JAV Senatoriai respublikonas Tedas Cruzas ir demokratė Jeanne Shaheen pirmadienį turėtų viešai pristatyti naujas sankcijas Rusijos „Nord

Stream 2“ projektui. Išplėstos sankcijos, tikėtina, būtų taikomos visiems laivams ar įmonėms, kurios prisidėtų prie projekto įgyvendinimo.

Dujotiekis jau yra baigiamoje fazėje, teliko nutiesti apie 160 km. Manoma, kad dujotiekis galėtų pradėti veikti 2020 metų pabaigoje arba kitų

metų pradžioje. Nepaisant to, JAV veiksmai, o taip pat griežtesnių ES taisyklių pritaikymas, gali išpūsti jo kaštus. (Reuters) 

Nacionalinio lygmens apklausoje Demokratų partijos kandidato Joe Bideno pranašumas prieš Donaldą Trumpą išaugo iki dešimties procentų:

dabar Bidenas galėtų tikėtis gauti apie 53 proc. balsų, Trumpas - 43 proc. Prieš mėnesį demokrato persvara tesiekė 2 proc. Be to, Trumpo

darbą pandemijos kontekste palankiai vertina 46 proc. apklaustųjų - 5 proc. mažiau, nei kovo mėnesį. (Washington Post)

Rumunijos vyriausybė antradienį paprašė valstybės įmonės „Nuclearelectrica“, valdančios atominę elektrinę Černavodos mieste, nutraukti

derybas su Kinijos generaline atominės energijos korporacija (GCNPC) dėl 3 ir 4 branduolinių reaktorių statybos. Rumunija yra laikoma artima

JAV sąjungininke, tad šis sprendimas sietinas su JAV-Kinijos santykių aštrėjimu. (Balkan Insight)

Turkijos visuomeninis transliuotojas atidarė savo naujienų svetainę rusų kalba. Nepaisant Turkijos pareigūnų kalbų apie tai, kad šis žingsnis

neturi nieko bendro su tarp Turkijos ir Rusijos išaugusia įtampa Sirijoje ir Libijoje, tačiau analitikai tai laiko Turkijos atsaku į Rusijos naujienų

tarnybų (ypač Sputnik) skleidžiamą prieš Turkijos vadovą Recepą Erdoganą nukreiptą informaciją. (Middle East Eye)

Norvegija ir Danija yra pasirengusios ir vėl priimti svečius iš užsienio – tik ne tada, jei jie atvyksta iš Švedijos. Oslas ir Kopenhaga penktadienį

pareiškė, kad nuo birželio vidurio panaikins kelionių apribojimus tarp abiejų šalių, tačiau susitarime nedalyvaus kaimyninė Švedija, mat vis dar

nerimaujama dėl aukšto koronaviruso lygio šioje šalyje. (Politico)

ES valstybės narės išreiškė „didelį susirūpinimą“ dėl Kinijos įvesto Honkongo nacionalinio saugumo įstatymo, tačiau sutarė, kad sankcijos

Kinijai neišspręs problemų su Pekinu, sakė bloko vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellis po užsienio reikalų ministrų vaizdo konferencijos.

(Euractiv)

Vokietijos vyriausybė susitarė su Europos Komisija dėl 9 milijardų eurų paramos „Deutsche Lufthansa AG“, sukurdama precedentą didžiosioms

Europos oro linijoms gelbėti. Po intensyvių derybų Komisija ir Vokietijos vyriausybė sutarė, kad „Lufthansa“ Frankfurto ir Miuncheno oro

uostuose sumažins savo lėktuvų skaičių. Konkurentai, tokie kaip „Ryanair“, piktinasi, kad valstybių dotacijos iškreipia konkurenciją.

(Bloomberg)

SAVAITĖ TRUMPAI;KARTŲ KAITA: jaunesnių ir vyresniųamerikiečių požiūris į Baltijos šalis ženkliaiskiriasi;ŽVILGSNIS IŠ VIDAUS: COVID-19Baltarusijoje;HONKONGAS: išskirtinio statuso erozija.

ŠIAME NAUJIENLAIŠKYJE:

„Kanclerė dėkoja Prezidentui Donaldui Trumpui už pakvietimą į Didžiojo Septyneto (G7) susitikimą, kuris turėtų vykti birželio pabaigoje Vašingtone.

Visgi, vertinant šios dienos aplinkybes ir pandemijos kontekstą, ji negali priimti kvietimo atvykti į JAV”. Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas

Seibertas leido suprasti, kad Angela Merkel atsargiai vertina Trumpo entuziazmą suburti pasaulio lyderius.

TARPTAUTINĖSPOLITIKOSTENDENCIJŲNAUJIENLAIŠKIS

SAVAITĖ TRUMPAI

RYTŲ EUROPOS STUDIJŲ CENTRAS 2020.05.24-05.31

SAVAITĖS CITATA

-asis

Lukašenka aktyviai neigė COVID-19 keliamus pavojus, tačiau kovo pabaigoje į situaciją buvo pradėta žvelgti rimčiau, ir šalis ėmėsi priemonių,

ypač didelį vaidmenį kovoje suteikdama regionų lyderiams.

Pasak eksperto, Baltarusijos strategija kovoje su pandemija galėjo būti nulemta dviejų svarbiausių faktorių:

Pastebima, jog apie savo planus kelti kandidatūras į prezidento postą pareiškė keletas šalies verslininkų ir nomenklatūrininkų (pvz.: Valery

Tsepkalo). Tačiau abejojama, ar kuriam nors opozicijos kandidatui dabartinėmis sąlygomis pavyks surinkti parašus, reikalingus savo

kandidatūrai iškelti.

Prezidentas turėtų būti suirzęs, todėl vargu, ar Europos Sąjungai (ES) bei kitiems išorės veikėjams dabar pavyktų paveikti Baltarusiją. 

Baltarusijos žiniasklaida nevengia pandemijos temos. Ji apie ją kalba daug, bet pateikia savotišką situacijos šalyje interpretaciją – viskas

vaizduojama pozityviai. Panašią retoriką šiuo metu naudoja ir prezidentas Lukašenka – jis teigia, kad Baltarusija sėkmingai tvarkosi su virusu,

ir bado į ES šalių ir Rusijos klaidas.

Iš šalies išsiuntus Baltarusijos klaidas nušvietusią Rusijos žurnalistų grupę, aiškiai matoma, kad šių šalių žiniasklaidos priemonės įsivėlė į

ryškų konfliktą.

Nors nėra nuomonių apklausų, kurios tai pagrįstų, ekspertas teigia, kad jis ir jo kolegos iš visuomenės nuotaikų jaučia, jog žmones yra

nepatenkinti tuo, kaip tvarkosi valdžia. Jie mato, kad visa Europa ir kaimynė Rusija imasi kitokių priemonių, o Baltarusija – savitų, nelabai

sėkmingų, veiksmų.

ES ambasadoriai laikosi labai vieningai – antai Slovakijos ambasadoriaus sprendimas pažeisti reikalavimą vengti viešų renginių jam kainavo

pareigas.

Pašnekovo nuomone, šiuo metu Baltarusijoje matoma viena didžiausių savanorių kampanijų šalies istorijoje.

Esminė problema – nelanksti įstatyminė bazė. Pagal dabar veikiančius įstatymus, fiziniai asmenys turi mokėti 13 proc. nuo gautų pajamų, jei

jos viršija 7000 rublių, todėl visoms daugiau surinkusioms iniciatyvoms gresia mokėti mokesčius už surinktą labdarą kitų metų kovą, jei iki

tol nebus priimtas kitoks valdžios sprendimas.

European Endowment for Democracy (EED) šių metų gegužės 14 dieną organizavo seminarą „Handling COVID-19 in an interdependent Europe:

Belarus’ Delayed Response and Potential Approaches“. Pateikiame šio seminaro santrauką.

Artiomas Šraibmanas – žurnalistas ir politikos komentatorius. Jis specializuojasi Baltarusijos užsienio ir vidaus politikoje. Buvęs nternetinės

žiniasklaidos priemonės Baltarusijoje „Tut.BY“ politikos redaktorius ir komentatorius bei tokių analitinių centrų kaip „Carnegie Center“ (Maskva) ir

„Belarus Digest“, bendradarbis. Jis taip pat yra „Sense Analytics“ konsultacijų centro Baltarusijoje įkūrėjas.

- Ekonominė recesija šalį spaudė dar iki viruso, todėl griežtas karantinas būtų pridaręs dar didesnių ekonominių nuostolių. Nepaisant

pasirinktos strategijos, kuri turėjo padėti sušvelninti smūgį šalies ekonomikai, vis dar sunku pasakyti, kokios pasekmes laukia. 

-Tai lėmė ir prezidento psichologija – jis nenorėjo pasirodyti silpnas. Kadangi Baltarusijoje jis turi labai daug galių, jo nuomonės negalėjo

pakeisti kitų institucijų atstovai.

Andrejus Stryžakas – žmogaus teisių gynėjas iš Gomelio rytinėje Baltarusijoje. Jis buvo vienas iš pagrindinių kampanijos „By Help“ aktyvistų,

padėjusių surinkti lėšų, skirtų baudoms mokėti, per vadinamuosius „socialinių parazitų“ protestus 2017 m. Šiandien jis yra vienas svarbiausių

„BYCovid“ kampanijos organizatorių; jos metu mobilizuojami piliečiai, verslininkai, savanoriai ir teikiama piniginė parama siekiant panaikinti

valstybinių veiksmų spragas, susijusias su COVID–19, aprūpinant medicinos darbuotojus ir ligonines reikiama apsauga ir įranga.

ŽVILGSNIS IŠ VIDAUS: COVID-19 BALTARUSIJOJE

RYTŲ EUROPOS STUDIJŲ CENTRAS

Uždarytos sienos kiek riboja galimybę visuomenininkams mokytis iš užsienio valstybių, dalintis patirtimi su užsienio partneriais. Vidiniai

ribojimai labai smarkiai stabdo veiklas.

Svarbu sekti padėtį Baltarusijoje, nes baiminamasi, kad dabartiniai ribojimai gali turėti įtakos žmogaus teisių padėčiai ateityje.

Visuomenė aktyviai jungiasi į įvairius blokus ir koalicijas siekiama efektyvinti šias pastangas. Pastebima, kad į veiklas įsitraukia daug

žmonių ir organizacijų, kurios paprastai visuomeninėse veiklose nedalyvaudavo.

Organizacijos labai stengiasi surinkti kuo daugiau informacijos iš tiesiogiai su virusu kovojančių medikų, socialinių darbuotojų.

S. Hardos teigimu, dažnai sunku gauti oficialios informacijos – tai buvo ypač pastebima pandemijos pradžioje.

„Media Polesye“ paskelbus pirmuosius tekstus apie su virusu susijusias situacijas šalies ligoninėse, juos perskaitė daugiau kaip 1,5 mln.

žmonių, nes valstybinė žiniasklaida stengėsi uždangstyti tokias istorijas.

Pastebima, kad dažnai istorijos pačios pasiekia žurnalistus. Yra daug savanorių, kurie savo akimis mato realią situaciją šalyje.

Žmonės vengia pasakoti apie tikrąją padėtį viešai prisistatydami, mat bijoma, kad tai gali jiems pakenkti. Tai patvirtina ta aplinkybė, jog

dažnai, paviešinus tokias istorijas, šalies institucijos bando jų viešintojus užtildyti, ieškoti informacijos apie istorijas paskleidusius asmenis

ir juos įbauginti. Šalyje fiksuota atvejų, kai šalies regionuose valstybinės institucijos verčia verslą jas remti kovoje su pandemija.

Sviatlana Harda – „Media Polesye“ - regioninio interneto portalo iš Bresto srities Baltarusijoje vyriausioji redaktorė. Pradėjusi veikti kaip

nedidelė vietinė svetainė, „Media Polesye“ iškilo kaip nacionalinę reikšmę turintis portalas. Be to, „Media Polesye“ yra viena aktyviausių

žiniasklaidos priemonių, pasakojančių apie COVID–19 situaciją Baltarusijos regionuose, kur padėtis yra labiausiai neskaidri, valdžios institucijoms

trūksta išteklių ir jos priverstos dangstyti situaciją.

RYTŲ EUROPOS STUDIJŲ CENTRAS

ŽVILGSNIS IŠ VIDAUS: COVID-19 BALTARUSIJOJE

SAUGUMAS: AR AMERIKIEČIAI PRITARIA BALTIJOS ŠALIŲ GYNYBAI?

Apklausa: jei Rusija įsiveržtų į vieną iš NATO sąjungininkių, tokių kaip Latvija, Lietuva ar Estija, arpritartumėte JAV karinės jėgos panaudojimui? (atsakančiųjų teigiamai %)

Kinijos parlamentas kuria įstatymų pakeitimus, kurie kriminalizuoja veiksmus, galimai menkinančius Pekino autoritetą Honkonge. Pakeitimai

esą leistų slopinti ardomąją ir secesinę veiklą, terorizmą ir praktiškai bet kokius veiksmus, kurie keltų grėsmę nacionaliniam saugumui

Honkonge, tarp kurių nurodyta „užsienio jėgų įsikišimas Honkonge“. Konkretesnė informacija apie pasikeitimus turėtų pasirodyti po kelių

savaičių, bet patys teisiniai pasikeitimai turėtų įsigalioti jau rugsėjo mėnesį, o preliminarūs signalai iš Kinijos leidžia manyti, kad kartu su tuo

ketinama griežtai primesti Pekino autoritetą specialiojoje administracinėje teritorijoje.

Tarp galimų pasekmių randame galimus draudimus burtis į pilietines grupes, Kinijos saugumo agentūros gali įžengti į miestą, o teismai gali

imtis griežtų bausmių už „nacionalinio saugumo“ pažeidimus. Paties Honkongo atskira teisinė bazė garantuoja plačią pilietinių teisių apsaugos

apimtį, bet yra išimčių, susijusių būtent su tokiais nacionalinio saugumo įstatymais.

Net Honkongo administracijos vadovė pripažino: „Mes esame labai laisva visuomenė, tad žmonės turi laisvę sakyti, ką tik jie nori.“ Tuo pačiu ji

užsiminė, kad, „teisės ir laisvės nėra absoliučios.“

Tokie Pekino žingsniai buvo priimti neigiamai tiek Honkonge, kur protestuotojai vėl išėjo į gatves, tiek ir tarptautinėje arenoje. JAV prezidentas

Donaldas Trumpas paskelbė, kad ketina panaikinti specialius prekybos ir ekonominių santykių saitus su Honkongu, nes šio regiono autonomija

yra esminė sąlyga prekybos statuso palaikymui. Didžiosios Britanijos vyriausybė taip pat atsakė gerokai padidindama Honkongo gyventojų

galinčių pratęsti vizas kiekį (nuo 350 tūkst. iki beveik 3 milijonų) ir nurodydama, kad Kinijos veiksmams besitęsiant, ketinama palengvinti

sąlygas Britanijos nacionalinių (užjūrio) pasų turėtojams gauti Didžiosios Britanijos pilietybę.

Kinijos premjeras Li Keqiang ginasi teigdamsa, kad pakeitimai leidžia tolesnį „viena šalis, dvi sistemos“ politinės struktūros įgyvendinimą ir

padės apsaugoti Honkongo „ilgalaikį klestėjimą ir stabilumą.“ Taip pat, nurodoma, kad teisiniai pokyčiai nėra nutaikyti prieš valdžios kritikus, o

labiau prieš nepriklausomybės siekiančias grupes, kurios ir taip uždraustos Honkongo teisės aktų. Lau Siu-Kai, buvęs Honkongo administracijos

pareigūnas, patarinėjantis Pekinui, užsimena, kad stipri JAV reakcija kaip tik gali pabloginti situaciją, nes tai galimai įtvirtintų Pekine įsitikinimą,

kad užsienio galios naudojasi Honkongu tam, kad kenktų Kinijos nacionaliniam saugumui. Tai galimai paskatintų Kinijos valdžią įvesti dar

griežtesnius ribojimus.

RYTŲ EUROPOS STUDIJŲ CENTRAS

HONKONGAS: IŠSKIRTINIO STATUSO EROZIJA