qarTuli TargmaniTurT gamosca, Sesavali da SeniSvnebi daurTo sergi
jiqiam. Tbilisi, 1964
iusuf mohamad. xuld-e barin. be Tashih-e sohiel xansari. Teirani,
1991 (sparsul enaze)
kucia karlo. sefianTa iranisa da aRmosavleT saqarTvelos
urTierTobis religiuri aspeqti. Dedicatio, istoriul-filologiuri
Ziebani. Tbilisi, 2001
ma’sum mohamad. xulasaT as-siiar. peterburgis aRmosavleT-
mcodneobis institutis xelnawerTa ganyofileba, mikrofilmi 127
(sparsul enaze)
munSi isqander. abasis qveynis damamSvenebeli istoriis gagrZeleba.
sparsul teqsts gamokvleva, qarTuli Targmani, SeniSvnebi da
saZieblebi daurTo nana gelaSvilma. Tbilisi, 1981
naima mustafa. cnobebi saqarTvelosa da kavkasiis Sesaxeb. Tur-
quli teqsti qarTuli TargmaniT, gamokvlevebiTa da SeniSvnebiT gamo-
sacemad moamzada nodar Sengeliam. Tbilisi, 1979
JorJoliani gulqan. saqarTvelo XVII saukunis 30-50-ian wlebSi.
Tbilisi, 1987
semnani mohamad ahmad fenahi. Sah abbas-e qabir mard-e hezar Cahre.
Teirani, 1991 (sparsul enaze)
svaniZe mixeil. saqarTvelo-osmaleTis istoriis narkvevebi.
Tbilisi, 1990
tabaRua ilia. saqarTvelo evropis arqivebsa da wignsacavebSi. t. III.
Tbilisi, 1987
nana gelaSvili
65
falsafi nasrola. zendegani-e Sah abbas-e avval, II. Teirani, 1954
(sparsul enaze)
fuTuriZe vladimer. sparsuli istoriuli sabuTebi saqarTvelos
wignTsacavebSi. wigni I, nakv. I. Tbilisi, 1961
qronikebi da sxva masala saqarTvelos istoriisa da mwerlobisa.
Sekrebili, qronologiurad dawyobili da axsnili Tedo Jordanias
mier. wigni II. Tbilisi, 1897
cxovreba saqarTvelosa (parizis qronika). teqsti moamzada,
SeniSvnebi da saZiebeli daurTo giuli alasaniam. Tbilisi, 1980
javad maSqur mohammad. Tarix-e iran zaman az rugzar-e basTan Ta
asr-e zaher. Teirani, 1977 (sparsul enaze)
javaxiSvili ivane. qarTveli eris istoria. t. IV. Tbilisi, 1967
judiCe milaneli don juzepe. werilebi saqarTveloze, XVII saukune.
italiuri teqsti Targmna, winasityvaoba da SeniSvnebi daurTo beJan
giorgaZem. Tbilisi, 1964
The Cambridge History of Iran. vol. 6. The Timurid and Safavid Periods. Edited by Peter Jackson and Laurence Lockhart. Cambridge, 1986
A Chronicle of the Carmelites in Persia and the Papal Mission of the 17th and 18th
Centuries. vol. I. London, 1939Ferro, Bartlomeo. Istoria della Missioni de Chierici Regolari Teatini con la
Descricione de Regni, de Quattro Regni della Georgia: Iberia, Odishi, Gurieli, Imereti. I. Roma, 1704
Moreen, Vera. B. The Status of Religious Minorities in Safavid Iran 1617-1661. Journal of Near Eastern Studies. vol. 40, 2, 1981
Tavernier, Johann Baptista. Beschreibung der Sechs Reisen in Turkey, Persien und Indien. Genf, 1681
iran-saqarTvelos urTierTobebi
66 nana gelaSvili
Iranian-Georgian Relations during the Reign of Shah Safi I
Nana Gelahsvili
Summary
The present paper covers the cardinal moments of relationship between Safavid Iran
pursued a policy of compromise, inherited from his grandfather Shah Abbas I (1587-1629). At the time relations of the two countries entered a new phase, revealing almost all capacities of political, economic and cultural spheres. The relations found this clearest expression during the reign of Rostom Bagrationi (1633-58) in Eastern Georgia, who
interests, without forgetting the adversity of his native land. On the one hand, he labored to restore Christian churcles, launching building activities, while on the other hand it was under Rostom’s rule that Iranian traditions and posts were widely spread in Georgia. Despite this, pursuing a moderate and balanced course, Rostom managed to preserve the state’s administrative system, the socio-economic structure of the country. In his turn,
negative aspects and did not interfere in his domestic policy. All the questions raised are reviewed in the paper on the basis of critical analysis
of different (Georgian, Oriental and European) written sources as well as the logical development of the historical facts and phenomena of the period studied.
aleqsandre boSiSvili
XVI saukuneSi gaZlierebulma osmaleTma aRmosavleT amierkavkasia
daikava. iranSi gatarebuli samxedro reformebis da didi mzadebis
Semdeg, 1603 wels Sah abas I-ma (1587-1629) osmaleTis winaaRmdeg daiwyo
omi. Sahis umTavresi mizani iranis dakarguli poziciebis dabruneba
da aRmosavleT kavkasiidan osmalebis saboloo gandevna iyo. iran-
osmaleTis am omSi qarTlis mefe giorgi X (1600-1606) da kaxeTis mefe
aleqsandre II (1574-1605) iZulebulni gaxdnen Sah abasis mxare daeWiraT.
manamde – 1601 wels, giorgi X-m osmalTagan lore gaaTavisufla.1 omis
dasawyisSi, pirvel etapze, Sah abasma erevnis cixis aReba gadawyvita,
uzarmazari armiiT mivida da erevnis osmalur garnizons alya
Semoartya.
1604 wels Sah abasma, qarTlis mefe giorgi X-m da kaxeTis mefe
aleqsandre II-m sastikad daamarcxes osmalebi erevanTan omSi. omSi
monawileobisa da warmatebis gamo Sahma qarTveli mefeebi `uxvad~
daajildova. giorgi mefes iranSi soflebi misca da 300 Tumani jamagiri
dauniSna. samagierod lore da mdinare debedas xeoba gamosTxova.2 `da
SeuZnda friad da rameTu ara eZlo uari Saabazisa da daaneba lore
da daipyra cixe lorisa Saabaz~.3 ase Seiqmna loreSi saxano. ioane
batoniSvilis cnobis mixedviT, rodesac Sahma loreSi Tavisi jari
daayena, `muneburi meliqi mivida winaSe Saabazisa da miiRo mamadianoba,
romlisaTvis jildod Saabazman gaaTavada da misca gvarad meliqobaÁ
1 givi jamburia, `iran-osmaleTis axali omi da qarTl-kaxeTis samefoebi~,
saqarTvelos istoriis narkvevebi, t. III (Tbilisi, 1973), 245.
2 jamburia, `iran-osmaleTis axali omi da qarTl-kaxeTis samefoebi~, 247.
3 `axali qarTlis cxovreba~, mesame teqsti, qarTlis cxovreba, teqsti dadgenili
yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT simon yauxCiSvilis mier, t. II (Tbilisi, 1959),
537.
IV
68
da mamuli loris xeobasa Sina saxasoTagan mefisa~.4 vaxuStic xazs
usvams meliqiSvilTa Sah-abasis periodidan dawinaurebas, maT somxur
warmomavlobas da aRniSnavs, rom – meliqiSvili ara aris guari, aramed
somexsa visme pativsca Saabaz gamohmadianebisTvis~.5 rogorc Cans,
loris mflobeloba meliqebma Sahisgan swored gamahmadianebis gamo
miiRes.
lores cixesa da md. debedis mTeli xeobis dapatronebiT iranis
mbrZanebelma saqarTvelos samxreTi karis gasaRebi Caigdo xelSi.
amitomaa, rom vaxuSti am moments gulisxmobs, roca xazgasmiT aRniSnavs
im faqts, Tu rogor aiZula Sah-abasma qarTlis mefes, daeTmo lore.
`SeuZnda ese friad mefesa da miugo: `velodi jildod Sengan sxvasaca
qalaqsa samsaxurisaTvis mamisa Cuenisa da ara mixumasa sazRvarTa
damtareba qarTlisa... amisTÂs ufros aiZulebda, raTa misces lore da
gamosvlisaTÂs berdujis mdinarisa~.6
dRemde, qarTul istoriografiaSi, Sah abasis mier qvemo qarTlis
miwebis CamoWra da loris saxanos Seqmna naklebad iyo Seswavlili. am
faqtis Sesaxeb arsebuli masalebiT naTeli xdeba, rom Sahma lores
mxare samarTavad misca erT sagvareulos, romelic droTa viTarebaSi
or Stod gaiyo, es iyo loris meliqi, romelic lores cixeSi ijda da
somxiTis meliqi, romelic axtalaSi iyo.
prof. robert hiusenis azriT, romelic, Tavis mxriv, mTlianad
prof. kiril Tumanovis mosazrebas eyrdnoba,7 somxiTis meliqebi,
bebuTaSvilebis gvaris (Tbilisis meliq-mamasaxlisebi XVIII s.) avanianTa
Stos warmomadgenlebi iyvnen.8 amave azrisaa frangi mecnieri Jak
feranic, romelsac Tavis naSromSi xaCenis da gardmanis feodalis,
vasakis (XIII s.), mTeli genealogia mohyavs. vasakis mecamete STamomavali
yofila nazar-saruxani (igive miriman I), xolo misi Zeebi iyvnen meliqi
dai (loreSi) da meliqi mirimani (igive sefiyuli-begi) (somxiTSi).9
4 ioane batoniSvili, SemoklebiT aRwera saqarTvelosa Sina mcxovrebTa TavadTa
da aznaurTa gvarebisa (Tbilisi, 1997), 34.
5 vaxuSti batoniSvili, aRwera samefosa saqarTvelosa, qarTlis cxovreba,
teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT simon yauxCiSvilis mier,
t. IV (Tbilisi, 1973), 34-5.
6 vaxuSti, aRwera samefosa saqarTvelosa, 156.
7 C. Toumanoff, Studies in Christian Caucasian History (Washington 1963), 217, n. 250.8 Robert H. Hewsen, The Meliks of eastern Armenia III, «Revue des etudes Armenienne» novella
serie, Tome XI (Paris, 1975-1976), 298.9 Jacques Ferrand, Familles Princières de Géorgie (Montreuil, 1983), 127-8.
aleqsandre boSiSvili
69
meliqebis warmoSobis Sesaxeb igive mosazreba ufro adre gamoTqmuli
aqvs roman ermerins,10 am bolo wlebSi yovelive amas iziareben stanislav
dumini da iuri Ciqovanic.11
nazar saruxani
miriman I
sefiyuli-begi dai
miriman II
somxiTis meliqebi loris meliqebi
meliqiSvilebi loris meliqiSvilebi
nel-nela lores meliqi da somxiTis meliqi qvemo qarTlSi, musli -
muri aRmsareblobis da erTmaneTis konkurent dinastiebad iqcnen.12
ori ves warmateba Tavidanve iranis Sahis erT gul samsaxurze iyo
damokidebuli. yvela meliqi cdilobda SahisTvis saimedo dasayrdeni
yofiliyo, raTa meti warmatebisTvis mieRwia. iranSi maT sagva -
reuloTa araerTi warmomadgeneli sxvadasxva maRal sapasuxismgeblo
Tanamdebobaze iyo daniSnuli. Tavdapirvelad upiratesobas loris
meliqi flobda da swored is iyo `loris xanic~, magram sul male,
viTareba Seicvala da SahTan piradi urTierTobis xarjze, somxiTis
meliqma upiratesoba moipova. amasTanave, savaraudod, isev Sahis
xelSewyobiT, isic moaxerxa, rom qarTul feodalur ierarqiaSi loris
meliqi aznaurad, xolo somxiTis meliqi, anu TviTon, Tavadad aRiricxa.13
10 R. I. Ermerin, Annuaire de la Noblesse de Russie, contenant les prince de l`Empire, augmenté d`un grand nombre de notices sur les familles alliées (Sankt-Peterburg, 1899), 215.
11 maT naSromSi moyvanilia meliqiSvilebis gvaris genealogiuri tabula,
romelSic sakmao uzustobebia gaparuli. amis gamo igi Semdgomi kvlvisaTvis sando
dasayrdeni ver iqneba. ix. ,IV,
12 maTi sagvareulos ganStoeba iyo Tbilisis meliqebis nawilic (meliq aslanis
da meliq enalas STamomavlebi, vrclad ix. aleqsandre boSiSvili, `Tbilisis
meliqis saxelos da qronologiis Sesaxeb~, Tsu saqarTvelos istoriis institutis
Sromebi, 3 (2011), 154-64.
13 saxlis ufrosi aRiniSneboda, rogorc loris meliqi, xolo saxlikacebi aznaur loris
meliqiSvilebad, aseve somxiTis meliqi, an meliqi da saxlikacebi Tavadi meliqiSvili.
sameliqo qvemo qarTlSi
70
loris meliqi
loris meliqiSvilebi, rogorc aRiniSna, aznauris tituliT
sargeblobdnen da bolomde aznaurebad darCnen. Tumca, SahTan
daaxlovebis gamo, maT sxva qarTul sagvareuloebTan SedarebiT
upiratesoba hqondaT, radganac piradad Sah abasisgan hqondaT miRebuli
mamulis da saxelos samkvidrod da Seuvalad flobis firmani.14
loris meliqebi, iseve rogorc somxiTis meliqebi da Sahis mier
saqarTveloSi dawinaurebuli sxva pirebi, muslimebi iyvnen da swored
muslimobis gamo mieniWaT maT aseTi privilegiebi. mogvianebiT, lo ris
meliqebma monofizituri qristianoba miiRes da samsaxuri qarTlis
sa mefoSi lores mxaris boqaulis Tanamdebobaze ganagrZes. am dros
gaCnda or magi gvaric, romelSic gaerTianebuli iyo Tanamdeboba
da moRvaweobis adgili.15 loris meliqi iyo loris boqauli da
qalanTari16, xolo misi Svilebi da saxlikacebi loris-meliqiSvilebad
moixseniebian. XIX saukuneSi rusuli administraciis damyarebis Semdeg,
gvari loris meliqiSvili, rusuli variantiT – loris-meliqovi (
), Seicvala.
1768 wels giorgi batoniSvilma `loris qalanTars papas da meliqs
me liqjanas~ wyalobis wigni uboZa, `Tqven mamapapiT loris da banbakis
moÃele ni yofilxarT da rusubic gqoniaT da Ãelmwifeebisganac
naboZebi rayame bi gaqvsTo~. magram radgan glexebi loredan ayrilebi
da aRjayalaSi Sexiz nulebi yofilan, amitom batoniSvili qalanTars
da meliqs ubrZanebs, rom komlze cxra Saurze meti ar aiRon da
rodesac lore da banbaki moSen deba, Semdeg yvela sargo miecemaT~.
iqve, batoniSvili, qevxebsa da qeTxudebs meliqis da qalanTaris
sasargeblod gadasaxadis droulad gadaxdas ubrZanebda.17
14
2005), 109; saqarTvelos centraluri saistorio arqivi (scsa), f. 1450, 18/60.
15 , . . - ,” 110.16 qalanTari sparsuli sityvaa da policiis ufrosi da samoqalaqo saqmeebis
gamgea. savaraudod loris meliqisSvilis ganStoeba unda iyos qalanTrisSvi-
lic. qalanTrisSvilebi georgievskis traqtatSi, samefo aznaurebis siaSi, lo-
ris meliqisSvilebis momdevno adgilze arian Cawerili. qalanTroba swored
loris meliqisSvilebs ekavaT memkvidreobiT. ioane batoniSvilis mixedviT,
qalanTrisSvilis (samefo aznaurni qarTlisani) `winaparni arian mosrulni
ganjidgan yazaxsa Sina, romelnica iyvnen moxeleni sparsTa enisaebr qalanTarni~.
ioane batoniSvili, SemoklebiT aRwera saqarTvelosa Sina mcxovrebTa TavadTa
da aznaurTa gvarebisa, 67.
17 scsa, f. 1450-18/57.
aleqsandre boSiSvili
71
1780-ian wlebSi meliqiSvilebs zaaliSvilebma dauwyes dava.
gabriela zaaliSvili Cioda, rom Cvenc meliqebis saxlis wevrebi varT
da wils ar gvaZ leveno. loris meliqiSvilebi ki pasuxobdnen, rom
egeni arc Cveni saxli kacebi arian da arc wili ergebaTo. 1789 wels
sasamarTlos warudgines ram denime sigeli. arcerT maTganSi arc es
zaaliSvilebi da arc maTi winap rebi ar aRmoCndnen Cawerilebi.18
am saqmem, rogorc Cans, loris meliqiSvilebis gvarSi mwvaved daaye-
na sakiTxi, rom Tavisi sagvareulos warmomavlobis damadasturebeli
dokumenti aRedginaT. loris meliqiSvilebs Sahisgan naboZebi firmani
1795 wels aRa mahmad xanis Semosevis dros daukargavT.19 amitom, 1798
wels Seadgines sabuTi, romelSic lorisa da fanba kis meliqiSvili
avTandili da misi Ze, stefane, weren, rom Cven saqarTvelos mefeTagan,
eranis mepatroneT sefebielT20 ÃelmwifeTagan, imaTgan qarTlSi
warmogzavnilis sardlebisagan da qarTlSi myofs osmalo saraskere-
bisagan boZebuli Cvenis samkvidros mamulebisa saxeloT meliqobisa,
nasyidobisa da saCivris ganaCenebi bevri gvqoda da aRa mahmad xanma,
rom tfilisi qalaqi waaxdina es moxsenebuli wignebi zogi dagvekarga
da zogi dagvewva, romelic rodesme es Cveni wignebi genaxosT da an
Cveni gvartomobisa icodeT rame winaSe RTisa amaze q. nebiT mowmobis
Ãeli momiweroeT, martis ig (13) qks upv (1798 w.)~.21
sabuTze batoniSvilebis, samefos sxvadasxva moxelisa da ubralod
mow meebis xelmowerebi 1801 wlamde grZeldeboda. dokumentis xelis
momwerebs Soris arian: mdivani erasti, giorgi mefis molare giorgi
SanSiaSvili, ioane TurqistaniSvili, zaal iagulaSvili, giorgi
yorRanaSvili, farsadani, Toma ispasSvili, daviT batoniSvili, ioane
batoniSvili, bagrat batoniSvili, minbaSi solomon arRuTaSvili,
mdivani sulxani. mowmeebi adastureben da aRniSnaven, Tu ra ician am
sakiTxis Sesaxeb, sad an rogor naxes es Zveli, dakarguli, sabuTebi.22
loris qalanTaris, avTandilis, mama barxudara iyo, romelsac
aseve loris meliqisa da qalanTaris Tanamdeboba ekava. xolo Svilebi
iyvnen – enala, stefane, daviTi da aRa (ix. cxrili).
18 scsa, f. 1450-18/59.
19 scsa, f. 1450-18/60.
20 igulisxmeba sefianTa dinastia.
21 scsa, f. 1450-18/60.
22 scsa, f. 1450-18/60.
sameliqo qvemo qarTlSi
72
barxudara
avTandili
stefane enala daviTi aRa
miriani
1801 wels TavlidaranT petreSvilebis nasyidobis wignSi `loreli da
fan bakisa borCalos meliqi barxudaras Svili, avTandilasSvilebs stefanes,
ena las, daviTs da aRas~ petresSvilebma qalaqSi saxlis adgili mihyides.23
sabuTebSi, aseve Canan meliqiSvil-tainaSvilebi – gogia, avTan-
dili, Tamaza da stefane, meliq-amirxanasSvilebi – papa, meliqjan
da avTandili.24 eseni yvelani loris meliqis Svilebi arian. pirvel
SemTxvevaSi saqme gvaqvs meliq dais saxelis variantTan, meliqi dais
saxelidan unda iyos warmomdgari taina. meliqiSvil-tainaSvilebic
amiT aixsneba. amirxana ki loris meliqi iyo, romelsac Svilebi papa,
meliqjana da avTandili hyavda. amitom sabuTebSi amirxanasSvili mamis
saxels gulisxmobs da aqac igive sagvareulosTan (loris meliqiSvili)
gvaqvs saqme. amirxanac dais/tainas STamomavali unda iyos. 1768 wlis
erTi sabuTis mixedviT cnobilia, rom amirxanas ufrosi Ze, papa, loris
qalanTari, xolo misi Zma, meliqjana, loris meliqi iyo.25
taina
amirxana
papa meliqjana avTandili26 gogia avTandili Tamaza stefane
loris loris
qalanTari meliqi
(1768) (1768)
23 scsa, f. 1450-18/58.
24 scsa, f. 1450-18/59.
25 scsa, f. 1450-18/57.
26 scsa, f. 1450-18/59.
aleqsandre boSiSvili
73
mogvianebiT, 1877-78 wlebSi osmaleTTan omSi Tavis gamoCenis-
Tvis 1878 wlis 16 aprils imperatorma aleqsandre II-m (1855-81) mixeil
tarielis Ze loris-meliqiSvils grafoba da axali gerbi uboZa.27
somxiTis meliqi
somxiTis meliqebis Sesaxeb mniSvnelovani detalebi irkveva
sparsuli naratiuli wyaroebidan. somxiTis meliqi mirimani iyo
pirveli meliqi, misi Ze yorxmazi, agreTve somxiTis meliqi, Sah abass
erTgulad emsaxureboda. mirimanis meore vaJi, Tamazyuli xani, erT-
erTi upirvelesi didkaci (yularaRasi, ufliswulis aRmzrdeli) iyo
Sahis karze, xolo misi Zmiswuli sefi-yuli xani (yorxmazis Ze), jer
yolmaris da alaSqeris beglarbegi iyo, Semdeg – hamadanis, bolos,
rogorc baRdadis dampyrobeli (1623), erayis mmarTvelad ijda 1633
wlamde.28
pirveli meliqis, mirimanis, saxelis gamo meliqis saxlis war-
momadgenlebi wyaroebSi xSirad mirimaniZeebad moxseniebian, xolo
nawili, ZiriTadad TbilisSi darCenili aslan yorxmazis Ze mirimaniZis
STamomavlebi, mirimanaSvilebad.
Sahisadmi gansakuTrebuli erTgulebiT gamoirCeoda meliq
yorxmaz I-is Ze, meliqi aTa begi, igive aTabeg mirimaniZe. igi somxiTis
meliqad 1619-59 wlebis saistorio sabu TebSi moixsenieba.29
aTabegs 1616 wels bagrat xanma (bagrat VII, 1616-19) mefe luarsab II-is
(1606-14) mier nawyalobevi soflebi, qarataki da gelaqTagi, CamoarTva
da sanacvlod qvemo weraqvi uwyaloba.30
meliq aTabegi Sah abasis saqarTveloze laSqrobebis aqtiuri
monawile iyo. Sah abasis istorikosis, isqander munSis, mixedviT, 1616
wels Sahi aRmosavleT saqarTveloSi mowyobili eqspediciis Semdeg,
TbilisSi Semovida, sadac bagrat xani didis ambiT daxvda. Tbilisidan
Sah abasi gaemarTa somxiTisaken da ramde nime dRe ilxenda meliq mirman
somxiTaris Svi liSvilis, aTabegis, samyofels, romelic [iranis Sahis]
27 . . - ,” 126.28 valerian gabaSvili, qarTuli feodaluri wyobileba XVI-XVII saukuneebSi
(SedarebiTi Seswavlis cda) (Tbilisi, 1958), 294.
29 pirTa anotirebuli leqsikoni, XI–XVII ss. istoriuli sabuTebis mixedviT,
masalebi Sekribes da gamosacemad moamzades a. baqraZem, l. ratianma da g.
oTxmezurma, tomi Seadgines d. kldiaSvilma da m. surgulaZem, t. III (Tbilisi, 2004),
186.
30 pirTa anotirebuli leqsikoni, t. III, 186; scsa, f. 1448-1024.
sameliqo qvemo qarTlSi
74 aleqsandre boSiSvili
wminda gvareulobis erTgulTa ricxvs ekuTvnoda~.31 aseTi erTgule-
bis sanacvlod meliqebi Sahisgan damatebiT uflebebsa da imunitets
iRebdnen.
1956-58 wlebis istoriul-geografiuli eqspediciis dros qvemo
qarTlSi akad. daviT musxeliSvilma marneulis raionSi, gorulis na-
soflarTan,32 1615 wels somxur enaze Sesrulebul warweras miakvlia.
man pirvelma waikiTxa es warwera da ivarauda, rom igi somxiTis meliq
aTabegs ekuTvnoda. warwera dazustda da 2009 wels xelmeored gamoica
giorgi gagoSiZisa da naTia CantlaZis mier. axal gamocemaSi avtorebi
ramdenime adgils azusteben, maT Soris, eqvsi Zmis mamis saxels (mavqosi)
da erT-erTi Zmis, mirimanis, saxelos (baRtat xani), Tumca arc amjerad
aris dadgenili warweraSi moxseniebul pirTa vinaoba. gamomcemlebi
aRniSnaven, rom `aseTi ojaxis kvali araTu warweris dRevandeli
mdebareobis adgilas, aramed saerTod, somxeTis teritoriazec, arc am
da arc sxva periodSi ar dasturdeba~. Sesabamisad, avto rebs es warwera
nayalbevad miaCniaT.33
34
35
31 isqander munSis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb, sparsuli teqsti qarTuli
TargmaniTa da SesavliTurT gamosca vladimer fuTuriZem (Tbilisi, 1969), 111.
32 goruli marneulis municipalitetSi, sof. ofreTTan, md. Sulaveris zemo
welze mdebareobs.
33 giorgi gagoSiZe, naTia CantlaZe, monofizituri Zeglebi saqarTveloSi
(Tbilisi, 2009), 97.
34 daviT musxeliSvili, `qvemo qarTlis istoriul-geografiuli eqspediciis sa-
vele samuSaoTa (1956-1958 ww.) Sedegebi~, saqarTvelos istoriuli geografiis kre-
buli, 1 (1960), 52-3.
35 gagoSiZe, CantlaZe, monofizituri Zeglebi saqarTveloSi, 96.
daviT musxeliSvilis mixedviT giorgi gagoSiZis da naTia CantlaZis
mixedviT
1. welsa 1615. me batonma – ? –
2. aRvaSene wminda eklesia
3. xsnisaTvis sulisa Cemisa
4. myavda 6 Svili: didi batoni aT
5. abeki, romelic am qveynis meliqi
iyo, miri
6. mani, ?, ?, aslani
7. elikumi ? batoni manTaSi – ? –
1. welsa 1064 (1615) me batonma mavqosma
2. avaSene es wminda eklesia
3. Cemi sulis xsnisaTvis
4. myavda eqvsi Svili didi batoni
5. aTabeki, romelic am qveynis meliqi
iyo, mirimani
6. baRtat xani iyo, aslani
7. [..e]lgumi, batoni manTaSi, qana[...]
8. [...]
75
Cemi varaudiT, warweraSi moxseniebuli pirebi adgi lobrivi mflo-
belebi, mirimaniZeebi, anu somxiTis meliqis Svilebi (Tavadi meli-
qiSvilebi) unda iyvnen.36
`aTabeki, romelic am qveynis meliqi iyo~ – zemoT naxsenebi
somxiTis meliqi aTabegia; `mirimani baRdat xani~ – meliq aTabegis Zma,
igive sefiyuli xania, romelic jer yolmaaris, alaSqeris da hamadanis
beglarbegi, bolos ki – erayis mmarTveli iyo.37 `aslani~ – Tbilisis
meliqis enalas (1634-72) mamaa, romelsac aseve Tbilisis meliqis saxelo
ekava.38 `[..e]lgumi/elikumi~ – qarTul saistorio sabuTebSi naxsenebi
aTabegis kidev erTi Zma zaqumi unda iyos, romelmac safuZveli Cauyara
XVII-XVIII saukuneebis zaqumiSvilebis sagvareulos.39 batoni manTaSis~
da kidev erTi Zmis (romlis saxelic ar ikiTxeba) Sesaxeb cnobebi
saistorio sabuTebSi ar Cans.
gorulis warweraSi moxseniebuli pirebi:
mavqosi/yorxmazi
aTabegi mirimani eligumi/elikumi/zaqumi aslani manTaSi ?
1625 wels martyofis brZolaSi gamarjvebis Semdeg giorgi saakaZem
qarTlSi darCenil iranis Sahis erTgulebs Seutia. rogorc vaxuS-
ti bagrationi gadmogvcems, swored Sahis erTgulebis gamo meliq
aTabegs da mis Zmas, zaqums, 1625 wels `miuÃda amaT mouravi, xolo igini
36 aleqsandre boSiSvili, gorulis warweraSi moxseniebul pirTa vinaobis sakiT-
xisTvis~, Tsu saqarTvelos istoriis institutis Sromebi, 1 (Tbilisi, 2011), 176-83.
37 gabaSvili, qarTuli feodaluri wyobileba XVI-XVII saukuneebSi, 194; hirotake
maeda, qarTvelebi sefianTa iranSi, RulamTa oTxi ojaxis eTnosocialuri warmo-
mavloba (Tbilisi, 2008), 43.
38 scsa, f. 1450, 18/78. qalaqis meliq aslanis da gorulis warweraSi moxseniebul
aslanis identurobis Sesaxeb vrclad ix. boSiSvili, `gorulis warweraSi
moxseniebul pirTa vinaobis sakiTxisTvis~, 180.
39 pirTa anotirebuli leqsikoni, XI–XVII ss. istoriuli sabuTebis mixedviT,
gamosacemad moamzades d. kldiaSvilma, m. surgulaZem, t. II (Tbilisi, 1993), 218-9;
saqarTvelos siZveleni, saistorio da saeTnografio sazogadoebis gamocema, eq.
TayaiSvilis redaqtorobiT, t. III (tfilisi, 1910), 410.
sameliqo qvemo qarTlSi
76
ivltodnen da waguarna dedawulni da qonebani~.40 aTabegi ZmebTan erT-
ad iranSi gaiqca. farsadan gorgijaniZis cnobiT, iranSi gaxiznulma
meliq aTabegma da misma Zmebma mxolod XVII saukunis 30-ian wlebSi
rostom xanis (1633-58) daxmarebiT moaxerxes samSobloSi dabruneba.41
ukan dabrunebulma meliq aTabegma mdgomareoba da samflobeloebze
gavlena maSinve aRidgina.42
aTabegis gardacvalebis Semdeg, 1637-56 wlebSi, meliqi misi Svili,
yorxmaz mirimaniZe, igive yorxmaz II gaxda.43 qarTlSi im dros rostom
xani (1633-58) mefobda, rostoms ki mefobas Teimurazi ecileboda.
1642 wels qarTlSi rostomis winaaRmdeg qarTlis da kaxeTis
Tavadebis erTi jgufis monawileobiT da Teimurazis meTaurobiT
didi SeTqmuleba daigegma. SeTqmulebis mizani im dros `cotas kaciT
cxireTs~ mdgomi rostomis mokvla da Teimuraz I-is gamefeba iyo.44
sparseli istorikosis mohamed Taheris cnobiT, qarTvelma Tavadebma
`saqmeSi mokavSired gaiCines meliqi yorxamasi, somxiTis meliq aTabegis
Svili. radganac xsenebuli meliqi saxalifo sasaxlis (Sahis) erTgulTa
ricxvs ekuTvnis, amitom man Seatyobina rostom xans im urwmunoTa
borotebis Sesaxeb~.45 rostomi goris cixeSi gamagrda, Teimurazma ki,
romelic ukve metexTan iyo misuli, SeTqmulebis gacema Seityo da
ukan, kaxeTSi, dabrunda. rostomma SeTqmulebaSi monawileebi sastikad
dasaja.46
yorxmaz II, rogorc meliqi, aqtiurad iyo CarTuli samamule davebis
garCevaSi. man rostom xanis meuRlis, mariam dedoflis, brZanebiT vinme
alixanasa da ofreTelebs Soris warmoqmnili dava gaarCia.47 yorxmazma
40 vaxuSti batoniSvili, aRwera samefosa saqarTvelosa, 434.
41 farsadan gorgijaniZe, `istoria~, sargis kakabaZis gamocema, saistorio
moambe, t. II (Tbilisi, 1925), 32; cxovreba saqarTveloÁsa (parizis qronika), teqsti
gamosacemad moamzada, Sesavali, SeniSvnebi da saZieblebi daurTo giuli alasaniam
(Tbilisi, 1980), 92.
42 pirTa anotirebuli leqsikoni, t. III, 186; scsa, f. 1450-8/145.
43 pirTa anotirebuli leqsikoni, t. III, 187.
44 beri egnataSvili, `axali qarTlis cxovreba~, qarTlis cxovreba, teqsti
dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis mier, t. II (Tbilisi,
1959), 421; farsadan gorgijaniZe, `istoria~, 250.
45 mohamed Taheris cnobebi saqarTvelos Sesaxeb, teqsti, Targmani da SeniSvnebi
vladimer fuTuriZisa (Tbilisi, 1954), 381.
46 farsadan gorgijaniZe, `istoria~, 250; beri egnataSvili, `axali qarTlis
cxovreba~, 422; mohamed Taheris cnobebi saqarTvelos Sesaxeb, 381.
47 pirTa anotirebuli leqsikoni, t. III, 187; scsa, f. 1450-9/108.
aleqsandre boSiSvili
77
sufraj hamzabegisa da mdivan birTvel TumaniSvilis mamulebis da
Ralis sakiTxebze warmoqmnili dava gaariga.48 yorxmaz II-m 1640-ian
wlebSi gorulelebs da xoxmelelebs, Soris mdebare, sadavo miwa
alixana iagulaSvils uwyaloba.49
yorxmazi mowmea samebis mamasaxlisis mier papia SanSiaSvilisaTvis
micemuli nasoflaris nasyidobis wignisa50 da paata baraTaSvilis mier
Sahyula iagulaSvilisaTvis micemuli yma-mamulis gacvlis wignisa.51
yorxmazi, savaraudod, XVII s. 50-iani wlebis bolos gardaicvala, mis
Semdeg meliqi misi Svili, qamarbegi, gaxda. igi meliqi vaxtang V Sahnavazis
(1658-75) da giorgi XI-is (1675-88; 1703-09) mefobis dros iyo.
qamarbegma 1660 wels roWika SalikaSvilis kuTvnili somxiTis
sofeli vanqi sameliqo gadasaxadisagan gaaTavisufla. vanqis sameliqo
gamosaRebi Tavis droze meliqiSvilebs Sah abasisgan hqoniaT naboZebi.52
giorgi XI Sahisadmi did erTgulebas ar iCenda. amave dros
Sah suleimani (1666-94) qarTvelebis urTierTdapirispirebas
cdilobda, risTvisac 1679 wels qarTlSi iraneli sardali aji-ali
xani gamogzavna, `raTa gardaabirnos qarTvelni giorgi mefisagan~.
xolo `meliqi somxiTisa qamarbeg amxilebda qmnulsa mefisasa aji-
alixans~. mefis mowinaaRmdegeebi iyvnen, aseve, erekle muxranbatoni,
iese da elizbar maCablebi.53 mefis brZanebiT 1687 wels `hkres Tofi
qamarbegs farulad koJorsa zeda da mokuda igi~, sxvebi ki daapatimra
da mkacrad gausworda.54 parizis qronikis mixedviT, `somxiTis meliqi
yeenman karzed iTxova~, raTa gaerkvia, Tu ra xdeboda qarTlSi, sadac
Tavadebi urCobdnen, `yeeni gurgen xansac~ uwyreboda, amitom `karavSi
mjdoms Tofi akvrevines da qamar-beg meliqi moakvdines~.55 es ambavi Sahs
didad swyenia.56 rogorc Cans, qamarbegi giorgisTvis seriozuli mowi-
naaRmdege iyo, amitom mefes xels ar aZlevda misi iranSi gamgzavreba da
saswrafo zomebi miiRo.
48 pirTa anotirebuli leqsikoni, t. III, 187; xelnawerTa erovnuli centri (xec),
Sd 484.49 pirTa anotirebuli leqsikoni, t. III, 187; scsa, f. 1450-9/109.
50 pirTa anotirebuli leqsikoni, t. III, 187; scsa, f. 1450-5/35.
51 pirTa anotirebuli leqsikoni, t. III, 187; scsa, f. 1450-9/150.
52 pirTa anotirebuli leqsikoni, t. III, 187; scsa, f. 1450-37/205.
53 vaxuSti batoniSvili, aRwera samefosa saqarTvelosa, 460.
54 iqve.
55 cxovreba saqarTveloÁsa (parizis qronika), 121.
56 iqve.
sameliqo qvemo qarTlSi
78
miuxedavad imisa, rom meliqi qamarbegi mefis xelisuflebas
ewinaaRmdegeboda da amis gamo sikvdiliTac dasajes, mis Semdeg meliqi
mainc misi Svili avTandili gaxda.
meliqi avTandili sxvadasxva sabuTSi moixsenieba. 1688 wels
meliq avTan dilma baindur gogibasSvils bolnisSi, Turmani[s]
Si, `safaraanT Telnaris qvemoT~ safaraSvilis, akofaSvilis da
yadinaSvilis miwebamde, Tormeti dRis miwa mihyida.57 1689 wels
alaverda alixnasSvils mihyida miwebi.58 1689 wels, ioane diasamiZis
kaTalikosobis dros, rostom mefis mier sveticxovlisTvis 1645 wels
Sewiruli, sofeli darbazi sameliqo gadasaxadisagan gaaTavisufla.59
meliqebi TandaTan toveben islams da marTlmadideblobas iReben.
es Cans rogorc sakuTari saxelebidan, aseve maT mier gacemuli
iuridiuli dokumentebidan.
1697 wels meliq avTandilma givi TumaniSvils Samirzas nasoflari
mihyida. aRniSnuli sabuTidan Cans, rom meliqi avTandili im dros ukve
marTlmadidebeli yofila, radgan sigels win uZRvis vrceli marTl-
madidebluri locva wmindanTa rigis CamoTvliT.60
meliqi avTandili pirveli meliqi iyo, romelmac muslimoba
datova da marTlmadidebeli gaxda. avTandilis Semdeg meliqiSvilebi
sabolood qristianebi xdebian da qarTvel TavadTa ricxvSi iTvlebian.
avTandils weraqvis sameliqo gamosaRebis gamo ciciSvilebTan
hqonda dava. erekle I nazarali xanis dros (1688-1703) meliq avTandilma
uTruT ciciSvils weraqvis sameliqo gadasaxadze da meliqis ymis
mier nayid zvarze dava dauwyo. es dava ramdenime xnis win nazarali
xanis davalebiT bagrat TurqistaniSvils gaurCevia. magram male
isev ganaxlebuli dava. paata SalikaSvilma gaarCia, meliqis ymebma
zvris nasyidobis wigni ver warmoadgines; weraqvelebmac daifices,
rom sameliqo gadasaxadi manamde ar hqondaT. sabolood dava uTruT
ciciSvilis sasargeblod gadawyda.61
57 pirTa anotirebuli leqsikoni, t. III, 185; scsa, f. 1450-10/18.
58 pirTa anotirebuli leqsikoni, t. III, 185; scsa, f. 1450-9/120.
59 pirTa anotirebuli leqsikoni, t. III, 185; scsa, f. 1449-2365.
60 saqarTvelos siZveleni, saistorio da saeTnografio sazogadoebis gamocema,
eq. TayaiSvilis redaqtorobiT, t. II (tfilisi 1909), 115-8; qarTul-sparsuli
istoriuli sabuTebi, teqsti daadgina, Targmani da SeniSvnebi daurTo vladimer
fuTuriZem (Tbilisi, 1955), 381-3.
61 pirTa anotirebuli leqsikoni, t. III, 185; scsa, f. 1450-51/81.
aleqsandre boSiSvili
79
meliq avTandils, rogorc Cans, ekonomikuri problemebi hqonda.
1710 wels man luarsab sardlisgan `samocdaaTxuTmeti naRdi TeTri
aiRo~ da sanacvlod Tavisi `saxaso samkvidro sofeli dieRcnuti...
Tavisis mTiTa, bariTa, wyliTa, wisqviliTa, veliTa, venaxiTa, saxnaviTa
da uxnaviTa, WaliTa da saTibiTa, SesavliTa da yovlis nivTiT, maTis
gamosaRebiTa da yovlis maTis samarTlianis samZRuriTa~ daudo.62
giorgi XI-is Semdeg qarTlis mefoba iranSi myofma qaixosrom
(1709-11) miiRo. igi qarTlSi Camosvlas verc moeswro, ise daiRupa
avRanelebTan brZolaSi. Semdeg mefe iese (1711-16) gamefda. 1716 wlidan
qarTlis mefe iranSi myofi, adre janiSinad (1703-12) namyofi vaxtang
VI gaxda. igi iranidan qarTlSi 1719 wels dabrunda, raTa mas qarTlis
samefos Sida saqmeebi moewesrigebina da daRestnelebis Tavdasxmebi
SeeCerebina.63 vaxtang VI-is samSobloSi dabrunebas qarTlis sazo-
gadoeba didi sixaruliT Sexvda. zogisTvis mefis dabruneba maTi uf-
lebebis SezRudvasTan igivdeboda. amis gamo mas mowinaaRmdegeebic
mravlad hyavda. vaxtangma energiulad daiwyo qveynis marTva-gamgeoba.
pirvel rigSi, iranul yaidaze Secvlili qarTuli wesebisa da kanonebis
aRdgena daiwyo. erT-erTi pirveli, rac gaakeTa, mowinaaRmdegeebi
Seipyro da sxvadasxva sasjeliT dasaja. swored `maSin Seipyra Ze
qamar-begisa somxiTis meliqi (avTandili – a.b.) da daxurita TofiT~;
amis garda, Seipyro bagrat ciciSvili, feSangi falavandiSvili,
jamaspi xerxeuliZe, revaziSvili papuna da sxvebi, magram `eseni iÃsna
kaTalikosman sikudilisagan da ganyides oseTs TxebTa zeda~.64
avTandilis Semdeg meliqi misi biZaSvili, levani, gaxda. avTandilma,
rogorc Cans, icoda, rom mis Semdeg misi Svili ki ara, SeiZleba misi
saxlikaci gamxdariyo meliqi, amitom 1710 wels sabuTis gacemisas
aRniSnavs, rom `Tu me var meliqi an dReis iqiT Cemi naTesavi vinme
meliqad iyos~, mainc ver mogiSalos es pirobao.65 msgavsi SemTxveva
sxva sabuTebSi ar fiqsirdeba da meliqoba stabilurad mamidan Svilze
gadadioda.
levanis dros qarTlis mefeebsa da Tavad meliqiSvilebs Soris ur-
TierToba SedarebiT dastabilurda. meliqebma iranidan mxardaWera
62 xec. Sd 13173.63 lovard tuxaSvili, `politikuri viTareba XVIII s-is pirvel ocwleulSi~,
saqarTvelos istoriis narkvevebi, t. IV (Tbilisi, 1973), 408.
64 vaxuSti batoniSvili, aRwera samefosa saqarTvelosa, 497.
65 xec. Sd 13173.
sameliqo qvemo qarTlSi
80
sabolood dakarges, amitom meliqisTvisac islami prioritets aRar
warmoadgenda. mirimaniZeTaTvis ufro xelsayreli qarTveli mefis
samsaxuri gaxda.
meliqi levani 1681 wels Salva SalikaSvilsa da mis ganayofebs ku-
neTis mi webs edaveboda. saqme beruka TurqistaniSvilma gaarCia da
levans beJanbeg SalikaSvilisgan SeZenili mamulebi arguna, xolo
aliyulas mamuli Sali kaSvilebs darCaT. levanma SalikaSvilebs am
miwebze udaobis piroba misca.66 1688 wels levan meliqiSvilma givi
TumaniSvils adre aRebuli vali daubruna da angariSi gauswora.67 1698
wels nazaralixanma levans sofeli yaTlu uwyaloba.68
1698 wels nazarali xanma mehmandarbaS69 alaverda iagulaSvils
SeuTvala, rom meliqis soflebi: axtala, WoWkani, Sadikni, wofi,
tefuri, goruli, weraqvi, deRararas sofeli, birSas sofeli, zemo
goruli, maTiSi, diRcnuti, saabi, Samirzas sofeli, qvemo bolnisSi
rac hqondaT meliqebs Toxluqilisa, yvela levan mirimaniZesTvis
gadaebarebina.70
rogorc vxedavT, vidre meliqis saxelos miiRebda, levan mirima-
niZe sameliqos mamulebis did nawils flobda da qarTlis mefeTa
pativiscemiTa da wyalobebiTac sar geblobda. am faqtma savaraudod,
didi gavlena iqonia imaze, rom avTandilis sikv diliT dasjis Semdeg
qarTlis mefeTa arCevani swored masze SeCerebuliyo da somxiTis
meliqi levan yeeniseuli71 aTabegis Ze gamxdariyo. es albaT pirveli
SemTxveva iyo, rodesac meliqi qarTlis mefem daniSna da ara Sahma.
levani 1721 wlis mewinave sadroSos aRweraSic moixsenieba.72
rogorc cnobilia, 1723 wlidan qarTlSi da kavkasiis did
66 pirTa anotirebuli leqsikoni, t. III, 186; scsa, f. 1450-48/139.
67 saqarTvelos siZveleni, t. III, 568.
68 pirTa anotirebuli leqsikoni, t. III, 186; scsa, f. 1450-9/116.
69 „memandari“ da „memandarbaSi“ – gviandel feodalur periodSi mestumrisa
da mestumreTuxucesis mniSvnelobiT Semovida. memandrebi da memandarbaSi
eSikaRasbaSs eqvemdebarebodnen. ix. i. surgulaZe, `meliqi~, qarTuli sabWoTa
enciklopedia (qse), t. VI (Tbilisi, 1983), 601.
70 pirTa anotirebuli leqsikoni, t. III, 186-7; scsa, f. 1450-17/73.
71 `yeeniseuli~ aTabegi didi aTabegis SviliSvili da yorxmaz II-is Ze iyo.
`yeeniseuli~ – iranis Sahis karze yofnis gamo erqva.
72 `aRwera mewinave droSisa sabaraTaSvilosa da somxiTisa, Sedgenili vaxtang
meeqvsis brZanebiT vaxuSti batoniSvilisa da givi TumaniSvilis mier 1721 wels~,
masalani saqarTvelos statistikuri aRwerilobisa, e. TayaiSvilis gamocema
(Tbilisi, 1907), 262-4.
aleqsandre boSiSvili
81
nawilze osmalebi gabatondnen. amave dros, ruseTma kaspiis zRvispi-
ra provinciebi daikava. osmaleTma ruseTis mier kaspiispireTis
dapyroba cno, xolo petre I-ma (1682-1725) osmaleTis mier aRmosavleT
saqarTvelosa da aRmosavleT somxeTis damorCile ba aRiara. dasus-
tebulma iranma kavkasiaSi osmaleTis gabatonebas winaaRmdegoba veRar
gauwia, arc qarTlis mefe vaxtang VI-s Seswevda amis Zala.
qarTlSi ki osmaluri administracia Seiqmna. daiwyo e.w. osmaloba~,
romelic 1735 wlamde gagrZelda. osmalebma qarTlis samefos Tbilisis
vilaieTi uwodes, romelic ufro mcire erTeulebad: nahieebad,
livebad da yazebad iyofoda.73 Seqmnes sakuTari administraciuli
aparati. gamgeblad, anu Tbilisis vilaieTis valid isay faSa74 daniSnes.
qveyana aRweres da Tavisi gadasaxadebi Seaweres. somxiTis meliqebis
mdgomareoba `osmalobis~ dros gansakuTrebiT garTulda.
osmalebma qarTlis samefo 1728 wels aRweres da mosaxleoba, maTi
socialuri kategoriebisa da warmomavlobis miuxedavad, Tanabrad
dabegres osmaluri gadasaxadebiT. osmalobis dros `Tbilisis
vilaieTSi~ calke administraciul erTeulad Sevida `somxiTis
livis nahie~.75 somxiTis livis ufrosi mirimaniZeTa sagvareulos
warmomadgeneli aRar Cans. misi mamuli daiyo da givi amilaxoris,
adallah beg amilaxor oRlisa da mehmed alis Zes Soris ganawilda.
nawili mamulebisa saxasod gamocxadda, mag. meliqaSeni sameufeo xasia,
eqvemdebareba somxiTs~.76 aRweraSi sofel axtalas, sadac somxiTis
meliqebis sagvareulo saZvale da sasaxle iyo, miwerili aqvs `ziameTi
mehmed alis Zisa~. aseve, mehmed alis Zis ziameTebia soflebi: dvibi,
diudi da sxv.77
73 ix. 1728 wlis Tbilisis vilaieTis didi davTari, osmaluri teqsti qarTuli
TargmaniT, SesavaliT, gamokvleviTa da faqsimileebiT gamosacemad moamzades
akad. sergi jiqiam da prof. nodar Sengeliam, w. I (Tbilisi, 2009), 28-30.
74 isay faSa (1701-1748) warmoSobiT jayelTa feodaluri sagvareulodan iyo.
pirveli gamahmadianebuli aTabagis safar faSas STamomavali, axalcixis faSa da
Tbilisis vali, `mpyrobeli da ganmgebeli yovlisa saqarTvelosi~, osmaleTis
samTuRiani veziri. cisana abulaZe, isay / isak faSa (1701-1748), http://qim.ge/isak fasha.html.
75 n. Sengelia, `somxiTis nahie 1728 wlis `Tbilisis vilaieTis didi davTris~
mixedviT~ (1728 w. t. II), axlo aRmosavleTi da saqarTvelo, 5 (Tbilisi, 2008), 194-208.
76 1728 wlis Tbilisis vilaieTis didi davTari, osmaluri teqsti qarTuli Tar-
gmaniT, SesavaliT, gamokvleviTa da faqsimileebiT gamosacemad moamzades akad.
sergi jiqiam da prof. nodar Sengeliam, w. II (Tbilisi, 2010), 262-354.
77 1728 wlis Tbilisis vilaieTis didi davTari, w. II, 306.
sameliqo qvemo qarTlSi
82
`osmaloba~ qarTlSi 1735 wlamde gagrZelda. 1735 wels ajanyebulma
qarTvelebma yizilbaSebis daxmarebiT osmalebi daamarcxes da
gandevnes, magram qveynisTvis bevri araferi Secvlila. yizilbaSebma
Tavis rigze moindomes qveynis mowyoba. osmalo faSa yizilbaSma xanma
Secvala. `yizilbaSoba“ 1749 wlamde gagrZelda.
levan meliqis Semdeg qarTul sabuTebSi somxiTis meliqad
aRaravin ar moixsenieba. meliqoba, faqtobrivad, gauqmda, maTi mamuli
saxasod iyo gadaqceuli da qarTveli mefis sakuTrebas warmoadgenda.
Tumca, rogorc Cans, levanis STamomavloba somxiTSi da qvemo qarTlSi
garkveul mdgomareobasa da teritoriebs inarCunebda. levanis Svili
iyo iese, romelsac moRvaweoba osmalobisa da yizilbaSobis dros
mouwia. ieses Svili iyo avTandili. es avTandili sabuTebSi TavisTavs
meliqad moixseniebs. Tumca mas oficialurad minbaSis Tanamdeboba
ekava da amitom samefo kancelariis sabuTebSi yvelgan avTandil
minabaSad an avTandil meliqiSvilad moixsenieba.
rogorc cnobilia, 1763 wels erekle II-m meliqiSvilis mamulSi da
maT saZ valesTan axlos axtalis vercxlsadnobi qarxana daaarsa. meli-
qiSvilebma centralur xelisuflebas winaaRmdegoba veRar gauwies.
maT sakuTari mamulebis sabolood daTmoba mouwiaT, ris sanacvlo -
dac ereklem meliqiSvilebs qarxnebis zedamxedveloba da somxiTis
minbaSoba daavala da Sesabamisi xelfasic dauniSna. pirveli minbaSi
swored avTandil meliqiSvili78 iyo. axtalis qarxanaSi warmoebis
mepatroned mefe iTvleboda, romelic meTvalyureobisaTvis minbaSs,
anu aTasisTavs niSnavda.79 minbaSs unda ganewesebina miwerili glexebi
(100 kaci) naxSiris dawvisaTvis, 120-150 kaci sabervelTa bervisa da
sxva saqarxno samsaxurisaTvis, aseve Tvali edevnebina warmoebaSi
wesrigisaTvis, raTa berZnebs muSebisaTvis sazRauri droulad
eZliaT da warmoebidan liToni ar mietacaT. garda amisa, sursaTisa
da warmoebisaTvis saWiro yvela masalis motanac minbaSs evaleboda.
minbaSi anu Tavadi meliqiSvilebi wliurad miwisa da tyisaTvis 300
maneTs iRebdnen, qarxnebis zedamxedvelobisaTvis xelfass – 300
maneTs; 600 maneTis garda, wliurad isini naturis saxiT tyviisa da
vercxlis nawilsac iRebdnen.80
78 qarTuli samarTlis Zeglebi, t. VII, 681; scsa, f. 1450, 18/22.
79 gulCina akofaSvili, `vaWrobis, mrewvelobis da saqalaqo cxovrebis
ganviTareba~, saqarTvelos istoriis narkvevebi, t. IV (Tbilisi, 1973), 548.
80 dermiSa gogolaZe, samTamadno, samTo-saqarxno mrewveloba saqarTveloSi
aleqsandre boSiSvili
83
1786 wels avTandili bebur beburiSvils ymas edaveboda. beburma
vaxtang batoniSvils TxovniT mimarTa. es ukanaskneli eubneba, rom
avTandil minbaSs am kacze Cven aRar vedavebiT da Tu Sen rame sadavo
gaqvs, mefes mimarTeo.81 momdevno wels beburis Zem, ninia beburiSvilma,
mimarTa dedofal darejans, rom meliqiSvili avTandili `ocda-
TxuTmetis wlis Camosuls~ medavebao. sabolood, saqme sasamarTlos
gadaeca. dedofalma meliqiSvils ganuc xada, `aRdgomamde daacale.
Tu saaRdgomoT movides da samarTalSi gela parakos, is aris; Tu ara,
masukan Sens kacs xeli mohkide da wamoiyvaneo~.82
es sabuTi sainteresoa imiT, rom mimarTvaSi avTandili Tavs moix-
seniebs, rogorc `meliqi avTandili~, xolo vaxtang batoniSvili oqmSi
`minbaS avTandil meliqiSvilad~ wers.
1793 wels meliqisSvilma avTandilma da misma Svilma, iasem,
Saqarasgan da stefanesgan vali aiRes. msesxeblebi, rogorc Cans,
axtalis midamoebSi cxovrobdnen da madnis warmoebaSi iyvnen
dasaqmebuli, radgan meliqiSvilebi maT valis dabrumebas kuTvnili
jamagiridan sTavazoben: `rac Cveni ganweseba aris madnidam jamagiri
iqidam aiRe, es xuTi Tumanio~, Tu batonma ar mogca Cven mogarTmevTo.83
sabuTSi avTandili minbaSad moixsenieba, xolo iese – iuzbaSad.
avTandilis Semdeg axtalis madnebis zedamxedveli da minbaSi misi
Svili, iese meliqiSvili, gaxda. Tumca iese manamde iyo CarTuli am saq-
mianobaSi. es Cans 1788 wlis 28 aprilis erekle II-is mier iulon bato-
niSvilTan gagzavnili werilidan. ereklem werilTan erTad iase uzbaSi
100 kaciT gaagzavna da madnebis mixedva daavala.84
somxiTis meliqis mamuli ZiriTadad istoriul qvemo qarTlSi
somxiTs moicavda. XVII-XVIII saukuneebSi somxiTi sruliad garkveul
teritorias erqva, es iyo bolnis-Sulaveris xeobebi da maT Soris mcire
xevebic. prof. devi berZeniSvili wyaroebze dayrdnobiT varaudobs,
rom meliqis mamuli `ufro debeda-wofis xeobiT sevanis tbisaken
mimaval gzaze~ unda yofiliyo. mis mezoblad ki loris xanis mamulia~.85
da kapitalizmis genezisis zogierTi sakiTxi (XVIII-XIX ss.) (Tbilisi, 1966), 11.
81 qarTuli samarTlis Zeglebi, t. VII, 681.
82 iqve, 447-8.
83 scsa, f. 1450, 18/22.
84 saqarTvelos siZveleni, t. III, 45.
85 devi berZeniSvili, `axtalis monasteri~, literatura da xelovneba, 2 (1998), 99;
misive, narkvevebi (Tbilisi, 2006), 191-211.
sameliqo qvemo qarTlSi
84
meliqis mamulis soflebis gansazRvrisTvis saintereso sabuTs
warmoadgens 1698 wels nazarali xanis mier gacemuli dokumenti,
romelSic CamoTvlilia meliqis soflebi: axtala, WoWkani, Sadikni,
wofi, tefuri, goruli, weraqvi, deRararas sofeli, birSas sofeli,
zemo goruli, maTiSi, diRcnuti, saabi, Samirzas sofeli, qvemo
bolnisi da Toxluqilisa.86 wofi rom meliqis mamulia, kargad Cans
vaxtang VI-is mier 1730 wels ruseTSi gacemul wyalobis sigelSic. am
sigelis mixedviTac, `sofeli somxiTis meliqisa wofa~ orbelianebs
giraod eWiraT da maTve daumtkica.87 meliqis mamuli unda iyos sofeli
meliqaSenic.
rogorc mogviano xanis istoriuli sabuTebiT da iq aRmoCenili
saflavis qvebis warwerebiT dasturdeba, meliqiSvilTa saZvale axtala
(dRev. somxeTis respublikaSi, lores provinciaSi) iyo. axtala lores
siaxloves, md. debedis xeobaSi mdebareobs. axtalis Zveli saxeli
iyo spilenZis madani (somxurad – pRnZahanq). saxelwodeba `axtala~
monRolebma Searqves. `aR-Tala~ `TeTr vels~ niSnavs,88 rac, albaT, iq
arsebuli madnebis gamo, bac, Ria feris niadags ukavSirdeba. axtalis
midamoebi dResac gadaTeTrebulia.
rogorc zemoTac aRiniSna, mirimaniZeebis sagva reulos samf-
lobelo, anu somxiTis meliqis mamuli, muslimi meliqiT saTaveSi,
saTavados saxiT qarTlis samefos SemadgenlobaSi XVII saukuneSi
gaCnda. miuxedavad imisa, rom qvemo qarTlSi meliqi muslimuri
aRmosavleTis ZaldatanebiT damkvidrda, `sameliqo~ anu `meliqis
saulRari~, `meliqis mamuli~ – imave rigiT iyo mowyobili, rogoriTac
sxva qarTu li saTavadoebi. misi Sinagani struqtura didad ar
gansxvavdeboda sxva saTava doebisagan. saTavados saxlis ufrosi iyo
meliqi, xolo sxvebi meliqiSvile bi (Sdr. amilaxvari – amilaxvriSvili;
erisTavi – erisTvisSvili). meliqebi cdilobdnen, saTavado erTiani
SeenarCunebinaT. maT sakmaod didi mamulebi hqondaT miRebuli. me-
liqebs hyavdaT sakuTari aznaurebic: abazaSvili, ardaSeliSvili, ya-
raxanaSvili, isuaSvili, odiSeliZe, maSaTaSvili da sxv.
meliqiSvilebis aznaurebis nawili georgievskis traqtatze
darTul qarTlisa da kaxeTis TavadTa da aznaurTa siaSic arian
Seyvanilni:
86 pirTa anotirebuli leqsikoni, t. III, 186-7; scsa, f. 1450-17/73.
87 saqarTvelos siZveleni, t. II, 357-8.
88 berZeniSvili, `axtalis monasteri~, 99; misive, narkvevebi, 191.
aleqsandre boSiSvili
85
274. aznauri abazaSvili,
275. aznauri ardaSeliSvili,
276. aznauri yaraxanaSvili,
277. aznauri isuaSvili.89
meliqiSvilebis aznaurebad igive gvarebi aqvs miTiTebuli
ioane bagrations qarTl-kaxeTis TavadTa da aznaurTa gvarebis aR-
werilobaSic.90 Tumca amaT garda, 1721 wlis mewinave sadroSos
aRweraSi sxva gvarebic fiqsir deba, mag. odiSeliZe otia, maSaTaSvili
abazyula, gardiSa; sofel sabaSi – luarsabi.91 1697 wlis nasyidobis
wignSi, romlis mixedviTac meliq avTandilma, misma Svilebma da
saxlikacebma TumaniSvil zurabs mihyides Samirzas nasoflari, mowmed
dasaxelebulia `aznaurSvili abazaSvili araza~.92
sabuTTa simwiris gamo sameliqos meurneobis Seswavla ver
xerxdeba, Tumca meliqis mamulis saTavadosTan amdeni msgavsebis
miuxedavad, igi sxva qarTuli saTavadoebisagan gansxvavebul da
didad upirates mdgomareobaSi imyofeboda. radgan mTeli istoriis
manZilze meliqebi Sahisadmi erTgu lebiT gamoirCeodnen, isini xSirad
yvelaze sando dasayrdeni xdebodnen iranisTvis da cxadia, Sahic afa-
sebda maT erTgulebas da cdas ar aklebda, es mxare CamoeSorebina
saqarTvelosTvis da damoukidebel saxanod eqcia. `meliqis saulRari~
(sparsulad seiorRali – mamuli) `dauwereli~ iyo. qarTveli me-
fe mis mamuls gadasaxadebs ver awerda. iranis Sahis mxardaWeris
pirobebSi, meliqis qarTveli mefisadmi morCileba no minaluri iyo
da dasturlamalis mixedviTac mcire valdebulebebi hqonda. unda
aRiniSnos, rom somxiTSi arsebuli soflebi, sadac memamuleebad sxva
feodaluri saxlebi (SalikaSvili, ciciSvili da sxv.93) iyvnen, meliqis
sasargeblod specialur `sameliqo gamosaRebs~ ixdidnen. somxiTis
soflebSi, sameliqo gadasaxadi Tavis droze Sah abass dauwesebia.94
sainteresoa `dasturlamalSi~ moxseniebuli `meliqis saulRari~,
89 qarTuli samarTlis Zeglebi, saero sakanonmdeblo Zeglebi (X-XIX ss.), teqstebi
gamosca, SeniSvnebi da saZieblebi daurTo prof. i. doliZem, t. II (Tbilisi, 1965),
483.
90 ioane batoniSvili, SemoklebiT aRwera saqarTvelosa Sina mcxovrebTa TavadTa
da aznaurTa gvarebisa, 149.
91 `aRwera mewinave droSisa sabaraTaSvilosa da somxiTisa~, 262-4.
92 saqarTvelos siZveleni, t. II, 117; qarTul-sparsuli istoriuli sabuTebi, 385.
93 pirTa anotirebuli leqsikoni, t. III, 187; scsa, f. 1450-37/191.
94 pirTa anotirebuli leqsikoni, t. III, 187; scsa, f. 1450-37/205.
sameliqo qvemo qarTlSi
86
romelSic nagulisxmevi unda iyos is qveyana (sameliqo mTlianad
Tu ara, misi garkveuli nawili mainc), romlis sruli sagadasaxado
administraciuli da sasamarTlo imunitetiT sargeblobs. meliqis
amgvari Seuvaloba istoriulad iranis Sahis `wyaloba~ iyo. mxolod
am TvalsazrisiT gasagebi xdeba, Tu ratom ewodeba meliqis mamuls
`saulRari~. Sahi qvemo qarTlSi sameliqosa da saxanoebis SeqmniT
aramarto miwebis mitacebas, aramed qarTuli miwismflobelobis
darRvevas da iranuli miwismflobelobis SemoRebasac Seecada.
rogorc prof. valerian gabaSvili aRniSnavs, SahisTvis `saukeTeso
varianti Tiulis SemoReba iqneboda, magram es qarTul sazogadoebas
iranis winaaRmdeg darazmavda. soiurRalad qceuli teritoria, romelic
saqarTvelos saxelmwifo organizaciisagan mxolod TandaTan gaTiSvis
SesaZleblo bas iZleoda, ufro kompromisuli xasiaTis matarebeli iyo. am
mxriv soiurRals daaxloebiT iseTive roli unda Seesrulebina, rogor-
sac monRolTa batonobis xanaSi `xasinjus~ instituti asrulebda~.95
prof. valerian gabaSvilisave ganmartebiT, `soiurRali aRmo-
savleTis qveynebisTvis damaxasiaTebeli miwismflobelobis wesia,
misi wina forma aris `ikta~, rac arabulad niSnavs CamonaWers. iktam,
sanam soiurRalad gadaiqceoda, ganviTarebis ramdenime etapi gaiara:
`pirvel periodSi (IX-X ss.) ikta gulisxmobda misi mflobelis (arab.
`mukta~, spars. `iktadari~) wils miwis SemosavalSi, mis uflebas
renta-xarkis gadakveTil wilze; meore periodSi (XI-XIII ss.) samxedro
samsaxuris pirobiT gacemul miwas, ramac saWiro safuZveli Seuqmna
samxedro-lenuri sistemis Camoyalibebas; mesame periodSi (XIV-XV
ss.) ikta aRwevs ganviTarebis axal, ufro maRal safexurs, ris gamoc
samxedro lenuri sistema dasrulebul saxes iRebs da, amasTan, vi-
Tardeba feodaluri imuniteti~.96 iktis mflobelobis darRvevad
iTvleboda miwis daumuSavebloba; miwac da glexebic iktadarebs,
rogorc wesi, miwis damuSavebis pirobiT eZleodaT.97 XV saukuneSi
iktis ganviTarebis Sedegi iyo `soiurRalis~ instituti, rac miwis
feodaluri gasakuTrebis wina aziaSi arsebulma saerTo tendenciam
gamoiwvia. soiurRalisTvis damaxasiaTebeli xdeba administraciuli,
sagadasaxado da sasamarTlo imuniteti.98
95 gabaSvili, qarTuli feodaluri wyobileba XVI-XVII saukuneebSi, 295.
96 iqve, 164-5.
97 iqve, 172.
98 iqve, 165.
aleqsandre boSiSvili
87
`soiurRali~ monRoluri warmoSobis sityvaa, monRolurad `saur-
xal~ yovelgvar Sewyalebas niSnavs. igi qmnida msxvil teritoriul
erTeuls, romlis mflobeli (Cveulebriv momTabare tomTa amira)
aRWurvili iyo administraciuli, sagadasaxado da sasamarTlo
imunitetiT, magram miwis feodaluri sakuTrebis am formis arseboba
ar moaswavebda feodaluri meurneobis winsvlas, mis ganviTarebas.99
akad. ilia petruSevskim, romelmac soiurRali~ somxeTisa da azer-
baijanis miwismflobelobasTan kavSirSi Seiswavla, aseTi gansazRvreba
mogvca: `soiurRalisTvis yvelaze metad damaxasiaTebeli niSnebia –
mflobelobis memkvidreobiTi xasiaTi da sagadasaxado imuniteti~.100
prof. valerian gabaSvilis azriT, qarTuli wyaros Cveneba, romelic
`qarTvelobis~ dros soiurRalis arsebobas aRniSnavs, erTaderTia
da amdenadve misi ganzogadebis sakiTxi savsebiT gamoricxulia.
amasTan, etyoba, igi yalibdeba garkveul istoriul viTarebaSi da
geografiuladac misi warmoSoba moulodneli ar aris iq, sadac es
iranuli feodaluri instituti warmoiSva~.101
somxiTis meliqi gansakuTrebuli privilegiebiT sargeblobda.
igi, faqtobrivad, gaTavisuflebuli iyo valdebulebisgan. `dastur-
lamalSi~ vkiTxu lobT: `rodesac qarTli awerila da an aiwere-
bis, am wesiT unda aiwerebodes: yaiyulidam SemoyolebiT TaTarsa
da meliqis sulRars garda, somxiTs, taSirs, yaiyuls, TrialeTs da
sabaraTaSviloSi amazed sabaraTaSvilos sardali wava. erTi mdivani
wava, aswers da davTars daiWers, mefis mdi vani wavidodes~.102
feodalur sazogadoebaSi qveynis aRwera samxedro da fiskaluri
mizniT warmoebda, raTa gaerkviaT molaSqreebis da gadasaxadebis
raodenoba. Cndeba kiTxva, ratom gamoricxavs kanoni meliqis mamulis
aRweras? pasuxi aseTia: iranis Sahisgan meliqisTvis miniWebuli
gansakuTrebuli privilegiebis gamo misi mamuli `dauwerelia~.
ra Tqma unda, ar iqneba simarTle imis Tqma, rom meliqi mTlianad
CamoSorebulia qarTlis xelisuflebas, aq saubaria mxolod mis
99 iqve, 173.
100
XVI XIX , 75-95.101 gabaSvili, qarTuli feodaluri wyobileba XVI-XVII saukuneebSi, 296.
102 qarTuli samarTlis Zeglebi, vaxtang VI-is samarTlis wignTa krebuli, teqstebi
gamosca, gamokvleva da leqsikoni daurTo prof. i. doliZem, t. I (Tbilisi, 1963),
272.
sameliqo qvemo qarTlSi
88
gansakuTrebul imunitetze. miuxedavad imisa, rom `meliqis mamuli
dauwereli~ iyo, imave `dasturlamalis~ mixedviT, garkveuli
valdebulebebi meliqs mainc aqvs. yovel wels meliqs `jogisTvis
erTi ajilRis Senaxva~103 da `sawnaxelze tkbili Cafi oTxi, guTanze
puri kapiwi erTi, Tavze naxevarSauri~104 evaleboda. aqedan Cans, rom
somxiTis meliqi qarTveli mefis moxelea da mefe meliqis ramdenime
soflidan sargosac Rebulobda.
vaxtangma moaxerxa garkveuli cvlilebebi Seetana meliqebTan
damokidebulebaSi. manamde sruliad gancalkevebis gzaze mdgari
safeodalo, SeiZleba iTqvas, rom centralurma xelisuflebam
daiqvemdebara da `dauwerlobis~ miuxedavad, sameliqo soflebis
nawili 1721 wlis vaxtang VI-is brZanebiT Catarebul mewinave sadroSos,
anu qvemo qarTli, aRweraSi Seitanes. 1721 wlis aRweraSi meliqi levani,
meliqiSvilebi revazi, papuna da papunas Zmebi moixseniebian.105
somxiTis meliq levans ymebi Semdeg soflebSi hyavda: patara
gorumi,106 delarara-sofeli da did gorumi – sul TerTmeti komli,
erTi bogano da erTi aznauri (did gorumSi) limua.107
revaz meliqiSvils did gorumSi eqvsi komli yma hyavda.108
papuna meliqiSvilsa da mis Zmebs ymebi hyavdaT soflebSi: miraSa,
didi gorumi, saba, fiSuasofeli – sul 28 komli, erTi bogano da xuTi
aznauri: abazaSvili baindura, odiSeliZe otia, maSaTaSvili abazyula,
gardiSa (did gorumSi), luarsabi (sabaSi).109
1721 wlis mewinave sadroSos da sabaraTaSvilos aRweraSi meliqisa
da meliqiSvilebis 45 komli, 2 bogano da 6 aznauria Setanili. aRweris
SesavalSi aRniSnulia, rom aRweraSi ver moxvdnen samxedro samsaxuris
da begaris gamoRebis verSemZlebi komlebi.110 somxiTis yvela sofeli
verSemZle ver iqneboda, miT umetes, rom xoJornisa da WoWkanis xevis
soflebi am dros dasaxlebulia.111 kargad Cans, rom meliqis sxva
103 qarTuli samarTlis Zeglebi, t. I, 280.
104 iqve, 323.
105 `aRwera mewinave droSisa sabaraTaSvilosa da somxiTisa~, 262-4.
106 gorumi igive gorulia.
107 `aRwera mewinave droSisa sabaraTaSvilosa da somxiTisa~, 262.
108 iqve, 262.
109 iqve, 263-4.
110 iqve, 262-4.
111 devi berZeniSvili, `narkvevebi saqarTvelos istoriuli geografiidan~, qvemo
qarTli, nakv. I (Tbilisi, 1979), 100.
aleqsandre boSiSvili
89
soflebs qarTlis mefe jer kidev ver avaldebulebs. Tumca arc meliqs
aqvs mopovebuli bolomde `dauwerelis~ ufleba. meliqis mamulebze
saboloo da sruli kontroli XVIII saukunis II naxevarSi aRdga. am
mimarTulebiT gansakuTrebiT aRsaniSnavia qarTl-kaxeTis mefe
erekle II-is RonisZiebebi, misi mmarTvelobis periodSi qarTl-kaxeTSi
somxiTis meliqis instituti, faqtobrivad aRar arsebobs, igi Tavadi
meliqiSvilia.
amrigad, qvemo qarTlSi sameliqos SeqmniT Sahma qarTls samxreTis
kedlis morRveva scada. qarTvelebi saukuneTa manZilze TavgamodebiT
icavdnen am mniSvnelovan zRudes. Sah-abasma „mSvidobianad“ Caigdo
xelSi strategiulad didi mniSvnelobis mxare. amis Semdeg qarTlis
dacvis kedeli mis sawinaaRmdego placdarmad iqca.112
XVII saukunis dasawyisSi qvemo qarTlSi gaCnda, manamde sruliad
ucxo, da qarTuli sinamdvilisaTvis miuRebeli, Sahis moxele – meliqi,
romelic gansakuTrebuli avtonomiuri uflebiT sargeblobda da
qarTlis mefis formalur morCilebaSi imyofeboda. meliqi qvemo
qarTlSi XVII saukunis damdegs, qarTlis mefis nebis gareSe, garedan
inicirebuli Zalebis daxmarebiT da piradad iranis Sahis brZanebiT
gaCnda.
meliqebi mamulebs da meliqis saxelos memkvidreobiT flobdnen.
maTi gansakuTrebuli imuniteti, XVIII saukunis dasawyisSi, gark-
veulwilad vaxtang VI-is RonisZiebebma Searyia. centralurma
xelisuflebam moaxerxa garkveuli valdebulebebi daekisrebina
meliqis mamulisTvis da misi soflebis nawilic aRiwera. sameliqom
`osmalobis~ da `yizilbaSobis~ dros mniSvnelovani cvlilebebi gani-
cada da imunitetis da mamulebis nawilis daTmoba mouwia. sabolood
meliqebis sakiTxi erekle II-m gadawyvita, rodesac maT mamulebSi
spilenZis da vercxlis mompovebeli qarxnebi aaSena. meliqiSvilebi
iZulebulni gaxdnen sakuTari mamulebi daeTmoT, ris sanacvlo dac
112 aleqsandre boSiSvili, `lore. istoria da Tanamedrove mdgomareoba~, daviT
aRmaSenebeli da misi epoqa (Tbilisi, 2012), 98. aqve unda aRiniSnos, rom kaxeTis
SemTxvevaSic, Sahis mxridan miwebis mitacebis mcdelobis meTodi TiTqmis igive
iyo. kaxeTis aRmosavleTiT Seiqmna kak-eniselis (istoriuli hereTi, dRevandeli
saingilo) sasulTno, romlis mmarTvelad gamuslimebuli qarTveli Tavadi
dainiSna. kakis sasulTnoc, sameliqos msgavsad, uSualod Sahs emorCileboda.
Sah abasma kaxeTs aRmosavleTis kedeli mourRvia. sabolood ki es mxare lekebis
Semosvlebisa Tu iranis jaris sadgomad iqca. sameliqosgan gansxvavebiT,
saqarTvelosTvis es mxare daikarga.
sameliqo qvemo qarTlSi
90
ereklem meliqiSvilebs qarxnebis zedamxedveloba da somxiTis minba-
Soba daavala, Sesabamisi xelfasiT; meliqiSvilebis nawili centralur
xelisuflebaSic daawinaura da maRali samoxeleo Tanamdebobebi
(laSqarnivisi, muSribi) uboZa.
aRa-mahmad xanis Semosevis dros aoxrebuli axtalis qarxnebis
aRdgena, mkveTrad Semcirebuli moculobiT, mainc moxerxda.113
mogvianebiT, giorgi XII-m (1798-1800) meliqis yofili mamuli, axtala, da
misi midamoebi Tavad begTabegiSvils da vaWar qarTveliSvils ijariT
gadasca, yovelwliurad 12 aTas maneTad. aq mopovebuli oqro kvlav
mefis unda yofiliyo.114
sabolood, meliqebi ramdenime Stod daiyvnen: meliqTa Soris
yvelaze warmatebuli iyo somxiTis meliqi, romelsac wyaroebSi
ufro xSirad mirimaniZedac (pirveli meliqis mirimanis saxelis gamo)
moixseniebdnen. somxiTis meliqma XVIII s-is meore naxevarSi islami
datova, marTlmadidebloba miiRo da Tavadi meliqiSvili gaxda; meore
Stos warmomadgeneli, loris meliqi da qalanTari imave periodSi iRebs
somxur-grigorianobas (monofizitur qristianobas), igi qarTlSi
samefo aznauris pativiT sargeblobda; cota adre, somxiTis meliqis
erTma Stom, meliq aslanis da meliq enalas STamomavlobam, romlebic
Tbilisis meliqad dawinaurdnen, marTlmadidebloba da nawilmac
monofizitoba aRiara.115
113 apolon TabuaSvili, erekle meoris ekonomikuri koncefciebi da reformebi
qveynis mmarTvelobis modernizaciisaTvis (Tbilisi, 2010), 79.
114 gogolaZe, samTamadno, samTo-saqarxno mrewveloba saqarTveloSi, 20.
115 aqve unda aRiniSnos mesxi meliqiSvilebis Sesaxeb. akad. eqvTime TayaiSvili
prof. petre meliqiSvilis gardacvalebasTan dakavSirebiT gamoqveynebul werilSi
aRniSnavs, rom `meliqiSvilebis gvari ori iyo saqarTveloSi. erTi saqarTvelos
somxiTis xelisufalTa meliqisagan iyo warmomdgari. am gvaris wevrni Tavadebi
iyvnen; meore samcxidan iyo, qarTveli kaTolikebis gvari~. eqvTime TayaiSvili,
`damsaxurebuli profesoris petre meliqiSvilis gardacvalebis gamo~, dabruneba,
mravaltomeuli g. SaraZis saerTo redaqciiT, t. I (Tbilisi, 1991), 7. prof. ramaz
surmaniZes miaCnia, rom mesxi meliqiSvilebi, meliqaZeebi, meliqiZeebi erTi war-
moSobis gvarebia. mecnieri varaudobs, rom yvela es gvari warmoSobiT aWaridan,
sofel meliqawmindidan (gviandeli Janivri, Wvanis xeoba) arian, xolo osmalebis
aWaraSi Semosvlis Semdeg isini iZulebuli gaxdnen axalcixeSi gadasuliyvnen. ramaz
surmaniZe, meliqiSvilebi: grigoli, stefane, petre, iosebi, ekaterine (Tbilisi, 2003),
5; s. dumbaZe, `gvari, qveynis istoriuli nawili~, literaturuli saqarTvelo, 14-20
maisi (2004), 12. amaT garda, Sida da qvemo qarTlis, aseve mcxeTa-mTianeTis mxareebSi,
TiTqmis yvela municipalitetSi meliqiSvilebi mravlad cxovroben. isini warmoSobiT
mTiuleTidan arian da maTi gvari sakuTari saxeli – meliqadan – unda iyos nawarmoebi.
aleqsandre boSiSvili
91
1728 wlis Tbilisis vilaieTis didi davTari. osmaluri teqsti qar-
Tuli TargmaniT, SesavaliT, gamokvleviTa da faqsimileebiT gamosa-
cemad moamzades akad. sergi jiqiam da prof. nodar Sengeliam. w. I-II.
Tbilisi, 2009-10
abulaZe cisana. isay / isak faSa (1701-1748). http://qim.ge/isak fasha.htmlakofaSvili gulCina. vaWrobis, mrewvelobis da saqalaqo cxovrebis
ganviTareba. saqarTvelos istoriis narkvevebi. t. IV. Tbilisi, 1973
aRwera mewinave droSisa sabaraTaSvilosa da somxiTisa. Sedgenili
vaxtang meeqvsis brZanebiT vaxuSti batoniSvilisa da givi TumaniSvilis
mier 1721 wels. masalani saqarTvelos statistikuri aRwerilobisa.
eqvTime TayaiSvilis gamocema. Tbilisi, 1907
axali qarTlis cxovreba. mesame teqsti. qarTlis cxovreba. teqsti
dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT simon yauxCiSvilis
mier. t. II. Tbilisi, 1959
beri egnataSvili. axali qarTlis cxovreba. qarTlis cxovreba.
teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT simon
yauxCiSvilis mier. t. II. Tbilisi, 1959
berZeniSvili devi. axtalis monasteri. literatura da xelovneba, 2, 1998
berZeniSvili devi. narkvevebi saqarTvelos istoriuli
geografiidan. qvemo qarTli. nakv. I. Tbilisi, 1979
berZeniSvili devi. narkvevebi. Tbilisi, 2006
boSiSvili aleqsandre. gorulis warweraSi moxseniebul pirTa
vinaobis sakiTxisTvis. Tsu saqarTvelos istoriis institutis
Sromebi, 1, 2011
boSiSvili aleqsandre. Tbilisis meliqis saxelos da qronologiis
Sesaxeb. Tsu saqarTvelos istoriis institutis Sromebi, 3, 2011
boSiSvili aleqsandre. lore. istoria da Tanamedrove mdgoma-
reoba. Tsu saqarTvelos istoriis institutis Sromebis specialuri
gamoSveba – daviT aRmaSenebeli da misi epoqa. Tbilisi, 2012
gabaSvili valerian. qarTuli feodaluri wyobileba XVI-XVII
saukuneebSi (SedarebiTi Seswavlis cda). Tbilisi, 1958
gagoSiZe giorgi, CantlaZe naTia. monofizituri Zeglebi saqarTve-
loSi. Tbilisi, 2009
gogolaZe dermiSa. samTamadno, samTo-saqarxno mrewveloba saqarTve-
loSi da kapitalizmis genezisis zogierTi sakiTxi (XVIII-XIX ss.). Tbilisi, 1966
sameliqo qvemo qarTlSi
92
dumbaZe s. gvari, qveynis istoriuli nawili. literaturuli
saqarTvelo, 14-20 maisi, 2004
vaxuSti batoniSvili. aRwera samefosa saqarTvelosa. qarTlis
cxovreba. teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT
simon yauxCiSvilis mier. t. IV. Tbilisi, 1973
TabuaSvili apolon. erekle meoris ekonomikuri koncefciebi da
reformebi qveynis mmarTvelobis modernizaciisaTvis. Tbilisi, 2010
TayaiSvili eqvTime. damsaxurebuli profesoris petre
meliqiSvilis gardacvalebis gamo. dabruneba. mravaltomeuli. guram
SaraZis saerTo redaqciiT. t. I. Tbilisi, 1991
ioane batoniSvili. SemoklebiT aRwera saqarTvelosa Sina
mcxovrebTa TavadTa da aznaurTa gvarebisa. Tbilisi, 1997
isqander munSis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb. sparsuli teqsti
qarTuli TargmaniTa da SesavliTurT gamosca vladimer fuTuriZem.
Tbilisi, 1969
maeda hirotake. qarTvelebi sefianTa iranSi. RulamTa oTxi ojaxis
eTnosocialuri warmomavloba. Tbilisi, 2008
mohamed Taheris cnobebi saqarTvelos Sesaxeb. teqsti, Targmani da
SeniSvnebi vladimer fuTuriZisa. Tbilisi, 1954
musxeliSvili daviT. qvemo qarTlis istoriul-geografiuli
eqspediciis savele samuSaoTa (1956-1958 ww.) Sedegebi. saqarTvelos
istoriuli geografiis krebuli, 1, 1960
pirTa anotirebuli leqsikoni. XI-XVII ss. istoriuli sabuTebis
mixedviT, gamosacemad moamzades darejan kldiaSvilma, mzia
surgulaZem. t. II. Tbilisi, 1993
pirTa anotirebuli leqsikoni. XI-XVII ss. istoriuli sabuTebis
mixedviT, masalebi Sekribes da gamosacemad moamzades ana baqraZem,
levan ratianma da giorgi oTxmezurma, tomi Seadgines darejan
kldiaSvilma da mzia surgulaZem. t. III. Tbilisi, 2004
saqarTvelos siZveleni. saistorio da saeTnografio sazogadoebis
gamocema. eqvTime TayaiSvilis redaqtorobiT. t. II. tfilisi, 1909
saqarTvelos siZveleni. saistorio da saeTnografio sazogadoebis
gamocema. eqvTime TayaiSvilis redaqtorobiT. t. III. tfilisi, 1910
surgulaZe i. meliqi. qarTuli sabWoTa enciklopedia (qse). t. VI.
Tbilisi, 1983
surmaniZe ramaz. meliqiSvilebi: grigoli, stefane, petre, iosebi,
ekaterine. Tbilisi, 2003
aleqsandre boSiSvili
93
tuxaSvili lovard. politikuri viTareba XVIII s-is pirvel
ocwleulSi. saqarTvelos istoriis narkvevebi. t. IV. Tbilisi, 1973
farsadan gorgijaniZe. istoria. sargis kakabaZis gamocema. saisto -
rio moambe, t. II. Tbilisi, 1925
qarTul-sparsuli istoriuli sabuTebi. teqsti daadgina, Targmani
da SeniSvnebi daurTo vladimer fuTuriZem. Tbilisi, 1955
qarTuli samarTlis Zeglebi. vaxtang VI-is samarTlis wignTa
krebuli. teqstebi gamosca, gamokvleva da leqsikoni daurTo prof. i.
doliZem. t. I. Tbilisi, 1963
qarTuli samarTlis Zeglebi. saero sakanonmdeblo Zeglebi (X-XIX
ss.). teqstebi gamosca, SeniSvnebi da saZieblebi daurTo prof. isidore
doliZem. t. II. Tbilisi, 1965
qarTuli samarTlis Zeglebi, sasamarTlo arza oqmebi. teqstebi
gamosca, winasityvaoba da SeniSvnebi daurTo prof. isidore doliZem.
t. VII. Tbilisi, 1981
Sengelia nodar. somxiTis nahie 1728 wlis Tbilisis vilaieTis didi
davTris~ mixedviT (1728 w. t. II). axlo aRmosavleTi da saqarTvelo, 5,
2008
cxovreba saqarTveloÁsa (parizis qronika). teqsti gamosacemad
moamzada, Sesavali, SeniSvnebi da saZieblebi daurTo giuli alasaniam.
Tbilisi, 1980
jamburia givi. iran-osmaleTis axali omi da qarTl-kaxeTis
samefoebi. saqarTvelos istoriis narkvevebi. t. III. Tbilisi, 1973
, .. . IV.
. XVI- XIX . , 1949
Ermerin, Roman Ivanovich. Annuaire de la Noblesse de Russie. Contenant les prince de l`Empire, augmenté d`un grand nombre de notices sur les familles alliées. Sankt-Peterburg, 1899
Ferrand, Jacques. Familles Princières de Géorgie. Montreuil, 1983Hewsen, Robert H. The Meliks of eastern Armenia. III. Revue des etudes Armenienne.
novella serie. Tome XI. Paris. 1975-1976Toumanoff, Cyril. Studies in Christian Caucasian History. Washington, 1963
sameliqo qvemo qarTlSi
94
saqarTvelos centraluri saistorio arqivi (scsa.), f. 1448-1024.
scsa, f. 1449-2365
scsa, f. 1450-5/35
scsa, f. 1450-8/145
scsa, f. 1450-9/108
scsa, f. 1450-9/109
scsa, f. 1450-9/116
scsa, f. 1450-9/150
scsa, f. 1450-17/73
scsa, f. 1450-18/22
scsa, f. 1450-18/57
scsa, f. 1450-18/58
scsa, f. 1450-18/59
scsa, f. 1450-18/60
scsa, f. 1450-18/78
scsa, f. 1450-37/191
scsa, f. 1450-37/205
scsa, f. 1450-48/139
scsa, f. 1450-51/81
xelnawerTa erovnuli centri (xec.), Sd 484xec, Sd 13173
aleqsandre boSiSvili
95
Melikdom in Kvemo Kartli
Alexander Boshishvili
Summary
The term “Malik” appeared in the Ancient Middle East and was used to denote a ruler or a king. Later, the term was used in other countries with the same meaning, but taken from the Arabic. Before the spread of Islam, “Malik” was the term for the rulers of Lakhmid and Ghassanid dynasties, also for the South-Eastern and Central Arabian tribes. After the spread of Islam, the term “Malik” was used mainly for non-Muslim rulers. In the 13th-18th centuries in the Caucasus “Melik” was the term for a feudal title, and also
Mongol domination, Meliks were Christian feudals in these lands, and then Shah Abbas I (1587-1629) – depended on him.
We have Meliks in Georgia, namely, in Kvemo Kartli (district southwards from Tbilisi), Tbilisi and Gori with different authorities.
At the beginning of the 17th century meliks appeared in Somkhiti (Kvemo Kartli). In 1604 Shah Abas I ordered the king of Kartli to cede the territories of Lore and Debeda
melik.melik was Miriman, founder of the dynasty (Mirimanidze), and the success
of this feudal house was largely due to the loyal service to the Shah of Iran. In the 17th
melik was organized as a Georgian feudal entity – Satavado, a part of the Kingdom of Kartli. But the new melikdom was invariably supported by the shah’s regime and in comparison with other Georgian Satavados held a more privileged position.
The Meliks of Lore were relatives of the Meliks of Somkhiti, and had the rank of aznauri in Georgian feudal hierarchy.
initiated by the Muslim rulers. The meliks of Kvemo Kartli were big landowners, later their holdings were organized as Satavado and they were named as princes Melikishvili, while their subjects, Loris-Melikishvilis, seem to have been small landowners, with the rank of aznauri.
sameliqo qvemo qarTlSi
vladimer kekelia
mTeli Sua saukuneebis manZilze sxvadasxva qveynidan bizantiis
imperiasa da axlo aRmosavleTis qveynebSi mravali adamiani mogzau-
robda. qristiani mogzaurebis ZiriTadi mizani piligrimoba iyo. su-
lieri aRmavlobis periodSi sayovelTaod iyo gavrcelebuli azri,
rom wmindanebi adamianebs RmerTTan aaxloeben. aqedan gamomdinare,
gaCnda moTxovnileba, SeenaxaT da pativi miegoT yvelafrisaTvis, rac
wmindanebTan iyo dakavSirebuli. ase gaCnda wmindanTa nawilebisa da
maTTan dakavSirebuli adgilebis Tayvaniscema-monaxulebis survili.
gansakuTrebiT sasurveli gaxda `wminda miwis~ molocva, sadac iSva,
cxovrobda da jvars ecva macxovari.1
am procesisagan gamonaklisi arc qarTvelebi iyvnen. maT qristianobis
miRebis adreuli etapidanve hqondaT urTierToba jer wminda miwasTan,
Semdeg sinas, Savi mTisa da aTonis kulturul-saganmanaTleblo
kerebTan.
sityva `piligrimi~ laTinuri peregrinio-dan modis. Tavdapirvelad
es sityva mxolod mogzaurs aRniSnavda. XII saukunidan piligrimi
wminda adgilebSi momlocvelis mniSvnelobiT ixmareba. piligrimis
momlocvelis mniSvnelobiT gamoyenebis uadresi magaliTi swored
ierusalimTanaa dakavSirebuli.2 adreul etapze Zvel qarTulSi wmin-
da adgilebSi locvisa da moxilvis mizniT mogzaurobis aRsaniSnad
`molocva~, `mosalocad wasvla~ unda xmarebuliyo.3 XI saukunidan
naSromi wakiTxulia 2009 wels samecniero konferenciaze giorgi mTawmideli 1000~.
1
2 John Wilkinson, (London, 1988), 91.3 darejan kldiaSvili, `gareja da piligrimoba adreul Sua saukuneebis qarTul
wyaroebSi~, garejis kvlevis centri, Sromebi, II (2001), 80.
V
97
`queyaniTi queyanad mimosvla~ ixmareboda;4 es termini wm. ilarion
qarTvelisadmi miZRvnil sagaloblebSi dasturdeba.5
qarTvelebi piligrimuli interesebis garda, saqtitoro moRva-
weobasac eweodnen, Sesabamisad, xSirad uwevdaT didi sivrcisa da misi
Tanmxlebi mravali sirTulis gadalaxva, miT umetes, rom aRniSnul
sivrceSi arcTu iSviaTi iyo eTnikuri da politikuri cvlilebebi.
bunebrivia, mgzavroba xangrZlivi da saxifaTo iyo. sainteresoa,
ra pirobebSi uxdebodaT maT mimosvla, ra saSualebebiT gadaadgil-
debodnen, riTi imosebodnen, riTi ikvebebodnen da sxva. vfiqrobT,
interesmoklebuli ar iqneba am procesisaTvis Tvalis gadevneba da,
SeZlebisdagvarad, saerTo suraTis aRdgena.
Sua saukuneebis piligrimobis, rogorc procesis, istoriis Sesas-
wavlad saintereso informacias Seicavs qarTvel wmindanTa cxovrebebi.
naSromSi ganvixilavT giorgi mTawmidelis cxovrebaSi dacul cnobebs
imave periodis sxva agiografiuli Zeglebis cnobebTan erTad.
pirvel sakiTxad gamovyaviT is geografiuli sivrce da is siZne-
leebi, romelTa gadalaxvac yvelaze xSirad uwevdaT samogzaurod
wasul qarTvelebs. gamoiyofa ori ZiriTadi mimarTuleba:
1. konstantinopoli da mTawmida.
2. siria-palestina – Savi mTa, ierusalimi.
miuxedavad imisa, rom qarTvelebi am geografiul sivrces XI sau-
kuneSi ukve kargad icnobdnen, mainc xazgasmiT ucxo qveynad moix-
senieben: `mouÃda survili ucxoebisaÁ da TÂsTagan ganSorebisaÁ, da-
farulad yovelTa megobarTagan da mecnierTa sivltolaÁ iÃumia da
waremarTa ierusalemiT kerZo~,6 `raÁ ars ese, romel esreT ivltiT
Cuengan da ucxosa queyanasa warxualT?~,7 `amis ukue mizezisaTÂs gani-
zraxes, raÁTa warviden ucxosa queyanasa...~ 8
4 terminebs – `mimosvla~, `momovla~ XI saukuneSi efrem mcire wm. mociqulebis,
andria pirvelwodebulisa da barTlomes kavkasiaSi samisionero moRvaweobis
aRsaniSnavad iyenebs. efrem mcire, uwyebaÁ mizezsa qarTvelTa moqcevisasa Tu
romelTa wignTa Sina moiÃsenebis, teqsti gamosca, Sesavali da leqsikon-saZieblebi
daurTo T. bregaZem (Tbilisi 1959), 45.
5 manana dolaqiZe, `ilarion qarTvelis saxelze dawerili sagaloblebi~, mraval-
Tavi, I (1971), 182.
6 giorgi mcire, cxorebaÁ giorgi mTawmidelisaÁ~, Zveli qarTuli hagiografiuli
literaturis Zeglebi, w. II (Tbilisi 1967), 119.
7 giorgi mTawmideli, `cxorebaÁ iovanesi da efTÂmesi~, Zveli qarTuli
hagiografiuli literaturis Zeglebi, w. II (XI-XV ss.), (Tbilisi 1967), 55.
8 giorgi mTawmideli, `cxorebaÁ iovanesi da efTÂmesi~, 56.
gzebi da mogzaurebi bizantiaSi
98
im xanad antioqiis gza yvelaze saxifaTod miiCneoda. giorgi mTawmi-
delis cxovrebaSi vrclad aris aRwerili marSruti antioqiidan, vidre
quTaisamde.
`gamovediT antioqiiT da moviwieniT vidre didad mdinared
evfratad da mun gveuwya, viTarmed miSuebisaTÂs codvaTa CuenTaÁsa
TurqTa daupyries yoveli Suamdinare da isauri da saberZneTi. xolo
Cuen guesma raÁ ese, SeviqeciT mier da sevastiiT kerZo mividodeT;
guegona, viTarmed maT kerZoTa mSÂdobaÁ ars. xolo uwinares Cuensa
misrul iyvnes Turqni da aeRo qalaqi igi da daewua. da Cuen araÁ uwyodeT
da mividodeT da kninRa-da mcired ÃelTa maTTa STavvardebodeT,
ukeTumca wyalobasa RmrTisasa ara aRepyra Ãeli...
esreT SeviqeciT da mTaTa mivhmarTeT da didiTa SromiTa da dRe
da Rame slviTa kesariad movediT. da muniT warmovediT da zRuasa
movhmarTeT. rameTu ÃmeliT arRara egeboda, da nebiTa RmrTisaÁTa
evxaits moviwieniT... da esreT gamovediT mier da moviwieniT samisons
qalaqsa zRÂs-kidisasa. da mun ganvyideniT saÃedarni Cuenni da esreT
naviTa miviwieniT foTs da mier saÃedriTa quTaTiss Jamsa sTulisasa~.9
amonarididan naTlad Cans, Tu ramdenad rTuli da saSiSi iyo
mogzaurisaTvis mimosvla, miT umetes, rom aRniSnuli geografiuli
areali xSirad qristianebsa da muslimebs Soris sacilobeli iyo. giorgi
mTawmidelis cxovrebaSi `sarkinozTa~ mxridan safrTxeze saubari sxva
adgilebSic gvxvdeba. rodesac mariam dedofalma antioqiaze gavliT
ierusalimSi mosalocad wasvla ganizraxa, miuxedavad imisa, rom
antioqiis patriarqs imperatorisagan nabrZanebi hqonda dedoflis
pativiT wargzavna, patriarqma da mTavarma dedofali gadaarwmunes:
`ara keTil ars, aRmosavalisa mefeTa dedaÁ raÁiTamca sasarkinozeTs
warvida, vinaÁTgan codvaTa CuenTagan igini ufleben queyanasa mas~.10
rogorc Cans, antioqiidan ierusalimamde arsebul arcTu vrcel
monakveTSi usafrTxod deda dedofalic ki ver imgzavrebda.11 amitomac
9 iqve, 158-9.
10 iqve, 144.
11 antioqiis gzaze arsebul safrTxeebze saubaria ilarion qarTvelis cxovreba-
Sic: rom iq `mkÂidr iyvnen naTesavni barbarozni~. wm. ilarions isini Tavs dasxmian,
magram wm. mamis mier moxdenili saswaulis Semdeg maT monazonebze Tavdausxmelobis
fici miuciaT. `cxorebaÁ da moqalaqeobaÁ wmidisa da netarisa mamisa Cuenisa
ilarion qarTvelisaÁ~, Zveli qarTuli hagiografiuli literaturis Zeglebi, w.
II (Tbilisi1967), 13.
vladimer kekelia
99
`cxovreba~-Si araerTgzis vxvdebiT sityvebs – `nebiTa RmrTisaÁTa
mSÂdobiT moiwia~. Sua saukuneebSi gzis gadalaxvis sirTuleze gakvriT
saubaria XI-XII saukuneebSi gadaweril erT-erTi xelnaweris anderZSic:
`...locva yavT RvTisaTÂs kurTxeulisa amis mamisa iordanesTÂs,
romelman friadi SromaÁ Tavs idva da movida qarTlisa quÀyniT saber-
ZneTs...~12
mogzaurebs xSirad, mtris safrTxesTan erTad, siZneleebs uamin-
dobac uqmnida. giorgi mcire giorgi mTawmidelis ierusalimSi erT-
erTi mogzaurobis Sesaxeb Semdegs gadmogvcems: `xolo ityoda TÂT
wmidaÁ igi, viTarmed: udabnosa adgilsa SegÂRamdao tyeTa Sina, da iyo
elva-quxili da haeri boroti da SÂdgzis daakueTa eSmakmano mwuxare igi
mas Ramesa, da perovin da iRrWenn da yivin, xolo me vlocevdio~.13
interesmoklebuli ar iqneba mokled SevexoT piligrimebis Cacmu-
lobasa da sakvebs.
saukuneebis manZilze maTma yofam didi cvlileba ar ganicada. maTi
samosi da sakvebi erTob mwiri iyo: giorgi mTawmidelma `Sesamoseli
TÂsi friad keTili misca glaxaksa visme da misi igi dabebkuli Seimosa~.
sxva adgilas vkiTxulobT: `ZaZaÁ Seemosa da uÃamloÁ da TavRia, uRÂnoÁ
da uwueloÁ vidoda gzasa mas iwrosa~.14 ioanesa da eqvTimes cxovrebaSi
ki weria: `warvide da suli Cemi vicxovno da glaxakebiT viyofebodi~.15
mogzaurebs sakvebiT xSirad adgilobrivi mosaxleoba umaspinZldeboda.
warmoudgenelia, maSindel pirobebSi Sor gzaze samyofi sagzali mog-
zaurs Tan etarebina: `da esreT carieli gamovida monastriT, romel ga-
re RmrTis-moyuareTa kacTa misces sagzali, rameTu orgzis iqmna sivl-
tolaÁ misi~.16 mogzaurebs dapureba monastrebSic SeeZloT. iovanesa
12 xelnawerTa erovnuli centri, xelnaweri H2251, 46r.13 giorgi mcire, `cxorebaÁ giorgi mTawmidelisaÁ~, 120.
14 iqve, 120.
15 giorgi mTawmideli, `cxorebaÁ iovanesi da efTÂmesi~, 55. Cacmulobaze
saintereso cnobebi adreulma hagiografiulma Zeglebmac Semogvinaxa. petre
iberis cxovrebis asurul redaqciaSi vkiTxulobT: `maTi samoseli iyo Wilis
boWkosagan (moqsovili) mdabali da Seuracxi samoseli~. cxovreba petre ibe-
risa, asuruli redaqcia, germanulidan Targmna, gamokvleva, komentarebi da
ganmartebiTi saZiebeli daurTo i. lolaSvilma (Tbilisi 1988),102. yuradRebas
ipyrobs saqarTveloSi Camosuli asureli mamebis samosi: `movidodes wmidani igi
mamani uÃamloni da dabebkuliTa mosilni...~ `cxorebaÁ da moqalaqeobaÁ Siosi da
evagresi~, Zveli qarTuli hagiografiuli literaturis Zeglebi, w. III (Tbilisi
1971), 117.
16 giorgi mcire, `cxorebaÁ giorgi mTawmidelisaÁ~, 142.
gzebi da mogzaurebi bizantiaSi
100
da efTÂmes cxovrebaSi xazgasmiT weria, rom `stumris-moyuarebasa nu
daiviwyebT da, raÁ RmerTsa eboZos, glaxakTa miupyrobdiT, msgavsad
Zalisa Tqvenisa...~17 meore adgilas vkiTxulobT: `ukeTu ese adgilisa
mrorineni monazonni movidodian, ukeTu mwuxrsa moviden, iseron da
samxari Wamon da gaujmen... xolo ucxoni Tu movidian, mesamesa dResa
Semdgomad Wamisa ebrZana, raÁTa mekare ujmnides~.18 sakvebad ZiriTadad
iyenebdnen purs, xils, bostneuls, Tevzs, zeTisxils da zomierad –
Rvinos. sakvebis es saxeobebi iovanesa da efTÂmes cxovrebaSi araerTgzis
aris dasaxelebuli.19
sainteresoa, riT gadaadgildebodnen mogzaurebi. yvelaze xSirad
aseT saSualebad saxedars iyenebdnen. giorgi mTawmidelis cxovrebaSi
es faqti araerTgzis dasturdeba. iyenebdnen uremsac,20 raSic, albaT,
Sesabamisad, xarebi iqneboda Sebmuli. garda amisa, fexiTac mimodiod-
nen: `queiT momaSural iyo, rameTu ese iyo CueulebaÁ misi~.21 aqtiurad
iyenebdnen sazRvao saSualebebsac, kerZod, navs: `nebiTa RmrTisaÁTa
warmovemerTeniT zRÂT mTawmidas. da viTarca moviwieniT adgilsa mas,
romelsa eqsamili ewodebis, ÃmeliT wamovediT siSorisaTÂs gzisa da
SiSisaTÂs sarkinozTaÁsa... esreT gardavleT eqsamili, kualad zRuad
SevediT da SewevniTa RmrTisaÁTa, naviTa myudroÁTa da hamoÁTa
mTawmidas moviwieniT~.22
aseTia XI saukunis qarTul hagiografiul ZeglebSi gzebTan da
mogzaurebTan dakavSirebiT daculi cnobebi.
qarTuli masala sainteresoa ara mxolod qarTveli mogzaurebis,
aramed, zogadad, Sua saukuneebis piligrimobis istoriis Sesaswavlad.
nebismier piligrims ganurCevlad eTnikur-religiuri kuTvnilebisa,
iqneboda is saero Tu sasuliero piri, vrceli manZilis gavlisas didi
sirTuleebis gadalaxva uwevda.
17 giorgi mTawmideli, `cxorebaÁ iovanesi da efTÂmesi~, 59.
18 iqve, 82-3.
19 wm. ilarionis cxovrebaSi sakvebis saxeobebidan ZiriTadad figurirebs puri,
kerati (mxali), paqsimadi da dambali cercvi. `cxorebaÁ da moqalaqeobaÁ wmidisa da
netarisa mamisa Cuenisa ilarion qarTvelisaÁ~, 13, 19.
20 giorgi mcire, `cxorebaÁ giorgi mTawmidelisaÁ~, 198.
21 iqve, 182.
22 iqve, 198-9.
vladimer kekelia
101
giorgi mTawmideli. cxorebaÁ iovanesi da efTÂmesi. Zveli qarTuli
hagiografiuli literaturis Zeglebi. wigni II (XI-XV ss.). Tbilisi, 1967
giorgi mcire. cxorebaÁ giorgi mTawmidelisaÁ. Zveli qarTuli
hagiografiuli literaturis Zeglebi. wigni II. Tbilisi, 1967
dolaqiZe manana. ilarion qarTvelis saxelze dawerili sagalob-
lebi. mravalTavi, I, 1971
efrem mcire, uwyebaÁ mizezsa qarTvelTa moqcevisasa Tu romelTa
wignTa Sina moiÃsenebis. teqsti gamosca, Sesavali da leqsikon-
saZieblebi daurTo T. bregaZem. Tbilisi, 1959
kldiaSvili darejan. gareja da piligrimoba adreul Sua sauku-
neebis qarTul wyaroebSi. garejis kvlevis centri. Sromebi, II. Tbilisi,
2001
cxorebaÁ da moqalaqeobaÁ wmidisa da netarisa mamisa Cuenisa ila-
rion qarTvelisaÁ. Zveli qarTuli hagiografiuli literaturis
Zeglebi. wigni II. Tbilisi, 1967
cxorebaÁ da moqalaqeobaÁ Siosi da evagresi. Zveli qarTuli
hagiografiuli literaturis Zeglebi. wigni III. Tbilisi, 1971
cxovreba petre iberisa. asuruli redaqcia, germanulidan
Targmna, gamokvleva, komentarebi da ganmartebiTi saZiebeli daurTo
i. lolaSvilma. Tbilisi, 1988
Wilkinson, John. Jerusalem Pilgrimage, 1099-1185. London, 1988
gzebi da mogzaurebi bizantiaSi
102
Roads and Pilgrims According to the
"Life of George the Athonite"
Vladimer Kekelia
Summary
During the Middle Ages many people from different countries used to travel to the Byzantine Empire and to Middle Eastern countries. From the early period of the proclamation Christianity as the state religion in Georgia, Georgian pilgrims had close relations with the cultural-educational centres of the Holy Land, later with Mount Sinai, Black Mountain and Mount Athos.
It is clear that pilgrimage lasted for a long time and it was hazardous. It is interesting to know in what conditions pilgrims were traveling, what means of transport means they used, what kind of clothes they were wore and what food they used. For the study the history of pilgrimage in the Middle Ages, “Lives of Georgian Saints” give us a very interesting material. This work discusses events written not only in the life of St George the Athonite, but in some contemporary sources as well.
First dealt with are those georgaphical areas and obstacles Georgian pilgrims had to
1) Constatinople and Mount Athos. 2) Mount Sinai, Palestine – Black Mountain, Jerusalem. In that period the road that led to Antioch was the most dangerous. A detailed
description of the road from Antioch to Kutaisi is given and the possible obstacles the pilgrims may have come across. Not only enemy`s attack, but also bad weather compounded the obstacles on their way.
The life of pilgrims did not greatly changed over the centuries. Their clothes and food were poor. They were fed on their way by local people or monasteries. Pilgrims basically used donkeys in their travel.
Our sources are important for the study of the history not only of Georgian but medieval pilgrimage as well.
vladimer kekelia
darejan kldiaSvili
marina mesxias monawileobiT
ierodiakoni iostosi im garejel moRvaweTa ricxvs ekuTvnis, rom-
lis saxelic droTa ganmavlobaSi miviwyebul iqna. fragmentuli cno-
bebi iostosis Sesaxeb XIX saukunis pirveli naxevris momlocvelTa da
siZvelismoyvarulTa Canawerebma, agreTve erT dros garejis mravalm-
Tis kuTvnili xelnawerebis anderZ-minawerebma Semoinaxes. maTSi dac-
uli masalis simwiris miuxedavad, mainc SesaZlebeli xdeba gviani xanis
am saintereso da mravalmxrivi pirovnebis biografiisa da moRvaweobis
calkeuli mxareebis aRdgena.
iostosis Sesaxeb vrceli biografiuli SeniSvna CarTulia misi
Tanamedrovis, qvaTaxevis monastris arqimandritis, tarasi aleqsi-
mesxiSvilis narkvevSi `udabno Rirsisa mamisa Cvenisa daviT garej-
elisa~. arqimandrit tarasis cnobiT, iostosi warmoSobiT yofila
mcxeTeli, gvarad mrevliSvili. iostosi bavSobidanve garejis wm. da-
viTis lavraSi izrdeboda, sadac mas mniSvnelovani saaRmSeneblo sa-
muSaoebi Cautarebia. tarasi iostosis saxels ukavSirebda wm. daviTis
lavris samxreT kldovan masivSi, wm. ilarion qarTvelis filialad
saxeldebuli kompleqsis Camoswvriv, e.w. `mesame~ nawilSi, 1812 wels
RvTismSoblis miZinebis eklesiis gamokveTas.1 1831 wels gr. gordeevi
aseve miuTiTebda, rom arc Tu didi xnis win daviT garejis lavraSi
adgilobrivma ierodiakonma iostosma kldeSi gamokveTa yovladwmi-
da RmrTismSoblis miZinebis eklesia, romlis interieric (sigrZiT –
13,1/4, siganiT – 7 arSini) im droisaTvis Selesili da Semkuli yofila
1 arqimandriti tarasi, `udabno Rirsisa mamisa Cvenisa daviT garejelisa, mokle
aRnusxva qarTl-kaxeTis monasterTa~, saqarTvelos sasuliero maxarebeli (1864),
VIII, 39.
VI
104
gajis CuqurTmebiani da gamosaxulebebiani kankeliT; amas garda, misive
gadmocemiT, iostoss eklesiis mimdebared gamoukveTavs sami (tarasis
Tanaxmad, ori) senaki da saniaRvre Rarebi, saidanac xdeboda monastris
uzarmazari cisternebis naleqebiT Sevseba.2 ramdenadme mogvianod,
rusi mogzauri da momlocveli a. muraviovi (romelic garejs 1845
wels swvevia) wm. daviTis lavraSi Catarebul saaRmSeneblo samuSaoe-
bze saubrisas aRniSnavda XVIII saukunis damlevs, ierodiakon iustinis
(igi iostoss amgvarad moixseniebs) mier lavris galavans miRma, kldeSi,
RmrTismSoblis miZinebis da wm. marines saxelobis patara eklesiebis
gamokveTis Taobaze.3
XIX saukunis meore naxevarisaTvis iostosis saxeli ukve miviw-
yebuli yofila; garejis lavraSi ukve aRar axsovdaT miZinebis da wm.
marines eklesiis im maSeneblis saxeli, romelTa aRwerac mRvdelmo-
nazonma kalistratem garejis udabnosadmi miZRvnil mcire wignakSi
dagvitova; misi aRweriT, lavraSi `...samxreTiT mesame cicab kldeSi
aris gamokveTili eqvsi senaki sxvadasxva TaxCebSi da ori eklesia; am
eklesiebSi erTi aris RvTismSoblis miZinebisa, kamaredad gamoWrili,
romelic aris sigrZiT oTxi saJeni, ganiT ori saJeni da erTi Careqi,
kankeli aris amisi gajiT aSenebuli da CuqurTmiT gamoqnili; xatebi
arian tilosi mSvenierad TviToeuli cal-calke mis zomis qvazed dak-
rulni; ambioni da iataki aqvs Sesaferi, gamokveTili. sakurTxevlidam
orive mxares aqvs eklesias Camosajdomi kldisagan gamokveTili; gax-
vretilia klde da es Seadgens sakurTxevlis fanjaras, romlisaganac
naTldeba. ekklesia ki erTi dasavleTis karis da mis zeviT erTi fan-
jrisgan iRebs sinaTles; ekklesia sakmaod Semkobilia, dResac srul-
deba masSi wirva-locva. amis zemod aris mexuTe ekklesia, mcire wmin-
dis qalwulis mowamis marinasi, kldisagan gamokveTili; sigrZe aqvs
ori saJeni, gani da simaRle TiTo saJeni; masSi aris Zveli mSvenieri
mxatvroba, magram ar sruldeba saRmrTo msaxureba. aq aris ori senaki
da sxvani siZvelis gamo Camoqceulan~.4
wm. daviTis lavraSi iostosis moRvaweoba da mis mier iq Catarebuli
saaRmSeneblo samuSaoebi garejis mravalmTaSi samoweseo cxovrebis
2
, 2 (1832), 34-41.3
4 mRvdel-monazoni kalistrate, wmidis daviT garesjelis udabno (Tbilisi,
1884), 19-20.
darejan kldiaSvili, marina mesxia
105
bolo periodis Tanmxvedri aRmoCnda. iostosis mier eklesiebis gamo-
kafva da saniaRvre arxebis gayvana garkveulwilad ganpirobebuli
unda yofiliyo saqarTvelos ukanaskneli mefeebis – erekle II-is (1762-
98) da giorgi XII-is (1798-1800) gansakuTrebuli damokidebulebiT da
yuradRebiT garejisadmi. amis dadasturebaa wm. daviTis lavris zeda
ezos CrdiloeT nawilSi gamokveTili giorgi batoniSvilis (Semdgom-
Si mefe giorgi XII) senaki. aseve giorgi XII-is gangebiT iostoss unda
gamoekveTa da gajis CuqurTmebiani kankeliT Seemko RvTismSoblis
miZinebis eklesiac.5 varaudoben, rom miZinebis eklesia unda SeeqmnaT
1782 wels, giorgi XII-is Tanamecxedris, qiziyis mourav papuna androni-
kaSvilis asulis, qeTevanis gardacvalebasTan dakavSirebiT.6 eklesii-
saTvis kankeli daumzadebia iostosis erT-erT TanamoRvawe garejel
bers, zosimes, romelic, pl. ioselianis gadmocemiT, yofila gamom-
kveTeli senakisa da kankelisa.7 es is zosime unda iyos, romelic na-
myofi iyo aTonze – wminda mTaze imxanad gavrcelebuli, msgavsi tipis
kankelebi mas gaukeTebia garejis mravalmTis wm. dodos monasterSi da
Tbilisis sionis sakaTedro taZarSi.8
wm. daviTis lavraSi XVIII saukunis miwurulisaTvis jer kidev sakma-
od mravalricxovani krebuli mkvidrobda. pl. ioselianis cnobiT, 1799
wlisaTvis lavraSi imyofeboda `...sami gadamdgari moxucebisa gamo
episkoposni: daniil mangleli, timoTe nekreseli da vonifante mo-
qveli imereli; 6 arqimandritni; 23 mRvdelmonazoni; 14 arqidiakoni da
5 1921 da 1929 wlebSi garejis mravalmTaSi mowyobili eqspediciebis dros Ses-
rulebul iqna giorgi XII-is oTaxis da miZinebis eklesiis gegma, Wrili, kankelis da
ornamentebis sqemebi. anazomi masala, sqemebi da fotoebi g. CubinaSvilma gamoaq-
veyna garejisadmi miZRvnil monografiaze darTul sailustracio masalaSi. . -, - ( , 1948), 112, . 69, 70, 71,72, 73,
74, 75. eklesiis kankeli amJamad, faqtobrivad, mTlianadaa darRveuli – SemorCa
misi qvena nawili, isic dazianebuli saxiT.
6 g. CubinaSvilis varaudiT, qeTevani dakrZalul iqna miZinebis eklesiaSi. -, - , 112. pl. ioselianis cnobiT, qeTevani
daukrZalavT wm. ioane RvTismetyvelis eklesiaSi. pl. ioseliani, cxovreba giorgi
mecametisa (tfilisi, 1936), 10. am cnobas imeorebs a. muraviovi, Tumca aRniSnavs,
rom iq saflavis aranairi kvali ar SeiniSneboda. , , 111. pl.
ioseliani amas imiT xsnis, rom 1830 wels eklesia `Caiqca da da didni kldisa da-
naxeTqni RorRad awevs saflavsa amas da kaxTa mefisaca aleqsandresa~. ioseliani,
cxovreba giorgi mecametisa, 261, Sen. 4.
7 ioseliani, cxovreba giorgi mecametisa, 261.
8 , - , 118.
garejeli ierodiakoni iostos mrevliSvili
106
60-mdin msaxurni; wmidis dodos udabno, Tumca iyo drosa amas carieli,
garna wirva-locva iyo xolme siaxloisa gamo garejisa lavrasTan~.9
ruseTis mier qarTl-kaxeTSi samefo xelisuflebis, xolo mogvi-
anebiT, 1811 wels, saqarTvelos eklesiis avtokefaliis gauqmebis Sem-
dgom, mravalmTis monastrebis qoneba saxelmwifo xazinaSi gadavida
da sul male samonastro cxovreba garejSi radikalurad Seicvala.
pl. ioseliani amasTan dakavSirebiT aRniSnavda: `1811 wels dasust-
da garesja, Tumca moRvaweni Rirsni ar aklda da arca mwignobarni~.10
lavraSi winamZRvar ilarionis (vaCnaZe) dros CautarebiaT ganaxle-
biTi samuSaoebi, magram is, ZiriTadad, feriscvalebis eklesiis karib-
WiTa da galavaniT Semoifargla.11
gamoricxuli araa, rom iostosi, saaRmSeneblo saqmianobis garda,
aseve dakavebuli yofiliyo wignebis gadanusxviT wm. daviTis lavris
biblioTekisaTvis an sulac mis mier axladSeqmnili eklesiisaTvis Se-
sawirad. saqme isaa, rom 1808, 1816, 1817, 1822 wlebSi vinme ieromonaxma
iostosma gadawera da garejis monasters Seswira mTeli rigi xelnaw-
eri wignebisa, romelTa nawili mis mier wm. daviTis lavrisTvis iqna
ganwesebuli (1816 w., xec, A-181; 1806 w., xec A-1836; 1822 w., xec, A-1838),
nawili ki, rogorc Cans, aseve garejSi inaxeboda, ramdenadac isini XX
saukunis dasawyisSi mravalmTidan iqna Camotanili (1817 w., xec, A-1396;1822 w., A-1836). am xelnawerebis anderZebSi (xec, S-42, 141v; xec, S-1191, 204v, 238r; xec, H-1657, 87v; xec, A-181, 239v; xec, A-1336, 62v; xec, A-1338, 327v; xec, A-1396, 192r) iostosi, gvaris miuTiTeblad, iwodeba ieromonaxad,
misis uwmindesobis ieromonaxad an mRvdel-monazonad. samecniero
literaturaSi dasaxelebuli xelnawerebis gadamwerad miCneulia
cnobili moRvawe, RvTismetyveli da filosofosi, 1804 wlis mTiule-
Tis ajanyebis monawile, beri iostos andronikaSvili. pl. ioselianis
cnobiT, iostos andronikaSvili gardacvlila 1815 wlis axlo xanebSi
da daukrZalavT sofel veJinis sagvareulo RvTaebis eklesiaSi.12 ios-
tosis saxelTan dakavSirebuli xelnawerebis miseuli bolo anderZi
1822 wliT TariRdeba; amis gaTvaliswinebiT gamoTqmul iqna varaudi
iostos andronikaSvilis ara 1815, aramed 1823 wels gardacvalebis Ses-
9 ioseliani, cxovreba giorgi mecametisa, 121, Sen. 32.
10 iqve.
11 - , 112-8.12
darejan kldiaSvili, marina mesxia
107
axeb.13 iostosis mier wm. efvTime mTawmindelis naTargmn basili didis
iTikaze Sesrulebuli anderZidan cnobili xdeba, rom xelnaweri mas
gadauweria 1816 wels da Seuwiravs daviT garejis monastrisaTvis: `es
wigni, romel ars iTika vasilisa, gardavswere me, codvilman ieromonax-
man iostos, raoden Zalmedua Zalisaebr, da uZRuÀn monastersa wmidisa
mravalmTis daviT garejelisasa, gamomwirveli wyeul iyavn. codÂli
iostos, welsa 1816 Cyv~ (xec, A-181, 239v).14 xelnaweri gadanusxuli Cans
garejSi, ramdenadac saTauris Semdeg, 1v-ze, teqsts win uZRvis gare-
jeli morCilis, sfiridonis mier fanqriTa da aqvarelis saRebavebiT
Seferadebuli wm. basili didis gamosaxuleba. cnobilia sfiridonis
mier fanqriTa da aqvareliT Sesrulebuli sxva naxatebic, romlebzec
garejeli wminda mamebi da lavris fonze gamosaxuli wm. daviTia war-
modgenili. es TavisTavad imis mimaniSnebeli unda iyos, rom xelnaweri
garejis lavraSi iqna Sesrulebuli adgilobrivi ierodiakonis iosto-
sis mier.
1822 wels daviT garejis monastrisaTvis iostoss Seuwiravs mis
mier gadawerili kidev ori xelnaweri – 1806 wels gadanusxuli Teofi-
laqte bulRarelis markozis Tavis ganmarteba (xec, A-1336)15 da grigol
RvTismetyvelis Txzulebani (xec, A-1338).16 1808 wels misive TxovniT
(`morCilebiT~) ierodiakonma grigolma gadanusxa da arqimandrit niki-
fores (jorjaZe, xirsis wm. stefanes monastris arqimandriti) miarTva
kanonikuri krebuli (xec, S-1191, 204v; 238r).17 iostosi saqarTvelos uax-
13 m. berZniSvili, masalebi XIX saukunis pirveli naxevris qarTuli sazogadoe-
briobis istoriisaTvis, II (Tbilisi, 1983), 108; l. menabde, Zveli qarTuli mwerlo-
bis kerebi, w. I, nak. 1 (Tbilisi, 1962), 317-8.
14 iostoss dednad gamouyenebia daviT mefis brZanebiT, qarTlidan aTonis mTaze
Casuli mama iordanes mier gadawerili nusxa (xec, A-181, 239v). xelnaweri Sesru-
lebulia cisfer qaRaldze, Casmulia ficris tyavgadakrul tvifrul ydaSi; te-
qsti naweria Savi melniT, mxedruliT; niSandoblivia, rom es xelnaweri saeklesio
muzeumSi moxvda garejis monastridan – qarTul xelnawerTa aRweriloba. yofili
saeklesio muzeumis (A koleqciisa, t. I, nak. 2, el. metrevelis redaqciiT (Tbilisi,
1976), 291-2.
15 iqve, 410-1.
16 iqve, 412-7.
17 qronikebi da sxva masala saqarTvelos istoriisa da mwerlobisa, Sekrebili,
qronologiurad dawyobili, axsnili da gamocemuli T. Jordanias mier, t. III (Tbi-
lisi, 1967), 468-9; qarTul xelnawerTa aRweriloba. yofili qarTvelTa Soris wera-
kiTxvis gamavrcelebeli sazogadoebis (S koleqciisa, t. II, el. metrevelis redaq-
ciiT (Tbilisi, 1961), 89-90.
garejeli ierodiakoni iostos mrevliSvili
108
lesi istoriiTac yofila dainteresebuli. savaraudod, mas ekuTvnoda
oman xerxeuliZis cxovreba irakli mefisa~. amas adasturebs petre umi-
kaSvilis naqon xelnawerze darTuli kolofoni, saidanac vigebT, rom
xerxeuliZis Txzuleba mas 1879 wels gadauweria rveulidan, romelic
Tavis mxriv gadawerili yofila ieromonax iostosis kuTvnili xelnaw-
eridan (xec, S-1532, 141v-142r).18 hqonda Tu ara garejel ber iostoss kav-
Siri wignebis gadanusxvasTan gadawyvetilad ver CaiTvleba da Semdgom
Ziebas moiTxovs; miuxedavad amisa, yuradRebis gamaxvileba amis Sesaxeb
mainc saWirod CavTvaleT.
garejeli mRvdelmonazonis iostosis moRvaweobaSi gansakuTrebiT
mniSvnelovania 1819-22 wlebSi misi mogzauroba qristianuli aR-
mosavleTisa da ruseTis piligrimul adgilebSi. garejis wm. daviTis
lavraSi diakvnad kurTxevis Semdgom, iostosi ierusalimisa da wminda
adgilebis mosalocad gaemgzavra. mwerali, mTargneli da diplomati
giorgi avaliSvili, romelmac 1819-20 wlebSi imogzaura TurqeTSi,
egviptesa da palestinaSi, iostoss mogzaurobisas ramdenjerme Sexve-
dria. dRiurebis saxiT daweril samogzauro wignSi `mgzavroba¡~ cno-
bili mogzauri wm. daviTis lavris diakons, mcxeTel iostoss ramden-
jerme ixseniebs.19 giorgi avaliSvilis samogzauro wignidan irkveva,
rom avaliSvili saqarTvelodan ierusalimSi gamgzavrebas apirebda
iostosis Tanmxleb pirTan, ierusalimis patriarqis veqilTan, jvaris
mama da arqimandrit-yofilTan, berZen benediqtesTan erTad.20 gzad mi-
18 qarTul xelnawerTa aRweriloba. yofili qarTvelTa Soris wera-kiTxvis gama-
vrcelebeli sazogadoebis (S koleqciisa, t. III, Sedgenili da dasabeWdad damza-
debuli: T. enuqiZis, e. metrevelis, m. qavTarias, l. quTaTelaZis, m. SaniZis da qr.
SaraSiZis mier (Tbilisi, 1963), 11.
19 giorgi avaliSvili, mgzavroba Tbilisidan ierusalimamde, teqsti gamosacemad
moamzada, gamokvleva, leqsikoni da saZieblebi daurTo el. metrevelma (Tbilisi,
1967), 56, 59, 203, 258.
20 benediqte unda yofiliyo erT-erTi im berZen sasuliero pirTagani, romlis
saqarTvelodan gaZevebasac, Seuferebeli saqcielis sababiT, iTxovda saqarTve-
los egzarqosi Teofilaqte. amaze miuTiTebs kavkasiis mTavarmarTeblis ermo-
lovis Setyobineba imperatorisadmi, sadac is ukmayofilebas gamoTqvams berZeni
sasuliero pirebis mxridan mamulebis marTvis saqmeSi ruseTis xelisuflebis
Caurevlobis Sesaxeb. 1818 wels, benediqtes jvaris mamobis dasrulebis Semdgom,
saqarTveloSi mraval adgilas dawyebula berZeni arqimandritis mier gacemuli
sesxebis da savaWro operaciebis gamo sasamarTlo procesebi. n. xuciSvili, ieru-
salimis jvris monastris miwaTmflobeloba saqarTveloSi (Tbilisi, 2006), 109-11.
vfiqrobT, yofili patriarqis veqilisa da jvaris mamis benediqtes 1819 wels saqa-
rTvelodan gamgzavrebis mizani unda yofiliyo saqarTveloSi arsebuli eklesia-
darejan kldiaSvili, marina mesxia
109
mavali giorgi benediqtes wm. saflavis metoqi dirbis jvris amaRlebis
monasterSi 1819 wlis 12 ivliss Sexvedria. maT moulaparakebiaT kidec
erTad gamgzavrebis Taobaze, magram banZaSi faRavebTan gaCerebuli
giorgi avaliSvili ori dRis amao lodinis Semdeg benediqtes aRar
dalodebia da reduT-kaladan (yulevi foTTan axlos)21 gemiT gamgza-
vrebula yirimisaken. benediqte, garejel ber iostosTan erTad, ram-
denime dRis dagvianebiT gamgzavrebula.22 maT saqarTvelodan konstan-
tinopolamde daaxloebiT igive marSruti gauvliaT zRviT, romelic
gaiara giorgi avaliSvilma: reduT-kala – soxum-kala – feodosia (Savi
zRvis porti yirimis naxevarkunZulze) – ieniqo (stambolTan).23
1819 wlis seqtemberSi, ieniqoSi24 didmowame wm. giorgis monasterSi,
saqarTvelos jvaris mamad-yofilTan, arqimandrit aTanasesTan (Sem-
dgomSi ierusalimis patriarqi)25 misuli giorgi avaliSvili kvlav Sex-
vedria jvarismama-yofil, arqimandrit benediqtes da wm. daviT gare-
jis lavris bers, diakon iostoss, romlebic monasterSi sacxovreblad
monastrebis mamulebis marTvis sakiTxebis mosagvareblad ierusalimis da kon-
stantinopolis patriarqebTan Sexvedra.
21 `reduT-kala ars cixe rossiis mÃedrobisa pirsa zeda Savi zRÂsa da xorga mdi-
nareÁsa kidurisa Tana, romelsaca Sina ipovnebian raodennime duqanni. adgili ese
ars Tu iTqvims momwamlvel-momakvdinebeli aq ukrZalvelad mcxovrebTa, vinaÁ-
Tgan mdinareÁ xorga ars dampal, haeri friad cxel-xorSak, garda dila-saRamoTa,
romelTaca dros civa sagrZnobelad. miwa anu Waobiani da havaÁca zRÂsa ufro
yovelTa maT mvnebel-winaaRmdegi kacTa simrTeleÁsa~; mdebareobs 150 verstis
daSorebiT soxum-kalidan. avaliSvili, mgzavroba Tbilisidan ierusalimamde,
24, Sen. ; 28. reduT-kalas Sesaxeb dawvrilebiT ix. Jak fransua gamba, mogzauroba
amierkavkasiaSi, frangulidan Targmna, komentarebi daurTo m. mgalobliSvilma
(Tbilisi, 1987), 97-100.
22 avaliSvili, mgzavroba Tbilisidan ierusalimamde, 12, 14.
23 giorgi avaliSvilma konstantinopolamde zRviT ganvlo Semdegi punqtebi:
reduT-kala – soxum-kala – sevastopoli – baxCasarai – simferopoli – evpatoria
– konstantinopoli. igi dawvrilebiT aRwers qariTa da grigaliT gamowveul mgza-
vrobis siZneleebze, karantinze, ciebaze (malariaze), romelic mas reduT-kalaSi
unda Seyroda. avaliSvili, mgzavroba Tbilisidan ierusalimamde, 24-36.
24 ieniqo – konstantinopolTan `axali daba anu sofeli Savi zRvis kidursa zeda~.
avaliSvili, mgzavroba Tbilisidan ierusalimamde, 55-6.
25 saqarTveloSi patriarqis rwmunebuli da saierusalimo mamulebis yofili
gamgebeli, jvaris mama aTanase stambolis maxloblad ieniqoSi wm. giorgis monas-
trisa winamZRvari gaxda 1804 wlidan, mogvianebiT, 1827-1845 wlebSi, is ukve ieru-
salimis patriarqia. saqarTveloSi moRvaweobis periodSi aTanase cnobili iyo,
rogorc ruseTis mflobelobaSi saqarTvelos Sesvlis mowinaaRmdege. xuciSvili,
ierusalimis jvris monastris miwaTmflobeloba saqarTveloSi, 108-9.
garejeli ierodiakoni iostos mrevliSvili
110
yofilan gaCerebulebi. rogorc irkveva, maT feodosiidan ieniqomde
mgzavroba sakmaod mZimed gadautaniaT. avaliSvilis gadmocemiT, mg-
zavrobiT gawamebuli iostosi `msgavsebda ufros aCrdilsa cxovelisa
kacisasa, vidreRa cocxalsa~. misive monayoliT, cxrameti wlis unax-
avi jvaris mamad-yofili aTanase monasterSi stumrad myofT, tradi-
ciisamebr, murabiT, wyaros wyliT, yaviTa da CibuxiT gamaspinZlebia.
saubris dasasruls giorgi avaliSvils arqimandrit benediqtesaT-
vis gadaucia daviT garejis arqimandrit ilarionisagan Tbilisidan
gatanebuli werili (es werili, rogorc qvemoT gavarkvevT, exeboda
ruseTis saxelmwifo xazinis mmarTvelobaSi saeklesio mamulebis
gadasvlasTan dakavSirebiT Seqmnil problemebs). avaliSvili orive
arqimandritisagan kurTxevis miRebis Semdgom konstantinopolSi
gamgzavrebula.26konstantinopolSi avaliSvili kidev erTxel Sex-
vedria benediqtesa da iostoss. konstantinopolis erT-erT ubanSi,
galaTaSi27 gaCerebul giorgi avaliSvilTan 13 seqtembers ieniqo-
dan Casula berZeni arqimandriti benediqte da iostosi. am Sexvedris
dros maT dawvrilebiT mouyoliaT im gansacdelis Sesaxeb, romelic
SeemTxvaT uamindobis gamo zRviT mgzavrobisas `reduT kalaT feodo-
sia qalaqadmde~. mipatiJebis miuxedavad, isini ukan gabrunebulan ie-
niqoSi, sadac sadilad yofilan miwveulni arqimandrit aTanasesTan.28
giorgi avaliSvilTan maTi vizitis mizani, savaraudod, unda yofilyo
iostosisaTvis ierusalimSi gasamgzavrebeli pasportisa da firmanis
miReba.29 xelnawerTa erovnuli centris muslimur fondSi inaxeba 1819
wlis seqtember-oqtombriT daTariRebuli ierodiakon iustis (sic) sax-
elze gacemuli ¡ol huqmi (samgzavro brZanebuleba), romelic mas miu-
Ria ruseTis sagangebo elCis baron stroganovis SuamdgomlobiT. br-
Zanebuleba avaldebulebda yadiebs da naibebs, raTa ierusalimisaken
mimaval piligrims gzaSi ar Sexvedroda dabrkoleba. sabuTis verso-ze
mxedruliT miwerilia: `ese wigni is aris iostosi kaxeTeli ierusa-
26 avaliSvili, mgzavroba Tbilisidan ierusalimamde, 55-6.
27 `galaTa – xristianeni uwodeben esreT, xolo mahmadianni –kalaTa~. avaliSvi-
li, mgzavroba Tbilisidan ierusalimamde, 57.
28 iqve, 59.
29 konstantinopolSi giorgi avaliSvilma miiRo egvipteSi da ierusalimSi gas-
amgzavrebeli firmani sulTan mahmudisagan, rac daujda 26 yuruSi; amas garda,
mas hqonia ori pasporti – ucxo qveyanaTa saxelmwifo kolegiisagan Tbilisidan
gamogzavnili da stambolSi ruseTis elCis baron grigol stroganovisagan miRe-
buli. avaliSvili, mgzavroba Tbilisidan ierusalimamde, 65.
darejan kldiaSvili, marina mesxia
111
lims rom wavida, xvanTqrisTvis farvani gameerTva, qarTuli beleTi~.30
ramdenadac, XVII saukunis bolo meoTxedidan mokidebuli, ieru-
salimSi valebis gadauxdelobis gamo miTvisebul-gayiduli qarTu-
li eklesia-monastrebis da saqarTveloSi arsebuli ierusalimuri
mamulebis ZiriTad mesakuTres da gamgebels berZnuli sapatriarqo
warmoadgenda, unda vivaraudoT, rom am Sexvedrisas gansjis ZiriTad
sagans aseve warmoadgenda konstantinopolSi myof ierusalimis pa-
triarqTan im sakiTxebis mogvareba, rac saqarTvelos ierusalimuri
mamulebis marTvas da amasTan dakavSirebiT berZen sasuliero pirebT-
an gamwvavebul urTierTobis mogvarebas ukavSirdeboda.31 rogorc
irkveva, iostosi konstantinopolSi aRar gaCerebula, igi 1819 wlis
seqtemberSive unda gamgzavrebuliyo ieniqodan ierusalimSi.
1819 wlis oqtomberSi giorgi avaliSvils, konstantinopolis
patriarqTan stumrad myof ierusalimis patriarq polikarpes da
saqarTveloSi patriarqis veqilisa da arqimandritis, benediqtes So-
ris Semdgari saubridan irkveva, rom ierusalimis patriarqi didad
yofila SeSfoTebuli ruseTis ganaTlebis ministris a. golicinis
werilis gamo, saidanac Seutyvia ruseTis imperatoris brZanebis da
saqarTvelos egzarqosis Teofilaqtes mier wm. saflavis yma-mamu-
lis da saqarTvelos mefe-mTavarTagan miRebuli Sewirulebisa da Se-
mosavlis saxelmwifo xazinisTvis gadacemis ambavi.32 vfiqrobT, amave
30 xec, Tur d-82; iostosis saxelze gacemuli am huqmis Taobaze cnoba mogvawoda
qalbatonma cisana abulaZem, risTvisac mas did madlobas movaxsenebT.
31 rusuli mmarTvelobis xanaSi SewirulebaTa gziT SeZenil uZrav-moZrav qonebas
ierusalimis berZnuli sapatriarqo Semdgom xanebSic flobda, saidanac miRebul
Semosavals srulad da Seuferxeblad ibarebda. 1885 wels berZnulma sapatriarqom
ierusalimis qarTuli monastrebisaTvis saqarTveloSi Sewiruli yma-mamuli day-
ida, ris Sedegadac dasrulda saqarTveloSi ierusalimuri uZrav-moZravi qonebis
mflobeloba. imavdroulad, am RonisZiebiT, faqtobrivad, safuZveli gamoecala
saqarTvelos kanonier pretenziebs ierusalimis kuTvnil savaneebze. n. mSvido-
baZe, `saqarTvelos urTierToba ierusalimis berZnul sapatriarqosTan patriarq
Teofane III (1608-1644) dros qarTuli saistorio sabuTebis mixedviT~, macne, enisa
da literaturis seria, 1-4 (1999), 177-91.
32 avaliSvili, mgzavroba Tbilisidan ierusalimamde, 81. rogorc Cans, amis gamo
berZnebis damokidebuleba ierusalimSi Casuli rusi piligrimebis mimarT arcTu
keTilganwyobili gaxda. amis miniSnebad SeiZleba CaiTvalos fskoveli nadeJda iva-
novna CexaCovas Civili ierusalimSi cudi mopyrobisa da uwmindesis sinodis kre-
bulis mier misi gaZevebis Taobaze. amis gamo mas TxovniTac ki miumarTavs giorgi
avaliSvilisaTvis, raTa daxmareboda konstantinopolSi droulad gamgzavrebaSi.
g. avaliSvili, mgzavroba Tbilisidan ierusalimamde, 258.
garejeli ierodiakoni iostos mrevliSvili
112
sakiTxebs exeboda daviT garejis lavris arqimandritis ilarionis
mier giorgi avaliSvilisaTvis jvarismama-yofili berZeni benediqte-
saTvis gatanebuli werilic. saqme exeboda 1819 wels saqarTvelos
egzarqosis Teofilaqtes mier wamoWril im sakiTxebs, rac ukavSird-
eboda saqarTveloSi sazRvargareTis monastrebisaTvis Sewiruli yma-
mamulis marTvis saxelmwifo salaros uflebamosilebaSi gadasvlas
da berZeni arqimandritebis uRirsi saqcielis sababiT saqarTvelodan
gaZevebas. am mizniT 1819 wels Catarda saqarTveloSi berZnuli sapa-
triarqos mmarTvelobaSi arsebuli yma-mamulebis aRwera, ramac, bune-
brivia, berZeni sasuliero pirebis ukmayofileba gamoiwvia. ruseTis
imperatorma aleqsandre I-ma, berZnebTan urTierTobis gamwvavebis Ta-
vidan asarideblad, mTavarsardal a. ermolovs daavala ierusalimis
da konstantinopolis patriarqebTan sakiTxis mogvareba.33 am garemoe-
bebis gaTvaliswineba, vfiqrobT, sxva kuTxiT warmoaCens ruseTis sax-
elmwifos namdvili mrCevlis, giorgi avaliSvilisa da dirbis berZeni
arqimandrit-yofilis, benediqtes, maTTan erTad ki garejeli iosto-
sis mogzaurobis realur mizans. rogorc qvemoT gavarkvevT, giorgi
avaliSvilis qristianul aRmosavleTSi 1819-20 wlebSi mogzaurobis
erT-erTi ZiriTadi mizani dasaxelebuli problemebis mogvareba unda
yofiliyo da ara mis mier dasaxelebuli oficialuri motivi wminda
adgilebis moxilvis da samemkvidreo saqmeebis mogvarebis Sesaxeb.
rac Seexeba wminda miwas, iq ruseTma 1810-iani wlebis miwurulidan
aqtiurad daiwyo moqmedeba poziciebis gasamyareblad – es exeboda
rogorc iq arsebul qristianul siwmindeebs, aseve qristianul Temebs
Soris arsebuli im winaaRmdegobebis mogvarebas, rac wminda adgile-
bis flobasTan da Tayvaniscemaze kontrolTan iyo dakavSirebuli. am
sakiTxebis mogvarebisas, ruseTi, bunebrivia, Seecdeboda wminda miwaze
im mravalsaukunovani mflobelobis uflebisa da adgilis gamoyenebas,
romelic qarTvelebs istoriulad hqondaT mopovebuli. ruseTi aseve
dainteresebuli yofila im dokumentaciis moZiebiT, rac am mflob-
elobas ukavSirdeboda, Tumca am uflebebis Sesaxeb oficialuri do-
kumenturi masala ierusalimis sapatriarqo biblioTekaSi ukve aRar
inaxeboda. es dokumentacia ukve didi xnis win iyo gagzavnili konstan-
tinopolSi.
CvenTvis saintereso sakiTxebis gasarkvevad gansakuTrebiT sain-
33 xuciSvili, ierusalimis jvris monastris miwaTmflobeloba saqarTveloSi, 77-8.
darejan kldiaSvili, marina mesxia
113
tereso informaciis Semcveli aRmoCnda 1817-22 wlebSi stambolSi le-
vantis sakiTxebSi diplomatiuri mrCevlis, dimitri daSkovis dRiure-
bi. daSkovi ruseTis elCis, baron grigol stroganovis (1770-1857) dava-
lebiT, inpeqtirebas uwevda sakonsuloebs levantSi.34 igi palestinaSi
iZiebda sakiTxebs, romelic exeboda aRmosavleT orTodoqsebs (mar-
Tlmadideblebs), kaTolikebs da sxva qristian Temebs Soris davas ieru-
salimis wminda adgilebze, maT Soris aRdgomis eklesiaze anu uflis
saflavze, sadac 1818 wlis dekembris memorandumiT RmrTismsaxure-
baze sameurveo statusi orTodoqs qristianebs hqondaT mopovebuli.
1820 wlis agvisto-seqtemberSi ierusalimSi sami kviris ganmavlobaSi
inspeqtirebis mizniT mogzaurobisas daSkovma detalurad aRwera pal-
estinis wminda adgilebi, agreTve Seiswavla iq arsebuli mdgomareoba.
misi gadmocemiT, aRdgomis eklesiaSi RmrTismsaxurebis yvela adgils
flobdnen berZnebi, kaTolikebi da monofiziti somxebi, maSin roca
koptebs ekavaT mxolod erTi sakurTxeveli salxineblis mimdebared;
rac Seexeba siriel nestorianebs, qarTvelebs, abisinielebs da maroni-
tebs, isini iqidan iZulebiT iyvnen gaZevebulni. misive cnobiT, uflis
saflavis salxinebelis garSemo kolonebi, aseve zeda da qveda galer-
eebi ganawilebuli iyo sxvadasxva qristianul Temebs Soris – samxreTi
epyraT kaTolikebs, xolo berZnebs ekavaT qarTvelebisagan miiRebuli
CrdiloeTi nawili, iq, sadac jvari iyo aRmarTuli. rac Seexeba jvris
aRmoCenis adgils, is sadao yofila im religiur jgufebs Soris, rom-
lebsac iZulebiT an Tavisi nebiT hqondaT daTmobili es uflebebi da
kaTolikebi ar anebebdnen kandelebis dakidebas. ierusalimis sxvadasx-
va qristianuli Temebis uflebebis gadawyveta kandelis da xatebis da-
kidebaze, aseve RmrTismsaxurebaze, Turqebis xelSi iyo da maTze iyo
damokidebuli.35 daSkovi aseve gvawvdis saintereso cnobebs (maT Soris,
statistikurs) piligrimobis Taobazec. XIX saukunis pirvel meoTxed-
Si ierusalimSi Casul piligrimTa Soris, romelTa nawili ojaxebiT
wlobiT iq rCeboda, mniSvnelovnad Warbobdnen berZnebi da somxebi.
1821 wlamde monacemebiT, ierusalimSi Casuli piligrimebis raodeno-
ba sami aTass aRwevda, maTgan rusi mxolod orasamde iyo. mlocvelebi
odesidan miemgzavrebodnen zRviT (umeteswilad adre agvistos) kon-
stantinopolisaken, sadac pasportis garda, iRebdnen firmans (sulT-
34 T. C. Prousis, “The Holy Places: A Russian Travel Perspective,” St. Vladimir’s Teological Quar-terly, 3 (2005), 271-96.
35 Prousis, “The Holy Places: A Russian Travel Perspective,” 284, 286.
garejeli ierodiakoni iostos mrevliSvili
114
nis ediqts), riTac eZleodaT wminda adgilebis da aRdgomis eklesiis
(am ukanasknelSi mxolod SesvlisaTvis danarCeni qristianebi ixdidnen
24 levs) mosaloci ufleba. iafaSi rusi mlocvelebi stumrad Cerde-
bodnen berZnul metoqSi, sadac winamZRvars aZlevdnen mcire Sewir-
ulebas. rac Seexeba ierusalims, mlocvelebi iq binavdebodnen ber-
Znul sapatriarqoSi da pirvel xanebSi salaroSi ixdidnen garkveul
gadasaxads. amas garda, mosaxsenebel wignSi Tavis da axloblebis sax-
elze mosaxseneblebis Sesatanad calke unda gadaexadaT sulze 50
levi an meti. mosaloc adgilebSi Sedioda beTlemi, beTania, nazareTi
da sxva adgilebi (maT Soris – sionis mTa, Raza, ieriqo, md. iordanis
napirebi).36 daSkovis cnobiT, qarTvelebi, umeteswilad, aRmosavle-
Tis sazRvrebidan misul somxebTan, aziel berZnebTan da maTTan erTad
myof yaramanielebTan, sirielebTan da egviptelebTan erTad dadiod-
nen mosalocad. daSkovis gamoangariSebiT ruseTidan Casul mlocv-
els palestinis wminda adgilebis molocva daaxloebiT xuTasi rubli
ujdeboda. amis gamo, mlocvelTa nawili saerTod usaxsrod rCeboda
da iZulebuli iyo berebisagan sakvebis misaRebad SemweobisaTvis sa-
patriarqo karisTvis miekiTxa. maTze daxmarebisa da meTvalyureobis
ganxorcielebis mizniT ruseTis saelCos vice-konsulis rangSi iafaSi
sagangebo moxelec ki miuvlenia. 1821 wels ganviTarebulma movlenebma
(saberZneTis damoukideblobisaTvis omis dawyebas da vaWrobis Sefer-
xebas Sav zRvasa da levantSi mohyva ruseT-osmaleTis diplomatiuri
urTierTobebis daZabva) es daxmareba daabrkola da SezRuda rusi pil-
igrimebis Sesvla aRdgomis eklesiaSi.37
ruseTi, Seqmnil viTarebaSi, bunebrivia, dainteresebuli iyo ieru-
salimis berZnul sapatriarqosTan im sakiTxebis mogvarebiT, rac wminda
miwis eklesia-monastrebisaTvis saqarTveloSi Sewiruli uZrav-moZravi
qonebis da iqidan miRebuli Semosavalebis sakiTxs ukavSirdeboda. aqedan
gamomdinare, unda vifiqroT, rom garkveul mizans emsaxureboda ruseTis
samsaxurSi myofi giorgi avaliSvilis, jvarismama-yofil arqimandritis
benediqtes da garejeli beris iostosis 1819 wels saqarTvelodan kon-
stantinopolsa da palestinaSi gamgzavrebac da is kontaqtebi da Sex-
vedrebi, romelic maT hqondaT am mogzaurobis dros.38 vfiqroT, aseve
36 iqve, 292-3.
37 iqve, 294.
38 1820 wlis 13-16 Tebervals giorgi avaliSvili kairoSi ramdenjerme Sexvda statski
sovetniks dimitri daSkovs. avaliSvili, mgzavroba Tbilisidan ierusalimamde, 154-5, 169.
darejan kldiaSvili, marina mesxia
115
ruseTis interesebs emsaxureboda g. avaliSvilis mier mogzaurobisas
Sesrulebuli is detaluri da dokumentirebuli aRwerebic, romelic
iq arsebul qarTuli siZveleebs (maT Soris jvris monastrisas), drois
uqonlobis gamo, TiTqmis ar Sexebia. amazeve miuTiTebs avaliSvilis
mWidro urTierToba saqarTvelos jvaris mama-yofilTan, arqimandrit
aTanasesTan, ierusalimis patriarq polikarpesTan, stambolSi ruseTis
elC grigol stroganovTan, statski sovetnik dimitri daSkovTan da iq
akreditirebul evropis konsulebTan da mmarTvel wreebTan.39 igive Sei-
Zleba iTqvas garejeli beris iostosis da rusi ieromonaxis paisis mier
aRdgomis eklesiaSi sazeimo wirvis qarTul da rusul enebze Catarebis
Taobazec, romlis Sesaxeb avaliSvili sagangebod vrclad gviyveba.
egviptidan dabrunebuli giorgi avaliSvilisa da garejeli dia-
konis iostosis gzebi 1820 wlis gazafxulze ierusalimSi gadaikveTa.
ierusalimSi yofnisas iostosi, bunebrivia, jvris monastersac moixi-
lavda da iq garkveuli drois ganmavlobaSi gaCerdeboda. iostosma,
1820 wlis 27-28 marts, rogorc mwirvelma, monawileoba miiRo aRdgomis
brwyinvale liturgiaSi. giorgi avaliSvilis gadmocemiT, `SeslvulTa
lodisa gadmogorebulisa Tana, me, ieromonaxosman antimos kamerasman
da erTman Cemman ucnobman berZenman movismineT wirvaÁ SemwiruÀlisa,
ieromonaxisisa Tana iyvnen mwiruÀlad erTi mTavardiakoni da qarTuÀ-
li iostos diakoni. iyo esreTÀ TÂisTÂsTa droTa saRmrToÁsa msxuÀr-
plSemwirvelisa ieromonoxosisa da mTavardiakonisa mier moÃseneba
Tavadisa giorgi avalovisa, Tanaswor viTar didsaca taZarsa da wmidasa
golgoTasa~. yovlad brwyinvale paseqis dResaswaulze sapatriarqoSi
sacxovreblad gaCerebul giorgi avaliSvilTan stumrad misula `iero-
monaxosi paisii da qarTueli diakoni iostos, romelTaca warekiTxaT
didsa taZarsa Sina aRdgomisasa wminda saxareba Semdgomad berZnulisa
da arabulisa; piruÀlsa – rossiisa, xolo meoresa qarTulsa enaTa
zeda~.40 aRdgomis liturgiisas uflis saflavze wirvis qarTulad Cat-
arebis sakiTxi jer kidev konstantinopolSi unda gadawyvetiliyo,
razedac ufleba iostoss iq myofi ierusalimis patriarqis polikarpes
uSualo SuamdgomlobiTa da nebarTviT unda mieRo. ierusalimSi yof-
nisas iostosi daaxloebia riazanel ieromonaxos paisis da masTan er-
Tad aTonis mosalocad wasvla gadauwyvetia. iafaSi inglisis konsulis
39 iqve, 020, 65-6, 154-5, 169 da a.S.
40 iqve, 203.
garejeli ierodiakoni iostos mrevliSvili
116
antonia damianes saxlSi gaCerebul giorgi avaliSvilTan 15 aprils
misulma iostos ber-monazonma mas gzis fuli sTxova, raTa riazanel
paisisTan erTad aTonis mTaze gamgzavrebuliyo.41 giorgi avaliSvili
arafers ambobs imis Taobaze, moaxerxa Tu ara iostosma aTonis mTaze
wasvla. cnobilia mxolod, rom ukana gzaze, konstantinopolSi myofi
iostosi aiasofias mosalocad wavida. im droisaTvis aiasofias mimde-
bare teritoria iq misuli ucxoeli mlocvelebisa da mogzaurebisaTvis
gansakuTrebiT saSiS adgilad iTvleboda, gansakuTrebiT im dReebSi,
roca iq xdeboda sikvdiliT dasja da Tavs iyrida sakmaod Wreli xalxis
brbo. 1819 wlis oqtomberSi aiasofias mosaxilavad misuli giorgi aval-
iSvili, romelic Seeswro sulTanis yofili favoritis duz-oRlisa
da misi Zmebis Tavis mokveTas, aRniSnavda, rom amgvari TavSeyris dros
`xSirad iwarmoebis moulodneli SemTxuÀvaÁ aRÂruhsxmelisa erisa amis
mier, gansjisamebr, ucxo quÀynelTasa~.42 marTlac, aiasofiasTan mi-
sul iostoss Turqebi dasxmian Tavs, romelTac sityvieri da fizikuri
Seuracxyofa miuyenebiaT misTvis.43 amis Semdgom iostosma mogzauroba
gaagrZela da zRviT `did rosiad~ odesaSi Cavida, saidanac ruseTis
eklesia-monastrebis mosalocad gaemgzavra. igi ruseTSi giorgi aval-
iSvilisa da riazaneli beris paisis rCeviT unda gamgzavrebuliyo. mas
moulocia moskovis monastrebi da Tayvani ucia iqauri wminda nawilebi-
sTvis. 1821 wels iostosi sankt-peterburgSi Cavida da 13 dekembers ori
dRiT gaCerda arqimandrit tarasi aleqsi-mesxiSvilTan.44 peterburgSi
41 iqve, 258.
42 iqve, 67-9.
43 arqimandriti tarasi, `udabno Rirsisa mamisa Cvenisa daviT garejelisa~, 39.
44 tarasi aleqsi-mesxiSvils (1797-1874), romelic cnobili iyo rogorc mwerali,
mTargmneli, kaligrafi da bibliofili, sakmaod axlo urTierToba hqonia garej-
el ber iostosTan da garejis saZmosTan. tarasi peterburgSi imyofeboda 1817-
24, 1825-30 wlebSi, sadac gahyolia saqarTvelos pirvel egzarqoss, mitropolit
varlams (erisTavi). moskovSi yofnisas mis xelSi gauvlia g. avaliSvilis mier
ierusalimis jvris monastridan wamoRebul Svidive xelnawers, saidanac amou-
weria anderZ-minawerebi. i. gaCeCilaZe, qarTul xelnawerTa amagdarni (Tbilisi,
2011), 94. samSobloSi dabrunebuli, 1832 wlis SeTqmulebaSi monawileobisaTvis,
is policiis meTvalyureobis qveS TbilisSi imyofeboda. miuxedavad amisa, tarasi
agrZelebda intensiur kavSirs garejis saZmosTan, sargeblobda ra monastris mdi-
dari biblioTekiT. moRweulia 1835 wliT daTariRebuli misi minaweri wm. daviTis
lavris biblioTekaSi dacul XVIII saukunis asketikur krebulze: `wigni ese ekuTv-
nis wmidis daviT garejelis udabnos, romelic maqunda me naTxovrad da naculad
aqusT Ãelmowerili baraTi Cemi misve udabnoTa ZmaTa. aw ukanave momiqcevia wigni
ese, ama udabnos naibis mRudel-monazonis TeofanesaTÂs, romeliTaca gauqmdebis
darejan kldiaSvili, marina mesxia
117
yofnisas iostosma aleqsandre nevelis lavraSi Tayvanisca wminda-
nis samarxos.45 peterburgSi igi aseve unda Sexvedroda iona xelaSvils,
romelic aleqsandre nevelis akademiaSi filosofiisa da RvTisme-
tyvelebis umaRlesi kursis dauflebis Semdgom ieromonaxis xarisxSi
ayvanili qarTuli koloniis moZRvrad da mwirvelad iTvleboda. amaze
mianiSnebs iona xelaSvilis mier svimon tabiZisaTvis peterburgis qa-
rTuli koloniis `mosaxsenebel wignSi~ Casawerad gadacemuli pirebis
nusxa, sadac Setanilia mRvdelmonazoni iostosis saxelic. mosaxseneb-
el pirTa sinodikonSi misi xseneba Cawerilia ruseTisa da saqarTvelos
samefo ojaxebiis wevrebTan da im drois qarTvel sasuliero da saero
moRvaweebTan erTad nakveTSi – `mowyaleni Cemni da keTilismyofelni~.46
1822 wlis gazafxulze iostosi jer kidev ruseTSi, moskovSi, imy-
ofeboda. 12 marts garejSi mis mier gamokafuli eklesiis mZime mdgo-
mareobiT Sewuxebuli iostosi moskovidan werda peterburgSi myof
mRvdel iona xelaSvils: `Cems viTarebas iuwyebT, gaxlavar orTa arx-
ierTa Soris, moskovi ra dasayudebelia mere CemTvis, magram gza ara
keTili Seiqmna, vgoneb rom cxovels kviramdin aq davrCe, udabnodan
(garejadan) wigni momivida, da ase mweren, Se cofo bero, qalaqebSi rad
roninebi, da kapilonTa ganscxrebio, Seni ekklesia cremliso, male
SeeSvele, Torem saWirod gagixdebis. es Ãma diaR Cemi Semawuxebeli ars,
ierusalimsac rom Semetyo, iqidamac gamomiyvanda es ara keTili Ãma,
Torem moskovs ra saqme miZs, maram calieri rom mivide, Ãels xom ver
davafareb lirfni unda Zmani WirTa Sina saxmar arian~.47
samSobloSi, garejis mravalmTaSi dabrunebuli iostosi, imave,
1822 wels gardaicvala. iostosi dausaflavebiaT wm. daviTis lavraSi,
mis mier gamokveTili miZinebis eklesiis kars gareT.48
baraTi Cemi, da Tu daikargebis sadme es wigni, me nu momekiTxebis, welsa 1835, maisis
19. mRdel-monazoni tarasi~, xec, A-154, 366r – qarTul xelnawerTa aRweriloba. yo-
fili saeklesio muzeumis ( koleqciisa, t. I, nak. 2, 219. lavraSi tarasis araerTx-
el unda moenaxulebina iostosis saflavi.
45 xec, A-1532, f. 141-142; arqimandriti tarasi, `udabno Rirsisa mamisa Cvenisa da-
viT garejelisa~, 18.
46 varlam dondua, `peterburgis qarTuli koloniis saistorio samwignobro memkvi-
dreoba. iona xelaSvilis mosaxsenebeli wigni~, saistorio Ziebani, III (Tbilisi, 1985), 173.
47 iona xelaSvilis epistoluri arqivi (1809-1835ww.), Seadgina, gamosacemad
moamzada, gamokvleva da SeniSvnebi daurTo gulnara dedabriSvilma (Tbilisi,
2000), 23.
48 berZniSvili, masalebi XIX saukunis pirveli naxevris qarTuli sazogadoebrio-
bis istoriisaTvis, 108.
garejeli ierodiakoni iostos mrevliSvili
118 darejan kldiaSvili, marina mesxia
avaliSvili giorgi. mgzavroba Tbilisidan ierusalimamde. teqsti
gamosacemad moamzada, gamokvleva, leqsikoni da saZieblebi daurTo
el. metrevelma. Tbilisi, 1967
arqimandriti tarasi. udabno Rirsisa mamisa Cvenisa daviT gareje-
lisa, mokle aRnusxva qarTl-kaxeTis monasterTa. saqarTuelos sasu-
liero maxarebeli, VIII, 1864
berZniSvili maqsime. masalebi XIX saukunis pirveli naxevris qar-
Tuli sazogadoebriobis istoriisaTvis. II. Tbilisi, 1983
gamba Jak fransua. mogzauroba amierkavkasiaSi. frangulidan
Targmna, komentarebi daurTo m. mgalobliSvilma. Tbilisi, 1987
gaCeCilaZe ia. qarTul xelnawerTa amagdarni. Tbilisi, 2011
dondua varlam. peterburgis qarTuli koloniis saistorio samwi-
gnobro memkvidreoba. iona xelaSvilis `mosaxsenebeli wigni~. saisto-
rio Ziebani, III. Tbilisi, 1985
iona xelaSvilis epistoluri arqivi (1809-1835 ww.). Seadgina, gamo-
sacemad moamzada, gamokvleva da SeniSvnebi daurTo gulnara deda-
briSvilma. Tbilisi, 2000
ioseliani platon. cxovreba giorgi mecametisa. tfilisi, 1936
kalistrate mRvdel-monazoni. wmidis daviT garesjelis udabno.
Tbilisi, 1884
menabde levan. Zveli qarTuli mwerlobis kerebi. w. I, nak.1. Tbilisi, 1962
mSvidobaZe nana. saqarTvelos urTierToba ierusalimis berZnul sa-
patriarqosTan patriarq Teofane III (1608-1644) dros qarTuli saisto-
rio sabuTebis mixedviT. macne, enisa da literaturis seria, 1-4, 1999
qarTul xelnawerTa aRweriloba. yofili saeklesio muzeumis (A)
koleqciisa. t. I. nak. 2. Seadgines da dasabeWdad moamzades: T. bregaZem,
c. kaxabriSvilma, T. mgalobliSvilma, m. qavTariam, l. quTaTelaZem, da
c. jRamaiam, el. metrevelis redaqciiT. Tbilisi, 1976
qarTul xelnawerTa aRweriloba. yofili qarTvelTa Soris wera-
kiTxvis gamavrcelebeli sazogadoebis (S) koleqciisa. t. II. el. metre-
velis redaqciiT. Tbilisi, 1961.
qarTul xelnawerTa aRweriloba. yofili qarTvelTa Soris wera-
kiTxvis gamavrcelebeli sazogadoebis (S) koleqciisa. t. III. Sedgenili
da dasabeWdad damzadebuli T. enuqiZis, e. metrevelis, m. qavTarias, l.
quTaTelaZis, m. SaniZis da qr. SaraSiZis mier. Tbilisi, 1963
119
xuciSvili niko. ierusalimis jvris monastris miwaTmflobeloba
saqarTveloSi. Tbilisi, 2006
. ..
. - . , 1948Prousis, T. C. The Holy Places: A Russian Travel Perspective. St. Vladimir’s Teo-
logical Quarterly, 3, 2005
Hierodeacon of Gareja Iostos Mrevlishvili
(The Builder and the Pilgrim)
Darejan KldiashviliIn collaboration with Marina Meskhia
Summary
Hierodeacon Iostos (in lay life Mrevlisvili, hailed from Mtskheta) belongs to those unknown monks of David Gareja whose activity was consigned to obligation in the course of time. Fragmentary evidence on the versatile activity of Iostos has been pre-served in the records of pilgrims and lovers of antiquities (Archimandrite Tarasi (Aleksi-Meskhishvili), Hieromonk Kalistrat, Gr. Gordeev, A. Muraviev, G. Avalishvili) and the colophons of manuscripts belonging to the David Gareja monastery.
Iostos was hewing the small churches of the Dormition and of the St. Marina, three
th century in St. Hilarion the Georgian’s so-called “third” part of the Lavra of St. David. Besides, he was engaged in copying books and augmenting the monastic library. Evidence on this is preserved in colophons of manuscripts of the Gareja monastic library (NCM, Ms. A-181; NCM, Ms. S-1191; NCM, Ms. S-1532).
In 1819- 1822 he set out on the pilgrimage of Christian East (Jerusalem, Mount Athos, Constantinople) and Russia (Moscow, St. Petersburg). Returning to the Gareja desert, he died in 1822 and was buried in the Lavra of St. David, onside the door of the church of Dormition.
garejeli ierodiakoni iostos mrevliSvili
120
sur. 1 wm. daviTis lavris samxreT kldovani masivi. d. ermakovis foto, 1880-iani wlebi.
sur. 2 wm. daviTis lavra. RmrTismSoblis miZinebis eklesia. interieri. xedi aR-
mosavleTiT. T. kiunes foto, 1913 w.
sur. 3 wm. daviTis lavra. RmrTismSoblis miZinebis eklesia. kari. T. kiunes foto. 1913 w.
darejan kldiaSvili, marina mesxia
1
2 3
mamuka wurwumia
poliorketika saalyo xelovnebaa, ufro zustad ki – simagreTa
aRebisa da maTi dacvis xelovneba.1 mravalricxovan cixe-simagreTa
arsebobis gamo, Sua saukuneebisaTvis metad damaxasiaTebeli iyo
saalyo moqmedebebi.2 filip kontaminis Tanaxmad, `omi Sua saukuneebSi
warmoadgenda uwyvet alyebs, romelTac Tan axlda Setakebebi da
rbeva, didi brZolebi ki iSviaTad xdeboda~.3 amis gamo, Sua saukuneebis
samxedro saqmisaTvis damaxasiaTebeli iyo erTgvari `saalyo men-
taliteti~.4 marTlac, am drois samxedro xelovnebaSi cixe-simag-
reTa dauflebas umniSvnelovanesi adgili eWira da alya bevrad uf-
ro xSiri iyo, vidre savele brZolebi.5 es bunebrivicaa, radgan Sua
saukuneebSi miwis dauflebisaTvis ibrZodnen, miwa ki cixis saSualebiT
kontroldeboda.6
Sua saukuneebSi, rodesac brZola mklavis manZilze an mokle
distanciaze warmoebda, mas, vinc flobda simaRleSi upiratesobas
1 qarTul istoriografiaSi saalyo xelovneba ganxiluli aqvT s. margiSvils da
j. samuSias. soso margiSvili, Sua saukuneebis samxedro xelovneba da saqarTvelos
samxedro-politikuri istoria IX-XV saukuneebSi (Tbilisi, 2008), 208-19; jaba
samuSia, `cixe-simagreebis aRebis xelovneba XI-XII saukuneebis saqarTveloSi~,
saistorio Ziebani, t. X-XI (2008), 87-100. Tavisi naSromis furclebze s. margiSvili
agviwers Sua saukuneebSi saalyo moqmedebebis warmoebis principebs, j. samuSia ki
saalyo xelovnebas saqarTvelosTan mimarTebaSi ganixilavs.
2 antikur xanaSi ZiriTadad qalaqebs garemoicvamdnen, Sua saukuneebSi ki ufro
xSiria cixeTa alya. Jim Bradbury, The Medieval Siege (Woodbridge, 1992), 1.3 Philippe Contamine, War in the Middle Ages (Oxford, 1984), 101.4 iqve, 219.
5 Christopher Gravett, Medieval Siege Warfare (Oxford, 1990), 3; Kelly DeVries, Medieval Military Technology (Peterborough, 1992), 125; Bradbury, The Medieval Siege, 71.
6 Sean McGlynn, “Siege Warfare: Tactics and Technology,” The Oxford Encyclopedia of Medieval Warfare and Military Technology, vol. 3 (New York, 2010), 265.
VII
122
da SedarebiT daculi iyo kedlebis ukan, didi upiratesoba hqonda.7
amitomac, cixe-simagris aReba rTuli da Sromatevadi RonisZieba iyo.
igi moiTxovda mravali adamianis (jariskacebisa da sxvadasxva spe-
cialistis) monawileobas da mravalferovani masalis (xe, rkina, tyavi,
Tokebi banakisa da saalyo manqanebisaTvis, qva filakavanebisaTvis)
xarjs. moalyes mravali faqtori unda gaeTvaliswinebina: mas banaki
sworad unda daeca, uzrunveleyo sakveb-sasmeliT momarageba, daecva
elementaruli sanitaruli normebi epidemiis Tavidan asacileblad,
unda aRekveTa garnizonis gamoxdomebi, moegeriebina garedan cixis
damxmareTa Semotevebi da sxv.
im siZneleebis garda, romlebic saerTod Tan axlda sabrZolo
moqmedebebs, alyis warmoeba specifikuri amocanebis winaSe ayenebda
garemomcvels. rTuli saalyo moqmedebebis Casatareblad aucilebeli
iyo garkveuli maTematikuri gaTvlebi da Teodolitis tipis xelsawyos
gamoyeneba. bizantieli anonimi, romelsac pirobiTad heron bizantiels
uwodeben da romelmac X saukuneSi uaRresad mniSvnelovani naSromebi
dawera poliorketikaSi (Parangelmata Poliorcetica da Geodesia), miiCnevs,
rom moalyes unda scodnoda da Soridan sworad gamoeTvala galavnis
simaRle, radganac Secdoma gamoiwvevda saWiroze didi an patara
mowyobilobebis (kibis, koSkis da sxv.) gamoyenebas, rasac uciloblad
moyveboda msxverpli.8
cixisa da qalaqis aRebis xerxebi ar gansxvavdeboda, magram
garkveuli TaviseburebebiT xasiaTdeboda. rogorc wesi, cixe ufro
miuval adgilze iyo aRmarTuli da misi fortifikaciebi ufro Zlieri
iyo, samagierod qalaqis aRebisas damatebiT sirTules misi mosaxleoba
ganapirobebda. ieriSisas qalaqs icavda aramarto garnizoni, aramed
qalaqis milicia da mosaxleobis is nawilic, romelic Cveulebriv ar
ibrZoda. metic, qalaqebis dacvaSi qalebic ki monawileobdnen. qalaqis
mosaxleoba mniSvnelovan rols asrulebda dazianebaTa SekeTebasa da
mebrZolTa momaragebaSi, is monawileobas iRebda galavnis dacvaSic. am
7 John France, “Crusading Warfare and its Adaptation to Eastern Conditions in the Twelfth Century,” Mediterranean Historical Review, 15 (2000), 53.
8 Heron of Byzantium, “Geodesia,” ed. Denis F. Sullivan, in Siegecraft: Two Tenth-Century Instruc-tional Manuals by “Heron of Byzantium” (Washington, 2000), 115. IV-V saukuneebis mijnaze,
vegeciusi kedlebis simaRlis gazomvis or meTods asaxelebs: isarze gamobmuli
bawris saSualebiT da mzisgan dacemuli Crdilis meSveobiT. Vegetius: Epitome of Military Science, translated with notes and introduction by N. P. Milner, 2nd ed. (Liverpool, 1996), IV.30.
mamuka wurwumia
123
TvalsazrisiT, qalaqebis dacva Zveli drois `totaluri omis~ nimuSs
warmoadgenda.
kargad gamagrebuli qalaqis aReba sakmaod rTuli iyo da amisaTvis
yovel xelsayrel SemTxvevas iyenebdnen, miwisZvris CaTvliTac ki. ase
moiqca 1287 wels egviptis mamluqi sulTani kalavuni, rodesac man
miwisZvriT dazianebuli latakia aiRo.9 d. nikolis SefasebiT, `es iseTi
kargi SesaZlebloba iyo, romlis xelidan gaSvebac ar SeiZleboda~.10
ase gamoiyenes 1139 wlis miwisZvrac qarTvelebma, rodesac demetre
I-s mefobaSi, ivane abuleTis Zis sardlobiT Tavs daesxnen miwisZvriT
dangreul ganZas da mravali tyve da simdidre igdes xelT.11
gamoyofen cixe-simagris aRebis ramdenime ZiriTad xerxs, rogo-
ricaa cixis galavanze gadasvla ieriSiT, galavnis Sengreva, kedlebis
qveS miwisqveSa gvirabis gayvana da alyis Sedegad garnizonis dauZ-
lureba.12 es CamonaTvali ar moicavs simagreTa aRebas samxedro cbie-
rebiT, garnizonis mosyidviT an muqariT, moulodnelobis efeqtis an
sabrZolo viTarebis gamoyenebiT (rodesac cixis karibWis daxurvas
ver axerxeben) da sxv. aseTi SemTxvevebi ufro sabrZolo moqmedebaTa
warmoebis zogad sferos ganekuTvneba da klasikuri poliorketikis
sagnad naklebad ganixileba.13
zogadad, cixe-simagreTa aRebis yvela xerxi SeiZleba gavaerTianoT
or ZiriTad meTodSi: cixeTa aReba ieriSiT an alyis saSualebiT. ieri-
9 muslimTa saalyo manqanebma miwisZvriT dangreul qalaqis kedlebs damatebiTi
ziani miayena da aiZula qristianebi danebebuliyvnen. Christopher Marshall, Warfare in the (Cambridge, 1992), 232.
10 David Nicolle, (Oxford, 2005), 15.11 goCa jafariZe, saqarTvelo da maxlobeli aRmosavleTis islamuri samyaro XII-
XIII s-is pirvel mesamedSi (Tbilisi, 1995), 92-3.
12 Terence Wise, Medieval Warfare (New York, 1976), 164.13 j. samuSias calke kategoriad, miseul klasifikaciaSi mexuTe xerxad, aqvs
gamoyofili cixe-simagris aReba `alpinistebis gamoyenebiT anda galavnis qveS
gvirabis gayvaniT~. samuSia, `cixe-simagreebis aRebis xelovneba XI-XII saukuneebis
saqarTveloSi~, 90. aq erTmaneTSia aRreuli meTodi (ieriSi) da misi ganxorcielebis
saSualebebi (gvirabiT an kldeze mcocavebiT). cixeSi SeRweva gvirabiT an kldeze
mcocavebiT ieriSis ganxorcielebis xerxia da ara raime gansxvavebuli qmedeba. ara
aqvs mniSvneloba, kedelze kibis saSualebiT gadavalT Tu mcocavebis SemweobiT;
aseve, ieriSis xerxia cixeSi gvirabiT SeRweva. orive es xerxi simagris ieriSiT
aRebis kategorias ganekuTvneba da maTi calke gamoyofa arasworad migvaCnia.
rogorc j. hindli wers, kedelze, kedlisqveS Tu kedlis gavliT simagreSi SeRweva,
yvela ieriSis saxeobas warmoadgens. Geoffrey Hindley, Medieval Sieges and Siegecraft (New York, 2009), 82.
Sua saukuneebis qarTuli poliorketika
124
Sic da alyac sxvadasxva xerxiT SeiZleba ganxorcieldes; xSiria maTi
erToblivi gamoyenebac.
cixe-simagris aRebis mravalferovan meTodebs qarTvelebi rom
icnobdnen, es X saukunis erT xelnawerSic Cans; `cxovreba iakob
nisibelisa~ mogviTxrobs: daagos mas zeda filakvanTa simravle sasro-
lad qalaqisa da kualad qmna urmebi manqanebiTa ra zRudesa moadgen
da gamouRon safuZveli misi~.14 rogorc vxedavT, aq aRwerilia qalaqis
ieriSi lodsatyorcni artileriiT da cixis galavnis Ziris gamoTxra
moZravi safris qveS. magram erTia xelnawerSi moxseniebuli meTodi da
meore, am codnis praqtikuli gamoyeneba sabrZolo moqmedebebis dros.
amitom, Sua saukuneebis qarTul poliorketikaze msjelobas saalyo
teqnikis ganxilviT daviwyebT, radganac am teqnikis ganviTarebis done
naTlad warmoaCens qarTuli armiis saalyo SesaZleblobebs.
saalyo teqnika
saalyo teqnikis dasamzadeblad umTavresad sami ram iyo saWiro:
xis masala, rkinis detalebi da Tokebi maT SesakavSireblad, da, ra Tqma
unda, ganswavluli inJinrebi da ostatebi.15
heron bizantieli CamoTvlis mravalferovan teqnikas, romelsac
moalyeebi iyenebdnen. esenia: sxvadasxva tipis ku, romelTa safarqveS
moieriSeebi avsebdnen Txrilebs da angrevdnen kedlebs; mTliani
xis an awyobili urnali; moZravi xis koSkebi; sxvadasxvanairi kibeebi,
maT Soris asawyobi, msubuqi da cixis dasazveri; kedlis sangrevi
sxvadasxva xelsawyoebi; Txrilebze gasadebi xidebi da sxv.16 Tuki am
sias davumatebT Sua saukuneebis artilerias, miviRebT ZiriTadi
sabrZolo manqanebis CamonaTvals: urnali, testudo anu ku, saalyo
koSki, saieriSo kibeebi, qvis satyorcni da isris sasroli manqanebi,
agreTve sxvadasxvagvari piroteqnikuli saSualebebi.17
sxvadasxva monacemebis gaTvaliswinebiT, Sua saukuneebSi
cixe-simagreTa asaRebad qarTvelebi iyenebdnen Semdeg teqnikur
14 domenti mSvenieraZe, teqnikis leqsikuri masalebi qarTul werilobiT ZeglebSi
(Tbilisi, 1961), 65.
15 Randall Rogers, Latin Siege Warfare in the Twelfth Century (Oxford, 1992), 21.16 Heron of Byzantium, “Parangelmata Poliorcetica,” ed. Denis F. Sullivan, in Siegecraft: Two Tenth-
Century Instructional Manuals by “Heron of Byzantium” (Washington, 2000), 29.17 Ada Bruhn Hoffmeyer, “Military Equipment in the Byzantine Manuscript of Scylitzes,” Gladius,
5 (1966), 128.
mamuka wurwumia
125
saSualebebs: saieriSo kibeebs, urnals da kedlis Sesangrev sxva teq-
nikas, balistas, lodsatyorcn manqanebs da miwisqveSa gvirabebs.
samwuxarod, dRemde am saieriSo saSualebebis araTu naSTs, aramed
raime safuZvlian aRweras an wesier gamosaxulebasac ki ar mouRwevia.
es miT ufro dasanania, rom Jak fransua gambas cnobiT, XIX saukunis
ocian wlebSi saqarTveloSi jer kidev iyo SemorCenili Zveli saalyo
teqnikis nimuSebi: `ilorSi, aris kidev erTi uZvelesi eklesia, sadac
sul ramdenime wlis winaT idga katapultebi, urnalebi da sxva Zveli
saomari iaraRi, romelsac Tofis wamlis gamogonebamde iyenebdnen~.18
lodsatyorcni artileria
cixe-simagreTa winaaRmdeg, misi galavnis, sabrZolo galereebis
da qongurebis dasangrevad, garnizonisaTvis maqsimaluri zianis
misayeneblad moalyeebi iyenebdnen balistikur (lodsatyorcn da
isris sasrol) manqanebs.19 Sua saukuneebSi axali tipis lodsatyorcnma
manqanam – trebuSetma Caanacvla antikuri xanis katapultebi.20
18 Jak fransua gamba, mogzauroba amierkavkasiaSi, frangulidan Targmna,
komentarebi daurTo mzia mgalobliSvilma, t. I (Tbilisi, 1987), 88.
19 antikurobidan moyolebuli, lodsatyorcni manqanebis damzadeba rTuli
amocana gaxldaT da yvelas ar xelewifeboda. g. lorTqifaniZe miuTiTebs, rom
aseTi manqanebs mxolod isini amzadebdnen, visac SeeZlo rTuli maTematikuri
gamoTvlebis Catareba da gaaCnda Sesabamisi materialur-teqnikuri baza,
maRalkvalificiuri ostatebi da zusti teqnologia. g. lorTqifaniZe, `sabrZolo
da sameurneo iaraRi~, vani II: arqeologiuri gaTxrebi, red. oTar lorTqifaniZe
(Tbilisi, 1976), 173.
20 trebuSeti lodsatyorcni manqanebis gviandeli, franguli saxelwodebaa,
romelsac terminologiis simartivisa da klasifikaciis gasaadvileblad iyeneben.
VII saukuneSi arabi istorikosebi axali lodsatyorcni manqanebis aRsawerad
iyeneben sityvas manjaniq, romelic bizantiuri manganikon-idan momdinareobs, is
ki, Tavis mxriv, modis berZnuli sityvidan manganon, romelic amwis magvar manqanas
aRniSnavda. Stephen McCotter, “Byzantines, Avars and the Introduction of the Trebuchet,” [http://www.deremilitari.org/resources/articles/mccotter1.htm]. The Queen’s University of Belfast, 2003. d. nikoli
miiCnevs, rom lodsatyorcni manqanebis bizantiuri (manganon, manganikon, magganika)Tu maTgan nawarmoebi arabul-sparsul-Turquli (manjaniq) saxelwodebebis Ziri
berZnul sityvaSi mangano unda veZeboT, romelic ngrevas niSnavs. David Nicolle, (Oxford, 2003), 10. p.
Cevedenis azriT ki, sityva manganon niSnavs xibls, jados da miuTiTebs trebuSetze,
axali tipis manqanaze, romlis Zlierebac yvelas ajadoebda. Paul E. Chevedden, “The Hybrid Trebuchet: The Halfway Step to the Counterweight Trebuchet,” in On the Social Origins of Medieval Institutions. Essays in Honor of Joseph F. O’Callaghan, ed. by Donald J. Kagay and Theresa M. Vann (Leiden, 1998), 199.
Sua saukuneebis qarTuli poliorketika
126
trebuSetis moqmedebis principi gansxvavdeboda berZnul-romauli
torsiuli manqanebisagan, romlebic grexili myesebis (Tokebis)
energias iyenebdnen. arsebobs ori tipis – traqciuli da sapirwoniani
trebuSeti. traqciuli trebuSeti, romelic adamianis ZaliT
moqmedebda, ufro adrindeli manqanaa, sapirwoniani trebuSeti ki
mogvianebiT gamoigones.
traqciuli trebuSeti Cinuri gamogonebaa da, SesaZloa, pirvelad
moixsenieba Zv. w. V-III saukuneebis samxedro traqtatSi.21 VI saukunis
bolos igi centraluri aziidan xmelTaSua zRvis regionSi Semodis.
traqciuli trebuSeti avarebma gaacnes bizantielebs da meSvide
saukuneSi igi ukve bizantiuri armiis standartul SeiaraRebas
warmoadgens.22
traqciuli trebuSeti adamianis ZaliT moqmedi qvis satyorcni
manqanaa, romlis damzadeba, awyoba, transportireba da gamoyeneba
ufro advili iyo, vidre manamde arsebuli berZnul-romauli torsiuli
manqanebisa.23 garda amisa, antikur artileriasTan SedarebiT, traq-
ciuli trebuSeti ufro mZlavri manqana iyo.24 is iyo bevrad ufro
usafrTxoc da operatoris Secdomis mimarT ufro `moTmeni~, vidre
21 Carroll Gillmor, “The Introduction of the Traction Trebuchet into the Latin West,” Viator, 12 (1981), 1; Chevedden, “The Hybrid Trebuchet,” 179.
22 McCotter, “Byzantines, Avars and the Introduction of the Trebuchet,” 2003; Timothy Dawson, (Oxford, 2007), 11.
s. margiSvili miiCnevs, rom trebuSeti `gavrcelda CineTidan, saidanac mcire
aziur samyaroSi seljukebma Semoitanes, romelTaganac XI s. meore naxevarSi
Sevida bizantiaSi, xolo pirveli jvarosnuli laSqrobebis dros gavrcelda
evropul armiebSi~. margiSvili, Sua saukuneebis samxedro xelovneba da
saqarTvelos samxedro-politikuri istoria, 98. movlenebis aseT interpretacias
ver gaviziarebT. traqciuli trebuSeti marTlac CineTidan gavrcelda, magram
xmelTaSua zRvis regionSi igi avarebma Seitanes XI saukuneze bevrad adre, VI
saukunis bolos; Turq-selCukebis gamoCenamde, jer kidev VII saukuneSi arabebi
ukve icnobdnen trebuSets; evropaSi trebuSetis gamoyenebis faqtebs vxvdebiT
IX saukuneSi, jvarosnuli omebis dawyebamde. Gillmor, “The Introduction of the Traction Trebuchet,” 2-3, 6. am Secdomaze uTiTebs j. samuSiac. ix. misi, `bagrat III-is laSqroba
ganZis saamiros winaaRmdeg~, Tsu saqarTvelos istoriis institutis Sromebi, 4
(2011), 112, Sen. 29.
23 David Nicolle, The Crusades (Oxford, 1988), 45; Attila and the Nomad Hordes (Oxford, 1990), 18.24 Paul E. Chevedden, “Artillery in Late Antiquity: Prelude to the Middle Ages,” in The Medieval
City Under SiegeIntroduction of the Traction Trebuchet,” 4.
mamuka wurwumia
127
antikuri torsiuli manqanebi.25 onagri, romelic saukeTeso romauli
lodsatyorcni iyo, trebuSetze bevrad Zviri, rTuli da saxifaTo
manqana iyo.26
traqciuli trebuSeti CarCoze damagrebul xis grZel Zels
warmoadgenda. mis mokle boloze Tokebi iyo damagrebuli, grZelze
ki giganturi Surduli. Tokebs adamianebi eqaCebodnen da Semdeg
erTbaSad xels uSvebdnen; es mamoZravebel Zalas aniWebda grZel mxars,
romelic Surduls rkaliseburad zemoT gatyorcnida, rac kidev ufro
agrZelebda mxars da qvas didi ZaliT isroda.27 traqciuli trebuSetis
Zala da sizuste didwilad iyo damokidebuli misi operatorebis
gawvrTnilobaze. rac ufro kargad iyo gundi gawvrTnili da misi
qmedeba SeTanxmebuli, miT ufro efeqturi iyo trebuSeti.28 didi
roli eniWeboda e.w. `msrolels~, romelic SurdulSi Cadebul Wurvs
eqaCeboda da mxolod saWiro momentSi uSvebda xels.29 salah ad-
dinisaTvis daweril samxedro-Teoriul traqtatSi at-tarsusi iZleva
rCevas, Tu rogor unda isrolon sworad traqciuli trebuSetidan da
rogor unda areguliros manZili Surdulis memiznem. misi mowmobiT,
aseTi manqana qvas 80-120 metrze isroda. traqciuli trebuSetis
Zeli moqnili unda yofiliyo da misTvis saukeTesod alublis xe
iTvleboda.30
yvelaze did Cinur traqciul trebuSets 250 kaciani gundi mar-
Tav da da is 56 kg qvas 77 metrze isroda.31 aristakes lastivertecis
Tanaxmad, 1054 wels manaskertis alyisas selCukTa sulTani
ToRrul-begi imxela trebuSets iyenebda, rom mis Tokebs 400
25 W. T. S. Tarver, “The Traction Trebuchet: A Reconstruction of an Early Medieval Siege Engine,” Technology and Culture, Vol. 36, No. 1 (1995), 141.
26 Tarver, “The Traction Trebuchet,” 165. trebuSetTan SedarebiT onagri ufro mZime
iyo da mZlavri ukucema hqonda, misi srolis tempi gacilebiT neli iyo da
mravalferovan marag-nawilebs saWiroebda. Peter Purton, A History of the Early Medieval (Woodbridge, 2009), 9.
27 Bradbury, The Medieval Siege, 262.28 DeVries, Medieval Military Technology, 137.29 Hill, “Trebuchets,” 103.30 Tarver, “The Traction Trebuchet,” 148-9; Hill, “Trebuchets,” 103.31 maSin rodesac sapirwoniani trebuSeti 50-300 kg qvas isroda. Paul E. Chevedden,
The Circle of War in the Middle Ages: Essays on Medieval Military and Naval History, ed. by D. J. Kagay and L. J. Andrew Villalon (Woodbridge, 1999), 37-8; “The Hybrid Trebuchet,” 183.
Sua saukuneebis qarTuli poliorketika
128
adamiani ezideboda.32 magram aseTi manqanebi didi iSviaToba iyo.
traqciuli trebuSetebis umetesoba ufro momcro da martiv manqanas
warmoadgenda. 1044 wels dawerili Cinuri samxedro traqtatis
mixedviT, traqciuli trebuSetebis umravlesoba 15 kg-mde qvebs
maqsimum 92 metrze isroda.33 traqciuli trebuSetebi isris sasrol
manZilze moqmedebdnen da maTi momsaxure personali mecixovneTa
nasrolisagan unda daecvaT. magaliTad, zemoT aRwerili manaskertis
alyis dros, Turq-selCukebma, TavianTi lodsatyorcnis gundis
dasacavad, qsovilis kedeli aRmarTes.34
ufro mZlavr sapirwonian trebuSetTan SedarebiT traqciuli
trebuSeti bevrad advilad asagebi da swrafmsroli iyo.35 igi, upirvelesad,
cocxali Zalis sawinaaRmdego iaraRi iyo, romelic SedarebiT sust
qongurebs angrevda da mcvelebs kedlebze gaCerebis saSualebas ar
aZlevda.36 1147 wels, lisabonis alyis dros, 100 adamianma 2 manqaniT 10
saaTis ganmavlobaSi 5,000 SedarebiT mcire zomis qvis srola moaxerxa.37 es
traqciuli trebuSetis swrafsrolis saukeTeso ilustraciaa. 1032 wels
siriaSi laSqrobisas bizantielTa laSqarma, sanam muslimTa simagres
aiRebda, is trebuSetebiT dabomba. simagreSi Sesulma bizantielebma am
dabombvis Sedegad mokluli 200 (!) mecixovne naxes.38
gamudmebulma omebma bizantiasa da islamur samyaros Soris xeli
Seuwyo iseTi mZlavri saalyo manqanis gamogonebas, rogoric iyo
sapirwoniani trebuSeti.39 cecxlsasroli iaraRis gamogonebamde,
sapirwoniani trebuSeti yvelaze Zlieri sabrZolo manqana iyo.40 igi
32 aristakes lastiverteci, istoria, qarTuli Targmani gamokvleviT,
komentarebiTa da saZieblebiT gamosca e. cagareiSvilma (Tbilisi, 1974), 93. maTeos
urhaecis cnobiT, es manqana Tavis droze imperator basili II-s augia. The Chronicle of Matthew of Edessa, translated from the Original Armenian with a commentary and introduction by Ara Edmond Dostourian (Lanham, 1993), 87.
33 Chevedden, “The Hybrid Trebuchet,” 213.34 aristakes lastiverteci, istoria, 93.
35 Gillmor, “The Introduction of the Traction Trebuchet,” 2.36 ufro Zlieri sapirwoniani trebuSetebis srolis gaZleba ki mxolod uZlieres
simagres SeeZlo. David Nicolle, (Oxford, 2002), 6.37 Rogers, Latin Siege Warfare, 185.38 Nicolle, Medieval Siege Weapons: Byzantium, the Islamic World and India, 11-2.39 Rogers, Latin Siege Warfare, 247.40 cecxlsasrol iaraRsac saukune dasWirda, rom sapirwoniani trebuSetis
simZlavrisaTvis mieRwia. David Nicolle, Crusader Warfare: Muslims, Mongols and the Struggle , vol. II (London, 2007), 226.
mamuka wurwumia
129
Sua saukuneebis teqnikuri azris Sedevria, romliTac mefeebic ki
amayobdnen da did manqanebs sakuTar saxelebs arqmevdnen.41 sapirwo-
niani trebuSeti XII saukuneSi Cndeba.42 misi warmoSobis zusti dro da
adgili cnobili ar aris. d. nikoli Tvlis, rom sapirwoniani trebuSeti
islamur axlo aRmosavleTSia Seqmnili, Tumca bizantielebis SesaZlo
avtorobasac ar gamoricxavs.43 albaT, upiratesoba mainc bizanti-
elebs unda mivaniWoT.44 p. Cevedenis azriT, sapirwoniani trebuSeti
Seqmnes bizantiaSi XII saukunis dasawyisSi, da SesaZloa, cotaTi adrec.
mas mohyavs damajerebeli argumentebi imis sailustraciod, rom
sapirwoniani trebuSeti bizantiuri gamogonebaa.45
sapirwoniani trebuSeti igive principiT moqmedebda, rac traq-
ciuli, im gansxvavebiT, rom adamianis Zalis nacvlad, mZime sapir-
wone yuTs iyenebdnen. mas ufro grZeli Surduli hqonda, rac zrdida
mxris sigrZes da ganapirobebda ufro mZime Wurvis tyorcnas meti
aCqarebiT.46 sapirwoniani trebuSetis Zeli mZlavri unda yofiliyo,
raTa mZime sapirwonisagan gamowveuli didi datvirTvebisaTvis gaeZ-
lo.47 sapirwone ramdenime tonas iwonida da misi simZime trebuSetis
simZlavris pirdapirproporciuli iyo. sapirwoniani trebuSeti wina-
morbedebze ufro Zlieri da zustic iyo, radgan sapirwonis an RerZis
sigrZis regulirebiT SeiZleboda srolis manZilis cvla.48 am sakmaod
zust lodsatyorcn manqanas SedarebiT mcire gundi marTavda.49
41 sapirwoniani trebuSetebis gavrcelebas mohyva cvlilebebi fortifikaciaSi:
man ganapiroba ufro didi zomisa da mkvidri koSkebis mSenebloba, romelTac aseTi
mZlavri manqanebis zemoqmedebisaTvis unda gaeZloT.
Development of Defensive Planning,” 35; Nicolle, Medieval Siege Weapons: Western Europe, 24.42 Donald R. Hill, “Trebuchets,” Viator, 4 (1973), 103-4.43 Nicolle, Medieval Siege Weapons: Byzantium, the Islamic World and India, 4-5. sapirwoniani
trebuSeti muslimur gamogonebad miaCnia p. partonsac. Purton, A History of the Early Medieval Siege, 300.
44 George T. Dennis, “Byzantine Heavy Artillery: The Helepolis,” Greek, Roman and Byzantine Studies, 39, (1998), 110-3.
45 Paul E. Chevedden, “The Invention of the Counterweight Trebuchet: A Study in Cultural Diffusion,” Dumbarton Oaks Papers, vol. 54 (2000), 76-87, 102-11.
46 Paul E. Chevedden et al., “The Trebuchet,” 1995, 69; Tarver, “The Traction Trebuchet,” 164.47 Hill, “Trebuchets,” 109.48 Medieval
Warfare: A History, ed. by Maurice Keen (Oxford, 1999), 174.49 Nicolle, The Crusades, 31. maSin rodesac traqciuli trebuSetis ekipaJi, Cinuri
wyaroebis cnobiT, 40-dan 250-mde kacs moiTvlida. Gravett, Medieval Siege Warfare, 49.
Sua saukuneebis qarTuli poliorketika
130
sapirwonian trebuSets SeeZlo mZime qvebis 200 metrze met man-
Zilze srola,50 rac imas niSnavs, rom is moqmedebda mecixovneTa
isrebisaTvis miuwvdomeli manZilidan, radgan isris efeqturi
manZili 140 metramdea.51 amas didi mniSvneloba hqonda artileristTa
usafrTxoebisaTvis. 1138 wels, rodesac bizantielebma misi mSobliuri
qalaqis Seizaris kedlebi daangries, usama ibn munkizma yuradReba
miaqcia im garemoebas, rom moalyeTa artileria imaze ufro Soridan
isroda qvebs, vidre qalaqis mcvelTa isari aRwevda.52
lodsatyorcni manqanebis damzadeba sakmaod Zviri jdeboda
(gansakuTrebiT sapirwoniani trebuSetis) da maTTvis aucilebeli
iyo xis masala (grZeli koWebi), Tokebi, tyavi SurdulisTvis, rkinis
detalebi (rkinis kauWi SurdulisaTvis, rkinis manWvlebi da rkinis
RerZi). lodsatyorcni manqanebidan zusti srolisaTvis standartuli
wonisa da formis sagangebod gaTlil qvebs iyenebdnen. aseve arCevdnen
specialuri, ufro mtkice jiSis qvas WurvebisaTvis.53
qarTul enaSi lodsatyorcni manqanis aRsaniSnavad filakavani
gamoiyeneboda. sulxan-saba ase ganmartavs filakavans (filakvans): `JamTa
pirvelTa cixis mebrZolni sasxletsa rasme momarTevden didis lodis
sasrolad cixis Sesamusravad~.54 p. Cevedenma daadgina, rom es termini
sparsuli enidan momdinareobs da ganmarta misi mniSvneloba. somxuri
filikvanis msgavsad, `qarTuli termini filakavani modis sparsuli
50 Purton, A History of the Early Medieval Siege, 384.51 Peter Edbury, “Warfare in the Latin East,” in Medieval Warfare: A History, ed. by Maurice Keen
(Oxford, 1999), 109.52 Usamah Ibn-Munqidh, An Arab-Syrian Gentleman and Warrior in the Period of the Crusades.
, translated from the Original Manuscript by Philip K. Hitti (New York, 2000), 143.
53 Nicolle, Medieval Siege Weapons: Western Europe, 16. mesame jvarosnuli laSqrobis
dros, riCard lomgulma gansakuTrebiT magari qvis Wurvebi siciliidan Caitana
palestinaSi da akras alyis dros gamoiyena. Helen Nicholson, Medieval Warfare: Theory and (New York, 2004), 93. erTma aseTma lodma 12 kaci mokla;
gaocebulma muslimebma is salah ad-dinsac ki aCvenes. Hindley, Medieval Sieges and Siegecraft, 43. gvaqvs cnoba, rom 1244 wels norTumberlendTan, vinme Jerari erTnairi
yalibiT kveTda lodsatyorcnis qvebs. Hill, “Trebuchets,” 104. 1304 wels stirlings
Semowyobil ingliselebs sagangebod gaTlili 784 lodi hqondaT momaragebuli.
Hindley, Medieval Sieges and Siegecraft, 97.54 sulxan-saba orbeliani, leqsikoni qarTuli, avtografuli nusxebis mixedviT
moamzada, gamokvleva da ganmartebaTa leqsikis saZiebeli daurTo ilia abulaZem,
t. II (Tbilisi, 1993),192.
mamuka wurwumia
131
sityvidan pilvar-afkan an misi Semoklebuli formidan – . sparsuli
termini niSnavs `spilosxela sagnebis msrolels~.55 es unda yofiliyo
meeqvse saukuneSi iranSi gavrcelebuli traqciuli trebuSetis
originaluri saxelwodeba. arabebis mier iranis dapyrobis Semdeg
originaluri sparsuli termini Seicvala arabuli manjanikiT, Tumca igi
SemorCa somxur da qarTul enebSi.56
unda iTqvas, rom umravles SemTxvevaSi, qarTuli wyaroebi ar gva-
nebivreben lodsatyorcni artileriis gamoyenebis aRweriT, rom aRa-
raferi vTqvaT maT konstruqciul Tu sxva Taviseburebebze. xSirad, me-
matiane mxolod aRniSnavs raime simagris alyas da arc ki axsenebs am dros
gamoyenebul sabrZolo teqnikas. am teqnikis moqmedebis kvali mxolod
arqeologebs SeuZliaT daadginon. magaliTad, `qarTlis cxovreba~
mogviTxrobs brZolebze, rodesac ufliscixeze batonobas erTmaneTs
ecilebodnen afxazeTis, kaxeTis, taosa Tu somxeTis mefeebi. amasTan,
arc erTxel ar aris naxsenebi filakavanebi Tu sxva saalyo teqnika,
maSin rodesac, ufliscixesTan lodsatyorcni manqanebis gamoyeneba
arqeologiuradaa dadasturebuli. d. mindoraSvili, romelmac
sagangebod Seiswavla ufliscixis naqalaqari, wers: „qvis sabrZolo
iaraRebidan kldeSi nakveTi kompleqsis Sua saukuneebis kulturul
fenebSi mravladaa aRmoCenili sagangebod gaTlil-damuSavebuli
Surdulis qvebi da SedarebiT mozrdili „Wurvebi“. ukanaskneli
gankuTvnili iyo satyorcni manqanebisaTvis – filakavnebisaTvis. maTi
umravlesoba qviSaqvisaa, riTac ase mdidaria ufliscixis midamoebi.
masalidan gamomdinare, safiqrebelia, rom „Wurvebis“ umravlesoba
ufliscixelebs ekuTvnodaT. vinaidan, sabrZolo moqmedebebis dros
mters ar eqneboda saSualeba isini ase sagangebod da guldasmiT
emzadebinaT. Tumca, ra Tqma unda, gamoricxuli araa, rom maTi nawili
mtris natyorcnic iyos“.57 SesaZloa, es Wurvebi IX-X saukunisaa, ro-
desac ufliscixis dauflebisaTvis intensiuri sabrZolo moqme-
debebi mimdinareobda. `SedarebiT mozrdili „Wurvebi“ adamianTa sawi-
naaRmdegodaa gamiznuli da traqciul trebuSetze miuTiTebs.58
55 Paul E. Chevedden, “The Hybrid Trebuchet: The Halfway Step to the Counterweight Trebuchet,” in On the Social Origins of Medieval Institutions. Essays in Honor of Joseph F. O’Callaghan, ed. by Donald J. Kagay and Theresa M. Vann (Leiden, 1998), 202-3.
56 iqve, 203.
57 daviT mindoraSvili, ufliscixe Sua saukuneebSi (Tbilisi, 2008), 80.
58 s. margiSvili miiCnevs, rom daviT aRmaSenebelis epoqaSi gavrcelebuli iyo
Sua saukuneebis qarTuli poliorketika
132
Tavad termini filakavani gviCvenebs, rom saqarTveloSi traqci-
uli trebuSeti sasanuri iranidanaa Semosuli, VI saukunis bolos an
VII-s dasawyisSi. traqciuli trebuSetis gamoyenebis pirveli mowmoba
ki 627 wels, herakle keisris da xazarTa mier Tbilisis garemocvisas
gvaqvs. movses kalankatuaci mogviTxrobs, rom moalyeebs Tan hqondaT
oTxTvliani manqanebi da hromael ostatTa xeliT gakeTebuli sxva
nairnairi saSualebebi, romlebidanac zustad isrodnen da uzarmazari
qvebiT kedlebs angrevdnen~.59 am droisaTvis bizantielebi, sul cota,
30 weli mainc, icnoben traqciul trebuSets, romelic adrindel
saalyo teqnikasTan (onagrTan) SedarebiT, ufro didi zomis lodebs
isroda, rac, gazviadebulad, aisaxa kidevac mematianis monaTxrobSi
(`uzarmazari qvebiT kedlebs angrevdnen~).60
Semdgomi cnoba lodsatyorcni artileriis Sesaxeb mxolod
XI saukunis dasawyisSi gvaqvs. ra Tqma unda, es imas ar niSnavs, rom
am xnis ganmavlobaSi aseT manqanebs saqarTveloSi ar iyenebdnen.
qvemoTmoyvanili cnobis analizi dagvarwmunebs, rom saqme gvaqvs
filakavanis ori tipi: `qvis satyorcni onagrebi (katapultebi) da trebuCetebi~.
misi azriT, `SeuZlebelia filakavanis zogadi tipis gansazRvrac. CvenTvis ucnobi
rCeba Tu saalyo manqanebis romel tips (onagrs, romelic mcire zomis qvebs isroda
Tu trebuCets, romelic ufro `msxvilkalibriani~ iaraRi iyo) miekuTvneboda
qarTuli filakavani~. soso margiSvili, miTebi da realoba daviT aRmaSeneblis
mefobis Sesaxeb: omi seljukTa samyaros winaaRmdeg (Tbilisi, 2006), 333. aseve, j.
samuSiac, romelic marTebulad miiCnevs, rom qarTuli filakavani trebuSetia,
amave dros, adarebs mas onagrs da Tvlis, rom am tipis manqana XI saukunemde
gamoiyeneboda. samuSia, `bagrat III-is laSqroba ganZis saamiros winaaRmdeg~, 110-2.
sakiTxis ase dasma marTebuli ar aris. romauli onagri XI-XII saukuneebSi, da ufro
adrec, ukve aRar arsebobda. r. rojersis azriT, ar arsebobs raime mtkicebuleba,
Sua saukuneebSi romauli torsiuli manqanebis (onagris) arsebobaSi rom
dagvarwmunos. Rogers, Latin Siege Warfare, 265. p. Cevedeni Tvlis, rom onagri VI saukunis
Semdeg aRar gvxvdeba. Chevedden, “Artillery in Late Antiquity,” 164. am azrs iziarebs v.
tarveric. Tarver, “The Traction Trebuchet,” 143n37, 145. p. partoni saerTod miTs uwodebs
onagris arsebobas Sua saukuneebSi. Peter Purton, “The Myth of the Mangonel: Torsion Artillery in the Middle Ages,” Arms and Armour, vol. 3, no. 1 (2006), 80-5. qarTuli filakavanis tipis
gansazRvrisas, arCevani unda gavakeToT ara onagrsa da zogadad trebuSets Soris,
aramed traqciul da sapirwonian trebuSets Soris.
59 movses kalankatuaci, alvanTa qveynis istoria, Zveli somxuridan Targmna,
Sesavali, SeniSvnebi da saZieblebi daurTo liana davlianiZe-tatiSvilma (Tbilisi,
1985), 71.
60 bizantiuri samxedro saqmis cnobil mkvlevars j. deniss eWvi ar epareba, rom
Tavis samxedro kampaniebSi herakle keisari traqciul trebuSetebs iyenebda.
Dennis, “Byzantine Heavy Artillery,” 104.
mamuka wurwumia
133
ukve kargad ganviTarebul dargTan, romelic cariel adgilze ver
warmoiSoboda. saalyo teqnikis ganviTarebisaTvis gansakuTrebuli
stimuli iqneboda axali qarTuli samefoebis warmoqmna da gamudmebuli
omebi mezoblebTan IX-X saukuneebSi, roca cixe-simagreebis aRebas
upirvelesi mniSvneloba eniWeboda.
`matiane qarTlisas~ anonim avtorTan aris daculi metad
saintereso cnoba qarTuli lodsatyorcni artileriis gamoyenebis
Sesaxeb. 1011/12 wels bagrat III-m somex mokavSireebTan erTad da-
laSqra ganZis amira fadlonis (fadl ibn muhamedis) samflobeloebi
da Samqors Semoewyo: „mefeman bagrat warmotyuena queyana ranisa,
moadga qalaqsa Sanqorsa, daudgna filakavanni, da mciredTa dReTa
dalewnes zRudeni Sanqorisani. xvalisa dRe eguleboda Semusrvad
da wartyuenvad qalaqisa mis. mas Ramesa mouvlina mociquli fadlon,
iTxova Sendoba; aRuTqua dReTa Sina sicocxlisa misisaTa msaxureba,
gaukueTa xaraja da dauwera Tavis-TaviTa laSqroba mterTa misTa
zeda“.61 rogorc vxedavT, sakmaod mZlavri balistikuri manqanebis
qmedebaa aRwerili, romelTac mcire droSi daangries (`dalewnes~)
Samqoris galavani. cnobilia, rom trebuSetebs meti efeqti hqondaT
jgufurad gamoyenebis dros, rodesac simagris erT monakveTze maTi
koncentrireba xdeboda. sayuradReboa, rom bagratic ramdenime
trebuSets iyenebs Samqoris ieriSisas. miuxedavad amisa, galavnis iseTi
ngreva, ramac mowinaaRmdegis kapitulacia gamoiwvia, bevr kiTxvas ba-
debs. XI saukunis dasawyisis lodsatyorcn artilerias (traqciul tre-
buSets) Zlieri kedlebis dangreva ar SeeZlo.62 rogorc zemoT iTqva,
rom sxvadasxva epoqisa da sxvadasxva konstruqciis lodsatyorcnebs
gansxvavebuli SesaZlebloba hqondaT. Sua saukuneebSi mZlavri cixe-
simagris kedlebis dangreva SeeZlo mxolod sapirwonian trebuSets,
romelic, winamorbedebisagan gansxvavebiT, didi wonis Wurvebs Sor
61 matiane qarTlisa, qarTlis cxovreba, teqsti dadgenili yvela ZiriTadi
xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis mier, t. I (Tbilisi, 1955), 280.
62 X-XI saukuneebis oTxi samxedro traqtatis (heronis da anonimis
poliorketikebi, nikifore uranosis „taqtika“ da kekavmenosis „strategikoni“)
Seswavlis safuZvelze e. makgiri askvnis, rom XII saukunemde bizantielTa yvelaze
sayvareli saalyo xerxi miwisqveSa gvirabebis gayvana iyo. es ki miuTiTebs
bizantiuri, da saerTod, Tanadrouli artileriis SedarebiT sisusteze da mis
nakleb efeqturobaze fortifikaciebis mimarT. Eric McGeer, “Byzantine Siege Warfare in Theory and Practice,” in The Medieval City Under Siege,(Woodbridge, 1995), 123-9.
Sua saukuneebis qarTuli poliorketika
134
manZilze isroda. XI saukunis dasawyisSi ki sapirwoniani trebuSeti
jer ar iyo gamogonebuli, igi mxolod XII saukuneSi gavrcelda. Znelia,
am Zunwi cnobis mixedviT imsjelo sabrZolo iaraRis nairsaxeobaze
da zedmetad Tamami iqneboda imis varaudi, rom ase adreul xanaSi
qarTvelebi sapirwonian trebuSets iyenebdnen.63 amave dros,
saeWvoa, rom mcire drois ganmavlobaSi qalaqis kedlebi Cveulebriv
traqciul trebuSets daengria. miT umetes, rom Samqors umniSvnelo
fortifikaciebi ar hqonda da mokle droSi maTi ganadgureba sakmaod
sacnauria.64 unda vivaraudoT, rom SamqorTan qarTvelebma gamoiyenes
gardamavali tipis an didi zomis lodsatyorcnebi, romelTac
Cveulebriv traqciul trebuSetze meti Zala hqonda. Tanamedrove
mkvlevrebi jer ver Tanxmdebian, Tu rogori konstruqciis iyo aseTi
artileria.65 arc Cven vflobT im saxis informacias, rom konstruqciul
detalebze vimsjeloT. Tumca, cxadia, rom bagrat III-is armiaSi
imyofebodnen iseTi gamocdili artileristebi, romelTac SeeZloT
mZime sabrZolo manqanebis konstruireba da marTva. es manqanebi
iseT mZime qvebs isroda, rom maT galavnis dangreva SeeZloT. es ki, XI
saukunis dasawyisSi qarTuli lodsatyorcni artileriis uaRresad
dawinaurebul mdgomareobaze metyvelebs.
63 radganac simagris kedlebis ngreva mxolod sapirwonian trebuSets SeuZlia,
zogierTi istorikosi cdilobs aseTi cnoba sapirwoniani manqanebis arsebobis
dasamtkiceblad gamoiyenos. maTgan gansxvavebiT, j. bredberi winaaRmdegia
irwmunos sapirwoniani trebuSetebis adreuli arseboba mxolod im cnobebis
safuZvelze, romlebic lodsatyorcni manqanebis mier kedlebis dangrevaze
mogviTxrobs. Bradbury, The Medieval Siege, 264. bredberis am mosazrebas mec viziareb.
64 iakuTis mixedviT, Samqori Zveli, „yovelTvis dasaxlebuli da ayvavebuli“
qalaqi iyo, romelic 854 wels ganaaxla da aRadgina buRa Turqma. iakuTis cnobebi
saqarTvelosa da kavkasiis Sesaxeb, arabuli teqsti qarTuli TargmaniTa da
SesavaliT gamosca eTer sixaruliZem, nakv. 1 (Tbilisi, 1964), 67.
65 p. Cevedenis azriT, is hibridul trebuSets warmoadgenda. mis Zelze Tokebis
garda tvirTic iyo damagrebuli da adamianis ZalasTan erTad simZimis Zalasac
iyenebda, rac mis gazrdil simZlavres ganapirobebda. Chevedden, “The Hybrid Trebuchet,” 180-1. m. basista ki aseT manqanas gawonasworebul trebuSets uwodebs. misi mokle
mxari, sadac Tokebi emagreboda, damZimebuli iyo, rac owinaris simZimis centrs
awonasworebda da qvis satyorcnad nakleb energias saWiroebda. es ki SedarebiT
mZime qvis tyorcnis SesaZleblobas iZleoda. Michael Basista, “Hybrid or Counterpoise? A Study of Transitional Trebuchets,” JMMH, vol. V (2007), 47-55. yvelaze ufro martiv da, albaT,
swor axsnas p. partoni gvTavazobs, romelic Tvlis, rom aseTi Zlieri manqanebi
didi zomis da, Sesabamisad, mZlavr traqciul trebuSetebs warmoadgendnen. Purton,A History of the Early Medieval Siege, 381.
mamuka wurwumia
135
XI saukunis Sua xanebis qarTuli saartilerio parkis mravalricxo-
vnebaze da Semdgom ganviTarebaze sxva cnobebic miuTiTeben. 1045 wels,
erTi sabrZolo sezonis ganmavlobaSi bagrat IV lodsatyorcnebiT
ebrZvis bizantielebs anakofiis (`moayena anakofias gare quabulel
WaWas Ze oTaRo afxazeTisa laSqriTa~)66 da xufaTis cixeebTan
(„gurielni aznaurni da lomsianni moiyvanna xufaTsa, daudgnes
filakavanni da brZodes“),67 da Tbilisis moqalaqeebs isnis asaRebad
(„daudgnes filakavanni, da brZodes isnsa, da esrodes isarsa“).68 es
imas niSnavs, rom qarTul laSqars kargad hqonda aTvisebuli saomari
manqanebis agebis teqnologia da SeeZlo geografiulad daSorebul sam
punqtSi (anakofia, xufaTi da Tbilisi) ebrZola lodsatyorcnebiT.
cxadia, rom saalyo manqanebis ageba da Semdgomi eqspluatacia
xelewifebodaT ara marto calkeul inJinrebs, aramed aseTebi mravlad
iyvnen. bagrat IV-is droindel saqarTvelos samxedro organizaciaSi
Cven vxedavT specialistTa gunds, romlebic saalyo moqmedebebs
warmarTaven da mravalricxovan balistikur manqanebs emsaxurebian.
aseT specialistebs epoqis `teqnologiur elitas~ uwodeben.69
rac Seexeba sapirwonian trebuSets, ar aris gamoricxuli, rom qar-
66 matiane qarTlisa, 299. mematiane arafers ambobs anakofiasTan filakavanebis
gamoyenebis Sesaxeb, magram berZnuli samSeneblo warwerebis safuZvelze T. yauxCiSvili
Tvlis, rom qarTvelTa saomarma moqmedebebma cixis nagebobebi daaziana. TinaTin
yauxCiSvili, berZnuli warwerebi saqarTveloSi (Tbilisi, 1951), 26-8. am azrs iziarebs j.
samuSiac, romelic dasaSvebad miiCnevs alyis dros qvis sasroli manqanebis gamoyenebas.
samuSia, `cixe-simagreebis aRebis xelovneba XI-XII saukuneebis saqarTveloSi~, 96. am
mosazrebas mec veTanxmebi, dangreuli Senoba-nagebobebi, marTlac, qarTvelTa mxridan
lodsatyorcni artileriis gamoyenebaze unda miuTiTebdes. a. vinogradovi, romelmac
1046 wlis Tebervalsa da martSi anakofiaSi gakeTebuli ori warwera Seiswavla, Tvlis,
rom bizantiam saremonto samuSaoebisaTvis da wylis cisternis SesakeTeblad cixeSi
saswrafod miavlina protospaTariosi evgeni despoti da garnizonis gasaZliereblad
mcire aziidan gagzavna kasis turma taqsiarq Teodore balantis meTaurobiT.
”, 214-8. cxadia, rom saremonto samuSaoebis Catareba qarTvelTa
warumatebeli alyis Semdeg gaxdeboda saWiro. sainteresoa, rom bizantielebis mier
aRdgenili wylis cisterna anakofiis citadelSi mdebareobs, romlis dazianebac
garemomcvelebs mxolod lodsatyorcni artileriiT SeeZloT. rogorc Cans, bagratis
laSqarma pirveli zRude – anakofiis cixis gare kedeli gadalaxa da filakavnebi mTis
wverze mdebare Sida cixes miumarjva.
67 matiane qarTlisa, 299.
68 iqve, 300.
69 Nicolle, Crusader Warfare: Muslims, Mongols and the Struggle against the Crusades, 241.
Sua saukuneebis qarTuli poliorketika
136
Tvelebi mas jer kidev daviT IV-is mefobaSi (1089-1125) gacnobodnen. me-
matiane gvatyobinebs, rom didgoris omSi gamarjvebulma qarTvelebma
xelT igdes `sxÂTa ucxoTa WurWlebiTa sabrZolelTa TÂTo-saxeTaTa,
qosTa da filakavanTaTa~.70 niSandoblivia, rom mefis istorikosi,
romelsac naklebad ainteresebs samxedro saqme da Cveulebriv,
Tavs ar iwuxebs aseTi detalebis gadmocemiT,71 xazgasmiT aRniSnavs
ucxo saxis filakavanTa xelSi Cagdebas. 1121 wels, qarTvelTaTvis
ucxo saxis filakavani mxolod sapirwoniani trebuSeti SeiZleba
yofiliyo, sxva saxis trebuSets isini ukve icnobdnen. il-Razis
laSqari marTlac SeiZleba yofiliyo aRWurvili aseTi mowinave
artileriiT. alepo, il-Razis sagamgeblo qalaqi, ganTqmuli iyo
Tavisi inJinrebiTa da alyis ostatebiT.72 1119 wels, sisxlian velze
rojer antioqelis ganadgurebis Semdeg, il-Razim aiRo aTaribi da
zardana. orive qalaqi mZime bombardirebis Semdeg daeca. antioqiis
kancleri gotie miuTiTebs, rom aTaribTan warmatebis Semdeg, igive
lodsatyorcni il-Razim zardanasTanac gamoiyena, orivegan sam-
oTxjer dRis ganmavlobaSi.73 srolis aseTi dabali tempi sapirwonian
trebuSetze unda mianiSnebdes, romlis sasrolad momarTvas sakmao
xani sWirdeboda. p. partonic aRniSnavs, rom il-Razis artileria
uCveulod efeqturia.74 amas garda, viciT, rom arTukianis mokavSire
namdvilad flobda aseT artilerias. 1125 wels mosulis gamgebelma
ay-sonyur al-bursukma da damaskos aTabagma tuR-Teginma azazis
kedelebis dasangrevad gamoiyenes sapirwoniani trebuSetebi, ro-
melTac wyaroebSi moixsenieben, rogorc did manjanikebs (manganiqerawrbe).75 tuR-Tegini il-Razis simamri iyo da mas yovelmxriv uWerda
70 daviT aRmaSeneblis istorikosi, cxovreba mefeT-mefisa daviTisi, qarTlis
cxovreba, teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis
mier, t. I (Tbilisi, 1955), 341.
71 amis Taobaze T. Jordania jer kidev XIX saukuneSi Cioda. qronikebi da sxva
masala saqarTvelos istoriisa, Sekrebili, qronologiurad dawyobili, axsnili
da gamocemuli T. Jordanias mier, t. I (tfilisi, 1892), XLIII.72 David Nicolle, (Oxford, 1993), 25; Id., Crusader Warfare:
Muslims, Mongols and the Struggle against the Crusades, 231, 241.73 Walter the Chancellor’s The Antiochene Wars, trans. Thomas S. Asbridge and Susan B. Edgington
(Aldershot, 1999), 145-6, 149.74 Tumca maT axali tipis iaraRad ar miiCnevs. Purton, A History of the Early Medieval
Siege, 223-4.75 Chevedden, “The Invention of the Counterweight Trebuchet,” 92.
mamuka wurwumia
137
mxars. daviTis istorikosi miuTiTebs damaskoelTa yofnas il-Razis
koaliciur armiaSi,76 romelSic Sediodnen molaSqreni `damaskoT da
halabiTgan amoRmarT, yovelsa mÃedrobad SemZlebelsa~.77 amdenad,
SegviZlia vivaraudoT, rom saqarTvelosaken daZrul il-Razis aRal-
Si daSlili sapirwoniani trebuSetebi (an misi umTavresi detalebi) da
misi mosamsaxure personalic iqneboda.
SemdgomSi, cnobebi qarTuli lodsatyorcni artileriis Sesaxeb
ufro kanti-kunti xdeba da saerTod qreba.78 gamonakliss warmoadgens
giorgi III-is epoqa, rodesac kidev SeiZleba garkveuli informaciis
moZieba.
1163 wels anisSi myofma da muslimTa koaliciuri laSqris Semotevis
momlodine Torelma „ganamzadna sabrZolvelni da manqanani“.79 unda
vigulisxmoT, rom qarTulma garnizonma moamzada lodsatyorcni man-
qanebi da balistebi, romlebic cixeSi da mis koSkebze iyo ganlagebuli
da mzad iyo muslimTa manjanikTa winaaRmdeg kontrbatereuli cecxli
ewarmoebina. SedarebiT patara zomis gamo, traqciuli trebuSetebis
ganTavseba cixe-simagris koSkebze gansakuTrebiT mosaxerxebeli iyo.
sapirwoniani trebuSetis dateva da misi mZime sapirwonis qmedebis
gaZleba ki mxolod didi baqanis mqone da gansakuTrebiT mkvidr
koSks SeeZlo. am mxriv upiratesoba moalyeebs hqondaT, romelTac
koSkis zoma ar zRudavda da ufro didi zomis da mZlavri manqanebis
ageba SeeZloT. amitom, mecixovneebi lodsatyorcnebs cixis koSkebze
aTavsebdnen, rac maT simaRleSi da, Sesabamisad, manZilSi upiratesobas
aZlevda, radganac maRlidan nasroli ufro Sors midioda.80
76 Tundac es mcirericxovani, specialistTa razmi yofiliyo.
77 daviT aRmaSeneblis istorikosi, cxovreba mefeT-mefisa daviTisi, 340. g.
jafariZec Tvlis, rom il-Razis laSqarSi imyofebodnen `erTguli mokavSiris
ToR-Teginis qveSevrdomebi damaskodan~. goCa jafariZe, `najm ad-din il-Razi~,
daviT aRmaSenebeli, red. r. metreveli (Tbilisi, 1990), 219.
78 rac ar niSnavs imas, rom qarTvelebma maT gamoyenebaze xeli aiRes. mizezi
wyaroebis simcire da maTi sityvaZunwoba unda iyos. saalyo meTodebis mimarT
qarTuli wyaroebis uyuradRebobis magaliTad daviT aRmaSenebelis epoqac
gamodgeba, rodesac mefis mematiane dums mravalricxovan cixe-qalaqTa aRebis
meTodebze. Tumca, Tavad maTi aRebis faqtic sakmarisia p. partonisaTvis, rom
daviT IV (iseve rogorc, bagrat IV) saalyo xelovnebis mcodned miiCnios. Purton, AHistory of the Early Medieval Siege, 183.
79 istoriani da azmani SaravandedTani, qarTlis cxovreba, teqsti dadgenili
yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis mier, t. II (Tbilisi, 1959), 13.
80
Sua saukuneebis qarTuli poliorketika
138
1177 wels giorgi III-m agarakis cixeSi Semoartya alya ajanyebulebs.
somxuri anderZ-minaweris cnobiT, „garemocva orTvenaxevars gagr-
Zelda. manqanebis meSveobiT mefe Cqarobda zRudeebisa da maT SigniT
mdebare palatTa dangrevas“.81 es manqanebi sapirwoniani trebuSetebi
unda iyos, radganac galavnis SigniT palatebs mxolod mZlavri
lodsatyorcni Tu miwvdeboda da daangrevda.
erTaderTi qarTuli gamosaxuleba, sadac SeiZleba vivaraudoT,
rom trebuSetia gamosaxuli, jruWis II oTxTavis miniaturaa. suraT-
ze qalaqis ieriSia gamosaxuli, mis centralur nawilSi Cans owinaris
tipis mowyobiloba, romlis Tokebs ori adamiani eqaCeba. miuxedavad
imisa, rom Znelia am gamosaxulebaSi trebuSeti davinaxoT, ZiriTadi
konstruqciuli principi traqciuli trebuSetisa mainc aris
warmodgenili: Zeli, romelic sadgamzea damagrebuli da masze Camo-
kidebuli Tokebi, romelTac personali emsaxureba (eqaCeba). SesaZloa,
mxatvars, romelic ikonografiaSi iyo gawafuli, mxolod mouTxres
traqciuli trebuSetis Sesaxeb; manac, monaTxrobisa da sakuTari
warmodgenis kvalobaze daxata es saalyo manqana (sur. 1).
balista
balista iyo xis sadgarze horizontalurad damagrebuli di-
di mSvildi, romelic didi zomis isars isroda. cnobilia, rom an-
tikur xanaSi gavrcelebuli didi, arbaletis tipis isris sasro-
li mowyobilobebis (gastrafeti, palintona da sxv.) analogebi bi-
zantielebis mier Sua saukuneebSic gamoiyeneboda.82 Sua saukuneebis
balista isars didi sawyisi siCqariT da SedarebiT swori traeqtoriiT
isroda.83 es ki mizanSi zustad moxvedras ganapirobebda, risTvisac
mas mtris cocxali Zalis gasanadgureblad iyenebdnen. balistidan
nasrol isars erTdroulad ramdenime adamianis mokvla SeeZlo.84 mas
cecxlgamCeni isrebis sasroladac iyenebdnen.
balistis ageba sakmaod Zviri jdeboda,85 Tumca, ufro naklebi,
81 aleqsandre abdalaZe, somxur xelnawerTa X-XIII saukuneebis anderZ-minawerebis
cnobebi saqarTvelos Sesaxeb (Tbilisi, 2005), 38.
82 Hoffmeyer, “Military Equipment in the Byzantine Manuscript of Scylitzes,” 137.83 Rogers, Latin Siege Warfare, 264.84 885-6 wlebis parizis alyisas, mecixovneTa balistidan nasrolma erTma isarma 7
vikingi gangmira. Bradbury, The Medieval Siege, 252.85 Purton, “The Myth of the Mangonel,” 86.
mamuka wurwumia
139
vidre mZlavri trebuSetisa. amave dros, lodsatyorcn manqanebTan
SedarebiT, balistis transportireba bevrad advili iyo.86 gadatenis
sirTulis gamo, balista sakmaod nela isroda. amis gamo, is ar
iyo efeqturi brZolis velze. samagierod, balistas intensiurad
iyenebdnen cixe-simagreTa dasacavad (da sawinaaRmdegodac), radganac
alyisas srolis neli tempi principulad xelisSemSlel garemoebas
ar warmoadgenda. rogorc zemoT vaxseneT, anisTan Torelis mier
gamzadebul `sabrZolvelnSi da manqanebSi“ sagulvebelia balistebic,
romlebic imdroindeli simagreebis dacvaSi aqtiurad gamoiyeneboda.
saqarTvelos erovnul muzeumSi daculia didi zomis isrispiri,
romlis gasrola Cveulebrivi mSvildidan warmoudgenelia. am
isrispirs Tavis droze yuradReba miaqcia s. margiSvilma, romlis
varaudiT igi `giganturi arbaletis~ isars unda warmoadgendes.87
mkvlevris es mosazreba marTebuli Cans.
me momeca saSualeba, Semeswavla muzeumSi daculi isrispiri.88
is kidev ufro didi zomis aRmoCnda, vidre es erTi SexedviT Canda.
Tavidanve yuradReba miipyro misma ucnaurad blagvma Tavma. axlodan
daTvalierebisas aRmoCnda, rom isris wveri gadatexili iyo da misi
naxevari zedve iyo uknidan mikruli. isrispiris sigrZe yunwidan
gadatexis wertilSi 10.5 sm-ia; wvermotexili ukana nawilis sigrZe – 11.4
sm; (rekonstruirebuli) sigane – daaxl. 9 sm; yunwis sigrZe ki 6 sm. isari
isea korozirebuli, rom awonas azri ar aqvs da aseT SemTxvevaSi, amas
arc mimarTaven.89 isrispiris saerTo zoma daaxl. 22 sm-ia. cxadia, rom
aseTi didi isrispiris gasawonasworeblad sakmaod grZeli isris tani
(zro) iqneboda saWiro. aseTi sididis isari uCveuloa balistisaTvisac
ki da mas didi zomis mowyobiloba dasWirdeboda samoqmedod (sur. 2).90
es isrispiri adrefeodalur xanas (savaraudod VI saukunis
damdegs) miekuTvneba da urbnisSia napovni. iqvea napovni dazianebuli
da formadakarguli iaraRis naSTi, rasac l. WilaSvili `romeliRac
86 Nicolle, Medieval Siege Weapons: Western Europe, 34.87 margiSvili, miTebi da realoba daviT aRmaSeneblis mefobis Sesaxeb, 333.
88 madlobas vuxdi saqarTvelos erovnuli muzeumis urbnisis fondis mcvels
qalbaton gulnara kiknaZes, romelic yvelanairad gvexmareboda muSaobis
procesSi.
89 Simon James, and other Military Equipment (Oxford, 2010), 209, 214.
90 SedarebisaTvis, iTvleba, rom dura-evroposSi napovni 10.2 sm sigrZis yunwiani
isrispiri (No. 783) didi zomisaa. James, Excavations at Dura-Europos, 220.
Sua saukuneebis qarTuli poliorketika
140
Rerovani sabrZolo iaraRis natexebad~ Tvlis.91 Cemi azriT, es natexebi
sxva araferia, Tu ara isris tani. sainteresoa, rom es isari momxdurebs
ar gamouyenebiaT; igi oTaxSi inaxeboda da urbnisis mecixovneebs
ekuTvnoda.
galavanze asvla
saieriSo kibeebiT cixeze Seteva teqnikurad yvelaze ioli, magram
yvelaze saxifaTo gza iyo. kibeebs ZiriTadad xisgan amzadebdnen, xan-
daxan rkinis kauWiT Tavze.92 kibeebis garda, galavanze asasvlelad
iyenebdnen kauWian badeebs da Tokebs. es iyo yvelaze sisxliani meTodi,
romlis drosac yvelaze meti adamiani iRupeboda.93 Cveulebriv, moie-
riSe amis uflebas Tavs mxolod didi ricxobrivi upiratesobis dros
aZlevda.
1289 wels iranis ilxans darubandelebi aujanydnen. JamTa-
aRmwereli ase agviwers movlenaTa msvlelobas: „maSin ganudges yaens
darubandelni da warvida yaeni darubands, mouwoda mefesa dimitris,
da warhyva da Sevides darubands da ver winaaRudges darubandelni, da
ivltodes simagresa cixisasa, romelsa aniyad uwoddes, da garemoadges,
da vera avnes ra. maSin yaenman arRun ubrZana mefesa, raTa ebrZolos,
rameTu iyo friad magari. aRiWura mefe da spa misi, da gareSeexÂvnes
da SeuÃdes cixesa, rameTu begas Svili rati upirveles yovelTa
gavida, da waruRes cixe“.94 gasakviri araa, rom arRun yaenma ieriSis
yvelaze saxifaTo nawili – cixis kedlebze asvla, qarTvelebs (da ara
monRolebs) daavala. cixis kedlebis es ieriSi, romelic uaRresad
sisxlismRvreli iqneboda, warmatebiT dasrulda da rati surameli
pirveli avida galavanze.
gansxvavebul taqtikas mimarTa svimon mefem 1599 wels. Turqebis
xelT myofi goris cixis aRebas isic saieriSo kibeebiT apirebda, magram
kargad esmoda Tu ra msxverplTan iqneboda es dakavSirebuli. amitom
mefem farsadan ciciSvils da sulxan TurmaniZes `malviT mravalni
91 levan WilaSvili, naqalaqari urbnisi (Tbilisi, 1964), 94, sur. 41. didi zomis
gamo, man balistis isrispiri maxvilis natexad miiCnia. iqve, 94.
92 Gravett, Medieval Siege Warfare, 30.93 vegeciusi aRniSnavs, rom kedlebis ieriSi metad sisxlismRvreli iyo
moieriSeTaTvis. Vegetius: Epitome of Military Science, IV.12.94 JamTaaRmwereli, aswlovani matiane, teqsti gamosacemad moamzada, gamokvleva,
SeniSvnebi da leqsikoni daurTo revaz kiknaZem (Tbilisi, 1987), 177.
mamuka wurwumia
141
kibeebi~ daamzadebina da Rameuli ieriSiT, kibeebis gamoyenebiT aiRo
goris cixe.95
Tumca, rig SemTxvevebSi, rodesac simagris kedlebi an garnizoni
amis saSualebas iZleoda, moalye mxare pirdapir iwyebda ieriSs
sagangebo momzadebis anu mZime saalyo teqnikis gamarTvis gareSe.
am dros moieriSeebi kibeebiT cdilobdnen cixis kedelze asvlas,
raSic maT mxars uWerdnen isris intensiuri sroliT, rac garnizons
Tavis gamoyofis saSualebas ar aZlevda.96 aseTi swrafi ieriSis
dros umTavresi Semtevi saSualeba kibe iyo.97 Tuki aseTi riskiani
Seteva gaamarTlebda, moieriSe mxare, Tavdapirveli danakargis
fasad, Tavidan aicilebda xangrZliv alyas misTvis damaxasiaTebeli
sirTuleebiT, romelic, sabolood, ufro mZime da sisxliani SeiZleba
yofiliyo.98 eWvi ar aris, rom aseT taqtikas qarTvelebic flobdnen.
XII saukunis jruWis meore oTxTavis 186v miniaturaze asaxulia
qarTvelebis mier am teqnikis gamoyenebiT simagris aReba. suraTze
vxedavT alyaSemortymul qalaqs, mSvildosnebi moieriSeTa dafarvas
da mecixovneTa daTrgunvas cdiloben, mebrZolTa nawils ki galavanze
kibe aqvs midgmuli da farebis safarqveS zeviT miiwevs (sur. 3).
cixis galavanis gadalaxva xandaxan improvizebuli saSualebebiTac
xdeboda. IX-X saukuneebis mijnaze, rodesac afxazTa da somexTa mefeebi
qarTlisaTvis ibrZodnen, `gamovida konstanti, afxazTa mefe, daipyra
qarTli, da emtera somexTa mefe sumbat tiezerakali; gamoilaSqra
spiTa didiTa, da moadga ufliscixesa, da moiRes palan-kurdani,
aRmoages zemo-kerZo da wariRes cixe ÃerÃiTa~.99 palan-kurdani
95 farsadan gorgijaniZe, istoria (tfilisi, 1926), 12-3. msxverplis Sesamcireblad
Ramis ieriSiT, kibeebis gamoyenebiT aiRo perti robert briusma 1312 wels. SeanMcGlynn, By Sword and Fire: Cruelty and Atrocity in Medieval Warfare (London, 2009), 145.
96 Denis Sullivan, “Tenth Century Byzantine Offensive Siege Warfare: Instructional Prescriptions and Historical Practice,” in Byzantium at (Athens, 1997), 200. leon diakvanis
mowmobiT, 964 wlis kampaniis dros nikifore II fokam am xerxiT 20-ze meti simagre
waarTva muslimebs. The History of Leo the Deacon: Byzantine Military Expansion in the Tenth Century, introduction, translation, and annotations by Alice-Mary Talbot and Denis F. Sullivan with the assistance of George T. Dennis and Stamatina McGrath (Washington, 2005), 101-2.
97 vegeciusi SeniSnavs, rom Tuki damcvelebi SeuSindebodnen isris setyvas,
moieriSeebs kibeebis saSualebiT swrafad SeeZloT kedlebis dakaveba. Vegetius: Epitome of Military Science, IV.6.
98 McGlynn, “Siege Warfare: Tactics and Technology,” 266.99 matiane qarTlisa, 262.
Sua saukuneebis qarTuli poliorketika
142
sabargo pirutyvTa (joris, cxenis, aqlemis) unagiria.100 rogorc Cans,
somxebma ufliscixis kedlebTan isini erTmaneTze daalages, zed aZvr-
nen da amgvarad gadavidnen zRudeze. g. anCabaZes eWvi Seaqvs cixis
aseTi xerxiT aRebaSi. mas ver warmoudgenia cixis ieriSi erTmaneTze
dawyobili sabargo pirutyvebis unagirebiT da Tvlis, rom teqsti
gadamwerelTa mier aris damaxinjebuli, mematianis „palan-kurdani“
ki „gardanis“ tipis qvismtyorcnels gulisxmobs.101 Tu asea, maS rad
aRniSnavs xazgasmiT mematiane, rom cixe xerxiT aiRes? g. anCabaZes
verc imaSi daveTanxmebiT, rom aseTi ram `samxedro TvalsazrisiT
Znelad warmosadgenia~.102 zustad aseTi faqti moxda 896 wels romis
ieriSis dros, rodesac germanelebma bargi daagroves kedelTan da ase
aZvrnen masze.103 ase moxdeboda ufliscixesTanac, moalyeebma albaT
moulodnelobiT isargebles, SedarebiT dabal kedelTan swrafad
daaxroves unagirebi bargiTurT da galavanze gadavidnen.
galavnis Sengreva (Sexvreta)
cixe-simagris kedlis Sengreva (an Sexvreta) saieriSo urnalis
an burRis saSualebiT xdeboda. urnali (verZi, tarani) masiuri xe
iyo, romelsac boloSi rkinis Tavi hqonda. burRi warmoadgenda
wvetiani rkiniT daboloebul xes, romelsac saxelurebis meSveobiT
abrunebdnen. urnals aTeulobiT adamiani emsaxureboda, burRs ki
ramdenimec hyofnida. Cveulebriv, urnalic da burRic, xis fardulis
qveS iyo Sefarebuli.104 cixis kedlebs angrevdnen weraqviT da
ZalayiniTac, romelTac safars Sefarebuli moalyeebi iyenebdnen.
1122 wels, daviT aRmaSenebelma Tbilisi galavnis Sengrevis Semdeg
aiRo. didgorTan gamarjvebis Semdeg, man alya Semoartya Tbiliss da
bolos ieriSiT aiRo igi: gaemarTa mefe afxazTa nadavliTa da tyveebiT,
dabanakda TbilisTan da erTxans alyaSi hyavda. Semdeg gaangria misi
kedeli dasavleTis mxridan, Sevida qalaqSi maxviliT, gadawva igi da
100 sulxan-saba orbeliani, leqsikoni qarTuli, avtografuli nusxebis mixedviT
moamzada, gamokvleva da ganmartebaTa leqsikis saZiebeli daurTo ilia abulaZem,
t. I (Tbilisi, 1991), 399, 613.
101
, 65.102 iqve, 65.
103 Gravett, Medieval Siege Warfare, 31.104 Gravett, Mediev al Siege Warfare, 47; Bradbury, The Medieval Siege, 274.
mamuka wurwumia
143
gaZarcva~.105 al-farikis mixedviT, qarTvelebma Tbilisis dasavleTis
kedeli Seangries, rac, albaT, urnalis gamoyenebiT moxda.
1209 wels, iranSi laSqrobisas, zenjanis aReba gviCvenebs, Tu
ra mravalferovan teqnikas flobda imdroindeli qarTuli armia:
„miiwivnes mciresa qalaqsa zangans, alizis zRudiT ganmagrebulsa.
xolo qalaqi Zlierad gaamagres da iwyes ficxla brZola. viTar
gagrZelda omi, ganyves TemTa da TemTa zRude qalaqisa, raTa
SesTxaron. da iwyes Txrad zRudeTa: uwinares marjuenasa mÃarsa
mesxTa SeÃurites zRude – aliziT iyo –, da uwin Sevides qalaqsa Sina
da iwyes Ãocad da srvad vinca meomari iyo“.106 mematianis gadmocemiT,
qarTvelebma Sexvrites gamouwvavi aguriT (aliziT) agebuli qalaqis
kedeli. gamouwvavi aguriT agebuli kedeli ukeT uZlebs qvis Wurvebs,
vidre qviT nagebi: qva imsxvreva, maSin rodesac ufro rbili alizi
nawilobriv STanTqavs dartymis Zalas.107 aseve kargad uZlebs aguris
kedeli urnalis dartymebs.108 faqtia, rom qarTvelebma mocemul vi-
TarebaSi yvelaze efeqturi taqtika airCies da kedlebis xvretas
Seudgnen.109 kedlis Sexvretis aseTi masStaburi, erTdroulad ramde-
nime monakveTze, operacia Catardeboda mravalricxovani xis an
mownuli safrebis TanxlebiT, romelTa qveS moieriSeni SedarebiT
uxifaTod igrZnobdnen Tavs.110
sainteresoa, rom zenjanis alyis dros qarTvelTa qmedeba,
TiTqosda, bizantiuri samxedro traqtatis instruqciebis mixedviT
mimdinareobs, rac am saxis literaturis codnas mowmobs. heron
bizantielis mixedviT, Tu moieriSes aguris kedlebis swrafad dangreva
105 e. sixaruliZe, `al-fariki saqarTveloSi~, semitologiuri Ziebani, t. II
(Tbilisi, 1985), 89.
106 istoriani da azmani SaravandedTani, 106.
107 Dennis, “Byzantine Heavy Artillery,” 104.108 Heron of Byzantium, Parangelmata Poliorcetica, 57, 63.109 s. margiSvili miiCnevs, rom zenjani miwisqveSa gvirabis gamoyenebiT aiRes.
igi wers: `aq aSkarad saubaria cixis kedlebis qveS gayvanil gvirabze, ramac maTi
Camoqceva gamoiwvia~. margiSvili, miTebi da realoba daviT aRmaSeneblis mefobis
Sesaxeb, 333; Sua saukuneebis samxedro xelovneba da saqarTvelos samxedro-
politikuri istoria, 214. es daskvna simarTles ar Seesabameba, radganac zenjani
kedlebis SexvretiT aiRes.
110 moieriSeTa, gansakuTrebiT kedlebis mxvretelTa da gvirabebis gamyvanTa
dacvas xelovnuri safariT didi yuradReba eqceoda bizantiur samxedro
traqtatebSi. Eric McGeer, “Tradition and Reality in the “Taktika” of Nikephoros Ouranos,” Dumbarton Oaks Papers, vol. 45 (1991), 135-8.
Sua saukuneebis qarTuli poliorketika
144
surs, amisaTvis man burRiT kedlis Sexvreta unda scados. aseTi
burRebis sigrZe 1.5 metria da maTi swori gamoyeneba moalyeTa mxridan
poliorketikis sakmao codnas moiTxovs. mburRavebs unda daecvaT
naxvretebs Soris distancia da Tanmimdevruloba, miecaT naxvre-
tebisaTvis saTanado forma da mimarTuleba da Tan gaemagrebinaT, rom
kedeli droze adre ar Camoqceuliyo.111 eWvs gareSea, rom qarTul laS-
qars es codna hqonda, razec, burRebis masobrivi gamoyenebis garda,
zenjanis swrafi aRebac metyvelebs.
miwisqveSa gvirabebi
galavnis qveS miwis gamoTxra cixis aRebis erT-erTi yvelaze Zveli
xerxi iyo.112 iq sadac niadagi amis saSualebas iZleoda, miwisqveSa
gvirabi cixe-simagreTa sawinaaRmdego mZlavri iaraRi iyo. Cveulebriv,
xvrelis Txras cixis kedlisagan moSorebiT SeniRbulad iwyebdnen
da cdilobdnen garnizons amis Sesaxeb araferi gaego. gvirabis
gayvanisas mis kedlebs da Wers xiT amagrebdnen. rodesac gvirabi
galavnis fundaments miaRwevda, mas afarTovebdnen, aalebadi masaliT
avsebdnen da cecxls ukidebdnen, ris Sedegadac kedlis nawili Zirs
CamoiSleboda. xandaxan gvirabs cixeSi SesaRwevadac iyenebdnen,113
rogorc es baRdadis ieriSisas moimoqmedes qarTvelebma.114
miwisqveSa gvirabebs ufro xSirad mimarTavdnen koSkebis
sawinaaRmdegod; Cans, koSkis kuTxeebis CamoSla ufro advili iyo,
vidre kedlis grZivi monakveTis.115 gvirabi rac SeiZleba Rrmad unda
gaeyvanaT, mowinaaRmdeges rom ver aRmoeCina da Semxvedri gvirabi ar
gaeTxara, saidanac SeeZlo kvamliT an wyliT daexoca moieriSeebi.116
nikifore uranosi, X-XI saukuneebis warmatebuli bizantieli
sardali da samxedro Teoretikosi, miwisqveSa gvirabebs simagreTa
111 Heron of Byzantium, Parangelmata Poliorcetica, 51-7.112 miwisqveSa gvirabis saSualebiT cixis ieriSis uZvelesi suraTi gamosaxulia
asureTis mefis asurnasirfal II-is (Zv. w. 883-859) sasaxleSi nimrudSi. KennethWiggins, Siege Mines and Underground Warfare (Buckinghamshire, 2003), 9.
113 gvirabis saSualebiT kedlebis CamongrevasTan SedarebiT, aseTi SemTxvevebi
Zalian iSviaTi iyo. Peter Purton, (Woodbridge, 2010), 25.
114 p. partoni ratomRac Tvlis, rom baRdadis alyisas qarTvelebma gvirabiT
kedlebi CamoSales. Purton, A History of the Late Medieval Siege, 20.115 Nicolle, Crusader Warfare: Muslims, Mongols and the Struggle against the Crusades, 239.116 Heron of Byzantium, Parangelmata Poliorcetica, 43-5.
mamuka wurwumia
145
aRebis yvelaze efeqtur saSualebad Tvlida. Tavis naSromSi is werda:
`ZvelTaganve, alyis dros mraval manqanas agebdnen, rogoricaa ur-
nali, xis koSkebi, saieriSo kibeebi, aseve ku da mravali sxva, romlebic
Cvens Taobas arc unaxia. amave dros, yvela maTganis gamocdis Semdeg
aRmoCnda, rom yvelaze ufro efeqturi, rasac mteri ver umklavdeba,
aris kedlebisaTvis Ziris gamoTxra~.117 Tumca, mTel rig SemTxvevebSi,
gvirabis gayvana ubralod SeuZlebeli iyo: kldovani niadagi, Rrma da
ramdenime wyliT savse Txrilis (fliskinis)118 arseboba gvirabisaTvis
gadaulaxav winaaRmdegobas warmoadgenda.
umetesi Semtevi saSualebebisagan gansxvavebiT, gvirabis gaTxrisas
moalyeni daculni iyvnen garnizonis sasroli da cecxlgamCeni
iaraRisagan.119 amave dros, gvirabebis gayvana mZime, xangrZlivi da
saxifaTo samuSao iyo, romelsac specifikuri teqnikuri codna da
SeTanxmebuli muSaoba esaWiroeboda.120 1099 wels siriis erTi qalaqis
alyisas jvarosnebma warumateblad scades miwisqveSa gvirabebis
gamoyeneba; albert aaxeneli aRniSnavs, rom armias araqaTi gamoecala
Txrisas.121 miuxedavad amisa, qarTvelebs miwisqveSa gvirabebis gaTxra
da gayvana ar unda gaZnelebodaT. maT hqondaT saamiso codna da
hyavdaT teqnikuri personalic (inJinrebi, mTxrelebi). arqeologiuri
kvlevebiT irkveva, rom Sua saukuneebSi rkinis madnis mosapoveblad
qarTvelebs Rrma maRaroebis Txra uxdebodaT, magaliTad, foladauris
rkinis madnis Saxtebi 80 metris siRrmis iyo.122 qarTvelma maRaroelebma
117 Nicephoros Ouranos, Taktika, ed. Eric McGeer, in Sowing the Dragon’s Teeth: Byzantine Warfare in the Tenth Century (Washington, 1995), 161. e. makgiris mixedviT, meTormete saukunemde
bizantielebis cixe-simagreTa asaRebad yvelaze xSirad miwisqveSa gvirabebs
iyenebdnen. McGeer, “Byzantine Siege Warfare in Theory and Practice,” 123-9.118 fliskina sabas mixedviT simagreTa dasacavi Txrilia: `cixesa da qalaqsa
gareSemo aRuSeneben simagrisaTvis, romelime wyalTa Seayeneben, raTa mterTa
brZoliT advilad ver aiRon~. sulxan-saba orbeliani, leqsikoni qarTuli, II, 195.
119 David Ayalon, “Hisar: The Mamluk Sultanate,” Encyclopaedia of Islam, 2nd ed., vol. III (1971), 474.120 cnobili medievisti b. beqreqi Sua saukuneebis mesangreebs wyalqveSa navis
ekipaJsac ki adarebs. Bernard S. Bachrach, “Medieval Siege Warfare: A Reconnaissance,” Journalof Military History, 58 (1994), 132-3.
121 Albert of Aachen, Historia Ierosolimitana: History of the Journey to Jerusalem, Edited and Translated by Susan B. Edgington (Oxford, 2007), 379, 385; John France, Victory in the East: A Military History of the First Crusade (Cambridge, 1994), 321.
122 i. gZeliSvili, `samTo saqme da rkinis metalurgia Suafeodalur xanaSi
(saqarTvelo da evraziis sxva qveynebi)~, feodaluri saqarTvelos arqeologiuri
Zeglebi, I (1969), 92.
Sua saukuneebis qarTuli poliorketika
146
kargad icodnen Saxtebis „Weris marTvis“ xelovneba, rasac didi
mniSvneloba hqonda usafrTxoebisaTvis, ventilacia ki iseTi kargi
iyo, rom mZlavri cecxlis danTebac iyo SesaZlebeli.123 am codnas didi
mniSvneloba hqonda, rogorc gvirabis gayvanis procesSi, aseve bolo
etapze, rodesac koSkis an zRudis CamosaSlelad mas qvemodan cecxls
unTebdnen.
qarTvelTa mier sabrZolo moqmedebebSi miwisqveSa gvirabebis
gamoyenebis magaliTebs wyaroebSic vpoulobT. 1258 wels qarTvelTa
laSqari Tan axlda monRolebs baRdadis garemocvis dros. JamTa-
aRmwerelis versiiT, qarTvelebma sakmaod swrafad gaTxares miwisqveSa
gvirabi124 qalaqis galavnis qveS, SeaRwies baRdadSi da qalaqis karebi
gaaRes: „mefeman daviT ubrZana laSqarTa misTa, raTa SeTxaron zRu-
deTa queSe. da SeTxares, zRudesa Sigan Sevides qarTvelni da iqmna
Zlieri brZola, da mosrvides spaTa baRdadelTa da SiSi friadi
aqunda baRdadelTa. da esreT ganuxunes karni qalaqisani qarTvelTa
da TaTarni Sevides“.125 SesaZloa, mematiane azviadebdes qarTvelTa
rols baRdadis aRebis saqmeSi, magram gvirabis gayvanis epizodi
garkveulwilad simarTles unda Seesabamebodes.
1281 wels egviptel mamluqTa winaaRmdeg daZrul monRolTa
laSqars samcxis mTavari beqac axlavs. siriaSi saalyo moqmedebebis dros
qarTvelebma kvlav gamoiyenes miwisqveSa gvirabi: „da esreT warvides
misreTs, da vles mravali dRe da miiwivnes erTsa qalaqsa, romelsa erqua
darbuzaki. gamovides moqalaqeni kariT da iqmna omi, sada-igi beqaman
da misTa myolTa mesxTa Zlierad iRuawes, ufros sxuaTa. TaTarTa da
qarTvelTa Sigan qalaqsa SesTxines, da mesxni upirates mietevnes“.126
saalyo koSki
saalyo koSki, cixis kedlebze da koSkebze ufro maRali,127 ramde-
nime sarTuliani, cecxlisagan Tavdasacavad nedli tyaviT dafaruli
123 i. gZeliSvili, `samTo warmoeba da rkinis metalurgia XII saukunis saqarT-
veloSi~, mecniereba da teqnika, 4 (1964), 31.
124 risTvisac Tormetiode dRec sakmarisi aRmoCnda: `da brZodes Zlierad
ara mravalTa dReTa, aramed aTormet dRe, aRiRes baRdadi~. JamTaaRmwereli,
aswlovani matiane, 113.
125 iqve, 113.
126 iqve, 169-70.
127 1099 wels, ierusalimis ieriSisas, qalaqis kedlebis simaRle 12-15 m iyo,
jvarosanTa saalyo koSkis ki – 15-17 metri. France, Victory in the East, 350.
mamuka wurwumia
147
xis konstruqcia iyo, romelic moalyeebs maRlidan srolis da
cixis kedelze gadasvlis saSualebas aZlevda. mas maRlidan unda
embrZanebla damcvelebze da moalyeTaTvis sxvadasxva saxis SeteviTi
operaciebis warmoebis saSualeba mieca.128 saalyo koSki warmoadgenda
sabrZolo platformas, romlis simaRlidanac isrodnen isrebs Tu
sxva iaraRs da zed aTavsebdnen balistikur manqanebs. misi damzadeba
Zalian rTuli iyo, gamoyenebisas ki mTavar problemas gadaadgileba da
mowinaaRmdegis cecxlis qveS cixis kedlebTan mitana warmoadgenda.129
d. berZeniSvilis azriT, „gviani Sua saukuneebis qarTul wyaroebSi,
SetevisaTvis damzadebul xis koSkebs mongoluri sityviT, „siba“-d
ixseniebdnen“. Tavdapirvelad siba TavdacviT nagebobas, – RobiT
gamagrebul Txrils, – ewodeboda. `mogvianebiT saqarTveloSi si-
bam gadasatani, Semtevi koSkis mniSvneloba miiRo~.130 mkvlevari
sailustraciod imowmebs `axal qarTlis cxovrebas~, sadac 1556 wels
Sah-Tamazis mier atenis cixis garemocvaa aRwerili: `cixis aReba
gaZnelda, amisaTÂs rome arc siba miitaneboda, da arc SeeTxreboda~.131
128 iqve, 352-3.129 aqve erT gavrcelebul Secdomaze gvinda mivuTiToT: Sua saukuneebis
brZolebis aRwerisas, saalyo koSkebs xSirad helepolisis saxeliT moixsenieben,
rac anaqronizmia. ix. margiSvili, Sua saukuneebis samxedro xelovneba da
saqarTvelos samxedro-politikuri istoria, 99, 213. antikur xanaSi, rodesac
daiwyo saalyo koSkebis gamoyeneba, maT marTlac helepolisi (berZnulad
`qalaqebis amRebi~) erqvaT. droTa ganmavlobaSi am terminma mniSvneloba icvala
da Sua saukuneebSi helepolisi saalyo koSks aRar niSnavda. bizantielebi am
terminiT lodsatyorcn da sxva saieriSo manqanebs moixseniebdnen. helepolisi
ewodeboda Tavisi drois yvelaze Zlier saieriSo saSualebas, romelic xan saalyo
koSki iyo, xan urnali, xan ki lodsatyorcni manqana. Dennis, “Byzantine Heavy Artillery: The Helepolis,” 101-4; Chevedden, “The Invention of the Counterweight Trebuchet,” 78-9; Purton, AHistory of the Early Medieval Siege, 116.
130 devi berZeniSvili, `Zveli saqarTvelos cixesimagreTa zogierTi saxeoba
werilobiTi wyaroebis mixedviT~, analebi, 1 (2007), 182. siba saalyo koSkad miaCnia
p. zaqaraisac. parmen zaqaraia, qarTul cixesimagreTa istoria uZvelesi droidan
XVIII s. bolomde (Tbilisi, 2002), 231-2. l. WilaSvilic Tvlis, rom terminis
mniSvnelobam mogvianebiT azri Seicvala, magram miaCnia, rom siba `alyis dros
safaris da maRali Robis mowyobasac aRniSnavda~. levan WilaSvili, toponomikuri
SeniSvnebi (Tbilisi, 2001), 76. SesaZloa, sibas safaris mniSvnelobac hqonda, magram
Znelia daveTanxmoT mosazrebas, rom is maRali Robec iyo. gviandel wyaroebSi
garkveviTaa aRniSnuli, rom siba maRalic iyo da misi cixis kedlebTan `mitanac~
SeiZleboda. es ki sxva araferia, Tu ara – saalyo koSki.
131 qarTlis cxovreba, teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s.
yauxCiSvilis mier, t. II (Tbilisi, 1959), 506.
Sua saukuneebis qarTuli poliorketika
148
SeiZleba davamatoT, rom farsadan gorgijaniZec aseTive konteqstSi
moixseniebs sibas: `yaeni yandahrzed wavida da mravlis brZoliTa
da omiTa da laSqris amowyvetiTa da sibis mitaniTa da SeTxra
cixeSi SesvliT uwin yalai bisti aiRes~; `indoeTis xemwifis Svili
didis laSqriT yandars Semoadga da yovelgniT sibebi win waiRes da
Signidamen da garedamen banaks isrodes da sibebi xandags miawia da
zogi kidec gascilda~.132 igive gorgijaniZe miuTiTebs, rom siba maRali
unda yofiliyo: `Temur xemwife im cixes Semoadga da yvelgniT maRali
sibebi gaukeTes~.133 wyaroebidan Cans, rom qarTvelebi icnobdnen sibas,
Tvlidnen mas cixis aRebis erT-erT ZiriTad saSualebad,134 magram
uSualod qarTvelTa mier maT gamoyeneba ar dasturdeba. es arcaa
gasakviri, adgilmdebareobis xasiaTis gamo saalyo koSkebis gamoyeneba
saqarTveloSi sakmaod SezRuduli iqneboda.135
alya
alyis saSualebiT cixis blokireba yvelaze usisxlo meTodi iyo,
samagierod, xangrZlivi drois ganmavlobaSi abandebda armias cixis
garSemo da ekonomikurad Zalian araxelsayreli iyo. alyis warmoeba
sakmaod Zviri jdeboda, radganac garemomcveli armia srulfasovan
uzrunvelyofas saWiroebda.
Sua saukuneebis qarTul armias SeeZlo xangrZlivi saalyo
moqmedebebi ewarmoebina, rac misi organizebisa da disciplinis
maRal doneze miuTiTebs. amas garda, xangrZlivi (ramdenimewliani)
alyisaTvis uzarmazari resursebi iyo saWiro. samwuxarod, Cvens xelT
arsebuli monacemebi ar iZleva aseTi alyis, Tundac miaxloebiTi,
Rirebulebis dadgenis saSualebas. garkveuli warmodgenis misaRebad
SedarebiTi meTodis gamoyenebaRa gvrCeba. cnobilia, rom 1173 wels
lui VII-m, verniulis alyis dasawyebad, Tavis samflobeloSi damatebiTi
gadasaxadi SemoiRo; 1224 wels bedfordis alyis sawarmoeblad henri
III-m eklesias daado damatebiTi gadasaxadi; 1215 wels ki roCesteris
132 farsadan gorgijaniZe, istoria, 51.
133 iqve, 95.
134 qarTlis cxovreba, 506.
135 saalyo koSks TavisTavad bevri naklic hqonda: mis agebas xangrZlivi dro da
didi raodenobiT xis masala sWirdeboda, amave dros, Zneli gadasaadgilebeli da
advili dasawvavi iyo. Purton, A History of the Early Medieval Siege, 248.
mamuka wurwumia
149
orTviani alya 60,000 girvanqa sterlingi dajda.136 1346-47 wlebSi
kales TerTmetTviani alya inglisis mefe eduard III-s 150,000 girvanqa
sterlingi daujda, maSin rodesac mefis wliuri Semosavali 80,000-
s mcired Tu aRemateboda.137 es magaliTebi naTlad gviCvenebs, Tu ra
Zalisxmeva sWirdeboda xangrZliv alyas da ra datvirTvas ganicdida
am dros saxelmwifo aparati. amave dros, cxadia, rom xangrZlivi
saalyo moqmedebebis warmoebis unari, romelic imdroindel qarTul
armiebs gaaCndaT, miuTiTebs kargad awyobil samxedro da saxelmwifo
struqturaze, romelsac xangrZlivi omi xelewifeboda. XI saukunidan
dawyebuli, qarTuli samefoebi aseT alyebs ukve Tavisuflad
awarmoeben.
XI saukunis dasawyisSi bagrat III-is armia erTi wlis garemocvis
Semdeg iRebs cixes kaxeTSi: „Seawyudia kÂrike boWormas, da dauyenna
cixesa gareSemo mcvelni weliwdamdi, wariRo boWormaca“.138 1037/8
wels, kaxel mokavSireebTan erTad, bagrat IV-m Tbiliss alya
Semoartya, romelic ori wlis ganmavlobaSi grZeldeboda: da brZodes
or wel tfilissa~.139 SimSilisagan da alyisagan dauZlurebulma
(`verRara daudgmides SimSilTa da brZolaTa ZlierTa~) Tbiliselebma
`ganizraxes mocema tfilisisa~.140 kidev ufro xangrZlivi iyo karis
(yarsis) alya, romelic 1202 wels daiwyo, rodesac qalaqis aRebis
Semdeg qarTvelebma alya Semoartyes karis citadels. citadelis
alya 5 welze met xans gagrZelda da garnizoni mxolod 1206-7 wlebis
mijnaze danebda.141
alyaSemortymuli garnizonisaTvis upirveles mniSvnelobas
wyliT momarageba iZenda. cixisaTvis wylis miwodebis Sewyveta mis
swraf kapitulacias iwvevda. basili ezosmoZRvris mixedviT, karis
mravalwliani alya mxolod maSin dasrulda, rodesac garemomcvelma
qarTulma laSqarma muslimur garnizons wylis miwodeba gadauWra:
`ebrZoles ukue Sekrulsa mas Robesa wylisaTÂs da mravalTa Sina
136 Matthew Strickland, War and Chivalry: The Conduct and Perception of War in England and (Cambridge, 1996), 207.
137 Hindley, Medieval Sieges and Siegecraft, 143.138 matiane qarTlisa, 279.
139 iqve, 297.
140 iqve, 297.
141 vrclad karis alyis Sesaxeb ix. jafariZe, saqarTvelo da maxlobeli aRmosavle-
Tis islamuri samyaro, 121-2, 161-2.
Sua saukuneebis qarTuli poliorketika
150
dReTa gantexes adgili igi. da gamoicala wyali da mis Tana umravlesni
moqalaqenica~.142
wylis momaragebis gadaWris gamo danebda giorgi III-s agarakis
cixes Sefarebuli ajanyebulebic: `cixeSi myofni, kacni brZolebSi
saxelmoxveWilni, Sewuxdnen adamianebisa da pirutyvebis gvamTa
simyralis suniT da wyurviliT, radgan wyalic gadauketes maT~.143
xSirad mravalTviani alya, garnizonis gamofitvis da Sesustebis
Semdeg, warmatebiT gvirgvindeboda ieriSiT. ase, ieriSiT aiRo daviT
aRmaSenebelma Tbilisi eqvsTviani alyis Semdeg, romlis drosac
Tbilisis garnizons da qalaqis kedlebs balistikuri artileriiT da
sxva saSualebebiT daasustebdnen.
Suris cixe
rodesac, rigi mizezebis gamo, cixis aReba ar xerxdeboda da
sruli alya ar iyo SesaZlebeli an mizanSewonili, mis siaxloves
agebdnen safortifikacio nagebobas, cixe-koSks, romelsac Suris cixe
ewodeboda. mas alyaSemotymuli simagris karibWesTan axlos aRmar-
Tavdnen, raTa yvelanairi mimosvla aRekveTaT.144 i. SaiSmelaSvilis
mixedviT, Suris cixes sul cota, sami funqcia mainc hqonda: gare-
moculi cixis blokireba (rom aravis gamoeRwia an SeeRwia masSi),
garnizonis gamoxdomebis aRkveTa da xelsayrel sasrol platformad
gamoyeneba.145 raRa Tqma unda, masve iyenebdnen alyaSemortymuli cixis
saTvalTvalodac. sruli blokadisagan gansxvavebiT, Suris cixe
SedarebiT patara razms saWiroebda da moalyeTa ZiriTad Zalebs
Tavisufals tovebda. saalyo cixiT simagris blokirebis meTodi far-
Tod iyo gavrcelebuli XI saukunis evropaSi.146 am meTods icnobdnen da
iyenebdnen saqarTveloSic.
X saukuneSi afxazeTis mefes giorgi II-s kaxeTSi ar danebda
lowobnis cixe, romlis winaaRmdegac man Suris cixe aago da moaxdina
misi blokireba: lowobanni hqondes ivane arSis Zesa, da gamagrda Sigan...
142 basili ezosmoZRuari, cxovreba mefeT-mefisa Tamarisi, qarTlis cxovreba,
teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis mier, t. II
(Tbilisi, 1959), 143.
143 abdalaZe, somxur xelnawerTa X-XIII saukuneebis anderZ-minawerebis cnobebi, 38.
144 Gravett, Medieval Siege Warfare, 23-4.145 ivane SaiSmelaSvili, Cauqrobeli didebis qalaqi (Tbilisi, 1987), 46.
146 Rogers, Latin Siege Warfare, 39; Purton, A History of the Early Medieval Siege, 162.
mamuka wurwumia
151
auges Suris-cixe da daayennes Sigan laSqarni~.147 rodesac kvirike
qorepiskoposma Zala moica da xelaxla daeufla kaxeTs, iZulebuli
gaxda Suris cixesTan erTad lowobanic daengria: `dauwyes brZolad
cixeTa, da mciredTa dReTa warixunes cixeni yovelni; daarRÂvnes
Suris-cixe da lowobanTa~.148
saWiroebis SemTxvevaSi, ramdenime Suris cixesac ki iyenebdnen.149
beri egnataSvilis cnobiT, birTvisis cixis blokirebisaTvis Temur-
lengma sami Suris cixe aago: `brZana orisave kuTxis cixis ageba. da TÂT
miadga karsa cixisasa da munca brZana ageba cixisa~.150
winamdebare werilSi ar ganvixilavT cixe-simagreebis aRebis iseT
meTodebs, rogoricaa motyuebiT cixeSi SeRweva Tu uecrad Sevardna
an ukuqceuli garnizonis kvaldakval simagreSi SeWra, radganac es
meTodebi poliorketikis sferos iribad Tu miekuTvnebian. TumcaRa,
Sua saukuneebSi maT xSirad iyenebdnen cixeTa dasaufleblad.
simagreebs xSirad igdebdnen xelSi fsiqologiuri zewolis
meTodebiTac, rodesac erTmaneTs uxamebdnen sisastikes da muqaras
da lmobierebas kapitulaciis SemTxvevaSi.151 isinic, simagreTa aRebis
irib meTods warmoadgenen.152
aseTive meTods miekuTvneba cixis garnizonis daSineba misive
mflobelis sicocxlis xelyofiT, romelsac, umravles SemTxvevebSi,
Sedegad mecixovneTa kapitulacia mosdevda. klod kaeni, savsebiT
marTebulad, mas arc ki akuTvnebs `namdvil~ samxedro operaciebs.153
Tumca, Cveni warsulis gaTvaliswinebiT, am xerxze mainc Rirs
yuradRebis SeCereba.
Sua saukuneebSi metad iyo gavrcelebuli tyved Cavardnili
mflobelis (an cixisTavis) sicocxlis xelyofis muqariT misdami
daqvemdebarebuli simagris xelSi Cagdeba. am meTodiT ZviradRi-
rebuli da problemuri alyis gareSe xelSi igdebdnen mniSvnelovan
147 matiane qarTlisa, 268.
148 iqve, 269.
149 1097-8 wlebSi antioqiis alyisas jvarosnebma sami Suris cixe gamoiyenes. Rogers,Latin Siege Warfare, 25-39.
150 qarTlis cxovreba, teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s.
yauxCiSvilis mier, t. II (Tbilisi, 1959), 337.
151 Contamine, War in the Middle Ages, 101-2.152 iqve, 102.
153 Claude Cahen, “Hisar: General Remarks,” Encyclopaedia of Islam, 2nd ed., vol. III (1971), 470.
Sua saukuneebis qarTuli poliorketika
152
cixeebs.154 aseTi SemTxvevebi gansakuTrebiT mravalricxovani iyo
feodaluri Sinaomebis dros.
Tvali rom gadavavloT meTiu striklendis mier Tavmoyril msgavs
SemTxvevebs XI-XII saukuneebis inglisisa da normandiis istoriidan,
davrwmundebiT, rom aseTi ram marTlac xSirad xdeboda. magaliTad,
1143 wels robert gloCesterma datyvevebul giiom martels sastiki
mopyrobiT Serburnis cixe daaTmobina.155 am xerxiT gamorCeulad sar-
geblobda inglisis mefe stiveni: 1143 wels man xelSi Caigdo 3 cixe (maT
Soris londonis taueri) Jofrei de mandevilis CamoxrCobis muqariT.
manve, ufro adre, xelT igdo linkolni, niuarki, salsberi, malmsberi
da kidev mravali cixe, salsberis da linkolnis episkoposebis damSeviT
da rojer salsberis Svilis CamoxrCobis muqariT.156 xandaxan, aseTi
praqtika gamosasyidis saxes iRebda: 1044 wels anJus grafma Jofrei
martelma brZolaSi daatyveva Teobald de blua da, Tavisuflebis
sanacvlod, aiZula daeTmo qalaqi turi.157 iSviaTad, am meTods Sedegi
ar mohqonda: 1146 wels rojer de berkli xelSi Cauvarda sakuTar Zmas,
valters, romelmac samjer Camohkida is berklis cixis win. miuxedavad
amisa, garnizoni ar danebda da naxevradmkvdari rojeri isev dilegSi
daabrunes.158
cixe-simagreTa aRebis aseTi xerxi qarTul istoriografiaSi
vrclad j. samuSiam ganixila.159 masve moxmobili aqvs ramdenime faqti
XI saukunis saqarTvelos istoriidan: 1046 wels liparit baRvaSma
datyvevebul grigol abuseris Zes `sikudilisa qadebiTa~ artanuji
daaTmobina; 1055 wels bagrat IV-m lipariti da misi vaJi ivane gasva Zelze
da ase aiRo kldekari; ase danebda bagrat IV-s samSvildec, rodesac
154 Matthew Strickland, War and Chivalry: The Conduct and Perception of War in England and (Cambridge, 1996), 198.
155 iqve, 199.
156 iqve, 199.
157 iqve, 198.
158 iqve, 198. ase gauZalianda liparits kalmaxis erisTavi sula, romelsac
`mravliTa tanjviTa da Zelsa gasumiTa sTxoves kalmaxi, da ara misca~. matiane
qarTlisa, 302.
159 samuSia, `cixe-simagreebis aRebis xelovneba XI-XII saukuneebis saqarTveloSi~,
90, 98. manamde, es xerxi, bagrat IV-is magaliTze, naxsenebi aqvs s. margiSvilsac. ix.
misi, Sua saukuneebis samxedro xelovneba da saqarTvelos samxedro-politikuri
istoria, 202.
mamuka wurwumia
153
man somexTa mefe kvirike gasva Zelze.160 j. samuSias azriT, am xerxs
saTanado yuradReba imitom ar eqceva, rom `am meTodiT gamagrebuli
adgilebis dakavebis erTeuli SemTxvevebia~.161 am mosazrebas ver
daveTanxmebiT, rogorc ukve aRvniSneT, simagreTa aReba mflobelis
sicocxlis xelyofis muqariT sakmaod gavrcelebuli praqtika iyo
Sua saukuneebSi. amasve mowmobs rogorc j. samuSias mier CamoTvlili,
agreTve sxva magaliTebic saqarTvelos istoriidan.
914 wels abul kasimis Semosevisas, arabebma igive meTodi gamoiyenes
cixis xelSi Casagdebad: `movida da moadga cixesa kapoetisasa; da
cixovanTa deda-wuli romeli pova garegniT, daipyra ÃelTa. amisaTvis
gamosces cixe~.162 1032 wels qarTvelebma birTvisi Tbilisis amira
jafaris Tavisuflebis sanacvlod Caigdes xelT: `liparit liparitis
Zeman da ivane abazas-Zeman, qarTlis erisTavman, muxaTguerdsa
gamoityues tfileli amira jafar, da Seipyres, da didi xani dayves
patimrobasa Sina, da waruRes birTÂsi~.163 XI saukunis 30-ian wlebSi
bagrat IV kaxeTis dapyrobas cdilobda. `gailaSqra afxazTa mefeman
kaxeTs, Seeba da SeuÃda mTasa zeda miqel-gabrielTasa. da wyobasa Sina
Seipyrna: stefanoz varjanis-Ze, pankisisa erisTavi; da vaCe, Ze gurgen
berisa, xornabujis erisTavi; da jedi, diswuli goderZisa, Storis
erisTavi da maWelisa... da ese erisTavni qenebiT aZlevdes cixeTa maTTa;
da verRara Cavides kaxeTs da Semoiqca, rameTu liparit iwyo sauravTa
guerdqceulTa~.164 rogorc vxedavT, datyvevebuli erisTavebi
ukve mzad iyvnen sakuTari cixeebi CaebarebinaT bagratisaTvis
(rasakvirvelia, saTanado zemoqmedebis Sedegad), romelsac liparitis
gandgomam xeli SeuSala warmatebis realizaciaSi.
gansakuTrebiT TvalsaCinoa am mxriv ganZis amiras magaliTi. 1068
wels ganZis amira fadlon II (fadl ibn Savuri) xelT Cauvarda aRsarTan
kaxTa mefes, romelic misi SemweobiT~ xornabujs da aradeTs daeufla:
`miupyres xornabujs fadlon, da misca xornabuji. wariyvanes ara-
160 samuSia, `cixe-simagreebis aRebis xelovneba XI-XII saukuneebis saqarTveloSi~,
98; matiane qarTlisa, 302, 305, 307.
161 samuSia, `cixe-simagreebis aRebis xelovneba XI-XII saukuneebis saqarTveloSi~, 90.
162 matiane qarTlisa, 264.
163 iqve, 296-7.
164 iqve, 298. am brZolis konteqstisaTvis da erisTavTa saxelebis dazustebisaTvis
ix. daviT musxeliSvili, `Sinaklasobrivi brZolis erTi momentis istoriul-
geografiuli safuZveli~, Zeglis megobari, 21 (1970), 23-33.
Sua saukuneebis qarTuli poliorketika
154
deTad da misca aradeTi aRsarTansve~.165 aq unda igulisxmebodes
fadlonis Zelze gasma cixis karibWis win, misi erTgvari `mipyroba~
cixeze, romelic Semdgom nebdeba. fadloni SemdgomSi aRsarTanma
bagrat IV-s gadasca boWormisa da ujarmis nacvlad; samagierod bagrat
IV-m fadlonis saSualebiT Tbilisi aiRo: `gasues Zelsa da miupyres
tfilissa; da aiRes Wirveulad tfilisi~.166
cixe-simagreTa dauflebis es meTodi naTlad metyvelebs
moalyeTa survilze brZolisa da alyis gareSe xelT igdon simagre da
amiT Tavidan aecilon msxverplic da xarjic, rom aRaraferi vTqvaT
SesaZlo warumateblobaze.
antipoliorketika
cixis aRebasTan SedarebiT, qarTul wyaroebSi kidev ufro
naklebad gvxvdeba monacemebi misi Tavdacvis Taviseburebebis Sesa-
xeb. am monacemebis SefasebisaTvis imdroindeli sinamdvilea gasa-
Tvaliswinebeli. berZnul-bizantiur samyaroSi arsebobda mra-
valricxovani Teoriuli naSromebi, romlebSic ganxilulia simagreTa
dacvis saSualebebi. aseT naSroms xandaxan antipoliorketikasac uwo-
debdnen. X saukunis pirveli naxevris bizantiuri De obsidione toleranda aris
alyaSemortymuli simagris meTaurisaTvis dawerili saxelmZRvanelo,
romelic mravalgvar da detalur instruqciebs Seicavs.167
De obsidione toleranda-s mixedviT, cixisTavma, romlis simagresac
garemocva emuqreba, unda moimaragos sul cota 6 Tvis an erTi
wlis samyofi sursaT-sanovage da aavsos wyliT yvela rezervuari
da WurWeli;168 unda hyavdes mzad meiaraReebi, inJinrebi, sabrZolo
manqanaTa operatorebi, eqimebi, Tokis mkeTeblebi, qvis mkveTelebi,
mSeneblebi, arqiteqtorebi da sxvadasxva xelosnebi; unda moimaragos
da daamzados farebi, isrebi, xmlebi, muzaradebi da sxva iaraRi;169
165 matiane qarTlisa, 312.
166 iqve, 312.
167 De obsidione toleranda agrZelebs im tradicias, romelic jer kidev eneas
taqtikosma Cauyara safuZveli Zv. w. IV saukunis naSromiT – rogor gadavurCeT
alyas. A Byzantine Instructional Manual on Siege Defense: The De obsidione toleranda, introduction,English translation and annotations by Denis F. Sullivan, in Byzantine Authors: Literary Activities and Preoccupations. Texts and Translations Dedicated to the Memory of Nicolas Oikonomides, ed. by John W. Nesbitt (Leiden, 2003), 140, 144.
168 De obsidione toleranda, 151-3, 159.169 iqve, 155.
mamuka wurwumia
155
SeakeTos galavani da zed ganalagos sabrZolo manqanebi.170 Tuki
SesaZlebelia, simagres unda Semoavlos Rrma Txrili (an Txrilebi)
da wyliT aavsos isini; amasTanave, unda hqondes Txrilze gasadebi
saimedo xidi, romlis saSualebiTac SesaZlebeli iqneba moulodneli
gamoxdomebi.171 aucilebelia mecixovneTa kargad gawvrTna, rom mom-
xdurisaTvis isris zustad srola da qvis xeliT daSena SeeZloT;
momaragebuli unda hqondeT patara, xeliT sasroli da ufro mZime,
dasagorebeli qvebic.172 sasurvelia, rac SeiZleba mravalricxovani
garnizonis da bevri sabrZolo manqanis yola.173 dasasrul, Tuki
moieriSe kedels mainc Semoangrevs, unda aSendes axali kedeli,
romelic simagreSi ar SeuSvebs mters.174
axla, am Teoriuli wiaRsvlis Semdeg, fragmentuli cnobebis
analizis safuZvelzec ki, Cven SegviZlia gavarkvioT, Tu rogor
icavdnen Sua saukuneebis saqarTveloSi simagreebs da ras aqcevdnen
gansakuTrebul yuradRebas.
`matiane qarTlisas~ erTi monakveTidan Cans, rom im droSi kargad
esmodaT Zlieri garnizoniT cixe-simagris gamagrebis aucilebloba.
927 wels giorgi II afxazTa mefe taoeli da kaxeli mokavSireebiT
`moadges ufliscixes. da brZodes mravalTa dReTa da veraras avnebdes
cixesa, romel mravlad dges SigniT~.175 swored mecixovneTa simravlem
(`mravlad dges SigniT~) ganapiroba ufliscixis Seuvaloba (`veraras
avnebdes cixesa~).176
qarTvelebi saTanado yuradRebas aqcevdnen cixe-simagris
aRWurvas balistikuri artileriiT da sxva teqnikuri saSualebebiT.
amis magaliTad zemoT naxsenebi SemTxveva gamodgeba, rodesac mtris
momlodine Torelma sabrZolo saSualebebi da manqanebi moimaraga
anisSi („ganamzadna sabrZolvelni da manqanani“).
werilobiT wyaroebSi ver vxvdebiT cnobebs cixis dacvisas zemodan
nasroli qvebis Sesaxeb. samagierod, Tavdacvis es xerxi xSiradaa
170 iqve, 161.
171 iqve, 163-5.
172 iqve, 171-3.
173 iqve, 257.
174 iqve, 197.
175 matiane qarTlisa, 267.
176 margiSvili, Sua saukuneebis samxedro xelovneba da saqarTvelos samxedro-
politikuri istoria, 217.
Sua saukuneebis qarTuli poliorketika
156
asaxuli qarTul miniaturebSi. jruWis meore oTxTavis da H1665daviTnis miniaturebze mSvildosnebis garda, yovelTvis gamosaxulia
cixis mcvelebic, romlebic qvas Tavze ayrian momxdurs. sayuradReboa,
rom jruWis 111r miniaturaze mecixovne fars ifarebs da ise isvris qvas,
rac qvis srolis garkveul xerxze miuTiTebs (sur. 4). aseve, sainteresoa,
rom miniaturebze mecixovneebs yovelTvis sagangebod damuSavebuli,
mrgvali formis qvebi uWiravT, rac SemTxveviTi ar unda iyos (sur. 5).177
marTalia, mZime lodis gamoyenebis ilustracia ar mogvepoveba, magram
viciT, rom mZime dasagorebel lods sagoravi ewodeboda.178
qarTvelebs esmodaT cixe-simagreTa misadgomebis gamagrebisa
da winaRobebis Seqmnis mniSvnelobac; iq sadac adgilis reliefi amis
saSualebas iZleoda, Txrilsac Txridnen da wyliTac avsebdnen. XI saukuneSi
axalqalaqs Zalian Rrma, wyliT savse Txrili icavda. masze gadebuli xidi
1064 wels selCukebis Setevis dros aiRo garnizonma.179 javaxeTis ganZis
cixes gars ertya xelovnuri Txrili, romelSic wyali mtkvridan iyo
gadmoyvanili.180 mdinareebidan gadmoyvanili wyliT ivseboda rusTavisa
da urbnisis cixeebis damcavi Txrilebic.181 sami mxridan bunebrivi
winaRobebiT dacul melouris cixes advilad misadgomi mxridan ori Rrma
Txrili icavda.182 ori TxriliT iyo gamagrebuli dmanisis cixec.183
1235 wels monRolebma alya Semoartyes Samqors, romelic maSin
varam gagelis samflobelos warmoadgenda. moieriSeebma Secdoma
177 vegeciusi sagangebod miuTiTebs, rom cixis mcvelebs mdinareTa kalapotidan
wylis mier momrgvalebuli qvebi unda moemaragebinaT, maTi simZimisa da kargi
balistikuri Tvisebebis gamo. Vegetius: Epitome of Military Science, IV.8.178 sulxan-saba orbeliani, leqsikoni qarTuli, II, 23.
179
180 niko berZeniSvili, `javaxeTis 1933 wlis eqspediciis dRiuri~, saqarTvelos
istoriis sakiTxebi, w. I (Tbilisi, 1964), 89.
181 g. lomTaTiZe, `saqarTvelos nacixvarTa arqeologiisaTvis~, Zeglis megobari,
14 (1968), 38; misive, `qalaqi rusTavi arqeologiuri Zeglebis mixedviT~, rusTavi:
arqeologiuri gaTxrebi 1946-1965 (Tbilisi, 1988), 27-8.
182 T. beraZe, `vanis raionis istoriuli geografiidan~, vani III: arqeologiuri
gaTxrebi, red. oTar lorTqifaniZe (Tbilisi, 1977), 30.
183 levan WilaSvili, qalaqebi feodalur saqarTveloSi, t. II (Tbilisi, 1970), 112.
simagreTa gasamagreblad Txrilebs ufro gvianac iyenebdnen. 1702 wels imereTSi
Semosuli osmalebis dasaxvedrad abaSiZem Walatyis sami koSki TxrilebiT gaamagra.
vaxuSti batoniSvili, aRwera samefosa saqarTvelosa (Tbilisi, 1973), 864.
mamuka wurwumia
157
dauSves da xis masaliT amoavses qalaqis Txrili. mcvelebma es garemo-
eba maSinve gamoiyenes da RamiT, cecxlis gamoyenebiT dawves yvelaferi,
rac TxrilSi iyo. qalaqis asaRebad monRolebs mouwiaT ganmeorebiT,
ukve miwiT amoevsoT Txrili.184
garnizonis survils, bolomde gaagrZelos brZola da ar danebdes
pirveli warumateblobisTanave, didi roli eniWeboda cixis dacvisas.
aseT dros winaaRmdegobas agrZelebdnen simagris kedlis dangrevis
Semdegac. amis magaliTia 1485 wels iayub yaenis Setevisas axalcixis
kedlis dangreva da misi aRdgena mecixovneTa mier. fadlalah ibn ruz-
behanis mixedviT, axalcixis ieriSisas TeTrbatknianTa artileriam
galavani daaziana, romlis SekeTeba, ganuwyveteli cecxlis miuxedavad,
qarTvelebma mainc moaxerxes: `artileria SeuCereblad uSenda
kedlebs, magram Camongrevamde urwmunoebma rkiniT da sxva masaliT
SeakeTes dazianebuli adgilebi~.185
alyis mimdinareobis dros didi mniSvneloba eniWeboda garnizonis
aqtiurobas, romelTa Soris gansakuTrebuli adgili ekava moulodnel
Setevas da gamoxdomebs moalyeTa winaaRmdeg. kargad dagegmil gamox-
domas, mcire ZaliTac ki, SeeZlo arev-dareva gamoewvia mtris banakSi.186
mecixovneTa aqtivoba da gamoxdomebi, upirveles yovlisa, maT maRal
moralur da sabrZolo ganwyobaze miuTiTebs, rac aucilebeli piroba
iyo alyis warmatebiT gaZlebisaTvis.
jvarosnuli omebis mkvlevarTa yuradRebas ipyrobs is garemoeba,
rom jvarosanTa garnizonebi xSirad tovebdnen simagres da
kontrSeteviT pasuxobdnen muslimTa ieriSs. Tu gaviTvaliswinebT
muslimTa Warb ricxobriv upiratesobas, gasaocaria, rom qristianuli
garnizonebi xSirad uars ambobdnen simagris kedlebis usafrTxoebaze
da gareT xvdebodnen muslimur armias.187 rogorc q. marSali
wers, `qristianTa Tavdacvis agresiuli mxare gamoixateboda maT
mzadyofnaSi Sexvedrodnen mters cixis kedlebs gareT da moewyoT
gamoxdomebi~.188
184
185 V. Minorsky, Tarikh-i ‘Alam-ara-yi Amini (London, 1957), 51.
186 Christopher Marshall, (Cambridge, 1992), 237.187 iqve, 236.
188 iqve, 236.
Sua saukuneebis qarTuli poliorketika
158
sainteresoa, rom aseT epizodebs, mravalricxovani moalyis
winaaRmdeg mecixovneTa Tamam gamoxdomebs, mravlad vipoviT Sua
saukuneebis saqarTvelos istoriaSic. Znelia erTmniSvnelovani
axsna mouZebno qarTvelTa aseT ganwyobas, Tumca, Tavis rols iTa-
maSebda jvarosanTa da qarTvelTa msgavsi rainduli fsiqologia.
isic gasaTvaliswinebelia, rom jvarosnebs da qarTvelebs mudmiv
garemocvaSi da mravalricxovani mtris winaaRmdeg brZola uwevdaT,
rac jvarosanTa msgavsad, albaT qarTvelebsac karnaxobda brZolis
agresiul stils, romelsac mowinaaRmdege yovelTvis unda ufrTxodes.
1064 wels alf-arslanis Semosevis dros, qarTvelTa garnizon-
ma zRude gausrulebel axalqalaqSi Tavdacvas, mterTan Ria brZola
amjobina: `mesxni aznaurni da zemosa kerZisani Zlierad dges axalqa-
laqs, da brZodes sam dRe, rameTu ara zRudiTa mtkiciTa gansrulebul
iyo axalqalaqi. verRara daudgmides brZolaTa ZlierTa, aRiWurnes
myofni qalaqisani, da ganaxunes karni, da Seebnes Zlierad~.189 muslimTa
msxverpls da qarTvelTa gamoxdomas ibn al-asiric mowmobs.190 sadr ad-
din al-husainis mixedviT, mxolod sulTnis Carevam ixsna selCukebi,
romlebic ukan ixevdnen qarTvelTa Setevis Sedegad.191
amasTanave, qarTveli mecixovneebi sulac ar mimarTavdnen
gamoxdomebs mxolod gaumarTavi fortifikaciebis pirobebSi. 1226
wels jalal ad-dinis Tbilisze Setevis dros `mcvelni qalaqisani
aRiWurnes, da iqmna Zlieri brZola. da brwyinvale Zleva aCuenes
qarTvelTa~.192 qalaqis mcvelTa gamoxdomas an-nasavic aRniSnavs.193
1386 wels ukve Temur-lengma Semoartya alya Tbiliss. bagrat
V-m mobilizaciis Catareba ver moaswro, mas Tan mxolod sakuTari
piradi razmi axlda. miuxedavad amisa, qarTvelebi simagreSi yrud ar
189 matiane qarTlisa, 306.
190 ,translated and annotated by D. S. Richards (London, 2002), 154.
191 - , - - , 50. aseTi magaliTi jvarosnebTanac
SegviZlia vipovoT. 1278 wels antioqiis mmarTvelma boemundma alya Semoartya
gibelets (biblosi). qalaqis fortifikaciebi wesrigSi ar iyo da embriakom pasiur
Tavis dacvas cixis kedlebs gareT brZola amjobina. Marshall, Warfare in the Latin East,138.
192 JamTaaRmwereli, aswlovani matiane, 59.
193 - ,
mamuka wurwumia
159
Caketilan da mters agresiuli taqtika daupirispires: `mietevnes
banaksa maTsa mefe bagrat da spani qarTvelTani... da iqmna brZola
Zlieri imier da amier, da moisra or-kerZove simravleni spaTani, da
ufrosRa umravlesni moswydes spani lang-Temurisani~.194
1403 wels, birTvisis alyisas, qarTvelni mecixovneni isev
gamouxdnen Temuris laSqars: `maSin miadges mas cixesa simravleni
spaTani, da gamovides cixosannica igi Wabukni rCeulni, mietevnes da...
mravalni sulni mosres piriTa maxÂlisaTa~.195 birTvisis garnizonis
gamoxdomebs cixis karibWidan muin ad-din naTanzic adasturebs.196
rogorc vxedavT, miuxedavad masalis simwirisa da im uyuradRe-
bobisa, rasac Cveni matianeebi iCenen cixe-simagreTa aRebisa da dacvis
mimarT, zogadi suraTis warmoCena mainc SesaZlebelia. arsebuli
monacemebiT ar Cans, rom qarTvelebi yvela im xerxs an iaraRs
iyenebdnen, rasac Sua saukuneebis samyaro icnobda, magram imis Tqma
ki gadaWriT SeiZleba, rom qarTvelebi icnobdnen da warmatebiT
iyenebdnen poliorketikis ZiriTad meTodebs.
abdalaZe aleqsandre. somxur xelnawerTa X-XIII saukuneebis anderZ-
minawerebis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb. Tbilisi, 2005
aristakes lastiverteci. istoria. qarTuli Targmani gamokvleviT,
komentarebiTa da saZieblebiT gamosca e. cagareiSvilma. Tbilisi, 1974
basili ezosmoZRuari. cxovreba mefeT-mefisa Tamarisi. qarTlis
cxovreba. teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s.
yauxCiSvilis mier. t. II. Tbilisi, 1959
beraZe T. vanis raionis istoriuli geografiidan. vani III: arqe-
ologiuri gaTxrebi. red. oTar lorTqifaniZe. Tbilisi, 1977
berZeniSvili devi. Zveli saqarTvelos cixesimagreTa zogierTi
saxeoba werilobiTi wyaroebis mixedviT. analebi, 1, 2007
berZeniSvili niko. javaxeTis 1933 wlis eqspediciis dRiuri.
saqarTvelos istoriis sakiTxebi. w. I. Tbilisi, 1964
194 qarTlis cxovreba, teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s.
yauxCiSvilis mier, t. II (Tbilisi, 1959), 450.
195 iqve, 470.
196 daviT kacitaZe, saqarTvelo XIV-XV saukuneTa mijnaze (sparsuli da
sparsulenovani wyaroebis mixedviT) (Tbilisi, 1975), 156.
Sua saukuneebis qarTuli poliorketika
160
Jak fransua gamba. mogzauroba amierkavkasiaSi. frangulidan
Targmna, komentarebi daurTo mzia mgalobliSvilma. t. I. Tbilisi, 1987
gZeliSvili i. samTo warmoeba da rkinis metalurgia XII saukunis
saqarTveloSi. mecniereba da teqnika, 4, 1964
gZeliSvili i. samTo saqme da rkinis metalurgia Suafeodalur
xanaSi (saqarTvelo da evraziis sxva qveynebi). feodaluri saqarTvelos
arqeologiuri Zeglebi, I, 1969
daviT aRmaSeneblis istorikosi. cxovreba mefeT-mefisa daviTisi.
qarTlis cxovreba. teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris
mixedviT s. yauxCiSvilis mier. t. I. Tbilisi, 1955
vaxuSti batoniSvili. aRwera samefosa saqarTvelosa. teqsti
dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis mier.
Tbilisi, 1973
zaqaraia parmen. qarTul cixesimagreTa istoria uZvelesi droidan
XVIII s. bolomde. Tbilisi, 2002
iakuTis cnobebi saqarTvelosa da kavkasiis Sesaxeb. arabuli
teqsti qarTuli TargmaniTa da SesavaliT gamosca eTer sixaruliZem.
nakv. 1. Tbilisi, 1964
istoriani da azmani SaravandedTani. qarTlis cxovreba. teqsti
dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis mier.
t. II. Tbilisi, 1959
kacitaZe daviT. saqarTvelo XIV-XV saukuneTa mijnaze (sparsuli
da sparsulenovani wyaroebis mixedviT). Tbilisi, 1975
lomTaTiZe g. saqarTvelos nacixvarTa arqeologiisaTvis. Zeglis
megobari, 14, 1968
lomTaTiZe g. qalaqi rusTavi arqeologiuri Zeglebis mixedviT.
rusTavi: arqeologiuri gaTxrebi 1946-1965. Tbilisi, 1988
lorTqifaniZe g. sabrZolo da sameurneo iaraRi. vani II:
arqeologiuri gaTxrebi. red. oTar lorTqifaniZe. Tbilisi, 1976
matiane qarTlisa. qarTlis cxovreba. teqsti dadgenili yvela
ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis mier. t. I. Tbilisi, 1955
margiSvili soso. miTebi da realoba daviT aRmaSeneblis mefobis
Sesaxeb: omi seljukTa samyaros winaaRmdeg. Tbilisi, 2006
margiSvili soso. Sua saukuneebis samxedro xelovneba da saqarTve-
los samxedro-politikuri istoria IX-XV saukuneebSi. naw. I. Tbilisi,
2008
mindoraSvili daviT. ufliscixe Sua saukuneebSi. Tbilisi, 2008
movses kalankatuaci. alvanTa qveynis istoria. Zveli somxuridan
Targmna, Sesavali, SeniSvnebi da saZieblebi daurTo liana davlianiZe-
tatiSvilma. Tbilisi, 1985
mamuka wurwumia
161
musxeliSvili daviT. Sinaklasobrivi brZolis erTi momentis
istoriul-geografiuli safuZveli. Zeglis megobari, 21, 1970
mSvenieraZe domenti. teqnikis leqsikuri masalebi qarTul
werilobiT ZeglebSi. Tbilisi, 1961
JamTaaRmwereli. aswlovani matiane. teqsti gamosacemad moamzada,
gamokvleva, SeniSvnebi da leqsikoni daurTo revaz kiknaZem. Tbilisi,
1987
qronikebi da sxva masala saqarTvelos istoriisa. Sekrebili,
qronologiurad dawyobili, axsnili da gamocemuli T. Jordanias mier.
t. I. tfilisi, 1892
samuSia jaba. cixe-simagreebis aRebis xelovneba XI-XII saukuneebis
saqarTveloSi. saistorio Ziebani, t. X-XI, 2008
samuSia jaba. bagrat III-is laSqroba ganZis saamiros winaaRmdeg.
Tsu saqarTvelos istoriis institutis Sromebi, 4, 2011
sixaruliZe, e. al-fariki saqarTveloSi. semitologiuri Ziebani. t.
II. Tbilisi, 1985
sulxan-saba orbeliani. leqsikoni qarTuli. avtografuli nusxebis
mixedviT moamzada, gamokvleva da ganmartebaTa leqsikis saZiebeli
daurTo ilia abulaZem. t. I-II. Tbilisi, 1991-3
farsadan gorgijaniZe. istoria. amonabeWdi „saistorio moambidan“,
w. II, 1925. tfilisi, 1926
qarTlis cxovreba. teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris
mixedviT s. yauxCiSvilis mier. t. II. Tbilisi, 1959
yauxCiSvili TinaTin. berZnuli warwerebi saqarTveloSi. Tbilisi,
1951
SaiSmelaSvili ivane. Cauqrobeli didebis qalaqi. Tbilisi, 1987
WilaSvili levan. naqalaqari urbnisi. Tbilisi, 1964
WilaSvili levan. qalaqebi feodalur saqarTveloSi. t. II. Tbilisi,
1970
WilaSvili levan. toponomikuri SeniSvnebi. Tbilisi, 2001
jafariZe goCa. najm ad-din il-Razi. kr. daviT aRmaSenebeli.
Tbilisi, 1990
jafariZe goCa. saqarTvelo da maxlobeli aRmosavleTis islamuri
samyaro XII-XIII s-is pirvel mesamedSi. Tbilisi, 1995
VIII-XI
Sua saukuneebis qarTuli poliorketika
162
-
Albert of Aachen. Historia Ierosolimitana: History of the Journey to Jerusalem. Edited and Translated by Susan B. Edgington. Oxford, 2007
Al-Athir. Translated and Annotated by D. S. Richards. London, 2002Ayalon, David. Hisar: The Mamluk Sultanate. Encyclopaedia of Islam. 2nd Ed. Vol.
III. 1971Bachrach, Bernard S. Medieval Siege Warfare: A Reconnaissance. Journal of
Military History, 58, 1994Basista, Michael. Hybrid or Counterpoise? A Study of Transitional Trebuchets.
Journal of Medieval Military History, vol. V, 2007Bradbury, Jim. The Medieval Siege. Woodbridge, 1992A Byzantine Instructional Manual on Siege Defense: The De obsidione toleranda.
Introduction, English Translation and Annotations by Denis F. Sullivan. In ByzantineAuthors: Literary Activities and Preoccupations. Texts and Translations Dedicated to theMemory of Nicolas Oikonomides. Ed. by John W. Nesbitt. Leiden, 2003
Cahen, Claude. Hisar: General Remarks. Encyclopaedia of Islam. 2nd Ed. Vol. III. 1971
The Chronicle of Matthew of Edessa. Translated from the Original Armenian with a Commentary and Introduction by Ara Edmond Dostourian. Lanham, 1993
Chevedden, Paul E., Les Eigenbrod, Vernard Foley, and Werner Soedel. The
Chevedden, Paul E. Artillery in Late Antiquity: Prelude to the Middle Ages. In TheMedieval City Under Siege.
Chevedden, Paul E. The Hybrid Trebuchet: The Halfway Step to the Counterweight Trebuchet. In On the Social Origins of Medieval Institutions. Essays in Honor of Joseph F. O’Callaghan. Ed. by Donald J. Kagay and Theresa M. Vann. Leiden, 1998
the Latin East. In The Circle of War in the Middle Ages: Essays on Medieval Military and Naval History. Ed. by D. J. Kagay and L. J. Andrew Villalon. Woodbridge, 1999
Chevedden, Paul E. The Invention of the Counterweight Trebuchet: A Study in Cultural Diffusion. Dumbarton Oaks Papers, vol. 54, 2000
Contamine, Philippe. War in the Middle Ages. Oxford, 1984
mamuka wurwumia
163
Dawson, Timothy. Byzantine Infantryman: Eastern Roman Empire c.900-1204. Oxford, 2007
Dennis, George T. Byzantine Heavy Artillery: The Helepolis. Greek, Roman and Byzantine Studies, 39, 1998
DeVries, Kelly. Medieval Military Technology. Peterborough, 1992Edbury, Peter. Warfare in the Latin East. In Medieval Warfare: A History. Ed. by
Maurice Keen. Oxford, 1999France, John. Victory in the East: A Military History of the First Crusade. Cambridge, 1994France, John. Crusading Warfare and its Adaptation to Eastern Conditions in the
Twelfth Century. Mediterranean Historical Review, 15, 2000Gillmor, Carroll. The Introduction of the Traction Trebuchet into the Latin West.
Viator, 12, 1981Gravett, Christopher. Medieval Siege Warfare. Oxford, 1990Heron of Byzantium. Parangelmata Poliorcetica. Ed. Denis F. Sullivan, Siegecraft:
Two Tenth-Century Instructional Manuals by “Heron of Byzantium”. Washington, 2000Heron of Byzantium. Geodesia. Ed. Denis F. Sullivan, Siegecraft: Two Tenth-Century
Instructional Manuals by “Heron of Byzantium”. Washington, 2000Hill, Donald R. Trebuchets. Viator, 4, 1973Hindley, Geoffrey. Medieval Sieges and Siegecraft. New York, 2009The History of Leo the Deacon: Byzantine Military Expansion in the Tenth Century.
Introduction, translation, and annotations by Alice-Mary Talbot and Denis F. Sullivan with the assistance of George T. Dennis and Stamatina McGrath. Washington, 2005
Hoffmeyer, Ada Bruhn. Military Equipment in the Byzantine Manuscript of Scylitzes. Gladius, V, 1966
James, Simon. Excavations at Dura-Europos 1928-1937. Final Report VII: The Arms and Armour and other Military Equipment. Oxford, 2010
Medieval Warfare: A History. Ed. by Maurice Keen. Oxford, 1999Marshall, Christopher. Warfare in the Latin East, 1192-1291. Cambridge, 1992McCotter, Stephen. Byzantines, Avars and the Introduction of the Trebuchet. [http://
www.deremilitari.org/resources/articles/mccotter1.htm]. The Queen’s University of Belfast, 2003
McGeer, Eric. Tradition and Reality in the “Taktika” of Nikephoros Ouranos. Dumbarton Oaks Papers, vol. 45, 1991
McGeer, Eric. Byzantine Siege Warfare in Theory and Practice. In The Medieval City Under Siege.
McGlynn, Sean. By Sword and Fire: Cruelty and Atrocity in Medieval Warfare. London, 2009
McGlynn, Sean. Siege Warfare: Tactics and Technology. The Oxford Encyclopedia of Medieval Warfare and Military Technology. Vol. 3. New York, 2010
Sua saukuneebis qarTuli poliorketika
164
Minorsky, V. Persia in A.D. 1478-1490: An Abridged Translation of Fadlullah b. Ruzbihan Khunji’s Tarikh-i ‘Alam-ara-yi Amini. London, 1957
Nicephoros Ouranos. Taktika. Ed. Eric McGeer. In Sowing the Dragon’s Teeth: Byzantine Warfare in the Tenth Century. Washington, 1995
Nicholson, Helen. Medieval Warfare: Theory and Practice of War in Europe 300-1500. New York, 2004
Nicolle, David. The Crusades. Oxford, 1988Nicolle, David. Attila and the Nomad Hordes. Oxford, 1990Nicolle, David. Hattin 1187: Saladin’s Greatest Victory. Oxford, 1993Nicolle, David. Medieval Siege Weapons: Western Europe AD 585-1385. Oxford,
2002Nicolle, David. Medieval Siege Weapons: Byzantium, the Islamic World and India
AD 476-1526. Oxford, 2003Nicolle, David. Acre 1291: Bloody Sunset of the Crusader States. Oxford, 2005Nicolle, David. Crusader Warfare: Muslims, Mongols and the Struggle against the
Crusades 1050-1300 AD. Vol. II. London, 2007Purton, Peter. The Myth of the Mangonel: Torsion Artillery in the Middle Ages.
Arms and Armour, vol. 3, no. 1, 2006Purton, Peter. A History of the Early Medieval Siege, c.450-1220. Woodbridge, 2009Purton, Peter. A History of the Late Medieval Siege, 1200-1500. Woodbridge, 2010Rogers, Randall. Latin Siege Warfare in the Twelfth Century. Oxford, 1992Strickland, Matthew. War and Chivalry: The Conduct and Perception of War in
England and Normandy, 1066-1217. Cambridge, 1996Sullivan, Denis. Tenth Century Byzantine Offensive Siege Warfare: Instructional
Prescriptions and Historical Practice. In Byzantium at Athens, 1997
Tarver, W. T. S. The Traction Trebuchet: A Reconstruction of an Early Medieval Siege Engine. Technology and Culture, Vol. 36, No. 1, 1995
Usamah Ibn-Munqidh. An Arab-Syrian Gentleman and Warrior in the Period of the Crusades. Memoirs of Usamah Ibn-Munqidh (Kitab al-I’Tibar). Translated from the Original Manuscript by Philip K. Hitti. New York, 2000
Vegetius: Epitome of Military Science. Translated with Notes and Introduction by N. P. Milner. 2nd ed. Liverpool, 1996
Walter the Chancellor. The Antiochene Wars. A Translation and Commentary by Thomas S. Asbridge and Susan B. Edgington. Aldershot, 1999
Wiggins, Kenneth. Siege Mines and Underground Warfare. Buckinghamshire, 2003Wise, Terence. Medieval Warfare. New York, 1976
mamuka wurwumia
165Sua saukuneebis qarTuli poliorketika
sur. 1 miniaturis centrSi (savaraudod) mouxeSavad gamosaxuli traqciuli
trebuSetia. jruWis meore oTxTavi (xelnaweri H1667), gv. 111r, xelnawerTa
erovnuli centri.
sur. 2 balistis isari: a) wina da b) ukana mxare, g) isris tani.
1
2
a b
g
166
3
4
sur. 3 mSvildosanTa safarqveS kibeebiT Se-
teva cixeze. jruWis meore oTxTavi,
gv. 186v-s fragmenti, xelnawerTa erov-
nuli centri.
sur. 4 qvis srola faris safarqveS. jruWis II
oTxTavi, gv. 111r-is fragmenti, xelna-
werTa erovnuli centri.
mamuka wurwumia
167
5
sur. 5 mecixovne sagangebod momrgvalebul qvas esvris moieriSeebs. H1665daviTni, gv. 212v-s fragmenti, xelnawerTa erovnuli centri.
Sua saukuneebis qarTuli poliorketika
168
Medieval Georgian Poliorcetics
Mamuka Tsurtsumia
Summary
Several basic techniques were used in taking a stronghold, such as assaulting the walls of the fortress, breaching the wall, digging a subterranean tunnel under the wall and enfeeblement of the garrison by lengthy siege.
Bearing in mind various data, in the Middle Ages Georgians used the following technical means to capture fortresses: assault ladders, battering rams and other engines for breaching walls, ballistas, stone throwing engines and subterranean tunnels. Against the background of a discussion of medieval siege engineering, light is shed in the article on the siege potentialities of the Georgian army of the period. Extensively discussed are the Georgian army’s stone throwing artillery, various types of stone hurling engines and the time of their spread in Georgia; the origin and the meaning of the Georgian term pilakavani is determined. The term itself shows that traction trebuchets came from
use of traction trebuchet occurs in the siege of Tbilisi in 627 by the Emperor Heraclius and the Khazars. As to a counterweight trebuchet, it must have become known in Georgia in the reign of David IV (1089-1125). In the Didgori battle the victorious Georgians seized new types of trebuchets; these were, conjecturally, counterweight trebuchets in Il-Ghazi’s siege train.
The large-sized arrowhead – probably a ballista arrow – preserved in the National Museum of Georgia is described in the paper.
Various techniques of capturing fortresses, applied by the Georgians are described. These include mounting the walls with ladder or various improvised means. The hazardous technique of directly assaulting the fortress without preliminary preparation or bringing up heavy siege engines is shown. The attackers tried to mount the wall by ladders, being supported by intensive shooting of arrows, which prevented the garrison from counterattacking. If such a risky assault proved successful, the attacking side – at
12th century miniature is presented depicting the taking of a stronghold by the Georgians using this technique.
mamuka wurwumia
169
The capturing of fortresses by means of underground tunnels is discussed separately.
engineering and coordinated work. The Georgians had engineers and knowledge of building tunnels. Archaeological studies show that Georgian miners were well-versed in the art of management of the ceilings of mines, which was of major importance for safety.
of major importance both in the process of building a tunnel and at the last stage when a
Blocking a fortress through siege was a bloodless method but it tied down the army for a long period of time around the fortress and economically was highly disadvantageous. Siege was a rather costly undertaking, for the besieging army needed full-valued supplies. Medieval Georgian army was capable of carrying on long-term siege, pointing to the high level of its organization and discipline. Besides, long-term siege required enormous resources; and the capacity of carrying on a long siege points to well-organized military and state structure. Beginning with the 11th century, Georgian armies conducted such sieges fairly often.
Some space is devoted in the article to the capture of fortresses by indirect methods, e.g. intimidating the garrison by encroaching on the life of its master which was widely practised in Georgia.
Theoretical premises of defending fortresses and relevant practical measures are discussed separately.
By the available evidence it is not apparent that Georgians made use of all the siege techniques known in the medieval world; however, it can be said that they were familiar with and used successfully the basic methods of poliorcetic.
Sua saukuneebis qarTuli poliorketika
giorgi kalandia
qeTevan asaTiani
qarTul epigrafikul wyaroebs Soris gamorCeuli adgili ukavia
Tanamedrove somxeTis teritoriaze ganTavsebuli qoberis monastris
warwerebs. es epigrafikuli Zeglebi qarTvel da somex mecnierTa didi
yuradRebis sagani yovelTvis iyo, Tumca erTi mxriv istoriuli Zeglis
ganTavsebis geografiuli areali da meore mxriv taZris teritoriaze
Camoyrili samSeneblo qvebi Tu lodebi arTulebda saflavebis ucnobi
qarTuli epitafiebis gamovlenas.
mimdinare wlis 9 da 17 ivliss turistuli kompania Good Travel-is
daxmarebiT 2 samecniero eqspedicia moewyo. Catarebulma samuSaom
molodini gaamarTla. am etapze gadaRebulia 19 saflavis qva, gake-
Tebulia TiToeuli maTganis paleografiuli asli da gaSifrulia
dRemde ucnobi uaRresad saintereso 9 epitafia.
sanam uSualod eqspediciis Sedegebze visubrebT, mokled mimovi-
xilavT qoberis epigrafikuli Zeglebis Seswavlis istorias. namo-
nastralis qarTuli warwerebi marTalia fragmentulad, magram jer
kidev XIX saukuneSi gamosca akademikosma mari brosem.1 igive warwerebi,
SeZlebisdagvarad aRdgenili saxiT gamoaqveyna Tedo Jordaniam.2 1926
wels leon meliqseT-begma qobersa da mis somxur-qarTul warwerebs
sagangebo naSromi miuZRvna, Tumca publikaciaSi mxolod ori qarTuli
epitafia Seitana.3 mniSvnelovani wvlili dasdo qoberis Seswavlas
1 M. Brosset, Rapports sur un voyage archéologique dans la Géorgie et dans l’Armenie, Livr. 3 (St-Pétersbourg, 1851), VI rapp., Appendice, 40-2.
2 Tedo Jordania, qronikebi, w. II (tfilisi, 1897), 168.
3 leon meliqseT-begi, `qoberi da misi somxuri da qarTuli warwerebi~, tfilisis
universitetis moambe, VIII (1926), 60-73.
VIII
171
profesorma paruir muradianma, mis mier somxur enaze gamoqveynebul
wignSi somxeTis qarTuli warwerebi. wyaroTmcodneobiTi gamokvleva~
warwerebis gaSifvrasTan erTad mecnierma moxseniebul istoriul
pirTa identifikacia moaxdina, magram naSromSi mxolod 11 epitafia
Sevida da isic paleografiuli aslebis gareSe.4
qoberis saflavis warwerebs sayuradRebo naSromi uZRvna profe-
sorma valeri silogavam,5 man saintereso analiziTa da paleo-
grafiuli aslebis TanxlebiT ori warweris gamoqveyneba SeZlo, Tumca
iqve dasZina: `qoberis monastris ezoSi, an mis mimdebare teritoriaze,
sadac es warwerebi aRmoCnda, kidev aris mosalodneli sxva dRemde
ucnobi saflavis qvebis qarTuli warwerebis gamovlena~.6
Cvens mier mikvleuli da gadmoRebuli warwerebidan pirvel rigSi
im epitafiebs SemogTavazebT romlebic dRemde ucnobi iyo da XIII-
XIV saukuneebis saqarTvelos xelisuflebisa Tu maRali samxedro
aristokratiis warmomadgenlebs ekuTvnis.
maS ase, kompleqsis aRmosavleTiT mdgari patara samlocvelos mar-
jvena mxares, xelovnurad movakebul terasis SuaSi moTavsebulia er-
Ti samaris lodi, zomiT 126X77 sm. masze warmodgenilia samstriqoniani
lamazi xeliT Sesrulebuli Semdegi Sinaarsis asomTavruli warwera:
ese sflvi SnSes mwign
bTuxcesisa: maTesi da m
isisa: meRlesi: Tnisi: Sn Rn
gaSifvris Semdeg warwera aseT saxes miiRebs
ese saflavi SanSes mwign-
obarTuxucesisa maTesi da misisa
meuRlisa Teonasi. Seundven RmerTman
asoebis zoma daaxloebiT 6 santimetria. Sesrulebulia lamazi,
4 paruir muradiani, somxeTis qarTuli warwerebi. wyaroTmcodneobiTi
gamokvleva, somxur enaze (erevani, 1977), 160-89.
5 valeri silogava, `somxeTis qarTuli epigrafikuli Zeglebis gamocemis
Sesaxeb~, macne, enisa da literaturis seria, 2 (1980), 142-75.
6 valeri silogava, `zogierTi axali masala qoberis qarTuli epitafiebis
Sesaxeb~, epigrafikuli etiudebi da SeniSvnebi, 4 (1990), 111-7.
qoberis I da II samecniero eqspedicia
172
kaligrafiuli, kargad gamokveTili asomTavruliT. asoebs Soris
proporciebi mkacrad aris daculi. teqsts uWiravs saflavis
qvis mxolod zeda nawili. xSirad teqstis nawili ligaturebiTaa
warmodgenili. aqvs gamyofi wertilebi. paleografiuli monacemebiT
saflavis qva XIV saukunes ar aRemateba.
mTavari eklesiis CrdiloeT kedelTan aw ukve dangreul ekvderSi
moTavsebulia saSualo zomis (96X60 sm) lamazad gaformebuli saflavis
qva 6 striqoniani lamazi asmoTavruli warweriT:
ese saflavi: Cem codvili
sa ivane mndaturTxuc
esisa Zisa da aTabaqisa:. S
anSes Zmisa berisa pime
niÁsi locvsa: mm
ixsenebdeT
gaSifvris Semdeg warwera ase waikiTxeba:
ese saflavi: Cem codvilisa
ivane mandaturTuxucesisa
Zisa da aTabaqisa
SanSes Zmisa berisa
pimeniÁsi locvasa momixsenebdeT
eqspediciis wevrebma qoberis ekvderebisa da sxva nagebobebis
epitafiebis gadaRebis Semdeg, mimdebare teritoriis Seswavla
daviwyeT, swored am dros xevis piras Cveni jgufis wevrma – noe
elizbaraSvilma sruliad SemTxveviT saflavis qvis did fragments
miagno, (54X43) romelzec Semdegi saxis sam striqoniani asomTavruli
warwera iyo Sesrulebuli:
flvi dd aT
isa SenSes: Zes
amispl Sl
am TiTqos Zalian fragmentuli warweridan Semdegi Sinaarsis
aRdgena SeiZleba:
giorgi kalandia, qeTevan asaTiani
173
[ese sa]flavi didisa
[aTabaqisa] SenSes Zes
amirspasalars Salvas
[Seundos RmerTman]
mkiTxvelisTvis cxadia, rom es yvela ucnobi warwera
mandaturTuxuces ivanes da misi Zis SanSes axlo garemocvis
wevrebs ekuTvniT. vecdebiT SeZlebisdagvarad warmovadginoT maTi
identifikacia.
suraTis sicxadisTvis aqve warmovadgenT im or epitafiasac rom-
lebic samecniero literaturaSi ukve cnobili iyo da zemoxsenebul
ivanesa da SanSes ukavSirdeba.
pirveli maTgani Svid striqoniania da ase ikiTxeba:
ese safl(a)vi iv(a)ne
m(a)ndaturTuc(u)cesisa
Zisa da aT(a)b(a)gisa
S(a)nS(es) Zmisa aT(a)b(a)-
gisa v(a)h-
r(a)misi. S(eundve)n
R(merTma)n.7
saflavis qvis zomaa 201X85. nawilobriv miwaSia CaTxrili da
danestianebuli. bolo nawili – gadatexili. qva sakmaod didi
zomisaa. asoebis saSualo zomaa 10 sm. saocrad koxtad Sesrulebuli
asomTavruli warwera sagangebo, ornamentirebul CarCoSia Casmuli.
meore cnobili warwera oTxi stiqonisagan Sedgeba:
ese s(a)fl(a)vi iv(a)ne m(a)nd-
at(u)rT(u)x(u)c(e)sisa as(u)lisa da gurkene-
lisa s(u)las meuRlisa
Tam(a)risi. S(eundve)n R(merTma)n.8
es saflavi vahramis saflavis gverdzea. qvis mTliani zomaa 183X76.
7 muradiani, somxeTis qarTuli warwerebi, 178.
8 iqve, 178.
qoberis I da II samecniero eqspedicia
174
isic aris miwaSi nawilobriv Cafluli da danestianebuli. asoebis
aSualo zoma 8 sm-s warmoadgens. warwera, romelic asomTavruliTaa
Sesrulebuli aqac ornamentirebul CarCoSia Casmuli.
yvela warweraSi sadac ivane ixsenieba, sagangebod xazgasmulia rom
igi mandaturTuxucesia. erTaderTi ivane, visac es saxelo XIII saukuneSi
ekava zaqaria mxargrZelis SviliSvili da SanSe mandaturTuxucesis
(+1261) vaJia.9
Cvens mier gamovlenili epitafiebi fasdaudebel informacias
gvaZleven mandaturTuxuces ivane II-is ojaxis Sesaxeb. kerZod, dRemde
cnobili iyo rom demetre II-is saxelganTqmul TanamebrZols xuTi vaJi:
SahanSe II, vahrami, artaSiri, aRbuRa da zaza hyavda.10 saflavis qvebis
warwerebi ki mxargrZelis kidev erTi vaJs ber pimens da asuls, sula
gurknelis meuRles Tamar mxargrZels asaxeleben. axladmikvleuli
epitafiiT ivanes SviliSvilis, SanSe meoris vaJis Salvas vinaobas
vgebulobT, aqve isic cxadi xdeba rom Salva amirspasalari yofila.
amdenad ivane II mxargrZelis genealogia icvleba da Semdeg saxes miiRebs:
gansakuTrebul yuradRebas iqcevs saflavis qvis or warweraSi
moxseniebul pirTa warmomavlobis formulireba. magaliTisaTvis beri
pimeni moixseniebulia ara rogorc ivane mandaturTuxucesis Svili,
aramed ivanes Zis SanSes Zma, igivenairad ixsenieba aTabagi vahramic,
arada orive SemTxvevaSi warmodgenili formulireba ivane manda-
turTuxucesis Zeobas niSnavs, radgan Tu SanSe ivanes Svilia, SanSes
Zmebic ivanes memkvidreebi iqnebian. aseTive garemoebasa aqvs adgili
koSis eklesiis warweraSi, sadac naTqvamia: `saxeliTa RmrTisaÁTa,
meoxebiTa wmidisa RmrTisSoblisaÁTa, Cuen mandaturTuxucesman ivane
SahanSes da misTa ZmaTa dedaman xoSaman~.11
9 silogava, `somxeTis qarTuli epigrafikuli Zeglebis gamocemis Sesaxeb~, 159.
10 silogava, `zogierTi axali masala qoberis qarTuli epitafiebis Sesaxeb~, 117.
11 silogava, `somxeTis qarTuli epigrafikuli Zeglebis gamocemis Sesaxeb~, 159.
giorgi kalandia, qeTevan asaTiani
175
aseTma ucnaurma formulirebam akaki SaniZes, SoTa mesxiasa da
paruir muradians afiqrebina, rom adgili gvqonda pluralis majestatis-
Tan anu `misTa ZmaTa~ `misisa Zmisas~ mniSvnelobiT gagebasTan, magram
ratom ixseniebian ivanes sxva Zeebi rogorc SanSes Zmebi da ara rogorc
mandaturTuxucesis Svilebi? maSin, roca sula gurknelis meuRle
rusudanze pirdapir naTqvamia, rom igi ivane mandaturTuxucesis
asulia. valeri silogavas azriT aseTi SemTxveva koSis warweris garda
arc qarTul da arc somxur epigrafikaSi manamde cnobili ar iyo.12
ramdenime sityviT gvinda SevCerdeT epitafiebSi moxseniebuli
ivanes ufrosi vaJis saxelis formaze. erTgan igi SanSed, meore
SemTxvevaSi ki SenSed moixsenieba.
sayuradReboa is garemoeba, rom roca Tamar mefem anisi mahmadian
Sedadidebs waarTva, istorikosi sagangebod aRniSnavs: `waruRo
sparsTa mravalJam maTgan qonebuli `SanSeobisa Tana~.13
amdenad cxadia rom anisis mflobelebs, qalaqTan erTad, mikuT-
vnebuli hqondaT Zveli sparsuli tituli `SahanSisa~, rac qarTul
wyaroebSi `Sahan-Sad~, `SahanSed~, `SanSad~ an `SanSed~ iTargmneboda.
mogvianebiT es Tanamdeboba, rogorc Cans, mxargrZelebSi sagvareulo
saxelad iqca. qoberis saflavis epitafiebis SemTxvevaSi ki SanSeoba
mxolod sakuTar saxels warmoadgenda Tu anisis mflobelobasac niS-
navda, momavalma kvleva-Ziebam unda ganmartos.
vfiqrobT, gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba dRemde gamo-
uqveynebel da Cvens mier mikvleul im warweras, sadac SanSes mwigno-
barTuxucesi maTe da misi meuRle Teona moixseniebian. am warweriT
mwignobarTuxucesis saxelos arseboba pirvelad fiqsirdeba mxarg-
rZelTa feodalur samflobeloSi.
mxargrZelebs, rogorc saqarTvelos sxva msxvil didebulebs,
hyavdaT TavianTi moxeleebi. mxargrZelTa karze yofila ufrosi mwig-
nobris~ Tanamdeboba, romelic stefanos orbelianis mier aris dadas-
turebuli. misi cnobiT, ivane mxargrZelma `ubrZana Tavis samdivnos
ufros mwignobars saxelad onofres wasuliyo ufal sargisTan da
mieca misTvis jvari hdanZahanqis savanes~.14 amdenad, cxadia, rom ivanes
12 iqve, 159.
13 basili ezosmoZRvari, `cxovreba mefeT-mefisa Tamarisi~, qarTlis cxovreba,
red. simon yauxCiSvili, t. II (Tbilisi, 1959), 10.
14 SoTa mesxia, saSinao politikuri viTareba da samoxeleo wyoba XII saukunis
saqarTveloSi (Tbilisi, 1979), 206.
qoberis I da II samecniero eqspedicia
176
hqonia samdivno, romelsac saTaveSi edga `ufrosi mwignobari~. isic
udaoa, rom `mwignobari~ qarTuli terminiTaa aRniSnuli, rac aSkarad
miuTiTebs am institutis qarTulobaze. Cveni epitafiis Sinaarsidan
gamomdinare, SegviZlia vivaraudoT, rom mogvianebiT mxargrZelTa
feodalur samflobeloSi `ufrosi mwignobari~ aseve qarTuli gavle-
niT `mwignobarTuxucesad~ iqca.
Tumca gansakuTrebiT xazgasmis Rirsia is garemoeba, rom es Tanam-
deboba aRniSnulia ara rogorc romelime regionis, samflobelos an
mxaris saxelo, aramed rogorc erTi feodalis, am SemTxvevaSi `SanSes~
piradi mwignobarTuxucesoba. amasTanave SanSes mwignobarTuxucesis
sakuTari saxelidan (maTe) (igive SeiZleba iTqvas meuRlis `Teonas~
saxelze) Cans, rom misi samwignobros saTaveSi qarTveli moxele idga,
da, amdenad saqmis warmoebac qarTul enaze mimdinareobda. amasve
calsaxad adasturebs epitafiis enobrivi kuTvnileba.
yovelive zemoTqmuli kidev erTxel amyarebs SoTa mesxias
Semdeg mosazrebas: `safeodalo saxlis samoxeleo aparatis mowyoba
saqarTvelos samefo karis aparatis analogiurad Cveulebrivi
movlena iyo feodaluri saqarTvelos sxva msxvili feodaluri
sagvareuloebisaTvis da erTxel kidev usvams xazs, rom mxargrZelTa
feodaluri saxli Tavisi organizaciiT arafriT gansxvavdeboda sxva
qarTuli sagvareulo saxlebisagan~.15
saqarTvelos samefo karis msgavsad mxargrZelTa samoxeleo
aparatis mowyobaze miuTiTebs kidev ramdenime ucnobi epitafia.
erT-erT qvaze sami striqonia SemorCenili:
ese sflvi msxrTux
ssa o Sn
Rn
warwera gaSifvris Semdeg aseT saxes miiRebs:
ese saflavi msaxurTuxucessa
o Seundos RmerTman
marTalia warwera sul sami striqonisagan Sedgeboda da samive
15 iqve.
giorgi kalandia, qeTevan asaTiani
177
mTlianadaa SemorCenili, magram gansakuTrebiTaa Seryvnili swored is
adgili, sadac msaxurTuxucesis saxeli unda yofiliyo miniSnebuli.
asomTavruli, romelic naklebad daxvewilia, vidre sxva qvebisa, Znelad
ikiTxeba imis gamo, rom qva Zlier aris dazianebuli, TiTqmis mTlianad
miwaSia Camarxuli da mxolod warweris nawili Cans. amis gamo mTliani
qvis zomis aReba SeuZlebeli iyo. asoebis zoma ki saSualod 6 sm-ia.
miuxedavad imisa, rom sruli amokiTxva am etapze SeuZlebelia
mTavari ram cxadia, rom qoberSi mxargrZelTa qarTuli samoxeleo
aparatis kidev erTi warmomadgeneli msaxurTuxucesi yofila
dakrZaluli.
am saxelos arseboba mxargrZelTa sasaxleSi sxva cnobebiTac
dasturdeba. kerZod bagnairis bibliis 1243 wlis monacemebiT
vgebulobT, rom iSxani, patroni xavrasi zaqariasa da ivanes winaSe
erTguli msaxurebisaTvis gamxdara Rirsi pativisa `qarTulad
msaxurTuxucesad wodebulisa, Cveneburad `iSxanTa Tavisa~.16
amdenad rogorc warweridan Cans, es Tanamdeboba qarTuli
samoxeleo wyobidan yofila aRebuli da misi zusti Sesatyvisi
somxurSi arc arsebula: `iSxanTa Tavi~, cxadia, ar Seesatyviseba
msaxurTuxucesis Sinaarss.17
samoxeleo aparatis mowyobis TvalsazrisiT gansakuTrebiT
sainteresoa Semdegi epitafia:
ese sflvi meR
ÂnTuxcssa
ivs: muRlsa grj
ixTnisi Sn Rn
warwera Semdegnairad gaiSifreba:
ese saflavi meRÂneTuxucesisa
ivanes: meuRlisa gurji xaTunisi
Seundven RmerTman
saflavis qvis saerTo zomebia 174X74. asoebis saSualo zoma
16
17 mesxia, saSinao politikuri viTareba da samoxeleo wyoba XII saukunis
saqarTveloSi, 205.
qoberis I da II samecniero eqspedicia
178
daaxloebi 12 sm-s warmoadgens. qva taZris SesasvlelTan SedarebiT
gare nawilSia moTavsebuli. asomTavruliT Sesrulebuli asoebis
simetria odnav darRveulia. asoebi – wagrZelebuli. qva mciredaa
dazianebuli. epitafia – Zalian kargad SemorCenili. sityva meuRlisa~
orive mxridan orwertiliT aris gamoyofili.
warweraSi naxsenebi meRvineTuxucesobac cxadia rom qarTuli
saxeloa. saRvinis uwyebis meTauri – meRvineTuxucesi, marTalia ar
ekuTvnoda sasaxlis moxeleTa umaRles fenas, magram sakmaod sapatio
xelis mflobeli iyo. rogorc karis moxele da warCinebuli, igi
zogjer asrulebda samxedro funqciebs da davalebebsac.18 cxadia
rom, es saxelo mxargrZelTa sagvareulo saxlma, iseve, rogorc wina
SemTxvevebSi, pirdapir saqarTvelos uwyebrivi struqturidan gad-
moiRo da Tavis safeodalo aparatSi danerga.
calke ganxilvis sakiTxia epitafiaSi moxseniebuli istoriuli
pirebi. am mxriv Cvens gansakuTrebul interess meRvineTuxuces ivanes
meuRlis vinaoba iwvevs. vin unda iyos gurji xaTuni~? rogorc cnobilia
qalbatoni am saxeliT saqarTvelosa da selCukeTis politikur arenaze
XIII saukunis II naxevarSi gamoCnda. es iyo Tamar mefis SviliSvili da
rusudan dedoflis qaliSvili Tamari, romelic 1237 wlisaTvis selCuk
sulTan yias ad-din qeihusrev II (1236-1246) miaTxoves.19
qeihusrev II-s Tamaris mimarT gansakuTrebulad faqizi grZnoba
hqonia da sxva colebs Soris gamorCeulad hyvarebia. axalgazrda
sulTani Tamars gurji-xaTuns eZaxda.20
mcire Tamaris, igive gurji-xaTunis moRvaweobidan gamomdinare.21
rogorc Cans, es saxeli saqarTvelosa da mis mezobel qveynebSi
popularuli gaxda. TviT sulTanma qeihusrev II-m Tavis erT-erT
qaliSvilsac gurji-xaTuni Searqva Tamaris gavleniT.22
18 ilia anTelava, saqarTvelos centraluri da adgilobrivi mmarTveloba XI-XIII
ss (Tbilisi, 1983), 96.
19 nodar Sengelia, mcire aziis selCukebi da saqarTvelo (XI saukunis ukanaskneli
meoTxedi - XIII saukune) (Tbilisi, 2003), 225.
20 lado mirianaSvili, `qarTvelTa saqtitoro moRvaweoba kapadokiaSi~, Academia,
1 (2010), 120.
21 akaki gawerelia, `dedofali Tamari (`gurji-xaTuni~) da poeti jelal ed-din
rumi~, literaturuli gazeTi, 41-42 (1960), 3-4; elizbar javeliZe, „gurji xaTunis
(dedofali Tamaris) da jelaled-din rumis urTierTobis istoriidan~, ciskari, 1
(1970), 106-17.
22 Sengelia, mcire aziis selCukebi da saqarTvelo, 225.
giorgi kalandia, qeTevan asaTiani
179
mogvianebiT, es saxeli araqarTvelebSic gavrcelebula. g. beraZis
cnobiT, XIV saukunis Sua xanebSi gurji-xaTuni dasavleT anatoliaSi
aidinis cnobili sagvareulos warmomadgenlis, umar beis qaliSvilsac
rqmevia.23
Tu zemoTqmul garemoebebs gaviTvaliswinebT, advili SesaZlebelia
gvefiqra, rom Cvens SemTxvevaSic imave movlenas hqonda adgili,
anu XIII saukunis II naxevridan popularulad qceuli saxeli `gurji-
xaTuni~ mxargrZelTa qarTuli samoxeleo aparatis warmomadgenelis,
meRvineTuxucesis ojaxis wevrs erqva.
vfiqrobT, XIII-XIV saukuneebSi qoberis taZari saqarTvelos
mandaturTuxucesTa saxelosTan mWidro kontaqtSi iyo (ganurCevlad
imisa Tu romeli sagvareulo flobda am saxelos). amaze miuTiTebs
qoberSi dRemde SemorCenili kidev erTi ucnobi saflavis epitafia.
warweraSi naTqvamia:
rdlisa jylisa a
sulsa rsdns: Sn
Rn
gaSifvris Semdeg warwera Semdegnairad SegviZlia aRvadginoT:
[sa]rdlisa jayelisa
asulsa rusudans Seundos
RmerTman
sanam moxseniebuli istoriuli piris identificirebas SevecdebiT,
xazgasasmelia Semdegi garemoeba: XIII saukunis ukanasknel mesamedsa
da XIV saukunis pirvel naxevarSi saqarTvelos meWurWleTuxucesoba,
mandaturTuxucesoba, aTabagoba da samcxis spasalaroba jayelTa
feodaluri sagvareulos xelT aRmoCnda.24 swored am faqtoriT
xom ar aris gamowveuli, rom jayelis asuli qoberSi ikrZaleba? anu
xom ar niSnavs es imas, rom taZari mocemul periodSi saqarTvelos
23 goCa jafariZe, `qarTvelebisa da saqarTvelos arabuli saxelwodebebi~,
saqarTvelosa da qarTvelebis aRmniSvneli ucxouri da qarTuli terminologia
(Tbilisi, 1993), 142.
24 mesxia, saSinao politikuri viTareba da samoxeleo wyoba XII saukunis saqarT-
veloSi, 54.
qoberis I da II samecniero eqspedicia
180
mandaturTuxucesTa saZvale iyo? jer mxargrZelebisa, Semdeg ki
jayelebis (jayelebis SemTxvevaSi SesaZloa es tradicia mxolod
inerciiT gagrZelda da isic mxolod XIII saukunis II naxevarSi, swored
maSin, roca beqa I jayelma saqarTvelos mandaturTuxucesoba miiRo.
radgan mogvianebiT, kerZod ki XIII-XIV saukuneTa mijnaze igive beqa I-ma,
jayelTa rezidenciad da saZvaled safaris eklesia aqcia.25
qoberSi sardal jayelis asulis rusudanis saflavis arseboba
arc imas gamoricxavs, rom igi mxargrZelTa sagvareulos romelime
warmomadgenilis ojaxis wevri iyo. Tumca romeli jayelis asulTan
gvaqvs saqme, es jer Zalian pirobiTi varaudis sagani SeiZleba iyos.
CvenTvis saintereso epoqaSi moRvawobda sargis jayeli (-1285).
Tavidan igi samcxis mmarTveli da spasalari iyo. mogvianebiT ki
meWurWleTuxucesoba miiRo. JamTaRmwerlis sityviT, sargis jayelma
da misma Zem beqam `daipyra qveyana tasiskariTgan karnu qalaqamdis,
samcxe, aWara, SavSeTi, klarjeTi da umravlesi tao, vaSlovani, nigalis
xevi, artanuji, aTormetni udabnoni, kola, karnifori da ornive
artaani da mravalni sofelni javaxeTs~.26 daviT VII-m (1247-1270) sargisi
monRolTa laSqris winaaRmdeg mebrZoli qarTuli jaris sardlad
daniSna, is warmatebiT ibrZoda oqros urdos yaenis berqas winaaRmdeg
da a.S. amdenad, advili mosalodnelia, Cvens mier mikvleul warweraSi
moxseniebuli `sardlis~ qveS, sargis I jayeli igulisxmebodes.
didia cduneba, rom epitafiaSi naxsenebi `sardali~ beqa I sargisis
Zed (1285-1306) CavTvaloT. cnobilia, rom misi asulebidan erTi dimitri
Tavdadebulis meuRle iyo, meore ki `berZenTa mefes kir mixails~ hyavda
Tanamecxedred. samcxis mTavars araerTi brZola gadaxda, maT Soris
yazan yaenTan da bayaTarTan. misi feodaluri saxlis kavSiri qoberis
monasterTan moulodneli ar unda iyos, `rameTu iyo beqa monasterTa
da eklesiaTa maSenebeli, da monazonTa da xucesTa da moweseTa kacTa
pativismcemeli, da ara daakldis eklesiasa missa wesi locvisa ciskrad,
samxr da mimwuxri. da laSqarni misni ver daakldebodian samsa amas
locvasa. da amisTÂs umarjuebda RmerTi~.27 sayuradReboa is garemoebac,
rom JamTaRmwereli beqa I jayels somxiTis mflobeladac asaxelebs.28
25 vaxtang beriZe, samcxis xuroTmoZRvreba (Tbilisi, 1957), 21-2.
26 JamTaaRmwereli, qarTlis cxovreba, red. simon yauxCiSvili, t. II (Tbilisi,
1959), 273.
27 iqve, 315.
28 iqve, 322.
giorgi kalandia, qeTevan asaTiani
181
arc isaa gamoricxuli, rom warweraSi moxseniebul sardal jayelad
sargis II beqas Ze (1306-1334) miviCnioT. is abjrismtvirTvelad iyo
aRzrdili da Turqebis winaaRmdeg brZolebSic monawileobda.29
Cvens mier am etapze mikvleuli ramdenime ucnobi epitafia TvalnaTliv
miuTiTebs imas, rom qoberis warwerebis kompleqsuri Seswavla da kvleva
momavalSi bevr saintereso faqtsa Tu movlenas mohfens naTels. aqve
mizanSewonilad migvaCnia suraTis sicxadisaTvis gamovaqveynoT taZris
ezoSi daculi yvela im qarTuli warweris Sinaarsi da paleografiuli
aslebi, romelTa amokiTxva da gadmoReba Cveni eqspediciis wevrebma SesZles:
ese sflvi sa
nnoisZisa mR
delmonznisa
ggisi Sn Rn
warwera gaSifvris Semdeg aseT saxes miiRebs:
ese saflavi
sananoisZisa mRvdelmonazonisa giorgisi
Seundos RmerTman
sayuradReboa is garemoeba, rom qoberSi dakrZaluli mRvdel-
monazoni giorgi im sagvareulos miekuTvneba, romelmac X saukunis
II naxevarSi saqarTvelos didi himnografi misca. stefane sananoisZe
miqael modrekilis cnobil krebulsa da ruis-urbnisis krebis
dadgenilebaSi moixsenieba. mas originaluri himnebi SeuTxzavs:
dauweria naTlisRebis, abo Tbilelis da stefane pirvelmowamis
dasdeblebi.30 stefane sananoisZe Wyondidis eparqiaSi moRvaweobda
da am kaTedris meTauric iyo, mRvdelmonazoni giorgi ki, rogorc
Cans, XIII saukuneSi mxargrZelTa sagvareulo saxlTan daaxloebuli
piri iyo.
qarTuli sagvareulos kidev erT wevrs moixseniebs eklesiis ezoSi
dRemde SemorCenili samstriqoniani warwera:
29 iqve, 314-5.
30 levan menabde, Zveli qarTuli mwerlobis kerebi, t. I, nak. II (Tbilisi, 1962), 551-2.
qoberis I da II samecniero eqspedicia
182
q ese saflvi Cana
Svilisa ivnesi Sn
Rn
epitafia gaSifvris Semdeg aseT saxes miiRebs:
q. ese saflavi CanaSvilisa ivanesi
Seundven RmerTman
aRniSnuli warwera pirvelad 1926 wels leon meliqseT-begma
gamoaqveyna.31 Tumca, mecnierma ivanes saxeli ara `CanaSvilad~, aramed
`CaCaSvilad~ waikiTxa. igive azrisaa profesori paruir muradiani,32
Tumca wakiTxvis es forma arasworia, radgan, rogorc adgilze
dakvirvebisas, ise Cvens mier gadmoRebul paleografiul aslSi kargad
Cans, rom epitafiis I striqonis me-12 asoze gadmocemulia zemoT aweuli
ori rkali, rac aSkarad miuTiTebs rom aq ara `C~, aramed `n~ weria.
miuxedavad imisa, rom saflavis qvis zedapiri dazianebulia, warwera
kargadaa Semonaxuli. qvis zomaa 176X72. asoebis saSualo zoma ki
daaxloebiT 8 sm. kargad gairCeva TiToeuli aso. asoebs Soris Tanabrad
aris daculi manZili. paleografiuli TvalsazrisiT es warwera
organulad jdeba arsebuli panTeonis warwerebis qronologiur CarCoSi.
gansxvavebas uCvenebs mxolod qvis mciredi gaformebis saSualeba
ornamentis saxiT, romelSic CarTulia bolo sityva `RmerTman~.
Semdegi CvenTvis saintereso warwera TiTqmis ganadgurebulia,
mis fragments, ufro sworad saflavis qvis marcxena zeda kuTxes
uwesrigod dayril lodebs Soris SemTxveviT mivakvlieT. aq Semdegi
saxis warweraa SemorCenili:
q es[e]: sa
CCa[s]
am fragmentis (fragmentis zomaa 57X29, asoebis saSualo zoma
8 sm) mixedviT Sinaarsis amokiTxva TiTqmis SeuZlebelia, Tumca mis
31 meliqseT-begi, `qoberi da misi somxuri da qarTuli warwerebi~, 72.
32 muradiani, somxeTis qarTuli warwerebi, 181.
giorgi kalandia, qeTevan asaTiani
183
nawilobriv gaxsnaSi Cvens mier mikvleuli Semdegi warwera gvexmareba.
oTxstriqonian asomTavrul epitafiaSi weria:
q: ese:. saflvi:
CCalaSvilsa
pitasi Sn: Rn
amn
Tu warweras gavSifravT, Semdeg teqsts miviRebT:
qriste ese saflavi
CaCalaSvil[i]sa pitasi
Seundven RmerTman. amin
amdenad vfiqrobT, rom wina SemorCenili fragmentic CaCanaSvilTa
sagvareulos CvenTvis ucnob warmomadgenels ekuTvnoda (mTliani
saflavis zomaa 148X64). xazgasasmelia is garemoeba, rom paleografiuli
niSnebisa da teqnikuri Sesrulebis zogierTi monacemi erTmaneTs
emTxveva, zogierTi ki gansxvavdeba. magaliTad orive warweraSi sityva
„ese“ erTi maneriTaa dawerili: „e“-s qveda RerZi „s~-s uerTdeba, orive
SemTxvevaSi gadabmulia asoebis zeda nawili, TiTqmis erTnairadaa
dawerili gvaris pirveli bgerebi „CC“, Tumca pirvel SemTxvevaSi
gamoyenebulia qaragmis niSani, „a“-s zemoT, meoregan ki ara. orivegan
gvxvdeba gankveTilobis niSani „:“. ase rom radgan es warwerebi sxvadasxva
adamianebis epitafiebia, logikuria, rom isini sxvadasxva adamianebis
mieraa Sesrulebuli. magram isic savaraudoa, rom epitafiebi qronolo-
giurad erTmaneTisagan didad daSorebuli arc iyos. aRvniSnavT imasac,
rom aqamde Cvens mier motanil epitafiaTagan es pirvelia, romelsac
boloSi axlavs sityva `amin~. saflavis erTgvar Taviseburebas isic
warmoadgens, rom epitafia mkveTrad qvis qveda nawilSia amokveTili.
paleografiuli TvalsazrisiTac naklebad kaligrafiulia. asoebi od-
nav kuTxovanebisken aris midrekili. Cans rogorc qaragmis, ise gamyofi
niSnebi. asoebi sxvadasxva zomiTaa motanili.
Semdegi warwera amJamad dangreuli samreklos qvemoT ganTavsebuli
mcire samlocvelos SigniTaa SemorCenili. samlocvelo, romelsac
adgilobrivi mosaxleoba dResac mosalocad iyenebs saocrad bnelia da
iSviaTad naTdeba, isic mxolod sanTlis SuqiT. aq CrdiloeT kedelTan
qoberis I da II samecniero eqspedicia
184
aris didi saflavis lodi, romelzec epitafiis fragmenti ikiTxeba:
mmlodo
iTa: m[o]
medeo
am warweris amokiTxva faqtiurad SeuZlebeli iqneboda, rom ara
paruir muradianis gamokvleva somxeTis qarTuli warwerebis Sesaxeb.33
rogorc Cans 1977 wels mecnierma epitafia marTalia fragmentulad
SemorCenili, magram mainc ukeTesad garCevadi ixila.
... cca m(o)m(e)lodeo
... Ze qviTa mo-
m(e)lodeo34
vfiqrobT es epitafia SairiT, e.i. Teqvsmetmarcvliani striqonebiT
gamarTuli unda yofiliyo. es movlena qoberis monastrisaTvis
moulodneli araa, ufro metic profesor valeri silogavas azriT
„vefxistyaosnis“ epoqis werilobiT ZeglebSi SairiT gamarTuli
poeturi formebis dadastureba Tu Cveulebriv movlenad ara, gansa-
kuTrebul gamonaklisad ar iTvleba.35 qoberis monasterSi XX saukunis
70-ian wlebSi qarTvel mecnierTa jgufma (z. aleqsiZe, g. gafrindaSvili,
i. gagoSiZe) ivane II mandaturTuxucesis meuRlis xuaSas saucxoo
epitafias miakvlies, romelic srulad 1977 wels paruir muradianma
gamoaqveyna.36 epitafiis teqsti aseTnairad ikiTxeba:
g(a)mov(e)diT soflis(a)g(a)n cud-qmn(i)[lni da
gam(o)mkrT(a)lni;/
gulsa c(e)cxli m(o)mdebian,/ am(o)mdian piriT alni;/
didTa C(e)mTa SuebaT(a)g(a)n dam/rCes coxis naferT(a)lni
da k(u)rTx(eu)l x(a)r, qris(t)e R(mer)To, S(e)n da S(e)n/ni
samarTalni/
[...]da xuaS(a)sa / S(eundve)n R(merTman)n!37
33 iqve, 182.
34 iqve.
35 silogava, `zogierTi axali masala qoberis qarTuli epitafiebis Sesaxeb~, 115.
36 muradiani, somxeTis qarTuli warwerebi, 180.
37 silogava, `somxeTis qarTuli epigrafikuli Zeglebis gamocemis Sesaxeb~, 169.
giorgi kalandia, qeTevan asaTiani
185
samwuxarod, arc erT mecniers ara aqvs miTiTebuli aRniSnuli
epitafiis ganTavsebis adgili. ramdenime saaTiani Ziebis miuxedavad
Cveni eqspediciis wevrebma misi povna da Sesabamisi paleografiuli
aslis gakeTeba ver SeZles. friad samwuxaro iqneba, rom dRes es
saucxoo epigrafikuli Zegli dakarguli an dazianebuli aRmoCndes.
Semdegi, CvenTvis saintereso epitafia mTavari eklesiis
aRmosavleTiT, zed kldis qanobzea moTavsebuli. 4 striqoniani
lamazad Sesrulebuli asomTavruli warwera Semdegi saxiTaa
warmodgenili:
q ese smarxoi Cm
codvlisa mwiri
sa inesi lcvsa
mmÃsneT
anu
qriste ese samarxoi Cemi
codvilisa mwiri/sa
ioanesi locvasa
momiÃseneT
qva nawilobriv dazianebulia, Tumca warweram unaklod moaRwia
Cvenamde. erTiani zoma aris 104X52. asoebi sakmaod didia. saSualo zoma
11 sm. gansakuTrebiT lamazi kaligrafiuli asomTavruli Sesrulebuli
epitafia gansakuTrebuli sikoxtaviTa da simetriulobiT gamoirCeva.
kargad ganirCeva yvelaze CaxlarTuli ligaturebic ki. gamoyenebulia
qaragmebi texili xazebis saxiT da gamyofi wertilebi.
am epitafiaSi yuradRebas iqcevs ioanes statusi – mwiri~. es termini
sulxan-saba orbelianis leqsikonSi Semdegnairadaa ganmartebuli:
`ese ars ucxo vinme ucxoTa adgilTa iyofebodes da gamoizardebodes,
gina sulsa zrdides da wmidaTa adgilsa moilocevdes~.38
amdenad cxadia, rom ioanesaTvis qoberi ucxo, anu misi samkvidrodan
Soreuli adgili iyo, misi mwiroba xom swored amas iTvaliswinebda. es
38 sulxan-saba orbeliani, leqsikoni qarTuli, red. ilia abulaZe (Tbilisi, 1991),
546.
qoberis I da II samecniero eqspedicia
186
ki kargad miuTiTebs erT garemoebaze, XIII saukunis II naxevaridan qoberi
Tavisebur sulier-kulturul centrad iqca rogorc adgilobrivi
qalkedoniti somxebisaTvis, ise feodaluri saqarTvelos danarCeni
mosaxleobisaTvis. amaze `codvili ioanes~ epitafiis garda, aSkarad
metyvelebs namonastralis teritoriaze sananoisZeTa, CanaSvilTa da
jayelTa saflavebis arseboba.
mdidruladaa gaformebuli saflavis qva, romelic mTavari eklesiis
Sesasvlelis marjvnivaa moTavsebuli. epitafia kedlidan Camocvenili
qvebiTa da samSeneblo nagviT iyo dafaruli, mis gawmendas didi xani
movandomeT. rogorc Cans epitafia ukve 1977 wels dazianebuli iyo,
paruir muradianma misi pirveli striqoni ver amoikiTxa, amjerad ki
meore da mesame striqonis wakiTxva sul ufro Wirs. II striqonSi mxolod
asoebi `tur~ moCans, mesame striqonSi ki bolo nawilia waSlili.
miuxedavad amisa teqstis Sinaarsis amokiTxva adviladaa SesaZlebeli
[c(o)dv(i)lisa S(a)hn-]
[Sa m(a)nd]tur[T(u)x(u)c-]
[esisa Z]is[a] beri[sa]
[giorgisa R]mrT(i)s(a)T(v)s l(o)cv-
[a]sa m(o)mix-
seneT39
beri giorgi araerTxel ixsenieba qoberis warwerebSi, SanSe
mandaturTuxucesis Zes didi aRmSenebloba Cautarebia qarTul
monasterSi da amas garda `ucxo Teslisagan~ `mimZlavrebiT wanaRebi
zuari~ Tavisi mezvriTurT, isev qoberis taZrisaTvis `mouxenebia~.40
kidev erTi epitafia moTavsebulia mTavari eklesiis SesasvlelSi,
oRond amjerad ezoSi. masze weria
q ese saflv
[i]lokelisa
davTsi Sn
Rn
39 warwera aRdgenilia p. muradianis publikaciis mixedviT: muradiani, somxeTis
qarTuli warwerebi, 179.
40 mesxia, saSinao politikuri viTareba da samoxeleo wyoba XII saukunis
saqarTveloSi, 270.
giorgi kalandia, qeTevan asaTiani
187
anu
qriste ese saflavi
lokelisa
daviTisi Seundven
RmerTman41
qva 187X67 sm-ia. asoebis saSualo sigrZe 8 sm-ia. paleografiuli
TvalsazrisiT, es epitafia sxvebisgan ar gamoirCeva. warwera mTlianad
aris moTvasebuli qvis mxolod zeda nawilze.
warweraSi miTiTebuli „lokeli“ am SemTxvevaSi gansvenebulis
gvaria Tu geografiuli warmomavlobis aRmniSvneli zedwodeba Zneli
saTqmelia. Tumca daaxloebiT msgavsi SemTxvevebia tbeTis XIV-XV
saukuneebis sulTa matianeSi. magaliTad aq „el-ze“ daboloebuli
iseTi gvarebi gvxvdeba rogorebicaa: akrieli, afxazeli, ergeli,
kibeli, sindaeli, quabeli, Crdilaeli da sxva. rogorc mocemuli
magaliTebidan Cans aq gvarebi xan geografiuli terminidan (akrieli),
xan ki warmomavlobis (afxazeli), mixedviTaa nawarmoebi. am SemTxvevaSi
ki „lokeli“-s ganmarteba CvenTvis sakmaod rTuli aRmoCnda da
vfiqrobT, sakiTxi momaval kvleva Ziebas moiTxovs.
daviT lokelis saflavis gverdiTaa moTavsebuli Semdegi epitafia,
sadac aRniSnulia:
q ese sa
flvi m[i]
ri[a]nis a
[s]ulisa
egan[T}
... [si]. [S]...
... e ...
warweris dakarguli nawilebis aRdgena pariur muradianiseuli
publikaciis mixedviT Semdegnairad moxdeba:
41 muradiani, somxeTis qarTuli warwerebi, 178.
qoberis I da II samecniero eqspedicia
188
q ese sa
flvi m[i]
ri[a]nis a
[s]ulisa
egan[T}
[asi] [S(eundven]
[R(merTma)n]42
saflavis qva SedarebiT viwro zomisaa 160X49, asoebi 6-8 sm. warwera
dazianebulia da Zalian Zneli amosakiTxi.
vin aris miriani da misi asuli eganTa, Zneli saTqmelia. erTi cxadia,
dakrZaluli piri mxargrZelTa sagvareulosTan an qoberis monaster-
Tan mWidrod iyo dakavSirebuli.
aseve ucnobia Semdegi saflavis epitafiaSi moxseniebuli istori-
uli pirebi, aq weria:
q. ese sflvi
Salvas Sv
ilsa dTisi
Sn:. Rn
anu
qriste ese saflavi
Salvas Svilisa
daviTisi
Seundven RmerTman
iqidan gamomdinare, rom qoberis epitafiebi xSirad mxargrZelTa
sagvareulo saxlis warmomadgenlebs ukavSirdeba, didi iyo alba-
Toba imisa, rom warweraSi moxseniebuli daviTis mama Salva, ivane II
mandaturTuxucesis SviliSvilad (SahanSe II-is Zed) Salva mxargrZelad
migveCnia. is rom daviTi yovelgvari titulis gareSea moxseniebuli
gasakviri ar unda iyos, radgan XIII saukunis miwuruls mxargrZelTa
saxls mxolod mandaturTuxucesoba SemorCa da manac male jayelTa
42 iqve, 179.
giorgi kalandia, qeTevan asaTiani
189
sagvareuloSi gadainacvla. erTi sityviT XIII saukunis 80-iani wlebidan
saqarTvelos samefo karze mxargrZelTa moxeleoba arsebiTad
mxolod am sagvareulos samkaulad iqca.43 amdenad Salvas utituloba
moulodneli araa, Tumca am versiis xelaRebiT mtkiceba sakmaod
Znelia, Tundac imitom, rom danamdvilebiT cnobilia daviTis mamis
Salvas amirspasalaroba (ix. zemoT Salva amirspasalaris warwera)
da aqedan gamomdinare, cxadia, CvenTvis saintereso epitafiaSi es
garemoeba asaxuli unda yofiliyo.
am saflavis qvis sruli zomebis aReba SeuZlebeli iyo, asoebis zoma
ki 9 sm iyo. bolo warwera, romelic qoberSi gadmoviReT Semdegnairad
ikiTxeba:
q ese sflvi
egegomelisa
SalvaÁsi: Sn
Rn
anu
qriste ese saflavi
egegomelisa
Salvaisi: Seundven
RmerTman44
vin aris Salva egegomeli CvenTvis ucnobia, Tumca araa gamoricx-
uli, rom wina epitafiaSi moxseniebuli daviTi swored am `Salva
egegomelis~ vaJi iyo, amaze miuTiTebs rogorc epitafiebis weris
manera da teqnika ise maTi adgilmdebareoba, Tumca, iseve rogorc wina
SemTxvevaSi, mosazrebis daJinebiT mtkiceba safuZvels moklebuli iq-
neba.
warmodgenil publikaciaSi Cven ar Segvitania qoberis monastris
ramdenime gamoqveynebuli warwera (gamonaklisi mxolod xuaSas epi-
tafiaa misi literaturuli mniSvnelobidan gamomdinare), maT Soris
makarisa da misi Svilis grigolis, monastris ikonomosis petres da
43 mesxia, saSiano politikuri viTareba da samoxeleo wyoba XII saukunis
saqarTveloSi, 317-9.
44 iqve, 180.
qoberis I da II samecniero eqspedicia
190
maneos gorgaisZis epitafiebi, es garemoeba ganpirobebulia imiT,
rom aRniSnul saflavis qvebs Cven ver mivakvlieT da Sesabamisad verc
saTanado paleografiuli aslebi davamzadeT.
aRniSnuli problema da warmodgenili masalis istoriuli Rirebu-
leba kargad cxadyofs imas, rom qoberis monastris safuZvliani kvleva
qarTvel mecnierTagan met yuradRebas moiTxovs.
anTelava, ilia. saqarTvelos centraluri da adgilobrivi
mmarTveloba XI-XIII ss. Tbilisi, 1983
basili ezosmoZRvari. cxovreba mefeT-mefisa Tamarisi. qarTlis
cxovreba. red. simon yauxCiSvili. tomi II. Tbilisi, 1959
beriZe, vaxtang. samcxis xuroTmoZRvreba. Tbilisi, 1957
gawerelia, akaki. dedofali Tamari (`gurji-xaTuni~) da poeti
jelal ed-din rumi. literaturuli gazeTi, 41-42, 1960
meliqseT-begi. leon. qoberi da misi somxuri da qarTuli warwerebi.
tfilisis universitetis moambe, VIII, 1926
menabde, levan. Zveli qarTuli mwerlobis kerebi. t. I, nakveTi II.
Tbilisi, 1962
mesxia, SoTa. saSinao politikuri viTareba da samoxeleo wyoba XII
saukunis saqarTveloSi. Tbilisi, 1979
mirianaSvili, lado. qarTvelTa saqtitoro moRvaweoba kapadoki-
aSi. Academia, 1, 2010
muradiani, paruir. somxeTis qarTuli warwerebi. wyaroTmcodneo-
biTi gamokvleva, somxur enaze. erevani, 1977
orbeliani, sulxan-saba. leqsikoni qarTuli. red. ilia abulaZe.
Tbilisi, 1991
JamTaaRmwereli. qarTlis cxovreba. red. simon yauxCiSvili. tomi
II. (Tbilisi, 1959
Jordania, Tedo. qronikebi. wigni II. tfilisi, 1897
silogava, valeri. somxeTis qarTuli epigrafikuli Zeglebis
gamocemis Sesaxeb. macne, enisa da literaturis seria, 2, 1980
silogava, valeri. zogierTi axali masala qoberis qarTuli
epitafiebis Sesaxeb. epigrafikuli etiudebi da SeniSvnebi, 4, 1990
Sengelia, nodar. mcire aziis selCukebi da saqarTvelo (XI saukunis
ukanaskneli meoTxedi - XIII saukune. Tbilisi, 2003
giorgi kalandia, qeTevan asaTiani
191
jafariZe, goCa. qarTvelebisa da saqarTvelos arabuli saxel-
wodebebi. saqarTvelosa da qarTvelebis aRmniSvneli ucxouri da
qarTuli terminologia. Tbilisi, 1993
javeliZe, elizbar. gurji xaTunis (dedofali Tamaris) da
jelaled-din rumis urTierTobis istoriidan. ciskari, 1, 1970
Brosset, M. Rapports sur un voyage archéologique dans la Géorgie et dans l’Armenie. Livr. 3, St-Pétersbourg, 1851
Preliminary Results of First and Second Expedition in Koberi
George KalandiaKetevan Asatiani
Summary
In Georgian epigraphic sources one of the most important place is held by the inscriptions of Koberi monastery, which is located on the territory of modern Armenia. Georgian and Armenian scholars always gave considerable attention to these epigraphic monuments, but on the one hand the geographic area of the monument and on the other building stones and boulders scattered on the ground of the church’s territory, complicated
On 9 and 17 July 2012, two scholarly expeditions were organized, with the help of
this stage, we recorded 19 gravestones and made paleographic copies of all of them. Also we decoded interesting unknown 9 epitaphs.
These epitaphs decoded by us contain invaluable information about the family of the minister at court Ivane II. Until now, it was known that the companion-in-arms of Demetre II had 5 children: Shahanshe II, Vahram, Artashir, Aghbugha and Zaza. But the graves give information about one more son of Ivane II, Monk Pimen and the daughter Tamar Mkhargrdzeli, wife of Sula Gurkneli. We also ascertained the personality of Shalva, grandson of Ivane and son of Shanshe II. Shalva was a Commander-in-chief.
qoberis I da II samecniero eqspedicia
Arm 23
dali CitunaSvili
XVI saukunis dasawyisSi amierkavkasia iranisa da osmaleTis
brZolebis avanscenas warmoadgenda. qarTveli didebulebi xSirad
sargeblobdnen am dapirispirebiTa da sakuTari problemebis
gadasaWrelad an erTi da an meore mxaris daxmarebas iRebdnen.
swored ase moxda samcxe-saaTabagoSi, rodesac 1515 wels yvaryvare
III-s aujanyda misive biZa manuCari. es ukanaskneli, ZmisSvilisagan
gansxvavebiT, romelic sefianTa keTilganwyobiT sargeblobda,
aSkarad osmaluri orientaciisa iyo. manuCarma gaimarjva, samcxidan
gaZevebuli yvaryvare ki TavrizSi Cavida da daxmareba Sah-ismail I-s
(1501-1524) Txova. Sah ismailma, yvaryvares dasaxmareblad, 1516 wels
jari gagzavna div-sulTan rumlus meTaurobiT, romelmac daamarcxa
manuCari da mmarTveloba yvaryvares daubruna.1
cnoba iranelTa am laSqrobis Sesaxeb mxolod hasan rumlus `hasan
aT-TavarixSia~ daculi. rumlu mogviTxrobs:
`am wels brZola moxda yvaryvaresa da manuCars Soris
saqarTveloSi. yvaryvare gaiqca da TavrizSi gabednierda
xelmwifesTan xlebiT... didebulma mzem wyalobis sxivebi mohfina
yvaryvares da brZaneba gasca, rom div-sulTan rumlu, Carqina
hasan Taqalu... wasuliyvnen da ecadnaT, egeb RvTis daxmarebiT
saqarTvelos are gaiwmindos im uwmindurTagano... manuCari gaiqca
da rums wavida... amirebi Tmogvis cixis midamoebSi dadgnen. 14
dRe grZeldeboda brZola cudmaqcevar qarTvelTa da Raziebs
1 saqarTvelos istoriis narkvevebi, t. IV, saqarTvelo XVI saukunis dasawyisidan
XIX saukunis 30-ian wlebamde (Tbilisi, 1973), 96-7; literaturisaTvis ix. samxreT
saqarTvelos istoriis masalebi (XV-XVI ss), teqstebis publikacia, gamokvlevebi
da saZieblebi qr. SaraSiZisa (Tbilisi, 1961); nana gelaSvili, iran-saqarTvelos
urTierTobis istoriidan (Tbilisi, 1995).
IX
193
Soris. bolos islamis laSqarma gaxvrita cixis wyalsacavebi da
urwmunoebs Zala waarTva. maT mimarTes div-sulTans da arbarniri,
romelic manuCaris rwmunebuli iyo, Sesaferisi saCuqrebiT cixidan
gamovida. div-sulTanma saqarTvelos gamgebloba yvaryvares misca
da dabrunda~.2
hasan rumlus cnobebis gamomcemlis miTiTebiT cnoba am laSqrobis
Sesaxeb pirvelad iyo gamoyenebuli Cvens istoriografiaSi da sxva
damatebiTi wyaroebi am cnobis dasazusteblad aqamde qarTuli
istoriografiisaTvis ucnobi iyo.3
sul axlaxan, xelnawerTa erovnuli centris somxur xelnawerTa
fondis N23 xelnaweris Seswavlisas gamovlinda anderZ-minaweri,
romelic adasturebs da garkveulwilad azustebs informacias am
laSqrobis Sesaxeb. somxuri xelnaweri saxarebaa, romelic 1423 wels
Toma beris mieraa gadawerili aRTamarSi. saxarebas, gadamweriseuli
anderZis garda, kidev erTi kolofoni axlavs, romelic xelnaweris
Seqmnidan TiTqmis 100 wlis Semdegaa Sesrulebuli da mis erT-erT
ukanasknel mflobels ekuTvnis. mogvaqvs anderZi da misi qarTuli
Targmani:
[..]
[..]
2 hasan rumlus cnobebi saqarTvelos Sesaxeb, sparsuli teqsti TargmaniTa da
SesavliT gamosca vladimer fuTuriZem, SeniSvnebi daurTo r. kiknaZem (Tbilisi,
1966), 20.
3 hasan rumlus cnobebi saqarTvelos Sesaxeb, 53.
Arm 23-is anderZ-minaweris cnoba
194
`me, SaJadesma4, ukanasknelma mflobelma am wmida saxarebisa,
viyide 100 Takad,5 Cemi sulisaTvis davitove, mosaxseneblad [sulisa
Cemisa] da mSobelTa CemTa: mamisa Cemisa sargis mRvdlisa da dedisa
Cemisa narixaTunisa da meuRlisa Cemisa astuawaturisa da Zmisa
Cemisa tiraÁtur mRvdlisa, Svilebisa CemTa Rabarisa da mirianisa
da mirijanisa, rom SeviZine es [Znelbedobis] da gaWirvebis dros,
rodesac movida devaÁ ali da aiRo Tmogvi da mravali amowyvita
xmliT da mravali tyved Caigdo da mravali aaoxra samcxeSi. am
gaWirvebis dros Sevisyide RvTiuri saxareba, vinc waikiTxoT
an gadaweroT cocxalTaTvis [cxoneba] da [mSvidoba] iTxoveT,
xolo gardacvalebulTaTvis gansveneba da Sewyaleba qristesgan.
da momxsenebelic da mosaxsenebelic erTad Sewyalebul iqnas
qristes mier Jamsa meored mosvlisa misisa. vinc waikiTxoT erTxmad
wyaloba TqviT ufali SaJadisa da mSobelTa misTaTvis. somxuri
welTaRricxvis /j k e wels daiwera mosaxsenebeli. amen, amen, amen!~
rogorc vxedavT, xelnaweris kolofoni adasturebs div sulTanis
(somxurad devaÁ ali) laSqrobas, amasTanave akonkretebs, rom iranelebs
Tmogvi auRiaT (hasan rumlusTan mis Cabarebazea laparaki), mravali
dauxocavT da dautyvevebiaT da mTlianad mouoxrebiaT mTeli samcxe. rac
Seexeba laSqrobis TariRs, somxuri welTaRricxvis / j k e weli (965 + 551/2
=1516/7) 1516/17 wlebs emTxveva da amiT ar ewinaaRmdegeba rumlus cnobas.
interesmoklebuli ar aris is faqti, rom CvenTvis saintereso
kolofons boloSi kidev erTi minaweri aqvs. minaweri, romelic Tavisi
SinaarsiT pirvels emTxveva (Secvlilia mxolod anderZis wyoba da
damaxinjebiT aris motanili xelnaweris momgeblis sakuTari saxeli),
Sesrulebulia lurji melniT da paleografiulad ufro gviani
periodis aris. minaweri Semdegi saxisaa:
4 sakuTari saxeli `SaJadesi” (da misi variant SaJadi) ar gvxvdeba h. aWarianis mier
somxuri saistorio wyaroebis monacemTa safuZvelze Sedgenil sakuTar saxelTa
leqsikonSi, amdenad am pirovnebis identifikacia dResReobiT SeuZleblad migvaC-
nia.
5 Taka, Tanka (tanga) – osmaluri fulis erTeuli, vercxlis moneta ix.
II 1944, gv. 82.
dali CitunaSvili
195
`weli /j k d (964 + 551/2 =1515/6) iyo, movida devaÁ ali
da aiRo Tmogvi da mravali xmliT mosra da mravali daatyveva da
mravali aaoxra. RvTiuri es saxareba datyvevebul iqna. me Safadma6
SeviZine, 100 Tanka miveci, sulisa CemisaTvis davtove da Cemi
vaJebisaTvis cxoneba iTxoveT qristesgan~.
miuxedavad imisa, rom gviandeli minaweri cvlis ZiriTad anderZSi
motanil TariRs – minaweris mixedviT Tmogvis aReba 1515/16 wlebSi
momxdara (964+551/2 =1515/16), rac erTi wliT gansxvavdeba hasan
rumlusa da pirveli kolofonis Cvenebisagan, vfiqrobT, is xelnaweris
romelime gviandeli mflobelis mier aris Sedgenili pirveli
kolofonis safuZvelze da damoukidebeli Rirebuleba ar gaaCnia.
amgvarad, xelnawerTa erovnuli centris somxur xelnawerebSi
daculi Arm 23-is anderZi kidev erTi damatebiTi wyaroa samcxeSi div
sulTanis laSqrobis Sesaxeb.
gelaSvili n. saqarTveloSi yizilbaSTa pirveli laSqrobis
sakiTxisaTvis. kr. axloaRmosavleTi da saqarTvelo. Tbilisi, 1991
gelaSvili n. iran-saqarTvelos urTierTobis istoriidan.
Tbilisi, 1995
kacitaZe d. iranis istoria, III-XVIII ss. Tbilisi, 2003
samxreT saqarTvelos istoriis masalebi (XV-XVI ss). teqstebis
publikacia, gamokvlevebi da saZieblebi qr. SaraSiZisa. Tbilisi, 1961
saqarTvelos istoriis narkvevebi. t. IV. saqarTvelo XVI saukunis
dasawyisidan XIX saukunis 30-ian wlebamde. Tbilisi, 1973
hasan rumlus cnobebi saqarTvelos Sesaxeb. sparsuli teqsti
TargmaniTa da SesavliT gamosca vladimer fuTuriZem, SeniSvnebi
daurTo r. kiknaZem. Tbilisi, 1966
II. 1944
6 xelnaweris momgeblis saxeli `Safadi“ kolofonis `SaJdis~ damaxinjebuli
formaa.
Arm 23-is anderZ-minaweris cnoba
196
The Colophon of Ms. Armenian 23 on the Capturing of
Tmogvi Fortress
Dali Chitunashvili
Summary
National Centre of Manuscripts in Tbilisi boasts an Armenian manuscript 23 dating to the 15th century; but the colophon of this manuscript was written in the 16th century. The colophon refers the conquering of Samtskhe region in Georgia and capturing Tmogvi fortress by Div Sultan Rumlu in 1516. The colophon along with the history of Hasan Rumlu is a primary source for the question related to Div Sultan Rumlu’s invasions of Georgia.
dali CitunaSvili
goCa jafariZe
abasianTa dirhemebis qarTuli minabaZebi
qarTul numizmatikaSi uaRresad saintereso da sayuradReboa
arabuli dirhemebis qarTuli minabaZebis problema. minabaZebi
garegnulad abasianTa xanis dirhemebis msgavsia, atareben maTTvis
damaxasiaTebel arabul, magram damaxinjebul zedwerilebs. maT
adgilobriv warmomavlobaze, mkvlevarTa azriT, metyvelebs is,
rom minabaZebi aRmoCenilia mxolod saqarTvelos teritoriaze.
garda amisa, isini zogierT monetaze SesaZleblad miiCneven dainaxon
qarTuli asoebic (asomTavruliT). miuxedavad imisa, rom minabaZebis
garSemo ukve sakmao literatura arsebobs, gvaqvs safuZveli erTxel
kidev davubrundeT maT da warmovadginoT zogierTi dakvirveba, rac,
vfiqrob, xels Seuwyobs am monetebis Semdgom Seswavlas.
minabaZebs pirvelad 1910 w. Seexo e. paxomovi. man gamoaqveyna ori
aseTi monetis foto da aRwera erTi maTgani.1 mis Sublze, centraluri
zedwerilis (muslimuri rwmenis simbolos pirveli nawili) pirveli stri-
qonis Tavze da mesame striqonis qvemoT, moTavsebulia damaxinjebuli,
sruliad gaurkveveli sityvebi, xolo irgvliv – aseve damaxinjebuli
muslimuri legenda, garSemortymuli ormagi wertilovani anda xazovani
rkaliT. zurgze, samstriqoniani centraluri zedwerilis (muslimuri
rwmenis simbolos meore nawili) garSemo, wertilovani rkalis gareT,
damaxinjebuli zedwerilia da kvlav rkali.
e. paxomovi aRniSnavda, rom minabaZebze muslimuri (resp. arabuli – g.j.)
1 E.A E.AIII, #38-39.
X
198
wera-kiTxvis ucodinari xelosnebis mier amokveTil warwerebSi gvxvdeba
mravali niSani, romlebic maT gadaakeTes qarTul asoebad ( , da sxv.),
rasac xelosanTa erovnebis maCveneblad Tvlida.2
minabaZebis qarTuli warmomavlobis sxva damamtkicebel sabuTad
paxomovs miaCnda is, rom maTi didi nawili aRmoCnda saqarTveloSi.
misi azriT, minabaZebis gaCena ganapiroba X s-is bolos muslimuri
dirhemebis Zlierma dinebam CrdiloeTSi amierkavkasiidan, sadac
isini umniSvnelo raodenobiT gvxvdeba. mimoqcevaSi fulis niSnebis
naklebobam gamoiwvia saqarTveloSi muslimuri monetebis minabaZebis
moWra3. Cans, paxomovi minabaZebs X s-iT aTariRebda.
paxomovma aRniSna, rom es arabuli minabaZebi daculi iyo
sankt-peterburgSi – saimperatoro ermitaJsa da s. a. Cumakovis
koleqciebSi, agreTve moskovSi – p. m. zubovis koleqciaSi,4 magram
ar daukonkretebia, Tu sad inaxeboda mis mier gamoqveynebuli
minabaZebi.
1955 w. d. langma gamosca amerikis numizmatTa sazogadoebis muzeumis
(Semdeg: ans) koleqciaSi daculi sami minabaZidan oris foto da aRwera
erTi maTgani, romlis zurgze, centraluri zedwerilis qvemoT, waikiTxa
`Tiflis~ (Tbilisi).5 moneta, romelic atarebda Tbilisis zarafxanis
damaxinjebul saxels zurgis centraluri zedwerilis qvemoT, iyo
unikaluri6 lengisTvis. im dros ucnobi darCa, rom msgavsi egzemplari
inaxeboda peterburgis ermitaJSic (ix. qvemoT).
lengma es moneta miakuTvna bagrat III-s. man, cxadia, icoda, rom
bagrat III ar axorcielebda kontrols Tbilisze. meore mxriv, Tu
minabaZebi moWres jafarianma amirebma, mosalodneli unda yofiliyo
maT warwerebSi wignierebis (arabulis codnis) ufro maRali done.
mkvlevars mxedvelobaSi hqonda Secdomebi monetis zedwerilebSi.
2 (1970), 57. 3 iqve.
4 iqve.
5 D. M. Lang, Studies in the Numismatic History of Georgia in Transcaucasia (New York, 1955), 18-19, pl. I, 11-12. maT d. lengma uwoda `ubralo monuri qarTuli imitaciebi abasianTa
dirhemisa~, romelic iSviaTi gaxda amierkavkasiaSi axlo aRmosavleTidan
ruseTsa da skandinaviaSi vercxlis monetis dinebis gamo. am SemTxvevaSi lengis
Tvalsazrisi paxomovis msgavsia.6 iqve, 19.
goCa jafariZe
199
sabolood, lengi mainc Tvlida, rom minabaZebi saqarTveloSi mimoq-
cevaSi iyo ueWvelad bagrat III-is dros, romlis mmarTvelobisTvis maTi
mikuTvneba yvelaze Sesaferisad miaCnda.7
lengis publikacias gamoexmaura S. mesxia. is Tvlida, rom
minabaZebi moiWra TbilisSi jafarianTa xelisuflebis gadaSenebisa
da aq damoukidebeli saqalaqo TviTmmarTvelobis damyarebis
Semdeg, XI s-is 80-iani wlebidan – XII s. 20-ian wlebamde. misi
azriT, am dros monetis moWra SeeZlo ara romelime amiras, an sxva
mmarTvels, aramed mxolod saqalaqo sabWos, qalaqis komunalur
mmarTvelobas.8
minabaZebs ramdenjerme Seexo d. kapanaZe. is werda, rom TavianTi
garegnuli saxiT da warwerebis ganlagebiT, minabaZebi Zalze
mogvagoneben sayovelTaod cnobil arabul dirhemebs, magram,
yuradRebiT Seswavlis Semdeg, isini amJRavnebdnen TavianT aSkara
qarTul warmomavlobas9. is iziarebda paxomovisa da lengis
Tvalsazriss da Tvlida, rom arabuli `gauxeSebeli zedwerilebis
zogierTi niSani Secvlilia qarTuli asomTavruliT~.10 kapanaZes
saeWvod miaCnda, rom isini iWreboda TbilisSi da fiqrobda, rom
es xdeboda sadRac, sxva qarTul samflobeloebSi.11kapanaZe aseve
gamoexmaura lengis publikacias da mesxias zemoxsenebul mosazrebas,
romelsac ar daeTanxma. minabaZebis dabali wonis analogias is xedavda
XI s-is mcirewonian qarTul monetebSi;12 rac Seexeba sinjadobas,
kapanaZe werda, rom `sadavo monetebi … jer SedarebiT maRali
xarisxis vercxlisaa~13 (X s-is miwurulis ali ibn jafaris dirhemebis
msgavsad).
kapanaZis argumentebidan yvelaze mniSvnelovania is, rom
`komunisdamagvari wyobilebis~ droindel TbilisSi muslimuri
mosaxleoba Warbobda da aq moWrili monetebis zedwerilebs,
gansakuTrebiT ki alahisa da mahmadis saxelebs, ra Tqma unda, ar
7 Lang, Studies, 19. 8 S. mesxia, saqalaqo komuna Sua saukuneebis TbilisSi (Tbilisi, 1962), 77-9.
9
10 d. kapanaZe, qarTuli numizmatika (Tbilisi, 1969), 58.
11 , a, 51.12 kapanaZe, qarTuli numizmatika, 58.
13 iqve.
abasianTa dirhemebis qarTuli minabaZebi
200
daamaxinjebdnen~;14 kapanaZe, lengis msgavsad, ans-is minabaZs X-XI ss-is
mijniT (e.i. bagrat III-is epoqiT – g.j.) aTariRebda.15
kapanaZis mosazrebas ar daeTanxma i. jalaRania, romelmac, mesxias
kvaldakval, minabaZebis moWris TariRad miiCnia XI s-is 80-iani – XII
s-is 20-iani wlebi, daviT IV-is mier Tbilisis aRebamde.16 mogvianebiT,
rogorc qvemoT vnaxavT, man daTariRebaSi koreqtivi Seitana.
minabaZebis SeswavlisaTvis mniSvnelovani gaxda 1977 wels afxaze-
Tis teritoriaze – webeldaSi aRmoCenili arabuli dirhemebis qarTuli
minabaZebis didi ganZi, romelic Sevida soxumis saxelmwifo muzeumSi
da is 1982 w. gamosces ir. jalaRaniam, o. bRaJbam da i. voronovma.17 ganZSi
(sul 106 moneta), minabaZebTan erTad, iyo 163/779-80 w. xalifa al-mahdis
namdvili dirhemic. aman safuZveli misca avtorebs, saeWvod mieCniaT
`minabaZebis gamoSvebis TariRis gadatana XI s-is bolosa da XII s-is
pirvel meoTxedSi~. maTi azriT, minabaZebi moiWra X-XI ss-is mijnaze.18
es daTariReba 1992 w. saeWvod CaTvala T. dunduam. imis gamo, rom ganZSi
aris xalifa al-mahdis xsenebuli dirhemi, misi azriT, `es saSualebas
iZleva qarTuli minabaZebis ufro adreuli epoqiT daTariRebisa~.19
2006 w. T. dundua, imave dirhemis safuZvelze, ukve Tvlida, rom al-
mahdis dirhemi `ase Tu ise aTariRebs ganZis daflobas... es SeiZleba
momxdariyo bagrat III-is epoqaze adre, IX saukunis meore da X saukunis
pirvel naxevarSi~.20
ukanasknelad, g. dunduas da i. jalaRanias avtorobiT gamocemul
qarTul numizmatikur leqsikonSi aRniSnulia, rom `savaraudod ganZi
IX-X saukuneebis mijnas SeiZleba miekuTvnos~.21
14 kapanaZe, qarTuli numizmatika, 58.
15 iqve.
16 V- XIII1979), 69-70.
17 a
.
18 iqve, 25; avtorebma dasves kiTxva: `xom ar iyo es minabaZebi produqti
araoficialuri, arasaxelmwifoebrivi emisiisa, romelic win uswrebda monetebis
gamoSvebas qarTveli mefis bagrat III-is saxeliT?~ iqve, 26.
19 T. dundua, `X–XII ss. qarTuli monetebi da saqarTvelos istoriis zogierTi
sakiTxi~, Tbilisis universitetis Sromebi, t. 310 (1992), 22-3.
20 T. dundua, g. dundua, qarTuli numizmatika, naw. I (Tbilisi, 2006), 180.
21 g. dundua, i. jalaRania, qarTuli numizmatikuri leqsikoni (Tbilisi, 2009), 177.
goCa jafariZe
201
miuxedavad motanili mosazrebebisa, ganZis dagrovebisa da
dafvlis dro dazustebas saWiroebs. ganZis yvelaze adreuli moneta
gvaZlevs ganZis dagrovebis mxolod sawyis TariRs, xolo dafvlis
miaxloebiTi TariRi ganisazRvreba ganZis yvelaze gviandeli monetiT.
al-mahdis dirhemi webeldis ganZSi gviCvenebs mxolod imas, rom
misi dagroveba daiwyo arauadres 163/779-80 wlisa, magram ara imas, Tu
rodis moxda, daaxloebiT mainc, misi dafvla. amis gasarkvevad saWiroa
minabaZTa prototipebis, maTi zarafxanebis, moWris TariRisa da sxva
maxasiaTeblebis Seswavla, rac ar Catarebula da ris gakeTebasac
qvemoT Sevecdebi.
am istoriografiuli Sesavlis Semdeg davubrundebi uSualod
minabaZebs. 1986 wels leningradSi ermitaJSi mivlinebis dros
saSualeba momeca gavcnobodi ermitaJis numizmatikis ganyofilebaSi
dacul arabuli dirhemebis minabaZebs. isini sul 11 calia: 1364,
11614, 11615, 11616, 14210, 14211, 14212, 14213, 14214, 14215 da 14216. Svid
maTgans ixseniebs i. jalaRania.22 ermitaJis minabaZebs, romelTa msgavsi
monetebi gvxvdeba webeldis ganZSic, aseve Sevexebi qvemoT. pirvelad
qveyndeba maTi fotoebic (ix. tabulebi).
rogorc zemoT iTqva, e. paxomovma ar miuTiTa, Tu sad iyo daculi mis
mier gamocemuli ori minabaZi. fotoebis mixedviT SeiZleba vTqva, rom
isini ar aris ermitaJis egzemplarebi, vinaidan maTgan gansxvavebuli
siqiT arian moWrilni.23
webeldis ganZis wyalobiT, minabaZTa raodenoba mniSvnelovnad
gaizarda. ermitaJSi dacul minabaZebTan erTad Seiqmna ukeTesi pirobebi
maTi saTanado SeswavlisaTvis. magram, samwuxarod, es ar moxda.
webeldis ganZis gamocemaSi arabuli zedwerilebi arcTu iSviaTad
SecdomiTaa wakiTxuli. ar iqna amokiTxuli zogierTi prototipis
zarafxana da moWris weli. ar iqna gaTvaliswinebuli adreuli arabuli
dirhemebis maxasiaTeblebi, romlebic, miaxloebiT mainc, iZleoda
ganZis dafvlis daTariRebis saSualebas da, saerTod, gaugebaria, ra
argumentebis safuZvelze moxda ganZis daTariReba X-XI ss-is mijniT.
webeldis ganZis foto-tabulebi warmodgenas gviqmnis minabaZTa
22 esenia: 14210, 14211, 14212, 14213, 14214, 14215 da 14216.
, 70.23 ix. III, #38-39.
abasianTa dirhemebis qarTuli minabaZebi
202
Taviseburebebze, magram isini dabali xarisxisaa. maTi saSualebiT
SesaZlebelia vimsjeloT mxolod ganZis monetebis nawilze.
webeldis ganZis publikaciis (1982 w.) dros me xangrZliv mivlinebaSi
viyavi sazRvargareT da mas gavecani mxolod mogvianebiT, 1986 wels. am
dros soxumSi viTareba sakmaod daZabuli iyo. afxazeTis saxelmwifo
muzeumis direqtorma upasuxod datova Cemi werili, romelSic
vTxovdi, moeca ganZis xelaxali Seswavlis SesaZlebloba.24
uSedego aRmoCnda Cemi cda, momepovebina ganZis monetebis
fotoebis negativebi, anda ukeTesi fotoreproduqciebi TbilisSi.
isini ar aRmoaCnda arc fotograf n. arCvaZes, romelmac gadaiRo es
monetebi da arc or avtors samidan, romlebmac gamosces ganZi – i.
jalaRaniasa da i. voronovs.
imis molodinma, rom raime axali aRmoCena saSualebas momcemda
ufro guldasmiT Semeswavla minabaZebi, maTze muSaoba sakmaod
gamixangrZliva da axla, sakmaod mogvianebiT, minda warmovadgino
minabaZebis kvlevis zogierTi Sedegi. imedia, rom maT safuZvelze
da maTi gaTvaliswinebiT, momavalSi axali minabaZebis aRmoCenis
SemTxvevaSi, sxva mkvlevrebs saSualeba miecemaT, meti sinaTle
mohfinon maTi emisiisa da mimoqcevis problemebs.
minabaZTa arabuli zedwerilebisTvis damaxasiaTebeli zogi-
erTi Secdoma. minabaZebze arabuli zedwerilebis didi nawili
damaxinjebulia, naklulia da SecdomebiTaa. arabul (mociquli) رسول
xSirad weria bolo asos ”ل”-s (`lam~-is) gareSe: رسو (webeldis ganZi,
## 3-9, 11-12, 14-17, 28-29, 44, 85 da ermitaJi, ## 11616, 14210, 14211da
14215 tab.). sityvaSi pirvel asos `Sin~-s (Tavze sami wertilisشريك
gareSe, rasac ganapirobebs qufuri Sriftis Tavisebureba), sami fexis
nacvlad, xSirad aqvs ori (## 30, 35, 39 40, ....), anda dakargulia asoebi
.(~Á`) ”ي“ da (~ra`) “ر“
minabaZebis nawilis Sublze zedwerilebi amokveTilia ukuRma,
sarkiseburad (webeldis ganZi, ## 36, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 70,
ermitaJi, #14216, tab.). iSviaTad es orive mxarezea (webeldis ganZi,
## 46, 47; ermitaJi, #14214 tab. ). aseve iSviaTad, Sublisa da zurgis
centraluri zedwerilebi erTi da igivea (webeldis ganZi, #34, sadac
Sublis zedwerili ukuRmaa da # 79).
24 afxazeTSi momxdari cnobili movlenebis Semdeg, am ganZis bedi CemTvis
ucnobia.
goCa jafariZe
203
qarTuli asoebi minabaZebze? rogorc aRiniSna, zogierT minabaZze
mkvlevrebi (paxomovi, lengi, jalaRania) xedaven qarTul asoebs.
Tu asea, qarTuli asoebi, saboloo jamSi, raRac sityvas, an sityvis
fragments mainc unda gvaZlevdes, magram ase ar aris da, vfiqrob,
rom saqme gvaqvs ara qarTul, aramed damaxinjebul arabul asoebTan,
qufuri SriftiT. faqtobrivad, minabaZebis qarTuli warmomavlobis
erTaderTi da gadamwyveti sabuTia maTi aRmoCenebi saqarTvelos
teritoriaze. analogiuri minabaZebi me ar meguleba ruseTisa da aRm.
evropis teritoriebze, sadac, saerTod, iSviaTi ar aris arabuli
dirhemebis minabaZTa aRmoCenebi.
minabaZebis metrologia. dRemde cnobili 120 minabaZis (ans-is,
ermitaJis, webeldis ganZisa da Weremis egzemplarebi) monetis woniTi
maCveneblebi meryeobs 1.2-dan – 2.31 gramebs Soris. gamonaklisia
WeremSi aRmoCenili egzemplari – 2.78 g.25 ZiriTadi masivis erTi jgufi
modis 1.41-1.50 (20 egz.) da 1.51-1.60 (19 egz.) gramebze; meore jgufi –
1.61-1.70 (15 egz.) da 1.71-1.80 (17 egz.) gramebze.
srulwoniani dirhemebi (2.97 g) ganZSi ar aris. TviT xalifa al-
mahdis aRniSnuli dirhemis wonaa 2.25 g. minabaZebis woniT maCveneblebs
saerTo ara aqvT XI s. dabalwonian qarTul monetebTan. ganZis nawili
mainc, faqtobrivad, naxevardirhemiani monetebia. magram, saerTod,
fiqsirebuli woniTi standarti maT ara aqvT. am minabaZebs, Cans, iRebdnen
woniT da ara calobiT.
sinjadoba. miuxedavad imisa, rom kapanaZe aRniSnavda minabaZebis
maRal sinjadobas, es iyo zepiri gancxadeba da maTi analizi arc mas da
arc sxvas ar Cautarebia.
pirvelad, 1987 w., ermitaJis minabaZTa sinjadoba rentgenul-
fluorescentuli meTodiT, Cemi TxovniT, Cemi megobrisa da kolegis, aw
gansvenebuli igor dobrovolskis daxmarebiT, gamoikvlies ermitaJis
fizikur laboratoriaSi da mravali wlis dagvianebiT mxolod axla
qveyndeba:26
25 WeremSi napovni es moneta (d. 25-26 mm), eqvTime TayaiSvilis mier parizidan
dabrunebuli saganZuridanaa. is Semowiruli yofila iv. axmetelaSvilis mier.
informacia momawoda maia patariZem.
26 am meTodis Sesaxeb ix.
,I
abasianTa dirhemebis qarTuli minabaZebi
204
##
ermitaJis minabaZebis liTonis Semadgenloba1
Cr Mn Fe Co Ni Cu Zn Au As Pb Ag Sb
1364 0.00 0.00 0.04 0.00 0.01 1.77 0.00 0.17 0.00 0.24 97.72 0.04
11614 0.01 0.00 0.02 0.00 0.01 9.23 0.00 0.09 0.00 0.46 90.19 0.00
11615 0.00 0.00 0.05 0.00 0.00 22.03 0.00 0.10 0.07 0.22 77.54 0.00
11616 0.00 0.01 0.01 0.00 0.00 4.06 0.00 0.04 0.09 0.24 95.53 0.02
14210 0.01 0.00 0.03 0.00 0.01 5.50 0.00 0.00 0.00 0.53 93.87 0.03
14211 0.00 0.00 0.03 0.00 0.03 15.26 0.00 0.00 0.00 0.16 84.52 0.00
14212 0.00 0.00 0.12 0.00 0.02 4.11 0.00 0.18 0.00 0.41 95.16 0.00
14213 0.00 0.03 0.08 0.00 0.01 2.54 0.00 0.00 0.00 0.49 96.82 0.03
14214 0.00 0.00 0.06 0.00 0.00 5.48 0.00 0.02 0.00 0.20 94.25 0.00
14215 0.00 0.00 0.07 0.00 0.00 6.26 0.00 0.04 0.02 0.07 93.55 0.00
14216 0.00 0.00 0.03 0.00 0.00 4.33 0.00 0.00 0.00 0.13 95.50 0.00
27
motanili cxrilidan Cans, rom vercxlis Semcveloba monetebSi
maRalia. 11 minabaZidan mxolod oris sinjadobaa 90-ze naklebi: 11615
– 77. 54 da 14211 – 84.52. am monacemebiT ver vityvi, rom isini moiWra
vercxlis krizisis dros, X–XI ss. mijnaze.
zarafxanebi da moWris TariRi minabaZTa prototipebze. webeldis
ganZis 106 monetidan, rogorc aRniSnavdnen ganZis gamomcemlebi,
mxolod erTia namdvili arabuli dirhemi – xalifa al-mahdisa. amasTan,
ganZis minabaZebis ramdenime calze: 44, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53 da
54, lengis mier gamocemuli ans-is minabaZis analogiiT,28 maT moWris
adgilad waikiTxes Tbilisi:
27 Cr – qromi, Mn – marganeci, Fe – rkina, Co – kobalti, Ni – nikeli, Cu – spilenZi,Zn – TuTia, Au – oqro, As – dariSxani, Pb – tyvia, Ag – vercxli, Sb – surma.
28 Lang, Studies, pl. I, 12.
##
goCa jafariZe
205
webeldis ganZis da ans-is dasaxelebuli egzemplarebis msgavsia
ermitaJis minabaZebi 11616, 14214 da 14216 (tab.).
lengs ar aRuniSnavs, rom ans-is minabaZis zurgis centraluri
zedwerilis Tavze iyo kidev erTi warwera, romelic gauSifravi darCa.
igive warwera gvxvdeba ermitaJisa da webeldis ganZis zemodasaxelebul
minabaZebze:
rogorc amerikis numizmatTa sazogadoebis muzeumis, ise ermitaJis
xsenebul egzemplarebze, warwera, romelsac Tbilisad miiCneven,
sarkiseburad, ukuRmaa amokveTili. swori iqneba:
es sityva amgvarad da, zogjer, bolo asos moxazulobis mcire
cvlilebiT, sworadaa amokveTili ermitaJis ## 11614, 11615 tab. da
webeldis ganZis ## 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 68, 70, 71, 72, 73,
74, 75, 76, 77, 78, 79, 80-81, 82, 83, 84, 85, 86, 87, 88, 89, 90, 91, 92, 93, 94, 95, 96,
97, 98, 99, 100, 101, 102, 103, 104, 105, 106 minabaZebze.
yuradRebas mivaqcevT im garemoebas, rom am tipis (mxedvelobaSi
gvaqvs monetebi sworad amokveTili warweriT) minabaZis mcire saxe-
sxvaobas warmoadgenen ermitaJis #1364 (tab.) da webeldis ganZis ##
66, 67 da 69 egzemplarebi. es sityva ukeT Cans zurgis samstriqoniani
zedwerilis qvemoT:
aseve, ukeT Cans warwerac zurgis centraluri zedwerilis Tavzec:
msgavsi minabaZebi aris webeldis ganZSic (## 66, 67, 69).
lengis wakiTxvas, romelic gaiziares sxva numizmatebmac (kapanaZe,
jalaRania), ver daveTanxmebi. abasianTa dirhemebze zarafxana mo-
Tavsebulia mxolod Sublis centralur zedwerilSi da minabaZebi
abasianTa dirhemebis qarTuli minabaZebi
206
arsebiTad imeoreben prototipebs. ermitaJis # 1364 (tab.), da webeldis
ganZis ## 66, 67 da 69 egzemplarebze (romelTa zurgze cdiloben
waikiTxon Tiflis/Tbilisi), Sublis wriul zedwerilSi aSkarad
ikiTxeba moWris adgili madinaT as-salami (baRdadi) da moWris TariRic
– 157/773-74 w. abasianTa adreuli dirhemebis zurgis centraluri
zedwerilis Tavze da boloSi, Cveulebriv, Tavsdeboda mmarTvelis
– provinciis gamgeblis saxelebi. samwuxarod, madinaT as-salamis
aRniSnul da momdevno wlebis dirhemebze, rogorc sxvadasxva samoneto
katalogis gacnobam miCvena, msgavsi saxeli ar gvxvdeba.
man, vinc moWra es minabaZi, marTalia, prototipad aiRo saxalifos
sataxto qalaqSi moWrili dirhemebi, magram masze daamata iseTi
saxelic, romelic ara gvxvdeba madinaT as-salamis zarafxanis arcerT
vercxlis monetaze.
minabaZze centraluri zedwerilis bolo striqonSi TiTqos
pirveli ori asoa بن – `bn~/Ze. Tu asea, maSin es pirovneba aris Ze
centraluri zedwerilis pirvel striqonSi dasaxelebuli pirisa.
magram, mTlianobaSi, warweris wakiTxva, miuxedavad egviptis, siriisa da
dasavleTis numizmatebTan araerTi konsultaciisa, ar moxerxda.29 imedi
maqvs, rom amas SeZleben sxvebi, Tundac axalgazrda qarTveli arabistebi.30
rogorc zemoT iTqva, kapanaZis Tanaxmad, lengis mier gamocemuli
minabaZi `tipologiuri, stilisturi da faqturuli niSnebiT ... enaTe-
saveba X s. miwurulis arabul dirhemebs~. es Tvalsazrisi ar Seesabameba
sinamdviles. rogorc d. lengis mier gamocemuli, ise yvela sxva cnobili
minabaZi, TavianTi maxasiaTebelebiT Sors dganan X s-is arabuli
vercxlis monetebisgan.
jalaRania aRniSnavda, rom minabaZebis moWris daTariRebis dros
`gadamwyveti sityva ekuTvnis, ra Tqma unda, minabaZis daTariRebul
egzemplars~.31
daTariRebuli minabaZis gamovlena ararealuria. vinc Wrida
29 1999 w. 6 agvistos cnobilma amerikelma numizmatma, amerikis numizmatTa
sazogadoebis islamuri monetebis kuratorma m. beitsma pirad werilSi momwera:
`centraluri zedwerilis Tavze warwera SeiZleba iyos `al-hasan~, an `al-...~ rac
Seexeba bolo striqons, romelsac miiCnevdnen Tbilisad, `me vekiTxebi sakuTar
Tavs, xom ar aris is `ibn ishaki~?
30 lengis mier gamocemuli meore minabaZi (tab. I, 11), fotoebis mixedviT,
SesaZloa, paxomovis mier gamocemuli minabaZis (tab. III, 39) msgavsia. is ar aris
ermitaJis minabaZTa Soris. ermitaJis #1364 egzemplarze igive zedwerili
ramdenadme gansxvavebuli saxiT aris dawerili.
31 , 70.
goCa jafariZe
207
minabaZs, ar fiqrobda aReniSna moWris axali TariRi. sxva saqmea,
rom minabaZze is meqanikurad imeorebda rogorc moWris TariRs, ise
– zarafxanas. swored prototipis TariRi da sxva maxasiaTeblebi,
miaxloebiT mainc, gansazRvraven minabaZebis moWris dros.
webeldis ganZis gamomcemlebi weren, rom es monetebi qufuri
dirhemebis minabaZebia32 – dakonkretebis gareSe. qufuri SeiZleba
iyos rogorc omaianTa, ise abasianTa monetebic. webeldis ganZis, ans-
is da ermitaJis absoluturad yvela minabaZis zurgis centraluri
samstriqoniani zedwerili (محمد/رسول/الله – muhamadi/mociqulia/
alahisa) monetebze pirvelad Semoitanes abasianebma. amdenad, webeldis
ganZis minabaZebis prototipebi ueWvelad abasianTa dirhemebia.
abasianTa adreuli monetebi 750 wlidan agrZelebdnen wminda
aRwerilobiTi tipis omaianTa monetebis tradicias, yuranis aiebiT
da xalifas, anda mmarTvelis saxelis mouxsenieblad. es praqtika
grZeldeboda xalifa al-mansuris (754-775) dromde. al-mansurma
pirvelad Semoitana dirhemebis zurgze Tavisi vaJisa da memkvidris
– al-mahdis saxeli aRmosavlur provinciebSi, sadac is mmarTvelad
dainiSna. mogvianebiT, al-mahdi iyo pirveli, romelic dirhemebze
(basra da ar-rai/ muhammadia) ixsenieba xalifad.
rodis daiwyo webeldis ganZis Segroveba? ganZis erTaderTi
namdvili monetis, 163/779-80 wlis xalifa al-mahdis (775-785) dirhemis
mixedviT, es SeiZleba momxdariyo mxolod 779-80 wlis Semdeg, magram
SeiZleba am TariRis ramdenadme dazusteba.
ganZis #24-e minabaZze, romelzedac TariRs ver vkiTxulob,
Sublis centralur zedwerilSi aRniSnulia, rom minabaZis prototipi
moiWra marTlmorwmuneTa amiras (xalifas) vaJis, al-mahdis brZa-
nebiT (mimma amara bihi al-mahdi muhammad ibn amir al-mu’minin). es moxda
am ukanasknelis gaxalifebamde (775 w.). cnobilia, rom man al-mahdis
tituli (lakab) miiRo mas Semdeg, rac mamam, xalifa al-mansurma daniSna
xorasnis gamgeblad 141/758-59 w., magram am tituliT is pirvelad
ixsenieba mxolod 145/762 wlidan, ar-rais zarafxanaSi moWril
dirhemebze, 155/771-72 wlamde.33 amrigad, webeldis ganZis #24 minabaZis
yvelaze adreuli prototipis gaTvaliswinebiT, ganZis Segroveba
SeiZleba daewyoT ara uadres 762 wlisa da momdevno xanebSi.
32
33 Culture and Memory in Medieval Islam: Essays in Honour on Wilfred Madelung, ed. by Farhad Dafrary and Josef W. Meri (London, 2003), 219-73, 286-92.
abasianTa dirhemebis qarTuli minabaZebi
208
uxarisxo fotoreproduqciebmac ki saSualeba mogvca, wagvekiTxa
zarafxana da moWris TariRi webeldis ganZis 10 monetaze. esenia: madinaT
as-salamis 157/773-74 w. Svidi (## 21-22, 65-69), basras (#23) da vasitis
156/772-73 w. (#17) dirhemebis TiTo-TiTo minabaZi. amave wlisa da madinaT as-
salamis zarafxanisaa ermitaJis koleqciis #1364 minabaZic. dasaxelebul
minabaZebze wakiTxuli TariRebi saSualebas iZleva davaskvna, rom maTi
prototipebi iyo VIII s-is 70-iani wlebis abasianTa dirhemebi.
webeldis ganZSi me ver vnaxe vercerTi minabaZi, romlis prototipic
daTariRebuli iqneboda VIII saukunis bolo wlebiT, an IX s. damdegiT.
SesaZloa amis mizezi isaa, rom minabaZebis umravlesobaze zarafxanebi,
da, rac mTavaria, wlebi imdenadaa damaxinjebuli, rom SeuZlebelia
maTi prototipebis identifikacia. magram gvaqvs abasianTa adreuli
dirhemebis mniSvnelovani da gadamwyveti maxasiaTeblebi: wriuli
zedwerilebis raodenoba monetebis Sublze da paleografiuli
Taviseburebebi, romlebic miaxloebiT daTariRebis saSualebas
iZleva.
cnobilia, rom xalifa al-mamunis zeobis (813–833) dros, 206/821-
22 wlisTvis saxalifoSi ganxorcielda samoneto reforma, roca
Seicvala vercxlisa da oqros monetebis garegnuli saxe.34
1. reformis Sedegad moxda dirhemebisa da dinarebis zedwerilebis
unificireba. am monetebze erTnairad dalagda zedwerilebi.
abasianTa adreuli dirhemebis (da dinarebis) Sublis centraluri
zedwerilis (muslimuri rwmenis simbolos pirveli nawilis) garSemo
iyo erTi wriuli zedwerili, romelSic aRiniSnebida moWris adgili
da weli. 198/813 w., mas Semdeg, rac al-aminTan taxtisTvis brZolaSi
gamarjvebuli al-mamuni xalifad gamocxadda, q. mervSi, sadac iyo misi
rezidencia, pirvelad moiWra dirhemebi, romelTa Sublze am erTi
wriuli warweris garSemo gaCnda meore zedwerili yuranidan (XXX, 3(4)-4(5)
):
لله الامر من قبل و من بعد و يومئذ يفرح المؤمنون بنصر اللهalahisaa brZaneba amaze uwin da amis Semdgomac
da im dRes ixareben morwmuneni allahis SewevniT
am zedwerilma, romelsac gamarjvebis aias uwodeben da romelsac un-
da ukvdaveyo al-aminze al-mamunis gamarjveba, Secvala abd al-maliqis
(685–705) reformis Semdeg islamuri monetebisTvis damaxasiaTebeli
34 Tayeb El-Hibri, “Coinage Reform Under the Abbasid Chaliph al-Ma’mun,” Journal of the Economic and Social History of the Orient, vol. XXXVI (1993), 59-83.
goCa jafariZe
209
wertilovani rkalebi centraluri zedwerilis garSemo. amieridan, es
meore zedwerili abasianTa monetebis dirhemebisa da dinarebis Sublze
aRiniSneboda monRolTa mier baRdadis aRebamde (1258 w.).35
meore wriuli zedwerili Cndeba 201/816-17 w. isfahanis, 203/818-19
w. samarkandis, 208/823-24 w. heraTis da 210/825-26 w. zaranjis monetebis
Sublze.36 baRdadSi monetebi meore wriuli warweriT moiWra 204/819-20
w. sataxto qalaqSi al-mamunis dabrunebisas.37 igive gaimeores basras
da qufas, xolo Semdeg, TandaTan, sxva provinciulma zarafxanebmac.38
samxreT kavkasiaSi madinaT arranis zarafxanaSi moWrili am tipis
cnobili moneta, ramdenadme gvian, 217/832 wliT TariRdeba.39
dirhemebis zurgze, centrSi ucvlelad darCa rwmenis simbolos
meore nawili (muhamadi/mociqulia/alahisa), romlis Tavze aRiniSneba
xolme sityva لله – allahs. garSemo aseve darCa erTi wriuli zedwerili
(yurani IX33
), romelic garSemovlebulia xazovani da ara wertilovani
rkaliT.
2. egviptidan Sua aziamde absoluturad erTferovani gaxda axali
monetebis epigrafikuli stilic. 206/821-22 w. kuTxovani qufuri
Srifti monetebis Sublze da zurgze am wels moulodnelad Secvala
ufro moxdenilma mrudxazovanma arabulma Sriftma.40
amgvarad, Tu IX s-is 20-ian wlebamde abasianTa dirhemebis Sublze
gvqonda mxolod erTi wriuli zedwerili, amieridan maTze Cndeba
meore wriuli zedwerilic. webeldis ganZis, ans-is da ermitaJis
numizmatikuri koleqciis yvela minabaZis Sublze aris mxolod
erTi wriuli zedwerili. es ki imas niSnavs, rom maTi prototipebi,
miuxedavad imisa, ikiTxeba Tu ara minabaZze moWris weli, iyo
abasianTa adreuli dirhemebi VIII s-is bolo oTxi aTwleulisa
da ara ugvianes IX s-is 20-iani wlebisa. sayuradReboa isic, rom
paleografiulad zedwerilebi im minabaZebisa, romlebmac Semogvinaxes
prototipebis moWris wlebi, im periodisaa, romelic win uswrebda al-
mamunis samoneto reformas.
minabaZTa moWris da mimoqcevis dro da adgili. webeldis ganZis
35 iqve, 65.
36 iqve.
37 iqve.
38 iqve.39 Aram R. Vardanyan, Islamic Coins Struck in Historic Armenia, I, Early ‘Abbasid Period
(Yerevan, 2011), 82, #178-179.40 Tayeb El-Hibri, “Coinage Reform,” 62.
abasianTa dirhemebis qarTuli minabaZebi
210
minabaZebis emisia IX-X ss-ebis mijnaze axlosaa realobasTan, magram
ar iyo saTanadod dasabuTebuli, xolo X-XI ss-is mijna miuRebelia.
am droisTvis maTi momWrelebisTvis ufro mosaxerxebeli da advili
iyo gamoeyenebinaT ara abasianTa adreuli dirhemebi, aramed sxva,
mogviano xanis prototipebi, Tundac TbilisSi moWrili dirhemebi.
da Tu es ar moxda, mxolod im mizezis gamo, rom minabaZebis erTi
nawilis emisia, arabuli prototipebisa da, Sesabamisad, minabaZebis
maxasiaTeblebis mixedviT, ZiriTadad ganxorcielda gacilebiT
adre, saxeldobr, uwinares IX s-is 20-iani wlebisa.
momdevno xanebSi, IX s-is manZilze, safiqrebelia, mimdinareobda
minabaZTa minabaZebis emisiac. maTze damaxinjebulia prototipebis
zarafxanebis saxelebi da moWris TariRi, xolo centraluri zedwerilis
Tavze, anda boloSi, gvxvdeba amoukiTxavi sityvebi, albaT, pirTa saxelebi.
magram, saerTod, zustad ramden xans grZeldeboda maTi gamoSveba, amis
Tqma SeuZlebelia. ufro mosalodnelia, rom is grZeldeboda IX s-Si da
webeldis ganZi dafles ara ugvianes am saukunisa.
webeldis ganZi maZlevs uflebas vifiqro, rom minabaZebis
emisia, miuxedavad imisa, rom zogierTi aRmoCenilia aRmosavleT
saqarTveloSic (WeremSi), xorcieldeboda afxazTa samefoSi.
minabaZebi mowodebuli iyo, daekmayofilebinaT moTxovnebi vercxlis
monetaze, gansakuTrebiT – dasavleT saqarTveloSi, sadac am mxriv,
ganZebis monacemebiT, am safasis nakleboba SeiniSneba.
arabuli dirhemebis minabaZebi da bagrat III-is
vercxlis safasis xelaxali atribucia
(sakiTxis dasmis wesiT)
bagrat III-is vercxlis moneta (drama? dirhemi?), arabuli da qarTuli
zedwerilebiT, didi xania cnobilia mkvlevarTaTvis. is 1863 w. aRmoCnda
TbilisSi da ermitaJisTvis SeiZina generalma barTolomeim. moneta 1864
w. aRwera v. langluam.41 Semdeg is araerT numizmatikur naSromSi Sevida.
monetis (ermitaJis numizmatikis ganyofileba, # 14209, d. 23 mm,
masa – 1.78 g) garegnuli saxe aseTia:
41 Victor Langlois, “Lettre à M.R.Chalon sur une monnaie d’argent inédite de Bagrat III, Roi des Apkhazes,” Revue de numismatique Belge, 4-e série, t. II (Bruxelles, 1864), 202-5. ermitaJSi
daculi bagrat III-is moneta didi xnis manZilze unikumad iTvleboda. bolo
xanebSi aRmoCnda misi sxva egzemplari, romelsac gamosacemad amzadebs germaneli
numizmati st. heidemani.
goCa jafariZe
211
Subli. centrSi samstriqoniani arabuli zedwerilia, muslimuri
rwmenis simbolos pirveli nawili:
ara ars RvTaeba –لا اله الا
,garda allahisa erTisa –الله وحده
لا شـ[ريـ]ك له – ara hyavs mas monawile
zedwerilis mesame striqonis sityva شريك (monawile, moziare)
damaxinjebulia. pirvel asos – arab `Sin~-s (شـ) aqvs ori da ara sami
fexi. dakargulia `ra~/“ر” da `Á~/“ي”. wriul zedwerilSi SeiZleba
wavikiTxoT mxolod الله Ta allahisa. mas unda mosdevdes[saxeli] –[بسـ]م
arabuli dirhemebisTvis damaxasiaTebeli moWris adgili da weli. maT
nacvlad gvaqvs damaxinjebuli arabuli asoebi qufuri SriftiT da ara
qarTuli asomTavruliT.
garSemo ori rkalia, Sida – wertilovani da gare – xazovani.
zurgi. centrSi samstriqonian arabul zedwerilSi ikiTxeba
rwmenis simbolos meore nawili:
محمد – muhamadi
mociqul[ia] –رســو[ل]
alahisa –الله
zurgis meore striqonis sityvas رســول (mociquli) – aklia bolo
aso `lam~/ل.
or wriul xazs Soris moTavsebulia daqaragmebuli zedwerili
(asomTavruliT):
qriste, adide bagrat, afxazTa mefe.
abasianTa dirhemebis qarTuli minabaZebi
212
numizmatebi aRniSnavdnen siaxloves arabul dirhemebs, minabaZebsa
da bagratis monetas Soris.
paxomovis azriT, bagrat III-is samoneto tipi albaT, erTbaSad ar iqna
SemuSavebuli. gardamaval safexurs wminda muslimuri dirhemebidan
warmoadgenda arabuli dirhemebis qarTuli minabaZebi.42
lengs bagratis es moneta miaCnda abasianTa adreuli dirhemebis
monur imitaciad.43
kapanaZe Tvlida, rom bagratis moneta iyo arsebiTad, an erTgvarad,
lengis mier gamoqveynebuli minabaZis saxesxvaoba.44 amave dros,
es minabaZi `tipologiuri, stilisturi da faqturuli niSnebiT~
`enaTesaveba X s-is miwurulis arabul dirhemebs~ da `rac mTavaria,
bagrat III monetis TiTqmis sruli aslia~. 45
T. dunduas Tanaxmadac, bagratis es moneta `arsebiTad arabuli
dirhemebis qarTuli minabaZebis saxesxvaobaa~.46
langlua werda, rom barTolomeim, romelmac Seamowma bagratis
moneta, is miakuTvna aSot kurapalatis Zes, adarnases Zmas bagrat I-s
(826-876).47 magram bagrat I-s arasdros eWira afxazTa samefos taxti.
langlua ar daeTanxma barTolomeis da monetaze dasaxelebuli
bagrati miiCnia bagrat III-d (975–1014).48
langluas atribucia marTebulad CaTvala paxomovma.49 misi
argumentebi iyo Semdegi: ramdenime mefidan bagratis saxeliT bagrat
IV gamoiricxa, radganac misi monetebi iyo sruliad sxva tipis, zomisa
da wonis. bagrat II regvens ar SeeZlo pretenzia hqonoda afxazTa mefis
titulze, xolo bagrat I afxazTa mefe (887–906), Tu is gadawyvetda
moeWra moneta, nimuSad aiRebda ara muslimur dirhems, aramed
bizantiur tips.
kapanaZis azriT, moneta bagratis mefobis sul ukanasknel periods
ekuTvnis; e.i. es moneta ukve XI saukunis dasawyisSi unda moWriliyo,
42 , (1970), 56.43 Lang, Studies, 18.44 , a, 51; kapanaZe, qarTuli numizmatika, 58.
45 kapanaZe, qarTuli numizmatika, 58.
46 dundua, dundua, qarTuli numizmatika, 181.
47 Langlois, “Lettre à M.R.Chalon,” 203-4. langlua ar asaxelebs da CemTvisac ucnobia,dabeWda Tu ara barTolomeim Tavisi mosazreba.
48 Langlois, “Lettre à M.R.Chalon,”, 204-5.49 , (1970), 56.
goCa jafariZe
213
rodesac... vercxlis qarTuli monetis wonam katastrofulad daik-
lo~.50 T. dunduam ar gaiziara es Tvalsazrisi: `bagrati monetaze
mxolod `afxazTa mefis~ tituliTaa moxseniebuli. misi daTariReba XI
s-iT SeuZlebelia, radgan am xanebSi igi ukve `afxazTa~, `qarTvelTa~,
`kaxTa~ da `ranTa~ mefecaa~. mkvlevari Tvlis, rom monetis emisia
moxda mas Semdeg, rac bagrati qarTlSi gamefda (978 w.), mere dasavleT
saqarTveloSi gadavida da bolos iaraRis ZaliT mouxda qarTlSi
Tavisi uflebebis aRdgena.51 monetis moWris savaraudo lokalizacia
d. kapanaZisa da T. dunduas azriT, aris ufliscixe.52
amrigad, qarTuli numizmatikis mkvlevarTa eWvs ar iwvevs, rom
CvenTvis saintereso monetaze aRniSnuli `afxazTa mefe~ aris bagrat III.
TvalsazrisTa garkveuli gansxvavebaa imis Taobaze, Tu ras warmoadgenda
bagratis vercxlis safase: abasianTa dirhemebis minabaZs (maT Soris monur
minabaZs~), Tu arabuli dirhemebis qarTuli minabaZebis saxesxvaobas.
Cemi azriT, bagratis vercxlis monetis atribucia unda moxdes
zemoganxiluli arabuli minabaZebis Suqze. bagratis moneta baZavs
arabul dirhemebs, magram ar SeiZleba CaiTvalos maT ubralo saxesxvaobad,
im mizeziT, rom mis zurgze aris wriuli qarTuli zedwerilic. bagratis
monetis prototipi, cxadia, zogadad iyo abasianTa dirhemebi. magram
abasianTa dirhemebis garegnuli saxe droTa manZilze icvleboda axali
zedwerilebis damatebiT. rogorc zemoT aRiniSna, IX s. 20-iani wlebidan
maTTvis damaxasiaTebelia meore wriuli zedwerili Sublze. swored erTi,
magram damaxinjebuli wriuli arabuli zedwerilia bagratis monetis
Sublzec. bagratis monetis prototipebi aSkarad iyo zemoganxiluli
arabuli minabaZebi da am minabaZebis minabaZebic, romlebic iWreboda
da mimoqcevaSi iyo IX s-is manZilze.
bagratis moneta aris ara ubralod abasianTa adreuli dirhemebis
minabaZi. is arabuli dirhemebis qarTuli minabaZebis jgufs miekuTvneba
da SemiZlia daveTanxmo T. dunduas, rom maTi saxesxvaobaa. magram vin
aris es bagrati?
Tu moneta bagrat III-s ekuTvnis, maSin Cndeba kiTxva, ratom iqna
aRebuli mis prototipad X–XI ss-is mijnaze maincadamainc abasianTa
adreuli dirhemebi. amis axsna advili ar aris. ufro metic, SeuZlebelia.
bagratis monetis arabul zedwerilebSi qarTuli minabaZebis
50 kapanaZe, qarTuli numizmatika, 59.
51 dundua, `X–XII ss. qarTuli monetebi~, 21.
52 iqve.
abasianTa dirhemebis qarTuli minabaZebi
214
analogiuri Secdomebia. kerZod, es exeba sityvebs شريك (monawile) da
رســول (mociquli) monetis Sublze da zurgze, rac zemoT ukve aRiniSna.
paleografiuli TvalsazrisiT, bagratis monetebis arabuli warwerebi
sakmaod axlosaa im arabul minabaZebTan, romlebic zemoT iyo ganxiluli.
msgavsebaa metrologiaSi. bagratis monetis wona (1.78 g) arabuli
monetebis qarTuli minabaZebis woniTi maCveneblebis jgufSi jdeba. rac
Seexeba sinjs, ermitaJis fizikur laboratoriaSi Catarebuli analiziT,
is 97.18-ia, xolo sxva liTonebis Semadgenloba am monetaSi aseTi saxisaa:
# Cr Mn Fe Co Ni Cu Zn Au As Pb Ag Sb
14209 0.01 0.01 0.01 0.01 0.01 2.04 0.17 0.06 0.00 0.50 97.18 0.01
bagratis monetisa da ermitaJis minabaZebis liTonis Semadgenlis
uaRresi siaxlove da identurobac ki, eWvs ar iwvevs. amis gamo, maTi
moWris TariRebs Soris SeuZlebelia arsebobdes orsaukunovani Sualedi.
yovelive zemoTqmulis gamo, arabuli minabaZebis safuZvelze
moWrili bagratis monetis gadatana bagrat III-is epoqaSi Cems did
eWvs iwvevs. sakiTxis dasmis wesiT, me dasaSvebad mimaCnia, rom es `mefe
afxazTa~ IX saukuneSi veZioT. aseTia bagrat I – afxazTa mefe, romlis
zeobis wlebi, wyaroTa gansxvavebuli monacemebis gamo, sxvadasxvagvarad
aris gansazRvruli: 887-906 ww. (m. brose),53 861-873 ww. (e. TayaiSvili),54
887-899 ww. (k. Tumanovi),55 881-893 ww. (p. ingoroyva),56 m. lorTqifaniZe,57 a.
bogveraZe58 da sxv.), 80-iani wlebis bolo – 893 ww. (z. anCabaZe)59.
amgvar SesaZleblobas gamoricxavda paxomovi. is, rogorc aRiniSna,
53 M. Brosset, Additions et éclaircissements a l’histoire de la Géorgie depuis l’antiquité jusqu’en (St.-Pét., 1851), 175.
54 e. TayaiSvili, Zveli saqarTvelo, II (Tbilisi, 1911), 53.
55 C. Toumanoff, “Chronology of the Kings of Abazgia and other Problems,” Le Museon, LXIX, 1-2, (1956), 82.
56 p. ingoroyva, giorgi merCule (Tbilisi, 1954), 193.57 m. lorTqifaniZe, `axali feodaluri samTavroebis warmoqmna (egris-
afxazeTi)~, saqarTvelos istoriis narkvevebi, t. II (saqarTvelo IV-X saukuneebSi),
(Tbilisi,1973), 429-31; . , “ , ( - ),” , . II ( IV-X ),
( , 1988), 293-4.58 a. bogveraZe, bagrat I, afxazTa samefos mefe~, qarTuli sabWoTa enciklopedia,
II, (Tbilisi, 1977), 128.
59 VI-XVII
goCa jafariZe
215
werda, rom `bagrat I afxazTa mefe (887-906), Tu is gadawyvetda moeWra
moneta, nimuSad aiRebda ara muslimur dirhems, aramed bizantiur tips~.60
paxomovi albaT iTvaliswinebda bagrat I-is kavSirs bizantiasTan, sadac
is erTxans Tavs afarebda kidec. magram saqarTveloSi dabrunebuli
bagrati, rogorc mefe, ukve sxva politikur realobaSi cxovrobda. im
periodis saqarTvelos teritoriis didi nawili CarTuli iyo arabuli
vercxlis monetis mimoqcevis sferoSi da afxazTa samefoSi vercxlis
safasis nakleboba, Cans, ubiZgebda mefes, mis samflobeloSi mimoqcevaSi
arsebuli arabuli monetebis minabaZebis safuZvelze, moeWra axali
safase, rogorc im dros miRebuli arabuli (magram damaxinjebuli), ise
– qarTuli warwerebiT, im enaze, romelzedac is metyvelebda, werda
da romelic iyo oficialuri samwerlobo ena mis samflobeloSi.61
tabulebi
ermitaJis minabaZebi
Subli zurgi
60 (1970), 56.61 Tu Cemi Tvalsazrisi sworia, maSin bagrat I da ara bagrat III, iqneba pirveli mefe,
romelic atarebda tituls `mefe afxazTa~. Cveulebriv, l. axalaZis dakvirvebiT,
bagrat III-mde afxazTa mefeebi mxolod `mefis~ tituls atarebdnen. lia axalaZe,
afxazeTis epigrafika rogorc saistorio wyaro, I (Tbilisi, 2005), 149-53.
#1364
#11614
abasianTa dirhemebis qarTuli minabaZebi
216
#11615
#11616
#14210
#14211
goCa jafariZe
217
#14212
#14213
#14214
#14215
#14216
abasianTa dirhemebis qarTuli minabaZebi
218
bogveraZe a. bagrat I, afxazTa samefos mefe. qarTuli sabWoTa
enciklopedia. t. II. Tbilisi, 1977
dundua T. X-XII ss. qarTuli monetebi da saqarTvelos istoriis
zogierTi sakiTxi. Tbilisis universitetis Sromebi, t. 310, 1992
dundua g., dundua T. qarTuli numizmatika. Tbilisi, 2006
TayaiSvili e. Zveli saqarTvelo. II. Tbilisi, 1911
kapanaZe d. qarTuli numizmatika. Tbilisi, 1969
ingoroyva p. giorgi merCule. Tbilisi, 1954
lorTqifaniZe m. axali feodaluri samTavroebis warmoqmna (egris-
afxazeTi). saqarTvelos istoriis narkvevebi. t. II (saqarTvelo IV-X
saukuneebSi). Tbilisi,1973
mesxia S. saqalaqo komuna Sua saukuneebis TbilisSi. Tbilisi, 1962
VI-XVIIV- XIII
a
I
II IV-X
E.AE.A . 1-2. , 1970
Brosset M. Additions et éclaircissements a l’histoire de la Géorgie depuis l’antiquité jusqu’en 1469 de J.-G., St.-Pét., 1851
El-Hibri, Tayeb. Coinage Reform Under the Abbasid Chaliph al-Ma’mun. Journal of the Economic and Social History of the Orient, vol. XXXVI, 1993
Lang D. M. Studies in the Numismatic History of Georgia in Transcaucasia. New York, 1955
Langlois, Victor. Lettre à M.R.Chalon sur une monnaie d’argent inédite de Bagrat III, Roi des Apkhazes. Revue de numismatique Belge, 4-e série, t. II. Bruxelles, 1864
Toumanoff C. Chronology of the Kings of Abazgia and other Problems. Le Museon, LXIX, 1-2, 1956
goCa jafariZe
219
Georgian Imitations of Abbasid Dirhams and Reattribution
of the Silver Coin of Bagrat III
Gotcha Djaparidze
Summary
dirhams” considers the local imitations of Abbasid dirhams about whose minting, belonging and the time of circulation various views have been expressed by researchers (E. Pakhomov, D. Kapanadze, D. Lang, Sh. Meskhia, I. Jalaghania, D. Dundua, T, Dundua and others). The Tsebelda hoard of imitations (I. Djalagania, O. Kh. Bghazhba, Yu.Voronov, ‘A hoard of imitations of Arabic dirhams from Tsebelda”, Archaeological Studies in Tsebelda (results
) (Tbilisi, 1983, 10-26), pls. 1-106 and the 11 imitations preserved at the Numismatic Department of the Hermitage (Nos. 1364, 11614-11616, 14210-14216) have been studied and analyzed, on the basis of which the author concludes that their
of the 9th c., earlier than the AH/821-22AD monetary reform, carried out by the caliph Al-Mamun. The imitations were in circulation throughout the 9th c.
The second part of the paper “The imitations of Abbasid dirhams and the reattribution of Bagrat III’s silver coin” discusses the so-called Bagrat III (978-1014) silver coin. Its
– with spelling errors, and round it an illiterately written, illegible legend in Arabic. In the the centre of the reverse is the second part of the symbol of Islamic faith, in three lines, in faulty Arabic; around it runs a legend in Georgian asomtavruli: “O Christ, exalt Bagrat, king of the Abkhazians. According to D.Lang, this coin is simply a slavish imitation of early Abbasid dirhams. Actually it is a variety of Georgian imitations of Abbasid dirhams. A resemblance was found between the paleography of the Arabic legends of Bagrat’s coin and the imitations, and the same mistakes (e. g. Arabic “rasu” (messenger) on the reverse, instead of “rasul”).
The analysis of metal composition of Bagrat’s coin made it clear that its silver content is high (97.18), which is not characteristic of dirhams of the late 10th or the early 11th c. when there was a silver famine in the vast region of the Middle East. On the other hand, similarity is observable between it and some Hermitage imitations (94.25% – 97.54%). The author points
which raises doubts about the coin belonging to Bagrat III. By way of posing the problem, he suggests that the Bagrat under discussion is Bagrat I, Abkhazian king, who presumably reigned in the last decades of the 9th c. and even till the beginning of the 10th c.
abasianTa dirhemebis qarTuli minabaZebi
irakli faRava
Sesavali
gaerTianebuli qarTl-kaxeTis samefos (1744-1801) spilenZis safa-
se sakmaod kargad aris Seswavlili – imdenad, ramdenadac es monetebis
tipologiasa da metrologias exeba.1 amasTanave, sul bolo dromde
gaurkveveli rCeboda xsenebuli qarTuli monetebis sakredito buneb-
is zogierTi aspeqti, kerZod ki – monetis TviTRirebulebasa da nomi-
nalur Rirebulebas Soris sxvaobis masStabi; anu, ra mogebis momtani
iyo saxelmwifosTvis, spilenZis safasis gamoSvebis saxiT, samoneto
regaliis ganxorcieleba. Cven ukve SevexeT am sakiTxs 2008 wels gamo-
qveynebul naSromSi, romelic ZiriTadad qarTl-kaxeTSi qarTuli Tu
ucxouri, imdroindeli Tu ufro Zveli monetebis dadamRvas exeboda.2
am mimarTulebiT kvleva Semdegac gavagrZeleT; miRebuli Sedegebis
safuZvelze amJamad SesaZleblad miviCnevT erTgvarad SevavsoT ze-
moaRniSnul statiaSi am sakiTxis irgvliv gamoTqmuli mosazrebebi.
mizani
winamdebare naSromis amocanaa axali monacemebis safuZvelze ganvix-
iloT qarTl-kaxeTis spilenZis safasis TviTRirebulebis Semadgeneli
erT-erTi ZiriTadi komponentis – Tavad liTonis Rirebuleba; Seviswav-
1
XVII-XVIII III
2 Irakli Paghava, Giorgi Lobzhanidze, Severiane Turkia, “Countermarking of Copper Coins in Late 18th Century Georgia,” Caucasian Numismatics, Papers on the Coinage of Kartl-Kakheti (Eastern
, 197 (2008), 38-46.
XI
221spilenZis Rirebuleba qarTl-kaxeTis samefoSi
loT am epoqaSi sakredito spilenZis fulis gamoSvebis momgebianoba;
davadginoT Tanafardoba sxvadasxva samoneto liTonis Rirebulebas
Soris; SevexoT am sakiTxebis mniSvnelobas epoqisa da regionis numizma-
tikuri, iseve rogorc, sazogadod, ekonomikuri istoriis Sesaswavlad.
masalebi
dasaxuli miznis misaRwevad SeviswavleT qarTl-kaxeTis samefos
arsebobis bolo wlebis droindeli werilobiTi pirvelwyaroebi; ker-
Zod, Semdegi ori oficialuri sabuTi:
1. 1799 w. spilenZis xarjis nusxa;3
2. 1800 w. `maisis gasvlamdin~ spilenZis madnis Semosavlisa da xar-
jis nusxa.4
orive cnoba n. berZeniSvilma jer kidev 1955 wels gamosca, magram
maTi numizmatikuri mniSvneloba, rogorc Cans, Seufasebeli rCeboda5.
garda amisa, CvenTvis xelmisawvdomia agreTve n. berZeniSvilis mier
1938 wels gamoqveynebuli erTi,
3. 1800 wlis axlo droiT daTariRebuli sabuTi (#3723),6 romel-
ic, safiqrebelia, kerZo piris xarjebs asaxavs. is Semdegnairad iwyeba
– `Cems qvisls, iovane mdivans Cemis angariSis nusxa rom gamoegzavna,
es imisi piria gardmoRebuli~.7 sabuTi 1800 wlis Semdgomi periodiT
qaRaldis WvirniSnis mixedviT TariRdeba, romlis mxolod ori uka-
naskneli cifria Semonaxuli (`00~);8 magram, vinaidan saubari angariSis
nusxis pirzea, ar aris gamoricxuli, rom sabuTis dedani 1800 wlamdec
(davuSvaT, 1790-iani wlebis bolos?) daweriliyo.
3 masalebi saqarTvelos ekonomiuri istoriisaTvis: aRmSenebloba, saxelmwifo
ekonomika, qoneba, masalebi SearCia da gamosacemad moamzada n. berZeniSvilma, w. III
(Tbilisi, 1955), 130-1.
4 iqve, 132-4.
5 Tumca ki, es cnobebi gamoyenebulia qarTuli metrologiis Seswavlisas, Sead.
goCa jafariZe, narkvevi qarTuli metrologiis istoriidan (Tbilisi, 1973), 69, Sen.
204; 74, Sen. 237. sazogadod, n. berZeniSvilis mier gamocemul sabuTebs qarTveli
numizmatebic iyenebdnen. am mxriv aRsaniSnavia m. anTaZis naSromi, saqarTvelosa
da TurqeTis urTierToba XV-XVIII saukuneebSi numizmatikuri masalis mixedviT
(Tbilisi, 1982), 128, 130-1, 136.
6 masalebi saqarTvelos ekonomiuri istoriisaTvis: xelfasi, qira, fasebi, masalebi
SearCia da gamosacemad moamzada n. berZeniSvilma, w. I (Tbilisi, 1938), 172-3.
7 iqve, 172.
8 iqve.
222 irakli faRava
samive pirvelwyaros teqsti Seicavs iseT fragmentebs, sadac
spilenZis garkveuli odenoba konkretul TanxasTan (an oqros, anda
vercxlis osmaluri monetebis garkveul raodenobasTan) aris Se-
fardebuli. aqedan gamomdinare, SesaZlebeli xdeba spilenZis Rire-
bulebis gamoTvlac.
moviyvanT am cnobebs. zogjer, saxelmwifo xasiaTis orive sabuTis
fragmentebi erTsa da imave informacias Seicavs; erTi da igive infor-
macia mocemulia kerZo sabuTSic; aseT SemTxvevebSi mizanSewonilad
CavTvaleT gameorebuli cnobebis Sejereba – met-naklebad erTnairi
Sinaarsis fragmentebi erTad aris moyvanili.
saxelmwifo sabuTebi Seicavs Semdeg cnobebs:
cnoba 1. `q. kaTaTvis g. amas wina TveebSi lekis jarebis misacemaT
madnidam cq Tilani baTmani spilenZi qalaqs moutaniaT. amis qiraSi bo-
ZebiaT i¯v (16 Tumani). iqneba amis spilenZi2 nz, hoya a.
2 – aq gamotovebulia: `baTmani~.9
cnoba 2. `q. la. batons begTabegiSvili iovane mdivnisagan ¯n (50
Tumani) amdeni dauxarjavs. amaSi uboZebia spilenZi baTmani rp~.10
`q. batons mdivnis iovane beqTabegis-Svilisgan ¯n (ormocdaaTi
Tumani) amdeni dauxarjavs. amisTvis uboZebia spilenZi baTmani rp~.11
cnoba 3. `q. mariamobis ia. batonis oqmiT madnis aTi yaraulisaTvis
e yarauli momatebia. am ie yarauls miscemia naxevari jamagiri madanji
berZnebidan da naxevari sarqridam. e TveSi gavlili TveebiT iqna i¯b
c (12 Tumani da 2 minalTuni). iqneba amis spilenZi baTmani mb0, hoya b~.12
cnoba 4. `q. enkenisTvis e. berZen iovakim deli-balTas boZebia az-
rumidan qarxanajis moyvanis fexis qiraT yuruSi le. erTi iqneba.13 ama-
Si miscemia baTmani v0~.14
q. berZen iovakim deli-balTas azrumidan qarxanajis moyvanis fex-
is qiraT boZebia yuruSi le. amis spilenZi iqneba baTmani v0~.15
9 1799 w. spilenZis xarjis nusxa. masalebi saqarTvelos ekonomiuri istoriisaTvis,
w. III, 130.
10 iqve.
11 1800 w. `maisis gasvlamdin~ spilenZis madnis Semosavlisa da xarjis nusxa.
iqve,133.
12 1799 w. spilenZis xarjis nusxa. iqve, 130.
13 am orsityviani CanarTis mniSvneloba CvenTvis gaugebaria. safiqrebelia, rom
raRac sityva/sityvebi gamotovebulia.
14 iqve.
15 1800 w. `maisis gasvlamdin~ spilenZis madnis Semosavlisa da xarjis nusxa. iqve, 133.
223
cnoba 5. `q. z Tvis xarji purisa da xoragisa aris dReSi q (3
abazi), iqneba i¯b ju (12 Tumani, 8 minalTuni da 2 abazi), iqneba baT-
mani mv~.16
cnoba 6. `q. lekebisaTvis farCaze misacemaT erevnelebisagan as
ori Tumnis bamba syidula, amaSi baraTi boZebiaT sne amdeni spilenZi-
sa. amaSi zogi arRuTaSvili solomon minbaSis aman(a)Tqrobis xumsidan
mibarebiaT da danarComi ioridam miscemiaT, baTmani rib~.17
`q. erevnel vaWrebs batonis baraTi hqoniaT. im baraTSi zogi solo-
mon minbaSs miucia da imis angariS(S)i sweria, da aqedamac miuceminebia
spilenZi baTmani rib~.18
cnoba 7. `q. bazazebs farCis TanxaT asormoci Tumnis spilenZis
baraTi boZebiaT. amaSi mibarebia daviTa kvezerels baTmani o~.19
cnoba 8. `q. kavalerincks miscemia k¯a (ocdaerTi Tumani) amdeni.
amis spilenZi mosula da qiraSi miscemia x (eqvsi minalTuni). amis
spilenZi iqneba, baTmani Cvidmet abazobaze, baTmani ¡g, hoya e~.20
cnoba 9. `q. batons mirTmevia, soloman minbaSisa da daviTa kvezer-
elis xeliT, bajaRlis fluri J, amisTvis gasyidula baTmani J~.21
qvemoT moyvanili cnobebi amoRebulia kerZo xasiaTis sabuTidan:
cnoba 10. `w (oTxi minalTuni) q. a: baTmani spilenZi~.22
`w (oTxi minalTuni) q. a: baTmani spilenZi~.23
cnoba 11. `j (rva minalTuni) q. b: baTmani spilenZi~.24
cnoba 12. ¯b j (ori Tumani da rva minalTuni) q. b: baTmani spilenZi~.25
rogorc vxedavT, am sam sabuTSi moipoveba 12 cnoba, romelSic spilen-
Zis garkveuli odenoba, garkveuli fuladi TanxiT aris gamoxatuli.
fuladi sistema
fuladi Tanxebi, ZiriTadad, mocemulia im drois qarTl-kaxeTSi
16 1799 w. spilenZis xarjis nusxa. iqve, 131.
17 1800 w. `maisis gasvlamdin~ spilenZis madnis Semosavlisa da xarjis nusxa. iqve,
133.
18 1799 w. spilenZis xarjis nusxa. iqve, 131.
19 1800 w. `maisis gasvlamdin~ spilenZis madnis Semosavlisa da xarjis nusxa. iqve, 133.
20 iqve, 134.
21 iqve.
22 sabuTi No3723. masalebi saqarTvelos ekonomiuri istoriisaTvis, w. III, 172.
23 iqve, 173.
24 iqve, 172.
25 iqve, 173.
spilenZis Rirebuleba qarTl-kaxeTis samefoSi
224
miRebuli fuladi sistemis mixedviT. am dros, saxelmwifoSi, praqti-
kulad, vercxlis monometalizmi iyo gabatonebuli. Sesabamisad,
rodesac Tanxebi monetis saxeobis miuTiTeblad aris moyvanili, ig-
ulisxmeba qarTl-kaxeTis e.w. vercxlis sirma-abazebi.
aucilebelia miRebuli fuladi sistemis mokled ganmarteba:
gavrcelebuli iyo Semdegi saangariSo26 fuladi erTeulebi: Tumani
(maqsimaluri fuladi erTeuli) da minalTuni; da monetaruli fuladi
erTeuli abazi (e.w. sirma abazi, nominalurad 3.07 grami wonis maRali
sinjis/sufTa vercxlis moneta – gviandeli qarTl-kaxeTis vercxlis
emisiebis yvelaze gavrcelebuli nominali). ukninesi fuladi erTeuli
iyo dinari/alTuni, romelsac agreTve ar gaaCnda monetaruli Sesaty-
visi – yvelaze mcire realur nominalebs Seadgenda fuli da naxevari
fuli (iWreboda spilenZSi; spilenZis ufro xSiri nominalebi iyo bisti
da naxevari bisti – igive ori fuli). Tanafardoba maT Soris mogvyavs
cxrilis saxiT:
garda amisa, erT-erT cnobaSi (9) gvxvdeba kidev erTi qarTuli
samoneto termini fluri. sityva `fluri~ florenciis oqros mon-
etis florinis saxelwodebidan modis, magram saqarTveloSi, rogorc
Cans, veneciur dukats aRniSnavda; mogvianebiT terminma dakarga Ta-
visi specifikuri mniSvneloba da mxolod metrologiuri (woniTi) Si-
naarsi SeinarCuna.27 Tu flurs daaxloebiT 3.5-gramian maRali sinjis
(`sufTa~) oqros monetad miviCnevT, xolo oqrosa da vercxlis Ri-
rebulebis Sefardebad aviRebT 1:15-Tan,28 maSin gamova rom 3.5 grami
26 romelsac ar qonda Sesatyvisi realurad arsebuli monetis saxiT.
27 revaz qebulaZe, evropuli monetebis mimoqceva saqarTveloSi XV-XVIII
saukuneebSi (Tbilisi, 1971), 13-7.
28 irakli faRava, ioseb biWikaSvili, raul Caganava, qarTl-kaxeTis samefoSi oqros monetis
(Sauris) gamoSveba (istoriuli sabuTebisa da faqtobrivi masalis mixedviT)~, xelnaweri.
minalTuni abazi bisti1/2
bistifuli
naxevari
fuli dinari
Tumani 10 50 500 1,000 2,000 4,000 10,000
minalTuni 5 50 100 200 400 1,000
abazi 10 20 40 80 200
bisti 2 4 8 20
1/2 bisti 2 4 10
fuli 2 5
naxevari
fuli2.5
irakli faRava
225
oqros Semcveli fluris Rirebuleba iyo 17.1 sirma abazis (3.07 grami
maRali sinjis, e.w. `sufTa~ vercxli) toli29 (3.5 º 15 º 3.07 = 17.10).
garda qarTuli (ufro swored, gaqarTulebuli – naturalize-
buli) fuladi terminologiisa, zemoT moyvanil erT-erT cnobaSi
(4) naxmaria osmaluri fuladi erTeulic – yuruSi. samwuxarod,
SeuZlebelia imis Tqma, Tu ra yuruSzea saubari – XVIII saukunis me-
ore naxevris osmalo sulTnebis (osman III, mustafa III, abdul-hamid
I, selim III) yuruSis nominalis monetebis wona mudmivad icvleboda
(mcirdeboda);30 meryeobda, rogorc Cans, am monetebis sinjic. ase,
magaliTad, abdul-hamid I-is yuruSis wona 18.20 grams Seadgenda, ma-
Sin rodesac Semdegi sulTnis, selim III-is yuruSi ukve mxolod 12.44
grams iwonida.31 mosalodnelia, rom qarTl-kaxeTSi mimoiqceoda ara
marto ganxiluri sami dokumentis Sedgenis Tanamedrovis – selim III-
is yuruSebi,32 aramed winamorbedi sulTnis (abdul-hamid I-is)33 igive
nominalis safasec.
wonis erTeulebi
spilenZis odenobis gadmosacemad or saxelmwifo sabuTSi naxmaria
terminebi Tilani baTmani, baTmani, hoya, stili, litra. eseni wonis er-
Teulebia da XVIII saukunis aRmosavleT saqarTveloSi maT Semdegi mniS-
vneloba qonda:34
Tilani baTmani (SemoklebiT Tilani) = 6 oyas = 48 Tuxts (= 7.34 kg)
oya (igive hoya an oka) = 8 Tuxts (stils) (= 1.224 kg)
litra = 20 stils
29 XVIII saukuneSi saqarTveloSi flurisa da abazis kursis meryeobisTvis ix.
qebulaZe, evropuli monetebis mimoqceva saqarTveloSi XV-XVIII saukuneebSi, 35-
9. moyvanili cnobebi kritikul ganxilvas saWiroebs.
30 Anton Schaendlinger, Osmanische Numismatik (Braunschweig, 1973), 73-4.31 iqve, 74.
32 Tumca maTi aRmosavleT saqarTveloSi povnis faqtebi CvenTvis cnobili ar
aris.
33 am osmalo sulTnis yuruSebi napovnia uwindeli qarTl-kaxeTis samefos
teritoriaze: manglissa (anTaZe, saqarTvelosa da TurqeTis urTierToba XV-XVIII
saukuneebSi numizmatikuri masalis mixedviT, 81, #41) da kaspSi (iqve, 121, #4); goris
raionis sof. tyviavSi napovnia abdul-hamid I-is kidev erTi 21.6 grami wonis moneta
(yuruSi?) (iqve, 78, #18;IV #1213).
34 jafariZe, narkvevi qarTuli metrologiis istoriidan, 68-9, 73-4.
spilenZis Rirebuleba qarTl-kaxeTis samefoSi
226
oyis woniTi mniSvneloba, rogorc Cans, arsebiT cvlilebas ar
ganicdida, da igivenairi iyo rogorc XVII-XVIII, aseve XIX saukuneebis
monacemebiT,35 rodesac saqarTvelos umetesi nawili ukve ruseTis imperi-
is mier dapyrobil-aneqsirebuli iyo. aqedan gamomdinare, oyiT gamoxatu-
li woniTi erTeulis absoluturi mniSvneloba eWvs ar unda iwvevdes.
magram, aucilebelia ganisazRvros, Tu rogori baTmani igulisxme-
ba (Tilani, didi Tu mcire) im SemTxvevebSi, rodesac teqstSi miTiTebu-
lia ara `Tilani baTmani~, aramed ubralod `baTmani~ – es `baTmani~ ig-
ive Tilani baTmania (6-oyiani), didi baTmania (8-oyiani), Tu mcire baT-
mania (2-oyiani).36 sabednierod, amis dadgena xerxdeba Tavad sabuTebSi
moyvanili Sefardebebis safuZvelze; moviyvanT Sesabamis cnobebs:
cnoba 13. `q. qristeSobis k. batoniSvil bagrats mirTmevia spilen-
Zi litra m. iqneba baTmani iv0, hoya a~.37 e.i. 40 litra = 16.5 baTmansa da 1
oyas;
`q. batoniSvil bagrats mirTmevia spilenZi litra m, iqneba baTmani
iv, hoya d~.38 e.i. 40 litra = 16 baTmansa da 4 oyas;
cnoba 14. `q. ColoyaSvil giorgis boZebia litra m, iqneba baTmani
iv, hoya d~.39 e.i. 40 litra = 16 baTmansa da 4 oyas;
cnoba 15. `q. erTi siiT anwuxel lekebs boZebia litra iz, iqneba
baTmani z, stili d~.40 e.i. 17 litra = 7 baTmansa da 4 stils (0.5 oyas);
cnoba 16. `q. anwuxel qeranaSvils g cxenisaTvis litra ib, iqneba
baTmani e~.41 e.i. 12 litra = 5 baTmans.
cnoba 13 faqtobrivad, orjer meordeba 1799 da 1800 ww. dokumen-
tebSi. orive SemTxvevaSi saubaria batoniSvil bagratisadmi spilenZis
mirTmevaze, 40 litras odenobiT. oRond baTmanis sistemaSi es 40 li-
tra sxvadasxvanairad aris gadayvanili. erT SemTxvevaSi is gatolebu-
lia 16.5 baTmansa da 1 oyasTan, meoreSi ki – 16 baTmansa da 4 oyasTan.
gasagebia, rom naxevari baTmani gatolebulia 3 oyasTan, anu saubaria
6-oyian baTmanze.
35 iqve, 74.
36 iqve, 69.
371799w.spilenZisxarjisnusxa.masalebisaqarTvelosekonomiuriistoriisaTvis,
w. III, 131.
38 1800 w. `maisis gasvlamdin~ spilenZis madnis Semosavlisa da xarjis nusxa.
masalebi saqarTvelos ekonomiuri istoriisaTvis, w. III, 133.
39 iqve.
40 iqve.
41 iqve, 134.
irakli faRava
227
am mosazrebis sasargeblod metyvelebs isic, rom cnoba 13-sa da
14-Si 8-oyiani baTmani rom egulisxmaT, albaT ufro miuTiTebdnen 16.5
baTmans, da ara 16 baTmansa da 4 oyas. amave cnobebSi mcire, 2-oyiani baT-
mani rom egulisxmaT, sabuTebSi miTiTebuli iqneboda ara 16 baTmani da
4 oya, aramed 18 baTmani.
am ori cnobidan (13 da 14) isic gamomdinareobs, rom erTi oya udris
0.4 litras, erTi 6-oyiani baTmani ki 2.4 litras.
igive Tanafardoba dasturdeba cnobebSi 15 (17 litra = 7 baTman-
sa da 0.5 oyas) da 16 (12 litra = 5 baTmans); ase rom, am cnobebSic ig-
ulisxmeba 6-oyiani anu Tilani baTmani.
maSasadame, SeiZleba davaskvnaT, rom am or sabuTSi baTmanis xsen-
ebisas yovelTvis igulisxmeba 6-oyiani Tilani baTmani – sabuTis sxva-
dasxva fragmentSi gamoyenebuli terminis (`baTmanis~) mniSvneloba ar
icvleba, rac bunebrivicaa.
Cveni azriT, 6-oyian Tilan baTmans unda gulisxmobdes praqtiku-
lad igive drois kerZo sabuTSi naxmari terminic `baTmani~.
spilenZis Rirebuleba – ganxilva
ganvixiloT cnobebi ama Tu im odenobis spilenZis Rirebulebis
Sesaxeb:
cnoba 1-is Tanaxmad 57 Tilani baTmani da 1 oya = 800 abazs; anu, 1
Tilani baTmani = 13.99 abazs;
cnoba 2-is Tanaxmad 180 [Tilani] baTmani = 2500 abazs; 1 [Tilani]
baTmani = 13.89 abazs;
cnoba 3-is Tanaxmad 42.5 [Tilani] baTmani da 2 oya = 610 abazs; 1
[Tilani] baTmani = 14.24 abazs;
cnoba 5-is Tanaxmad 46 [Tilani] baTmani = 642 abazs; 1 [Tilani] baT-
mani = 13.96 abazs;
cnoba 6-is Tanaxmad 255 [Tilani] baTmani = 5100 abazi; 1 [Tilani]
baTmani = 20 abazs. wina cnobebTan SedarebiT baTmani spilenZis amgvari
gaZvireba yuradRebas ipyrobs. SesaZleblad migvaCnia – amas sami sxva-
dasxvanairi ganmarteba moeZebnos (SesaZloa, mizezi samive, an erTze
meti garemoeba mainc yofiliyo, an amas kidev raime sxva mizezi qonoda):
1. saqme gvaqvs barterul gacvlasTan – spilenZi miebaraT baraTis
mixedviT, bambis sanacvlod; naRdi angariSsworebisgan gansxvavebiT,
barteruli gacvlisas saqonlisTvis SeiZleba ufro maRali fasi daew-
esebinaT;
spilenZis Rirebuleba qarTl-kaxeTis samefoSi
228
2. spilenZi am SemTxvevaSi saeqsportod (erevnelebisTvis) iyo gan-
kuTvnili – anu, iseTi bazrisTvis (erevnis saxano?) sadac spilenZis
qarTl-kaxeTTan (TbilisTan?) SedarebiT iqneb ufro Zvirad gayidva
iyo SesaZlebeli;
3. moxda spilenZis ZaldatanebiT gasaReba ara-ekonomikuri wesiT,
ara-sabazro fasad, saxelmwifo xelisuflebis mxridan Zaldatanebis
Sedegad – erevneli vaWrebis mier spilenZis am fasad miReba maTi mT-
lad nebayoflobiTi gadawyvetileba ar iyo.
cnoba 8-is teqstSi naxsenebia `kavalerincks~ (Tu kavaleri-
nckisTvis?)42 micemuli 1050 abazi da, rogorc Cans, damatebiT `micemu-
li~ 30 abazi; rac `spilenZi iqneba~ 63 baTmani da 5 oya. amasTanave, cnoba
Seicavs pirdapir miTiTebas baTmanis Rirebulebaze: `baTmani Cvidmet
abazobaze~; 1 [Tilani] baTmani = 17 abazs. [Tilani] baTmanis Rirebule-
ba am SemTxvevaSi sagrZnoblad aRemateba sxva cnobebis umravlesobis
(1-3 da 5) mixedviT gamoTvlil Rirebulebas (iqneb swored amis gamo es
maRali Rirebuleba dokumentis teqstSi sagangebod miuTiTes). `Cvid-
met abazobaze~ gaTvlili 63 baTmani da 5 oya spilenZi iZleva 1085.17
abazs, rac 5.17 abaziT aRemateba cnobis teqstSi miTiTebuli Tanxebis
jams (savaraudod, gaTvlebSi Secdoma aris daSvebuli).
cnoba 7-is Tanaxmad 70 [Tilani] baTmani = 7000 abazi; TiTqosda,
gamodis, rom 1 baTmani = 100 abazs; spilenZis aseTi siZvire (miT ufro
imave dokumentebis sxva cnobebis gaTvaliswinebiT) yovlad warmoudg-
enelia. cnobis teqsti (`bazazebs farCis TanxaT asormoci Tumnis
spilenZis baraTi boZebiaT. amaSi mibarebia daviTa kvezerels baT-
mani o~) ar gamoricxavs imas, rom daviTa kvezerelisTvis mibarebuli
spilenZis raodenoba gamiznuli iyo am liTonSi nominirebuli valis
mxolod nawilobriv gasastumreblad.
cnoba 4-is mixedviT 6.5 [Tilani] baTmani = 35 yuruSs; 1 [Tilani]
baTmani = 5.38 yuruSs. samwuxarod, rogorc zemoT ukve aRiniSna, am
etapze ver xerxdeba imis Tqma, Tu romel da ra Rirebulebis yuruSzea
saubari. aqedan gamomdinare es cnoba CvenTvis gamousadegaria.
cnoba 9-s mixedviT 90 [Tilani] baTmani = 90 flurs; 1 [Tilani] baT-
mani = 1 flurs. zemoT moyvanili gamoTvlebis mixedviT 1 fluri = 17.1
abazs, e.i. 1 [Tilani] baTmani = 17.1 abazs. aRsaniSnavia TiTqmis sruli
Sesabamisoba cnoba 8-sTan.
42 am sityvis mniSvneloba CvenTvis gaugebaria.
irakli faRava
229
rac Seexeba kerZo sabuTs,
cnoba 10-is mixedviT 1 [Tilani] baTmani = 20 abazs;
cnoba 11-is mixedviT 2 [Tilani] baTmani = 40 abazs; 1 [Tilani] baT-
mani = 20 abazs;
cnoba 12-is mixedviT 2 [Tilani] baTmani = 140 abazs; TiTqosda,
gamodis, rom 1 [Tilani] baTmani = 70 abazs; es Rirebuleba aSkarad gada-
Warbebuli gamodis da realobas ar unda Seesabamebodes. savaraudod,
an sabuTis Semdegenels (`iovane mdivans~) an mis gamomcemels raRac
Secdoma aqvs daSvebuli; sabuTic garkveulwilad gaugebaria; aRsaniS-
navia, rom furclis meore mxares moTavsebuli informacia metwilad
imeorebs wina mxares moyvanil monacemebs – iqneb ubralod Secdomaa
daSvebuli da meore mxares 2 spilenZis baTmanis Rirebulebad unda
iyos miTiTebuli `j~, rogorc wina mxares, da ara ` b j~? maSin cnoba 12
cnoba 11-is identuri iqneboda (cnoba 10-Sic xom realurad ori iden-
turi cnobaa gaerTianebuli).
spilenZis Rirebuleba – Sedegebi
xsenebuli sabuTebis Seswavlis Sedegad dgindeba qarTl-kaxeTis
mTavrobis gankargulebaSi myofi da Semdeg gasxvisebuli, da spilenZis
am gasxvisebis procesSi gamovlenili Rirebuleba.
1799-1800 ww. ori saxelmwifo sabuTis mixedviT 1 [Tilani] baTmani
(7.34 kg) spilenZis Rirebuleba meryeobda 13.89-14.24 abazis farglebSi
(cnobebi 1-3, 5) da zogierT, Cveni azriT ufro albaT gansakuTrebul
SemTxvevaSi daaxloebiT 17 (cnobebi 8-9) da 20 abazsac ki aRwevda (cnoba
6). mesame (kerZo) sabuTis mixedviT, spilenZSi igive Tanxis (20 abazi Ti-
lan baTmanSi) gadaxda mouwia kerZo pirsac (cnobebi 10-12).
Tu [Tilan] baTmans gramebSi (= 7,340 g) gadaviyvanT, abazs ki din-
arebSi43 (1 abazi = 200 dinars), gamova rom 1 grami spilenZis Rirebuleba
xSirad Seadgenda 0.38-0.39 dinars (cnobebi 1-3, 5) da zogjer 0.46 (cnoba
8) da 0.54 dinarsac (cnobebi 6, 10-11) ki aRwevda.
zemoT ganxiluli ori dokumenti (1799 w. spilenZis xarjis nusxa;
1800 w. `maisis gasvlamdin~ spilenZis madnis Semosavlisa da xarjis
nusxa) saxelmwifo sabuTs warmoadgenda, qarTl-kaxeTis saxelmwifo/
mefe ki uSualod iyo CarTuli aRmosavleT saqarTveloSi dambluRis,
43 `dinarSi~ Cven e.w. qarTul dinars vgulisxmobT, vinaidan amierkavkasiis sxva
saxelmwifoebSi (saxanoebSi) vercxlis abazis (anu 200 dinaris) wona mudmivad
meryeobda.
spilenZis Rirebuleba qarTl-kaxeTis samefoSi
230
alaverdisa da SambluRis spilenZis madnebis (fiskalur) eqspluataci-
aSi – magaliTad alaverdis qarxnidan is iRebda gamodnobili spilenZis
10-12%-s;44 amasTanave, es cifri aSkarad miuTiTebs, rom xelisufleba
ar warmoadgenda monopolists spilenZis bazarze. es garemoeba ki,
Cveni azriT, metyvelebs imaze, rom oficialur dokumentebSi asaxu-
li cifrebi met-naklebi sizustiT asaxavs spilenZis imdroindel sa-
bazro Rirebulebas – xelisuflebas gauWirdeboda Tavisi spilenZis
mTeli maragis gadaWarbebul fasSi gasaReba (imaze ukve aRarafers vam-
bobT, rom spilenZis nawili mainc – meti nawili? – xmardeboda iseTi
produqciis warmoebas, rogoric iyo zarbaznebi, yumbarebi, WurWeli);45
piriqiT, sazogadod, saxelmwifo biurokratiuli aparatisTvis damax-
asiaTebeli mouqnelobis gaTvaliswinebiT, ar aris gamoricxuli, rom
spilenZis gasxvisebas igive memadne xelosnebi ufro maRal fasadac ax-
erxebdnen. am mxriv aRsaniSnavia spilenZis maRali Rirebuleba mesame
dokumentSi, romelic ukve kerZo piris angariSis nusxas warmoadgens
(ix. qveviT). Cveni azriT, miRebuli daskvnebi sarwmunoa.
spilenZis Tanafardoba vercxlsa da oqrosTan
spilenZisa da vercxlis RirebulebaTa Tanafardobis dasadgenad,
jer abazis wona (3.07 g) masSi dinarebis raodenobaze (200) unda gavyoT;
gamoangariSeba cxadyofs, rom vercxlis 1 dinari Seesabameba 0.015 g
vercxls. 1 grami spilenZis Rirebuleba ki Sesabamisad meryeobda 0.006-
0.008 g vercxlis farglebSi. Tanafardoba vercxlsa da spilenZs Soris
Cveni masalis Tanaxmad meryeobda Semdeg farglebSi – 1:125-167.
rac Seexeba spilenZisa da oqros RirebulebaTa Tanafardobas, cno-
ba 9-Si pirdapir aris miTiTebuli: `bajaRlis fluri J, amisTvis gasyid-
ula baTmani J~. e.i., am SemTxvevaSi, [Tilani] baTmanis, anu 7.340 g spilen-
Zis Rirebuleba utoldeboda 3.50 grami [met-naklebad sufTa] oqros;
Sesabamisad, Tanafardoba oqrosa da spilenZs Soris gamodis Semdegi:
1:2097. garda amisa, rogorc zemoT ukve aRvniSneT, oqrosTan vercxlis
Tanafardoba sakvlev epoqaSi SeiZleba miviCnioT daaxloebiT Semdegis
tolad – 1:15 (bunebrivia, oqros Rirebuleba drodadro meryeobda kide-
vac). wina gamoTlis Sedegsac Tu gaviTvaliswinebT, gamodis rom oqros
Tanafardoba spilenZTan meryeobda Semdeg farglebSi: 1:1875-2505.
44 dermiSa gogolaZe, samTamadno, samTo-saqarxno mrewveloba saqarTveloSi da
kapitalizmis genezisis zogierTi sakiTxi (XVIII-XIX ss) (Tbilisi, 1966), 11.
45 iqve, 18.
irakli faRava
231
qarTl-kaxeTis spilenZis safasis TviTRirebuleba
garda zogadi istoriul-ekonomikuri mniSvnelobisa, spilenZis
Rirebulebis dadgenas aqvs friad sagulisxmo numizmatikuri mniS-
vnelobac – spilenZi gaerTianebuli qarTl-kaxeTis saxelmwifos erT-
erT wamyvan samoneto liTons warmoadgenda. qarTl-kaxeTis spilenZis
safasis woniTi standarti drodadro icvleboda,46 amitom, saukunis
dasasrulis droindeli sabuTebis mixedviT gamoTvlili spilenZis
Rirebuleba koreqtuli iqneboda Segvefarda, pirvel yovlisa, swored
Tanadroul spilenZis safasesTan.
1799 da 1800 wlebiT, iseve rogorc 1800 wlis axlo droiT daTari-
Rebul dokumentebTan qronologiurad yvelaze axlos dgas qarTl-
kaxeTis is safase, romelic giorgi XII-sa da daviT batoniSvilis mier
iWreboda: giorgi XII-is yvela spilenZis moneta h. 1213 wliT (1798/9)
aris daTariRebuli,47 xolo, daviT batoniSvilis mmarTvelobis peri-
odSi gamoSvebul unikalur monetaze ki TariRad miTiTebulia h. 1215 w.
(1800/1).48 am ukanasknelis woniT standartze ver vimsjelebT, vinaidan
cnobaSi moyvanilia erTaderTi cali (woniT 14.98 g),49 da SeuZlebelia
imis Tqma, Tu ramdenad damaxasiaTebelia is miRebuli woniTi standar-
tisTvis. giorgi XII-is spilenZis safase ki sam nominalad aris cnobili:
bisti (20 dinari), naxevari-bisti (10 dinari) da fuli (5 dinari);50 nomi-
nalebis wonebi erTmaneTs unda Seefardebodes rogorc 4:2:1;51 paxomov-
isTvis xelmisawvdomi egzemplarebis mixedviT (romelTagan zogi, sava-
raudod, met-naklebad gacveTili iqneboda)52 am nominalebis saSualo
wona Seadgenda 18.44, 9.23 da 4.12 grams, amasTanave, zemoT moyvanili Se-
fardeba sakmaod mkacrad aris daculi.53
46 XVII-XVIII ., 101, 104, 107.47 , 268.48 iqve, 269;
IV II, #13.49 informacia am unikaluri monetis wonis Sesaxeb miRebulia berlinidan: Staatliche
Museen zu Berlin, Münzkabinett.50 XVII-XVIII ., 104, 107-9.51 iqve, 104.
52 sazogadod, qarTl-kaxeTis spilenZis safasis TiTqmis yvela nimuSi sakmaod
gacveTili saxiT aris Semonaxuli.
53 ramdenadac es saSualo maCveneblebs exeba. calkeul individualur
SemTxvevebSi bunebrivia, saSualosgan sakmaod gamoxatuli gadaxrebi
aRiniSneba (iqve, 104, 109), rac ara marto monetebis sxvadasxvanairi xarisxiT
spilenZis Rirebuleba qarTl-kaxeTis samefoSi
232
maSasadame, davuSvaT, qarTl-kaxeTis saSualod 9.23-gramiani naxe-
var-bistiani moneta (Cveni dakvirvebebiT, giorgi XII-is yvelaze maso-
brivi spilenZis nominali)54 Seicavda saSualod 3.51-3.60 (ix. cnobebi
1-3, 5), anda 4.25 (ix. cnoba 8) Tu 4.98 dinaris (ix. cnobebi 6, 10-12) Ri-
rebulebis spilenZs, magram hqonda nominaluri Rirebuleba 10 dinari.
maSasadame, spilenZis TviTRirebuleba Seadgenda spilenZis safasis
Rirebulebis Sesabamisad 35.1-36.0 (ix. cnobebi 1-3, 5), anda 42.5 (ix. cno-
ba 8) Tu 49.8% (ix. cnobebi 6, 10-12). wina periodis, erekle II-is zeobis
droindeli spilenZis nominalebis wonebi ramdenadme gansxvavebulia
(da cvalebadicaa),55 magram samoneto liTonis TviTRirebulebis xve-
driTi wili didad gansxvavebuli ar iqneboda, yovel SemTxvevaSi, mas
Semdeg, rac amuSavda dambluRis, alaverdisa da SambluRis spilen-
Zsadnobi sawarmoebi.
miTiTebulidan Tu romeli cifria realobasTan yvelaze axlos,
Zneli saTqmelia. aRsaniSnavia, rom Tbilisis zarafxana ijariT gaicemo-
da.56 Cven ar gagvaCnia pirdapiri dokumenturi cnobebi imaze, Tu ra fas-
ad, da, rac mTavaria, ra wesiT – ramdenad SeRavaTianad SeeZlo samoneto
liTonis SeZena zarafxanis de facto administracias giorgi XII-is zeobaSi.
ar aris gamoricxuli, rom saxelmwifo damatebiTi mogebis mizniT moi-
jaradreebs avaldebulebda xelisuflebisgan spilenZi gazrdil fas-
ad CaebarebinaT. meores mxriv ki, gaurkvevelia, warmoadgenda Tu ara
zarafxana pirwminda komerciul sawarmos damatebiTi saxelmwifo sub-
sidirebis gareSe, romelsac spilenZi mosaWrelad sabazro fasad unda
SeeZina (davuSvaT, erevnelebsaviT – 20 abazad baTmani, anu 0.54 dinarad
grami?). ar aris gamoricxuli, rom zarafxanis sawarmos saxelmwifosgan/
mefisgan ijariT aReba imasac gulisxmobda, rom moijaradreebs piriqiT,
spilenZi SeiZleba SeRavaTian fasad mieRoT. iqidan gamomdinare, rom me-
fis xelSi gadadioda mopovebuli spilenZis mxolod 10-12%,57 danarCens
ki madanCebi damoukideblad yididnen, bazarze spilenZi iSviaTobas ar
gacveTiT, aramed moWris SedarebiT mdare teqnikiTac unda aixsnebodes.
54 sayuradReboa, rom Cveni gamocdilebiT, misi winamorbedis – erekle II-is bolo
drois spilenZis safasedan (rusuli arwivis gamosaxulebiT) ufro xSirad bistis
nominalis monetebi gvxvdeba.
55 , 273-4, 276.56 nikoloz qoiava, fulis mimoqceva, krediti da finansebi XVIII saukunis qarTl-
kaxeTSi (Tbilisi, 1963), 39-40.
57gogolaZe,samTamadno, samTo-saqarxno mrewveloba saqarTveloSi da kapitaliz-
mis genezisis zogierTi sakiTxi (XVIII-XIX ss), 11.
irakli faRava
233
warmoadgenda (es liToni qarTl-kaxeTidan xom mraval mezobel saxelm-
wifoSic gaqondaT).58
nebismier SemTxvevaSi, Cveni azriT, ar iqneba Secdoma vifiqroT,
rom zarafxanisTvisac spilenZis Rirebuleba zemoT moyvanil farg-
lebSi meryeobda, anu, liTonis TviTRirebuleba Seadgenda spilenZis
safasis nominaluri Rirebulebis daaxloebiT 35-50%-s. amasTanave,
safiqrebelia rom es maCvenebeli ar iyo stabiluri, da spilenZis TviT-
RirebulebasTan erTad meryeobas ganicdida, Tumca, safiqrebelia,
arcTu farTo farglebSi.
aRsaniSnavia, rom Cvens wina naSromSi sxva pirvelwyaroebis monace-
mebiT gamoTvlilma spilenZis TviTRirebulebam Seadgina spilenZis
safasis nominaluri Rirebulebis daaxloebiT 53%;59 Cven maSinve gam-
ovTqviT varaudi, rom spilenZis safasis nominalur Rirebulebas
ganzrax aormagebdnen mis SemadgenlobaSi Semavali liTonis sabazro
RirebulebasTan SedarebiT.60 axla ukve SegviZlia davazustoT, rom
nominalur Rirebulebas SesaZloa araTu aormagebdnen, iqneb TiTqmis
asammagebdnen kidevac.
rasakvirvelia, rogorc es ukve aRvniSneT,61 safasis TviTRirebule-
baSi Sedioda ara marto samoneto liTonis Rirebuleba; mas emateboda
administraciis, muSa-xelis, xelsawyoebis xarjebic. amasTanave, Cveni
azriT, wamyvani xarji mainc liTonisa iyo. xeliT naWedi monetebis (e.w.
hammered coins) gamosaSvebad saWiro xelsawyoebi sakmaod primitiuli
iyo,62 administraciuli aparati ki – minimaluri;63 rac Seexeba muSa-xelis
anazRaurebas, saintereso iqneboda (alternatiuli, zusti monacemebis
ararsebobis pirobebSi), gagvevlo paraleli buxaris saxanosTan, sadac
moWrili 576 monetidan muSebi gasamrjelos saxiT iRebdnen mxolod
58 Paghava, Lobzhanidze, Turkia, “Countermarking of Copper Coins in Late 18th Century Georgia”, 41.59 iqve, 41-2.
60 iqve, 42.
61 iqve.
62 irakli faRava, `Tbilisuri monetebis woniTi standarti, nominalTa sistema
da moWris teqnika (avSarianTa dinastiis periodi)~, axali da uaxlesi istoriis
sakiTxebi, No1(7) (2010), 520-6.
63 Sead. mdgomareobas buxaris zarafxanaSi, romelic XIX saukuneSi monetas
agreTve, ase vTqvaT, kustaruli meTodebiT uSvebda.
XVIIIXX , VI (1966), 260-2.
spilenZis Rirebuleba qarTl-kaxeTis samefoSi
234
4-s, anu saerTo ricxvis 0.69%-s;64 amasTanave, am SemTxvevaSi es 4 moneta
vercxlis iyo, anu, spilenZTan SedarebiT mainc, garkveul faseulobas
warmoadgenda. meores mxriv, xeliT Wedvac ki, zogierTi mkvlevris az-
riT, iZleoda wuTSi 6 monetamde damzadebis saSualebas;65 Sesabamisad,
samuSao dRis ganmavlobaSi (10 sT?) 2-3 kacisgan Semdgar gunds SeeZlo
3600 monetamde moeWra. amgvari warmadobis SeemTxvevaSi, muSa-xelze da-
naxarjebi procentulad SedarebiT mcire iqneboda. ar aris gamoricx-
uli, rom rusi damkvirveblis 1893 wliT daTariRebuli SeeniSvna bux-
aris zarafxanaSi miRebul teqnikur meTodebTan dakavSirebiT iqneb XVIII
saukunis bolos qarTl-kaxeTsac udgebodes – `es yvelaferi Zalian did
drosa da Sromas moiTxovs. magram buxaraSi pirveli arafrad fasobs, me-
ore ki arc ise Zviria~.66 am sakiTxis, anu zarafxanis muSakTa anazRaure-
bis miaxloebiT mainc gasarkvevad, damatebiTi kvlevaa saWiro.67
monacemebis retrospeqtuli da geografiuli ganzogadeba
Cveni azriT, dasaSvebia, garkveuli sifrTxiliT, ganvazogadoT
miRebuli Sedegebi.
vgulisxmobT, pirvel rigSi, retrospeqtul ganzogadebas. Cven
ar gvaqvs monacemebi wina aTwleulebSi qarTl-kaxeTSi (da, sazoga-
dod, amierkavkasiaSi) spilenZis Rirebulebis meryeobis farglebis
Sesaxeb. magram 1763-70 ww. spilenZis regionalur bazarze am liTonis
metad msxvili da axali mimwodeblis – dambluRis, alaverdisa da Sam-
bluRis spilenZsadnobi qarxnebis~ gaCenis68 Semdeg igive mniSvnelobis
faqtoris amoqmedeba, romelic spilenZis fasze moaxdenda zegavlenas
– CvenTvis ucnobia; ibadeba azri, rom 1763-70 ww. cvlilebis Semdeg
spilenZis Rirebuleba met-naklebad stabiluri darCeboda.
aqve mokled SevexebiT de facto da Semdeg ukve de jure gaerTianebuli
qarTl-kaxeTis arsebobis periodSi am saxelmwifos spilenZis safa-
sis woniTi standartis cvalebadobis69 mokle istorias. es cvlilebe-
64 iqve, 261, 273.
65
XXVI66 iqve, 271.
67 dagegmilia am mimarTulebiT Cveni muSaobis Sedegebis calke naSromis saxiT
gamoqveyneba.
68 gogolaZe, samTamadno, samTo-saqarxno mrewveloba saqarTveloSi da
kapitalizmis genezisis zogierTi sakiTxi (XVIII-XIX ss), 10.
69 , 273-4, 276.
irakli faRava
235
bi, Cveni azriT, uSualo kavSirSi iyo monetebis Semadgeneli liTonis
– spilenZis, Tundac ucvlel RirebulebasTan. TiToeul SemTxveva-
Si woniTi standartis Secvlas SeiZleba orgvari axsna moeZebnos –
fiskaluri datvirTvis gazrda (nominalis ucvlelad ufro msubuqi
monetebis gamoSvebisas; es movlena, Teoriulad, spilenZis gaZvirebasac
SeeZlo gamoewvia, magram qarTl-kaxeTSi spilenZis warmoebis ganviTare-
bis gaTvaliswinebiT es nakleb mosalodnelia); an, piriqiT, Teoriulad
mainc, spilenZis warmoebis amuSavebis Sedegad bazarze spilenZis didi
raodenobiT gamoCenis Semdeg masze fasebis klebis Semdeg – nominalis
Seucvlelad monetebis wonis gazrda, rom spilenZis safase naklebad
sakredito gamxdariyo (masSi Semavali liTonis TviTRirebuleba nakle-
bad CamorCenoda monetaze saxelmwifos mier dawesebul iZulebiT fass
– monetis nominals). Tu gadavxedavT qarTl-kaxeTis spilenZis safasis
woniTi standartis cvlilebebs, SesaZlebeli xdeba Semdegi etapebis
gamoyofa (simartivisTvis erTmaneTs vadarebT ZiriTadad naxevarbis-
tiani nominalis wonas, romelic yvela periodSi iWreboda):
h. 1190 wels (1776/7) ufro adre, h. 1179 wels (1765/6) gamoSvebu-
li naxevarbistianis (8.0-8.75), fulisa (4.0-4.15) da naxevari fulis (2.0-
2.25) Canacvleba70 uCveulo wonis mqone, Sesabamisad 11.0-12.5, 5.5-6.25
da daaxloebiT 3 g-iani nominalebiT. am SemTxvevaSi, rogorc es ukve e.
paxomovma aRniSna,71 ar gvaqvs safuZveli vamtkicoT, zemoT moyvanili
ori variantidan romels mimarTa xelisuflebam am SemTxvevaSi;
amasTanave, ukve h. 1201 wlisTvis (1786/7) Tu 1781 wlisTvis miz-
anSewonilad CaiTvala woniTi standartis xelaxali Secvla – naxevarb-
istianis wona isev gautolda 8.5-9.0 g-s;72
woniTi standartis Semdgomi cvlileba – woniTi standartis
gazrda 10-12%-iT moxda 1796 wels (naxevarbistianis wona gaizarda
10.5-11.5 g-mde);73 Tbilisis 1795 wels aoxrebis Semdgom mosalodneli
70 Cveni azriT, adgili qonda swored rom wina periodis monetebis Canacvlebas da
ara sxvadasxva woniTi standartis mqone monetebis Tanadroul trials. marTalia
Cven ar gagvaCnia gaerTianebuli qarTl-kaxeTis spilenZis fulebis ganZebi,
romelsac SeeZlo daedasturebina es mosazreba, magram erTdroulad sxvadasxva
wonis mqone monetebis paraleluri brunva, Teoriulad, ufro mZime calebis
brunvidan amoRebisa da gadadnobis mizezi iqneboda (kopernik-greSemis kanoni), da,
amgvarad, naklebad mosalodneli unda iyos.
71 iqve, 274.
72 iqve, 276.
73 iqve.
spilenZis Rirebuleba qarTl-kaxeTis samefoSi
236
iyo xelisuflebis mier, sakuTari fiskaluri interesebis gaTval-
iswinebiT, monetis wonis Semcireba,74 magram is, rogorc amas monetaru-
li faqtebi adasturebs, piriqiT, gaizarda;
da bolos, woniTi standartis kidev erTxel Secvla ukve daviT
batoniSvilis mier – misi unikaluri moneta, rogorc ukve aRvniSneT,
14.98 g-s iwonis, rac ar Seesabameba aqamde miRebuli nominalebis woniT
standarts.
amas isic unda daematos, rom, Cveni azriT, h. 1179 wels (1765/6) winan-
deli 2 nominalis (naxevari bisti da fuli) magier erTbaSad 5 nominalis
gamoSveba (Sauri, bisti, naxevari bisti, fuli, naxevari fuli), swored
1763 wels dambluRis spilenZsadnobi sawarmos amuSavebas75 unda davu-
kavSiroT. ufro metic, iseTi aSkarad sakredito monetis gamoSveba, ro-
goric iyo spilenZis Sauri (woniT 45 g-mde), da pirvelad qarTul numiz-
matikur istoriaSi naxevarbistianze ufro mZime bisti (wona ucnobia)76,
safiqrebelia, swored nedli liTonis siuxvis pirobebSi xazinis mogeb-
is maqsimalurad gazrdis surviliT unda yofiliyo gamowveuli – rac
ufro msxvili sakredito nominali moiWreboda, miT ufro maRali iqne-
boda xazinis mogeba. amasTanave, msxvili nominalebis ukiduresi iSvia-
Toba (cnobilia Sauris 2 egzemplari da bistis 1 egzemplari) imaze unda
miuTiTebdes, rom xelisuflebam an bolos mainc ver gabeda esoden mkve-
Trad gamoxatuli sakredito bunebis mqone safasis gamoSveba (da Cve-
namde moRweuli calebi iqneb marTlac sacdelia, rogorc es paxomovma
ivarauda),77 an isini mainc gavida mimoqcevaSi, ufro mcire nominalebTan
erTad, magram bazarma ar miiRo da maTi gamoSveba maleve Sewyda (am mxriv
sayuradReboa, rom d. kapanaZis mier gamoqveynebul unikalur bists78
TiTqosda mimoqcevis cveTis kvali etyoba).
74 cnobilia, rom 1795 w. aRa-mahmad xanma TbilisTan erTad alaverdis qarxanac
moaoxra, magram Zneli saTqmelia, am wlis movlenebi gazrdida spilenZis
Rirebulebas (misi warmoebis moSlisa da bazarze misi gaiSviaTebis gamo), Tu
gaiafebda mas (Tbilisis aoxrebis gamo masze moTxovnilebis Semcirebis Sedegad),
anda sulac ucvlelad datovebda (am ori faqtoris mier erTmaneTis dabalansebis
Sedegad).
75 gogolaZe, samTamadno, samTo-saqarxno mrewveloba saqarTveloSi da kapi-
talizmis genezisis zogierTi sakiTxi (XVIII-XIX ss), 10.
76 , , 261; , , , ( , 1970), 344; daviT kapanaZe, qarTuli numizmatika (Tbilisi, 1969), 152.
77 , , 262.78 kapanaZe, qarTuli numizmatika, fototabula XVII, #212.
irakli faRava
237
Cveni azriT, dasaSvebia miRebuli monacemebis geografiuli ganzo-
gadebac. CvenTvis ucnobia qarTl-kaxeTSi mdebare dambluRis, SambluRi-
sa da alaverdis qarxnebis garda spilenZis sxva mimwodebeli, romelic
amierkavkasiis bazarze konkurencias gauwevda aRniSnul sawarmebSi miRe-
bul SedarebiT iaf qarTul spilenZs. Sesabamisad, qarTl-kaxeTis mezo-
beli mahmadianuri saxanoebis spilenZis safasisTvis79 nedleuli swored
qarTl-kaxeTidan Sedioda. Sesabamisad, saxanoebis spilenZis monetebSi
Semavali liTonis TviTRirebulebis dadgenisas amosaval wertilad
swored aRmosavleT saqarTveloSi (vercxlSi gamosaxuli) spilenZis
Rirebuleba unda aviRoT. saxanoebSi spilenZi, bunebrivia ramdenadme
ufro Zviri iqneboda, transportirebis xarjebisa da savaWro zednadebis
gaTvaliswinebiT (Sead. zemoT moyvanil erevnis saxanosTvis gankuTvni-
li spilenZis Rirebulebas). magram spilenZis Rirebulebis dazusteba,
mainc, safiqrebelia, dagvexmareba saxanoebis spilenZis safasis woniTi
standartis, nominalTa sistemisa da Rirebulebis garkvevaSi.
daskvnebi
XVIII saukunis dasasrulis dokumenturi wyaroebis (2 saxelmwifo
daniSnulebisa da 1 kerZo sabuTis) ganxilvis Sedegad dadginda, rom am
droisTvis qarTl-kaxeTSi spilenZis Rirebuleba Seadgenda daaxloebiT
13.89-14.24-dan 20 (Tbilisis zarafxanis e.w. sirma) abazamde 1 (Tilan) baT-
man (7.34 kg) liTonSi, anu 0.38-0.39-dan 0.54 dinaramde 1 gram spilenZSi.
aqedan gamomdinare, monetaSi Semavali liTonis – spilenZis TviT-
Rirebuleba warmoadgenda spilenZis safasis nominaluri Rirebulebis
35.1-36.0-dan 49.8%-mde, anu, miaxloebiT, mesamedidan naxevramde.
miRebuli monacemebi azustebs, Tu ramdenad momgebiani iyo
xazinisTvis samoneto regaliis ganxorcieleba spilenZis safasis ga-
moSvebis saxiT.
spilenZis Rirebuleba Zvirfas liTonebSic gamovsaxeT – 1 grami
spilenZis Rirebuleba meryeobda 0.006-0.008 g vercxlis farglebSi;
e.i Tanafardoba vercxlsa da spilenZs Soris Seadgenda 1:125-167. Tan-
afardobam oqrosa da spilenZs Soris ki Seadgina1:2097; vercxlTan
oqros Tanafardobis (1:15) gaTvaliswinebiT ki is meryeobda Semdeg
farglebSi: 1:1875-2505.
79 romelTa Seswavlis saqme damakmayofilebel mdgomareobaSi namdvilad ar
imyofeba.
spilenZis Rirebuleba qarTl-kaxeTis samefoSi
238
miRebuli monacemebis ganzogadeba SesaZlebelia retrospeq-
tulad: 1763-70 ww. dambluRis, alaverdisa da SambluRis qarxnebis
amuSavebis Semdeg am regionSi spilenZis sabazro Rirebuleba, Cveni az-
riT, arsebiT cvlilebebs aRar ganicdida. Sesabamisad, SesaZlebelia
ganvazogadoT miRebuli monacemebi wina aTwleulebzedac. SesaZlebe-
lia miRebuli monacemebis geografiuli ganzogadebac – qarTl-kaxe-
Tis mezobel mahmadianur saxanoebze, romelTa spilenZis safasec qar-
Tuli spilenZidan iWreboda; Sesabamisad, am ukanasknelis Rirebuleb-
is codnam SeiZleba arsebiTi daxmareba gagviwios saxanoebis spilenZis
nominalebis, woniTi standartisa da sakredito bunebis kvlevaSi.
SedarebiT viwro numizmatikuri mniSvnelobis garda, spilenZis
Rirebulebisa da oqro-vercxlTan spilenZTan Sefardebis dadgena ar
unda iyos interess moklebuli rogorc XVIII saukunis meore naxevris
qarTl-kaxeTis samefos, aseve mTeli regionis ekonomikuri istoriis
Seswavlis kuTxiTac.
anTaZe meri. saqarTvelosa da TurqeTis urTierToba XV-XVIII sauku-
neebSi numizmatikuri masalis mixedviT. Tbilisi, 1982
gogolaZe dermiSa. samTamadno, samTo-saqarxno mrewveloba saqar-
TveloSi da kapitalizmis genezisis zogierTi sakiTxi (XVIII-XIX ss).
Tbilisi, 1966
kapanaZe daviT. qarTuli numizmatika. Tbilisi, 1969
masalebi saqarTvelos ekonomiuri istoriisaTvis: xelfasi, qira,
fasebi. masalebi SearCia da gamosacemad moamzada n. berZeniSvilma.
wigni I. Tbilisi, 1938
masalebi saqarTvelos ekonomiuri istoriisaTvis: aRmSenebloba,
saxelmwifo ekonomika, qoneba. masalebi SearCia da gamosacemad moamza-
da n. berZeniSvilma. wigni III. Tbilisi, 1955
faRava irakli, biWikaSvili iosebi, Caganava rauli. qarTl-kaxeTis
samefoSi oqros monetis (Sauris) gamoSveba (istoriuli sabuTebisa da
faqtobrivi masalis mixedviT). xelnaweri.
faRava irakli. Tbilisuri monetebis woniTi standarti, nominal-
irakli faRava
239
Ta sistema da moWris teqnika (avSarianTa dinastiis periodi). axali da
uaxlesi istoriis sakiTxebi, 1 (7), 2010
qebulaZe revaz. evropuli monetebis mimoqceva saqarTveloSi XV-
XVIII saukuneebSi. Tbilisi, 1971
qoiava nikoloz. fulis mimoqceva, krediti da finansebi XVIII sauku-
nis qarTl-kaxeTSi. Tbilisi, 1963
jafariZe goCa. narkvevi qarTuli metrologiis istoriidan. Tbi-
lisi, 1973
-XVIII XX -
VI, 1966-
XVII-XVIIIIII -
-XXVI
Paghava Irakli, Lobzhanidze Giorgi, Turkia Severiane. Countermarking of Copper Coins in Late 18th Century Georgia. Caucasian Numismatics, Papers on the Coinage of Kartl-Kakheti (Eastern Georgia), 1744-1801. Supplement to Journal of Oriental Numis-matic Society, 197, 2008
Schaendlinger Anton. Osmanische Numismatik. Braunschweig, 1973
spilenZis Rirebuleba qarTl-kaxeTis samefoSi
240
Copper Price in the Kingdom of Kartl-Kakheti by the End
of the 18th C. According to Historical Documents
(On the Issue of the Self-Cost of the Contemporary Copper Currency)
Irakli Paghava
Summary
The typology and metrology of the copper currency issued by united Kingdom of Kartl-Kakheti (1744-1801) has thoroughly been researched. However, certain aspects of
By means of this work we aspired to research one of the primary constituents of the contemporary copper currency self-cost, namely the value of the coin metal employed, i.e. the copper. We also attempted to establish the silver-copper and gold-copper ratios in this epoch, as well as analyze the historical implications of the attained results.
Our research was based on the analysis of the contemporary written sources: Two
1. 1799 record of copper expenditure;2. 1800 (through may) record of the copper mine receipts and expenditure;also,3. Private document dating back to about 1800 (No3723).All three sources comprise the fragments (12 in total) confronting certain amount of
copper (in 6-oqa tilani batmanis) with certain sums (presumably in contemporary Geor-gian silver abazis) or certain number of gold coins or Ottoman silver money.
According to the documents, the price of 1 tilani batmani (7.34 kg) was equal to 13.89-14.24 abazis, in some rare cases being as high as 17 or 20 abazis. Substituting [Georgian] dinars for abazis (1 abazi = 200 dinars) and grams for tilani batmanis, we ar-rive to the ratio of 0.38-0.39 or 0.46 or 0.54 dinars to one gram of copper.
Since the value of 1 dinar constituted 0.015 g of silver (1/200 of 3.07 g silver abazi), the value of 1 gram of copper was equal to roughly 0.006-0.008 g of silver, the silver-copper ratio constituted 1:125-167. According to one of the sources, the price of 1 tilani batmani (7,340 g) was equal to that of 1 pluri (3.50 g gold coin), hence the gold-copper ra-tio was 1:2097; taking into account the general contemporary gold-silver ration of 1:15, the
irakli faRava
241
alternatively calculated gold-copper ratio varied within the following range: 1:1745-2505. Confronting the established price for 1 g of copper with the contemporary Georgian
currency (AH 1213 / 1798/9 coins of Giorgi XII), we arrived to a conclusion that for in-stance the copper content of the 10-dinari copper coin (half-bisti, with the average weight of 9.23 g) could be valued at as 3.51-3.60, 4.25 or 4.98 dinaris. That means that the metal self-cost constituted correspondingly 35.1-36.0, 42.5 or 49.8% of the face value of the contemporary Georgian copper currency (roughly 35-50%).
Certainly, the expenditures on labour force, fuel and instruments increased the self-
two- to three-fold increase in copper value after minting it into coinage.
copper smelteries of Shamblughi, Damblughi and Alaverdi entered the South Caucasus market.
Correspondingly there is some ground for retrospective generalization of our results with regard to the earlier Georgian copper issues (since 1763-70 time period and till 1800). The weight standard for the latter used to be shifted from time to time, and the awareness of the copper self-cost favours our understanding of these alterations.
Moreover, since the Georgian copper dominated the local market, we may generalize our results geographically as well: We may attempt to derive the metal self-cost of the copper issues of the contemporary Muslim Khanates of the South Caucasus from the cop-per value established for Kartl-Kakheti. Our data would help to clarify the token nature, weight standards and denomination systems of the contemporary copper coinage of these political entities.
In addition to the numismatic implications, the ascertainment of the gold-copper and silver-copper ratio may facilitate the research of the general contemporary economical history of Georgia and the region.
spilenZis Rirebuleba qarTl-kaxeTis samefoSi
Ven.4
Temo jojua
avstriaSi, venis erovnuli biblioTekis qarTuli xelnaweri wignebis
koleqciaSi me-4 nomriT mxatvar-kaligrafis nikoloz nikrais mier 1160
wels, garejis mravalmTaSi gadawerili didi zomis xelnaweri krebuli
`sanatreli~, igive Ven.4-ia daculi.1 am xelnaweris calkeul furclebsa
da arSiebze XII-XIX saukuneebis asze meti anderZ-minaweria (kolofoni)
Sesrulebuli, romelTa erTi nawili 2002-10 wlebSi istoriul-
wyaroTmcodneobiTi TvalsazrisiT Seviswavle da akademiuri saxiT
1 garejuli krebulis Sav-TeTri fotopiri xelnawerTa erovnuli centris foto-
pirebis koleqciaSi inaxeba (RT XXV-3, I-II). venis erovnuli biblioTekis qarTuli xel-
naweri wignebis koleqciis Sesaxeb ix. Gregor Peradze, “Über die georgischen Handschriften in Österreich”, Wiener Zeitschrift für die Kunde des Morgenlandes, XLVII, Band 3 und 4, Heft (Wien, 1940);vaxtang imnaiSvili, sinas mTidan gracamdis (gracis xelnawerebis istoria) (Tbilisi,
2001), 24; misive, uZvelesi qarTuli xelnawerebi avstriaSi. xanmeti leqcionari, fsal-
muni, svimeon silosis cxovreba, iovane oqropirisa da iakob mociqulis Jamiswirvebi...
(Tbilisi, 2004), 22; misive, `uZvelesi qarTuli xelnawerebi ucxoeTis wignTsacavebSi~,
SoTa rusTavelis saxelobis stipendiantTa Sromebi, I (Tbilisi, 2008), gv. 10-2; grigol
feraZe, qarTuli xelnawerebis Sesaxeb avstriaSi~, werili germanulidan Targmna cis-
ia kilaZem, Targmanis redaqtori – prof. dimitri TumaniSvili, gamosacemad moamzada
da komentarebi daurTo Temo jojuam, mwignobari, `04 (Tbilisi, 2004), 160-81. Ven.4-isa
da masSi warmodgenili sxvadasxva Janris Tormeti teqstis Sesaxeb ix. Peradze, “Über die georgischen Handschriften”, 220, 222, 226-32; Zveli aRTqmis qarTul xelnawerTa aRwerilo-
ba, wignni Zuelisa aRTqumisani, 1, SesaqmisaÁ, gamoslvaTaÁ, yvela arsebuli xelnaweris
mixedviT gamosacemad moamzades baqar gigineiSvilma da cotne kikviZem, gamokvleva
baqar gigineiSvilisa (Tbilisi, 1989), 593; Temo jojua, `wmida mRvdelmowame grigol
feraZe da 1160 wels garejSi gadawerili erTi ucnobi xelnaweri~, istoriul-eTno-
grafiuli Studiebi, V, ivane javaxiSvilis saxelobis istoriisa da eTnologiis insti-
tutSi Catarebuli institutis 60 wlisTavisadmi miZRvnili axalgazrda mecnierTa da
aspirantTa dargTaSorisi konferenciis masalebi (Tbilisi, 2002), 91-147, 379-82; fera-
Ze, `qarTuli xelnawerebis Sesaxeb avstriaSi~, 160-1, 164-9, 172-4, 176-81; imnaiSvili,
`uZvelesi qarTuli xelnawerebi ucxoeTis~, 10-2; da sxv.
XII
243
gamovaqveyne.2 xsenebuli kolofonebis garda, garejuli krebulis
furclebze, ufro zustad ki, 56r-sa da 105r-s arSiebze, xuT adgilas
dasmuli mrgvali beWdis anabeWdebic aris warmodgenili, romelTa
Sesaxebac qarTulma istoriografiam Zalzed cota ram icis.
samecniero sazogadoebas Ven.4-is arSiebze dasmuli beWdis ana-
beW debis Sesaxeb pirveli cnoba emigraciaSi moRvawe qarTvelma
mwignobarma, arqimandritma grigol feraZem miawoda. mkvlevarma 1940
wels avstriaSi gamomavali samecniero krebulis “Wiener Zeitschrift für die Kunde des Morgenlandes” XLVII tomis me-3-4 nakveTSi venis erovnuli
biblioTekis qarTuli xelnaweri wignebis koleqciisadmi miZRvnili
germanulenovani naSromi “Über die georgischen Handschriften in Österreich”gamoaqveyna da am naSromis 228-e gverdze gakvriT aRniSna, rom garejuli
2 jojua, wmida mRvdelmowame grigol feraZe~, 91-147, 379-82; misive, saqarTvelos
mefis giorgi III-is aRsaydrebis TariRi 1160 wels gadawerili xelnaweris (Ven.4-is)
anderZis mixedviT~, oCxari, julieta ruxaZisadmi miZRvnili eTnologiuri, isto-
riuli da filologiuri Ziebani (Tbilisi, 2002), 508-21; misive, `XII saukunis gareju-
li krebulis (Ven.4-is) erTi minaweri da afxazeTis ucnobi kaTolikosi barTlome
(daaxl. 1488-1519 ww.)~, saqarTvelos siZveleni, 1, (2002), 117-32; misive, moqvis ucnobi
episkoposi luka oZrxeli (1360-iani ww.) da misi xuTi minaweri XII saukunis garejuli
krebulis (Ven.4-is) aSiebidan~, istoriul-eTnografiuli Studiebi, VI, ivane java-
xiSvilis saxelobis istoriisa da eTnologiis institutSi 2002 wlis 24-26 seqtem-
bers Catarebuli mari broses dabadebidan 200 wlisTavisadmi miZRvnili axalgazr-
da mecnierTa da aspirantTa konferenciis masalebi (2003), 33-52; misive, `ramdenime
axali cnoba moqveli episkoposis luka oZrxelis (1360-iani ww.) biografiisaTvis~,
axalgazrda mecnierTa asociaciis II respublikuri konferenciis Sromebis krebu-
li, quTaisis akaki wereTlis saxelobis saxelmwifo universiteti, 2004 weli, 8-10
oqtomberi (Tbilisi, 2004), 260-4; feraZe, `qarTuli xelnawerebis Sesaxeb avstriaSi~,
164-9, 176-81; Temo jojua, `artanujeli piligrimis giorgi lomas-Zis savedrebeli
(XV s.) ierusalimSi gadatanili 1160 wlis garejuli krebulis (Ven.4-is) aSiebidan~,
qarTuli wyaroTmcodneoba, XI, eZRvneba istoriis mecnierebaTa doqtorebs mamisa
berZniSvils da liana davlianiZes (2006), 121-34; misive, gelaTeli monazonis – levan
IV dadianis colyofilis nino bagrationisa da monazon febronia xevariZis savedre-
blebi (XVIII s-is I nax.) ierusalimSi gadatanili erTi garejuli xelnaweris (Ven.4-is)
aSiebidan~, istoriisa da eTnologiis institutis Sromebi, VIII, eZRvneba gelaTis mo-
nastris daarsebis 900 wlisTavs (2008), 153-73; misive, `mRvdelmonazoni ioane munjis
bibliografiuli minaweri (1772 w.) ierusalimSi gadatanili XII saukunis garejuli
krebulis (Ven.4-is) aSiebidan~, saqarTvelos istoriis problemuri sakiTxebi, II, aka-
ki wereTlis saxelmwifo universiteti, II respublikuri samecniero konferenciis
Sromebi (quTaisi, 2009), 201-12; misive, `guriis erisTvisSvilis, monazon qristefo-
re SarvaSiZis savedrebeli minaweri (1760-iani ww.) ierusalimSi gadatanili XII sau-
kunis garejuli krebulis (Ven.4-is) aSiidan~, istoriisa da eTnologiis institutis
Sromebi, IX (2009), 148-94; misive, `ucnobi urbneli episkoposis svimon CxeiZis sami
minaweri (1700 w.) ierusalimSi gadatanili XII saukunis garejuli krebulis (Ven.4-is)
aSiebidan~, Academia, 1 (2010), 131-48.
mefe giorgis xuTjvriani beWedi
244
krebulis 56r-sa da 105r-ze ierusalimis jvris qarTvelTa monastris be -
Wedia dasmuli: `xelnawerSi gvxvdeba ramdenime grafikuli Canaxati...
agreTve, 56r da 105r – jvris monastris beWedi~.3
grigol feraZis naSromis gamoqveynebidan naxevar saukuneze
meti xnis Semdeg, 2002-03 wlebSi, saSualeba momeca, saerTaSoriso
organizacia INTAS-is samecniero stipendiis daxmarebiT, avstriaSi
ramdenime TviT Cavsuliyavi da venis erovnul biblioTekaSi daculi
garejuli krebuli adgilze Semeswavla. Ven.4-ze muSaobis dros, pirvel
rigSi, grigol feraZis mier garejuli krebulis Sesaxeb gamoTqmuli
mosazrebebis gadamowmeba vcade da Sesabamisad, xelnaweris 56r-sa da
105r-ze dasmuli beWdis anabeWdebsac mivaqcie yuradReba. anabeWdebze
dakvirvebam aCvena, rom grigol feraZis mier mowodebuli cnoba
marTebuli ar iyo da Ven.4-is arSiebze dasmuli beWdis legendaSi ara
ierusalimis jvris qarTvelTa monasteri, aramed vinme `mefeTa mefe
giorgi~ ixsenieboda. avstriidan saqarTveloSi dabrunebis Semdeg
almanaxis `mwignobaris~ 2004 wlis nomerSi grigol feraZis zemoT
naxsenebi germanulenovani naSromis komentirebuli qarTuli Targmani
gamovaqveyne. naSromi germanulidan xelovnebaTmcodne cisia kilaZem
Targmna, Targmanis redaqtireba profesorma dimitri TumaniSvilma
itvirTa, komentarebi ki publikacias me davurTe. am komentarebidan
erT-erT, rigiT ocdameerTe komentarSi swored garejuli krebulis
56r-sa da 105r-ze dasmuli beWdis anabeWdebis sakiTxs Sevexe da grigol
feraZis mier mowodebuli Sesabamisi cnoba Semdegi saxiT davazuste:
`wriuli formis beWedi 56r-ze dasmulia orgzis, 105r-ze ki – samgzis.
masze amotvifrulia asomTavruli legenda, saidanac naTlad Cans,
rom igi ara jvris monasters, aramed – mefeT-mefe giorgis ekuTvnoda:
`monaÁ R{mr}TisaÁ mefeTa-mefe g{iorg}i~.4
es aris da es. grigol feraZis naSromis qarTuli Targmanis
gamoqveynebis Semdeg, anu 2004 wlidan dRemde, Ven.4-is 56r-sa da 105r-ze
dasmuli beWdis anabeWdebiT arc erTi sxva mkvlevari ar dainteresebula
da Sesabamisad, arc am anabeWdebTan dakavSirebuli sakiTxebi gamxdara
samecniero Seswavlis sagani.
winamdebare naSromSi sagangebod vubrundebi am uaRresad
saintereso beWeds da dawvrilebiT ganvixilav mis anabeWdebTan
dakavSirebul sxvadasxva sakiTxebs.
Tavdapirvelad movitan anabeWdebis detalur aRwerilobas,
3 feraZe, qarTuli xelnawerebis Sesaxeb avstriaSi~, 165-166. Sdr. Peradze, “Über die georgischen Handschriften”, 228.
4 feraZe, `qarTuli xelnawerebis Sesaxeb avstriaSi~, 177.
Temo jojua
245
beWdis warwerisa da legendis gadmonawerebs dednis Sriftis dacviT,
am warwerisa da legendis teqstebis Cemeul wakiTxvebs, ori anabeWdis
grafikul monaxazsa da xuTive anabeWdis Sav-TeTr fotoebs.
garejuli krebulis arSiebze gansaxilveli beWdis sul xuTi
anabeWdi ganirCeva: I anabeWdi – 56r-s marjvena arSiis qveda naxevarze,
II anabeWdi – 56r-s marjvena arSiis qveda kidesTan, III anabeWdi – 105r-s
marjvena arSiis zeda naxevarze, IV anabeWdi – 105r-s marjvena arSiis qveda
naxevarze, xolo V anabeWdi – 105r-s marjvena arSiis qveda kidesTan (sur.
1 da sur. 2). I da III anabeWdebi zomierad mkveTria da metnaklebad kargad
ganirCeva. II anabeWdi sakmaod mkrTali, IV anabeWdi ki sakmaod muqia,
rac maT garCevas Zalze arTulebs. V anabeWdi metismetad mkrTalia
da TiTqmis ar ganirCeva. anabeWdebze dakvirveba aCvenebs, rom isini
garejuli krebulis arSiebze erTi da imave beWdis ramdenimegzis dasmis
Sedegad aris miRebuli. garda amisa, anabeWdebis melnis simkveTreze
dakvirveba cxadyofs, rom gansaxilveli beWedi garejuli krebulis
arSiebze Semdegi TanamimdevrobiT iyo dasmuli: 56r – jer I, xolo Semdeg
II anabeWdi; 105r – jer II, Semdeg I, xolo bolos III anabeWdi.
garejuli krebulis arSiebze warmodgenili anabeWdebi mrgvalia.
maTi diametri 3.6 sm-ia. anabeWdebis gare wrewiris SigniT, misgan 0.1 sm-
is daSorebiT, meore wrewiria. am wrewiris SigniT ki, misgan 0.5 sm-is
daSorebiT, mesame wrewiria. am, koncentrulad ganlagebul meore da mesa-
me wrewirebs Soris asomTavruliT Sesrulebuli legendis xuTsityviani
teqstia, romelic anabeWdebs garSemo Semouyveba. legendis grafemaTa
simaRle, saSualod, 0.4 sm-ia. anabeWdis Sida, mesame wris diametri 2.2 sm-
ia. am Sida, mesame wreSi tolmklava jvaria gamosaxuli. jvris mklavebi
boloebisaken TandaTanobiT ganierdeba. mklavebis boloebi kuTxeebSi
gamoyvanili or-ori patara burTuliTaa gamSvenebuli. jvris TiToeuli
mklavis bolosaken gaganierebul areze TiTo patara tolmklava jvaria
gamosaxuli. am patara jvrebis mklavebic boloebisaken TandaTanobiT
ganierdeba. patara jvrebis simaRle, saSualod, 0.2 sm-ia. didi jvris
mklavTaSoris areebSi asomTavruliT Sesrulebuli oTxi orgrafemiani
daqargmebuli sityvaa Cawerili. am asomTavrul grafemaTa simaRle,
saSualod, 0.6 sm-ia.
I anabeWdi (sur. 3 da 8).
a) jvris Tanmxlebi warwera:
mefe giorgis xuTjvriani beWedi
246
`j[(uar)i || [q(ristÀs)i . | j(uar)i || [q(ristÀs)i ~.
b) beWdis legenda:
Á ] Á
`monaÁ [R {mr}Tis[a Á, m[e feT[a mef[e g{ior}gi~.
II anabeWdi (sur. 4).
a) jvris Tanmxlebi warwera:
`[j(uar)i || [q(ristÀs)i . | [j(uar)i || [q(ristÀs)i ~.
b) beWdis legenda:
[-]
`mon[aÁ [R{mr}TisaÁ [m ef[eTa [m ef[e [g{ior}gi ~.
III anabeWdi (sur. 5 da 9).
a) jvris Tanmxlebi warwera:
`j (uar) i || [q (ristÀs)[i . | j(uar)i || [q (ristÀs)[i ~.
b) beWdis legenda:
Á Á
`monaÁ R{mr}T[isa [Á [mefeTa mefe [g {ior}g[i ~.
IV anabeWdi (sur. 6).
Temo jojua
247
a) jvris Tanmxlebi warwera:
`[j(uar)i || [q(ristÀs)i . | [j(uar)i || [q(ristÀs)i ~.
b) beWdis legenda:
[----]
`mona[Á R{mr}[TisaÁ [mefeTa [mefe g{ior}g[i ~.
V anabeWdi (sur. 7).
a) jvris Tanmxlebi warwera:
`[j(uar)i || [q(ristÀs)i . | [j(uar)i || [q(ristÀs)i ~.
b) beWdis legenda:
[---
`[monaÁ [R{mr}TisaÁ [mefeTa me[fe [g{ior}gi ~.
ganvixiloT am anabeWdebTan dakavSirebuli sxvadasxva sakiTxebi.
Tavdapirvelad xazgasmiT aRvniSnav im faqts, rom gansaxilveli
anabeWdebis SuaSi didi zomis tolmklava jvaria gamosaxuli,
romlis mklavTaSoris areebSic asomTavruliT Sesrulebuli oTxi
daqaragmebuli sityva: `juari qristÀsi. juari qristÀsi~ aris
Cawerili. anu, sxvagvarad rom vTqvaT, gansaxilvel anabeWdebze e. w.
xuTjvriani kompoziciis metad originaluri variantia warmodgenili,
romelSic didi jvris mklavTaSoris areebze gamosaxuli tradiciuli
simboloebi – patara jvrebi amave areebSi Cawerili Sesabamisi
mniSvnelobis mqone sityvebiT aris Canacvlebuli. sxvaTa Soris,
xsenebuli oTxi sityvis jvrebad gaazrebas, am sityvebis Sinaarsis
garda, maTi asomTavruli grafemebis moxazulobac uwyobs xels:
mefe giorgis xuTjvriani beWedi
248
am oTxi, or-orgrafemiani daqaragmebuli sityvis dawerilobaSi,
gamomsaxvelobiTi TvalsazrisiT, wamyvan, dominantur rols, pirveli
grafemebi – (j) da (q) asrulebs, romlebic, Tavis mxriv, swored
jvarTan miaxloebuli moxazulobiTaa gadmocemuli. am Taviseburebis
gamo, mnaxvelis mier es sityvebi, vizualuradac ki, maTi wakiTxvis
gareSe, didi jvris mklavTaSoris areebze gamosaxul jvrebad aRiqmeba.
didi jvari da misi Tanmxlebi oTxi sityva, anabeWdebis Sav fonze,
TeTri feris laqebad gamoiyofa, rac calsaxad migviTiTebs imaze, rom
jvari da sityvebi beWedis zedapirSi CakveTiT iyo amotvifruli.
didi jvris boloebisaken gaganierebul mklavebze oTxi patara
tolmklava jvaria gamosaxuli (TiTo mklavze – TiTo jvari),
romlebic, savaraudod, golgoTis jvris oTxi samsWvalis simbolur
gamosaxulebebs warmoadgens. es jvrebi didi jvris mklavebis TeTr
fonze Savi feris laqebad gamoiyofa. Sesabamisad, irkveva, rom patara
jvrebi didi jvris mklavebis CakveTiT dadablebuli areebidan beWdis
zedapiris donemde iyo amoziduli. miuxedavad imisa, rom es patara,
Savi feris jvrebi anabeWdebis saerTo fonze vizualurad sakmaod
aqcentirebulia, isini am anabeWdebze warmodgenili xuTjvriani
kompoziciis formirebaSi, did jvarsa da jvris Tanmxleb sityvebTan
SedarebiT, umniSvnelo rols asrulebs da ufro morTulobis
elementebad aRiqmeba (ix. anabeWdis rekonstruqcia, sur. 10).
amrigad, garejuli krebulis arSiebze warmodgenil anabeWdebze
dakvirveba aCvenebs, rom gansaxilvel xelnawerze xuTjvriani beWedi
iyo dasmuli.
garejuli krebulis arSiebze warmodgenil anabeWdebze xuTjvriani
kompoziciis garda, asomTavruliT Sesrulebuli legendis teqstic
ganirCeva. Tavad legendis grafemebi, anabeWdebis Sav fonze, TeTri
feris laqebad gamoiyofa, saidanac vigebT, rom legendis teqsti
beWedis zedapirSi CakveTiT iyo amotvifruli. legendis teqsti
pirdapir gvauwyebs, rom xuTjvriani beWdis mflobeli vinme mefe
(`mefeTmefe~) giorgi iyo: `monaÁ RmrTisaÁ, mefeTa mefe giorgi~.
Sesabamisad, dgindeba isic, rom garejuli krebulis arSiebze dasmuli
xuTjvriani beWedi ara romelime rigiTi feodalisa Tu saeklesio
ierarqis beWeds, aramed Sua saukuneebis qarTuli saxelmwifos pirveli
piris – mefis beWeds, ufro zustad ki, vinme mefe giorgis kuTvnil
samefo beWeds warmoadgenda.
dReisaTvis qarTul istoriografias Sua saukuneebis qarTuli
samefo beWdebTan dakavSirebuli sakiTxebis Sesaswavlad, ZiriTadad,
sami saxis werilobiTi da nivTieri masala moepoveba. es masalaa: 1. we-
rilobiT ZeglebSi daculi cnobebi qarTuli samefo beWdebis Sesaxeb;
Temo jojua
249
2. XX saukunemde moRweuli qarTuli samefo beWdebi; da 3. istoriul
dokumentebsa da oficialur werilebze dasmuli qarTuli samefo
beWdebis anabeWdebi. Sesabamisad, imisaTvis, raTa garejuli krebulis
arSiebze dasmul mefe giorgis xuTjvrian beWedTan dakavSirebuli
sakiTxebi maqsimaluri siRrmiTa da sisruliT gavaanalizoT, saWiroa
Sua saukuneebis qarTul samefo beWdebTan dakavSirebuli samive saxis
werilobiTi da nivTieri masala mimovixiloT.
Cvenamde moRweul werilobiT Zeglebs Soris qarTuli samefo beW-
debis Sesaxeb uZveles cnobas 1290-ian wlebSi Sedgenili `xelmwifis ka-
ris garigeba~ gvawvdis.5 am metad saintereso werilobiTi Zeglis me-14
5 `xelmwifis karis garigebis~ teqstma Cvenamde erTaderTi xelnaweris saxiT mo-
aRwia. amJamad es erTaderTi nusxa, romelic, paleografiuli niSnebis mixedviT,
XVII saukuneSia gadawerili, xelnawerTa erovnuli centris qarTuli xelnaweri
wignebis H koleqciaSi 3094-e nomriT aris daculi. eqvTime TayaiSvili, Ãelmwifis
karis garigeba (tfilisi, 1920), I-III; saqarTvelos saxelmwifo muzeumis qarTul
xelnawerTa aRweriloba, saqarTvelos saistorio da saeTnografio sazogadoebis
yofili muzeumis xelnawerebi (H koleqcia), VI, Sedgenilia da dasabeWdad damz-
adebuli nadia kasraZis, elene metrevelis, luba mefariSvilis, lili quTaTela-
Zisa da qristine SaraSiZis mier, aleqsandre baramiZis redaqciiT (Tbilisi, 1953),
380-1. dReisaTvis `xelmwifis karis garigeba~, uSualod xelnawerze dayrdnobiT,
samjer aris gamocemuli: pirvelad – 1920 wels, eqvTime TayaiSvilis mier. TayaiS-
vili, Ãelmwifis karis garigeba, 1-20; meored – 1965 wels, isidore doliZis mier.
qarTuli samarTlis Zeglebi, t. II, saero sakanonmdeblo Zeglebi (X-XIX saukuneebi),
teqstebi gamosca, SeniSvnebi da saZieblebi daurTo isidore doliZem (Tbilisi,
1965), 80-97; xolo, mesamed – 1970 wels, ivane surgulaZis mier. qarTuli samarTlis
Zeglebi, 1, Ãelmwifis karis garigeba, 2, dasturlamali, teqstebi gamosacemad mo-
amzada, gamokvlevebi, leqsikonebi da saZiebelebi daurTo ivane surgulaZem (Tbi-
lisi, 1970), 32-50. garda amisa, arsebobs `xelmwifis karis garigebis~ kidev erTi,
1953 wlis publikacia, romelic, nawilobriv, eqvTime TayaiSvilis 1920 wlis pub-
likaciaze, nawilobriv ki, uSualod xelnawerzea damyarebuli. aq mxedvelobaSi ma-
qvs `xelmwifis karis garigebis~ is teqsti, romelsac ivane javaxiSvili amzadebda
gamosacemad. masze muSaobis dasruleba mkvlevarma veRar moaswro da is mxolod
misi gardacvalebis Semdeg gamoqveynda. ivane javaxiSvili, `xelmwifis karis gan-
rigeba~, qarTveli eris istoria, wigni mexuTe (Tbilisi, 1953), 204-24. aRsaniSnavia,
rom `xelmwifis karis garigeba~ qarTuli enidan ucxo enebzec aris naTargmni da
gamocemuli: pirvelad – 1970 wels, eqvTime TayaiSvilis mier Sesrulebuli da niko
maris mier redaqtirebuli rusuli Targmanis saxiT. qarTuli samarTlis Zegle-
bi, 1, 51-80; meored – imave 1970 wels, ivane surgulaZis mier Sesrulebuli rusuli
Targmanis saxiT. iqve, 51-80. Sdr. xelmwifis karis garigeba, teqstebi gamosacemad
moamzada, inglisurad Targmna, winasityvaoba, leqsikoni, SeniSvnebi da komentare-
bi daurTo qeTevan surgulaZem (Tbilisi, 1993), 45-66; xolo, mesamed – 1993 wels,
qeTevan surgulaZis mier Sesrulebuli inglisuri Targmanis saxiT. iqve, 79-103.
`xelmwifis karis garigebis~ teqstSi misi Sedgenis TariRi miTiTebuli ar aris.
misma aRmomCenma da pirvelmkvlevarma eqvTime TayaiSvilma 1920 wlis gamocemaSi
Zegli, masSi asaxuli istoriuli realiebis gaTvaliswinebiT, saqarTvelos mefis
mefe giorgis xuTjvriani beWedi
250
paragrafSi vkiTxulobT: `aw vTqvaT, msaxurTuxucesi veziria da misis
Ãelisa aris: salaro, sawoli, mesawoleTuxucesi, molareTuxucesi,
fareSTuxucesi, cicxvTuxucesi, mexileTuxucesi. sawolisa da sala-
ros, mefis Sekmazmamdis, amaTi[a] sauravi da zRveni – msaxurTuxuce-
sisa, mesawoleTuxucesisa, molareTuxucissa. ra iTayvanos [msaxur-
Tuxucesi] beWedi marTebs, rom uboZos mefeman, Tvaledi. da zedamd-
gomeli mesawoleTuxucessac marTebs. beWedi esreT sxenn: didi beWedi
s[a sigle, sagasaxsniTe rom beWedi aris, miT dabeWdula: da misi Tasi
oqrosa gverdsa uTqs da tuiriTa dabeWduli molareTuxucessa ÃelT
acvia; molareTuxucesi [...] megodres, salaros molare aixvams da mo-
lareTuxucesi gaxsnis, Tassa Sigan wyals STaasxams; joris nali uÃvre-
teli orni aq, unda, rom qve dasxnes. da ra dabeWdven, salaros molares
– dukati ori, megodres – dukati erTi; es misces, visic sigeli iyos.
da dabeWdavs mwignobari, Tan gamoitans da wamova. da micema siglisa
zemoT damiweria~ (xazgasma aqac da SemdgomSic Cemia – T. j.).6
`xelmwifis karis garigebis~ citirebuli me-14 paragrafi eqvTime
TayaiSvilis, ivane javaxiSvilis, sara barnavelis, isidore doliZis,
ivane surgulaZisa da ilia anTelavas mier safuZvlianad aris Seswa-
vlili. dasaxelebul mkvlevarTa mier dadgenilia, rom ZeglSi `didi
sasigele beWdis~ saxeliT didi samefo beWedia moxseniebuli. amave
mkvlevarTa dakvirvebiT, `didi sasigele beWedi~ sagangebod misaTvis
gankuTvnil oqros TasSi iyo Cadebuli da samefo karTan arsebul spe-
cialur dawesebulebaSi – salaroSi inaxeboda, Tavad salaro ki qvey-
nis erT-erT didmoxeles, samefo karis rangiT mexuTe vazirs – msaxur-
Tuxucess eqvemdebareboda. didi samefo beWdis Sesanaxi oqros Tasi,
beWdis gamoyenebamde da gamoyenebis Semdeg, Sesabamisi beWdiT iyo
dabeWdili. oqros Tasis dasabeWd beWeds `sagaxsniTe beWedi~ ewode-
boda da is msaxurTuxucesis uwyebis maRali rangis moxeles, salaros
gamges – molareTuxucess TiTze gakeTebuli an kidev xelze dakidebu-
giorgi V brwyinvalis (1299, 1318-46) mmarTvelobis droiT daaTariRa. TayaiSvili,
Ãelmwifis karis garigeba, III-IX. aRniSnuli TariRi qarTul istoriografiaSi didi
xnis ganmavlobaSi upirobod iyo gaziarebuli. mogvianebiT ilia anTelavam 1982
wels gamoqveynebul statiaSi argumentirebulad daasabuTa, rom Zegli, masSi asa-
xuli istoriuli realiebis gaTvaliswinebiT, ara XIV saukunis I naxevriT, aramed
SedarebiT ufro adreuli periodiT, dasavleT saqarTvelis mefis daviT VI nari-
nis (1259-93) sicocxlis bolo wlebiTa da misi vaJis, dasavleT saqarTvelos mefis
konstantines (1293-1327) mmarTvelobis pirveli xanebiT anu, daaxloebiT, 1290-iani
wlebiT TariRdeba. ilia anTelava, `xelmwifis karis garigebis~ daTariRebisa da
avtoris Sesaxeb~, macne, istoriis, arqeologiis, eTnografiisa da xelovnebis is-
toriis seria, 4 (1982), 184-9.
6 qarTuli samarTlis Zeglebi, 1, 36-7.
Temo jojua
251
li hqonda. didi samefo beWdis gamoyenebis wesi Semdegi saxisa iyo: me-
fis saxeliT gacemuli konkretuli dokumentis (sigelis) damweri mwi-
gnobari am dokuments didi samefo beWdis anu `didi sasigele beWdis~
dasasmelad salaroSi Seitanda. molareTuxucesi `sagaxsniTe beWdiT~
dabeWdil oqros Tass gaxsnida da iqidan did samefo beWeds amoiReb-
da. dasabeWd dokumentze didi samefo beWedis dasmis Semdeg molare-
Tuxucesi beWeds isev oqros TasSi Cadebda da Tass sagaxsniTe beWdiT~
dabeWdavda. mwignobari salarodan gareT gamovidoda da dabeWdil
dokuments mis mimRebs gadascemda. dokumentis dabeWdvis ceremoniaSi,
molareTuxucesisa da dokumentis damweri mwignobris garda, salaros
molare da megodrec iRebdnen monawileobas. am ori moxelidan erT-er-
Ti moxele – salaros molare molareTuxucess dokumentis dabeWdvaSi
exmareboda, meore moxele – megodre ki salaroSi dabeWdili dokumen-
tis pirs godorSi debda da mas samefo arqivisaTvis inaxavda. salaros
molaresa da megodres dokumentis dabeWdvaSi monawileobis sazRaurs
dokumentis mimRebi uxdida. igi molares or dukats, xolo megodres
erT dukats aZlevda.7
`xelmwifis karis garigebis~ Semdeg qarTuli samefo beWdebis
Sesaxeb 1650-70-iani wlebis cxra werilobiTi Zegli gvawvdis cno-
bebs. es Zeglebia: 1. ruseTis mefis aleqsi mixeilis Zis mier (1645-76)
imereTis samefoSi gamogzavnili 1650-52 wlebis elCobis erT-erTi
xelmZRvanelis, sufraj ( ) nikifore toloCanovis mier Sedge-
nili “. 1651 . 10 - 1651 . 10 ” (`muxlobrivi aRweriloba
imereTSi yofnisa da mefe aleqsandre III-sTan molaparakebisa. 1651 w.
10 ivnisi – 1651 w. 30 noemberi~). 2. ruseTis mefis aleqsi mixeilis Zis
mier imereTis samefoSi gamogzavnili 1650-52 wlebis elCobis erT-
erTi xelmZRvanelis, mdivan ( ) aleqsi ievlevis mier Sedgenili
“ . 1650 . 22 - 1651 .26 ” (`muxlobrivi aRweriloba elCebis imereTSi yofnisa. 1650 w.
7 qarTuli samarTlis Zeglebi, 1, 36-7, 57-8, 97-100, 115-6; ilia anTelava, saqar-
Tvelos centraluri da adgilobrivi mmarTveloba XI-XIII saukuneebSi (Tbilisi,
1983), 35-8. Sdr.: TayaiSvili, Ãelmwifis karis garigeba, gv. XXXVII, 6; ivane javaxiSvi-
li, istoriis mizani, wyaroebi da meTodebi winaT da exla, III, nakveTi meore, qarTu-
li sigelTa-mcodneoba anu diplomatika (tfilisi, 1926), 69-76; ivane javaxiSvili,
qarTuli samarTlis istoria, wigni meore, nakveTi pirveli (tfilisi, 1928), 183-5;
javaxiSvili, `xelmwifis karis ganrigeba~, 209; sara barnaveli, saqarTvelos sabe-
Wdavebi da sxva gliptikuri masalebi (narkvevebi) (Tbilisi, 1965), 74; qarTuli sa-
marTlis Zeglebi, t. II, 84; qarTuli samarTlis Zeglebi, 1, 36-7, 57-8, 97-100, 115-6;
xelmwifis karis garigeba, 18, 36, 49-50, 70, 85, 107; da sxv.
mefe giorgis xuTjvriani beWedi
252
22 maisi – 1651 w. 26 ivlisi~). 3. imereTis mefis aleqsandre III-is (1639-
60) mier ruseTis mefis aleqsi mixeilis ZisaTvis gagzavnili 1651 wlis
werilis rusulenovani amonaweri.8 4. ruseTis mefis aleqsi mixeilis
Zis mier imereTis mefe aleqsandre III-saTvis gamogzavnili 1652 wlis
19 maisis wyalobis wigni.9 5. imereTis mefis bagrat IV-is (1660, 1663-67,
1668-78, 1679-81)10 mier ruseTis mefe aleqsi mixeilis ZisaTvis gagzavni-
li 1667 wlis werilis rusulenovani amonaweris (?) Tamar tivaZiseuli
qarTuli Targmani.11 6. imereTis mefis bagrat IV-is mier ruseTis mefis
8 `amonawerSi~ werilis Sedgenis TariRi miTiTebuli ar aris. miuxedavad amisa, misi
daTariReba sakmaod iolia. rogorc cnobilia, mefe aleqsandre III-is mier ruseTis
samefo karze gagzavnili 1651-53 wlebis elCoba (xelmZRvanelebi: molareTuxucesi
lomkac jafariZe da arqimandriti evdemoni), romelmac aRniSnuli werili ruseTis
samefo karze Caitana, mefe aleqsi mixeilis Zis mier imereTis samefo karze gamog-
zavnil 1650-52 wlebis elCobasTan erTad, imereTis samefos sataxto qalaq quTaisi-
dan 1651 wlis 10 oqtombers gaemgzavra. stolniki toloCanovisa da diaki ievlevis
elCoba imereTSi, 1650-1652, sabuTebi gamosca da Sesavali daurTo mixeil polievq-
tovma (tfilisi, 1926), 104, 188. Sesabamisad, srulebiT cxadia isic, mefe aleqsandre
III-is gansaxilveli werili imereTis mefis 1650-52 wlebis elCobis quTaisidan gamg-
zavrebis winare xanebSi anu imave 1651 wlis oqtomberSi iyo Sedgenili.
9 wyalobis wigni TariRiania:
(7161-5508=1653 w. – T. j.) giorgi paiWaZe,
`masalebi ruseT-saqarTvelos urTierTobis istoriisaTvis (1652-1658)~, saistorio
moambe, 19-20 (1965), 442. dokumenti saqarTveloSi mefe aleqsandre III-is mier rus-
eTis samefo karze gagzavnilma 1651-53 wlebis elCobam 1653 wlis bolos Camoitana.
10 dReisaTvis qarTul istoriografiaSi mefe bagrat IV-is mmarTvelobis qronolo-
gia 1660-61, 1663-68, 1669-78, 1679-81 wlebiT aris gansazRvruli. qveli CxataraiSvili,
`bagrat IV~, qarTuli sabWoTa enciklopedia, t. 2 (Tbilisi, 1977), 129; qveli CxataraiS-
vili, `bagrat IV~, saqarTvelo, enciklopedia, t. 1 (Tbilisi, 1997), 317; kaxa buaCiZe,
`imereTis mefeebi~, saqarTvelos mefeebi (Tbilisi, 2007), 246-8; da sxv. sakiTxis Seswav-
la aCvenebs, rom aRniSnuli qronologia bolomde marTebuli ar aris da mefe bagrat
IV imereTis samefo taxts, realurad, 1660, 1663-67, 1668-78, 1679-81 wlebSi flobda.
11 werils Sedgenis TariRi ar uzis. miuxedavad amisa, misi daTariReba SesaZle-
bulia. dReisaTvis dadgenilia, rom mefe bagrat IV-is mier ruseTis samefo karze
gagzavnili I, 1667-68 wlebis elCoba (xelmZRvaneli: Tavadi demetre ezekieli ari-
SiZe), romelmac gansaxilveli werili qalaq moskovSi 1667 wlis oqtomberSi Cai-
tana (werili mefe aleqsi mixeilis Zes 1667 wlis 30 oqtombers gadaeca), ruseTis
samefos sasazRvro cixe-qalaq TergSi 1667 wlis 13 marts Cavida. Tamar tivaZe,
`imereTis samefos ruseTTan urTierTobis istoriidan (XVII s-is 60-iani ww.)~, ivane
javaxiSvilis dabadebis 100 wlisTavisadmi miZRvnili saiubileo krebuli (Tbili-
si, 1976), 363-4, 366. aqedan, irkveva, rom mefe bagrat IV-is mier mefe aleqsi mixeilis
ZesTan gagzavnili I elCoba imereTis samefodan 1667 wlis TebervalSi an martis da-
sawyisSi gaemgzavra, Sesabamisad ki, sabolood dgindeba isic, rom am elCobis mier
ruseTis samefo karze Catanili gansaxilveli werili elCobis imereTis samefodan
gamgzavrebis winare xanebSi anu 1667 wlis Teberval-martSi iyo Sedgenili. rac Se-
exeba mefe bagrat IV-is mier mefe aleqsi mixeilis ZesTan gagzavnili I elCobis ukan
Temo jojua
253
aleqsi mixeilis ZisaTvis gagzavnili 1668 wlis werili.12 7. imereTis
mefis bagrat IV-is mier ruseTis samefo karze gagzavnili meore, 1668-
72 wlebis elCobis13 saqmianobis amsaxveli saarqivo masalis amonaweri.
dabrunebis TariRs, amasTan dakavSirebiT, ori garemoebaa gasaTvaliswinebeli: 1.
mefe aleqsi mixeilis Zem am elCobis xelmZRvanels demetre ariSiZes mefe bagrat IV-
isaTvis gankuTvnili werili 1668 wlis 10 marts gadasca (Tavad werili 1668 wlis 22
Tebervals iyo Sedgenili). iqve, 364; da 2. xsenebuli demetre ariSiZe, mitropolit
evdemonTan erTad, mefe bagrat IV-is mier mefe aleqsi mixeilis ZesTan gagzavnil
II elCobas edga saTaveSi, romelic imereTis samefodan 1668 wlis oqtomberSi ga-
emgzavra. maSasadame, aRniSnuli garemoebebis gaTvaliswinebiT, irkveva, rom mefe
bagrat IV-is mier ruseTis samefo karze gagzavnili I elCoba qalaq moskovidan 1668
wlis 10 martis Semdeg, savaraudod, martis Sua ricxvebSi gamobrunda, mgzavrobas,
maqsimum, rva Tve moandoma da imereTis samefoSi, sul gvian, 1668 wlis oqtombris
Sua ricxvebSi Camovida.
12 werils Sedgenis TariRi ar uzis, Tumca am sakiTxis garkveva rTuli ar aris.
dRisaTvis dadgenilia, rom mefe bagrat IV-is mier mefe aleqsi mixeilis ZesTan gag-
zavnilma II elCobam (xelmZRvanelebi: samefo karis winamZRvari (`karisa winamdgo-
mi~), mitropoliti evdemoni da demetre ariSiZe), romelmac gansaxilveli werili
qalaq moskovSi 1669 wlis 23 noembers Caitana (werili mefe aleqsi mixeilis Zes 1669
wlis 6 dekembers gadaeca), imereTidan ruseTis samefos sataxto qalaqamde mg-
zavrobas cameti Tve moandoma. giorgi paiWaZe, `masalebi ruseT-saqarTvelos ur-
TierTobis istoriisaTvis (1660-1685 ww.)~, saistorio moambe, 23-4 (Tbilisi, 1970),
161. aqedan irkveva, rom mefe bagrat IV-is mier mefe aleqsi mixeilis ZesTan gagzav-
nili II elCoba imereTis samefodan 1668 wlis oqtomberSi gaemgzavra, Sesabamisad
ki, sabolood dgindeba isic, rom am elCobis mier ruseTis samefo karze Catanili
gansaxilveli werili elCobis imereTis samefodan gamgzavrebis winare xanebSi anu
imave 1668 wlis oqtomberSi iyo Sedgenili. aqve, aRvniSnav, rom mefe bagrat IV-is
mier mefe aleqsi mixeilis ZisaTvis gagzavnili gansaxilveli werilis 1668 wlis
oqtombriT daTariRebas imereTis samefos 1660-iani wlebis istoriaSi garkveuli
qronologiuri koreqtivi Seaqvs. dReisaTvis qarTul istoriografiaSi damkvid-
rebulia mosazreba, rom mefe bagrat IV-is samefo taxtidan meored Camogdebasa da
mis nacvlad, samefo taxtze dedofal nestan-darejanisa da misi Tanamecxedris,
usinaTlo vaxtang bagrationis (WuWunaisSvilis) meored asvlas 1668 wels hqonda
adgili. CxataraiSvili, `bagrat IV~, qarTuli sabWoTa enciklopedia, 129; rexviaS-
vili, imereTis samefo (1462-1810 ww.), 128-9; CxataraiSvili, `bagrat IV~, saqarTve-
lo, enciklopedia, 317; buaCiZe, `imereTis mefeebi~, 246-8; da sxv. mefe bagrat IV-is
mier ruseTis mefis aleqsi mixeilis ZisaTvis gagzavnili werilis 1668 wlis oqtom-
briT daTariReba, agreTve, ramdenime iseTi cnobis analizi, romlebic aRniSnuli
sakiTxis Seswavlisas aqamde gamoyenebuli ar yofila, aCvenebs, rom zemoT naxseneb
istoriul ambebs ara 1668 wels, aramed, erTi wliT adre, 1667 wels hqonda adgili
(am sakiTxis Sesaxeb dawvrilebiT Cems sxva naSromSi meqneba saubari).
13 mefe bagrat IV-is mier ruseTis samefo karze gagzavnili II elCobis diploma-
tiuri saqmianobis qronologiuri CarCoebis 1668-72 wlebiT gansazRvrisas or Zi-
riTad arguments vemyarebi: 1. imereTis mefis II elCoba saqarTvelodan 1668 wlis
oqtomberSi gaemgzavra (ix. zemoT); da 2. mefe bagrat IV-is es elCoba realur saq-
mianobas mxolod 1672 wlamde axorcielebda, am wlis maisSi ki, man, rogorc diplo-
mefe giorgis xuTjvriani beWedi
254
8. imereTis mefis bagrat IV-is mier mefe aleqsi mixeilis ZisaTvis gag-
zavnili 1676 wlis werili.14 9. imereTis mefis bagrat IV-is mier ruseTis
samefo karis moxelis –`dumnas~, igive “ ”-isa (mdivanmwigno-
barTuxucesis) Tu `mestumrisaTvis~ ( ) gagzavnili
1676 wlis werili.15
matiurma misiam, arseboba, faqtobrivad Sewyvita: ruseTis samefo karma, mefe Tei-
muraz I-is SviliSvilis, imxanad ruseTSi myofi batoniSvili erekles, SemdgomSi
qarTlis mefis erekle I nazar-ali-xanis (1688-1703) 1670 wlis saCivris wignis sa-
fuZvelze, elCobis erT-erTi xelmZRvaneli – mitropoliti evdemoni 1672 wlis 15
maiss, batoniSvili erekles mamidis, dedofal nestan-darejanis mkvlelobaSi mo-
nawileobis braldebiT, daapatimra da kirilo-belozeris monasterSi gadaasaxla
(mitropoliti evdemoni patimrobidan sami wlis Semdeg gaaTavisufles. 1675 wlis
24 ivliss igi qalaq moskovSi Cavida, amave wlis seqtemberSi ki samSobloSi gamoemg-
zavra), xolo meore xelmZRvaneli – demetre ariSiZe, savaraudod, imave 1672 wlis
maisSi misi Zveli patronis – batoniSvili erekles Ralati braldebiT Seipyres da
imave batoniSvil erekles gadasces (demetre ariSiZe momdevno ori wlis ganmavlo-
baSi moskovSi imyofeboda, 1674 wels ki, batoniSvil ereklesTan erTad, ruseTis
samefos sataxto qalaqi datova). paiWaZe, `masalebi ruseT-saqarTvelos urTier-
Tobis istoriisaTvis (1660-1685 ww.)~, 165. Sdr.
LXV-LXVI; tivaZe, `imereTis
samefos ruseTTan urTierTobis~, 368.
14 werils Sedgenis TariRi ar uzis, Tumca am sakiTxis garkveva SesaZlebelia. we-
rilisa da misi rusuli Targmanis gamomcemlis mari broses cnobiT, werili ruse-
Tis samefo karze (?) 1677 wlis 25 ivniss miiRes. , 94.rogorc zemoT aRiniSna, mefe bagrat IV-is mier mefe aleqsi mixeilis ZesTan gagza-
vnil I, 1667-68 wlebis elCobas ruseTis samefos sataxto qalaq moskovidan imereTis
samefoSi dasabruneblad, maqsimum, rva Tve (1668 wlis Tebervali-marti – 1668 wlis
oqtomberi), xolo imave mefe bagrat IV-is mier ruseTis samefo karze gagzavnil II,
1668-72 wlebis elCobas imereTis samefodan qalaq moskovSi Casasvlelad cameti Tve
(1668 wlis oqtomberi – 1669 wlis 23 noemberi) dasWirda. aqedan irkveva, rom mefe
bagrat IV-is mier mefe aleqsi mixeilis ZesTan gagzavnili III elCoba (xelmZRvaneli:
Tavadi daviT malaqias Ze wereTeli (?), romelmac ruseTis mefisaTvis gagzavnili
werili qalaq moskovSi 1677 wlis 25 ivniss Caitana, imereTis samefodan, daaxloebiT,
rva-cameti TviT adre anu 1676 wels gaemgzavra, Sesabamisad ki, sabolood dgindeba
isic, rom am elCobis mier ruseTis samefo karze Catanili, qvemoT citirebuli weri-
li elCobis imereTis samefodan gamgzavrebis winare xanebSi anu 1676 wels iyo Sedge-
nili. aqve, xazgasmiT aRvniSnav im faqts, rom mefe bagrat IV-is werilis adresati
mefe aleqsi mixeilis Ze romanovi (1645-76) 1676 wlis 29 ianvars gardaicvala, samefo
taxti ki misma vaJma, Teodore aleqsis Ze romanovma (1676-82) daikava. Sesabamisad,
irkveva, rom mefe bagrat IV-is werilis Sedgenis dros (1676) mefe aleqsi mixeilis
Ze ramdenime Tvis gardacvlili iyo, imereTis samefoSi ki am ambis Sesaxeb araferi
icodnen da amitom ruseTis mefisaTvis gasagzavn werils ara mefe Teodore aleqsis
Zis, aramed gardacvlili mefis aleqsi mixeilis Zis saxelze adgendnen.
15 werils Sedgenis TariRi ar uzis. misi daTariRebis sakiTxs pirvelad mari brose
Temo jojua
255
CamoTvlili werilobiTi Zeglebi, Sua saukuneebis qarTuli samefo
beWdebis istoriis TvalsazrisiT, aqamde Seswavlili ar yofila. winam-
debare naSromze muSaobisas es Zeglebi sagangebod Seviswavle da Sede-
gebs samecniero naSromis saxiT uaxloes xanebSi gamovaqveyneb, amje-
rad ki mxolod ZiriTadi daskvnebis motaniT Semovifarglebi.
imereTis mefe aleqsandre III-es sami beWedi hqonda:
1. nuSiseburi beWedi (3X2 sm), SuaSi jvris gamosaxulebiT, garSemo
mxedruli legendiT: `mefe aleqsandre~. beWedi mefe aleqsandre III-is
aRsaydrebisTanave, 1639 wels iyo damzadebuli. am beWdiT mefe aleq-
sandre III mis mier gacemul dokumentebsa da zogierT, gansakuTrebuli
mniSvnelobis mqone Senoba-nagebobas beWdavda.16
2. ovaluri oqros beWedi (sigrZe – 4.4/4.5 sm), SuaSi ori jvris gamo-
Seexo da werilis qronologia, raime argumentaciis gareSe, `1677 (?)~ wliT gansa-
zRvra. , 96. am sakiTxis Taobaze odnav gansxvavebuli
mosazreba maqvs. Cemi dakvirvebiT, mefe bagrat IV-is mier ruseTis samefo karis
`dumnasaTvis~ gagzavnili werili da amave mefe bagrat IV-is mier ruseTis mefis
aleqsi mixeilis ZisaTvis gagzavnili 1676 wlis, zemoT citirebuli werili ueWve-
lad Tanadroulad iyo Sedgenili da ruseTSi gagzavnili. amgvari daskvnisaken
ori ZiriTadi garemoeba gvibiZgebs: 1. orive werilSi imereTis samefoSi momxdari,
praqtikulad, erTi da igive ambebia aRwerili; da 2. orive werili qalaq moskovSi
erTi da imave pirma – imereTis mefis mier mefe aleqsi mixeilis ZesTan gagzavnili
III, 1676-78(?) wlebis elCobis xelmZRvanelma, daviT malaqias Ze wereTelma (?) Cai-
tana. iqve, 94-8. Sesabamisad, Tu es dakvirveba sworia, maSin mefe bagrat IV-is mier
ruseTis samefo karis `dumnasaTvis~ gagzavnili werili ara `1677 (?)~ wliT, aramed
1676 wliT unda daTariRdes. aqve, SevniSnav, rom citirebuli werili Sua sauku-
neebis qarTul samefo beWdebTan dakavSirebul sakiTxebze msjelobisas, qarTvel
mkvlevarTa Soris, pirvelad sara barnavelma gamoiyena, Tumca mkvlevars werilSi
daculi cnobebi ar ganuxilavs da mxolod misi erTi fragmentis citirebiT Semoi-
fargla. barnaveli, saqarTvelos sabeWdavebi, 73-4.
16 mefe aleqsandre III-is mier nuSiseburi beWdiT damtkicebuli dokumentebidan
Cvenamde mxolod erTma sabuTma moaRwia. es aris mefe aleqsandre III-is mier beJan
wereTlisaTvis micemuli 1639 wlis wyalobis wigni, romelic amJamad xelnawerTa
erovnuli centris qarTuli xelnaweri dokumentebis Sd koleqciaSi 519-e nomriT
aris daculi. xec Sd-519; ana baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istorii-
saTvis, katalogi, I (Tbilisi, 1978), 46, tab. VI, sur. 3. mefe aleqsandre III-is mier
dabeWdili Senobebidan dReisaTvis mxolod sami aseTi nagebobaa cnobili: 1. qu-
Taisis cixeSi ganaTavsebuli samefo rezidenciis farglebSi moqceuli wm. gior-
gis taZari, romelic, misi adgilmdebareobis gaTvaliswinebiT, ueWvelad samefo
karis eklesias warmoadgenda; 2. quTaisis cixis galavnis erT-erTi kidura, mdinare
rionis xeobisaken momzirali, daaxloebiT, 20-25 metri simaRlis koSki, saidanac
weliwadSi erTxel, mefis uSualo zedamxedvelobiT, samas ormocdaxuTi Cafi bu-
nebrivad daleqili gvarjila gamohqondaT; dabolos, 3. amave koSkis Tavze daSe-
nebuli oTkuTxa darbazi, romelSic imereTis samefo xazina inaxeboda. stolniki
toloCanovisa da diaki ievlevis, 80, 156-7.
mefe giorgis xuTjvriani beWedi
256
saxulebiT, garSemo ormag wred Semoyolebuli mxedruli legendiT:
`†. mona RTisa, mefe al{e}qsandre giorgis Svili, yma didis moskovis [Ã]elmwifis mixe{i}lis Svilis~ (wakiTxva Cemia – T. j.). beWedi 1651 wlis
14-23 seqtembridan 7-8 oqtombramde, sagangebod mefe aleqsandre III-is
mier mefe aleqsi mixeilis ZisaTvis micemuli 1651 wlis `ficis wignze~
dasasmelad, ruseTis mefis elCebis – nikifore toloCanovisa da ale-
qsi ievlevis moTxovnis Sesabamisad iyo damzadebuli.17 Cems xelT arse-
buli masalis mixedviT, mefe aleqsandre III-es ovaluri beWedi `ficis
wignis~ damtkicebis Semdeg aRarasodes gamouyenebia.18
3. oqros beWedi orTaviani arwivis gamosaxulebiT. beWedi 1652-53
wlebSi ruseTis samefoSi, mefe aleqsi mixeilis Zis brZanebiT, sagan-
gebod mefe aleqsandre III-isaTvis gamosagzavnad iyo damzadebuli.
1653-60 wlebSi imereTis mefe am beWdiT mezobeli qveynebis mmarTvele-
bTan gagzavnil werilebs beWdavda, riTac maT auwyebda, rom imereTis
samefo ruseTis Zlieri saxelmwifos mfarvelobis qveS imyofeboda da
amiT, sakuTari qveynis sagareo safrTxeebisagan dacvas cdilobda.19
imereTis mefe bagrat IV-es, mamis, mefe aleqsandre III-isagan gansxva-
vebiT, ori beWedi hqonda.
1. nuSiseburi beWedi (3.2X2 sm), SuaSi jvris gamosaxulebiT, garSemo
mxedruli legendiT: `mona RTisa mefe bagrat~. beWedi mefe bagrat IV-
is aRsaydrebisTanave, 1660 wels an misi samefo taxtze meored asvlis
dros, 1663 wels iyo damzadebuli. am beWdiT imereTis mefe mis mier
gacemul dokumentebsa da ucxo qveynis mmarTvelebisaTvis gagzavnil
werilebs amtkicebda.20
17
, saistorio moambe, I (tfilisi, 1925), 157, 160; stolniki toloCano-
visa da diaki ievlevis, 09, 101-4, 180-1.
18 rac Seexeba Tavad ficis wigns~, misi dedani (arsebuli ori egzemplaridan erT-
erTi cali) amJamad qalaq moskovis yofili sagareo saqmeTa saministros mTavari
arqivis qarTuli dokumentebis ganyofilebaSi me-7 nomriTaa daculi.
, 157, 160; stolniki toloCanovisa da
diaki ievlevis, 09.
19 paiWaZe, `masalebi ruseT-saqarTvelos urTierTobis istoriisaTvis (1652-
1658)~, 442; paiWaZe, `masalebi ruseT-saqarTvelos urTierTobis istoriisaTvis
(1660-1685 ww.)~, 162.
20 mefe bagrat IV-is mier nuSiseburi beWdiT damtkicebuli dokumentebidan Cve-
namde mxolod orma sabuTma moaRwia. esenia: 1. mefe bagrat IV-is mier qaixosro we-
reTlisaTvis micemuli 1666 wlis wyalobis wigni; da 2. mefe bagrat IV-is mier imave
qaixosro wereTlisaTvis micemuli 1680 wlis wyalobis wigni. amJamad orive doku-
menti xelnawerTa erovnul centrSia daculi: 1660 wlis wyalobis wigni – qarTuli
xelnaweri dokumentebis Hd koleqciaSi 2246-e nomriT (xec Hd-2246), xolo 1680
wlis sabuTi – qarTuli xelnaweri dokumentebis Sd koleqciaSi 509-e nomriT (xec
Temo jojua
257
2. eqvskuTxa beWedi (3.2X2 sm-ze didi zomis), SuaSi jvris gamosaxu-
lebiT, jvris irgvliv mxedruli warweriT: `vadideb xelmwifobasa
aleqsis~, garSemo mxedruli legendiT: `mona RvTisa da mosavi jvarisa
mefe bagrat~. beWedi 1668 wlis seqtember-oqtomberSi, sagangebod mefe
bagrat IV-is mier mefe aleqsi mixeilis ZisaTvis gagzavnil 1668 wlis
oqtombris werilze dasasmelad iyo damzadebuli.21 Cems xelT arsebu-
li masalis mixedviT, imereTis mefes eqvskuTxa beWedi 1668 wlis weri-
lis damtkicebis Semdeg aRarasodes gamouyenebia.
Sua saukuneebis qarTuli samefo beWdebi, XIII saukunis miwurulis
da XVII saukunis II naxevris qarTuli da rusuli werilobiTi Zeglebis
garda, XVIII saukunis oTx qarTul werilobiT ZeglSic aris moxsenie-
buli. es Zeglebia: 1. qarTlis janiSinis vaxtangis (1703-14), SemdgomSi,
qarTlis mefis vaxtang VI-is (1716-24) mier 1707-09 wlebSi Sedgenili
saxelmwifo samarTlis Zegli `samefo dasturlamali~. 2. imereTis me-
fis solomon I-is (1752-84) mier xonis saepiskoposo sadrisaTvis mice-
muli 1782 wlis Sewirulebis wigni. 3. amave mefe solomon I-is mier ge-
laTis monastris soxastris eklesiisaTvis micemuli 1783 wlis Sewiru-
lebis wigni. 4. qarTl-kaxeTis mefis erekle II-is (1762-98) mier ambro-
sasSvilebisaTvis micemuli 1785 wlis Sewirulebis wigni.22 movitan am
Zeglebis Sesabamis fragmentebs.
Sd-509). baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 47, tab. VI, sur. 8.
rac Seexeba mefe bagrat IV-is nuSiseburi beWdiT damtkicebul, ucxoeTSi gagza-
vnil werilebs, Cvenamde mxolod orma aseTma werilma moaRwia. esenia: 1. mefe ba-
grat IV-is mier mefe aleqsi mixeilis ZisaTvis gagzavnili 1676 wlis werili; da 2.
mefe bagrat IV-is mier ruseTis samefo karis `dumnasaTvis~ gagzavnili, imave 1676
wlis werili. amJamad orive es dokumenti qalaq moskovSi, yofili sagareo saqmeTa
saministros mTavar arqivSia daculi. , 94-8. beWedi
1666-80 wlebis or dokumentsa da 1678 wlis or werilzea dasmuli (xec Hd-2256; xec
Sd-509; qalaq moskovis yofili sagareo saqmeTa saministros mTavari arqivi). ba-
qraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 47;
, 96, 98.21 mefe bagrat IV, erTi mxriv, Tavisi 1668 wlis weriliT mefe aleqsi mixeilis Zes
mfarvelobaSi miRebas sTxovda, xolo, meore mxriv, amave werils iseTi beWdiT amt-
kicebda, romlis legendaSic sakuTar Tavs `aleqsis xelmwifobis mmadideblad~
anu mefe aleqsi mixeilis Zis qveSevrdomad moixseniebda. vfiqrob, srulebiT aSka-
raa, rom mefe bagrat IV-is mier 1668 wlis werilze maincadamainc aseTi legendis
mqone beWdis dasma erTgvari diplomatiuri xerxi iyo, romlis daxmarebiTac ime-
reTis mefe ruseTis mefis keTilganwyobis mopovebas isaxavda miznad. 1668 wlis we-
rili amJamad qalaq moskovis yofili sagareo saqmeTa saministros mTavar arqivSia
daculi. , 86.22 dasaxelebuli oTxi werilobiTi Zegli Sua saukuneebis qarTul samefo beWdeb-
Tan dakavSirebul sakiTxebze msjelobisas, qarTvel mkvlevarTa Soris, pirvelad
sara barnavelma gamoiyena. barnaveli, saqarTvelos sabeWdavebi, 73-4.
mefe giorgis xuTjvriani beWedi
258
1. mefe vaxtang VI-is `samefo dasturlamalis~ me-40 karis $130: `rac
an batonis beWdiT an mdivanbegis beWdiT garigdes, mesamedi samefos
kacisa, – mefis mdivansa da sadedoflosi – dedoflis mdivansa~.23
2. mefe solomon I-is 1782 wlis Sewirulebis wigni: `esenic xel-
Seualad mogviZRvnia da davbeWde samefoTa beWdiTa~.24
3. mefe solomon I-is 1783 wlis Sewirulebis wigni: `da sigeli mamisa
Cemisa davbeWde samefoTa beWdiTa~.25
4. mefe erekle II-is 1785 wlis Sewirulebis wigni: `dabeWdul same-
foÁTa beWdiTa CuÀniTa~.26
rogorc vxedavT, citirebuli XVIII saukunis werilobiTi Zeglebi
am periodis qarTuli samefo beWdis raobasa Tu Senaxva-gamoyenebas-
Tan dakavSirebuli sakiTxebis Sesaxeb raime sayuradRebo cnobebs ar
gvawvdis da mxolod imas gvauwyebs, rom XVIII saukuneSi qarTvel mefe-
Ta kuTvnili beWdebi `batonis beWdis~ an `samefo beWdis~ saxeliT iyo
cnobili.
amiT Sua saukuneebis qarTuli samefo beWdebis Sesaxeb werilobiT
ZeglebSi daculi cnobebis mimoxilvis vasruleb. Tumca, manamde qar-
Tul samefo beWdebTan dakavSirebul kidev erT sakiTxze gavamaxvi-
leb yuradRebas. ivane javaxiSvilma sam nakveTad Cafiqrebuli wignis
`istoriis mizani, wyaroebi da meTodebi winaT da axla~ 1926 wels ga-
moqveynebul meore nakveTSi `qarTuli sigelTmcodneoba anu diploma-
tika~, `xelmwifis karis garigebaze~ dayrdnobiT, gamoTqva mosazreba,
rom vinaidan Sua saukuneebis saqarTveloSi namdvilad arsebobda didi
samefo beWedi (`didi sasigele beWedi~), maSin, mis paralelurad, auci-
leblad iarsebebda patara samefo beWedic (`mcire samefo beWedi~), ro-
melic, didi samefo beWdisagan gansxvavebiT, `saniadagod~ anu yovel-
dRiur yofaSi unda yofiliyo gamoyenebuli.27
mogvianebiT sara barnavelma ivane javaxiSvilis am mosazrebis ga-
myareba konkretul werilobiT Zeglze dayrdnobiT scada da 1965 wels
gamoqveynebul wignSi saqarTvelos sabeWdavebi da sxva gliptikuri ma-
salebi~ mogviano xanis erTi werilobiTi Zegli – 1804 wliT daTariRe-
buli werili moixmo, romelSic termini patara beWedi~ dokumenturad
aris dadasturebuli.28 werilSi, romelic ruseTis saimperio xelisu-
23 qarTuli samarTlis Zeglebi, 1, 638.
24 sargis kakabaZe, dasavleT saqarTvelos saeklesio sabuTebi, II (tfilisi, 1921), 75.
25 iqve, 78.
26 ana baqraZe, `qarTuli beWdebi, 1 samefo beWdebi~, paleografiuli Ziebani, II
(1969), 9.
27 javaxiSvili, istoriis mizani, wyaroebi da meTodebi, 72.
28 werils TariRi ar uzis. misi teqsti kavkasiis arqeografiuli komisiis aqtebSi
Temo jojua
259
flebis winaaRmdeg ajanyebuli qarTveli (?) mTielebis – vinme baramisa
(?) da gedevanis (?) mier ruseTis saimperio xelisuflebis samsaxurSi
mdgomi mirmanoz qsnis erisTavisaTvis aris gagzavnili, vkiTxulobT:
`ra vqna Cemo Ãelmwifev, Tu farnaoz daiWires, – aleqsandre, Teimu-
raz da levan29 xom isev arian da Tu farnaoz am gansacdels SemTxvevia,
CvenTÂs sikvdili sanatrelia. Cven mogaxsenebT pir aqeT gardmoxedoT,
sul agre ar iqneba, Sen nu momikvdebi. viTxovT ar ugulebel gvyoT da
Tu marTalia, batonis-Svilis30 naweri baraTi gveboZos Tavisis pata-
ra beWdiT dabeWdili: wamodiTo, qalaqs vimyofebio da Cvenc yelzed
xmals davikidebT da ise Sen giaxlebiT, Tunda Sen dagvxoce da Tunda
cicianovma, – neba Tqveni asruldes da am xeobasac SemogirigebT, ro-
gorc Tqveni neba aris~.31
miuxedavad imisa, rom citirebul werilSi moxseniebuli patara
beWedi, amave werilis Tanxmad, qarTl-kaxeTis mefis erekle II-is erT-
-erT vaJs – batoniSvil farnaozs ekuTvnoda, vfiqrob, ivane javaxiS-
vilis mier gamoTqmuli mosazreba marTebulia da Sua saukuneebis sa-
qarTveloSi patara beWedi, ufliswulebisa Tu batoniSvilebis garda,
sakuTriv mefeebsac eqnebodaT.
samwuxarod, patara samefo beWdis raobasa da mis Senaxva-gamo-
yenebasTan dakavSirebuli sakiTxebis Sesaxeb raime detaluri xasi-
aTis cnobebi, jerjerobiT, ar mogvepoveba, amitom am mniSvnelovani
iranis Sahis faT-alis (1797-1834) 1804 wlis firmanis Semdeg da saqarTvelos mTa-
varmmarTeblis pavle cicianovis 1805 wlis 28 Tebervlis raportis win aris war-
modgenili, riTac, dokumenti, iribad, 1804-05 wlebiT aris daTariRebuli.
barnaveli, saqarTvelos sabeWdavebi, 74.
aRniSnuli TariRi, arsebiTad, misaRebia. Tumca ki, vfiqrob, rom am TariRis kidev
ufro dazustebac SeiZleba. gansaxilveli werilidan irkveva, rom misi Sedgenis
dros qarTl-kaxeTis mefis erekle II-is vaJi, ruseTis saimperio xelisuflebis
winaaRmdeg ajanyebuli batoniSvili farnaozi ruseTis saimperio xelisuflebis
mier sul axali dapatimrebuli iyo. imavdroulad, cnobilia, rom batoniSvili
farnaozi rusi generlis pavle cicianovis brZanebiT, 1804 wlis 30 oqtombers
daapatimres. , 142-3. Sesabamisad, sab-
olood irkveva isic, rom gansaxilveli werili batoniSvili farnaozis dapatim-
rebidan sul mcire xnis Semdeg anu 1804 wlis noember-dekemberSi iyo Sedgenili.
29 aq dasaxelebuli arian ruseTis saimperio xelisuflebis winaaRmdeg ajanye-
buli qarTveli batoniSvilebi: qarTl-kaxeTis mefis erekle II-is (1762-98) vaJi, ba-
toniSvili farnaozi; am ukanasknelis Zma, batoniSvili aleqsandre; qarTl-kaxeTis
mefis giorgi XII-is (1798-1800) vaJi, batoniSvili Teimurazi; dabolos, batoniSvili
farnaozis Zmiswuli, batoniSvili levan iulonis Ze.
30 igulisxmeba batoniSvili farnaozi.
31 iqve, 145; barnaveli, saqarTvelos sabeWdavebi, 74.
mefe giorgis xuTjvriani beWedi
260
sakiTxebis Taobaze, problemis Seswavlis am etapze, verafers vityvi.
qarTuli samefo beWdebis Sesaxeb werilobiT ZeglebSi daculi
cnobebis mimoxilvis Semdeg Cvenamde moRweuli samefo beWdebis mimox-
ilvaze gadavideT.
qarTul istoriografiaSi damkvidrebuli mosazrebis Tanaxmad,
qarTuli samefo beWdebidan XX saukunemde mxolod samad samma beWedma
moaRwia. ganvixiloT samive beWedi cal-calke.
XX saukunemde moRweuli pirveli beWedi 1820-42 wlebidan gela-
Tis monastris yovladwmida RmrTismSoblis Sobis mTavar eklesiaSi
iyo daculi.32 es beWedi ucxoelma da qarTvelma siZveleTmcodnee-
bma – andrei muraviovma, mari brosem, nikodime kondakovma, dimitri
baqraZem, giorgi wereTelma, fotografma dimitri ermakovma, mxat-
varma vasilevma da dekanozma daviT RambaSiZem sakuTari TvaliT nax-
es, aRweres, fotoze aRbeWdes, Caixates da Seiswavles.33 samwuxarod,
1904 wlis 19 ivliss aTamde pirisagan Semdgarma yaCaRTa razmma ge-
laTis monasteri gaZarcva da sxva siZveleebTan erTad, xsenebuli
32 1842 wlis 15 ianvars Sedgenil gelaTis monastris saeklesio nivTebis `aRweraSi~
gansaxilveli beWedi im saeklesio nivTebis CamonaTvalSia Setanili, romlebic ge-
laTis monastris sakuTrebaSi 1820 wlis Semdeg aRmoCnda: `am zemo aRwerils siebs
garda Cyk-is wlis (1820 w.) Semdgomad Sematebulni da Sewirulni qristianeTa kacTa
mier nivTni... 15. daviT aRmaSenebelis sacere oqrosi, romelsa zeda aris w-dis gior-
gis saxe~ (beWedi XIX-XXI saukuneebis werilobiT Zeglebsa da publikaciebSi `daviT
aRmaSeneblis sacere beWdis~ saxeliT aris cnobili (amis Sesaxeb vrclad ix. qvemoT)
– T. j.). merab kezevaZe, gelaTis monasteri egzarqosobis dros (quTaisi, 2006), 239.
samwuxarod, 1842 wlis aRweraSi~ dakonkretebuli ar aris, Tu rogor moxvda beWedi
gelaTis monastrSi an sad inaxeboda is gelaTis monasterSi moxvedramde.
33 [ ], 198-9; Rapports sur un VoyageArcheologique dans la Georgie et dans l`Armenie, Execute en 1847-1848, par Marie-Felicite Brosset, membre de l`Academie Imperiale des Sciences, Avec un Atlas de 45 planches lithographiees (Sankt-Petersbourg, 1851), Onzieme rapport, 14; , “ ”,
XXV, 2; “La bijouterie au Caucase”, Le Caucase illustre, #1, 1889), 13; giorgi wereTeli, `gelaTis monasteri~, jejili, V (tfilisi, 1890), 56;
-, “
”, III
1959), 621.
Temo jojua
261
beWedic gaitaca.34 beWdis amJamindeli adgilmdebareoba ucnobia.35
34 `axali ambavi~, cnobis furceli, #2563, 24 ivlisi (tfilisi, 1904), 3; r. k-i., `gelaTis
monastris gaZarcva~, iveria, #172, 27 ivlisi (tfilisi, 1904), 2; k. d., `gelaTis monastris
gaZarcvisgamo~,cnobisfurceli,#2568, 29 ivlisi (tfilisi, 1904), 3; gelaTismonastris
gaZarcvis gamo~, cnobis furceli~, suraTebiani damateba,#240, 29 ivlisi (tfilisi, 1904),
1; s. k-Ze. [sargis kakabaZe], `gelaTis monasterSi~, iveria, #174, 29 ivlisi (tfilisi, 1904),
2-3; `axali ambavi~, cnobis furceli, #2569, 30 ivlisi (tfilisi, 1904), 3; `saqarTvelos
ambebi~, iveria,#176, 31 ivlisi (tfilisi, 1904), 2; episkoposi imereTisa leonidi [leonide
oqropiriZe], werili redaqciis mimarT~, iveria,#179, 4 agvisto (tfilisi, 1904), 2-3; akaki
[akaki wereTeli], `samZimari~, iveria, #182, 8 agvisto (tfilisi, 1904), 2; jibila [rafiel
jiblaZe], `imerelis werilebi, werili mexuTe~, cnobis furceli,#2593, 25 agvisto (tfi-
lisi, 1904), 2; `axali ambavi~, cnobis furceli, #2618, 22 seqtemberi (tfilisi, 1904), 2-3;
iveria,#219, 23 seqtemberi (tfilisi, 1904), 2; ani, samtredia (imereTi)~, cnobis furceli,
#2649, 24 oqtemberi (tfilisi, 1904), 3; kezevaZe, gelaTis monasteri egzarqosobis dros,
195-203. beWdis gatacebis faqti, 1904 wlis qarTuli perioduli gamocemebis – `cnobis
furclis~, cnobis furclis~ suraTebiani damatebisa da iveriis~ garda, gelaTis monas-
tris arqimandritis serapion axvledianis (1875-1904) mier imereTis episkopos leonide
oqropiriZisaTvis (1900-08) gagzavnil 1904 wlis 19 ivlisis pataksa da 1906 wlis 27 dekem-
bers Sedgenili gelaTis monastris saeklesio nivTebis aRwerisaTvis~ darTul erT-erT
SeniSvnaSic aris aRniSnuli: arqimandrit serapionis pataki: dRes, mwuxris locvis dros,
eqvs saaTzed, roca vloculobT, monasters daecen Svidi SeiaraRebuli avazaki, romleb-
mac waiRes daviT aRmaSeneblis beWedi, erTi oqros barZimi, ori vercxlis barZimi da fu-
lic~. iqve, 293; 1906 wlis aRweris~ SeniSvna: aRwerilni siaSid awerilis komisiidgan 1878
welsa 16 agvistosa naCvenebi qveSe 44, 52, 102, 108 da 130. barZimi, feSxumi, kamara, kovzi, ver-
cxlisa ori wyvili, samRvdelmTavro panaRia, samRvdelmTavro sartyeli, oqros barZimi
da daviT aRmaSeneblis oqros beWedi iqnen gatacebulni avazakebisagan monasterzed
Tavsdasxmis dros 19 ivliss 1904 welsa~. iqve, 293. aqve, SevniSnav, rom beWdis gatacebidan
arcTu didi xnis Semdeg, 1909 wels gamoqveynda dekanoz daviT RambaSiZis wigni
romelSic avtori beWdis
gatacebis faqts saerTod ar axsenebs da sapirispirod amisa, aRniSnavs, rom beWedi gela-
Tis monasterSia daculi. , 6, 11. dekanoz daviT RambaSi-
Zis es cnoba aSkarad mcdaria. rogorc Cans, mis mier 1909 wels gamocemuli wigni bevrad
ufro adre, 1904 wlis winare xanebSia Sedgenili da Sesabamisad, 1904 wlamde arsebul vi-
Tarebas asaxavs. marTlac, merab kezevaZis mier argumentirebulad aris dadgenili, rom
gelaTis monastridan 1904 wels gatacebuli siZveleebi dRemde ukvalodaa dakarguli.
mkvlevris dakvirvebiT, marTalia, imave 1904 wels policiam gatacebaSi eWvmitanili oTxi
piri: vinme balanCivaZe, aleqsi CxeiZe, silibistro svaniZe da giorgi kandelaki daakava,
magram maTi sasamarTlo ar Sedga da Sesabamisad, verc gatacebuli nivTebis adgilmde-
bareobis dadgena moxerxda. kezevaZe, gelaTis monasteri egzarqosobis dros, 200-3. Sdr.
irakli iakobaSvili, `gelaTSi 100 wlis win. samarcxvino yaCaRobis qronikebi~, 24 saaTi,
170 (719), 20 ivlisi (2004), B3.35 1904 wels gelaTis monastridan gatacebuli beWedi mogvianebiT ruseTSi ga-
moCnda. 1916 wlis martSi iakob kostavam qalaq yazanis kavkasiis pedagogiuri
muzeumis did darbazSi, kedelze dakidul mogrZo CarCoSi Casmul TeTr tiloze
mimagrebuli didi zomis oqros beWedi naxa, romelsac Semdegi warwera hqonda:
mefe giorgis xuTjvriani beWedi
262
dReisaTvis, dasaxelebul avtorTa publikaciebze, fotoebsa da
Canaxatebze dayrdnobiT, dadgenilia, rom gansaxilveli beWdis dia-
metri `3/4 verSoki~ anu 3.3 santimetri iyo da mis rgolSi Cveulebrivi
adamianis ori TiTi Tavisuflad Cadioda. beWedi mTlianad oqrosa-
gan iyo damzadebuli da sxvadasxva saxis ornamentuli motivebiT
iyo Semkuli. beWedi ori nawilisagan – Rerosa (rgolis) da budisagan
Sedgeboda. Rero Signidan brtyeli, garedan ki amoburculi iyo. misi
qveda, budis mopirdapire fragmenti orad iyo gayofili (aq Reros
gverdiTa fragmentebi erTmaneTs cerad ebjineboda). Rero qvemodan
zemoT TandaTanobiT ganivrdeboda, Semdeg ki erTbaSad farTovde-
boda da budesTan TiTqmis sworkuTxa moyvanilobis mxrebs ikeTebda.
beWdis budes, gegmaSi, ovaluri moyvaniloba hqonda. bude sakmaod
maRali iyo. masSi mcire zomis sanawile iyo mowyobili, romelic wmi-
da nawilebis CasabrZaneblad gamoiyeneboda. budis zeda, dokumen-
tze dasasmeli ovaluri moyvanilobis zedapiris sigrZe, beWdis rgo-
lis diametris gaTvaliswinebiT, daaxloebiT, 3,3 santimetri iyo. am,
dokumentze dasasmel zedapirs Tanabrad amoburculi fariseburi
moyvaniloba hqonda da sanawiles sarqveliviT exureboda. amobur-
cul farisebur zedapirze romaeli didebulis samosSi gamowyobili
fexze mdgomi wm. giorgis sarkiseburad Sebrunebuli gamosaxuleba
iyo CakveTili. wmidans erTi xeliT grZeli Subi epyra, meore xeliT
ki miwaze dabjenil fars eyrdnoboda. wmidanis Saravandiani Tavis
orsave mxares sarkiseburad Sebrunebuli ganmartebiTi asomTavru-
li warwera iyo CakveTili: `w(mida)i | g(iorg)[i]~. budis maRal kedels
irgvliv sevadiT Sesrulebuli, oTx nawilad gayofili, mogrZo,
sworkuTxa CarCoebSi Casmuli asomTavruli warwera Semouyveboda:
“”. iakob kostava maSinve mixvda, rom yazanis pedagogiuri muzeumis mier qalaq
niJegorodis bazrobaze SeZenili `mefe daviT aRmaSeneblis beWedi~ igive 1904
wels gelaTis monastridan gatacebuli beWedi iyo da misi gamosyidva ganizraxa,
Tumca saWiro raodenobis Tanxis moZieba ver SeZlo da beWedi veRar gamoisyida.
barnaveli, saqarTvelos sabeWdavebi, 48. am ambidan didi xnis Semdeg, 1958 wels,
babilana lominaZem qarTuli xelovnebis istoriis instituts iakob kostavas mier
gamogzavnili werili gadasca, romelSic avtori beWdis naxvis ambavs dawvrilebiT
aRwerda. iakob kotavas werilis miRebisTanave qarTuli xelovnebis istoriis in-
stitutma TaTreTis avtonomiuri sabWoTa socialisturi respublikis (dedaqa-
laqi – yazani) muzeums werili gaugzavna da sTxova, rom xsenebuli beWedi moeZe-
bna. werilis gagzavnidan ramdenime Tvis Semdeg TaTreTis avtonomiuri sabWoTa
socialisturi respublikis muzeumma qarTuli xelovnebis istoriis instituts
sapasuxo werili gamougzavna da acnoba, rom aRniSnuli beWedi muzeumis fondebSi
ar aRmoCnda. iqve.
Temo jojua
263
`w(mida)o g(iorg)i, m(mo)s(a)v(i) | S(e)ni g(iorg)i Z(a)l(i)T(a) | S{eni}Ta
vZl{e}v | mt{e}rTa C{em}Ta~.36
gansaxilveli beWedi Zveli zepiri tradiciis Tanaxmad, romelic
werilobiTi saxiT pirvelad XIX saukunis SuaxanebSi iqna fiqsirebu-
li, saqarTvelos mefis daviT IV aRmaSeneblis (1089-1125) sakuTrebas
warmoadgenda.37 erT-erTi gadmocemis mixedviT, beWedi mefe daviT IV
aRmaSenebels cera TiTze ekeTa da mas brZolebSi yovelTvis Tan at-
arebda.38 sxva gadmocemis Tanaxmad, gelaTis monastris yovladwmida
RmrTismSoblis Sobis mTavari eklesiis CrdiloeT kedelze gamo-
saxul mefe daviT IV aRmaSenebels marjvena xelis cera TiTze swored
es beWedi ukeTia. amave gadmocemis mixedviT, mefe beWeds saxelmwifo
beWdis (sabeWdavis) daniSnulebiT iyenebda. amasTan, igi romelime do-
kumentis xelmowerisa Tu raime saqmis gadawyvetis win beWedSi mowyo-
bil sanawiles xsnida da iq dabrZanebul wmida nawilebs marTebuli
gadawyvetilebis misaRebad daxmarebas SesTxovda.39 dasasrul, aRvniS-
nav imasac, rom XIX-XXI saukuneebis zogierT avtors beWedi, mefe daviT
IV aRmaSeneblis mier misi cera TiTze tarebis gamo, `daviT aRmaSene-
blis sacere beWdisa~ Tu `daviT aRmaSeneblis ceris beWdis~ saxeliT
aqvs moxseniebuli.40
36 iqve, 39-48.
37 es zepiri tradicia werilobiTi saxiT pirvelad 1842 wlis 15 ianvars Sedgenil
gelaTis monastris saeklesio nivTebis `aRweraSi~, andrei muraviovis mier 1848
wels gamocemuli wignis “ ” III nakveTsa da mari broses mier 1851
wels gamoqveynebul wignSi “Rapports sur un Voyage Archeologique dans la Georgie et dans l`Armenie” aris dafiqsirebuli. kezevaZe, gelaTis monasteri egzarqosobis dros,
239; [ ], Rapports sur un Voyage Archeologique, Onzieme rap-port, 14. miuxedavad imisa, rom aRniSnuli zepiri tradicia beWdis legendasTan aS-
kara winaaRmdegobaSi modis (teqstSi ara saxeli `daviTi~, aramed saxeli `giorgi~
ixsenieba), XIX-XXI saukuneebis calkeuli avtorebi – gelaTis monastris saeklesio
nivTebis 1878 wlis 16 agvistos `aRweris~ Semdgenlebi, gelaTis monastris arqi-
mandriti serapion axvlediani, imereTis episkoposi leonide oqropiriZe, sargis
kakabaZe, akaki wereTeli, dekanozi daviT RambaSiZe, merab kezevaZe da sxv. mainc am
zepir tradicias ucxadeben ndoba da Sesabamis werilobiT Zeglebsa Tu publika-
ciebSi uyoymanod aRniSnaven, rom beWedi mefe daviT IV aRmaSenebels ekuTvnoda.
`axali ambavi~, cnobis furceli, #2563, 3; r. k-i, `gelaTis monastris gaZarcva~,
2; s. k-Ze, `gelaTis monasterSi~, 3; k. d., `gelaTis monastris gaZarcvis gamo~, 3;
`gelaTis monastris gaZarcvis gamo~, 1; `axali ambavi~, cnobis furceli, #2569, 3;
`saqarTvelos ambebi~, 2; akaki, `samZimari~, 2;
11; kezevaZe, gelaTis monasteri egzarqosobis dros, 157, 198, 200, 293.
38 Rapports sur un Voyage Archeologique, 14.39 Sdr. [ ], 40 wereTeli, `gelaTis monasteri~, 56; kezevaZe, gelaTis monasteri egzarqosobis
dros, 157, 239.
mefe giorgis xuTjvriani beWedi
264
ganxiluli zepiri tradiciisa da misi sxvadasxva variaciebis mar-
Tebulobis sakiTxi kritikuli kuTxiT pirvelad giorgi wereTelma
ganixila. mkvlevarma 1882 wels gamoqveynebul naSromSi “” yuradReba miaqcia im faqts, rom beWdis
legendaSi ara saxeli `daviTi~, aramed saxeli `giorgi~ iyo moxseniebu-
li da daaskvna, rom beWedi ara mefe daviT IV aRmaSenebels, aramed mefe
giorgis~ ekuTvnoda.41
XIX saukunis bolo mexuTedis mkvlevarTa umravlesobam giorgi
wereTlis es daskvna aramxolod gaiziara, aramed am daskvnaze dayrd-
nobiT, beWdis mflobeli `mefe giorgis~ vinaobis Sesaxeb ori gansx-
vavebuli mosazrebac gamoTqva: vinme anonimma avtorma Jurnalis “LeCaucase Illustre” 1889 wels gamoqveynebul pirvel nomerSi dabeWdil sta-
tiaSi “La bijouterie au Caucase” raime argumentaciis gareSe daaskvna, rom
beWedi mefe daviT IV aRmaSeneblis mamis, saqarTvelos mefis giorgi
II-is (1072-89) sakuTrebas warmoadgenda,42 xolo nikodime kondakovma
da dimitri baqraZem 1890 wels gamocemul wignSi “”, agreTve, raime dasab-
uTebis gareSe, gamoTqves mosazreba, rom beWedi saqarTvelos mefis
Tamaris (1184-1207/1210/1212) mamas, saqarTvelos mefes giorgi III-es
(1157-84) ekuTvnoda.43
anonimi avtorisa da nikodime kondakovi – dimitri baqraZis dasax-
elebuli naSromebis gamoqveynebis Semdeg maT mier gamoTqmul mo-
sazrebebs Tavisi momxreebi da mowinaaRmdegeebi gamouCnda. ase, mag-
aliTad, zemoT ukve naxsenebma giorgi wereTelma 1890 wels, Jurnal
`jejilis~ mexuTe nomerSi gamoaqveyna statia `gelaTis monasteri~,
romelSic, anonimi avtoris msgavsad, daaskvna, rom beWdis legenda-
Si moxseniebuli `giorgi~ igive mefe giorgi II iyo da iqve, damatebiT,
dasZina isic, rom beWedi mefe daviT IV aRmaSenebels mamisagan memkvi-
dreobiT hqonda miRebuli.44 ivane javaxiSvilma da giorgi CubinaSvil-
41 “ ”, . XXV, 2.42 “La bijouterie au Caucase”, 13.43
44 wereTeli, `gelaTis monasteri~, 56. sxvaTa Soris, ar aris gamoricxuli, rom
Jurnalis “Le Caucase illustre” pirvel nomerSi gamoqveynebuli statiis anonimi av-
tori Tavad giorgi wereTeli iyo. Tu es varaudi sworia, maSin gamodis, rom giorgi
wereTelma Tavis 1882 wels gamoqveynebul naSromSi “ -” beWdis mflobelis vinaobasTan dakavSirebiT dawyebuli msjeloba
Jurnalis “Le Caucase illustre” pirvel nomerSi gamoqveynebul statiaSi ganagrZo da
beWdis legendaSi moxseniebuli `giorgic~ mefe giorgi II-sTan pirvelad swored
man da ara vinme `anonimma avtorma~ gaaigiva.
Temo jojua
265
ma ki, 1926-59 wlebSi gamoqveynebul naSromebSi, nikodime kondakovisa
da dimitri baqraZis mier gamoTqmul mosazrebas misces upiratesoba
da beWdis legendaSi moxseniebuli `giorgi~ mefe giorgi III-d miiCnies.45
gelaTis monastridan 1904 wels dakarguli beWdis mflobelis vi-
naobasTan dakavSirebul sakiTxebs sul bolos sara barnaveli Seexo.
mkvlevarma safuZvlianad Seiswavla beWedi da aramxolod mTlianad
gaiziara nikodime kondakovisa da dimitri baqraZis mier gamoTqmuli
mosazreba, rom beWedi mefe giorgi III-is sakuTrebas warmoadgenda, ar-
amed am mosazrebis Sesamagreblad ramdenime konkretuli argumenti
da dakvirvebac moitana: a) beWedi, Tavisi `aRnagobiT~, dmanisis arqe-
ologiuri gaTxrebis dros gamovlenili XII-XIII saukunebis brinjaosa
da cisferi faiansis beWdebTan da amave XII-XIII saukuneebis iranul be-
WdebTan avlens msgavsebas; b) beWdis budis simaRle XII-XIII saukuneebis
iranuli beWdebis budeebis simaRles Seesatyviseba; g) beWdis ornamen-
tul saxeebs XII-XIII saukunis Weduri nimuSebis – tbeTis oTxTavis ydis,
wyarosTavis oTxTavis ydisa da gelaTis monastris macxovris xatis
ornamentul saxeebTan eZebneba paraleli; d) beWdis legendis gra-
femaTa moxazuloba XII saukunisaTvisaa damaxasiaTebeli, am grafemebis
`SigniT wertilebiT Semkoba~ saorbisis eklesiis 1152 wlis warweras
mogvagonebs, xolo legendis sworkuTxa CarCoebSi moqceva – berTis
oTxTavis ydis Sesabamis fragmentebs; e) beWdis budis zeda, amobur-
culi fariseburi aris marcvliseburi ornamentiT Semkobis tradi-
cia saqarTveloSi gansakuTrebiT XII-XIII saukuneebSia gavrcelebuli;
v) beWdis budis zeda, amoburcul farisebur areze warmodgenili wm.
giorgis gamosaxuleba jumaTis wm. giorgis xatsa da XII saukunis sxva
Wedur xatebze warmodgenili wm. giorgis gamosaxulebaTa msgavsia; z)
beWedi, mxatvruli TvalsazrisiT, XII saukunis qarTuli oqromWed-
lobis nimuSs warmoadgens, romelsac misi mdidruli morTuloba gan-
sakuTrebul sazeimo xasiaTs aniWebs; T) marTalia, beWdis legendaSi
mefe moxseniebuli ar aris, magram legendis teqstidan da beWdis gansa-
kuTrebul sazeimo xasiaTidan aSkarad Cans, rom beWedi mefe-sardals
ekuTvnoda da saxelmwifoebrivi mniSvneloba hqonda; i) im daskvnis sa-
sargeblod, rom beWedi namdvilad samefo beWedi iyo, isic metyvelebs,
rom masze wm. giorgia gamosaxuli: vaxuStis bagrationis mier Sedgenil
erT-erT rukaze datanil saqarTvelos saxelmwifo gerbsa da qarTl-
45 javaxiSvili, istoriis mizani, wyaroebi da meTodebi, 69; javaxiSvili, qarTuli
samarTlis istoria, 211-2; giorgi CubinaSvili, qarTuli oqromWedloba VIII-XVIII
saukuneebisa, albomi, istoriuli mimoxilva da anotaciebi (Tbilisi, 1957), 22, tab.
57
mefe giorgis xuTjvriani beWedi
266
kaxeTis mefis giorgi XII-is erT-erT beWedze swored wm. giorgis gamo-
saxulebaa warmodgenili.46
nikodime kondakovisa da dimitri baqraZis mier gamoTqmuli da sara
barnavelis mier argumentirebuli mosazreba, rom gelaTis monastri-
dan 1904 wels dakarguli beWedi mefe giorgi III-is kuTvnilebas war-
moadgenda, dReisaTvis qarTul istoriografiaSi srulad aris gazi-
arebuli. gansaxilveli sakiTxisadmi me gansxvavebuli damokidebuleba
maqvs da vfiqrob, rom arsebobs erTi metad mniSvnelovani garemoeba,
romelic gansaxilveli beWdis araTu mefe giorgi III-sadmi mikuTvnebis,
aramed misi samefo beWdad miCnevis SesaZleblobasac ki safuZvliani
eWvis qveS ayenebs.
sara barnavelma beWedze saubrisas xazgasmiT aRniSna is faqti, rom
beWdis legendaSi moxseniebuli `giorgi~ teqstSi `mefed~ ar iwode-
boda. me kidev ufro ganvavrcob am azrs da vityvi, rom beWdis etrat-
sa Tu qaRaldze dasmis Sedegad miRebul anabeWdze araTu `giorgis~
tituli, romelic teqstSi isedac ar iyo miTiTebuli, aramed Tavad
saxeli `giorgic~ ki ar gamoCndeboda. marTlac, Cven ukve vnaxeT ze-
moT, rom beWdis vrceli legenda, romlis teqstSic misi mflobelis
saxeli `giorgi~ iyo miTiTebuli, beWdis budis zeda, farisebur areze
ki ar iyo warmodgenili, romelic beWdis dasmis Semdeg etratsa Tu qa-
Raldze aRibeWdeboda, aramed budis maRali kedlis Semoyolebaze iyo
Sesrulebuli, romelic beWdis dasmis dros etratisa Tu qaRaldis
zedapirs ubralod ar exeboda.
aq, Teoriulad, SeiZleba gaCndes azri, rom gansaxilvel beWeds ara
etratsa Tu qaRaldze, aramed gamdnar cvilsa Tu liTonze dasasmelad
gamoiyeneboda: am dros gamdnar masaSi aramxolod beWdis budis zeda
nawili anu fariseburad amoburculi are, aramed mTeli bude Cadioda
da am gziT, cvilsa Tu liTonze, maTi gaciebis Semdeg, dabali siRrmis
cilindruli moyvanilobis anabeWdi rCeboda, romlis vertikalur
kedlebzec beWdis legendis teqsti da am teqstSi moxseniebuli saxeli
`giorgi~ ikiTxeboda. sakiTxis Seswavla aCvenebs, rom am Teoriuli daS-
vebis gaziareba, ori detalis gaTvaliswinebiT, SeuZlebelia: a) beWdis
budeSi sanawile iyo mowyobili, romelSic ueWvelad wmida nawilebi,
savaraudod ki, sakuTriv wm. giorgis Zvlis, Tmisa Tu Sesamoslis frag-
menti iyo CabrZanebuli. Sesabamisad, beWdis budis gamdnar cvilsa Tu,
miT ufro, liTonSi mTlianad CaSvebis SemTxvevaSi, es wmida nawili,
maRali temperaturis areSi moxvedris gamo, usaTuod ganadgurde-
boda, amas ki beWdis mflobeli, arc Sua saukuneebSi da romelime sxva
46 barnaveli, saqarTvelos sabeWdavebi, 41-7.
Temo jojua
267
dros, cxadia, ar dauSvebda; da b) Cvenamde moaRwia gansaxilveli be-
Wdis orad orma fotom, romlebic dimitri ermakovis mieraa gadaRe-
buli. am fotoebze aSkarad Cans, rom beWdis vrceli legendis teqs-
ti, amave beWedze amokveTili, ukuRma, sarkiseburad Sebrunebuli wm.
giorgis gamosaxulebisa da misi ganmartebiTi warwerisagan gansxvave-
biT, waRma Semobrunebuli saxiT iyo Sesrulebuli da Cveulebrivad
ikiTxeboda. Sesabamisad, Tu Cven marTebulad miviCnevT im varauds,
rom beWdis gamdnar cvilsa Tu liTonze dasmis Semdeg anabeWdze aramx-
olod wm. giorgis gamosaxuleba da misi ganmartebiTi warwera, aramed
vrceli legendis teqstis gamoCndeboda, maSin avtomaturad mivalT im
daskvnamdec, rom am anabeWdze wm. giorgis gamosaxulebis ganmartebiTi
warwera waRma Semobrunebuli, xolo vrceli legendis teqsti ukuRma
Sebrunebuli saxiT iqneboda warmodgenili, risi daSvebac, cxadia, nak-
lebad damajerebelia.
maSasadame, irkveva, rom gansaxilveli beWedi mxolod etratsa Tu
qaRaldze dasasmelad gamoiyeneboda da misi dasmis Semdeg amave etrat-
sa Tu qaRaldze darCenil anabeWdze mxolod wm. giorgis gamosaxuleba
da am gamosaxulebis ganmartebiTi warwera ganirCeoda.
miRebuli daskvnis Semdeg bunebrivad ibadeba kiTxva – ramdenad
sarwmunoa nikodime kondakovis, dimitri baqraZisa da sara barnavelis
gansaxilveli mosazreba, romlis gaziarebis SemTxvevaSic avtomatu-
rad mivalT im daskvnamde, rom Sua saukuneebis qarTuli saxelmwifos
pirveli piri, am SemTxvevaSi, saqarTvelos mefe giorgi III, mis mier
gacemul dokuments, simtkicis niSnad, iseT beWeds usvamda, romlis
anabeWdzec araTu misi samefo titulatura, aramed misi saxelic ki ar
iyo miTiTebuli?
Cemi dakvirvebiT, es daskvna, Sesabamisad ki, nikodime kondakovis,
dimitri baqraZisa da sara barnavelis mosazreba, sarwmuno ar aris da
amaze, pirvel rigSi, qarTuli samefo beWdebis Cvenamde moRweuli ana-
beWdebi miuTiTebs, romelTa legendebSic Sesabamisi mefis tituli da
saxeli an, ukidures SemTxvevaSi, mxolod saxeli mainc aris miTiTebu-
li (am nabeWdebis Sesaxeb ix. qvemoT).
maSasadame, sakiTxis detaluri Seswavla aCvenebs, rom gelaTis mon-
astridan 1904 wels dakarguli im oqros beWdis mflobelis vinaoba,
romelsac XIX-XXI saukuneebis avtorebi saqarTvelos mefeebs – giorgi
II-s, daviT IV aRmaSenebels an giorgi III-s miakuTvnebdnen, jerjerobiT,
daudgenelia. ufro metic, Cveni codnis am etapze, dabejiTebiT imis
Tqmac ki SeuZlebelia, beWedi namdvilad samefo beWeds warmoadgenda
Tu ara.
zemoT ganxiluli beWdisagan gansxvavebiT, Cvenamde moRweul da-
mefe giorgis xuTjvriani beWedi
268
narCen or beWedTan dakavSirebiT aranairi eWvi ar arsebobs: orive
beWedi qarTl-kaxeTis mefes giorgi XII-es ekuTvnoda da Sesabamisad,
orive beWedi namdvilad samefo beWedi iyo.
am ori beWdidan erT-erTi – mefe giorgi XII-is orzedapiriani
sagerbo beWedi sara barnavelis mier aris Seswavlili. mkvlevris
Tanaxmad, beWdis korpusis ZiriTad, Sua nawils cilindruli formis
saxeluri qmnis, romelic momwvano feris nefritisaganaa damzadebu-
li da oqroTi Sesrulebuli mcenareuli motivebiTaa gamSvenebuli.
cilindris erT-erT kideze, romelsac irgvliv oqros salte Semouyve-
ba, oTxkuTxa beWedia damagrebuli. beWdis zedapirze erTstriqoniani
mxedruli legendaa amotvifruli: `giorgi~. cilindris meore kides,
romelsac, pirveli kidis msgavsad, irgvliv oqros salte Semouyveba,
orkapa, wveriT cilindrisaken mimarTuli Rero agrZelebs, romelzec
mrgvali beWdia damagrebuli. am beWdis zedapirze qarTl-kaxeTis sax-
emwifo gerbia warmodgenili. sara barnavelis dakvirvebiT, mefe gior-
gi XII-is beWedi `evropul yaidaze Seqmnil, tlanq da primitiul xelos-
nur nawarmoebs warmoadgens~.47
mefe giorgi XII-is Cvenamde moRweuli meore samefo beWedi amJamad
saqarTvelos erovnuli muzeumis simon janaSias saxelobis saxelmwifo
muzeumis gliptikis fondSi 683-e nomriTaa daculi da praqtikulad,
Seuswavlelia. ana baqraZis cnobiT, es beWedi, romliTac mefe giorgi
XII, ZiriTadad, oqmebsa da brZanebebs amtkicebda, 1799-1800 wlebis or
dokumentzea dasmuli48. am dokumentebze SemorCenili anabeWdebis
mixedviT, beWdis zedapiri rvakuTxa formisa da 2.1X1.8 sm zomisaa. be-
Wedze qanwiliT dawyebuli orstriqoniani mxedruli legendaa amotvi-
fruli: `†. mefe | giorgi~.49
qarTul samefo beWdebTan dakavSirebuli, zemoT ganxiluli weri-
lobiTi da nivTieri masalis garda, Cvenamde XV-XVIII saukuneebis ram-
denime aTeulma istoriulma dokumentma da oficialurma werilma
moaRwia, romlebzec Sesabamis periodSi moRvawe ocdarva qarTveli me-
fis ormocdaCvidmeti samefo beWedia dasmuli.50 swored am istoriul
47 iqve, 82-3, 95, tab. XVI, sur. 1, 2, 3 da 4. aqve, aRvniSnav, rom iseTi dokumenti,
romelzec mefe giorgi XII-is sagerbo beWdis anabeWdia warmodgenili, jerjero-
biT, cnobili ar aris. baqraZe, `qarTuli beWdebi~, 16-31; misive, masalebi qarTuli
sfragistikis istoriisaTvis, 35-46.
48 xec Ad-190; xec Hd-588; baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisa-
Tvis, 37.
49 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 25, 37, tab. II, sur. 7.
50 aq mxolod da mxolod is dokumentebi da werilebi maqvs mxedvelobaSi, romle-
bze dasmuli beWdebis legendebSic beWdis mflobeli piri mefis tituliT aris
Temo jojua
269
dokumentebsa da oficialur werilebze dasmuli beWdebis anabeWdebia
is ZiriTadi istoriul-wyaroTmcodneobiTi baza, romelze dayrd-
nobiTac SegviZlia, metnaklebad argumentirebulad vimsjeloT XV-
XVIII saukuneebis qarTul samefo beWdebTan dakavSirebul sxvadasxva
sakiTxebze.
qarTul istoriul dokumentebze anabeWdebis saxiT SemorCenili
samefo beWdebis yvelaze ufro adreuli jgufi XV-XVI saukuneebiT
TariRdeba (kidev ufro adreuli periodis samefo beWdebis anabeWdebi
istoriul dokumentebze ar gvxvdeba). am adreul jgufSi mxolod ori
beWedi erTiandeba. esenia: 1. qarTl-imereTis mefis bagrat VI-is (1466-
78) oTxkuTxa beWedi (1.3X1.3 sm),51 orstriqoniani mxedruli legendiT:
`bagrat~;52 da 2. kaxeTis mefeebis – aleqsandre I-is (1476-1511) an ale-
qsandre II-is (1574-1605) oTxkuTxa beWedi (2X1.7 sm), zemo nawilSi gvir-
gvinis gamosaxulebiT, qvemo nawilSi orstriqoniani mxedruli legen-
diT: `mona RTisa aleqsandre~.53
XVII saukuneSi qarTul istoriul dokumentebsa da oficialur wer-
ilebze dasmuli samefo beWdebis anabeWdebis raodenoba mniSvnelovnad
izrdeba. am drois samefo beWdebSi, pirobiTad, sami jgufi gamoiyofa.
XVII saukunis qarTuli samefo beWdebis pirvel jgufSi Svidi
beWedi Sedis, romlebic imereTis mefeebs ekuTvnoda. es beWdebia: 1.
imereTis mefis giorgi III-is (1604-39) nuSiseburi beWedi (5X3 sm) SuaSi
Turquli teqstiT, garSemo mxedruli legendiT: `mona RTisa, yma
moxseniebuli an mefis tituliT ar aris moxseniebuli, Tumca sxva werilobiTi
Zeglebidan danamdvilebiTaa cnobilia, rom dokumentis Sedgenisa da misi beWdiT
damtkicebis dros igi samefo taxts namdvilad flobda. aqve, xazgasmiT aRvniSnav im
faqts, rom Sua saukuneebis qarTuli samefo beWdebis Cvenamde moRweul anabeWde-
bze msjelobisas, ZiriTadad, ana baqraZis mier Sedgenil Sua saukuneebis qarTuli
samefo beWdebis `katalogs~ vemyarebi, romelic, Tavis mxriv, mkvlevris mier 1978
wels gamocemuli wignis `masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis~ I nawil-
Sia Setanili. dasasrul, vityvi imasac, rom Sua saukuneebis im qarTuli samefo
beWdebis raodenoba (ormocdaCvidmeti erTeuli), romelTa anabeWdebmac Cvenamde
moaRwia, momavalSi, aqamde ucnobi werilobiTi Zeglebis gamovlenisa da dReisa-
Tvis cnobili werilobiTi Zeglebis ukeT Seswavlis Sedegad, usaTuod gaizrdeba.
51 aqve, SevniSnav, rom qarTul istoriul dokumentebze dasmuli samefo beWdebis
moyvanilobasa da zomebze saubrisas ara Tavad am beWdebis, aramed maTi anabeWd-
ebis moyvaniloba da zomebi meqneba motanili.
52 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 36, tab. I, sur. 17. be-
Wedi 1470 wlis dokumentzea dasmuli (xec Hd-1352).
53 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 17-8, 35, tab. I, sur. 2.
beWedi 1419, 1479, 1501, 1559, 1562 da 1579 wlebis eqvs dokumentzea dasmuli (xec Ad-6, Ad-614, Ad-1572, Ad-1839; xec Sd-464; xec Qd-6995).
mefe giorgis xuTjvriani beWedi
270
xonTqrisa, mefe giorgi~;54 2. imereTis mefis aleqsandre III-is (1639-
60) nuSiseburi beWedi (3X2 sm), SuaSi jvris gamosaxulebiT, garSemo
mxedruli legendiT: `mefe aleqsandre~;55 3. mefis aleqsandre III-is
ovaluri beWedi (sigrZe – 4.4/4.5 sm), SuaSi ori jvris gamosaxulebiT,
garSemo ormag wred Semoyolebuli mxedruli legendiT: `†. mona
RTisa, mefe al{e}qsandre giorgis Svili, yma didis moskovis [Ã]elmwifis mixe{i}lis Svilis~ (wakiTxva Cemia – T. j.);56 4. imereTis mefis
bagrat IV-is (1660, 1663-67, 1668-78, 1679-81) nuSiseburi beWedi (3.2X2
sm), SuaSi jvris gamosaxulebiT, garSemo mxedruli legendiT: `mona
RTisa mefe bagrat~;57 5. mefe bagrat IV-is II, eqvskuTxa beWedi (3.2X2 sm-
ze didi zomis), SuaSi jvris gamosaxulebiT, jvris irgvliv mxedruli
warweriT: `vadideb xelmwifobasa aleqsis~, garSemo mxedruli
legendiT: `mona RvTisa da mosavi jvarisa mefe bagrat~;58 6. imereTis
mefis arCil II-is (1661-63, 1678-79, 1690-91, 1695-96, 1698) nuSiseburi
beWedi (3.2X2.3 sm), SuaSi jvris gamosaxulebiT, garSemo mxedruli
legendiT: `SewevniTa RT(i)s(a)T(a) mefe arCil vamtkiceb~;59 dabolos, 7.
imereTis mefis mamukas nuSiseburi beWedi (3.2X2 sm.) SuaSi dazianebuli
54 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 47, tab. VI, sur. 15. be-
Wedi sam dokumentzea dasmuli (xec Hd-11465 da Hd-15014; xec Qd-1488). marTalia, ana
baqraZes arc am sami dokumentis TariRi aqvs miTiTebuli da arc am dokumentebze
dasmuli beWdis legendaSi moxseniebuli `mefe giorgis~ vinaoba aqvs dakonkreteb-
uli, Tumca specialuri literaturidan cnobilia, rom gansaxilveli dokumentebi
imereTis mefis giorgi III-is mier iyo gacemuli. istoriuli dokumentebi imereTis
samefosa da guria-odiSis samTavroebisa (1466-1777 ww.), I, teqsti gamosca, winas-
ityvaoba da saZiebelebi daurTo SoTa burjanaZem (Tbilisi, 1958), 21, 24-5. Sesabam-
isad, didi albaTobiT SeiZleba iTqvas isic, rom am dokumentebze dasmuli beWedi,
agreTve, mefe giorgi III-es ekuTvnoda. Sdr. pirTa anotirebuli leqsikoni, XI-XVII
saukuneebis qarTuli istoriuli sabuTebis mixedviT, I (Tbilisi, 1991), 252-3.
55 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 46, tab. VI, sur. 3. beWe-
di 1639 wlis dokumentzea dasmuli (xec Sd-519).
56 stolniki tolo-
Canovisa da diaki ievlevis, 09. beWedi 1651 wlis ficis wignzea~ dasmuli (qalaq mos-
kovis yofili sagareo saqmeTa saministros mTavari arqivis qarTuli dokumente-
bis ganyofileba, dokumenti #7).stolniki toloCanovisa da diaki ievlevis, 09.
57 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 47, tab. VI, sur. 8;
, 96, 98. beWedi 1666-80 wlebis or dokumentsa da 1678
wlis or werilzea dasmuli (xec Hd-2256; xec Sd-509; qalaq moskovis yofili saga-
reo saqmeTa saministros mTavari arqivi).
58 , 86. beWedi 1668 wlis werilzea dasmuli (qalaq
moskovis yofili sagareo saqmeTa saministros mTavari arqivi).
59 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 47, tab. VI, sur. 11.
beWedi 1691 wlis dokumentzea dasmuli (xec Sd-515).
Temo jojua
271
gamosaxulebiTa Tu warweriT, garSemo mxedruli TariRiani legendiT:
`mona RTisa mefe mamuka toa (1683)~.60
XVII saukunis qarTuli samefo beWdebis meore jgufSi sul ori
beWedi Sedis, romlebic qarTl-kaxeTis mefes Teimuraz I-s (1625-32)
ekuTvnoda. es beWdebia: 1. mefe Teimuraz I-is I, mrgvali beWedi, SuaSi
jvris gamosaxulebiT, jvris zemoT jvriani gvirgviniT, didi jvris
mklavebs Soris asomTavruli warweriT: `i(e)s(Â) | [q(rist)e], | ni|k[a]~
(wakiTxva Cemia – T. j.), garSemo asomTavruli legendiT: †. m[efe] Teim{u}
raz, [qa]r[Tli]s simtkic[iT] mpyr[obi]~ (wakiTxva Cemia – T. j.);61 da 2.
mefe Teimuraz I-is II, msxliseburi beWedi, SuaSi jvris gamosaxulebiT,
jvris mklavebs Soris asomTavruli warweriT: `i{e}s{Â} | q{rist}[e], |
Zl|eva~ (wakiTxva Cemia – T. j.), garSemo mxedruli legendiT: wyalobiT
[R{mr}Tisa], [Tei]muraz, mefe y{ov}lisa saqarTvelosi~ (wakiTxva Cemia
– T. j.).62
XVII saukunis qarTuli samefo beWdebis mesame jgufSi aTi beWedi
erTiandeba, romlebic qarTlis mefeebis kuTvnileba iyo. es beWdebia: 1.
qarTlis mefis rostomis (1632-58) I, mrgvali beWedi (diametri – 2.2 sm.),
xveuli mxedruli legendiT: `rostom~;63 2. mefe rostomis II, msxlise-
buri beWedi (3.4X3.1 sm), garSemo ormag wred Semoyolebuli mxedruli
60 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 49, tab. VII, sur. 20.
beWedi 1683-85 wlebis dokumentzea dasmuli (saqarTvelos erovnuli arqivis cen-
traluri saistorio arqivi, fondi #1448, saqme #2444). aqve, aRvniSnav, rom 1680-
90-ian wlebSi moRvawe mefe mamuka, naklebad cnobili istoriuli piria da misi me-
fobis sakiTxi safuZvlian Seswavlas saWiroebs.
61 ilia tabaRua, saqarTvelo evropis arqivebsa da wignsacavebSi (XIII – XX s-is
pirveli meoTxedi) (1600-1628 ww.), II (Tbilisi, 1986), 285. beWedi 1626 wlis werilzea
dasmuli (vatikani, Archivio della SCPF, Lettere in diverse Lingue dell’Anno 1622 al 1629 vol. 181, ff. 159-163). iqve, 186-8, 232-3, 285. aqve, xazgasmiT aRvniSnav im faqts, rom beWdis
warwerebis wakiTxvisas am beWdis metad uxarisxo Sav-TeTr fotopirs vemyare-
bodi, romelic, Tavis mxriv, ilia tabaRuas mier 1986 wels gamoqveynebuli wignis
`saqarTvelo evropis arqivebsa da wignsacavebSi~ II tomSia dabeWdili. iqve, 285.
Sesabamisad, ar gamovricxav, rom warwerebis wakiTxvaSi, fotos dabali xarisxis
gamo, mcire uzustobebi mqondes daSvebuli. dasasrul, aucileblad unda aRiniS-
nos isic, rom mefe Teimuraz I-is mrgvali beWdis warwerebi Cemamde didi xniT adre,
ilia tabaRuas TxovniT, Tina enuqiZem waikiTxa. movitan am warwerebis Tina enuqi-
Ziseul wakiTxvebs: 1. golgoTis jvris mklavebs Soris Sesrulebuli warwera: `i-s,
n-i, k-a, i-?~; beWdis garSemo Semoyolebuli warwera: `q. mefe Teim(u)raz qarTlissa
mtkiced mpyrobeli~. iqve, 188, 233.
62 barnaveli, saqarTvelos sabeWdavebi, 36, tab. VIII, sur. 3. beWedi 1639-59 (?) wle-
bis xuT werilzea dasmuli (qalaq moskovis yofili sagareo saqmeTa saministros
mTavari arqivi). , 48, 73, 77, 79, 80.63 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 44, tab. IV, sur. 26.
beWedi 1634-58 wlebis or dokumentzea dasmuli (xec Ad-1700 da Hd-1350).
mefe giorgis xuTjvriani beWedi
272
legendiT: `yaenis feÃTa mtueri, rostom mefe vamtkiceb~;64 3. qarT-
lis mefis vaxtang V-is (Sah-navazis) (1658-75) I, oTxkuTxa beWedi (1.3X1.1
sm), orstriqoniani mxedruli legendiT: `Sahnavaz~;65 4. mefe vaxtang
V-is II, msxliseburi beWedi (3.4X2.8 sm), garSemo ormag wred Semoyole-
buli mxedruli legendiT: `q. nebiT(a) RTis(a)T(a), bWiTa Sa(ha)bazisTa,
vamtkiceb mefe Sanavaz~;66 5. mefe vaxtang V-is III, msxliseburi beWedi
(4.1X3.3 sm), garSemo ormag wred Semoyolebuli mxedruli legendiT:
`yaenis feÃTa mtueri, Sahnavaz mefe vamtkiceb~;67 6. qarTlis mefis
giorgi XI-is (1676-88, 1703-09) oTxkuTxa beWedi (1.3X1.2 sm), samstriqo-
niani mxedruli legendiT: `mona RTisa, Ze daviTisa giorgi~;68 7. qarT-
lis mefis erekle I-is (nazar-ali-xanis) (1688-1703) I, oTxkuTxa beWedi
(1.7X1.5 sm), orstriqoniani mxedruli legendiT: `mefe nazaralixan~;69
8. mefe erekle I-is II, msxliseburi beWedi (3.5X3.1 sm), garSemo ormag
wred Semoyolebuli mxedruli legendiT: `y(a)enis feÃTa mtueri, mefe
nazaralixan vamtkiceb~;70 9. mefe erekle I-is III, rvakuTxa beWedi (4X3.5
sm), oTxstriqoniani mxedruli legendiT: `q. y(a)enis banda yularaRasi,
mefe n(a)zar(a)l(i)xan vamtkiceb~;71 dabolos, 10. mefe erekle I-is IV, msx-
liseburi beWedi (3.4X3.1 sm.), garSemo da SuaSi mxedruli legendiT: `q.
bednieris yaenis banda, mefe naz(a)r(a)lix(a)n vamtkiceb~.72
XVIII saukuneSi qarTul istoriul dokumentebze dasmuli samefo
beWdebis anabeWdebis raodenoba kidev ufro matulobs. am drois be-
WdebSi, XVII saukunis samefo beWdebisagan gansxvavebiT, ukve ara sami,
aramed, oTxi pirobiTi jgufi gamoiyofa.
64 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 44, tab. V, sur. 3. beWe-
di 1633-57 wlebis or dokumentzea dasmuli (xec Hd-2125 da Hd-1350).
65 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, gv. 46, tab. V, sur. 24.
beWedi 1660 wlis dokumentzea dasmuli (xec Hd-2457).
66 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 46, tab. V, sur. 22.
beWedi 1664 wlis dokumentzea dasmuli (xec Hd-14538).
67 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 46, tab. V, sur. 23.
beWedi 1665-67 wlebis or dokumentzea dasmuli (xec Sd-634 da Hd-9292).
68 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 37, tab. I, sur. 29. beWe-
di 1681 wlis dokumentzea dasmuli (saqarTvelos erovnuli arqivis centraluri
saistorio arqivi (qvemoT, yvelgan – seacsa), fondi #1448, saqme #2283).
69 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 44, tab. V, sur. 1. beWe-
di 1689-1703 wlebis sam dokumentzea dasmuli (xec Hd-1913, Hd-37 da Ad-69).
70 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 44, tab. IV, sur. 27.
beWedi 1691 wlis dokumentzea dasmuli (seacsa, fondi #1448, saqme #3268).
71 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 44, tab. IV, sur. 23.
beWedi 1703 wlis dokumentzea dasmuli (seacsa, fondi #1448, saqme #58).
72 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 44, tab. IV, sur. 25.
beWedi erTaderT dokumentzea dasmuli (xec Hd-14940).
Temo jojua
273
XVIII saukunis qarTuli samefo beWdebis pirvel jgufSi aTi beWedi
Sedis, romlebic imereTis mefeebs ekuTvnoda. es beWdebia: 1. imereTis
mefis giorgi VI-is (1703-11, 1713, 1714-16, 1719-20) I, nuSiseburi beWedi
(4X2.5 sm), SuaSi jvris gamosaxulebiT, garSemo mxedruli legendiT:
`mona RTisa, yma xvanTqrisa, mefe giorgi~;73 2. mefe giorgi VI-is II, nu-
Siseburi beWedi (3.5X2.3 sm), SuaSi jvris gamosaxulebiT, garSemo mx-
edruli legendiT: `mona RTisa mefe giorgi~;74 3. imereTis mefis ale-
qsandre V-is (1720-41, 1741-46, 1749-52) I, ovaluri beWedi (3.8X2.9 sm),
xuTstriqoniani, TariRiani mxedruli legendiT: `RTiT viqmen mefed
me m(o)na saxelad aleqsandre 1720~;75 4. mefe aleqsandre V-is II, gumba-
Tiseburi Tavis mqone oTxkuTxa beWedi (3.3X3.1 sm), garSemo mxedruli,
SuaSi ki asomTavruli legendiT: `tomad aRmracxven daviTis solom(o)
ns hgavso sveobiT, TvisebiT y(ovla)d w(mid)isa ieses n(o)rC(a)d xeobiT,
mefe aleqsandre~;76 5. imereTis mefis solomon I-is (1752-84) I, oTxkuTxa
beWedi (2.3X2 sm), samstriqoniani mxedruli legendiT: `mona mRTisa,
yma xonTqris(a) mefe solomon~;77 6. mefe solomon I-is II, amozneqili
zeda nawilis mqone oTxkuTxa beWedi (2.3X2.3 sm), garSemo mxedruli,
SuaSi ki asomTavruli legendiT: `daviTis norCi jvriT mters movrCi,
73 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 44, 47, tab. VI, sur.
14. beWedi sam dokumentzea dasmuli (xec Hd-1832, Hd-2086 da Hd-7667). marTalia, ana
baqraZes arc am sami dokumentis TariRi aqvs miTiTebuli da arc am dokumentebze
dasmuli beWdis legendaSi moxseniebuli `mefe giorgis~ vinaoba aqvs dakonkre-
tebuli, Tumca specialuri literaturidan cnobilia, rom gansaxilveli doku-
mentebi imereTis mefis giorgi VI-es mier iyo gacemuli. istoriuli dokumentebi
imereTis samefosa, 50-1, 53. Sesabamisad, didi albTobiT SeiZleba iTqvas, rom am
dokumentebze dasmuli beWedi, agreTve, mefe giorgi VI-es ekuTvnoda. aqve, vsar-
geblob SemTxveviT da mefe giorgi VI-is I da II beWdebTan dakavSirebul sakiTxebze
muSaobisas gaweuli teqnikuri xasiaTis daxmarebisaTvis madlobas movaxseneb Cems
axalgazrda kolegas Tamaz gogolaZes.
74 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 44, 47, tab. VI, sur. 16.
beWedi erTaderT dokumentzea dasmuli (xec Hd-14042). marTalia, ana baqraZes am
beWdis legendaSi moxseniebuli `mefe giorgis~ vinaoba, mefe giorgi VI-is I beWdis
legendaSi moxseniebuli `mefe giorgis~ vinaobis msgavsad, dakonkretebuli ar
aqvs, Tumca specialuri literaturidan cnobilia, rom gansaxilveli dokumenti
(Hd-14042) mefe giorgi VI-is mier iyo gacemuli (istoriuli dokumentebi imereTis
samefosa, 52) da Sesabamisad, safiqrebelia, rom am dokumentze dasmuli beWedic
amave giorgi VI-is kuTvnileba iyo.
75 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 46, tab. VI, sur. 6. beWe-
di 1720 da 1734-37 wlebis or dokumentzea dasmuli (xec Qd-9371 da Hd-2202).
76 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 46-7, tab. VI, sur. 7.
beWedi 1736-44 wlebis sam dokumentzea dasmuli (xec Hd-1910, Hd-6161 da Ad-648).
77 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 49, tab. VII, sur. 27.
beWedi 1753-58 wlebis or dokumentzea dasmuli (xec Ad-98 (?) da Hd-2257).
mefe giorgis xuTjvriani beWedi
274
mefe solomon~;78 7. mefe solomon I-is III, oTxkuTxa beWedi (2.2X1.8 sm),
garSemo mxedruli, SuaSi ki asomTavruli legendiT: `keTil ZirTagan
rtoani, mefed var bagratoani solomon~;79 8. mefe solomon I-is IV, rva-
kuTxa beWedi (1.4X1.3 sm), samstriqoniani asomTavruli legendiT: `mefe
imereTisa solomon~;80 9. imereTis mefis daviT II-is (1784-89) oTxkuTxa
beWedi (1.4X1.2 sm), orstriqoniani mxedruli legendiT: `mefe imereTi-
sa daviT~;81 dabolos, 10. imereTis mefis solomon II-is (1789-1810) rva-
kuTxa beWedi (1.4X1.4 sm), samstriqoniani asomTavruli legendiT: `mefe
imerTa solomon~.82
XVIII saukunis qarTuli samefo beWdebis meore jgufSi cxra be-
Wedi Sedis, romlebic qarTlis mefeebis kuTvnileba iyo. es beWdebia:
1. qarTlis mefis vaxtang VI-is (Sah-navazis) oTxkuTxa beWedi (1.8X1.7
sm.), garSemo da SuaSi mxedruli legendiT: `daviTis tom(a)d mefed vzi
spas(a)l(a)rad saxeldebuli, vaxtang~;83 2. qarTlis mefis ieses (ali-
yuli-xanis) (1714-16, 1724-27) I, ovaluri beWedi (2.5X2.2 sm), garSemo
ormag wred Semoyolebuli mxedruli legendiT: `q. mRTiT mefe cxe-
biT iese, Tesl-tomad daviTiani~;84 3. mefe ieses II, gumbaTiseburi be-
Wedi (4.4X4.1 sm), TerTmetstriqoniani TariRiani mxedruli legendiT:
`RmerTo sasjeli Seni mefesa miec da simarTle Seni Zesa mefisasa. q ks
ub (1714), indiktions mefobisa Cvenisasa a (1), mefed aRmoved iese, xe
norCad daviTiani aliyulixan saxelmZesa vam[t]kiceb do[v]laTiani~;85
4. qarTlis mefis baqaris (1717-19) oTxkuTxa beWedi (1.4X1.3 sm), or-
striqoniani xveuli mxedruli legendiT: mefe baqar~;86 5. mefe arCilis
78 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 49, tab. VII, sur. 28.
beWedi 1766-81 wlebis or dokumentzea dasmuli (xec Qd-6691 da Hd-1387).
79 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 49, tab. VII, sur. 29.
beWedi 1762-79 wlebis or dokumentzea dasmuli (xec Qd-9281 da Sd-506).
80 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 50, tab. VII, sur. 25.
beWedi 1761-97 wlebis sam dokumentzea dasmuli (xec Hd-1276, Ad-651 da Ad-585).
81 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 48, tab. VII, sur. 1.
beWedi 1785-93 wlebis sam dokumentzea dasmuli (xec Hd-1406, Ad-809 da Ad-207).
82 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 50, tab. VII, sur. 26.
beWedi 1795-1810 wlebis or dokumentzea dasmuli (xec Ad-584 da Sd-1140).
83 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 46, tab. VI, sur. 1. beWe-
di erTaderT dokumentzea dasmuli (xec Hd-6602).
84 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 41, tab. III, sur. 24.
beWedi 1714-16 wlebis or dokumentzea dasmuli (xec Hd-14102 da Hd-1376).
85 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 42, tab. III, sur. 26.
beWedi 1714 wlis sam dokumentzea dasmuli (xec Sd-466, Ad-698 da Hd-9951).
86 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 37, tab. I, sur. 24. beWe-
di 1718-31 wlebis or dokumentzea dasmuli (xec Ad-1041 da Hd-5704).
Temo jojua
275
oTxkuTxa beWedi (1.8X1.8 sm) orstriqoniani mxedruli legendiT: `mefe
arCil~;87 6. qarTlis mefis Teimuraz II-is (1744-62) I, oTxkuTxa beWedi
(2X1.6 sm), garSemo mxedruli, SuaSi asomTavruli TariRiani legendiT:
`me qristes mona, queynad SahanSasi, mefe cxebuli saqarTvelosi, 1744,
Teimuraz~;88 7. mefe Teimuraz II-is II, oTxkuTxa beWedi (2X1.6 sm), garSe-
mo mxedruli, SuaSi asomTavruli legendiT: `q. daviTis tomad, mku(i)
dr taxtzed mjdomad, myo saqarTvelos R(mer)T(ma)n cxebulad, mefe
Teimuraz~;89 8. mefe Teimuraz II-is III, oTxkuTxa beWedi (1.8X1.5 sm), sam-
striqoniani mxedruli legendiT `u(flisa)Á m(ie)r m(e)f(e)d cx(e)b(u)
li Teim(u)r(a)zis d(a)mtkic(e)b(u)li~;90 dabolos, 9. mefe Teimuraz II-is
IV, oTxkuTxa beWedi (1.6X1.4 sm), oTxstriqoniani mxedruli legendiT
`u(flisa)Á m(ie)r m(e)f(e)d cx(e)b(u)li Teim(u)r(a)zis d(a)mtkic(e)b(u)
li~.91
XVIII saukunis qarTuli samefo beWdebis mesame jgufSi Svidi beWedi
Sedis, romlebic kaxeTis mefeebs ekuTvnoda. es beWdebia: 1. kaxeTis me-
fis daviT II-is (imam-yuli-xanis) (1709-22) I, oTxkuTxa beWedi (1.6X1.4 sm),
orstriqoniani mxedruli legendiT: mefe imamyulixan~;92 2. mefe daviT
II-is II, oTxkuTxa beWedi (2.1X1.8 sm), garSemo da SuaSi mxedruli legend-
iT: `mefed vzi daviT, Zirad midgs daviT, var Ãemwifisa gazrdili daviT,
imamyulixan~;93 3. mefe daviT II-is III, oTxkuTxa beWedi (1.8X1.5 sm), garSe-
mo da SuaSi mxedruli legendiT: mona RTisa mefe daviT imamyulixan~;94
4. kaxeTis mefis konstantine II-is (1722-32) oTxkuTxa beWedi (1.8X1.4 sm),
87 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 36, tab. I, sur. 15. beWe-
di 1736-42 wlebis or dokumentzea dasmuli (xec Hd-9392 da Hd-13102). aqve, aRvniS-
nav, rom 1730-40-ian wlebSi moRvawe mefe arCili, 1680-90-ian wlebSi moRvawe mefe
mamukas msgavsad, naklebad cnobili istoriuli piria da misi mefobis sakiTxic
safuZvlian Seswavlas saWiroebs.
88 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 41, tab. III, sur. 18.
beWedi 1744-47(?) wlebis sam dokumentzea dasmuli (xec Qd-337, Qd-8707 da Hd-2366).
89 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 41, tab. III, sur. 19.
beWedi 1746-54 wlebis sam dokumentzea dasmuli (xec Hd-404, Hd-1998 da Qd-827).
90 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 41, tab. III, sur. 20.
beWedi 1749-60 wlebis sam dokumentzea dasmuli (xec Hd-14626, Ad-737 da Ad-206).
91 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 41, tab. III, sur. 21.
beWedi 1749 wlis dokumentzea dasmuli (xec Hd-13184).
92 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 42, tab. IV, sur. 4. beWe-
di 1704-16 wlebis or dokumentzea dasmuli (xec Qd-586 da Ad-210).
93 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 42, tab. IV, sur. 6. beWe-
di 1708-16 wlebis sam dokumentzea dasmuli (xec Ad-89, Qd-1820 da Qd- 7012).
94 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 42, tab. IV, sur. 3. beWe-
di 1711-21 wlebis or dokumentzea dasmuli (xec Ad-328 da Sd-114).
mefe giorgis xuTjvriani beWedi
276
orstriqoniani mxedruli legendiT: mefe kostantile~;95 5. kaxeTis me-
fis Teimuraz II-is (1733-44) I, oTxkuTxa beWedi (1.6X1.4 sm), xveuli mxe-
druli legendiT: `Teimuraz~;96 6. kaxeTis mefis Teimuraz II-is (1733-44)
II, oTxkuTxa beWedi (2.2X1.8 sm), garSemo da SuaSi mxedruli legendiT:
`RmerTo sasjeli Seni mefesa miec da simarTle Seni Zesa mefisasa gan-
Sjad erisa Senisa simarTliT, Teimuraz~;97 dabolos, 7. kaxeTis mefis
aleqsandres oTxkuTxa beWedi (2.2X1.8 sm), oTxstriqoniani mxedruli
legendiT: `ZirmodgmiT daviTiani, aleqsandre var sviani~.98
XVIII saukunis qarTuli samefo beWdebis bolo, meoTxe jgufSi aTi
beWedi Sedis, romlebic qarTl-kaxeTis is mefeebis kuTvnileba iyo. es
beWdebia: 1. kaxeTisa (1744-62) da qarTl-kaxeTis (1762-98) mefis erekle
II-is I, oTxkuTxa beWedi (1.1/1.0X0.8/0.9 sm), xveuli mxedruli legendiT:
`erekle~;99 2. mefe erekle II-is II, rvakuTxa beWedi (2.3/2.4X2.2 sm), gar-
Semo da SuaSi mxedruli legendiT: `qnars micems daviT miÃmobs Zed
kaxeTis mefed cxebuls erekle~;100 3. mefe erekle II-is III, rvakuTxa beWe-
di (2X1.6/1.8 sm), garSemo mxedruli, SuaSi asomTavruli legendiT: `me
fexT ganbanilTa mier eklesia vadide, erekle~;101 4. mefe erekle II-is IV,
rvakuTxa beWedi (1.5X1.3/1.7 sm), garSemo berZnuli, somxuri, sparsuli
95 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 43, tab. IV, sur. 11.
beWedi 1722-29 wlebis or dokumentzea dasmuli (xec Ad-646 da Hd-2191).
96 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 41, tab. III, sur. 16.
beWedi 1722-39 wlebis sam dokumentzea dasmuli (xec Hd-3033, Hd-2190 da Qd-2795).
97 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 41, tab. III, sur. 17.
beWedi 1740-43 wlebis or dokumentzea dasmuli (xec Ad-492 da Ad-603).
98 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 35, tab. I, sur. 8. beWe-
di 1735-38 wlebis or dokumentzea dasmuli (xec Ad-1035 da Ad-678).
99 nino TarxniSvili, `masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 1, mefe
erekle II-is beWdebi~, [saqarTvelos sabWoTa socialisturi respublikis ministr-
Ta sabWosTan arsebuli saarqivo sammarTvelos] samecniero-sainformacio biule-
teni, 13-14 (1966), 13-4; baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis,
39, tab. II, sur. 22. beWedi 1738-98 wlebis aTeulobiT dokumentzea dasmuli (xec Ad-1842, Ad-369 da Hd-9678; seacsa, fondi #1448, saqme ## 1346, 199, 31777, 2132, 2414,
2455, 2524, 2332, 2350, 2414 da sxv.).
100 TarxniSvili, `masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis~, 15-6; baqraZe,
masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 39, tab. II, sur. 19. beWedi 1744-97
wlebis aTeulobiT dokumentzea dasmuli (xec Hd-5331, Hd-247 da Ad-645; seacsa,
fondi #1448, saqme ## 583, 5532, 512, 3233, 1507, 478, 1470, 2066, 3044, 3637 da sxv.).
101 TarxniSvili, `masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis~, 16-7; baqraZe.
masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 39, tab. II, sur. 21. beWedi 1750-97
wlebis aTeulobiT dokumentzea dasmuli (xec Hd-9432, Hd-2180 da Ad-117; seacsa,
fondi #1448, saqme ## 169, 587, 125, 9208, 570, 2949, 504, 5627, 5550, 165 da sxv.).
Temo jojua
277
da laTinuri, SuaSi asomTavruli legendiT: `irakli~;102 5. mefe erekle
II-is V, ovaluri beWedi (3.4X2.7 sm), SuaSi gvirgviniani sagerbo (?) gamo-
saxulebiT, garSemo mxedruli legendiT: `Ze cxebulisa uflisa mefis
Teimurazisa [mef]e erekle~;103 6. mefe erekle II-is VI, oTxkuTxa beWedi
(1.8X1.5 sm), garSemo da SuaSi mxedruli legendiT: `suli Seni mombere
klebuls ieso erekle~;104 7. qarTl-kaxeTis mefis giorgi XII-is (1799-
1800) I, oTxkuTxa beWedi (1.5X1.3 sm), mxedruli legendiT: `giorgi~;105
8. qarTl-kaxeTis mefis giorgi XII-is (1799-1800) II, rvakuTxa beWedi
(2.1X1.8 sm), qanwiliT dawyebuli orstriqoniani mxedruli legendiT:
`mefe giorgi~;106 9. mefe giorgi XII-is III, rvakuTxa beWedi (2.1X1.8 sm),
jvris gamosaxulebiT dawyebuli oTxstriqoniani mxedruli legend-
iT: `mefe sruliad qarTlisa, kaxeTisa da sxvaTa giorgi~;107 dabolos,
10. mefe giorgi XII-is IV, oTxkuTxa beWedi (1.3X1.1 sm), asomTavruli leg-
endiT: `giorgi~.108
amiT Sua saukuneebis qarTul samefo beWdebTan dakavSirebuli
werilobiTi da nivTieri masalis mimoxilvas sabolood vasruleb da
garejuli krebulis arSiebze dasmul mefe giorgis samefo beWedTan
dakavSirebuli sakiTxebis Seswavlas vubrundebi.
zemoT ukve aRvniSne, rom dReisaTvis qarTuli istoriografia Cve-
namde moRweul or samefo beWedsa da istoriul dokumentebze dasmuli
ormocdaCvidmeti samefo beWdis anabeWds icnobs. XV-XVIII saukuneebiT
daTariRebuli am samefo beWdebis mefe giorgis xuTjvrian beWedTan
Sedareba aCvenebs, rom es ukanaskneli garkveul msgavsebas erTaderT
beWedTan – mefe Teimuraz I-is mrgval beWdTan amJRavnebs.
102 TarxniSvili, `masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis~, 17; baqraZe,
masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 24, 39. beWedi 1781 wlis or doku-
mentzea dasmuli (xec Hd-13168; seacsa, fondi #1448, saqme #189).
103 TarxniSvili, `masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis~, 16; baqraZe,
masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, gv. 39, tab. II, sur. 26. beWedi 1746
wlis or dokumentzea dasmuli (seacsa, fondi #1448, saqme ## 162 da 1317).
104 TarxniSvili, `masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis~, 14. beWedi
1740, 1743 da 1781 wlis oTx dokumentzea dasmuli (saqarTvelos erovnuli arqivis
centraluri saistorio arqivi, fondi #1448, saqme ## 189, 507, 511 da 2924).
105 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 37, tab. II, sur. 8. beWe-
di 1785-99 wlebis or dokumentzea dasmuli (xec Hd-182; xec Ad-123).
106 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 37, tab. II, sur. 7. beWe-
di 1799-1800 wlebis or dokumentzea dasmuli (xec Ad-190; xec Hd-588).
107 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 38, tab. II, sur. 6. beWe-
di 1798-1800 wlebis or dokumentzea dasmuli (xec Ad-710; xec Hd-7546).
108 baqraZe, masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis, 38, tab. II, sur. 5. beWe-
di 1786-1800 wlebis or dokumentzea dasmuli (xec Hd-10188 da Hd-4597).
mefe giorgis xuTjvriani beWedi
278
aRniSnuli msgavseba, ZiriTadad, oTx detalSi vlindeba: 1. mefe
Teimuraz I-is beWedi, mefe giorgis beWdis msgavsad, mrgvalia; 2. mefe
Teimuraz I-is beWdis SuaSi, mefe giorgis beWdis msgavsad, jvris gamosax-
ulebaa; 3. mefe Teimuraz I-is beWdis SuaSi gamosaxuli jvris mklavebs So-
ris, mefe giorgis beWdis SuaSi warmodgenili jvris mklavebis msgavsad,
asomTavruli warweraa; dabolos, 4. mefe Teimuraz I-is beWeds, mefe gior-
gis beWdis msgavsad, garSemo asomTavruli legenda Semouyveba.
meore mxriv, mefe Teimuraz I-isa da mefe giorgis beWdebs Soris
ori arsebiTi xasiaTis ganmasxvavebeli detali dasturdeba.
1. mefe Teimuraz I-is beWdis SuaSi golgoTis jvaria wamodgenili,
romelic golgoTis mTis simbolur gamosaxulebaze – samkuTxa seg-
mentzea aRmarTuli. Tavad es samkuTxa segmenti beWdis kidesTanaa
gamosaxuli da masSi adamis Tavis qala (Txemi) da ori gadajvaredineb-
uli Zvalia Caxatuli. jvris oTxive mklavi sworxazovani da sworia.
amasTan, ganivi mklavebi, Sveul mklavebTan SedarebiT, TvalSisacemad
grZelia. jvris zeda mklavze TavTa ficari, xolo qveda mklavze ferx-
Ta ficaria gamosaxuli. jvris zeda mklavis zeda kides samefo gvirgvi-
ani eyrdnoba, romelzec, Tavis mxriv, patara jvaria aRmarTuli. rac
Seexeba mefe giorgis beWdis SuaSi gamosaxul jvars, is, rogorc ukve
aRvniSne zemoT, tolmklavaa. mklavebi boloebisaken TandaTanobiT
ganivrdeba. yoveli mklavis bolo kuTxeebSi gamoyvanili ori patara
burTuliTaa gamSvenebuli. jvris TiToeuli mklavis bolosaken gaga-
nierebul areze TiTo patara tolmklava jvaria gamosaxuli. am patara
jvrebis mklavebic boloebisaken TandaTanobiT ganivrdeba.
2. mefe Teimuraz I-is beWdis SuaSi gamosaxuli jvris mklavebs Soris
Semdegi teqstia Cawerili: `i(e)s(Â) | [q(rist)e], | ni|k[a]~, xolo beWeds
garSemo Semdegi legenda Semouyveba: `†. m[efe] Teim{u}raz, [qa]r[Tli]
s simtkic[iT] mpyr[obi]~. srulebiT gansxvavebuli suraTi gvaqvs mefe
giorgis xuTjvrian beWedTan dakavSirebiT. am beWdis SuSi gamosaxuli
jvris mklavebs Soris Semdegi teqstia Cawerili: `j(uar)i q(ristÀs)i.
j(uar)i q(ristÀs)i~, xolo beWeds garSemo Semdegi legenda Semouyveba:
`monaÁ R{mr}TisaÁ, mefeTa mefe g{ior}gi~.
rogorc vxedavT, mefe Teimuraz I-is mrgval beWedsa da mefe gior-
gis xuTjvrian beWeds Soris gamovlenil msgavseba-gansxvavebebze
dakvirveba calsaxad migviTiTebs imaze, rom es beWdebi srulebiT sx-
vadasxva sfragistikuli nimuSebia da maT Soris mxolod is msgavsebaa,
rom am beWdebze amotvifruli jvris gamosaxulebebi da warwera-leg-
endebi, daaxloebiT, identur kompozicias qmnis.
maSasadame, sakiTxis detaluri Seswavlis Sedegad, irkveva, rom
garejuli krebulis arSiebze dasmuli mefe giorgis xuTjvriani be-
Temo jojua
279
Wedi qarTuli istoriografiisaTvis aqamde ucnob sfragistikul ni-
muSs warmoadgens, romelsac dReisaTvis cnobil qarTul samefo beWd-
ebs Soris zusti analogi ar eZebneba.
mas Semdeg, rac davadgineT, rom garejuli krebulis arSiebze das-
muli mefe giorgis xuTjvriani beWedi aqamde ucnob qarTul sfrag-
istikul nimuSs warmoadgens, saWiroa, gavarkvioT, saxeldobr romel
mefe giorgis ekuTvnoda es beWedi da saqarTvelos istoriis konkre-
tulad romel monakveTSi gamoiyeneboda is.
dReisaTvis qarTuli istoriografia saxeli giorgis matarebel
sul oc qarTvel mefes icnobs. eseni arian: afxazTa mefeebi – giorgi
I (861-68) da giorgi II (922-57); gaerTianebuli saqarTvelos mefebi –
giorgi I (1014-27), giorgi II (1072-89), giorgi III (1157-84), giorgi IV laSa
(1207/1210/1213-23), giorgi V brwyinvale (1299, 1318-46), giorgi VII (1393-
1407) da giorgi VIII (1446-66); aRmosavleT saqarTvelos mefe giorgi VI
mcire (1308, 1314-18); dasavleT saqarTvelos mefe giorgi I (1398-92);
qarTlis mefeebi – giorgi IX (1525-27), giorgi X (1600-06) da giorgi XI
(1676-88, 1703-09); kaxeTis mefe giorgi II (1511-13); imereTis mefeebi –
giorgi II (1565-83), giorgi III (1604-39), giorgi VI (1703-11, 1713, 1714-16,
1719-20) da giorgi VII (1741); qarTl-kaxeTis mefe giorgi XII (1798-1800).109
Cemi dakvirvebiT, am oci mefe giorgidan oTxi piri amTaviTve unda
gamoiricxos. eseni arian: afxazTa mefeebi – giorgi I da giorgi II da
gaerTianebuli saqarTvelos mefeebi – giorgi I da giorgi II. rogorc
cnobilia, es pirebi IX-XI saukuneebSi moRvaweobdnen. amitom, naklebad
mosalodnelia, rom am mefeTa kuTvnili beWdebi maTi gardacvalebidan
aswleulebisa Tu aTwleulebis Semdeg gadawerili garejuli krebu-
lis arSiebze daesvaT.
rac Seexeba danarCen Teqvsmet mefe giorgis, maTgan kidev ramden-
ime piris gamoricxvaa SesaZlebeli, Tumca amisaTvis saWiroa, rom sam
kiTxvas Tanmimdevrulad gaeces pasuxi.
109 andro gogolaZe, `afxazTa~ (dasavleT saqarTvelos) mefeebi~, saqarTvelos
mefeebi (Tbilisi, 2007), 67-8, 72-3; qeTevan nadiraZe, `erTiani saqarTvelos mefee-
bi~, saqarTvelos mefeebi (Tbilisi, 2007), 113-6; Tamar modebaZe, `erTiani saqarTve-
los mefeebi~, saqarTvelos mefeebi (Tbilisi, 2007), 120-1, 160-1, 166-7; Tamar qo-
riZe, `erTiani saqarTvelos mefeebi~, saqarTvelos mefeebi (Tbilisi, 2007), 134-7;
andro gogolaZe, `erTiani saqarTvelos mefeebi~, saqarTvelos mefeebi (Tbilisi,
2007), 144-8; mixeil baxtaZe, `erTiani saqarTvelos mefeebi~, saqarTvelos mefee-
bi (Tbilisi, 2007), 161-5; 169-70; guram kutalaZe, `lixT-imereTis mefeebi XIII-XIV
saukuneebSi~, saqarTvelos mefeebi (Tbilisi, 2007), 174; Tamar qoriZe, `qarTlis
mefeebi~, saqarTvelos mefeebi (Tbilisi, 2007), 178-9; 185-6, 195-6; mixeil baxtaZe,
`kaxeTis mefeebi~, saqarTvelos mefeebi (Tbilisi, 2007), 211-2, 230-1; buaCiZe, `ime-
reTis mefeebi~, 239-40, 243-4, 253-5, 258-9.
mefe giorgis xuTjvriani beWedi
280
1. ra mizniT aris dasmuli mefe giorgis xuTjvriani beWedi gare-
juli krebulis arSiebze?
qarTul istoriografiaSi damkvidrebuli mosazrebis Tanaxmad,
Sua saukuneebis saqarTveloSi beWeds, rogorc simtkicis simbolos,
ori daniSnulebiT iyenebdnen: 1. amowmebdnen sxvadasxva saxis doku-
mentebsa da konkretuli adresatisaTvis gagzavnil werilebs, raTa
daedasturebinaT am dokumentebisa Tu werilebis namdviloba; da 2.
beWdavdnen ama Tu im konkretul sagans, magaliTad, Tass, qisas, to-
maras, kars da a. S., raTa SemdgomSi SeemowmebinaT am sagnis xeluxle-
bloba.110
rogorc vxedavT, qarTul istoriografiaSi damkvidrebuli mo-
sazreba Sua saukuneebis saqarTveloSi beWdis ori daniSnulebiT gam-
oyenebis Sesaxeb garejuli krebulis arSiebze mefe giorgis beWdis
dasmis mizezis asaxsnelad veranairad ver gamodgeba: garejuli kreb-
uli xelnaweri wignia da is, dokumentis, werilis, Tasis, qisis, tomris,
karisa da sxva msgavsi werilobiTi Tu nivTieri Zeglebisagan gansxvave-
biT, damowmebasa Tu dabeWdvas ar saWiroebs.
Sesabamisad, srulebiT cxadia isic, rom garejuli krebulis ar-
Siebze mefe giorgis xuTjvriani beWedi sul sxva mizeziTaa dasmuli da
es mizezi, Cemi dakvirvebiT, sxva araferi SeiZleba iyos, Tu ara mefe
giorgis, rogorc garejuli krebulis kanonieri mesakuTris, uflebis
dadastureba. Tu es dakvirveba sworia, maSin gamodis, rom garejuli
krebuli gansaxilveli beWdis legendaSi moxseniebuli mefe giorgis
sakuTrebas warmoadgenda da mis arSiebze aRniSnuli samefo beWedi
swored mefe giorgis, rogorc wignis kanonieri mepatronis, uflebis
dasadastureblad iyo dasmuli.
samwuxarod, Cemi am dakvirvebis Sesamagreblad Sua saukuneebis
romelime sxva qarTuli xelnaweri wignis paralelis saxiT moxmoba,
jerjerobiT, ar SemiZlia, vinaidan qarTuli xelnaweri wignebi, am
TvalsazrisiT, srulebiT Seuswavlelia.111
meore mxriv, am msjelobis sapirispirod, SeiZleba gaCndes azri,
rom mefe giorgis xuTjvriani beWedi garejuli krebulis arSiebze
110 barnaveli, saqarTvelos sabeWdavebi, 75-8; olRa soselia, ivane surgulaZe,
`beWedi~, qarTuli sabWoTa enciklopedia, t. 2 (Tbilisi, 1977), 350-1; ivane surgu-
laZe, olRa soselia, `beWedi~, saqarTvelo, enciklopedia, t. 1 (Tbilisi, 1997), 420;
da sxv.
111 sxvaTa Soris, am Temaze 2001 wels qarTuli sfragistikis SesaniSnav mkvlevars,
aw gardacvlil ana baqraZes sagangebod vesaubre. qalbatonma anam damidastura,
rom qarTuli xelnaweri wignebis arSiebze dasmuli beWdebis sakiTxi qarTvel mkv-
levarTa mier arasodes yofila Seswavlili.
Temo jojua
281
ara raime qonebriv-samarTlebrivi daniSnulebiT, aramed yovelgvari
iuridiuli mizandasaxulobis gareSe, vTqvaT, beWdis gamoyenebaSi
xelis gavarjiSebisa Tu anabeWdis melnis tonalobaze (simkrTale-
simuqeze) dakvirvebis mizniT aris dasmuli. miuxedavad imisa, rom
es mosazreba, erTi SexedviT, naklebad sarwmuno Cans, misi xelaR-
ebiT uaryofa, Sesabamisi masalis uqonlobis gamo, jerjerobiT, ar
SemiZlia. amitom aRniSnul mosazrebas garejuli krebulis arSiebze
mefe giorgis beWdis dasmis mizezebis axsnis erT-erT SesaZlo varian-
tad ganvixilav.
maSasadame, sakiTxis Seswavlis Sedegad, irkveva, rom mefe gior-
gis xuTjvriani beWedi garejuli krebulis arSiebze, savaraudod,
ori SesaZlo mizniT iyo dasmuli: 1. garejuli krebuli gansaxilveli
samefo beWdis legendaSi moxseniebuli mefe giorgis sakuTrebas war-
moadgenda da mis arSiebze aRniSnuli beWedi swored mefe giorgis,
rogorc wignis kanonieri mepatronis, uflebis dasadastureblad iyo
dasmuli; da 2. mefe giorgis xuTjvriani beWedi garejuli krebulis
arSiebze ara raime qonebriv-samarTlebrivi daniSnulebiT, aramed
yovelgvari iuridiuli mizandasaxulobis gareSe, vTqvaT, beWdis gam-
oyenebaSi xelis gavarjiSebisa Tu anabeWdis melnis tonalobaze dak-
virvebis mizniT iyo dasmuli.
2. sad inaxeboda garejuli krebuli mis arSiebze mefe giorgis beW-
dis dasmis dros?
mas Semdeg, rac garejuli krebulis arSiebze mefe giorgis beWdis
dasmis SesaZlo miznebi metnaklebad gavarkvieT, aRniSnul kiTxvaze pa-
suxis gacema sakmaod iol saqmes warmoadgens.
marTlac, Tuki Cven im mosazrebisaken gadavixrebiT, rom garejuli
krebuli gansaxilveli beWdis legendaSi moxseniebuli mefe giorgis sa-
kuTrebas warmoadgenda da mis arSiebze aRniSnuli beWedi swored mefe
giorgis, rogorc wignis kanonieri mepatronis, uflebis dasadasture-
blad iyo dasmuli, maSin avtomaturad mivalT im daskvnamde, rom gareju-
li krebuli mis arSiebze mefe giorgis beWdis dasmis dros samefo karis
sakuTrebas warmoadgenda da mefeTa kuTvnili sxva xelnaweri wignebis ms-
gavsad, samefo karze, savaraudod, samefo wignTsacavSi inaxeboda.
zustad analogiur daskvnamde mivalT im SemTxvevaSic, Tuki meo-
re mosazrebas mivcemT upiratesobas da davaskvniT, rom mefe giorgis
xuTjvriani beWedi garejuli krebulis arSiebze raime qonebriv-samar-
Tlebrivi daniSnulebis gareSe, vTqvaT, beWdis gamoyenebaSi xelis ga-
varjiSebisa Tu anabeWdis melnis tonalobaze dakvirvebis mizniT iyo
dasmuli. qarTul istoriografiaSi damkvidrebuli mosazrebis Tanax-
mad, Sua saukuneebis saqarTveloSi samefo beWdebi qveynis pirveli piris
mefe giorgis xuTjvriani beWedi
282
uzenaesi Zalauflebis niSans da mefis mier miRebuli gadawyvetilebis
iuridiuli simtkicis simbolos warmoadgenda, ris gamoc am beWdebis
Senaxvisa da gamoyenebis wesebi mkacrad iyo reglamentirebuli. Cven ukve
vnaxeT zemoT, rom 1290-ian wlebSi Sedgenil `xelmwifis karis garigeba-
Si~ moxseniebuli `didi sasigele beWedi~, romelic mefis mier gacemuli
sigelebis dasabeWdad gamoiyeneboda, samefo karTan arsebul specialur
dawesebulebaSi – salaroSi inaxeboda da masze xeli mxolod molareTux-
ucess miuwvdeboda. rac Seexeba Cvens mier zemoT naxseneb XVII-XVIII sauku-
neebis sxva samefo beWdebs, srulebiT aSkaraa, rom es beWdebic, agreTve,
samefo karze inaxeboda: isini, saWiroebidan gamomdinare, an samefo kar-
Tan arsebul specialur dawesebulebaSi iyo daculi an kidev, sakuTriv
mefesTan Tu mudmivad mis amalaSi myof moxelesTan inaxeboda. aRniSnu-
lis gaTvaliswinebiT, vfiqrob, savsebiT aSkaraa, rom mefe giorgis beWdis
garejuli krebulis arSiebze dasmis aqts, rogori araqonebriv-arasamar-
Tlebrivi daniSnulebiTac ar unda ganxorcielebuliyo es aqti, ueWve-
lad mefe giorgis beWdis Senaxvis adgilze anu samefo karze – romelime
konkretul geografiul punqtSi ganTavsebul samefo rezidenciasa Tu
erTi geografiuli punqtidan meore geografiul punqtSi gadaadgile-
bad samefo `sawol-salaroSi~ hqonda adgili. Sesabamisad, srulebiT cxa-
dia isic, rom mefe giorgis beWdis garejuli krebulis arSiebze dasmis
dros garejuli krebuli, samefo beWdis msgavsad, agreTve, samefo karze
inaxeboda, es ki, Tavis mxriv, mxolod erTi mizeziT SeiZleba yofiliyo
ganpirobebuli: rogorc Cans, garejuli krebuli mefis sakuTrebas war-
moadgenda da mefeTa kuTvnili sxva xelnaweri wignebis msgavsad, agreTve,
samefo karze, savaraudod, samefo wignTsacavSi iyo daculi.
maSasadame, sakiTxis Seswavlis Sedegad, irkveva, rom garejuli
krebuli mis arSiebze mefe giorgis beWdis dasmis dros samefo karis
sakuTrebas warmoadgenda da mefeTa kuTvnili sxva xelnaweri wignebis
msgavsad, samefo karze, savaraudod, samefo wignTsacavSi inaxeboda.
3. rodis gadavida da rodemde darCa garejuli krebuli samefo
karis sakuTrebaSi?
dReisaTvis garejuli krebulis istoriis ZiriTadi etapebi, misi
anderZ-minawerebis kodikologiuri da istoriul-wyaroTmcodneobi-
Ti analizis safuZvelze, grigol feraZis, vaxtang imnaiSvilisa da Cems
mier Semdegi saxiT aris dadgenili:
– 1160 wels xelnaweri mxatvar-kaligrafma nikoloz nikraim gare-
jis mravalmTaSi, wm. daviTis lavris maxloblad mdebare berTis sava-
neSi gadawera.112
112 Peradze, “Über die georgischen Handschriften in Österreich”, 226-7; feraZe, `qarTuli xel-
Temo jojua
283
– 1363 wels, moqveli episkoposis luka oZrxelis ierusalimSi pi-
ligrimobis dros, garejuli krebuli ukve wmida miwaze iyo gadatani-
li da ierusalimis erT-erT qarTul eklesiasa Tu monasterSi (ierusa-
limis jvris qarTvelTa monasterSi?) inaxeboda.113
– 1363 wlidan 1813-14 wlebamde garejuli krebuli kvlav wmida mi-
waze (ierusalimis jvris qarTvelTa monasterSi?) iyo daculi da ad-
gilobrivi qarTveli moweseebi Tu saqarTvelodan Casuli piligrimebi
– aRdgomis moZRvari ioane-yofili ioseb xuntusZe (XV s.), artanuje-
li giorgi lomas-Ze (XV s.), afxazeTis kaTolikosi barTlome (daaxl.
1488-1519), samcxis aTabagis qaixosro I-is gazrdili ambrose (1501 w-is
axlos), Tbileli mTavarepiskoposi da jvaris mama barnaba favlenisS-
vili (1570), urbneli mTavarepiskoposi vlase sahakasZe (1570), urbneli
episkoposi svimeon CxeiZe (1700), monazoni febronia xevariZe (XVIII s-is
I nax.), diakoni esaia (XVIII s.), guriis erisTvisSvili, monazoni qriste-
fore SarvaSiZe (1760-iani ww.), mRvdelmonazoni ioane munji (1772), ar-
qimandriti antonios diasamiZe (1778), mRvdelmonazoni lavrenti goge-
liZe (1806), mRvdelmonazoni besarion qiotiSvili (1813-14) da sxvebi am
xelnaweri wignis arSiebze sxvadasxva saxis minawerebs asrulebdnen.114
– 1845 wels, qarTveli leqsikografis niko CubinaSvilis ierusa-
limSi mogzaurobis dros, garejuli krebuli jer kidev wmida miwaze
inaxeboda da ierusalimis jvris qarTvelTa monastris wignTsacavSi
iyo daculi.115
– 1845-83 wlebSi, qarTveli mecnieris aleqsandre cagarelis ieru-
salimSi mogzaurobis (1883) winare xanebSi, garejuli krebuli ierusa-
limis jvris qarTvelTa monastris wignTsacavidan gaurkvevel viTa-
rebaSi daikarga.116
nawerebis Sesaxeb avstriaSi~, 160-81; jojua, `wmida mRvdelmowame grigol feraZe~,
93-100, 118-21.
113 jojua, `moqvis ucnobi episkoposi luka oZrxeli~, 41-2.
114 Peradze, “Über die georgischen Handschriften in Österreich”, 226-7, 231-2; feraZe, `qarTu-
li xelnawerebis Sesaxeb avstriaSi~, 164-6, 168-9, 172; jojua, `wmida mRvdelmowame
grigol feraZe~, 94-5, 100-5, 109-15, 121-9, 136-41; misive, XII saukunis garejuli kre-
bulis~, 117-32; misive, `artanujeli piligrimis giorgi lomas-Zis savedrebeli~,
121-34; misive, `gelaTeli monazonis – levan IV dadianis~, 153-73; misive, `mRvdel-
monazoni ioane munjis bibliografiuli minaweri~, 201-12; misive, `guriis erisT-
visSvilis, monazon qristefore SarvaSiZis~, 148-94; misive, `ucnobi urbneli epis-
koposis svimon CxeiZis~, 131-48.
115 jojua, `wmida mRvdelmowame grigol feraZe~, 104, 129.
116 Peradze, “Über die georgischen Handschriften in Österreich”, 227; feraZe, qarTuli xelna-
werebis Sesaxeb avstriaSi~, 161, 165; jojua, `wmida mRvdelmowame grigol feraZe~,
104, 129.
mefe giorgis xuTjvriani beWedi
284
– 1831 wels garejuli krebuli profesorma turkerma egvipte-
Si, qalaq aleqsandriaSi, vinme adgilobrivi antikvarisagan SeiZina da
avstriaSi, venis erovnul biblioTekaSi gadagzavna.117
– 1831 wlidan dRemde garejuli krebuli avstriaSi, venis erovnu-
li biblioTekis qarTuli xelnaweri wignebis fondSi inaxeba.118
rogorc vxedavT, garejuli krebulis xangrZliv istoriaSi mxo-
lod erTi iseTi qronologiuri monakveTi gamoiyofa, romlis drosac
SeiZleboda, rom xelnaweri samefo karis mflobelobaSi moxvedrili-
yo. es qronologiuri monakveTi 1160 wlidan 1363 wlamde periods moi-
cavs. rac Seexeba 1363 wlis Semdgom, ufro zustad ki, 1845-83 wlebamde
periods, am qronologiur monakveTSi, garejuli krebuli ueWvelad
wmida miwaze iyo gadatanili, ierusalimis erT-erT qarTul eklesiasa
Tu monasterSi inaxeboda da am konkretuli savanis (ierusalimis jvris
qarTvelTa monastris?) sakuTrebas warmoadgenda.
aRniSnuli garemoebidan gamomdinare, vfiqrob, ar Sevcdebi, Tuki
davaskvni, rom garejuli krebuli saqarTvelos samefo karis mflo-
belobaSi mxolod 1160-1363 wlebSi SeiZleba moxvedriliyo. Sesabam-
isad, sabolood dgindeba isic, rom mefe giorgis beWedi garejuli
krebulis arSiebze swored aRniSnul periodSi anu 1160-1363 wlebSi
iyo dasmuli.
mas Semdeg, rac zemoT dasmul sam kiTxvas pasuxi gaveci, kvlav gare-
juli krebulis arSiebze dasmuli samefo beWdis legendaSi moxseniebuli
mefe giorgis vinaobis sakiTxs vubrundebi da XII-XVIII saukuneebSi moRvawe
Teqvsmeti mefe giorgidan kidev Tormet pirs gamovricxav. eseni arian:
gaerTianebuli saqarTvelos mefeebi – giorgi VII da giorgi VIII; dasavleT
saqarTvelos mefe giorgi I; qarTlis mefeebi – giorgi IX, giorgi X da gior-
gi XI; kaxeTis mefe giorgi II; imereTis mefeebi – giorgi II, giorgi III, giorgi VI
da giorgi VII; dabolos, qarTl-kaxeTis mefe giorgi XII. dasaxelebuli Tor-
meti mefe giorgi 1393 wlidan 1800 wlamde periodSi moRvaweobda da amitom
maT kuTvnil samefo beWeds 1363 wlidan 1845-83 wlebamde ierusalimis erT-
erT qarTul eklesiasa Tu monasterSi daculi da amave savanis kuTvnili
garejuli krebulis arSiebze, cxadia, veranairad ver dasvamdnen.
117 Peradze, “Über die georgischen Handschriften in Österreich”, 227; imnaiSvili, sinas mTidan
gracamdis, 24; misive, uZvelesi qarTuli xelnawerebi avstriaSi, 22; feraZe, `qar-
Tuli xelnawerebis Sesaxeb avstriaSi~, 161, 165; imnaiSvili, `uZvelesi qarTuli
xelnawerebi ucxoeTis~, 10.
118 Peradze, “Über die georgischen Handschriften in Österreich”, 220, 226-32; imnaiSvili, sinas
mTidan gracamdis, 24; misive, uZvelesi qarTuli xelnawerebi avstriaSi, 22; fera-
Ze, `qarTuli xelnawerebis Sesaxeb avstriaSi~, 160-1, 164-9, 170, 172-3; imnaiSvili,
`uZvelesi qarTuli xelnawerebi ucxoeTis~, 10-2.
Temo jojua
285
maSasadame, sakiTxis Seswavlis Sedegad, dgindeba, rom garejuli
krebulis arSiebze 1160 wlidan 1363 wlamde periodSi dasmuli mefe
giorgis beWdis mflobeli mxolod is oTxi mefe giorgi SeiZleba yo-
filiyo, romlebic qveynis samefo taxts 1160 wlidan 1346 wlamde peri-
odSi flobdnen. eseni arian: gaerTianebuli saqarTvelos mefe giorgi
III, gaerTianebuli saqarTvelos mefe giorgi IV laSa, gaerTianebuli
saqarTvelos mefe giorgi V brwyinvale da aRmosavleT saqarTvelos
mefe giorgi VI mcire.
samwuxarod, Cems xelT arsebuli masala, jerjerobiT, saSualebas
ar maZlevs, kidev ufro metad davakonkreto garejuli krebulis ar-
Siebze dasmuli samefo beWdis legendaSi moxseniebuli mefe giorgis
vinaoba, amitom, sakiTxis Seswavlis am etapze, samecniero sazogadoe-
bas mxolod im daskvnas vTavazob, rom gansaxilveli samefo beWedi ze-
moT dasaxelebuli oTxi mefe giorgidan erT-erTs – an giorgi III-es,
an giorgi IV laSas, an giorgi V brwyinvales, an kidev, giorgi VI mcires
ekuTvnoda da is garejuli krebulis arSiebze am oTxi mefis mmarTv-
elobis periodSi anu 1160-1346 wlebSi iyo dasmuli.119
amgvarad, irkveva, rom garejuli krebulis arSiebze dasmuli mefe
giorgis xuTjvriani beWdis saxiT xelT gvaqvs aqamde srulebiT uc-
nobi, unikaluri sfragistikuli nimuSi – 1160-1346 wlebSi moRvawe
qarTveli mefis giorgis kuTvnili samefo beWedi, romelic dReisaT-
vis cnobil uZveles qarTul samefo beWeds – qarTl-imereTis mefis
bagrat VI-is oTkuTxa beWeds, qronologiuri TvalsazrisiT, maqsimum,
samasi, xolo, minimum, as ocdaxuTi wliT uswrebs win.
yovelive zemoTqmulis Semdeg bunebrivad ibadeba kidev erTi
saintereso kiTxva: rodis an ra mizeziT aRmoCnda 1160 wels garejis
mravalmTaSi gadawerili xelnaweri wigni jer qveynis samefo karis sa-
kuTrebaSi, xolo Semdeg ukve ierusalimis erT-erTi qarTuli eklesii-
sa Tu monastris mflobelobaSi?
Sesabamisi masalebis uqonlobis gamo, jerjerobiT, ar SemiZlia,
dasmuli kiTxvis pirvel nawils raime pasuxi gavce anu avxsna, 1160 wels
garejis mravalmTaSi gadawerili xelnaweri wigni rodis an ra mizeziT
aRmoCnda samefo karis sakuTrebaSi. rac Seexeba gansaxilveli kiTxvis
meore nawils, amasTan dakavSirebiT, SedarebiT ufro Camoyalibebuli
pozicia maqvs da vfiqrob, rom samefo karis kuTvnili garejuli kre-
119 aq miTiTebuli qronologiuri monakveTis – 1160-1346 wlebis qveda qrono-
logiuri zRvari – 1160 weli garejuli krebulis gadaweris TariRia, xolo zeda
qronologiuri zRvari – 1346 weli dasaxelebul oTx mefe giorgis Soris yvelaze
ufro mogviano periodSi moRvawe piris – mefe giorgi V brwyinvalis gardacvale-
bis TariRs warmoadgens.
mefe giorgis xuTjvriani beWedi
286
buli wmida miwaze 1363 wlis winare xanebSi anu XIV saukunis I naxevarSi,
mefe giorgi V brwyinvalis mier iyo gagzavnili. amgvari daskvnisaken
ori konkretuli garemoeba mibiZgebs:
a) garejuli krebulis arSiebze 1363-1845/83 wlebiT daTariRe-
buli asze meti minaweria daculia, romlebic ierusalimis qarTul
eklesia-monastrebSi moRvawe qarTveli moweseebisa da saqarTvelodan
wmida miwaze Casuli piligrimebis mier aris Sesrulebuli. vfiqrob,
am kolofonebis uCveulod didi raodenoba (asze meti erTeuli) da
maTi Sesrulebis qveda qronologiuri zRvari (1363 weli) logikurad
miuTiTebs imaze, rom garejuli krebuli wmida miwaze 1363 wlamde arc-
Tu didi xnis win anu XIV saukunis I naxevarSi iyo gadatanili, radgan
am xelnaweri wignis wmida miwaze kidev ufro adre, vTqvaT, XII saukunis
II naxevarsa Tu XIII saukunis I meoTxedSi, gadatanis SemTxvevaSi, gare-
juli krebulis arSiebze zemoxsenebuli minawerebis Sesrulebas ara
1363 wlidan, aramed bevrad ufro adreuli periodidan, sul gvian, XIII
saukunis II naxevridan mainc daiwyebdnen.
b) dReisaTvis qarTvel mkvlevarTa mier argumentirebulad aris
dadgenili, rom mefe giorgi V brwyinvalem Tavisi mmarTvelobis dros
anu XIV saukunis I naxevarSi didi daxmareba gauwia ierusalimis qar-
Tul kolonias da udidesi wvlili Seitana wmida miwis qarTuli ekle-
sia-monastrebis qonebriv-samarTlebrivi mdgomareobis mowesrigeba-
gaumjobesebis saqmeSi, romlebic 1270-iani wlebidan moyolebuli XIV
saukunis dasawyisamde, egviptis mamluqTa saxelmwifos mxridan maT
mimarT gatarebuli represiuli politikis gamo, umZimes mdgomareo-
baSi imyofeboda.120
Cemi dakvirvebiT, saqarTvelos samefo karis kuTvnili garejuli
krebulis wmida miwaze gadatanis faqti swored mefe giorgi V brwyin-
valis mier ierusalimis qarTuli koloniis mimarT gatarebuli poli-
tikis konteqstSia gansaxilveli. rogorc Cans, mefe giorgi V brwyin-
vale mxolod wmida miwis qarTuli savaneebis qonebriv-samarTlebrivi
mdgomareobis mowesrigeba-gaumjobesebisaTvis ki ar iRvwoda, aramed
adgilobrivi qarTuli eklesia-monastrebis wignTsacavebis Sevseba-
gamdidrebazec zrunavda da am mizniT, ierusalimis qarTul kolonias
samefo karis wignTsacavSi dacul xelnawer wignebsac ugzavnida.
maSasadame, sakiTxis Seswavlis Sedegad, irkveva, rom saqarTvelos
120 elene metreveli, masalebi ierusalimis qarTuli koloniis istoriisaTvis (XI-
XVII ss.) (Tbilisi, 1962), 41-8; vaJa kiknaZe, (Tbilisi, 1989), 63-5; daviT niniZe, `saqa-
rTvelos saxelmwifos sagareo politika da diplomatia XIV saukunis bolosa da
XV saukunis damdegs~, qarTuli diplomatiis istoriis narkvevebi, I (Tbilisi, 1998),
492-9; da sxv.
Temo jojua
287
samefo karis kuTvnili garejuli krebuli wmida miwaze XIV saukunis
I naxevarSi, mefe giorgi V brwyinvales mier, ierusalimis qarTuli
koloniis kuTvnili erT-erTi monastris (ierusalimis jvris qarT-
velTa monastris?) wignTsacavis Sevseba-gamdidrebis mizniT iyo gag-
zavnili.
miRebuli daskvnis Semdeg, Cvens winaSe morigi axali kiTxva dgeba:
Tu garejuli krebuli wmida miwaze namdvilad mefe giorgi V brwyin-
vales mier iyo gagzavnili, maSin am xelnaweri wignis arSiebze dasmuli
mefe giorgis xuTjvriani beWedic swored am mefes xom ar ekuTvnoda?
Cemi varaudiT, garejuli krebulis arSiebze dasmuli samefo be-
Wedi marTlac mefe giorgi V brwyinvalis sakuTreba unda iyos, Tumca,
aRniSnuli varaudis raime argumentaciiT Semagreba, jerjerobiT, ar
SemiZlia. arada, am argumentaciis motanis gareSe gansaxilveli samefo
beWdis legendaSi moxseniebuli mefe giorgis maincadamainc mefe gior-
gi V brwyinvalesTan gaigiveba xelovnuri da naklebad damajerebeli
iqneba. samwuxarod, am sakiTxis sabolood garkvevis saqmeSi verc is
faqti gviwevs raime qmediT daxmarebas, rom garejuli krebuli wmida
miwaze mefe giorgi V brwyinvalis mier iyo gagzavnili. marTlac, sulac
ar aris gamoricxuli, rom 1160 wels garejis mravalmTaSi gadawerili
xelnaweri krebuli saqarTvelos samefo karis mflobelobaSi XII sau-
kunis III meoTxedSi an XIII saukunis I meoTxedSi moxvedriliyo, Sesabam-
isad, mis arSiebze mefe giorgi III-is an mefe giorgi IV laSas kuTvnili
beWedi daesvaT, XIV saukunis I naxevarSi ki mefe giorgi V brwyinvales
wmida miwaze ukve misi winaprebis beWeddasmuli xelnaweri wigni gaeg-
zavna. ase, rom dasmul kiTxvaze argumentirebuli pasuxis gacema, jer-
jerobiT, marTlac SeuZlebelia.
amiT mefe giorgis xuTjvrian beWedTan dakavSirebuli istoriuli-
wyaroTmcodneobiTi sakiTxebis Seswavlas sabolood vasruleb,
Tumca ki, manamde, msurs, qarTuli istoriografiis winaSe mdgom erT-
erT yvelaze aqtualur problemas Sevexo, romlis gadaWris saqmeSi
garkveuli roli, SesaZloa, mefe giorgis xuTjvrianma beWedmac
Seasrulos. mxedvelobaSi maqvs Sua saukuneebis saqarTvelos
saxelmwifo droSis, ufro zustad ki, e. w. xuTjvriani droSis
sakiTxi, romelTan dakavSirebiTac qarTul istoriografiaSi ori
gansxvavebuli mosazrebaa gamoTqmuli. qarTvel mkvlevrebi: ioseb
biWikaSvili, daviT musxeliSvili, daviT kldiaSvili aleqsandre
TvaraZe da sxvebi, Sesabamisi argumentaciis safuZvelze, fiqroben,
rom Sua saukuneebis saxelmwifo droSa TeTri ferisa iyo, romelzec
xuTi wiTeli jvari iyo gamosaxuli: didi jvari – droSis SuaSi, xolo
mefe giorgis xuTjvriani beWedi
288
oTxi patara jvari – didi jvris mklavTaSoris areebze.121 sxva qarTveli
mkvlevrebi: parmen zaqaraia, mariam lorTqifaniZe, roin metreveli,
nodar SoSiaSvili, givi jamburia, oTar jafariZe, apolon silagaZe,
goCa jafariZe da sxvebi aRniSnul mosazrebas ar iziareben da sapasuxo
argumentaciaze dayrdnobiT, miiCneven, rom xuTjvriani droSis Sua
saukuneebis qarTul saxelmwifo droSad gamocxadebisaTvis raime
safuZveli ar arsebobs.122
dasaxelebul mkvlevarTa mier moxmobili argumentaciis
ganxilvasa da am argumentaciis mimarT Cemi poziciis dafiqsirebisagan,
rigi mizezebis gamo, jerjerobiT, Tavs Sevikaveb, Tumca ki, xazgasmiT
aRvniSnav im faqts, rom garejuli krebulis arSiebze dasmul mefe
giorgis xuTjvrian beWedTan dakavSirebuli sakiTxebis istoriul-
wyaroTmcodneobiTi analizis Sedegebi im mkvlevarTa mosazrebas
uWers mxars, romlebic fiqroben, rom Sua saukuneebis saqarTvelos
saxelmwifo droSaze xuTjvriani kompozicia iyo gamosaxuli. marTlac,
Tuki Cven marTebulad miviCnevT zemoT miRebul daskvnas, rom 1160-
1346 wlebSi moRvawe mefe giorgis kuTvnil beWedze xuTjvriani
kompozicia iyo warmodgenili, maSin kidev ufro safuZvliani gaxdeba
is mosazreba, rom amave XII-XIV saukuneebis saxelmwifo droSaze,
Sesabamisi periodis samefo beWdis msgavsad, agreTve, xuTjvriani
kompozicia iyo gamosaxuli.
yovelive zemoTqmulidan gamomdinare, samecniero sazogadoebas
Semdeg ZiriTad daskvnebs vTavazob:
1. avstriaSi, venis erovnul biblioTekaSi daculi 1160 wlis gare-
juli xelnaweri krebulis (Ven.4) 56r-sa da 105r-ze aqamde ucnobi qar-
Tuli sfragistikuli nimuSis – mrgvali, 3.6 sm diametris mqone beWdis
xuTi anabeWdia warmodgenili. anabeWdebi sakmaod cudad ganirCeva,
rac maT Seswavlas mniSvnelovnad arTulebs.
121 ioseb biWikaSvili, `saqarTvelos saxelmwifo istoriuli droSisa da gerbis
Sesaxeb~, saqarTvelos respublika, 134 (2507), 12 ivnisi (1997), 7; daviT musxeliS-
vili, `erTiani saqarTvelos saxelmwifo droSa Sua saukuneebSi~, literaturuli
saqarTvelo~, 11 (3164), 13-20 marti (1998), 5;
daviT kldiaSvili, qarTuli heraldikis istoria, saqarTvelos saxelmwifoebrio-
bis simboloebi, wigni I, droSa svianad moxmarebuli (Tbilisi, 2002), 33-68; aleqsan-
dre TvaraZe, saqarTvelo da kavkasia evropul wyaroebSi, XII-XVI saukuneTa isto-
riografiuli da kartografiuli masalis safuZvelze (Tbilisi, 2004), 73-123.
122 parmen zaqaraia, mariam lorTqifaniZe, roin metreveli, nukri SoSiaSvili, givi
jamburia, oTar jafariZe, `saqarTvelos saxelmwifo simbolikis Sesaxeb~, saqarT-
velos respublika, 56 (2756), 10 marti (1998), 1, 9; apolon silagaZe, goCa jafariZe,
avmarTe droSa mefisa, almiTa wiTel-SaviTa (Tbilisi, 1999); da sxv.
Temo jojua
289
2. anabeWdebze dakvirveba cxadyofs, rom Sesabamis beWedze xuTj-
vriani kompoziciis metad originaluri varianti iyo warmodgenili:
beWdis SuaSi didi zomis tolmklava jvari iyo gamosaxuli, romlis
mklavTaSoris areebSic, oTxi patara jvris gamosaxvis nacvlad, zus-
tad imave mniSvnelobis mqone oTxi daqargmebuli, or-or grafemiani
asomTavruli sityva: `juari qristÀsi. juari qristÀsi~ iyo Cawerili.
am sityvebis dawerilobaSi, gamomsaxvelobiTi TvalsazrisiT, wamy-
van, dominantur rols, pirveli grafemebi – (j) da (q) asrulebda,
romlebic, Tavis mxriv, swored jvarTan miaxloebuli moxazulobiT
iyo gadmocemuli. am Taviseburebis gamo mnaxvelis mier es sityvebi,
vizualuradac ki, maTi wakiTxvis gareSe, didi jvris mklavTaSoris
areebze gamosaxul jvrebad aRiqmeboda.
3. anabeWdebze dakvirveba aCvenebs, rom Sesabamis xuTjvrian beWeds
garSemo asomTavruli legenda Semouyveboda, romelic Semdegi saxiT
ikiTxeboda: `monaÁ RmrTisaÁ, mefeTa mefe giorgi~. rogorc legendi-
dan irkveva, garejuli krebulis arSiebze dasmuli xuTjvriani beWedi
samefo beWedi iyo da is vinme mefe giorgis ekuTvnoda.
4. naSromSi dawvrilebiT Seviswavle Cvenamde moRweul werilobiT
ZeglebSi daculi cnobebi qarTuli samefo beWdebis Sesaxeb, XX sauku-
nemde moRweuli qarTuli samefo beWdebi da istoriul dokumentebsa
Tu oficialur werilebze dasmuli qarTuli samefo beWdebis anabeW-
debi. kvleva aCvenebs, rom mefe giorgis xuTjvrian beWeds, jerjero-
biT, analogi ar eZebneba.
5. dgindeba, rom 1160-1346 wlebs Soris periodSi garejuli kre-
buli xuTjvriani beWdis legendaSi moxseniebuli mefe giorgis saku-
Trebas warmoadgenda da samefo wignTsacavSi inaxeboda. garda amisa,
irkveva isic, rom xuTjvriani beWedi garejuli krebulis arSiebze am
beWdis legendaSi moxseniebuli mefe giorgis, rogorc wignis kanonie-
ri mepatronis, uflebis dasadastureblad an raime iuridiuli mizan-
dasaxulobis gareSe, vTqvaT, beWdis gamoyenebaSi xelis gavarjiSebisa
Tu anabeWdis melnis tonalobaze dakvirvebis mizniT iyo dasmuli.
6. irkveva, rom xuTjvriani beWdis legendaSi moxseniebuli mefe
giorgi mxolod 1160-1346 wlebSi moRvawe oTx istoriul pirTan SeiZ-
leba gaigivdes. eseni arian: gaerTianebuli saqarTvelos mefe giorgi
III, gaerTianebuli saqarTvelos mefe giorgi IV laSa, gaerTianebuli
saqarTvelos mefe giorgi V brwyinvale da aRmosavleT saqarTvelos
mefe giorgi VI mcire. Sesabamisad, dgindeba isic rom mefe giorgi xuTj-
vriani beWedi dReisTvis cnobili uZvelesi qarTuli samefo beWedia.
7. dgindeba, rom XIV saukunis I naxevarSi mefe giorgi V brwyinvalem
samefo wignTsacavSi daculi garejuli krebuli wmida miwaze gagzavna
mefe giorgis xuTjvriani beWedi
290
da ierusalimis erT-erT qarTul monasters (ierusalimis jvris qar-
TvelTa monasters?) Seswira. mefe giorgis es nabiji, savaraudod, Sesa-
bamisi monastris wignTsacavis Sevseba-gamdidrebas isaxavda mizanad.
8. garejuli krebulis arSiebze warmodgenili anabeWdebis Seswav-
las Sua saukuneebis saqarTvelos saxelmwifo droSis sakiTxis
gadawyvetisaTvisac aqvs garkveuli mniSvneloba: mefe giorgis 1160-
1346 wlebiT daTariRebul samefo beWedze xuTjvriani kompoziciis
arsebobis faqti erTgvarad amyarebs im mkvlevarTa mosazrebas,
romlebic fiqroben, rom Sua saukuneebis qarTul saxelmwifo droSaze
xuTjvriani kompozicia iyo gamosaxuli.
akaki [akaki wereTeli]. samZimari. gaz. iveria. #182. 8 agvisto. e.
xelaZis stamba. Tfilisi, 1904.
anTelava ilia. saqarTvelos centraluri da adgilobrivi
mmarTveloba XI-XIII saukuneebSi. Tbilisi, 1983
anTelava ilia. `xelmwifis karis garigebis~ daTariRebisa da avto-
ris Sesaxeb~. macne, istoriis, arqeologiis, eTnografiisa da xelovne-
bis istoriis seria, 4, 1982
ani. samtredia (imereTi). cnobis furceli. #2649. 24 oqtemberi.
tfilisi, 1904
axali ambavi. cnobis furceli. #2563. 24 ivlisi. tfilisi, 1904
axali ambavi. cnobis furceli. #2569. 30 ivlisi. tfilisi, 1904
axali ambavi. cnobis furceli. #2618. 22 seqtemberi. tfilisi, 1904
barnaveli sara. saqarTvelos sabeWdavebi da sxva gliptikuri
masalebi (narkvevebi). Tbilisi, 1965
baqraZe ana. masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis.
katalogi. nawili I. Tbilisi. 1978
baqraZe ana. qarTuli beWdebi. 1. samefo beWdebi. paleografiuli
Ziebani. II. Tbilisi, 1969
baxtaZe mixeil. erTiani saqarTvelos mefeebi. saqarTvelos
mefeebi. Tbilisi, 2007
baxtaZe mixeil. kaxeTis mefeebi. saqarTvelos mefeebi. Tbilisi,
2007
biWikaSvili ioseb. saqarTvelos saxelmwifo istoriuli droSisa
da gerbis Sesaxeb. saqarTvelos respublika, 134 (2507), 12 ivnisi, 1997
buaCiZe kaxa. imereTis mefeebi. saqarTvelos mefeebi. Tbilisi, 2007
Temo jojua
291
gelaTis monastris gaZarcvis gamo. cnobis furceli. suraTebiani
damateba. #240. 29 ivlisi. tfilisi, 1904
gogolaZe andro. `afxazTa~ (dasavleT saqarTvelos) mefeebi.
saqarTvelos mefeebi. Tbilisi, 2007
gogolaZe andro. erTiani saqarTvelos mefeebi. saqarTvelos
mefeebi. Tbilisi, 2007
episkoposi imereTisa leonidi [leonide oqropiriZe]. werili
redaqciis mimarT. iveria. #179. 4 agvisto. tfilisi, 1904
zaqaraia parmen, lorTqifaniZe mariam, metreveli roin, So-
SiaSvili nukri, jamburia givi, jafariZe oTar. saqarTvelos sa-
xelmwifo simbolikis Sesaxeb. saqarTvelos respublika, 56 (2756), 10
marti, 1998
TarxniSvili nino. masalebi qarTuli sfragistikis istoriisaTvis.
1. mefe erekle II-is beWdebi. [saqarTvelos sabWoTa socialisturi
respublikis ministrTa sabWosTan arsebuli saarqivo sammarTvelos]
samecniero-sainformacio biuleteni, 13-14, 1966
TayaiSvili eqvTime. Ãelmwifis karis garigeba. tfilisi, 1920
TvaraZe aleqsandre. saqarTvelo da kavkasia evropul wyaroebSi.
XII-XVI saukuneTa istoriografiuli da kartografiuli masalis
safuZvelze. Tbilisi, 2004
iakobaSvili irakli. gelaTSi 100 wlis win. samarcxvino yaCaRobis
qronikebi. 24 saaTi, 170 (719), 20 ivlisi, 2004
iveria. #219. 23 seqtemberi. tfilisi, 1904
imnaiSvili vaxtang. sinas mTidan gracamdis (gracis xelnawerebis
istoria). Tbilisi, 2001
imnaiSvili vaxtang. uZvelesi qarTuli xelnawerebi avstriaSi.
xanmeti leqcionari, fsalmuni, svimeon silosis cxovreba, iovane
oqropirisa da iakob mociqulis Jamiswirvebi... Tbilisi, 2004
imnaiSvili vaxtang. uZvelesi qarTuli xelnawerebi ucxoeTis
wignTsacavebSi. SoTa rusTavelis saxelobis stipendiantTa Sromebi. I
tomi. Tbilisi, 2008
istoriuli dokumentebi imereTis samefosa da guria-odiSis
samTavroebisa (1466-1777 ww.). wigni I. teqsti gamosca, winasityvaoba da
saZiebelebi daurTo SoTa burjanaZem. Tbilisi, 1958
k. d. gelaTis monastris gaZarcvis gamo. cnobis furceli. #2568.
29 ivlisi. tfilisi, 1904
kakabaZe sargis. dasavleT saqarTvelos saeklesio sabuTebi. w. II.
tfilisi, 1921
kezevaZe merab. gelaTis monasteri egzarqosobis dros. quTaisi, 2006
kiknaZe vaJa. saqarTvelo XIV saukuneSi. Tbilisi, 1989
kldiaSvili daviT. qarTuli heraldikis istoria. saqarTvelos
mefe giorgis xuTjvriani beWedi
292
saxelmwifoebriobis simboloebi. wigni I. droSa svianad moxmarebuli.
Tbilisi, 2002
kutalaZe guram. lixT-imereTis mefeebi XIII-XIV saukuneebSi.
saqarTvelos mefeebi. Tbilisi, 2007
metreveli elene. masalebi ierusalimis qarTuli koloniis
istoriisaTvis (XI-XVII ss.). Tbilisi, 1962
modebaZe Tamar. erTiani saqarTvelos mefeebi. saqarTvelos
mefeebi. Tbilisi, 2007
musxeliSvili daviT. erTiani saqarTvelos saxelmwifo droSa Sua
saukuneebSi. literaturuli saqarTvelo, 11 (3164), 13-20 marti, 1998
nadiraZe qeTevan. erTiani saqarTvelos mefeebi. saqarTvelos
mefeebi. Tbilisi, 2007
niniZe daviT. saqarTvelos saxelmwifos sagareo politika da
diplomatia XIV saukunis bolosa da XV saukunis damdegs. qarTuli
diplomatiis istoriis narkvevebi. naw. I. Tbilisi, 1998
paiWaZe giorgi. masalebi ruseT-saqarTvelos urTierTobis
istoriisaTvis (1652-1658). saistorio moambe, 19-20, 1965
paiWaZe giorgi. masalebi ruseT-saqarTvelos urTierTobis
istoriisaTvis (1660-1685 ww.). saistorio moambe, 23-24, 1970
pirTa anotirebuli leqsikoni. XI-XVII saukuneebis qarTuli
istoriuli sabuTebis mixedviT. I. Tbilisi, 1991
r. k-i. gelaTis monastris gaZarcva. iveria. #172. 27 ivlisi.
tfilisi, 1904
rexviaSvili mixeil. imereTis samefo (1462-1810 ww.). Tbilisi, 1989
s. k-Ze. [sargis kakabaZe]. gelaTis monasterSi. iveria. #174. 29
ivlisi. tfilisi, 1904
saqarTvelos ambebi. iveria. #176. 31 ivlisi. tfilisi, 1904
saqarTvelos saxelmwifo muzeumis qarTul xelnawerTa aRweriloba.
saqarTvelos saistorio da saeTnografio sazogadoebis yofili
muzeumis xelnawerebi (H koleqcia). t. VI. Sedgenilia da dasabeWdad
damzadebuli nadia kasraZis, elene metrevelis, luba mefariSvilis,
lili quTaTelaZisa da qristine SaraSiZis mier. Tbilisi, 1953
silagaZe apolon, jafariZe goCa. avmarTe droSa mefisa, almiTa
wiTel-SaviTa. Tbilisi, 1999
soselia olRa. ivane surgulaZe. beWedi. qarTuli sabWoTa
enciklopedia. 2. Tbilisi, 1977
stolniki toloCanovisa da diaki ievlevis elCoba imereTSi, 1650-
1652. sabuTebi gamosca da Sesavali daurTo mixeil polievqtovma.
tfilisi, 1926
surgulaZe ivane, soselia olRa. beWedi. saqarTvelo. enciklopedia.
t. 1. Tbilisi. 1997
Temo jojua
293
tabaRua ilia. saqarTvelo evropis arqivebsa da wignsacavebSi (XIII
_ XX s-is pirveli meoTxedi) (1600-1628 ww.). II. Tbilisi, 1986
tivaZe Tamar. imereTis samefos ruseTTan urTierTobis istoriidan
(XVII s-is 60-iani ww.). ivane javaxiSvilis dabadebis 100 wlisTavisadmi
miZRvnili saiubileo krebuli. Tbilisi, 1976
grigol feraZe. qarTuli xelnawerebis Sesaxeb avstriaSi. werili
germanulidan Targmna cisia kilaZem. Targmanis redaqtori _
profesori dimitri TumaniSvili. gamosacemad moamzada da komentarebi
daurTo Temo jojuam. mwignobari. `04. Tbilisi, 2004
qarTuli samarTlis Zeglebi. 1. Ãelmwifis karis garigeba. 2.
dasturlamali. teqstebi gamosacemad moamzada, gamokvlevebi,
leqsikonebi da saZiebelebi daurTo ivane surgulaZem. Tbilisi, 1970.
qarTuli samarTlis Zeglebi. tomi II. saero sakanonmdeblo Zeglebi
(X-XIX saukuneebi). teqstebi gamosca, SeniSvnebi da saZieblebi daurTo
isidore doliZem. Tbilisi, 1965
qoriZe Tamar. erTiani saqarTvelos mefeebi. saqarTvelos mefeebi.
Tbilisi, 2007
qoriZe Tamar. qarTlis mefeebi. saqarTvelos mefeebi. Tbilisi, 2007
Zveli aRTqmis qarTul xelnawerTa aRweriloba. wgn.: wignni Zue-
lisa aRTqumisani. nakveTi 1. SesaqmisaÁ, gamoslvaTaÁ. yvela arsebuli
xelnaweris mixedviT gamosacemad moamzades: baqar gigineiSvilma da
cotne kikviZem. gamokvleva baqar gigineiSvilisa. Tbilisi, 1989
wereTeli giorgi. gelaTis monasteri. jejili, V. tfilisi, 1890
CxataraiSvili qveli. bagrat IV. qarTuli sabWoTa enciklopedia. t.
2. Tbilisi, 1977
CxataraiSvili qveli. bagrat IV. saqarTvelo. enciklopedia. t. 1.
Tbilisi, 1997
xelmwifis karis garigeba. teqstebi gamosacemad moamzada,
inglisurad Targmna, winasityvaoba, leqsikoni, SeniSvnebi da
komentarebi daurTo qeTevan surgulaZem. Tbilisi, 1993
javaxiSvili ivane. istoriis mizani, wyaroebi da meTodebi winaT
da exla. wigni III. nakveTi meore. qarTuli sigelTa-mcodneoba anu
diplomatika. tfilisi, 1926
javaxiSvili ivane. qarTuli samarTlis istoria. wigni meore.
nakveTi pirveli. tfilisi, 1928
javaxiSvili ivane. xelmwifis karis ganrigeba. ivane javaxiSvili.
qarTveli eris istoria. wigni mexuTe. Tbilisi, 1953
jibila [rafiel jiblaZe]. imerelis werilebi. werili mexuTe.
cnobis furceli. #2593. 25 agvisto. tfilisi, 1904
jojua Temo. artanujeli piligrimis giorgi lomas-Zis saved-
rebeli (XV s.) ierusalimSi gadatanili 1160 wlis garejuli krebulis
mefe giorgis xuTjvriani beWedi
294
(Ven.4-is) aSiebidan. qarTuli wyaroTmcodneoba, XI, eZRvneba istoriis
mecnierebaTa doqtorebs mamisa berZniSvils da liana davlianiZes, 2006
jojua Temo. gelaTeli monazonis – levan IV dadianis colyofilis
nino bagrationisa da monazon febronia xevariZis savedreblebi (XVIII
s-is I nax.) ierusalimSi gadatanili erTi garejuli xelnaweris (Ven.4-is)
aSiebidan. istoriisa da eTnologiis institutis Sromebi, VIII, eZRvneba
gelaTis monastris daarsebis 900 wlisTavs, 2008
jojua Temo. guriis erisTvisSvilis, monazon qristefore
SarvaSiZis savedrebeli minaweri (1760-iani ww.) ierusalimSi gadatanili
XII saukunis garejuli krebulis (Ven.4-is) aSiidan. istoriisa da
eTnologiis institutis Sromebi, IX, 2009
jojua Teimuraz. XII saukunis garejuli krebulis (Ven.4-is) erTi
minaweri da afxazeTis ucnobi kaTolikosi barTlome (daaxl. 1488-1519
ww.). saqarTvelos siZveleni, 1, 2002
jojua Temo. moqvis ucnobi episkoposi luka oZrxeli (1360-iani ww.) da misi
xuTi minaweri XII saukunis garejuli krebulis (Ven.4-is) aSiebidan. istoriul
eTnografiuli Studiebi, VI. ivane javaxiSvilis saxelobis istoriisa da
eTnologiis institutSi 2002 wlis 24-26 seqtembers Catarebuli mari
broses dabadebidan 200 wlisTavisadmi miZRvnili axalgazrda mecnierTa da
aspirantTa konferenciis masalebi. Tbilisi, 2003
jojua Temo. mRvdelmonazoni ioane munjis bibliografiuli
minaweri (1772 w.) ierusalimSi gadatanili XII saukunis garejuli
krebulis (Ven.4-is) aSiebidan. saqarTvelos istoriis problemuri
sakiTxebi. II. akaki wereTlis saxelmwifo universiteti. II respublikuri
samecniero konferenciis Sromebi. quTaisi, 2009
jojua Temo. ramdenime axali cnoba moqveli episkoposis luka
oZrxelis (1360-iani ww.) biografiisaTvis. axalgazrda mecnierTa
asociaciis II respublikuri konferenciis Sromebis krebuli. quTaisis
akaki wereTlis saxelobis saxelmwifo universiteti. 2004 weli. 8-10
oqtomberi. Tbilisi, 2004
jojua Temo. saqarTvelos mefis giorgi III-is aRsaydrebis TariRi
1160 wels gadawerili xelnaweris (Ven.4-is) anderZis mixedviT. oCxari.
julieta ruxaZisadmi miZRvnili eTnologiuri, istoriuli da
filologiuri Ziebani. Tbilisi, 2002
jojua Temo. ucnobi urbneli episkoposis svimon CxeiZis sami mina-
weri (1700 w.) ierusalimSi gadatanili XII saukunis garejuli krebulis
(Ven.4-is) aSiebidan. Academia, 1, 2010
jojua Temo. wmida mRvdelmowame grigol feraZe da 1160 wels
garejSi gadawerili erTi ucnobi xelnaweri. istoriul-eTnografiuli
Studiebi. V. ivane javaxiSvilis saxelobis istoriisa da eTnologiis
institutSi Catarebuli institutis 60 wlisTavisadmi miZRvnili
Temo jojua
295
axalgazrda mecnierTa da aspirantTa dargTaSorisi konferenciis
masalebi. Tbilisi, 2002
III, 1909
, 1848
, , 1998
, 1890
. saistorio moambe. wigni I. tfilisi, 1925
1882
La bijouterie au Caucase. Le Caucase illustre. #Peradze, Gregor. Über die georgischen Handschriften in Österreich. Wiener
Zeitschrift für die Kunde des Morgenlandes. XLVII. Band 3 und 4, Heft. Ahnenerbe-Stiftung Verlag. Wien, 1940
Rapports sur un Voyage Archeologique dans la Georgie et dans l`Armenie. Execute en 1847-1848, par Marie-Felicite Brosset, membre de l`Academie Imperiale des Sciences. Avec un Atlas de 45 planches lithographiees. Sankt-Petersbourg, 1851
mefe giorgis xuTjvriani beWedi
296 Temo jojua
sur. 1 garejuli krebuli (Ven.4), fotopiri, xelnawerTa erovnuli centri,
RT XXV-3, I, 55v-56r.
sur. 2 garejuli krebuli (Ven.4), fotopiri, xelnawerTa erovnuli centri,
RT XXV-3, I, 104v-105r.
1
5
2
297mefe giorgis xuTjvriani beWedi
3
5
7
4
6
sur. 3 I anabeWdi, garejuli krebuli (Ven.4), fotopiri, xelnawerTa erovnuli
centri, RT XXV-3, I, 56r.sur. 4 II anabeWdi, garejuli krebuli (Ven.4), fotopiri, xelnawerTa erovnuli
centri, RT XXV-3, I, 56r.sur. 5 III anabeWdi, garejuli krebuli (Ven.4), fotopiri, xelnawerTa erovnuli
centri, RT XXV-3, I, 105r.sur. 6 IV anabeWdi, garejuli krebuli (Ven.4), fotopiri, xelnawerTa erovnuli
centri, RT XXV-3, I, 105r.sur. 7 V anabeWdi, garejuli krebuli (Ven.4), fotopiri, xelnawerTa erovnuli
centri, RT XXV-3, I, 105r.
298 Temo jojua
sur. 8 I anabeWdis grafikuli monaxazi, Sesrulebuli fotopiris safuZvelze
(avtori: Temo jojua)
sur. 9 III anabeWdis grafikuli monaxazi, Sesrulebuli fotopiris safuZvelze
(avtori: Temo jojua)
sur. 10 anabeWdis sruli rekonstruqcia, Sesrulebuli I da III anabeWdebis grafi-
kuli monaxazebis safuZvelze (avtori: kaxaber demuraZe)
8 9
10
299
Impressions of a Five-Cross Seal (1160-1346) of King Giorgi from the Fields of the Gareji Manuscript (Ven.4, 1160)
Temo Jojua
Summary
1. Five impressions of a round seal, 3.6 cm in diameter, are found on the folios 56r and 105r of the Gareji manuscript (Ven.4, 1160) preserved at the Vienna National Library. Images of the seal’s impressions cannot be clearly made out, that complicates their study.
on the seal: an equal-arm large cross stood in the middle, and four words in abbreviated asomtavruli writing were placed in each corner of the larger cross instead of four smaller crosses, though exactly with the same meaning. The sigla stand for the words: “The Cross of Christ. The Cross of Christ”. The initial graphemes J and Q were shaped like a cross and were of dominant importance in the pictorial form of these words. Due to this peculiarity, the words were visually perceived by a viewer as crosses depicted in the corners of the large cross.
3. The following text in asomtavruli script wraps around the seal: “A slave of God, King of Kings Giorgi.” According to the text, we deal with the royal seal that belonged to a certain King Giorgi.
4. I have analysed accounts concerning the Georgian royal seals found in the written sources, and have thoroughly studied the royal stamps which came down to the 20th century,
5. Study of the issue has shown that sometime between 1160 and 1346 the Gareji manuscript belonged to the certain King Giorgi, being kept in the royal library. Folios were probably stamped in order to claim possession of the manuscript by King Giorgi. Other options are also possible, e.g. hand training in stamping or checking of the ink’s shade.
6. The analysis has shown that King Giorgi mentioned in the text of the seal is to be
King Giorgi V the Brilliant donated the Gareji manuscript from his royal library to a Georgian monastery in Jerusalem (to the Georgian Holy Cross Monastery?). The king probably intended to enrich the library of the monastery.
8. Impressions of the seal found on folios of the Gareji manuscript are of special
cross composition for engraving a royal seal of King Giorgi, which dates to the period from 1160 to 1346, supports the view of those scholars who suppose that the medieval
mefe giorgis xuTjvriani beWedi
Tamar abulaZe
elene giunaSvili
qarTuli siZveleTsacavebis koleqciebSi (xelnawerTa erovnuli
centri, iusticiis saministros erovnuli arqivi) daculia avSarTa xanis
(1736-96) ocdaaTze meti sparsuli da qarTul-sparsuli dokumenti,1
romelTagan zogierTi dRemde gamoucemelia. maTi gamcemebi arian
dinastiis meTauri nadir-Sahi (1736-47),2 qarTlis sardali sefi-xani,
kaxeTisa da SemdgomSi qarTlis mefe Teimuraz II (1700-62; kaxeTis mefe
– 1733-44, qarTlis mefe – 1744-62), kaxeTis mefe erekle II (kaxeTis mefe
- 1744-62, qarTl-kaxeTis mefe - 1762-98). dokumentebis adresatebi
arian qarTlis da erevnis valiebi, ganjis haqimi, Sahis administraciis
sxva adgilobrivi warmomadgenlebi, saTavado saxlebis wevrebi,
eklesiis mesveurebi. sabuTebi exeba miwisa da glexebis wyaloba/
damtkicebas da ganmeorebiT damtkicebas, siTarxnis miniWebas, Tanam-
debobaze daniSnvasa da sargos dawesebas, gadasaxdebis gadaxdasTan
da dabegvrasTan dakavSirebul sakiTxebs – TalaRa-gankargulebebs,
sxvadasxva valdebulebis (maT Soris, samxedro valdebulebis) Sesru-
lebas, qarTvel didgvarovanTa arzebs Sahis rezoluciiT.
1 aRnusxulia qarTul wyaroebSi dadasturebuli sparsuli istoriuli sabuTebic,
romlebic dReisaTvis dakargulia. maT Sorisaa avSarTa periodis (1736-1747 ww.)
dokumentebic (94 erT.). nusxa mocemulia magali Toduas publikaciaSi: . ..K. , , . 2 ( , 1989), 1022-29.2 nadir-Sahis mier gacemuli zogierTi sabuTi (saqarTvelos iusticiis
saministros erovnuli arqivis koleqcia, f.1452–234 /1738 w./, f.1452-235 /1747 w.)
uaRresad sainteresoa moxatulobis TvalsazrisiTac. ix. Tamar abulaZe, irina
koSoriZe, `sparsuli moxatuli sabuTebi~, moxatuli istoriuli dokumentebi
saqarTvelos siZveleTsacavebidan, darejan kldiaSvilis redaqciiT (Tbilisi,
2011), 203-5.
XIII
301
aRniSnuli masala, zogadad, asaxavs nadiris, `meore aleqsandres~,
samxedro da socialur politikas saqarTvelos da kavkasiis mimarT,
mis swrafvas – gamoeyenebina qarTveli didebulebi Tavisi miznebisTvis
osmalebis, lekebis da sxvaTa winaaRmdeg, miemxro is qristiani
didgvarovnebi, romlebic xsnas erTmorwmune ruseTis mfarvelobaSi
xedavdnen.
`yizilbaSobis~ damyarebis Semdeg qarTl-kaxeTi damoukideb-
lobisaTvis brZolaSi Zlier mezoblebs iyenebda – irans osmalTa
winaaRmdeg, ruseTs – iranis winaaRmdeg, zogjer – Tavad irans sakuTari
qveyanaSi stabilurobis SenarCunebisa da garkveuli garantiebisaTvis.
Tavis mxriv, nadir-Sahic iyenebda qarTvelebs osmalebisa da
lekebis winaaRmdeg; Tumca, rogorc ki osmalebma saqarTvelo
datoves, man qarTl-kaxeTis Tavadebs dauwyo devna. misTvis cnobili
iyo qarTvelTa kavSiris Sesaxeb ruseTTan, iq myof vaxtang VI-Tan,
romlis gamefebasac apirebdnen qarTlSi. nadirma kargad icoda,
rom qarTvelebis `erTguleba~ mxolod taqtikuri svla iyo da isini
arasodes Sewyvetdnen damoukideblobisaTvis brZolas. nadir-Sahma
isev Sah-abas I-is (1587-1629) gegmas mimarTa, rac qarTl-kaxeTis ayrasa
da iq yizilbaSi tomebis Casaxlebas gulisxmobda.3
amasTan, nadiris politika ar iyo erTgvarovani; igi icvleboda
qarTvelTa mimarT imis mixedviT, Tu rogori iyo misi poziciebi
saerTaSoriso asparezze, ramdenad myarad iyo Sahi fexmokidebuli
qarTvel didebulTa Soris, ramdenad Zlieri iyo misi mmarTvelobis
winaaRmdeg mimarTuli mRelvareba xalxSi.
1736 wels nadiri iranis Sahi gaxda. qarTlis mmarTvel aleqsandre
batoniSvils – ali-mirzas (qarTlis vali 1735-37) man muRanidan
sefi-xan sardali gamoayola yizilbaSTa jariT. sefi-xani qarTlSi
1737-38 wlebSi asrulebda Tavis movaleobas.4 zogadad, yizilbaSTa
mmarTvelobis dros aRmosavleT saqarTvelos sardlis funqciebi
uaRresad farTo iyo: yizilbaSuri da adgilobrivi jarebis sabrZolo
3 amis Sesaxeb vrclad ix. niko berZeniSvili, saqarTvelos istoriis sakiTxebi, w. VI
(Tbilisi, 1973), 319-35.
4 dokumenturi masalis garda sefi-xanis Sesaxeb cnobebs gvawvdis Tanadrouli
naratiuli wyaroebi: sexnia CxeiZe, mefeTa cxovreba, zaqaria WiWinaZis gamocema
(Tbilisi, 1913), 49-51; papuna orbeliani, ambavni qarTlisani, teqsti daadgina,
Sesavali, leqsikoni da saZieblebi daurTo elene cagareiSvilma (Tbilisi, 1981),
36, 43-4, 75.
avSarTa periodis dokumentebi
302
mzadyofnisa da sazRvrebis uSiSroebis uzrunvelyofa, saWiroebis
SemTxvevaSi, jaris gamoyvana da meTauroba,5 agreTve Sahis samsaxuri
da mosaxleobidan gadasaxdebis akrefa (am TvalsazrisiT igi valis
TanaSemwe iyo). 6
saqarTvelos siZveleTsacavebSi daculia sefi-xanis mier
gacemuli ramdenime sparsuli da qarTul-sparsuli sabuTi, romlebic
exeba zogierTi soflis aRweras qarTlSi, sakaTalikosos gafantuli
glexebis Tavis sacxovrebel adgilebze dabrunebas, saeklesio
Seuvalobis damtkicebas, cnobili saTavado saxlebis wevrebisaTvis
mamulis damtkicebas (an ganmeorebiT damtkicebas).
qarTli da kaxeTi swored am periodidan CaerTo iranis
sagadasaxado sistemaSi.7 rogorc cnobilia, mmarTvelobis pirvel
wlebSi nadiri gansakuTrebiT zrunavda qveynis ekonomikuri da
samxedro mdgomareobis gaumjobesebaze, qalaqebisa da sairigacio
nagebobebis aRdgenaze, vaWrobis gamococxlebasa da dacarielebuli
adgilebis dasaxlebaze. es, Tavis mxriv, arasakmarisi nabijebi,
romlebic umTavresad mainc samxedro da politikur miznebs isaxavda,
xorcieldeboda iranis zogierTi raionis sruli ganadgurebis,
arairanuli, dapyrobili teritoriebis gaCanagebisa da umkacresi
sagadasaxado zomebis gatarebis gziT. amasTanave, Sahi jariskacebsa
da administraciul Tanamdebobaze daniSnul pirebs uniSnavda
fiqsirebul jamagirs, nacvlad wina periodis miwis Semosavlebidan
miRebuli xelfasisa, rac aseve zrdida mosaxleobis begaras.8
Sahis warmomadgenelTa xelmZRvanelobiT imperiaSi Semavali
qveynebis miwebis registraciis mizniT xdeboda dapyrobili qveynebis
savargulebis, baRebisa da venaxebis, yvela xis, wisqvilebis, saqonlis
5 am Sinaarsis sabuTebs nadiri gascemda manamdec, vidre iranis Sahi gaxdeboda,
kerZod, 1734-35 wlebSi.amdokumentebisadresatebiarianaRmosavleTsaqarTvelos
sardloba da mosaxleoba, qarTl-kaxeTis didgvarovnebi. sabuTebi exeba uSualod
samxedro valdebulebis Sesrulebas (xelnawerTa erovnuli centris koleqcia,
Pd-108 da Pd-109). ix. , 48-9; makar
xubua, saqarTvelos muzeumis sparsuli firmanebi da hoqmebi (Tbilisi, 1949), 58-60.
6 dodo lomiZe, aRmosavleTi saqarTvelo 1735-49 wlebSi (`yizilbaSoba~)
(Tbilisi, 2007), 61, 86-7.
7 ix. karlo kucia, nadir-Sahi da saqarTvelo~, axlo aRmosavleTi da saqarTvelo,
III (Tbilisi, 2002), 127-8.
8 John Perry, “Forced Migration in Iran during the Seventeenth and Eighteenth Centuries,” IranianStudies, 8 (1975), 199-215.
Tamar abulaZe, elene giunaSvili
303avSarTa periodis dokumentebi
da sxvaTa aRwera da monacemebis saTanado kadastrSi Setana – cnobili
rayabaT-e naderi.9 mosaxleoba umowyalod ibegreboda. marTalia, am
qveynebSi dawesebuli gadasaxadebi ar aRemateboda uSualod iranis
mxareebSi arsebul gadasaxadebs, magram es emateboda tradiciul,
magaliTad, qarTuli feodaluri kanonmdeblobiT gaTvaliswinebul
gadasaxadebs. amdenad, qaTvel glexebs, vaWar-xelosnebs ormagi xarkis
gadaxda uwevdaT. qarTvelebs ekisrebodaT yizilbaSTa jaris Sesanaxi
gadasaxadebic; magaliTad, qarTlis mmarTvelis ali-mirzas mier
Sewerili gadasaxadiT da Tavad nadir-Sahis mier 1736 wels Tbilisis
mosaxleobisadmi gacemuli brZanebiT – qarTls xarkad daedo 3300
Tumani, qalaqi Tbilisi mzad unda yofiliyo saWiroebis SemTxvevaSi
gamoeyvana srulad SeiaraRebuli laSqari.10 uaRresad mZime iyo
puris gadasaxadi. papuna orbelianis TqmiT, qveynis mosaxleobis
mdgomareobisa da Sahis mier dakisrebuli gausaZlisi xarkis dasturad
SeiZleba moviyvanoT nadir-Sahis mier 1742 wels gacemuli firmani
Pd-25, sadac igi brZanebs: `miuxedavad qveynis mesveurTa mtkicebisa,
rom saqarTvelo dacarielebulia, raiaTebi ki gabneuli, moxeleebs
evalebaT akrifon gadasaxadebi imave odenobiT~.11
sainteresoa, agreTve, sefi-xanis mier 1737 wels gacemuli erTi
qarTul-sparsuli sigelic erovnuli centris yofili saqarTvelos sa-
istorio da saeTnografio sazogadoebis koleqciidan – Hd-2608. sabuTi
ex e ba qarTlis samefo moxelis, sefianTa da avSarTa periodis iranisa
da qarTl-kaxeTis istoriuli realiebis amsaxveli Txzulebis avtoris,
sexnia CxeiZis kuTvnili soflebis aRweras, saidan miRebuli mosavalic
`sul malujaTisa aris~. sabuTSi naTqvamia, rom Tavad sexnia `gaiqca /
dasavleT saqarTveloSi/ da imisi mamulisa ar vicodiT, vin sWamda, vin
uvlida~. am soflebs gankargulebiT zaza-begs gadascemen; mamasaxlisebma
9 Ann K. S. Lambton, Landlord and Peasant in Persia: A Study of Land Tenure and Land Revenue Administration (London, 1953), 129-33, 164.
10 nadir-Sahis sagadasaxado politikis Sesaxeb saubaria sparsul, qarTul,
somxur da sxva wyaroebSi; amis Sesaxeb ix. kucia, `nadir Sahi da saqarTvelo~, 127-8;
saqarTvelos istoriis narkvevebi, t. IV, redaqtori mamia dumbaZe (Tbilisi, 1974),
451-2; The Cambridge History of Iran, vol. 7, From Nadir Shah to Islamic Republic, ed. by Peter Avery, Bayne Fisher, Gavin Hambly, Charles Melville (Cambridge, 1991), ix. iqve:
and the Afsharid Legacy”, 3-63; ix. Encyclopaedia Iranica eleqtronuli versia: http://www.iranicaonline.org/articles/nader-shah da sxv.
11 , 56-8.
304
da qeTxodebma ki aRweris Semdeg unda uzrunvelyon gadasaxadebis akrefa.12
aseTi mkacri sagadasaxado politika xalxSi bunebriv mRelvarebas
iwvevda, risi naTeli magaliTicaa XVIII s.-is I naxevris xangrZlivi
ajanyeba qarTlSi, romelis CaxSobaSic aqtiurad monawileobda Sahis
sardali sefi-xanic.
xanma daibara ajanyebis winamZRolebi – Teimuraz II da givi amilax-
vari, Seipyro isini da ispahans gaagzavna, Tumca nadirma SemdgomSi
Teimurazi gaaTavisufla erTguli samsaxurisTvis. ajanyebis talRa ar
cxreboda, magram man droTa ganmavlobaSi simwvave dakarga, rac Semdegma
faqtorebma ganapiroba: irani da osmaleTi dazavda da aRmosavleTi
amierkavkasia daubrunda irans; rusebs ar surdaT nadirTan
urTierTobis gafuWeba da ar gamoxatavdnen saqarTvelos daxmarebis
survils; amasTanave, izrdeboda dapirispireba qarTvel TavadTa
Soris, rasac ostaturad iyenebda yizilbaSi mmarTveli. zemoTqmuls
naTlad asaxavs erovnuli arqivis erTi dokumenti (f. 1452, #94, 1742
w.), romlis mixedviT nadir-Sahi awynarebs da dakisrebuli movaleobis
Sesrulebisken mouwodebs givi amilaxvaris damsmen qvemo da zemo
sacicianos Tavadebs, qalanTars, aznaurebs da glexebs.13 mZime xarkis
pirobebSi Sahma erTgul saero pirebs, eklesiis mesveurT ganuaxla
jamagiri, uwyaloba mamulebi, riTac, garkveulad, miimxro kidec isini.
sefi-xanis mier 1736-37 wlebSi gacemuli dokumenti xelnawerTa
erovnuli centris koleqciidan – Pd-52 – swored am politikis
amsaxvelia. es aris hoqmi/brZanebuleba, romlis mixedviTac sefi-xani
saqarTvelos veqilebis14 ali-yuli begisa da qaixosro baraTaSvilis
daskvnis safuZvelze zaza ciciSvils ganmeorebiT umtkicebs xuT
sofels, romelTa mosaxleobas patroni unda moepyras samarTlianad;
maT ki, Tavis mxriv, wesierad unda ixadon gadasaxadebi. 15
12 vladimer fuTuriZe, qarTul-sparsuli istoriuli sabuTebi (Tbilisi, 1955),
442-5.
13 , 59-60.14 1735-1749 wlebSi aRmosavleT saqarTveloSi veqili iyo yizilbaSuri
administraciuli aparatis erT-erTi wamyvani moxele, romelic ganagebda
saxelmwifo gadasaxadebis gawera-Segrovebas, jarisaTvis xelfasis micemas da
darCenili Semosavlis saxelmwifo xazinaSi gadaricxvas. misi TanaSemweebi iyvnen
veziri da mustofi, ix. fuTuriZe, qarTul-sparsuli istoriuli sabuTebi, 460;
nugzar dundua, aRmosavleT saqarTvelos mefeebis, batoniSvilebisa da xanebis
mier gacemuli sparsuli sigelebi (Tbilisi, 2010), 63.
15 am sabuTis Sesaxeb ix. xubua, saqarTvelos muzeumis sparsuli firmanebi, 62-
Tamar abulaZe, elene giunaSvili
305
sefi-xanis mier gacemul kidev erT sabuTSi amave koleqciidan
(Pd-53) sardali qarTlis divanbegs qaixosro baraTaSvils16 miuTiTebs
cnobili saTavado saxlis wevris zaza ciciSvilis kuTvnili soflebis
misi vaJis mflobelobaSi darCenis Taobaze, romlebic ar eqvemdebareba
aRweras, radgan es ukanaskneli daTanxmda gadasaxadis gazrdas. es
dokumenti ar aris gamoqveynebuli.
zogierTi sparsuli dokumentiT xdeba cnobili saTavado saxlebis
warmomadgenlebis Txovnis dakmayofileba kuTvnili mamulebisa da
gabneuli glexebis dabrunebis Sesaxeb Sahis an adgilobrivi mmarTvelis
rezoluciiT. aseTi dokumentia xelnawerTa erovnuli centris koleqciis
sabuTi – Pd-98, romlis mixedviTac mzeWabuk javaxiSvili TxovniT
mimarTavs sefi-xans qarTl-kaxeTSi gabneuli misi kuTvnili glexebis
dabrunebis Taobaze. xani sagangebo rezoluciiT ubrZanebs yuli-begs
Txovnis aRsrulebas. sabuTs erTvis gaqceul glexTa siac sparsul enaze.17
amave periods genekuTvneba sefi-xanis mier gacemuli sabuTebi,
romlebic asaxavs Sahis politikas qarTuli eklesiis mimarT, misTvis
kuTvnili miwebisa da glexebis dabrunebas da Seuvalobis damtkicebas.
1737 wels gacemuli brZanebulebiT (xelnawerTa erovnuli centri,
Pd-54)18 sefi-xani avalebs mcxeTis saxlTuxuces gurgensa da solomon
mdivans xeli Seuwyon, `Sekribon da daamkvidron~ kaTalikosis
soflebisa da mxareebis glexebi, raTa maT mihyon xeli xvna-TesviT
saqmianobas. orenovani dokumentis mixedviT (xelnawerTa erovnuli
centri, yofili saeklesio muzeumis fondi, Ad-1779)19 ki, romelic
zemoT aRniSnul sabuTze erTi TviT adrea gacemuli, xani saxlTuxuces
giorgisa da mdivan solomons miabarebs samcxeTo soflebs zemo da
qvemo qarTlSi, somxiTSi, sabaraTianosa da TrialeTze. am adgilebze
dasaxlebul glexTagan sursaTi unda `gamoiRon~ da isini xelmwifis
samsaxurSi Caayenon.
4; dundua, aRmosavleT saqarTvelos mefeebis, batoniSvilebisa da xanebis mier
gacemuli sparsuli sigelebi, 35-7.
16 xelnawerTa erovnul centrSi daculia nadir-Sahis mier gacemuli erTi
sabuTi Pd-26, romliTac igi `msgavsTa da TanatolTa Soris rCeuls~, qaixosro
baraTaSvils, umtkicebs mdivanbegis Tanamdebobas, gansazRvravs mis movaleobebs
da ganuwesebs jamagirs. am sabuTis Sesaxeb ix. xubua, saqarTvelos muzeumis
sparsuli firmanebi, 66-70.
17 aRniSnuli sabuTi ar aris gamocemuli.
18 xubua, saqarTvelos muzeumis sparsuli firmanebi, 66.
19 fuTuriZe, qarTul-sparsuli istoriuli sabuTebi, 445-7.
avSarTa periodis dokumentebi
306
avSarTa periodis warmodgenili dokumenturi masala – nadir-
Sahisa da sefi-xanis mier gacemuli sabuTebi – Seicavs mravalmxriv
sayuradRebo informacias da asaxavs iranis politikas qarTveli
didgvarovnebis, mosaxleobis, eklesiis mimarT; qarTvelTa samxedro
da sagadasaxado valdebulebebs; zogadad, yizilbaSTa~ mmarTvelobis
socialur da politikur realiebs.
ganxiluli dokumentebi, rogorc funqciuri teqstebis tipuri
magaliTebi, warmogvidgens suraTs, ganpirobebuls am sabuTebis saxeobiTa
da socialuri funqciiT, Tematuri komponentebiT, gamcemis statusiT
da sxv. Sesabamisad, Sahis mier gacemuli humaion firmanebi, romlebsac
dasawyisSi emateba uzenaesi mmarTvelis, `RmerTis mier ganmtkicebuli
nadiris~ titulatura, sxvaobs am TvalsazrisiT administraciuli
moxelis mier gacemuli `maRali brZanebis~ stilisgan. sxvaoba vlindeba
enobriv-semantikur da arqiteqtonikis doneze. ierarqiuli suraTi
leqsikuri saSualebebiT, sparsuli diplomatikuri enis Taviseburebebis
sruli dacviTaa warmodgenili, im epiTetebiT, romlebiTac arian Semkuli
Sahi, sardali, qarTveli didgvarovnebi Tu moxeleebi. sxvaoba naklebad
sagrZnobia sabuTebis Sua da daskvniT nawilebSi, saqmiani, sada stiliT
gamosaxul komponentSi, sadac sabuTis ZiriTadi Temaa gaSlili.
zogadad, sparsuli da qarTul-sparsuli iuridiuli aqtebi iZleva
uaRresad saintereso masalas sparsuli da qarTuli diplomatikuri
enis, socialuri terminologiis, leqsikuri interferenciis, enobriv
urTierTobaTa TvalsazrisiT. aRniSnuli sakiTxebi ganixileba
dokumentebis zemoT dasaxelebul da sxva publikaciebSi, sabuTebis
gamocemebze darTul specialur leqsikonebSi, istoriis zogadi
sakiTxebisadmi miZRvnil SromebSi, Tumca sparsuli istoriuli
sabuTebis, rogorc garkveuli struqturuli, kodirebuli enobrivi
modelis sistemuri analizi ar aris warmodgenili. am mimarTulebiT
muSaoba dawyebulia.20
20 Tamar abulaZe, elene giunaSvili, `sparsuli da qarTul-sparsuli istoriuli
sabuTebi: kvlevis istoria da perspeqtivebi~, aRmosavleTi da kavkasia, 7 (2011),
5-10; Tamar abulaZe, elene giunaSvili, `saqarTvelos sparsuli da qarTul-
sparsuli istoriuli sabuTebi: lingvistur-filologiuri kvlevis aspeqtebi~,
enaTmecnierebis sakiTxebi (Tbilisi, 2012), 9-15; Helen Giunashvili and Tamar Abuladze, “Persian Historical Documents of Georgia (Sixteenth to Eighteenth Centuries): Aspects of Linguistic Analysis,” Journal of Persianate Studies, 5 (2012), 35-42; Tamar abulaZe, elene giunaSvili,
`sparsuli da qarTul-sparsuli istoriuli sabuTebis kvlevisaTvis saqarTveloSi~
(sparsul enaze), o. akimuSkinisadmi miZRvnili krebuli, Teirani (ibeWdeba).
Tamar abulaZe, elene giunaSvili
307
abulaZe Tamar, giunaSvili elene. sparsuli da qarTul-sparsuli
istoriuli sabuTebi: kvlevis istoria da perspeqtivebi. aRmosavleTi da
kavkasia, 7, 2011
abulaZe Tamar, giunaSvili elene. saqarTvelos sparsuli da
qarTul-sparsuli istoriuli sabuTebi: lingvistur-filologiuri
kvlevis aspeqtebi. enaTmecnierebis sakiTxebi. Tbilisi, 2012
abulaZe Tamar, koSoriZe irina. sparsuli moxatuli sabuTebi.
moxatuli istoriuli dokumentebi saqarTvelos siZveleTsacavebidan.
darejan kldiaSvilis redaqciiT. Tbilisi, 2011
berZeniSvili niko. saqarTvelos istoriis sakiTxebi. w. VI. Tbilisi, 1973.
dundua nugzar. aRmosavleT saqarTvelos mefeebis, batoniSvile-
bisa da xanebis mier gacemuli sparsuli sigelebi. Tbilisi, 2010
kucia karlo. nadir-Sahi da saqarTvelo. axlo aRmosavleTi da
saqarTvelo, III. Tbilisi, 2002
lomiZe dodo. aRmosavleTi saqarTvelo 1735-1749 wlebSi
(`yizilbaSoba~). Tbilisi, 2007
orbeliani papuna. ambavni qarTlisani. teqsti daadgina, Sesavali,
leqsikoni da saZieblebi daurTo elene cagareiSvilma. Tbilisi, 1981
saqarTvelos istoriis narkvevebi. tomi IV. red. mamia dumbaZe.
Tbilisi, 1974
fuTuriZe vladimer. qarTul-sparsuli istoriuli sabuTebi.
Tbilisi, 1955
CxeiZe sexnia. mefeTa cxovreba. zaqaria WiWinaZis gamocema. Tbilisi, 1913
xubua makar. saqarTvelos muzeumis sparsuli firmanebi da hoqmebi.
Tbilisi, 1949
. K. . . 2. , 1989
The Cambridge History of Iran, volume 7, From Nadir Shah to Islamic Republic. Ed. by Peter Avery, Bayne Fisher, Gavin Hambly, Charles Melville. Cambridge, 1991
Giunashvili, Helen, and Tamar Abuladze. Persian Historical Documents of Georgia (Sixteenth to Eighteenth Centuries): Aspects of Linguistic Analysis. Journal of PersianateStudies, 5, 2012
Lambton, Ann K. S. Landlord and Peasant in Persia: A Study of Land Tenure and Land Revenue Administration. London, 1953
Perry, John. Forced Migration in Iran during the Seventeenth and Eighteenth Centuries. Iranian Studies, 8, 1975
avSarTa periodis dokumentebi
308
Pd-52gamovida maRali brZanebuleba masze, rom amJamad aRmatebulTa burjma
zaza-beg ciciSvilma, romelsac maRaladgilovani, umaRlesi adgilis mqone,
Cemi patronis, uZlieresi spasalaris (?) maRaladgilovani da ukeTilSobilesi
veqilebis samsaxurSi uricxvi damsaxureba miuZRvis, mogvmarTa TxovniT,
rom xuTi sofeli, romlebic qvemoTaa CamoTvlili, uZvelesi droidan
zemoxsenebulis [mflobelobaSi] iyo da iTxovs, rom amis Tanaxmad [es soflebi]
isev moxsenebuls vuwyaloboT, raTa divanis malujehaTi da moTavajehaTi (am
soflebidan) divanis xelSi wlidan wlamde gadaricxos.
sofeli xaCTaliTi, sofeli ayqandi (romelic mdebareobs Sulavris
olqSi), saufliswulo dirayqandi, sofeli zemo weraqvi, adgilebi: zemo da
qvemo weraqvs Soris.
da maRali brZanebulebiT vavalebT saqarTvelos veqils, aRmatebul
ali-yuli begsa da rCeulTa burjs qaixosro-beg baraTaSvils, rom simarTle
sabolood sisruleSi iqnas moyvanili da rom yovelTvis, uZvelesi droidan
moyolebuli, zemoCamoTvlili soflebi rCeulTa Soris gamorCeulis,
xsenebulis (zaza ciciSvilis) iyo, da aravin modave da moqiSpe ar hyavs.
amitom maT daevalos, rom zemoCamoTvlili soflebis divanis malujehaTi
da moTavajehaTi sasaxlis maRal divans gadascen. amJamad moxsenebulTa
rCeulTa burjma Txovna xelmowerili gvaaxla. amitom maRaladgilovanma
aliyuli-beg veqilma da sworupovarma qaixosro-begma am saqmeSi maRali
brZanebis Sesabamisad imoqmedon da am maRali brZanebis Sesrulebisas
raime Secdoma an zedmetoba ar dauSvan. mas Semdeg, roca nebas darTaven
saqarTvelos olqis mustofi da maRali samdivnos veziri, xsenebulma
qaixosro-beg veqilma zemoTCamoTvlili xuTi sofeli moxsenebuli
maRaladgilovanis mflobelobaSi scnos. davTarSi aRricxon da divanis
malujehaTi da moTavajehaTis havale (baraTi) gamouweron. daiwera 1150 w.
al-moharamis Tvis 12.
(aSiaze): is (RmerTi). dadgenili aris, rom raiaTsa da sxva mosaxleobas
saukeTesod moepyras da didi yuradReba gamoiCinos maT mimarT da zedmeti
uSri, bahra an suladobrivi gadasaxadi, an erTi dinaric ki ar mosTxovos maT.
imnairad moiqces, rom yvela misi mopyrobiT kmayofili iyos.
da Tuki gamoCndeba, rom raiaTisadmi garkveuli Zaladoba gamoiCina,
amisaTvis mas didi pasuxismgebloba daekisreba. zemoTCamoTvlili xuTi
soflis raiebis mimarT yovelTvis yuradRebiani iyos da raiebma zaza-begs
erTi dinariT da erTi marcvliT meti ar miscen.
magram Tu odesme meti mosTxovos (zaza-begma) maT, xeli ar SeuSalon mas
da momaxsenon me, raTa pasuxi vagebino. da (maT) TavianT movaleobad CaTvalon
am brZanebis Sesruleba.*21
* teqstis bolo abzacis Targmanis Cveni versia ramdenadme gansxvavdeba n. dunduas
Targmanisgan, Sdr. dundua, aRmosavleT saqarTvelos mefeebis, batoniSvilebisa
da xanebis mier gacemuli sparsuli sigelebi, 37.
Tamar abulaZe, elene giunaSvili
309
Pd-53gamoica maRali brZanebuleba masze, rom am gvelis wlis dasawyisSi zaza-
beg ciciSvilma maRaladgilovan friad pativcemul veqilebs, Cems patron
spasalars, dRegrZelni iyvnen misi axloblebi, moaxsena, rom qvemoCamoTvlili
adgil-mamulebi Zveli droidan mas ekuTvnoda, xolo ramdenime xania, rac misi
mflobelobidan gasulia da sxvebis mflobelobaSia:
sofeli ayqandi, sofeli xajTaliTi, sofeli zemo weraqvi, sofeli? man
mimarTa TxovniT, raTa aRniSnuli adgil-mamulebi gadaecaT mis mflobelobaSi,
rom SeZlos divanis yovelwliuri valdebulebebis Sesruleba. Tanaxmad misi
udidebulesobis brZanebisa, gadawyda, rom moxsenebuli adgil-mamulebi
gadaeces mis mflobelobaSi da daekisros divanSi Sesatani gadasaxadebi.
amJamad, roca karis mneoba dakisrebuli aqvT mis udidebulesobasTan
daaxloebul pirebs, veqil aliyuli-begsa da mirza abdul-jabar vezirs,
rom maT qvemo saqarTveloSi (gadasaxadebis dadgenis mizniT) ganaaxlon
kadastri,*22msgavsTa Soris gamorCeuli farsadan-begi, xsenebuli zaza-begis
vaJi, daTanxmda aRniSnuli soflebis gadasaxadebis 10-15 erTeuliT gazrdaze,
raTa (maTi) aRwera da Sefaseba aRar moxdes. aRniSnuli soflebi winandel
sabuTSi Setanili iyo qristian didgvarovanTa Soris umTavresis, qaixosro-
beg baraTaSvilis saxelze Tavrizuli ocdaaTi Tumnis da oTxas ormocdaaTi
dinaris odenobiT...
ama wlis garigebis safuZvelze da TxuTmeti Tumnisa da oras ocdaaTi
dinaris danamatiT sofeli ayqandi, sofeli xajTaliTi, sofeli zeda weraq-
vi, sofeli?; Semosavalma, misi TanxmobiT, Seadgina ormocdaxuTi Tavrizuli
Tumnis da eqvsas samocdaTxuTmeti dinaris odenoba.
amitom umaRlesi davTari... gadasaxadebis amkrefebma sofel ayqandis
mimarTulebis zemoxsenebuli soflebi, romlebic sabatono da mesakuTrulia,
amis safuZvelze mis ganakveTSi Seitanon da aikrZalos (axali) kadastris Sedgena,
xolo misgan xsenebuli yovelwliuri mosakrebeli da gzis Tanxa kancelariis
baraTebiTa da ganmartebebiTurT...
saWiro... Seasrulon.**23
(juma)di al-aula 1150 (1737)
sefi xanis beWedi (orjer)
* adgil-mamulebis azomva, aRwera da Sefaseba.
** am sabuTis teqstis qarTuli Targmani ibeWdeba pirvelad.
avSarTa periodis dokumentebi
310 Tamar abulaZe, elene giunaSvili
311avSarTa periodis dokumentebi
312
Persian and Georgian-Persian Bilingual Historical
Documents from Afshar
Period at Georgian Depositories
Tamar AbuladzeHelen Giunashvili
Summary
Collections of Georgian Depositories (the National Center of Manuscripts, the National Archive of the Ministry of Justice) preserve more over than 30 units of Persian and Geor-gian-Persian historical documents, belonging to the Afshar period (1736-96). Some of them have not been published up to the present. They were issued by 1) the head of the
Khan; 3) the ruler of Kakheti (a province of Eastern Georgia) during 1733-44, later the king of the whole Kartli (1744-62) Teimuraz II (1700-62); and 4) the king Erekle II, the king of Kakheti in 1744-62 and of the whole Kartli-Kakheti during 1762-98. Addressees of these deeds were valis of Kartli and Erevan, hakims of Ganja (Azerbaijan), represen-tatives of the royal and local administration, members of the Georgian princely houses,
equally concern issues of paying taxes and rates such as, orders and accomplishment of various duties (including military obligation), petitions of Georgian nobles with the Shah’s resolution.
Shah and Sepi-Khan from the collections of the National Center of Manuscripts and the
Iranian policy toward Georgian aristocracy, ordinary people, the Church; these deeds are also dealing with military and tax duties of Georgians and generally, social and political realities of Kizilbashs’ rule in Georgia.
At the same time, these documents as far as being typical examples of functional texts, offer the most interesting data on Persian and Georgian diplomatic languages, social terminology, lexical interference, different aspects of linguistic interrelations.
Tamar abulaZe, elene giunaSvili
sofio daviTaSvili
aTonis iverTa monastris mTavari taZris samxreT-dasavleT
kuTxeSi miSenebul koSkSi, sadac iveronis saganZuria daculi,1 sxva
siZveleebTan erTad inaxeba iveriis yovladwmida RvTismSoblis xatis
saCrdilobeli qolga – Zveli qarTuli naqargobis erT-erTi gamor-
Ceuli Zegli wminda mTaze. amgvari uCveulo daniSnulebis mqone naqa-
rgi qolgis Tanafardi saqarTvelos siZvelTsacavebSi ar moipoveba.2
swored amitom, saCrdilobeli mkvlevarTa gansakuTrebul yuradRe-
bas imsaxurebs; miT ufro, rom igi TariRiania da saqtitoro warweras-
Tan erTad qtitorTa gamosaxulebebic axlavs.
samonastro garemoSi saswaulTmoqmedi xatebisa da sxva siw-
mideebisaTis pativis misagebad saCrdiloblis gamoyenebis tradi-
cia amJamad ukve Zalze iSviaTia. amasTanave, XVIII-XIX saukuneebis
vizualuri wyaroebi – kerZod graviurebi – mowmobs am tradiciis
xangrZliv arsebobas aTonis mTaze, iseve rogorc serenisa da su-
melas monasterSi.3 am tipis qolgebi aseve gvxvdeba im regionebSi,
romlebic didi xnis ganmavlobaSi veneciis mmarTvelobis qveS iyo,
saxeldobr (1401-1797 wlebSi) korfuSi, sadac wm. spiridonTan da-
kavSirebuli, gansakuTrebiT sagulisxmo oqroqarguli saCrdilo-
beli Semoinaxa.4
1 a. aleqsiZe, aToni aTaswlovani (Tbilisi, 1982), 48.
2 erTi naqargi qolgis Sesaxeb sayuradRebo cnobas gvawvdis eqvTime TayaiSvili
svaneTSi daculi saganZuris aRricxvisas: Cukulis eklesiaSi winad daculi yofila
qolgis piri abreSumis materiisa, gamSvenebuli sxva da sxva saxeebiT, maT Soris oTxi
mzis saxea. amas Tamaris qolgas uwodebden Turme. exla es qolga Cukulis eklesiaSi
aRar moipoveba, magram misi suraTi wineT gadauRia ermakovs (#184)~. eqvTime TayaiS-
vili, arqeologiuri eqspedicia leCxum-svaneTSi 1910 wels (parizi, 1937), 119-20.
3 E. Vlachopoulou-Karabina, Holy Monastery of Iveron, Gold Embroideries (Mount Athos, 1998), 126.4 Vlachopoulou-Karabina, Holy Monastery of Iveron, 149, n. 224.
XIV
314
am praqtikis arsebobasT an dakavSirebiT gansakuTrebiT niSneulia
aTonis wminda mTa, sadac, mravalaswlovan samoweseo garemoSi, sxva
tradiciebTan erTad, dRemdea SenarCunebuli saCrdilobelTan daka-
vSirebuli Zveli liturgikuli praqtika.
Tanamedrove aTonze litaniisas xatis saCrdiloblis qveS tarebis
tradicia arsebobs vatopedis da iverTa monastrebSi.5
iveronSi, sazeimo msvleloba, romlis drosac saCrdilobeli
gamoiyeneba, amJamad weliwadSi erTxel, Tomas kviris samSabaT dRes,
anu brwyinvale samSabaTs aResruleba, iveriis RvTismSoblis xatis
zRvaze saswaulebrivi gamoCenis aRsaniSnav dResaswaulze. am dRes,
RamisTevis locvis gasrulebis Semdeg, adgilobrivi moweseebi, ivero-
nis da aTonis erT-erT udides siwmindes – karis RvTismSoblis xats
monastridan gareT gamoabrZaneben da aRasruleben mcire dalocvas.
amis Semdeg iwyeba sazeimo msvleloba, romelsac win miuZRvis olariTa
da filoniT mosili mRvdelmonazoni. mas mihyvebian mefsalmuneebi,
mRvdlebi da mRvdelmTavari, Semdeg xatis mtvirTvelni moabrZane-
ben pativdebul wminda xats, romelsac monazonTa simravle mihyveba
(sur. 1); mTeli litaniis ganmavlobaSi igalobeba aRdgomis kanoni;
masSi CaerTvis karis RvTismSoblis xatis kanonic, sadac moTxrobilia
zRviT misi saswaulebrivi gamoCineba. monastris garSemo arsebul si-
wmindeebTan gaCerebis, xatis dabrZanebisa da msaxurebis gasrulebis
Semdeg procesia brundeba monasterSi, sadac sruldeba akoluTia da
mTliani msaxureba.6 am sazeimo msvlelobis dros xats, gansakuTrebu-
li pativis niSnad, viTarca dedofals, saCrdiloblis qveS atareben.
saCrdiloblis gamoyenebis praqtika uZvelesi droidan arsebobs
rogorc aRmosavleTis, ise dasavleTis yoveldRiurobaSi. igi warmoad-
genda fufunebis sagans, romliTac mxolod didebulebi sargeblobdnen
mwveli mzis an wvimisagan Tavdasacavad. zog SemTxvevaSi saCrdilobels
salxineblis forma hqonda, zogjer ki cal fexze aRmarTuli qolgisa.
saCrdilobeli qolga, rogorc praqtikuli daniSnulebis nivTi,
5 iveriis RvTismSoblis xatis amJamindeli saCrdilobeli erTmaneTze mikere-
buli wiTeli qsovilis cxra naWrisagan Semdgari qolgaa, romelzec datanilia
oqrosferi tolmklava jvrebi, kideebze ki oqrosferi foCebi dauyveba (sur. 1).
vatopedis savanis mfarvel xats, misi saxelobis dResaswaulze, aTonis mTis mon-
astrebs saCrdilobeli qolgiT dafaruls Semoatareben. es saCrdilobeli dRes
gacilebiT sazeimoa, vidre iveriis RvTismSoblis xatisa. igi naTeli oqrosferi,
mZime qsovilisaa da aseve mZime da xSiri foCebi amkobs.
6
sofio daviTaSvili
315
qristianul saRvTismsaxuro praqtikaSi imave daniSnulebiT damkvi-
drda – bunebrivi movlenebisagan xatis damcvelis funqciiT, agreTve
xatisadmi mokrZalebisa da pativis migebis fizikuri gamoxatulebiTac.
salxinebels, eklesiis sakurTxevlis trapezis – gamorCeuli da
sakraluri adgilis – safarvels, adreuli droidan iyenebdnen, Tumca
qristianul tradiciaSi moZravi salxineblebisa da saCrdilobeli
qolgebis arsebobis aucilebloba IX saukunis meore naxevridan, xat-
Tayvanismcemlobis aRdgenis Semdeg, saxeldobr xatTa Tayvaniscemis
kvirisa da masTan dakavSirebuli sazeimo msvlelobebis praqtikis dam-
kvidrebisas unda gaCeniliyo. am tradicias ar hqonia kanonis saxe – aseT
SemTxvevaSi xom igi mTels qristianul samyaroSi iqneboda gavrceleb-
uli; amasTanave, wminda xatebis amgvari pativmigeba gamonaklisis saxiT
ar unda arsebuliyo – rogorc Cans swored amitomaa, rom igi dRemde
SemorCa ramdenime samonastro gaerTianebaSi.
iveriis RvTismSoblis xatTan dakavSirebuli msaxurebebis da
xatebis saCrdiloblebis liturgiaSi gamoyenebis Sesaxeb sxvadasxva
cnobebi arsebobs: werilobiTi – momlocvelTa, mogzaurTa, siZvelee-
bis moyvarulTa da mecnierTa aRwerebi da SeniSvnebi; vizualuri –
grafikuli gamosaxulebebi da fotoebi.
vasili barski, romelic iveronSi 1744 wels imyofeboda, axsenebs
karis RmrTismSoblis xatis sazeimo msvlelobasac, romelic imxanad
weliwadSi samjer, uZrav dResaswaulTa dros aResruleboda (avtorTan
es dResaswaulebi dasaxelebuli ar aris). misi SeniSvniT, am dros, sas-
waulTmoqmed portaitis xats, salxinebliT dafaruls, zarebis rekviT,
mcire eklesiidan mTavar taZarSi gadaasvenebdnen, saidanac diliT, saRv-
To liturgiis damTavrebisTanave monastridan gareT gaasvenebdnen da
litanias aRasrulebdnen. monasterSi dabrunebisas, xats kvlav did ta-
ZarSi daasvenebdnen, sadac igi aTi an oci dRe imyofeboda. am drois gan-
mavlobaSi xatis winaSe uwyvetad msaxurebda mantiiTa da bartyuliT mo-
sili, sagangebod dadgenili prosmonari. Semdeg – vasili barskis miTiTe-
biT, Zveli tradiciis Sesabamisad – orSabaT dRes xats zarebis rekviT
kvlav karis RmrTismSoblis xatis mcire eklesiaSi abrunebdnen.7 proce-
siis aRwerisas avtori mokled SeniSnavs salxinebelzec: `zarebis rekvis
7 -
II
aTonis iveriis RvTismSoblis xatis saCrdilobeli
316
TanxlebiT moabrZaneben iveriis RvTismSoblis saswaulmoqmed xats did
eklesiaSi, oqrosa da abreSumis naqargiT dafaruli salxinebliT~.8
1755-1759 wlebSi, aTonsa da wminda miwaze mosalocad myofi qarTlis
mTavarepiskoposi timoTe gabaSvili Tavis `mimosvlaSi~ ramdenimejer ax-
senebs xatTa saCrdilobel qolgebs.9 am masalebis mixedviT cxadi xdeba,
rom Tu ufro adre ara, gviani Sua saukuneebisaTvis mainc, saCrdiloblis
gamoyenebis tradicia namdvilad damkvidrebuli unda yofiliyo qris-
tianuli aRmosavleTis sxvadasxva samwysos saRvTismsaxuro praqtikaSi.
aTonze, iverTa monasterSi yofnisas, naTlisRebis dResaswaulTan
dakavSirebiT qarTveli mRvdelmTavari gamowvlilviT aRwers karis
RvTismSoblis qolgas: `...da iyo RamisTeva mwuxriT ciskramde, da gan-
Tiad hkres didTa zarTa da Seimosnen winamZRvarni da mamani, da gamoas-
venes xati porta¡tisa lamprebiTa mravliTa droSebiTa da farnebiTa
TiTosaxiTa. da ganvediT zRvad, Relesa mun wylisasa, da moitanes sa-
iazmo didi badia Zvirfasi, Semowiruli qarTvelTa da kaxTa mefisa
leonisa mier, da zedan qolga mZimed nakeri, aSoTan muxranis batoni-
sa mier Semowiruli...“10 `mimosvlis~ teqstidan isic Cans, rom mTavar-
episkopos timoTes aTonze yofnisas (1755-1756) iveriis RvTismSoblis
xatisTvis Sewirul qolgas ara sakuTriv xatis, aramed aiazmis safa-
reblad iyeneben. garda amisa, teqsti aseve mowmobs, rom yovladwminda
RvTismSoblis xatis litania naTlisRebis dResaswaulze aResrule-
boda da ara Tomas kviris samSabaTs, rogorc es dResaa miRebuli.
timoTe gabaSvili aRdgomis dResaswaulisTvis taZris mosarTav
nivTTa Soris moixseniebs mZime qolgebs~. didi SabaTis RvTismsaxurebis
aRwerisas igi aRniSnavs; `...da morTes saydari fardebiTa da serabin-
qerobinebiTa da oqronamkcurvebuliTa jvrebiTa da xatebiTa ras alme-
biTa da mZimes qolgebiTa Sinagan taZarisa da garegan...~11
mRvdelmTavari ierusalimSi mogzaurobis aRwerisasac axsenebs
qolgebs: ...saflavsa mas garemoT qolgani da alamni das-dasad moedgaT
oqrosa ganazidisa, £omlni oqrosni da vercxlisani...~12
8 ( - iqve, 191.
9 timoTe gabaSvili, mimosvla, teqsti gamosacemad moamzada, gamokvleva, leq-
sikoni da saZieblebi daurTo el. metrevelma (Tbilisi, 1956), 032.
10 iqve, 23.
11 iqve, 49.
12 iqve, 91.
sofio daviTaSvili
317
qolgebis daniSnuleba mxolod erT SemTxvevaSi ganimarteba.
naTlisRebis dResaswaulze igi aiazmis jams ifaravs, sxva SemTxvevebSi
ki qolga taZris samkaulis nawilad Cans.
mTavarepiskoposi gamowvlilviT aRwers iverTa monasterSi aR-
srulebul sxvadasxva msaxurebas da CamoTlis Sewirul nivTebs, Tumca
ki arafers ambobs iveriis RmrTismSoblis xatis dResaswaulTan daka-
vSirebiT arsebul tradiciaze (Tomas kvira masTan mxolod gakvriTaa
naxsenebi – `Semdgomad Tomas kvirisa...~).13
karis RvTismSoblis eklesiasTan da karis RvTismSoblis xatTan
dakavSirebuli msaxurebis Sesaxeb uadresi cnoba aTonis iverTa mon-
astris XII saukunis aRapSi moipoveba: eklesiisa Stosa dauvsebeli kan-
deli d da mTavarangelozTa eklesiasa kandeli xuTi, dauvsebelad a
portisa yovlad wmidisa eklesiasa – kandeli z. trapezs dila-mimwuxr
panagisa ayvana¡ zedgomiT da Runisa Sesumai zedgomiTve, gina wylisai;
portisa yovlad wmindasa winaSe misula yovelTai erTobiT, ravden-
Taca Zal-edvas; xuces memxreTai da yovelTai. da yovelTa oTxSabaT-
Ta galobaTa gardaxdai... me, pavles damiweria qronikons tJ (=1170)~.14
el. metrevelis SeniSvniT, es msaxureba pavles winamZRvrobamde
Camoyalibebuli ar unda yofiliyo – `yovel SemTxvevaSi, aTonis aRa-
pebSi portis RvTismSoblis xsenebis sxva faqtebi ar dasturdeba~.15
XII saukuneSi arsebuli es wesgangeba aswleulebis manZilze unda yo-
filiyo SenarCunebuli – amis Taobaze XVIII saukunis SuaxanebisaTvis
v. grigoroviC-barski wers, rom xats hyavs kandelebis mudmivi meT-
valyure da mlocveli, romelic did dros atarebs xatTan; galobs
kanons da parakliss mTeli dRe da Rame, sruli kviris ganmavlobaSi;
aseve kviraSi orjer modian xatTan da RvTismSoblis sadideblad
aRasruleben liturgias.16 erTi saukunis Semdeg, 1845 wels, aTonze
myofi episkoposi porfiri uspenskic iverTa monastris aRwerisas,
barskis teqstis am nawilis ucvlel citirebas axdens, moixseniebs
ra karis RmrTismSoblis xatis winaSe mudmivad myof bers, romelsac
13 iqve, 49.
14 elene metreveli, aTonis qarTvelTa monastris saaRape wigni (Tbilisi, 1998),
190.
15 iqve, 267.
16
-I II
aTonis iveriis RvTismSoblis xatis saCrdilobeli
318
Cauqrobeli kandelebis meTvalyureoba da xatis winaSe mudmivi ga-
loba evaleboda.
iveriis RvTismSoblis xatTan dakavSirebuli saxviTi wyaroebi –
graviurebi – litaniis msaxurebas aRbeWdavs. niSneulia, rom am msax-
urebisas qolga aucilebel atributs warmoadgens (sur. 2, 3, 4).17 ma-
Tze asaxulia karibWis RvTismSoblis xatis litanioba, sadac kargad
Cans procesiaSi monawile moweseTa msvleloba sanapiroze, amasTan –
garkveuli TanmimdevrobiT. msvlelobas win uZRvis beri xis sarekel-
ze rekviT; mas mihyvebian berebi bairaRebiTa da lamprebiT; Semdgom
kmeviT midian Semosili mRvdelmsaxurebi da diakvnebi; Tavad xatis win
ki – mantiamosili iRumeni kverTxiT xelSi.18 erT-erT graviuraze wir-
vis aRsasruleblad ganmzadebuli trapezicaa asaxuli da wm. gabriel
qarTvelis mier zRvidan xatis gamosvenebis siuJetic (sur. 3). sayur-
adReboa, rom samive graviuraze naCvenebia saCrdilobeli qolga, rac
imas mowmobs, rom igi procesiis ganuyofel, gansakuTrebul atributs
warmoadgenda – rogorc Cans, berebi monastris mfarvel xats gansa-
kuTrebuli pativiT ifaravdnen, rogorc zeciuri dedoflis amqveyn-
iur gansaxierebas.
graviurebze qolga sxvadasxva formisa da saxisaa; es garemoeba
mowmobs, rom monastris Zmoba yovelTvis zrunavda saCrdiloblis,
rogorc sakralur xatTan dakavSirebuli, sruliad gamorCeuli dan-
iSnulebis mqone sagnis ganaxlebasa da gamSvenebaze.
dReisaTvis cnobil sam graviuraTagan erTze (sur. 3) saCrdilo-
bels oTx sayrden fexze aRmarTuli, Sekruli kamaris msgavsi formis
salxineblis saxe aqvs da kideebze funjebi Semouyveba. danarCen or
graviuraze (sur. 2, 4) igi warmodgenilia, rogorc erT fexze dayrdno-
bili, konusis formis qolga.
arsebobs Zveli fotomasalebic.19 maTze aseve sxvadasxvagvari qol-
gebia aRbeWdili. maTgan erTze (sur. 5) warmodgenili qolga erTi-meo-
ris monacvle Ria da muqi feris didi samkuTxa naWrebisganaa Seqmnili,
17 – am wignSi arsebul arcerT graviuras ar
aqvs miTiTebuli Seqmnis dro da avtoris vinaoba.
18 v. barski wers:
, 191.19 32. suraTebSi karis RmrTismSoblis xatis
qarTul oqros perangs 1819 wels, ruseTSi gamoWedili perangi faravs, romelic
XIX saukunis Sua xanidan vidre 1993 wlamde, araregularulad, Tumca mniSvnelovan
dResaswaulebze ki, aucileblad emosa xats.
sofio daviTaSvili
319
meoreze ki qolgas kvadratuli fuZis mqone piramiduli forma aqvs.
Sav-TeTri fotos mixedviT SeiZleba mxolod vivaraudoT, rom es
saCrdilobeli wiTeli ferisa unda yofiliyo, kideebs movlebuli
oqrosferi foCebiT (sur. 6).
amrigad, dReisTvis cnobili vizualuri masalebi saCrdilobeli
qolgebis sxvadasxvagvarobas mowmobs. aqedan gamomdinare, savarau-
doa, rom xatis saCrdilobels raime gansazRvruli forma ar unda
hqonoda. umetes SemTxvevaSi isini uqargavi da sadaa. amis fonze, kidev
ufro mniSvnelovani xdeba XVII ss-is iverTa monastris saCrdilobeli,
romelic datvirTulia naqargi saxeebiT. qolgis formis msgavsad al-
baT, arc misi moqargvis konkretuli programa iqneboda gansazRvruli,
amitom misi Semqmnelebi gansakuTrebuli saxismetyvelebiTi SinaarsiT
misi datvirTvisas SeuzRudavni unda yofiliyvnen.
qolgis zomebia – 116X113 sm.20 igi erTmaneTze mikerebuli ori tra-
peciuli formis, xorcisferi abreSumis naWrisaganaa Sekerili. qolgis
farTod gaSlil, momrgvalebul qveda kides foCebi amSvenebs; zeda,
mkveTrad daviwrovebul, moxsnil yelTan ki oTxi samagri yulfi aqvs;
safiqrebelia, rom swored maTi meSveobiT magrdeboda mZimed naqargi
qsovilis saCrdilobeli xis an liTonis ConCxze.
saCrdiloblis erT gverdze (sur. 7) gamosaxulia zeciur ZalTa
dasiT garemoculi wminda sameba; iqve gamousaxavT vazis ornamen-
tSi CarTuli wmindanTa figurebi, romelTac erTmaneTisgan erT
striqonad ganawilebuli teqsti acalkevebs. meore gverdze (sur.
8), centrSi mocemulia Sobis kompozicia. mis qvemoT, medalionSi
moqceuli macxovris figuraa, romlis erT mxares nawildeba aseve
medalionebSi Casmuli winaswarmetyvelTa figurebi, sapirispiro
mxares ki – meudabnoe mamebi. macxovris qvemoT gamosaxulni arian
qtitorebi, romlebic mimarTulni arian maT Soris gamosaxul tra-
peciis formis sagnisken – es saCrdilobeli qolgis modeli unda
iyos.
saCrdiloblis qveda kides, lurji abreSumis fonze, saqtitoro
warwerebi gasdevs. qolgis im gverdze, sadac wmida samebaa warmodgeni-
li, teqsti berZnuladaa Sesrulebuli, meoreze ki qarTulad, mxedru-
liT; qarTul teqsts axlavs TariRic –1686 weli.
iveriis RvTismSoblis xatis saCrdilobelze qtitorTa figurebi,
20 Vlachopoulou-Karabina, Holy Monastery of Iveron, 126-7.
aTonis iveriis RvTismSoblis xatis saCrdilobeli
320
tradiciuli ierarqiis Sesabamisad, qveda arezea ganTavsebuli. maT
centrSi gamosaxuli trapeciuli formis qolga Ria lurji ferisaa.
qolgas qveda, Tarazul kideze viwro, xorcisferi arSia Semouyveba,
zeda kide ki rakursiT aris mocemuli – moCans krateris msgavsi, oval-
uri, moxsnili Tavi21, aseve xorcisferi arSiiT. gamosaxulebas wablis-
feri Zafis wvrili konturi Semosdevs (sur. 9).
qolgis qvemoT, centrSi, oqromkediT naqargi da yavisfer kon-
turmovlebuli asoebiT Sesrulebuli berZnuli warweraa:
– gamoxsnidan 1600.
qolgis marcxniv mocemuli wverosani mamakaci, mis zemoT gamo-
saxuli macxovriskenaa saxiT mimarTuli. igi marcxena xeliT qolgis
gamosaxulebisken miuTiTebs, marjvena ki vedrebad mkerdTan aqvs mi-
tanili. aRmosavlur samosSi gamowyobili qtitoris Tavis gaswvriv,
oqromkediT Sesrulebuli, wablisfer konturSemovlebuli berZnuli
warweraa – aSoTani.
aSoTanis macxovrisken apyrobili saxe xorcisferi abreSumis
ZafiT aris amovsebuli. misi saxis nakvTebi, gamosaxulebis miniatu-
ruli zomebis gamo, mxolod konturebiT aRiniSneba, Suq-Crdilis
miniSnebis gareSe. Savi ZafiT gamoyvanili warbebi moklea da morkal-
uli. nuSisebri Tvalebis sruli Wrili minimaluri siwvrilis wablis-
feri konturuli xaziT isazRvreba. Tvalis gugebi TiTo wertiliT
imgvarad aris moniSnuli, rom isini arc macxovrisken da arc mnax-
velisken araa mimarTuli. cxviri, saxis Sesabamisad, sami meoTxediT
aris gamosaxuli da warbs ebmis. aSoTanis grZeli, aprexili ulvaSe-
bi Zafis TiTo xaziT aRiniSneba; amJamad dazianebuli wveri ki, Cans,
mTlianad yavisfriT iyo naqargi. saxis konturSi isazRvreba yuric.
qtitors hxuravs dabali, gverdebSi gaganierebuli, ovaluri for-
mis qudi, romelic Subls mrudi xaziT Semouyveba. quds qveda kideze
gasdevs gadanakecis wablisferi zoli, romelic centrSi oTxkuTxe-
dad aris CaWrili; danarCeni nawili ki xorcisferiT ifareba.
aSoTanis aRmosavluri, welSi gamoyvanili, win Caxsnili kaba
oqrosferi ZafiT aris amovsebuli da garSemo uwvrilesi yavisferi
konturi Semosdevs. samosis maRali sayelo, figuris uproporcio,
sqel kiserTan farTovdeba da wvetian boloebs ikeTebs. mkerdze
21 rac imas mowmobs, rom saCrdilobeli Tavidanve amgvari formis iyo da am drois
ganmavlobaSi igi ar gadaukeTebiaT.
sofio daviTaSvili
321
Sveulad CaWril samoss aqvs saolveli, romelic mxolod konturiT
gamoiyofa samosis faqturisagan. grZel mklavebze cerad daxrili
samkuTxa yoSebia aRniSnuli. mokle welze Semortymuli Waobisferi
mwvane qamris qveviT, kalTis gadanakecic imave feriT ifereba. aSo-
Tanis kaba TeZoebTan sakmaod Seberilia. kalTas napirebTan dauyveba
kabis formis Sesabamisi TiTo Sveuli, wablisferi xazi; qobas ori wab-
lisferi zoli gasdevs.
qtitoris orive fexi marjvniv, centriskenaa mimarTuli. xorcis-
feri ZafiT daferili, mkveTrad gamoyofil qusliani fexsacmeli, sa-
gangebod, wertilebiT SemoisazRvreba – amgvari xerxis wyalobiT kon-
turuli xazi sqeli ar Cans mis miniaturul formasTan. Ria mwvane abre-
SumiT ivseba qtitoris windebi, romelic moxsnili fexsacmlidan Cans.
Znelad aRiqmeba aSoTanis win, qolgisken gapyrobili marjvena xe-
lis mtevanze Camokidebuli, jvriT daboloebuli skvnili. igi mTli-
anad oqrosferia da konturis uqonlobis gamo ar gamoiyofa imave
feris fonidan.
aSoTanis pirdapir, qolgis gamosaxulebis marjvniv, odnav ufro
tanmorCili qtitoria gamosaxuli; isic centriskenaa mimarTuli, amas-
Tan qolgisken ki ar uTiTebs, aramed xelebi vedrebad aqvs SemarTuli.
Tavi sami-meoTxediT centrisken aqvs mibrunebuli, Tumca mayureb-
lisken imzireba. Tavis gaswvriv arsebuli warweris mixedviT, esaa qaix-
osro – . igi wvergaparsulia, odnav daxrili ulvaSebiTa
da saxis nakvTTa gamosaxvis igive formebiT.
qaixosros qudi aSoTanisaze TiTqos ufro dabalia, xolo kaba –
TeZoebTan gacilebiT ufro damjdari. kisers movlebuli dabali say-
elos saolveli mkerdze Sveulad CaWril samoss Camouyveba. yoSebic
samkuTxa formiT aRiniSneba; isini am SemTxvevaSic oqrosferi samo-
sisgan mxolod konturuli xaziTaa gamoyofili. qamris nakecebic mx-
olod wablisferi ZafiT isazRvreba, kalTis gadanakeci ki mTlianad
Ria lurji ferisaa, zed xorcisferi wertilebiT, saxiani qsovilis
imitaciisTvis. kabis kalTis kideze, or-ori Sveuli xazia mocemuli,
albaT naoWebis aRsaniSnavad.
qobis qvemodan moCans moxsnili, qusliani fexsacmeli, romelsac
aseve wertilebi sazRvravs, Tavad ki odnav moyviTalo-xorcisferi
ZafiTaa amovsebuli.
qtitorTa figurebs qvemoT lurj zolze datanili, mxedruli
Sesrulebuli saqtitoro warweraa:
aTonis iveriis RvTismSoblis xatis saCrdilobeli
322
Cuen :. bagrationman :. R~Tv :. gvirgvinosanT :. qarTvelT :. mefis :.
giorgis :. biZaSvilman :. batoniSvilman :. aSoTan :. Semogwire :. karavi
:. ese :. mTa :. wmidas :. portaatisa :. R~Ts:. mSobelsa :. sulisa :. Cvenisa :.
sa£srad :.da :. codvaTa :. Sesandobrad :. da :. ZeTa :. CuenTa :. warsamarTe-
blad :. vinc :. warikiTxoT :. SendobiT :. mogvi£senebdeT :. qks :. tod.22
XVII saukunisTvis, aSoTani da qaixosro didebulTa Soris gavrcele-
buli saxelebia, Tumca saqtitoro warweraSi miTiTebuli TariRisa da
`RvTivgvirgvinosanT qarTvel mefis~ naTesaobis xazgasmis gaTval-
iswinebiT, cxadi xdeba, rom masSi moxseniebuli Semwirveli aSoTani
unda iyos qarTlis mefis, giorgi XI-is biZaSvili, romelic 1688-1692
wlebSi samuxranbatonos ganagebda; masTan erTad gamousaxavT misi
ufrosi vaJi, qaixosro.23 sagulisxmoa, rom t. gabaSvili saCrdilobels
aSoTan muxranbatonisgan Sewirulad moixseniebs.24
aSoTani, rogorc qtitori, dokumentebSi sakmaod xSirad Cndeba –
swored muxranbatonobamde, radgan misi mmarTvelobis periods daem-
Txva qveynis gaerTianebisa da gaZlierebisTvis mebrZoli giorgi XI-s
gadayeneba iranis Sahis mier da kaxeTis bagrationTa STamomavlis,
gamahmadianebuli erekle I-is gamefeba. erekle I-s daumdablebia mefe
giorgi XI-s erTguli muxranelebi.25 1688 wlidan, saxeloCamorTmeul
aSoTans Zvirfas SewirulobaTa gaReba albaT aRar SeeZlo, miTumetes
iseT pirobebSi, roca `kualad uvlinebdnen mravalsa saganZursa~
devnisagan Seviwroebuli da damcrobili `aSoTan muxran-batoni, givi
amilaxori da nikolaoz maRalaSvili, raTa miT dauyos piri mefeman
22 am TariRs ar Seesabameba saCrdilobelis gamosaxulebis qvemoT mocemuli
berZnuli warwera, romelSic TariRad miTiTebulia 1600 w. amgvari qronologi-
uri acdena xSiria orgvari welTaRricxviT aRniSnul Zeglebze. radgan qtitoris
moRvaweobis periodi swored 1686 wels ufro miesadageba, sarwmunod qronikonis
TariRi miviCnieT.
23 daviT gvritiSvili, gvianfeodaluri saqarTvelos socialuri urTierTo-
bis istoriidan, sadoqtoro disertacia (Tbilisi, 1952), 667-70; daviT niniZe,
`samuxranbatono da muxranbatonTa ganStoeba~, bagratovanTa samefo saxlis gan-
StoebaTa istoria XIII-XVIII ss-Si (Tbilisi, 2004), 184-5; . , ? ( , 1885), 27-9; , -
, 190-201.24 gabaSvili, mimosvla, 23.
25 niniZe, `samuxranbatono da muxranbatonTa ganStoeba~, 184; Sdr. qarTlis
cxovreba, teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis
mier, t. II (Tbilisi, 1959), 465.
sofio daviTaSvili
323
(giorgi XI – s. d.) osmalTa angarTa~.26 albaT swored amitomaa, rom aSo-
Tani aTonisaTvis safasis gaRebas mxolod 1688 wlamde periodSi, sax-
eldobr 1672-1687 wlebSi axerxebs, kerZod ki maSin, roca misi gvari,
giorgi XI-is wyalobiT, jer kidev Zlieria.
saCrdilobeli karvis Semwirveli aSoTan muxranbatoni didad dax-
marebia osmalTa mZlavrobis pirobebSi didi sirTuleebis winaSe mdgar
iverTa monasters. t. gabaSvilis `mimosvlis~ sxvadasxva redaqciebSi,
iveronisadmi qarTvelTa Rvawlis aRwerisas dasaxelebulia:
A. `...palati didi, xomliTa aRvsili, saZmo trapez, aRSenebuli
aSoTanisa mier muxranis batonisa TviT da ZiT da asuliT iq xatian. iq
micvalebula kaTalikozi nikoloz, mgonies batoniSvili iyos~.
B. `...saZmo, palati, trapezi Tavis xomlebiT gawyobili aris,
aSenebuli aSoTan muxranis batonisagan (axla rom aSoTan yofila),
Tavisis SvilebiT Sin xatian da qarTveleb moxseneba uweria. iq xa-
tia kaTalikozi nikoloz da iqave micvalebula, mgonia batoniSvili
nikoloz iyos~.
C. `...sazogadcxovrebo trapezi Tavisis xomliTa da ganwyobi-
lobiT aRuSenebia aSoTans muxranis batons... iq xatia kaTalikozi
nikoloz, mgonies, batoniSvili iyos~.27
am cnobas amyarebs XVII saukunis qronika, sadac aSoTanis Rvawli
Semdegnairadaa asaxuli: `S¢daTas as oTxmeocesa welsa [qristesiT] Cqob
(=1672 w.), gavakeTeT kamarebi trapezsa Sina da daxatulica iyo sruliad
winamZRvrobasa damaskelisa mRdelmonazonis skurtisasa, xolo warsage-
beli iyo saqarTveloiTgan uganaTlebulesisa batonisa aSoTanisa¡~.28
1680 wels aSoTanis safasiT auSenebiaT mcire eklesia monas-
tris CrdiloeT karibWesTan – swored masSi dausvenebiaT iveriis
26 niniZe, `samuxranbatono da muxranbatonTa ganStoeba~, 184; Sdr. qarTlis
cxovreba, II, 466.
27 gabaSvili, mimosvla, 21 (A, B, C literebiT aRniSnulia t. gabaSvilis `mimosv-
lis~ sami redaqcia); Txzulebis sxvadasxva redaqciidan Cans, rom satrapezoSi aSo-
Tani Tavis ZesTan da asulTan erTad aris gamosaxuli, Tumca arcerTi sabuTiT ar
dasturdeba, rom mas asulic hyavda.
28 korneli kekeliZe, `mitaceba berZenTa mier qarTuli literaturis kerisa
aTonze da misi mdgomareoba XVI-XVII ss-Si~, etiudebi Zveli qarTuli literatu-
ris istoriidan, III (Tbilisi, 1971), 79, 86; Sdr.
, IIIlevan menabde, Zveli qarTuli mwerlobis kerebi,
II (Tbilisi, 1980), 230.
aTonis iveriis RvTismSoblis xatis saCrdilobeli
324
RvTismSoblis xati.29 amaze t. gabaSvili monastris taZarTa zogadad
CamoTvlisas dasZens: sxva gumbaTiani taZari portaitisa – aRSenebuli
aSoTanis mier muxranis batonisa~,30 Semdgom ki ufro vrclad ganmar-
tavs:
A. `da zed gumbaTiani mcire eklesia aRuSenebia aSoTans, TiTonac mas
Sina saxia da Ze misi ezekieli. ara uwyodi, Tu romeli ezekielis ma-
mam aRaSena aSoTan~.
B. `zed saydari aRuSenebia xatisaTvis aSoTans muxranis batonsa,
TviTonac Sig xatia da Ze misi ezekiel gverdiT uxatia. me egre
vgoneb qeTevan dedoflis mama aSoTan iyos~.
C. `da karzed xatisaTvis gumbaTiani mcire taZari aRugia aSoTans
muxranis batonsa, TviTonac Sig xatia da Ze misi iese Tan uxatia~.31
`mimosvlis~ saboloo redaqciaSi mRvdelmTavari azustebs aSo-
Tanis Zis saxels. B – redaqciaSi gamoTqmuli varaudi, rom es aSo-
Tani qeTevan dedoflis mama SeiZleba iyos, aramarTebulia, radgan
qeTevan wamebulis mamas, romelic 1561 wels gardaicvala,32 vaJi ar
hyolia33. swored amitom gadavida muxranbatonoba memkvidreobiT mis
ZmiSvilze.
karis RmrTismSoblis mcire eklesia 1683 wels moixata ungro-
vlaxeTis mmarTvelis, serban kantakuzelis safasiT, patriarq dionis-
es da qarTlis kaTolikos nikolozis amilaxvaris mwyemsmTavrobisas.34
p. ioselianis cnobiT, eklesia 1849 daingra,35 taZris narTeqsis dasav-
29 kekeliZe, `mitaceba~, 80;
, 193; misi TqmiT, Tavad taZ-
ris fasadze arsebuli ori warweriT irkveva, rom igi auSenebia mowyale mmarTvel
aSoTans da stefanes (?); Sdr. menabde, Zveli qarTuli mwerlobis kerebi, 230.
30 gabaSvili, mimosvla, 18.
31 iqve, 19.
32 qronikebi da sxva masalebi saqarTvelos istoriisa da mwerlobisa, qronolo-
giurad dawyobili da axsnili Tedo Jordanias mier, II (tfilisi, 1897), 402.
33 qarTlis cxovreba, II, 433.
34 , , 202; , , 194,sadac amatebs, rom taZari moixata eqvTimes iRumenobisas.
35 menabde, Zveli qarTuli mwerlobis kerebi, 230; timoTe (mTavar-episkoposi),
moxilua wmindaTa da sxuaTa aRmosavleTisa adgilTa, timoTesgan qarTlisa mTa-
var-episkoposisa, (tfilisi,1852), 43, Sen. 20. `palati ese siZuelisagan daaqcies
Cems misulis drosa aTonis mTaze (1849). aSoTisagan iyo ara aRSenebuli, aramed
daxuli Ziridgan Tavadmde. queSe missa didronni sardafni sakuWnaod. naculad
missa proiRumenman prokopi moxucebulma TvisiTa xarjiTa iwyo aRSenebad erTi
sofio daviTaSvili
325
leT kedelze axlac aris SemorCenili aSoTanisa da ieses gamosaxule-
bebi. a. natroSvili da p. uspenski ki aSoTanis gamosaxulebasTan erTad,
asaxeleben qaixosro da mzeWabuk jayelebis gamosaxulebebs, Tumca
arafers amboben ieses gamosaxulebaze.36
1680 wels unda iyos Seqmnili aSoTanis mier Sewiruli da aTonze dac-
uli xatebic. maTgan erTze, macxovris xatze gamosaxulia TavSiSveli,
muxlebze damxobili, mlocveli aSoTani, meoreze, RvTismSoblis xa-
tze ki gamosaxulia aSoTanis imxanad axalgazrda vaJi, iese.37
1687 wels, aSoTans monastrisTvis Seuwiravs zemo qarTlis sofe-
li – xviTi, Tavisi glexebiTa da miwebiT. swored am sabuTSi ixseniebian
misi vaJebi – qaixosro da iese.38
aSoTans 1678 wels, qarTlis mefe giorgi XI-sTan da imereTis mefe
arCilTan erTad, gumbaTebis da palatebis aRdgenisTvis, xarji gauRia
karakalus monastrisTvisac.39
saCrdiloblis xorcisfer abreSumze gamosaxulebebi Sesru-
lebulia vercxlisa da oqros kargad dagrexili ZafiT da sx-
vadasxva feris abreSumiT. qolgis farTo, momrgvalebul qveda
kides Semoyolebuli lurji abreSumis naWris viwro zols gayole-
buli orenovani saqtitoro warwera ki oqromkediT sruldeba. kidis
SemomsazRvrelad Semovlebul wiTeli Zafis `CaliCze~ damagrebulia
sxvadasxva mkveTri feris didi funjebi (sul ocdaeqvsi), romlebic
imeoreben naqargobaSi gamoyenebul ferebs.
saCrdiloblis erT gverdze berZnuli saqtitoro warweraa:
– es ZRveni, romelic Sen mogiZRvnes mokvdavT,
zrunviTa da xarjiT gakeTda didebuli batonis da sruliad iberiis
mefis, giorgis biZaSvilis mier; wamkiTxvelman ilocos misTvis.
orad didisa trapezisa. vhgoneb aw Sesrulebul iyos. karis Sesavlisa marcxniv,
exata sruli-tanad TviT aSoTan muxranbatoni. srulsa ambavsa movixseneb calked
aRwerasa Cemsa monastrisa Cuenisa, romelsaca male davbeWdav rusulad~.
36 , 190.37 ,
200-1.38 , 26-8.39 menabde, Zveli qarTuli mwerlobis kerebi, 230, Sen. 307.
aTonis iveriis RvTismSoblis xatis saCrdilobeli
326
qolgis am gverds zeda da qveda registrebad hyofs erTstriqoni-
ani, mwyobri berZnuli warwera:
– usxeulo bunebani, qerubimebi daucxromeli xmiT Sen gadide-
ben, xolo angelozTa mTeli mxedroba samwmindaarsiT Sen gigalobs.
am striqons zeviT, qolgis viwro yelze, TiTqos zeciuri samyaroa
gamosaxuli, xolo dabla – miwieri eklesiis mier zecas SeZenili wmindanebi.
zeciuri zona moicavs (sur. 10) wm. samebis gamosaxulebas
`Tanamosaydreobis~ ikonografiiT, agreTve zeciur ZalTa calkeul
figurebs. grZel saydarze mjdom mamasa da Ze RmerTs Soris jvari da
wamebis iaraRebia ganTavsebuli; yvela es gamosaxuleba moqceulia
ganier, rvaqimian varskvlavSi; maT zemoT, aseve rvasxivian, patara,
`kvadratul~ varskvlavSi Caqargulia mesame hipostasi, jvrulSara-
vandiani mtredis saxiT.
varskvlavis oTxive mxares maxarebelTa simboloebia. `Tanamosay-
dreobis~ gverdiT arsebul Tavisufal areebze xalvaTad nawildeba
zeciur ZalTa figurebi. centridan marcxniv, erTmaneTs zemoT gamo-
saxulia TiTo-TiTo eqvsfrTiani angelozi, marjvniv ki miqael da ga-
briel mTavarangelozebi.
kompozicia zemoT moyvanili berZnuli warweris xatovani gacxade-
baa; jer qerubimebi isaxebian, Semdeg maTi gansadidebeli – wm. sameba,
bolos ki mTavarangelozebi, romlebic Tavis TavSi aerTianeben ange-
lozTa mTel mxedrobas.
dausabamo Ze RmerTi, romelic `marjveniT mamisa~ zis, marjvena
xeliT mama RmerTisken miuTiTebs, marcxena xeliT ki exeba saxare-
bas, romelSic igi mowmobs momavlinebel mamaze. Tavad mama RmerTi
macxovris ikonografiuli saxiT gamoisaxeba, mxolod Saravandi
aqvs sxivebiT Sevsili da marcxena xelSi uWiravs ormxriv daxuruli
gragnili, rogorc Zvel aRqmaSi gamocxadebul RmerTs. igi marjve-
niT akurTxebs Zes, romlis Sesaxebac wminda werilSi sweria: `dideba¡
misi, dideba¡ viTarca mxolodSobilisa mamisa mier~, `mamasa uyvars Ze
da yovelive mosca xelTa misTa~ (ioane, III:35). maTi Jestikulacia unda
ganacxadebdes samebis hipostasTa erTmaneTisadmi mimarTebas; albaT
mrwamsis dacvas emsaxureba mesame hipostasis calke, varskvlavSi gamo-
saxvac, raTa misi Tviseba – `gamomavloba~ Zesac ar rgeboda. mtredis
jvruli Saravandi, Ze RmerTTan erTad, samebis erTobaze miuTiTebs.
sofio daviTaSvili
327
zeciuri zona – hetimasiasTan da maxarebelTa simboloebTan erTad
– merve dRes, maradisobas gulisxmobs, sadac uwyvetliv aResruleba
zeciuri msaxureba angelozTagan samwmindaarsobis galobiT da sadac
Seismineba miwidan aRvlenili locva.
samebis gamosaxulebis zemoT, qolgis viwro yelze ganTavsebulia
samstriqoniani, mWidro, mwyobri, berZnuli warwera, romelic RmerTs
miemarTeba:
rameTu yovelTa uwinares hgie Sen, romelic xar mama da
Tanadausabamod gyavs Seni Ze da Tanamopatived matarebeli samebis si-
cocxlis suli.
qolgaze datanili TiToeuli es locva nawilia didi serobis
Jamnisa, romelic erTianad ase JRers:
`uxorcoTa buneba qerubimTa, daudumebeliTa qebiTa didebis gme-
tyveleben. equs-equs frTeni cxovelni serafimni, daucxromliTa xmi-
Ta aRgamaRleben Sen. xolo angelozTa yovelni mxedrobani, sam-wminda
arsobisa galobiTa gaqeben Sen.
rameTu upirates yovelTa xar Sen, romeli ege xar mama, da dausa-
bamo¡ gaqus Ze¡ Seni. da sworad gaqus suli cxovrebisa, da samebisasa
aCueneb ganuyofelobasa.
yovlad wmindao qalwulo RvTisa dedao, sityvisa TvaliT mxilve-
lo da xeliT msaxuro. mociqulTa da winaswarmetyvelTa, da mowameTa
yovelTa mwyobrno, romelTa gaqusT ukudavi cxovreba¡. Cuen yovel-
TaTvis evedreniT maradis lxinebad, rameTu Cuen, yovelni varT ZvirTa
Sina. raTa sacTurisagan borotisa xsnilni, angelosTasa vRaRadebdeT
galobasa: `wmindao, wmindao, wmindao, sam-wmindao ufalo, Segviwyalen
da gvacxovnen Cuen. amin~.40
am locvis meore nawilidan gamomdinare, savsebiT bunebrivi Cans, rom
zeciuri zonis qvemoT gamosaxulni arian swored RvTismSobeli, moci-
qulebi da wmindanebi, romlebic centridan aRmocenebuli vazis rtoebiT
Seqmnil medalionebSi naxevarfigurebad ganuTavsebiaT (sur. 11).
centrSi amoqargul did sferoSi RvTismSobelia gamosaxuli, wi-
aRTan sameufo kurTxeviT xelgapyrobili yrmiT. dedaRvTisas medali-
40 Jamni, Jamni didi serobisa, gv. r¡e.
aTonis iveriis RvTismSoblis xatis saCrdilobeli
328
onis marcxniv, zevidan, medalionSi moqceuli TerTmeti wmindania: wm.
Teodore ( ), wm. ioane oqropiri (
), wm. mociquli filipe ( ), wm. moci-
quli da maxarebeli ioane ( ); meore xazze: wm. deme-
tre ( ), wm. giorgi ( ), wm. mociquli
barTlome ( ), wm. maxarebeli luka (
); mesame xazze: wm. basili didi ( ), wm. maxarebe-
li markoz ( ) da wm. mociquli petre ( ).
RvTismSoblis medalionis marjvniv, sami araregularuli horizon-
taliT nawildeba aTi medalioni, Semdegi TanmimdevrobiT: wm. maTe maxare-
beli ( ), wm. kirile aleqsandrieli ( ),
wm. aTanase aleqsandrieli ( ), wm. nikolozi (
); meore xazidan: wm. mociquli andria ( ), wm.
mociquli iakobi ( ), wm. stefane pirveldiakoni (
); mesame xazze: wm. mociquli pavle ( ), wm. moci-
quli svimeoni ( ) da wm. mociquli Toma ( ).
RvTismSoblis didi medalioni TiTqos vazis Zlier, Sveul Reros eyrd-
noba. am Reros tanze ki datanilia wmindanTa medalionebis zomisve sfero,
romelSic gamosaxulia wm. ioane damaskeli,41 gaSlili gragniliTa da zeaR-
pyrobili xeliT. RvTismSoblis, mociqulebis, maTi memkvidre eklesiis mam-
ebis da wmindanebis SemomsazRvreli sferoebi erTmaneTs vazis Reroebis
amsaxveli mrudi xazebis meSveobiT ebmis da maT Soris CarTul yurZnis mte-
vnebTan da foTlebTan erTad qmnis erTian venaxs. RvTismSobels eZRvneba
am kompoziciis ZirSi, marcxniv datanili berZnuli warwera:
– RmrTismSobelo, Sen xar venaxi WeSmariti.
venaxis ylortebiT Seqmnil kompoziciaSi RvTismSoblis medalio-
nis garSemo Tavs iyris Tormeti mociquli, sxva wmindanebi ki venaxis
gareTa kideebisken imkvidreben adgils. Tavad mociqulTa ganawile-
basa da TanmimdevrobaSi ramdenime kanonzomiereba mJRavndeba:
centridan aRmomavali Reroebisgan Seqmnili pirvelive sferoebi
wm. petresa da pavles eTmobaT; isini erTmaneTis pirispir isaxebian da
warmodgebian, rogorc Tavni mociqulTa (ix. sqema). sagulisxmo ganzrax-
va ikveTeba RvTismSoblis da ori mociqulis – wm. ioane maxareblis (mar-
cxniv) da wm. andria pirvelwodebulis (marjvniv) medalionTa erTmaneT-
41 amgvarad aigivebs gamosaxulebas z. sxirtlaZe. ganmartebiTi warwera fotoze
mkafiod ar ikiTxeba.
sofio daviTaSvili
329
Tan, vazis ylortebis meSveobiT, dakavSirebaSi;42 am gziT RvTismSobels
ideurad ukavSirdeba, agreTve, wm. kirile aleqsandrieli.
macxovarma mowafeTagan yvelaze mosiyvarule da erTguli mo-
ciquli – wm. ioane RvTismetyveli gamoarCia, raTa jvarcmis Semdeg
RvTismSobelze amqveyniuri zrunva da mudmivad Tanamyofoba miendo
misTvis.43 isic niSandoblivia, rom stefane aTonelis cnobiT, wm. laz-
ares TxovniT kviprosisaken gemiT mimavali ioane RvTismetyveli da mar-
adis qalwuli mariami, amovardnili qariSxlis gamo, RvTis nebiT aTonze
moxvdnen da aq, erToblivi qadagebiT ganamtkices qristes rjuli44;
42 venaxis es kompozicia mqargvels albaT gamoyenebuli aqvs im epoqis saqarT-
veloSi arsebuli erTi problebis gadasaWreladac. igi sagangebod akavSirebs
RvTismSoblis medalions andria pirvelwodebulTan, radgan amiT warmoaCinos
sruliad saqarTvelos samociqulo eklesiis wm. andria mociqulis mier daarseba
da sveticxovlis (Sesabamisad mcxeTis), rogorc samociqulo saydris mniSvnelo-
ba. es xazgasma, muxraneli Tavadis dakveTiT Sesrulebul Sesawirze saWiro unda
gamxdariyo im problemis sapasuxod, romelic samefo-samTavroebad daSlil saqa-
rTveloSi eklesiis erTianobis sakiTxSi warmoiSva. XV saukuneSi iyo cda, mcxeTis
samociqulo saydars CamoSoreboda samxreT da dasavleT saqarTvelos mxareTa
eklesiebi (jer samcxe da Semdeg afxazeTis samefo), rogorc uSualod wm. andriasa-
gan moqceulni, xolo aRmosavleT saqarTvelos eklesia warmoeCinaT wm. ninos
RvawliT daarsebulad. mTavarepiskoposi anania jafariZe, `saqarTvelos samoci-
qulo eklesiis istoria~, saqarTvelos eklesiis kalendari 1998 (Tbilisi, 1997),
287-8. es problema periodulad ufro mwvavdeboda; SeiZleba vivaraudoT, rom
saCrdiloblis naqargobis kompoziciaSi swored am sakiTxis gamo iqna xazgasmuli
`wm. ninos RvawliTa da locviT sauflo kvarTze dafuZnebul wm. andrias samoci-
qulo saydris~ (iqve, 288) erTianoba.
43 ioane, 19:26-27.
44 eldar bubulaSvili, `wminda mociqulTa moRvaweoba saqarTveloSi da maT sax-
venaxis kompoziciis sqema
aTonis iveriis RvTismSoblis xatis saCrdilobeli
330
arc wm. andria mociqulis kavSiria gasakviri, radgan RmerTma `an-
drea... ganaCina qadagebad naTesavTa aRmosavalisa da CrdiloisaTa...~45
da maT Soris RvTismSoblis wilxvedri46 qveynisaTvis macxovnebeli
rjulis maxareblad.47
wm. kirile aleqsandrieli ki efesos III msoflio saeklesio kre-
baze nestoris araswori swavlebis mamxilebeli da qalwuli mariamis
`RmrTismSoblobis~ Sesaxeb marTlmadidebluri swavlebis upirvelesi
damcvelia.48
danarCen SemTxvevebSi vazis ylortebi mxolod kompoziciis mxat-
vrulad gamarTvas emsaxureba da ar itvirTavs raime gansakuTrebul
funqcias. niSneulia Tavad wmindanTa SerCevis da maTi saxeebis ga-
nawilebis principi. am mxriv, isini garkveulwilad miemarTeba erTma-
neTs rogorc droiT, ise moRvaweobis xasiaTiT.
centraluri RerZidan marcxniv arsebuli danarCeni xuTi med-
alioni eTmoba sam mowame mxedars: wm. giorgis, wm. Teodores da wm. dim-
itris da liturgiis or avtors: wm. basili didsa da wm. ioane oqropirs.
urTierTmimarTeba bevrad ufro TvalsaCinoa marjvniv gamo-
saxul wm. kirile aleqsandriels, wm. aTanase didsa da wm. nikoloz
miron-lukiels Soris: samive mRvdelmTavari msoflio saeklesio
krebaTa monawilea – kargadaa cnobili maTi Rvawli marTlmadide-
blur swavlebaTa dacvasa da sityvier CamoyalibebaSi: wm. aTanase didi
da wm. nikolozi pirvel msoflio saeklesio krebaze erTad icavdnen
macxovris RvTaebrivi bunebis Sesaxeb swavlebas, wm. kirile aleqsan-
drielis Rvawli ki, rogorc zeviT aRvniSneT, ukavSirdeba yovladwmi-
da qalwulis Sesaxeb `RvTismSoblis~ dogmats.
sam mRvdelmTavars Soris Tavsdeba mociqulTagan dadgenili erT-er-
Ti pirveldiakoni da qristianobisTvis upirvelesi mowame – wm. stefane.
mociqulTa, mRvdelmTavrebisa da mowame mxedarTa gverdiT gansa-
elTan dakavSirebuli siwmindeebi~, saqarTvelos eklesiis siwmindeebi (Tbilisi,
2007), 130; cxovreba yovlad-wmida RuTis-mSoblisa da maradis qalwulisa mari-
amisa, Targmnili rusuliTgan qarTulad mRvdlis Tadeoz kandelakis mier, gamo-
cemuli `saqarTvelos sasuliero maxareblis~ redaqciisagan (Tbilisi, 1865), 70-1.
45 mimosvla andria mociqulisa, Zveli qarTuli teqsti gamosacemad moamzada da
gamokvleva daurTo malxaz kobiaSvilma (Tbilisi, 2008), 165.
46 bubulaSvili, `wminda mociqulTa moRvaweoba saqarTveloSi~, 127-31.
47 iqve, 170-98;
48 saeklesio siwmindeni, 1, ianvari, 2001, `wm. kirile aleqsandrielis epistole
ioane antioqielisadmi (`efesos simbolo~), 4.
sofio daviTaSvili
331
kuTrebul Sinaarsobriv datvirTvas iZens wm. ioane damaskelis figura,
romelic gansxvavebuli samosiT, TavsaburaviTa da gaSlili gragniliT
xelSi, RvTismSoblis medalionis qvemoT, centrSia ganTavsebuli. wm.
ioanes gamorCeuli, centraluri adgili saCrdiloblis Semkulobis
ikonografiul programaSi garkveul winapirobebTan Cans dakavSire-
buli. wminda mamis gamosaxuleba moqceulia medalionSi, romlidanac
amoizrdeba vazis rtoebi wmindanTa sxva medalionebiT – savaraudod,
miniSneba masze, rogorc marTlmadidebluri swavlebebis Semkrebze49.
garda amisa, xatTa Tayvaniscemis erT-erTi umTavresi damcvelis
gamorCeul adgilze gamosaxva ar unda iyos uCveulo im xatis saCrdi-
lobelze, romelic xatmebrZoleobis dros dawyebuli devnis Sedegad
gamoCnda aTonis mTaze.50 am mxriv arsebiTi Cans wm. ioanes TxzulebaTa
mniSvneloba xatTa TayvaniscemisaTvis.51
wm. ioane damaskeli Tavisi zeaRpyrobili mzeriT, SemarTuli xe-
liTa da gaSlili gragniliT, RvTismSoblis gandidebas da misdami
Sesxmas unda gamoxatavdes. safiqrebelia, rom wm. ioanes figurasTan,
Tavisufal areze amoqarguli RvTismSoblisadmi gankuTvnili sityve-
bi: `RvTismSobelo Sen xar venaxi WeSmariti~ – mas ekuTvnis. es locva
Sobis wina dResaswaulze sagalobebeli erTi `RvTismSoblisanis~
nawilia: `RvTismSobelo qalwulo, Sen xar venaxi WeSmariti, romelman
gamoiRe tevani cxovrebisa, Sen gevedrebiT mimadlebulo, mociqulTa
Tana, meox-gveyav cxovrebisaTvis sulTa CuenTasa~ (Jamni). saCrdi-
lobelze wm. ioane damaskeli ganadidebs RvTismSobels, romelmac
gamoiRo `tevani cxovrebisa~, xolo RvTismSoblis gars Semokrebili
mociqulebi, rogorc eklesiis wiaRSi gaerTianebuli pirvelnayofni
uflisgan `dasxmuli~ venaxisa, meoxni arian `cxovrebisaTvis sulTa
CvenTasa~. wm. ioanesagan aRvlenili locva da Sesxma, venaxis Sveuli
ReroTi, WeSmariti mtevnis gamomRebeli RvTismSoblisken miemarTe-
ba, mociqulebisadmi meoxebisTvis Txovnas ki wm. ioanes medalion-
isagan gamomavali vazis ReroTa dineba warmarTavs.52 venaxis wiaRSi
49 wm. ioane damaskeli, marTlmadidebluri sarwmunoebis zedmiwevniTi gadmocema
(Tbilisi, 2000), 5.
50 , I51 wmidaTa cxovreba, oqtomberi, noemberi, dekemberi,t. IV (Tbilisi, 2001), 246-9.
52 wm. ioane damaskelis mier RvTismSoblisadmi miZRvnil locvaTagan, qolgis
am mxares arsebul kompozicias Seesabameba es sagalobelic: `Sendami ixarebs mi-
madlebulo yoveli dabadebuli, angelozTa krebuli da kacTa naTesavi, taZaro
siwmidisao, samoTxeo pirmetyvelo, romlisagan sityva ganxorcielda, da yrma
aTonis iveriis RvTismSoblis xatis saCrdilobeli
332
mociqulebTan erTad gamosaxuli wmindanebi, liturgiis Seqmnasa da
swavlebaTa CamoyalibebaSi maTi Rvawlis gamo, sakurTxevelSi gamois-
axebian.53 niSneulia, rom saCrdilobelze warmodgenili venaxi, masSi
CarTuli wminda saxeebiT, taZris sakurTxevlis moxatulobis sqemas
Seesabameba. marTlac, did medalionSi Casmuli Cviledi RvTismSobeli,
iseve rogorc sakurTxevlis konqSi, naqargobazec centralur adg-
ils ikavebs. mis gars Semokrebili mociqulebi sakurTxevlis moxatu-
lobaSi konqs qvemoT gamoisaxebian. mociqulTa qvemoT warmodgenil
mRvdelmTavrebs sakurTxevlis qveda monakveTi mieCineba. maTTan er-
Tad gamoisaxebian pirveldiakonebi sioniTa da sacecxluriT xelSi;
maT Soris upirvelesi wm. stefane pirveldiakonia.
sakurTxevlis moxatulobisaTvis uCveulo Cans qolgaze gamosaxu-
li wminda mowameebi. amasTanave, rogorc sasufevlis mkvidrni, isinic
sxvebTan erTad venaxSi arian CarTulni, rogorc zeciuri eklesiis
maradiuli wevrebi.
saCrdiloblis meore gverdze Sobis didi mwuxris erT-erTi saga-
loblis (sur. 12), scenis centrSi gamosaxulia medalionSi moqceuli
platiteras tipis RvTismSobeli, wiaRTan sameufo kurTxeviT xele-
bgapyrobili yrmiT. mis zemoT ganTavsebuli sfero, masze datanili
berZnuli warweris mixedviT zeciuri varskvlavia (
), romlidanac gamomavali sxivi RvTismSoblis medalionisken
miemarTeba. mis marcxniv, calke jgufad gamoiyofa zeciur ZalTa dasi
sami mgalobeli angelozis saxiT, romlebic zemoT arsebuli warweris
mixedviT, mgalobeli angelozebi ( ) arian. marjvniv
gamousaxavT angelozTagan xarebis mimRebi, muxlmorTxmuli mwyemsebi
warweriT: gakvirvebuli mwyemsebi ( ). mwyemsebis
pirispir, marcxena mxares, odnav qvemoT, muxlmoyrili, macxovrisadmi
iSva – pirvelsaukuneTa RmerTi Cveni, romelman saSo Seni – saydrad gamoaCina, da
muceli Seni – caTa uvrceles-hyo, Sendami ixarebs mimadlebulo, yoveli dabade-
buli, dideba Senda~ (Rirs-arsis nacvlad sakiTxavi, winadacueTasa (1 ianvari Zv.
stiliT). RvTismSobeli WeSmaritad taZaria siwmidisa, romelmac daitia dautevne-
li da misi wiaRi `caTa uvrceles hyo~. misgan ganxorcielda `yrma~ romelic, amave
dros aris `pirvel saukuneTa RmerTic~ da dedis wiaRi saydrad warmoaCina. ami-
tom RvTismSoblisadmi `ixarebs yoveli dabadebuli, angelozTa krebuli da kacTa
naTesavi~. venaxis kompoziciaSi igi WeSmarit pirmetyvel samoTxed warmoCindeba,
romelmac Semoikriba yoveli misdami Tayvanismcemeli da maTTan erTad meox arian
`pirvelsaukuneTa~ RmerTis winaSe.
53 Ch. Walter, “La place des évéques dans le décor des absides Byzantines,” Revue de l’art, 24 (1976), 81-9.
sofio daviTaSvili
333
ZRvenis mimrTmevi mogvebi arian gamosaxulebi, warweriT mogvTa ZRveni
( ). odnav qvemoT mocemul muxlmoyril qals, win gawvdil
marcxena xelze udevs oTxkuTxa sagani, romelic, warweris mixedviT,
udabnos bagaa ( ). mis pirispir ki gamosaxulia aseve
qalis figura, romelsac win gawvdil marjvena xelze mTis formis sagani
udevs; warweris mixedviT, es dedamiwis gamoqvabulia ( ).
am kompoziciis qvemoT, RvTismSoblis medalionis zomisave mandor-
laSi moqceuli, Calisferwveriani macxovaria sameufo kurTxeviT. am
feriT qolgis naqargobaSi WaRara Tma-wveri gamoisaxeba. Sesabamisad,
medalionSi mocemuli unda iyos macxovari `Zueli dReTas~ saxiT. mis
marjvniv da marcxniv TiTo-TiTo eqvsfrTiani angelozebi gamousax-
avT. macxovris medalionis qvemoT sam striqonad iSleba berZnuli
warwera:
– romeli zis marjveniT mamisa, ismens Cvens
locvas da Segviwyalebs Cven.
swored am warweris qvemoT, Sua RerZzea gamosaxuli iveriis
RmrTismSoblis xatis saCrdilobeli qolga, orsave mxares mdgomi qti-
torebiT.
saCrdiloblis Sveul RerZze urTierTs monacvle am gamosax-
ulebaTa gverdiT, marcxniv gamosaxulni arian Zveli aRTqmis mamam-
Tavrebi (sur. 13) da winaswarmetyvelebi, xolo marjvniv – samonastro
cxovrebis damfuZnebeli wminda mamebi (sur. 14). xalvaTad ganTavsebul
medalionTa Soris darCenil areebze mixakis yvavilebia mimobneuli.
marcxena areze: solomoni ( ) da davi-
Ti ( ), winaswarmetyvelTagan ki ambakumi (
), danieli ( ), ieremia (
) da esaia ( ). marjvena
areze: wm. pafnuti ( ), wm. ioasafi ( ), wm. antoni
didi ( ), wm. efrem asuri ( ), wm. saba (
) da wm. efTvime didi ( ).
SemTxveviTi ver iqneba is garemoeba, rom qarTuli saqtitoro
warwera saCrdiloblis swored am mxarezea Sesrulebuli. qtitorebis
JestiT kidev ufro saCinovdeba misi sazrisi. Sewirulebis Temasve ex-
mianeba Sobis kompoziciac da misi Sesabamisi didi mwuxris sagalobeli:
`ra¡me SevswiroT Senda qriste, rameTu moxued queyanad viTarca kaci
Cuen-T¢s, T¢Toeulni Sengan qmnilni da dabadebulni, esreT madlobasa
Senda Seswirven, angelosni qebasa, cani varskvlavT-mTavarsa, moguni
aTonis iveriis RvTismSoblis xatis saCrdilobeli
334
saRmrTosa Zrvensa, mwyemsni sakuirvelebasa, queyana quabsa, udabno
bagasa, xolo Cuen dedasa da qalwulsa, saukuneTa RmerTo Segviwyalen
Cuen~ (sadResaswaulo, Sobis didi mwuxris sagalobeli, anatolis loc-
va, xma b; uZvelesi iadgari, 1980, Soba, gv. 12, siwmidisai xmai b). es loc-
va macxovars miemarTeba da masSi uflisadmi gaRebul im Sesawiravzea
miTiTeba, romelic gamoxsnisaTvis xorcieldeba.
qolgaze gamosaxuli Sobis msgavsi kompozicia (sur. 15) arqiman-
drit porfiris unaxavs Tavad iverTa monastris mTavari taZris moxat-
ulobaSic – beTlemis wiaRs qvemoT warmodgenili mefeebi, mRvdelT-
mTavrebi da eriskacebi asaxiereben maT Tavs zemoT darTuli locvis
sityvebs: `Cven ki dedasa qalwulsa~.54
swored amgvaradve gaiazreba ierarqiis Sesabamisad qolgis qveda
monakveTze gamosaxul qtitorTa, agreTve maT gverdiT warmodgenil
Zveli da axali aRTqmis moRvaweTa saxeebi.55
Zveli da axali aRTqmis mamaTa Soris gamosaxuli saukuneTa RmerTi~
54 , , 188; Vlachopoulou-Karabina, Holy Monastery of Iveron, 149.Sobis amgvari scena doxiaris monastris narTeqsis XVI saukunis moxatulobaSi-
caa warmodgenili.
).55 iveriis RvTismSoblis xatis saCrdilobeli, saqtitoro warweraSi `karvad~
moixsenieba (sagulisxmoa, rom v. barski, portaitis xatis saCrdiloblis mokle
aRwerisas, mas `zecad~ moixseniebs (ix. zemoT). Tavad aSoTanisagan daaxloebiT 60
wliT daSorebuli timoTe gabaSvili ki – saCrdilobels ubralod `qolgas” uwo-
debs). Zveli qarTuli enis leqsikonSi `karavi~ – talavars (saCrdilobels) niS-
navs. il. abulaZe, Zveli qarTuli enis leqsikoni (Tbilisi, 1973), 192. Tumca igi am
pirdapiri gagebis garda, simbolurad, Tavad RvTismSoblis simbolodac SeiZleba
gaviazroT. Zveli aRTqmiseuli moses karavi, `karavi siwmindisa~, `karavi sawame-
beli~, xom swored RvTismSoblis winasaxe iyo, romlis wiaRSic daivanebda sauku-
neTa RmerTi. amis gaTvaliswinebiT, qtitorTa miniSneba saCrdiloblis maketze,
aseve gadataniTi mniSvelobiT SesaZloa ganasaxierebdes amave sityvebs: `Cven
ki dedasa qalwulsa~. am gagebis mixedviT, litaniobiT taZridan gabrZanebuli
RvTismSoblis xatis Tavze aRmarTuli `karavi~, simbolurad mcire eklesiad war-
moCindeba da gvevlineba moses moZravi karvis simbolod, romlis qveSac, iveriis
RvTismSoblis xati, rogorc Zveli aRTqmis kidobani, taZris wiaRSi daiareba. ima-
sac, Tu gaviTvaliswineb, rom saCrdilobelze arsebuli kompoziciebi XVI-XVII ss-
is taZarTa moxatulobis programis elementebs Seicavs,SesaZloa gavamarTloT
Cvens mier gamoTqmuli azri karavis simboluri gagebis Sesaxeb. karavi sawamebeli,
iseve, rogorc RvTismSobeli ganwmendilia uflis didebiT (gam. 29,43; 40,34; ricxv.
9,15); Zvel aRTqmaSi karavi gadataniTi mniSvnelobiT aseve zecadac moiazreboda
(es. X:22) da eklesiis farTod gavrcelebasac ganasaxierebda. el. giunaSvili, z.
kalandaZe, bibliis leqsikoni (masalebi), I (2000), 240-1.
sofio daviTaSvili
335
romelic flankirebulia eqvsfrTiani serafimebiT, warmoCenilia ro-
gorc RmerTi Zveli da axali aRTqmisa: `ese ars romlisa-Tvis RaRadebs
daviT mamaTmTavari da RvTis-metyvelebs, ese ars winaswarmetyvelTagan
qadagebuli, amas Tayvanis-vhscemdeT da vadidebdeT~ (sadResaswaulo,
migebebai, ufalo RaRadvyavsa dasdebeli, TviT-xmovani, gerasime patri-
arxisa). es aris RmerTi, ZvelTaganve qadagebuli: `...ieso qriste guSin
da dRes da igi Tavadi ars ukunisamde~ (ebr. 13,8), romelic, qolgaze ar-
sebuli warweris mixedviT: zis marjveniT mamisa, ismens Cvens locvas
da Segviwyalebs Cven ().
marcxniv gamosaxul Zveli aRTqmis mamebs daxuruli gragnilebi
uWiravT – maTTvis jer kidev dafaruli iyo is WeSmariteba, rasac isi-
ni suliwmindisagan winaswarmetyvelebdnen momaval mxsnelze. axali
aRTqmis mamebi ki ukve gaSlil gragnilebs floben, radgan macxovris
amqveynad movlinebiT ganecxadaT yovelive ZvelTagan uwyebuli.
qolgaze gamosaxul Zveli aRTqmis mamaTagan gvirgvinosani da-
viTi da solomoni isaxebian, rogorc macxovris xorcieli winaprebi,
romelTa Teslidanac ganxorcielda ufali, zeciuri da miwieri war-
moSobiTac WeSmariti mefe, `ufliswuli~. daviTi fsalmunebiT, xolo
solomoni, igavebiT iuwyeboda momaval mxsnelze. amaze Tavad sakiTx-
avebSic vkiTxulobT: `saukuneTa pirvelSobili, aRsrulebad igavTa
moxved, da wyalobisaTvis Cvenisa, Seimose buneba Cveni~ (sadResaswau-
lo, migebebai, galoba 5, sZlis-piri).
winaswarmetyvelebi erTiandebian macxovris maradiul meufebaze
winaswarmetyvelebiT. isini macxovars Wvretdnen `igavTa da saxeTa
mier gamosaxuls~, zogni ki – visac eguleboda ganxorcieleba bolo
Jams – gamocxadebiT xedavdnen mas. winaswarmetyvelTagan, yvelaze
metad ieremia cxovrobda macxovarisamebr. danielma moaswava mxsne-
lis qalwulisagan Soba da Tavadve aRasrula mesame dRes sikvdilze
Zlevisa da aRdgomis winaswaruwyeba. esaiam qveynad qalwulisagan mov-
lenili macxovris mier naTlis gamoCineba da simSvide iqadaga. amba-
kumma ixila RmerTis sufevis Sveniereba da RaRad-hyo: `dafarna cani
Svenierebaman misman da qebiTa misiTa aRivso queyanai~ (amb. 3.3).
Zveli aRTqmisas winaswaruwyebuls ganavrcobs marjvniv gamo-
saxuli samonastro cxovrebis fuZemdebeli meudabnoe mamebi. isini
uflisadmi madlierebas gamoxataven, misTvis patiosani cxovrebis
SewirviT. wm. pafnuti egviptelis, wm. efremis, wm. efTvime didis, wm.
aTonis iveriis RvTismSoblis xatis saCrdilobeli
336
saba ganwmendilis da wm. antoni didis garemocvaSi, centrSi gamosaxu-
li wm. ioasafi, am dass kidev ufro Rrma Sinaarss sZens. macxovrisaken
momzirali gvirgvinosani ioasafi orive xeliT meudabnoe mamebisken
miuTiTebs. `sibrZne balavaridan~ cnobili es ufliswuli, macxovris
msgavsad, mamis mxolodSobili Ze iyo da Tavisi ufliswuloba daT-
mo RvTisadmi madlierebis gamo – man meudabnoe mamaTa mibaZviT Tavi
Seswira misTvis aRsrulebul da aRmdgar, ganxorcielebul mxolod-
Sobil Zes RvTisas. sruliad bunebrivi Cans aTonis mTis monastrisT-
vis gankuTvnili Sewirulobis ikonografiul programaSi meudabnoe
mamebis gamosaxva da maT Soris – wminda ioasafisac: aTonis mTa xom
monazvnobis didi keraa, xolo Tavad iveronis monasterSi wm. ioasafis
sagangebo warmoCena wm. efTvime aTonelis RvawlTanaa dakavSirebuli.56
figuraTa Soris gabneul mixakTa gamosaxulebebic msxverplis
Temas exmianeba.57 am msxverpliT moniWebuli xsna ki miefina yvelas, Zvel
da axal aRTqmaSi mkvidrT.
rogorc davinaxeT, saCrdilobelis am mxares msxverplis Temaa xaz-
gasmuli. kacobriobis siyvaruliT macxovrisagan gaRebuli udidesi msx-
verplis sanacvlod, TiToeuli misi qmnileba, zeciuri da miwieri samyaro,
xsnis momlodine kacobrioba, madlierebis niSnad `Zalisaebr maTisa~, gan-
wmendil guls da RvTivsaTno cxovrebas uZRvnis mowyale macxovars, raTa
kurTxeva da RmerTis wiaRSi davanebis pativi miiRon. maT Soris mokrZaleb-
uli Sesawiris gamRebi qtitorebic iTxoven mxsnelisgan codvaTa Sendobas,
xolo saqtitoro warweris wamkiTvelT, locviT Sewevnas Seaxseneben.
amrigad, saCrdiloblis pirvel gverdze warmodgenil saxeTa er-
Toba miwieri eklesiidan zecad aRvlenili locvisa da wminda samebis
didebis gansaxierebaa, sadac xazgasmulia RvTismSoblis meoxebis upi-
ratesoba misdami msasoebeli xalxisaTvis, xolo meore gverdze msx-
verplSewirvis Temaa gaSlili, romelic RvTisgan Seqmnilma samyarom
gaiRo macxovrisadmi madlierebis niSnad, maT Soris qtitorebmac
56 `sibrZne balavarisa~ wm. efTvime mTawmindelma Targmna qarTulidan berZnul
enaze – k. kekeliZe, Zveli qarTuli literaturis istoria, I (Tbilisi, 1980), 187;
saCrdilobelze wmida iodasafi, berZnuli saxeliT – ioasafiTaa moxseniebuli.
kekeliZe, Zveli qarTuli literaturis istoria, 188.
57 mixakis Tesli lursmnis formisaa, da swored amitom jvarcmasTan da msxver-
plTan asocirdeba da mowameobis simbolod miiCneva.
; gulnaz baraTaSvili, `batoniSvili Tamaris dafarnis
ikonografiuli Taviseburebani~, xelovnebis saxelmwifo muzeumis narkvevebi, VI
(2000), 118.
sofio daviTaSvili
337
miuZRvnes es mciredi Sesawiri aTonis iverTa monasterSi qarTvelTa
mfarvelad movlenil RvTismSoblis wmida gamosaxulebas.
iveriis RvTismSoblis xatis saCrdilobeli gamorCeulia, rogorc
misi uCveulo funqciis mxriv, aseve masze arsebuli kompoziciebis
SinaarsiTac; saqtitoro warweris wyalobiT, igi garkveulwilad sais-
torio wyarosac warmoadgens. amitom qarguli karavi saintereso iqne-
ba, rogorc xelovnebaTmcodneebisTvis, ise liturgikiTa da gviani
feodaluri xaniT daiteresebulTaTvis. miTumetes, rom naqargobiT
amgvarad datvirTuli siwmindeTa safarveli qolgebi, marTlmadide-
blur samyaros bevri ar unda moepovebodes.
abulaZe ilia. Zveli qarTuli enis leqsikoni. Tbilisi, 1973
aleqsiZe a. aToni aTaswlovani. Tbilisi, 1982
bubulaSvili eldar. wminda mociqulTa moRvaweoba saqarTveloSi
da maT saxelTan dakavSirebuli siwmindeebi. saqarTvelos eklesiis
siwmindeebi. Tbilisi, 2007
gvritiSvili daviT. gvianfeodaluri saqarTvelos socialuri
urTierTobis istoriidan. sadoqtoro disertacia. Tbilisi, 1952
giunaSvili el., kalandaZe z. bibliis leqsikoni (masalebi). tomi I.
Tbilisi, 2000
TayaiSvili eqvTime. arqeologiuri eqspedicia leCxum-svaneTSi 1910
wels. parizi, 1937
kekeliZe korneli. etiudebi Zveli qarTuli literaturis
istoriidan, tomi III. Tbilisi, 1971
kekeliZe korneli. Zveli qarTuli literaturis istoria. tomi I.
Tbilisi, 1980
menabde levan. Zveli qarTuli mwerlobis kerebi. tomi II. Tbilisi, 1980
metreveli elene. aTonis qarTvelTa monastris saaRape wigni.
Tbilisi, 1998
mimosvla andria mociqulisa. Zveli qarTuli teqsti gamosacemad
moamzada da gamokvleva daurTo malxaz kobiaSvilma. Tbilisi, 2008
niniZe daviT. bagratovanTa samefo saxlis ganStoebaTa istoria XIII-
XVIII ss-Si. Tbilisi, 2004
saeklesio siwmindeni, 1. ianvari, 2001
saqarTvelos eklesiis kalendari 1998. mTavarepiskoposi anania
jafariZe. saqarTvelos samociqulo eklesiis istoria. Tbilisi 1997
aTonis iveriis RvTismSoblis xatis saCrdilobeli
338
timoTe (mTavar-episkoposi). moxilua wmindaTa da sxuaTa aRmo-
savleTisa adgilTa, timoTesgan qarTlisa mTavar-episkoposisa. wina-
sityvaobis avtori platon egnatis-Ze ioseliani. tfilisi,1852
timoTe gabaSvili. mimosvla. teqsti gamosacemad moamzada, gamokvle-
va, leqsikoni da saZieblebi daurTo el. metrevelma. Tbilisi, 1956
qarTlis cxovreba. teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris
mixedviT s. yauxCiSvilis mier. tomi II. Tbilisi, 1959
qronikebi da sxva masalebi saqarTvelos istoriisa da mwerlobisa,
qronologiurad dawyobili da axsnili Tedo Jordanias mier. wigni II.
tfilisi, 1897
cxovreba yovlad-wmida RuTis-mSoblisa da maradis qalwulisa mari-
amisa, Targmnili rusuliTgan qarTulad mRvdlis Tadeoz kandelakis
mier, gamocemuli `saqarTvelos sauliero maxareblis~ redaqciisagan.
Tbilisi, 1865
wm. ioane damaskeli. marTlmadidebluri sarwmunoebis zedmiwevniTi
gadmocema. Tbilisi, 2000
wmidaTa cxovreba. oqtomberi, noemberi, dekemberi. tomi IV. Tbilisi,
2001
xelovnebis saxelmwifo muzeumis narkvevebi. tomi VI. g. baraTaSvili,
batoniSvili Tamaris dafarnis ikonografiuli Taviseburebani. Tbilisi
2000
-II
II. K
Vlachopoulou-Karabina, E. Holy Monastery of Iveron. Gold Embroideries. MountAthos, 1998
Walter, Ch. La place des évéques dans le décor des absides Byzantines. Revue de l’art, 24, 1976
sofio daviTaSvili
339
sur. 1 iveriis RvTismSoblis xatiT litanioba.
sur. 2 naxati graviura samkuTxa qolgis gamosaxulebiT.
1
2
aTonis iveriis RvTismSoblis xatis saCrdilobeli
340
3
4
sur. 3 naxati graviura oTx fexze dayrdnobili baldaxinis gamosaxulebiT.
sur. 4 naxati graviura mkveTrad wvetiani qolgis gamosaxulebiT
sofio daviTaSvili
341
6
5
sur. 5 msvleloba zoliani saCrdilobeli qolgis TanxlebiT.
sur. 6 msvleloba piramiduli formis foCebiani saCrdilobliT.
aTonis iveriis RvTismSoblis xatis saCrdilobeli
342
sur. 7 aSoTaniseuli saCrdiloblis I gverdi.
sur. 8 aSoTaniseuli saCrdiloblis II gverdi.
7
8
sofio daviTaSvili
343
9
10
11
sur. 9 qtitorTa gamosaxulebebi aSoTan muxranbatonis mier Sewirul qolgaze.
sur. 10 zeciuri zona aSoTaniseul saCrdilobelze.
sur. 11 `RvTismSobelo Sen xar venaxi WeSmariti~-s kompozicia.
aTonis iveriis RvTismSoblis xatis saCrdilobeli
344
sur.12 macxovris Sobisadmi miZRvnili sagaloblis amsaxveli ilustracia aSoTa-
niseuli saCrdiloblis II gverdze.
sur. 13 Zveli aRTqmis mamebi aSoTaniseuli saCrdiloblis II gverdze.
12
13
sofio daviTaSvili
345
sur. 14 meudabnoe mamebi aSoTaniseuli saCrdiloblis II gverdze.
sur. 15 Sobisadmi miZRvnili sagaloblis amsaxveli freska.
15
14
aTonis iveriis RvTismSoblis xatis saCrdilobeli
346
The shade tent of the Virgin’s icon at the Iviron monastery on
Mount Athos
Sophio Davitashvili
Summary
The essay deals with the shade umbrella of the icon of the all Holy Mother of God pre-served at the Iviron monastery on Mount Athos. It constitutes one of the distinguished monuments of old Georgian embroidery. Georgia’s depositories of antiquities cannot boast of a similar embroidered item of such unusual purpose and adorned with numerous images. This is why the shade deserves special attention of researchers. The more so that it is dated and the dedicatory inscription is attended with images of the donors.
The essay considers the purpose of shading umbrellas of holy objects and just of their use in present-day reality. Attention is focused on an analogous tradition followed in the Iviron monastery as attented to by written and artistic materials left by pilgrims and researchers.
Apart from the monasteries of Mount Athos, shades for protecting holy objects are also used at the Serenji monastery of St. John the Baptist and at the Sumela monastery near Trabzon. Materials are also to be found about such shades in regions that were under the rule of Venice, namely in Corfu, where an especially noteworthy shade has survived connecrted with St Spiridon.
Acording to the present rules at the Iviron monastery litanies are sung under the shade of the portaitissa icon outside the monastery, on Tuesday of the weak after Easter. However,it is clear from written sources that this rule was not the same from the begin-ning. Pilgrims, who came to Mount Athos with an interval of a century, i.e. in 1744-1845, presumably witnessed the same rules. V. Barski (1744) and P.Uspenski (1844-45) state
(however he does not name the holidays). Timote Gabashvili, the Archbishop of Kartli,
In describing the hymn-singing procession involving the icon of the Iviron Virgin, he notes that the umbrella donated by Ashotan Mukhranbatoni was raised above the bowl with the holy water (and to cover the icon of the Virgin, for which it was donated).
Visual material points to the diversity of the forms of umbrellas for the protection of icon: ingravings and photos. The umbrellas are occasionally conical in form; at some places it has the shape of a canopy on four legs, some resemble a pyramid, some are plain,
sofio daviTaSvili
347
some are adorned with fringes and tassels. The umbrella of the icon of the Virgin differs from them. It is of the shape of a truncated cone. It has not suffered remaking, as is at-tested by the representation of the same umbrella, embroidered on its surface, between the donors.
dedicatory inscription done in mkhedruli mentions the cousin of King Giorgi XI of Kartli (1677-88) and a noble depicted next to him is the master of Mukhrani Ashotan, and the youth depicted opposite him is his son Kaikhosro. According to the Kronikon at the end of the inscription, the umbrella is dated to 1686.
Historical documents make it clear that Ashotan gave treasures to Mount Athos. He paid for the building of a chapel for the Iviron icon of the Virgin, the brotherhood’s refectory was adorned with vaults and paintings, icons of the virgin and the Saviour were painted, he also donated Khviti, village of Kartli to the monastery; apart from Iviron, Ashotan’s trace is seen at Karakalu monastery as well.
The iconographic programme of the shading umbrella’s distinguished for it rather unusual choice and interrelationship. The general programme to be chosen for the um-
special metaphorical system in his work.On one side of the umbrella the heavenly world is depicted, involving the Holy
Trinity shown in “coresidence”, in the setting of heavenly forces, the composition of the vineyard beneath it unites the images of apostles, saints and church fathers – all facing the Virgin platitera, placed in the centre.
The mid-axis of the other side of the umbrella presents the composition of the Nativ-ity, with small groups of those bringing gifts, personifying one hymn of the Christmas vespers. Beneath it, to the left of the medallion of the Saviour are represented the proph-ets of the Old Testament and kings, and on the other side the hermits of the New Testa-ment. Below, beneath the medallion of the Saviour, the donors are depicted, facing the model of the tent dedicated to the icon of the Virgin.
to the Saviour as a token of gratitude. The date remains unknown when the shading umbrellas gained ground in Christian
liturgi-cal service, in particular in the Typicon of the Iviron monastery. Part of these ques-
aTonis iveriis RvTismSoblis xatis saCrdilobeli
goCa jafariZe
I
1974 wels Tamaz natroSvilTan erTad Tamar mefis gardacvalebis
TariRad 1210 weli (am wlis I naxevari) ganvsazRvreT.1 erTi wlis
Semdeg, somxuri lapidaruli warwerebis safuZvelze, imave azramde
mivida SanSe darCiaSvili.2 amis Semdeg qarTveli istorikosebi sam
banakad gaiyvnen. erTma nawilma miiRo es TariRi, meore erTguli darCa
tradiciuli 1212-13 wlisa, mesame ki – miiCnevs, rom Tamari aResrula
1207 wels.3 didi xnis manZilze am sakiTxze sagangebo naSromi ar
dawerila. viTareba Seicvala 2004-12 wlebSi. jer gvanca abdalaZem or
statiaSi4 da Semdeg mixeil baxtaZem5 daaskvnes, rom Tamari gardaicvala
1210 wels. SanSe darCiaSvilma 2010 wels xelaxla daadastura Tavisi
Tvalsazrisi am TariRis Sesaxeb.6 magram, rogorc qvemoT vnaxavT, aseve
1 Tamaz natroSvili, goCa jafariZe, `cda erTi TariRis dadgenisa~, macne, enisa
da literaturis seria, 1 (1974), 151-165; 2 (1974), 168-89.
2 SanSe darCiaSvili, `XIII saukunis dasawyisis saqarTvelos qronologiis
sakiTxisaTvis~, mnaTobi, 2 (1975), 151-8.
3 goCa jafariZe, `vaxuSti da XII-XIII saukuneebis saqarTvelos istoriis
qronologiis zogierTi sakiTxi~, iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo
universitetis Sromebi, t. 205 (1979), 125-6. damatebiT, ix. mixeil baxtaZe, `kidev
erTxel Tamar mefis gardacvalebis TariRis Sesaxeb~, iv. javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universitetis saqarTvelos istoriis institutis Sromebi,
II (2011), 215-27.
4 gvanca abdalaZe, `kidev erTxel Tamar mefis gardacvalebis TariRze~, iv.
javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis siRnaRis (kaxeTis)
filialis samecniero SromaTa krebuli, V (siRnaRi, 2004), 7-15; misive, `XIII saukunis
dasawyisis saqarTvelos istoriis qronologiidan~, iv. javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universitetis Sromebi, t. 359 (2005), 106-7.
5 baxtaZe, `kidev erTxel Tamar mefis gardacvalebis TariRis Sesaxeb~, 215-27.
6 SanSe darCiaSvili, `Tamar mefis, daviT soslanis gardacvalebisa da laSa-
giorgis gamefebis sakiTxisaTvis~, kr. Ziebani qarTul-somxuri urTierTobebis
istoriidan (Tbilisi, 2010), 55-69.
XV
349
ukanasknel xanebSi, ciala RvaberiZem mxari dauWira 1207 wels, xolo
Temur kenkebaSvili darwmunebulia, rom Tamari aResrula 1215 wels.
g. abdalaZisa da T. baxtaZis naSromebis garCevas aq ar Sevudgebi.
daviwyeb T. kenkebaSvilis mier SemoTavazebuli TariRiT – 1215 wliT.
II
T. kenkebaSvilma Tavisi Tvalsazrisi 2010 wlidan dRemde samjer
mainc gaacno sazogadoebas.7 Tu wina wlebSi axalgazrda mkvlevris aseT
aqtivobas seriozulad ar viRebdi, misma ukanasknelma publikaciam am
Temaze – statiebis mozrdil krebulSi qronologiuri paradigmebi, azri
Semacvlevina. kenkebaSvili, Cans, Tvlis, rom aseTi sixSiriT beWvda sxva
istorikosebze gavlenas moaxdens da daarwmunebs maT sakuTar simarTleSi.
cnobili qarTveli arqeologi, batoni iulon gagoSiZe, romelic
aRniSnuli wignis erT-erTi redaqtoria (prof. sergo vardosaniZesTan
erTad) da mkiTxvels warudgina T. kenkebaSvili, wers, rom ar moiTxovs
mkiTxvelisgan Semwynareblobas avtoris asakis gamo. amas namdvilad
ar vapireb. rodesac naSromi ibeWdeba, Tanac ramdenjerme da aseTi
sixSiriT, asakze saubari zedmetia. avtori unda acnobierebdes Tavis
pasuxismgeblobas samecniero sazogadoebis winaSe. istorikosoba
Zneli da mZime Sromaa, romelic moiTxovs farTo wyaroTmcodneobiT
da istoriografiul bazas. aseTi baza nebismierma mkvlevarma Tavad
unda Seiqmnas xangrZlivi, dauRalavi SromiT da amasTan, ucxo enebis
codniT, rac mas vurCie kidec erT-erTi Sexvedris dros. samwuxarod,
kenkebaSvils aseTi baza, rogorc qvemoT davrwmundebiT, jer-jerobiT
ar gaaCnia.
T. kenkebaSvilis statia Tamaris gardacvalebis Sesaxeb (`sad da
rodis gardaicvala Tamar mefe? Tamar mefis gardacvalebis TariRis
sakiTxisaTvis~) pirobiTad or nawilad SeiZleba daiyos. pirvel nawilSi
(gv.17-41) avtori uaryofs imis SesaZlebloba, rom Tamari gardaicvala
1207 anda 1210 wlebSi. aq is ganixilavs qarTul da ucxour wyaroebs,
romlebic didi xania cnobilia mkvlevarTaTvis8 da numizmatikur
7 Temur kenkebaSvili, gardacvaleba da dakrZalva Tamar mefisa (Tbilisi, 2010),
4-12; misive, `sad da rodis gardaicvala Tamar mefe?~ qronologiuri paradigmebi
(Tbilisi, 2011), 5-42; misive, `sad da rodis gardaicvala Tamar mefe?~, saistorio
paradigmebi, t. I (Tbilisi, 2012), 17-42.
8 kenkebaSvili imowmebs vaxuStisac, romelic Tamaris gardacvalebis TariRad
asaxelebs 1201 w. da iqve msjelobs imis Taobaze, rom `saerTod, vaxuStis
`istoriaSi~ XV saukuneze adrindeli periodis istoriuli fatebisa da movlenebis
Tamar mefis gardacvalebis TariRis Sesaxeb
350
faqtebsac, c. RvaberiZis mixedviT. statiis meore nawilSi is cdilobs
daasabuTos, rom Tamari gardaicvala 1210 wlis Semdeg (gv. 41-52). misi
mTavari argumentia is, rom Tamari `1212 wlis Semdegac cocxalia,
radganac 1212 wels gardaicvala zaqaria spasalari da amis Semdegac
Tamari kvlavac cocxlad Cans~ (gv. 41).
somxuri naratiuli wyaroebis mixedviT, zaqaria gardaicvala
sparseTis laSqrobidan dabrunebis Semdeg, vardanisa da stefanos
orbelianis Tanaxmad 1212 wels.9 am dros somxuri epigrafikuli
warwerebiT, Tamari cocxali aRar aris.10 es yvelaze kargad Cans
1210 wlis haRbatis warweridan, romelic `amoikveTa RmrTisa [mier]
mefeTa mefis giorgis, didi mefis Tamaris Zis kurTxevis wels~.
warwera mravalgzis aris gamocemuli da misi daTariReba eWvs ar
iwvevs. es TariRi, rogorc aRniSnavs S. darCiaSvili, kargad ikiTxeba
im paleografiul pirSi, romelic k. Rafadarianis mier gamocemul am
warweras aqvs darTuli.11
roca zaqaria gardaicvala, mgloviareTa Soris kirakoz ganZakeli
Tamars ar asaxelebs.12 i. lolaSvilma am faqts Taviseburi axsna
mouZebna: `raki kirakoz ganZakeli Tamars laSa-giorgisa da ivane
aTabagis gverdiT ar axsenebs, es imiT unda avxsnaT, rom istorikosma
ar icis, zaqarias gardacvalebam Tamarze ra reagireba moaxdina da
amitomac masze erT sityvasac ar ambobs~.13
TariRebi gadaweulia win daaxloebiT aTi wliT~ (gv. 38). mkvlevari ukritikod
misdevs i. lolaSvils (`Tamaris aRsrulebis TariRisaTvis~, 32-33) da ar icnobs am
sakiTxSi sxva Tvalsazrisebs. Tamaris epoqisTvis r. kiknaZe Tvlida, rom vaxuStis
qronologiaSi iyo 6-wliani Secdoma, xolo me dasabuTebuli maqvs, rom arc 6 da arc
10-wliani koreqtivi ar iZleva realur TariRs. r. kiknaZe, farsadan gorgijaniZe
da istoriani da azmani SaravandedTani~ (Tbilisi, 1975), 129-32; jafariZe, vaxuSti
da XII-XIII saukuneebis saqarTvelos istoriis qronologiis zogierTi sakiTxi~, 127.
9 , . . ( , 1861), 172; vardan
arevelci, msoflio istoria, Zveli somxuridan Targmnes nodar SoSiaSvilma da
eka kvaWantiraZem, Sesavali, komentarebi da saZieblebi daurTo eka kvaWantiraZem
(Tbilisi, 2004), 158; stefanos orbelianis `cxovreba orbelianTa~-s Zveli
qarTuli Targmanebi, qarTul-somxuri teqstebi gamosacemad moamzada, Sesavali
da saZieblebi daurTo e. cagareiSvilma (Tbilisi, 1978), 45.
10 darCiaSvili, Ziebani, 56, 150-1.
11 iqve, 56.
12
13 ivane lolaSvili, Tamaris aRsrulebis TariRisaTvis~, mravalkaredi (Tbilisi,
1984), 111.
goCa jafariZe
351
lolaSvilis Tvalsazrisi, romelsac ukritikod imeorebs
kenkebaSvili (gv. 47), aradamajerebelia. ubralod warmoudgenelia,
rom mefeT mefe Tamars ar gamoexata Tavisi damokidebuleba, wuxili
–saqarTvelos amirspasalaris gardacvalebis Sesaxeb da is ucnobi
darCeniliyo qveSevrdomTaTvis. kirakos ganZakeci daibada 1200-
1202 wlebSi, werda zaqarias gardacvalebidan mravali wlis Semdeg
da gardaicvala 1271 w.14 mas hqonda sakmao dro, rom mieRo saTanado
informacia Tamaris epoqaSi momxdari ambebis Sesaxeb da Tu Tamaris
reagirebaze somexi mematiane arafers wers, mxolod imitom, rom
zaqaria mxargrZelis aRsrulebis Jams is cocxali aRar iyo.
`mefeT mefis~ giorgis mefed kurTxeva 1210 wlis haRbatis
warweraSi niSnavs cvlilebas saqarTvelos samefo taxtze. es
ki SeiZleboda momxdariyo Tamaris gardacvalebis SemTxvevaSi.
lolaSvilis skepticizmi am daTariRebisadmi ar aris dasabuTebuli.
xolo kenkebaSvili ki mas saerTod gverds uvlis.
kenkebaSvili upiratesobas aniWebs Tamaris pirvel istorikoss,
romelic TariRebs Cveulebriv ar asaxelebs da movlenebsac
yovelTvis saWiro TanamimdevrobiT ar iZleva.15 zaqaria mxargrZelis
gardacvalebis Semdeg is mogviTxrobs mTiulTa ajanyebis Sesaxeb.
kenkebaSvili varaudobs, rom ajanyeba (romlis TariRi qarTul wyaroSi
ar saxeldeba) moxda 1213 an 1214 wlis ivnis-ivlis-agvistos TveebSi
(gv. 47-48), roca Tamari, misi azriT, jer kidev cocxalia da sabolood
Tvlis, rom mefe aResrula 1215 w. 27 ianvars (gv. 48).
kenkebaSvili, Tavisi Tvalsazrisis Camoyalibebis dros, eyrdnoba
ukve kargad cnobil wyaroebs, romlebic garCeulia qarTveli
mkvlevrebis mier. amasTan, is ar iTvaliswinebs SedarebiT axal, sakvlevi
sakiTxisTvis mniSvnelovan publikacias, kerZod, somexi avtoris smbat
sparapetis (1208-76) `matianes~. ar aris aucilebeli, vicodeT somxuri,
magram misi gacnoba SeiZleba rusul da inglisur enebze. am Txzulebis
rusuli Targmani 1975 w. gamoica erevanSi16 da is devs internetSic,
14 kirakos ganZakecis biografiuli monacemebi ix. l. xanlarianis Sesaval werilSi
am mematianis Sesaxeb: , , 24-5. 15 kiknaZe, farsadan gorgijaniZe da `istoriani da azmani SaravandedTani~, 108;
jafariZe, `vaxuSti da XII-XIII saukuneebis saqarTvelos istoriis qronologiis
zogierTi sakiTxi~, 107-8. iqve (Sen. 13 da 14) dasaxelebulia sxva literaturac am
sakiTxze.
16
Tamar mefis gardacvalebis TariRis Sesaxeb
352
aRmosavluri literaturis saitze.17 `matianis~ inglisuri Targmani,
Sesrulebuli aSS-Si mcxovrebi somexi mkvlevris robert bedrosianis
mier, ganTavsebulia mis vebgverdze.18
smbat sparapeti, somexi saxelmwifo moRvawe, kilikiis somxeTis mefis
Zma, diplomati, mxedarTmTavari da istorikosi, Tavis matianes~ iwyebs 951
wlidan (somexi mefis gagik bagratunis gamefebis droidan) da mohyavs 1272
wlamde. mematiane iyenebda winamorbedi istorikosebis: maTeos urhaecis,
samuel anecis, mixeil sirielisa da sxv. Txzulebebs, saarqio masalebs,
TanamedroveTa informacias da asaxelebda im movlenebs, romelTa
TviTmxilvelic iyo. mas bevri cnoba aqvs XIII s-is axlo aRmosavleTis
istoriis Sesaxeb, agviwers manaskertis brZolas 1071 w., sakmaod
dawvrilebiT exeba somxebisa da jvarosnebis, somxebisa da monRolebis
urTierTobebs da sxv. originalurad iTvleba misi Txzulebis is nawili,
romelic moicavs periods 1163 wlidan – 1271 wlis CaTvliT. 19
smbat sparapetis saxeli ucxo ar aris qarTuli istoriog-
rafiisTvis.20 amas ganapirobebs is, rom somex mematianes aqvs cnobebi
saqarTvelos Sesaxebac. 21 swored smbat sparapetis TxzulebaSi
erTdroulad, oriode winadadebaSi, dasaxelebulia, rogorc zaqaria
mxargrZelis, ise Tamaris gardacvalebis TariRebi, rac ucnobi
darCa, rogorc kenkebaSvilisTvis, ise am sakiTxis sxva qarTvel
mkvlevarTaTvis, romlebisTvisac miuRebelia 1210 w.
17
http://www.vostlit.info/haupt-Dateien/index-Dateien/I.phtml).18 Smbat Sparapet’s Chronicle (http://rbedrosian.com/css15.htm). Txzulebis inglisur Targmans
win uZRvis r. bedrosianis Sesavali werili, romelSic ganxilulia `matianis~ somxuri
gamocemebi da misi sxvadasxva nawilis Targmanebi v. langluas mier.
19 smbat sparapetis cxovrebis da moRvaweobis da misi `matianis~ mniSvnelobis
Sesaxeb ix. , “ ,” wignSi , , IX-XL. 20 a. abdalaZe, `somxuri wyaroebi~, saqarTvelos istoriis narkvevebi, tomi III,
saqarTvelo XI-XV saukuneebSi (Tbilisi, 1979), 37 (dasaxelebulia galstianis mier
Sesrulebuli smbat sparapetis Txzulebis rusuli Targmani);
21 ix. e. cagareiSvili, `somxuri wyaroebi saqarTvelo-bizantiis urTierTobis
Sesaxeb X-XI saukuneebSi~, mravalTavi, II (1973), 200-4; m. gabaSvili, `daviT
kurapalatis gardacvalebis saidumloeba da misi politikuri motivi~, nodar
Sengelia 75 (Tbilisi, 2008), 97-118, 100 da sxv. g. jafariZem daimowma `matianis~
erTi pasaJi basianis brZolasTan dakavSirebiT s. der nersesianis statiis (Sirarpieder Nersessian, “The Armenian Chronicle of the Constable Smpad or of the “Royal Historian,” Dumbarton Oaks Papers, vol. 13 (1959), 141-68) safuZvelze: goCa jafariZe. saqarTvelo
da maxlobeli aRmosavleTis islamuri samyaro XII – XIII s-is I mesamedSi (Tbilisi,
1995), 153.
goCa jafariZe
353
smbat sparapeti 1211 wlis ambebSi mogviTxrobs:
`am wels mokvda didi mTavari zaqare, anisis mflobeli, ivanes
Zma, sparapeti qarTveli dedoflis – Tamaris, mefe giorgis asulisa,
romelic levonis22 dros iyo saqarTvelos dedofali. is [Tamari]
mokvda erTi wliT adre da am dros ukve mefobda misi vaJi laSa~.23
smbat sparapetis mier dasaxelebuli TariRi zaqaria mxargrZelis
gardacvalebisa – 1211 w., marTalia, gansxvavdeba vardanis TariRisgan,
magram Zalian axlosaa masTan. mTavaria is, rom mematianis Tanaxmad,
zaqaria Tamaris Semdeg gardaicvala. rac Seexeba Tamaris gardacvalebis
sumbatiseul TariRs – 1210 w., is emTxveva haRbatis warweris informacias,
romelSic saubaria 1210 w. giorgi laSas mefed kurTxevaze.
sabolood, smbat sparapetis Tanaxmad, zaqaria mxargrZeli
gardaicvala 1211 w ls, xolo Tamari – erTi wliT adre. es moxda
1210 wels da ara gvaqvs safuZveli eWvi SevitanoT am informaciis
WeSmaritebaSi.
1215 weli, rogorc Tamaris gardacvalebis weli, ararsebuli
TariRia, romelic ar gvxvdeba arcerT wyaroSi. miuxedavad kenkeba-
Svilis didi mcdelobisa, misi miReba SeuZlebelia.
III
qarTul istoriografiaSi marTebulad aris aRniSnuli, rom
`Tamaris Tanamedrove `qarTlis cxovrebis~ samive Txzuleba arazust
qronologiur monacemebs gvawvdis, ara marto gardacvalebisa,
aramed sxva TariRebis SemTxvevaSic. amdenad, ufro meti upiratesoba
unda mieces sxva dokumentur da nivTier wyaroebs, romelTac,
gadamweris da sxva mizezTa gamo, ar ganucdiaT raime cvlileba~.24
aseT nivTier wyaroebs miekuTvneba Tamaris epoqis numizmatikuri
Zeglebi. isini gaxda mniSvnelovani damaTariRebeli wyaro, roca
Tamaris gardacvaleba 1210 wliT ganvsazRvreT. magram igive masalebi
safuZvels aZlevs ciala RvaberiZes, Tamaris gardacvalebis TariRad
miiCnios 1207 weli.25 rogoria misi Tvalsazrisi?
1. Tamaris epoqis numizmatikur masalaze dakvirvebam saSualeba
22 levon I (1198/99-1218) rubeniani, kilikiis somxuri samefos pirveli mefe.
23 , 122; Smbat Sparapet’s Chronicle, 101. 24 abdalaZe, `kidev erTxel Tamar mefis gardacvalebis TariRze~, 10.
25 ciala RvaberiZe, `rodis gardaicvala mefe Tamari~, istoriisa da eTnologiis
institutis Sromebi, IX (2009), 97-104.
Tamar mefis gardacvalebis TariRis Sesaxeb
354
misca RvaberiZes daeskvna, rom giorgi III-is droidan damkvidrda wesi,
rodesac monetaze moTavsebuli TariRi moWris dros ki ar asaxavs,
aramed samoneto tipis damtkicebis TariRs, yovelgvari SesamCnevi
cvlilebis gareSe.26
2. damtkicebuli samoneto tipi ama Tu im qarTveli mefis
mmarTvelobis mTel manZilze iWreba erTi TariRiT. asea giorgi III-
is, Tamaris, giorgi laSas da rusudanis dros. rogorc Cans, es iyo
saqarTvelos samefo karis dadgenili wesi. udavoa, igi ZalaSia mefe
Tamaris 407 qoronikonis – 1187 wlis samoneto emisiis drosac.27
3. marTalia, arsebobs Tamaris monetebi, romlebzedac TariRia qoroni-
konis 430/1210 weli, magram es TariRi Secdomis Sedegia. qoronikonis
430/1210 weli, romelsac zogierTi mkvlevari Tamaris am samoneto tipze kiT-
xulobs, siqaze `meqanikurad daSvebuli Secdomaa~.28 kerZod, es TariRi 407
qoronikonis Semadgeneli asoebis ` ~ -`zeni~-sa da ` ~-`las~-is grafikuli
moxazulobis msgavsebis niadagze warmoiSva. cnobilia, rom asomTavrul
anbanSi am or asoniSans mxolod marcxena mxares CamoSvebuli mcire verti-
kaluri xazi ganasxvavebs ( ~-`zeni~ da ~-`lasi~).29 amrigad, c. RvaberiZis Ta-
naxmad, mefe Tamarma pirveli sakuTari samoneto emisia ganaxorciela qoro-
nikoniT 407/1187 w. moiWra araswori formis spilenZis moneta, romelic, misi
mmarTvelobis dasrulebamde, am erTi TariRiT iWreboda.30
RvaberiZe Tavis sasargeblod imowmebs e. paxomovs, romelic gaocebiT
aRniSnavda, rom 1210 da 1187 wlis monetebi erTnairad xSiri iyo. garda amisa,
1210 wels ukve iwyeba giorgi laSas monetebis Wra da da amdenad Tamaris
1210 wlis monetebis gamoSvebisTvis Zalian cota dro rCeboda, araumetes
wlisa.31 amave dros, paxomovi imasac werda, rom ~ -s da ~-s aRrevis daSveba
Znelad Tu SeiZleba, vinaidan orive forma Zalze naTlad da garkveviT
aris SemuSavebuli da Cans, graviors esmoda, ras kveTda~.32 paxomovis am
citatas RvaberiZe aRar imowmebs, vinaidan ar awyobs, ewinaaRmdegeba mis
Tvalsazriss da es erTaderTi SemTxveva ar aris mis naSromSi.
26 iqve, 99.
27 iqve.
28 iqve
29 iqve.
30 iqve.
31 . , ( , 1970), 94; RvaberiZe, `rodis gardaicvala mefe
Tamari~, 98.
32 p k
, 94.
goCa jafariZe
355
RvaberiZis Tvalsazriss Tu miviRebT, mxolod Tamaris epoqis
numizmatikuri ZeglebiT ver ganvsazRvravT verc Tamaris gardacva-
lebisa da verc giorgi laSas gamefebis TariRebs. Tamarisa da giorgi
laSas monetebi Tavad saWiroeben axsna-ganmartebas. amas mkvlevari
grZnobs da amitom mimarTavs werilobiT wyaroebs. qarTuli wyaroebi
mas aZlevs uflebas daaskvnas, rom Tamari aResrula 1207 wels da is
namdvilad aRar aris cocxali 1210 wlamde.
romelia es qarTuli wyaroebi?
esenia Tamaris pirveli da meore istorikosebi da laSa-
giorgisdroindeli mematiane. magram, Tamaris pirveli istorikosi
asaxelebs mxolod mefis gardacvalebis Tvesa da ricxvs. meore
istorikosis – basili ezosmoZRvaris cnobebi urTierTsawinaaRmdegoa
da maTi axsna motanilia g. abdalaZis da m. baxtaZis SromebSi, romelTac
RvaberiZe, imedia, gaecnoba. amave dros, c. RvaberiZe mimarTavs Cveul
xerxs da gverds uvlis JamTaaRmwerls, romlis damowmebac ar awyobs:
`amas sanatrelsa sicocxlesa Sina T¢ssa daedga g¢rg¢ni Zisa
misisa giorgisda, romelsac laSobiTca uwoda. iyo wlisa
aTcametisa, raJams daidga g¢rg¢ni mefobisa da mefeman Tamar
miuloca mefoba, xolo raJams miicvala Tamar, iyo laSa
aTvrametisa wlisa~.33
giorgi laSas dabadebis TariRis (1192) gaTvaliswinebiT, JamTa-
aRmwerelis cnoba gvaZlevs (1192+18) 1210 wels.
RvaberiZe imowmebs arabuli da somxuri naratiuli wyaroebis mo-
na cemebs, romlebic, iseve rogorc yvela sxva, kargad iyo cnobili
natroSvilisa da jafariZisTvis. samwuxarod, didi moculobis gamo, maT
naSromSi (`cda..~) sakiTxis wyaroTmcodneobiTi da istoriografiuli
mimoxilva minimumze iqna dayvanili da masSi yvelaferi ver aisaxa. Sefaseba
miveciT arabi istorikosis ibn al-asiris cnobasac da mas aRar gavimeoreb.
RvaberiZe Tavis Tvalsazriss amagrebs somxuri wyaroebis (vardani,
samuel aneci) cnobebiT. somxuri wyaroebis motana mec SemiZlia. ufro
metic, iseTis, romelic sawinaaRmdegos iuwyeba. esaa zemoxsenebuli
smbat sparapetis `matiane~. am wyaros arcodnis gamo me SeRavaTi ar
gavuwie axalgazrda T. kenkebaSvils da miTumetes, ar gavuwev SeRavaTs
iseT gamocdil mkvlevars, rogoric RvaberiZea. is valdebuli iyo
33 qarTlis cxovreba, teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s.
yauxCiSvilis mier, t. II (Tbilisi, 1959), 151.
Tamar mefis gardacvalebis TariRis Sesaxeb
356
gaeTvaliswinebina smbat sparapetis Txzuleba. valdebuli iyo, magram ar
gaakeTa da dakmayofilda (rogorc kenkebaSvili) im wyaroebiT, romlebic
ukve mravalgzis iyo gamoyenebuli.
rogorc zemoT aRiniSna, smbat sparapeti, romelic 1211 wliT
aTariRebs zaqaria mxargrZelis gardacvalebas, wers, rom Tamari
mokvda manamde, erTi wliT adre (e.i. 1210 wels) da am dros ukve mefobda
misi vaJi laSa.
skeptikosebi ar daileva. magram, imisda miuxedavad, daveTanxmebiT
Tu ara smbat sparapets, erTi ram aSkaraa. arc somxuri wyaroebia
erTgvarovani Tamaris gardacvalebasTan dakavSirebiT, da arc
qarTul da ucxour wyaroebSi ar aris iseTi erTsulovneba, rogorc
es RvaberiZes aqvs warmodgenili.34
davubrundeT isev numizmatikur masalas. RvaberiZe, rogorc
iTqva, qoronikonis 1210 wels Tamaris monetebze, gravioris meqanikur
Secdomad miiCnevs. zemoT isic aRiniSna, rom amas gamoricxavda paxomovi,
rac marTebulad mimaCnia. aseTi Secdoma uaRresad saeWvoa imis gamo, rom
gvxvdeba sxvadasxva siqiT moWril Tamaris monetebze. garda amisa, aris
erTi mniSvnelovani mizezic: zarafxanis pasuxismgebloba dadgenili
tipis (mefis saxeli, titulatura, moWris weli) gamoSvebaze.
zarafxana iyo ara saqvelmoqmedo, aramed saxelmwifo dawesebuleba.
cnobilia, rom monetis moWra samefo xelisuflebis erT-erT prerogativas
warmoadgenda. moneta iWreboda mxolod saxelmwifo zarafxanaSi, xolo mis
gareT, yvela qveyanaSi, isjeboda kanoniT. zarafxanas hqonda Tavisi Stati:
muSebi da is xelosnebi, romlebic adnobdnen samoneto liTons, amzadebdnen
firfitebs monetebisTvis, siqebs qarTuli da arabuli warwerebiT da sxva
gamosaxulebebiT, qveda siqaze debdnen liTonis gavarvarebul firfitas
da urtyamdnen zeda siqiT. specialuri moxele amowmebda sinjs, magram
Tamaris epoqaSi, roca iWreboda mxolod spilenZis safase, is saWiro ar
iqneboda. Tumca, im pirobebSi, roca ucxouri oqros da vercxlis safase
daiSveboda mxolod samoneto bazarze, mas SeeZlo, zarafxanaSi Semosuli
am Zvirfasi liTonebisgan damzadebuli monetebis gadadnobisas, maTi
sinjis Semowmebac.
akontrolebda Tu ara vinme monetebis zedwerilebs zarafxanaSi?
ueWvelia, aseTi moxele iqneboda. is Seamowmebda siqebze sarkiseburad
amoWril zedwerilebs, rom ar gaparuliyo Secdoma mmarTvelis
34 RvaberiZe, `rodis gardaicvala mefe Tamari~, 102.
goCa jafariZe
357
saxelsa da titulaturaSi da isic ueWvelia, rom masobriv emisiamde
gadaamowmebda sakontrolod moWril egzemplars.
zarafxanas islamur aRmosavleTSi xelmZRvanelobda nazir as-
siqqa an nazir dar ad-darb (monetis Wris an zarafxanis zedamxedveli).
aseTi moxele iqneboda Tamaris epoqis qarTul zarafxanaSic. ase,
rom zarafxanaSi zedwerilebis sisworis kontrolis arsebobaSi me
eWvi ar mepareba da mmarTvelis zeobis welSi meqanikuri Secdoma da
aseTi xarveziT mimoqcevaSi monetis gaSveba sruliadac ar iqneboda
advili. es dRes, Cveni sazogadoebis didma nawilma marTlac ar icis
asomTavruli da SeiZleba ver gaarCios ` ~-s ` ~-sagan, magram im dros,
mosaxleobis zeda da, ueWvelia, saSualo fenebmac, iseve rogorc
zarafxanis graviorma, es anbani ueWvelad icodnen.
qvemomotanili sami nimuSi kerZo koleqciidan da saqarTvelos
saxelmwifo muzeumis ganZebis fondidan,35 gviCvenebs, Tu rogor iyo
gamosaxuli aso ` ~ Tamaris monetebze:
ssm gf, #25784 kerZo koleqcia kerZo koleqcia
1210 wliT daTariRebul sxvadasxva siqiT moWril Tamaris
monetebze aso ` ~ jer erTi, paleografiulad ar aris erTgvarovani
da meore - advilad gansxvavdeba ` ~-sgan. magaliTad:
ssm, niCbisis ganZi ssm gf, #25916 ssm gf, #10670
aseTi SemTxvevebi cota ar aris da Zneli dasajerebelia, rom
graviorebi, TiTqosda erTmaneTTan SeTanxmebiT, erTnairad
uSvebdnen `meqanikur~ Secdomas siqebze ` ~-s amokveTis dros.
35 miTiTebuli Semoklebebi ase ixsneba: ssm - saqarTvelos saxelmwifo muzeumi,
gf – ganZebis fondi, qZ – qarTuli monetebis ZiriTadi fondi.
Tamar mefis gardacvalebis TariRis Sesaxeb
358
uaRresad sayuradReboa is, rom rom ~-s ~-sagan~ marto am asoniSnis
ze mo horizontalis marcxena mxares CamoSvebuli mcire vertikaluri xazi
ar ganasxvavebs. is zemo horizontalis Sua nawilSic gvxvdeba. magaliTad:
ssm gf, #10649 ssm gf, #10666
ssm qZ, #4179 ssm qZ, #149 ssm qZ, #157
am saxiT aso ` ~, magram ufro daxvewili formiT, giorgi laSas
1210 w. monetaze gvaqvs:
ssm gf, #7788
rogorc zemoT Cans, Tamaris epoqis monetebze ~-sa da ~-s Soris
gansxvaveba sakmaod TvalsaCinoa. es garemoeba imaze migvaniSnebs, rom
graviorma kargad icoda, ras kveTda siqaze. amrigad, mniSvnelovani
argumenti `meqanikuri Secdoma~ Tamaris 1210 wlis monetebis
daTariRebaSi, romelic moyavs RvaberiZes, miuRebelia.
rodidan da rodemde iWreboda `meqanikuri SecdomiT~ 1210 wliT
daTariRebuli es monetebi? RvaberiZes es sakiTxi ar dauyenebia. arada
is sakmaod mniSvnelovania. Tu es xdeboda 1207 wlamde, maSin zarafxanas
qarTuli safasis momxmarebeli SecdomaSi Sehyavda, radganac awvdida
iseT monetebs, romlebzedac iyo araswori TariRi – 1210 weli. Tu
aseTi monetebi iWreboda 1208-09 wlebSi, miT umetes, zarafxana Cadioda
siyalbes, Tamars cxaddeboda cocxlad maSin, roca is cocxali aRar iyo.
CemTvis gaugebaria, romeli monetebi avsebda fulis mimoqcevas
saqarTveloSi 1208-09 wlebSi, roca giorgi laSa, RvaberiZis Tval-
sazrisiT, ukve mefe iyo. gamoricxulia zarafxanis muSaobis SeCereba,
goCa jafariZe
359
radganac islamuri aRmosavleTis analogiiT, monetis Wra saqarTveloSi
iqneboda arablokirebuli. nebismier pirs SeeZlo zarafxanaSi mietana
samoneto liToni da moeWra dakanonebuli tipis moneta. romel monetebs
mouWridnen mas? anda romeli safasiT uxdidnen xelfass samefo karis
moxeleebs da samxedro mosamsaxureebs, romel monetebs gascemdnen da
iRebdnen yoveldRiurad vaWar-xelosnebi da mosaxleoba? monetebze
aRniSnuli ararsebuli mefis saxeliT? ara mgonia, rom imdroindeli
sazogadoeba imdenad gulubryvilo da umecari yofiliyo, rom amis
Taobaze reagireba ar moexdina.
yovelive zemoTqmulis smbat sparapetis `matianisa~ da monetebze
aRniSnuli qoronikonuli TariRebis paleografiuli analizis (e.w.
`meqanikuri~ Secdomis, kerZod, asoebis ` ~-s ` ~-s aRrevis uaryofa)
safuZvelze, me ver miviReb ciala RvaberiZis Tvalsazriss Tamaris
gardacvalebis TariRis (1207 w.) Sesaxeb. am sakiTxze SeiZleba momavalSic
gagrZeldes kamaTi, magram mkvlevrebma, jer erTi, obieqturad unda
ganixilon werilobiTi wyaroebis mocemebi da meore – Rrmad unda gaana-
lizon numizmatikuri masalebi.
IV
dasasrul, vfiqrob, dadga dro momzaddes da gamoices Tamaris, da ara
marto Tamaris, epoqis monetebis (ZiriTadi fondi da ganZebi) katalogebi
beWduri, anda eleqtronuli saxiT, da daidos internetSic. saqarTvelos
saxelmwifo muzeumis numizmatikis ganyofilebam adre mis fondebSi daculi
araerTi, umTavresad, ucxouri monetebis katalogebi gamosca. SeiZleba iTqvas,
rom erTaderTi gamonaklisia kirmaneuli, romelic dasavleT saqarTveloSi
iWreboda.36 amdenad, saWiroa qarTuli, maT Soris Tamaris epoqis, monetebis
katalogebis gamoqveynebac. moneta wyaroa da is iseve unda iyos xelmisawvdomi
yvelasTvis, rogorc qarTuli da ucxouri naratiuli wyaroebi, romlebsac
didi rudunebiT Targmnidnen da Targmnian qarTveli mkvlevrebi.
muzeumSi, numizmatikuri masalebis gacnobisas, piradad me arasdros
36 Tamar abramiSvili, saqarTvelos saxelmwifo muzeumis trapizonis asprebisa
da dasavlur qarTuli fulis (kirmaneulis) katalogi (Tbilisi, 1984). garda amisa,
davasaxeleb saqarTvelos erovnuli bankis mier gamocemul wignebs: i. gagoSiZe,
m. anTaZe, c. RvaberiZe, m. wowelia, T. quTelia da m. Serozia, fuli saqarTveloSi
(Tbilisi, 2000) da T. dundua, g. dundua, n. javaxiSvili da a. erisTavi, fuli
saqarTveloSi, meore, gadamuSavebuli gamocema (Tbilisi, 2003). am gamocemebSi
Sesulia saqarTvelos saxelmwifo muzeumSi daculi saqarTveloSi moWrili
monetebi.
Tamar mefis gardacvalebis TariRis Sesaxeb
360
mqonia problemebi. piriqiT, mudam vgrZnobdi numizmatikis ganyofilebis
TanamSromelTa mxardaWeras da vsargeblob SemTxveviT, madloba vuT-
xra maT. magram yovelTvis ioli rodia, saWiroebis SemTxvevaSi, muzeumis
TanamSromlebis Sewuxeba. roca katalogSi didi sizustiT iqneba aRwerili
monetebi, maTTvis damaxasiaTebeli TaviseburebebiT, ganmasxvavebeli
niuansebiT37 (saamisod aucilebelia aRmosavluri enebis codna, aramarto
zedwerilebis wakiTxvis doneze) da metrologiuri maxasiaTeblebiT,
roca katalogSi daibeWdeba monetebis fotoebic, nebismier istorikoss
gauadvildeba maTi Seswavla. saqmeSi SeiZleba CaerTon ekonomistebic,
romlebmac SeiZleba SeniSnon is, rac istorikosisTvis dafarulia.
magaliTisTvis davasaxeleb paata guguSvilis,38 vasil CantlaZisa39 da
gansakuTrebiT, nikoloz qoiavas SesaniSnav naSromebs saqarTvelos samo-
neto sistemisa da fulis mimoqcevis istoriis sferoSi.40 darwmunebuli
var, rom amiT qarTuli numizmatika mxolod moigebs.
37 3magaliTad, 1187 da 1210 wlebiT daTariRebuli monetebis qveda siqebze mo-
Tavsebuli Sinaarsobrivad erTi da igive arabuli warwerebi, arcTu iSviaTad,
paleografiulad gansxvavebulia. es gansxvaveba, erTi SexedviT, araarsebiTia,
magram monetebze mcire gansxvavebul niuanssac ki mniSvneloba eniWeba. zurgis
centralur legendaSi, `Tamari asuli giorgisa~ arabulad weria ,
xolo zogjer – . sityva `asuli~ arabulad gadmocemulia sxvadasx-
va dawerilobiT: (binT) da (ibnaT), ris Taobaze werda jer kidev paxomovi:
(1970), 93. saqarTvelos saxelmwifo muzeumis numizmatikis
fondebSi daculi Tamaris monetebis arasrulma Seswavlam miCvena, rom 1187 wlis
monetebis nawilzea: , xolo 1210 wlis monetebis did nawilze – . ukanasknel
SemTxvevaSi aris mcire gamonaklisebic, rac saerTo suraTs ar cvlis. es faqti,
arabuli zedwerilebis sxva paleografiuli niuansebis gaTvaliswinebiT, SeiZleba
damaTariRebeli gaxdes 1187 da 1210 ww. Tamaris yvela im monetisTvis, romlebze-
dac TariRi CamoWrili da waSlilia. am garemoebaze sakiTxis dasmis wesiT vamax-
vileb yuradRebas. saboloo daskvnisTvis saWiroa muzeumis fondebSi daculi
Tamaris mravalricxovani monetis gadamowmeba. katalogi, romlis momzadebis
saWiroebis Sesaxeb zemoT gvqonda saubari, amis karg SesaZleblobas mogvcems.
38 paata guguSvili, `fulis niSnebi da triali saqarTvelosa da amierkavkasiaSi
me-19 saukuneSi~, iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis
Sromebi, t. VI (1937).
39 vasil CantlaZe, `XVII-XVIII ss. qarTuli fulis erTeulis sakiTxisaTvis~, macne,
istoriis, arqeologiis, eTnografiisa da xelovnebis istoriis seria, 1 (1983), 170-
84.40 nikoloz qoiava, fulis mimoqceva, krediti da finansebi XVIII saukunis qarTl-
kaxeTSi (Tbilisi, 1963).
37 magaliTad, 1187 da 1210 wlebiT daTariRebuli monetebis qveda siqebze
moTavsebuli Sinaarsobrivad erTi da igive arabuli warwerebi, arcTu iSviaTad,
paleografiulad gansxvavebulia. es gansxvaveba, erTi SexedviT, araarsebiTia,
magram monetebze mcire gansxvavebul niuanssac ki mniSvneloba eniWeba. zurgis
centralur legendaSi, `Tamari asuli giorgisa~ arabulad weria ,
xolo zogjer – . sityva `asuli~ arabulad gadmocemulia sxvadasxva
dawerilobiT: (binT) da (ibnaT), ris Taobaze werda jer kidev paxomovi:
, 93. saqarTvelos saxelmwifo muzeumis numizmatikis
fondebSi daculi Tamaris monetebis arasrulma Seswavlam miCvena, rom 1187 wlis
monetebis nawilzea: , xolo 1210 wlis monetebis did nawilze – ابنة ukanasknel
SemTxvevaSi aris mcire gamonaklisebic, rac saerTo suraTs ar cvlis. es faqti,
arabuli zedwerilebis sxva paleografiuli niuansebis gaTvaliswinebiT, SeiZleba
damaTariRebeli gaxdes 1187 da 1210 ww. Tamaris yvela im monetisTvis, romlebzedac
TariRi CamoWrili da waSlilia. am garemoebaze sakiTxis dasmis wesiT vamaxvileb
yuradRebas. saboloo daskvnisTvis saWiroa muzeumis fondebSi daculi Tamaris
mravalricxovani monetis gadamowmeba. katalogi, romlis momzadebis saWiroebis
Sesaxeb zemoT gvqonda saubari, amis karg SesaZleblobas mogvcems.
goCa jafariZe
361
abdalaZe aleqsandre, somxuri wyaroebi. saqarTvelos istoriis
narkvevebi, t. III, saqarTvelo XI-XV saukuneebSi. Tbilisi, 1979
abdalaZe gvanca. kidev erTxel Tamar mefis gardacvalebis TariRze.
iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis siRnaRis
(kaxeTis) filialis samecniero SromaTa krebuli, V, siRnaRi, 2004
abdalaZe gvanca. XIII saukunis dasawyisis saqarTvelos istoriis
qronologiidan. iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo
universitetis Sromebi, t. 359, 2005
abramiSvili Tamar. saqarTvelos saxelmwifo muzeumis trapizonis
asprebisa da dasavlur qarTuli fulis (kirmaneulis) katalogi.
Tbilisi, 1984
baxtaZe mixeil. kidev erTxel Tamar mefis gardacvalebis
TariRis Sesaxeb. iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo
universitetis saqarTvelos istoriis institutis Sromebi, II, 2011
gabaSvili m. daviT kurapalatis gardacvalebis saidumloeba da
misi politikuri motivi. kr. nodar Sengelia 75. Tbilisi, 2008
gagoSiZe i., anTaZe m., RvaberiZe c., wowelia m., quTelia T., Serozia
m. fuli saqarTveloSi, Tbilisi, 2000
dundua T., dundua g., javaxiSvili n., erisTavi a. fuli saqarTveloSi.
meore, gadamuSavebul gamocema. Tbilisi, 2003
guguSvili paata. fulis niSnebi da triali saqarTvelosa da
amierkavkasiaSi me-19 saukuneSi. iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis
saxelmwifo universitetis Sromebi, VI, 1937
darCiaSvili SanSe. XIII saukunis dasawyisis saqarTvelos qrono-
logiis sakiTxisaTvis. mnaTobi, 2, 1975
darCiaSvili SanSe. Tamar mefis, daviT soslanis gardacvalebisa
da laSa-giorgis gamefebis sakiTxisaTvis. kr. Ziebani qarTul-somxuri
urTierTobebis istoriidan. Tbilisi, 2010
vardan arevelci. msoflio istoria. Zveli somxuridan Targmnes
nodar SoSiaSvilma da eka kvaWantiraZem, Sesavali, komentarebi da
saZieblebi daurTo eka kvaWantiraZem. Tbilisi, 2004
kenkebaSvili Temur. gardacvaleba da dakrZalva Tamar mefisa.
Tbilisi, 2010
kenkebaSvili Temur. sad da rodis gardaicvala Tamar mefe?
qronologiuri paradigmebi. Tbilisi, 2011
kenkebaSvili Temur. sad da rodis gardaicvala Tamar mefe?
saistorio paradigmebi. t. I. Tbilisi, 2012
Tamar mefis gardacvalebis TariRis Sesaxeb
362
kiknaZe r. farsadan gorgijaniZe da `istoriani da azmani Saravan-
dedTani~. Tbilisi, 1975
lolaSvili ivane. Tamaris aRsrulebis TariRisaTvis. mravalkare-
di. Tbilisi, 1984
natroSvili Tamaz, jafariZe goCa. cda erTi TariRis dadgenisa.
macne, enisa da literaturis seria, 1, 1974; 2, 1974
stefanos orbelianis `cxovreba orbelianTa~-s Zveli qarTuli
Targmanebi. qarTul-somxuri teqstebi gamosacemad moamzada, Sesavali
da saZieblebi daurTo e. cagareiSvilma. Tbilisi, 1978
qarTlis cxovreba. teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris
mixedviT s. yauxCiSvilis mier. t. II. Tbilisi, 1959
qoiava nikoloz. fulis mimoqceva, krediti da finansebi XVIII
saukunis qarTl-kaxeTSi. Tbilisi, 1963
RvaberiZe ciala. rodis gardaicvala mefe Tamari. istoriisa da
eTnologiis institutis Sromebi, IX, 2009
CantlaZe vasil. XVII-XVIII ss. qarTuli fulis erTeulis sakiTxisa-
T vis. macne, istoriis, arqeologiis, eTnografiisa da xelovnebis
istoriis seria, 1, 1983
cagareiSvili e. somxuri wyaroebi saqarTvelo-bizantiis urTier-
Tobis Sesaxeb X-XI saukuneebSi. mravalTavi, II, 1973
jafariZe goCa. vaxuSti da XII-XIII saukuneebis saqarTvelos istoriis
qronologiis zogierTi sakiTxi. iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis
saxelmwifo universitetis Sromebi, t. 205, 1979
jafariZe goCa. saqarTvelo da maxlobeli aRmosavleTis islamuri
samyaro XII – XIII s-is I mesamedSi. Tbilisi, 1995
.
70
http://www.vostlit.info/haupt-Dateien/index-Dateien/I.phtml
Smbat Sparapet’s Chronicle. http://rbedrosian.com/css15.htmNersessian, Sirarpie der. The Armenian Chronicle of the Constable Smpad or of the
“Royal Historian. Dumbarton Oaks Papers, vol. 13, 1959
goCa jafariZe
363
About the Date of the Death of Queen Tamar
Gotcha Djaparidze
Summary
The latest coins of Tamar, the great Queen of Georgia, indicating the date of striking are marked by letters , i.e. 430 of the K’oronikon, or A.D.1210. The same year is engraved on the coins of her son and successor King Giorgi Lasha. In 1974, based on the numismatic (and other) data, the present author, in collaboration with Tamaz Natroshvili, suggested that the change on the throne of the Georgian kingdom took place in 1210 – Tamar passed away and her son became the King. According to Sh. Darchiashvili,
inscription of Haghbat monastery. Some Georgian scholars agree with the mentioned date, but others suggest that Tamar passed away earlier – in 1207, or later – in 1212-1213, or 1215. In recent years, there have been attempts in Georgian historiography to prove that Tamar died in 1207 or in 1215. Tsiala Ghvaberidze thinks that Georgian and foreign sources unanimously indicate 1207 as the date of Tamar’s death. According to Temur Kenkebashvili, Tamar passed away after the death of her commander-in-chief Zakaria Mkhargrdzeli, in 1212; that presumably she was still alive during the rebellion of Georgian mountaineers in July-August 1213, even in 1214 (although the exact date of the rebellion is unknown) and died in 1215.
The present paper discusses and rejects the arguments proposed by Ghvaberidze and Kenkebashvili. It indicates that the mentioned scholars did not consider the “Chronicle” by the Armenian historian Smbat Sparapet (1208-76), which is accessible in Russian and English translations ( , , ,
. . , E , 1974; Smbat Sparapet’s Chronicle.Translated by R. Bedrosian, http://rbedrosian.com/css15.htm). This important work notes that Zakaria Mkhargdzeli died in 1211 and the previous year, i.e. 1210 was the date of Queen Tamar’s demise.
Besides written sources, Ghvaberidze discusses Tamar’s coins, with the letters i.e. 407 of the K’oronikon, or A.D.1187 and i.e. 430 of the K’oronikon, or A.D.1210as the year of their coinage. The scholar suggests that of the K’oronikon, i.e. A.D.1210 is the result of “mechanical error” on the dies and instead they must indicate of theK’oronikon, i.e. A.D.1187. Paleographic analysis of Tamar’s coins, carried out by the present author, rules out the possibility of a “mechanical error” in the date. He believes that the years 1207 and 1215 are similarly unacceptable as the dates of Tamar’s death.
Tamar mefis gardacvalebis TariRis Sesaxeb
ISBN
sarecenzio naSromi pirveli jvarosnuli laSqrobis dros
fatimianTa da jvarosanTa Soris momxdari konfliqtis samxedro
aspeqtis gaanalizebis cdas warmoadgens. jvarosnuli laSqrobebis
Sesaxeb literatura qarTul enaze praqtikulad ar gagvaCnia, rac
udavod zrdis am Temaze gamosuli nebismieri naSromis Rirebulebas.
wigni iwyeba im epoqis istoriuli mimoxilviT, romelic jvarosnul
laSqrobebs uZRoda win (gv. 3-9); Semdeg avtori ganixilavs saer-
Tod arabuli samyaros da, konkretulad, fatimianTa samxedro
organizacias (gv. 10-24), iseve rogorc, pirveli jvarosnuli laSqrobis
wyaroebsa (gv. 24-5) da jvarosanTa samxedro organizacias (gv. 27-34);
avtori mogviTxrobs diplomatiur urTierTobebze jvarosnebsa
da fatimianebs Soris (gv. 36-9) da mxareTa qmedebebze uSualod
SeiaraRebul konfliqtamde (gv. 41-6); g. narimaniSvili dawvrilebiT
aRwers jvarosanTa mier ierusalimis garemocvasa da aRebas (gv. 47-61),
fatimianTa sapasuxo RonisZiebebs (gv. 62-3) da askalonis brZolas (gv.
64-9); naSromi fatimianTa marcxis mizezebis analiziT mTavrdeba (gv. 70-
2); wigns axlavs inglisuri reziume (gv. 73-9) da bibliografia (gv. 80-2).
Tavidanve unda iTqvas, rom avtoriseuli bibliografia sakmaod
mwiria da mxolod ocdaaTiode naSroms moicavs, rac sruliadac ar
aris sakmarisi ganxiluli sakiTxis amosawurad. arasrulia msjeloba
pirveli jvarosnuli laSqrobis wyaroebze (gv. 24-5). g. narimaniSvili
ar asaxelebs iseT wyaroebs, rogoricaa peter tudebodis,1 gibert
noJenelis,2 raul kanelis Txzulebebi.3
1 Peter Tudebode, Historia de Hierosolymitano Itinere, translated with introduction and notes by John Hugh Hill and Laurita L. Hill (Philadelphia, 1974).
2 Guibert of Nogent, The Deeds of God through the Franks, translated by Robert Levine (Woodbridge, 1997).3 The Gesta Tancredi of Ralph of Caen: A History of the Normans on the First Crusade,
XVI
365
mokle bibliografia xSirad iCens Tavs rigi sakiTxebis ganxil-
visas. ase, pirveli jvarosnuli laSqrobis monawileTa ricxvs g.
narimaniSvili mxolod s. ransimanis mixedviT asaxelebs (gv. 27). aseTi
fundamenturi sakiTxi met msjelobas saWiroebda da mis Sesaxeb
arsebuli vrceli literaturidan avtors aucilebeli minimumi
mainc unda gamoeyenebina; aseTia j. fransis monografia, sadac
pirveli jvarosnuli laSqrobis armiis ricxvis dadgenas calke Tavi,
– `jvarosnuli armiis sidide~, – eZRvneba,4 agreTve b. beqreqisa5 da j.
raili-smitis Sromebi.6
samwuxarod, naSromi Sorsaa originalobisagan, masSi mTeli gverdebi
da pasaJebi ubralod qarTulad naTargmni ucxouri literaturaa
(romlebic xSir SemTxvevaSi, krebsiTi xasiaTis gamo, Tavad arian
meoradni sakiTxTan mimarTebaSi). zog SemTxvevaSi avtori azris sworad
gadmotanasac ver axerxebs. ase magaliTad, 22-e gverdze is gvarwmunebs,
rom 1020 wels fatimianTa jarSi mravaleTnikurobis niadagze momxdari
areulobis dros quTamas tomi da Turqebi daupirispirdnen zangebs
da gadawves fustati, sadac SavkanianTa nawilebi iyo ganTavsebuli. g.
narimaniSvili ar uTiTebs wyaros, saidanac man es cnoba aiRo. ueWvelia,
es informacia mas aRebuli aqvs kembrijis egviptis istoriidan,7 magram
aq es ar aris mTavari. dednismieri cnoba g. narimaniSvils SecdomiT
aqvs moyvanili. fustati Turqebs ki ar gadauwvavT, aramed piriqiT, is
amboxebul zangTa nawilebma daarbia da aq SavkanianTa nawilebi ki ar iyo
ganlagebuli, aramed, piriqiT, berberTa da TurqTa ojaxebi imyofeboda!8
translated and with an introduction by Bernard S. Bachrach and David S. Bachrach (Aldershot, 2005).4 John France, Victory in the East: A Military History of the First Crusade (Cambridge, 1994),
122-42. unda iTqvas, rom g. narimaniSvili am naSroms icnobs, magram, rogorc Cans,
saTanadod ver iyenebs.
5 Bernard Bachrach, “The Siege of Antioch: A Study in Military Demography,” War in History, 6 (1999), 127-46.
6 Jonathan Riley-Smith, “Casualties and the Number of Knights on the First Crusade,” Crusades, 1 (2002), 13-28.7 The Cambridge History of Egypt, vol. I, , edited by Carl F. Petry (Cambridge,
1998), 155. aseTi SemTxvevebi erTeuli ar aris. aseve ar uTiTebs igi wyaros, rodesac
IX saukuneSi abasianTa mier yazarmebis sistemis SemoRebaze msjelobs (gv. 20, Sen.
13). wyaro aqac kembrijis egviptis istoriaa, gv. 155.
8 “A few years later, in 1020, the Turks and the Kutama formed a coalition against the black troops, who rioted to protest against the favors granted to the other groups. The black troops pillaged and burned Fustat, where both Kutama and Turkish soldiers had put down roots, even marrying into the local population.” Paula A. Sanders, “The Fatimid state, 969-1171,” in The Cambridge History of Egypt, vol. I, , ed. by Carl F. Petry (Cambridge, 1998), 155.
recenzia
366
aseTi Secdoma sxvaganac gvxvdeba: g. narimaniSvili aRwers SemTxvevas,
rodesac ierusalimis aRebis dros raimon tuluzelma `bevri
daatyveva. sxvebs ki, vinc fatimianTa garnizonidan gadarCa, neba misces
usafrTxod ecxovraT~ (gv. 60). dedanSi, saidanac man isargebla, sruliad
gansxvavebuli azria mocemuli: raimonma ierusalimis mosaxleobis
garkveul nawils darCenis da cxovrebis ufleba ki ar misca, aramed,
fatimianTa garnizonis narCenebTan erTad, qalaqis datovebis!9
aRsaniSnavia Semdegic: rogorc ki avtori Sordeba ucxour
literaturas da damoukideblad iwyebs samxedro sakiTxebze
msjelobas, is maSinve uSvebs elementarul Secdomebs da, aqedan
gamomdinare, mcdar daskvnebsac akeTebs.
g. narimaniSvili varaudobs, rom fatimianTa jarSi nafatinTa
nawilebi berZnebisagan iyo dakompleqtebuli, radgan `swored maT
icodnen yvelaze kargad `berZnuli cecxlis~ damzadebis teqnologia~
(gv. 22, Sen. 15). am mosazrebas ver gaviziarebT, fatimianTa garda,
nafatinebi farTod iyvnen warmodgenilni sxva islamur armiebSi da
maTi yovelTvis berZnebad miCneva swori ar iqneba. magaliTisaTvis,
abasianTa armiis mSvildosanTa yovel korpuss nafatinTa nawili
unda xleboda. cecxlgamCeni nivTierebis gamoyenebis wesebi asaxulia
imdroindel muslimur samxedro traqtatebSi. udavoa, rom muslimuri
samyaro flobda cecxlgamCeni nivTierebis damzadebis saidumlos da
mas amisTvis berZeni specialistebi ar Wirdeboda.10 isic sakiTxavia,
Tu ramdenad identuri iyo berZnuli cecxli da aRmosavleTSi gav-
rcelebuli cecxlgamCeni saSualebebi. berZnul cecxls specialu-
ri sifonis saSualebiT iyenebdnen, romlis moqmedebis principic
bolomde ucnobi darCa yvelasaTvis.11
g. narimaniSvilis azriT, aRmosavleTSi brZolebisas gaizarda
jvarosanTa mSvildosnebis mniSvneloba da iqve, avtoritetulad
acxadebs, rom Turme evropaSi mSvildi adrec icodnen, magram misi
masobrivi gamoyeneba jvarosnuli laSqrobebis dros-Ra daiwyeso (gv.
33, Sen. 41). jer erTi, evropaSi mSvilds masobrivad adrec iyenebdnen
(Sarlemanis 802-03, 806 da 811 wlis kapitularebi mowmoben, rom mSvildi
9 “Raymond took many captive. Others were permitted to leave under safe conduct with what remained of the Fatimid garrison.” David Nicolle, (Oxford, 2003), 81.
10 J. R. Partington, A History of Greek Fire and Gunpowder (Baltimore, 1999), 21-2.11 Peter Purton, (Woodbridge, 2009), 374-5.
mamuka wurwumia
367recenzia
karolinguri armiis aucilebeli iaraRi iyo);12 meorec, aRmosavleTSi
brZolisas jvarosnebi masobrivad mSvilds ki ara, aramed arbalets
iyenebdnen, es ki cotaTi mainc gansxvavebuli iaraRia.
avtoris azriT, evropulma SeiaraRebam aRmosavleTSi cvlileba
ganicada da is ori radikalurad gansxvavebuli gziT, Semsubuqebisa da
damZimebis gziT, warimarTa: Semsubuqebuli raindebi, Turme, moxrili
xmlebiTac ki SeiaraRdnen; meores mxriv, raindebma qoTniseburi muzara-
di daixures, iseTi mZime javSani Caicves, rom cxens maTi tareba uWirda
da `did adgils ikavebda~ (?!), ise mZime Subi aiRes, rom mas sWirdeboda
`samxreze arsebul, specialur Rrmulze mibjena~, da Sedegad, isini
veRar axorcielebdnen ganTqmul raindul Subis Zgerebas (gv. 33-4). am mo-
sazrebebis seriozuli ganxilvisagan Tavs Sevikaveb, mxolod vityvi, rom
raindebs orlesuli maxvili moxril xmalze ar gaucvliaT; qoTniseburi
muzaradi (Great Helm) mxolod XIII saukuneSi Cndeba da gaugebaria ra
rols asrulebda is fatimianebTan dapirispirebaSi; evropuli mZime,
mTlianfirfitovani abjari mxolod XIV saukunidan iwyebs damkvidrebas,
rodesac fatimianebi ki ara, maTi memkvidre aiubianebic karga xania
istorias miekuTvnebodnen, da is sruliadac ar iyo aseTi mZime da ar
uSlida xels cnobili rainduli Setevis ganxorcielebas wagrZelebuli
SubiT (couched lance); rac Seexeba `specialur Rrmuls~, avtori albaT
gulisxmobs kirasis marjvena mxares damagrebul Subis brjens (lance-rest), romelic XIV saukunis bolos gamoCnda.13
gadaWarbebulia imis mtkiceba, rom fatimianTa `TiToeuli mebr-
Zoli~, qveiTic da cxenosanic, grZeli jaWvis perangiT da CaCqaniT iyo
daculi (gv. 15). ase mZimed aRWurvili Sua saukuneebis arcerTi armia
ar iyo.
erTgan teqstSi vkiTxulobT, rom jvarosanTa qveiTi meomrebi
`sxvadasxvagvari iaraRiT iyvnen SeiaraRebulni an saerTod Seuiara-
Rebelni iyvnen~ (gv. 31). saerTod SeuiaraRebeli ukve meomari ar aris,
is damxmarea.
wignSi uxvad SevxvdebiT istoriuli movlenebis zedapirul
ganxilvasa da faqtebis araswor interpretacias. ase, g. narimaniSvilis
mtkicebiT, 1054 wels selCukebma baRdadi aiRes da `garyvnili~ islamuri
sazogadoebis gadaxalisebis~ mizniT, `zogierTi monacemiT milionamde
12 Kelly DeVries, Medieval Military Technology (Peterborough, 1992), 35-6.13 Claude Blair, European Armour, circa 1066 to circa 1700 (London, 1958), 61.
368
adamiani mokles~ (gv. 9). msxverplis aseTi astronomiuli ricxvi metis-
metad gadaWarbebuli Cans. bar hebreusi, romelic dawvrilebiT aRwers
selCukTa sulTnis ToRrul-begis Sesvlas baRdadSi, mxolod mcire
Setakebebze mogviTxrobs adgilobriv TurqebTan da deilamelebTan.
sakmarisia iTqvas, rom rodesac sulTanma Setakebebis wamomwyebebi
dasaja, aseTi mxolod aTi Turqi iyo, rac areulobis arcTu did
masStabze metyvelebs.14 ibn al-asiric mogviTxrobs baRdadis mcxovrebTa
gamosvlaze selCukTa winaaRmdeg, magram arafers ambobs aseT msxverplze
da mxolod qalaqis erTi nawilis Zarcvaze amaxvilebs yuradRebas.15
ar aris swori avtoris mosazreba, TiTqosda `pirvelad istoriis
manZilze bizantiis imperiis arsebobas realuri safrTxe Seeqmna~ 1071
wels manaskertTan damarcxebisa da rumis sasulTnos daarsebis Semdeg
(gv. 9). arabTa eqspansiis dasawyisSi bizantia gacilebiT didi safrTxis
winaSe idga. sakmarisia iTqvas, rom TviT konstantinopoli arabebs
orgzis hqondaT garemoculi (671/4-678, 717-718) da imperia mxolod
Zlierma kedlebma da berZnulma cecxlma ixsna.
gaugebaria g. narimaniSvilis mtkiceba, rom jvarosnuli laSqro-
bebis dros muslimTagan `jvarosnebs pirvel rigSi fatimianTa jari
daupirispirda~ (gv. 13). jvarosnebs pirvelad, fatimianebze ufro
adre, rumis sasulTno da Semdeg selCukTa samyaros sxva erTeulebi
(antioqia, damasko, alepo, mosuli) daupirispirdnen.
g. narimaniSvili cdeba, rodesac Tvlis, rom jvarosnebTan
fatimianTa brZolis `yvela mcdeloba uSedegod dasrulda~, ris
sailustraciodac mohyavs ramlas sami brZola (gv. 70, Sen. 65).
sinamdvileSi, 1102 wels ramlas meore brZola egviptelTa gamarjvebiT
dasrulda.
naSromis susti adgilia Sua saukuneebis islamuri da evropuli
samxedro organizaciebis daxasiaTeba da Sefaseba.
ar aris damakmayofilebeli jvarosnul laSqrobamdeli islamuri
samyaros samxedro organizaciis mimoxilva (gv. 12-3), sadac avtori
mxolod omaianTa periods exeba gakvriT da arafers ambobs im
cvlilebebze, romlebsac adgili hqonda abasianTa epoqaSi (aseTia mZime
14 The Chronography of Gregory Abu’l Faraj, the Son of Aaron, the Hebrew Physician Commonly Known as Bar Hebraeus, translated from the Syriac by Ernest A. Wallis Budge, vol. I (London, 1932), 207-8.
15 ,translated and annotated by D. S. Richards (London, 2002), 99-102.
mamuka wurwumia
369
cxenosanTa mniSvnelobis zrda omaianTa periodis qveiT armiebTan
SedarebiT, Turqi mona-meomrebis gamoCena da maTi wamyvani roli), rom
aRaraferi vTqvaT selCukTa imperiaze.
kritikas ver uZlebs g. narimaniSvilis mier jvarosnuli mxedrobis
Sefaseba. misi azriT, jvarosnuli jari `araorganizebul masas
warmoadgenda~ (gv. 29); `raindebi sruliad aradisciplinirebulebi
iyvnen. SetevisTvis dawyobil raindebs Soris Tu romelime sxva
mimarTulebiT gadawyvetda wasvlas, mas am qmedebas veravin dauSlida~
(gv. 30). raindTa udisciplinobas da araorganizebulobas avtori
SemdgomSic aRniSnavs (gv. 51, 72). jvarosanTa armia marTlac aseTi
`araorganizebuli masa~ rom yofiliyo, is verasodes ver miaRwevda
raime warmatebas. ra Tqma unda, Tanamedrove standartebTan Seda-
rebiT raindTa disciplina moikoWlebda, magram aseTi mkacri
`Sefaseba~ istoriul realobas ar Seesabameba. warmodgena, rom
Sua saukuneebis armiebi Sedgeboda udisciplino, mxolod piradi
didebisaTvis mebrZoli meomrebisagan, karga xania warsuls
Cabarda. Tanamedrove istorikosebisaTvis ukve cxadia, rom Sua
saukuneebSi wvrTnas gadiodnen, rogorc individualurad, aseve
razmis SemadgenlobaSi, da rom razmebi urTierTSeTanxmebulad
moqmedebdnen.16 Son makglini miiCnevs, rom warmodgena impulsuri
raindis Sesaxeb, romelic brZolaSi windauxedavad ebmeba, metad
mcdaria.17 devid nikoli mourideblad sisuleles (nonsense) uwodebs
im azrs, romlis Tanaxmadac Sua saukuneebis meomari mxolod Tavis
Wkuaze ibrZoda da ar urTierTqmedebda TanamebrZolebTan.18 Sua
saukuneebSi raindebi ibrZodnen disciplinirebul formaciebSi,
patara taqtikur erTeulebad (evropaSi mas conroi ewodeboda)
dayofilebi. konrua senioris droSis qveS moqmedi vasalTa razmi
iyo; aseTi razmebi erTian sabrZolo wyobas qmnidnen.19 disciplinis
gareSe SuZlebeli iyo cxenosanTa Sokuri Setevis (mounted shock combat)
16 John Gillingham, “Richard I and the Science of War in the Middle Ages,” in War and Government in the Middle Ages. Essays in Honour of J.O. Prestwich, ed. by John Gillingham and J.C. Holt (Woodbridge, 1984), 78; Sean McGlynn, “The Myths of Medieval Warfare,” History Today, vol. 44, no. 1 (1994), 30-1; David Nicolle, Medieval Warfare Source Book: Warfare In Western Christendom (London, 1999), 250.
17 McGlynn, “The Myths of Medieval Warfare,” 31.18 Nicolle, Medieval Warfare Source Book: Warfare In Western Christendom, 250.19 J.F. Verbruggen, The Art of Warfare in Western Europe During the Middle Ages: From the Eighth
(Woodbridge, 1997), 7; Carroll Gillmor, “European Cavalry,” in Dictionary of the Middle Ages., Vol. 3 (New York, 1983), 204.
recenzia
370
warmatebiT ganxorcieleba, rac raindTa upirvelesi taqtikuri xer-
xi iyo.20
avtorma ver warmoaCina dapirispirebul mxareTa taqtika, ver axsna
damajereblad fatimianTa damarcxebisa da jvarosanTa gamarjvebis
mizezebi (mxolod religiuri fanatizmi amisaTvis sakmarisi ar aris),
ver gviCvena gansxvaveba selCukur da arabul armiebs Soris, sxvaoba maT
brZolis stils Soris. is mogviTxrobs mxolod Turq cxenosan moisarTa
brZolis stilze (gv. 33), magram aseTi taqtika ar iyo damaxasiaTebeli
fatimianTa armiisaTvis. mcdaria g. narimaniSvilis Tvalsazrisi, rom
`araorganizebulma da aradisciplinirebulma, magram fanatikurad
ganwyobilma laSqarma SeZlo mravalsaukunovani samxedro tradiciebis
mqone jaris damarcxeba~ (gv. 72). fatimianTa damarcxebis namdvili
mizezi jvarosanTa taqtikuri upiratesoba iyo. egviptelTa armiebs,
romelTa mTavar komponentebs qveiTi mSvildosnebi da xmliT da
SubiT mebrZoli cxenosnebi warmoadgendnen, ar axasiaTebdaT iseTive
mobiluroba, rogorc selCukTa cxenosan moisreebs. fatimianTa armia
brZolis velze uZrav, solidur samiznes warmoadgenda da uZluri
iyo jvarosanTa kavaleriis Sokuri dartymis winaSe.21 jvarosanTa
taqtikisa da brZolis wesis upiratesobas egviptelebTan gamarTuli
brZolebi mowmobs, sadac erTi SemTxvevis garda (ramlas meore brZola,
1102), isini mowinaaRmdeges yovelTvis amarcxebdnen: ramlas pirveli
(1101) da mesame (1105), iafas (1102) da ibelinis (1121) brZolebi.
calke aRniSvnis Rirsia g. narimaniSvilis mier rukebisa da
ilustraciebis gamoyenebis xerxi. is ise sargeblobs sxvaTa mier
Sedgenil-daxatuli masaliT, rom erTxelac ar uTiTebs avtoris
vinaobas. ase, suraTebi 2, 3, 4, 5, 6, 7 saqveynod cnobili angus
makbraidis naxatebia,22 sur. 10 krista huks ekuTvnis,23 sur. 9, 11, 12
ki geri embletonisaa.24 g. narimaniSvili aqac ver gaeqca Secdomebs,
xSir SemTxvevaSi jvarosanTa SeiaraReba wignSi ganxilul periodze
20 am taqtikis Sesaxeb ix. mamuka wurwumia, `wagrZelebuli SubiT brZolis wesi
da cxenosanTa dartymiTi taqtika: qarTuli gamocdileba~, saistorio krebuli, 1
(2011), 186-90, 208-9.
21 fatimianTa da jvarosanTa dapirispirebis samxedro aspeqtis Sesaxeb ix. R. C. Smail, , 2nd ed. (Cambridge, 1995), 83-7.
22 David Nicolle, (Oxford, 1982), pl. A, B, C, D, E, G.23 David Nicolle, (Oxford, 2001), pl. C.24 Terence Wise, Armies of the Crusades (Oxford, 1978), pl. A, B, F.
mamuka wurwumia
371
ufro gviania, meTormete suraTze (gv. 52) ki jvarosnebis nacvlad
bizantielebi arian gamosaxulni.
garkveul koreqtivebs saWiroebs istoriul pirTa Tu eTnikur
jgufTa saxelebic: deilemitebis an dailemitebis nacvlad unda iyos
deilamelebi (gv. 8, 22, da Smd.), fuSe de Sartres nacvlad fulxerius
Sartreli (gv. 24), viliamis nacvlad uiliami (gv. 32), bodvinis nacvlad
balduini an bodueni (gv. 32), da a.S.
teqstSi mravladaa koreqturebic, romelTa CamoTvlac Sors
wagviyvanda.
sakmaod vrceli inglisuri reziume naSromis Rirsebad SeiZleba
CagveTvala, rom ara erTi garemoeba: igi praqtikulad ar ekuTvnis
avtors da sxvadasxva inglisuri literaturidan sityvasityviT
gadmoweril kompilacias warmoadgens. sakmarisia iTqvas, rom 75-e
gverdis mesame abzaci gadmowerilia p. sandersidan,25 76-e gverdis
meore, mesame da meoTxe abzaci imave sandersidan,26 78-e gverdze meore
abzacis bolo nawili j. franss ekuTvnis,27 mesame abzaci d. nikols,28
meoTxe kvlav franss29 da a.S.
wignis dadebiT mxareebs miekuTvneba, TavisTavad sakiTxis dayeneba
da bazisuri informacia fatimianTa saxalifos Sesaxeb; garkveuli Ri-
re bulebis SeiZleba iyos, agreTve, grZeli eqscerptebi qronikebidan,
rac, saerTo jamSi, samwuxarod, srulebiTac ar aris sakmarisi am tipis
naSromisaTvis.
mamuka wurwumia
25 Paula A. Sanders, “The Fatimid state,” 154-5.26 iqve, 155-6.
27 France, Victory in the East, 363.28 Nicolle, , 84.29 France, Victory in the East, 365.
recenzia
ISBN
warmodgenili samecniero monografia, romelic exeba trapizonis
imperiis daarsebis sakiTxs, Sedgeba ori ZiriTadi nawilisgan: Tavi
I. `trapizonis imperiis daarsebamde~ (gv. 12-47); Tavi II. `trapizonis
imperiis daarseba~ (gv. 48-143). `winasityvaobaSi~ saubaria naSromis
aqtualobaze (gv. 7-8), xolo `geografiul garemoSi~ aRwerilia is
bunebrivi pirobebi, sadac arseboba uwevda trapizonis imperiis
mosaxleobas (gv. 9-11).
pirvel TavSi avtori ZiriTadad exeba qalaq trapizonisa da
zogadad CrdiloeT SavizRvispireTis istorias, romelSic mokled
aris ganxiluli 1204 wlamde regionSi mimdinare ZiriTadi movlenebi.
avtori vrclad saubrobs xalibebze, anu im tomebis Sesaxeb,
romlebic mosaxleobdnen qalaq trapizonis sanaxebSi (gv. 12-17). swored
xalibebma misces saxeli provincias, romelic trapizonis imperiis
centralur nawils warmoadgenda – xaldias (qaldea). miuxedavad imisa,
rom qarTul istoriografiaSi mravali gamokvlevaa xalibebis Sesaxeb
(magaliTad, g. meliqiSvilis, g. qavTaraZis Sromebi1 da sxv.), avtori
ZiriTadad Turq mkvlevrebs eyrdnoba.
imave, pirveli Tavis dasawyisSi avtori mimoixilavs qalaq
trapizonis daarsebas da mis istorias elinisturi epoqis dadgomamde
(gv. 18-23). sainteresoa msjeloba, ZiriTadad Turq avtorebze
dayrdnobiT, trapizonis saxelwodebis warmomavlobis Sesaxeb (gv.
18-20). momdevno monakveTSi saubaria pontos samefos Sesaxeb Zv.w.
302-64 wlebSi (gv. 23-27). avtori aqac, umTavresad, Turqi mkvlevrebis
Sromebs iyenebs, Tumca SeiZleboda pirvelwyaroebis moxmobac (mag.
apiane, straboni da a.S.). pontos samefos Sesaxeb avTenturi wyaroebis
1 SemovifarglebiT mxolod zogierTis dasaxelebiT:
giorgi qavTaraZe, anatoliaSi qarTvelur tomTa
gansaxlebis sakiTxisaTvis (Tbilisi, 1985).
XVII
373
garda, sasurveli iyo sxva, SedarebiT ufro avtoritetuli avtorebis
damowmebac.2
SedarebiT vrclad aris aRwerili romisa da bizantiis
mmarTvelobis periodi (gv. 27-47). saorientacio literaturad Turqi
avtorebis SromebTan erTad gamoyenebulia masala internetidan, maTi
didi nawili sruliad uadgiloa akademiuri naSromisTvis (mag. andria
pirvelwodebulis saqarTveloSi Semosvlis Sesaxeb citirebisas avtors
umjobesia daemowmebina `qarTlis cxovrebis~ akademiuri gamocemebi
da ara internet masalebi), aseve qarTuli masalac (specialuri
literatura da `georgika~); iSviaTad, magram mainc moxmobilia, iseTi
avtorebi, rogorebicaa T. uspenski, s. karpovi, e. braieri, s. vrionisi da
sxv. sainteresoa informacia imperator diokletianes (284-305) dros
trapizonis xelaxla mSeneblobis Sesaxeb, roca aigo is nagebobebi,
romlebic III saukunis 50-ian wlebSi guTebis laSqrobebis dros
dazianda (gv. 30-31). miuxedavad amisa, aqac ignorirebulia qarTuli
istoriografiis saintereso kvlevebi uSualod qalaq trapizonis
Sesaxeb. aseTia g. dunduas vrceli gamokvlevebi, romlebSic
numizmatikuri masalebis mixedviT ganxilulia qalaq trapizonis
politikuri, ekonomikuri Tu eTnikuri viTareba romaelTa xanaSi,3
romelTac z. batiaSvili saerTod ar icnobs.
momdevno furclebze avtori mokled mogviTxrobs trapizonis
Sesaxeb IV-XI saukuneebSi (gv. 33-37); SedarebiT ufro dawvrilebiT aqvs
2 pontos samefos Sesaxeb sakmaod vrceli literatura arsebobs, maT Soris
qarTul enazec. vasaxelebT specialuri literaturis mxolod mcire CamonaTvals,
romelic exeba pontos samefos istorias: T. Reinach, Mithradates Eupator, König von Pontos(Leipzig, 1895); C. McGing, The foreign policy of Mithridates VI Eupator, King of Pontus (Leiden, 1986); . , :( , 1996); Mithridates VI and the Pontic Kingdom, ed. by J.M. Højte (Aarhus, 2009). qarTuli
samecniero literaturidan gamovyofdi ramdenimes: giorgi gozaliSvili,
miTridate pontoeli (Tbilisi, 1965); Tedo dundua, kolxeTi, iberia da pontos
samefo numizmatikuri masalebis mixedviT (Tbilisi, 1993). g. gozaliSvilis
dasaxelebuli naSromi mis sxva gamokvlevebTan erTad damowmebuli aqvs zurab
batiaSvilsac.
3 giorgi dundua, `samoneto mimoqceva da savaWro-ekonomikuri urTierTobani
biWvintaSi numizmatikuri masalebis mixedviT Zv.w. II – ax.w. IV ss.~, didi pitiunti:
arqeologiuri gaTxrebi biWvintaSi, t. I (Tbilisi, 1975), 280-429; misive, `erTxel
kidev trapezuntis monetebis ikonografiis Sesaxeb~, didi pitiunti: arqeologiuri
gaTxrebi biWvintaSi, t. II (Tbilisi, 1977), 343-7. aseve, ixileT g. dunduasa da T.
dunduas TanaavtorobiT gamocemuli `qarTuli numizmatikis~ pirveli tomi:
giorgi dundua, Tedo dundua, qarTuli numizmatika, t. I (Tbilisi, 2006), 102-9.
recenzia
374
mimoxiluli gabrasebis moRvaweoba trapizonsa da zogadad, bizantiis
imperiaSi (gv. 38-47), romlebic, avtoris gancxadebiT, 1067-1140 wlebSi
(garkveuli intervalebiT – l. T.) xaldiis duqsis Tanamdebobas
flobdnen (gv. 40). avtori iqve xazs usvams gabrasebis qarTvelur
warmoSobasac, aqcenti keTdeba saqarTvelosTan kavSirzec. saer-
Tod, gabrasebis moRvaweobis sakiTxis win wamoweva aqtualurad
gveCveneba trapizonis imperiis daarsebis kuTxiT, rac avtorma
Sesabamisad asaxa kidec Tavis monografiaSi. aqve, ar iqneba urigo
qarTul istoriografiaSi arsebuli kvlevebis Sexsenebac, romlebic
ZiriTadad numizmatikis kuTxiT aSuqeben saqarTvelosa da trapizonis
urTierTobas. am kuTxiT gamovyofdi T. dunduas naSromebs.4 avtori
aseve ar icnobs n. lomouris mravalricxovan naSromebs aRniSnuli
epoqis (IV-XI ss.) saqarTvelo-bizantiis urTierTobebis Sesaxeb,
romelTagan araerTi exeba trapizonisa da lazeTis sakiTxebsac.5
xaldiis Temsa da gabrebze ramdenime naSromi aqvs i. nodiasac.6
miuxedavad trapizonis mxaris mokle daxasiaTebisa, romelic
mraval saistorio saxis naSromze dayrdnobiT aris wamodgenili,
gvxvdeba garkveuli uzustobebic, arasworad aris miTiTebuli romis
imperatoris adrianes mmarTvelobis wlebi (gv. 28), rac albaT ufro
teqnikuri saxis Secdomaa; gaugebaria ras niSnavs trapizonis mier
`damoukidebeli savaWro centris statusis~ mopoveba (gv. 36); 1021 wels
SirimnTan momxdari brZolis Sesaxeb avtori aRniSnavs, rom `Sirimni
ar aris lokalizebuli~ (gv. 36), Tumca arsebobs S. badriZisa da e.
kopalianis gamokvlevebi Sirimnis lokalizaciasTan dakavSirebiT.7
4 Tedo dundua, sevastosebi da marTlmadidebeli simaxia: daviT aRmaSenebeli
da Teodore gabrasi (Tbilisi, 2003); misive, bizantiuri provinciuli numizmatika:
gabrasebi da maTi samoneto emisiebi (Tbilisi, 2011).
5 nodar lomouri, `lazeTis saxelwodebis sakiTxisaTvis~, saqarTvelos
mecnierebaTa akademiis moambe, 5 (1964); misive, egrisis samefos istoria (Tbilisi,
1968); misive, saqarTvelo da bizantiis urTierToba V saukuneSi (Tbilisi, 1989).
amas garda, sul axlaxans gamovida n. lomouris vrceli monografia saqarTvelo-
bizantiis urTierTobebis Sesaxeb IV-IX saukuneebSi, ix. nodar lomouri,
saqarTvelos da bizantiis imperiis urTierToba (IV-IX ss.), naw. I (Tbilisi, 2011).
monografiis darTuli aqvs prof. nodar lomouris naSromebis vrceli nusxa. iqve,
307-6.
6 irine nodia, `qaldiis Temis sazRvarTa dadgenisaTvis~, saqarTvelos
mecnierebaTa akademiis moambe, 46, No 3 (1967), 793-6; irine nodia, `qaldiis Temi~,
saqarTvelos mecnierebaTa akademiis macne, 5 (56) (1970), 103-12.
7 SoTa badriZe, `Sirimnis brZolis lokalizebisa da TariRis Sesaxeb~,
leri TavaZe
375
arasworia p. ingoroyvas naSromebze dayrdnobiT gakeTebuli SeniSvna
daviT aRmaSeneblis araerTgzis gamoCenaze trapizonTan (gv. 44).
daviT IV-is laSqroba trapizonze wyaroebiT ar dasturdeba. ar aris
marTebuli debuleba, TiTqos `mTeli XII saukunis ganmavlobaSi
grZeldeboda metoqeoba bizantiasa da saqarTvelos Soris trapizonis
mxaris gamo~ (gv. 46). Cvens xelT arsebul wyaroebSi ar aris daculi
raime pirdapiri cnoba, romelic XII saukuneSi bizantia-saqarTvelos
samxedro konfliqts daadasturebda, miTumetes ver ganvavrcobT
am mosazrebas mTel XII saukuneze. arc giorgi III-is (1156/7-1184)
dros ulaSqriaT qarTvelebs trapizonamde, rogorc amas avtori
pavle ingoroyvas mixedviT aRniSnavs (gv. 47). iqve, rus mkvlevarze,
d. korobeinikovze dayrdnobiT motanilia arabi istorikosis al-
‘azimis cnoba trapizonelTa da qarTvelTa Setakebis Sesaxeb, sadac
qarTvelebi damarcxebulan (gv. 46). aRsaniSnavia, rom es cnoba
ufro adre gamoaqveyna g. jafariZem,8 rac sasurveli iyo avtorsac
gaeTvaliswinebina. Tumca, rogorc d. korobeinikovi samarTlianad
SeniSnavs, am dros trapizoni bizantiis imperiisgan damoukidebel
politikas atarebs da amdenad, am konfliqts saerTo araferi aqvs
saqarTvelo-bizantiis dapirispirebasTan. korobeinikovis es marTlac
saintereso SeniSvna motanili aqvs z. batiaSvilsac Sesabamis adgilas
(gv. 45-46), magram am faqtis aRniSvnisas, daSvebulia erTi teqnikuri
saxis Secdoma: `X saukunis 20-iani wlebis~ (gv. 45) nacvlad, unda iyos
`XII saukunis 20-iani wlebi~.
meore TavSi avtori uSualod exeba monografiis ZiriTad sakiTxs
– trapizonis imperiis daarsebas, romelsac igi imperiis damaarseblis
aleqsi I didi komnenosis (1204-1222) gardacvalebamde ganixilavs
(gv. 48-143). dasawyisSi farTod aris gaSlili msjeloba trapizonis
imperiis damaarseblebis – komnenosebis eTnikuri warmomavlobis
Sesaxeb (gv. 48-70). vrclad aris mimoxiluli aRniSnul sakiTxis
irgvliv arsebuli literatura. aseve, ganxilulia mravali saistorio
wyaros monacemebic. avtori ZiriTadad iziarebs g. gozaliSvilis
saqarTvelos mecnierebaTa akademiis moambe, 3 (1979), 67-82; vasil kopaliani,
`Sirimnis~ - `SirimTas~ brZolisa da adgilmdebareobis Sesaxeb, mnaTobi, 7 (1992),
176-82.
8 goCa jafariZe, `ramdenime epizodi demetre I-is zeobis xanidan~, Ziebani
saqarTvelosa da axlo aRmosavleTis istoriaSi, pirvelad daibeWda 1992 wels
(Tbilisi, 2012), 165.
recenzia
376
mosazrebas komnenosebis qarTuli warmomavlobis Sesaxeb da moyavs
damatebiTi argumentebi mis gasamyareblad. iqve, is ar gamoricxavs
imis SesaZleblobas, rom es gvari warmoSobiT iyos ara kastamonidan
an pontos komanadan, aramed lazeTidan an xaldiidan, sadac
dadasturebulia iseTi toponimebi, rogoricaa komaniTi da sxva.
dasavleT saqarTveloSi gvxvdeba soflebi: komani, komandeli da a.S.
(gv. 69-70). TviT is faqti, rom komnenosebi kapadokielebi iyvnen, eWvs ar
iwvevs, Tumca maTi eTnikuri warmoSobis istoria kvlav sadao sakiTxad
rCeba. am kuTxiT avtoris originaluri msjelobis miuxedavad, aris
ramdenime momenti, romelsac ver gaviziarebT: ar aris marTebuli
gancxadeba, TiTqos `anna (ana komnena – l. T.) mTeli Tavisi Txzulebis
manZilze arafriT migvaniSnebs aleqsis (imperatori aleqsi I
komnenosi – l. T.) raime organul kavSirze berZnul samyarosTan~
(gv. 66). ana komnena Tavis nawarmoebSi araerTxel adarebs aleqsi I
komnenoss aleqsandre makedonels, rac cxadyofs, rom XII saukuneSi
bizantielebi ara marto iCemeben aleqsandres memkvidreobas, aramed
cdiloben Seedaron mis Zlevamosil figuras TavianTi miRwevebiT.9
aseve ver daveTanxmebiT im mosazrebasac, rom `aleqsi komnenosi ar
ekuTvnoda tomiT im didgvarovanT (berZnebs), romelTa xelSic iyo
imperiis politikuri cxovrebis sadaveebi~ (gv. 68). al. kaJdanma kargad
uCvena, rom komnenosebis gvari WeSmaritad miekuTvneboda bizantiis
imperiis mmarTvel elitas, gacilebiT adre aleqsi I komnenosis
mmarTvelobamde.10 rac Seexeba eTnikur kuTvnilebas, aq aleqsis
araberZnul eTnikurobaze xazgasma aucileblad moiTxovs garkveul
dakonkretebas.
XI-XII saukuneebSi bizantielebi asxvavebdnen sul mcire ori saxis
identobas:11 1. `genos~, rac Zvel qarTulSi Seesabameba `naTesavs~. is
sisxliT naTesavis aRsaniSnavad ixmareboda xolme. Tumca, rodesac
saubaria formulaze `naTesaviT romaeli~ aq, iSviaTad, magram
adrebizantiur epoqaSi mmarTveli klasis saerTo warsuls esmeboda
xazi, rac garkveulwilad polieTnikurobasac moiazrebda.12 2.
9 VII. 5, XV. 7.
10 ( ,1974), 116.
11 G. Page, Being Byzantine: Greek identity before the Ottomans (Cambridge, 2008), 41-2.12 iqve, 42.
leri TavaZe
377
`eTnoss~, rac Zvel qarTulSi udris `tomiT~, anu modgmiT ama Tu im
xalxis warmomadgenels. Tanamedrove qarTulSi umjobesi iqneba, Tu
mas SevusabamebT termin `eTnoss~, an sulac `ers~. eTnosi, rogorc
jil peiji ganmartavs, ar moiazrebs mxolod sisxliT naTesavs, aramed
aRniSnavs `erTad mcxovreb jgufs~, kulturul erTobas, raSic erT
enaze mosaubre igulisxmeba.13 bunebrivia, bizantielis SemTxvevaSi,
rodesac erT enaze mosaubre adamianze vsaubrobT, vgulisxmobT
berZnul enas. sxva mxriv, berZnuli enis garda, eTnikurad romaeli
anu bizantieli aucileblad unda yofiliyo marTlmadidebeli
qristianic.14 amdenad, eTnikuri identobis TvalsazrisiT da religiis
kuTxiT, rac konkretuli bizantielisTvis mis kulturul kuTvnilebas
gansazRvravda, romaeli/bizantieli unda yofiliyo berZnul enaze
mosaubre marTlmadidebeli, romelic Tavs berZnul enaze `hromaioss~
uwodebda, xolo TiTqmis yvela ucxoelisTvis es `hromaiosi,~ misi
lingvisturi da kulturuli kuTvnilebidan gamomdinare, ubralod
berZenia. amdenad, rodesac vsaubrobT XI-XII saukunis bizantielze,
romelic sakuTar Tavs `hromaioss~ (bizantiels) uwodebs, masSi
apriori igulisxmeba lingvisturi da kulturuli TvalsazrisiT
berZeni. magaliTad, imave aleqsi komnenosis qaliSvilisTvis, ana
komnenasTvis ioane italosi ucxoelia, vinaidan italosis cudi
berZnuli aqcenti (is siciliidan iyo) konstantinopolSi gazrdil
anas uflebas aZlevda, igi ucxoelad CaeTvala.15 amrigad, aleqsis
da misi ojaxis araberZnobaze saubrisas, sasurvelia ganmarteba, Tu
ras niSnavs berZeni XI-XII saukunis bizantielisTvis, vinaidan aleqsi
lingvisturi da kulturuli TvalsazrisiT, sworedac rom berZenia,
xolo misi TviTidentoba – romauli. aqve aris kidev erTi teqnikuri
saxis Secdoma: `mixeil VII-m Tavis memkvidred sinadenosi daniSna~ (gv.
63), mixeil VII-s nacvlad unda iyos nikifore III.
momdevno nawilSi saubaria komnenosebis saqarTveloSi moRva-
weobaze, kerZod, andronike I komnenosis (1120-1185) saqarTveloSi yo-
fnaze, andronikes STamomaval andronikaSvilebze da mis SviliSvilebze
aleqsi da daviT komnenosebze, romlebic saqarTveloSi cxovrebis gamo,
avtoris azriT, qarTuli kulturis matareblebi iyvnen (gv. 71-76). iqve,
erT-erT internet saitze dayrdnobiT, sarecenzio naSromis avtori
13 iqve, 41-2.
14 iqve, 44.
15 , , V. 8-9; Page, Being Byzantine: Greek identity before the Ottomans, 48.
recenzia
378
wers, rom maT dedas rusudani erqva da is qarTveli unda yofiliyo
(gv. 74-75). es saintereso sakiTxia da mas, vfiqrobT, damoukidebeli
Seswavla sWirdeba. umjobesi iqneboda avtors ufro avtoritetuli
gamocemebi daemowmebina, vidre vikipediaa da am kuTxiT farTod
ganevrco msjeloba. sagulisxmoa aseve imis aRniSvna, rom andronike I
komnenosis moRvaweobas araerTi mecnieri Seexo. erT Tavis statiaSi v.
minorskim andronikes vizitze saqarTvelosa da SarvanSi sagangebod
SeaCera yuradReba, rac avtors gamorCa.16 andronikes moRvaweobas
sxva mravali naSromic mieZRvna, romlebic mniSvnelovan informacias
gvawvdian misi pirovnebisa Tu cxovrebis detalebis Sesaxeb, maT Soris
iseTi avtorebis, rogorebic arian e. maknili,17 o. iureviCi,18 k. varzosi,
h. maguliasi19 da sxv.
z. batiaSvili iZleva samecniero literaturis mimoxilvas
trapizonis imperiis daarsebis Sesaxeb. motanilia iseTi avtorebis
Tvalsazrisebi, rogorebicaa i. falmaieri, j. finlei, a. kuniki, u.
miuleri, T. uspenski, a. vasilevi, m. kurSanskisi, e. braieri, r. Sukurovi,
s. karpovi da sxv. (gv. 76-80). sainteresoa Turqi avtorebis CamonaTvali,
dasaxelebulia qarTveli avtorebic. avtoris Tanaxmad, `trapizonis
imperiis daarsebis sakiTxi naklebadaa Seswavlili qarTuli
istoriuli mecnierebis mier~ (gv. 80), rasac ver daveTanxmebiT. z.
avaliSvilis, g. gozaliSvilis, j. stefnaZis, o. lorTqifaniZis, i.
beraZis, v. kopalianis, r. metrevelis, l. uruSaZis, m. stefnaZis,
g. gamrekelis, s. margiSvilis, m. gabaSvilis statiebi Tu wignebis
calkeuli monakveTebi sawinaaRmdegoSi gvarwmunebs.20 Tumca, vrceli
16
Studies”, Vol. 11, N3 (1945), 550-78; igive statia ix. V. Minorsky, “Iranica: Twenty Articles”, Publications of the University of Tehran, Vol. 775 (1964), 120-50. am statiis meore paragrafi
swored andronike komnenosis saqarTvelosa da SarvanSi vizits exeba.
17 E. H. McNeal, “The Story of Isaac and Andronicus,” Speculum, Vol. 9, N3, (Jul., 1934), 324-9.18 O. Jurewicz, Andronikos I Komnenos (Amsterdam, 1970).19 H. J. Magoulias, “Andronikos I Komnenos: A Greek Tragedy,” Byzantina Symmeikta, 21 (2011),
101-36.20 zurab avaliSvili, jvarosanTa droidan: oTxi saistorio narkvevi, pirvelad
gamoica 1929 wels (Tbilisi, 1989), 52-94; oTar lorTqifaniZe, `trapizonis samefos
warmoSobis sakiTxisaTvis~, Tsu studentTa samecniero Sromebis krebuli, VI
(1953); giorgi gozaliSvili, `jvarosanTa IV laSqroba da bizantia~, Tsu Sromebi, 37
(1960); irakli beraZe, `saqarTvelosTan jvarosnebis urTierTobis sakiTxisaTvis~,
Tsu Sromebi, 87 (1960); misive, trapizonis imperiis daarsebis sakiTxisaTvis
(Tbilisi, 1971); SoTa badriZe, saqarTvelo da jvarosnebi, (Tbilisi, 1973) 30-1; roin
leri TavaZe
379
monografia aRniSnuli sakiTxis Sesaxeb aravis gamoucia. marTalia,
arsebobs i. beraZis SedarebiT mcire formatis naSromi `trapizonis
imperiis daarsebis sakiTxisaTvis~, Tumca misi citirebis indeqsi ar
aris maRali. miuxedavad amisa, vfiqrobT, rom zurab batiaSvils is
mainc unda gaeTvaliswinebina.
Semdgom avtori saubrobs uaRresad mniSvnelovan sakiTxze
– trapizonis imperiis daarsebis mizezebze (gv. 81-95). sruliad
viziarebT avtoris Semdeg daskvnas: `arsebul faqtobriv masalaze
dayrdnobiT SegviZlia vivaraudoT, rom qarTvelTa programa
maqsimumi iyo bizantiis saimperatoro taxtze mokavSire da monaTesave
komnenosTa sagvareulos aRdgena da saerTaSoriso arenaze saerTo
poziciiT wardgena~ (gv. 84). Tumca, aqve aRvniSnav rom es mosazreba
gamoTqmuli hqonda ernst-eduard kuniks, vinc erT-erTi pirveli
mivida analogiur daskvnamde,21 risi aRniSvnac zurab batiaSvils
gamorCa. kunikis aRniSnuli mosazreba ganavrces da ganaviTares sxva
mkvlevrebmac.22
metreveli, Tamar mefe: epoqis politikur-kulturuli da socialur-ekonomikuri
mimoxilva (Tbilisi, 1991), 193-9; levan uruSaZe, `trapizonis komnenTa Sto da
saqarTvelos bagrationTa samefo kari~, ciskari, 4 (1991), 144-8; soso margiSvili,
miTebi da realoba daviT aRmaSeneblis Sesaxeb (Tbilisi, 2006), 108-10, 273-9; maia
stefnaZe, `trapizonis imperiis daarsebis mizezisaTvis~, qarTuli diplomatia,
7 (2000), 155-72; givi gamrekeli, `komnenosebi saqarTveloSi~, SoTa mesxia 90 –
saiubileo krebuli miZRvnili SoTa mesxias dabadebis 90 wlisTavisadmi (Tbilisi,
2006), 145-50; manana gabaSvili, `trapizoni qarTuli wyaroebis mixedviT~, Tsu
Sromebi, aRmosavleTmcodneobis seria, 327 (Tbilisi, 1998); misive, `trapizonis
saerTaSoriso savaWro ekonomikuri urTierTobani X-XIII saukuneebSi~, axlo
aRmosavleTi da saqarTvelo (Tbilisi, 2002); misive, `Tamar mefis sazRvao
politikis istoriidan~, valerian gabaSvili 90 (Tbilisi, 2003), 163-87; misive,
`zRvaosnoba da gulanSaros sakiTxi `vefxistyaosanSi~, SoTa mesxia 90 – saiubileo
krebuli miZRvnili SoTa mesxias dabadebis 90 wlisTavisadmi (Tbilisi, 2006),
412-43; misive, `trapizonis imperiis daarsebis winapirobebi: daviT kurapalati~,
Tamar gamsaxurdia 70 (Tbilisi, 2007), 117-49. marTalia, zemoxsenebul naSromTa
mecnieruli Rirebuleba gansxvavebulia, magram vfiqrob, rom yovelive es
adasturebs im did interess, romelsac trapizonis imperiis daarsebis sakiTxi
iwvevda qarTul istoriografiaSi.
21
I III22 kukuri liluaSvili, `saqarTvelo da jvarosnebi~, istoria, sazogadoebaT-
mcodneoba da geografia skolaSi, 1, 1983, 53-4; maia stefnaZe, `trapizonis imperiis
daarsebis mizezisaTvis~, 165, 168, 170; soso margiSvili, miTebi da realoba daviT
aRmaSeneblis Sesaxeb, 108, 110, 274-5, 277.
recenzia
380
amasTan, ver gaviziarebT mosazrebas rom basili ezosmoZRvarTan
moxseniebuli aleqsi andronike I komnenosis (1183-85) ukanono Svili
iyo (gv. 84-85). Cvenamde moRweul wyaros teqstSi aleqsi komnenosi
marTlac andronikes Svilad aris dasaxelebuli, Tumca ramdenad iyo
is misi ukanono Svili da ara misi SviliSvili, es calke msjelobis
sakiTxia. sxvaTa Soris es mosazreba Tavis dros gamoTqva maia stefnaZem,
romelmac ivarauda bizantiaSi ganxorcielebuli ori laSqroba,
rac zurab avaliSvilis adre gamoTqmuli mosazrebis ganviTarebaa.23
aRniSnuli mosazreba efuZneba mixeil panaretosis cnobas da Tamaris
meore mematianes informacias, romelTac m. stefnaZe erTmaneTisgan
damoukidebel laSqrobebad miiCnevs. misi azriT, meore win uswrebda
pirvels.24 `cxorebaÁ mefeT-mefisa TamarisaSi~ vkiTxulobT: `da
waruRes lazia, trapizoni, limoni, samisoni, sinopi, kerasundi, kitora,
amastria, araklia da yovelni adgilni feblaRonisa da pontosani; misca
(Tamar mefem – l. T.) naTesavsa TÂssa aleqsis komnianossa, andronikes
Svilsa, romeli iyo maSin TÂT winaSe Tamar mefisa Semoxuewili~.25
aRniSnul cnobas istorikosebis didi nawili ukavSirebs
trapizonis imperiis daarsebaze arsebul mixeil panaretosis
informacias26 da eWvic ar SehqondaT, rom es cnobebi erTsa da imave
faqts gadmocemda. aRsaniSnavia, rom arc erT wyaroSi raime miniSneba
ori laSqrobis Sesaxeb ar aris. xolo qarTul wyaroSi moxseniebuli
`naTesavsa TÂssa aleqsis komnianossa, andronikes Svilsa~ SeiZleba
avtoris (Svilis da SviliSvilis aRreva), anda gadamweris Secdomas
mivaweroT. rogorc cnobilia, Tamaris meore mematianes teqstma
Cvenamde gviandeli redaqciiT moaRwia. amdenad, ar aris gamoricxuli,
rom Tavdapirvel teqstSi `Svili Svilsa~ yofiliyo dafiqsirebuli
`Svilsa~-s nacvlad. Znelad savaraudoa, rom Tamar mefes, romelsac
bizantiis imperiis taxtze andronikes memkvidreebis restavracia
hqonda ganzraxuli, Tavisi miznebisaTvis yofili imperatoris ukanono
23 zurab avaliSvili, jvarosanTa droidan: oTxi saistorio narkvevi, 57-60;
stefnaZe, `trapizonis imperiis daarsebis mizezisaTvis~, 155-72. amave sakiTxze
yuradReba gaamaxvila zurab batiaSvilmac (gv. 97).
24 iqve, 160-62.
25 `cxorebaÁ mefeT-mefisa Tamarisi~, qarTlis cxovreba, red. r. metreveli
(Tbilisi, 2008), 507.
26 miqel panaretosi, georgika – bizantieli mwerlebis cnobebi saqarTvelos
Sesaxeb, teqstebi qarTuli TargmaniTurT gamosca da ganmartebebi daurTo simon
yauxCiSvilma, t. 7 (Tbilisi, 1967), 165-6.
leri TavaZe
381
Svili gamoeyenebina da ara kanonieri, pirdapiri memkvidre andronike
I-isa, aleqsi manuelis Ze komnenosi, romlis mama, manueli, andronikes
ufrosi vaJi da taxtis memkvidre iyo. es ukanaskneli mamasTan erTad
1185 wels mokles konstantinopolSi momxdari amboxebis dros. amdenad,
CvenTvis naklebad Sesawynarebelia Tvalsazrisi ori laSqrobis
Taobaze da sruliad misaRebia r. Sukurovis mosazreba laSqrobis
1204 wels dawyebis Sesaxeb, romelic aprilis bolos aleqsi manuelis
Zis imperatorad kurTxeviT damTavrda.27 es iZulebiTi faqti iyo,
radgan am dros jvarosnebma konstantinopoli aiRes da mniSvnelovnad
gaarTules qalaqis dakavebisa da komnenosebis bizantiis dedaqalaqSi
restavraciis gegma.
trapizonis mmarTveli komnenosebi Tavs bizantiis imperatorebad
miiCnevdnen28 da ara calke aRebuli trapizonis an lazeTisa, rogorc
maT bizantiis oficialuri wreebi moixseniebdnen (ukanasknelTan
dakavSirebiT ix. giorgi paximere, nikifore grigorasi29 da sxv.). rac
Seexeba uSualod galaSqrebis mizezs, qarTuli wyaros mixedviT,
igi dakavSirebulia aleqsi III angelosis (1195-1203) dros momxdari
qarTveli berebis gaZarcvis faqtTan,30 rasac, rogorc Cans, xSiri
xasiaTi hqonda. qarTuli gemebis Zarcvis Sesaxeb miTiTebas nikita xo-
27
28 aRsaniSnavia, rom trapizonis mmarTvelebi TavianTi mmarTvelobis dasawyisidan
bizantiis imperatorebad Tvlian Tavs, xolo mas Semdeg, rac 1282 wels bizantiis
imperatori andronike II da trapizonis imperatori ioane II SeTanxmdnen, bizantiis
imperatorimxolodkonstantinopolismmarTvelebisTvisewodebinaT,trapizonis
imperiis mbrZaneblebi iwodebian `yoveli aRmosavleTis, iberiisa da perateias
(zRvisiqiTi) imperatorebad~, riTic inarCuneben saimperatoro Rirsebas, magram
uars amboben bizantiis memkvidreobaze. trapizonis imperatorebis titulaturis
Sesaxeb ix. N. Oikonomides, “The Chancery of Grand Komnenoi: Imperial Tradition and PoliticalReality”,
,42 (1981), 101-5; misive,
, 2007), 88-98.29 giorgi paximere, georgika – bizantieli mwerlebis cnobebi saqarTvelos
Sesaxeb, teqstebi qarTuli TargmaniTurT gamosca da ganmartebebi daurTo simon
yauxCiSvilma, 7 (Tbilisi, 1967), 67-73; nikifore grigorasi, georgika – bizantieli
mwerlebis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb, teqstebi qarTuli TargmaniTurT
gamosca da ganmartebebi daurTo simon yauxCiSvilma, 7 (Tbilisi, 1967), 124, 134-7.
30 `cxorebaÁ mefeT-mefisa Tamarisi~, 507.
recenzia
382
niatesTanac vxvdebiT.31 yvelaferi es arTulebda isedac gamwvavebul
politikur urTierTobas. erTgvari Sveba TiTqos aleqsi III-is damxoba
da aleqsi IV-is taxtze asvla unda yofiliyo. Tumca bizantiaSi
mcxovrebi qarTvelebisTvis situacia ar Seicvala, ramac Tamar mefis
samefo kars miaRebina gadawyvetileba, bizantiis xelisuflebaSi
aRedgina komnenosebi.
amdenad, m. stefnaZis mosazreba ori damoukidebeli laSqrobis
Sesaxeb, aradamajereblad migvaCnia, amave azrisaa CvenTvis saintereso
wignis avtoric. or laSqrobas zurab batiaSvilic ararealurad
miiCnevs da wers, rom moxda erTi laSqroba, romlis Sedegadac
ganxorcielda ori daniSvna: pirvelad aleqsis, andronikes ukanono
Svilis, xolo meored ki aleqsi manuelis Zis, romelic 1204 wlis aprilSi
imperatorad akurTxes (gv. 97-98). Tumca, rogorc zemoT mivuTiTeT,
Cven gansxvavebuli xedva gvaqvs da viziarebT istoriografiis farTo
wreebSi gavrcelebul im Tvalsazriss, romlis mixedviTac moxda erTi
laSqroba da Sesabamisad erTi kurTxeva.32 rac Seexeba laSqrobas,
mizezi, savaraudod, komnenosebis restavracia iyo, xolo sababi –
Tamaris istorikosTan moxseniebuli berebis gaZarcvis faqti.
yvelaferi zemoTqmulidan gamomdinare, bunebrivia, ar viziarebT
sxva mosazrebebs trapizonis imperiis daarsebis Taobaze, rogorc
amas zurab batiaSvili wers: `trapizonis gamoyofa bizantiis
imperiisgan adreve mzaddeboda da TviT gamoyofis faqtic 1204 wlis
konstantinopolis katastrofas win uswrebda~ (gv. 91). amas avtori
e.w. programa minimumis farglebSi aTavsebs, romelic restavraciis
Cavardnis SemTxvevaSi sarezervo varianti unda yofiliyo (gv. 85). Cveni
azriT, aranairi programa minimumi ar arsebobda, xolo trapizonis
imperiis, rogorc damoukidebeli politikuri subieqtis, daarseba
sruliad SemTxveviT moxda, yovelgvari winaswari gaTvlebis gareSe.
marTalia, trapizonis imperiis daarsebas garkveuli politikuri
bazisi hqonda Semzadebuli gabrasebis dinastiis mmarTvelobis saxiT
da trapizonis sanaxebSi mosaxle qarTveluri xalxis, lazebisa Tu
31 nikita xoniate, georgika – bizantieli mwerlebis cnobebi saqarTvelos
Sesaxeb, teqstebi qarTuli TargmaniTurT gamosca da ganmartebebi daurTo simon
yauxCiSvilma, 6 (Tbilisi, 1966), 132-3.
32 literaturisa da wyaroebis dawvrilebiTi analizi ixileT trapizonis
imperiis istoriis Sesaxeb gamocemul s. karpovis solidur naSromSi:
leri TavaZe
383
Wanebis eTnikuri elementis arsebobiT. magram specialuri gaTvla,
daarsebuliyo buferuli saxelmwifo, rogorc amas avtori wers pavle
ingoroyvaze dayrdnobiT, da rom mas unda Seesrulebina buferuli
qveynis roli saqarTvelo-rumis selCukebsa da saqarTvelo-bizantias
Soris (gv. 92-93), Cveni azriT Seuwynarebelia. TviT gabrasebs, rom-
lebsac didi komnenosebis erTgvar winamorbedebad Tvlian, araferi
esaqmebodaT xaldiis dasavleTiT mdebare miwebTan, romlebic si-
nopis, paflagoniis, biTiniisa da sxva samflobeloebis CaTvliT dai-
kava qarTulma jarma aleqsi da daviT komnenosebis monawileobiT.
es, bunebrivia, gamoricxavs damoukidebeli politikuri erTeulis
Camoyalibebis Sesaxeb gegmis arsebobis SesaZleblobas. im miwebze,
romlebic, Tamaris mematianes mixedviT, qarTulma jarma daikava,
ar arsebobda precendenti raime damoukidebeli qveynis arsebobisa,
Tu ar CavTvliT pontos samefos, romelic qronologiurad Zalian
moSorebulia 1204 wlis movlenebs, xolo gabrasebis mflobeloba ar
scdeboda xaldiasa da lazeTs.
sarecenzio naSromis avtori aseve iziarebs qarTul isto-
riografiaSi damkvidrebul mosazrebas, TiTqos trapizonis imperiaSi
ori politikuri orientacia, qarTuli da bizantiuri, ebrZoda
erTmaneTs (gv. 94). trapizonis imperiis istoriis amgvari gaazreba,
rogorc CvenTvis cnobilia, ar aris gaziarebuli Tanamedrove
bizantinologiaSi (ix. Sukurovis, karpovisa da sxva mkvlevarTa
Sromebi).
meore Tavis momdevno monakveTSi vrceli msjelobaa gaSlili
1204 wlis samxedro operaciis Sesaxeb (gv. 107). aRniSnul monakveTSi
avtori saistorio wyaroTa monacemebisa da specialuri literaturis
miTiTebiT cdilobs aRadginos 1204 wlis samxedro kampaniis ZiriTadi
konturebi. sainteresoa msjeloba ori amisosis, berZnulis da
Turqulis, Sesaxeb, ramac Sva Tanamedrove qalaqi samsuni (gv. 104-
106). 1204 wlis samxedro kampaniasTan dakavSirebiT moyvanilia aseve
gadmocemebi Tamar mefeze, romlebic daculia lazeTisa da xaldiis
adgilobriv mosaxleobaSi (gv. 106-107). avtori exeba Partitio Romaniae-s
saxeliT cnobil xelSekrulebas, romelic jvarosanTa liderebma dades
erTmaneTTan, amasTan dakavSirebiT motanilia saTanado literaturac
(gv. 100). aq, xazs gavusvam mxolod imas, rom aRniSnuli xelSekruleba da
masTan mimarTebiT laTinTa da qarTvelTa urTierTobis sakiTxi ganxi-
recenzia
384
luli aqvs al. TvaraZesac,33 rac miTiTebuli ar aris z. batiaSvilis
monografiaSi.
Semdeg nawilSi ganxilulia trapizonis imperiis sazRvrebis
maqsimaluri ganvrcoba. avtori askvnis, rom Tavdapirvelad trapizonis
imperiis sazRvrebi daaxloebiT 141 aTas kv. km-s aRwevda (gv. 107-110).
sazRvarze saubrisas avtori ganixilavs saqarTvelo-trapizonis
imperiis sazRvarsac da wers, rom igi qemalfaSas (Zveli saxeli makriali/
noReli) dasavleTiT unda yofiliyo (gv. 110). aRsaniSnavia, rom igive
mosazreba gacilebiT adre gamoTqmuli hqonda iv. javaxiSvilsac, masve
imeorebs d. musxeliSvilis redaqtorobiT Sedgenili saqarTvelos
istoriis atlasic.34 trapizonis imperiis samxreT-dasavleTi sazRvris
Sesaxeb specialuri statia aqvs gamoqveynebuli d. vinfildsac,
romelic z. batiaSvils ar gamouyenebia.35 baiburTisa da speris Sesaxeb
msjelobisas (gv. 109) avtors SeeZlo moexmo g. jafariZis monografiac,
romelSic, saTanado wyaroebis moxmobiT, kargad aris naCvenebi, rom
baiburTi da speri XIII saukunis dasawyisSi muslimTa xelSi iyo.36
momdevno paragrafSi aRwerilia biTinia-paflagoniis mflobelis
daviT komnenosis (1181/3-1212) moRvaweoba, romelic naklebadaa
Seswavlili qarTul istoriografiaSi. aRniSnuli sakiTxis Sesaxeb
msjeloba vrcelia da saintereso (gv. 111-126).
meore Tavis bolo nawilSi avtori ganixilavs trapizonis impe-
ratoris aleqsi I komnenosis (1204-22) moRvaweobas (gv. 126-143). igi
mogviTxrobs aleqsis moRvaweobis mraval mniSvnelovan aspeqtze,
romelTa Soris avtori gamoyofs 1214 wels qalaq sinopTan gancdil
politikur marcxs, rodesac trapizonis imperatori aleqsi I komnenosi
tyved Caigdes rumis selCukma Turqebma. z. batiaSvili ganixilavs am
katastrofis Sedegebs, rasac mohyva didi teritoriuli danakargebi
rumisa da nikeis sasargeblod (gv. 130-135). saerTo jamSi, aleqsi I
didi komnenosi avtors sazrian politikosad da karg mebrZolad hyavs
warmoCenili (gv. 139).
33 aleqsandre TvaraZe, saqarTvelo da kavkasia evropul wyaroebSi (Tbilisi,
2004), 126-7.
34 iv. javaxiSvili, qarTveli eris istoria, t. III (Tbilisi, 1966), 276-7; saqarTvelos
istoriis atlasi, mT. red. d. musxeliSvili (Tbilisi, 2003), 28, 30, 32-4.
35
Century,” Anatolian Studies, 12 (1962), 163-72.36 goCa jafariZe, saqarTvelo da maxlobeli aRmosavleTis islamuri samyaro XII-
XIII s-is pirvel mesamedSi (Tbilisi, 1995), 83.
leri TavaZe
385
`daskvnis magier~ aris mTeli ganxiluli masalis erTgvari
Sejameba, romelSic mokled aris gadmocemuli ZiriTad teqstSi
miRebuli mTavari daskvnebi (gv. 144-147). avtori wers da xazs usvams
im garemoebas, rom trapizonis imperia anatoliasa da kavkasias Soris
bunebriv bufers warmoadgenda da didi xniT akavebda saqarTveloSi
anatoliidan momdinare safrTxeebs. amis garda, bizantiasTan
SedarebiT trapizonis imperiis ufro xangrZlivi arseboba avtoris
azriT, kidev erTxel adasturebs, rom `misi Camoyalibeba ar yofila
SemTxveviTi da igi arc bizantiis bunebriv gagrZelebas warmoadgenda~
(gv. 147). yovelive es z. batiaSvilis poziciaa. aRniSnulis Sesaxeb zemoT
mivuTiTeT sakuTari pozicia, rasac aq aRar gavimeorebT.
amgvarad, Cvens winaSea monografiulad Seswavlili, saTanado
wyaroebisa da literaturis moxmobiT Sedgenili vrceli gamokvleva
trapizonis imperiis daarsebis Sesaxeb, romelic zurab batiaSvilma
(darujanaSvili) warmoadgina samecniero sazogadoebisa da aRniSnuli
sakiTxiT dainteresebuli mkiTxvelis winaSe. aRsaniSnavia isic,
rom z. batiaSvili aris kidev ori monografiis avtori, romelic
anatoliisa da saqarTvelos problematikas Seexeba.37 amdenad, avtori
gaTviTcnobierebulia saqarTvelosa da anatoliis urTierTobis
sakiTxebSi. igi icnobs specialur literaturas, rogorc qarTul,
rusul, inglisur da sxva evropul enebze, aseve Turqulenovani
istoriografiis masalebs. miuxedavad mravali wyarosa da
literaturis ganxilvisa, aris rigi sakiTxebi, romelic gansxvavebul
gaazrebas moiTxovs. magaliTisTvis komnenosebis dinastiis
eTnikurobis problema da trapizonis imperiis daarsebis uSualo
peripetiebic sakmarisia, romelTa srulyofili ganxilva dRevandel
etapze saistorio wyaroebis simwiris fonze SeuZlebelia.
miuxedavad specialuri literaturis kargi codnisa, avtori daum-
saxureblad ugulebelyofs qarTuli istoriografiaSi Seqmnil Sromebs,
romlebic uSualod exeba trapizonis imperiis daarsebis sakiTxs.
vfiqrob, monografiis avtors isini aucileblad unda daemowmebina
da gaeTvaliswinebina. ignorirebulia WaneTis Sesaxeb arsebuli qar-
Tuli gamokvlevebic. im mkvlevarTa Soris, romlebic mivuTiTeT,
37 zurab batiaSvili, qarTvelebi osmaluri periodis trapizonSi (Tbilisi, 2008);
misive, kapadokia (Tbilisi, 2010).
recenzia
386
gansakuTrebiT gamovyofdiT i. sixaruliZes,38 i. beraZesa da m. gabaSvils.39
sasurveli iqneboda, avtors meti yuradReba daeTmo trapizonis
imperiis istoriuli geografiisTvis. aseve meti yuradReba
gaemaxvilebina ekonomikuri faqtorebisTvis. trapizonis imperiis
socialuri istoria zogadad Zalian bundovnad aris Seswavlili
Tanamedrove bizantinologiaSi. zurab batiaSvilis (darujanaSvili)
`trapizonis imperiis daarseba~ vrclad aRwers politikuri da
diplomatiuri istoriis sakiTxebs, aseve yuradRebas amaxvilebs qalaq
trapizonisa da misi mmarTvelebis eTnikuri Semadgenlobis sakiTxebze.
yvelaferi es, trapizonis imperiis istoriis konkretuli sakiTxis
specifikuri gaazrebaa, magram ara kompleqsuri.
bunebrivia, dasaxelebul monografiaSi aris sxva araerTi
mniSvnelovani sakiTxi, romelic farTo msjelobasa da gansjas moiTxovs.
miuxedavad amisa, ZiriTadi nawili problemebisa, romelic trapizonis
imperiis daarsebas exeba, monografiaSi dasmulia da SemoTavazebulia
maTi gadaWris avtoriseuli mosazrebebic. Cven SevecadeT sakuTari
azri gamogveTqva rigi sakiTxebisa da saerTod, axali monografiis
Sesaxeb, romlis gacnobac saintereso iqneba, rogorc qarTvel
bizantinologebisaTvis, ise saqarTvelos istoriis mkvlevarTaTvis.
leri TavaZe
38 iuri sixaruliZe, WaneTi (lazeTi): saistorio geografiis masalebi, I-II (baTumi,
1977-9).
39 am ukanasknels z. batiaSvili asaxelebs (gv. 80), magram arsad imowmebs.
manana gabaSvilis Sromebis vrceli CamonaTvali, romelic uSualod exeba Sua
saukuneebis qalaq trapizonsa da trapizonis imperiis daarsebis sakiTxs, ixileT
me-20 sqolioSi.
leri TavaZe
ISBN
1798 wlis zafxulSi daiwyo napoleon bonapartes samxedro eqspedi-
cia egvipteSi, romelic mimarTuli iyo egviptis mamluqTa winaaRmdeg.
pirveli samxedro warmatebebis Semdeg gaCnda siZneleebi. aman aiZula
napoleoni 1798 wlis seqtemberSi frangebis SeTxelebuli aRmosavleTis
armia Seevso axali damxmare SenaerTebiT, egvipteSi mcxovrebi sxvadas-
xva erovnebis warmomadgenlebiT, maT Soris – axalgazrda mamluqebiT.
1799 wlis 23 agvistos napoleonma aRmosavleTis armia general klebers
gadaabara da dabrunda safrangeTSi. kleberis Semcvlelma generalma
menum 1801 wlis 30 agvistos kapitulacia gamoacxada aleqsandriaSi
ingliselebisa da Turqebis samxedro xelisufalTa winaSe. menum miiRo
ufleba, safrangeTSi waeyvana aramarto frangebis armia, aramed – misi
damxmare SenaerTebic. 1801 wlis 13 oqtombers am SenaerTebis wevrTagan
Camoyalibda mamluqTa samxedro eskadroni 240 mxedris SemadgenlobiT
(maT Soris iyo ramdenime qarTveli), romelic 1804 w. Sevida imperatoris
gvardiis SemadgenlobaSi. mamluqTa eskadronis Seqmna metyvelebda
im maRal Sefasebaze, romelic napoleonma misca mamluqTa samxedro
ostatobas. garda eskadronis wevrebisa, araerTma frangma generalma da
oficerma SeiZina da Tan waiyvana sakuTari mamluqebi. erT-erTi aseTi
mamluqi 1799 w. saCuqrad miarTves napoleons da is gaxda misi piradi
mcveli da saWurvelTmtvirTveli.
es mamluqi iyo rustami.
napoleonis mamluqi rustami (1780-83, Tbilisi – 1845, durdani,
safrangeTi) sakmao popularobiT sargeblobda sicocxleSi da
sikvdilis Semdeg, safrangeTSi da mis farglebs gareTac. misi saxeli
moxvda franguli da rusuli romanebis furclebze (magaliTad, l.
tolstois `omi da mSvidoba~, T. dostoevskis `idioti~, stendalis
XVIII
388
`bneli saqme~ da sxv.). rustamis cxovrebas mieZRvna g. fleiSmanis
wigni `rustami, napoleonis mamluqi~ (1910),1 m. deriberes statia
`rustamis mousvenari axalgazrdoba, an rogor gaxda qarTveli
napoleonis mamluqi~;2 es mkvlevrebi miuTiTebdnen, rom rustami
qarTuli warmomavlobis iyo. magram J. savani wignSi `napoleonis
mamluqebi~ ukve werda, rom `rustams uwodebdnen qarTvels imis gamo,
rom is daibada TbilisSi, radgan axlo aRmosavleTSi miRebuli iyo
ganesazRvraT adamianis erovneba im qveynis mixedviT, sadac is daibada
da ugulebelyofdnen mis erovnul kuTvnilebas. sinamdvileSi mis
ZarRvebSi Cqefda somxuri sisxli~.3 rac mTavaria, amis Sesaxeb werda
Tavad rustami, romlis `memuarebi~ axlaxan iTargmna frangulidan
qarTulad aleqsandre miqaberiZisa da nika xoferias mier.4
saWiroa aRiniSnos, rom `memuarebi~, romlebic qronologiurad
moicavs periods rustamis dabadebidan 1814 wlamde, frangulad
pirvelad gamosca kotenma 1888 w.5 XX saukunis damdegamde is kidev
1 H. Fleischmann, Roustam, mamelouk de Napoléon (Paris, 1910).2 M. Deribéré, “La jeunesse mouvementée de Roustam,” Bédi Kartlisa revue de kartvélologie, vol. 34
(Paris, 1976), 128-31; M. Deribéré, “Les Géorgiens dans le corps des mameluks de l’Empire,” BédiKartlisa Revue de kartvélologie, vol. 37 (Paris, 1979), 229-31.
3 Jean Savant, Les Mamelouks de Napoleon ( Paris, 1949), 324.4 `memuarebis~ qarTul enaze gamomcemlebi: aleqsandre miqaberiZe, axalgazrda
qarTveli istorikosi, luizianis saxelmwifo universitetis (aSS) profesori,
saqarTvelos napoleonis sazogadoebis prezidenti, didi britaneTis samefo
istoriuli sazogadoebis, amerikis samxedro istoriuli sazogadoebis da
napoleonis saerTaSoriso sazogadoebis wevri, specializdeba XVIII-XIX ss
evropis, gansakuTrebiT napoleonis omebisa da Sua aRmosavleTis samxedro
istoriis sakiTxebze. misi avtorobiT da redaqtorobiT gamoica mravali naSromi.
davasaxelebT mxolod monografiebs: The Russian Officer Corps in the Revolutionary and Napoleonic Wars, 1 (New York, 2005); Historical Dictionary of Georgia (Lanham, MA, 2007); The Battle of Borodino: Napoleon versus Kutuzov (London, 2007); The Battle of the Berezina: Napoleon’s Great Escape (London, 2010); The A to Z of Georgia (Lanham, MA, 2010). garda amisa a.
miqaberiZis redaqtorobiT gamoica aseve araerTi naSromi: Conflict and Conquest in the Islamic World: Historical Encyclopedia (Santa Barbara CA, 2011), 2 volumes; Russian Eyewitness Accounts
(London, 2012) da sxv. nika xoferia, romelic aris saqarTvelos
napoleonis sazogadoebisa da napoleonis saerTaSoriso sazogadoebis wevri,
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis humanitarul
mecnierebaTa fakultetis I kursis studenti istoriis ganxriT, dainteresebulia
samxedro istoriis sakiTxebiT. miuxedavad axalgazrda asakisa, ukve gamoaqveyna
bibliis samxedro enciklopedia (Tbilisi, 2011).
5 “Mémoires inédits de Roustam, mamelouk de Napoléon Ier,” Revue rétrospective, T. 8 (1888), 3-37, 49-78, 97-140, 145-68.
goCa jafariZe
389
oTxjer gamoica f. masonis redaqciiT. 1997 wels rustamis memuarebi
somxebma Targmnes rogorc rusulad,6 ise – somxurad. rac Seexeba
sarecenzio wigns, misi Targmani emyareba 1911 wlis frangul
gamocemas.7 Targmani Sesrulebulia kargi qarTuliT. mTargmnelebma
gaiTvaliswines `memuarebis~ rusuli Targmanic, romelSic a. miqa-
beriZem, franguli originalisgan gansxvavebiT, gamoavlina araerTi
uzustoba da Seusabamoba.
`memuarebis~ qarTuli Targmanis 21-gverdian profesiul doneze
daweril winasityvaobaSi a. miqaberiZe asaxelebs ZiriTad Sromebs rus-
tamis biografiis Sesaxeb; mogviTxrobs, Tu rogor gayides is egvipteSi
da rogor aRmoCnda 1799 w. napoleonis samsaxurSi. rustami Tan axlda
napoleons TiTqmis yvela samxedro kampaniaSi, rogorc misi piradi
mcveli da mosamsaxure. magram rustami ar wahyva napoleons, roca is k.
elbaze gaasaxles. amitomac, roca imperatori safrangeTSi dabrunda
1815 w. martSi, ar daabruna rustami Tavis samsaxurSi. a. miqaberiZe
mokled mogviTxrobs rustamis sicocxlis bolo 30 wlisa da misi
ojaxis Sesaxeb. rustami gardaicvala 1845 w. 7 dekembers safrangeTSi,
durdanSi, sadac is dasaxlda. mkvlevari ganixilavs rustamis
urTierTgamomricxav daxasiaTebebs, misi memuarebis publikaciebsa
da exeba saqarTveloSi gavrcelebul Tvalsazriss rustamis qarTuli
warmomavlobis Sesaxebac (gv. 3-24).
rogorc dasavleTSi, ise saqarTveloSic, rustami did interess
iwvevda. minda am sakiTxs ufro dawvrilebiT Sevexo, vidre a. miqaberiZis
winasityvaobaSia. es im qarTvel avtorTa sayuradRebod, romlebic
xSirad sakiTxis Seswavlas saTanado dros ar uTmoben; aviwydebaT, rom
ama Tu im pirovnebis erovnebis miCqmalva, rogorc CvenTvis, ise Cveni
mezoblebisTvisac gamaRizianebelia.
rustams saqarTveloSi, umetes SemTxvevaSi, qarTvelad Tvlidnen.
napoleonis mudmivi Tanmxlebis – rustamis qarTveloba, ris garkveul
6
rusuli gamocemis
saTauri ar Seesabameba franguls im nawilSi, romelic exeba rustamis somxobas,
rac `memuarebis~ frangul gamocemebSi ar gvxvdeba.
7 Souvenirs de Roustam, mamelouk de Napoléon Ier, introduction et notes de P. Cottin, préface de F. Masson, Quatrième édition (Paris, 1911). a.miqaberiZe aRniSnavs, rom memuarebis
ukanaskneli franguli redaqcia 2010 wels gamovida: Le mamelouk de Napoléon: les memoires de Roustam, le garde du corps de l’Empereur (Paris, 2010).
recenzia
390
safuZvelsac iZleoda XIX-XX ss-is damdegis franguli publikaciebi,
magnitiviT izidavda qarTvel mwerlebsa da mkvlevrebs.
mixeil javaxiSvilma, romelmac rustamis biografiac icoda da
larusis didi enciklopediac gamoiyena, `arsena marabdelSi~ rustami,
warmoSobiT kumisis tbis midamoebidan, idealizebuli marabdeli
meamboxe arsenas deidaSvilad gamoiyvana. didi mwerlis warmosaxviT,
man werilic ki miswera ukve londonSi mcxovreb rustams, sTxovda
saqarTveloSi dabrunebuliyo da erTad ebrZolaT batonebisa da
rusebis winaaRmdeg: axla: erTi napalavani Cvenc gvinda da ver gviSovia.
modi da Sen inapalavneo~.8
konstantine gamsaxurdia `dionisos RimilSi~ mogviTxrobs, Tu
rogor uambo konstantine savarsamiZes parizelma moxucma bukinistma
Sartriem `qarTveli avanturistis rustomis Sesaxeb~. Sarleruas
brZolaSi mokluls, Turme mas napoleonma Zegli daudga Semdegi
warweriT: `aq asvenia mona RvTisa, rustomi. didi imperatoris erTguli
megobari, qarTveli-saqarTvelodan~. ufro metic, savarsamiZem Sarle-
ruas patara kaTolikuri eklesiis galavanSi miagno kidec rostomis
saflavs da TeTri yvavilebis gvirgviniT Seamko misi samare.9 Sarleruas
brZola kunZul elbadan safrangeTSi dabrunebuli napoleonis asi dRis
tragikuli finalis uvertiura iyo. 1814 wlis 15 ivliss, safrangeTis
sazRvarTan, im dros holandiis, dRes ki belgiis qalaq SarleruasTan
SetakebaSi, napoleonma sZlia prusielebs, gadalaxa md. sambra da daiZra
vaterloosken, sadac 18 ivliss damarcxda ingliselebisa da prusielebis
armiasTan brZolaSi. am dros rustami ar imyofeboda napoleonTan, radgan
elbadan dabrunebulma imperatorma is aRar miiRo.
rustams sagangebo romani miuZRvna irakli ugulavam.10 am wignSi
rustami aseve qarTvelia, xolo mamamisi honani – anania gaxda. ruseTis
kampaniis dros, napoleonma rustami Turme petre bagrations elCadac
ki gaugzavna.11
8 m. javaxiSvili, arsena marabdeli, rCeuli Txzulebani, tomi IV (Tbilisi, 1961), 417.
9 k. gamsaxurdia, dionisos Rimili, rCeuli Txzulebani, tomi V (Tbilisi, 1961),
630-31.
10 i. ugulava, durdanSi aris saflavi (Tbilisi,1986).
11 ai rogor warmoidgina mweralma am ori pirovnebis saubris finali: bagrationi
– `sadauri xar, saidan gagitaces? rustami: saqarTvelodan! bagrationi wamodga,
sul axlos mivida mamluqTan, TvalebSi CaaSterda. – qarTuli ici? – ara. arc man
(e.i. bagrationma) icoda... rustams uxaroda, aseTi mtkice xasiaTis, Seuvali da
Seupovari Tanamemamule rom ixila~ (gv. 152-53, 156).
goCa jafariZe
391
mwerals aqvs ufleba, Tavisi warmosaxviT Seqmnas gmirebi da ararse-
buli epizodebic, magram cudia is, rom mere am saxiT isini sxva avtorebis
samecniero-popularuli werilebis furclebze gadainacvleben; roca,
magaliTad, TbilisSi dabadebuli somxuri warmomavlobis rustami mainc
marabdelad da qarTvelad gamocxaddeba12 da iwereba leqsebic.13 qarTuli
internetis sivrceSi qveyndeba patriotuli masalebi rustamis Sesaxeb
da mxatvrul-istoriuli narkvevebic,14 zogjer erTi romelime saerTo
wyarodan gadmowerili tyuili da marTali.15
nawili qarTveli mkvlevrebisa, romlebmac icodnen rustamis
memuarebi, qarTul Jurnal-gazeTebSi gamoqveynebul statiebSi
(m. xuxuni,16 i. tabaRua17) mainc miiCnevdnen mas qarTvelad. amasTan,
gaugebari mizezebiT, mkiTxvels awvdidnen rustamis qarTul gvars,
romelsac saerTo ar hqonda sinamdvilesTan. m. vadbolskim, Wadrakis
istoriisa da qarTuli heraldikis mkvlevarma, romelmac rustami
qarTvelad gamoacxada, daasaxela misi gvaric – xonamaSvili.18
cnobilma qarTvelma istorikosma givi Jordaniam rustami razmaZis
12 m. TarxniSvili, `marabdeli mamluqi~, axalgazrda komunisti, 20.I, #9 (1962).
13 magaliTad, ori leqsi (`napoleon bonaparti~ da `mamluqis saflavze~),
anonimi avtorisa (levan63), romelic aaRelva qarTveli rustamis cxovrebam
(internetresursi: http://urakparaki.com/?m=4&ID=49260). parizSi napoleonis saflav-
Tan mdgomi is wers: `simarTles getyviT, aq rom videqi, amayi viyav, rom var
qarTveli, radgan bonaparts piradi mcveli, qarTveli hyavda, Tan avlabreli...
zustad amitom meamayeba, imperatoris kubosTan dgoma, roca vfiqrob, rom
mas gverdSi edga qarTveli biWi, Tavisi bedis amayi mona~. durdanSi, rustamis
saflavTan ki wers: `mec riTi mogce nugeSi? mxolod maqvs Taflis sanTeli, da eris
Senis qarTvelTa, nakvesi danabarebi: mSvidad ebare frangT miwas, Cafluls ia da
vardebSi, Cven gvexsomebi maradJams, SegamkobT SaravandebSi~. (internetresursi:
http://urakparaki.com/?m=4&ID=44513)14 giorgi maxaraZe, `vin iyo napoleonis piradi mcveli? rustami anu Tbiliseli
mamluqis istoria~, saqarTvelos respublika, 1. V (2011).
15 nona Selia, `napoleonis mamluqi rostom razmaZe (1780-1845)~, saiti:
qarTulo miwav dasaficaro, sad ar wasulan Seni Svilebi (internetresursi: http://mdinareebimwerlobashi-nonka. blogspot.com/2012/01/blog-post.html).
16 mamia xuxuni, `mamluqi rustami~, mnaTobi, 3 (1984), 170-3.
17 i. tabaRua, `rustamis mousvenari axalgazrdoba, anu rogor gaxda igi napo-
leonis mamluqi~, Tbilisi, 12.VI. (1986).
18 m. vadbolski, rustam mamluqis Tavgadasavali~, soflis cxovreba, 11, VIII (1967);
igive statia ucvlelad dabeWda gazeTSi tyibuli, 22.VIII (1967). qarTvelad aris is
dasaxelebuli erTi anonimi avtoris mier: `rustani~, avangardi (cxakaia), 30.VIII
(1959).
recenzia
392
gvariT Seitana `qarTul sabWoTa enciklopediaSi~.19 g. Jordania, Cans,
endo qarTvel emigrant-mkvlevars italiaSi – Salva beriZes,20 ro-
melic, Tavis mxriv, imowmebda italieli istorikosis g. guateris
gamokvlevas rustamis Sesaxeb.21
guateris wigni, romelic, Cemi TxovniT, Tavazianad momawoda a.
miqaberiZem, mniSvnelovnad aris davalebuli rustamis memuarebisgan.
masSi saerTod ar aris naxsenebi gvari razmaZe da is, Salva beriZis
`Semoqmedebaa~.
cxadia, saqarTveloSi iyvnen mkvlevrebi, romlebmac icodnen
rustamis eTnikuri warmomavloba. maT Soris, albaT, pirvelia giorgi
bei-mamikoniani, evropuli enebis SesaniSnavi mcodne, romelmac
safuZveli Cauyara saqarTveloSi erayisa da egviptis qarTuli
warmoSobis mamluqebis istoriis kvlevas. 1957 wels, ali beis Sesaxeb
daweril narkvevSi, is werda: `egviptis SeiaraRebuli Zalebis wminda
mamelukuri nawilis SemadgenlobaSi cota rodi iyvnen araqarTvelni.
cnobilia, magaliTad, rom egviptidan wamoyvanili piradi mameluki
rusTami somexi iyo~.22
samwuxarod, rustamis cxovrebiT dainteresebul pirT ar wau-
kiTxavT, arc giorgi bei-mamikonianis aRniSnuli statia da arc mis
mier miTiTebuli rustamis memuarebi. SeumCneveli darCa konstantine
kotrikaZis statiac, romelmac sagazeTo statiaSi, mravalricxovani
masalis safuZvelze, kvalificiurad da obieqturad gaaSuqa rustamis
cxovreba da J. savanis mixedviT aRniSna misi somxuri warmomavlobac.23
sarecenzio naSromis gamocemamde rustamis somxur warmomavlobaze
werdnen am striqonebis avtori24 da merab kalandaZe.25 magram aseTi
19 g. Jordania, rustami~, qarTuli sabWoTa enciklopedia, t. 8 (Tbilisi, 1984), 515
da es gvari – razmaZe ukve meordeba vikipediis ucxour versiebSic.
20 Salva beriZe, `napoleonis mxlebeli – rostomi~, kavkasioni, XII (parizi, 1967),
96. informacia amis Sesaxeb ix. guram SaraZe, `Salva beriZe~, saxalxo ganaTleba, 18.
I (1989), 9.
21 Gualtiero Guatteri, Roustam: il mammalucco di Napoleone; storia, memorie, aneddoti (Napoli, 1935).
22 g. bei-mamikoniani, `qarTveli mamelukebi egviptis suverenitetis aRdge-
nisaTvis brZolaSi~, mnaTobi, 9 (1957), 130.
23 , 27.09 (1998).
24 g. jafariZe, `iyvnen qarTvelebi napoleonis armiaSi?~, Cveni mwerloba, 8. VIII,
(2011), 4-5.
25 merab kalandaZe, `rustami – napoleonis mamluqi~, istoriani, IX (2011), 46-9.
goCa jafariZe
393
Sromebi iSviaTi iyo, xolo ukanasknel xanebSi internetis qselSi
gavrcelebul masalebSi mis Sesaxeb kidev mravali siurprizi ixila
qarTvelma mkiTxvelma.
miTebi rustamis garSemo marto saqarTveloSi ar iqmneboda.
m. neimani 1899 w. werda, rom rustami, romelic daibada yarabaRSi,
napoleonis pirvelad gadadgomis Semdeg, marselidan zRviT
gaemgzavra aRmosavleTSi. man miaRwia Teirans da iqidan dabrunda
kavkasiaSi, monawileoba miiRo 1826-28 wlebis ruseT-sparseTis omebSi
da sicocxlis bolo wlebi gaatara SuSaSi.26
unda iTqvas, rom somxebma daagvianes rustamis popularizeba.
mxolod 1983 w. v. poRosianma somxeTis akademiis sazogadoebriv mec-
nierebaTa macneSi dabeWda nawyvetebi rustamis biografiidan.27 miuxe-
davad imisa, rom Tanamedrove somxur samecniero literaturaSi rus-
tamis vinaoba garkveulia, internetis zogierT saitze mainc gvxvdeba
aseTi ram: is aris rostom oganesis Ze xaCatriani, dabadebuli Tbilis-
Si, SuSelis ojaxSi.28
miTebi rustamis Sesaxeb Seiqmna TurqeTSi da gadainacvla azer-
baijanSi. 2001 w. azerbaijanis mecnierebaTa akademiis fizulis saxe-
lobis xelnawerTa fonds saCuqrad gadaeca Turqi mkvlevris alTan
araslis `Turquli nakvalevi evropaSi~ (Altan Arasli, “Aavrup’ada Türq izleri”).
avtori amtkicebs, rom rustams Tavdapirvelad eZaxdnen iahias da is
iyo warmoSobiT daRestnidan. am wignze dayrdnobiT azerbaijaneli i.
rustamovi Tvlis, rom is daRestneli Turqia, kumiki an azerbaijaneli.29
am SemTxvevaSi ratomRac iviwyeben imas, rom es iahia ueWvelad muslimi
26
27
, 7 (1983), 77-90.28 internetresursi: .29
internetresursi: http://www.echo-az.com/archive/2007–11/1686/istoriya01.shtml). sxva azerbaijanul saitze weria:
(internetresursi: http://otvet.mail.ru/question/29830901/). araslis wignma da
azerbaijanSi gamoqveynebulma am saitma gamoiwvia mkveTri reaqcia somxeTSi. erT
somxur forumze is ase Seafases:
(internetresursi: http://artsakhwebcombat.am/forum/showthread.php?t )
recenzia
394
unda yofiliyo, xolo muslims, SariaTiT, monad ver gayiddi da,
Sesabamisad, is verc mamluqi gaxdeboda.
`memuarebis~ gamocemebi qarTul (da rusul) enebze, imedia, bolos
daudeben rustamis warmomavlobis Sesaxeb usafuZvlo saubrebs.
`memuarebidan~ Cans, rom egvipteSi monad gayidvis Semdeg,
rustamma, rogorc yvela mamluqma, islami miiRo da mas iahia (Ijahia)
uwodes (gv. 50). qarTul publikaciebSi (mag. xuxuni) aRniSnulia, rom
rustams ar axsovda bavSvobis saxeli.30 magram memuarebidan~ Cans, rom
ase ar aris. napoleonma mas swored is saxeli – rustami daubruna (gv.
50), bavSvobaSi rom erqva da es saxeli safrangeTSi zogjer JRerda,
rogorc rustani.
gasarkvevia rustamis gvari. am mxriv rustamis mier cudi kaligra-
fiiT, anda misi karnaxiT dawerili `memuarebi~ pirvelive striqonSi
gaugebrobas qmnis. aq dasaxelebuli iyo mamis saxeli “R …Kovan”. Semdeg
pol kotenma daaskvna, rom saxeli unda wavikiTxoT, rogorc `rustam
honani~.31 `memuarebis~ rusul TargmanSi honanis nacvlad weria unani.
gamodis, rom rustamis mamasac igive saxeli hqonda da honani maSin papis
saxeli iqneba, saidanac SeiZleboda ewarmoebinaT gvari unaniani, Tumca
ki is arsadaa dafiqsirebuli. maS saidan gaCnda raza, rogorc rustamis
gvari, romelic amotvifrulia misi saflavis qvaze durdanSi? savani
Tvlis, rom rustamis mamas erqva raza da iwodeboda raza honanad (raza
Ze honanisa), xolo rustami gaxda rustam raza (rustami Ze razasi).32
savanis mier motanil mamluqTa siaSi 151-e nomrad rustami swored
asea Setanili (Fils de Reza Honan).33 raza mamluqi rustamis mamis saxelad
miaCnia v. poRosiansac.34 magram “R …Kovan” frangul, rusul da qarTul
gamocemebSi aRdgenilia rogorc `rustam~ da ara `raza honani~.
raza (riza, reza, rida, reda) wminda islamuri saxelia: an ,
gavrcelebuli sparsul, Turqul, egviptur da sxva qveynebis islamur
anTroponomikaSi da niSnavs `keTilganwyobas~, `kmayofilebas~. is gvx-
vdeba damoukidebladac da Sedgenil saxelebSic. SeiZleba davasa-
xelo Siiti imamitebis me-8 imami, ‘ali ar-rida’ (gard. 818 w. ). 1819-20 ww.,
30 xuxuni, mamluqi rustami, 172.
31 aqedan unda modiodes vadbolskiseuli rustamis ararsebuli gvari xonamaSvili.
32 Savant, Les Mamelouks de Napoleon, 325. 33 iqve, 453.
34
goCa jafariZe
395
egvipteSi mogzaurobis dros, giorgi avaliSvils Sexvda muhamed ali
faSas samsaxurSi myofi, avaliSvilebis yofili yma, martyofeli andrea
knotisSvili, gamuslimebuli mahmad aRa mustoufi qaia raza.35
Zneli saTqmelia, ramdenad iyo SesaZlebeli, rom XVIII s-Si raza
daerqmiaT somexi qristianisTvis. somxur anTroponomikaSi, romelic
motanilia internetis qselSi, saxeli raza (reza) saerTod ar Cans.36
me maqvs eWvi, rom egvipteSi gamuslimebis Semdeg, rustams ewoda ormagi
saxeli: iahia raza da am saxelis meore nawili – raza safrangeTSi gaiazres
rogorc gvari. rustamisTvis amas didi mniSvneloba ar hqonda. Tavis mxriv,
raza Salva beriZem gaiazra rogorc `razmaZe~ da is amJamad damkvidrda
qarTul gamocemebSi da Sevida vikipedias sxvadasxvaenovan versiebSic.37
rustamma pataraobisas datova Tbilisi. is moitaces ganjaSi maSin,
roca aperkanidan (yarabaxi) yazaxSi midioda mamasTan. rustami kargad
acnobierebda, vin iyo erovnebiT. ganjaSi erTi ucnobi axalgazrdis
kiTxvaze, saubrobda Tu ara is somxurad, man upasuxa, rom somexi iyo
da enac icoda (gv. 31). rodesac rustami mihgvares napoleons, kiTxvaze,
saidan iyo is, rustami ueWvelia upasuxebda – saqarTvelodan, radganac
somxeTi, rogorc politikuri erTeuli im dros ar arsebobda.
napoleonma rustami aRiqva, rogorc qarTveli. ar vici, oficialur
doneze rustami amJRavnebda Tu ara Tavis erovnebas, magram ueWvelia,
amiT amayobda. ai, ras wers is `memuarebSi~ mamluqebTan dakavSirebiT:
`bevri fiqrobda, rom mxolod qarTvelebs da megrelebs... SeuZliaT
gaxdnen kargi mamluqebi. ar vici, ra ganapirobebs am damokidebulebas,
arada, somxebi sxva erebze bevrad mamacebi arian~ (gv. 38).38
es unda gaiTvaliswinon im qarTvelma mkvlevrebma, romlebic
rustamis qarTvelobaze akeTeben aqcents.
35 giorgi avaliSvili, mgzavroba Tbilisidan ierusalimamde, teqsti gamosacemad
moamzada, gamokvleva, leqsikoni da saZieblebi daurTo el. metrevelma (Tbilisi,
1967), 128, 136 da sxv.
36 Armenian Male Names – Armeniapedia.org (internetresursi: http://www. armeniapedia.org/index.php?title=Armenian–Male–Names).
37 magaliTad, .(internetresursi: http://ru.wikipedia.org/wiki ); Rustam Raza. Wikipedia, la enciclopedia libre (internetresursi http://es.wikipedia.org/wiki/Rustam–Raza)
38 osmalTa xanis mamluqTa egvipteSi ase ar iyo. sakmarisia aRiniSnos, rom
XVIII s-is II naxevris egvipteSi mamluqTa oligarqiaSi (beiliqaTSi) da qveyanaSi
dislocirebuli 7 samxedro korpusis xelmZRvanelobaSi (aRebi da qeTxudebi)
somexi saerTod ar gvxvdeba.
recenzia
396
rustamis `memuarebSi~ mkiTxveli waikiTxavs misi cxovrebis
epizodebs ojaxSi – monad gayidvamde, egvipteSi, sadac SeiZina
warmoSobiT qarTvelma salih beim; imis Taobaze, Tu rogor aCuqa is
cnobilma Teologma Seixma al-baqrim napoleon bonapartes, rogor
gaxda misi piradi mcveli da rogor emsaxureboda imperators 1814
wlamde.
rustamis egvipturi cxovrebis epizodebidan gansakuTrebiT
sainteresod mimaCnia misi patronis vinaoba. mis saxels rustami
arasworad asaxelebs – sala bei. aseT pirovnebas mamluqTa zedafenaSi
ver vnaxavT. `memuarebis~ qarTulad gamocemis Semdeg naTeli xdeba,
rom igulisxmeba salih bei, romelic 1797 w. gaxda muslim piligrimTa
qaravanis xelmZRvaneli, amir al-haji, rac aRniSnulia kidec a.
miqaberiZis mier komentarSi (gv. 37).39
salih beis Sesaxeb dawvrilebiT mogviTxrobs mamluqTa egviptis
istorikosi abd ar-rahman al-jabarTi. salihi iyo muhamed bei abu
z-zahabis (1882-1775) mamluqi, ekava CavuSTa korpusis qaTxudas
posti da sanjay beid aRavlines hijris 1212/1797-98 w. imave wels
dainiSna amir al-hajad da xelmZRvanelobda piligrimTa qaravans
meqaSi (piligrimoba daiwyo 1798 w. 17 maisidan). is axlos iyo ibrahim
beisa (SinjikaSvilis) da murad beis duumviratTan, gansakuTrebiT
– ukanasknelTan, romelmac mas auSena saxli gizaSi, Tavisi saxlis
maxloblad. al-jabarTi wers, rom salih bei sargeblobda SesaniSnavi
reputaciiT, masze aravin Cioda da aravisTvis mohqonda ziani. iyo
mWevrmetyveli da ganaTlebuli, mosaubreebs yovelTvis egonaT arabi,
uyvarda musika, simebiani instrumentebi, Tavadac ukravda da saerTod,
uyvarda garToba.40
salih bei, romelic qarTveli iyo, dawvrilebiT esaubra rustams
qarTulad. qarTuli ki rustamma, romelmac pataraobisas datova
saqarTvelo ojaxTan erTad, cudad icoda. salih beim hkiTxa,
Tbilisidan xom ar xaro da saubarSi gairkva, rom is kargad icnobda
mamamiss, vinaidan xSirad mogzaurobda somxeTSi. ufro savaraudoa,
39 sarecenzio wignis saZiebelSi (gv. 147), romelic redaqciis mier aris
momzadebuli, SecdomiT weria amir al-jaxari.
40 ‘
III I330.
goCa jafariZe
397
saqarTveloSi. magram risTvis da ra mizniT, ucnobia. ar aris gamo-
ricxuli, rom rustamma, romelsac qarTuli daviwyebuli hqonda da
arabuli jer kidev ar icoda, kargad ver gaigo salih beis naambobi. al-
jabarTis cnobiT, salih bei 1790-92 wlebSi ramdenjerme imyofeboda
stambolSi ibrahim beis (SinjikaSvilis) da murad beis davalebiT, 1787
w. hasan kapudan faSas mier mZevlebad wayvanili mamluqi (maT Soris
qarTveli) beiebis Taobaze.41 ar aris gamoricxuli, rom maSin isargebla
SemTxveviT da Cavida saqarTveloSi.
rustami ori Tvis manZilze swavlobda cxenosnobas da Semdeg
Cairicxa salih beis mamluqTa razmSi. ori wlis Semdeg ki is salih beis
wahyva meqaSi sapiligrimod. piligrimobidan dabrunebulma salih
beim akabaSi Seityo ambavi frangebis SemoWrisa. frangebma mas misces
Seuvaloba da SesTavazes mcire razmTan erTad kairoSi dabrunebuliyo.
magram ibrahim beim salih beis mosTxova bilbeisSi gamgzavrebuliyo da
salih beic ase moiqca.
al-jabarTim icis, rom salih bei mokvda sadRac siriaSi.42 rustami
gvawvdis unikalur cnobas, rom salih beis Tavi Seufarebia aqqas
gamgebelTan jazar faSasTan, romelmac is mowamla (gv. 41). Tumca, ra
mizeziT, rustami ar wers. ramdenime xnis Semdeg salih beis cxedari
colma siriidan gadmoasvenebina da dakrZala al-mujavirinis
sasaflaoze.43
amrigad, rustamis cnobis safuZvelze, salih beis saxiT, napoleonis
egvipteSi SemoWris win, mamluqTa beiliqaTis SemadgenlobaSi SeiZleba
kidev erTi qarTveli davadasturoT.44 samwuxarod, sxva raime faseuli
cnoba egviptis mamluqTa oligarqiis Sesaxeb `memuarebSi~ me ver vnaxe.
aqqadan kairoSi dabrunebuli rustami Cadga Seix al-baqris
samsaxurSi da swored am ukanasknelma aCuqa is napoleon bonapartes.
`memuarebSi~, upiratesad, rustamis yoveldRiuri cxovrebaa asaxuli.
is werda imis Sesaxeb, rasac xedavda da misTvis didi politikis niuansebi
41 ‘ ,
42 , 18.43 iqve.
44 XVII-XVIII ss-is egviptis mamluqTa oligarqiaSi qarTvelebis Sesaxeb ix. Daniel Crecelius, Gotcha Japaridze, “Georgians in the Military Establishment in Egypt in the Seventeenth and Eighteenth Centuries,” Annales Islamologiques, 42 (2008), 313-37.
recenzia
398
ucnobi rCeboda. rustamis subieqturoba, rac saerTod damaxasiaTebelia
memuaruli Janris avtorebisTvis, aRniSnuli aqvs savans.
`memuarebSi~ kargad Cans, rogor icavda rustami Tavis interesebs,
iqneboda es egvipteSi, Tu – safrangeTSi, muqariT (magaliTad Seix
al-baqris mimarT), daSinebiT, dabezRebiT, an erTgulebis uzomo
gamoxatviT – napoleonTan urTierTobaSi. Tumca, am SemTxvevaSic,
is pragmatuli iyo da k. elbaze imperatoris gasaxlebis dros mas ar
wahyva. am faqts uaryofiTad afasebdnen Tanamedroveni da aseve uaR-
resad mkacri Sefaseba misca somexma mkvlevarma v. poRosianma.45
literaturaSi aRniSnulia, rom 1810 w., roca napoleonis dekretiT
gauqmda italiis samefos yvela monasteri, rustamis SuamdgomlobiT
gamonaklisi gakeTda mxolod mxiTaristTa kongregaciis monas-
trisaTvis,46 xolo roca 1812 w. frangebma daikaves moskovi, swored
misi wyalobiT gadarCa gadawvas somxuri ubani am qalaqSi.47 am faqtebis
Sesaxeb memuarebSi verafers vnaxavT. rustami, romelic SemTxvevas ar
uSvebda xelidan, warmoeCina Tavisi SesaZleblobebi da damsaxurebebi,
am SemTxvevebSi dums, rac, bunebrivia, zemoTqmulis mimarT eWvs badebs.
weren, rom rustami dajildoebuli iyo safrangeTis sapatio
legionis ordeniT. rustami amis Sesaxebac dums. marTalia, aseTi cnoba
aris 1825 w. gamoqveynebul erT frangul biografiul cnobarSi,48 magram
sxva gamokvlevebSi (savani, deriberi, poRosiani) is ver davadasture.49
a. miqaberiZem pirad mimoweraSi macnoba, rom man Seamowma sapatio
legionis ordeniT dajildoebuli pirebis adreuli siebi, magram iq
rustami ver aRmoaCina.
mcire xniT rustami iricxeboda napoleonis gvardiaSi, romelSic
Sedioda mamluqTa eskadroni. magram is ar ixseniebs Tavis Tanamemamule
somex, anda qarTvel mamluqebs, maSin roca aseTi cnobebi, Tundac
saarakod mamac Tbilisel mamluq Sahinze,50 romelic marTlac gaxda
45
46 iqve, 45.
47 iqve.
48 Biographie nouvelle des contemprorains, t. XVIIII (Paris, 1825), 263.49 asaxeleben debres naxats, romelzec asaxulia sapatio legonis ordenis da-
jildoebis faqti. suraTze Cans rustami, magram Zneli saTqmelia, ukeTia Tu ara
mas ordeni.
50 jafariZe, `iyvnen qarTvelebi napoleonis armiaSi?~; ufro vrclad ix. aleqsandre
miqaberiZe, `ambavi erTi mamluqisa: Jan Sahinis moRvaweoba (internetresursi: http://www.facebook.com/notes/alexander-mikaberidze/ambavi-erti-mamluqisa/10150470316995849%20=EF=BB=BF).
goCa jafariZe
399
safrangeTis sapatio legionis ordenis kavaleri, uaRresad faseuli
iqneboda.
rustamis Tvalsawieri SezRuduli iyo. ar dagvaviwydes, rom is
didi pirovnebis mxolod piradi mcveli da msaxuri iyo, iTavsebda misi
saWurvelTmtvirTvelis funqciebsac, exmareboda imperators Cacma-
dabanaSi, Zvirfas samosSi gamowyobili, ganuyreli CalmiT, is mudmivad
da yvelgan Tan axlda mas, vercxlis maTariT Seasmevda xolme koniaks,
Ram-RamobiT eZina xolme mosacdelSi imperatoris saZinebel oTaxTan
da Tu arsebobda SeTqmulebis saSiSroeba, am oTaxis karis win wveboda.
didi politika mis miRma rCeboda. magram napoleonis garemocvaSi
yofniT, rustams ufro gaumarTla cxovrebaSi, vidre napoleonis sxva
mamluqebs. maT Sesaxeb xom ar dawerila wignebi! imiTac gaumarTla, rom,
sxvebisgan gansxvavebiT, araerTxelaa gamosaxuli mxatvrul tiloebze
(anna-lui Jirode, klod gotero, debre da sxv.) napoleonTan erTad.
rac mniSvnelovania, man SeZlo is, rac sxva mamluqebma ver gaakeTes.
dagvitova `memuarebi~ – naSromi, romelic garkveul warmodgenas
gviqmnis imis Sesaxeb, Tu rogori iyo erTi mamluqis yofa da cxovreba
egvipteSi da Semdeg – safrangeTSi.
dasasrul, qarTul enaze rustamis `memuarebis~ gamocemiT kargi
saqme gakeTda. rac mTavaria, aleqsandre miqaberiZisa da nika xoferias
publikacia, imedia, sabolood mouRebs bolos saqarTveloSi usafuZ-
vlo Tvalsazrisebs rustamis warmomavlobaze. qarTvelTa rigebidan
araerTi didi mamluqi gamovida, romlebic, saqarTvelos farglebs
gareT, xmliT icavdnen erayis, egviptis Tu Tunisis suverenitets da
arc samSoblos iviwyebdnen. qarTveli mkvlevrebis vali, swored maTi
istoriis Seswavlaa.
goCa jafariZe
recenzia