16
sagranto ganacxadi da 250000 evros odenobis dafinanseba irakli burduli, Tsu-is iuridiuli fakultetis dekani: _ iuridiuli fakulte- tis akademiuri personalis mniSvnelovani nawili Car- Tulia mraval samecniero- kvleviT iniciativebsa da proeqtebSi, rac Zalian male uaRresad saWiro sas- wavlo da samecniero pro- duqciis SeqmnaSi aisaxeba. am aqtivobebidan gamovyofdi iuridiul fakultetze war- matebiT ganxorcielebul proeqts: `qarTuli sisxlis samarTlis procesis inter- nomerSi me-3 gverdze gagvmarTlebodes 2017 wlis Tanmdevi imedebi! me-2 gverdze ra siaxleebs unda velodoT momavali wlidan 2016 wlis movlena da adamiani fakultetebze TviTmmarTvelobis struqturis formirebaze parlamentis komitetTan muSaoba grZeldeba gv. 5 me-6 mowvevis studenturi TviTmmarTveloba ukve dakompleqtebulia gv. 5 Cven vebrZviT barbarizmebs gv. 12 `meomari~ istorikosi, romelic teritoriebis dasabruneblad Seurigeblad ibrZvis gv. 13 y oveli wlis bolo Sefasebebis, gadafasebis da samomavlod axali ideebis dagegmvis droa. ga- zeT `Tbilisis universitetis~ redaqcia dain- teresda, Tu ra mniSvnelovani movlenebiT gaxda ga- morCeuli 2016 weli TiToeuli fakultetisTvis. _ axali weli bevr gegmasTan aris dakavSirebuli. visurvebdi, 2017 weli iyos iseTi weliwadi, romelic saSualebas mogvcems, viamayoT am wliT da vTqvaT, rom universiteti kidev ufro metad ganviTarda, rom igi ufro gamorCeuli kvleviTi kera gaxda imasTan Se- darebiT, vidre adre iyo. 2017 wels bevri siaxlea dagegmili: amoqmeddeba Tsu-is strategiuli ganviTarebis gegma, rasac davaa- nonsebT. am gegmis araerTi mimarTulebaa saintereso, maT Soris, administraciis ufro metad gamarTuli muSaoba, administraciuli da biurokratiuli mar- wuxebis moxsna, studentebze orientirebuli garemo; araerTi ram aris, aseve, dagegmili saerTaSoriso mi- marTulebiT: saerTaSoriso masStabis araerTi axa- li programa gvelodeba 2017 wels, rac met saSuale- bas mogvcems _ Tbilisis saxelmwifo universiteti gamoCndes, rogorc seriozuli saerTaSoriso donis universiteti. intensiurad warimarTeba muSaoba evrogaerTianebis axal fondebTanac. es iqneba pir- veli weliwadi, rodesac Cveni proeqtebis raodenoba maqsimalurad gaizrdeba. `erasmus+~-is farglebSi, aseve, gveqneba ufro meti gacvliTi programa, rac niSnavs imas, rom masSi gacilebiT meti studenti da profesori miiRebs monawileobas. `erasmus proeqtebis” raodenobiT mxolod erTi universiteti gviswrebs da es aris kievis SevCenkos universiteti, Tumca vvaraudobT, rom vajobebT Cvens megobar universitetsac. siaxleebia dagegmili infrastruqturul proeq-tebTan dakavSirebiTac. is fondebi, romlis amoqmedebac daa- nonsda, daiwyeben muSaobas. gaizrdeba kursdamTavrebulTa CarTuloba. jerjerobiT ar minda gamovyo da vityvi mxolod imas, rom Zalian saintereso partniori gamogviCnda, romelic Cveni universitetis saimijo mimarTulebiT imuSavebs. bevri ram Seicvleba studentur cxovrebaSic. sauniversiteto sazogadoebas _ yvela studentsa da profesors, yve- la Cvens kursdamTavrebuls Tu administraciis TanamSromels vulocav axal 2017 wels. yvela maTgans vusurveb didxans da xarisxian sicocxles, janmrTelobas, ojaxebSi simSvides... studentebs _ xarisxian swavlebas, kursdamTavrebulebs _ prestiJul da swraf dasaqmebas, profesorebs _ did mecnierul Sedegebs! gagvmarTlebodes 2017 wlis Tanmdevi imedebi! giorgi SarvaSiZe, Tsu-is reqtori ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi gamodis 1927 wlidan 20 dekemberi, samSabaTi, 2016 w., ¹15 s auniversiteto sivrce aris codnis mop- ovebis, dagrovebisa da gadacemis mizniT daka- vSirebul profesorTa da studentTa erToblioba, romelic universitetis av- tonomiurobis, akademiuri Tavisuflebisa da korpora- tiuli eTikis dacvis prin- cipebs emyareba. am sivrcis administraciuli marTvis mizani da amocanebi univer- sitetis ZiriTadi funqciis _ swavla/swavleba/kvlevi- saTvis maqsimalurad xelSe- mwyobi garemos Seqmnaa. Tsu-is kancleri nunu ovsianikova, romelic sul ramdenime Tvea, rac admin- istracias Caudga saTaveSi, jer kidev saarCevno pro- gramaSi werda, rom, admin- istraciuli sakiTxebis da problemebis gadaWris garda, universitetisTvis mTavaria inovaciuroba da mecnieruli kvlevis Sede- gebis komercializacia, rac, marTvis mxriv, Sesa- bamisi amocanebis gadaWras da xelSemwyobi garemos Seqmnas saWiroebs. igi aRniSnavda, rom nebismieri problemis gadaWrisas uni- versitetis administracia menejmentis Riaobas, gamW- virvalobas, efeqtianobasa da angariSvaldebulebas uzrunvelyofda. amJamad nunu ovsian- ikova gvesaubreba, Tu ra samuSaoebis Sesruleba moaswro axalma administra- ciam da ra amocanebi dgas momavali wlisTvis univer- sitetis winaSe. sagranto proeqtis jgufi aleqsandre naTiSvilis morfologiis instituti 70 CanarTi me-6-11 gv. adamianad yofnis niWi gv. 15 zurab foraqiSvili ilia vekuasTan erTad

20 - newspaper.tsu.genewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-15 (2202)-2016_web.pdf · kos aramaterialuri kulturuli memkvidreobis siaSi Setana da iunes-kos mier mcxeTis istoriuli Zegle-bis

Embed Size (px)

Citation preview

sagranto ganacxadi da 250000 evros odenobis dafinanseba

irakli burduli,Tsu-is iuridiuli fakultetis dekani:

_ iuridiuli fakulte-tis akademiuri personalis mniSvnelovani nawili Car-Tulia mraval samecniero-

kvleviT iniciativebsa da proeqtebSi, rac Zalian male uaRresad saWiro sas-wavlo da samecniero pro-duqciis SeqmnaSi aisaxeba. am aqtivobebidan gamovyofdi iuridiul fakultetze war-matebiT ganxorcielebul proeqts: `qarTuli sisxlis samarTlis procesis inter-

n o m e r S i

me-3 gverdze

gagvmarTlebodes2017 wlis Tanmdevi

imedebi!

me-2 gverdze

ra siaxleebs unda velodoT momavali

wlidan

2016 wlis movlena da adamiani

fakultetebze

TviTmmarTvelobis struqturis formirebaze parlamentis komitetTan muSaoba grZeldeba

gv. 5

me-6 mowvevis studenturi TviTmmarTveloba ukve dakompleqtebulia

gv. 5

Cven vebrZviT barbarizmebs

gv. 12

`meomari~ istorikosi, romelic teritoriebis dasabruneblad Seurigeblad ibrZvis

gv. 13

yoveli wlis bolo Sefasebebis, gadafasebis da samomavlod axali ideebis dagegmvis droa. ga-zeT `Tbilisis universitetis~ redaqcia dain-

teresda, Tu ra mniSvnelovani movlenebiT gaxda ga-morCeuli 2016 weli TiToeuli fakultetisTvis.

_ axali weli bevr gegmasTan aris dakavSirebuli. visurvebdi, 2017 weli iyos iseTi weliwadi, romelic saSualebas mogvcems, viamayoT am wliT da vTqvaT, rom universiteti kidev ufro metad ganviTarda, rom igi ufro gamorCeuli kvleviTi kera gaxda imasTan Se-darebiT, vidre adre iyo.

2017 wels bevri siaxlea dagegmili: amoqmeddeba Tsu-is strategiuli ganviTarebis gegma, rasac davaa-nonsebT. am gegmis araerTi mimarTulebaa saintereso, maT Soris, administraciis ufro metad gamarTuli muSaoba, administraciuli da biurokratiuli mar-wuxebis moxsna, studentebze orientirebuli garemo; araerTi ram aris, aseve, dagegmili saerTaSoriso mi-marTulebiT: saerTaSoriso masStabis araerTi axa-li programa gvelodeba 2017 wels, rac met saSuale-bas mogvcems _ Tbilisis saxelmwifo universiteti gamoCndes, rogorc seriozuli saerTaSoriso donis universiteti. intensiurad warimarTeba muSaoba evrogaerTianebis axal fondebTanac. es iqneba pir-veli weliwadi, rodesac Cveni proeqtebis raodenoba maqsimalurad gaizrdeba. `erasmus+~-is farglebSi,

aseve, gveqneba ufro meti gacvliTi programa, rac niSnavs imas, rom masSi gacilebiT meti studenti da profesori miiRebs monawileobas. `erasmus proeqtebis” raodenobiT mxolod erTi universiteti gviswrebs da es aris kievis SevCenkos universiteti, Tumca vvaraudobT, rom vajobebT Cvens megobar universitetsac.

siaxleebia dagegmili infrastruqturul proeq-tebTan dakavSirebiTac. is fondebi, romlis amoqmedebac daa-nonsda, daiwyeben muSaobas. gaizrdeba kursdamTavrebulTa CarTuloba. jerjerobiT ar minda gamovyo da vityvi mxolod imas, rom Zalian saintereso partniori gamogviCnda, romelic Cveni universitetis saimijo mimarTulebiT imuSavebs. bevri ram Seicvleba studentur cxovrebaSic.

sauniversiteto sazogadoebas _ yvela studentsa da profesors, yve-la Cvens kursdamTavrebuls Tu administraciis TanamSromels vulocav axal 2017 wels. yvela maTgans vusurveb didxans da xarisxian sicocxles, janmrTelobas, ojaxebSi simSvides... studentebs _ xarisxian swavlebas, kursdamTavrebulebs _ prestiJul da swraf dasaqmebas, profesorebs _ did mecnierul Sedegebs!

gagvmarTlebodes 2017 wlis Tanmdevi imedebi!

giorgi SarvaSiZe, Tsu-is reqtori

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi gamodis 1927 wlidan

20dekemberi,samSabaTi, 2016 w., N¹15

sauniversiteto sivrce aris codnis mop-ovebis, dagrovebisa

da gadacemis mizniT daka-vSirebul profesorTa da studentTa erToblioba, romelic universitetis av-tonomiurobis, akademiuri Tavisuflebisa da korpora-tiuli eTikis dacvis prin-cipebs emyareba. am sivrcis administraciuli marTvis mizani da amocanebi univer-sitetis ZiriTadi funqciis _ swavla/swavleba/kvlevi-saTvis maqsimalurad xelSe-mwyobi garemos Seqmnaa.

Tsu-is kancleri nunu ovsianikova, romelic sul ramdenime Tvea, rac admin-istracias Caudga saTaveSi, jer kidev saarCevno pro-gramaSi werda, rom, admin-istraciuli sakiTxebis da problemebis gadaWris garda, universitetisTvis mTavaria inovaciuroba da mecnieruli kvlevis Sede-gebis komercializacia, rac, marTvis mxriv, Sesa-bamisi amocanebis gadaWras da xelSemwyobi garemos Seqmnas saWiroebs. igi aRniSnavda, rom nebismieri

problemis gadaWrisas uni-versitetis administracia menejmentis Riaobas, gamW-virvalobas, efeqtianobasa da angariSvaldebulebas uzrunvelyofda.

amJamad nunu ovsian-ikova gvesaubreba, Tu ra samuSaoebis Sesruleba moaswro axalma administra-ciam da ra amocanebi dgas momavali wlisTvis univer-sitetis winaSe.

sagranto proeqtis jgufi

aleqsandrenaTiSvilis

morfologiisinstituti

70

CanarTime-6-11 gv.

adamianad yofnis niWi

gv. 15

zurab foraqiSvili ilia vekuasTan erTad

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

2

_ qalbatono nunu, ra mdgomareo-ba dagxvdaT universitetSi da raze mimdinareobs amJamad muSaoba?

_ im problemaTa Soris, romelTa gadawyveta pirveli rigis amocanad migvaCnia, studentebis mier dayene-buli moTxovnebia. Cven gaazrebuli gvaqvs, rom administraciam studente-bisTvis ara marto saswavlo procesis Sesabamisi garemos Seqmna unda uzrun-velyos, aramed misces maT TviTreali-zaciis saSualebac.

akademiuri da samecniero per-sonalis mimarT administracia iseT aqtivobebs uWers mxars, romlebic maTi kvalifikaciis amaRlebis, kvle-viTi potencialis gazrdis, miRweuli Sedegebis saerTaSoriso samecniero arenaze warmoCenis, saswavlo samec-niero procesTan dakavSirebuli saav-toro da naTargmni beWduri masalis Tu saxelmZRvaneloebis gamocemisken aris mimarTuli. aseve, mniSvnelovania samecniero-kvleviTi potencialis ga-movlenis, ganviTarebisa da komercia-lizaciis pirobebze zrunva.

problemaTa meore wyeba, romelic uaxloes xanSi gadawyvetas moiTxovs, organizaciuli ganviTarebis optimi-zaciasTan da administraciuli pro-cesebis efeqtianobis gazrdasTan aris dakavSirebuli. ganisazRvreba TiToeuli struqturuli erTeulis mier masze dakisrebuli funqciebis Sesrulebisa da pasuxismgeblobis xarisxi da angariSvaldebuleba Tavi-si saqmianobis Sedegze. ganviTarebis veqtori struqturuli decentrali-zebisken iqneba mimarTuli, gaimij-neba kompetenciebi da realizebuli iqneba gunduri pasuxismgeblobis principi.

am mxriv, Zalian mniSvnelovania momsaxurebis servisis gaumjobeseba, rac unda warimarTos universitetis marTvis sistemebSi sainformacio te-qnologiebis swrafi ganviTarebisa da maTi farTod gamoyenebis danergviT.

_ am fonze ra siaxleebs unda velodoT momavali wlidan?

_ siaxleebs, romlebsac momava-li wlidan unda velodoT, pirobiTad „administraciuli marTvis efeqtu-robis gazrdas“ davarqmevdi.

dRes Cveni mTavari gamowveva aris universitetis, rogorc sanimuSod organizebuli instituciis funqcio-nireba, rac moicavs:

universitetis arsebuli admini-straciuli da sxva resursebis opti-mizirebas, efeqturobis amaRlebas;

saswavlo/kvleviT, samuSao gare-mos gaumjobesebas, servisebis uzrun-velyofas;

universitetsa da sazogadoebas Soris kavSiris gaZlierebas, sazoga-doebis saWiroebebis gaTvaliswinebas.

saboloo jamSi es yvelaferi gu-lisxmobs universitetis imijis amaR-lebis xelSewyobas, rac universite-tis ganviTarebis strategiul gegmas pasuxobs. momaval wels yvela am mi-marTulebiT garkveuli nabijebis ga-dadgmas vgegmavT.

_ rogorc viciT, axla mimdinare-obs biujetis SemuSavebis procesi. ra prioritetebi gamoiyofa momava-li wlis biujetSi?

_ universitetis biujeti da fin-ansuri resursebi ganviTarebis stra-tegiul prioritetebze iqneba gaTv-lili da mudmivi monitoringis piro-bebSi ganxorcieldeba.

biujetis monitoringisas priori-teti mieniWeba xarjebis gamWvirval-obas (informaciis sajarod gamoqvey-nebis droulobas) administraciuli xarjebis optimizacias, sabiujeto procesSi centraluri administra-ciisa da damoukidebeli struqturu-li erTeulebis valdebulebebis gami-jvnasa da biujetis Sesrulebas.

administraciuli xarjebis mo-nitoringi gaZlierdeba rogorc ka-nonierebis, ise efeqtianobis mimar-TulebiT. Seswavlili iqneba samarT-lebriv normebTan Sromis anazRau-rebis, premiebis, danamatebisa da sxva gasacemlebis gacemis, saxelmwifo Sesyidvebis Sesaxeb kanonTan saqon-lisa da momsaxurebis Sesyidvebis da, saerTod, universitetis ekonomikuri saqmianobis Sesabamisoba sxvadasxva normatiuli aqtebiT gansazRvrul moTxovnebTan. biujetis Sesrulebis monitoringi unda moicavdes ara mxo-lod gaweuli xarjebis procentul Sesrulebas, aramed aucilebelia, Se-fasdes xarjebis efeqtianoba, rac Se-saZleblobas mogvcems, maqsimalurad

srulyofilad daigegmos momavali wlis biujeti da minimumamde Semcir-des aramiznobrivi, uyairaTo xarje-bis odenoba. biujetis dagegmvisas Semdegi prioritetebia gansazRvru-li:

programuli akreditaciisa da avtorizaciisaTvis saWiro aqtivobe-bi;

inovaciuri samecniero kvleviTi da saswavlo infrastruqturis Seqmna;

akademiuri da samecniero perso-nalis Tanamdebobrivi moqnili saxel-faso badis Seqmna;

studentebis CarTulobiT gan-xorcielebuli, Sedegze orientire-buli samecniero kvleviTi saqmianobis dafinanseba;

studentTa saerTo sacxovre-blis infrastruqturis mowyoba;

Sedegebze orientirebuli menej-mentis ganxorcielebiT administra-ciuli da damxmare personalis saqmi-anobis optimizacia;

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis 100 wlis iubilesTvis mzadeba.

_ gasul wels gaweul muSaobas rom gadavxedoT, romel departa-ments gamoarCevdiT?

_ Znelia visaubro ama Tu im depar-tamentis mier gasul wels miRweul warmatebasa Tu warumateblobaze, radgan Cems saqmianobas am saswavlo wlis dasawyisSi Sevudeqi. modiT, am sakiTxze detalurad momaval wels am dros, administraciis saqmianobis an-gariSis warmodgeniT gipasuxebT. erTi ki minda giTxraT, rom administra-ciis mier daiwyo ramdenime proeqtis ganxorcieleba. am proeqtebs Soris gamovyof: kvebis obieqtebis gaxsnas, saauditorio resursis eleqtronuli sistemis da Sesyidvebis Sida moxmare-bis eleqtronuli sistemis, eleqtro-nuli saqmiswarmoebis danergvas. aseve dRis wesrigSi dgas studentebisTvis gansakuTrebiT mniSvnelovani sakiTxe-bis mogvareba, maT Soris, studentur saerTo sacxovrebelSi biblioTeki-sa da kompiuteruli resurs-centris mowyoba, studenturi baraTis Seqmna, studenturi proeqtebisa da RonisZie-bebis dafinansebis gamWvirvale, obie-qturi wesis SemoReba, rac momavali sabiujeto wlidan amoqmeddeba.

_ Tqveni azriT, romeli axali am-bavi iyo gasuli wlis movlena?

_ saqarTvelosaTvis 2016 wlis mniSvnelovan movlenad mimaCnia „sau-kunis warmateba“ _ qarTveli xalxisT-vis levilis mamulis dabruneba, „qar-Tuli anbanis sami saxeobis“ iunes-kos aramaterialuri kulturuli memkvidreobis siaSi Setana da iunes-kos mier mcxeTis istoriuli Zegle-bis (sveticxoveli, jvari, samTavro) kacobriobisTvis udidesi mniSvnelo-bis mqone kulturul memkvidreobad aRiareba.

gasuli weli universitetisTvisac bevr mniSvnelovan movlenas moicavda. universiteti qveynis aRmSeneblobiTi procesis ganuyofel nawils warmoad-gens da man am mimarTulebiTac flag-manis roli unda Seasrulos. mTavari gamowvevebi, romlebic dRes qveynis winaSe dgas, universitetis mxrida-nac garkveul moqmedebas moiTxovs. ganaTlebis sistemis reformireba da, ganaTlebis xarisxis amaRleba _ es is amocanebia, romlebic Cveni univer-sitetis winaSe dgeba da, Sesabamisad, axalma gundma, romelic universite-tis sivrceSi movida, universitetis ganviTarebis axali koncefcia unda SesTavazos sazogadoebas.

_ rogor moulocavT axal 2017 wels universitets?

_ universiteti _ es universite-telebia _ studentebi, profesorebi, administracia, Cveni kursdamTavre-bulebi da, zogadad, sazogadoeba, radgan Tbilisis saxelmwifo univer-siteti qveynis simboloc aris. bevri CvenganisTvis is iseve Zvirfasia, ro-gorc samSoblo, saxli, ojaxi... magram universiteti didi pasuxismgeblobac aris _ unda SeZlo da mis winaSe pirn-aTlad moixado Seni vali _ student-ma kargad iswavlos, profesorma kar-gad aswavlos, administraciam kargad imuSaos...

Cvens „deda universitets“ vusur-veb msoflio sauniversiteto sazoga-doebis Rirseul wevrobas!

Cvens deda samSoblos ki vusurveb mSvidobas, siZlieres, qveynis mTlia-nobis aRdgenasa da eris keTildReo-bas!

moamzada maia toraZem

ra siaxleebs unda velodoT momavali wlidaninterviu Tsu-is kanclerTan nunu ovsianikovasTan

pirveli gverdidan

daCi daTuaSvili rusTavis ker-Zo skola `mileniumis” moswav-lea. xatva misi hobia, Tumca,

fiqrobs, rom SesaZloa es mis meore profesiadac iqces. Aamis seriozuli mizezic aqvs: mis mier kompiuterSi, planSetis saSualebiT Seqmnili anima-ciuri personaJebi ukve popularule-bi gaxdnen TanatolebSi.

Tbilisis 31-e sajaro skolis mos-wavles baia lekveiSvils portretebis xatva uyvars. nacnobebis garda isto-riul personaJebsac xatavs. misi bolo namuSevari henri VI-is portretia, ro-melic, Tavisi warmodgeniT, wignis wa-kiTxvis Semdeg Seqmna.

norCi mxatvrebi: elene da gior-gi beraiebi, sofio xuciSvili, baqar siurgali, baia da nino lekiaSvilebi, salome elbaqiZe, mariam qobulaSvili, mariam sifraSvili, mariam qvarcxa-va, ekaterine magraqveliZe, barbare zariZe, ioane da aleqsandre zariZee-bi, saba xaWapuriZe, daCi daTuaSvili, nino wiklauri, imeda afciauri, Tamar nozaZe, laSa arjevaniZe, Tamar vara-daSvili Tsu-is sabavSvo universite-tis norC humanitarTa skolis mos-wavleebi arian, maTi es gansxvavebuli

niWi da unari amave skolis koordina-torma TamTa goguaZem SeniSna da Tsu-is muzeumis saeqspozicio darbazSi 15 dekembers, winasaaxalwlo dReebSi, maTTvis gamofena moawyo.

`miuxedavad imisa, rom xatva ar Sedis norC humanitarTa skolis le-qciebis cxrilSi, Cven mainc gamovav-lineT isini da siurprizi gavukeTeT. inteleqtualuri ganviTarebis garda, Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fa-kulteti cdilobs norC humanitarTa skolaSi moswavleTa SemoqmedebiTi aqtivoba waaxalisos. 2016 wlis Se-

modgomis semestrSi moswavleebs sa-Sualeba miecaT _ Tavad daemzadebi-naT Teqis nimuSebi qalbatoni Tamar weroZis xelmZRvanelobiT. vorkSopSi Seqmnili nimuSebi warmodgenili iyo gamofenaze. 2016 wlis samxatvro ga-mofena pirveli mcdeloba iyo mos-wavle-axalgazrdobis SemoqmedebiTi CarTvisa Tbilisis saxelmwifo uni-versitetis cxovrebaSi _ aRniSna Ta-mar goguaZem Tsu-is norC humanitarTa skolis moswavleTa mxatvruli namu-Sevrebis gamofenaze, sadac Tbilisisa da rusTavis skolebis ufrosklasel moswavleTa mier Seqmnili ferweruli, grafikuli, mxatvruli fotografiis, mcire plastikis, gamoyenebiTi xelov-nebisa da kompiuteruli grafikis ni-muSebi gamoifina.

gamofenis gaxsnaze misasalmebeli sityvebiT gamovidnen Tsu-is huma-

nitarul mecnierebaTa fakultetis dekani nana gafrindaSvili, sabavSvo universitetis xelmZRvaneli marina lomouri, arqeologi, profesori vax-tang liCeli, mxatvari anton balan-CivaZe, rusTavis N#6 da #7 saSualo skolebis pedagogi vaJa qaruxniSvili, Tsu-is asocirebuli profesori qeTe-van xuciSvili da Tsu-is norC humani-tarTa skolis koordinatori Tamar goguaZe. gamomsvlelebma moswavleebs miuloces gamofenaSi monawileoba da warmateba usurves momaval Semoqme-debiT karierasa da inteleqtualur ganviTarebaSi. wina saSobao ganwyobis Sesaqmnelad, tradiciuli musikaluri fonis TanxlebiT, universiteti mos-wavleebsa da stumrebs saaxalwlo tk-bileuliT gaumaspinZlda.

SurTxia beroSvili

norC humanitarTa skolis moswavleTa mxatvruli namuSevrebis gamofena

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

3

nacionalizacia da evropeizacia, ro-gorc problema da amocana“, romelic Tsu-is iuridiuli fakultetis aso-cirebuli profesoris giorgi Tuma-niSvilis iniciativiT ganxorcielda.

2016 wels folksvagenis fondma daakmayofila iv. javaxiSvilis saxe-lobis Tbilisis saxelmwifo universi-tetis iuridiuli fakultetis asoci-rebuli profesoris giorgi TumaniS-vilisa da fridrix Sileris saxelobis ienis universitetis iuridiuli fa-kultetis profesoris edvard Sramis erToblivi sagranto ganacxadi da 250 000 evros odenobis dafinanseba gamo-yo meore germanul-qarTuli sisxlis samarTlis proeqtis gansaxorcieleb-lad.

proeqtis _ `qarTuli sisxlis sa-marTlis procesis internacionaliza-cia da evropeizacia, rogorc proble-ma da amocana“ _ xangrZlivobaa 3 weli da misi ZiriTadi mizania saerTaSori-so da evropuli sisxlis samarTlis procesis sferoSi moRvawe qarTveli axalgazrda mkvlevrebis mxardaWera. proeqtSi Tsu-is iuridiuli fakul-tetis akademiuri personalisa da do-qtorantebis garda CarTulia ienis, berlinisa da tubingenis universite-tebis iuridiuli fakultetebis pro-fesura. proeqtis farglebSi, am etap-ze, Tbilisis saxelmwifo universite-tidan ukve gaica 3 wliani sadoqtoro stipendia 2 saukeTeso ganmcxadebel-ze. dagegmilia, aseve, stipendiis gace-ma 4 qarTveli doqtorantis germanul universitetebSi kvleviTi saqmiano-bisTvis (naxevari wliT).

proeqtis farglebSi 2017-2018 wlebSi sisxlis samarTlis procesis evropeizaciisa da internacionali-zaciis Sesaxeb moewyoba sazafxulo skola baTumSi, romelic miznad isa-xavs qarTveli studentebis codnis amaRlebas. garda amisa, SemuSavdeba internacionalizirebul (qarTul) sisxlis samarTlis procesSi funda-menturi krebuli, rogorc qarTveli samarTalmcodneebisa da proeqtSi monawile germaneli sisxlis samarT-lis mecnierebis erToblivi Sromis Sedegi. krebulis SemuSaveba dagegmi-lia 2019 wlis gazafxul-zafxulSi. proeqtis farglebSi dagegmilia, ase-ve, araerTi saerTaSoriso konferen-ciis gamarTva saqarTveloSi da mis farglebs gareT. `

mecnieruli kvlevebis Sedegebisa dagamocdilebis

urTierTgaziareba

Teimuraz beriZe,Tsu-is ekonomikisa da biznesis fakultetis dekani:

_ ekonomikisa da biznesis fakul-tetze 2016 wlis yvelaze mniSvne-lovan RonisZiebad (samecniero kvle-vebis wardgenis, azrTa gaziarebisa da samomavlo erToblivi samecniero mu-Saobis dagegmvis kuTxiT) dasaxelda fakultetis mier organizebuli saer-TaSoriso samecniero konferencia `globalizaciis gamowvevebi ekonomi-kasa da biznesSi~, romelic 11-12 no-

embers gaimarTa. konferenciis mizani iyo ekonomikisa da biznesis sferoSi Catarebuli mecnieruli kvlevebis Se-degebisa da gamocdilebis urTierT-gaziareba. konferencia sakmaod mas-Staburi da Sedegiani aRmoCnda. masSi monawileobda 130-mde qarTveli da ucxoeli mecnier-ekonomisti, maT So-ris 10-mde sxvadasxva qveynisa da uni-versitetis warmomadgeneli germanii-dan, poloneTidan, ruseTidan, CexeTi-dan, rumineTidan, latviidan da sxva qveynebidan.

konferenciis mTavari mizani _ momxdariyo ekonomikisa da biznesis sferoSi Catarebuli mecnieruli kv-levebis Sedegebisa da gamocdilebis urTierTgaziareba, warmatebiT Sedga.

rac Seexeba wlis ̀ adamians~, fakul-teti am poziciaze ganixilavs profe-sor rezo gogoxias, romelmac 2016 wels sakmaod didi moculobis samec-niero publikaciebis redaqtireba ga-naxorciela (rogorc sakonferencio masalebis, aseve Jurnal `ekonomika da biznesSi~ wardgenili publikaciebis) da Tavisi samecniero aqtivobiT Zali-an bevr mecniersa da axalgazrda dam-wyeb mecniers gauwia daxmareba.

aleqsandre ciskariZiswigni sul axlaxan

gamoaqveyna kembrijis universitetis gamomcemlobam

dimitri korZaia,Tsu-is medicinis fakultetis dekanis moadgile samecniero dargSi:

_ gasuli wlidan fakultetze bevri saintereso, sauniversiteto cxovrebisTvis saWiro da aucilebe-li proeqtis ganxorcieleba daiwyo, rac, cxadia, fakultetis saqmiano-bazec aisaxa. maT Soris gamovyofdi gansakuTrebiT mniSvnelovans: samx-reT-aRmosavleT evropis samedicino forumis (SEEMF) VII saerTaSoriso samedicino kongress, romelic 7-10 seqtembers q. baTumSi gaimarTa. kon-gress saqarTvelos eqimTa asociaciam da ivane javaxiSvilis saxelobis Tbi-lisis saxelmwifo universitetma uma-spinZla.

aRniSnul RonisZiebaSi monawi-leobda 15 qveynis 200-mde delegati, saqarTvelos samedicino da akademi-uri sazogadoebis gamoCenili warmo-madgenlebi, aseve, ucxoeTSi moRvawe Cveni Tanamemamuleebi.

Tsu-is profesuram mniSvnelovani wvlili Seitana kongresis warmate-bul muSaobaSi. profesori g. lobJa-niZe iyo kongresis TanaTavmjdomare, xolo profesori d. korZaia _ kon-gresis samecniero sabWos TanaTavmj-domare; akademikosi f. Todua xelmZR-vanelobda plenarul sxdomas, profe-sorebi: a. ciskariZe, m. kilaZe da r. ga-gua xelmZRvanelobdnen nevrologiis, qirurgiisa da onkologiis samecniero seqciebs. kongresis mdivani iyo Tsu-is medicinis fakultetis samecniero kv-levebisa da ganviTarebis samsaxuris ufrosi specialisti, Tsu-is doqto-ranti z. xaWiperaZe.

kongresze Tsu-is morfologiis institutma Caatara satelituri kon-ferencia „inovaciebi fundamentur medicinaSi“, romelsac xelmZRvane-lobdnen profesorebi: z. cagareli da r. qarselaZe.

pirvelad samxreT-aRmosavleT evropis samedicino forumis kongre-sebis istoriaSi, Tsu-is iniciativiT gaimarTa samecniero sesia studente-bis, rezidentebisa da doqtorante-bisTvis, sadac Tsu-is studentebTan erTad moxsenebebiT warsdgnen stu-dentebi belorusiidan da bulgareTi-dan.

roca fakultetis wlis adamianze vsaubrobT, gansakuTrebuli aRniSvnis Rirsad mimaCnia Tsu-is samedicino fa-kultetis dekanis, nevrologis, medi-cinis mecnierebaTa doqtoris, profe-sor aleqsandre ciskariZe da mis mier dawerili wigni, romelic sul axlaxan gamoaqveyna kembrijis (didi brita-neTi) universitetis gamomcemlobam. es aris pirveli precedenti qarTuli samedicino sazogadoebis istoriaSi, roca kembrijis universiteti qarT-veli mecnieris wigns gamoscems, rac udavod didi warmatebaa.

wigni Tanamedrove klinikuri medi-cinis erTerT yvelaze aqtualur sa-kiTxs _ insultis Temas exeba da mas-Si saubaria insultis specifikuri da aqtualuri aspeqtebis Sesaxeb.

wigns ori Tanaavtori hyavs, eseni arian lundisa (SvedeTi) da mineso-tas (aSS) universitetis profesore-bi. proeqtis ganxorcielebas 3 welze meti dasWirda. wignis prezentacia jer ar yofila, misi prezentacia sa-qarTveloSi axlo momavalSi igegmeba. batoni aleqsandre kidev ramdenime ms-gavs proeqtze muSaobs.

kidev ori axali saganmanaTleblo

programa

nana gafrindaSvili,profesori, Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fakultetis dekani:

_ 2016 weli saintereso da mra-valmxriv RirsSesaniSnavi iyo Cveni fakultetisTvis, romlis specifi-kas, mimzidvelobas, siZlieresa da unikalurobas bevri faqtori ganapi-robebs. maT Soris erT-erTi umniSv-nelovanesi misi programebis mraval-ferovnebaa.

2016 wels fakultetis saganmanaT-leblo programebs kidev ori axali daemata: skandinavistikis samagistro programa (xel-li: prof. kaxaber lo-ria) da biblioTekaris moduluri profesiuli programa (xelmZRvaneli zurab gaiparaSvili).

fakultetma mravali saintereso adgilobrivi da saerTaSoriso sa-mecniero konferencia, kongresi Tu simpoziumi gamarTa. maT Soris unda davasaxeloT „anTimoz iverieli da evropuli ganmanaTlebloba: teqste-bi da konteqstebi“, evropis leqsiko-grafTa asociaciis me-17 saerTaSori-so kongresi, „multilingvuri ganaT-leba – gamowvevebi da perspeqtivebi“, „inovaciis idea da formebi berZnul kulturaSi (antikuroba, Sua sauku-neebi, Tanamedroveoba)”, „Seqspiri 400”, „eTnokulturuli adaptaciisa da integraciis procesebi multikul-turul saqarTveloSi“, me-7 saerTaSo-riso qarTvelologiuri simpoziumi, „safrTxeSi myofi enebi“, „evropuli Rirebulebebi da identoba: evropei-zaciis mravali ganzomileba“, „Soreu-li aRmosavleTi: istoriul-kultu-ruli memkvidreoba da axali gamowve-vebi“, „xelovani da sazogadoeba“, kav-kasiologTa saerTaSoriso kongresi „damwerlobebi kavkasiaSi“ da sxv.

fakulteti, bunebrivi da logiku-ria, siRrmiseulad acnobierebs qarT-velologiis rolsa da mniSvnelobas, romlis dargebi xangrZlivi drois ganmavlobaSi mniSvnelovan rols as-rulebs humanitaruli azrovnebis istoriaSi.

qarTvelologiuri dargebis gan-viTarebas, wminda mecnierulTan erTad, didi erovnuli mniSvnelobac aqvs. fakulteti ganuxrelad zru-navs qarTvelologiis internacio-nalizaciis, misi ganviTarebisa da popularizebisaTvis. qarTuli hu-manitaruli mecnierebis, unikaluri qarTuli enis, kulturis, xelovnebis popularizebis mizniT fakultetis profesorebi sistematurad kiTxu-loben moxsenebebs ucxoeTis sagan-manaTleblo kerebSi, beWdaven sta-tiebs ucxour gamocemebSi, msoflios ramdenime universitetSi (laidenis, tartus, vilniusis universitetebSi), qarTvelologiiT dainteresebul axalgazrdebs aswavlian qarTul enas, literaturas, arqeologias. warmate-biT muSaobs qarTvelologiuri sko-la, romelic yovelwliurad mraval ucxoels maspinZlobs da aziarebs

2016 wlis movlena da adamiani fakultetebzepirveli gverdidan

me-4 gverdze

rezo gogoxia

aleqsandre ciskariZe

simpoziumi qarTvelologiaSi

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

4

qarTul kulturas. isic sagangebod unda aRiniSnos, rom Cveni profeso-rebi da doqtorantebi mravali adgi-lobrivi Tu saerTaSoriso sagranto konkursebis gamarjvebulebi arian, rac aseve mniSvnelovania mecnierebis internacionalizaciis Tvalsazri-siT.

humanitarul mecnierebaTa fakul-tetze gamodis samecniero Jurnalebi, romelTa erTi nawili saerTaSoriso referirebadia da imedi gvaqvs, isini, gansakuTrebiT ki eleqtronuli Jur-nalebi, did samsaxurs gauwevs qar-Tuli humanitaruli mecnierebebis Semdgom ganviTarebasa da samecniero donis amaRlebas, daaCqarebs uaxlesi samecniero informaciis publikaciasa da samecniero wrebrunvaSi CarTvas, gaamartivebs masSi dabeWdili infor-maciisa da saarqivo masalebis mopove-bas, aamaRlebs avtorebis personalu-ri citirebis indeqsis maCvenebels, TviTizolaciisa da sainformacio vakuumis Tavidan acilebis mizniT Se-qmnis mdidar sainformacio bazas, ro-melSic warmoaCens sxvadasxva samec-niero skolis miRwevebs.

fakultetma muSaoba ganaxlebul da garemontebul

korpusSi daiwyo

Tamar gagoSiZe,Tsu-is fsiqologiisa da ganaTlebis mecnierebaTa fakultetis dekani:

_ 2016 weli mniSvnelovani iyo iva-ne javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis fsiqolo-giisa da ganaTlebis mecnierebaTa fa-kultetisTvis.

axali saswavlo wlidan fakul-tetma muSaoba ganaxlebul da gare-montebul korpusSi daiwyo. Tsu-is III korpusSi Seiqmna saswavlo procesis Seuferxebeli muSaobisTvis saWiro garemo, romelic xels uwyobs rogorc administraciis, ise fsiqologiis da ganaTlebis mecnierebaTa fakultetis departamentebis saTanado da srul-fasovan funqcionirebas.

fakultetis Senobis yvela audi-toria aRiWurva proeqtoriT, ganaxl-da resurs-centris inventari, fakul-tetze gaixsna saswavlo-eqsperimen-tuli laboratoriebi. mimdinare wels fakultetma SeiZina kompiuteruli programa eqsperimentuli fsiqolo-giisTvis, romelic saswavlo proces-

Si dainerga da studentebs saSualeba miecaT SeeswavlaT fsiqologiuri eqsperimentebis Catareba da Sedegebis damuSaveba.

2016 wels fsiqologiisa da ga-naTlebis mecnierebaTa fakultetze axali saswavlo programebi dainerga. kerZod, ganaTlebis mecnierebaTa de-partamentSi miReba moxda axal pro-gramebze _ maswavleblis 60 krediti-an saswavlo programaze, aseve sabavS-vo baRis aRmzrdelis mosamzadebel profesiul programaze.

ganaTlebis mecnierebaTa departa-mentma moamzada germanul mxaresTan erToblivi sadoqtoro programis sa-proeqto winadadeba ganaTlebis mec-nierebebis mimarTulebiT, romelic folksvagenis fondis sagranto kon-kursSi iqneba wardgenili.

2016 wels fsiqologiis da ganaT-lebis departamentebSi ganxorciel-da 8 miznobrivi samecniero-kvleviTi grantis proeqti da permanentulad tardeboda safakulteto kolokvi-umebi, aseve Tematuri ganxilvebi fa-kultetis akademiuri personalis, doqtorantebis da magistrebis mona-wileobiT.

aRsaniSnavia is faqtic, rom fakul-tetis 4 profesori da 1 doqtoranti monawileobs `erazmus+~-is mier da-finansebul proeqtSi _ samoqalaqo ganaTlebis ganviTareba saqarTvelosa da israelSi.

fakultetis akademiuri personali da studentebi monawileobdnen ro-gorc fakultetis organizebiT, aseve sxva organizaciebis mier gamarTul samecniero konferenciebSi. amgvarad, gasuli weli warmatebulad SeiZleba CaiTvalos Cveni fakultetisTvis.

wels Cvenibakalavriatisa da magistraturis 5-ma

studentma gamoaqveyna Sromebi saerTaSoriso

impaqt faqtorian JurnalebSi

ramaz xomeriki,Tsu-is zust da sabunebismetyvelo fakultetis dekani:

_ Cveni fakultetis cxovreba dat-virTuli iyo sasiamovno movlenebiT samecniero Tu saswavlo mimarTule-biT. samecniero kuTxiT warmatebis magaliTad saerTaSoriso JurnalebSi Cveni akademiuri personalis 90-mde impaqt faqtoriani publikacia da 70-ze meti mopovebuli adgilobrivi Tu

saerTaSoriso grantic kmara; amasTan erTad Catarda safakulteto samec-niero konferencia 254 momxsenebliT da studenturi safakulteto konfe-rencia 161 monawileTi, aseve Cvenma magistrantebma da doqtorantebma 20-ze meti SoTa rusTavelis erovnuli samecniero fondis granti moipoves. saswavlo mimarTulebiT gansakuTre-biT aRsaniSnavia Cvens fakultetze san diegos saxelmwifo universitetis programebis ganxorcieleba, romleb-zec wels 2-jer ufro meti studen-ti Cairicxa, vidre wina wels. amasTan erTad, wels san diegos universitetis xelSewyobiT daiwyo da warmatebiT mimdinareobs ABET akreditaciis pro-cesi CvenTan ukve arsebuli qarTule-novani programebisTvis. san diegos sa-xelmwifo universitetis programebis popularizaciis mizniT, wels Catarda mecnierebis Tasi da olimpiada maTema-tikaSi, sadac monawileoba miiRo 260 gundma saqarTvelos da Tbilisis sa-jaro da kerZo skolebidan.

wlis yvelaze naTel da STambeWdav movlenad, albaT, miviCnev pirvelseme-strelTa pirvel dRes universitetSi. wels pirvelad Sevxvdi studentebs swavlis dawyebis win. Sexvedra fakul-tetis yvela departamentSi gaimar-Ta da am Sexvedrebs departamentis profesorebic eswrebodnen. gasagebi uxerxulobis miuxedavad, Zalian Tbi-li Sexvedrebi iyo, mkafiod igrZnobo-da maTi Txovna Tu moTxovna, rom uni-versitetSi swavlis wlebi gamorCeu-li yofiliyo maT cxovrebaSi yvela mimarTulebiT. maTi es axalgazrduli maqsimalizmia swored Cveni fakulte-tis mTeli personalis mTavari moti-vatori. am mxriv gansakuTrebiT gva-xarebs kursdamTavrebulebis codnis da talantis aRiareba sazRvargareTis wamyvani universitetebis mier – be-vri wlevandeli kursdamTavrebuli agrZelebs swavlas magistraturaSi da doqtoranturaSi maT mier mopove-buli ucxouri stipendiebisa Tu gran-tebis saSualebiT. metic, wels Cveni bakalavriatisa da magistraturis 5-ma studentma gamoaqveyna Sromebi saer-TaSoriso impaqt faqtorian Jurna-lebSi.

fakultetze wlis mTavar adamia-nad davasaxeleb ors: Tamar menTeSaS-vils, romelic erovnuli gamocdebis yvelaze maRali qulebiT moxvda Cvens fakultetze (san diegos saxelmwifo universitetis kompiuteruli mecnie-rebis programa) da damamTavrebeli kursis yvelaze saukeTeso akademiuri moswrebis students irakli joxaZes (fizikis sabakalavro programa). isini marTlac rom gamorCeulni arian da minda, mravali warmateba vusurvo maT.

Jurnali, romelic fakultetis studentebis

samecniero saqmianobas uwyobs xels

Tamar dolbaia,Tsu socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis dekani:

_ mraval saintereso proeqts So-ris, romelic wels fakultetze gan-xorcielda, SegviZlia davasaxeloT samecniero eleqtronuli Jurnali _ `axalgazrda mkvlevarTa Jurnali~, romelic jer kidev 2015 wels dafuZn-da da misi mizania xeli Seuwyos Tsu-is socialur da politikur mecniere-baTa fakultetis studentebis sa-mecniero saqmianobas. swored am Jur-nalis meSveobiT Cveni fakultetis doqtorantebs saSualeba eZlevaT _ TavianTi naSromebi farTo samecniero akademiur sazogadoebas gaacnon, rac Zalze mniSvnelovania.

aRsaniSnavia, rom Jurnalis bazaze 2016 wlis 22-26 ivliss gaimarTa `axal-gazrda mkvlevarTa sazafxulo skola doqtorantebisTvis”, romlis mTavari mizani iyo gaeumjobesebina doqto-rantTa unar-Cvevebi swavlebis, kvle-visa da gamoqveynebis mimarTulebiT. programaSi monawileobda 20 doqto-ranti, rogorc socialur da politi-kur mecnierebaTa fakultetidan, ise Tbilisis saxelmwifo universitetis sxva fakultetebidan da saqarTve-los universitetebidan. sazafxulo skolis farglebSi doqtorantebma gaiRrmaves codna iseT sakiTxebSi, ro-goricaa _ kvlevis dizaini, statiis dizaini da struqtura, statiis gamo-qveyneba, raodenobrivi kvlevis meTo-debi da sxva. skolis muSaoba studen-tebisTvis nayofieri aRmoCnda.

unda aRiniSnos, rom `axalgazrda mkvlevarTa Jurnalma~ imdenad didi interesi gamoiwvia studentebs So-ris, rom 2016 wlis seqtembridan dai-wyo muSaoba bakalavriatis student-TaTvisac eleqtronuli samecniero Jurnalis Seqmnis mimarTulebiT. Jurnalis saxelwodebaa `studentTa Jurnali socialur mecnierebebSi~. mniSvnelovania, rom masSi dasabeWdad Semosuli statiebi gaivlis Sidare-cenzirebas Jurnalis saredaqcio sabWos wevrebis mier, romlebic Cve-ni fakultetis profesorebiTaa da-kompleqtebuli. wlis ganmavlobaSi igegmeba ori nomris gamoSveba. Cveni mizania, xeli SevuwyoT axalgazrda Taobis kvalificiur specialistebad Camoyalibebas da imedi gvaqvs, erTob-livi ZalisxmeviT SevZlebT sauniver-siteto saswavlo-samecniero sivrcis gaumjobesebas.

rac Seexeba fakultetis `wlis adamianis~ dasaxelebas, gamovarCev Rvawlmosil profesors, qalbaton naTela donaZes, romelmac Taobebis aRzrdaSi didi wvlili Seitana.

mesame gverdidan

2016 wlis movlena da adamiani fakultetebze

Tamar menTeSaSvili

garemontebuli Tsu-is III korpusi

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

5

_ Tsu-is me-6 mowvevis TviTm-marTvelobaSi ra struqturuli cv-lilebebi ganxorcielda?

_ nebismieri struqtura saWiroe-bs ganviTarebas da es exeba studentur TviTmmarTvelobasac. amitom gadavwy-viteT, rom axali mowvevis TviTmmarT-veloba iyos bevrad organizebuli, gamWvirvale da Tanasworobis prin-cipebs dafuZnebuli. mniSvnelovani cvlileba ganxorcielda jer kidev maSin, rodesac baxva kvirikaSvili studenturi TviTmmarTvelobis pre-zidentis movaleobis Semsrulebeli iyo da SevcvaleT safakulteto sab-WoebSi studentTa arCevis wesi. moma-valSi dagegmili gvaqvs cvlilebebi, romelic studenturi TviTmmarTve-lobis funqcionirebas gaamartivebs, studentebs saSualeba miecemaT, rom proeqtebze Tanaswori wvdoma hqon-deT (vgulisxmob rogorc aRmasru-lebel, aseve finansur mxares) da stu-dentur cxovrebaSi ufro aqtiurad CaerTon. miuxedavad imisa, rom stu-dentebs aqamdec hqondaT sxvadasx-va aqtivobebSi CarTvisa da finansur resursebze wvdomis saSualeba, ki-dev ufro gavaumjobesebT am mxares. mniSvnelovania, rom ori axali _ stu-dentTa uflebebis dacvisa da sagareo saqmeTa departamentebi iwyeben muSao-bas. vapirebT seriozuli propagandis dawyebas, rom studentebma rogorc sakuTari, aseve Tanakurselebis uf-lebebis dacvas yuradReba miaqcion. sagareo departamenti ori mimarTu-lebiT imuSavebs _ garedan moviZiebT finansebs, grantebs da qveynis SigniT Tu sazRvargareT arsebul umaRles saswavleblebTan kontaqtebs dava-myarebT.

_ studentTa uflebebis dacvis departamenti Tsu-is studentur TviTmmarTvelobaSi ukve funqcion-irebda. mas studentebi mimarTavd-nen, Tumca amas intensiuri xasiaTi ar miuRia. ras fiqrobT, riT iqneba ganpirobebuli, amjerad, am depar-tamentis warmatebuli muSaoba?

_ rodesac vambobT, rom iqneba axa-li departamenti, es niSnavs misi stru-qturis ganaxlebasac. Cven ar davelo-debiT _ rodis mogvmarTaven studen-tebi. departamentis wevrebi Tavad mivlen maTTan. Catardeba saganmanaT-leblo proeqtebi, treningebi stu-dentTa uflebebis dacvis Temebze.

_ Tqven xelmZRvanelobT studen-turi TviTmmarTvelobis preziden-

tis mrCevelTa sabWos. ra funqciebi gakisriaT?

_ mrCevelTa sabWoSi TiToeuli fakultetis sabWodan TiTo warmo-madgeneli Sedis. Cveni funqciebia sa-fakulteto TviTmmarTvelobebs So-ris kavSiris gaRrmaveba, informaciis gacvla, studentebis problemebis moZieba da maTi gadaWra. Cven admini-straciul biurokratiasTan gamkla-vebis gamocdileba gvaqvs da studen-tebisTvis mniSvnelovani daxmarebis gaweva SegviZlia. problemebi sakmaod bevria, gansakuTrebiT sagamocdo pe-riodSi, saxelmZRvaneloebTan dakav-SirebiT, garkveuli barierebi eqmne-baT studentebs gacvliT programebSi monawileobisas da a.S. yvela es pro-blema mrCevelTa sabWoSi ganixileba da Sesabamisi reagireba moxdeba.

_ vin arian me-6 mowvevis studen-turi TviTmmarTvelobis wevrebi? aseve, socialur da politikur mec-nierebaTa fakultetis studenteb-ma, romlebic safakulteto sabWos wevrebi gaxdnen, studenturi TviT-mmarTvelobis arCevnebis legit-imurobaSi eWvi Seitanes (saarCevno ubnebis blokirebis gamo). Seudgnen Tu ara isini movaleobis Sesrule-bas?

_ es studentebi studenturi TviTmmarTvelobis nawils warmoad-genen da maT monawileoba miiRes so-cialur da politikur mecnierebaTa fakultetis studenturi TviTmmarT-velobis Tavmjdomarisa da Tavmj-domaris moadgilis arCevnebSi. in-tensiurad arian CarTulebi samuSao procesSi. rac Seexeba Semadgenlobas, prezidenti gaxlavT baxva kvirikaSvi-li, vice prezidentebi _ irakli mur-Rulia, giorgi oqitaSvili, salome Tofuria; prezidentis mrCevelTa sab-Wos Tavmjdomare _ me, SoTa keJeraS-vili. prezidentis aparati (sazoga-doebasTan urTierTobis samsaxuris) xelmZRvanelia nani grigalaSvili. sagareo urTierTobebis departamen-tis xelmZRvaneli _ giorgi saraliZe, studentebis uflebaTa dacvis depar-tamentis _ ani gomelauri, ganaTle-bis departamentis _ mariam egnataS-vili, kulturis departamentis _ mariam kakalaZe, sportis departa-mentis _ tariel gageliZe, turizmis departamentis xelmZRvaneli _ Temo qobalia. rac Seexeba fakultetebze studenturi TviTmmarTvelobis Tavm-jdomareebs: ekonomikisa da biznesis fakultetis gaxlavT aleqsandre yubaneiSvili, zust da sabunebisme-tyvelo mecnierebaTa fakultetis _ beqa beqauri, humanitarul mecniere-baTa fakultetis _ pavle jagunava, socialur da politikur mecniere-baTa fakultetis _ rezo jaWvliani, iuridiuli fakultetis _ sandro sidamoniZe, medicinis fakultetis _ Tamuna CxeiZe, turizmis skolis _ vaJa gaxaria, fsiqologiisa da ganaTlebis mecnierebaTa fakultetis ki Tamuna buaCiZe.

nato obolaZe

me-6 mowvevis studenturi

TviTmmarTveloba ukve dakompleqtebulia

Tsu-is me-6 mowvevis TviTmmarTveloba ukve dakompleqtebulia. gawerilia rogorc saganmanaTleblo, kulturuli, aseve, sportuli RonisZiebebi, rom-lebic mimdinare semestris bolomde gaimarTeba. rac Seexeba struqturul

cvlilebebs, studentur TviTmmarTvelobaSi ori axali departamenti amoqmedda _ sagareo saqmeTa da studentTa uflebebis dacvis. axali funqciebiT daitvirTa studenturi TviTmmarTvelobis prezidentis mrCevelTa sabWoc. rogorc studen-tur TviTmmarTvelobaSi amboben, maTi muSaobis prioritetebi ganaTleba, student-Ta Tanasworoba da progresia. Sesabamisad, emxrobian studenturi proeqtebis dafi-nansebis axal wess, romelic, Tsu-is reqtoris iniciativiT, axali wlidan amoqmed-deba. siaxleebis Sesaxeb detalurad mrCevelTa sabWos Tavmjdomare, humanitarul mecnierebaTa fakultetis studenti SoTa keJeraSvili gvesaubra.

`auditoria 115~-is pozicia ucvle-lia. studentebi studenturi TviTm-marTvelobebis gauqmebas isev iTxoven da e.w. `klubebis sistemis~ danergvas uWeren mxars. moZraobaSi acxadeben, rom ganaTlebis, mecnierebisa da kulturis komitetTan erTad kanonproeqtze er-Toblivi muSaobis miuxedavad, undo-blobis faqtori mainc arsebobs, amitom Tsu-is me-6 korpuss mxolod maSin gaaTa-visufleben, rodesac maTi moTxovnebi dakmayofildeba da kanonSi cvlilebebi sakanonmdeblo organoSi oficialurad daregistrirdeba.

`Cven komitetis mier gadmocemul kiTxvarze pasuxebi ukve gadavgzavneT. SeviswavleT saerTaSoriso magaliTe-bi, razec xeli migviwvdeboda _ esaa poloneTis, litvis da a.S. gamocdile-ba. dokumentSi avsaxeT, romeli qveynis magaliTia CvenTvis misaRebi da ratom. 21-e dRea, rac VI korpusi davikaveT da aqamdec araerTxel gavaJRereT, Tu ra-tom unda gauqmdes studenturi TviTm-marTveloba. garda imisa, rom finansur resursze yvela students Tanabari wv-doma unda hqondes da wardgenili stu-denturi proeqtebi obieqturad unda ganixilebodes, aucilebelia ,,umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb” kanonSi cvlilebebi: 45-e muxlis gauqmeba, romelic uSualod studentur TviTmmarTvelobas exeba; 27-e muxlSi cvlileba, sadac safakul-teto sabWoebSi arCevis wesia gawerili, romelic ewinaaRmdegeba saqarTvelos konstituciasac da saarCevno kodeqsis 43 muxlsac, radgan iq aRniSnulia – safa-kulteto sabWoebSi studentebi pirda-piri wesiT unda airCeodnen. am muxliT, aseve, dauSvebelia erTi saarCevno xmiT studentebis or struqturaSi _ stu-dentur TviTmmarTvelobasa da safa-kulteto sabWoSi arCeva~, _ ganacxada `auditoria 115~-is wevrma, socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis III kursis studentma nuca basilaSvilma.

paralelurad, sazRvargareTis qvey-nebis umaRlesi saswavleblebis gamoc-dileba Seiswavla Tsu-is studenturma TviTmmarTvelobam. studentur warmo-madgenlobaSi acxadeben, rom arc erTi qveynis konstituciaSi miTiTebuli ar aris, Tu rogor unda funqcionirebdes studenturi TviTmmarTveloba, es ,,um-aRlesi ganaTlebis Sesaxeb” kanonSia gan-sazRvruli, detalebi ki umaRlesi sas-wavleblebis Sida wesdebaSia gawerili, maT Soris safakulteto sabWoebSi stu-dentebis arCevis wesic. maTi informaci-iT, erTaderTi qveyana, sadac konstitu-cia aregulirebs am sakiTxebs, malaiziaa.

`maqsimalurad vecadeT, rom sapar-lamento komitetisTvis wargvedgina

iseTi struqtura, romelic iqneba moqni-li, studentTa Tanasworobis principze orientirebuli. rac Seexeba finansur resursze Tanabar wvdomas, momavali wlidan, reqtoris iniciativiT, amoq-meddeba axali wesi, Sedegad araviTari privilegirebuli jgufi ar iarsebebs. dafinansdeba is studenturi proeqtebi, romlebic xarisxiani da Sedegis momtani iqneba. studenturi TviTmmarTvelobis struqturis gauqmebis SesaZleblobas gamovricxav, radgan Cveni saqmianoba uni-versitetisTvis sasargeblo da momgebia-nia, araviTar safrTxes ar Seicavs~, _ aRniSna Tsu-is studenturi TviTmmarT-velobis prezidentis mrCevelTa sabWos Tavmjdomarem SoTa keJeraSvilma.

Tsu-is studenturi TviTmmarTve-loba safakulteto sabWoebSi student-Ta arCevis moqmedi wesis cvlilebis winaaRmdegia. TviTmmarTvelobis stu-dentebi miiCneven, rom moqmedi kanoni demokratiulia da is faqti, rom arCev-nebis Sedegad fakultetis sabWos wevr studentebs TviTmmarTvelobis dele-gatis statusic eZlevaT, maT damatebiT SesaZleblobas uqmnis, rom studentebis uflebebsa da interesebze izrunon.

`auditoria 115-~isa da Tsu-is stu-denturi TviTmmarTvelobis warmomad-genlebs parlamentis ganaTlebis, mec-nierebisa da kulturis komiteti sadis-kusiod samuSao formatSi 5 dekembers Sexvda. Sexvedras eswreboda saqarTve-los saxalxo damcvelis warmomadgene-li giorgi kapanaZec. misi gancxadebiT, students, romelic ar aris TviTmmarT-velobis wevri, ezRudeba ufleba _ gax-des safakulteto sabWos wevri da masze moqmedebs e.w. iribi iZulebis meqanizmi _ gaerTiandes studentur TviTmmarT-velobaSi. „imedi gvaqvs, rom samuSao jgufis Sexvedra nayofieri iqneba am kuTxiT“, _ aRniSna saxalxo damcvelis warmomadgenelma.

komitetis wevrebma mzadyofna ga-moTqves sakiTxis Sesaswavlad da ,,umaR-lesi ganaTlebis Sesaxeb” kanonSi iseTi cvlilebebis gansaxorcieleblad, rom-lebic argumentirebuli da, zogadad, studentebis interesebze iqneba morge-buli, radgan kanoni rogorc Tsu-ze, ase-ve saqarTveloSi arsebul yvela umaRles saswavlebelze Tanabrad vrceldeba.

`dRevandeli Sexvedris mniSvnelova-ni mizani miRweulia, dialogi konstru-qciul reJimSi gadavitaneT. Tavidanve davafiqsire Cemi pozicia, rom veTanxme-bi studentTa Tanabar uflebas, rogorc safakulteto sabWoebSi arCevis wesTan, aseve finansur resursebze Tanabar wv-domasTan dakavSirebiT. aseve, aucile-belia, rom nebismieri sakanonmdeblo iniciativa efuZnebodes argumentire-bul detalur analizs da saerTaSori-so gamocdilebis gaTvaliswinebas. 12 kiTxva, romelic 5 blokad aris Camoya-libebuli, dasamuSaveblad gadaveciT studentebis orives mxares. vfiqrob, rom es aris erToblivi msjelobis gza, romelic migviyvans optimalur gadawy-vetilebamde. anu, dReisTvis vmsjelobT ori mimarTulebiT _ safakulteto sab-WoebSi arCevis wesis daxvewisa da fin-ansur resursze Tanabari wvdomis SesaZ-leblobebze~, _ ganacxada ganaTlebis, mecnierebisa da kulturis komitetis Tavmjdomarem mariam jaSma.

nato obolaZe

TviTmmarTvelobis struqturis formirebaze parlamentis komitetTan

muSaoba grZeldeba

me-6 mowvevis Tsu-is studenturi TviTmmarTveloba muSaobas Seudga. `auditoria 115~ Tsu-is VI korpusis

pikets isev ganagrZobs. paralelurad, parlamentis ganaTlebis, mecnierebisa da kulturis komitetTan orive stu-denturi jgufi TanamSromlobs. maT komitets ukve gadasces pasuxebi 5 blokisgan Semdgar kiTxvarze _ Seiswav-les sazRvargareTis universitetebis gamocdileba da waradgines sakuTari mo-sazrebebi Tu argumentebi umaRles sas-wavleblebSi studenturi warmomadgen-lobis formis cvlilebis Taobaze. do-kumentebis zusti Sinaarsi komitetTan momdevno Sexvedrisas gasajarovdeba.

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

6

giorgi kvesitaZe,saqarTvelos mecnierebaTa

erovnuli akademiis prezidenti:

_ 70 wlisTavs gansakuTrebu-li pativiscemiTa da siyvaruliT

vulocav morfologiis institu-tis yvela TanamSromels da vusurveb

did bednierebasa da winsvlas.

havier padilo,seviliis sauniversiteto

klinikis qirurgiisa da trans-plantaciis samsaxuris xelmZR-

vaneli, profesori:

_ minda mivuloco morfolo-giis institutis yvela wevrs _ stu-

dentebs, doqtorebs, profesorebs, im adamianebs, romlebic am mniSvnelovan institutSi muSaoben. Cvens institutebs gansakuTrebuli urTierToba akavSirebT, xolo iubile ki kargi SesaZleblobaa axali kontaqtebis dasamyareblad da Cveni urTier-Tobebis gasamtkiceblad.

iukio iamori,mukogavas qalTa

universitetis msofliojandacvis ganviTarebisinstitutis direqtori,

kardiovaskuluridaavadebebis prevenciisjanmos kolaboraciulicentris xelmZRvaneli,

profesori:

_ vulocav morfologiis institutis TanamS-romlebs 70 wlis iubiles. CemTvis didi pativia institutis damfuZneblis, medicinis mecniereba-Ta doqtoris nino javaxiSvilis saxelobis pirveli medlis miReba. vfiqrob, es pativi profesor simon dalaqiSvilTan erTad unda gavinawilo. swored ma-sTan TanamSromlobiT gaxda SesaZlebeli msoflio epidemiologiuri kvlevebis Catareba da kvebis dietis kavSiris dadgena qveynebis mosaxleobis janmrTelobasa da dRegrZelobasTan. Cvenma kvle-vam, romelic saqarTvelos garda msoflios sxva 60 populaciaSi ganxorcielda, naTlad gamokveTa dRegrZelobisaTvis mniSvnelovani dieturi faqto-rebi.

vladimer ovCarovi,morfologi,nevrologi,

bulgareTis medicinismecnierebaTa akademiis

prezidenti:

_ Cvens qveyanaSi _ bulgareTSi sakmaod cno-bilia akademikos nino javaxiSvilis saxeli, ro-melic daaxloebiT 5 aTwleulis manZilze iyo am institutis direqtori. am institutSi moRvawe mecnierebis namdvili warmateba iyo is, rom maT SeimuSaves da iyenebdnen xelovnur sisxlZarR-vebs. es sakiTxi uaRresad mniSvnelovania da war-moadgens bevri kanaduri da amerikuli cnobili da msoflio masStabis institutis amocanas, rad-gan sisxlZarRvebis aTerosklerozuli an meqani-kuri dazianebis SemTxvevaSi SesaZlebeli gaxda maTi xelovnuri implantebiT Canacvleba. zemoT aRniSnuli am qarTuli institutis WeSmariti warmateba iyo.

vulocavT morfologiis instituts 70 wlisTavs

aleqsandre naTiSvilismorfologiis instituti

morfologiis in-stitutis geron-tologiisa da pa-

liatiuri medicinis de-partamentisa da palia-tiuri mzrunvelobis saqarTvelos erovnuli asociaciis mier momzad-da sakanonmdeblo cvli-lebaTa paketi, romlis safuZvelzec saqarTve-los parlamentma 2007 wels 4 kanonSi Seitana cvlilebebi da safuZve-li daudo saqarTveloSi paliatiuri mzrunvelo-bis erovnuli programis implementacias. saka-nonmdeblo cvlilebaTa paketi momzadda. fond „Ria sazogadoeba _ sa-qarTvelos“ mier dafi-nansebul proeqts di-mitri korZaia da simon dalaqiSvili xelmZRva-nelobdnen.

paliatiuri mzrunve-loba – aqtiuri mraval-profiluri mzrunvelo-baa, romlis upirvelesi amocanaa tkivilisa da sxva paTologiuri simp-tomebis moxsna, avad-myofTa socialuri, fsiqologiuri da su-lieri mxardaWera. igi vrceldeba im avadmyo-febze, romelTa daava-

deba mkurnalobas aRar eqvemdebareba; paliati-uri mzrunveloba erT-aderTi gzaa aseTi avad-myofebisa da maTi oja-xebis cxovrebis ukeTesi xarisxis miRwevisTvis.

qveynis mosaxleoba, janmrTelobis mdgoma-reobis mixedviT, SeiZ-leba daiyos 3 ZiriTad jgufad: janmrTelebad, potenciurad gankur-nebad avadmyofebad da qronikul, inkurabelur avadmyofebad. qveynis jandacvis sistemasac Sesabamisad unda gaaCn-des 3 ZiriTadi mimar-Tuleba: prevenciuli mimarTuleba, romlis

mizania daavadebaTa Ta-vidan acileba; samkur-nalo mimarTuleba, rom-lis mizania avadmyofis gamojanmrTeleba da reabilitacia;

paliatiuri mimarTu-lebis mizania pacientis sicocxlis xarisxis maq-simalurad SesaZlebeli donis uzrunvelyofa.

qveynis jandacvis si-stema srulyofilad ver CaiTvleba, Tu mas rome-lime maTgani ar gaaCnia, radgan, aseT SemTxvevaSi, mosaxleobis garkveuli nawili samedicino mom-saxureobis gareSe rCeba.

ukanaskneli 5 wlis manZilze morfologiis

institutis geronto-logiisa da paliatiuri medicinis departamen-tis TanamSromlebis mier gamoqveynebulia 20-mde naSromi paliatiur medicinaSi, maT Soris, 6 statia impaqt faqtoris mqone JurnalebSi. 2016 wels momzadda ingli-surenovani samagistro programa `paliatiur mzrunvelobaSi”, rome-lic uaxloes periodSi iqneba wardgenili akre-ditaciisTvis. aseve, mzaddeba paliatiuri mzrunvelobis saxelmZ-Rvanelos (studentebisa da eqimebisaTvis) ganax-lebuli versia.

sakanonmdeblo paketi da saqarTveloSi paliatiuri

mzrunvelobis erovnuli programis dafuZneba

aleqsandre naTiS-vilis saxelobis morfologiis in-

stitutSi leqsikogra-fiuli muSaoba misi daar-sebidan momdinareobda. morfologiis institut-ma gamosca leqsikoni `anatomiuri, histolo-giuri da embriologi-uri terminologia~ _ m. korZaias, m WiWinaZisa da l. Selias avtorobiT. wigni 1997 wels daibeWda da 8.500 termins Seicavs. 2009 wels medicinis mec-nierebaTa doqtorma n. mamforiam gamoaqveyna `saerTaSoriso anatomi-uri nomenklatura~ 4 en-aze (qarTul, rusul, la-Tinur da inglisur eneb-ze). medicinis mecniere-baTa doqtorma v. abaSiZem Seadgina da gamosca `sa-medicino ganmartebiTi leqsikoni~. biologiis doqtoris m. korZaias re-daqtorobiT da biolo-giis doqtoris T. lorT-qifaniZis TargmaniT 2016 wels volfgang douberis `adamianis anatomiis ji-bis dasuraTebuli leqsi-koni~ gamoica, romelsac darTuli aqvs 907 ilu-stracia. proeqtis xe-lmZRvaneli iyo lundis (SvedeTi) universitetis Rerovani ujredebis kv-levis centris direqto-ri, Tsu-is mowveuli pro-fesori zaal kokaia.

zogadad, qarTuli morfologiuri termi-nologiis fuZemdebeli akademikosi aleqsand-re naTiSvilia. man 1919-1929 wlebSi gamoaqveyna laTinur-qarTuli ter-minologia calkeuli si-stemebis mixedviT: 1919

wels – kunTebi, 1920 wels – Zvlebi, 1921 wels – Si-gneuloba. 1930 wels ki mTlianad anatomiuri terminologia qarTul-rusul-laTinur enebze gamosca. misive avtoro-biT daibeWda histolo-giuri da embriologiuri terminologiis leqsiko-ni. aleqsandre naTiSvili gaxlavT, aseve, Sinaur cxovelTa da frinvelTa anatomiur terminTa ore-novani (qarTuli da ru-suli) leqsikonis Semd-geneli (1935 weli). man daamuSava da gamoaqveyna mimikisa da plastikisT-vis saWiro terminologia aseve rusul da qarTul enebze.

anatomiuri termino-logiis mimarTulebiT warmatebiT muSaobda medicinis mecnierebaTa doqtori Lleonardo Se-lia. man 1976 wels Sead-gina `saerTaSoriso ana-tomiuri terminologia~ laTinur, qarTul da rusul enebze. 1979 wels gamoaqveyna `anatomiur terminTa ganmartebiTi leqsikoni~, 1989 wels ki avTandil guniasTan erT-ad _ `dasuraTebuli ana-tomiuri terminologia~, sadac naxatebi avTandil gunias mier aris Sesru-lebuli.

1979 wels biologiis doqtorma mzia korZaiam gamoaqveyna `saerTaSori-so embriologiuri nomen-klatura~. manve medicinis doqtor m. WiWinaZesTan erTad Seadgina `embro-logiur terminTa mokle ganmartebiTi leqsikoni~, romelic 1986 wels daibe-Wda.

leqsikografiuli muSaoba

morfologiis institutSi

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

7

istoriulirakursiT

Tanamedrove mecnieruli morfologiis ganviTareba sa-Taves iRebs Tbilisis saxelm-wifo universitetis sabune-bismetyvelo da samedicino fakultetis Camoyalibebis dRidan. M

morfologia bio-samedi-cino mecnierebaa, romelic Seiswavlis organizmebis, or-ganoebis, qsovilebis, ujre-debis, organoidebis da a.S. formasa da agebulebas. mor-fologiuri mecnierebebia: anatomia, histologia, cito-logia, embriologia da sxv.

rodesac axaldaarsebul qarTul universitetSi dadga sakiTxi saeqimo fakultetis gaxsnisa, didi mniSvneloba hqonda im winaswari mosamz-adebeli samuSaoebis Catare-bas, romelic grigol muxaZis iniciativiTa da aseve spiri-don virsalaZis, ivane Tikana-Zisa da mixeil winamZRvriSvi-lis monawileobiT gaswia 1915 wels saqarTveloSi Seqmnilma eqimTa da bunebismetyvelTa sazogadoebam.

1919 wels Tbilisis sa-xelmwifo universitetis sa-bunebismetyvelo fakultets gamoeyo saeqimo fakulteti, romlis dekanad profesori aleqsandre naTiSvili air-Cies.

saqarTvelos ssr mecnie-rebaTa akademiaSi al. naTiS-vilis iniciativiT, 1946 wlis 1 aprils daarsda morfolo-giis dargSi didi samecniero kvleviTi centri – eqsperi-mentuli morfologiis insti-tuti, romlis direqtoradac igi dainiSna.

instituti Tavdapirvelad mdebareobda uznaZis q. #N51-Si, xolo 1973 w. institutisT-vis axali Senoba aSenda Wiau-relis #2-Si.

instituti morfologiis dargSi momuSave pirveli sa-mecniero dawesebuleba iyo, romlis daarsebiTac Seiqmna saTanadod aRWurvili Zlieri kvleviTi baza, sadac SesaZle-beli gaxda Tanamedrove do-neze gamokvlevebis Catareba da, rac mTavaria, eqsperimen-tuli meTodis farTo danerg-viT Teoriuli disciplinis – morfologiis – praqtikul medicinasTan mWidrod dakav-Sireba.

Tavdapirvelad institut-Si 18 saStato erTeuli iyo, aqedan 11 mecnier-TanamSro-meli mecnierebaTa akademiis prezidentma daamtkica.

eseni iyvnen: direqtori: akademikosi aleqsandre na-TiSvili; swavluli mdivani: profesori artaSes malaevi; ufrosi mecnier TanamSro-meli: nino javaxiSvili; um-crosi mecnier TanamSromle-bi: malxaz abduSeliSvili, vladimer abaSiZe, qeTevan Wi-WinaZe, vladimer asaTiani da ufrosi laboranti: eTer ar-ziani.

daarsebis dRidan insti-tutSi arsebobda ori ga-nyofileba: eqsperimentuli anatomiis (gamge: profesori memed komaxiZe) da eqsperi-mentuli histologiis (gamge: profesori aleqsandre leJa-va).

1948 w. Seiqmna anTropolo-giis kabineti, romelic Semd-gom ganyofilebad gadakeTda (gamge: akademikosi malxaz abduSeliSvili). institutis samecniero sabWos pirvel SemadgenlobaSi Sediodnen: Tavmjdomare, akademikosi aleqsandre naTiSvili; Tavm-jdomaris moadgile: akademi-kosi vladimer JRenti; sabWos wevrebi: profesorebi: niko-loz demetraZe, dimitri ge-devaniSvili, memed komaxiZe, nino javaxiSvili, aleqsand-re leJava, mixeil tatiSvili; swavluli mdivani: jer arta-Ses malaevi, Semdgom wlebSi ki mixeil tatiSvili; Tengiz axmeteli; TinaTin burjanaZe; marine WiWinaZe; irine gaCeCi-laZe.

aleqsandre naTiSvilma daamkvidra translaciuri eqsperimentuli kvlevebi qarTul samedicino mecnie-rebaSi. aRsaniSnavia mis mier klinikur da eqsperimentul masalaze Seswavlili wvrili nawlavis vaskularizaciis Taviseburebebi: teqnikurad

damuSavda wvrili nawlavis erTmomentiani gadanergva msxvil nawlavSi, gadanergi-li segmentis sisxlZarRvTa Reros sakmarisobis winaswari gansazRvriT.

1959 wlidan, akademikos aleqsandre naTiSvilis gar-dacvalebis Semdeg, misi saxe-lobis eqsperimentuli mor-fologiis instituts saTa-veSi Caudga akademikosi nino javaxiSvili, romelic mas naxevari saukunis manZilze xelmZRvanelobda – 2005 wlam-de direqtoris, xolo 2012 wlamde (gardacvalebamde) sapatio direqtoris statu-siT. 2005-2012 wlebSi insti-tutis direqtori iyo profe-sori dimitri korZaia, xolo 2013-2014 wlebSi – medicinis doqtori manana kakabaZe. 2015 wlidan instituts xelmZR-vanelobs profesori simon dalaqiSvili.M

wlebis manZilze izrde-boda institutis samecniero potenciali da teqnikuri aR-Wurviloba. Sesabamisad, ixs-neboda axali ganyofilebebi.

morfologiis institu-tis SemadgenlobaSi sxva-dasxva dros gaixsna da funq-cionirebda eqsperimentuli anatomiis da histologiis ganyofileba (akademikosi m. komaxiZe, profesorebi T. Ri-braZe, m. mamforia, al. leJava, g. samsoniZe); anTropologiis kabineti, SemdgomSi ganyofi-leba (akademikosi m. abduSe-liSvili); paTomorfologiis ganyofileba (profesori u. gabunia); paTohistologiis da onkomorfologiis labora-toria (profesori u. gabunia); ganviTarebis biologiis (bio-fizikis) ganyofileba (akade-mikosi g. TumaniSvili); reami-naciis problemuri labora-toria (profesori T. RibraZe, T. kobiZe); citologiis ganyo-fileba (profesori z. caga-reli); akademikos m. komaxiZis akademiuri jgufi; geronto-logiis ganyofileba (profe-sori s. dalaqiSvili), romel-Sic Sedioda: gerontologiis laboratoria, soxumSi. bioqi-miuri genetikis laboratoria (n. lelaSvili), saqarTvelos mecnierebaTa akademiis pre-zidiumTan arsebuli geron-tologiisa da geriatriis sakoordinacio sabWo; andro-logiis ganyofileba (profe-sori n. WiWinaZe), romelSic Sedioda: histologiis labo-ratoria (biologiur mecnie-rebaTa kandidati m. korZaia), hormonebis radionukleidu-ri mikroanalizisa da biolo-giurad aqtiuri nivTierebe-bis laboratoria (biologiur mecnierebaTa doqtori c. sum-baZe), virusologiis labora-toria (profesori s. kupra-Ze), infeqciuri imunologiis laboratoria (profesori b. korsantia); alergologiis ga-nyofileba (profesori g. gur-geniZe); interferonis kvle-vis jgufi (profesori j. me-rabiSvili); bioteqnologiis

ganyofileba (akademikosi vl. baxutaSvili), romelSic Se-dioda biologiurad aqtiuri nivTierebebis sinTezis labo-ratoria (l. akofova), placen-tidan miRebuli fiziologi-urad aqtiuri nivTierebebis standartizaciis laborato-ria (l. kartozia), fiziolo-giurad aqtiur nivTierebaTa imunoqimiis laboratiria (m. nanazaSvili), fiziologi-urad aqtiuri nivTierebebis bioenergetikis laboratoria (e. imediZe), gamoyenebiTi mo-lekuluri virusologiis la-boratoria (g. ruxaZe), radio-logiis laboratoria (medici-nis mecnierebaTa kandidati a. narsia); biomedicinisa da imu-nogenezis ganyofileba (medi-cinis mecnierebaTa doqtori a. baxutaSvili); klinikuri imunologiis uwyebaTaSori-si bioteqnologiuri centri (profesori n. durmiSiZe); eleqtronuli mikroskopiisa da eleqtronuli avtoradio-grafiis laboratoria (pro-fesori T. lomaia); nayofis fiziologiisa da ,,in vitro” ganayofierebis laboratoria (s. nadiraSvili); imunohisti-qimiis laboratoria (profes-ori: j. silagaZe) da sxv.

dafuZnda institutis bi-blioTeka (n. erisTavi, q. na-kaSiZe, l. ivanova, g. yifiani), romelic 30000-mde qarTul da ucxour erTeuls moicavda; institutis saoperacio blo-ki (q. wiklauri) aRWurvili iyo specialuri aparaturiT unikaluri eqsperimentebis Casatareblad; institutSi funqcionirebda fotola-boratoria (g. sarqisovi) da vivariumi (a. karionova, z. bu-kia).

institutSi arsebuli 7 ga-nyofilebis da bioteqnoli-giuri centris bazaze Seiqmna da 1991 wels damoukidebel institutad gamoiyo saqarT-velos mecnierebaTa akademiis samedicino bioteqnikis in-stituti, romlis pirveli di-

reqtori gaxldaT akademikosi v. baxutaSvili.

dReisaTvis institutSi funqcionirebs: klinikuri da eqsperimentuli paTologiis departamenti (profesori l. gogiaSvili), romlis Semad-genlobaSic Sedis citologi-is laboratoria (profesori z. cagareli) da paTologiis laboratoria (medicinis mec-nierebaTa doqtori T. Rvami-Cava); translaciuri bio-me-dicinis departamenti (medi-cinis mecnierebaTa doqtori n. gordaZe), romlis Semadgen-lobaSic Sedis molekuluri biologiis da genetikis labo-ratoria (medicinis doqtori n. goiSvili) da andrologi-is laboratoria (biologi-is mecnierebaTa doqtori c. sumbaZe); klinikuri anatomiis departamenti (medicinis do-qtori m. jangavaZe); geronto-logiisa da paliatiuri medi-cinis departamenti (medici-nis doqtori n. bakuraZe).

institutis direqtoria profesori simon dalaqiSvi-li, xolo samecniero sabWos Tavmjdomare _ profesori liana gogiaSvili.

institutSi Seqmnilia klinikuri paTologiis dia-gnostikuri centri, romlis farglebSic 6 sertificire-buli klinikuri paTologi awarmoebs histopaTologiur diagnostikas.

mxolod struqturaTa Ca-monaTvalic ki aSkarad miuTi-Tebs im samecniero kvleviTi samuSaoebis masStabze, rome-lic am institutSi mimdina-reobda da mimdinareobs.

miRebuli iqna Sedege-bi, romelmac Tavisi wvlili Seitana sisxlZarRvTa aRdge-niTi qirurgiis Semdgom ganvi-TarebaSi msoflio masStabiT

institutSi mniSvnelova-ni prioritetia gul-sisx-lZarRvTa sistemis kvleva normisa da paTologiis piro-bebSi. eqsperimentuli kvle-vebis safuZvelze SemuSavebu-lia gulsa da sisxlZarRvebze zogierTi operaciuli Ca-revis modeli. gulis infar-qtis, Jangbadis ukmarisobisa da gulis mankis dros gamoc-dili da Sefasebulia axali Tanamedrove sisxlZarRvTa gamafarToebeli medikamen-tebis (trentali, kordaloni, persantini, panangini, rekor-dili. riboflavini) moqme-deba, gamokvleulia sisxlZ-arRvTa organo – da qsovil-specifiuri Taviseburebani, maTi gardaqmna individuri ganviTarebis periodSi da zo-gierTi paTologiis dros, mi-krocirkulaciis regulaciis adgilobrivi meqanizmebi gu-lis kunTis sisxliT momara-geba ukudinebiT sinusoidebis xarjze. ujredisa da subu-

istoria da Tanamedroveoba

aleqsandre naTiSvilismorfologiis instituti

me-8 gverdze

morfologiis instututSi yalibdeba samecniero kvleviTi baza, romlis analogi saqarTveloSi Znelad SeiZleba moi-Zebnos da romelsac unari Seswevs moemsaxuros mraval

mkvlevars, monawileoba miiRos vrceli speqtris eqsperimentul kvlevebSi, daavadebaTa modelirebaSi, samkurnalo meTodebis Se-muSavebaSi.

wels morfologiis instituti 70 wlis iubiles aRniSnavs. sazeimo TariRs mieZRvna baTumSi gamarTuli samxreT-aRmosavleT evropis qveynebis eqimTa forumis me-7 saerTaSoriso kongresi da samecniero konferencia gerontologiaSi. saiubileo RonisZie-baTa cikli 21 dekembers sazeimo SexvedriT sruldeba, romelic Tsu-is pirvel korpusSi gaimarTeba.

nino javaxiSvilisaoperacioSi

aleqsandre naTiSvili

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

8

jredul doneze Seswavlilia ujredSorisi urTierTobani da maTi mniSvneloba aRdgeni-Ti procesebis Sesafaseblad sisxlis mimoqcevis darRvevis pirobebSi da misi koreqciis Semdeg.

institutis gamokvlevebis mTeli cikli exeba saWmlis momnelebeli sistemis anato-miuri nawilebis, maTi sisx-lZarRvebis, nervebis, histo-struqturis, individualuri ganviTarebis, asakobrivi da sqesobrivi Taviseburebebis, aseve gulmkerdisa da muclis Rrus organoebis formisa da mdebareobis Seswavlas.

institutSi Catarebuli kvlevebiT miRebulia on-kologiuri praqtikisTvis friad mniSvnelovani iseTi monacemebi, rogoricaa: avT-visebianad qcevis adreuli niSnebis gansazRvra, simsivnis sxvadasxva Semadgeneli qsovi-lovani elementebis cvlile-bebis mniSvnelobis dadgena rogorc simsivnis ganviTare-bis biologiis sworad gaaz-rebisaTvis, ise adreuli dia-gnostikisa da mkurnalobis efeqtis SefasebisTvis.

me-20 saukunis meore naxe-varSi, eqsperimentebSi Ses-wavlilia sisxlZarRvebSi sxvadasxva warmoebis da, Sesabamisad, sxvadasxva qimi-uri da fizikuri Tvisebebis mqone xelovnuri Semcvlele-bis Canergvaze ganviTarebuli morfologiuri reaqciebi da maTi gavlena sisxlis Semdede-bel sistemaze; eqsperimente-bis Sedegad dadgenilia alo-plastikaze sapasuxo reaqciis sami etapi, aseve naCvenebia xe-lovnuri sisxlZarRvis SigniT ganviTarebuli gamonafenis _ neointimis gansakuTrebuli Tavisebureba, kerZod, maTSi sisxlis kapilarebis ganviTa-reba, rac ganasxvavebs neoin-timas bunebrivi intimisgan. naCvenebia, rom swored aRniS-nuli warmoadgens xelovn-uri sisxlZarRvis e.w. gviani Trombirebis erTerT mTavar mizezs. 1963 wels, vaisbadenSi, anatomTa me-7 saerTaSoriso kongresze moxsenebulma am monacemebma Tavisi wvlili

Seitana sisxlZarRvTa aRdge-niTi qirurgiis Semdgom ganvi-TarebaSi msoflio masStabiT.

2005 wlamde morfologiis instituti mecnierebaTa aka-demiis SemadgenlobaSi iyo. 2006 w. igi gadakeTda sajaro samarTlis iuridiul pirad da gadavida ganaTlebisa da mecnierebis saministros da-qvemdebarebaSi. 2010 wels in-stituti SeuerTda iv. java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitets, Sesabamisad ganxorcielda in-stitutis ganyofilebebis re-organizaciac.

Tavisi arsebobis manZilze instituti gadaiqca saerTa-Soriso mniSvnelobis kvleviT centrad, romlis kedlebSic qarTvelma da ucxoelma (da ara marto sabWoTa kavSiris respublikebidan) mkvlevreb-ma Seasrules 600-ze meti sak-valifikacio naSromi.

institutSi karg tradi-ciad iyo damkvidrebuli sam-kurnalo dawesebulebebis (Tbilisis saxelmwifo same-dicino institutis hospi-taluri qirurgiis kaTedris, klinikuri da eqsperimentuli Terapiis institutis, kar-diologiis institutis da sxv.) TanamSromlebTan erTad gamsvleli samecniero-pra-qtikuli sesiebis Catareba saqarTvelos sxvadasxva ra-ionebSi. amasTanave, insti-tuti sistematiurad iwvev-da lokalur konferenciebs amierkavkasiis respublikebis (azerbaijani, saqarTvelo. somxeTi) anatomTa, histo-logTa da embriologTa mona-wileobiT. sistematurad tar-deboda sainstituto samec-niero konferenciebi sxva re-spublikebis specialistebis monawileobiT (100-ze meti), romlis masalebic gamoicemo-da SromaTa krebulebis saxiT. gansakuTrebiT unda gaesvas xazi 1966 w. TbilisSi eqsperi-mentaluri morfologiis in-stitutis bazaze Catarebul anatomTa, histologTa da em-briologTa sakavSiro yrilo-bas, romelsac daeswro 200-ze meti delegati 9 qveynidan.

instituti sistematurad awyobda Tematur konferen-ciebs, romlebic eZRvneboda gul-sisxlZarRvTa sistemis eqsperimentuli morfolo-giis sakiTxebs (TbilisSi da kievSi), morfologiuri kv-levis Tanamedrove meTodebs Teoriul da praqtikul on-kologiaSi, gulisa da sisx-lis ZarRvebis paTologiis ultrastruqturul safuZv-lebs, andrologiis aqtualur sakiTxebs, gerontologiisa da geriatriis problemebs, daberebis citogenetikas da dRegrZelobis sakiTxebs (Tbi-lisSi da niu-orkSi).

morfologiis institut-Si aRzrdili kadrebi moRva-weoben rogorc saqarTvelos sxvadasxva kuTxeSi, ise uc-xoeTSi, ewevian pedagogiur moRvaweobas, arCeuli arian mravali qveynis mecnierebaTa akademiis wevrebad da miRebu-li aqvT sxvadasxva saxis pre-miebi.

institutis

damaarseblebi

qarTuli mecnieruli ana-tomiuri skolis fuZemde-blisa da saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis eqspe-rimentuli morfologiis in-stitutis damaarseblis _ akademikos aleqsandre naTiS-vilis saxels ukavSirdeba sa-qarTveloSi im mecnieruli sa-fuZvlebis Seqmna, romlis nia-dagzec warmatebiT viTardeba morfologiis yvela dargi.

1919 wels Tbilisis sa-xelmwifo universitetis sa-bunebismetyvelo fakultets gamoeyo saeqimo fakulteti, romlis dekanad airCies aleq-sandre naTiSvili. sicocxlis bolomde igi aseve xelmZRva-nelobda adamianis normaluri anatomiis kaTedras.

miuxedavad materialuri da teqnikuri siZneleebisa, al. naTiSvili Seudga anato-miis kaTedris saswavlo da samecniero muSaobisaTvis sa-Wiro pirobebis Seqmnis orga-nizebas.

al. naTiSvilma, rogorc anatomiis Rrma mcodnem, sani-muSod aamaRla anatomiis swav-lebis done. misi brwyinvale leqciebi, faqtebis gaSuqeba

fiziologiisa da paTologiis Rrma codniT, saqarTveloSi morfologiuri discipline-bis ganviTarebis safuZveli gaxda.

Tbilisis saxelmwifo uni-versitetSi 1920 wels al. na-TiSvilis xelmZRvanelobiT daarsda histologiisa da em-briologiis kaTedra.

al. naTiSvilis mier aris Seqmnili anatomiis kaTedre-bi saqarTvelos sxvadasxva umaRles saswavleblebSi, romlebsac SemdgomSi misi mowafeebi xelmZRvanelobd-nen. misi TaosnobiT Seiqmna aseve plastikuri anatomiis kaTedra samxatvro akademiaSi (1924 w.), Sinaur cxovelTa ana-tomiis kaTedra zooveteri-narul institutSi (1932 w.) da anatomiis kaTedra fizkul-turis institutSi.

1931 wels bavSvTa da mozardTa jandacvis insti-tutSi Seiqmna centraluri anTropologiuri biuro, ro-melsac xelmZRvanelobdnen profesorebi: al. naTiSvili, v. varazaSvili da al. javaxiS-vili. 1932-1941 w.w. al. naTiS-vili muSaobda saqarTvelos jandacvis saministros de-daTa da bavSvTa dacvis bio-metriuli seqtoris gamged, xolo 1932 w. fsiqonervolo-giuri institutis anTropo-logiur kabinets ganagebda.

al. naTiSvilis mecnie-ruli memkvidreoba moicavs Tanamedrove qarTuli mor-fologiis yvela ganStoebas, aseve, qarTuli morfologi-uri terminologiis Seqmnasa da ganviTarebas.

saqarTvelos ssr mecnie-rebaTa akademiaSi al. naTiS-vilis iniciativiT, 1946 wlis 1 aprils daarsda morfolo-giis samecniero kvleviTi cen-tri – eqsperimentuli morfo-logiis instituti, romelsac Tavad Caudga saTaveSi.

1959 wels al. naTiSvilis gardacvalebis Semdeg insti-tuts misi saxeli mieniWa.

aleqsandre naTiSvili aris pirveli qarTuli saxelmZR-vanelos avtori anatomiaSi, gamoqveynebuli aqvs 80 samec-niero Sroma, romelTaganac gansakuTrebuli mniSvnelo-bisaa naSromebi tvinis mor-fologiis, adamianis msxvil nawlavTa anatomiis, saqarT-

velos mozardi Taobis fizi-kuri ganviTarebis da sxva sa-kiTxebze.

gamoCenili qarTveli mec-nieri, saqarTveloSi morfo-logiuri skolis erT-erTi fuZemdebeli, mecnierebis damsaxurebul moRvawe, aka-demikosi nino javaxiSvili Tavisi maswavleblis _ akade-mikos aleqsandre naTiSvilis saqmis Rirseuli gamgrZele-beli gaxldaT. nino javaxiSvi-li iyo pirveli qali, romels-ac anatomiis dargSi mieniWa profesoris wodeba. man kidev ufro gazarda da gaaZliera qarTuli anatomiuri skola da igi saerTaSoriso asparez-ze gaiyvana.

Tbilisis saxelmwifo sa-medicino universitetis damTavrebis Semdeg, nino javaxiSvili, akademikos al. naTiSvilis miwveviT iwyebs muSaobas Tbilisis saxelmwi-fo samedicino institutis anatomiis kaTedraze jer asistentad (1935-1946 w.w.), Semdgom docentad (1946-1949 w.w.). kaTedraze muSaobis pa-ralelurad 1936-1937 wlebSi nino javaxiSvili leqciebs kiTxulobda Tbilisis meore saferSlo skolaSi (qirur-giis kurss), 1941-1943 wlebSi _ Tbilisis samxatvro akade-miaSi (plastikuri anatomiis kurss), xolo 1943-1945 wlebSi _ baTumis pedagogiur insti-tutSi (normaluri anatomiis kurss).

didia qalbatoni ninos damsaxureba saqarTvelos mecnierebaTa akademiis siste-maSi eqsperimentuli morfo-logiis samecniero kvleviTi institutis daarsebis saqmeSi. man maSinve igrZno funqciuri morfologiis Seswavlis, sxva-dasxva paTologiebis eqsperi-mentuli modelirebis piro-bebSi struqturuli garda-qmnebis detaluri kvlevebis aucilebloba. aseTi midgomis WeSmariteba SemdgomSi mra-valjer dadasturda nino ja-vaxiSvilisa da misi mowafee-bis kvlevis Sedegebis saerTa-Soriso aRiarebiT.

1946 wlidan qalbatonma ni-nom gaiara SemoqmedebiTi mec-nieruli gza eqsperimentuli morfologiis institutis ufrosi mecnier-TanamSrom-lidan direqtoris moadgi-lemde, xolo 1959 wels, akade-mikos aleqsandre naTiSvilis gardacvalebis Semdgom, sa-TaveSi Caudga ukve sayvare-li maswavleblis saxelobis instituts da misi ucvleli direqtori iyo 2005 wlamde, xolo 2005 wlidan sicocxlis bolo dRemde _ misi sapatio direqtori.

nino javaxiSvilis xelmZ-RvanelobiT daiwyo saqarT-veloSi gulsisxlZarRvTa da

istoria da Tanamedroveoba

meSvide gverdidan

me-9 gverdze

aleqsandre naTiSvilismorfologiis instituti

morfologiis institutis TanamSromlebi

nino javaxiSvili

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

9

istoria da Tanamedroveoba

nervuli sistemis kvlevis axa-li etapi, ganxorcielda el-qtronul-mikroskopuli da xelovnuri sisxlis mimoqce-vis teqnologiebis damkvidre-ba samedicino biologiur kv-levebSi, anatomiuri, histo-logiuri da embriologiuri leqsikonebisa da qarTuli terminologiebis Seqmna da gamocema, misi redaqtorobiT 6-jer gamoica ganaxlebuli da Sevsebuli aleqsandre naTiS-vilis „adamianis normaluri anatomia“, romelic samagido wignia mravali Taobis mediko-si studentebisTvis.

gansakuTrebuli aRiare-ba nino javaxiSvils sisxlis milebis kvlevam moutana. igi virtuozulad flobda sisx-lZarRvTa qirurgiis teqnikas, rasac warmatebiT iyenebda ara marto organoTa transl-pantacia-replantaciis ur-Tules inovaciur eqsperi-mentebSi, aramed klinikaSic, sadac meuRlesTan, akademikos memed komaxiZesTan erTad, im droisTvis, araerTi unikalu-ri operacia ganaxorciela.

qalbatonma nino javaxiS-vilma pirvelma daadgina si-sxlZarRvTa proTezebis da-Trombvis kavSiri amave pro-TezSi ganviTarebuli neoin-timis mikrocilkurciul qs-elTan da am qselis modulis arqiteqtonikis kavSiri pro-Tezis boWkoebis ganlagebis arqiteqtonikasTan. kvlevis Sedegebi, romelic gaJRerda saerTaSoriso kongresebze da romelsac dRemde ar gaaCnia analogi, safuZvlad daedo „dauTrombavi“ proTezebis Seqmnas da, amdenad, sisxlZ-arRvTa plastikis Semdgom ganviTarebas.

1961 wels nino javaxiSvili airCies saqarTvelos mecnie-rebaTa akademiis wevr-kore-spondentad, xolo 1979 wels saqarTvelos mecnierebaTa akademiis namdvil wevrad. 1965 wels mas mieniWa saqarT-velos mecnierebis damsaxure-buli moRvawis wodeba.

akademikosi nino javaxiS-vili arCeuli iyo ruseTis, germaniis, Sveicariis saerTa-Soriso Jurnalebis, saqarT-velos mecnierebaTa akademiis „moambis“ saredaqcio kolegi-is wevrad. iyo Jurnal „eqspe-rimentuli da klinikuri me-dicinis“ mTavari redaqtori, qarTuli enciklopediis mTa-vari samecniero sabWos wevri, mravali qveynis anatomTa, hi-stologTa da embriologTa sazogadoebis sapatio wevri.

nino javaxiSvili 300-mde samecniero naSromis da 9 mo-nografiis avtoria (43 naSro-mi gamoqveynebulia ucxoeT-Si). misi xelmZRvanelobiT

daculia 47 disertacia, maT Soris 20 – sadoqtoro. nino javaxiSvili, garda samecnie-ro moRvaweobisa, aqtiur sa-zogadoebriv saqmianobasac eweoda. man 66 wlis win daafuZ-na saqarTvelos qalTa sabWo.

nino javaxiSvils miRe-buli aqvs mravali jildo _ Rirsebis ordeni, leninis or-deni, sapatio niSnis ordeni, medali mamacuri SromisTvis did samamulo omSi 1943-1945 w.w., mecnierebis damsaxure-buli moRvawis wodeba, arCeu-lia `2003 wlis qalad“ (`Who Is Who~, IX tomi) da amerikis bio-grafiis institutis mrCev-lad. amerikis institutis mierve 2005 wlis 25 noembers nominirebulia XXI saukunis did moazrovned.

saerTaSoriso urTierTobebi da sworeba `horizon

2020~-ze morfologiis instituti

mWidrod TanamSromlobda aSS kvleviT dawesebulebeb-Tan – hiustonis samedicino centrTan, kentukis, sietlis, kanzasis universitetebTan, baltimoris gerontologiis

institutTan, aseve niu-ior-kis pirovnebis institutTan. wlebis ganmavlobaSi sistema-turad tardeboda konferen-ciebi TbilisSi an niu-orkSi gerontologiis aqtualur sakiTxebze.

morfologiis institutis mecnier-TanamSromlebi mona-wileobdnen germaniis vestfa-liis vilhelmis universite-tis (miunxeni) da henrix haines universitetis (diuseldor-fi) mier organizebul samec-niero konferenciebSi.

morfologiis institutis samecniero mimarTulebaTa Soris, ucxoel partniorebSi didi interesi gamoiwvia kvle-vebma, romlebic dakavSirebu-lia institutSi profesore-bis – nodar xodelisa da zu-rab CxaiZis mier SemuSavebul xelovnur eqstrakorporul saperfuzio sistemebTan, kli-nikur medicinaSi maTi gamoy-enebis savaraudo efeqtebTan da perspeqtivebTan. aRniSnul mowyobilobaze gacemulia 2 patenti. aparatis gamoyenebiT samecniero kvlevebis Sedege-

bi da efeqtebi dafiqsirebu-lia mraval publikaciaSi, maT Soris sazRvargareTul refe-rirebad wyaroebSi

.

seviliis universitetis qirurgiisa da transplanta-ciis centris xelmZRvaneli, evropaSi erT-erTi yvelaze cnobili RviZlis transpan-tologi, profesori javier padilo ukve 3 welia TanamS-romlobs Tsu-is morfologi-is institutTan. qarTvel ko-legebTan erTad igi ramdenime samecniero proeqtSi monawi-leobs. erT-erTi maTgani iT-valiswinebs zemoaRniSnuli eqstrakorporuli sisxlis mimoqcevis aparatis ganviTa-rebas. am aparatis saSualebiT ukve Catarda eqsperimentebi e.w. stendur da cxovelur mo-delebze.

sxva proeqti gulisxmobs am aparatis gamoyenebas im pa-cientebSi, romlebsac guli saavadmyofos gareT gauCer-daT. aRniSnul kvlevaSi Car-Tulia evropis 4 qveynis sa-mecniero centrebi. proeqti wardgenilia `horizon 2020~-is grantis mosapoveblad.

2005 wels qarTvel mec-nierTa delegacia iaponiaSi imyofeboda, sadac geronto-logiuri profilis erTob-livi kvlevebis Sedegebi gani-xiles. iaponiis naturaluri medicinis asociacia da izu-mois universiteti (tokio) dainteresebulni arian qarT-veli mecnierebis kvlevebiTa da aRmoCenebiT.

morfologiis institutis gerontologiis departamen-ti mWidrod TanamSromlobda aseve romis geriatriul kli-nikasTan, slovakeTis, ruse-Tis, ukrainis mecnierebaTa akademiebis institutebTan

saerTaSoriso TanamSrom-lobis uaxlesi magaliTia 2016 wlis seqtemberSi, baTumSi gamarTuli samxreT-aRmosav-leT evropis qveynebis eqimTa forumis VII saerTaSoriso kongresi, sadac erT-erTi ma-spinZeli Tsu-ic iyo. am kon-gresze morfologiis insti-tutma organizeba gaukeTa satelitur konferencias, sadac qarTveli mecnierebi ucxoel kolegebs axali kvle-vebis mimdinareobasa da Sede-gebs uziarebdnen.

institutis TanamSrom-lebi aqtiurad monawileoben saerTaSoriso samecniero fo-rumebSi, amasTanave, ara mxo-lod rogorc momxseneblebi, aramed, rogorc organizato-rebic (saberZneTi, slovenia da sxv.).

2015 wlidan saerTaSoriso TanamSromlobaSi Caeba mor-fologiis institutis klini-

kuri paTologiis diagnosti-kuri centric: saqarTvelos solidarobis fondis (xelmZR-vaneli s. kakaliaSvili) inicia-tiviT daiwyo erToblivi proeqti kilis (germania) bavSv-Ta paTologiis centrTan, ro-melic iTvaliswinebs bavSvTa soliduri simsivneebisa da limfomebis histomorfolo-giur da molekulur diagno-stikas. aRsaniSnavia, rom mor-fologiis institutSi dasmul diagnozebs (m. jangavaZe) umaR-lesi Sefaseba eZleva germane-li kolegebis mxridan. aRniS-nuli proeqti mniSvnelovan rols asrulebs saqarTvelo-Si bavSvTa simsivneebis swori marTvis damkvidrebaSi, xolo morfologiis institutis ba-zaze molekulurbiologiuri kvlevebis danergvasa da ganvi-TarebaSi.

istoriis axali furceli

2011 wlidan aleqsandre naTiSvilis morfologiis instituti funqcionirebas ganagrZobs rogorc ivane ja-vaxiSvilis saxelobis Tbili-sis saxelmwifo universite-tis damoukidebeli kvleviTi erTeuli.

universitetTan mierTe-bis Semdeg institutis di-reqtorma dimitri korZaiam Tsu-is administracias Se-sTavaza Tsu-is samedicino fakultetis ganTavseba in-stitutis SenobaSi. manamde Tbilisis saxelmwifo univer-sitetis medicinis fakulte-tis anatomiis kaTedra da de-kanati yofili wminda miqael mTavarangelozis saxelobis mravalprofiliani klinikuri saavadmyofos bazaze iyo gaS-lili.

aseTi integracia ormxriv sasargeblo aRmoCnda.

institutis bazaze gan-Tavsda Tsu-is medicinis fakultetis mimarTulebe-bi da kvleviTi laborato-riebi. es laboratoriebi da eqsperimentuli qirurgiuli centris saoperacioebi gam-didrda maRalteqnologiuri aRWurvilobiT, danadgare-biTa da xelsawyo-iaraRebiT, romlebic Tanamedrove siRr-miseul kvlevebsa da miRebuli Sedegebis sarwmunoobas uz-runvelyofen. universitetis studentebsa da doqtoran-tebs miecaT institutSi mim-dinare samecniero kvlevebSi CarTvis saSualeba.

ukve dasrulebis stadia-Sia institutis ZiriTadi Senobis sruli reabilitacia. amasTanave, SenarCunda mor-fologiis institutis farTo avtonomia, simbolikiTa da rekvizitebiT.

amdenad, SeiZleba iTqvas, rom Tsu-sTan integraci-iT morfologiis instituti Tavisi saxelovani istoriis axal furcels Slis.

merve gverdidan

aleqsandre naTiSvilismorfologiis instituti

manana kakabaZe

dimitri korZaia

morfologiis institutis interieri

morfologiis institutis laboratoria

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

10

2006-2016 wlebSi morfologiis instituts Sesrulebuli aqvs sxvadasxva saerTaSoriso adgi-

lobrivi grantiT (maT Soris 2 _ sa-konferencio grantiT) dafinansebuli 9 proeqti. 2016 welsac SoTa rusTa-velis erovnuli samecniero fondis mier dafinansda 2 proeqti. 2006-2015 wlebSi ucxour da adgilobriv Jur-nalebSi gamoqveynebulia 287 samec-niero statia, gamocemulia 2 saxelmZ-Rvanelo klinikuri anatomiis da 1 (or nawilad) – histologiis sferoSi. morfologiis institutis TanamSro-melTa monawileobiT gamoqveynebulia 5 monografia, maT Soris 2 amerikis SeerTebul StatebSi.

amJamad instituti muSaobs iseT proeqtebze, rogorebicaa: hormonda-mokidebul organoTa kiboswina proce-sebis da displaziebis morfologiuri daxasiaTeba _ ujredTa receptoru-li statusis SefasebiT (onkologiuri riskis adreuli diagnostikis mizniT); saqarTveloSi ZuZusa da filtvis ki-bos molekuluri epidemiologia (mo-lekuluri da morfologiuri kla-sifikaciebis korelacia); rezeqciis Semdgom darCenili da gadanergili naxevari RviZlis regeneracia (regen-eracia, denervacia-delimfatizaciis fonze). organoTa konservaciis axali meTodebis SemuSaveba; demografiuli daberebis socialur-ekonomikuri problemebi saqarTveloSi da maTi ga-dawyvetis gzebis Zieba.

2006 wels institutma daavadeba-Ta kontrolis erovnul centrTan erTad ganaxorciela saerTaSoriso samecniro-teqnikuri centris mier

dafinansebuli proeqti, romelic eZ-Rvneboda saqarTveloSi Helicobacter Pylori-is epidemiologiis, klinikisa da diagnostikas; moamzada winadadebaTa da cvlilebaTa paketi paliatiuri mz-runvelobis da wamalTa xelmisawvdo-mobis maregulirebeli sakanonmdeblo normatiuli bazis srulyofisaTvis, romlis safuZvelzec saqarTvelos parlamentma 4 kanonSi Seitana cvli-lebebi da damatebebi.

amave wels aleqsandre naTiSvi-lis morfologiis instituti CaerTo klinikur paTohistologiur diagno-stikaSi da farTo TanamSromloba daiwyo Tbilisis da saqarTvelos re-gionebis klinikebTan.

janmo-s kibos kvlevis saerTaSori-so saagentos (lioni, safrangeTi) da gaeros mosaxleobis fondis dafinan-sebiT, morfologiis institutma 2007-2009 wlebSi ganaxorciela proeqti, romelic eZRvneboda Tbilisis qalTa populaciaSi adamianis papilomaviru-sis prevalentobas. am proeqtis farg-lebSi TbilisSi ganxorcielda insti-tutis citologiuri laboratoriis aRWurva da 1500 qalis gamokvleva. kv-levis Sedegebi safuZvlad daedo saS-vilosnos yelis kibos skriningis ero-vnuli programis dawyebas.

saqarTveloSi reproduqciuli janmrTelobis samedicino problema-Ta saxelmwifo marTvis mecnieruli da organizaciuli uzrunvelyofis xelSewyobis farglebSi, aleqsandre naTiSvilis morfologiis institut-Si 2009-2010 wlebSi dasrulda samec-niero programa – `reproduqciuli sistemis paTologiis pirveladi skri-

ningi da adreuli diagnostika”. ga-moiTqva samuSao hipoTeza sxvadasxva xarisxis simsuqnis, saSvilosnos yelis displaziisa da kiboswina procese-bis hormonul meqanizmebis urTierT-kavSirze hiperTireoidizmis dros; ioddeficitis fonze ganviTarebuli farisebri jirkvlis funqciis ukma-risobisas ganviTarebuli simsuqne ki miCneul iqna prekanceruli procese-bis erT-erT winapirobad.

axali proeqtebi 2010 wels morfologiis institut-

ma muSaoba daiwyo SoTa rusTavelis erovnuli samecniero fondis mier dafinansebul proeqtebze: „swori me-nejmentis wvdoma da aTviseba, rogorc swavlebis efeqturobis winapiroba”, „farisebri jirkvlis daavadebaTa morfologiuri da molekulur-bio-logiuri Taviseburebebis gamovle-na qalTa populaciis risk-jgufebis gaTvaliswinebiT~ da „morfologiuri (paTologanatomiuri) interaqtiuri diagnostikis danergva da ganviTareba saqarTveloSi~. ukanaskneli proeqtis farglebSi pirvelad amierkavkasiaSi Seiqmna samenovani (qarTuli, inglisu-ri da rusuli) interaqtiuri veb-gver-di, romelzec mimdinareobs saintere-so morfologiuri masalis cifruli versiebis ganTavseba eqspert-paTo-loganatomTa komentariT.

2013 wlidan muSaoba mimdinareobs iseT sakiTxebze, rogoricaa regenera-ciuli, adaptaciuri da kompensaciuri

procesebis Tanmxlebi struqturuli remodelireba da misi qsovilovani, ujreduli da molekuluri meqanizme-bis kvleva. kvleva warmoebs naRvlis Segubebisa da RviZlis regeneraciis eqsperimentul modelebze, aseve sa-qarTvelos masStabiT Segrovebul fa-risebri jirkvlisa da msxvili sisxlZ-arRvebis operaciul masalaze.

institutis TanamSromlebis mier Seiqmna sisxlis xelovnuri mimoqce-vis aparati, romelic gamocdili iqna espanel da yazax kolegaTa monawileo-biT. am aparatis SesaZleblobebis ga-mokvlevisa da klinikuri aprobaciis mizniT SemuSavda proeqti 5 evropuli qveynis monawileobiT, romelic ward-genilia „horozon 2020”-is sagranto konkursze.

morfologiis institutma jer ki-dev 2006 wels daxmareba gauwia tokios televiziis jgufs dokumenturi fil-mis „saqarTvelo dRegrZelTa qveyana” gadaRebaSi, riTac daiwyo TanamSrom-loba iaponiis kompania „koiava hako-sTan”, aseve, aSS-is jandacvis erovnu-li institutebis fogartis saerTaSo-riso centrTan erToblivi bioteqno-logiuri proeqtebis dagegmvisTvis. ori proeqti amJamad gadis eqspertul Sefasebas.

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbi-lisis saxelmwifo universitetTan in-tegraciis Semdeg Tsu-is studenteb-sa da doqtorantebs miecaT Sansi _ farTod miiRon monawileoba CamoTv-lil da institutSi mimdinare sxva proeqtebis ganxorcielebaSi. es ormx-rivad sasargeblo procesia, romelic Tavis nayofs uaxloes wlebSi moimkis.

inovaciuri kvlevebi da

meTodika

kvlevis Sedegebi safuZvlad daedo saSvilosnos yelis kibos skriningis erovnuli programis dawyebas

Tamar RvamiCava,morfologiis institutis mecnier-TanamSromeli, klinikuri da eqsperimentuli paTologiis departamentis paTologiis laboratoriis xelmZRvaneli, medicinis mecnierebaTa doqtori:

_ avtoradiografia sak-maod rTuli meTodia: Cven izotopebis saSualebiT vuy-urebT dnm-is, rnm-is da cile-bis sinTezs. izotopi aris 3H TimidiniT moniSvnis xasiaTis, xarisxis da samizneebis Tavi-seburebaTa gaTvaliswinebiT SeiZleba davaskvnaT ujredi dabaldiferencirebulia (um-

wifaria) Tu maRaldiferenci-rebuli, gamravlebis rogori potenciali aqvs, asrulebs Tu ver asrulebs Tavis funqcias. ase, magaliTad, 3H-iT proli-nis, gistidinis da uridinis moniSvnis SemTxvevaSi davaskv-niT, rom ujredi maRaldife-rencirebulia da funqcioni-rebis gagrZeleba SeuZlia. es meTodi gansakuTrebiT sain-teresoa keTilTvisebian sim-sivneebis diagnostikis dros, radgan saSualebas gvaZlevs riskis jgufi (avTvisebianSi gardamavali) gamovavlinoT. es meTodi _ avtoradiogra-fia _ CvenTan 6 welia, rac damkvidrda, avtoradiogra-fiuli diagnostika saqarTve-loSi mxolod morfologiis institutSi xdeba. is Zvirad-Rirebuli meTodia, Tumca sxva meTodebTan SedarebiT zusti.

Tamar maWavariani,morfologiis institutis mTavari mecnier-TanamSromeli, medicinis mecnierebaTa doqtori:

_ Cveni kvleva exeba pre-parat `plaferonis~ zemoq-

medebas Rerovani ujredebis aqtivobaze eqsperimentuli diabetis dros. Cven mier vir-Tagvebze Catarebuli cdebiT dadginda, rom `plaferoni~ aaqtiurebs pankreasSi ar-sebul beta ujredebis wina-morbed Rerovan ujredebs. es Sedegi friad sainteresoa da momavali kvlevebisTvis mniSv-nelovani.

simon dalaqiSvili,gerontologiis ganyofilebis xelmZRvaneli, profesori:

_ gerontologia komple-qsuri mecnierebaa, romelic Seiswavlis adamianis orga-nizmis sxvadasxva sistemebis morfo-funqciuri, dRegrZe-lobis fenomenis SedarebiT populaciuri da mosaxleobis demografiuli daberebis sa-medicino, socialur-ekono-mikuri sakiTxebs. morfolo-giis institutSi gerontolo-giis ganyofileba 1970 wels daarsda. ukve 1974 wels Sei-

daarsebidan dRemde morfologiis institutSi 600-mde sa-mecniero sakvalifikacio naSromia Sesrulebuli.

institutis mecnier-TanamSromlebi dResac ga-nagrZoben muSaobas klinikur da eqsperimentuli medicinis iseT aqtualur sakiTxebze, rogoricaa: RviZlis regeneracia da transplantacia, gavrcelebuli kibos molekuluri-biologiuri epidemiologia, biliuri paTologiebis korelacia Helicobacter spp-Ti inficirebasTan, farisebri jirkvlis kvanZovani warmonaqmnis molekuluri\biologiuri da morfo-epidemiologiuri kvleva malignalizaciis potencialis gaTvaliswinebiT (saqarTvelos sxvadasxva regionebis operaciul-biofsiur masalaze). insti-tutis TanamSromlebis mier Seqmnili da dapatentebulia sisxlis xelovnuri mimoqcevis originaluri tumbo, romlis saSualebiTac SesaZlebelia cvladi wneviT sisxlis rogorc laminaruli, ise pulsuri nakadiT miwodeba. ucxoel partniorTa monawileobiT dawyebulia kvlevebi aRniSnuli aparatis gamosacdelad savele pirobebSi reanimaciis mizniT, aseve transplantaciisTvis organ-oTa konservaciis mizniT.

gerontologiisa da paliatiuri medicinis departamentSi muSaoba mimdinareobs daberebis bio-samedicino da socialur problemebze da maTi gadaWris gzebis Ziebaze, aseve, sicocxlis miwurulis aRqmebisa da damokidebulebis asaxvis sakiTxebze im pirebSi, romelic acnobiereben darCenili sicocxlis SezRudul xangrZlivobas.

aleqsandre naTiSvilismorfologiis instituti

me-11 gverdze

morfologiis institutis TanamSromlebi laboratoriaSi

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

11

inovaciuri kvlevebi da meTodika

qmna saqarTveloSi mcxovre-

bi dRegrZeli mosaxleobis administraciuli ganawile-bis eleqtronuli stendi mo-nacemTa sruli baziT. 1976 wels ganyofilebaSi SemuSav-da dRegrZelobis fenomenis kompleqsuri Seswavlis popu-laciuri kvlevis programa.

1982 wels sakavSiro same-dicino mecnierebaTa akade-miis gadawyvetilebiT eqspe-rimentuli morfologiis instituti gaxda moTave da-wesebuleba dRegrZelobis fenomenis kompleqsuri kvle-vis sakiTxebSi. dRegrZelobis fenomenis kompleqsuri popu-laciuri kvlevis programiT erToblivi samuSaoebi gan-xorcielda aSS-s (1977-1982 w.w.), ukrainis (1977-1983 w.w.), Cexoslovakiis (1985-1986 w.w.), inglisis (1984-1986 w.w.), ia-poniis (1983-1987 w.w.) wamyvan samecniero centrebTan. 1985-1986 wlebSi msoflio jandac-vis saerTaSoriso organiza-ciis miwveviT gerontologiis ganyofileba monawileobda `kardiakis~ programaSi, rome-lic ganxorcielda msoflios 32 qveyanaSi, maT Soris iyo sa-qarTvelo. gaeros mier 1999 welis moxucTa saerTaSoriso wlad gamocxadebasTan dakav-SirebiT, gaeros generalurma mdivanma kofi ananma geron-tologiis ganyofilebasTan TanamSromloba saerTaSori-so qartiis _ `sazogadoeba yvela asakisaTvis” _ madlo-bis sertifikatiT aRniSna. gerotologiis ganyofilebas Catarebuli aqvs 4 konferen-cia gerontologiisa da geri-artiis aqtualur sakiTxebze (1975 w, 1982 w, 1999 w. da 2016 w.), aSS-sTan ori erToblivi simpoziumi (1980 w. Tbilisi, 1982 w. niu-iorki), saerTaSo-riso simpoziumi `daberebis citogenetika” (1997 w. Tbili-si), 4 respublikuri konferen-cia – `mosaxleobis daberebis socialur-ekonomikuri pro-blemebi~ (1975 w., 2000 w., 2002 w., 2004 w. Tbilisi). 1985, 1989 da 2005 wlebSi ganyofileba xe-lmZRvanelobda saqarTvelos dRegrZelTa delegaciebs to-

kioSi, romSi da nagoiaSi. ge-rontologiis ganyofilebam aqtiuri monawileoba miiRo tokioSi `eqspo-2005~ saerTa-Soriso gamofenaze, sadac sa-qarTvelos pavilionis devizi iyo `janmrTeli dRegrZelo-ba~. wardgenil iqna qarTuli nacionaluri rZemJave produ-qti mawoni `mariami~, romel-mac momxmarebelTa didi inte-resi gamoiwvia.

2008 wels ganyofileba-Si SemuSavda da Tbilisis sa-xelmwifo samedicino univer-sitetSi warvadgineT eqimTa, studentTa da saSualo same-dicino personalis momzade-bis saswavlo programa geron-tologiasa da geriatriaSi. 2000-2012 wlebSi ki parlamen-tsa da samTavrobo struqtu-rebSi wardgenil iqna ufrosi asakis mosaxleobis samedici-no momsaxurebis, socialuri dacvis da ekonomikuri uz-runvelyofis rekomendaciebi.

mimdinare wlis pirvel oqtombers Catarda konfe-rencia Temaze _ Rirseuli sibere, sadac qarTveli da ucxoeli specialistebi mona-wileobdnen. konfereniaze ganixiles is samedicino, so-cialuri da ekonomikuri pro-belemebi, romelic gamoikveTa saqarTvelos mosaxleobis de-mografiul daberebis proce-sTan dakavSirebiT.

amJamad mimdinareobs samo-qmedo gegmis formireba, ro-melic waredgineba aRmasru-lebel xelisuflebas.

zurab cagareli,citologiis ganyofilebis xelmZRvaneli, profesori:

_ citologiis ganyofi-leba daarsda 1969 wels. ga-nyofilebaSi tradiciulad

vswavlobT mikrocikulaci-uri kalapotis organos spe-cifikur cvlilebebs fizio-logiuri normis da sxvadasxva zemoqmedebis pirobebSi kvle-vis morfologiuri meTode-biT, maT Soris, eleqtronul-mikroskopuli da imunohi-stoqimiuri teqnologiebiT. mniSvnelovani kvlevebi gvaqvs Catarebuli centraluri ner-vuli sistemis histo–humo-ruli barierebis reaqciebis Sesaswavlad garemos eqstre-maluri faqtorebis zemoq-medebis (maT Soris Jangbadis ukmarisobis) da ZiriTadi pa-Tologiuri procesebis piro-bebSi. Cven mier dadgenili or-ganizmis dazianebiTi da aRd-geniTi reaqciebis ujreduli da molekuluri safuZvlebi asaxulia mraval statiasa mo-nografiaSi.

liana gogiaSvili,morfologiis institutis klinikuri da eqsperimentuli paTologiis departamentis xelmZRvaneli, medicinis mecnierebaTa doqtori:

_ eqsperimentuli ana-tomiis ganyofileba morfo-logiis institutis daar-sebis dRidan – 1946 wlidan arsebobs. misi pirveli gamge 1946-1951 w.w. iyo akad. m. ko-maxiZe, romelic aqtiurad monawileobda institutis Se-qmnis organizebaSi da mTeli sicocxlis manZilze mWidro samecniero kontaqti hqonda institutTan, iyo samecniero konsultanti.

eqsperimentuli anatomiis ganyofilebaSi daarsebidan pirvel periodSi inieqciis meTodiT Seiswavleboda sxva-dasxva organosa da qsovilis (guli, RviZli, saSvilosno, nawlavebi, kuWi, filtvebi, endokrinuli jirkvlebi) in-traorganuli sisxlZarRvebi, aseve nervebi, rogorc nor-mulad, ise paTologiaSi da eqsperimentul modelebze.

am ganyofilebaSi n. ja-vaxiSvilis, m. komaxiZis, m. tatiSvilis, T. RibraZis, n. mamforias, l. Selias da maTi kolegebis mier sistemati-urad mimdinareobda gulis vaskularizaciis cvlilebe-bis gamokvleva kardioskle-rozis, mankebis, infarqtis da sxva paTologiebis dros. Seiswavleboda gvirgvinovani arteriebis tipobrivi saxesx-vaobebi da calkeuli tipebis sixSire, rac mniSvnelovania maTi daxSvis da miokardis in-

farqtis ganviTarebis riskis SefasebisTvis.

sayuradRebo gamokvleve-bi Catarda saSarde sistemis sisxlZarRvebisa da inerva-ciis, paTologiebis dros (tuberkulozi, qronikuli pnevmonia, mitraluri steno-zi) filtvis intraorganuli sisxlis ZarRvebis cvlilebe-bis Sesaswavlad. gamokvleu-lia gulisa da filtvebis si-sxlis ZarRvebis cvlilebebi farTo pulmoeqtomiis Semd-gom, miokardiumSi stresiT da eqsperimentuli aTeroskle-roziT gamowveuli cvlile-bebi; RviZlis sisxlZarRve-bisa da naRvlis sadinarebis ganlagebis Taviseburebebis kompleqsuri Seswavlis gziT dadginda RviZlis segmentebs Soris sazRvrebi, sadac SesaZ-lebelia usafrTxo ganakve-Tis gakeTeba da RviZlis cal-keuli segmentebis rezeqcia. aseve, Seswavlilia saSvilos-nos sisxlZarRvebi normasa da zogierTi eqsperimentuli paTologiis pirobebSi. ga-mokvleulia enis, saylapavis, farisebri da Tirkmelzeda jirkvlis intraorganuli si-sxlis ZarRvebis Tavisebure-bani, gamovlenilia maTi dato-tianebis sazRvrebi, organos parenqimisa da kapilaruli qselis cvlilebebi arteriis gamoTiSvis pirobebSi.

2006 wlidan ganyofile-ba gadakeTda klinikuri da eqsperimentuli paTologiis departamentad (klinikuri anatomiis mimarTuleba calke struqturad Camoyalibda).

amJamad mimdinare kvlevebi dakavSirebulia Tanamedro-ve problematikasTan _ vikv-levT im problemur sakiT-xebs, ris winaSec dgas qveynis jandacvis sistema. erT-erTi gaxlavT erovnuli (samedici-no-geografiuli) problema – endemuri hipoTeriozi – fa-risebri jirkvlis ukmarisoba. mniSvnelovania, rom mas iwvevs aramarto ioddeficiti, ara-med radioaqtiuri dabinZu-rebac. evrokavSiris grantis daxmarebiT saqarTveloSi SemuSavebulia radiaciuli dabinZurebis ruqa. rodesac masze Cveni kvlevebis aplika-cia movaxdineT, cxeli werti-lebi erTmaneTs daemTxva. ra-diaciuli foni momatebulia aWaris maRalmTianeTSi, raWa-leCxumis garkveul nawilSi, zRvispireTSi. daviwyeT mor-fo-epidemiologiuri kvleva, Sedegebi saqarTvelos parla-ments movaxseneT, ramac didi rezonansi gamoiwvia. Cvenma kvlevebma mniSvnelovnad gana-piroba Sesabamisi sakanonmde-blo damatebebis da iodize-buli marilis Semotana.

axla vmuSaobT hormonda-mokidebuli organoebis sim-sivneebze. es gaxlavT ZuZu, pankreasi, farisebri jirkva-li. fokusirebas vaxdenT uka-nasknel xans Zalian gavrcele-bul mikrokarcinomebze – erT

santimetrze naklebi zomis simsivneebze. aseve, eqsperi-mentSi specialur xazovan Tagvebze viwyebT haSimotos autoimunuri Teireoiditis kvlevebs.

intensiurad vTanamSrom-lobT CafiZis gadaudebeli kardiologiis centrTan. iq Zalian mniSvnelovani kardio-qirurgiuli muSaobaa gaSli-li. operaciuli masalis paTo-loganatomiur diagnostikas Cven vaxdenT. gansakuTrebul dainteresebas iwvevs gulis simsivneebi, wina gulis sim-sivneebi, sxvadasxva saxis ane-vrizmebi. vvaraudobT, rom qarTul populaciaSi aor-tis anevrizmebis ganviTareba `gendamokidebuli” procesi unda iyos. jerjerobiT pilo-turi tipis kvlevebi gvaqvs, Tumca Cveni doqtorantebis Sromebi ukve gamoqveynebu-lia inglisisa da amerikis re-cenzirebad, impaqt faqtoris mqone JurnalebSi.

ciuri sumbaZe,andrologiis ganyofilebis xelmZRvaneli, biologiis mecnierebaTa doqtori:

_ andrologiis ganyofi-leba profesorma nodar Wi-WinaZem 1976 wels daarsa. Ses-wavlilia saTesle jirkvlis kapilaruli qselis organos specifikuroba, rogorc iSe-miis, aseve sxvadasxva paTolo-giuri procesis dros. SemuSa-vebulia im rTuli procesis arsis amsaxveli mecnieruli debulebebi, rac safuZvlad udevs saTesle jirkvlis atrofias misi dazianebis Sem-TxvevaSi, da regeneraciul procesebs misi stimulaciis Semdeg. Camoyalibebulia an-drologiuri mecnierebis rogorc codnis erTiani, mT-liani sistemisa funqciuri stuqtura, romelic swavlobs mamakacis samedicino–bio-logiur, sociologiur, pi-rovnul–fsiqologiur da filosofiur aspeqtebs. ra-dioavtografiuli da radio-metriuli meTodebiT dadge-nilia gulis kunTis yvela na-wilSi androgen da estrogen damokidebuli receptorebis arseboba. Seswavlilia mamaka-cis angarebiTi socialuri ti-pis „koncefciuri aramzadis“ fsiqologiuri statusi~.

aleqsandre naTiSvilismorfologiis instituti

meaTe gverdidan

morfologiis institutze CanarTi moamzadesnato obolaZem da Tamar dadianma

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

12

inglisur-qarTuli teqni-kuri terminologiis onlain-leqsikoni aris me-3 proeqti dargobrivi leqsikonebis ciklidan. pirveli ori gaxl-daT 2009 wels gamocemuli inglisur-qarTuli samxedro onlain-leqsikoni da 2014 wels gamocemuli inglisur-qarTuli biologiuri on-lain-leqsikoni, romelic 23 000 termins moicavs.

inglisur-qarTuli teqni-kuri terminologiis onlain-leqsikonze muSaoba 2014-16 wlebSi mimdinareobda da ukve dasrulda. winamorbedebis ms-gavsad, isic ganTavsebulia in-ternetSi da aris win gadadg-muli nabiji qarTul enaSi Se-moWrili ucxo terminebis Se-satyvisebis damkvidrebisTvis.

leqsikonSi Sesulia ele-qtronuli da kompiuteruli teqnikis, manqana-danadgare-bisa da nawilebis, sainfor-macio da sakomunikacio te-qnologiebis, saavtomobilo, samSeneblo, samTamadno, sar-kinigzo da hidroteqnikuri terminologia.

`TiToeuli es dargi uamrav qvedargsa da qvesferos moi-cavs. magaliTad, marto erT _ satelekomunikacio dargSi Sedis: telefoni, avtomaturi satelefono sadgurebi, mul-tipleqsireba, paketebis ko-mutacia, sadenebi, boWkovan-optikuri kavSiri, lazeruli teqnologiebi, satelituri kavSiris saSualebebi da uam-ravi sxva ram. Cven maqsimalu-rad SevecadeT, leqsikonze muSaobis dros yvela amgvari qvedargi mogvecva. wyarod gamoyenebulia leqsikografi-ul centrSi mravali wlis man-Zilze Seqmnili leqsikogra-fiuli baza da yvelaze Tana-medrove leqsikonebi yvela mimarTulebiT. garda amisa, maqsimalurad SevecadeT, on-lain-leqsikonSi agvesaxa uax-lesi terminologia, romelic am dargebis ganviTarebis Se-degad Seiqmna~, _ aRniSna le-qsikonis wardginebisas Tsu-is leqsikografiuli centris xelmZRvanelma, profesorma TinaTin margalitaZem.

leqsikonSi mocemul Ti-Toeul sityva-statias mos-devs rogorc terminologi-

uri Sesatyvisi, aseve darg-obrivi kvalifikacia, sinoni-mebi da mezobeli sityvebi. ma-galiTad, Tu mocemulia sity-va tablet, mas mosdevs qarTuli Sesatyvisi _ 1. (spec) firfi-ta, dafa, fiala, 2. (komp) plan-Seti, planSeturi kompiuteri, tableti (sensorulekraniani portatiuli kompiuteri, usa-deno internet-kavSirisa da mobiluri/fiWuri satelefo-

no kavSiris funqciebiT. aqve marcxena velSi mocemulia si-nonimi – tablet computer da mezo-beli sityvebi: TA; tab; table; table flotation; tablet; tablet computer; tab stops; tabulation; tabulator; tab was-her da a.S.

leqsikoni imiTacaa ga-morCeuli, rom masSi mocemul terminTa umravlesobas dar-Tuli aqvs rusuli eqvivalen-ti, radgan qarTul enaSi wle-bis ganmavlobaSi fesvgadgmu-li da damkvidrebulia swored rusuli terminologia, gansa-kuTrebiT manqana-danadgare-bisa da nawilebis sferoSi.

leqsikoni praqtikulad samenovania: igi moicavs 18 670 inglisur sityva-statias, qar-Tul 24 036 sityva-statiasa da rusul 11 591 sityva-statias, rac jamSi 54 297 sityva-sta-tiaa. saZiebo velSi, romelic moxerxebuli iaraRia sainte-reso terminis mosaZebnad, Se-saZlebelia Caiweros rogorc inglisuri, aseve qarTuli da rusuli sityva da Sedegad mi-iRo amomwuravi informacia am sityvis yvela mniSvnelobisa da Sesatyvisebis Sesaxeb (sami-ve enaze). magaliTad, Tu momx-marebeli saZiebo velSi Cawers qarTul enaSi damkvidrebul barbarizms –`razvali”, leq-sikoni SemogTavazebT am sity-vis qarTul Sesatyviss _ ̀ wina Tvlebis naxari~ da inglisur termins _ camber, romels-ac aseve mosdevs ganmarteba, dargobrivi kvalifikacia da mezobeli sityvebis CamonaT-vali.

leqsikonSi garda sityva-statiebisa, mocemulia meTau-ri sityvebi, sinonimebi da ab-reviaturebi, ris Sedegadac, jamSi, warmodgenilia 21 232 inglisuri meTauri sityva, 24 236 qarTuli meTauri sityva

da 11 591 rusuli meTauri si-tyva (sul leqsikonSi Sesulia 56 859 meTauri sityva). ama-sTan, mocemulia jamSi 87 292 terminologiuri wyvili eqvsi mimarTulebiT.

Cven vebrZviT barbarizmebs

leqsikonis wardgenisas gansakuTrebiT aRiniSna bar-barizmis problemis Sesaxeb teqnikur terminologiaSi. `yvelaze meti barbarizmi ru-suli enidanaa Semosuli. es daumTavrebeli `feCi~, `pra-klatka~, `razvali~ da `at-viortka~ Cveni cxovrebis ga-nuyreli nawili gaxda. sanam Cven am leqsikons vakeTebdiT, bunebrivia, es problema ar mogvardeboda, magram aman ga-dagvawyvetina rusuli enis damateba onlain-leqsikonSi, radgan vifiqreT, rom Tu in-glisur sityvas davuwerdiT saxraxniss da iqve mivaniSneb-diT, rom rusulad es niSnavs отвёртка-s, iqneb axalgazrda TaobaSi mainc gavrcelebuli-yo am barbarizmebis qarTuli Sesatyvisebi. Cven vebrZviT barbarizmebs!~, _ aRniSna Ti-naTin margalitaZem da iqve axsna, ratom Seitanes maT bar-barizmebi leqsikonSi damate-biT qarTuli asoebiT (maga-liTad, ase: `razvali”): `cota xnis win sakmaod prestiJul maRaziaSi momces manqanis na-wilebis CamonaTvali, sadac qarTuli asoebiT ewera: `wina gitaris wina razvalni tul-ka~, `wina suxois rezinkebi~, `wina suxois sterJini~, `ukana balkis tulkebi~ da a.S. qar-Tuli asoebiT am dasaxelebe-bis CamonaTvalSi Setanas ma-Razia ase amarTlebs _ Tu ase ar davwerT, verc myidveli da verc xelosani gaigebs, manqa-nis ra nawils vyidiTo. am leq-sikonSi aris 872 barbarizmi da qarTuli asoebiT maTi akre-fis SemTxvevaSi leqsikoni maT qarTul Sesatyviss SemogTa-vazebT~, _ aRniSna man.

mravalenovani leqsiko-nis marTvis sistemaze da axal platformaze isaubra leqsi-konis teqnikurma redaqtorma maia davlianiZem. xolo mT-lianad saredaqcio jgufma damswre sazogadoebas mcire siurprizic mouwyo _ wa-radgina mcire videoklipi da specialuri gverdi socialur qselSi, sadac barbarizmebi da maTi qarTuli Sesatyvisebia mocemuli (ixileT jgufi www.facebook.com-ze: `leqsikogra-fia Tsu-Si/Lexicography in TSU”).

leqsikoni, romelic ukve noembridan aris gaSvebuli internet sistemaSi, dainte-resebul pirs SeuZlia moiZios misamarTze http://techdict.ge.

mis Seqmnaze muSaobd-nen: TinaTin margalitaZe (proeqtis xelmZRvaneli), gela xundaZe, giorgi mela-Ze (leqsikonis Semdgenlebi), zaal zurabaSvili (asistent-Semdgeneli), maia davlianiZe (teqnikuri redaqtori), gio-rgi qereWaSvili (programuli produqtebis avtori).

teqnikuri leqsikonisa da programuli produqtebis wardgenam sazogadoebis didi interesi gamoiwvia. Ronis-Ziebaze sityviT gamovidnen: Tbilisis saxelmwifo uni-versitetis reqtori giorgi SarvaSiZe, SoTa rusTavelis erovnuli samecniero fon-dis generaluri direqtoris moadgile TinaTin boWoriS-vili, cnobili mTargmneli da Teatraluri moRvawe manana anTaZe, Tsu-is Targmanmcod-neobis kaTedris xelmZRvane-li inesa merabiSvili, Tsu-is dasavleT-evropuli enebisa da literaturis institutis xelmZRvaneli manana gelaS-vili, ilias universitetis lingvistur kvlevaTa cen-tris xelmZRvaneli nino do-borjginiZe.

Tsu-is leqsikografiuli centri kvlav agrZelebs mu-Saobas dargobriv mravaleno-van leqsikonebze, romelTa sa-Wiroebac specialur termin-Ta qarTul enaze damkvidre-bisTvis ukve aSkaraa.

sworia/arasworia

gTavazobT barbarizme-bis ramdenime magaliTis qar-Tul Sesatyviss, romelTa ganmartebasac Tsu-is leqso-kografiis centri gvawvdis socialur qselSi (ixileT jgufi www.facebook.com-ze: `leqsikografia Tsu-Si/Lexi-cography in TSU~):

`ajenda~ (agenda) – dRis wesrigi (mag.: vaqveynebT Sex-

vedris ajendas dRis wesrigs);`bordi~ (board) – mmarTve-

loba, sabWo, komisia, kole-gia, komiteti (mag.: TiTqmis 5-wliani direqtorobis Sem-deg, batoni smiTi kompaniis bordSi mmarTvel organoSi gadainacvlebs);

`paneli~ (panel) – speciali-stebis jgufi (mniSvnelovan sakiTxebze msjelobisTvis Sekrebili (mag.: am sakiTxebis gansaxilvelad paneli specia-listebis jgufi Seikriba);

`pozicia~ (position) – Tanam-deboba, adgili (mag.: TiTqmis 5-wliani direqtorobis Sem-deg erik smiTi pozicias Ta-namdebobas tovebs);

`kontribucia~ (contributi-on) – wvlili (mag.: X-ma qveynis ekonomikaSi mniSvnelovani kontribucia wvlili Seitana);

`vizitori~ (visitor) – stu-mari, mnaxveli, turisti (mag.: wels saqarTveloSi yvelaze meti vizitori turisti Semo-vida);

`arogantuli~ (arrogant) – qedmaRali, mediduri, ampar-tavani, didgula, gulzviadi (mag.: arogantulobaSi qedmaR-lobaSi nu CamomarTmevT);

`implementacia~ (imple-mentation) – ganxorcieleba, Sesruleba, realizacia (mag.: proeqtis implementacia gan-xorcieleba);

`trendi~ (trend) – mimarTu-leba, mimdinareoba, tendencia (mag.: moduri trendi tenden-cia);

`kreatiuli~ (creative) – SemoqmedebiTi, mxatvruli (mag.: kreatiuli Semoqmede-biTi axalgazrda; kreatiuli mxatvruli ideebi, kreatiuli maxvilgonivruli gamogoneba);

`sekundaruli~ (secondary) – meorexarisxovani, damxmare (sekundaruli damxmare lite-ratura).

maia toraZe

inglisur-qarTuli teqnikuri terminologiis leqsikonis wardgineba Tsu-Si

6 dekembers Tsu-is leqsikografiulma centrma „inglisur-qarTuli teqnikuri terminologiis leqsikoni“ waradgina. Sexvedraze sazogadoeba gaecno proeqtis farglebSi Seqmnil

or programul produqts: mravalenovani leqsikonis marTvis sistemasa da mravalenovani onlain-leqsikonis axal platformas. leqsikonis avtorebma aseve isaubres teqnikuri dargebis ter-minologiasTan dakavSirebul problemebsa da barbarizmebis wi-naaRmdeg brZolis saintereso programul gadawyvetaze. proeqtis finansuri mxardamWeri gaxldaT SoTa rusTavelis erovnuli sa-mecniero fondi.

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

13

saqarTvelos kidev erT dakargul istoriul eTnografiul mxare-sa da qarTvelTa gamqrali eT-

nografiuli jgufis Sesaxeb daiwera Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fakultetis eTnologiis institutis xelmZRvanelis roland TofCiSvilis vrceli naSromSi: `dvaleTi da dvale-bi~, romelic mecnierma ivane javaxiS-vils dabadebis 140-e wlisTavs miuZRv-na.

rogorc mosalodneli iyo, wigns sakmaod didi gamoxmaureba mohyva sa-mecniero wreebSi. prezentaciaze mec-nieris naSromis Sefasebisas gamoik-veTa tendencia, rom naSromis daweras da gamoqveynebas dRes gansakuTrebu-li mniSvneloba aqvs ara marto samec-niero, aramed politikuri kuTxiTac, radgan swored am naSromSi aqamde jer kidev bevr pasuxgaucemel kiTx-vas gaeca pasuxi: vin arian dvalebi? ra eTnikuri procesebi mimdinareobda aq saukuneebis manZilze? rodis da ra vi-TarebaSi moxda eTnosebis Secvla?

wignis redaqtorebis SefasebiT, `qarTvelma xalxma eTnikuri istoriis rTuli gza ganvlo. XV saukunis bolos qveyana daiSala, ris Sedegadac konso-lidirebuli qarTveli eris eTnikuri mrudi daRma daeSva da dezintegraciis procesi daiwyo. qarTvelTa gamqral eTnografiul jgufs Soris dvalebic aRmoCndnen, xolo ramdenime aTeuli wlis ganmavlobaSi osi mecnierebi sa-qarTvelos istoriul- eTnografiuli mxaris _ dvaleTis mkvidrT osebad miiCneven. roland TofCiSvilis naS-romSi `dvaleTi da dvalebi~ gaanali-zebulia dvaleTisa da dvalebis Sesa-xeb arsebuli sxvadasxva monacemebi, ris safuZvelzec miRebulia daskvna,

rom centralur kavkasiaSi mdebare dvaleTi, saqarTvelos saxelmwifoe-briobis warmoqmnis dRidan, misi ganu-yofeli nawili, istoriul-eTnogra-fiuli mxarea, xolo dvalebi eTnikuri qarTvelebi, qarTvelTa eTnologiuri jgufi iyo~, _ aseTia wignis redaqto-rebis Sefaseba.

prezentaciaze roland TofCiS-vilma aRniSna, rom dvaleTis Temati-kiT igi jer kidev 1980-ian wlebSi dain-teresda, rodesac igi saqarTveloSi osTa migraciis problemebze muSaob-da.

`dvalTa eTnikuri vinaoba 1977 wels gamocemuli Cveni monografiis _ `saqarTveloSi osTa Camosaxlebisa

da Sida qarTlis eTnoistoriis sakiT-xebi~ _ monakveTsac moicavda, rad-gan es ori problema erTmaneTTanaa gadajaWvuli. dvalebis Sesaxeb sxva naSromebic davwere, Tumca zogierTi Sexeduleba gadaisinja. Cemi azriT, osuri sakiTxi saqarTveloSi yvelas gaTavisebuli unda hqondes, am pro-blemasTan ki uSualod aris dakavSi-rebuli dvaleTisa da dvalTa sakiTxi, rac qarTveli xalxis eTnikuri isto-riis umniSvnelovanesi problemaa da masze zerele da yurmokruli faqtebi ki ar unda gvqondes, aramed, realuri~, _ aseTia roland TofCiSvilis mosaz-reba wigni daweris Taobaze.

wignis mniSvnelobaze isaubra eTno-logma nodar SoSitaSvilma, romelmac aRniSna, rom naSromSi moyvanili fa-qtebi da argumentebi damafiqrebelia da amitom es Tema mecnierebis mxridan Rrmad sakvlevia: `samwuxarod, Cveni miwa-wylis nawili dakargulia da yve-las gvawuxebs kiTxva: ratom davkar-geT es teritoriebi, maT Soris, dvale-Ti? am sakiTxis irgvliv bevri kiTxvaa da is cdeba mecnierebis kompetencias. Cven unda visaubroT mcocav agresiaze da politikur Secdomebzec. am wignis gamocema mniSvnelovania kidev imiT, rom axalgazrda Taoba da, zogadad, qarTuli sazogadoeba naklebad icn-obs am problemas. saqarTveloSi gvari _ dvali _ sakmaod gavrcelebulia, magram bevrma ar icis misi warmomav-loba. Ddroa, faqtebis damaxinjebis gareSe daiweros Cveni istoria, es wi-gni swored amis magaliTia~, _ aRniSna nodar SoSitaSvilma.

wignis Sesaxeb Tavisi mosazreba ga-moTqva Tsu-is profesorma dimitri SveliZem: `istorias maxsovrobasTan

erTad xandaxan daviwyebis unaric hqo-nia. jer kidev 80-iani wlebidan qar-Tul presaSi, sadac qveyndeboda sxva-dasxva politikuri partiebis gancxa-debebi da ganixileboda, Tu romeli provinciebisgan Sedgeboda saqarT-velo, qarTul istoriul provinciebs Soris dvaleTi calke provinciad ar moixsenieboda. maSindelma presam da politikurma elitam daiviwya es sakiTxi. wigni `dvaleTi da dvalebi~ gvaxsenebs da Seiswavlis am problemas, amitom igi eTnologiuri mecnierebis CarCoebs cdeba da politikur sfero-Si eqceva~, _ ganacxada dimitri Sve-liZem.

mecniers naSromisTvis madloba gadauxades dvalis gvaris warmomad-genlebmac: ,,Cveni gvari Zalian war-matebulia, vamayobT Cveni warmoSo-biT. dvaleTze sxva naSromebic arse-bobs, magram es wigni gansakuTrebulia, radgan avtors Zalian fundamenturad aqvs Seswavlili es sfero, razec didi madloba gvinda gadavuxadoT mas~, _ ganacxada irakli dvalma.

roland TofCiSvilma madlierebiT moixsenia yvela mecnieri, vinc am Tema-ze muSaobda da aRniSna, rom nebismieri qarTvelis valia, Tavisi moRvaweobiT pasuxi gasces im Zalas, romlebic sa-qarTvelos teritoriul mTlianobas safrTxes uqmnis.

wignis prezentaciaze kidev erT-xel iTqva, rom rolad TofCiSvili, amavdroulad, `meomari~ istorikosic aris, romelic teritoriebis dasab-runeblad principulad da Seurige-blad ibrZvis da misTvis es `iaraRi~ samecniero naSromebia.

SurTxia beroSvili

`meomari~ istorikosi, romelic teritoriebis dasabruneblad Seurigeblad ibrZvis

`auditoria 115~-ma ukve 20 dReze metia, rac umaR-lesi ganaTlebis funda-

menturi reformis moTxovniT Tbi-lisis saxelmwifo universitetis VI korpusi daikava. Tumca, maTi aqti-vobebi ukve ramdenime Tvea grZel-deba. moTxovnebi am dromde ucvle-lia. ̀ auditoria 115~-is solidaro-bis niSnad Tsu-is VI korpusSi pro-fesorma iago kaWkaWiSvilma sajaro leqcia gamarTa Temaze _ `studen-ti, rogorc `ucxo~. leqciaze gani-xiles studenti, rogorc cvlile-baTa transformaciis wyaro, misi roli da adgili sazogadoebaSi; imsjeles _ Tu rogoria `maRali modernulobis~ matarebel sazo-gadoebaSi studentis `idealuri tipi~ da ramdenad Seesabameba am `idealuri tipis~ maxasiaTeblebs saqarTveloSi dRes moqmedi stu-denturi jgufebis aqtivobebi.

`vin aris ganviTarebuli moder-nizmis `idealuri studenti~? es

aris adamiani, romelic socialur garemos iTvaliswinebs, magram am garemos mimarT kritikuli distan-cia uWiravs. igi ar gaxlavT gare-mosTan srulad asimilirebuli. is aRiarebs swavlisa da socialuri da samoqalaqo aqtivobis dualizms. gulwrfelad vambob, rom `audito-ria 115~-Si gaerTianebulni arian Cemi studentebic da ar maxsovs, rom romelime maTgans saswavlo procesis dros dakisrebuli mova-leoba ar Seesrulebinos. `idealu-ri studentis~ erT-erTi maxasiaTe-belia is, rom igi SeiZleba iyos ro-melime politikuri partiis wevri, an iziarebdes mis ideologias, Tum-ca studentur jgufSi mxars uWer-des ideologiur pluralizms. aseTi studenti ar aris radika-li da SeuZlia gonivrul kompro-misze wasvla. mas ar hyavs mudmivi metoqeebi da momxreebi.

Cven am models Tu gamoviyenebT Sefasebisa da Semecnebis mxriv, SegviZlia vnaxoT _ saqarTveloSi romeli studenturi jgufi ufro metad Seesabameba `idealur stu-dents~. Cemi azriT, am modelTan miaxloebulia `auditoria 115~, vidre sxva romelime jgufi saqarT-veloSi, magram es ar niSnavs, rom am jgufis wevrebi yvela parametrs idealurad akmayofileben~, _ aR-niSna leqciaze iago kaWkaWiSvilma.

`auditoria 115~-is wevrebis Tq-miT, leqciam sainteresod Caiara _ maT saSualeba miecaT, daenaxaT moZraobis xarvezebi da ganesazRv-raT maTi gamosworebisTvis saWiro

qmedebebi. studentebma moZraobis erTerT uaryofiT maxasiaTeblad radikalizmi daasaxeles.

`iago kaWkaWiSvili im profe-sorTagania, romelic yovelTvis gvamxnevebda, gvaZlevda rCevebs, saWiroebis SemTxvevaSi, kritikul-sac. igi gaxlavT profesionali da kargi pirovneba, SeuZlia Teo-riuli da praqtikuli codnis moce-ma. Sesabamisad, leqcia Zalian sain-tereso iyo da `auditoria 115~-s Tu raime xarvezi hqonda, yvelam naTlad davinaxeT. gavigeT, rogor unda iaro am gzaze, rom ar Secde, an Secdoma rogor gamoasworo. le-qciaze CamoTvlili maxasiaTeble-bidan gamovyofdi – radikalizms, anu saWiroa, rom darCe `ucxod~ da dainaxo rogorc cudi, aseve kar-gi. Tumca, piradad, kargis danaxva miWirs, radgan imdenad bevri cudi xdeba, dadebiTi movlenebis danax-vis survili aRar miCndeba~, _ ga-nacxada iuridiuli fakultetis II kursis studentma mariam yavelaS-vilma.

sajaro leqciaze iago kaWka-WiSvilma umaRlesi saswavleblis marTvaSi studentTa CarTulobis mniSvnelobasa da Sedegebzec isau-bra, xazi gausva administraciasTan studentTa ukukavSiris institu-ciurad danergvis aucileblobas da a.S.

sajaro leqcia `studenti, ro-gorc `ucxo~ Tsu-is VI korpusSi 13 dekembers gaimarTa.

nato obolaZe

`studenti, rogorc `ucxo~

25 noembers Tbilisis saxelmwifo uni-versitetSi axali samecniero alman-axis – „hermenevtikuli horizontebi“

prezentacia gaimarTa. rogorc RonisZiebaze iTqva, almanaxis dafuZneba umaRlesi saswav-lo sistemis momaval gaumjobesebas emsaxure-ba da Rirebuli dasavluri literaturis ukeT gacnobas isaxavs miznad. aRsaniSnavia, rom „hermenevtikuli horizontebis“ pirvel nomer-Si Tavmoyrili masala inglisuri, germanuli da rusuli originalebidan Targmnili naSromebis krebuls warmoadgens da hermenevtikis irgvliv erTiandeba. almanaxSi Tavmoyrili statiebis Tematika sxvadasxva dargobriv kvlevas moicavs da qarTvel mkiTxvels sTavazobs iuridiuli, Teologiuri, filosofiuri, lingvisturi, literaturaTmcodneobiTi da fsiqologiuri hermenevtikuli kvlevis nimuSebs. krebulSi Sesulia martin haidegeris, umberto ekos, lui berkhofisa da sxva klasikosebis nawarmoebebi.

rogorc prezentaciaze arasamTavrobo or-ganizacia „Tsu logosis“ damfuZnebelma nino afciaurma ganacxada: ,,almanaxis mizania, qarT-vel mkiTxvels Rirebuli dasavluri litera-turis nimuSebi ufro Rrmad da safuZvlianad gaacnos. saqarTvelo saukuneebis ganmavlobaSi didi mTargmnelobiTi kulturiTa da gamocdi-lebiT gamoirCeoda. imedi maqvs, Cveni SromiT mivaRwevT Sedegs, rac am tradiciis Rirseuli gagrZeleba iqneba~.

aRsaniSnavia, rom proeqti _ almanaxi „her-menevtikuli horizontebi“ _ arasamTavrobo organizacia „Tsu logosis“ mier ganxorciel-da. „Tsu logosis“ partniorebi arian „qarTve-lologiuri skolis centri“ da gamomcemloba `azri~. almanaxi weliwadSi orjer gamoicema.

SurTxia beroSvili

samecniero almanaxi _

„hermenevtikuli horizontebi~

axali wigni Taroze

iago kaWkaWiSvilis sajaro leqcia

piketirebul VI korpusSi

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

14studentTa samecniero konferencia

pasuxi

rogorc RonisZiebaze aRiniSna, religiaTa Soris dialogs udidesi mniSvneloba eniWeba msoflio masSta-biT, amitom gansakuTrebiT sainte-resoa _ Tu ra viTarebaa am kuTxiT dRes saqarTveloSi. studentebma am Tematikaze sakmaod seriozulad imu-Saves da saintereso daskvnebic gaake-Tes. konferenciis organizatoris, asocirebuli profesoris ia xubaS-vilis TqmiT, `msoflioSi mimdinare Tanamedrove politikurma proceseb-ma da teroristuli organizaciebis gaaqtiurebam msoflio axali safrT-xeebisa da gamowvevebis winaSe daayena, ramac religiis faqtori kidev ufro TvalsaCino gaxada. Tu gaviTvalis-winebT saqarTvelos geopolitikur mdebareobas da islamuri qveynebis mezoblobas, aseve qveynis regionul religiur mravalferovnebas, amgva-ri RonisZiebebis gamarTva, sxvadasxva eTnosisa da konfesiis axalgazrdebis CarTulobiT, metad mniSvnelovania, miT ufro, rom saqarTvelo istori-ulad yovelTvis gamoirCeoda religi-uri tolerantobiT~.

aRsaniSnavia, rom wels konferen-ciis muSaobaSi Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fakultetis istoriisa da aRmosavleTmcodneobis mimarTu-lebis studentebTan erTad CaerTnen socialur da politikur mecniere-baTa fakultetis studentebi: mariam jibuti da ana papiaSvili, romlebmac saintereso kvleva _ `religiis ga-movlinebebi Teoriasa da qarTul re-alobaSi~ warmoadgines. saqarTvelos muslimuri Temis statuss exeboda moxseneba II kursis magistrantis sa-lome boWoriSvilisa, romelmac Tana-medrove qarTul sazogadoebaSi um-ciresobebis integraciis sakiTxebze isaubra. aseve saintereso aRmoCnda

konferenciis monawileebisTvis Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fakul-tetis IV kursis studentebis: mariam xelaZis da nani manveliSvilis mox-seneba – `kaTolike Temi mesxeTSi _ warsuli da dRevandeloba~. studen-tebis sakvlevi Tema exeboda saqarT-velos teritoriaze, kerZod, mesxeTSi mcxovreb kaTolike Temis istorias, maT dRevandel yofas. saintereso iyo Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fa-kultetis IV kursis studentis xaTu-na beJaniZis moxseneba – `muslimebisa da qristianebis Tanacxovreba zemo aWaraSi~. saqarTvelosa da egviptis urTierTobebi religiur WrilSi gani-xila II kursis magistrantma lela be-roSvilma, romelmac vrclad isaubra saqarTvelosa da egviptis religiur da politikur urTierTobebze Sua saukuneebidan Tanamedroveobamde.

mniSvnelovan problematikas exe-boda IV kursis studentis megi Wami-aSvilis sakonferencio Tema _ „re-ligiuri turizmi, rogorc dialogis forma“, romelic saqarTveloSi ar-sebul im istoriulad wminda adgile-bis aRweras isaxavda miznad, romle-bic gansakuTrebiT izidavs ucxoel da qarTvel mlocvelebs. studentma, aseve, vrclad isaubra religiuri tu-rizmis ganviTarebis gzebze da mniSv-nelobaze, aseve saintereso paral-elebi gaavlo religiuri turizmis ganviTarebis kuTxiT iseT qveynebTan, rogoricaa TurqeTi, israeli, saberZ-neTi da a.S.

ebraelebisa da qarTvelebis mra-valsaukunovan urTierTobebs exebo-da III kursis studentis giorgi vaSaZis moxseneba _ `ebraelebi saqarTvelo-Si~. Temaze muSaobis dros igi ebrael-Ta rabinsac Sexvda da israelidan Ca-mosul qarTvel ebraelebsac.

saintereso iyo, aseve, IV kursis studentis meri xijakaZis moxseneba: `eklesiis avtokefaliis sakiTxi afxa-zeTSi~. masSi studentma warmoadgina is problemebi, romlebic dRes qar-Tul eklesias aqvs afxazeTSi _ ro-gor cdiloben afxazebi avtokefalia moipovon.

konferenciis bolos studenteb-ma Seajames mosmenili moxsenebebi da aRniSnes konferenciis Sedegebis mniSvneloba, romelmac maT sul sxva TvaliT daanaxa is viTareba, rac dRes saqarTveloSia. studentebis azriT, konferenciis Sefasebisas, pirvel rigSi, unda aRiniSnos misi saganmanaT-leblo mniSvneloba, rasac mowmobs moxsenebebis mosmenis Semdeg gamar-Tuli diskusia mTavar sakiTxze: _ `ra gvaSorebs da ra gvaaxloebs~. studen-

tebma isaubres _ Tu risi Secvla Seu-wyobs xels religiaTa urTierTobebis regulacias da rogor unda ganxor-cieldes cvlilebebi ukeTesi Sede-gisTvis.

aRsaniSnavia, rom 2017 wlis 5-12 marts florenciaSi romualdo del biankos fondis egidiT (fondis eqsperti da sabWos wevri ia xubaSvi-lia), dagegmilia studentTa saer-TaSoriso konferencia religiaTa Soris dialogze, romelSic monawi-leobis survili ukve gamoTqva ramde-nime qveyanam, maT Soris florenciis ebrauli Temis rabinma da italiurma saerTaSoriso organizaciam `rondi-ne~, aseve, saxalxo damcvelis aparat-ma.

SurTxia beroSvili

religiaTa dialogze: `ra gvaaxloebs dara gvaSorebs~

30 noembers Tbilisis saxelmwifo universitetSi Tsu-is humanitarul mec-nierebaTa fakultetis msoflio istoriis institutis axali da uaxlesi istoriis kaTedris samecniero wris organizebiT konferencia _ `reli-

giaTa dialogze: `ra gvaaxloebs da ra gvaSorebs~ _ gaimarTa.

gazeT `Tbilisis universitetis~ me-14 nomerSi dabeWdili werili sxvadasxva variantiT ramden-

jerme gavrcelda _ avtorma pirveli da meore recenzentebisadmi pasuxi jer eleqtronuli saxiT or nawilad gamoaqveyna inglisur-qarTuli on-lain-leqsikonos blogze, Semdeg weri-li Jurnal `humanitaruli kvlevebis~ redkolegiis wevrebs internetiT gaugzavna, axla ki, faqtobrivad, igive teqsti, Tanac kvlav redkolegiis we-vrebisadmi mimarTvis formiT, univer-sitetis gazeTs miawoda dasabeWdad.

akademiur wreebSi uxerxulic ki aris imaze saubari, rom recenzireba saerTaSoriso samecniero praqtikis ganuyofeli nawilia. msoflios yvela akademiuri gamocema – Jurnali iqneba es Tu wigni _ gulisxmobs farul re-cenzirebas; iwereba sxvadasxvagvari recenziebi _ dadebiTi da uaryofiTi, zogadi da konkretuli miTiTebebiT, arsebiTi da araarsebiTi SeniSvnebiT; avtorebi srulad an nawilobriv iTva-liswineben recenzentebis mier gamoT-qmul mosazrebebs da SeniSvnebs, red-kolegias (da ara gazeTs) droulad

ugzavnian argumentirebul pasuxs, srulad an nawilobriv gasworebul naSroms, redkolegia ki amis safuZ-velze wyvets _ daibeWdos Tu ara am saxiT mowodebuli narkvevi JurnalSi. ase keTdeba yvelgan, keTdeba akademi-uri formiT, sajaro braldebebis, miT ufro ki aJiotaJis gareSe.

CvenSi, yofierebis da cnobierebis mravali sferos msgavsad, viTareba am mxrivac rom gansxvavdeba samyaros sxva nawilTagan, amis gacnobierebas didi alRo da SorsmWvreteloba ar sWirdeba – kritikuli xasiaTis, miT ufro ki uaryofiT recenzias, ro-gorc wesi (Cveneburi wesi), mohyveba xolme braldebebi redkolegiisa da recenzentebis mikerZoebaSi, arakom-petenturobaSi, rasac zogjer sdevs (gansakuTrebiT Semtevi bunebis avto-rebisgan) Seuracxyofa da SantaJis ri-gis moqmedebebic ki.

zog avtors Jurnalis dakomple-qtebis es forma (faruli recenzire-ba) aRizianebs da/an aSinebs; amitomaa, rom am praqtikas zogi `komunisturi epoqis gadmonaSTad~ saxavs. arada, es praqtika xom Cvenze bevrad didi xniT

adre, amasTan gacilebiT ukeT da ga-marTuli formiT, `kapitalistur sa-myaroSia~ miRebuli.

rac ufro didxans iarsebebs re-daqciisadmi, sazogadod oponentisad-mi, avtoris mimarTebis amgvari forma, rac ufro xSirad gamoqveyndeba msgav-si saxis werilebi, rac ufro xSirad mohyveba recenzirebas sxvadasxva sa-xis sajaro braldebebi da brZolebi _ miT ufro mkafio gaxdeba, rom jer ki-dev Sors, Zalian Sors varT im saerTo faseulobebisagan (maT Soris – akade-miurisganac), romlis aramarto nawi-lad, aramed zogjer mewinaveebadac ki vacxadebT xolme Tavs.

Jurnal `humanitaruli kvlevebi, weliwdeulis~ redkolegia zedmiwev-niT icavs anonimurobis princips da amis gamo werilebis avtors ar vacnobT misi da sxvebis statiebTan dakavSire-bul detalebs; kritikuli SeniSvnebiT gulnatkeni avtorebis braldebebis sa-pasuxod (rom maTi naSromi ganzrax iqna dawunebuli an sxva statia ibeWdeba av-toris mkacri da principuli midgomis wyalobiT) _ ganvmartavT, rom avto-ris vinaoba arc erTi recenzentisTvis

ar iyo da ar iqneba cnobili; statiis gamoqveynebis Taobaze ki, rogorc aqam-de, momavalSic gadawyvetileba miiReba mxolod recenzentebis SeniSvnebTan dakavSirebiT avtoris mier (droulad) mowodebuli argumentebis, agreTve, avtoris mierve ganxorcielebuli ar-sebiTi da mravalricxovani Tu araar-sebiTi da mcire cvlilebebis gacnoba-ganxilvis Sedegad, redkolegiis Ta-namSromlobiT rogorc Tavad avtor-Tan, ise recenzentebTan. da bolos, ganawyenebuli avtorebis aqtiurobis miuxedavad (gansxvavebiT dasavleTis samecniero wreebisgan, sadac am rigis sajaro mimarTvebi, akademiuri Jurna-lis anonimi recenzentebis samecniero Rirsebebis sajaro ganxilva-ganqiqe-bebi, ar unda iTvlebodes Sesaferis eTikur normad), Jurnalis kriteriumi erTia _ sazogado akademiuri done. JurnalisTvis masalebi am principiT ikribeba da sanam mis gamocemas amJamin-deli redkolegia uZRveba, es principi ucvleli iqneba.

Jurnal `humanitaruli kvlevebi, weliwdeulis~ saredaqcio kolegia

Jurnal `humanitaruli kvlevebi, weliwdeulis~ avtorebs da mkiTxvelebsqalbaton Tina margalitaZis mimarTvis pasuxad

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

15

Tbilisis saxelmwifo universitetSi Tsu-is pedagogisa da mTargm-

nelis medea zaaliSvilis Se-moqmedebiTi saRamo gaimarTa. Tsu-is reqtorma giorgi Sarva-SiZem medea zaaliSvili mTargm-nelobiT da pedagogiur saqmi-anobaSi Setanili wvlilisTvis Tbilisis saxelmwifo univer-sitetis medliT daajildova.

„ukve oTxi aTeuli weliwa-dia qalbatoni medeas saxeli ukavSirdeba Tbilisis saxelm-

wifo universitets, am xnis gan-mavlobaSi bevri kargi Targmani gvaCuqa mkiTxvelebs, igi dResac aqtiurad Targmnis literatu-ras“, – aRniSna Tsu-is reqtorma giorgi SarvaSiZem.

RonisZiebaze medea zaa-liSvilma madloba gadauxada RonisZiebis organizatorebs. „dRevandelma dRem damanaxa, rom wvlili Semitania mTargm-nelobiT xelovnebaSi. Cemi saqmianoba erTi konkretuli mimarTulebiT ar Semoifarg-

leba, vTargmni poeziasac da prozasac, sabolood bevri namuSevari dagrovda, Tum-ca, mTavari is ki araa, ramdens Targmni, aramed, rogor Targm-ni“, – ganacxada medea zaaliS-vilma.

RonisZiebas Tsu-is admi-nistraciis warmomadgenlebi, profesor-maswavleblebi da studentebi daeswrnen.

medea zaaliSvilis saxeli kargad aris cnobili aramarto sauniversiteto sazogadoebis,

aramed mwerlobiTa da evropu-li kulturiT dainteresebuli farTo sazogadoebisTvis; 1963 wlidan 2005 wlamde eweoda pe-dagogiur moRvaweobas ivane javaxiSvilis saxelobis Tbili-sis saxelmwifo universitetSi. wlebis ganmavlobaSi Targmnida did inglisel da amerikel poet-Ta da prozaikosTa Txzulebebs. misi Targmanebidan gamorCeu-lia: uiliam Seqspiris „titus andronikusi“, uiliam Seqspi-ris „venera da adonisi“, tomas sternz eliotis „unayofo miwa“, tomas vulfisa da Sirli jekso-nis moTxrobebi da sxva.

sazogadoebasTanurTierTobis departamenti

zurab foraqiSvili daibada 1926 wlis 25 agvistos. mama _ irakli da-viTis Ze foraqiSvili monpelies (sa-frangeTi) universitetis agraruli fakultetis kursdamTavrebuli, ga-suli saukunis 30-ian wlebSi saqarTve-los meRvineobis samrewvelo trestis erT-erTi xelmZRvaneli yofila (igi gaxldaT daviT sarajiSvilis meuR-lis, ekaterine foraqiSvilis - - - - - bi-Zas SviliSvili da, sakuTari momavlis Rvinis teqnologiasTan dakavSireba, sworedac rom, bunebrivi iqneboda). misi papa – daviT foraqiSvili _ tfi-lisis sapatio moqalaqe da mrewveli iyo, xolo bebia – TavadiSvili Tina-Tin vaCnaZe. Bbatoni zurabis dedas, nina konstantines asul guguSvils klasi-kuri gimnaziis ganaTleba hqonia mi-Rebuli. am Rirseul ojaxs namdvilad ar gaumarTla, radganac komunisturi reJimis represiuli manqana im epoqis bevri Cinebuli adamianisTvis aRmoCn-da sabediswero. mas arc irakli fora-qiSvilisTvis auvlia gverdi _ ver apa-ties monpelies universitetSi miRebu-li ganaTleba. 1937 wels igi daxvrites, meuRle ki 10 wliT gadaasaxles. batoni zurabi cremlmoreuli ixsenebda, ro-gor dabrunda deda gadasaxlebidan, rogor eZeba sakuTari binidan gasax-lebuli Svilebi TbilisSi da rogor miagno maT: `am droisTvis Cven ukve ko-munalur binaSi vcxovrobdiT. saxlSi marto viyavi da raRacas vkiTxulobdi; saerTo derefnis karze kakuni gais-ma. ratomRac me gavedi, kari gavaRe da davinaxe dedaberi, zurgze uSvelebe-li CanTiT; ucnobma rusulad mkiTxa: „Где тут живет семья Поракишвили“? da, ai, maSin vicani deda~, _ werda bato-ni zurabi wlebis Semdeg da sinanuls gamoTqvamda, rom deda mis karierul winsvlas ver moeswro...

swored dedis da mamis Rirseul ma-muliSvilobas ukavSireben dRes fo-raqiSvilebis ojaxis znekeTilobas is adamianebi, romlebic maT garSemo trialebdnen. simarTle, qveynis siy-varuli da sikeTe _ es sami ram uan-derZebiaT maT SvilebisTvis da batoni zurabic ganuxrelad misdevda maT.

advilia, moyve represirebuli oja-xis istoria da romantizmis saburvel-Si gaxvio niWieri axalgazrdis Tav-ganwiruli brZola TviTdamkvidre-bisTvis, magram zurab foraqiSvilis cxovrebis gacnobis Semdeg rwmunde-

bi, rogor fexdafex dahyveboda mas usamarTlobis aCrdili; rogor iS-viaTdeboda amgvari adamianebis gver-diT sixaruli, radgan azrovnebisgan daclil, monotonur sazogadoebaSi uwevdaT cxovreba; xedav, ra Znelia, roca saerTaSoriso urTierTobebis da diplomatiis Seswavlis msurvelsa da oqros medlis mflobels, mxolod bolo etapze, sinanuliT, magram mainc ukan gibruneben sabuTebs, radgan vi-Rac Cekistma Sens mSoblebs `xalxis mtrebi~ uwoda...

zurab foraqiSvils am `warumate-beli~ mcdelobis Semdegac ar dauyria far-xmali. TbilisSi dabrunebulma filosofiis Seswavla gadawyvita da saxelmwifo universitetSi Caabara. mSoblebis reabilitaciis Semdeg ki warmatebiT gaiara karieris gza da mudmivad cdilobda sikeTe ekeTebina.

sxvadasxva dros igi muSaobda: Tbi-lisis 25-e saSualo skolis maswavleb-lad da saswavlo nawilis gamged, sa-qarTvelos kompartiis centraluri komitetis jer instruqtorad da se-qtoris gamged, Semdeg ki mecnierebis, kulturis da saswavlo dawesebulebe-bis ganyofilebis gamgis moadgiled; saqarTvelos umaRlesi da saSualo ganaTlebis ministris pirvel moad-giled, Tsu-is proreqtorad da re-ligiaTmcodneobis kaTedris gamged; saqarTvelos Sinagan saqmeTa samini-stros sazogadoebrivi azris saqala-qo institutis reqtorad, kolegiis wevrad. ramdeni keTili saqme daasru-la, ramdeni universiteti da skola aaSena...

misi axloblebi da studentebi dResac ixseneben, rogor Caudga Sua-Si studentebs 1978 wlis demonstra-ciaze, romelic qarTuli enis saxelm-wifo statusis SenarCunebis moTxov-niT zRvasaviT^ moedo Tbiliss, rogor idga rusTavelis gamzirze samxedro kolonasa da studentebs Soris ma-nam, sanam eduard SevardnaZe kremlis xelmZRvanelobasTan molaparakebas awarmoebda.

zurab foraqiSvilis samecniero interesebi, ZiriTadad, religiaTm-codneobas, kerZod ki, saqarTveloSi duxoborebis cxovrebas Seexeboda. amave Temas eZRvneboda misi monogra-fia, romelic gasuli saukunis 70-ian wlebSi Tavad baton zurabs unaxavs aSS-is kongresis biblioTekaSi, da

misTvis warudgeniaT, rogorc erT-erTi fundamenturi naSromi religi-uri umciresobebis Sesaxeb.

igi aseve interesdeboda usaxlka-ro bavSvebis problemebiT, romelTa gadaWrisTvis araerTi sasikeTo sa-qmec ukeTebia. axla ixseneben, rom, saqarTvelos patriarqis uSualo Za-lisxmeviT, baton zurabs mcire sawar-moc gauxsnia aseTi bavSvebisTvis, maT ki, madlierebis niSnad, umSvenieresi xati uCuqebiaT SemwesTvis da es xati axlac sapatio adgilze asvenia fora-qiSvilebis ojaxSi.

zurab foraqiSvilis Rvawli jer 1997 wels daufasebiaT `Rirsebis or-deniT~; Semdeg ki, 2001 wels, mozardTa Soris samarTaldarRvevebis profi-laqtikis saqmeSi mniSvnelovani rolis SesrulebisTvis; 1989-1990 wlebSi ki _ cxinvalis regionSi warmoSobili lokaluri konfliqtis dros daZabu-lobis mSvidobiani mogvarebis Ronis-ZiebaSi aqtiuri monawileobisa da sam-saxurebrivi movaleobis Sesrulebisas daRupuli policiis TanamSromlebis ojaxebis materialuri Tu moraluri mxardaWerisTvis zurab foraqiSvils `vaxtang gorgaslis III xarisxis orde-ni~ gadaeca. am ordeniT metad amayob-da Turme batoni zurabi.

pirad cxovrebaSi iRbliani aRmoCn-da. man bednieri da xangrZlivi cxovre-bis gza ganvlo meuRlesTan, Tsu-is docent viqtoria bekSanovasTan, ula-mazes da keTilSobil qalbatonTan erTad (qalbaton viqtorias mSoblebi revoluciamde didi Teatris momRer-lebi iyvnen, Saliapinis da sobinovis megobrebi).

zurab foraqiSvilis uangaro-ba, sikeTe, ukidegano ganaTleba da adamianuri urTierTobis niWi dRemde xiblavda yvelas, visac erTxel mainc SeuRia am ojaxis kari. ixseneben, rom aq mudmivad trialebdnen batoni zu-rabis megobrebi, romlebic fesvs Rrma bavSvobidan iRebdnen da siWarmagemde

ivsebodnen saintereso adamianebiT... aq xSirad iyridnen Tavs qarTuli mecnierebis korifeebi _ ilia vekua, irakli abaSiZe, daviT CxikviSvili, gu-ram WilaSvili, sergi jorbenaZe da sx-vebi. bevrjer umaspinZlia saerTaSo-riso delegaciebisTvis, mecnierebisa da inteligenciisTvis, misi stumrebi yofilan, magaliTad, msoflioSi ganT-qmuli avstrieli mewarme svarovski, poeti robert roJdestvenski, mosko-vis universitetis reqtori rem xox-lovi, britaneTis wamyvani mecnierebi aivan roiti da piter lidiardi.

am ojaxSi misvla da qalbatoni vi-kas maspinZloba uyvardaT qaliSvilis, ninos megobrebsac. rogorc Tsu-is imunologiis kaTedris profesori mariam TevzaZe ixsenebs, es iyo ojaxi, romelic mudmivad siTbos da sikeTes asxivebda: `monusxuli visxediT ninos megobrebi da vusmendiT batoni zura-bis saubrebs. igi iyo uaRresad ganaT-lebuli, znekeTili adamiani, romels-ac raRacnairi naTeli edga saxeze. ramdenjer migvimarTavs misTvis rCe-viT da Seufasebeli darigebac migvi-Ria. igi gaxldaT TiToeuli Cvenganis gzamkvlevi~, _ ambobs mariami da ixse-nebs, rom batoni zurabi bolomde in-arCunebda interess sicocxlisadmi _ aqtiurad ecnoboda siaxleebs, kiTxu-lobda da imis drosac poulobda, rom sportisTvis miedevnebina Tvali. misi interesis sferos sazRvari ar hqonda, erTnairi siRrmiT flobda msoflio istorias, politikur mecnierebebs, geografias, filosofiasa da litera-turas...

da kidev, misi cxovrebis ganuyre-li nawili iyo yoveldRiuri saubrebi qaliSvilTan _ Tbilisis saxelmwi-fo universitetis imunologiisa da mikrobiologiis kaTedris damfuZ-nebelTan da gamgesTan, vestminste-ris (didi britaneTi) universitetis profesorTan nino foraqiSvilTan. `araCveulebrivi mama iyo – gulisx-mieri megobari, Tbili da yuradRe-biani. arasodes Careula Cems saqmeSi, `TviTon rogorc undao~, _ ityoda da delikaturad udgeboda yvela im pro-blemas, romelic odesme SeiZleboda warmoqmniliyo Cvens irgvliv. sao-crad liberali adamiani gaxldaT. zo-gjer, roca jer kidev skolis ufros klasebSi vswavlobdi, megobrebi sad-me vikribebodiT da magviandeboda, gulSi vloculobdi, rom telefonis yurmili mamas aeRo, radgan is dinjad damTanxmdeboda, deda ki Zalzed mkac-ri iyo da arasodes maZlevda amis uf-lebas. bolo dros Zalian bevri mego-bris wasvlam daswyvita guli, pirvel rigSi ki _ meuRlis, magram mainc cdi-lobda, bolomde eerTgula sicocx-lisTvis da Rirseulad gaevlo wlebi~, _ ixsenebs qalbatoni nino...

arian adamianebi, romelTa sicocx-lec adamianad yofnis sevdas gvimsub-uqebs, sikvdili ki – aryofnis sevdas...

aseTi iyo zurab foraqiSvilic...

Mmaia toraZe

adamianad yofnis niWi`sicocxle sevdaa _ adamianad yofnis tkbili sevda.

sikvdili raRa aris? sikvdilic sevda aris, adamianad aryofnis sevda.”

goderZi Coxeli

arian adamianebi, romlebic adamianad yofnis da aryofnis sevdas erTnairad gvimsubuqeben, radgan maTi sicocxle dResaswauls hgavs, im qveynad gardas-vla ki _ gardasaxvas, sxva ganzomilebaSi gadanacvlebas. aseTad yofna bevrs

ar SeuZlia. Ees mxolod im adamianebis xvedria, romlebsac gangebam niWi daamadla – adamianad yofnis niWi.

sul cota xnis win, 90 wlis asakSi gardaicvala Tbilisis saxelmwifo univer-sitetis yofili proreqtori, mecnieri da sazogado moRvawe zurab foraqiSvili, adamiani, romelmac TiTqmis saukune atara did winaparTa Rirseuli aCrdilebi, qveynisa da xalxis siyvaruli, megobrebisa da kolegebis pativiscema. aseTebze ityvian: `gardvida am sofliTgan da SeeZina ersa Tvissa.~

medea zaaliSvili universitetis medliT

daajildoves

zurab foraqiSvili

www.tsu.gewww.tsu.genewspaper @ tsu.ge

Tbilisis universiteti

16guram doCanaSvilis Sexvedra mkiTxvelTan

saxis TvalebiT brmebi gulis TvalebiT xeda-ven! – aseTia guram doCa-

naSvilis bolo romanis mTava-ri gzavnili.

`brmad yofili da...~ ga-sul wels gamoica, Tumca, rogorc `natosa da evro-kavSiris sainformacio cen-trSi~ 9 dekembers gamarTul sajaro leqciaze iTqva, ro-mans gagrZelebac eqneba da mas mkiTxveli momaval wels gaecnoba. leqcia centris mier gamarTuli Sexvedrebis ciklis `me-evropelis~ farg-lebSi gaimarTa da masze das-wreba Tavisufali iyo, ramac uamrav axalgazrdas sayvarel mweralTan pirispir Sexve-dris da gasaubrebis SesaZ-lebloba misca. wlevandeli dekembris susxisa da, imis mi-uxedavad, rom im dRes 2-jer gaiTiSa sinaTle Tavisufle-bis moedanze (sadac natosa da evrokavSiris sainformacio

centria ganTavsebuli), dar-bazi mainc savse iyo. Sekrebi-lebs kiTxvebi uamravi hqon-daT, Tumca, yvela kiTxvis dasma da yvelaferze pasuxis miReba ver moxerxda.

80 wels miRweuli mwera-li, ZiriTadad, axali romanis Sesaxeb saubrobda, romlis inspiraciis wyaroc saxarebi-seuli ambavia brmad dabade-bul yrmaze. ` _ vin coda, aman Tu amis mSoblebmao? macxova-ri pasuxobs: _ arc man da arc misma mSoblebma, aramed imitom daibada brmad, rom ganmtkic-des misiT Zliereba RmrTisa!” – es Zliereba RmrTisa riTi ganmtkicda, arsad aris naTqva-mi”, – ambobs mwerali da swo-red imis garkvevas cdilobs, ras SeiZleba niSnavdes brmad dabadeba da brmad yofna.

cnobilia, rom nawarmoebze muSaobisas guram doCanaSvili samebis lavraSi cxovrobda. am gamocdilebis garda, misive

TqmiT: `Zalian mexmareboda da mexmareba daviT failoZe – is adamiani, romelmac orive Tva-

lis mxedveloba dakarga 1989 wlis 9 aprilis Rames. egeTi SemarTuli adamiani cota me-

guleba. Zalian davuaxlovdi da masSi samagaliTo simtkice davinaxe. ise ki vRelav am na-warmoebTan dakavSirebiT! xSirad vekiTxebi rCevas uw-mindess, misi pasuxebi Zalian mexmareba – vici, rom namdvi-li, naRdi pasuxebia!”

mwerlis TqmiT, swored uwmindesma da unetaresma, sa-qarTvelos kaTolikos-patri-arqma ilia meorem misca Zala xandazmulobis asakSi es wigni daewera.

mkiTxvelTa nawili ukve icnobs doCanaSvilis axal nawarmoebs. gamoxmaurebe-bis mixedviT Tu vimsjelebT, mwerlis Rvawls uqmad ar Cau-vlia da `brmad yofili da...~-s wakiTxvis udidesi siamovneba jer kidev win gvaqvs maT, visac aqamde xelSi ver Cauvarda do-CanaSvilis axali nawarmoebi.

lela kurdRelaSvili

yvela sportulma seqciam Tsu-s sxvadasxva Tanrigis medali moutana

universitetis studenturma

gunda ukve moipovapirvelisezonis

Cempionistituli

universitetis spor-tuli gundebi monawi-leobas iReben kalaT-burTis studenturi li-gis pirvel etapSi, sadac

gundi asparezobs war-matebiT. aRsaniSnavia, rom ligaSi monawileobs 20 umaRlesi saswavle-beli. Cempionati imar-Teba or sezonad, mTeli saswavlo wlis manZil-ze, anu oqtombridan iv-nisamde. universitetis studenturma gunda ukve moipova pirveli sezonis Cempionis tituli, war-matebiT iaspareza ra mTeli sezonis manZilze. bolos or gasvliT tur-

Si – quTaissa da baTum-Si didi upiratesobiT daamarcxa adgilobrivi umaRlesi saswavleblis gundebi.

warmatebiT aspare-zobs futsalis stu-denturi nakrebic, sa-qarTvelos sauniversi-teto sportis feder-aciis Tasze, romelSic 32 umaRlesi saswav-lebeli monawileobs. sxvaTa Soris, Tsu sam gzis gamarjvebulia aRniSnuli Cempionatis da msgavsi Sedegi arc erT umaRles saswavle-bels ar aqvs. gundi am-Jamad imyofeba naxevar finalSi da didi ime-di maqvs, wlis bolos meoTxed movigebT Tass.

aRsaniSnavia Tsu-is studentebis eko-laS-qrobebi, romelsac sa-fuZveli Caeyara mimdi-nare wlis oqtomberSi

da sakmaod saintereso da warmatebuli proeqti aRmoCnda.

SeTanxmeba kompania

hiundaisTan

sul ramdenime dRis ukan praqtikulad mi-vaRwieT SeTanxmebas kompania hiundaisTan, romelic gaxdeba Cve-ni sakalaTurTo klu-bis sponsori, romelic monawileobs saqarTve-los erovnuli sakalaT-burTo Cempionatis me-2 ligaSi. es mogvcems sa-Sualebas gavaZlieroT gundi da vibrZoloT um-aRles ligaSi gadasasv-lelad, raTa umokles periodSi kvlav davu-brunoT dideba univer-sitetis sakalaTburTo klubs da Tsu-s.

winasaaxalwlo RonisZiebebi

Tsu-Si

winasaaxalwlo pe-riodi gansakuTrebiT datvirTulia Cveni d e p a r t a m e n t i s T v i s . igegmeba sxvadasxva saa-xalwlo da socialuri proeqtebi. Tsu-Si gai-marTeba tradiciuli saaxalwlo wveuleba bavSvebisTvis, sadac Tsu-is Teatraluri dasi „sxveni“ gamarTavs warmodgenas.

kulturisa da spor-tis departamenti aqti-urad gegmavs da muSaobs 2017 wels gasamarT RonisZiebebze. moma-val wels universite-ti studentebs SesTa-vazebs mravalferovan proeqtebsa da gazrdil sportul seqciebs.

minda, visargeblo SemTxveviT da mivuloco damdegi Soba-axali weli universitets da, zoga-dad, sauniversiteto sa-zogadoebas.

minda, vusurvo mSvi-doba da ganviTareba!

mimdinare weli sakmaod warmatebuli iyo univer-sitetisaTvis sportuli mimarTulebis mxriv. universitetis studenturi sakalaTburTo gundi

gaxda studenturi sakalaTburTo ligis gamarjve-buli, futsalis studenturma gundma moigo sauniver-siteto liga futsalSi da gaemgzavra evropis studen-tur Cempionatze futsalSi, sadac 8 saukeTeso gunds Soris moxvda. Tsu-is istoriaSi pirvelad moipova gundma saqarTvelos Cempionis tituli futsalis profesionalur CempionatSi: futsalis studenturma gundma iaspareza futsalis CempionTa ligaze da gada-laxa 2 sakvalifikacio etapi.

2017 wels Tsu 2 oqros, 2 vercxlis da 1 brinjaos medalosani gaxda – movigeT `studenturi dReebi~.

mimdinare wels universitetSi arsebulma yvela sportulma seqciam Tsu-s moutana sxvadasxva Tanrigis medali. amasTan dakavSirebiT oqtomberSi univer-sitetSi gaimarTa Semajamebeli gala dajildoeba, sadac yvela warmatebuli seqcia da sportsmeni da-jildovda.

morig siaxleebze gvesaubreba Tsu-is kulturisa da sportis departamentis xelmZRvaneli irakli xar-javaniZe:

ÌÈÀÅÀÒÉ ÒÄÃÀØÔÏÒÉ

ÌÈÀÅÀÒÉ ÓÐÄÝÉÀËÉÓÔÉ

ÔÄØÍÉÊÖÒÉ ÒÄÃÀØÔÏÒÉ

×ÏÔÏÊÏÒÄÓÐÏÍÃÄÍÔÉ

ÊÏÌÐ. ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×À

nino kakulia

maia toraZe

manana jurxaZe

ana bolqvaZe

zaza gulaSvili

ÌÉÓÀÌÀÒÈÉ: ÉËÉÀ àÀÅàÀÅÀÞÉÓ

ÂÀÌÆ. 13

ÒÄÃÊÏËÄÂÉÉÓ ßÄÅÒÄÁÉ:rismag gordeziani, iago kaWkaWiSvili,

eTer xaraiSvili, lado papava, manana SamiliSvili, Temur nadareiSvili,

lado minaSvili, moris SalikaSvili, nino CixlaZe, giorgi jaiani, arsen

gvenetaZe, mariam ciskaZe, nino WalaganiZe, irma ruxaZe

(Tsu-is me-8

korpusi)

[email protected]

2 22 36 62

www.tsu.getsunewspaper @ tsu.getsunewspaper @ tsu.ge