Civilinė bylaNr. 3K-3-274/2004                                                                                                 Bylų kategorija 37. 6

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU

2004 m. balandžio 14 d. Vilnius 

            Lietuvos AukščiausiojoTeismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjųT-os S-ės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), V-usG-o ir E-aus L-o, 

viešame teismo posėdyje kasacine tvarkaišnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovouždarosios akcinės bendrovės “Homo Faber” kasacinį skundą dėl Vilniausmiesto pirmojo apylinkės teismo 2003 m. spalio 17 d. sprendimo ir Vilniausapygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 30d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinėsbendrovės “Libra V-s” ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei “HomoFaber” dėl sutartinės prievolės įvykdymo; tretysis asmuo, nepareiškiantissavarankiškų reikalavimų, – likviduojama akcinė bendrovė  “Klaipėdos rytas”. 

            Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :I. G-o esmė

        Ieškovas 2003 m. birželio 12 d. kreipėsi su ieškiniu įteismą. Nurodė, kad 2002 m. balandžio 5 d. sudarė su atsakovu ir trečiuojuasmeniu trišalę tarpusavio atsiskaitymų sutartį, pagal kurią atsakovasįsipareigojo iki 2002 m. liepos 5 d. sumokėti ieškovui 6222,75 Lt. Atsakovasneįvykdė savo įsipareigojimo. Pagal CK 6. 210 straipsnio 2 dalį atsakovas,praleidęs skolos mokėjimą terminą, privalo mokėti ieškovui 6 procentų dydžiometines palūkanas. Jos skaičiuotinos nuo   2002 m. liepos 5 d. iki 2003 m. balandžio 5 d. ir sudaro 332,52 Lt. Ieškovas, remdamasis CK 1. 138, 6. 1, 6. 38, 6. 54, 6. 70, 6. 71, 6. 205, 6. 256straipsniais, 6. 305 straipsnio 1 dalimi, 6. 314 straipsnio        5 dalimi, 6. 344 straipsnio 1 dalimi,prašė teismo priteisti iš atsakovo 6222,75 Lt skolą ir 332,52 Lt palūkanas. 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismųsprendimo ir nutarties esmė

           Vilniaus miesto pirmasisapylinkės teismas 2003 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismasnustatė, kad 2002 m. balandžio 5 d. sutartimi atsakovas įsipareigojo iki 2002m. liepos 5 d. dalį savo skolos trečiajam asmeniui (6222,75 Lt) sumokėti įieškovo sąskaitą; tretysis asmuo sutiko savo reikalavimo teisę į tokią pat dalįsavo finansinių įsipareigojimų ieškovui perleisti atsakovui ir, pastarajampervedus į ieškovo sąskaitą nurodytą sumą, sumažinti jo įsiskolinimą trečiajamasmeniui; ieškovas sutiko, kad atsakovas atlygintų trečiojo asmens skolos dalį;

taip pat sutiko, atsakovui tai įvykdžius, sumažinti trečiojo asmensįsiskolinimą ieškovui. Teismas vertino, kad sudarius minėtą trišalę sutartįįvyko novacija (CK 6. 141 str. ): trečiojo asmens ir atsakovo prievolės dalis dėl6222,75 Lt sumos pasibaigė; buvo sukurtos naujos prievolės, aptarti jų įvykdymoterminai, kitos sąlygos; atsirado atsakovo prievolė ieškovui. Teismo vertinimu,šios išvados nekeičia ta aplinkybė, kad po sutarties sudarymo trečiajamasmeniui buvo iškelta bankroto byla ir Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. gegužės 6 d. nutartimi ieškovas įtrauktas į trečiojo asmens kreditorių sąrašąsu tuo pačiu kaip ir atsakovui reikalavimu 6222,75 Lt sumai. Teismas motyvavo,kad kiekviena šalis privalo sutartis vykdyti tinkamai ir sąžiningai; draudžiamavienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti josvykdymo sąlygas, nes teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi jos šalimsįstatymo galią (CK 6. 59, 6. 189, 6. 200 str. ). N-s atsakovas teigia sumokėjęsskolą trečiajam asmeniui, tačiau pagal įstatymą prievolė turėjo būti įvykdytapačiam kreditoriui, t. y. ieškovui (CK 6. 44 str. 1 d. ). Po bankroto bylostrečiajam asmeniui iškėlimo, administratoriui reikalaujant sumokėti skoląbendrovei “Klaipėdos rytas”, ieškovas turėjo teisę sustabdyti prievolės įvykdymą,kol bus išspręstas ginčas, kam priklauso kreditorinis reikalavimas 6222,75 Ltsumai. Atsakovas taip pat turėjo teisę atsisakyti mokėti skolą minėtamkreditoriui ir galėjo prievolę įvykdyti, įmokėdamas sumą į notaro, banko arkitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą; tai būtų atleidę skolininką nuopalūkanų mokėjimo ateityje. Teismas vertino, kad atsakovas sumokėjo skolątrečiajam asmeniui savo rizika, nesant teisėto pagrindo, nes jau buvo susitartapakeisti buvusias prievoles kitomis prievolėmis (novacija), todėl ieškovui išatsakovo pagal sutartį priteistina 6222,75 Lt ir 332,52 Lt palūkanų už termino sumokėti skoląpraleidimą.               Vilniaus apygardos teismoCivilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinįskundą, 2003 m. gruodžio 30 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistąVilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2003 m. spalio 17 d. sprendimą. Kolegija pašalino iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų išvadą, kadšalių trišalė tarpusavio atsiskaitymų sutartis yra novacija; vertino, kad taiyra skolos perkėlimo sutartis, kuriai taikomi CK 6. 115-122 straipsniųreikalavimai. Kolegija nurodė, kad nėra pagrindo netenkinti ieškovo reikalavimodėl to, kad ieškovo pirminiam skolininkui AB “Klaipėdos rytas” buvo iškeltabankroto byla ir atsakovas pagal bankrutuojančios įmonės administratoriausreikalavimą sumokėjo į šios įmonės sąskaitą 6222,75 Lt skolą. Pagal CK 6. 119straipsnio 2 dalį atsakovas, kaip naujasis ieškovo skolininkas, negalėjoatsikirsti kreditoriui (ieškovui) dėl skolos nesumokėjimo, remdamasis pradinioskolininko ir skolos perėmėjo santykiais, sudariusiais pagrindą skolaiperkelti; atsakovo atsiskaitymas su bankrutuojančia AB “Klaipėdos rytas”neatima iš ieškovo teisės reikalauti, kad atsakovas sumokėtų pagal sutartįperimtą skolą. Kolegija atmetė apelianto argumentą, kad ieškovas yra pareiškęskreditorinius reikalavimus dėl 6222,75 Lt skolos sumokėjimo bankrutuojančiaibendrovei. Motyvavo, kad tai nedaro skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstu; bankrutuojančiosįmonės administratorius gali prašyti bankroto bylą nagrinėjantį teismąpatikslinti ieškovo kreditorinius reikalavimus. 

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas beiatsiliepimo į kasacinį skundą pagrindas

            Kasaciniu skundu atsakovasprašo panaikinti Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2003 m. spalio 17 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjųkolegijos 2003 m. gruodžio 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinįatmesti. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamaiaiškino ir taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas, nukryponuo teismų praktikos (CPK 346 str. 2 d. 1 p. , 2 p. ). CK 6. 193 straipsnyjenustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį,pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien

remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismasyra pabrėžęs sutarčių aiškinimo taisyklių laikymosi ir tinkamo taikymo svarbą(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje AB “Turto bankas” v. UAB“V-luvė”, Nr. 3K-3-406/2000; kategorija 14). Teisingam ginčo išsprendimuiesminę reikšmę turi šalių trišalės tarpusavio atsiskaitymų sutarties tikrojoturinio nustatymas. Bylą nagrinėję teismai privalėjo atsižvelgti ne vien įgramatinį sutarties tekstą, bet taip pat ir į sutarties šalių ketinimussudarant šią sutartį, į sutarties šalių elgesį po sutarties sudarymo beiaiškinti sutartį taip, kad aiškinimo rezultatas atitiktų sąžiningumo principus. Apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad tai nebuvo novacija,tačiau teismas neatsižvelgė į visų sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, todėlnepagrįstai ginčo sutartį pripažino skolos perkėlimo sutartimi. Pagal sutarties1. 1 punktą atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui ne iš trečiojo asmensperimtą skolą, o savo skolą, kurią jis turėjo trečiajam asmeniui. Aiškinantsutarties 3. 2 punktą, pagal kurį trečiojo asmens skola ieškovui sumažės tada,kai atsakovas perves sutartyje nurodytą sumą į ieškovo sąskaitą, darytinaišvada, kad ir po ginčo sutarties sudarymo tretysis asmuo išlieka skolingasieškovui. Išeitų, kad tą pačią prievolę privalo vykdyti ir naujas, irankstesnis skolininkai. Toks trišalės tarpusavio atsiskaitymų sutartiesaiškinimas neatitinka sąžiningumo kriterijų, nes ieškovas po šios sutartiessudarymo įgijo pagal tą patį reikalavimą du skolininkus. Teismas šio ginčosutarties nuoseklumo nepašalino, nes sutarties turinio apskritai neaiškino, tikkonstatavo, kad tai buvo skolos perkėlimo sutartis. Tuo tarpu sutarties šalysiš tikrųjų susitarė pakeisti tik prievolės tarp atsakovo ir trečiojo asmensįvykdymo adresatą, t. y. kad atsakovas pinigų sumą, kurią buvo skolingastrečiajam asmeniui, sumokės ne jam, o ieškovui. Pirmosios ir apeliacinėsinstancijų teismai neteisingai įvertino šalių elgesį po sutarties sudarymo. Ieškovas, laikydamas, kad atsakovas turi jam įvykdyti prievolę, vis tiek pareikalavo,kad tretysis asmuo sumokėtų visą įsiskolinimą, įskaitant sumą, kurią trišaletarpusavio atsiskaitymų sutartimi buvo įsipareigojęs sumokėti atsakovas. Taipieškovas pripažino, kad jo skolininku išliko tretysis asmuo; todėl tik iš joieškovas galėjo reikalauti įvykdyti prievolę. Savo ruožtu, tretysis asmuo,reikalaudamas, kad atsakovas įvykdytų prievolę ir įtraukdamas atsakovoįsiskolinimą į bankrutuojančios AB “Klaipėdos rytas” kreditorių sąrašą,patvirtino, kad neįvyko nei prievolės novacija, nei skolos perkėlimas, ir kadtik jis, tretysis asmuo, gali reikalauti iš atsakovo prievolės įvykdymo. Aplinkybė, kad ieškovas, nesibaigus ginčo sutartyje nustatytam atsiskaitymoterminui, pareiškė kreditorinį reikalavimą trečiajam asmeniui, o po to teismepareiškė tokį pat reikalavimą atsakovui, liudija apie ieškovo nesąžiningumą, josiekį gauti skolą ne iš bankrutuojančios bendrovės, o iš atsakovo; ieškovas pervisą bylos nagrinėjimo teisme laiką neatsisakė nuo kreditorinių reikalavimųtrečiajam asmeniui.             Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovasprašo jį atmesti. Nurodo, kad kasatorius neteisingai aiškino trišalėstarpusavio atsiskaitymų sutarties turinį. Atsakovas pagal šią sutartį prisiėmėprievolę sumokėti ieškovui 6222,75 Lt. Kasatorius nenurodė argumentų, kuriaisremiantis būtų galima pripažinti, kad jo prisiimti įsipareigojimai yraniekiniai. Aplinkybė, kad kasatorius sumokėjo trečiajam asmeniui tam tikrąpinigų sumą, nėra pagrindas atleisti jį nuo prievolės įvykdymo ieškovui. Teismui bankroto byloje patvirtinus ieškovo kreditorinį reikalavimą, 2002 m. balandžio   5 d. tarpusavio atsiskaitymųsutartis nenutrūksta, atsakovas nelaikomas nei atleistu nuo prievolės įvykdymoieškovui, nei įvykdžiusiu prievolę.    

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Kasacija yra išimtinė teismo sprendimų teisėtumokontrolės forma; pagrindinė kasacijos funkcija – užtikrinti vienodą teisės

aiškinimą ir taikymą visoje valstybėje (Teismų įstatymo 23 str. , CPK 4 str. ). Kasacija galima tik įstatymo numatytais atvejais (CPK 340, 341 str. ) ir tikesant CPK 346 straipsnyje nurodytiems pagrindams. Kasacinis teismas,neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar)nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą kasacinis teismas yrasaistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK353 str. ). Tai reiškia, kad kasaciniame procese faktinės aplinkybės iš naujonenustatinėjamos; tačiau vertindamas, ar teismas teisingai aiškino ir taikėmaterialinės teisės normas, kasacinis teismas gali pasisakyti, ar byloje yrapakankamai ištirtos faktinės aplinkybės, turinčios reikšmės taikant tam tikrasmaterialinės teisės normas. Nagrinėjamoje byloje kasacijos dalykas – įstatymenustatytų sutarčių aiškinimo taisyklių taikymas, iš sutarties atsiradusiųsantykių teisinis kvalifikavimas.             Apeliacinės instancijosteismas pašalino iš pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadą, kad ieškovo,atsakovo ir trečiojo asmens 2002 m. balandžio 5 d. sudaryta trišale tarpusavioatsiskaitymų sutartimi sulygta dėl novacijos; teismas konstatavo, kad tai yra trečiojo asmens AB,,Klaipėdos rytas” skolos ieškovui UAB ,,Libra V-s” perkėlimas atsakovuiUAB ,,Homo Faber”. Kasatoriaus teigimu, ginčo sutartis nėra novacija; sutartiesšalys sutarė ne dėl skolos perkėlimo, o tik dėl tarpusavio atsiskaitymųmodifikavimo, todėl ieškovui po šios sutarties sudarymo pareiškus, kad jokreditoriniai reikalavimai trečiajam asmeniui tebegalioja, ir teismui juospatvirtinus trečiojo asmens bankroto byloje, nebuvo pagrindo tenkinti ieškovoreikalavimą, kad tą pačią pinigų sumą jam pagal ginčo sutartį sumokėtų iratsakovas.                Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, laikydamas, kad pagal ginčo sutartį įvyko skolos atsakovui perkėlimas, nutartyje nepateikė jokių tai patvirtinančių motyvų (CPK 331 str. 4 d. ). Tuo tarpu, esant sutarties šalių ginčui dėl jos rūšies, pobūdžio, sutarties sąlygų tikrosios prasmės, jos pasekmių, sutartis aiškintina pagal CK 6. 193 straipsnyje nustatytas taisykles. Aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6. 193 str. 1 d. ). G-o sutartis pavadinta trišale tarpusavio atsiskaitymų sutartimi. Kasatoriaus teigimu, sudarydamas šią sutartį, jis neketino perimti trečiojo asmens AB ,,Klaipėdos rytas” skolos, o tik įsipareigojo dalį savo skolos trečiajam asmeniui (6222, 75 Lt) pervesti sutartyje nustatytu terminu ieškovui. Esant tokiai sutarties šalies pozicijai, t. y. iškilus ginčui, ar sutarties šalys siekė tarpusavio atsiskaitymų klausimą išspręsti perkeliant trečiojo asmens skolą atsakovui, būtina derinti subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Be to, CK 6. 193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sisteminis sutarties aiškinimo principas reikalauja, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą. Sisteminis sutarties aiškinimo metodas, taip pat sutarties tikslų aiškinimasis gali padėti nustatyti sutarties rūšį, pobūdį, šalių tarpusavio teises ir pareigas. Apeliacinės instancijos teismas tokio sutarties sąlygų bei jos turinio tyrimo neatliko.   Iš skundžiamos nutarties teiginio, esą ginčo sutartis nėra novacija, o yra skolos perkėlimo sutartis, matyti, kad teismas neįsigilino į skolos perkėlimo instituto esmę, nes skolos perkėlimas gali būti kartu ir novacija, pvz. teismo nutartyje nurodyto CK 6. 115 straipsnio atveju kreditoriui sudarius sutartį su naujuoju skolininku, kuriam perkeliama skola, kreditorių ir pradinį skolininką siejanti prievolė baigiasi, t. y. įvyksta novacija. Tuo tarpu pagal CK 6. 142 straipsnį nelaikomi novacija prievolės įvykdymo termino pratęsimas ar sutrumpinimas, dokumento apie prievolės buvimą išdavimas ar šio dokumento pakeitimas, taip pat kitoks papildomas prievolės modifikavimas. Teismas ginčo santykių šiuo aspektu neanalizavo.             Aiškinant sutartį taip patturi būti atsižvelgiama į šalių elgesį po sutarties sudarymo (CK 6. 193 str. 5d. ). Apeliacinės instancijos teismas motyvavo, kad nagrinėjant atsakovuipareikšto ieškinio pagrįstumą, neturi reikšmės ta aplinkybė, jog po ginčosutarties sudarymo ieškovas yra pareiškęs kreditorinius reikalavimus,apimančius ir ginčo sumą, trečiajam asmeniui AB ,,Klaipėdos rytas”. Teisėjųkolegija pažymi, kad teismas šį motyvą nutartyje nurodė, prieš tai konstatavęs,jog ginčo sutartis yra skolos perkėlimo sutartis, kurią atsakovas privalovykdyti nepriklausomai nuo kitų aplinkybių. Tačiau pagal CK 6. 193 straipsnio 5dalį teismas į ieškovo elgesį po sutarties sudarymo turėjo atsižvelgtiaiškindamas ginčo sutarties turinį, nes atsakovas rėmėsi šia aplinkybe,atsikirsdamas į ieškinį ir teigdamas, kad sudarius ginčo sutartį nepasibaigėieškovą ir trečiąjį asmenį siejanti prievolė. Teismas nurodytos aplinkybės, suja susijusių kitų byloje esančių duomenų, ieškovo atsiliepime į kasacinį skundą

minimo prašymo sumažinti jo kreditorinius reikalavimus AB „Klaipėdos rytas“netyrė ir nevertino ginčo sutarties aiškinimo kontekste.               Sutartys turi būtiaiškinamos sąžiningai (CK 6. 193 str. 1 d. ). Šis principas reikalaujaatsižvelgti į abiejų šalių ketinimus. Kartu sutarties sąlygos turi būtiaiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šaliųatžvilgiu. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, kad pagal skundžiamus teismosprendimą ir teismo nutartį ieškovas įgijo nepagrįstą pranašumą, nes,nepraradęs reikalavimo teisės pradiniam skolininkui – trečiajam asmeniui, įgijonaują skolininką – atsakovą. Teisėjų kolegija dar kartą pabrėžia, kad aiškinantsutartį būtina vadovautis CK 6. 193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimoprincipais, taip pat CK 1. 5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisėsprincipais. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad CK įtvirtintų bendrųjų teisėsprincipų turinio atskleidimas ir jų taikymas priklauso nuo faktinių bylosaplinkybių. Tai įpareigoja teismą argumentuoti savo priimtą sprendimą,pagrindžiant, kodėl būtent toks teismo sprendimas labiausiai atitinka teisingumo,protingumo ir sąžiningumo kriterijus.             Dėl nutartyje aptartųskundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties trūkumų taikant iraiškinant materialinės bei procesinės teisės normas, nutartis negali būtipripažinta pagrįsta, todėl naikintina (CPK 346 str. 2 d. 1 p. ) ir bylaperduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylųskyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktuir 362 straipsniu,            n u t a r i a :

            Vilniaus apygardos teismoCivilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 30 d. nutartįpanaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Vilniausapygardos teismui.             Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismonutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. 

Teisėjai                                                                                                 T-aS-ė 

                                                                                                V-usG-- 

                                                                                                                        E-usL-- Nutartis