16
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi gamodis 1927 wlidan 17 marti, samSabaTi, 2015 w., ¹3 Tsu amzadebs informacias TIMES -is umaRlesi ganaTlebis ranJirebis sistemaSi dasaregistrireblad Tsu-is postdoqtoranturis konkursSi gamarjvebulebi dasaxeldnen stud-etiki me-8-9 gv. nomerSi akademiurma sabWom fakultets gadasaxadis gazrdis Taobaze sakiTxis gadaxedva urCia gv. 2 samecniero saqmianobis gaaqtiurebisken mowodeba da araerTgvarovani reaqciebi gv. 3 SeWirvebuli studentebis dasaxmareblad swavlis xelSewyobis fondi Seiqmna gv. 5 Tsu-is biblioTekis proeqti usinaTlo studentebisTvis gv. 5 sargeblobs Tu ara sauniversiteto sazogadoeba universitetis eleqtronuli fostis misamarTiT (- - - @tsu.ge) gv. 6 me-3 gverdze Webometrics-is ranJirebiT Tsu kavkasiis regionis lideria! maia svanaZe (zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti, 100 qula): _ sadoqtoro disertaciis dacvis Semdeg survili mqonda, samecniero da pe- dagogiuri saqmianobiT vyofiliyavi daka- vebuli. postdoqtorantura aris zustad is pozicia, sadac axalgazrda mecniers saSualeba eZleva am or komponentSi Tavisi SesaZleblobebi ganaviTaros. sakonkursod warmovadgine proeqti: `blanti drekadobisa da Termo-dreka- dobis mikropolaruli wrfivi Teoriebis sasazRvro amocanebis gamokvleva kelvin- foigtis masalebisaTvis”. dagegmili maqvs, am ori wlis ganmavlobaSi Seviswavlo aR- niSnuli Teoriebis sasazRvro amocanebi potencialTa meTodiTa da singularul integralur gantolebaTa Teoriis gamoy- enebiT da miRebuli Sedegebis safuZvelze gamovaqveyno statiebi maRalreitingul JurnalebSi, aseve, monawileoba miviRo saerTaSoriso samecniero konferenciebSi. me-2 gverdze RonisZiebas Tsu-is reqtori, akade- mikosi vladimer papava, fakultetebisa da samecniero-kvleviTi institutebis warmomadgenlebi da studentebi eswre- bodnen. „dRes Cven pirvelad warvudgineT sa- qarTvelos posdoqtorantebi. es insti- tuti msoflios wamyvan universitetebSi warmatebiT funqcionirebs. postdoqto- ranturis Camoyalibeba Cemi winasaarCev- no programis nawili iyo da es iniciativa Sesrulda. amiT axalgazrda mecnierebs SesaZlebloba eZlevaT _ universitetSi gaagrZelon samecniero kvleva. postdo- qtoranturaze misaRebi sauniversite- to standarti dawesda _ 8 kandidatidan konkursSi 5-ma gaimarjva. es didi stimu- lia kvlevaze orientirebuli axalgazr- da mecnierebisTvis. amiT Cven magaliTs vaZlevT saqarTvelos umaRles saswav- leblebs“, _ ganacxada Tsu-is reqtorma vladimer papavam. postdoqtoranti doqtoris akade- miuri xarisxis mqone piria, romelic universitetSi or wlamde vadiT saqmde- ba _ konkretuli samecniero-kvleviTi proeqtis gansaxorcieleblad. igi sar- geblobs universitetis gankargulebaSi arsebuli materialur-teqnikuri baziT. amasTan, postdoqtorants ufleba aqvs iyos universitetis maswavlebeli an damxmare personali, xolo misi Sromis anazRaureba utoldeba asistent-profe- soris minimalur xelfass. sakonkurso formiT postdoqtoran- turaSi 5 konkursanti, vadiani xelSe- krulebis safuZvelze, 2 wliT dasaqmde- ba universitetis Sesabamis fakultet- ze. ratom gadawyvites postdoqtorantebma konkursSi monawileoba, ra proeqtebi warmoadgines da ra kvleviTi samuSaoebis ganxorcielebas apireben _ amis Sesaxeb Tavad gvesaubrebian. p irvelad saqarTveloSi swored ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetma gaiziara msoflios wamyvani universitetebis gamocdileba da 2014 wlidan Tsu-Si amoqmeda postdoqtoranturis insti- tuti, romelic Tsu-is reqtoris, akademikos vladimer papavas iniciativiT Seiqmna. universitetSi postdo- qtoranturis konkursSi gamarjvebulebi ukve dasaxeldnen. Tsu-is postdoqtoranturaSi miRebis sakonkurso ko- misiam 5 gamarjvebuli gamoavlina: maia svanaZe (zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti), nato fic- xelauri (medicinis fakulteti), naTia fifia (humanitarul mecnierebaTa fakulteti), giorgi rusiaSvili (iuri- diuli fakulteti), Tamar kbilaZe (ekonomikisa da biznesis fakulteti). konkursSi gamarjvebulebs gadaecaT ser- tifikatebi.

-is umaRlesi ganaTlebis ranJirebis sistemaSi ... (2177)-2015_web.pdf · da, amave dros, rTulad aRsaqmel insti- tutad ... masalebSi an krebulSi, romlebic inde-qsirebulia Google Scholar-Si

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: -is umaRlesi ganaTlebis ranJirebis sistemaSi ... (2177)-2015_web.pdf · da, amave dros, rTulad aRsaqmel insti- tutad ... masalebSi an krebulSi, romlebic inde-qsirebulia Google Scholar-Si

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi gamodis 1927 wlidan

17marti,

samSabaTi, 2015 w., N¹3

Tsu amzadebs informacias TIMES-is umaRlesi ganaTlebis ranJirebis sistemaSi

dasaregistrireblad

Tsu-is postdoqtoranturis konkursSi gamarjvebulebi dasaxeldnen

stud-etikime-8-9 gv.

n o m e r S i

akademiurma sabWom fakultets gadasaxadis gazrdis Taobaze sakiTxis gadaxedva urCia

gv. 2

samecniero saqmianobis gaaqtiurebisken mowodeba da araerTgvarovani reaqciebi

gv. 3

SeWirvebuli studentebis dasaxmareblad swavlis xelSewyobis fondi Seiqmna

gv. 5

Tsu-is biblioTekis proeqti usinaTlo studentebisTvis

gv. 5

sargeblobs Tu ara sauniversiteto sazogadoeba universitetis eleqtronuli fostis misamarTiT (- - - @tsu.ge)

gv. 6

me-3 gverdze

Webometrics-is ranJirebiT Tsukavkasiis regionislideria!

maia svanaZe(zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti, 100 qula):

_ sadoqtoro disertaciis dacvis Semdeg survili mqonda, samecniero da pe-dagogiuri saqmianobiT vyofiliyavi daka-vebuli. postdoqtorantura aris zustad is pozicia, sadac axalgazrda mecniers

saSualeba eZleva am or komponentSi Tavisi SesaZleblobebi ganaviTaros.

sakonkursod warmovadgine proeqti: `blanti drekadobisa da Termo-dreka-dobis mikropolaruli wrfivi Teoriebis sasazRvro amocanebis gamokvleva kelvin-foigtis masalebisaTvis”. dagegmili maqvs, am ori wlis ganmavlobaSi Seviswavlo aR-niSnuli Teoriebis sasazRvro amocanebi

potencialTa meTodiTa da singularul integralur gantolebaTa Teoriis gamoy-enebiT da miRebuli Sedegebis safuZvelze gamovaqveyno statiebi maRalreitingul JurnalebSi, aseve, monawileoba miviRo saerTaSoriso samecniero konferenciebSi.

me-2 gverdze

RonisZiebas Tsu-is reqtori, akade-mikosi vladimer papava, fakultetebisa da samecniero-kvleviTi institutebis warmomadgenlebi da studentebi eswre-bodnen.

„dRes Cven pirvelad warvudgineT sa-qarTvelos posdoqtorantebi. es insti-tuti msoflios wamyvan universitetebSi warmatebiT funqcionirebs. postdoqto-ranturis Camoyalibeba Cemi winasaarCev-no programis nawili iyo da es iniciativa Sesrulda. amiT axalgazrda mecnierebs SesaZlebloba eZlevaT _ universitetSi

gaagrZelon samecniero kvleva. postdo-qtoranturaze misaRebi sauniversite-to standarti dawesda _ 8 kandidatidan konkursSi 5-ma gaimarjva. es didi stimu-lia kvlevaze orientirebuli axalgazr-da mecnierebisTvis. amiT Cven magaliTs vaZlevT saqarTvelos umaRles saswav-leblebs“, _ ganacxada Tsu-is reqtorma vladimer papavam.

postdoqtoranti doqtoris akade-miuri xarisxis mqone piria, romelic universitetSi or wlamde vadiT saqmde-ba _ konkretuli samecniero-kvleviTi

proeqtis gansaxorcieleblad. igi sar-geblobs universitetis gankargulebaSi arsebuli materialur-teqnikuri baziT. amasTan, postdoqtorants ufleba aqvs iyos universitetis maswavlebeli an damxmare personali, xolo misi Sromis anazRaureba utoldeba asistent-profe-soris minimalur xelfass.

sakonkurso formiT postdoqtoran-turaSi 5 konkursanti, vadiani xelSe-krulebis safuZvelze, 2 wliT dasaqmde-ba universitetis Sesabamis fakultet-ze.

ratom gadawyvites postdoqtorantebma konkursSi monawileoba, ra proeqtebi warmoadgines da ra kvleviTi samuSaoebis ganxorcielebas apireben _ amis Sesaxeb Tavad gvesaubrebian.

pirveladLA saqarTveloSi swored ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetma MAgaiziaraA msoflios wamyvani universitetebis gamocdileba da 2014 wlidan Tsu-Si amoqmeda postdoqtoranturis insti-tuti, romelic Tsu-is reqtoris, akademikos vladimer papavas iniciativiT Seiqmna. universitetSi postdo-

qtoranturis konkursSi gamarjvebulebi ukve dasaxeldnen. Tsu-is postdoqtoranturaSi miRebis sakonkurso ko-misiam 5 gamarjvebuli gamoavlina: maia svanaZe (zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti), nato fic-xelauri (medicinis fakulteti), naTia fifia (humanitarul mecnierebaTa fakulteti), giorgi rusiaSvili (iuri-diuli fakulteti), Tamar kbilaZe (ekonomikisa da biznesis fakulteti). konkursSi gamarjvebulebs gadaecaT ser-tifikatebi.

Page 2: -is umaRlesi ganaTlebis ranJirebis sistemaSi ... (2177)-2015_web.pdf · da, amave dros, rTulad aRsaqmel insti- tutad ... masalebSi an krebulSi, romlebic inde-qsirebulia Google Scholar-Si

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

2

zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakultetze

martis dasawyisSi socialur qselSi gavrcelda informacia, rom Tbilisis saxelmwifo uni-

versitetis zust da sabunebismetyve-lo mecnierebaTa fakultetze miiRes gadawyvetileba doqtoranturis da-matebiTi semestris studentebisTvis gadasaxadis (jamSi 600-dan 3150 la-ramde) gazrdis Taobaze. am sakiTxs vrceli publikacia miuZRvna gazeTma `rezonansma~ (2015 wlis 6 marti, pa-raskevi), romelTan saubarSic Tsu-is doqtoranturis studenti manuCar gvaramia acxadebda: `im mimarTule-bebze, sadac eqsperimentebia saWiro (vgulisxmob laboratoriul eqspe-rimentebs), Cveni universitetis in-frastruqturiT sam weliwadSi Te-mis dacva Znelia, amitomac gviwevs im eqsperimentebis ucxoeTSi Catareba, romelic Tsu-Si ar keTdeba. axla me germaniaSi var da aq vakeTeb Cemi sa-doqtoros eqsperimentul nawils. Tu ase gagviZvireben gadasaxads, mogvi-wevs statusis SeCereba da, statusi Tu ar gveqna, ver movigebT samecniero grants, romelTa daxmarebiTac davdi-varT ucxoeTSi eqsperimentebze~.

amave sakiTxs exmianebodnen Tsu-is sxva studentebic. `zust da sabunebis-metyvelo mecnierebaTa fakultetis doqtorantebi, faqtobrivad, univer-sitetis mTavar Rirsebas warmoadge-nen. isini saerTaSoriso asparezze yve-laze ukeT da, xSirad, marto warmoaCe-nen xolme Cvens interesebs. maT udides

umravlesobas damatebiTi semestris aReba mxolod imitom uwevs, rom uni-versitetis materialur-teqnikuri baza arafrad varga. isini TavianTi kv-levis dasrulebas Cveni resursebiT ver axerxeben. dRemde am fakultetze doqtorantebisaTvis ZiriTadi seme-stris Rirebuleba 150 lari gaxldaT (sul eqvsi semestria). doqtorantebs aqvT ufleba, gaiaron oTxi damate-biTi semestric. aqamde ZiriTadi da damatebiTi semestrebis Rirebuleba Tanabari iyo (150 lari). cota xnis win

ki safakulteto sabWom miiRo saSine-li gadawyvetileba. pirveli damatebi-Ti semestri eRireba 300 lari, meore 600, mesame da meoTxe ki 1125-1125 lari. yvela sxva fakultetze doqtorantu-raSi fiqsirebuli gadasaxadia yvela semestrisaTvis, Tumca ucnauri subie-qtebi damatebiT semestrebSi mxolod samxedro samsaxuridan gaqcevis mi-zezs amCneven (dazaralebulTa mniSv-nelovani nawili gogoa, magram, mainc) da Tan damatebiTi Semosavlis moZiebas eswrafvian. normalur qveyanaSi karg

doqtorants superlaboratoriaSi amuSaveben da damatebiT stipendiasac uxdian. CvenTan ki danjRreul bazas sTavazoben da dausabuTeblad, uaz-rod uzrdian gadasaxads. es saSinele-baa...~ _ werda socialur qselSi Tsu-is magistraturis studenti da senatis wevri levan lorTqifaniZe. amave sa-kiTxs aprotestebda aseve senatis we-vri irakli kupraZec.

studentebma gadasaxadis Zvel niS-nulze (semestrSi 150 lari) dabrune-bis Sesaxeb gancxadebiT mimarTes Tbilisis saxelmwifo universitetis akademiur sabWos, romelmac ganixila studentebis gancxadeba da rekomen-daciiT mimarTa zust da sabunebis-metyvelo mecnierebaTa fakultetis xelmZRvanelobas _ daubrundnen am sakiTxis ganxilvas da Seiswavlon stu-dentTa moTxovnebi.

P.S. gazeTi `Tbilisis univer-siteti~ Semdeg nomerSi zust da sabunebismetyvelo mecniereba-Ta fakultetis sabWos axal ga-dawyvetilebas kidev daubrun-deba da fakultetis dekanis ra-maz boWoriSvilis mosazrebasac gagacnobT (am dromde respon-dentma Cvens SekiTxvebs ar upa-suxa, amitom imeds vitovebT, rom batoni ramaz boWoriSvili ga-mogvexmaureba da Tavis pozicias Tu saboloo gadawyvetilebas aR-niSnul sakiTxze gagvandobs).

akademiurma sabWom fakultets gadasaxadis gazrdis Taobaze sakiTxis gadaxedva urCia

postdoqtorantis pozicia saSualebas momcems, Tbilisis saxelmwifo universite-tis saxeliT, kvlav aqtiurad gavagrZelo samecniero muSaoba. CemTvis mniSvnelovani iqneba pedagogiuri gamocdilebis miRebac, romelic profesionalad CamoyalibebaSi damexmareba.

nato ficxelauri(medicinis fakulteti; 99 qula):

_ sakonkursod warvadgine proeqti: `pacientis usafrTxoeba saqarTveloSi: Se-faseba hospitalur seqtorSi~. kvlevis mi-zans warmoadgens saqarTveloSi pacientis usafrTxoebis kulturis Sefaseba hospi-talur seqtorSi da pacientis usafrTxoe-bis kulturis amaRlebis xelSewyoba.

msgavsi praqtika gansakuTrebiT far-Tod aris gavrcelebuli ganviTarebul qveynebSi (aSS, niderlandebi, didi brita-neTi, belgia, dania, norvegia, safrangeTi, iaponia). bolo wlebSi am praqtikas safuZ-veli aRmosavleT evropisa da aziis qvey-nebSic Caeyara. rac Seexeba saqarTvelos, aq samedicino personalisa da pacientebis informirebulobis done usafrTxoebis sakiTxebze dabalia, pacientTa usafrT-xoebis sferoSi Catarebuli kvlevebis rao-denobac metad mcirea da ar Catarebula SedarebiTi analizi sxva qveynebTan. aqe-dan gamomdinare, 2015 da 2016 wels, hospi-talur seqtorSi pacientTa usafrTxoebis kvleva globalur doneze aRiarebuli da aprobirebuli meTodologiis gamoyenebiT, metad aqtualuri iqneba, rac saSualebas mogvcems, erTi mxriv, SeviswavloT mimdina-re etapze saqarTveloSi arsebuli mdgoma-reoba, xolo, meore mxriv, miRebuli Sede-gebi xelmisawvdomi gavxadoT saerTaSori-so samedicino sazogadoebisaTvis.

imedi maqvs, rom universitetSi saTana-do pirobebi da xelSewyoba meqneba kvlevis Casatareblad. samecniero mimarTulebiT muSaoba xels Semiwyobs maRali codnisa da kompetenciebis mkvlevari gavxde. garda amisa, vfiqrob, Cem mier Catarebuli kvle-

vis Sedegebi xels Seuwyobs pacientis usa-frTxoebis kulturis amaRlebas da, zo-gadad, mTeli mosaxleobis janmrTelobis gaumjobesebas saqarTveloSi.

naTia fifia(humanitarul mecnierebaTa fakulteti; 96.5 qula):

_ postdoqtoranturaSi Cabareba sau-keTeso SesaZleblobaa axalgazrda mec-nierisTvis, romelmac daicva sadoqtoro disertacia da survili aqvs samecniero da akademiuri saqmianoba Tbilisis saxelm-wifo universitetSi gaagrZelos. amitom gadavwyvite, monawileoba mimeRo postdo-qtoranturis konkursSi.

Cemi samecniero interesis sferos qarTvelologia warmoadgens. amjerad kv-levis Temad avirCie: „medeas metamorfoza Sua saukuneebsa da renesansis epoqaSi“. me-

deas saxe qarTul samecniero literatura-Si yovelTvis warmoadgenda gansakuTrebu-li interesis sagans. Cveni kvlevis mTavar mizania, qarTul samecniero sazogadoebas gavacnoT medeas saxe Sua saukuneebisa da aRorZinebis xanis dasavlur literatura-Si – rogorc mxatvrul, aseve, istoriuli xasiaTis TxzulebebSi. konkretulad, da-gegmili gvaqvs Sesabamisi teqstebis Ses-wavla da maTi Sedareba antikuri xanis teqstebTan – Tu rogori warmoedginaT da rogor warmoaCendnen Sua saukuneebis da aRorZinebis xanis avtorebi medeas, ra Seicvala am TvalsazrisiT antikurobidan aRorZinebamde. am sakiTxebze muSaoba CemT-vis SesaZlebeli gaxda swored postdoqto-raturis proeqtis farglebSi, romelic xels Seuwyobs Cems akademiur winsvlas.

es proeqti Zalian mniSvnelovania CemT-vis da, darwmunebuli var, SesaZleblobas, romelic universitetma momca, warmatebiT gamoviyeneb.

giorgi rusiaSvili(iuridiuli fakulteti; 95 qula):

_ rogorc postdoqtoranti, vapireb vimuSao proeqtze – `qarTuli usafuZvlo gamdidrebis samarTlis mimoxilva Sedare-biT-samarTlebriv WrilSi.~ qarTuli usa-fuZvlo gamdidrebis samarTali, romelic saqarTvelos samoqalaqo kodeqsis ZalaSi Sesvlidan dRemde ucvlelia, yvelaze me-tad germanuli samarTlisgan aris davale-buli da warmoadgens germaneli mecnieris, detlef konigis usafuZvlo gamdidrebis samarTlis kanonproeqtis xorcSesxmas, romelic uSualod germaniaSi arasdros Sesula ZalaSi, rac mas SedarebiTi samarT-lebrivi kvlevisaTvis ormagad mimzidvels xdis. Tumca ara kanonis teqsti, aramed germanuli sasamarTlo praqtikisa da iuri-diuli literaturis mier saukuneze meti xnis ganmavlobaSi SemuSavebuli dogmatika aqcevs germanuli usafuZvlo gamdidre-bis samarTals erT-erT yvelaze daxvewil da, amave dros, rTulad aRsaqmel insti-tutad msoflioSi. qarTuli iuridiuli doqtrina kanonis teqstis ganmartebisa da mis ukan mdgomi Sinaarsis amokiTxvis Tval-

sazrisiT, sakmaod moikoWlebs da am mxriv axlosac ver miva germanulTan. swored germanuli doqtrinis mier SemuSavebuli meTodisa da saxelmZRvanelo principebis gacnobasa da qarTul samarTalTan misada-gebas isaxavs miznad winamdebare proeqti, romlis gareSec SeuZlebelia kanonis teq-stis (raoden daxvewilic ar unda iyos igi) „amuSaveba“ da misi meSveobiT praqtikaSi warmoSobili gamowvevebis amomwuravad ga-dawyveta.

postdoqtoranturaSi saqmianobasTan dakavSirebiT maqvs daaxloebiT igive mo-lodini, rac am samecniero programis oficialur dasabuTebaSia miTiTebuli _ davkavdebi Cemi postsadoqtoro proeqtis kvleviT, romlis saboloo mizani TemasTan dakavSirebuli monografiis Seqmna iqneba.

Tamar kbilaZe(ekonomikisa da biznesis fakulteti,93.5 qula):

_ rogorc postdoqtoranti, vimuSaveb Semdeg proeqtze: ,,axali sagadasaxado pa-radigma’’. proeqtis farglebSi gaTvalis-winebuli maqvs rogorc sawarmoebSi, ise mosaxleobaSi sagadasaxado tvirTis simZi-me-simsubuqis uTanabrobis empiriuli kv-levebis Catareba; momzaddeba winadadebebi dabegvris proporciuli sistemidan pro-gresul sistemaze gadasvlis mizanSewoni-lobis Sesaxeb; aseve, gamovikvlevT sagada-saxado samarTlianobisa da solidarobis problemebs.

imedi maqvs, rom postdoqtoranturaSi saqmianoba kidev ufro gamiRrmavebs empi-riuli kvlevebis Catarebis unar-Cvevebs, rac samomavlod damexmareba samecnie-ro karieraSi da gamoyenebiT praqtikul saqmianobaSi. vfiqrob, kvlevis Sedegebi daainteresebs biznes-wreebis, mecniere-bisa da samTavrobo uwyebebis warmomad-genlebs.

esaubraTamar dadiani

Tsu-is postdoqtoranturis konkursSi gamarjvebulebi dasaxeldnen

pirveli gverdidan

Page 3: -is umaRlesi ganaTlebis ranJirebis sistemaSi ... (2177)-2015_web.pdf · da, amave dros, rTulad aRsaqmel insti- tutad ... masalebSi an krebulSi, romlebic inde-qsirebulia Google Scholar-Si

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

3

diskusia

moTxovnebiT gansazRvrulia minimalu-ri saswavlo datvirTva yvela kategoriis profesor-maswavleblebisTvis da aseve minimaluri moTxovna samecniero-kvleviTi saqmianobisTvis. am moTxovnebiT univer-sitetis mecnier-profesori valdebulia, gamoaqveynos samecniero statia maRal-reitingul samecniero JurnalebSi, aseve, miiRos monawileoba sxvadasxva maRalrei-tingul samecniero konferenciaSi (gamo-qveynebis intensivoba gansxvavebulia (5-2-3 weli TiTo statiisTvis sxvadasxva fakul-tetze); sxvadasxva quliT fasdeba publi-kaciebi impaqt-faqtorian Jurnalebsa Tu sxva tipis saerTaSoriso recenzirebad JurnalebSi).

amave dadgenilebis danarTSi mocemu-lia samecniero-kvleviTi produqciis kla-sifikacia.

romel JurnalebSi gamoqveynebuli

statia CaiTvleba minimaluri moTxovnis damakmayofileblad?

impaqt-faqtoris mqone samecniero sta-tia, romelic indeqsirebulia tomson roiteris Web of Science-is mier;

samecniero statia gamoqveynebuli JurnalSi, romelic aRiarebulia ERIH-is (European Reference Index of the Humanities) mier;

samecniero statia, romelic indeqsi-rebulia tomson roiteris Web of Sci-ence, Scopus, SCImago Journal & Country Rank, ResearchGate-is mier;

recenzirebuli (Peer-reviewed) samecnie-ro statiebi sxva saerTaSoriso Jur-nalebSi (saqarTveloSi gamocemuli samecniero publikaciebis SemTxvevaSi, SesaZlebeli unda iyos konkretul pu-blikaciaze universitetis moTxovnis arsebobisas recenziebis warmodgena), romlebsac aqvT ISSN kodi da hyavT saerTaSoriso saredaqcio sabWo, aseve, romlebic vrceldeba saerTaSoriso masStabiT da aris Ria saerTaSoriso kontribuciisTvis;

samecniero statiebi, romlebic indeq-sirebulia Google Scholar-Si;

qarTvelologiur dargebSi moRvawe akademiuri personalisTvis recenzi-rebuli samecniero statiebi _ gamo-qveynebuli qarTul samecniero Jurna-lebSi, romelTac hyavT adgilobrivi saredaqcio sabWo da aqvT ISSN kodi.

ra tipis wigni/monografia CaiTvleba savaldebulo

minimumis Sesrulebad?

maRal-reitinguli recenzirebuli (saerTaSoriso recenzirebis mqone Peer-reviewed) samecniero monografia ucxo enaze (maT Soris leqsikografiuli, wyaroTmcodneobiTi, teqstologiuri kvlevebis amsaxveli monografia), ro-melic indeqsirebulia Scopus, SCImago Journal & Country Rank, ResearchGate-is mier;

qarTulenovani an sxva enaze Sesrule-buli, recenzirebuli (recenzirebis mqone Peer-reviewed) monografia (maT So-ris leqsikografiuli, wyaroTmcod-neobiTi, teqstologiuri kvlevebis am-saxveli monografia).

romel sakonferencio masalebSi an krebulSi gamoqveynebuli statia

CaiTvleba savaldebulo minimumis Sesrulebad?

statiebi/Tavebi wignSi, sakonferen-cio masalebSi an krebulSi, romlebic indeqsirebulia tomson roiteris Web of Science-is an Scopus-is sakonferencio masalebis citirebis indeqsiT;

statiebi/Tavebi wignSi, sakonferencio masalebSi an krebulSi, romlebic inde-qsirebulia Google Scholar-Si.

sakonferencio Tezisebi, indeqsirebu-li tomson roiteris Web of Science-is an Scopus-is mier;

sakonferencio Tezisebi, indeqsirebu-li Google Scholar-is mier.

universitetis profesura Tanxmdeba, rom cvlilebebi da samecniero kvelevebis saerTaSoriso moTxovnebTan daaxloeba is aucilebeli kriteriumia, romliTac Tbi-lisis saxelmwifo universitetis saerTa-Soriso samecniero prestiJi da swavlebis xarisxi amaRldeba, Tumca gansxvavebuli mosazrebebi aqvT im moTxovnebis mimarT, romelic akademiurma sabWom farTo gan-xilvis Sedegad miiRo (moTxovnebis kri-teriumebi daegzavna profesorebs da maT hqondaT saSualeba, TavianTi mosazrebebi gamoeTqvaT. maTi nawili dadgenilebaSi gaTvaliswinebulia).

Tsu-is iuridiuli fakultetis samarT-lis istoriis mimarTulebis asocirebuli profesori daviT bostoRanaSvili miiC-

nevs, rom am cvlilebebiT dakonkretda da qulebiT ganisazRvra samecniero produq-cia, riTac gamoikveTa garkveuli priori-tetebi sauniversiteto xedvasTan dakavSi-rebiT, Tumca miaCnia, rom dadgenilebis mi-Rebamde sakiTxi ar iyo kargad Seswavlili da gaanalizebuli akademiuri personalis mier: `kriteriumebi erTob sadavoa. upirvelesad, ar iyo sakmarisad SeTanxmebuli fakulte-tebis akademiur personalTan (yovel Sem-TxvevaSi, iuridiul fakultetTan mimar-TebaSi, namdvilad). am moTxovnebiT, aSkara upiratesoba eniWeba ucxour enaze Seqmnil da gamoqveynebul produqcias, rac, minimum, ewinaaRmdegeba universitetis Seqmnis mTa-var ideas, swavla da swavleba, Sesabamisad, kvlevac, ganxorcielebuliyo qarTul en-aze. amasTan, ramdenad sakmarisia resursi miRebuli regulaciis gansaxorcieleblad, sakiTxavia~, _ ganacxada man.

aRniSnul cvlilebebze gansxvavebuli mosazrebebi aqvT universitetis profesorebsac:

eTer xaraiSvili

`Sromatevadi siaxleebis Semotanas unda SeveguoT~

Tsu-is ekonomikisa da biznesis fakul-tetis profesor eTer xaraiSvils miaCnia, rom axali regulaciiT Tsu-s mecnierTa mimarT moTxovnebSi konkretulad kvle-vaze gaCnda dasabuTebuli da aucilebeli moTxovna. `cxadia, Tbilisis saxelmwifo universitetSi profesorebis mier kvleva, maT Soris, saerTaSoriso donis Sesabamisi, aqamdec mimdinareobda, Tumca, am kvleve-bis Sefaseba saerTaSorisod aRiarebuli standartebis mixedviT ar xdeboda da es procesi profesoris saswavlo-samecniero saqmianobaSic, Tundac konkursebis dros, saTanadod ar aisaxeboda. am cvlilebam es xarvezi gamoaswora da moTxovnad kvleveb-ze gaaCina molodini~, _ ambobs igi da kri-teriumebis SemoRebas universitetis winsv-lis winapirobad miiCnevs: `zogadad, nebis-mier sistemaSi SeuZlebelia absoluturad obieqturi da srulyofili kriteriumebis Semotana. Sesabamisad, rTulia Seafaso, ramdenad zustad asaxavs da gazomavs moce-muli kriteriumebi samecniero saqmianobis Sedegebs. amas momavali gviCvenebs, rodesac moxdeba maTi praqtikaSi danergva. miR-weuli Sedegebi mogvcems mtkicebulebas, ramdenad sworad SeirCa es kriteriumebi. dasawyisi yovelTvis rTulia. darwmunebu-li var, am kriteriumebSic ganxorcieldeba cvlilebebi, magram umjobesia, am cvlile-

bebis saWiroeba praqtikam gvikarnaxos. mTa-varia, rom winsvlisTvis moZraoba dawyebu-lia~, _ ambobs eTer xaraiSvili.

misi azriT, samecniero Sefasebis kri-teriumebi erTgvar konkurentul garemos Seqmnis, rac, pirvel rigSi, niSnavs xarisxia-ni samecniero kvlevis produqtebis miwo-debas rogorc saswavlo procesisaTvis, aseve, saerTaSoriso donezedac. Tumca, miiCnevs, rom am kriteriumebis miRwevisaT-vis saWiro iqneba mxardamWeri programe-bis amoqmedeba: `magaliTad aucilebelia saukeTeso biblioTekebis qselze wvdomis gaumjobeseba da teqnologiuri daxmare-bis uzrunvelyofa. aseve kargi iqneba sain-formacio sesiebis mowyoba saerTaSoriso samecniero-praqtikuli konferenciebis, vorkSopebis, sxvadasxva kvalifikaciis asa-maRlebeli kursebisa da maRalreitingu-li Jurnalebis Sesaxeb. mkvlevarebma unda Seiswavlon am Jurnalebsa da konferenciis krebulebSi statiebisa da moxsenebebis ga-moqveynebis wesebi da standartebic. aseTi midgomiT Tsu-Si gaizrdeba im profesorTa raodenoba, romelTa kvlevebic aRiare-buli iqneba saerTaSoriso doneze. maSasa-dame, saqmianoba, rogorc saswavlo, aseve, samecniero sferoSi, win waiwevs. mcired, magram mainc, dRes amis niSnebi ukve Cans~, _ acxadebs igi.

rogor unda daregulirdes mecnieris CarTuloba saswavlo procesSi samecniero kvlevebTan erTad? rogor unda aisaxos es mis datvirTvaSi da aris Tu ara es regula-cia am kuTxiT samarTliani? _ am kiTxvaze profesori eTer xaraiSvili pasuxobs, rom kvlevebis maRal doneze Sesruleba pirda-pir zegavlenas axdens saswavlo procesis xarisxze da Tbilisis saxelmwifo univer-sitetisTvis pirveladi mizani swored efe-qtiani saswavlo procesis uzrunvelyofaa. misi azriT, pirvel etapze saWiroa saswav-lo procesis mowesrigeba saerTaSoriso standartebis doneze da, Sesabamisad, pro-fesoris optimaluri datvirTvis gansaz-Rvra. amasTan, akademiur personals unda SeeZlos saswavlo da samecniero komponen-tebis Tanafardobis SesaZleblobebis dad-gena akademiuri Tavisuflebis CarCoebSi. am mxriv, prioritetuli iqneba saswavlo komponenti da Semdeg, Tundac paralelur reJimSi, samecniero saqmianobis srulyofa, miT ufro, rom maRali donis kvlevebi, Ta-vis mxriv, saswavlo procesis srulyofas gaukeTebs provocirebas. `rac Seexeba sa-marTlianobis sakiTxs. modiT, pirdapir vT-qvaT, rom samarTlianoba pirobiTi cnebaa. ver vxedav imis saSiSroebas, rom miRebulma regulaciam arasamarTlianoba gamoiwvios profesorTa datvirTvaSi. WeSmariteba is aris, rom dRes profesors meti Sroma sWir-deba saerTaSoriso sivrceSi aRiarebisaT-vis. amitom Sromatevadi siaxleebis Semo-tanas unda SeveguoT da amiT xeli SevuwyoT universitetis winsvlas~, _ ambobs igi.

eTer xaraiSvilis azriT, im mecnierTaT-vis, romlebic ukve CarTulni arian saer-TaSoriso kvlevis procesSi, es vada (2017 wlidan) savsebiT racionaluria maT winaSe dasmuli moTxovnebis Sefasebisa da mowes-rigebisTvis. danarCenebisTvis aucilebe-lia xelSemwyobi programebiT daxmareba da maTi am procesebSi CarTulobis gaZliereba.

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti msoflio universitetebis saukeTeso 10%-Si

Sevida, kavkasiis regionSi ki pirvelia.2015 wlis monacemebiT, msoflios 23 887

universitets Soris, Tsu 2006-e adgilzea, evropis universitetebis CamonaTvalSi (4000-mde universiteti) 714-e adgilze (sau-keTeso universitetebis 20%-Si), kavkasiis regionSi da saqarTveloSi ki pirvel ad-gils ikavebs.

www.webometrics.info-s ranJirebiT, kavka-siis regionidan somxeTis saukeTeso uni-

versiteti mxolod 2628-e adgils, azer-baijanis saukeTeso universiteti ki 6405-e adgils ikavebs.

msoflio universitetebis veb-ranJi-reba evropaSi erT-erTi wamyvani kvleviTi espanuri organizacia Consejo Superior de Inve-stigaciones Cientificas (CSIS)-is laboratoriis Cybernetrics Lab iniciativiT xorcieldeba. organizacia espaneTis masStabiT 126 cen-trs da instituts aerTianebs. universi-tetebis ranJirebisas organizacia iTva-liswinebs sxva veb-gverdebidan miniSnebis maCvenebels (Google, Yahoo, Live Search, Exalead), universitetis veb-gverdis Siga gverdebis raodenobas, masze srulyofili teqstebis

raodenobas, veb-gverdze ganTavsebuli sa-mecniero statiebis da maTi citirebis rao-denobas.

Tbilisis saxelmwifo universitetis ranJirebisas, teqnikuri TvalsazrisiT, ar gaiTvaliswines universitetis struqtu-ruli erTeulebis _ ekonomikis saerTa-Soriso skolis (ISET) da maRali energiebis fizikis samecniero-kvleviTi institutis veb-gverdebze arsebuli maCveneblebi. ISET-isa da maRali energiebis fizikis institu-tis monacemebi, SecdomiT, calkea daTvli-li da ranJirebuli. am xarvezis gasworebis Semdeg Tsu-is maCvenebeli gacilebiT gaum-jobesdeba.

kvlevaSi saqarTvelos 64 universite-tia CarTuli.

strategiuli ganviTarebis mimarTu-lebiT reqtoris moadgilis konsultantis nani bendelianis cnobiT, www.webometrics.info, ZiriTadad, veb-gverdze dayrdnobiT Tavad moipovebs da afasebs informacias universitetebis Sesaxeb, Tumca, amJamad, Tbilisis saxelmwifo universiteti amz-adebs informacias TIMES-is umaRlesi ga-naTlebis ranJirebis sistemaSi dasaregi-strireblad, sadac amJamad saqarTvelodan arc erTi universiteti ar aris warmodge-nili.

Tsu amzadebs informacias TIMES-is umaRlesi ganaTlebis ranJirebis sistemaSi

dasaregistrirebladpirveli gverdidan

samecniero saqmianobis gaaqtiurebisken mowodeba da araerTgvarovani reaqciebi

samecniero-kvleviTi saqmianobis gaaqtiurebisa da saerTaSoriso standartebTan daaxloebis mizniT, universitetis akademiurma sabWom 2014 wlis 29 dekembers cv-lilebebi da damatebebi Seitana 2013 wlis 4 oqtombris #112/2013 dadgenilebaSi da

miiRo axali dadgenileba (#122/2014) _ „ssip – ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis akademiuri personalis (profesori, asocirebuli profe-sori, asistent-profesori) Sromis anazRaurebis (Tanamdebobrivi sargo da danamati) odenobisa da pirobebis dadgenis Sesaxeb“.

aRniSnuli dadgenilebiT ganisazRvra akademiuri personalis Tanamdebobrivi sargoebi da moTxovnebi savaldebulo pedagogiuri datvirTvisa da minimaluri saval-debulo samecniero-kvleviTi saqmianobis Sesaxeb, romelic universitetis sxvadasxva fakultetze gansxvavebulia. ZalaSi darCa aseve diferencireba a da b kategoriis akade-miur personals Soris, rogorc saswavlo datvirTvis, aseve, samecniero-kvleviTi saqmi-anobis kuTxiT.

dadgenileba ZalaSi Seva 2017 wlidan.

me-4 gverdze

Page 4: -is umaRlesi ganaTlebis ranJirebis sistemaSi ... (2177)-2015_web.pdf · da, amave dros, rTulad aRsaqmel insti- tutad ... masalebSi an krebulSi, romlebic inde-qsirebulia Google Scholar-Si

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

4

Tamar gagoSiZe

`samecniero-kvleviTi garemos gaumjobesebas marto profesoris mimarT moTxovnebis gamkacreba ar uSvelis, is sivrcea Sesacvleli, sadac profesori funqcionirebs~

Tsu-is fsiqologiisa da ga-naTlebis mecnierebaTa fakulte-tis dekani, profesori Tamar ga-goSiZe miiCnevs, rom moTxovnebi, savaldebulo pedagogiuri dat-virTvisa da minimaluri savalde-bulo samecniero-kvleviTi saqmi-anobis Sesaxeb, drouli iyo, rad-gan profesoris saqmianoba, raSic igi anazRaurebas iRebs, sami kom-ponentisgan Sedgeba: saswavlo, samecniero da administraciuli. misi TqmiT, aqamde ZiriTadi aq-centi, bevri mizezis gamo, saswav-lo komponentze keTdeboda, axla ki gaCnda moTxovna samecniero kv-levebis saerTaSoriso standar-tebTan daaxloebisa, rac drouli da saWiroa, Tumca aris sxvadasx-va garemoeba, rac kvlevebis gaa-qtiurebasTan erTad Sesacvle-lia: `samecniero kvlevas Tanxebi sWirdeba da amis saSualeba _ kv-levaze morgebuli garemo, araTu universitetSi, saqarTveloSic ar aris. universitetSi muSaobis didi xnis staJi maqvs da kargad maxsovs _ Tavis droze ganaTle-bis saministroc saswavlo kompo-nentze akeTebda aqcents. dResac _ is faqti, rom universitetebi, faqtobrivad, studentebis Semo-tanili TanxiT finansdebian, mia-niSnebs, rom saxelmwifos ar ain-teresebs kvleviTi komponenti, Tumca mecnierebac da swavlebac erTi da igive saqmis sxvadasxva mxarea _ xarisxiani codnis gad-acema swored iq xdeba, sadac mec-nierebaa. saqarTveloSi erTader-Ti samecniero fondia. piradad me Zalian bevri granti maqvs mopove-buli da bevri proeqti gamikeTe-bia, magram TiTqmis arcerTi araa samecniero. bevri Cveni profes-ori aseve monawileobs grantebSi, magram granti, romelic samec-niero kvlevazea orientirebuli, maT Soris mizerulia. unda vTqva, rom saxelmwifosac ar aqvs xed-va _ ratom unda daxarjos fuli mecnierebaSi da ras miiRebs aqe-dan,~ _ ganacxada man.

rac Seexeba universitets, Tamar gagoSiZe miiCnevs, rom mec-nierebis mimarT absoluturad adekvaturi da swori moTxovnis paralelurad, administrirebis procesic Sesacvlelia, radgan ar arsebobs garemo, sadac erTi naxe-vari icvleba, xolo meore igive rCeba da saqme win miiwevs: `am cv-

lilebebze, da profesorebis mier samecniero-kvleviTi saqmianobis ganxorcielebis aucileblobaze, didi xania universitetSi saubro-ben da es bunebrivicaa, magram pi-robebi amisTvis naklebia. zust da sabunebismetyvelo mecnierebebs, moyolebuli sabWoTa periodidan, yovelTvis hqondaT saSualeba, rom ucxour JurnalebSi gamo-eqveynebinaT statiebi. gacilebiT rTuli mdgomareobaa socialur mecnierebebSi da Cvens mecnie-rebaSic _ fsiqologiaSi. Cveni mimarTulebis JurnalebSi gamo-qveyneba arc ise advilia _ didi sirTuleebi gvxvdeba da erTi sta-tiis dabeWdvas zogjer 2-3 weli vandomebT. amitom gvaqvs ori re-aloba _ erTia moTxovna, rome-lic absoluturad adekvaturi da sworia (Tu gvinda xarisxiani swav-leba, Cven Seiqmnas kvleviTi gare-mo, rom momavali magistranti da doqtoranti gaizardos rogorc mkvlevari, romelmac es gamoc-dileba Cvenidan waiRo); xolo _ meore, ra pirobebia imisTvis, rom xarisxiani samecniero kvlevebi ganxorcieldes~, _ ambobs igi da aqve dasZens, rom universitetma ukve gadadga nabijebi am mimarTu-lebiT da gamoyo mcire grantebi samecniero kvlevebisTvis, rac Zalian kargia, radgan administra-cia aCvenebs Tavis akademiur per-sonals, rom samecniero komponen-ti misTvis Zalian mniSvnelovania. `zogadad gradualuri cvlile-bis momxre var, radgan revolu-ciuri cvlileba arasodes ar aris kargi – adamianebi unda gadaewyon siaxleebze, moemzadon, magram amisTvis xelSewyoba aucilebe-lia~, _ ganacxada man.

rac Seexeba dadgenilebis Za-laSi Sesvlas, qalbatoni Tamaris azriT, vada, romelic mocemulia am moTxovnebis Sesasruleblad, optimaluria, radgan aq moce-mulia sxvadasxva varianti _ Tu impaqt-faqtorian JurnalSi ver moaxerxebs mecnieri statiis ga-moqveynebas, CamonaTvalSi aris e.w. recenzirebuli (Peer-reviewed) samecniero Jurnalebi, sadac ase-ve SeuZliaT gamoqveyneba. `Tum-ca, es yvelaferi anazRaurebaSic unda Candes. momxre var, rom anaz-Raureba diferencirebuli iyos da imis momxrec var, rom profe-sorma Tavad dagegmos sakuTari aqtivoba, Tavad gansazRvros _ momaval wels romeli komponenti wamoswios win _ samecniero, sas-wavlo Tu administraciuli. es profesoris erTgvari Tavisuf-lebis xarisxia~, _ ganacxada man.

rac Seexeba administrirebis process, profesor Tamar gagoSi-Zis azriT, meti moqnilobaa saWi-ro: `vici, rom universiteti mzad-aa, Tavadac daaarsos recenzire-buli (Peer-reviewed) eleqtronuli Jurnalebi ucxoel mecnierebTan erTad, magram yvelaferi damoki-debulia saswavlo struqturaze _ roca ar gyofnis profesori da seminarze 40 studenti gizis, sxvagvari dagegmvaa saWiro. vici universitetebi, sadac magistris xarisxis mqone leqtorebi hyavT, magram CvenTan yvelas ver moiwvev _ aq doqtorants mxolod semina-ris Catarebis nebarTvas vaZlevT. garda amisa, profesoris Zalian didi dro ixarjeba namuSevrebis gasworebaze _ 100 da 200-kaciani jgufebis namuSevrebis gaswore-ba Zalian Sromatevadia. vfiqrob, unda Semovides profesoris asi-stentis Stati, romelic daexma-reba mas sagnis organizebaSi _ Tu aseTi dabalansebuli ar iqneba es Sroma, arc profesori iqneba imaze orientirebuli, rom axali kursi gaakeTos. mokled, amiT imis Tqma minda, rom universitetSi saswavlo da samecniero-kvlevi-Ti garemos gaumjobesebas marto

profesoris mimarT moTxovnebis gamkacreba ar uSvelis, is sivrcea Sesacvleli, sadac profesori funqcionirebs~, _ ganacxada man.

`axali regulaciebi ewinaaRmdegeba akademiuri Tavisuflebis princips~

iyo Tu ara amgvari cvlilebe-bi gatareba saWiro da ra konkre-tuli moTxovna daemata aqamde ar-sebul kriteriumebs, am sakiTxze Tsu-is humanitarul mecniereba-Ta fakultetis Zveli msoflios istoriis mimarTulebis profes-ori levan gordeziani ambobs, rom wina periodSi akademiuri perso-nalis valdebulebebi TavisTavad gulisxmobda saswavlo da samec-niero aqtivobas. am kriteriume-biT ki gaCnda minimaluri samec-niero datvirTvis cneba: `akade-miuri personalis valdebulebebi moicavda (da moicavs) pedagogiur da samecniero moRvaweobas. Tu pe-dagogiuri datvirTva, metnakle-bad, mkafiod iyo gawerili (sxva sakiTxia, ramdenad sworad), sa-mecniero muSaobaSi aqamde avto-maturad gveTvleboda yvelaferi is, rasac samecniero angariSSi SevitandiT; Teoriulad SesaZ-lebeli iyo, sulac araferi ar wargvedgina an angariSSi Segveta-na is saqmianoba, rac realurad ar warmoadgens samecniero muSaobis nawils. ar arsebobda konkretu-li moTxovnebi da maTi Sefasebis kriteriumebi. axali regulaci-iT Cndeba minimaluri samecniero datvirTvis cneba da akademiur personals evaleba, drois moce-mul monakveTSi garkveuli saxisa da raodenobis samecniero pro-duqciis Seqmna, rac misasalmebe-li iqneboda, sworad rom ganxor-cielebuliyo~.

levan gordeziani

levan gordezianis azriT, axali regulaciebi akademiuri Tavisuflebis princips da uni-versitetis tradiciebs ewinaaRm-degeba: `Cemi azriT, axali regu-laciebi sruliad gaumarTle-belia mravali TvalsazrisiT. isini ewinaaRmdegeba akademiuri Tavisuflebis princips, mra-valsaukunovan sauniversiteto tradicias da elementarul saR azrsac. am mosazrebas aqvs Tavisi argumentebi: a) sruliad dauS-vebelia profesoris samecniero muSaoba Sefasdes mxolod de-talurad gawerili meqanikuri, Tvladi parametrebiT da, isic, administraciis mier. mTel civi-lizebul samyaroSi profesoris saqmianobas afasebs akademiuri sazogadoeba da am SefasebaSi ga-damwyvetia xarisxis faqtori; b) miuRebelia ormagi standarti, romlis mixedviTac fasdeba sxva-dasxva saqmianoba: Tu saswavlo da administraciul/servisul kom-ponentebSi profesors mxolod

Cvens universitetSi Sesrulebul samuSaos vuTvliT, kvleviT kom-ponentSi sul piriqiT _ gareT Sesrulebuls metad vufasebT _ saerTaSoriso publikacia, konfe-rencia, granti met qulas iZleva, vidre lokaluri aqtivobebi. ara-da, am midgomiT SeiZleba univer-siteti zaraldebodes kidec, Tu misi profesori gareT iyureba da pirdapiri movaleobis Sesrule-bas ucxoeTSi yofnas da ucxour JurnalebSi statiebis beWdvas amjobinebs. Tu saswavlo da admi-nistraciul komponentSi univer-siteti garkveulwilad uzrun-velgvyofs samuSao pirobebiT _ studenti, auditoria da sxv. mec-niereba mTlianad Cvenzea. samec-niero komponentis met-naklebad mkacri kontroli SesaZlebeli iqneba, Tu universiteti mogvcems SekveTas da uzrunvelgvyofs sa-muSao pirobebiT _ laboratoria, wigni, mivlineba im konferencieb-ze, sadac monawileobis miRebas gvTxoven, publikacia Sesabamis JurnalSi, sadac dabeWdvas gv-Txoven, publikaciebis asaxva im saZiebo sistemebSi, sadac mere Zebnas gvipireben: g) axali regu-laciebis mixedviT, mecnierebad iTvleba mxolod produqti _ monografia, statia, moxseneba da sxv., isic, Tu am produqtma dRis sinaTle garkveuli tipis gadar-Cevis Sedegad ixila. teqstis Semdgenlebs, ratomRac, gamorCaT is produqcia, romelic, marTa-lia, ver CaiTvleba viwro gagebiT samecniero produqciad, magram mis Sedgenas gamocdili mecnie-ri sWirdeba _ saxelmZRvanelo, sacnobaro literatura da sxv. _ aseve mravalferovani samecniero saqmianoba, romelic ar daiyvaneba konkretul produqtamde, magram, xSirad produqtze metad ganapi-robebs mecnierisa da misi skolis saxels: d) dokumenti absolutu-rad ar iTvaliswinebs calkeuli dargis Taviseburebebs, rogorc samecniero produqciis Camo-naTvalis, aseve ierarqiis Tval-sazrisiT. mag., humanitaruli mecnierebebisTvis sruliad Seu-ferebelia arsebuli Sefardeba monografiis, statiis, moxsenebis Sesabamisi qulebisa. naSromis Ri-rebulebis SefasebisaTvis gamoi-yeneba is kriteriumebi, romlebic ar aris gavrcelebuli humani-tarul mecnierebebSi (magaliTad, impaqt-faqtori, citirebis inde-qsi, sxvadasxva saZiebo sistemaSi Jurnalis registracia da sxv.). Tavdapirvelad samecniero pro-duqciis CamonaTvalSi ignorire-buli iyo Targmani, teqstis aka-demiuri gamocema, leqsikoni da sxv., xolo Semdgom, TiTqos Cveni SeniSvnebis pasuxad, maT magivrad gaCnda kompromisuli, magram arc mTlad Sinaarsiani Canaweri: „le-qsikografiuli, wyaroTmcodneo-biTi, teqstologiuri kvlevebis amsaxveli monografia“.

profesor levan gordezianis azriT, `es moTxovnebi emsaxure-ba Tsu-is akademiuri personalis saerTaSoriso reitingis (ara im-denad saxelis, ramdenadac sxva-dasxva saZiebo sistemaSi qulebis) zrdas, rac, garkveulwilad gazr-dis universitetis reitingsac. pirvel rigSi, es waaxalisebs sareitingo qulebze nadirobas~, magram, misive gancxadebiT, was-wevs Tu ara es win mecnierebas Tavad universitetSi, Zneli saT-qmelia.

rogor unda daregulirdes mecnieris CarTuloba saswavlo procesSi samecniero kvlevebTan erTad, rogor unda aisaxos es mis datvirTvaSi da aris Tu ara es regulacia am kuTxiT samarT-liani? am sakiTxze levan gorde-ziani acxadebs, rom profesori aucileblad unda iyos CarTuli

samecniero saqmianobaSi, Tumca amisTvis universitetma mas saTa-nado garemo unda Seuqmnas. `uni-versitetSi unda gvqondes akade-miuri garemo, sadac studentic da profesoric Tavs Sin igrZnobs. aq unda iyos pirobebi samecniero muSaobisaTvis. saswavlo pro-gramebi, bakalavriatis donezec ki, unda Seicavdes kvleviT kom-ponents. samagistro da sadoqto-ro programebis ganxorcielebaSi ufro aqtiurad unda CaerTos Tsu-s SemoerTebul kvleviT in-stitutTa potencialic.

profesori aucilebelia iyos mecnieri. misi datvirTvis samec-niero muSaobis komponentSi unda moxvdes, pirvel rigSi, is saqmi-anoba, romelic sauniversiteto cxovrebis nawils Seadgens da kv-levisa da swavlebis integracias emsaxureba: monawileoba sauni-versiteto kvleviT proeqtebSi, doqtorantebis samecniero xe-lmZRvaneloba, sauniversiteto saxelmZRvaneloebisa da sacnoba-ro/damxmare literaturis avto-roba, samecniero publikaciebisa da disertaciebis recenzireba da sxv. unda gavmijnoT kriteri-umebi, romliTac konkursis dros personalis kvalifikacias vad-genT da moTxovnebi, rasac TanamS-romels yoveldRiurad vuyenebT. profesorad ayvanisas viTva-liswinebT pretendentis yvela damsaxurebas _ saerTaSoriso publikaciebs, konferenciebs, wa-myvan universitetebSi wakiTxul leqciebs, premiebs, akademiebis wevrobas, xolo moqmed TanamS-romels vTxovT, pirvel rigSi, muSaobas CvenTan _ leqciebis wakiTxvas, monawileobas Cven kv-leviT proeqtebSi, Cven sabWoe-bsa da kolegiebSi. samwuxarod, arsebuli regulaciebi ver uz-runvelyofs optimalur garemos swavlebisa da kvlevisaTvis~, _ acxadebs igi.

rac Seexeba dargebs, rom-lebSic ar aris bevri maRalrei-tinguli Jurnali (magaliTad, qarTuli filologiaSi), aq pro-fesori levan gordeziani miiC-nevs, rom axali regulacia qarT-velologiis dargebSi momuSave mecnierebs ar ayenebs cud mdgo-mareobaSi, Tumca mainc fiqrobs, rom moTxovnebi maT mimarT, garkveulad, diskriminaciulia: `qarTvelologia aris dargi, rom-lis upirvelesi centri swored Tbilisis saxelmwifo universi-tetia, mTeli msofliodan Tsu-Si modian am dargis Seswavlis msurvelebi. sruli nonsensia, qarTvel mecniers ufro met dam-saxurebad CavuTvaloT ucxo en-aze dabeWdili patara momoxilvi-Ti statia (arada, vin dagibeWdavs ucxoeTSi specialur gamokvlevas viwro qarTvelologiur proble-matikaze?), vidre didi da mniSvne-lovani qarTuli monografia~, _ ambobs igi.

misive azriT, is faqti, rom dadgenileba ZalaSi Sedis 2017 wlidan, garkveul imeds iZleva, rom `am ori wlis manZilze bevri ram Seicvleba sasikeTod _ re-gulaciebic daixveweba, akademi-uri personalic SeeCveva azrs, rom samecniero muSaoba misTvis savaldebuloa, universitetSic gaCndeba pirobebi adgilze serio-zuli samecniero proeqtebis gan-saxorcieleblad~.

2017 wels axali dadgenile-ba ZalaSi Seva. manamde ki uni-versitetma mecnierTa xelSe-wyobisTvis pirveli nabijebi ukve gadadga _ gamocxadda Sida sauniversiteto sagran-to konkursi, romlis Sedege-bic martis bolos gairkveva.

moamzada maia toraZem

mesame gverdidan

diskusia

samecniero saqmianobis gaaqtiurebisken mowodeba da araerTgvarovani reaqciebi

Page 5: -is umaRlesi ganaTlebis ranJirebis sistemaSi ... (2177)-2015_web.pdf · da, amave dros, rTulad aRsaqmel insti- tutad ... masalebSi an krebulSi, romlebic inde-qsirebulia Google Scholar-Si

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

5ekonomikisa da biznesis fakultetze

Tamar dadiani

yvelaferi ase daiwyo:manana xarxelma `rkinis qa-

lamnebi~ Caicva da organiza-ciebSi, bankebsa da biznes-kompa-niebSi kardakar siaruls Seudga TxovniT: `davexmaroT studen-tebs!~ es iniciativa misi keTili neba gaxldaT. `keTilisaTvis mavalTa canica exmarebiano~, _ arsebobs xalxuri gamoTqma da ai, Sedegic _ 18 usaxsro, RvTis anabarad mitovebuli warCinebu-li studenti dafinansebulia! Tsu-is ekonomikisa da biznesis fakultetis III kursis studenti elene jimSeleiSvili madliere-bas ar faravs: `am fondis arse-bobis Sesaxeb rom gavige, Zalian gamexarda. materialurad Zali-an gviWirs da ar megona, rom Cems satkivars gulTan miitandnen da damexmarebodnen. didi madloba `swavlis xelSewyobis fonds~, rom swavlis gagrZelebis saSu-aleba momca~.

Tu rogor moxerxda am saxs-rebis moZieba, `swavlis xel-Sewyobis fondis~ daarseba da ra miznebs emsaxureba fondis damfuZnebelTa iniciativa, amis Taobaze qalbaton manana xar-xels gavesaubreT:

* * *_ garkveuli periodis gan-

mavlobaSi ramdenime profesor-maswavlebeli SeZlebisdagva-rad vexmarebodiT warmatebul, socialurad daucvel studen-tebs. aRmoCnda, rom aseTi stu-dentebis raodenoba gacile-biT bevri aRmoCnda, vidre Cven warmogvedgina. swored aseTma studentebma gadagvawyvetines

me da baton daviT narmanias _ dagvearsebina `studentTa swav-lis xelSewyobis fondi~. maSin batoni daviTi jer kidev ar iyo qalaqis meri. am fondis daarse-baSi monawileobda Tsu-is pro-fesori eka Coxeli, romelmac seriozuli muSaoba gawia fon-dis organizaciuli sakiTxebis mogvarebaSi. A fondis erT-erTi damfuZnebelia II kursis magi-stri sulxan mircxulava, rome-lic xelfasidan fondSi gark-veul Tanxas ricxavs.

saqvelmoqmedo organizacia batoni daviTis idea iyo da igi 2012 wels unda dagvearsebina. magram, mogexsenebaT, is weli politikurad datvirTuli aR-moCnda da mec, daviT narmaniac universitetidan gagviSves. me sakuTar principebs arasdros vuRalateb, amitom xmamaRla va-fiqsirebdi, rom nacionaluri partiis marTvis kursi ar mom-wonda. ar mindoda im qveyanaSi cxovreba, sadac azris xmamaRla gamoTqmis saSualeba ar meqne-boda. roca `qarTulma ocnebam~ gaimarjva, universitetSi orive dagvabrunes. es batoni lados damsaxurebaa. didi madloba mas, rom gverdiT damidga da saSu-aleba momca _ universitets davbrunebodi...

_ fondis saqmianobasa da miznebze visaubroT...

_ `swavlis xelSewyobis fondis~ mizania Tsu-is ekono-mikisa da biznesis fakultetis socialurad daucveli stu-dentebisTvis socialuri gare-mos Camoyalibeba, rac uzrun-velyofs ganaTlebis miRebis xelmisawvdomobas finansuri da materialuri mxardaWeris gziT. fondSi gawevrianeba SeuZ-

lia nebismier adamians, ro-melsac survili aqvs daexmaros socialurad daucvel warmate-bul studentebs.

SevecdebiT fizikuri pire-bis, pirTa jgufebis, biznes-organizaciebis, saganmanaT-leblo dawesebulebebisa da sxva organizebuli warmonaqm-nebis, adgilobrivi marTvisa da TviTmmarTvelobis organoe-bis saqmianobis mobilizebas, raTa moxdes studentebisaTvis konkretuli humanitaruli an gadaudebeli daxmarebis aRmo-Cena. arc erTma warCinebulma da niWierma studentma usaxsrobis gamo universitetSi swavla ar unda miatovos. fondis mizania, aseT studentebs daexmaros da gverdSi daudges.

_ ramdenma mogmarTaT dax-marebisTvis?

_ Cveni fondis saqmianobis Sesaxeb informacia yvela stu-dents eleqtronuli fostiT mivawodeT, sadac gawerili iyo kriteriumebi, romelTa mixed-viTac SevarCevdiT kandidatebs. maT unda warmoedginaT gancxa-deba, piradobis mowmobis asli, studentebis niSnebis furceli da socialurad daucvelis sta-tusis damadasturebeli doku-menti (aseTis arsebobis SemTx-vevaSi).

gancxadebebs viRebT weli-wadSi orjer, gazafxulis da Semodgomis semestris dasawyis-Si, administraciuli registra-ciis dawyebamde 10 dRiT adre.

sul Semosuli iyo 26 gan-cxadeba, romelic ekonomi-kisa da biznesis fakultetis profesor-maswavleblebisgan Seqmnilma komisiam ganixila. sa-boloo gadawyvetilebiT, dafi-nansda 18 studenti. ramdenime maTganis dafinanseba momavali

wlisTvis gadaido. samwuxarod, yvelas dasakmayofileblad ar aRmoCnda sakmarisi Tanxa.

_ rogor moiZieT finanse-bi, vin dagexmaraT?

_ daaxloebiT 200 kompanias mivmarTeT werilobiTi Txov-niT, aqedan mxolod xuTma Ca-gvTvala pasuxis Rirsad. sxva organizaciebsac mivmarTe, sa-krebuloebsac, bankebsac. Sem-deg mivxvdi, rom eleqtronuli fostiT urTierToba arafers mogvitanda. amitom gadavwyvi-teT, oficialuri weriliT pi-radad vxlebodiT maT da daxma-reba gveTxova.

_ saqvelmoqmedo fondebs da saministroebs Tu mima-rTeT?

_ absoluturad yvelas, ma-gram uSedegod. mxolod soflis meurneobis saministro gamogve-xmaura. amisTvis madloba baton oTar danelias (samwuxarod, jerjerobiT Tanxa masac ar Cau-ricxavs). TiToeul saministros rom mizeruli Tanxa gaeRo, ufro meti studentis daxmarebas SevZ-lebdiT. simarTle giTxraT, es 15 000 lari, rac gasuli wlis dekembridan movagroveT, mxo-lod nacnobebis da megobrebis daxmarebiT SevZeliT. saafTia-qo qselma psp-m Cagviricxa 3000 lari. aqve gviTxres, rom, kvar-talurad, gansazRvrul Tanxas gaiReben fondis Sesavsebad.

1000-1000 lari Cagviricxa cnobilma kompaniebma: `na-taxtarma~, `barambom~ da `ze-dazenma~, 1500 lari Cagviricxa kompania `axalma mTvarem’’, madloba amisTvis baton ramin daviTaZes. samwuxarod, bankma `respublikam~ Cagviricxa 2000 lari, `liberTi bankma~ _ 1000 lari, madloba givi WanuyvaZes, romelmac gulTan miitana Cveni satkivari. Tavisi iniciativiT aravin Segvexmiana, is ki arada, pasuxis Rirsadac ar CagvTva-les. daaxloebiT 60 kompania-sTan gvaqvs werili mitanili... guli gvwydeba `Tibisi bankze~. baton mamuka xazaraZes, vax-tang bucxrikiZes da paata Ra-ZaZesac Cveni fakulteti aqvT damTavrebuli... werilic miv-wereT, Tu banki uars ambobs fondSi Tanxebis Caricxvaze, iqneb, pirovnulad mainc mi-

iRoT monawileoba, rogorc Cve-ni fakultetis warmatebulma kursdamTavrebulebma, magram jerjerobiT pasuxi ar migviRia. minda, am saqmeSi TviTmmarTve-lobis wevrebi da studentebic CavrToT. Cveni survilia, am fondis Sesaxeb ufro metma or-ganizaciam da biznesmenma gai-gos. aqve madloba minda gada-vuxado baton daviT narmanias, Tsu-is reqtors, akademikos lado papavas, fakultetis pro-fesor-maswavleblebs.

_ dameTanxmebiT, fondi mx-olod erTjeradi daxmarebiT ver iarsebebs. romelime kom-paniam xom ar gamoTqva mudmi-vad daxmarebis survili?

_ daxmarebam rom sistema-turi xasiaTi miiRos, `zedaze-nisa~ da `barambos~ xelmZRva-nelebs memorandumis gaformeba SevTavazeT. vfiqrobT, dagv-Tanxmdebian. `lilo moli~ fi-qrobs gaaformos fondTan xel-Sekruleba. imedi gvaqvs, rom `visol jgufic~ SemogvierT-deba da dagvexmareba. kaTedris TanamSromlebic gvexmarebian... gvexmarebian agreTve fakulte-tis profesor-maswavleblebi. fondis damfuZneblebi yovelT-viurad vricxavT xelfasidan garkveul Tanxas. daviT narma-niac eZebs gzebs am fondis Se-savsebad. mogexsenebaT, igi po-litikuri figuraa da safrTxi-loa, vinmem es faqti cudad ar gamoiyenos.

fondSi Semosuli Tanxebi ise gavanawileT, rom studente-bis mxridan erTi pretenziac ki ar Semosula. yvela informacia sajaroa da nebismier msurvels SeuZlia misi moZieba. pirvelad 18-ma studentma miiRo daxma-reba. es iseTi kargi da mniSv-nelovani saqmea, rom safakul-teto ki ara, saqveyno da sauni-versiteto unda gaxdes. Cveni iniciativa yvelam unda aita-cos, Tu qveynis kargi momavali da winsvla gvinda. yvelam unda gaigos am fondis arsebobis Se-saxeb, raTa ufro meti studen-tis daxmareba SevZloT.

informacia fondis Sesaxeb SegiZliaT moiZioT `feisbuqis~E saSualebiTac: saqvelmoqmedo organizacia `swavlis xelSewy-obis fondi~ (qarTulad).

SeWirvebuli studentebis dasaxmareblad swavlis xelSewyobis fondi Seiqmna

Tsu-Si saqvelmoqmedo organizaciam `swavlis xelSewyobis fondi~ saqmianoba sul cota xnis win daiwyo da ukve 18 war-Cinebuli studenti daafinansa.

fondis damfuZneblebi arian Tsu-is profesori, Tbilisis meri daviT narmania, Tsu-is ekonomikisa da biznesis fakultetis asistent-profesori manana xarxeli, asocirebuli profesori eka Coxeli da Tsu-is magistranti sulxan mircxulava.

Tsu-is ekonomikisa da biznesis fakultetis profesorebisa da studentebis iniciativiT Seqmnili saqvelmoqmedo fondi fakultetis warCinebul, magram xelmokle studentebs daex-mareba. komisiis gadawyvetilebiT, fondSi mobilizebuli TanxiT warmatebul da finansurad SeWirvebul studentebs daufinansde-baT swavla, daeniSnebaT stipendia an miecemaT sxva materialuri resursebi.

Tamar aslanikaSvili

Tbilisis saxelmwifo universitetis biblio-TekaSi mini xmis Camweri

studia Seiqmna, sadac usinaT-lo studentTaTvis saxelmZ-Rvaneloebis audio-versias Caiweren. am studiis daarsebis idea biblioTekis direqtors zurab gaiparaSvils gauCnda. man, rogorc amerikis SeerTe-buli Statebis gacvliTi pro-gramis wevrma, amave programis koordinatorebs mimarTa dax-marebisTvis, romelTac mini audio-studiis Sesaxeb proeqti warudgina da dafinansebac mi-iRo. usinaTlo studentebisT-vis saxelmZRvaneloebis `gaxmo-vanebis~ ideas biblioTekis Ta-namSromlebisa da studentebis saxiT moxaliseebic gamouCnd-nen.

yvelaferi ase daiwyo: Tsu-is studenti esma gumberiZe universitetSi xeljoxiT ga-daadgildeba. igi ukve kargad icnobs universitetis deref-nebs da auditoriebs. esmam erovnuli gamocdebi brailis meTodiT Caabara, magram uni-versitetSi am meTodiT swavlis gagrZeleba SeuZlebeli iyo. esmas Tsu-is biblioTekis Ta-namSromlebi amoudgnen mxarSi. Sedga specialuri cxrili, rom-lis mixedviTac usinaTlo stu-dents biblioTekis TanamSrom-lebi rigrigobiT ukiTxavdnen saxelmZRvaneloebs. `brailis wigni mouxerxebelia sauni-versiteto realobaSi. erTi moculobiTi gverdis teqsti brailSi 3-4 gverds ikavebs. Sesabamisad, erTi gverdis wa-kiTxvac 3-4-jer met dros moi-Txovs~, – ambobs esma gumberiZe. usinaTlo studentis Sefase-

biT, saxelmZRvaneloebis audio Canawerebi mas swavlas gauadvi-lebs. aucilebeli ar iqneba bi-blioTekaSi konkretul dros misvla. mas SeeZleba gaxmovane-

buli saxelmZRvaneloTi saxl-Si, damoukideblad imuSaos.

proeqtis koordinatori meka goCiaSvili ambobs, rom ukve dasrulda erT saxelmZR-

vaneloze muSaoba. es gaxlavT korneli kekeliZis da aleq-sandre baramiZis `Zveli qarTu-li istoria~. amJamad mimdina-reobs merab turavas `sisxlis samarTlis~ zogad nawilze mu-Saoba. bunebrivia, saxelmZRva-neloebis audio versiis Cawera did dros moiTxovs. amitomac, rogorc zurab gaiparaSvili aRniSnavs, specialistebTan konsultaciis Semdeg Sedga ZiriTadi da aucilebeli sa-xelmZRvaneloebis sia. dagegmi-lia damatebiTi saxelmZRvane-loebis Cawerac. `universite-tis biblioTekaSi usinaTloTa dasaxmareblad saxelmZRvane-loebis gasaxmovanebeli stu-dia momavalSic aqtiurad imu-Savebs. wignebs ra gamolevs. es mudmivi proeqtia~, _ acxadebs biblioTekis direqtori zurab gaiparaSvili.

Tsu-is biblioTekis proeqti usinaTlo studentebisTvis

manana xarxeli

Page 6: -is umaRlesi ganaTlebis ranJirebis sistemaSi ... (2177)-2015_web.pdf · da, amave dros, rTulad aRsaqmel insti- tutad ... masalebSi an krebulSi, romlebic inde-qsirebulia Google Scholar-Si

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

6

iyenebT Tu ara universitetis eleqtronuli fostis misamarTs?

marina gariSvili,iuridiuli fakultetis profesori:

_ Tbilisis universitetis eleqtronul fostas, ra Tqma unda, viyeneb. studentebsac am misamarTs vuTiTeb.

besarion zoiZe,iuridiuli fakultetis profesori:

_ universitetis ele-qtronuli fostis momxmare-beli var. rogor muSaobs? xan ase, xan ise... adre ufro kar-gad muSaobda.

akaki yulijanaSvili,humanitarul mecnierebaTa fakultetis profesori:

_ karga xania, rac es fo-sta maqvs. mas mere, rac gakeT-da, ukmayofilo ar var. gamar-Tulad muSaobs.

diana berekaSvili,iuridiuli fakultetis asistent-profesori:

_ sauniversiteto saqmi-anobaSi mxolod universite-tis fostas gamoviyeneb.

Tamar gagoSiZe,fsiqologiisa da ganaTlebis mecnierebaTa fakultetis dekani:

_ universitetis ele-qtronul fostas aqtiurad viyeneb. Tumca erTi momentia, roca minda didi masalis gag-

zavna, sxva piradi fostiT vg-zavni, radgan universitetis eleqtronul fostas uWirs didi moculobis masalis gag-zavna.

bondo qobulia,medicinis fakultetis profesori:

_ mxolod sakuTar ele-qtronul misamarTs viyeneb ukve didi xania.

Salva gogiaSvili,ekonomikisa da biznesis fakultetis asocirebuli profesori:

_ ZiriTadad Cems pirad fostas vxsni, aseve universi-tetisasac. sxvanairad ar ga-mova.

amiran berZeniSvili,socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis asocirebuli profesori:

_ universitetis ele-qtronuli fostis misamarTs ar viyeneb. sxva fostis misa-marTi maqvs, romlis Sesaxebac ufro ician da amitom ar vsar-geblob universitetis ele-qtronuli fostiT.

fiqria asaniSvili,socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis asocirebuli profesori:

_ aqtiurad viyeneb uni-versitetis eleqtronul

fostas. axla sazRvargareT vimyofebi, SesaniSnavad mu-Saobs. problema ar maqvs.

levan gordeziani,humanitarul mecnierebaTa fakultetis profesori:

_ Tsu-is fostas Tavidan-ve viyenebdi, maSin jer kidev kargad ar iyo gamarTuli. axla sayveduri ar meTqmis. idealurad ar muSaobs, ma-gram...

Teimuraz leJava,zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakultetis profesori:

_ viyeneb Cveulebrivad. problema ar maqvs. gamarTu-lad muSaobs da kmayofili var.

Tamar dolbaia,socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis dekani:

_ yovelTvis viyenebdi universitetis eleqtronul fostas. rac dekani gavxdi, mxolod am fostiT vsar-geblob. adre iyo problemebi, axla kargad muSaobs.

nino Ciqovani,humanitarul mecnierebaTa fakultetis profesori:

_ pirad (sxva) eleqtro-nul fostas ufro aqtiurad vxsni. Tsu-is fostas ki yovel

sargeblobs Tu ara sauniversiteto sazogadoeba universitetis eleqtronuli

fostis misamarTiT ( - - - @tsu.ge)

`Cveni profesorebi tsu.ge-ze Tavisi misamarTiT ar sargebloben. Cven rogor gavigoT, romeli fosta aqvT maT? arada xSirad gvWirdeba maTTan kontaqti – xan informaciis misawodeblad, zogjer raRac gancxadebis gasavrceleblad an mosawvevad sxvadasxva

RonisZiebaze! rogor vaiZuloT, rom erTian sivrceSi iyos yvela Tavmoyrili da wvdoma gagviadvildes? nuTu aseTi Znelia – sakuTari universitetis veb-gverdis fostiT isargeblo da yoveldRiurad amowmebde Sens fostas? amasac brZaneba xom ar unda sWirdebodes?!~ – aRniS-na Tsu-is reqtorma lado papavam preskonferenciaze, romelzec universitetis veb-gverdis ganaxlebis Temasac Seexo.

gazeT `Tbilisis universitetis” redaqcia dainteresda, marTlac, ramdenad aqtiurad iyeneben profesor-maswavleblebi universitetis eleqtronul misamarTs _ (- - - @tsu.ge)-s? aRmoCnda, rom gamokiTxulTa umetesoba intensiurad moixmars am misamarTs da misi muSaobiT kmayofilia. arseboben ukmayofiloebic, romelTac ar moswonT fostis teqnikuri gamarTulo-ba. SeniSvna gamoiTqva, rom Tsu-is eleqtronuli fostiT didi moculobis masalebis gagzavna SeuZlebelia. profesor-maswavlebelTa nawili, universitetis fostas mainc sxva eleqtronul misamarTs amjobinebs, radgan maTi `adrindeli misamarTi” farTo wreebisTvis ufro nacnobia.

dazusteba

_ es gaxlavT saerTaSoriso samecniero indeqsifikatoris mier miniWebuli impaqt-faqtori (International Scientific Indexing ISI). gasul wlebSi amave saerTaSoriso indeqsifikatoriT Jurnal `moam-bis~ maCvenebeli iyo 3.520, xolo 2014 wlisTvis aris 3.849, rac aR-niSnul gamocemaSi gamoqveynebu-li masalebis Tu statiebis maRa-li kvalifikaciis, samecniero Ri-rebulebisa da originalurobis damadasturebelia.

amgvar koeficients ramdenime mecnierebametruli organizacia angariSobs, maT Soris sayovel-Taod miRebulia impaqt-faqtori, romelsac aqveynebs samecniero informaciis instituti (Institute for Scientific Information, ISI). es insti-tuti 1992 wels SeiZina korpora-cia tomson-roitersma (Thomson-Reuters) da dRes mas `Thomson Scien-tific~ ewodeba; es impaqt-faqtorebi yovelwliurad ibeWdeba Jur-nalSi `Journal Citation Report” (JCR)”. saqarTvelodan, msoflios 10 aTasamde sxva JurnalTan erTad, mis siaSi Sesulia: `saqarTvelos maTematikuri Jurnali~ _ Georgian Mathematical Journal~ (2013 wels misi

impaqt-fatoria 0.340), romelic daarsebulia saqarTvelos mec-nierebaTa erovnuli akademiis da razmaZis maTematikis institutis mier, agreTve `homotopiis da ms-gavsi struqturebis Jurnali~ _ Journal of Homotopy and Related Struc-tures (2013 wlis impaqt-faqtori aris 0.238), romelsac erTob-livad gamoscemen maTematikur mecnierebaTa Tbilisis centri da londonis universitetis gamom-cemloba.

Cveni akademiis `moambes~ ukve vxedavT daaxloebiT 0,2-is toli maCveneblebiT skopusis SJR Camo-naTvalSi `saqarTvelos maTemati-kuri Jurnalis~ da `saqarTvelos samedicino Jurnalis~ gverdiT; aRsaniSnavia, rom am samive Jur-nalis mTavari redaqtorebi Cveni akademiis namdvili wverebi gio-rgi kvesitaZe, ivane kiRuraZe da lavrenti managaZe arian.

am sakiTxebze gazeT `saqarT-velos respublikaSi~ vrceli werili _ `kidev erTi saerTaSo-riso aRiareba~ _ gamoaqveyna sa-qarTvelos mecnierebaTa erovnu-li akademiis akademikos-mdivanma irakli Jordaniam.

gazeTma `Tbilisis universitetma~ mimdinare wlis meore no-merSi (27 Tebervali, 2015 weli; N2) gamoaqveyna saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis pres-samsaxuris mier

momzadebuli werili `saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli aka-demiis gamocemas maRali donis impaqt-faqtori (3.849) mieniWa~.

vinaidan aRniSnulma informaciam doqtorantebSi didi dain-tereseba, xolo sauniversiteto sazogadoebaSi kiTxvebi gamoi-wvia, gTavazobT akademiis pres-samsaxuris ufrosis naTia vadaWkorias komentars:

meore dRes. adre iyo teqni-kuri Seferxebebi. ukve weli-wadze metia, rac gamarTulad muSaobs.

vaxtang imnaiSvili,humanitarul mecnierebaTa fakultetis profesori:

_ ar viyeneb. saerTod ar imuSava universitetis fo-stam. did xans vmuSaobdi uc-xoeTSi. maT Cemi piradi fosta ician da sul pirad misamarT-ze migzavnian informacias. mindoda universitetis fo-sta gamomeyenebina, mivedi ki-dec _ vTxove gaesworebinaT,

mainc ar imuSava. Tu gamarTa-ven, movixmar.

elguja meqvabiSvili,ekonomikisa da biznesis fakultetis profesori:

_ xSirad ar mWirdeba, magram saWiroebisamebr miv-marTav, ufro universitetis Sida komunikaciisTvis.

iaSa mesxia,ekonomikisa da biznesis fakultetis profesori:

_ universitetis fostas yoveldRe vxsni. pretenzia ar maqvs.

P.S. gamokiTxvis Tanaxmad, universitetis ele-qtronuli fostiT umetesoba sargeblobs, magram redaqciis gamocdilebidan gamomdinare SegviZ-lia ganvacxadoT, rom xSirad profesor-maswav-leblebisTvis (@tsu.ge)-ze gagzavnil Cvens weri-lebs, Setyobinebebs Tu gamokiTxvebs naklebad Tu exmaurebian xolme. amdenad, sasurvelia, yve-lam moixmaros universitetis eleqtronuli fo-sta, raTa komunikacia gaadvildes.

Page 7: -is umaRlesi ganaTlebis ranJirebis sistemaSi ... (2177)-2015_web.pdf · da, amave dros, rTulad aRsaqmel insti- tutad ... masalebSi an krebulSi, romlebic inde-qsirebulia Google Scholar-Si

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

7

dali osefaSvili,socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis profesori:

_ Cemi aziT, Tsu-is veb-gverdze ufro advilad unda SeiZlebodes informaciis mo-poveba. gansakuTrebiT es exeba im dadgenilebebs, romlebSic cvlilebebia Sesuli. garda amisa, sasurvelia, veb-gverdi vizualurad kidev ufro mim-zidveli da saintereso iyos.

gamravalferovnebas moi-Txovs veb-gverdis inglisu-renovani versiac, raTa eras-musisa Tu sxva gacvliTi pro-gramebis monawile ucxoelma profesorebma, aseve, studen-tebmac, dainteresebis SemTx-vevaSi, SeZlon maTTvis saWiro informaciis mopoveba. momwons is siaxle, rom Cveni fakulte-tebis veb-gverdze inglisurad ganTavsda profesorebis sa-xel-gvarebi da eleqtronuli fosta. sasurvelia, daematos profesorTa mokle biogra-fiebi da reziumeebic, sadac gamoCndeba maTi saswavlo kur-sebic da kvlevis interesebi. es ucxoel kolegebs, doqtoran-tebsa Tu post-doqtorantebs kontaqtebis damyarebaSi daex-mareba~.

naTia kupraSvili,socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis profesori:

_ Tsu-is veb-gverdze mom-wons foni (advilad aRqmadia informacia da Tvals ar Rlis), aseve kargad muSaobs Zebnis re-Jimi.

mimaCnia, rom gverdi zed-metad oficialur, ufro samTavrobo uwyebebis gverds hgavs da sWirdeba `gaadamian-ureba~, martivi da gasagebi sa-Taurebi, maT Soris oficialu-ri dokumentebis `dalinkvis~ drosac. umjobesia, Candes meti informacia studentebisTvis da Tavad studentebic figuri-rebdnen ufro met gamoqveyne-bul masalaSi.

manana xaCiZe,zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakultetis profesori:

_ didi bodiSiT mogaxse-nebT, rom Tsu-is veb-gverdi kritikas ver uZlebs. miTume-tes, Tu gaviTvaliswinebT im fa-qts, rom Cveni kursdamTavrebu-lebi warmoadgenen saqarTvelo-Si informaciuli teqnologie-bis liderebs _ namdvilad ar gvekadreba vizualurad, stru-qturulad da teqnologiurad gadawyvetili aseTi gverdi.

gverds ar gaaCnia logiku-rad dalagebuli ierarqiuli struqtura da Tu momxmarebel-ma zustad ar icis _ sad unda moiZios misTvis saWiro infor-macia, amis gakeTeba TiTqmis SeuZlebelia.

absoluturad formalur xasiaTs atarebs Zebnis Rilaki. gaurkvevelia _ ra wess iyenebs Zebnisas.

veb-gverds, aseve, aklia be-vri informacia, romelic sa-surveli da xSir SemTxvevaSi aucilebelia universitetis reitinguli parametrebis Se-safaseblad (samwuxarod, rigi sareitingo sistemebi am faqto-rebs iTvaliswineben).

did problemas warmomad-gens inglisurenovani mxare. ra Tqma unda, ar aris aucilebeli zust asls warmoadgendes in-glisurenovani versia, magram ZiriTadi informacia unda iyos. es xels Seuwyobs universitetis Sesaxeb sazogadoebas sruli warmodgena Seeqmnas.

TvalSi sacemia isic, rom universitetis akademiur per-sonalze biografiuli mo-nacemebi ar devs – mxolod saxe-li da gvari ki, zogierTisTvis, arafris metyvelia. nuTu es aseTi rTuli saqmea – TiToeu-lis Sesaxeb Seagrovon biogra-fiuli cnobebi da veb-gverdze ganTavsdes?

Tamar kezeli,medicinis fakultetis profesori:

_ dReisaTvis veb-gverdis struqtura damakmayofilebe-lia, misi gamoyenebisas Sefer-xeba ar gvaqvs, informacia met-naklebad xelmisawvdomia.

nata yazaxaSvili,medicinis fakultetis profesori:

_ Tsu-is el-fostaze Zne-lia parolis Secvla. vfiqrob, teqnikurad gamarTvas moiT-xovs. veb-gverds rac Seexeba, didad pretenziuli ar var, magram informaciis moZiebis kuTxiT SeiZleba ufro gamarti-veba. aseve, Ziebis banerebs SeiZ-leba daematos fotogalerea, video-turebi fakultetebis mixedviT. ucxoelebTan xSirad gvaqvs Sexvedrebi da maT ainte-resebT informacia Tsu-is Se-saxeb. visaubreb uSualod Cems fakultetTan dakavSirebiT, gvaqvs sakmaod bevri sabazo da-wesebuleba _ klinikebi, sadaz-Rvevo kompaniebi, kvleviTi in-stitutebi, gvyavs potenciuri damsaqmeblebi, rac saswavlo procesTan kavSirSia. amis Se-saxeb informacia ki Cvens veb-gverdze ar devs.

daviT bostoRanaSvili,iuridiuli fakultetis profesori:

_ aqtiurad viyeneb veb-gverds. aqedan gamomdinare arafers gansakuTrebuls ar Sevcvlidi. vgulisxmob, ro-gorc zogadad Tsu-is veb-gverds, aseve, konkretulad, iuridiuli fakultetisac. marina gariSvili,iuridiuli fakultetis profesori:

_ vfiqrob, rom sanam veb-gverds Secvlidnen, ukeTesi iyo. axla informaciis moZieba bevrad rTulia, amitom gamar-tivebas saWiroebs. zogadad, Cveni universitetis veb-gverds sakmaod xSirad viyeneb.

eTer xaraiSvili,ekonomikisa da biznesis fakultetis profesori:

_ Tsu-is veb-gverdis dade-biTi mxarea navigaciis sistema. pirvel gverdze informaciis ganlagebis struqtura misaRe-

bia. Tumca, TiToeuli maTganis gaxsnis Semdeg sainformacio resursebis naklebobaa. maga-liTad, sasurvelia iyos meti bmulebi eleqtronul biblio-Tekebze, aseve, gverdi SeiZle-ba gaxdes kargi sainformacio wyaro studentebisaTvis, aseve profesorebisTvis sxvadasxva saerTaSoriso iniciativebSi monawileobis misaRebad. auci-lebelia gaizardos sainforma-cio monacemTa bazebi studente-bisaTvis kaTedrebis mixedviT. magaliTad, studentma advilad unda SeZlos kaTedris Sesabami-si gamocdebis programebisa da Sefasebis kriteriumebis, si-labusebisa da leqciebis, aseve, saxelmZRvaneloebis eleqtro-nuli versiebis moZieba.

veb-gverdze arsebuli zo-gierTi informacia moZvelebu-lia. saWiroa, Sesabamisma sam-saxurebma SeimuSaon da fakul-tetebma icodnen informaciis saxeobebs mixedviT maTi ganax-lebis ganrigi.

saWiroa momxmareblebisTvis qarTul enaze arsebuli infor-maciebis inglisurenovani ver-siebis miwodebac.

veb-gverdi warmoadgens Cvens savizito baraTs ara mar-to Sida momxmareblebisTvis, aramed saerTaSoriso sivrci-sa da abiturientebisTvisac. Sesabamisad, vizualurad efe-qtiani da Sinaarsobrivad dat-virTuli kargi veb-gverdi Tbi-

lisis saxelmwifo universite-tisaTvis iqneba warmatebisa da saukeTeso reputaciis SenarCu-nebis winapiroba.

Tina margalitaZe,humanitarul mecnierebaTa fakultetis profesori:

_ universitetis axali veb-gverdi sakmaod amomwurav informacias iZleva universi-tetis saqmianobis da praqtiku-lad yvela aspeqtis Sesaxeb _ kerZod, misi istoriis, marTvis organoebis, aseve fakultete-bis, samive safexuris saswavlo programebis, universitetSi ganxorcielebuli da mimdinare samecniero kvlevebis, muzeume-bis, biblioTekebis Sesaxeb da sxva. veb-gverdze aseve ope-ratiulad ideba informacia mimdinare ambebis, sxvadasxva RonisZiebebis Sesaxeb, rac uni-versitetSi tardeba. saWiro in-formaciis moZieba veb-gverdze sakmaod advilia.

Cemi azriT, rig SemTxvevaSi veb-gverdis calkeul rubrikas feradovneba da fotoebi aklia. mag. rubrika _ universitetis istoria, bevrad saintereso iq-neboda mas universitetis dam-fuZneblebis, pirveli leqto-rebis fotoebi rom axldes.

Cemi survilia universite-tis veb-gverdebze gamoiyos adgili, sadac etapobrivad gan-Tavsdeba universitetis profe-sorebis video-leqciebi an cal-keuli saleqcio kursebi.

giorgi yifiani,fsiqologiisa da ganaTlebis mecnierebaTa fakultetis profesori:

_ Tsu-is veb-gverds xSirad viyeneb, magram misi gaumjobe-seba bevri ramiT SeiZleba. maga-liTad, amoqmeddes siaxleebis gagzavnis avtomaturi reJimi, gakeTdes veb-gverdis inglisu-renovani versia. es aucileblad gasakeTebelia, radgan ucxo-elebisaTvis Cveni universite-tis Sesaxeb informacia praqti-kulad xelmiuwvdomelia.

aleqsandre gamyreliZe,zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakultetis profesori:

_ samwuxarod, Cveni univer-sitetis veb-gverdi naklebad informaciulia. ucxo adamians (gansakuTrebiT araqarTuleno-vans) ar aqvs TanamSromlebis, kaTedrebis, mimarTulebebis, fakultetebis Sesaxeb infor-maciis miRebis saSualeba. al-baT ukeTesi iqneboda, Tu yvela TanamSromels (an mimarTulebis erT warmomadgenels mainc) in-formaciis Sesabamis veb-gver-dze ganTavsebis SesaZlebloba eqneba _ es informaciis swraf ganaxlebas Zalian Seuwyobs xels. informaciis ganTavsebis garda, Zalian mniSvnelovania Zlieri saZiebo sistemis Seqm-nac, raTa dainteresebul pirs rogorc Tematikis, aseve gvare-bis mixedviT SeeZlos informa-ciis povna.

garda amisa, ukeTesi iqneba, Tu momaval studentebs ufro cocxal da xelmisawvdom in-formacias SevTavazebT Cveni universitetis cxovrebisa da saswavlo procesis Sesaxeb.

moamzadanato obolaZem

Tsu-is veb-gverdi gaumjobesebas saWiroebs

Tbilisis saxelmwifo universitetis veb-gverdis Sesaxeb mravali gansxvavebuli mosazreba arsebobs. damokide-buleba araerTgvarovania, Tumca yvela Tanxmdeba, rom

Tsu-is eleqtronuli saxe gaumjobesebas saWiroebs. amisTvis Tbilisis saxelmwifo universitetis sainformacio teqnolo-giebisa da sazogadoebasTan urTierTobis departamentebma muS-aoba ukve daiwyes.

`Tsu-is veb-gverdis problema or nawilad iyofa – teqnikuri da Sinaarsobrivi. saWiroa cvlilebebis ganxorcieleba, ris Sede-gadac yvela dainteresebuli pirisTvis veb-gverdze informacia xelmisawvdomi da advilad mikvlevadi iqneba. vvaraudobT, rom ramdenime TveSi muSaobas davasrulebT. aqve davamatebdi, veb-gverdi ganaxlebas mudmivad saWiroebs da es ganviTarebadi pro-cesia~, _ ganacxada sainformacio teqnologiebis departamentis ufrosma tariel zarandiam.

aqve gTavzobT Tsu-is veb-gverdis Sesaxeb Tbilisis saxelm-wifo universitetis akademiuri sazogadoebis warmomadgenlebis mosazrebebs. tariel zarandia

Page 8: -is umaRlesi ganaTlebis ranJirebis sistemaSi ... (2177)-2015_web.pdf · da, amave dros, rTulad aRsaqmel insti- tutad ... masalebSi an krebulSi, romlebic inde-qsirebulia Google Scholar-Si

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

8

stud-etikigazeT `Tbilisis universitetis~ studenturi CanarTi #11

2012 wlidan staJirebis kredit-kursis programa Jurnalistikisa da masobrivi komunikaciis praqtikuli disciplinebis jgufs miekuTvneba. Tanamedrove Jurnalisturi swavlebis standartebi Teoriuli da praqtikuli sagnebis sinTezs moiTxovs. aRniSnuli kursis farglebSi studentebi universi-tetSi miRebul Teoriul da praqtikuli codnas sxvadasxva media organizaciebSi iRrmaveben.

rogorc ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis Jur-nalistikisa da masobrivi komunikaciis mimarTulebis xelmZRvaneli, profesori mariam gersamia ambobs, staJireba, romels-ac universiteti students sTavazobs, kursdamTavrebulis dasaqmebas namdvilad exmareba – „Cveni studentebi yovelTvis gadiodnen staJirebas sxvadasxva media sa-SualebebSi, Tumca amaSi kredits ar iRebd-nen. ukve ramdenime welia, rac staJirebis kredit-kursebi Cveni saswavlo gegmis nawilia (tele, radio, beWduri mediis mi-marTulebiT) da staJirebaSi studentebi 4 da 5 kredits iReben. gvaqvs gaforme-buli araerTi memorandumi. staJireba kursdamTavrebulis dasaqmebas namdvilad exmareba. amis magaliTebi gvaqvs, Tumca es ar aris media organizaciis valdebuleba. zogadad, kompetenciebze dafuZnebuli ganaTlebis ganviTarebisTvis, staJirebis mravalferovani da amasTan, xarisxiani Se-Tavazebaa mniSvnelovani“.

staJirebis kredit-kursi miznad isaxavs studentebma, praqtikosi Jurna-listebis daxmarebiT, realur Jurnali-stur garemoSi SeZlon muSaoba, SeiZinon da daxvewon praqtikuli unar-Cvevebi.

staJirebis kredit-kursis „samauwy-eblo media – televizia“ xelmZRvaneli xaTuna kaWarava CvenTan saubrisas aR-niSnavs, rom studentebi Jurnalistebis rangSi muSaoben da, gadacemis formati-dan gamomdinare, asruleben sxvadasxva davalebebs, monawileoben gadacemebis dagegmvaSi, siuJetebisTvis masalis mo-povebaSi, gadaRebasa da montaJSi – „kre-dit-kursi studentebs realur profe-siul garemosTan adaptaciaSi, Jurna-listisTvis aucilebeli unar-Cvevebi daxvewaSi exmareba, rac maT mediabazar-

ze damkvidrebisa da karieruli winsv-lis saSualebas miscems. staJirebis kre-ditkursis gavlis Sedegad studentebs gaaCniaT garkveuli profesiuli gamoc-dileba, praqtikuli unar-Cvevebi, ician kolegebTan urTierTobis standartebi, avlenen Tavian profesiul SesaZleblo-bebs, rac maT dasaqmebaSi exmareba.“ – am-bobs xaTuna kaWarava.

staJirebas studentebi sxvadasx-va mediaorganizaciebSi gadian, sadac profesionali Jurnalistebi aswavlian maT gundur da damoukidebel muSaobas, cdiloben davalebebi individualurad, konkretuli studentis unarisa da Se-saZleblobebis Sesabamisad SeurCion. staJirebis monitoringi kredit-kursis xelmZRvanelis mier xorcieldeba. sta-Jirebis periodSi studenti specialu-rad Sedgenil kiTxvars orjer avsebs, sa-dac kredit–kursis mimdinareobas, sta-Jirebis sust da Zlier mxareebs aRwers.

rogorc mimarTulebis saswavlo de-partamentis xelmZRvaneli ana zaqaraia

ambobs staJirebis kredit–kursebis (tele, radio da beWdur mediaSi) gasav-lelad aucilebeli wina piroba aris is, rom studentis aucileblad unda iyo damamTavrebel kursze, hqondes gavli-li beWduri da samauwyeblo mediis dis-ciplinebis Teoriuli da praqtikuli sa-gnebi (romlebSic miRebuli unda hqondes aranakleb 85 qulisa), unda SeeZlos masa-lis mopoveba, teqstze muSaoba, masalis gadaReba, siuJetis damontaJeba da a.S.

mariana babaiani im studentebidan erT-erTia, romelmac 2014 wels saqarT-velos regionul mauwyebelTa asocia-ciasa (GARB) `radio TavisuflebaSi~ staJirebis kredit-kursi gaiara. mariana dRes sazogadoebriv mauwyebelSi kore-spondentad muSaobs. ̀ SeuZlebelia 1 Tve-Si miiRo gamocdileba, romelic dagex-mareba, dasaqmde Seni profesiiT, gansa-kuTrebiT maSin, rodesac staJirebasTan erTad universitetSi giwevs siaruli, magram staJirebis kursebi studentebs profesiuli unar-Cvevebis gaRrmavebaSi

namdvilad exmareba. am dros uSualod akvirdebi Jurnalistebis muSaobis pro-cess, Senc iReb monawileobas, rac, vfi-qrob, yvelaze mniSvnelovania. swavlob ramdenad mniSvnelovania dedlainis dacva. Tumca dro, romelic gamoyofi-lia staJirebis gavlisTvis, aris arasak-marisi. JurnalistisTvis yvelaze mniSv-nelovani aris praqtika, muSaoba im gare-moSi sadac apireb, rom momavalSi Tavi daimkvidro. nebismier damsaqmebels sWirdeba gamocdili kadri. Sesabamisad, vfiqrob, 1 Tviani gamocdileba arafe-ria“, – ambobs mariana.

Tamar vaxtangiSvili, Jurnalistiki-sa da masobrivi komunikaciis mimarTu-lebis 25 studentis msgavsad, apirebs staJirebis kursi televiziaSi gaiaros – „televiziis staJirebis kredit-kurs-ze did imedebs vamyareb, es kursi maqsi-malurad unda dagvexmaros sasurvel kadrad CamoyalibebaSi. Tumca, 1 Tvis va-daSi, Tanac damamTavrebel kursze, ram-denad SesaZlebelia, ar vici“, – ambobs igi.

rogorc aRvniSneT, mimarTulebaze aseve gaxsnilia radios da beWduri me-diis staJirebis kredit-kursebi. pra-qtikul saqmianobas studentebi radioSi (memorandumis farglebSi) radio `for-tunaSi~ gadian, xolo beWdur mediaSi maT Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi `Tbilisis universiteti~ exmare-baT.

Jurnalistikis mimarTulebis stu-dentebi kiTxvaze – ramdenad uwyobs xels universiteti studentebis staJi-rebas da dasaqmebas da ramdenad mniSv-nelovania maTTvis praqtikuli kursebi? – pasuxic erTi aqvT da imazec erTxmad Tanxmdebian, rom staJirebis erTTviani kursi, Tanac damamTavrebel safexur-ze, kargia, magram _ arasakmarisi. isini imeds itoveben, rom momavalSi meti me-diasaSualeba dainteresdeba studente-bisTvis xelSewyobiT da momavali Jurna-listebi xarisxian praqtikul gamocdi-lebas miiReben.

naTia suxitaSvili,Tsu-is socialur da politikur

mecnierebaTa fakultetis studenti

uwyobs Tu ara staJireba xelsstudentis dasaqmebas

„7 semestris ganmavlobaSi, mxolod 2 semestrSi mqonda praqtikul saqmiano-basTan Sexeba, aqedan gamomdinare, staJirebis kredit-kursze did imedebs vamyareb. ver vityvi, rom am kursis gavlis Semdeg dasaqmeba advili iqneba.

Tumca, msgavsi kursebi dasaqmebisken gadadgmuli didi nabijia“, – es is pasuxia, romelsac ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis Ju-rnalistikisa da masobrivi komunikaciis mimarTulebis uklebliv yvela studenti gagcemT kiTxvaze, Tu ramdenad uwyobs xels universiteti studentebis staJire-basa da dasaqmebas da ramdenad mniSvnelovania maTTvis praqtikuli kursebi - am Sem-TxvevaSi staJirebis kredit-kursi.

giorgi koraSvili,iuridiuli fakultetis studenti:

_ SemiZlia vTqva, rom Cems fakul-tetze leqtorebis 95% yvelanairad magaria, ra Tqma unda, SeiZleba iyvnen cudi leqtorebic. msmenia, rom gvyavs ramdenime iseTi leqtoric, romlebic sagnis azrze ar arian da rogor gaxdnen leqtorebi _ egec sakiTxavia. Tumca, piradad me, aseTebTan ar mqonia Sexeba. studentebsac ar asxvaveben erTmaneTis-gan raime niSniT, yvelasTan erTnairi da-mokidebuleba aqvT.

badri kobiaSvili,socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis studenti:

_ xSirad problema leqtorebis upasuxismgeblobaSia. es leqciebisa da seminarebis gacdenaSi da arajerovnad Sesworebul naSromebSi, vlindeba. vfi-qrob, zogjer uyuradRebod asworeben naSromebs. xandaxan STabeWdileba mrCe-ba, rom leqtors naSromi naxevrad aqvs wakiTxuli. xandaxan vxvdebi, rom raRac ver davwere srulyofilad da amis mi-

uxedavad, maqsimalur Sefasebas viReb, es maeWvebs xolme. umeteswilad ki mqonia SemTxveva, roca silabusi, leqciebis Te-matika da procesi sruliad ar Seesabame-boda erTmaneTs. rac Seexeba leqciis process, mimaCnia, rom sakmaod saintere-soa, radgan leqtorebs codna namdvi-lad ar akliaT.

Tamar doRaZe,socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis studenti:

_ piradad me Zalian kmayofili var, momwons leqciebi. leqtorebi ar ata-reben leqciebs, mxolod imitom, rom ubralod Catardes, maTi mizania, rom Cven rac SeiZleba meti saintereso in-

formacia mogvawodon. ZiriTadad kmayo-fili var, magram xandaxan aris SemTxve-vebi, rodesac testebi SedarebiT rTu-lia, Tumca es Cemi azria.

nino gogolaZe, humanitarul mecnierebaTa fakultetis studenti:

_ problemad mimaCnia, rodesac le-qtori agvianebs, an acdendes. zogjer xdeba, rom leqciebze studentebTan araprofesionalurad iqcevian (zog le-qtorze maqvs saubari), ar ician studen-tebTan urTierToba da saleqcio Tema-sac ver gadmoscemen jerovnad. zog sa-ganze saleqcio masalac Zalian mcirea, amis gamo ki arc ise sainteresoa TviTon leqciis procesi. SemiZlia vTqva, rom

leqtorebi ver axerxeben studentebis dainteresebas.

anuki burduli,socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis studenti:

_ Jurnalistikisa da fsiqologi-is mimarTulebas Tu ganvixilavT, vi-tyvi, rom arian leqtorebi, romlebic cdiloben, yvelanairad Segviwyon xeli ganviTarebaSi, roca xedaven, rom dain-teresebuli xar maTi sagniT. namdvilad SeiZleba iTqvas, rom arian leqtorebi, romlebisganac bevri ram viswavle, ara marto sagnis, aramed adamianuri Rirebu-lebebis mxrivac. Tumca, arian iseTebic, romelTac naklebad ainteresebT uSu-alod studenti. maTTvis mTavaria le-qciis Catareba da amiT mTeli samuSaos damTavreba. ZiriTadad, me mainc dade-biTad vafaseb leqtorebs Tsu-Si.

ana gelaSvili,Jurnalistikis da masobrivikomunikaciis mimarTulebis

studenti

ras fiqroben universitetis studentebi leqtorebsa da saswavlo kursebis xarisxze?!

universitetSi studentis codnis xarisxi didwilad leqtorebzea damokide-buli. swored maTi kompetenturoba, pasuxismgeblobis grZnoba, studentebTan urTierTobis unari da sxva faqtorebi axdenen did gavlenas imaze, Tu ra cod-

nas daagrovebs studenti swavlis periodSi. studentebi xSirad saubroben univer-sitetSi saswavlo garemos uaryofiT mxareebsa da leqtorebze, romlebsac uintereso da usargeblo saleqcio kursis ZiriTad mizezad moixsenieben, Tumca arian iseTe-bic, romlebic TavianT profesiul winsvlas leqtorebis maRal profesionalizms umadlian. da mainc, ras fiqroben universitetis studentebi leqtorebis Sesaxeb?

Page 9: -is umaRlesi ganaTlebis ranJirebis sistemaSi ... (2177)-2015_web.pdf · da, amave dros, rTulad aRsaqmel insti- tutad ... masalebSi an krebulSi, romlebic inde-qsirebulia Google Scholar-Si

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

9

ratom abareben studentebi magistra-turaSi, raSi exmareba maT igi? pirvel rigSi, karierul winsvlaSi, aseve kargi Se-saZleblobaa, rom daxvewon profesiuli unar-Cvevebi, meti axali ram iswavlon, an Secvalon profesia.

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis magistratura moicavs samecniero kvlevis elementebs da miznad isaxavs bakalavris Semdgomi donis specialistis an mkvlevris momzadebas. Tsu-is magistraturaSi swavlis gagrZelebis ufleba aqvT bakalavris an masTan gaTanab-rebuli akademiuri xarisxis mqone pirebs, romlebic warmatebiT gaivlian saerTo sa-magistro gamocdas da Semdgom konkurss.

Tsu-Si dRes, daaxloebiT 22 000-mde studenti swavlobs bakalavris xarisxis misaRebad. maTi nawili Tsu-Sive agrZelebs magistraturaSi swavlas, nawili ki, an saer-Tod ar abarebs, an sxvadasxva universitet-Si midis.

da mainc, ratom unda airCios student-ma Tsu?

Tsu-s aqvs magistraturis saganmanaT-leblo programebi Semdegi mimarTulebe-biT:

zust da sabunebismetyvelo mecniereba-Ta, humanitarul mecnierebaTa, socialur da politikur mecnierebaTa, ekonomikisa da biznesis mimarTulebiT, iuridiuli, medicinis ganxriT. aseve aris: Tsu-is so-cialur mecnierebaTa centri, Tsu-is eko-nomikis saerTaSoriso skola, Tsu-is evro-puli kvlevebis centri, Tsu-is turizmis saerTaSoriso skola. unda aRiniSnos isic, rom Tsu-s aqvs ucxoenovani samagistro programebic. aq 1500-ze meti profesor-maswavlebeli muSaobs.

Tsu-s 100-mde samagistro programa aqvs. magram amis miuxedavad, aris iseTi profesiebi, romelic Tsu-is magistratu-raSi ar iswavleba. magaliTad, sazogadoe-basTan urTierToba (PR). am specialobaze

didi moTxovnaa, magram ratomRac Tbi-lisis saxelmwifo universitetSi amgvari programa ar arsebobs. `Tsu-Si Jurnali-stikaze vswavlob da profesiul sagnebTan erTad SesaZlebloba mqonda gamevlo iseTi sagnebi, rogorebicaa sazogadoebasTan ur-TierToba (PR), weris unarebi piarisTvis, integrirebuli marketinguli komunika-ciebi. swored amis Semdeg gadavwyvite, rom saintereso iqneboda am specialobas, sazo-gadoebasTan urTierTobas, ukeT gavcno-bodi. Tsu-Si konkretulad es profesia ar iswavleba. amis karg SesaZleblobas mTava-zobs saqarTvelos sazogadoebriv saqmeTa institutis (GIPA) samagistro programa. uamravi adamianisgan msmenia, rom GIPA-s es programa erT-erTi saukeTesoa saqarT-veloSi, amitomac, albaT Sevecdebi, iq Ca-vabaro~, _ gviTxra Tsu-is studentma ana xaCiZem.

bevr students unda sazRvargareT ma-gistraturaSi swavlis gagrZeleba. zogi am yvelafers universitetis daxmarebiT axerxebs, zogierTi ki _ damoukideblad. sad jobia magistraturis kursis gavla, am TemasTan dakavSirebiT studentebis azri iyofa, maT sxvadasxva argumentebi aqvT. zogi miiCnevs, rom sazRvargareT ukeTes ganaTlebas miiRebs da dabrunebis Semdeg aq ufro martivad dasaqmdeba. nawili ki Tvlis, rom Tu studenti moindomebs da kargad iswavlis, igi SeZlebs, sakuTar qvey-anaSi miiRos kargi ganaTleba da kargadac dasaqmdes. magram aris SemTxvevebi, roca sazRvargareT ganaTlebis miReba ufro me-tis momcemia, vidre saqarTveloSi swavla.

nino quqCiSvili swored aseT situa-ciaSia: `wels vamTavreb Tsu-is inglisu-ri filologiis mimarTulebiT. sakmaod didi codna miviRe am 4 wlis ganmavloba-Si, rogorc zogadi, aseve, profesiulic

da inglisuri enac kargad Seviswavle. mi-uxedavad amisa, ar vapireb saqarTveloSi magistraturaSi Cabarebas. minda, rom ena kidev ufro kargad viswavlo da amis sau-keTeso saSualebad mimaCnia iseT qveyanaSi gavagrZelo swavla, sadac inglisurad sau-broben“, _ gviTxra man.

TaTia kakiaSvili ki im studentTa ricxvs miekuTvneba, visTvisac saqarTve-loSi, kerZod Tsu-Si, swavla upiratesobaa: `CemTvis Tbilisis saxelmwifo universi-tetSi swavla erTgvari privilegiaa. magi-straturis gavlasac swored Tsu-Si vapi-reb, vinaidan is mimarTuleba, ramac damain-teresa - anu mediis kvleva - Cvens universi-tetSi Zalian sainteresodaa daprograme-buli. garda amisa, CemTvis ukve nacnobia Tsu-Si swavlebis meTodi, administracia, teqnikis gamarTuloba, Sesabamisad, axal sistemasTan adaptacia aRar damWirdeba~, _ ambobs igi.

werilze muSaobisas gavrcelda infor-macia, rom Webometrics-is ranJirebiT, Tbi-lisis saxelmwifo universiteti kavkasiaSi #1 universitetad dasaxelda. misi mizania, studentebisTvis Tanamedrove standar-tis Sesatyvisi ganaTlebis micema, maTTvis saxelmwifoebrivi azrovnebis Camoyalibe-ba, erTian evropul saganmanaTleblo da samecniero sivrceSi integracia. Tsu pir-veli universitetia saqarTveloSi da sau-kunovani arsebobis ganmavlobaSi miRweu-li maRali standartebis SesanarCuneblad iswrafvis iyos saukeTeso, rogorc kvle-vebSi, aseve, ganaTlebis sferoSi, amdenad _ studentebisTvis magistraturis kursis gavla aq sworedac rom sasurvelia.

xatia mexriSvili, socialur da politikur

mecnierebaTa fakultetis studenti

magistratura _ gza ukeTesi momavlisaken

Cavabaro magistraturaSi Tu ara? raSi damex-mareba magistris xarisxi? Cemi profesiiT aqvs azri swavlis gagrZelebas? sxva pro-

fesia ra avirCio? Tu Cavabareb, romel univer-sitetSi Cavabaro? sazRvargareT xom ar jobia wa-vide? es mcire CamonaTvalia im kiTxvebisa, rom-lebsac studenti 4 wlis ganmavlobaSi usvams sakuTar Tavs, xolo Tu sabolood gadawyvets ganaTlebis miRebas magistraturaSi, Semdeg

ukve unda moifiqros, Tu romel universitetSi da ra mimarTulebiT iswavlis. arCevani sakmaod

didia. studentebs SeuZliaT rogorc saqarTveloSi darCena da magistris xarisxis aq miReba, aseve, sazR-

vargareT wasvla.

axla, swored is periodia, rodesac studentebi saerTo samagistro gamocdis-aTvis registrirdebian. SesaZloa maT nawils jer kidev ar hqondes gadawyvetili, romel universitetSi apirebs swavlis gagrZelebas.

giorgis daavadebas diagnozi ver dau-dgines. misi Zmebi, 6 wlis goga da 11 wlis Tengo imave daavadebiT gardaicvalnen. ojaxis qoneba maT mkurnalobaSi daixarja da, Sesabamisad, aranairi saxsari aRar dar-Ca giorgis gamosakvlevad. ojaxi socialu-rad daucveli iyo, germaniaSi wasvla ki, giorgisTvis sicocxlis SenarCunebis erT-aderTi gzaa.

universitetis profesorma salome dunduam 11 wlis giorgis Sesaxeb `feisbu-kis” gverdiT Seityo da gadawyvita, amis Se-saxeb Tavisi studentebisTvis eTqva - `Ta-vidan ramdenime students vuTxari da mere gaizarda maTi ricxvi, Tan Tanxac ar iyo didi. saerTod, nebismier saqmes kargi or-ganizeba sWirdeba da studentebs es kargad gamouvidaT”, _ gviTxra man.

qalbatoni salomesTvis msgavsi tipis saqvelmoqmedo aqciis Catareba pirveli SemTxveva iyo. es spontanurad moxda da studentebmac aseve spontanurad dagegmes yvelaferi. swrafad moifiqres, Tu risgan unda gaekeTebinaT saqvelmoqmedo yuTe-bi da sad unda daedgaT isini. iyo uamravi idea, Tu rogor Seagrovebdnen fuls. visac

ra dros ecala, im dros midioda 308-e au-ditoriaSi yuTis asaRebad, raTa quCa-quCa aegrovebina giorgis gadarCenis Sansi. dRis bolos ki, sixaruliT ixsneboda yuTebi.

studentebma marketebidan muyaos yuTe-bi moagroves da saqvelmoqmedo yuTebi gaa-keTes, Tsu-is studenti Tamar nikoleiS-vili, romelic am procesSi monawileobda, ambobs: `gadavwyviteT, rom ramdenime saxis aqtivoba dagvegegma, magaliTad, nawili quCebsa da saxlebsac dauyva giorgisTvis daxmarebis saTxovnelad, nawili benzin-gasamarT sadgurze wavida. yuTebi daidga universitetSi. `feisbukzec” gavavrceleT informacia. dros vanawilebdiT, visac ra SegeZlo, imas vakeTebdiT”.

studentebs quCaSi zogi undoblad xv-deboda, zogi ki _ piriqiT. iyo SemTxveva, roca yuTSi fuli mowyalebis mTxovnelma patara bavSvebmac Cayares. 308-e oTaxi sa-RamoobiT ivseboda yuTebiT da ufro meti emociebiT, romelTac siarulze metad ga-daeRalaT studentebi.

pirvel dRes studentebma 1 500 lari Seagroves da mTeli kviris ganmavlobaSic yoveldRiurad daaxloebiT es Tanxa gro-

vdeboda. rogorc salome dundua ambobs, sul 8 aTas laramde Segrovda da misi didi nawili 20-TeTrianebiT Seikriba. Tamar nikoleiSvilma gviTxra, rom sasiamovno procesi iyo larianebis, 50, 20-, 10- da 5-Te-Trianebis daTvla biblioTekis magidaze.

studentebisTvis sakmaod emociuri iyo giorgis saavadmyofoSi monaxuleba.

Tamar nikoleiSvili: `giorgis naxvam saavadmyofoSi imxela energiiT dagvmuxta yvela, rom ase megona mTebs gadavdgamdiT. yvela Cvengani bednieri iyo, rom raRacis gakeTeba SevZeliT. giorgis kvlavac sWir-deba daxmareba, magram es mainc mniSvne-lovani iyo misTvis da CvenTvisac.”

rogorc saqvelmoqmedo aqciis erT-erTi monawile mariam cincaZe ambobs: `Za-lian Zneli iyo imis danaxva, Tu rogor itanjeboda giorgi da misi ojaxi. maTi tki-vili sakuTrad aRiqviT da aseT viTarebaSi ubralod SeuZlebeli iyo, rom daxmarebis xeli ar gagewodebina. mniSvneloba aRar hqonda imas, Tu rogor an ramdeniT moaxer-xebdi daxmarebas, mTavari is iyo, rom yvela ibrZoda bavSvis sicocxlis gadasarCenad. im situaciaSi aRar viyaviT studentebi, Cven ubralod axalgazrdebi viyaviT, rom-lebsac gvesmoda, rogori mwarea sicocx-lis daTmoba 11 wlis asakSi”.

studentebisa da sxvadasxva kompanie-bis daxmarebiT, giorgim germaniaSi wasvla SeZlo, Tumca iqac ver daadgines misi daa-

vadebis diagnozi, erTaderTi, rac germa-niaSi gairkva isaa, rom mis sxeuli saerTod ar Seicavs `D” vitamins. giorgis gamokvleva usaxsrobis gamo Sewyda da axla mas isev sWirdeba daxmareba.

am aqciis Semdeg studentebma gadawyvi-tes mudmivi saxe miecaT qvelmoqmedebisT-vis da dagegmes SeeqmnaT arasamTavrobo organizacia `studentebi sicocxlisTvis”. iuridiulad misi damtkiceba ver moxerxda, magram maT mainc gaagrZeles msgavsi tipis aqciebis Catareba.

salome dundua: `am ideis farglebSi studentebma universitetSi yuTebi dad-ges, magram samwuxaroa, rom am semestridan studentebs aRar misces universitetis SenobaSi yuTis dadgmis saSualeba. mize-zi ki isaa, rom SeiZleba sxvebsac moundes yuTis dadgma universitetSi. guldasawy-vetia, radganac es mxolod studentebis nebiT gakeTebuli keTili saqmea~.

studenturi jgufis `studentebi si-cocxlisTvis~ erT-erTma warmomadgenel-ma Tiko maRedanma aRniSna, rom jgufi ise aqtiurad veRar axerxebs funqcionire-bas, magram `studentebi sicocxlisTvis” agrZeleben sicocxlisTvis brZolas.

ano maWavariani,socialur da politikur

mecnierebaTa fakultetis studenti

studentebi sicocxlisTvis2013 wlis noembris bolos, Tbilisis saxelmwifo universitetis IV korpusis 308-e au-

ditoriaSi rom SegexedaT, grZeli magidis irgvliv Semomsxdar studentebs dainax-avdiT, romlebic leqtorTan erTad magidaze dayril uamrav xurda fuls iTvlid-

nen. irgvliv miwyobili muyaos yuTebic mogxvdebodaT TvalSi, warweriT _ `daexmareT 11 wlis giorgi jiSkarians”.

anuki burduli, Jurnalistikis da masobrivi komuni-

kaciis mimarTulebis studenti:

_ uCveulod kargad Caiara sagnebis arCevam. Cems SemTxvevaSi cxrilebic dala-gebuli iyo da droulad SevZeli arCeva. bazebi gamarTulad muSaobda da problema ar Semqmnia.

ana kakalaSvili, iuridiuli fakultetis studenti:

_ yvelaferma umtkivneulod Caiara, radgan savaldebulo sagnebi aRar mqonda asarCevi. erTi sagani iyo, razec pirvel dResve Seivso adgilebi, magram meore dRes

gamoaswores Secdoma da SevZeli am sagnis arCeva.

levan lekiSvili, zust da sabunebismetyvelo kompi-

uteruli mecnierebis studenti:

_ yvelaferma kargad Caiara. winas-wari registracia mqonda gavlili da, Sesabamisad, problema ar Semqmnia.

gvanca gazdeliani, Jurnalistikis da masobrivi komuni-

kaciis mimarTulebis studenti.

_ welsac, tradiciulad, administra-ciasTan momiwia rigSi dgoma, radgan da-

moukideblad mxolod ori sagnis arCeva SevZeli, miuxedavad imisa, rom baza wamebis gaxsnili iyo. axla sagnebi Camisves, anu kreditebi ar damikargavs, magram ra sagne-bis gavlac mindoda, isini ver aviRe.

marika tyeSelaSvili, qarTuli filologiis mimarTulebis

studenti:

_ iseTi sagnebi avirCie, rac ar aris moTxovnadi da, Sesabamisad, didi brZolac ar damWirvebia, magram dekanatSi mainc idga rigebi.

Tamar lorTqifaniZe, saerTaSoriso urTierTobebis mimar-

Tulebis studenti:

_ ar var kmayofili. bazam 2-jer Tu 3-jer ar SemiSva, Cemi semestris saganze miwerda _ Tqveni specialobisTvis sagani gaxsnili ar ariso, plus humanitarebis sa-gnebze momiwia sirbili, magram eg ukve Zve-li simReraa.

Nnino modebaZe, ganaTlebis da fsiqologiis fakul-

tetis studenti:

_ baza ar miWedavda da ar magdebda, rac Zalian kargia, magram sagnebis arCevam mainc cudad Caiara. mxolod sami sagnis arCeva movaswari da mere daiwyo dekanatSi sirbi-li da tirili sagnebis gamo.

Mmariam biwaZe, biznesisa da ekonomikis fakultetis

studenti:

_ wels normalurad Caiara yvelafer-ma, eqvsi sagnidan oTxi iseTi maqvs, rac min-doda. kmayofili var.

mariam cincaZe,

socialur da politikurmecnierebaTa fakultetis studenti

sagnebis arCeva gaadvildaTsu-Si 2015 wlis gazafxulis semestri ukve daiwyo da bazebis Temamac aqtua-

loba daibruna. amas maSinve mixvdebiT, Tuki `feisbukis” siaxleebis zols Tvals gadaavlebdiT. erTi studenti werda: „sms.tsu.ge not found! ra reaqcia

unda mqondes axla?!“ meores statusi exeboda imas, rom TviTon sagans ver irCevda da Soridan akvirdeboda, Tu rogor ivseboda adgilebi am saganze, mesame ki kmayo-fili iyo imiT, rom am semestrSi problemebis gareSe airCia yvela sasurveli sagani. Cven mier gamokiTxulma studentebma upasuxes SekiTxvas, Tu rogor airCies semes-tris dasawyisSi sagnebi.

Page 10: -is umaRlesi ganaTlebis ranJirebis sistemaSi ... (2177)-2015_web.pdf · da, amave dros, rTulad aRsaqmel insti- tutad ... masalebSi an krebulSi, romlebic inde-qsirebulia Google Scholar-Si

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

10

SurTxia beroSvili

Tsu-Si didi britaneTisa da Crdi-loeT irlandiis gaerTianebuli samefos didgvarovani ingli-

seli aristokratis lord stiven henri loidisa da misi meuRlis, saqarTvelos samefo ojaxis warmomadgenlis qeTi ere-kles asuli bagrationis xsovnisadmi miZ-Rvnili saRamo gaimarTa, romelsac uni-versitetis profesor maswavleblebi, maTi megobrebi da kolegebi daeswrnen.

`saqarTvelosa da qarTuli litera-turisadmi uangaro siyvaruli da gansa-kuTrebuli zrunva saTaves jer kidev 1800-iani wlebidan iRebs. uordrope-bis Semdeg araerTi ingliseli mecnieri dainteresda saqarTveloTi, maT Soris gansakuTrebiT aRsaniSnavia gasuli saukunis 60-ian wlebSi mowveuli axal-gazrda enaTmecnieri, profesori, didi britaneTisa da CrdiloeT irlandiis gaerTianebuli samefos didgvarova-ni aristokrati _ lordi stiven henri loidi, romelsac mniSvnelovani Rvaw-li miuZRvis saqarTvelos winaSe~, _ ase afasebs akademikosi mariam lorTqifa-niZe ingliseli mecnieris saqarTveloSi moRvaweobas.

lordi stiven henri loidi gasuli saukunis 60-ian wlebSi sabWoTa ruseT-Si moRvaweobda, sadac mixeil lomono-sovis saxelobis moskovis saxelmwifo universitetSi leqciebs kiTxulobda inglisur enasa da literaturaSi. pirve-lad, swored sabWoTa ruseTidan daiwyo misi sasiyvarulo romani, sadac igi sru-liad SemTxveviT Sexvda saqarTvelos

bagrationTa samefo ojaxis warmomad-genels - qeTi erekles asul bagrations da masTan ojaxis Seqmna gadawyvita.

ingliseli aristokrati saqarTve-loSi dasaxlda da ivane javaxiSvilis sa-xelobis Tbilisis saxelmwifo universi-tetSi moRvaweobda. igi inglisuri enis leqcia-seminarebs ukiTxavda qarTvel profesor-maswavleblebs da sakmaod mniSvnelovani wvlili Seitana Tbilisis saxelmwifo universitetis inglisuri enis ganviTarebis procesSi. mas Zalian axlo megobruli urTierTobebi hqonda qarTvel profesor-maswavleblebTan, maT Soris, niko yiasaSvilTan, Tina TuS-maliSvilTan, kote ColoyaSvilTan, ele-

ne axvledianTan, ariane WanturiasTan da sxvebTan.

sabWoTa komunisturi wyobilebis mkacr pirobebSi maSindeli egreT wode-buli `kgb~-s agentebi sastikad eqceod-nen britanul-qarTul ojaxs, devnid-nen, maSindeli miliciis ganyofilebebSi ibarebdnen, aviwroebdnen, samwuxarod, didgvarovani ingliselis lord stiven henri loidis moRvaweoba saqarTveloSi did xans ver gagrZelda da igi savarau-dod, xelovnurad Seqmnil avtokata-strofis Sedegad gardaicvala.

ingliseli lordis saqarTveloSi moRvaweobis 50 wlisTavisadmi miZRvni-li saRamo Tsu-is reqtoris mrCevelma

irakli murcxvalaZem gaxsna, romel-mac samefo ojaxis wevrebi gaixsena da maTi Svilis, stiven lord loidis dam-saxurebazec isaubra, romelic gaxlavT msoflioSi pirveli qarTul-iaponuri leqsikonis avtori da Semdgeneli.

`XX saukunis 60-ian wlebSi ivane ja-vaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelm-wifo universitetSi didi britaneTisa da CrdiloeT irlandiis gaerTianebuli samefos didgvarovani ingliseli ari-stokrati, profesori, doqtori – lord stiven henri loidi StatgareSe moR-vaweobda da yovelgvari anazRaurebis gareSe inglisuri enis kaTedraze qarT-vel profesor-maswavleblebs leqcia-seminarebs ukiTxavda. es iyo pirveli didgvarovani ingliseli Cvens universi-tetSi, romelmac sakmaod mniSvnelovani wvlili Seitana Tbilisis saxelmwifo universitetSi inglisuri enis swavlebis gaZlierebis procesSi.

dRes mamis dawyebul saqmes stiven lord loidi agrZelebs. igi uzomod Seyvarebulia saqarTveloze da ufasod kiTxulobs leqciebs saqarTvelos pir-vel qarTul universitetSi. igi udides siyvarulsa da gansakuTrebul pativis-cemas gamoxatavs Tbilisis saxelmwifo universitetis yvela TanamSromlis mi-marT.

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbili-sis saxelmwifo universiteti kidev erT-xel miagebs pativs or udides pirovne-bas, maTi Rvawli dauviwyari darCeba ro-gorc universitetis, aseve saqarTvelos winaSe~, _ aRniSna irakli murcxvanaZem.

ingliseli mecnieri, romelicsaqarTveloSi moRvaweobda

maia toraZe

debulebaSi gawerilia eTikis darRve-vis saxeobebi. kerZod: 1. plagiati, rac gu-lisxmobs sxvis mier gamoqveynebuli naSro-mis an misi nawilis (an gamouqveynebeli naS-romis (an misi nawilis), romelzec mtkicde-ba avtoroba, Teoriebis, cnebebis, monacem-Ta wyaro masalebis, saxelmZRvaneloebis, meTodologiebis an daskvnebis, grafikebis, gamosaxulebebis da sxva), rogorc saku-Taris warmodgena da gamoyeneba, avtoris Sesabamisi miTiTebisa da saWiroebis SemTx-vevaSi, nebarTvis gareSe; 2. kompilacia, rac gulisxmobs saavtoro uflebiT daculi sx-vis mier miRebuli kvleviTi Sedegebisa da naSromebis gamoyenebas, wyaroebis sakuTa-ri damuSavebis da interpretaciis gareSe naSromis Seqmnas; 3. fabrikacia/falsifika-cia, rac gulisxmobs naSromSi monacemebis cvlilebas, monacemebiT manipulirebas, miRebuli Sedegebis SerCeviTad gamoyene-bas wyaroebis, Sedegebis an meTodologiis (grafikebisa da gamosaxulebebis CaTvliT) Sesabamisi aRniSvnis gareSe _ rac iwvevs Sedegebisa da daskvnebis araswor inter-pretacias; 4. samecniero Sedegebis ganad-gureba, rac gulisxmobs sakuTari an sxvis mier miRebuli monacemebis an Canawerebis ganadgurebas damfinanseblis xelSekru-lebis, universitetis samarTlebrivi aqte-bis, Siga regulaciebis da profesiul an disciplinuri standartebs darRvevis ga-movlinebis Tavidan asacileblad.

debulebis safuZvelze Seiqmna mudmiv-moqmedi komisia, romelic aRniSnul darR-vevebs Seiswavlis. komisiam, Seqmnis dRi-dan Semosuli gancxadebebis safuZvelze, ukve moaswro ramdenime saqmis ganxilva, maTgan zogierT SemTxvevaSi plagiati ar dadasturda, erT SemTxvevaSi ki Tsu-is

humanitarul mecnierebaTa fakultetis profesors, plagiatis dadasturebis gamo, Seuwyda SromiTi xelSekruleba (`universi-tetis profesoris nino kiRuraZis mier aka-demiuri eTikis darRvevis Sesaxeb Semosul gancxadebasTan dakavSirebiT Catarebuli warmoebis Sedegebis safuZvelze gadawy-vetilebis miRebis Sesaxeb~ dadgenileba #9/2015; 22 ianvari, 2015).

Tbilisis saxelmwifo universiteti, SeiZleba iTqvas, pirvelia saqarTvelos umaRles saswavleblebs Soris, romelmac debulebis da moTxovnis doneze daiwyo plagiatTan da sxva tipis akademiur darR-vevebTan brZola. universitetis samecnie-ro sazogadoeba mxars uWers darRvevebTan brZolis amgvar formas, Tumca, arsebobs sxvadasxva mosazreba eTikis darRvevis fa-qtebis gamovlenis Semdgomi regulaciebis Sesaxeb.

nanuli doreuli, Tsu-is zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakultetis biologiis mimarTulebis profesori, akademiuri eTikis darRvevis damdgeni komisiis wevri:

_ sadRac wavikiTxe da sruliad veTanxmebi, rom jansaRi da stabiluri sa-zogadoebisTvis moraluri faseulobani da eTikuri normebi iseve aucilebelia, ro-gorc Jangbadi, amazea dafuZnebuli pirov-nebasa da sazogadoebas Soris harmonia da erTianoba. cudia, roca eTikur darRvevebs adgili aqvs universitetis SigniT, magram Sors var im azrisgan, rom aseTi rame saer-Tod ar xdeba. amdenad, kontroli aucile-belia. es exeba rogorc profesuras, aseve studentebsac. aris SemTxvevebi, roca rai-me Temis momzadebisas internet sivrcidan informaciis gadmowera veb-gverdis an av-torebis miTiTebis gareSe xdeba, es dauS-

vebelia. miT umetes, dauSvebelia plagiati samagistro an sadoqtoro naSromebSi, sx-vadasxva proeqtebis keTebisas. veTanxme-bi, rom aseTi saqcieli dasjadi unda iyos. piradad me mqonda erTi aseTi SemTxveva, rodesac aRmovaCine, rom warmodgenili sa-magistro Temis ZiriTadi nawili wlebis win gamoqveynebuli sadoqtoro Temis zusti asli iyo. dacva gadaido, amaze gafrTxi-leba miiRo pirvel rigSi naSromis xelmZR-vanelma da, ra Tqma unda, studentmac. maT miecaT dro aRniSnuli darRvevis gamosas-woreblad.

ar vici konkretulad Tbilisis saxelm-wifo universitetSi ra safuZveli arsebob-da amgvari komisiis Seqmnisa, magram Tuki `norma~ arsebobs, yovelTvis iqneba misi `darRvevis~ mcdeloba, rasac ganxilva da Seswavla sWirdeba, raTa SemdgomSi amgvari saqcielis Cadenis prevencia moxdes. yvela-ze rTuli sakiTxi albaT komisiis wevrebis SerCevaa. mec var aseTi komisiis wevri da mi-maCnia, rom es Zalian didi pasuxismgeblobaa, radgan Tu darRveva ar gamovlinda, procesi simsivnis metastazebis gavrcobis msgavsad gamravldeba da masStaburi gaxdeba.

zviad abaSiZe, Tsu-is socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis politikis mecnierebaTa mimarTulebis asistent-profesori, akademiuri eTikis darRvevis damdgeni komisiis wevri:

_ zogadad veTanxmebi plagiatis winaaRmdeg wamowyebul iniciativas, ma-gram, imis gamo, rom warsulSi profesor-Ta didi nawili mimarTavda aseT praqtikas (mizezebi bevri iyo saamisod), gamodis, rom profesorTa udidesi nawili unda ga-vaTavisufloT samsaxuridan, rac sakmaod didi problemis winaSe daayenebs universi-tets. amave dros, eWvi maqvs, rom plagiatis winaaRmdeg brZola garkveuli angariSswo-rebis mizniTac gamoiyeneba. aseT viTare-baSi (sxva viTarebaSi albaT sxvagvarad moviqceodiT), sjobs, rom raime daTqma arsebobdes. vTqvaT, garkveul dromde ar mieqces yuradReba plagiats (pirobiTad 2010 wlamde arsebuli naSromebi), magram plagiatSi mxilebuli naSromebi amoviRoT saswavlo literaturidan da konkursebis Catarebis periodSi ar CavTvaloT gamo-qveynebul naSromTa CamonaTvalSi. daTqmis

TariRis Semdgomi periodidan ki, ra Tqma unda, mkacrad unda aikrZalos aseTi naS-romebis wera da gamoqveyneba.

moris SalikaSvili, Tsu-is iuridiuli fakultetis sisxlis samarTlis mimarTulebis asocirebuli profesori, akademiuri eTikis darRvevis damdgeni komisiis wevri:

_ reqtoris brZanebiT orjer gaxldiT universitetis akademiuri, samecniero da maswavlebelTa personalis mier discipli-nisa da eTikis normebis darRvevis Semswav-leli komisiis Tavmjdomare. Cvenma komi-siebma, rac yvelaze metad aris misasalmebe-li, sakmaod didi muSaobis Sedegad SeZlo, rom konfliqti mSvidobianad gadaWriliyo da ar gasuliyo universitetis farglebs gareT. ra Tqma unda, kargia, rodesac uni-versiteti afiqsirebs pozicias profesor-maswavleblebis araakademiur qcevaze da amiT cdilobs, Tavad moagvaros konfliqti.

zogadad Sida sauniversiteto komisie-bis Seqmna aucilebelia konfliqti mogva-rebisTvis, raTa ar miiRos man farTo xasia-Ti da ar gavides sauniversiteto sivrcidan (mag. sasamarTlo, prokuratura). universi-tetis profesor-maswavleblebs Soris ar-sebuli nebismieri konfliqtis universi-tetis farglebs gareT gatana uaryofiTad aisaxeba Tsu-is imijze, rac ar aris sasur-veli. amitom, mimaCnia, rom aseTi komisiebis muSaoba mimarTuli unda iyos konfliqtis mSvidobianad mogvarebisken da ara vinmes dasjisken. dasja yovelTvis aRZravs ua-ryofiT damokidebulebas damsjeli insti-tutis mimarT. universitetis profesor-maswavleblis disciplinuri wesiT dasjam SeiZleba uaryofiTad imoqmedos saswavlo proceszec da, pirvel rigSi, studentebi daazaralos. Tsu-Si aseTi komisiebis Seqm-na, TavisTavad aris prevenciuli xasiaTis matarebeli, radgan aravis surs, rom misi qceva (Tundac) sauniversiteto komisiis ganxilvis sagani gaxdes.

miuxedavad azrTa sxvadasxvaobisa, uni-versitetis profesura mTavar sakiTxze Tanxmdeba – akademiuri eTikis darRvevis arc erTi faqti ar unda darCes SeumCneve-li, Tumca ra reagireba mohyveba amgvari faqtebis gamovlenas, es ukve mudmivmoqme-di komisiis saqmea.

2014 wlis 19 maiss, Tbilisis saxelmwifo universitetis akademiurma sabWom daamtkica (dadgenileba # 46/2014) debuleba `ssip – ivane javaxiSvilis saxelo-bis Tbilisis saxelmwifo universitetis akademiuri eTikisa da samsaxurebrivi

saqmianobis farglebSi samecniero-saganmanaTleblo funqciis ganmaxorcielebeli personalis samsaxurebrivi pasuxismgeblobis Sesaxeb~.

debulebis mizania, xeli Seuwyos universitetSi samecniero da akademiuri saqmi-anobisa da Sinagani pasuxismgeblobis donis, aseve, sauniversiteto sazogadoebaSi universitetis prestiJis amaRlebas, saerTaSoriso samecniero standartebis dan-ergvisTvis qcevis normebis regulirebasa da pasuxismgeblobis formebis damkvi-drebas.

plagiatTan brZola grZeldebamosazrebebi akademiuri eTikis darRvevis faqtebis

gamovlenis Semdgomi regulaciebis Taobaze

Page 11: -is umaRlesi ganaTlebis ranJirebis sistemaSi ... (2177)-2015_web.pdf · da, amave dros, rTulad aRsaqmel insti- tutad ... masalebSi an krebulSi, romlebic inde-qsirebulia Google Scholar-Si

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

11

* * *_ saqarTvelo Zalian mowyvladia

bunebrivi katastrofebis mimarT – seis-muri katastrofebi iqneba es, mewyerebi Tu wyaldidobebi, aseve, gvemuqreba glo-baluri daTbobis saSiSroeba. kargia, rom bolo dros am problemebs cota meti yuradReba eqceva. Cven ara marto Teori-ulad, raodenobrivi fizikuri meTodebiT vswavlobT dedamiwis garssa da axlo kos-mosur sivrces, anu im garemos, romelSic arsebobs kacobrioba, aramed, vcdilobT adreuli Setyobinebis sistemebis damu-Savebas mewyerebTan da miwisZvrebTan da-kavSirebiT. marTalia, mewyerebTan dakav-SirebiT adreuli Setyobinebis sistemebi ucxoeTSic arsebobs, magram Zalian Zvi-rad Rirebulia. Cven vcdilobT, ufro xe-lmisawvdomi da iafi gavxadoT es yvelafe-ri, vinaidan saqarTveloSi mewyris centri aTi aTasobiTaa da amitom bevri aseTi si-stemaa saWiro.

rac Seexeba seismur safrTxeebs, isi-ni bolo wlebSi ar Secvlilan, Tumca, rogorc wesi, yovel 10 weliwadSi axali seismuri ruka dgeba, vinaidan mecniereba win midis, amitom xandaxan axali teqtoni-kuri rRveva gamoCndeba, romlis gaswvri-vac miwisZvris gaCenis safrTxe arsebobs. zogadad ki, CvenTan miwisZvrebi xSiria, vinaidan geologiurad SedarebiT aqtiur zolSi varT.

_ ramdenad SesaZlebelia dReis-Tvis miwisZvrebisa da sxva katastrofe-bis zusti prognozireba?

_ es iseTi sakiTxia, romelic dRemde ar gadauwyvetia arc amerikas, arc iapo-nias. prognozis nawilia seismuri safrT-xeebis ruka, radgan miwisZvrebi ZiriTa-dad teqtonikur rRvevebTan aris dakav-Sirebuli da Tu viciT rRveva, misi sigrZe, Cven SeiZleba davaprognozoT, sad da ra simZlavris miwisZvra SeiZleba moxdes: Tu didia rRveva, miwisZvrac Zlieri iqneba, anu adgilmdebareobis da siZlieris pro-gnozireba SesaZlebelia. garkveulwilad, sixSirisa da miwisZvris ganmeorebadobis prognozic SesaZlebelia. Cvens regionSi ganmeorebadoba didi ar aris: ramdenime aseulidan aTas wlamdea perioduloba. sadac raWis miwisZvra moxda, im adgilebSi manamde 2000 wlis manZilze ar yofila aseTi simZlavris miwisZvra. Tumca, imis Tqma, rom radgan moxda, swrafad aRar ganmeordeba, arasworia. somxeTSi, spi-takis miwisZvris Semdeg, bevri fiqrobda, rom ganimuxta es daZabuloba da regionSi aRar ganmeordeboda msgavsi simZlavris miwisZvra, magram sam weliwadSi raWis mi-wisZvra moxda, romelic spitakis miwisZv-raze Zlieri iyo. ase rom, zusti dro ar viciT, Tumca, sadRac 1000 weliwadSi er-Txel moxdeba 7 balani miwisZvra, magram es 1000 weli rodis dadgeba, rTuli saT-qmelia. iyo adre raRac imedebi imasTan dakavSirebiT, rom miwisZvris zusti pro-gnozis gakeTeba SesaZlebelia: Tavis dro-ze Cinelebma moaxerxes erTi prognozis gakeTeba, Tumca, jerjerobiT es mimarTu-

leba jer kidev Seswavlis procesSia. sxva-Ta Soris, CvenTanac aris qseli, romelic gankuTvnilia miwisZvris prognozisTvis da axlac muSaobs. madloba unda vuTxraT gia meliqaZes, vinc uvlida am qsels da im ufulobis drosac SeZlo Seinaxa: es aris 11 Rrma WaburRili, sadac wylis donis mzomebia dayenebuli. dRes ukve avtoma-tizirebulia informaciis mowodeba am WaburRilebidan: rodesac teqtonikuri daZabulobisas ikumSeba sivrce, forebi, romelic gaJRenTilia wyliT, gamodevnis am wyals da wylis done WaburRilebSi ma-tulobs, gankumSvis dros ki piriqiT, wy-lis done qveviT Camodis. Sesabamisad, Tu mkveTrad icvleba wylis done, amas SeiZ-leba moyves miwisZvra, magram es meTodi asprocentiani ar aris da jer kidev kvle-vis procesSia.

_ institutSi aseve ikvlevT teqno-genuri katastrofebis SesaZleblobebs da paralelurad, akvirdebiT engurhe-sis mdgomareobasac. ra mdgomareobaa dRes kaSxalze?

_ engurhesi saerTaSoriso poligo-nad iTvleba. evrosabWosTan arsebobs didi katastrofebis riskis Semamcirebe-li SeTanxmeba, romelSic saqarTveloc aris mierTebuli. am SeTanxmebis mizania wevr qveynebs Soris gaaZlieros da xeli Seuwyos didi bunebrivi da teqnologiuri katastrofebis SemTxvevaSi zomebis miRe-bas, riskebisgan Tavdacvasa da ukeT momz-adebas.

institutSi gvaqvs kaSxlebis geodi-namikuri riskis centri; adgilze mimdi-nareobs dakvirveba kaSxlis fundamentze, mis deformaciaze. dakvirvebebis warmoe-bis Tanamedrove done gvaqvs: informacia diagnostikur centrSi telemetrulad, internetiT realur droSi da gamudmebiT gadmoicema dakvirvebis adgilidan, ase rom, kaSxlis pulsze gvidevs xeli. mcire Tanxa iyo am centris dasafinanseblad ga-moyofili, magram mainc SevZeliT da mo-vuareT sistemas. saerTod, didi kaSxlebi didi safrTxis wyaroa, amitom aucilebe-lia sistematuri dakvirvebebi.

amJamad kaSxali muSaobs normalurad, saSiSroeba ar aris, magram Tavidan aris gadasaTvleli da dasadgeni kritikuli mniSvnelobebi. Cvenma eqsperimentebma da aparaturamac aCvena, rom gadaxra TiTqos didia, Tumca kaSxali normalurad mu-Saobs da arc bzarebia. Cemi azriT, Tavis droze kritikuli mniSvnelobebis daTvla sakmarisi sizustiT ver moxerxda, radgan daaxloebiT 40 wlis win, rodesac kaSxali aSenda, ar iyo aseTi programebi da am simZ-lavris kompiuterebi.

_ ra SegiZliaT TqvaT axal hidro-proeqtebTan dakavSirebiT, ramdenad aris gaTvlili maTi usafrTxoeba?

_ xudonhesTan dakavSirebiT, pirvel rigSi, seismuri saSiSroeba aris xelaxla dasaTvleli. marto seismuri saSiSroebis rukebis mixedviT am safrTxeebis dadgena arasworia, radgan unda moxdes gruntebis, e.w. adgilis efeqtis Seswavla. Tu grunti

sustia, iq SeiZleba erTi baliT aiwios mi-wisZvris saSiSroebam. amitom, yvela axal moedanze Tavidan aris saWiro kvlevebi. samwuxarod, vfiqrob, rom Cinelebi ar icaven am wesebs da ar atareben mikroseis-mur kvlevebs. igive ambavia TbilisSic: axla Tbilisis generaluri gegmis Sedge-naze muSaoben, aseT dros unda icode, sad rogori Senoba SeiZleba aSendes, amisTvis ki aucilebelia gruntis Tvisebebis kvle-va da misi Sedareba seismuri saSiSroebebis zogad rukasTan, romelic gakeTebulia saSualo gruntisTvis. sabWoTa kavSiris drosac iyo e.w. `snipebi”, normebi – erTs-arTulian saxls Tu aSenebT, ara uSavs, ma-gram yvela did obieqtze geologiuri an geofizikuri kvlevaa Casatarebeli. geo-fizika gacilebiT iafia, swrafi da mTel moculobas ikvlevs, Tumca, kanoni ar moi-Txovs dRes am tipis kvlevebs obieqtis mSeneblobisas da amitom arc akeTeben.

_ miuxedavad mravali sirTulisa, dRemde moxerxda am unikaluri insti-tutis da mecnierebis am dargis Senar-Cuneba, romlis istoriac saqarTveloSi jer kidev me-19 saukunidan iRebs saT-aves..

_ geofizikuri istoria gacilebiT adre iwyeba, radgan jer kidev `qarTlis cxovreba” Seicavs monacemebs miwisZvre-bis Sesaxeb. es aRwerebi Zalian mniSvne-lovania, vinaidan miwisZvrebi iSviaTad xdeba da es adreuli monacemi swored ima-ze miuTiTebs, Tu romeli zonaa aqtiuri. instrumentuli Seswavlis periodi am mi-marTulebiT bolo 100 welia rac daiwyo. pirveli seismuri sadguri 1899 wels daid-ga. Tavdapirvelad ki, 1844 wels gakeTda magnitur-meteorologiuri observato-ria, romelic amJamad duSeTSi mdebareobs da Cveni institutis SemadgenlobaSia. duSeTis magaliTze SeiZleba vTqvaT, Tu rogor vaxerxebdiT arsebobas da kvle-vebs. iqac moZvelda da mwyobridan gamovi-da xelsawyoebi, magram mainc movaxerxeT raRac: Tavdapirvelad ingliselebma gvT-xoves magnituri monacemebi da mivawodeT, sanacvlod cota moZvelebuli da kargad momuSave aparatura viTxoveT da maTac ga-mogvigzavnes. im aparaturiT vmuSaobdiT ramdenime weli, ise rom, wyveta ar gvqonia da dakvirvebebs mudmivad vawarmoebdiT. Semdeg CveniT dainteresda iaponiaSi mde-bare geomagnetizmis msoflio centri. geomagnituri dakvirvebebisTvis Zali-an mniSvnelovania xangrZlivoba da uwy-vetoba, mTels regionSi ki Cveni centri yvelaze Zvelia, sadac me-19 saukunidan warmoebs dakvirvebebi. daxmarebis saxiT iaponelebma sruliad axali cifruli apa-ratura SemogvTavazes, ase rom, duSeTSi sakmaod maRal doneze gagrZelda uwyveti dakvirveba. aseve, miRebuli gvaqvs nato-s grantebi, romlebic kvlevebsa da apara-turas movaxmareT. institutis bazaze daaxloebiT 500 aTasi dolaris uaxlesi aparatura gvaqvs. samwuxarod, gviWirs, rom axalgazrda kadrebma, aiTvison es aparatura da kvlevis meTodebi, vinaidan instituts ar aqvs saSualeba, maTi uc-xoeTSi saswavlo mivlinebiT gaSvebis. rac Seexeba axalgazrdebis dainteresebas geo-fizikiT, mogexsenebaT, rom axla ZiriTa-dad ekonomikas, iurisprudenciasa da menejments irCeven, amitom, fizikosebSi, maTematikosebSi da CvenTanac naklebia

axalgazrda kadrebi. arc mTavroba gvala-Rebs mainca da mainc, Tu grants ar miiReb, faqtobrivad anazRaureba araferia, ami-tom am mimarTulebebSi did perspeqtivas axalgazrdebi ver xedaven.

saerTod, mecnierebam da instituteb-ma bolo 20 weliwadSi sakmaod rTuli gza gaviareT: ganuwyveteli reorganizacie-bis Sedegad xan sad aRmovCndiT da xan sad. am pirobebSi kvlevebic gaZnelebuli iyo: jer viyaviT mecnierebaTa akademiis da-qvemdebarebaSi, sxvaTa Soris ar iyo cudi, mere Segviyvanes ganaTlebis saministro-Si, iqac ara uSavda, radgan viyaviT sajaro samarTlis iuridiuli piris statusiT da garkveuli damoukidebloba gvqonda. amis Semdeg Segviyvanes universitetebis sistemaSi. unda vyofiliyaviT damoukide-beli erTeuli, magram es damoukidebloba wina xelisuflebis pirobebSi ise gaaqres, beWedic ki ar gvaqvs, yvelaferze univer-sitetSi davrbivarT, yvela wvrilmanze uamravi xelmoweraa saWiro, mokled, Za-lian damabrkolebeli sistemaa. TiTqmis ar aris kavSiri Cvensa da universitets Soris, mxolod xarjebis dakanonebisas gvixdeba urTierToba; arc mecnieruli in-teresia didi, arc leqciebSi monawileoba. dasavleTSi es sistema normaluradaa awy-obili: kvleviTi instituti, romelic Se-dis universitetSi, aris damoukidebeli, ar sWirdeba amdeni SeTanxmeba da misive mopovebuli Tanxis xarjvaze uflebis da-kanoneba. Tavidan momxre viyavi universi-tetis sistemaSi institutebis Seyvanisa, magram CvenTan qarTulad aewyo es yvela-feri da faqtia, rom damaxinjebulad aris yvelaferi.

aris kidev erTi problema: instituts hqonda dacvis samecniero sabWo, rome-lic TiTqmis 40 weli moqmedebda, Tumca, 2003 wlis revoluciis Semdeg CamogverT-va xarisxebis dacvis ufleba da amJamad universitets SeuZlia mxolod dacvis sabWos yola, ara da katastrofuli mdgo-mareobaa: iseTi disertaciebis dacva xde-ba, rogoric adre samagistro da sakurso naSromebic ki ar keTdeboda.

Ggvaqvs Senobis problemac, romelic ukve 15-20 welia grZeldeba. miuxedavad amisa, vmuSaobT, risi dasturic aris is rom, 2013 wels saxelmwifo auditis Sek-veTiT Catarebuli kvlevis mixedviT, 2010-2012 wlebSi umTavresi bibliogra-fiuli maCvenebliT – citirebis indeqsiT – saqarTvelo msoflio maCvenebels uax-lovdeba da uswrebs beloruss, yazaxeTs, ruseTs, ukrainas, estoneTs, litvas, som-xeTsa da azerbaijans. Ees ki imiT aixsneba, rom jer kidev SemorCenilia mecnierebaSi sabWoTa droidan potenciali, romelic male amoiwureba, amitom, aucilebelia, gaizardos dafinanseba axalgazrda mkv-levarebis mozidvis mizniT.

_ rogor fiqrobT, swored mecnier-ebaSia qveynis Zalian mniSvnelovani resursi, igive ekonomikuri Tval-sazrisiT?

_ ra Tqma unda! daxedeT qveynebs msoflioSi: iq, sadac mecnierebaze ixar-jeba mTliani Sida produqtis 2–dan 3 pro-centamde, yvelaze maRalia cxovrebis done.

_ mrCeba STabeWdileba, rom guli gwydebaT imis gamo, rom Tqveni da bevri mecnieris SesaZlebloba ver gamoiyenes saTanadod qveynis interesebisTvis.

_ samwuxarod asea, ufro veluri me-TodebiT mimdinareobs dRes mSenebloba da dagegmva yvela mimarTulebiT. kaSxle-bic ki, xandaxan ise keTdeba, rom ar ikvle-ven. rogorc vTqviT, seismuri kvlevebia gasaviTarebeli, mewyruli raionebis mo-nitoringia gasakeTebeli, sainJinro geo-fizikaa misaxedi, aseve, misaxedi da Sesas-wavlia atmosferosa da gruntis wylebis daWuWyianebis sakiTxebi da globaluri daTbobiT gamowveuli safrTxeebi. aseve, Cvens institutSi Camoyalibda setyvis sa-winaaRmdego sistemebi da am mimarTuleba-ze dRemde vmuSaobT. vfiqrob, unda gvqon-des ufleba, gamovacxadoT specialoba. amJamad Cven mxolod magistraturaze gva-qvs wvdoma. ara da geofizika saSiSroebisa da resursebis kvlevas axdens: SesaZloa xval dagvWirdes specialisti da aRar gvyavdes.

moamzada lela kurdRelaSvilma

katastrofebis Semswavleli mecnierebis dRevandeloba da perspeqtiva

is faqti, rom zust da sabunebismetyvelo mecnierebebs CvenSi bolo aT-wleulebis ganmavlobaSi naklebad wyaloben, axalgazrdebi ki maT araper-speqtiul profesiebad miiCneven, kidev erTi dasturia imisa, rom zereled

vicnobT Tanamedrove samyaros mTavar gamowvevebs da moTxovnebs.M mxolod Taname-drove civilizaciis sikeTeTa gamomyenebel sazogadoebad davrCebiT Tu SevZlebT srulfasovan da TviTkmar saxelmwifod Camoyalibebas, romelsac SeuZlia wvlili Seitanos samecniero-teqnikur progresSi? – am kiTxvebze pasuxi Cvenma qveyanam sas-wrafod unda gasces, winaaRmdeg SemTxvevaSi yvela wamowyeba, romelsac XX saukunis qarTvelma mecnierebma Cauyares safuZveli da romelzec sakmaod seriozuli samec-niero skolebi aRmocendnen, fuWad gaweuli Sroma da Rvawli aRmoCndeba.

geofizikis instituti, romelic Tavis droze erT-erTi wamyvani samecniero dawesebuleba iyo, jer kidev aleqsiZis quCaze mdebareobs, sadac bolo wlebSi warmoudgeneli siswrafiT da sruliad qaosurad mravlebidan maRal sarTuliani saxlebi. erTaderTi mizezi, ris gamoc ekonomikis saministros balansze gadace-muli institutis Senoba aqamde gayidvas gadaurCa, masSi sacxovreblad SeWrili mosaxleobaa _ afxazeTisa da samaCablos omidan moyolebuli dRemde mecnierebi SenobaSi xiznebTan erTad arian da institutisa da geofizikis SesanarCuneblad warmoudgenel pirobebSi saqmianoben. maT kvlavacA ver miaRwies saxelmwifos mxri-dan materialur da moralur-samarTlebriv mxardaWeras da mxolod saerTaSoriso grantebiTa da saqmisadmi erTgulebiT SeinarCunes instituti, romelic amJamad Tbilisis saxelmwifo universitetis daqvemdebarebaSia.

institutis winaSe gaweuli gansakuTrebuli damsaxurebisTvis, xangrZlivi da nayofieri samecniero saqmianobisTvis mixeil nodias saxelobis geofizikis insti-tutis yofili direqtori da amJamad amave institutis samecniero sabWos Tavmj-domare, saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis akademikosi, profesori Tamaz WilaZe 2015 wlis ianvarSi ivane javaxiSvilis saxelobis medliT dajil-dovda. miuxedavad soliduri asakisa, mecnieri dRemde xelmZRvanelobs ramdenime strategiul kvlevas da imeds ar kargavs, rom geofizikis mniSvnelobasa da aucile-blobas xelisuflebac dainaxavs da xalxic.

profesiuli rakursiT

Page 12: -is umaRlesi ganaTlebis ranJirebis sistemaSi ... (2177)-2015_web.pdf · da, amave dros, rTulad aRsaqmel insti- tutad ... masalebSi an krebulSi, romlebic inde-qsirebulia Google Scholar-Si

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

12

nato obolaZe

qalTa mimarT Zaladobis gaxSi-rebuli SemTxvevebis Semdeg, ris Sesaxebac gasuli wlis meore

naxevarSi media-saSualebebiT farTo sazogadoebam Seityo, xelisuflebam kanoni gaamkacra. sisxlis samarTlis kodeqsSi Sevida cvlileba, ris mixed-viTac ojaxSi Zaladoba isjeba erT wlamde Tavisuflebis aRkveTiT. Tu SemTxvevas Tan erTvis damamZimebeli garemoebebic, sasjeli sam wlamde izr-deba. es erTdroulad sadamsjelo da prevenciuli normaa msgavsi saxis da-naSaulis aRsakveTad. aRniSnuli saka-nonmdeblo cvlileba sazogadoebisa da, aseve, arasamTavrobo seqtoris mx-ridanac, dadebiTad Sefasda, Tumca amave dros – arasakmarisadac. aqedan gamomdinare, arasamTavrobo seqtori saxelisuflo struqturebTan erT-ad muSaobas ganagrZobs. 27 Tebervals saerTaSoriso asociaciam `saqarT-velos qalebi mSvidobisa da sicocx-lisTvis~ Sexvedra-dialogi gamarTa Temaze: ̀ qalTa arasamTavrobo organizaciebis roli qalTa mimarT Za-ladobis aRmofxvrisa da ojaxuri kon-fliqtebis prevenciisTvis~. Sexvedras arasamTavrobo organizaciebis warmo-madgenlebi, fsiqologebi, sociologe-bi, iuristebi, pedagogebi, Jurnaliste-bi da studentebi eswrebodnen.

`Cven qveyanaSi bolo dros momxdar-ma qalTa mimarT Zaladobis SemaZrwu-nebelma faqtebma naTlad dagvanaxva, ramdenad seriozulia problema da ramdenad koordinirebul midgomas sa-Wiroebs. Zaladobis winaaRmdeg saxelm-wifosTan erTad mTeli sazogadoeba unda gaerTiandes. saqarTveloSi qalis pativiscemis didi tradicia arsebobs da qalTa mimarT Zaladobis gaxSirebu-li faqtebi am tradiciasTan SeuTavse-belia, amitom kategoriulad miuReb-lad migvaCnia Zaladobis gamarTlebis mcdeloba tradiciis, kulturis, re-ligiisa Tu Cveni qveynis sxva Tavisebu-rebebis saxeliT.

2006 wlis ivlisSi parlamentma daamtkica saqarTvelos genderuli Tanasworobis saxelmwifo koncefcia da am koncefciis gansaxorcieleblad miiRo samoqmedo gegma. es koncef-cia emyareba saerTaSoriso aqtebsa da dokumentebs, maT Soris gaeros uSiS-roebis sabWos rezolucias 13/25 da adamianis uflebaTa dacvis evropul konvencias. gaJRerda informacia, rom saxelmwifo, kerZod, mTavroba ar dgams sagulisxmo nabijebs am problemis ga-dasaWrelad, magram SemiZlia vTqva, ma-namdec da gansakuTrebiT noembris Sem-deg, Sinagan saqmeTa saministrosa da ga-naTlebisa da mecnierebis saministros mxridan bevri warmatebuli nabiji ga-daidga qalTa mimarT Zaladobisa da ojaxuri konfliqtis prevenciisTvis~, _ ganacxada saerTaSoriso asociaciis `saqarTvelos qalebi mSvidobisa da si-cocxlisTvis~ Tavmjdomarem, Tsu-is mowveulma profesorma maia kvezereli-kopaZem.

Sexvedraze dialogis procesSi aRi-niSna, rom adamianis fsiqikis formire-bas ZiriTadad sami faqtori ganapiro-bebs – ojaxi, skola, sazogadoeba. sko-lisa da sazogadoebis mimarTulebebiT saxelmwifos mxridan, arasamTavrobo seqtoris monawileobiT, Sesabamisi cvlilebebi ukve ganxorcielda _ mim-dinareobs kvleva, Tu ramdenad arian skolis moswavleebi Zaladobisken mi-drekilni; ganaTlebisa da mecniere-bis saministros mier sajaro skolebis programaSi axali saswavlo sagani dai-nerga - `me da sazogadoeba~, romelic

samoqalaqo sazogadoebis formireba-ganviTarebasac Seuwyobs xels; kanonis gamkacrebasTan erTad Sinagan saqmeTa saministro atarebs treningebs sapa-trulo policiis TanamSromlebisTvis – Tu rogor moiqcnen ojaxSi Zalado-bis SemTxvevaSi; specialurad am mimar-TulebiT Tbilissa da regionebSi ubnis inspeqtoris institucia Seiqmna, rom-lis TanamSromlebsac Sesabamisi tre-ningebi ukve CautardaT.

`ojaxuri Zaladobis winaaRmdeg kam-panias kompleqsurad mivudeqiT. ganaT-lebisa da mecnierebis saministrosTan erTad SevqmeniT specialuri jgufi, sadac arasamTavrobo seqtoris war-momadgenlebi da fsiqologebic Sedi-an. ukve 6 Tvea mimdinareobs da kidev grZeldeba Sexvedrebi umaRles saswav-leblebsa da skolebSi. sxvaTa Soris, am procesSi gamoikveTa _ ra problemebi aqvT mozardebs. maTi fsiqika gadaxri-lia Zaladobisken. ramdenime skolaSi, e.w. `popularuli~ moswavle biWi swo-red aseTi xasiaTis gaxldaT. es jgufi muSaobs, rom maTi msoflmxedveloba Secvalos. ojaxuri Zaladobis winaaRm-deg kampanias rom farTo masStabe-bi mieRo, moqalaqeebisTvis da calke JurnalistebisTvisac konkursi gamo-vacxadeT. Cven vagrZelebT muSaobas da periodulad vxvdebiT arasamTavrobo organizaciebis warmomadgenlebs, ro-melsac Sinagan saqmeTa ministris moad-gile levan izoria uZRveba~, _ ganacxa-da Sinagan saqmeTa saministros sazoga-doebasTan urTierTobis strategiis samsaxuris ufrosma sofo torCinavam.

rogorc Sexvedraze fsiqologma Tea gogotiSvilma ganacxada, adamianis is aracnobieri ganwyobebi, romelic sxvadasxva socialur situaciaSi vlin-deba, 5 wlamde yalibdeba. Tu rogori iqneba bavSvSi aRniSnuli aracnobieri ganwyoba, mTlianad mSoblebzea damo-kidebuli. igi im qcevebis ganmaxorcie-lebeli xdeba, romelsac ojaxSi xedav-da. Sesabamisad, specialistebis azriT, ojaxuri Zaladobis sawinaaRmdego

kampaniis im nawilis Sedegi, romelic skolebSi xorcieldeba, realobaze xan-grZliv perspeqtivaSi aisaxeba.

`Tu mSoblebi Zaladobis ganmaxor-cieleblebi arian, ukve Cndeba risk-faqtori imisa, rom Svilic moZalade gaizrdeba an TviTon gaxdeba Zaladobis msxverpli. gadavwyvite, rom Zaladobis msxverpli adamianebisTvis fsiqolo-giuri daxmareba gamewia da amis Sesaxeb erT-erT gadacemaSi gamovacxade. Se-degma gamakvirva. yvela qali, romelic CemTan movida, ar Tvlida saWirod, rom fsiqologiuri daxmareba sWirdeboda. isini iTxovdnen dasaqmebas, an moZala-deebis gamosworebas. male mivxvdi, maT socialuri muSakisa da samarTaldam-cavebis daxmareba esaWiroebaT. sxvaTa Soris, mas Semdeg, rac kanoni gamkacr-da, bevrma moZaladem moToka Tavi. oja-xuri Zaladobis prevenciisTvis auci-lebelia konsolidirebuli muSaoba. es gulisxmobs cvlilebebs ganaTlebis sistemaSi, media-saSualebebis CarTu-lobas am procesSi, aqtiuri Zaladobis sawinaaRmdego kampanias. Sedegi rom da-vinaxoT, mniSvnelovania organizebuli da Tanmimdevruli midgoma~, _ ganacxa-da fsiqologma Tea gogotiSvilma.

qalTa mimarT Zaladobis gamomwve-vi mizezebisa da prevenciis sakiTxebis garda, Sexvedraze dasaqmebuli qale-bis uflebebic gaaanalizes. globalu-ri kvlevis centris direqtorma nana devdarianma Sromis kodeqsis gaumjo-besebis aucileblobaze isaubra da am sakiTxze medias yuradRebis gamaxvile-bisken mouwoda.

`rodesac qalTa emansipaciaze ake-Teben aqcents, arafers amboben, rom qalTa uflebebi yoveli fexis nabij-ze irRveva. magaliTad, damsaqmebelTa Semdegi Sinaarsis gancxadebebi – ,,sam-saxurSi viwvevT 30 wlamde sasiamovno garegnobis gogonas”. aseve, rodesac qalebs asaqmeben, arTmeven pirobas, rom garkveuli periodis ganmavloba-Si bavSvs ar gaaCens. ZiriTadad, kerZo struqturebze maqvs saubari. aseve,

bevr regionSi investorebi qalebs ga-cilebiT nakleb anazRaurebas aZleven, Svebulebas ar unazRaureben da a.S. am xelisuflebam Sromis kodeqsSi bevri kargi cvlileba Seitana, magram fsiqo-socialuri gorgaslidan gamosavlis sapovnelad mxolod es ar aris sakmari-si~, _ aRniSna nana devdarianma.

dialogSi aqtiuri monawileoba miiRes sakrebulos Tavmjdomaris moadgilem profesorma irakli fav-leniSvilma, Tbilisis saxelmwifo sa-medicino universitetis pediatriis departamentis zogadi pediatriis mi-marTulebis srulma profesorma nino manjaviZem, samcxe-javaxeTis saxelm-wifo universitetis profesorma Tina gelaSvilma.

fsiqologiur faqtorebTan erTad, qalTa mimarT ganxorcielebuli Zala-dobis erT-erT mizezad mZime socialu-ri garemoc saxeldeba. es mosazreba gamoikveTa studentebis naSromebSic, romelic saerTaSoriso asociaciis `saqarTvelos qalebi mSvidobisa da si-cocxlisTvis~ gamocxadebuli konkur-sisTvis Seiqmna. konkursSi saqarTve-los ramdenime umaRlesi saswavleblis 21 studenti monawileobda. gamarjve-bulebi specialurma Jiurim gamoavli-na, romlis SemadgenlobaSic Sediodnen Jurnalisti luba eliaSvili, poeti mzia xeTaguri da Jurnalisti armaz sanebliZe. aRniSnuli konkursic qal-Ta mimarT Zaladobis sawinaaRmdego kampaniis nawilia da axalgazrdebis am sakiTxebiT dainteresebas isaxavs miz-nad. Sedegebi saerTaSoriso asociaciis mier organizebul Sexvedra-dialogze gamocxadda. komisiis gadawyvetile-biT, pirveli adgilis mflobeli Tsu-is studenti nino kakabaZe gaxda, II adgil-ze aseve Tsu-is studenti nino lor-CoSvili da samcxe-javaxeTis saxelmwi-fo universitetis magistranti Tamar axalkaci gavidnen, III adgilis mflobe-lebi ki gaxdnen Tsu-is studentebi ma-riam qarCava da aleqsandra kniaziani, guram TavarTqilaZis saswavlo univer-sitetis studenti Tamuna lamparaZe da saqarTvelos teqnikuri universitetis studenti eTer burduli.

`Cems naSromSi ZiriTadi aqcenti ga-datanili mqonda sazogadoebaSi ganaT-lebis dabal doneze, gansakuTrebiT im sakiTxebze, romlebic Zaladobas exeba. SesavalSi naxsenebi mqonda, rom adami-anebis didi nawili arafers akeTebs, Tu Zaladobis SemTxvevas Seeswro. vfiqrob, gamosavali urTierTpati-viscemasa da siyvarulSia. didi roli ekisrebaT mSoblebs, ojaxs... maT swor-ad unda aRzardon Svilebi, magaliTad, biWebs ar unda Caunergon _ ,,is biWia, mas yvelaferi epatieba da metis ufle-ba aqvs”. yuradReba gavamaxvile brbos fsiqologiazec~, _ gviTxra Tsu-is studentma, konkursis gamarjvebulma nino kakabaZem.

ojaxi, skola, sazogadoeba – es aris is fokus-jgufebi, romlebTanac saxelmwifo arasamTavrobo seqtoris warmomadgenlebTan erTad muSaobas agrZelebs. sakanonmdeblo cvlilebe-bis Sedegi, romlebic maTi erToblivi ZalisxmeviT ganxorcielda, ukve Cans da statistikurad ojaxuri Zaladobis faqtebma SedarebiT iklo. rac Seexeba sajaro skolebsa da, zogadad, sazo-gadoebaze gaTvlil aqtivobebs, maTi Sedegi etapobrivad aisaxeba saerTo suraTze. Tavis mxriv, saerTaSoriso asociacia `saqarTvelos qalebi mSvi-dobisa da sicocxlisaTvis~ Zalado-bis sawinaaRmdego kampanias agrZelebs. asociacia muSaobis ukve 23 wlian isto-rias iTvlis.

Sexvedra-dialogi qalTa mimarTZaladobis winaaRmdeg

aqtualuri

Page 13: -is umaRlesi ganaTlebis ranJirebis sistemaSi ... (2177)-2015_web.pdf · da, amave dros, rTulad aRsaqmel insti- tutad ... masalebSi an krebulSi, romlebic inde-qsirebulia Google Scholar-Si

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

13

SurTxia beroSvili

qalbatoni damanas ganvlili gza ori

sityviT SeiZleba asec davaxasiaToT _ `cxovreba uSeRavaTod”, radgan misTvis arasodes SeuSlia xeli imas, rom mecnie-rul da pedagogiur moRvaweobasTan erTad qalis tvirTic ezida.

besik xaranauli (qalbatoni damanas meuRle) misi Tanakurseli iyo, ojaxi IV kursze Seqmnes. marTalia, Tavidan deda exmareboda, magram, Cveulebriv, martos uwevda saojaxo saqmeebis keTeba. Svilebs _ anas da levans yuradReba rom ar moh-klebiaT, amas maTi dRevandeli saqmianobac adasturebs: levani cnobili mxatvaria, misi gamofenebi, saqarTvelos garda, sazR-vargareTac xSirad ewyoba; ana filologi-is mecnierebaTa doqtori, Tsu-is qarTuli enis samecniero-saswavlo institutis pro-fesori da aRmosavluri qristianuli fi-lologiis programis xelmZRvanelia.

damana meliqiSvilis mier ganvlili cxovrebis yvela etapi sainteresoa. Tavad, gansakuTrebuli siyvaruliT, bavSvobas ix-senebs, romelic mcxeTaSi gaatara... Semdeg ojaxi TbilisSi gadmovida da iq gaagrZe-la swavla: `tkbilad magondeba qarTlis soflebis suni, ToneSi Cakruli puris gemo, bavSvebis Jriamuli kaloze... mere, rogorc erTi mziani da grZeli dReE _ Cemi sayvare-li, ilia WavWavaZis saxelobis 23-e skola, Cemi pedagogebi: vera qumsiaSvili, mariam balanCivaZe, niko jafariZe, sofio axmete-li, valiko menabde, dimitri TavberiZe... yvela sagans kargad vswavlobdi, gansa-kuTrebiT zusti mecnierebebi miyvarda _ algebra, geometria, fizika, logika, grama-tika. skolaSi Zalian mitacebda memuaru-li literaturis kiTxva, aseve, xelnaweri Jurnal-gazeTebis gamocema, biblioTeka-Si jdoma da am JurnalebisTvis masalebis momzadeba”. misi momavali gzis arCevani ojaxurma tradiciam gansazRvra _ deidis, qarTuli enisa da literaturis cnobili maswavleblis, babo mWedliZis gavlenam. rogorc TviTon ambobs: `misi mdidari bi-

blioTeka, pataraobidan moyolebuli, Cems gankargulebaSi iyo~.

1957 wels damana meliqiSvili Tbilisis saxelmwifo universitetis studenti gax-da. oqros medalosanTa gasaubrebas akad. varlam Tofuria da mixeil zandukeli esw-rebodnen, romelTa leqciebma da Sromebma gaukvales gza mecnierebisken.

`studentobis periodSi gansakuTre-buli interesiT vswavlobdi berZnul-qarTuli enobrivi da literaturuli urTierTobebis sakiTxebs da lingvistur mecnierebebs. didi madlierebiT minda ga-vixseno profesori panteleimon beraZe, romelic Cems interess didi gulisyuriT ekideboda da mTavazobda dasamuSaveblad samecniero Temebs studentTa konferen-ciisaTvis. magram Cemi momavali arCevani mainc gansazRvra Tanamedrove qarTuli, qarTveluri da kavkasiuri enaTmecniere-bis erTerTma fuZemdebelma, akademikosma varlam Tofuriam. misi xelmZRvanelobiT warmarTuli muSaoba sakurso da sakonfe-rencio Temebze Tu rigiT seminarebze – es iyo cocxali msjelobisa da azris gazi-arebis atmosfero, rodesac profesori saSualebas gvaZlevda studentebs _ Ta-visuflad gveazrovna, kritikulad Segve-fasebina nebismieri avtoris Tvalsazrisi, Camogveyalibebina sakuTari azri ama Tu im sadavo sakiTxze. yovelive aman gansazRvra Cemi momavali moRvaweobis sfero da adgi-li: axali qarTuli enis kaTedra, romelsac akademikosi varlam Tofuria ganagebda da romelsac naxevari saukunea vemsaxurebi~.

qalbatoni damana ambobs, misi moRva-weoba rogorc samecniero, ise pedagogiur sferoSi ori mimarTulebiT warimarTa: erTi mxriv, qarTuli enis lingvisturi kvleva da axali qarTuli enis saleqcio kursi da, meore mxriv, qarTul-bizantiuri enobriv-literaturuli urTierTobani.

qalbatoni damana gansakuTrebuli siT-boTi da siyvaruliT ixsenebs universi-tetis profesors farnaoz erTeliSvils, romelic misi sadiplomo Sromis xelmZRva-neli iyo: `Cemi Sroma exeboda qarTuli zm-nis droisa da kilos sistemebis urTierT-

mimarTebas. recenzenti batoni varlam Tofuria gaxldaT. ase rom, Cemi swavla-ga-naTlebis meore etapic man Seafasa da aspi-ranturis karic man gamiRo~.

damana meliqiSvili naxevari saukunea mecnierul da pedagogiur moRvaweobas eweva Cvens universitetSi – es misi meore saxlia. amitom dResac mtkivneulad ixse-nebs 2006 wels Catarebul konkurss, rom-lis safuZvelzec maSin bevrma Rirseulma profesorma datova universiteti. `maSin Cems gadawyvetilebas araerTgvarovani reaqcia mohyva, magram sxvagvarad ar Se-meZlo, rogor unda dametovebina is saqme, romelsac amdeni weli vemsaxurebodi?”. amitom iyo, rom 2006 wlis konkursSi miiRo monawileoba da saTaveSi Caudga qarTvelo-logiur mimarTulebas, xelmZRvanelobda qarTuli enis instituts, qarTveluri en-aTmecnierebis sabakalavro, samagistro da sadoqtoro programebs...

qalbatoni damana Tvlis, rom mecnieri qalis moRvaweoba ormagad mZimea, magram sa-qmisadmi da ojaxisadmi erTguleba da siy-varuli is energiaa, romlis wyalobiTac ne-bismieri dabrkolebis gadalaxvas SesZleb. amis magaliTs iZleodnen misi winaprebi _ ded-mama da biZa-deidebi. igi XIX saukunis garemoSi izrdeboda: dedis mama, mRvdeli simon mWedliZe, romelic 1924 wels wminda nazari mitropolitTan da mis samRvdlo krebulTan erTad daxvrites, 1995 wlis 19 seqtembers saqarTvelos marTlmadidebe-li eklesiis gaerTianebul krebaze wmind-anad Seracxes. misi xsenebis (dabadebis) dRes, yovel 15 Tebervals, mirqmis dResas-waulze, romelic bavSvebisTvis dauviwy-ari sixarulis momtani iyo, ikribebodnen mRvdelmowame simon mWedliZis STamomav-lebi: `deidaCems diliT mihqonda sakurTxi eklesiaSi da misi dabrunebis Semdeg, saRa-mosken, iwyeboda naTesavebis dineba: modi-odnen dgebuaZeebi, kapanaZeebi, focxveraS-vilebi, WiraqaZeebi, abaSiZeebi, gvelesia-nebi, kuxianiZeebi, lominaZeebi, xojavebi, naneiSvilebi, meliqiSvilebi TavianTi Svi-lebiTa da SviliSvilebiT, raTa aq naambob da gagonil warsul siqveleTa suliskve-TebiT aRezardaT momavali Taoba. `pirvel oTaxSi, karis Tavze, ekida babuas da bebias naqoni iveronis karis RvTismSoblis xatis asli, dawerili aTonze, sagangebod mama si-mon mWedliZisaTvis, rasac mowmobs warwera `xati ese dedisa RmrTisa iveriis RvTism-Sobelisa egzavnebis mama simon mWedliZes” _ marcxniv wm. ekaterines (bebias erqva) ga-mosaxulebiT da marjvniv _ simeon mimrq-

melisa. aq arasodes ixsenebdnen cud ambebs _ babuas sikvdiliT dasjas da represiebs (ufrosi biZac, besarionic da nana mWedli-Zis dedac cimbirSi gadaasaxles 1937-Si). aq iyo gaxseneba siyvarulisa, urTierTdan-dobisa, keTili saqmeebisa, babuas gamoce-muli Jurnal-gazeTebisa (`Sinauri saqmee-bi”, `ganTiadi”) da naSromebisa, romlebic gadamales meliton kelenjeriZis saxlis sxvenze, sadac isini ganadgurda da daiwva. babuas 150 wlisTavTan dakavSirebiT SevZe-li reprintiT gamocema misi saxelmZRvane-losi _ `saRvTo istoria da ,,qristianoba bebelis laboratoriaSi”, aseve, `Sinauri saqmeebis” eleqtronuli versiis damuSa-veba. ase rom, SemiZlia vTqva, ori saukunis mijnaze vicxovre da ukve mesame saukunis meore dekadaSi vagrZeleb sicocxles”.

da, marTlac, misi sayvareli saqme _ mo-wafeebSi, xolo sicocxle Svilebs, SviliS-vilebsa da SvilTaSvilebSi grZeldeba.

damana meliqiSvils uyvars Tavisi deidis, cnobili pedagogis babo mWedliZis si-tyvebis gameoreba _ `XIX saukunidan movdivaro,~ _ amis saTqmelad Tbilisis saxelmwifo universitetis Rvawlmosil mecniers bevri mizezi aqvs. qalbaton

damanas kidev erTi `ucnauri~ Tviseba aqvs: Tavisi saintereso da, amave dros, rTuli cxovrebis yvela movlenas pozitiurad aRiqvams da amas ojaxis, skolis da universitetis pedagogebis damsaxurebad Tvlis.

naxevar saukuneze metia, damana meliqiSvilis marSruti erTi da igivea: skolis dam-Tavrebis Semdeg, rogorc Tavad ambobs, `uwyvetad~ Tbilisis saxelmwifo universitetSi moRvaweobs. magram, dRes, profesor damana meliqiSvils kidev erTi sapatio wodeba aqvs: igi ori Svilis, 7 SviliSvilisa da ori SvilTaSvilis bebiaa. amitom misi `marSrutis traeqtoria~ gafarTovda: cdilobs, `cxel wertilSi~ iyos _ misi rCeva, zrunva, dax-mareba yvelas sWirdeba.

`gza _ mizania. roca mizani Sorsaa, gzac grZelia“konfuci

cxovreba uSeRavaTod

Tamar dadiani

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbi-lisis saxelmwifo universitetSi 10 marts gaimarTa sajaro leqcia Tema-

ze: `evrokavSirSi saqarTvelos ekonomi-kuri integracia“. momxsenebeli gaxldaT amiran kavaZe _ yofili elCi did brita-neTSi, Sveicariasa da SvedeTSi, amJamad `Savi zRvis saerTaSoriso universitetis“ profesori. sajaro leqcias eswrebodnen Tsu-is studentebi da sxva dainteresebu-li pirebi.

sajaro leqcia organizebuli iyo evrokavSiri-saqarTvelos biznes sabWos (EUGBC) mier, romelic saqarTveloSi evrokavSiris delegaciis xelSewyobiT gegmavs regularuli saleqcio ciklis organizebas evrokavSirTan asocirebis xelSekrulebisa (AA) da Rrma da yovlis-momcvel Tavisufali vaWrobis (DCFTA) Tematikaze Tbilisis saxelmwifo univer-sitetisa da saqarTveloSi akreditirebu-li sxva umaRlesi saswavleblebis studen-tebisTvis.

leqciebs waikiTxaven EUGBC-is kva-lificiuri eqspertTa sabWos warmomad-genlebi, saqarTveloSi arsebuli wamyva-ni biznes-kompaniebis xelmZRvanelebi da evrokavSiris qveynebSi moqmedi saqarTve-los sagangebo da sruluflebiani elCebi.

proeqtis mizania axalgazrdebSi evro-pul Rirebulebebze cnobierebis amaRle-ba, evrokavSirTan asocirebis xelSekru-lebasa da Rrma da yovlismomcveli Tavi-sufali vaWrobis Sesaxeb informaciis mi-wodeba da maTi am mimarTulebiT Semdgomi CarTulobis uzrunvelyofa.

rogorc mogexsenebaT, 2014 wlis iv-nisSi asocirebis Sesaxeb SeTanxmebis xe-

lmoweriT evrokavSirsa da saqarTvelos Soris urTierTobebi xarisxobrivad sru-liad axali etapze gadavida. asocirebis Sesaxeb SeTanxmeba da masSi Semavali Rrma da yovlismomcveli Tavisufali savaWro sivrce (DCFTA) iTvaliswineben evrokav-SirTan momavali politikuri da ekonomi-kuri integraciis SesaZleblobas, poli-tikuri da ekonomikuri urTierTobebis mniSvnelovnad gaRrmavebas, saqarTvelos daaxloebas evropasTan. am sakiTxebiT dainteresebul studentebs SesaZleblo-ba hqondaT qarTveli diplomatisgan me-tad saintereso da mniSvnelovani faqtebi moesminaT.

qarTveli diplomatis moxsenebis erT-erTi mTavari Tema iyo saqarTvelosa da evrokavSirs Soris asocirebis xelSe-krulebisa da misi ganuyofeli nawilis _ Rrma da yovlismomcveli savaWro sivrcis Sesaxeb SeTanxmebis detalebis gacnoba da analizi. Mmomxsenebelma aseve imsjela im reformebis Sesaxeb, romlebic asoci-rebis xelSekrulebis gaformebis Semdeg ganxorcieldeba qarTuli kompaniebis

evrokavSiris bazarze Sesvlis xelSewyo-bisTvis.

amiran kavaZem saubari evrokavSiris Seqmnis istoriiTa da imJamindeli saxelm-wifos meTaurebis poziciebis dafiqsi-rebiT daiwyo. man sainteresod mimoixila evropis samomavlo integraciis ori Zi-riTadi midgoma: federaluri da funqcio-naluri. federaluri midgomis mTavari idea imaSi mdgomareobs rom adgilobriv-ma, regionulma, erovnulma da evropis xe-lisuflebam SeTanxmebiT iTanamSromlon erTmaneTTan, funqcionaluri midgoma ki iTvaliswinebs erovnuli suverenitetis etapobriv gadasvlas Tanamegobrobis do-neze.

`evrointegracia rom droze dagvewyo, an reformebi 90-ian wlebSi Cagvetarebina, qveynis ganviTarebis kuTxiT, gacilebiT win viqnebodiT. Cven, Cveni Tavis garda, pa-troni ar gvyavs da saqme xarisxianad unda vakeToT. magaliTad, SvedeTma Zalian mZi-me periodi gamoiara, magram dRes erTer-Ti yvelaze ganviTarebuli qveyanaa. aseTi qveynebisgan unda aviRoT magaliTi~, _ aRniSna amiran kavaZem.

saqarTvelos ekonomikisTvis es aris udidesi SesaZleblobebi, radgan investo-rebs eZlevaT meti saSualeba, awarmoon saqarTveloSi produqcia, aseve servisebi da Tavisufali vaWrobis reJimSi miawodon evropul bazars. `dRes Cveni evropeli partniorebi kidev erTxel gvidastureben did mxardaWeras evropuli integraciis gzaze. ra Tqma unda, am gzaze iqneba sirTu-leebi, Cven mogviwevs Zalian mniSvnelova-ni reformebis gatareba, magram grZelva-dian perspeqtivaSi es udides mogebas da sargebels moutans saqarTvelos ekono-mikas. samwuxarod, Cven saxelmwifos ar gaaCnia perspeqtivaze gaTvlili, soflis meurneobis TiToeuli dargis ganviTare-bis strategia. qveyanaSi unda arsebobdes samsaxuri, romelic moexmareba qarTvel mewarmeebs ucxoeTis bazrebze adapti-

rebaSi. unda waxalisdnen fermerebi da is produqcia awarmoon, romelic ufro moTxovnadia ucxoeTis bazarze. saxelmwi-fom unda imuSaos im mimarTulebiT, rom is dargebi ganaviTaros, romelic moTxovnad produqcias miawvdis evrokavSiris qvey-nebs. Cven Cveni `niSa~ unda vnaxoT evrokav-Siris bazarze da am sakiTxis mosagvareb-lad saxelmwifo institutebma unda izru-non. Cvens qveyanas amis potenciali namd-vilad gaaCnia. saqarTveloSi warmoebuli produqcia evrokavSiris standartebs unda akmayofilebdes. rogorc giTxariT, saqarTvelo SezRuduli resursebis qvey-anaa da yvela saxis nedleuli ar gvaqvs.

saqarTveloSi damzadebuli sakvebi uvnebeli produqcia ki usafrTxo unda iyos. asocirebis xelSekrulebaSi mTava-ri momxmarebelTa uflebebis dacvaa, rac niSnavs, rom bazarze gatanili saqoneli usafrTxo da uvnebeli unda iyos. es biz-nesisTvis, garkveulwilad, tvirTi iqne-ba, radgan aseTi regulacia danaxarjsac gulisxmobs, magram meore mxriv, saqoneli konkurentunariani gaxdeba da maRal stan-dartebs daakmayofilebs, rac sabolood, qarTul ekonomikas gazrdis“, – ganacxada amiran kavaZem, romelmac xazgasmiT aRniS-na isic, rom asocirebis xelSekruleba-sTan dakavSirebiT zedmeti molodini ar unda gvqondes, radgan es ar niSnavs, xval an zeg gaviRviZebT da saqarTvelos ekono-mika ayvavebuli dagvxvdeba _ amas gark-veuli etapebi sWirdeba. `xelSekrulebaSi gaTvaliswinebulia qarTuli realoba da isic, Tu ramdenad rTulia im pirobebis Sesruleba, rac saWiroa. es niSnavs, rom evropuli regulaciebi da standartebi etapobrivad dainergeba da arc procesi droSi gaWianurdeba~, _ dasZina man.

qarTveli diplomatis leqciam stu-dentebis mxridan didi interesi da mowo-neba daimsaxura.

evrokavSirSi saqarTvelos ekonomikuri integracia

damana meliqiSvili

Page 14: -is umaRlesi ganaTlebis ranJirebis sistemaSi ... (2177)-2015_web.pdf · da, amave dros, rTulad aRsaqmel insti- tutad ... masalebSi an krebulSi, romlebic inde-qsirebulia Google Scholar-Si

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

14idea _ graklian goras mieniWos kulturuli

memkvidreobis Zeglis statusi!

kvleva migrant-mwerlebis nostalgiur literaturaze

SurTxia beroSvili

aRsaniSnavia, rom migraciuli lite-raturis ganxilvisas literaturaTm-codneebi xSirad xazs usvamen im faqts, rom migraciuli literatura zogierT SemTxvevaSi SeiZleba CaiTvalos margi-nalur literaturad, radgan teqstis avtori mwerali ar gaxdeboda, bunebriv garemoSi rom darCeniliyo.

`migraciis kvleva, upirvelesad gu-lisxmobs im mizezebis Ziebas, ramac mi-gracia gamoiwvia. mniSvnelovania aRiniS-nos, rom migracia dRemde mWidrod aris dakavSirebuli piradi cxovrebis wesis SecvlasTan, garkveul iZulebasTan, amis SegrZneba ki aiZulebs individs, rom CauRrmavdes problemebs. swored ami-tom, migrantebis biografiebis kvlevi-sas, ikveTeba garkveuli saxis sevdiani, nostalgiuri aspeqtebi, rac, xSir SemTx-vevaSi, Semdgom gadaiqceva Canawerebad, literaturul teqstebad~, _ ganacxada nino popiaSvilma.

mecnierma prezentaciaze aRniSna, rom migraciuli literaturis kvleva kidev ufro aqtualuri gaxda XX sau-

kunis bolos, `didi migraciebis~ peri-odSi, rodesac sxvadasxva masobrivi kataklizmebis da omebis Sedegad inte-leqtualTa didma nawilma datova Ta-visi qveyana da migraciaSi wavida. nino popiaSvils, mivlinebis periodSi, saSu-

aleba hqonda gascnoboda rusi, iaponeli da qarTveli migrant-mwerlebis Semoq-medebas.

`gamocdilebam aCvena, rom migrant-Ta literatura mainc sxva damatebiTi aspeqtia da misi kvleva dResac grZel-deba. germaniaSi yofnis dros saSualeba mqonda mesaubra germanel mecnierebTan da maTi daxmarebiT gavcnobodi migra-ciaSi moRvawe mwerlebs, romlebic dRes im qveyanaSi popularulebi arian, maT Soris, rusi warmoSobis mwerlis _ vla-dimer kamineris Semoqmedebas. CemTvis gansakuTrebiT saintereso iyo warmo-

SobiT qarTveli, rusulenovani, germa-niaSi mcxovrebi mixeil gigolaSvilis mwerluri biografia, romelic emigra-ciaSi wasvlamde Tbilisis saxelmwifo universitetSi muSaobda. mas saqarTve-loSi icnoben akademiuri wris warmo-madgenlebi rogorc filologs, mecnie-rebaTa doqtors, magram ar icnoben mis Semoqmedebas. mixeil gigolaSvili daax-loebiT 20 welia, germaniaSi cxovrobs da wers rusul enaze. mas kargad icnoben rusulenovani mkiTxvelebi. baton gior-gis ekuTvnis ramdenime nawarmoebi, maT Soris yvelaze gaxmaurebuli romanebia: `eSmakis borbali~ da `Tarjimani~. sagu-lisxmoa is faqti, rom 2010 wels misma romanma `eSmakis borbali~, romelSic asaxulia saqarTvelos 90- iani wlebis realoba, aiRo rusuli wignis premia da dasaxelda XXI saukunis 100 saukeTeso rusul romanebs Soris. guldasawyvetia, rom qarTveli mkiTxveli dRemde ar icn-obs mis Semoqmedebas~.

nino popiaSvilma prezentaciaze sxva migrant-mwerlebis Semoqmedebac gaacno damswre sazogadoebas da aRniSna, rom maTi umetesoba grZnobebiTa da emocie-biT gajerebuli nawarmoebebia.

`migraciaSi yofna xSirad gulisxmobs imedebisa da iluziebis msxvrevas. es gansakuTrebiT XXI saukunis migraciaze SeiZleba iTqvas. dRes gansakuTrebiT tiraJirdeba migraciuli literatura, rasac Taviseburi kvleva sWirdeba~, _ ganacxada nino popiaSvilma.

SurTxia beroSvili

12 marts ivane javaxiSvilis saxe-lobis Tbilisis saxelmwifo universitetis saprezenta-

cio darbazSi graklianis arqeologiur Zeglze gamovlenili uZvelesi artefa-qtebi gamoifina.

Tsu-is mecnierebma da saqarTvelos kulturuli memkvidreobis dacvis ero-vnulma saagentom saqarTvelos mTavro-bas grakliani gorisTvis (kaspis raioni) kulturuli memkvidreobis erovnuli kategoriis Zeglis statusis miniWebis iniciativiT mimarTes.

kulturuli memkvidreobis dac-vis erovnuli saagentos informaciiT, axlad aRmoCenili grakliani, rome-lic Tbilisi-senaki-leseliZis magi-stralis mSeneblobis dros 2007 wels gamovlinda, yovelwliuri arqeolo-giuri kvlevebis Sedegad (eqspediciis xelmZRvaneli profesori vaxtang li-Celi), axal da mniSvnelovan informa-cias iZleva. adgilze aRmoCenili ar-tefaqtebi unikaluria da graklianis uwyveti ganviTarebis istorias ada-sturebs. graklianis Sesaxeb masalebi gamoqveynebulia msoflios wamyvan sa-mecniero gamocemebSi _ safrangeTSi, holandiaSi, inglisSi, italiaSi, ger-maniasa da espaneTSi. graklianis ganvi-Tarebisa da popularizaciis sakiTxSi dainteresebulia ikromis generalu-ri direqtori stefano de karo. dar-gis specialistebis TvalsazrisiT, TiTqmis yvela safuZvelia Seqmnili, rom graklianma damsaxurebulad moi-povos erovnuli kategoriis statu-si, rac misi dacvisa da ganviTarebis meqanizmebs kidev ufro gaamyarebs. rogorc RonisZiebaze aRiniSna, grak-liani goris gansakuTrebuli mniSvne-loba ramdenime faqtorSi gamoixateba. graklian goraze arqeologiuri gaTx-rebis Sedegad qvis xanidan antikur pe-riodamde sazogadoebis ganviTarebis uwyveti cikli dadasturda. mraval-feniani arqeologiuri Zeglis istoria moicavs daaxloebiT 1.5-2 milion wels, rac dadasturebulia am teritoriaze aRmoCenili uZvelesi qvis iaraRebiT.

garda amisa, aqve aRmoCenilia 10 sxva-dasxva periodis arqeologiuri masa-lis Semcveli kulturuli fena. gansa-kuTrebiT kargad aris Semonaxuli Zveli welTaRricxvis pirveli aTaswleulis Sua xanebis naSTebi. didi mniSvnelobi-saa Zveli welTaRricxvis V-IV saukunee-bis taZrebi da mcire arqiteqturuli formebi. aRmoCenilia civilizaciis sxvadasxva centrebSi damzadebuli na-warmi, rogoricaa Zveli welTaRricxvis IV aTaswleulSi samxreT mesopotamiaSi damzadebuli sabeWdavebi; aseve iran-Si, saberZneTSi, finikiasa da egvipteSi damzadebuli nivTebi. graklian gora-ze arqeologiuri gaTxrebi 2007 wels daiwyo, sadac Tsu-is studentebisTvis samecniero praqtikis baza Camoyalibda.

Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fakultetis arqeologiis mimarTule-bis xelmZRvanelis, vaxtang liCelis gancxadebiT: `grakliani gora sruliad gamorCeuli Zeglia saqarTvelosTvis. dRevandeli RonisZiebis mizania, war-movaCinoT saqarTvelosaTvis erT-erTi yvelaze mniSvnelovani arqeologiuri Zegli _ grakliani gora, sadac Tsu-is iniciativiT mimdinareobs arqeolo-giuri samuSaoebi. am xnis manZilze aq gamovlenilia 11 sxvadasxva periodis kulturuli fena, romelic asaxavs sa-zogadoebis ganviTarebas am borcvis teritoriaze ukanaskneli ori milioni wlis manZilze. es gansakuTrebuli fa-qtia, radgan ase intensiurad aTvisebu-li arqeologiuri Zegli saqarTveloSi ar gvaqvs. gansakuTrebiT mniSvnelova-nia Zveli welTaRricxvis pirveli aTas-wleulis Sua xanebis arqeologiuri masala, romelmac saSualeba mogvca _ dagvemtkicebina, rom, adre arsebuli mosazrebis sapirispirod, qarTlSi ar-sebobda ganviTarebuli sazogadoeba, romelsac intensiuri savaWro-ekono-mikuri da kulturuli urTierTobe-bi hqonda imdroindeli civilizaciis yvela centrTan. amdenad, grakliani gora aris sruliad gamorCeuli Zegli. amitomac Cveni mizania _ es idea mi-vawodoT Cvens xelisuflebas, rom graklian goras mieniWos kulturuli memkvidreobis Zeglis statusi~.

nino popiaSvili

ra aris migrantTa literatura? romeli literaturuli procesis nawilia igi? rogor iqmneba migraciuli literatura? arian Tu ara `namdvili~ mw-erlebi, vinc am literaturul teqstebs qmnis? _ am sakiTxebs Seexo Tsu-is

humanitarul mecnierebaTa fakultetis samecniero kvlevebisa da ganviTarebis samsaxuris ufrosi specialisti nino popiaSvili, romelmac 5 marts samecniero gamokvlevis: „migracia da literatura“ prezentacia gamarTa. kvleva SoTa rusTavelis erovnuli samecniero fondis axalgazrda mecnierTa ucxoeTSi samec-niero-kvleviTi staJirebisaTvis grantis farglebSi momzadda.

Page 15: -is umaRlesi ganaTlebis ranJirebis sistemaSi ... (2177)-2015_web.pdf · da, amave dros, rTulad aRsaqmel insti- tutad ... masalebSi an krebulSi, romlebic inde-qsirebulia Google Scholar-Si

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

15gaxseneba

giorgi xomerikis mosagoneblad

lili goqsaZis gaxseneba

rodesac gamosaTxovar werils wer, Znelia yvelaferi ise Tqva, rogorc ginda, rogorc adre-

sats ekuTvnis, rogorc mas gauxarde-boda; Znelia, zustad monaxo sityvebi, Tavi mouyaro saTqmels, erTi sity-viT, Znelia ... amitomac, es werili, Ta-vidanve viciT, rom mxolod mkrTali anarekli iqneba im ucnaur-gasaocar-rTuli samyarosi, romelsac giorgi xomerikis samyaro hqvia.

rusTvelis yvelaze enamWevri per-sonaJi, misi alter ego - avTandili ambobs: „me Tu movkvde, Cemi wili sofe-limca gardaqardes“, anu me rom movkv-debi, Tan waviReb mTel Cems samyaros, isic gaqreba CemTan erTado.

yoveli kaci individia - unikalu-ria; giorgi xomeriki sworedac rom sruliad unikaluri iyo mTeli Tavi-si arsebiT, samyarosTan mimarTebiT, cxovrebiT, axirebiT, urTierTobe-biT, sworedac rom sruliad gansa-kuTrebuli. amitomac, bevrad ufro rTulia masze wera. wavida da Tan Tavi-si ganumeorebeli sivrce waiyola, wai-

Ro Tavisi „sofeli“ - fiqriT, SegrZne-

bebiT, leqsebiT, SemoqmedebiT, SiSiT,

mravali tkiviliTa da tanjviT savse Tavisi „sofeli“. mainc bevri moaswro, miuxedavad imisa, rom bolo wlebSi misi janmrTeloba mkveTrad gauares-da. sneuleba ar anebebda Zveleburad emuSava, Tavisi inteleqti da niWi Se-moqmedebisken da mecnierebisken mie-marTa.

giorgi xomerikma qarTul lite-raturaSi sakuTari kvali datova. igi iyo poeturi niWiT dajildovebuli adamiani da mis lirikul qmnilebebs, romlebSic martosuli adamianis dar-di da sevdaa Cabudebuli, romlebSic antikuri miTosis poeturi xatebia gasaocari siRrmiTa da mSvenierebiT gacocxlebuli, albaT, mravalgzis miubrundeba qarTveli mkiTxveli. unda iTqvas, rom mSvenierebis es gan-cda, romelic gia xomerikis liriku-li „egos“ Tanamdevi iyo mudam imiTac iyo ganpirobebuli, rom misi poeturi suli antikuri samyaros idumalebas iyo ziarebuli. man Tavisi xanmokle sicocxlis mravali weli sofokles tragediaTa qarTul enaze Targmnas

dauTmo. rogorc Cans, da amas Tavad-ac mravalgzis aRniSnavda, oidiposis tragediam mis suls Tavisi daRi daas-va. am Temas miuZRvna man originalu-ri da poeturi gancdiT gajerebuli samecniero naSromebi, romlebsac laitmotivad gasdevda „mamisa da Zis“ urTierTobis problema. aq isic unda aRiniSnos, rom giorgi xomerikis kvle-viTi xasiaTis sxva TxzulebebSic misi „poeturi egoa“ TvalsaCino, radganac igi Teoriuli msjelobebis drosac poetad rCeboda.

Cven, misi axloblebi gulwrfelad ganvicdiT, rom wavida Cvengan kidev erTi „mSvenierebisa da martoobis gan-cdiT“ Sepyrobili adamiani, misi siyr-mis megobris xatovani gamoTqma rom moviSvelioT „tiresiasis rCeuli“, ubralod _ poeti.

nana tonia,manana RaribaSvili,

Tsu-is klasikuri filologiis, bi-zantinistikisa da neogrecistikis

institutis TanamSromlebi

gardaicvala lili goqsaZe _ Se-saniSnavi mecnieri, warmatebuli pedagogi, gamorCeuli da niWie-

ri profesionali, studentebis da axalgazrda kolegebis qomagi da damx-mare, sakuTari qveynis patrioti. mi-uxedavad mxedvelobis problemebisa, igi dauRalavad Sromobda, mTel Tavis gamocdilebas, codnasa da energias axmarda axalgazrda Taobis aRzrdasa da maT swor gzaze dayenebas. lili go-qsaZe mkacri da momTxovni leqtori iyo, magram mas arasdros aklda stu-dentebisa da aspirantebis didi siy-varuli da pativiscema. axalgazrdebi amayobdnen masTan megobrobiT.

lili goqsaZe daibada 1935 wlis 3 ianvars q. TbilisSi. 1957 wels daamTav-ra ivane javaxiSvilis saxelobis Tbi-lisis saxelmwifo universitetis dasavleTevropis enebisa da litera-turis fakultetis inglisuri enis ga-nyofileba. 1957-1959 wlebSi muSaobda Tbilisis saxelmwifo samedicino in-stitutSi inglisuri enis maswavleb-lad.

1962 wlidan, aspiranturis kursis gavlis Semdeg, lili goqsaZe muSaobda Tbilisis saxelmwifo universitetis

inglisuri filologiis kaTedraze docentad.

1993 wels lili goqsaZem warmate-biT daicva sadoqtoro disertacia. man Seiswavla katenaturi zmnebi da zm-nis upiro formebTan dakavSirebuli sakiTxebi Tanamedrove inglisur ena-Si. lili goqsaZes mieniWa profesoris wodeba da igi warmatebiT ganagrZobda muSaobas profesoris Tanamdebobaze inglisuri enis filologiis kaTedra-ze.

2006 wlidan lili goqsaZes ekava sruli profesoris Tanamdeboba. 2009 wels mas mieniWa profesor-emeritu-sis wodeba.

lili goqsaZes gamoqveynebuli aqvs mravali samecniero statia, 13 saxelmZRvanelo da monografia „qar-Tul-inglisuri yofiTi Tavisebure-bani (Tavazianobis normebi)“ 1997 wels. „Tanamedrove inglisuri enis gramati-kis umaRlesi kursis“ (oTxtomeulis) gamocemisTvis mieniWa saqarTvelos saxelmwifo premiis laureatoba (2002 weli).

2009 wels lili goqsaZe dajildo-vda ivane javaxiSvilis saxelobis med-liT, 2013 wels _ Rirsebis ordeniT.

lili goqsaZe iyo aTeulze meti aspirantis samecniero xelmZRvaneli, romlebmac warmatebiT daicves sakan-didato da sadoqtoro disertacie-bi. universitetSi muSaobis periodSi igi iyo inglisuri enis mimarTulebis studentTa samecniero wris ucvleli xelmZRvaneli.

lili goqsaZis gardacvaleba didi danaklisia inglisuri filologiis sa-mecniero wrisTvis, studentebisa da do-qtorantebisTvis. igi iyo maTi mudmivi, dauRalavi mrCeveli da maswavlebeli.

lili goqsaZis naTeli xsovna samu-damod darCeba yvela anglistis gul-Si. axlo megobrebi mas gmirs uwodebd-nen da amis sababi namdvilad hqondaT.

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo

universitetis humanitarul mecnierebaTa fakultetis

inglisuri filologiis kaTedra

Rvawlmosili mecnieris, pedagogisa dakolegis gaxseneba

asakSi Sesuli adamianisTvis wle-bi saocari siswrafiT enacvle-bian erTmaneTs da bolos dgeba

gardacvalebis dRec. Tumca, gar-dacvalebiT gamowveul sevdas mudam Tan axlavs am pirovnebaze xangrZlivi, saintereso, mniSvnelovani movlene-biT aRsavse cxovrebisa da moRvaweo-bis Sesaxeb mogonebebi.

qalbatoni SuSana margvelaSvili (soselia) daibada 1917 wlis 26 aprils q. quTaisSi. Tbilisis safinanso teqni-kumis warCinebiT damTavrebis Semdeg 1934 wels man swavla ganagrZo Tbili-sis saxelmwifo universitetSi ekono-mikis fakultetze `saxalxo meurneo-bis dagegmvis” specialobiT, romelic warCinebiT daamTavra 1939 wels.

1944 wels saqarTveloSi gaixsna mecnierebaTa akademiis p. guguSvi-lis saxelobis samecniero-kvleviTi instituti da qalbatoni SuSana am in-stitutis gaxsnis dRidan cnobil mec-nier-ekonomistebTan erTad gaxldaT erT-erTi pirveli TanamSromeli, jer umcrosi, Semdeg ki ufrosi mecnier-

muSakis Tanamdebobaze. paralelurad qalbatoni SuSana moRvaweobda Tbili-sis saxelmwifo universitetSi saxal-xo meurneobis dagegmvis fakultetze

mrewvelobisa da soflis meurneobis ekonomikis kaTedraze.

qalbatonma SuSanam 1964 wels daicva disertacia da mieniWa ekono-mikis mecnierebaTa kandidatis samec-niero xarisxi. amave wlidan man muSao-ba daiwyo mrewvelobisa da soflis meurneobis ekonomikis kaTedraze docentis Tanamdebobaze. samecnie-ro kvlevebs igi warmatebulad uTav-sebda pedagogiur da sazogadoebriv saqmianobasac, wlebis manZilze kiT-xulobda leqciebs mrewvelobis eko-nomikis saswavlo kursSi. igi iyo mra-vali samecniero naSromis, maT Soris monografiebis, avtori. didia misi kvlevis wili mrewvelobis ekonomikis, kerZod, manqanaTmSeneblobis ekono-mikis aqtualur problemebze. qalba-toni SuSana iyo inteleqtiT aRsavse da saocrad wignieri pirovneba, did siyvaruls imsaxurebda mecnierebis, megobrebisa da studentebis mxridan.

qalbatonma SuSanam cnobil da war-matebul mecnierTan, ekonomikis do-qtorTan sergo soseliasTan erTad

Seqmna saukeTeso ojaxi da aRzarda Se-saniSnavi Svili – cnobili mecnieri da sazogado moRvawe zurab soselia.

Tbilisis saxelmwifo universite-tis winaSe gaweuli didi damsaxure-bis, samecniero da saswavlo procesis ganviTarebaSi Setanili wvlilisaTvis ekonomikis doqtori qalbatoni SuSana margvelaSvili (soselia) dajildoe-buli iyo ivane javaxiSvilis medliT, aseve, Rirsebis ordeniT, sigelebiTa da madlobebiT.

didia profesor SuSana margvelaS-vili (soselias) damsaxureba ekonomi-kur mecnierebaTa ganviTarebaSi, axal-gazrdebis aRzrdaSi. Rvawlmosili mecnierisa da pedagogis, saqarTvelos Rirseuli moqalaqis naTeli xsovna didxans darCeba misi STamomavlobis, axloblebis, kolegebisa da aRzrdi-lebis gulSi.

eTer xaraiSvili,

profesori,Tsu-is ekonomikisa da

biznesis fakulteti

Page 16: -is umaRlesi ganaTlebis ranJirebis sistemaSi ... (2177)-2015_web.pdf · da, amave dros, rTulad aRsaqmel insti- tutad ... masalebSi an krebulSi, romlebic inde-qsirebulia Google Scholar-Si

newspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

Tbilisis universiteti

16kavkasiuri carcis wridan

totalitarizmis gaurRvevel wremde

politikidan aRarafris molodini ar unda gvqon-des da arc sazogadoeba iZleva imeds! – miuxedavad imisa, rom am azrs dRes saqarTveloSi bevri iziarebs,

robert sturuas speqtakl-fantaziis ̀ asulnis~ naxvis Sem-deg rwmundebi, rom qveynis erT-erTi yvelaze saxelovani reJisoric igives fiqrobs. samwuxarod, romeli Sinagani resursis xarjze SeiZleba moxdes garRveva da totalita-rizmis mojadoebuli wridan Tavis daRweva, amaze reJisori arafers ambobs, metic: `arafe-ri geSvelebaT!~ – aseTia spe-qtaklis bolo gzavnili.

robert sturua: `Seveca-deT, dagvesva diagnozi, Tu ra gvWirs. roca diagnozi dasmu-lia, ukve gza ixsneba morCe-nisTvis, ici, rogor mixedo am sens. Janrobrivad es ki aris fantazia, magram, amave dros, es aris antiutopia. `asulni~ imitom davdgi, rom ar minda is gvelodebodes, rac spe-qtaklSi xdeba; imitom viklav guls, rom cota Cafiqrdnen, raSia saqme! ase ver vicxovrebT, miT umetes, rom axla aseTi saSiSroeba SeiZleba ganviTardes Cvens garSemo. mainc mgo-nia, rom am speqtaklis optimizmi imaSia, rom Cven geubne-biT simarTles, romelic, Cveni azriT, aris is daavadeba, rac gvWirs da rac unda movirCinoT. vin mogvarCens? saT-qmelad Zalian Znelia, yovel SemTxvevaSi, xelovneba ver mogvarCens, vici!~ – aseTia reJisoris saTqmeli, romelic 8 marts rusTavelis TeatrSi speqtaklis Semdeg gamarTul diskusiaze movismineT. diskusia Tbilisis saxelmwifo universitetis asocirebuli profesoris daviT maziaSvi-lis iniciativiT moewyo.

`asulni~ polikarpe kakabaZis nawarmoebebis mixedviT daidga da am speqtakliT rusTavelis Teatrma gasul wels 136-e sezoni gaxsna. speqtakliT robert sturuas rusTave-lis TeatrSi dabrunebac aRiniSna da, Sesabamisad, molodi-ni, rom reJisori mniSvnelovan saTqmels ityoda, romels-ac eric gaiziarebda da aitacebda – didi iyo.

eri – es sityva speqtaklSi, rac mxolod politikuri `spiCia~ da danarCeni saTqmeli qoreografiiT, musikiT, dekoraciiTa da sxva scenuri efeqtebiTaa gadmocemuli, sakmaod xSirad gaismis. am SemTxvevaSic sturuas `eri~ ise-Tivea, rogoric `kavkasiur carcis wreSi~ – yofis karna-valSi Cabmuli da Tavqariani... magram amjerad es aRar aris feradi karnavali, es ukve apokalifsuri rokvaa, scenaze datrialebuli ambebi ki imdenad pirdapir kavSirSia qar-Tul politikur qronikasTan, rom lamis Riad ikiTxeba zo-gierTi personaJis realuri prototipi.

rac yvelaze sainteresoa, speqtaklSi `eri~ mTlianad feminuria da aTive personaJi qalia. mamakaci, rogorc aseTi, ar Cans. am `eris~ organizmi ki mxolod udReur po-litikosebs badebs, romlebic Jivil-xiviliT ahyavs mas kvarcxlbekze da Semdeg Tavadve anadgurebs maT – es ambavi erTaderTia, romelic speqtaklSi xdeba da gamudmebulad meordeba laitmotivad qceul frazasTan erTad: `movkv-debiT da aravin dagvitirebs...~ am sruli gamouvalobis SegrZnebiT dasrulebuli speqtaklis Semdeg mayurebels erTi rCeba _ Tavad daiwyos gamosavalze fiqri.

`sad aris gamosavali? Ees aris saxarebiseuli kiTxva. mTa-vari suliskveTeba, mTavari plasti, riTac momxibla am spe-qtaklma, aris is, rom gveubneba: imedebis, ocnebebis, molo-dinebis sasaflaoze rom ar aRmovCndeT adamianebi, amisTvis raRac aris gasakeTebeli. speqtaklis ganmavlobaSi sul am

Ziebis, molodinis da maTi msxvrevis sasaflaoa aRwerili. saxarebaSic amgvari Ziebebi aris, oRond msxvrevis gareSe da Tu saxarebaSi 10 qalwulia moyvanili, sadac xuTi brZe-nia da xuTi - suleli, speqtaklSi aTive asuli, samwuxarod, sulelia! maTi molodini, maTi imedebi da cxovrebiseuli gza dakavSirebuli iyo sruliad materialurTan. WeSmari-teba, simarTle, xsnis gza, romelsac gamudmebulad eZeben

isini, mxolod macxovaria da adamiani mesia ver iqneba. Cven gvaviwydeba erTi ram: arc erTi adamiani ar aris srulyofi-li da idealuri, amitom maTi danapirebebic ar sruldeba~, _ aRniSna speqtaklis ganxil-visas saqarTvelos teqnikuri universitetis Teologiis sas-

wavlo samecniero centris profesorma, dekanozma levan maTeSvilma.

religiur TemasTan erTad speqtaklSi aSkarad ikiTxe-ba politikur-kulturuli krizisis Temac: `es aris fant-azia, romelic aucilebeli safuZvelia ocnebis. is faqti, rom ocneba Seicvala sityva fantaziiT, ukve miniSnebaa im realobaze, romelzec xSirad gvisaubria da gvikamaTia. wlidan wlamde ikveTeba yoveli axali xelisuflebis sur-vili _ Secvalos eri. Tumca, unda SevaxsenoT politiko-sebs, rom eri kldea, nebismieri politikosi ki is wyalia, rome-lic wava da wamova da amitom, erTan urTierToba ar SeiZle-ba mxolod survilebis safuZ-velze. speqtaklSi vixileT xelisuflebis ramodenime cvlileba. marTalia, grotes-kuli formebia gamoyenebuli, magram, Zalauneburad, igi aRZravs arcTu Soreuli warsu-lis mogonebebs. Tvali gavusworoT realobas da vTqvaT, rom, mas Semdeg, rac Cveni mosaxleobisTvis arCevnebi xel-misawvdomi gaxda, mas uwevs arCeva cudsa da uaress Soris. speqtaklSic vixileT, rom aseT dros termini `ukeTesi~, samwuxarod, ar niSnavs _ `kargs~, – aseTia speqtaklisa da Cveni sinamdvilis Sesaxeb politilog soso ciskariSvilis mosazreba.

`ar maxsovs Tqveni speqtakli, romelic iyos aseTi ni-hilisturi. Cvens sazogadoebaSi xSirad ismeba kiTxva – ra gveSveleba? am speqtaklidan damrCa STabeWdileba, rom

araferic ar gveSveleba da varT totalitarizmis wyvdia-dis mojadoebul wreSi gaWedilebi, sadac dro xan swrafia, xan neli, principSi dro ar arsebobs, radgan araferi icv-leba~, _ SeuZlebelia ar daeTanxmo sociolog iago kaWka-WiSvilis mosazrebas speqtaklTan da Cvens sinamdvilesTan dakavSirebiT: `totalitarizmis erTi mniSvnelovani sayr-deni zombirebuli adamiani da sazogadoebaa. speqtaklSi SesaniSnavi msaxiobebi swored am zombirebul sazogadoe-bas gviCveneben. zombirebuli adamianis erTi Zalian mniSv-nelovani maxasiaTebeli ki is aris, rom igi yovelTvis moZ-raobs ukiduresobebSi da sakuTar bedze pasuxismgeblobas sxvas andobs, am SemTxvevaSi belads. zombis ganwyoba aris an ukiduresi aRtaceba, aRfrTovaneba, araadekvaturi mo-lodini momavali bednierebis, an ki sasowarkveTa maSin, rodesac aRmoaCens, rom imedi gaucruvda. CemTvis Zalian saintereso iyo am speqtaklSi is, rom naCvenebia Cveni sazo-gadoebis damokidebuleba simarTlisadmi. totalitarizmi efuZneba iluzias da sicrues. metic – totalitarul sa-zogadoebaSi sicrue ufro metad fasobs, vidre simarTle, radgan simarTle mwarea da misi mosmena aravis surs. simarT-le aseve realobis Sesabamisad moqmedebasac gulisxmobs. Tumca, Zalian nihilisturia es warmodgena da aq iwyeba Cemi ganxeTqileba speqtaklTan: ar vfiqrob, rom dRes Cveni sa-zogadoeba aris iseTive zombirebuli, rogoric iyo Tund-ac oci wlis win. mimaCnia, rom am mxriv Zalian mniSvnelovani

progresia~, _ sakuTari op-timizmis dasadastureblad sociologi konkretul kvle-vebs da dakvirvebebs eyrdnoba. Tumca, is faqti, rom saqarTve-loSi daidga speqtakli, rom-lis saSualebiTac rusTavelis Teatris dasma Cveni sinamdvi-le gviCvena, namdvilad mianiS-

nebs imaze, rom refleqsia dawyebulia da rogorc mweralma da dramaturgma laSa TabukaSvilma aRniSna: `politikuri procesi, romelic sxva mraval mizezTan erTad xels uwyobs Cvens sulier degradaciasa da deformacias, Zalian gaiwe-la saqarTveloSi. Tumca, rodesac speqtakli dasrulda, iyo kaTarzisis gancda. speqtakli TiTqos geubneba: nu eZeb simboloebs, nu cdilob miniSnebebis gaSifvras, ubralod, wamomyevi da erTad gavalT wylidan napirze~.

moamzadalela kurdRelaSvilma

mainc mgonia, rom am speqtaklis op-timizmi imaSia, rom Cven geubnebiT simarTles, romelic, Cveni azriT, aris is daavadeba, rac gvWirs da rac unda movirCinoT.

ar vfiqrob, rom dRes Cveni sazoga-doeba aris iseTive zombirebuli, rogoric iyo Tundac oci wlis win. mimaCnia, rom am mxriv Zalian mniSv-nelovani progresia

www.tsu.getsunewspaper @ tsu.ge

ÌÈÀÅÀÒÉ ÒÄÃÀØÔÏÒÉ

ÌÈÀÅÀÒÉ ÓÐÄÝÉÀËÉÓÔÉ

ÔÄØÍÉÊÖÒÉ ÒÄÃÀØÔÏÒÉ

×ÏÔÏÊÏÒÄÓÐÏÍÃÄÍÔÉ

ÊÏÌÐ. ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×À

nino kakulia

maia toraZe

manana jurxaZe

ana bolqvaZe

zaza gulaSvili

ÌÉÓÀÌÀÒÈÉ: ÉËÉÀ àÀÅàÀÅÀÞÉÓ

ÂÀÌÆ. 11À

ÒÄÃÊÏËÄÂÉÉÓ ßÄÅÒÄÁÉ:rismag gordeziani, iago kaWkaWiSvili,

nodar xaduri, elene xarabaZe,manana SamiliSvili, Temur

nadareiSvili, lado minaSvili,moris SalikaSvili, nino CixlaZe, diana ZiZiguri, arsen gvenetaZe,

irakli kobaxiZe, Salva abzianiZe

(Tsu-is me-3

korpusi)

[email protected]

2 22 36 62

tsunewspaper @ tsu.ge