Rinkim programos kaip politins retorikos anras.46
Submitted 05 July 2020 / Accepted 06 January 2021 teikta 2020 07 05
/ Priimta 2021 01 06 Copyright © 2021 Skirmant Birietien, Egl
Gabrnait. Published by Vilnius University Press. This is an Open
Access article distributed under the terms of the Creative Commons
Attribution License CC BY-NC-ND 4.0, which permits unrestricted
use, distribution, and reproduction in any medium provided the
original author and source are credited.
Contents lists available at Vilnius University Press
Respectus Philologicus eISSN 2335-2388 2021, vol. 39 (44), pp.
46–57 DOI: http://dx.doi.org/10.15388/RESPECTUS.2020.39.44.76
Rinkim programos kaip politins retorikos anras Skirmant Birietien
Vilniaus universiteto Kauno fakultetas Vilnius University Kaunas
Faculty Muitins g. 8, LT-44280 Kaunas, Lietuva E. paštas
[email protected] ORCID iD:
https://orcid.org/0000-0002-3661-2100 Moksliniai interesai:
klasikin filologija, klasikin retorika, reklamos ir paveikij
diskurs retorika Scientific interests: classical philology,
classical rhetoric, rhetoric of advertising and persuasive
discourse
Egl Gabrnait Vilniaus universiteto Kauno fakultetas Vilnius
University Kaunas Faculty Muitins g. 8, LT-44280 Kaunas, Lietuva E.
paštas
[email protected] ORCID iD:
https://orcid.org/0000-0002-4904-0148 Moksliniai interesai:
paveikij diskurs retorika, paveikioji komunikacija ir propaganda,
lingvistin ir stilistin diskurso analiz Scientific interests:
rhetoric of persuasive discourse, persuasive communication and
propaganda, linguistic and stylistic analysis of discourse
Santrauka. Politins rinkim programos yra agitacinio pobdio
leidinys, kurio paskirtis – pateikti poli- tikos veikjo politines
nuostatas ir paveikti rinkj motyvacij balsuojant rinkimuose. Rinkim
programa iliustruoja politiko santyk su rinkjais, ji yra politins
komunikacijos elementas, politikos veikjo vaizdio dalis.
Straipsnyje analizuojama rinkim program, paskelbt prieš Seimo,
Europos Parlamento, Savivaldybi taryb rinkimus (2014–2019 m.),
retorika. Siekiama nustatyti ir išskleisti bdinguosius retorinius
dmenis, leisianius charakterizuoti politines rinkim programas kaip
specifin politins retorikos anr: invenciniame lygmenyje retorini
strategij tyrimas apima retorins argumentacijos, politikos veikjo
ir rinkjo santykio analiz; dispoziciniame diskurso lygmenyje
analizuojama program kompozicija; elokuciniame lygmenyje tiriama
diskurso kalbins raiškos specifika. Retorinis diskurso tyrimas
atskleid, kad daugeliu atveju rinkim programa funkcionuoja kaip
politikos veikjo vaizdio krimo priemon, oponent diskreditavimo ir
popu- listini paad sklaidos rankis. Reikšminiai odiai: politin
retorika; rinkim programa; invencija; dispozicija; elokucija.
Candidate Programs as a Genre of Political Rhetoric Abstract.
Candidate programs are a publication of political parties during
the agitation campaign, which presents the political attitudes of a
political actor and influence voters’ motivation to vote in
elections. The electoral candidate program illustrates a
politician’s relationship with voters. It is an element of
political
I. Linguistic Research / Lingvistikos tyrimai / Badania
lingwistyczne S. Birietien, E. Gabrnait. Rinkim programos kaip
politins retorikos anras
communication, part of the image of a political figure. The article
deals with the rhetoric of electoral candidate programs announced
before the elections to the Seimas, the European Parliament, and
Municipal Councils (2014–2019). The aim is to identify and expand
the characteristic rhetorical elements that allow qualifying
political electoral programs as a specific genre of political
rhetoric: at the inventive level, the study of rhetorical
strategies includes the analysis of rhetorical reasoning, the
relationship between a political actor and a voter; at the
dispositional level, the composition of programs is analyzed; and
finally, at the elocutionary level, the specifics of the linguistic
expression of discourse are investigated. A rhetorical study of
discourse revealed that, in many cases, the electoral candidate
program functions as a tool for building the image of a political
actor, a tool for discrediting opponents and spreading populist
promises. Keywords: political rhetoric; candidate program;
invention; disposition; elocution.
vadas
Keiiantis visuomens dalyvavimo politikoje formoms, keiiasi ir
politikos veikj komunikavimo strategijos. Politin retorika
transliuojama politins rinkodaros kampanijos principais, o rinkj
apsisprendim vis daniau lemia medij turinys (Herkman, 2012, p.
375–378). Kaip pastebi Aušra Vincinien, „šiuolaikins politins
partijos ar institucijos, siekdamos visuomens palaikymo ir
pritarimo, veikia kaip profesionalios organizacijos, kuri tikslas –
ne tik laimti rinkimus, bet ir tapti takingomis ir populiariomis
ateityje“ (2009, p. 47). Rinkim metu politik komunikacija ypa
suaktyvja, potenciali rinkj dmesio siekiama visomis priemonmis ir
kanalais.
Politins rinkim programos yra agitacinio pobdio leidinys, kurio
paskirtis – pateikti politikos veikjo politines nuostatas ir
paveikti rinkj motyvacij balsuojant rinkimuose. Vyriausiosios
rinkim komisijos reikalavimai, skelbiami „Kandidat sraš ir kandidat
rinkim program spausdinimo tvarkos apraše“ (Rinkim organizatoriaus
knyga, 2019), gana grietai apriboja ši dokument form: „Rinkim
programos spausdinamos A5 formato spalvotuose leidiniuose. Vienai
rinkim programai <...> skiriama ne daugiau kaip 1 800 spaudos
enkl (su tarpais). <...> Leidinio apimtis su viršeliu negali
viršyti 36 puslapi (9 spaudos lank).“ Tiriamoji straipsnio mediaga
– Lietuvos Respublikos politini partij programos, paskelbtos prieš
Seimo (2016), Europos Parlamento (2014, 2019), Savivaldybi taryb
(2015, 2019) rinkimus.
Straipsnio autori tikslas – nustatyti ir išskleisti esminius
retorinius dmenis, leisian- ius charakterizuoti politines rinkim
programas kaip specifin politins retorikos anr. Dmesys kreipiamas
diskursyvines strategijas (plg. Wodak, 1989; Fairclough, 2006) –
diskurso krj naudojamas verbalini ir vizualini priemoni technikas.
Nors programose dominuoja verbalinis dmuo, jos yra multimodalus
konstruktas, kuriame reikšming funkcij atlieka ir politikos veikj
vaizd kuriantys bei palaikantys vizualiniai elementai.
Dera pastebti, kad yra atlikta nemaai Lietuvos politinio diskurso
kalbins raiškos tyrim. Politins retorikos tyrimo prieiga retesn, ia
mintinas straipsnio autori dirbis, analizuojant politinio diskurso
argumentavimo strategijas (Birietien, Gabrnait, 2018), retorin
elokucij, politins topikos dmenis, politini komentar retorik
(Gabrnait, 2019, 2018, 2017, 2016). Politik pristatymus Seime
retoriniu aspektu yra tyrusi Irena Smetonien (2013); Giedr
Vaiekauskien analizavo Lietuvos politini lyderi retorik
48
Atliekant tyrim taikyti kiekybins turinio analizs ir retorins
analizs metodai. Diskursyvus viešosios politikos pobdis ir politins
komunikacijos gausa „yra veiksniai, galinantys jos analizje taikyti
kiekybins turinio analizs metodologij“ (Morkeviius, 2005, p. 74).
Turinio analiz leidia ieškoti atsakym klausimus: kas kam ir k
teigia? kodl tai teigia? koks ši teigini poveikis? (Prasad, 2008,
p. 174). Paskutinis klausimas aktualizuoja retorins analizs, kurios
pagrindinis uduotis – dekonstruoti diskurso persvazijos mechanizm,
svarb. Ši analiz aprpia dispozicijos, invencijos ir elokucijos
etapus, sutampanius su tyrimo udaviniais: invenciniame lygmenyje
retorini strategij tyrimas apima argumentacijos, politikos veikjo
ir rinkjo santykio tyrim; dispoziciniame diskurso lygmenyje
diskursyvins strategijos siejamos su bendrja diskurso struktra;
elokuciniame lygmenyje diskursyvins strategijos tiriamos per
diskurso kalbins raiškos specifik (Charteris-Black, 2014, p.
129).
Politin komunikacija ir rinkim programos
Politinis diskursas – viešojo diskurso dalis, atspindinti politin
erdv ir joje vykstanius komunikacinius procesus. Politins retorikos
specifik, jos viet tarp kit retorikos rši IV a. pr. Kr. nusak
Aristotelis savo veikale Retorika. Retorinje situacijoje svarbs
trys elementai: kalbtojas, dalykas, apie kur kalbama, ir asmuo, kur
kreipiamasi. Svarbiau- sias iš j – adresatas, kuris, anot
Aristotelio, gali bti arba sprendjas (gr. κριτς), arba irovas (gr.
θεωρς). Asmuo, kuris sprendia apie tai, kas galt bti, yra tautos
susirin- kimo narys; asmuo, kuris sprendia apie tai, kas jau vyko,
yra teismo narys; asmuo, kuris kreipia dmes tik oratoriaus gabumus,
yra paprastas irovas (Arist. Rhet. I, 1358b). Taip, atsivelgiant
auditorij, susiklost kalb rši triada, vienas iš geriausiai inom ir
vlesniais laikais išpltot klasikins aristoteliškos retorikos
koncept. Jos centras – politin arba patariamoji retorika (gr. γνος
συμβουλευτικν, lot. genus deliberativum1). Aristotelio Retorikos I
knygos 4–8 skyriuose detaliai aptariami patariamosios retorikos
objektas ir tikslai. Apibendrinant teigtina, kad politinio
svarstymo tikslas yra parodyti, koki naud ar al ateityje galt
atnešti svarstymo metu priimtas sprendimas (Arist. Rhet. I,
1358b–1366a). Taigi galima išskirti tris svarbius politins
retorikos poymius:
1 Danai tam tikro koncepto prasm paryškina pavadinimo etimologinis
aiškinimas ar net paprastas vertimas. Graikiškas bdvardis
συμβουλευτικς [symbuleutikos] yra kils iš veiksmaodio συμβουλεειν –
„duoti patarim“ (veikiamoji ršis), taiau priešdlis συμ- (ir
veiksmaodio medium ršis, kuri artima lietuvi kalbos sangrinei ršiai
ir kuri nurodo, kad veikjas k nors daro sau, savo naudai (Dumius,
1989, p. 47), kartais reiškia veikiamj, kartais neveikiamj rš, rodo
tarimsi, sprendimo primim tariantis. Nuo V a. pr. Kr. veiksmaodis
greta γορεειν („kalbti viešai“) gyja politin atspalv, t. y. ima
reikšti politinio sprendimo primim, tarimsi tautos susirinkime
(Pepe, 2013, p. 159–163). Daiktavardis συμβουλ – „patarimas“ ir
„sprendimas, kuris priimtas sekant patarimu“. Lotyniškas pavadinimo
vertimo (genus deliberativum) bdvardis deliberativus, a, um –
„svarstymo, svarstytinas“, kils iš veiksmaodio deliberare –
„apsvarstyti, teirautis, nusprsti, rytis (apsvarsius)“, o šis
susijs su libra – „svarstykls“, kuris ne tik reiškia pat svrimo
veiksm, bet ir frazeologijoje – tikslum, teistum, veiksm, atlikt
tiksliai ar laikantis formalum (Thesaurus Latino-Lituanicus).
49
I. Linguistic Research / Lingvistikos tyrimai / Badania
lingwistyczne S. Birietien, E. Gabrnait. Rinkim programos kaip
politins retorikos anras
(1) objektas – nauda arba ala, (2) laikas – ateitis, (3) tikslas –
kalbti arba atkalbti dl tam tikro sprendimo. Politinis diskursas
paklsta klasikins politins retorikos taisyklms: yra nukreiptas
ateit, jo adresatas – politins erdvs dalyviai, pagrindins
kategorijos – sprendimo nauda arba ala.
Rinkim programa yra politins komunikacijos elementas, politikos
veikj vaizdio dalis. Taip pat programos – politins valdios
instrumentas, „kuriuo politikai ir iniasklai- da veikia visuomens
nuomon politiniais klausimais, struktruoja jos politin elgsen,
telkia bendraminius, realizuoja politinius sprendimus, organizuoja
ideologines strukt- ras ir pan.“ (Bielinis, 2002, p. 49). Politins
komunikacijos poiriu programos atlieka dvi esmines funkcijas:
informavimo – jos perteikia informacij apie politik nuostatas,
vertybes, politinius tikslus; projektavimo – program paskirtis yra
formuoti visuomens nuomon. Tam tikra prasme rinkim programa
iliustruoja politiko santyk su rinkjais.
Danai išsakoma nuomon, es, rinkim programos tra formalumas,
nesulaukis realaus rinkj susidomjimo. Vis dlto program reikšms
nedert nuvertinti, nes tai „vienintelis tvirtesnis pagrindas,
kuriuo remiantis galima prognozuoti bsimojo parlamento ir
vyriausybs politik bei jos pasekmes šalies ekonomikai ir
gyventojams. Dar daugiau – tai bene vienintelis demokratine sistema
ir vertybi svarba tikini piliei orientyras pasirenkant, u k
balsuoti“ (Vilpišauskas, 2004). Program svarb nurodo ir tai, kad
jos yra viena iš slyg politikos veikjams patekti politines
institucijas – Prezidentr, Seim, savivaldybi tarybas.
Idealiu atveju programa turt atspindti visas politikos sritis
apimani politik ar siekiani jais tapti ideologij. Prezidentas
Valdas Adamkus yra laišku kreipsis Seim, teigdamas, kad „rinkim
programos ir idjos, o ne rinkim biudetai turt lemti piliei
pasirinkim“ (Prezidento laiškas Seimui, 2004 08 16). Tikrovje
ideologijos reprezentavi- m keiia pastangos kurti patraukl
politikos veikjo vaizd: nevengiama spekuliatyvaus patoso,
priešinimosi oponentams, populistinio naratyvo. Ypa tai bdinga
kraštutini pair politik ir partij programoms, kuriose susitelkiama
agresyvi esamos politins sistemos kritik, koncentruojamasi ties
vienu ar dviem keistinais valdymo aspektais.
Tam, kad politikos veikjo planai ir idjos sulaukt kuo didesnio
pritarimo ir palaikymo, politin programa turi bti priimtina
didiajai daliai rinkj, tenkinti vairi socialini grupi poreikius ir
lkesius. Šis veiksnys lemia gausias populizmo kaip politins
retorikos strategijos apraiškas rinkim programose. Robertas
Jansenas populizm vadina politine praktika arba populistine
mobilizacija: tai kompleksas vairi veiksm, kuriuos atlieka
politikos veikjai ir j šalininkai (2011, p. 81–86). Populizmas
sietinas su manipuliacija, kurios viešajame diskurse imasi
politikai, siekdami laimti rinkimus: beveik kiekvienas iš j
skelbiasi suprants rinkj poreikius ir atstovausis paprast moni
interesams, todl leidia sau kalbti menamos piliei daugumos vardu
(Ware, 2002, p. 101–120; Jaggers, Walgrave, 2007, p.
321–324).
Populistai kvieia imtis aktyvi veiksm, kovoti prieš (daniausiai)
menam prieš ar kriz, j retorika kupina hiperboli, ji nepalieka
vietos alternatyviems sprendimams. Populistins strategijos grstos
antiteziškomis priešpriešomis: politikos naujokai prieš susvetimjus
politin elit, inovatyvs sprendimai prieš nuviliant angauotum,
rytas
50
eISSN 2335-2388 Respectus Philologicus
veikti prieš atotrk nuo paprast piliei ir j problem ir t. t.
(Canovan, 1999, p. 5–7). Analizuotose Lietuvos politini veikj
programose populistin retorika yra dana krei- pimosi adresat
praktika.
Rinkim program retorinis tyrimas. Retorin invencija
Kiekvienas paveikusis diskursas, ir rinkim programa, pirminiame
etape yra susijs su temos, problemos suvokimu ir painimu, taip pat
– auditorij tikinsiani argumen- t „radimu“ ir atranka. Šio etapo
dsningumus išryškina retorin invencija, kuri, anot Cicerono, yra
pirmoji iš penki iškalbos kanono dali, ir kurios funkcija yra
atrasti, k pasakytum (Cicero De Orat. II 19).
Retorikos teorijos poiriu, pagrindinis aristoteliškasis klausimas
„Kas yra argu- mentas?“ (Arist. Rhet. I 1354 a, passim),
išsprendiamas invencijos etape surandant ir atrenkant tinkamus
argumentus. Kiekvienas tikinantis argumentas remiasi trij pamatini
veiksni – adresanto, adresato ir pranešimo – derme, utikrinania
persvazij. Aristotelis mintus veiksnius pavadino ethos, pathos,
logos kategorijomis (Arist. Rhet. II 1378 a). Šios kategorijos
sudaro prielaidas analizuoti rinkim programas tiriant, kokio pobdio
argumentus renkasi adresantas kreipdamasis adresat. Politiniame
rinkim diskurse adresantui iškyla trys uduotys, kurios atitinka
pamatinius persvazijos ramsius:
1) patikimumo krimas (ethos); 2) inuts, kreipimosi esms pateikimas
(logos); 3) auditorijos skatinimas veikti (pathos) (Hinton,
Budzyska-Daca, 2019, p. 4). Atitinkamai argumentus pagal
apeliacijos krypt galima skirstyti loginius, etinius ir
patetinius: „<...> loginiais argumentais vadinamas deduktyvus
ir induktyvus samprotavi- mas; etiniais argumentais – tos priemons,
kurias autorius naudoja savo vaizdiui kurti; o patetiniais – visos
emocins apeliacijos“ (Naucknait, 2007, p. 98). Visos trys
apeliacijos reikalauja adresanto pastang, nukreipt pagrindin tiksl
– persvazij, todl kartais sunku jas išskirti: auditorij pavyks
tikinti, jei ne tik bus aiškiai pateiktas pranešimas, bet,
pirmiausia, sukurtas patikimas adresanto vaizdis. Tai atitinka
klasikins Aristotelio teorijos valg, kad, paeidus nors vien element
iš trij, auditorija nebus tikinta (plg. Arist. Rhet. II 1378
a2).
Politiniame diskurse kiekvienam iš mint argumentavimo element
galima priskirti instrumentus, kurie pasitelkiami kreipiantis
auditorij, t. y. rinkjus: logos (pranešimo) sriiai priklauso
rinkiminiai paadai, pathos (santykio su auditorija) sriiai –
tiesioginis kreipimasis auditorij, apeliacija adresat, pataikavimas
auditorijai, jos gyrimas, solidarumo, tapatinimosi su adresatu
reiškimas, apeliacija nemalonias patirtis, baim, kitus jausmus;
ethos (adresanto vaizdio) srities argumentai susij su politikos
veikjo autoriteto išryškinimu: asmenins atsakomybs pabrimas,
sipareigojimo retorika, lygi-
2 Pasak Aristotelio, persvazijos oratorius nepasiekia tada, kai
arba neprotingai samprotauja (sveiko proto reika- lavimas, logos),
arba, samprotaudamas protingai, dl savo nedorumo kalba ne tai, k
galvoja (morals reikalavimas, ethos), arba jis yra protingas ir
doras, bet nepriimtinas auditorijai, todl jo patarimus
neatsivelgiama (geros valios reikalavimas, pathos) (Arist. Rhet. II
1378 a).
51
nimo topika, kai siekiama diskredituoti, demaskuoti oponent,
nurodyti jo kompetencijos trkum (Hinton, Budzyska-Daca, 2019, p.
6).
Rinkim programos specifika – glaustas informacijos pateikimas,
taigi ia gausu logos sriiai bding instrument. Loginiai argumentai
yra diskurso turinio reikšminiai vienetai, rinkim diskurse – tai
paado form gij adresanto ketinimai. Paveikti rinkj siekiama per
paad konkretizavim: Kaunas – Baltijos regiono inovatyvi technologij
ir verslo centras. Kaip pasieksime? Sutelktas verslo, aukštojo
mokslo ir valdios potencia- las / Verslo sitraukimas aukštj mokykl
modernizavim / Išskirtinis pasilymas inves- tuotojams (moderni
tyrim infrastruktra, laboratorijos, asmeninis dmesys). Kokybiškos
socialins ir kultrins paslaugos aukšiausio lygio specialistams /
Talent pritraukimo fondas / Perkvalifikavimo programos visoms
amiaus grupms (Šiugdinien, TS-LKD); Kaunas – sveikai gyvenantis
miestas. Tikslas – sveikos gyvensenos kultra ir vis am- iaus grupi
asmen gerov: gyvendinsime visuomens sveikatos stiprinimo naujoves;
sukursime prielaidas sveikatos prieiros paslaug vairovei ir kokybei
gerinti; išsamiai informuosime visuomen sveikos gyvensenos
klausimais (LVS)3. Pastebtina, kad tik iš pirmo vilgsnio šie paadai
kuria konkrei ir logišk plan spd, sigilinus aiškiai matyti logos
imitacija. Nors galimas vairus konkretizavimo laipsnis, taiau
dominuoja neapibrtumas, pvz., cituotoje LVS programoje:
gyvendinsime naujoves, išsamiai informuosime, sukursime
prielaidas...
Paadai dominuoja rinkim programose, sudaro j esm, skiriasi tik
raiška: dani kons- tatuojamieji teiginiai (Šiuolaikiška mokykla ir
darelis kiekviename rajone. Stipriausias Lietuvoje mokytoj rengimo
centras. Verslumo ir IT ugdymas nuo darelio vis gyvenim. Naujausi
patirtiniai mokymo(si) metodai. (TS-LKD), skatinamieji suasmeninti
lozungai (skirsime, utikrinsime, remsime, skatinsime, sukursime,
parengsime, sutvarkysime... (LSDDP).
Nepaisant rinkim program formalumo, kylanio iš privalom reikalavim
tokio pobdio dokumentui, jose netrksta ir pathos argument,
tiesiogiai apeliuojani auditorijos emocijas. Vienas iš daniausi –
tiesioginis kreipimasis adresat. Ryškja konvencionalios retorins
schemos, kai pabriama adresato svarba, pagarba jam. Toks
kreipimasis danas program pradioje, pastebima klasikins retorikos
angoms bdin- ga captatio benevolentiae (lot. palankumo siekimas)
realizacija – adresato motyvacijos suadinimas, sudarantis
prielaidas pradti skming komunikacij: Kaunieiai ir Kauno sveiai,
Man Kaunas visada buvo jaunatviškas, verlus, krybingas ir
energingas mies- tas. Tik atvyks j Kaun supratau, kokie krybingi ir
darbšts yra šio miesto gyventojai (Navakas, TT); KAUNAS yra
<...> krybing ir versli moni, savo teises ir interesus ginani
piliei bendruomen (Andriuškeviien, LCP); Js, kaunieiai, geriausiai
inote ko Kauno miestui reikia (TT). adresat kreipiamasi kaip
išskirtin, valgi, išminting asmenyb. Apeliuojama adresato vert
(ne)subtiliai jam pataikaujant, todl priartjama prie eristinio
argumentavimo (argumentum ad verecundiam).
3 ia ir kitur cituojamas autentiškas, neredaguotas program
tekstas.
52
Rinkim programose ryškus ir visam agitaciniam diskursui bdingas
tapatinimasis su adresatu, solidarumo siekis: Mes turime pradti
svajoti apie geresn, graesn, modernesn, patogesn miest, kuris tapt
mums ir ms vaikams pagrindiniais namais (erniauskas, LSDP); Meras –
ne tik miesto vadovas, jis taip pat ir Kauno gyventojas, kuris nori
to paties kaip ir Js (Navakas, TT); Kaip savo miesto patriotai mes
esame u efektyvesn savivald, moni gyvenimo gerinim ir ekonomikos
pltr Kaune (LSDDP). Kuriama pasitikjimo tarp komunikacijos dalyvi
atmosfera, tradiciškai pasitelkiamas daugiskaitos pirmasis asmuo,
implikuojantis bendryst.
Siekiant stipresnio emocinio poveikio, danai pasitaiko apeliavimo
baim, nemalonias patirtis: Lietuvoje sigaljusi socialin atskirtis,
daugel srii persmelkiantis neteisingumo jausmas bei galimybi
trkumas gali bti veikti (LCP); Kaune sukursime toki aplink, kurioje
jaustsi ne pasibaigusio sovietmeio pilkuma, o šiuolaikiško
europietiško miesto alsavimas (Kairys, LS). Pasirenkama elokucin
raiška antitezmis, savs pozicionavimo strategija per opozicijas.
Daugeliu atvej tokiuose argumentuose persipina patetins ir etins
apeliacijos.
Ethos srities argumentai atskleidia ir charakterizuoja pat
adresant. Rinkim progra- mose jie realizuojami dvejopai: per
asmeninio santykio / atsakomybs / sipareigojimo pabrim arba per
oponent nukreipt kritik. Oponento „demaskavimu“, jo nekom-
petencijos akcentavimu siekiama stiprinti savo autoritet: Visi
augantys miestai turi šans suklestti. O Kaunas neturi teiss
praleisti šito šanso. Kartu su komanda jauiame atsakomyb u tai, kad
ši galimyb virst realybe (Matijošaitis, VK); Ms išrinkti at- stovai
neusidarys Europos Parlamento rmuose, nuolat lankys savo rinkjus
Lietuvoje, siklausys Js silymus ir vykdys savo sipareigojimus
(LSDP); Atsakau u savo odius! (DP). Dauguma politik daug ada, bet
nieko nedaro. O mes klausoms js (TT).
Dana asmeninio autoriteto stiprinimo strategija – pozityvus dirbio
pabrimas, teigiamas savs pozicionavimas: Kad pakilti iš pelen,
Kaunui reikjo išsikuopti. <...>. Dabar š etap keiia augimo
laikotarpis. Kaunas virsta moderniu, europietišk miestu
(Matijošaitis, VK); Ms dka pagerinome savo region ir moni gyvenim,
skmingai engme Šengeno erdv. Ms dka, judame laisvai, ir nestabdomi
(LLS).
Retorin dispozicija
Program kompozicijai bdinga nuosekli, logiška struktra, vienas iš
pagrindini bruo yra glaustumas ir lakoniškumas. Kadangi program
apimtis ribota, o informacija kompaktiška, realizuojamas
supaprastintas retorins kompozicijos modelis, eliminuojami ir
modifikuojami kai kurie klasikins struktros elementai. Analizuojant
program dis- pozicij, atsivelgta kompozicijos element (ne)buvim, j
kartojimsi bei hierarchij.
Programos branduolys yra antrašt, uimanti nuo ketvirtadalio iki
puss programai skirto puslapio, todl ji labiausiai atkreipia
adresato dmes. Antrašt atlieka vadin funkcij, ji apima net kelet
element: politikos veikjo nuotrauk, partijos arba rinkim
53
komiteto logotip, informacines detales: srašo numer, kandidato
vard, pavard, partijos arba komiteto pavadinim, šk. Pagrindiniai
elementai yra nuotrauka, škis ir verbalinis logotipas – stilizuotas
urašo ir vaizdinio logotipo derinys, pirmiausia atliekantis identi-
fikacijos funkcij. Škio paskirtis – atspindti programos koncepcij
ir idj.
Škis gali bti analizuojamas kaip atskiras retorinis diskursas: jis
nra tik rinkim programos dalis – tai vis rinkimin kampanij
reprezentuojantis metatekstas. Retoriniu poiriu kai kuri politini
program škiai artimi propozicijai, kuri yra „visos kalbos
santrauka, miniatira, suformuluota vienu sakiniu“ (Koeniauskien,
2001, p. 120). Tokie škiai – dalykins, antraštins pagrindiniame
tekste dstomos informacijos santraukos atlieka nominacin funkcij:
Stipri šeima – saugi bendruomen – atsakinga savivalda (TT); Stipri
šeima – saugi bendruomen – Taut Europoje (TT). Vis dlto labiau
orientuojamasi ekspresyvij škio funkcij – neretai jie figriški,
nevengiama vaizdingosios leksikos: Stipryn, Lietuva – stipryn,
Europos Sjunga! (LLS); Kaune – kaip diaze! (Kairys, LS); Apginkime
Europ! Susigrinkime valstyb! (Vrk „Vytautas Radvilas: Susigrinkime
valstyb!“). Ryški ški orientacija vertybinius prioritetus: U Europ,
grindiam krikšioniškomis vertybmis! U Taut Europ (Lenk rinkim
akcijos ir rus aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“);
Tikime Europa (TS-LKD).
Program dstomoji dalis atitinka kalbamo dalyko esms aiškinim. Šis
etapas sutampa su argumentacija – pagrindiniu diskurso krimo etapu.
Dstymas ir argumentacija siejami su tikrovs ir diskurso turinio
santykiu, taigi su logos kategorija. Argumentavimas politinje
programoje atlieka dvi funkcijas – informacin ir apeliacin:
pirmuoju atveju dstoma login pasilym, idj, galim sprendim seka,
operuojama duomenimis, skaiiais; antruoju – siekiama tikinti
adresat priimti politikui palank sprendim.
Dstomojoje dalyje pateikiama informacija struktruojama santykinai
savarankiškus vienetus – pastraipas arba pavienius teiginius,
dstant juos papunkiui, nevengiant teigini grafinio išskyrimo. Iš
esms programos tekstui nebdingas rišlumas, informacin teksto
struktra orientuota teziškum, prasminiai ryšiai tarp teksto element
apsiriboja bendra tema – tai postulat rinkinys. Yra ir priešing
pavyzdi, kai stengiamasi išlaikyti nuosekli argumentavimo grandin
ir kurti rišl aiškinamj pranešim rinkjui.
Kitas bdas išvengti teziškumo – tariama anga. Paprastai pirmoji
dstymo pastraipa yra angin, ji atlieka vien iš pagrindini retorins
angos funkcij – pelnyti adresato palankum ir pritarim. Svarbus
angos psichologinis poveikis suadinant adresato motyvacij. Ryškesni
du modeliai: (1) pri(si)statymas (Kauno miesto Socialdemokrat darbo
partij sudaro vairi socialini sluoksni, mokslo srii bei specialybi
kaunieiai (LSDDP) ir (2) apibendrinamojo vadinio pobdio nuostatos
(Mes, socialdemokratai, didiausia visuomens vertybe laikome mog –
jo laisv, saugum, gyvenimo kokyb, sveikat ir išsilavinim (LSDDP).
Tokia tariama anga nubria adresato ir adresanto santyk, kitaip
tariant, aktualizuojama ethos kategorija, kuri sietina su adresanto
autori- tetu, ir pathos kategorija, susijusi su auditorijos
nuostatomis, emocijomis, valios aktais, suadinaniais motyvacin gali
(Volkovas, 2001, p. 165).
Dstomojoje dalyje galima rasti ir refutatio uuomin – galimos
priešingos nuomo- ns atrmimo, tariam kontrargument paneigimo:
Niekas nedrs ginytis, kad snauds
54
miestas aktyvi kauniei, investuojanio verslo dka pabudo! Tikime,
kad atjo laikas Kauno augimui (VK).
Ryškus kompozicinis program poymis – akcentuotos pabaigos
nebuvimas, kaip apibendrinimas kai kuriose programose pasirenkamas
raginimas balsuoti ir palaikyti kandidat.
Elokucin rinkim program raiška
Treioji retorikos kanono dalis yra elokucija, kurios objektas –
kalbin ir stilistin diskurso realizacija. Rinkim programos artimos
informacinms kalboms: tai iš anksto apgalvotas tekstas, kurio
pirmin intencija – informuoti, išaiškinti, pagrsti. Programoms
bdinga racionali argumentacija (arba jos imitacija), logiškas
minties dstymas, dalykiškas stilius, todl program kalbin stilistin
raiška gali bti apibdinama kaip pragmatin. Viena vertus, elokucin
raiška paklsta diskurso logikai ir natraliai išplaukia iš anro
reikalavim, kita vertus, yra tikslingai pasitelkiama realizuoti tam
tikrus diskurso k- rjo tikslus. Profesor R. Koeniauskien yra
pastebjusi: „Etins adresanto vertybs geriausiai atpastamos iš tam
tikros kalbins stilistins raiškos“ (2013, p. 17). Kalbins
stilistins raiškos priemons gali turti takos teksto struktrai,
argumentavimo logikai, kurti prieastingumo ssajas.
Nors program forma ir turinys gana apibrti, esama pastebim
variacij: vienose ryškesni informacini kalb poymiai, kai labiau
remiamasi loginiais argumentais, kitose – apeliacini, kai daniau
pasitelkiami vertybiniai prioritetai (Koeniauskien, 2001, p.
64–65). Programose stipriai išreikštas ir skatinamasis apeliacini
kalb dmuo – mobilizacija veikti, taip pat apeliacija prot ir
jausmus per grio / blogio, seno / naujo opozicijas, tapatinimsi su
adresatu, solidarumo, bendrumo demonstravim.
Program verbalin raiška nra sterili ar bespalv, jose esama nemaai
vaizding, ekspresyvi element: nevengiama metaforizacijos (Kaun
matau kaip laisve alsuojant... (Kairys, LS); Kad pakilti iš pelen,
Kaunui reikjo išsikuopti (Matijošaitis, VK); raiškaus retorinio
figratyvumo pavyzdiai yra anadiplozs (Pasaulis keiiasi, keistis
reiks ir mums (LVS), anaforos (mogus be svajoni, mogus be ateities!
(erniauskas, LSDP).
Programoms bdingas eliptiškumas, natraliai išplaukiantis iš
lakoniškos ir koncen- truotos diskurso struktros. Elipss padeda
taupiai, bet talpiai reikšti mint, stilistiškai aktyvina
standartizuot tekst: Kaunas – vis kauniei miestas. Kaunas –
kuriantis miestas. Kaunas – besimokantis miestas; NATO – saugumo
garantas (LVS); Šiuolaiki- nis mokymasis – visiems (TS-LKD). Panaši
funkcij atlieka parceliacija, ypa škiuose: Laisvi mons. Klestintis
Kaunas (Šiugdinien, TS).
Ekspresyvumas kuriamas tradicinmis priemonmis, pvz., eksklamacija.
Kone kiek- vienoje programoje yra retorini sušukim: Tskime miesto
atgimim! (Matijošaitis, VK); Kaune – kaip diaze! (Kairys, LS);
Dirbame Kaunui – tsiame pokyius! (LVS); Mes kvieiame Jus veikti
kartu u teising ateities Lietuv! (LCP).
Programose gausu antitezi – bene bdingiausi ir prasiausi retorini
figr po- litiniame diskurse. Antitezs ia funkcionuoja ir kaip
teksto kompozicijos elementas, ir
55
kaip odio figros, pasitelkiami tiek kontekstiniai, tiek tikrieji
antonimai. Paralelinmis konstrukcijomis kuriamos hiperbolizuotos
priešpriešos, adresatas skatinamas pasirinkti „arba – arba“
principu tarp propaguojamo pozityvo ir negatyvios alternatyvos:
Kaune sukursime toki aplink, kurioje jaustsi ne pasibaigusio
sovietmeio pilkuma, o šiuolai- kiško europietiško miesto alsavimas
(Kairys, LS); Kok Kaun atsimename iš jo nuosmukio laik? Pilk,
apleist, nedrs, praradus pasitikjim savimi. <...> Koks Kaunas
yra šiandien? Vis pirma tai yra miestas, kur kiti iri su pagarba.
Miestas, kurio mons odius „aš esu iš Kauno“ pagaliau sako su
pasididiavimu. Kaunas šiandien yra miestas, kurio ateitimi tikima
(Matijošaitis, VK). Akivaizdi antitezi emocin-ekspresin funkcija,
„priešpriešiais statomi odiai daikto, asmens ar j ypatybs
charakteristik daro spdin- gesn, dalyko esms perteikim – taigesn“
(Pikilingis, 1975, p. 229). Antiteziškomis opozicijomis grindiamas
asmeninis autoritetas: Dauguma politik daug ada, bet nieko nedaro.
O mes klausoms js (TT); Mes atstovaujame ne partijos, ne Europos,
ne kit valstybi, o Lietuvos moni interesus (DP).
Programos aptartinos ir dar vienu – retorins elokucijos – aspektu.
Kalbin stilistin program raiška, manytina, turt bti jei ne patikta,
tai bent derinta su šios srities profesionalais – paveikij diskurs
krjais, stilistais, redaktoriais. Tenka pastebti, kad dalis program
veikia kaip bendrojo politiko vaizdio tsiniai – deja, neparanks
retorinei persvazijai pasiekti: bendroji program stiliaus kultra,
minties logikos spragos, galiausiai, elementarios kalbos klaidos
palieka atmestino poirio ne tik programas, bet ir adresat bei
apskritai savo veikl spd. Taigi kalbos taisyklingumo taka
persvazijai taip pat svarus ir tyrintinas politins retorikos
aspektas.
Išvados
Tiktina, kad politik kaip program autori didiausias indlis susijs
su inven- ciniu diskurso lygmeniu – kuriant koncepcij,
identifikuojant problemas, generuojant j sprendimo bdus. Rinkim
programos idealiu atveju turt bti politine strategija pagrstos
politins komunikacijos kultros dalis, konspektyvia, glausta forma
rinkjams pateikianti adresanto intencijas ir aspiracijas, taiau
tenka konstatuoti, kad daugeliu atveju jos funkcionuoja kaip
politikos veikjo vaizdio krimo priemon, oponent diskreditavimo
rankis, populistini paad sklaidos platforma. Dispozicinis program
lygmuo – formalioji išorin kompozicija ir vidins struktros logika –
apibrtas anro specifikos bei gana grietai standartizuotas, autorini
improvizacij galimyb ia ribota. Elokucin program raiška nulemta
pragmatini j krj tiksl: pasirenkamos tradicins kalbins ir
stilistins priemons, padedanios sustiprinti skatinamsias
apeliacijas, ku- rianios bendrysts, solidarumo spd. Retorins
elokucijos tyrimas atskleidia ir dalies program autori nepakankamus
gebjimus kurti profesional paveikj diskurs bei, tiktina, atsain
poir š dokument.
56
DP – Darbo partija LCP – Lietuvos centro partija LSDDP – Lietuvos
socialdemokrat darbo partija LSDP – Lietuvos socialdemokrat partija
LVS – Lietuvos valstiei ir alij sjunga TS-LKD – Tvyns sjunga –
Lietuvos krikšionys demokratai TT – partija „Tvarka ir teisingumas“
VK – visuomeninis rinkim komitetas „Vieningas Kaunas“ Vrk –
visuomeninis rinkim komitetas
Šaltiniai
2014 m. gegus 25 d. rinkimai Europos Parlament. Informacinis
leidinys. Prieiga: https://www. vrk.lt/rinkimu-programos-2014-ep
[ir. 2020 07 01].
2015 m. kovo 1 d. savivaldybi taryb rinkimai. Informacinis
leidinys. Prieiga: https://www.vrk.lt/
informaciniai-leidiniai-2015sav [ir. 2020 07 01].
2016 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai.
Informacinis leidinys. Prieiga: https://www.
vrk.lt/documents/10180/606155/Daugiamandates+inf.+leidinys_2016.pdf/5a06d1e3-7fd5-4192-b397-
a0531bdd5971 ir. 2020 07 01].
2019 m. gegus 26 d. rinkimai Europos Parlament. Informacinis
leidinys. Prieiga: https://www.
vrk.lt/documents/10180/676652/EP+bendras+leidinys++A5+2019.pdf/36efb36d-7f88-479e-855a-
666c4060b322 [ir. 2020 07 01].
2019 m. kovo 3 d. savivaldybi taryb rinkimai. Informacinis
leidinys. Prieiga: https://www.vrk.lt/
Kandidatu-narius-merus-partiju-visuomeniniu-rinkimu-komitetu-rinkimu-pl-2019-sav
[ir. 2020 07 01].
Literatra
Aristotelis – ,1978. . In: . : o , . 15–164.
Bielinis, L., 2002. Lingvistiniai politins komunikacijos supratimo
aspektai. Respectus Philologicus, 2 (7), p. 49–59.
Canovan, M., 1999. Trust the People! Populism and the Two Faces of
Democracy. Political Studies, 47 (1), pp. 5–7. Prieiga:
https://journals.sagepub.com/doi/10.1111/1467-9248.00184 [ir. 2020
07 01]. https://doi.org/10.1111/1467-9248.00184
Charteris-Black, J., 2014. Analysing Political Speeches: Rhetoric,
Discourse and Metaphor. Ba- singstoke & New York:
Palgrave-MacMillan.
Cicero. De oratore. Operum collectio, Intra Text Digital Library.
Prieiga: http://www.intratext.com/ IXT/LAT0922/_IDX015.HTM [ir.
2020 07 01].
Dumius, J., 1989. Graik kalba. Vilnius: Mokslas. Fairclough, N.,
2006. Language and Globalization. London and New York: Routledge.
Herkman, J., 2012. Convergence or Intermediality? Finnish political
communication in the New
Media Age. The International Journal of Research into New Media
Technologies, 18 (4), pp. 369–384. Prieiga:
https://journals.sagepub.com/doi/10.1177/1354856512448727 [ir. 2020
07 01]. https://doi. org/10.1177/1354856512448727
Hinton, M., Budzyska-Daca, A., 2019. A Comparative Study of
Political Communication in Televised Prie-election Debates in
Poland and United States of America. Research in Laguage, 17, pp.
1–19. Prieiga:
https://content.sciendo.com/view/journals/rela/17/1/article-p1.xml
[ir. 2020 07 01]. https:// doi.org/10.2478/rela-2019-0002
Jaggers, J., Walgrave, S., 2007. Populism as a Political
Communication Style: An Empirical Study of Political Parties
Discourse in Belgium. European Journal of Political Research, 46,
pp. 321–324. Prieiga:
https://ejpr.onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1111/j.1475-6765.2006.00690.x
[ir. 2020 07 01].
https://doi.org/10.1111/j.1475-6765.2006.00690.x
Jansen, R., 2011. Populist Mobilization: A New Theoretical Approach
to Populism. Sociological Theory, 29 (2), pp. 81–86. Prieiga:
https://journals.sagepub.com/doi/10.1111/j.1467-9558.2011.01388.x
[ir. 2020 07 01].
https://doi.org/10.1111/j.1467-9558.2011.01388.x
Korolko, M., 1998. Sztuka retoryki. Przewodnik encyklopedyczny.
Warszawa: Wiedza Powszechna. Koeniauskien, R., 2001. Retorika:
iškalbos stilistika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos
institutas. Koeniauskien, R., 2013. Retorin ir stilistin
publicistini tekst analiz. Vilnius: Vilniaus uni-
versiteto leidykla. Prezidento laiškas Seimui dl Politini partij ir
politini kampanij finansavimo bei finansavimo
kontrols statymo projekto, 2004 08 16. Lietuvos Respublikos
Prezidentas. Prieiga: http://archyvas.lrp. lt/lt/news.full/5187
[ir. 2020 07 01].
Morkeviius, V., 2005. Terra incognita: kiekybin viešosios politikos
diskurso turinio analiz. Viešoji politika ir administravimas, 11,
p. 74–85. Prieiga: https://repository.mruni.eu/handle/007/13684
[ir. 2020 07 01].
Naucknait, Z., 2007. Argumentacija: rodymo ir tikinimo santykis.
mogus ir odis: didak- tin lingvistika, 9 (1), p. 94–100. Prieiga:
https://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-
0001:J.04~2007~1367159706759/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content
[ir. 2020 07 01].
Pepe, C., 2013. The Genres of Rhetorical Speeches in Greek and
Roman Antiquity. Leiden, Boston: Brill.
Pikilingis, J., 1975. Lietuvi kalbos stilistika. T. 2. Vilnius:
Mokslas. Prasad, D., B., 2008. Content analysis: A method of Social
Science Research. In: Ed. K. Lal Das.
Research Methods for Social Work, pp.174–193. New Delhi: Rawat
Publications. Rinkim organizatoriaus knyga. Lietuvos Respublikos
vyriausioji rinkim komisija, 2019. Prieiga:
https://drive.google.com/file/d/1vh3yyIagYIbcWP9boHl9C4ccuHLiOfLd/view
[ir. 2020 07 01]. Thesaurus Latino-Lituanicus. Prieiga:
http://www.thesaurus.flf.vu.lt/?&antraste_=delibero&antras
te_kirciuota=d%C4%93l%C4%ABbero [ir. 2020 07 01]. Vilpišauskas, R.
Partij rinkimini program nuostatos: prieštaravimai bei naujovs.
Bernardinai.
lt, 2004 10 07. Prieiga:
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2004-10-07-ramunas-vilpisauskas-partiju-
rinkiminiu-programu-nuostatos-priestaravimai-ir-naujoves/6624) [ir.
2020 07 01].
Vincinien, A., 2009. Viešj ryši demokratijos kaina, arba kaip
šiuolaikinje politikos komunika- cijoje propaganda gauna naujas
pateisinamas formas. Inter-studia humanitatis. Propagandos virsmai
ir nekintamumas: tarpdisciplininis poiris, 9, p. 47–65. Prieiga:
http://www.su.lt/bylos/mokslo_leidiniai/
interstudija/2009_9/vinciuniene.pdf [ir. 2020 07 01].
Volkovas – , . ., 2001. . : . . .
Ware, A., 2002. The United States: Populism as a Political
Strategy. In: Democracies and Populist Challenge, pp. 101–120. New
York: Palgrave. Prieiga: https://link.springer.com/chap-
ter/10.1057/9781403920072_6 [ir. 2020 07 01].
Wodak, R., 1989. Language, Power and Ideology: studies in political
discourse. Amsterdam and Philadelphia: John Benjamins.
Santrauka.
vadas
Rinkim program retorinis tyrimas. Retorin invencija
Retorin dispozicija