Ekonomikos Logines Strukturines Schemos Jeciuviene

8/8/2019 Ekonomikos Logines Strukturines Schemos Jeciuviene

1/36

1

GENEROLO JONO EMAIIOLIETUVOS KARO AKADEMIJA

Marija Jiuvien

EKONOMIKOSLOGINS STRUKTRINS

SCHEMOS

Mokomoji knygel

Vilnius 2002

M34-011

761000534001


2/36

2

Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademijosdstytojos dr. Marijos Jiuviens parengta mokomoji knygelskirta Akademijos karinams ir klausytojams, kit auktjmokykl studentams.

Atsakingoji redaktor dr. Anel VosylitRecenzavo prof. habil. dr. Stanislovas Martiius, prof. habil.

dr. Juozas Bagdanaviius.

Marija Jiuvien

Generolo Jono emaiioLietuvos karo akademija

UDK 330.1 (084.2)J-12


3/36

3

TURINYS

1. EKONOMIKA................................................................................ 51.1. Ekonomika mokslas .................................................................. 51.2. Makroekonomika ......................................................................... 61.3. Bendrieji makroekonomikos rodikliai ........................................ 61.4. Makro- ir mikroekonomikos ryys ............................................... 71.5. Mikroekonomika. Firmos, koncerno, monsgamybins-kins veiklos pagrindini rodikli tarpusavio ryys....... 81.6. Mikroekonomika plan rodikli apskaiiavimas ..................... 82. EKONOMINIO AUGIMO VEIKSNIAI ..................................... 93. NEDARBAS................................................................................... 103.1. Nedarbo formos ........................................................................... 103.2. Pagrindins nedarbo prieastys ................................................... 113.3. Nedarbo pasekms ....................................................................... 113.4. Darbo rinka .................................................................................. 123.5. Darbo rinkos reguliavimo sistemos pagrindiniai elementai ...... 134. INFLIACIJA................................................................................... 144.1. Infliacijos rys ............................................................................ 14

4.2. Valstybs antiinfliacin politika .................................................. 154.3. Uimtumo didinimo politika infliacijos slygomis.................... 155. BENDROJI EKONOMIN PUSIAUSVYRA ........................... 165.1. Bendrosios ekonomins pusiausvyros slygos ............................ 165.2. Rinkos pusiausvyra ...................................................................... 175.3. Udarasis modelis, nedalyvaujant valstybei ................................ 185.4. Udarasis modelis, valstybei dalyvaujant .................................... 186. RINKOS STRUKTRA .............................................................. 196.1. Rinkos ekonomika ....................................................................... 196.2. Slygos rinkos santykiams atsirasti ............................................. 206.3. Rinkos funkcijos .......................................................................... 216.4. Rinkos struktra .......................................................................... 226.5. Rinkos segmentai ......................................................................... 237. KONKURENCIJA ........................................................................ 247.1. Konkurencijos formos ................................................................. 247.2. Konkurencins kovos metodai .................................................... 247.3. Konkurencins kovos formos monopolizmo slygomis ............ 258. VYRIAUSYBS VAIDMUO EKONOMIKOJE....................... 26


4/36

4

8.1. Ekonomins politikos udaviniai ir instrumentai ...................... 268.2.Ido politika .................................................................................. 278.3.Ekonomin politika : strategijos raida ......................................... 28

9. GYVENTOJ PAJAMOS ............................................................ 299.1.Pagrindins gyventoj pajam rys ............................................. 299.2.Pagrindins pajam diferenciacijos prieastys............................. 2910.PELNAS ........................................................................................ 3010.1.Pelno altiniai, veiksniai, paskirstymas ...................................... 3010.2.moni pelningumo didinimo altiniai ir veiksniai .................. 3110.3.Turto panaudojimo efektyvumo apskaiiavimas........................ 3211.EKONOMIKOS RAIDA............................................................. 3311.1. Ekonomins veiklos ciklai ........................................................ 3311.2.Valstybinio anticiklinio reguliavimo koncepcijos ..................... 3311.3.Cikl prieastys........................................................................... 3312.TARPTAUTIN PREKYBA ...................................................... 3412.1.Tarptautin prekyba .................................................................... 3412.2.Pasaulin kaina ........................................................................... 3412.3.Pasaulio kis ............................................................................... 34


5/36

5

gamintojo ekonomin elgsen ekonominio augimo dsningumus ir veiksnius

APIE

PAINIMO METODAI pozityvinis ir normatyvinis analiz ir sintez indukcija ir dedukcija mokslinis abstrahavimas

ELGSENOS MODELIUS(STIMULUS)

reguliatoriai interesai tikslai veiksmai

KININKAVIMOLYGIUS

mikroekonomika mezoekonomika makroekonomika megaekonomika

TIRIA:

ekonominis augimas auktas uimtumo lygis stabilus kain lygis stabili valiuta usienio prekybos pusiausvyra

TIKSLAI

ido politika pinig politika pajam reguliavimo politika usienio ryi ekonomin politika

INSTRUMENTAI

1. EKONOMIKA 1.1. EKONOMIKA- MOKSLAS

1.2. MAKROEKONOMIKA


6/36

6

1.3. BENDRIEJI MAKROEKONOMIKOS RODIKLIAI

ilk idoRspurg

isuaibravSiailk idor

itytatsunanilag

i jeirdneB.Iia inila noica n

dia rseila -na nidbipa ia ilkidorsyt

sinila noica n T Nsa trut

sisa rdneb PVBsininemousiv

sa tkudorpsinipra t PT

sa tkudorpsinitula g PG

sa tkudorpsnila noica n P N

soma ja p

seila la errila icnetop trut nila noica n

ri tsa msobyma g rdneb kima nido j

ga idemriva ila iebinom omibridrepiyroiva supra tsoka

mudua lg

ta tluzersobyma g nitula g

.II,ia ilkidoR

-na nidbipa syt

sobyma g

gyl ninhcet

dnof sobyma gsytmipa

so jicitsevnidnof sobyma g

riomini jua nta

omi jvdisun ia tneicif eoka rgodnof

sa mulmidnof sa mulmiga idemsa mulmiso jigrene

snoma rpseila la icnetop

risortlpsobyma gomini jua nta ola icnetop

supmet

gyl ninhcetsobyma g ridnof sobyma gilketiinila ireta m

muvytkef eomi jodua na pomulmisobyma g

gyliulskom

obra D.IIIilketi

-i jodua na pia ilkidorom

ilketiobra dsikeik

sa mutmiusa mua nobra d

sa mulmiobra da mronobra den

la icnetopobra dseila gylomutmiuriobra den

ilketiobra d muvytkef eomi jodua na p

omutmiuriobra den minitrev

sna niF.VIilketi

riomyra dus-i jodua na p

ia ilkidorom

sigylnia ksa skedninia k

a jica ilf nirisisula mron

sisula er

sidydna kla p

gylnia k nitudiv gylso jica ilf ni

ilketiginip gylomi jodua na p


7/36

7

1.4. MAKRO IR MIKROEKONOMIKOS RYYS

3/$1$9,0$6


8/36

8

Itekli normos

Darbo Materialini

Itekliai Nomenklatrarengimaialiava ir mediagosDarbo jgaGamybos plotasLos rengimamssigyti

Atsivelgiant paklaus

3URGXNFLMRVDVRUWLPHQWRLU NRN\E VURGLNOLDL

2UJDQL]DFLQLRWHFKQLQLRO\JLR LU JDP\ERVLWHNOLSDQDXGRMLPRURGLNOLDL

3URGXNFLMRVVDYLNDLQRVURGLNOLDL

1DXGLQJXPRSHOQLQJXPR

O\JL URGLNOLDL

3DJULQGLQL LU DS\YDUWLQL IRQG SDQDXGRMLPRURGLNOLDL

)LQDQVLQ V E NO V URGLNOLDL

1.5. MIKROEKONOMIKA Firmos, koncerno, mons gamybins-kins veiklos

pagrindini rodikli tarpusavio ryys


9/36

9


10/36

10

1.6. MIKROEKONOMIKA PLAN RODIKLIAPSKAIIAVIMAS(pradiniai duomenys)

CIKLINIS NEDARBAS

Nedarbas, atsirads dl BNPsvyravim, pasireikiantis kaipskirtumas tarp nedarbo lygio

dabartiniu gamybos momentu irnatraliu nedarvo lygiu

STRUKTRINIS NEDARBAS

Nedarbas, susijs su darboiekojimo laikotarpiu (tokiosspecialybs ar kvalifikacijos

darbuotoj iuo metu nereikia)

NEDARBOFORMOS

NEDARBAS DL TECHNOLOGINI POKYI

Nedarbas, atsirads mechanizavusar automatizavus technologiniusprocesus, kai vienoki kvalifikacijdarbuotoj uimtumas gali padidtikitoki sumati

MIGRACINIS NEDARBAS

Nedarbas, susijs su darbopaieka sigijus isilavinim,pasibaigus dekretinmsatostogoms, persiklusgyventi kitur


11/36

11

3.2. PAGRINDINS NEDARBO PRIEASTYS

Neoklasicizmoteorija Keinsoteorija Marksoteorija

Uimtumas priklausonuo pasilos, vartojimo ir

investicij masto

Nenoras,atsisakymas dirbtiu maesn darbo

umokest

Btinas kapitalokaupimo rezervas,

kuriam esantgyvojo darbo

poreikis didja

liau negusudaiktintojo

3.3. NEDARBO PASEKMS

EKONOMINS SOCIALINS

1. Nepanaudojamidarbo itekliai irnepagaminama

dalis BNP2. Reali NP irpotenciali NPskirtumas tuodidesnis, kuodidesnis nedarbolygis3. Netolygus nedarbopasiskirstymas tarpvairi darbingmoni grupi

1. Kvalifikacijospraradimas2. Savigarbossumajimas3. eimos kriz(suirimas)


12/36

12

3.4. DARBO RINKA

Darbo itekli paklausa

Tai visose kio akoseesanios paklausos visuma

Darbo itekli pasila

Vis darbuotoj darbopaslaug suma

Paklaus lemiantys veiksniai Pasil lemiantys veiksniai

darbo paslaug kain lygis produkcijos, sukurtosdarbo paslaugomis, paklausa technologijos pakitimai

darbuotoj, pasiruousiparduoti savo darbdarbdaviams, skaiiusir pasirengimas gimstamumo, irtingumoir migracijos lygis fiziniai gabumai

kiti pajam altiniai(ne darbo umokestis)


13/36

13

3. NEDARBAS

3.1. NEDARBO FORMOS bedarbi registracija

laisv darbo vietregistracija

darbinimas

paklausos ir pasilostyrimai, analiz irinformacijos apie jteikimas

profesinis orientavimas irbedarbi perkvalifikavimas

paalp mokjimas

3.5. DARBO RINKOS REGULIAVIMO SISTEMOSPAGRINDINIAI ELEMENTAI

Darbo birosPrivaios

tarpininkavimofirmos

Pagrindins veikloskryptys

darbo viet analiz

tarpininkavimas

karjeros planavimas

darbuotojperkvalifikavimas

norini dirbti testavimasir perkvalifikavimas

darbo santykireguliavimas


14/36

14

4. INFLIACIJA

PAGAL PASIREIKIMO FORMAS

4.1. INFLIACIJOS RYS

Atviroji Slaptoji

Pagal lygproc. per metus

10%Natralioji nereikia specialipriemoni jai sustabdyti

10%-20%liauianioji reikia koreguotipinig politik

>20%uoliuojanioji reikia kardinaliaiperirti pinigpolitik

>200%Hiperinfliacija- reikia ne tikekonomini,bet ir politini

sprendimPagal veiksnius

Paklausos infliacija (kain lygioaugimas dl preki ir paslaug,kurias nort sigyti mons,

valstybs ir asmenys)Prieastys: pinig kiekio padidjimas pinig apyvartos greiiopadidjimas visumins paklausosstruktriniai pokyiai kio subjekt elgesio pokyiai mokjimo priemoniskaiiaus padidjimas

Pasilos infliacija(kain augimas dl pasilos

majimo)

Prieastys: darbo umokesioaugimas pasilos, nesusietos suvisos paklausos pokyiais,padidjimas


15/36

15

4.2. VALSTYBS ANTIINFLIACIN POLITIKA

AKTYVI ADAPTACIN Pinig emisijos kontrol Pinig refoma Valstybs ilaid mainimas Mokesi didinimas Valstybs biudeto deficitosumainimas Grieta pinig ir kredito

politika Fiksuoto valiutos kurso

vedimas Kova su monopolizmu Gamybos pltros skatinimas

Indeksavimas Kain ir darbo umokesioaugimo temp reguliavimas Kitos priemons,

velninaniosinfliacijos pasekmes

4.3. UIMTUMO DIDINIMO POLITIKA INFLIACIJOSSLYGOMIS

Klasikin koncepcija Keinsin koncepcija Pasilos teorija

Pasikliaujamaekonomikossavireguliacija, valstyb nesikia

Poveikis uimtumuiper paklausosskatinim

Keiiama uimtumostruktra siekiantpadidinti irmotyvacij dirbti, irgalimyb keltikvalifikacij bei gytinaujas profesijas


16/36

16

5. BENDROJI EKONOMIN PUSIAUSVYRA

5.1. BENDROSIOS EKONOMINS PUSIAUSVYROS SLYGOS

Bendrosiosekonominspusiausvyros

slygos

Verslininkas

Vartotojas

Rinka

Gamintojas

Makroekonominreprodukcija

Laisv pasirinkti versl

Veikla siekiant gautimaksimal peln

Vartotojo elgesys, kuriuo

siekiama turimomispajamomis pirkti kuonaudingesn prek

Kiekvieno vartotojo pajamir vartojamj prekipaklausos lygybsutikrinimas

Kiekvieno gamybos veiksnio, duodaniopajamas, takos dydis

Paklausos ir pasilospusiausvyros utikrinimas

Optimalaus pastovausekonominio augimoutikrinimas


17/36

17


18/36

18

5.3. UDARASIS MODELIS, NEDALYVAUJANT VALSTYBEI

Materialijgrybi rinka

Firmos

Darbo rinka

Nam kiaiFinansrinka

Preksir paslaugos

Preki ir paslaugapmokjimas

Vartojimoilaidos (C)

Investicija Santaupos

Apmokjimasu darbo jgos

itekliusDarbo

umokestis

P reksir paslaugos

Darbo jgositekliai Darbas

5.4. UDARASIS MODELIS, VALSTYBEI DALYVAUJANT

Materialijgrybi rinka

Firmos

Finans rinka

Nam kiaiValstyb

Prekiir paslaugapmokjimas

Mokesiai Mokesiai

Darboumokestis

Vartojimoilaidos

Apmokjimasu darbo jgos

iteklius

Vieieji preki irpaslaug pirkimai

Investicijos Santaupos

Darbo rinka


19/36

19

6. RINKOS STRUKTRA

6.1. RINKOSEKONOMIKA

PRIVALUMAI

skatina efektyviai naudotiiteklius lanksiai ir greitai reaguoti irprisitaikyti prie besikeiianigamybos slyg sudaro slygas optimaliainaudoti mokslo ir technikospasiekimus suteikia vartotojams irgamintojams pasirinkimo laisv nukreipia gamintojus tenkintiporeikius ir gerinti preki irpaslaug kokyb

TRKUMAI

neskatina isaugotineatsinaujinanius rezerv turi neigiam takaplinkos apsaugai

neutikrina preki irpaslaug, reikaling bendramnaudojimui, gamybos pltros nesudaro slygfundamentaliesiems mokslams,vietimui, sveikatosapsaugai vystyti negarantuoja teiss darb, poils, pajamas


20/36

20

6.2. SLYGOS RINKOS SANTYKIAMS ATSIRASTI

Organizacins-ekonomins

Teisins Socialins

Nuosavybsform vairov

Planinis rinkosreguliavimas

Piliei socialinigarantijutikrinimas

Gamybosdemokratizavimasisaugant valstybinreguliavim

Rinkosinfrastruktrossukrimas

Konkurencijosdidjimas

Laisvoskainodarosmechanizmosukrimas

Metodai:civilizuotos rinkoskodekso (civiliniokodekso)parengimas

Formos: statymai normatyvai

Tikslai: kova su korupcija kova su savosipareigojimnevykdymu

Visiems lygigalimybi dirbtiir udirbtisudarymas

Paramanedarbingiems irsocialiairemtiniems

Socialin paramabedarbiams


21/36

21

Savireguliacijos

6.3. RINKOS FUNKCIJOS

Didjant paklausai preki ir

paslaug daugja, majant maja.Reguliavimas vyksta per pirkimo pardavimo porces

Skatinimo Skatina gamintojus gamintimaiausiomis snaudomis

Snaud apskaitosir palyginimo

Rinkoje lyginamos individualiosir visuomenei btinos snaudos

Reguliavimo Rinka nustato pagrindinesproporcijas mikro- ir makrolygiu,remiantis paklausos ir pasilosdsniu

DemokratizavimoRinka mechanizmui veikiant vykstaefektyvios gamybos pltra, prekigamintoj ir paslaug teikj

diferenciacija


22/36

22

6.4. RINKOS STRUKTRA

Pagal ekonominpaskirt preki ir paslaug

gamybos priemoni darbo mokslo ir technikos(iradim, projekt) vertybini popieri

Pagal prekigrupes

gamybins paskirties vartojimo preki maisto preki gamybos veiksni

Pagal teritorinprincip

vidaus region tarpregionines

Pagalkonkurencijosapribojimo laipsn

monopolins oligopolins laisvosios miriosios

Pagal

pardavimopobd

didmenins mamenins

valstybinio ems kioprodukcijos supirkimo

Pagal statymlaikymsi

legalios, oficialios nelegalios, elins


23/36

23

6.5. RINKOS SEGMENTAI

Geografiniai

pagal regionus pagal administracin pasiskirstym:

alis, kratas, sritis, rajonas, miestas pagal gyventoj tankum: miestas,

priemiestis, kaimo vietov pagal klimato slygas (emyninis,

subtropinis, tropinis, jrinis klimatas)

DemografiniaiGyventojai:

pagal ami pagal pajam lyg pagal profesijas pagal isilavinim pagal tautyb

PsichologiniaiGyventojai:

pagal gyvenimo bd pagal asmenines savybes


24/36

24

7. KONKURENCIJA

7.1. KONKURENCIJOS FORMOS

Tobuloji konkurencija

rinkoje daugnepriklausom

gamintoj atskiros mons gamybosmastas ir neturi takospreks kainai rinkoje pirkjai gerai ino kainas pardavjai nesitaria dl

kain mons gali laisvai patekti rink ir i jos ieiti

Netobuloji(monopolin)konkurencija

Tai rinka, kuriojenevykdoma nei vienalaisvosioskonkurencijos slyga mons negali

paveiktirealizavimo slyg irtarp j vykstakonkurencin kova

Nesiningakonkurencija

melaging iniapie

konkurentusplatinimas vartotojamspateikiamaklaidinga

informacijaapie preki irpaslaug kokyb nelegaliai

naudojamaskonkurento preksenklas

7.2. KONKURENCINS KOVOSMETODAI

Konkurencija dl kain Konkurencija ne dl kain

1. Kova tarp gamintoj dldidesnio papildomo pelnomainant snaudas

2. Kain diskriminacija:tos paios prekspardavimas skirtingomiskainomis, nepagrstomisskirtingomis snaudomis

1. Produkcijos kokybs gerinimas: gerinant preki techninescharakteristikas labiau pritaikant prekes irpaslaugas pirkj poreikiams

2. Masins reklamospanaudojimas


25/36

25

7.3. KONKURENCINS KOVOS FORMOSMONOPOLIZMO SLYGOMIS

Lenktyniavimas mokslo irtechnikos srityje

Lenktyniavimasgamybos sferoje

Lenktyniavimasprekyboje

1. Naujproduktkrimas

2.iuolaikinitechnologijdiegimas

1. Techninsinformacijoskaupimas irnaudojimas

2. Patent

sigijimas irnaudojimas

1. Kapitalodidinimas

2. Gamybinipajgum

didinimas3. Gaminiasortimentoatnaujinimospartinimas

1. Tarp pirkjdl prekisigijimoemesnmiskainomis

2. Tarppardavj irpirkj dlauktesnipardavimo iremesnipirkimo kain

1.Gamybostechniniolygio klimas

2.Produkcijoskokybs

gerinimas3.Gamybossnaudmainimas


26/36

26

INSTRUMENTAI

Fiskaliniai MonetariniaiValstybs manipuliavimaspajamomis ir ilaidomis

Pinig pasilospakitimas

8. VYRIAUSYBS VAIDMUO EKONOMIKOJE

8.1. EKONOMINS POLITIKOS UDAVINIAI IR INSTRUMENTAI

Pagrindiniai udaviniai: ekonominio vystymosi subalansuotumas ekonominio augimo skatinimas aukto uimtumo ir emo nedarbo lygio palaikymas infliacijos stabdymas nacionalins valiutos stabilumo utikrinimas usienio ryi palaikymas ir reguliavimas


27/36

27

ios politikos rys

Ekspansionistin(stimuliuojanti)

Skatina visumin paklausekonominio nuosmukiometu

Kontraktyvin(sulaikanti)

Daro tak visuminspaklausos stabilumoutikrinimui ekonominiopakilimo metu

Diskretin

Smoningai kiasi mokesi sistem ir valstybs ilaid dydsiekiant paveiktiekonominio augimo,

nedarbo ir infliacijos lyg

Automatin

Stipri stabilizatori,utikrinani natralekonomikos prisitaikymprie rinkos konjunktros:progresyvini mokesisistema, socialini paalpsistema.

8.2. IDO POLITIKA

Mokesisistemai

Mokesistruktros tarif irtvarkos nustatymas

Valstybs poveikis

Valstybs ilaidoms Transferiniamsmokjimams

Vieieji pirkimai,skirti valstybsprogramoms vykdyti,taip pat valstybs

tarnautoj darboumokestis

Tikslins imokos (neu prekes ir ne upaslaugas)


28/36

28

8.3. EKONOMIN POLITIKA: STRATEGIJOS RAIDA

Paklausos ekonomika

(keinsin politika)

Pasilos ekonomika

(pinig politika)Visumin paklausa lemianacionalini pajam dyd iruimtumo lyg

Gamybos rentabilumas lemiapajam dyd iruimtumo lyg

Valstybspaklausa

Vartojimoreikmen irinvesticijpaklausa

Usieniopreki irpaslaugpaklausa

Darbo jgospasila

Gamybosstruktra

Pinigrinka

Ekonominiai irpolitiniaimechanizmai:anticiklin finans irmokesi politika

Stimulai:didesns valstybsinvesticijos

Stimulai:mokesilengvatos

Ekonominiai irpolitiniaimechanizmai:

pasilorientuotafinans politika

produktyvumorientuota darboumokesiopolitika

Didesnis uimtumas atskiroseakose, kur valstyb dalyvaujakaip investuotojas

Didesns pajamos iose akose

Didesn vartojimo reikmenpaklausa

Daugiau privai investicij

Pagrindinis tikslas:

trumpalaik pusiausvyra

Didjafirm

pelningumas

Daugiau privai investicij, tarp j inovacini

Didesnis uimtumas

Pagrindinis tikslas: Vidutinio laikotarpio

pusiausvyra Konkurencingumo

sustiprjimas dl gamybos katmajimo

Didesnis uimtumas vartojimoreikmen gamybos akose


29/36

29

9. GYVENTOJ PAJAMOS

9.1. PAGRINDINS GYVENTOJ PAJAM RYS

Darbo umokestis u darb

Palkanos i investicij

Renta u em,mik

Pajamos i verslo pajamos i versloValstybs dotacijos imokos i

valstybsbiudeto,paalpos,subsidijos

9.2. PAGRINDINS PAJAM DIFERENCIACIJOS PRIEASTYS

skirtingi gabumai skirtingas isilavinimas nevienodas polinkis rizikuoti nuosavybs turjimas ar neturjimas nevienodi sugebjimai usidirbti papildom pajam skm, ryiai, nelaims


30/36

30

10.1. PELNO ALTINIAI, VEIKSNIAI, PASKIRSTYMAS

Gamybos pltimo altinis Parodo itekli panaudojimo lyg Yra investavimo naujas technologijas altinis

plaukos u realizuotprodukcij (paslaugos) Dalinio dalyvavimopajamos Pajamos u vertybiniuspopierius (dividendai,palkanos) Gaut baud ir procentsumos, virijaniossumoktasbaudas

Kainos, tarifai, rinkliava Palkanos u paskolas Mokesiai Savikaina Apyvartos sparta

PELNO ALTINIAI VEIKSNIAI, TURINTYSTAKOS PELNO DYDIUI

Pelno likutis, skirtasmons tikslams Biudetiniai, nebiudetiniaifondai Palkanos u paskolas

PELNOPASKIRSTYMAS

Vartojimui (dividendai,parama ir t.t.) Kaupimui Socialinms reikmms Finansinms

investicijoms Nuostoliams padengti

PELNOPANAUDOJIMAS

10. PELNAS


31/36

3 1

021, 3(/1,1*802 ',',1,02 $/7,1,$, ,5 9(,.61,$,3(/1,1*802 ',',1,0$6

3(/12 ',',1,0$6

3URGXNFLMRVUHDOL]DYLPRGLGLQLPDV

3URGXNFLMRVDVRUWLPHQWRJHULQLPDV

3URGXNFLMRVVDYLNDLQRVPDLQLPDV

'DUER DSPRN MLPRLODLG PDLQLPDV

0DWHULDOLQL LU NLWSLQLJLQL LODLG PDLQLPDV

'DUER QDXPRN OLPDV

78572 3$1$8'2-,02

,OJDODLNWXUWR

3(/1,1*802 ',',1,02 $/7,1,$,

*DP\ERV WHFKQLQLRO\JLR N OLPDV *DP\ERV GDUER LUYDOG\PR JHULQLPDV3URGXNFLMRV JDP\ERVLU MRV VWUXNW URV

3(/1,1*802 ',',1,02 9(,.61,$,


32/36

32


33/36

33

11. EKONOMIKOS RAIDA 11.1. EKONOMINS VEIKLOS CIKLAI

Pagal trukm

1. Trumpalaikiai(3 - 4 metai)

2. Vidutiniai(8 - 20 met)

3. Ilgalaikiai(daugiau kaip20 met)

Pagal veiklossfer

1. Pramonje2. ems

kyje

Pagalpasireikimospecifik

1. Naftospramonje

2. Maistopramonje

3. Energetikospramonje

4. aliav

pramonje5. Ekologiniai6. Valiut

rinkoje

Pagal iplitimoform

1. Struktriniai2. akiniai

Pagal teritorinprincip

1. Nacionaliniai2. Tarptautiniai

11.2. VALSTYBINIO ANTICIKLINIO REGULIAVIMOKONCEPCIJOS

Neokeinsin

Visumins paklausos pokyiai Valstybs ilaid mainimas Mokesi sistemos pokyiai Darbo umokesio lygio

pokyiai

Neokonservatyvin

Poveikio svertai: Pinig ir kredito politikos

pokyiai Pinig mass augimo virutins iremutins ribos nustatymas Kredito sistemos pokyiai Palkan norm pokyiai

11.3. CIKL PRIEASTYS

VIDINS

Gamybos struktros pokyiai Pinig cirkuliacijos paeidimai Pagrindinio kapitalo

perteklius

IORINS

Karai Revoliucijos Politiniai vykiai Gyventoj migracija Moksliniai atradimai


34/36

34

12. TARPTAUTIN PREKYBA

12. 1. TARPTAUTIN PREKYBA

PROTEKCIONIZMASTikslas

Utikrinti nacionalin ekonominsaugum

Metodai Aukti muit tarifai Geranorikas importo apribojimas Eksporto subsidijavimas

LIRERALIZAVIMAS

Muit tarif sumainimasvykstant tarptautinsintegracijos procesui

12.2. PASAULIN KAINA

PAGRINDASPreki verts

apskaiiavimas,remiantis

nacionalinmispreki vertmis

RYS Laisvosios kainos Sutartins kainos(administruojamos) Transferins Kotiruojamosios

kainos (biros kainos)

POYMIAI Stambi, reguliarisandri arba

pasaulinipreki rink kainos Komerciniai sandriailaisvai konvertuojamavaliuta Prekybos birojekainos

12.3. PASAULIO KIS

Kitimo veiksniai

tarptautinis darbopasidalijimas gamybos, kapitalomokslo ir technikospaangosinternacionalizavimas tarptautinkonkurencija,preki, monimigracija.

Subjektai

nacionaliniaikiai regioniniaisusivienijimai irsjungos tarptautinskorporacijos

Struktriniaielementai

preki pasaulinrinka kapitalo rinka darbo itekli rinka mokslo, technikos,technologijos rinka informacijos rinka


35/36

35

LITERATRA

1.Navickas V.Lietuvos ekonomika dabartis ir perspektyvos.Vilnius,1999.2. Mikroekonomika. Ats. redaktorius V. Skominas. V., 2000.3. Valstybs veikla: funkcijos ir reguliavimo kryptys.

V.,1993.4. Wonnacott P., Wonnacott R. Makroekonomika. Kaunas,

1994.5. . .

. .., .. . . 1999.


36/36

Marija JiuvienEkonomikos logins struktrins schemosMokomoji knygelAtsakingoji redaktor dr. Anel VosylitStilist E. StankeviienMaketavo G. Nevierien

Tiraas egz. Us.Ileido Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija,

ilo g. 5A, LT-2055 VilniusSpausdino Leidybos centro prie KAM Senamiesio spaustuv ,Totori g. 27, LT-2001 Vilnius

Documents

Ekonomikos Logines Strukturines Schemos Jeciuviene